Domantas Skripkauskas
V kursas, 7 grupėPeriodontitas ir P. gingivalis pacientuose sergančiuose
reumatoidiniu artritu
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Doc. Renata Šadzevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
Periodontitas ir P. gingivalis pacientuose sergančiuose reumatoidiniu artritu
Baigiamasis magistro darba
Darbą atliko Darbo vadovas ... magistrantas ... (parašas) (parašas)
Domantas Skripkauskas, V kursas, 7 grupė Doc. Renata Šadzevičienė
2021 m... 2021 m... (mėnuo,diena) (mėnuo,diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO
BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ... Eil . Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Straipsnių atrankos kriterijai ir
paieškos
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2
9
metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar 0,4 0,2 0
supaprastinimai buvo daromi?
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
17
(2,2 balo) Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų
tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo
laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai?
0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
31
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos metaanalizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 10
SUMMARY ... 11
SANTRUMPOS ... 12
ĮVADAS... 13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 15
1.1 Literatūros paieška ... 15
1.2 MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ ATRANKA ... 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 17
2.1 TIRIAMŲJŲ ATRINKIMAS IR PASKIRSTYMAS Į GRUPES ... 17
2.2 PACIENTŲ IŠTYRIMAS ... 18
2.3 INTERVENCIJOS ... 20
2.4 REZULTATAI ... 21
2.5 TYRIMŲ ŠALIŠKUMAS... 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS IR DISKUSIJA ... 28
IŠVADOS ... 31
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32
10
Periodontitas ir P. gingivalis pacientuose sergančiuose reumatoidiniu
artritu
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Mokslinėje literatūroje randama duomenų,
jog egzistuoja ryšys tarp reumatoidinio artrito ir periodonto ligų. Higienos instituto
duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo 12510 (4.48/1000 gyventojų) asmenų, sergančių reumatoidiniu artritu ir senstančioje visuomenėje šis skaičius gali didėti. Šios literatūros apžvalgos tikslas yra išsiaiškinti periodontito ir Porphyromonas gingivalis ryšį bei įtaką reumatoidiniam artritui.
Medžiaga ir metodai: Paieška atlikta „PubMed“ ir „Cochrane Library“ duomenų
bazėse nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2021 metų balandžio mėnesio pabaigos.
Rezultatai: Iš viso į literatūros apžvalgą buvo įtraukti 10 atrankos kriterijus atitikę
straipsniai. Tiriant periodontito ir reumatoidinio artrito sąsajas, moksliniuose straipsniuose tiriamiesiems buvo atliekamas konservatyvus periodontologinis gydymas ir lyginamas poveikis sistemiškai sveikai kontrolei bei asmenims, sergantiems reumatoidiniu artritu. Tyrimuose buvo imami pacientų kraujo mėginiai ir stebima koreliacija tarp Porphyromonas gingivalis išskiriamo PPAD ir reumatoidinio artrito. Rezultatai parodė, jog konservatyvus periodontologinis gydymas turi teigiamą poveikį reumatoidinio artrito aktyvumui, DAS28 – reumatoidinio artrito aktyvumo rodiklis sumažėjo nuo 4.34±0.89 iki 3.12 ± 0.71 ir tai buvo statistiškai reikšminga P = 0.011. Pastebėta koreliacija tarp PPAD ir reumatoidinio artrito ligos faktoriaus ACCP.
Išvados: Tyrimuose buvo įrodyta, jog egzistuoja ryšis tarp periodontito ir reumatoidinio
artrito, patvirtinta iškelta hipotezė, jog konservatyvus periodontologinis gydymas gali sumažinti reumatoidinio artrito aktyvumą ir P. gingivalis išskiriamas PPAD fermentas dalyvauja artrito patogenezėje.
Raktiniai žodžiai: ,,periodontitis“, „periodontal disease“, „rheumatoid arthritis“,
11
Periodontitis and Porphyromonas Gingivalis in Patients with
Rheumatoid Arthritis
SUMMARY
Relevance of the problem and purpose of the work: There is evidence found in scientific literature
that there is a link between rheumatoid arthritis and periodontal disease. According to the data of the Lithuanian Institute of Hygiene, there were 12510 (4.48 / 1000 population) people with rheumatoid arthritis in Lithuania in 2019 and this number may increase in an aging society. The aim of this literature review is to elucidate the association of periodontitis and Porphyromonas gingivalis with rheumatoid arthritis and their influence on the disease.
Materials and methods: The research was performed on the PubMed and Cochrane Library databases
from the end of November 2020 to the end of April 2021.
Results: A total of 10 articles meeting the selection criteria were included in the literature review.
While testing the hypothesis of a link between periodontitis and rheumatoid arthritis, patients received non-surgical periodontal treatment and the results were compared between healthy individuals and the one with arthritis. Blood samples of patients were taken and tested in a search of correlation between PPAD secreted by Porphyromonas gingivalis and rheumatoid arthritis. The results showed that non-surgical periodontal treatment has a positive effect on rheumatoid arthritis activity, DAS28 - rheumatoid arthritis activity decreased from 4.34 ± 0.89 to 3.12 ± 0.71 and it was statistically significant P = 0.011. A correlation was observed between PPAD and rheumatoid arthritis disease factor ACCP.
Conclusions: Studies have shown an association between periodontitis and rheumatoid arthritis,
confirmed the hypothesis that non-surgical periodontal treatment may reduce rheumatoid arthritis activity, and the PPAD enzyme secreted by P. gingivalis is involved in the pathogenesis of arthritis.
Key words: ,,periodontitis“, „periodontal disease“, „rheumatoid arthritis“, „porphyromonas
12
SANTRUMPOS
PD – periodontitas
RA – reumatoidinis artritas
PPAD – Porphyromonas gingivalis išskirtas peptidilarginino deiminazės fermentas ACCP – anti-ciklinių cintrulininti peptidai
RF – reumatoidinis faktorius CRB – C reaktyvusis baltymas KJN – klinikinės jungties netekimas FMD – pilna burnos dezinfekcija DAS – ligos aktyvumo indeksas IgG – imunoglobulinas G GI – gingivalinis indeksas n – imtis
13
ĮVADAS
Higienos instituto duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo 12510 (4.48/1000 gyventojų) asmenų, sergančių reumatoidiniu artritu ir senstančioje visuomenėje šis skaičius gali didėti. Medicinos darbuotojams bei gydytojams odontologams svarbu žinoti galimus šios ligos ryšius su kitais
susirgimais bei galimybes reumatoidinį artritą gydyti ir mažinti jo simptomatiką.
Literatūroje pateikiami duomenys iškelia prielaidą apie sąsajas tarp reumatoidinio artrito ir periodontol ligų [1-7]. Ryšys tarp RA ir PD pirmąsyk buvo aprašytas 1895 metais [8]. Abi ligos yra lėtiniai destrukciniai uždegiminiai susirgimai, kuriems būdingas panašus humoralinis ir ląstelinis imuninis atsakas. Abiejų ligų etiologija yra daugiafaktorinė ir imlumas ligoms priklauso nuo genetinių ir aplinkos faktorių. Abiejoms ligoms būdinga tai, kad kuo ilgiau šia liga sergama, tuo didesnė
destrukcija įvyksta [9,10].
PD yra sukeliamas bakterijų patekusių į periodonto audinius. Viena iš pagrindinių PD
sukeliančių bakterijų yra Porphyromonas gingivalis, gram neigiama anaerobinė bakterija. Ši bakterija yra vienintelė žinoma bakterija, galinti išskirti PAD fermentą. Nors P. gingivalis išskiriamas PAD fermentas nėra visiškai analogiškas žmogaus PAD fermentui, jis vykdo citrulinaciją, dėl kurios
produkuojami ACCP autoantikūnai [10]. Periodontito metu, kaip ir RA, kraujyje nustatomas padidėjęs citrulinuotų baltymų kiekis [8]. PPAD yra pagrindinis P. gingivalis virulentiškumo faktorius, dėl to, kad jo sintezės metu išskiriamas amoniakas. Amoniakas apsaugo bakteriją burnos higienos metu ir veikia kaip inhibitorius periodonto infekcijos metu skatindamas neutrofilų funkciją [8].
Reumatoidinis artritas yra sisteminė autoimuninė liga su paplitimu iki 1% suaugusiųjų išsivysčiusiose šalyse [9,11]. Liga pasireiškia kaip lėtinis poliartritas.[11]. Kliniškai stebimas lėtinis uždegimas ir sąnarių audinių destrukcija, vedanti į funkcijos praradimą. [12]. Vienas pagrindinių genetinių veiksnių reumatoidinio artrito vystymuisi yra HLA-DRB1 genas.[13]. Rizika reumatoidiniam artritui išsivystyti net 50% priskiriami genetiniam faktoriui.[9]. Pagrindiniai antikūnai, pagal kuriuos kraujo tyrimo pagalba diagnozuojamas RA, yra reumatoidinis faktorius (RF) ir anti-citrulininto peptido autoantikūnai (ACCP). [9,13-15]. ACCP yra specifi škas reumatoidiniam artritui ir yra randamas 70% sergančių RA.[13]. Šis autoantikūnis atpažįsta epitopus, turinčius citrulino (citrulinuoti baltymai). Citrulinas yra gaminamas peptidilarginino deiminazių (PAD) fermentų citrulinacijos metu iš arginino.
14
[9]. Citrulinuoti baltymai, atpažinti ACCP, organizmui yra pristatomi kaip svetimkūniai ir yra
pradedama organizmo imuninė reakcija prieš juos. Šie baltymai yra randami sąnarių audiniuose.[13].
RA ir PD rizikos faktoriai yra susiję su tam tikrais histologiškai suderinamais antigenais, ypač HLA-DR4. HLA yra leukocitų antigenai, kurie prisitvirtina prie žmogaus ląstelių ir taip imuninės ląstelės gali atpažinti kas yra sava, o kas yra svetima. Koreliacija tarp RA ir PD asocijuojama su HLA-DRB1 genu [10]. Ligoms bendri ir aplinkos faktoriai, tokie kaip rūkymas, socioekonominis statusas, viršsvoris [16].
Literatūroje aprašomos sąsajos tarp periodontito sunkumo ir reumatoidinio artrito aktyvumo, P. gingivalis ir kitų, periodontitą sukeliančių, bakterijų įtakos reumatoidinio artrito patogenezei [17]. Iškeliama hipotezė, nurodanti teigiamą konservatyvaus periodontologinio gydymo įtaką reumatoidinio artrito aktyvumui ir paciento būklei [7].
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti periodontito ir Porphyromonas gingivalis ryšį bei įtaką reumatoidiniam artritui.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie periodontito ir reumatoidinio artrito sąsajas ir galimus tarpusavio mechanizmus.
2. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie P. gingivalis išskiriamo fermento PPAD įtaką reumatoidiniam artritui.
3. Susisteminti rezultatus ir palyginti kaip periodontitas ir P. gingivalis paveikia reumatoidiniu artritu sergančius pacientus.
4. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie konservatyvaus periodontologinio gydymo įtaką reumatoidinio artrito aktyvumui.
15
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS
METODAI BEI STRATEGIJA
1.1 Literatūros paieška
Sisteminei mokslinei apžvalgai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas Nr. BED-OF-122. Mokslinės literatūros sisteminė analizė atlikta taikant PRISMA reikalavimus. Straipsnių paieškai buvo naudotos dvi duomenų bazės, t. y. „PubMed“ ir „Cochrane Library“. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėse atlikta pagal šių raktinių žodžių derinius: periodontitis, periodontal disease, rheumatoid arthritis,
pophyromonas gingivalis. Platesnė informacija matoma lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr. 1. Duomenų bazės ir juose ieškoti raktinių žodžių dariniai
Duomenų bazė Raktinių žodžių deriniai
,,PubMed“ „periodontitis“ IR „rheumatoid arthritis“
ARBA „periodontal disease“ IR „rheumatoid arthritis“, „porphyromonas gingivalis“ IR „rheumatoid arthritis“ ARBA „periodontis“ IR „porphyromonas gingivalis“ IR
„rheumatoid arthritis“
,,Cochrane Library“ „periodontitis“ IR „rheumatoid arthritis“ ARBA „periodontis“ IR „Porphyromonas gingivalis“ IR „rheumatoid arthritis“
Duomenų bazėse publikacijų paieška tęsėsi nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos iki 2021 metų balandžio mėnesio pabaigos. Straipsnių atranka ir paieška buvo atliekama vieno tyrėjo. Su
straipsnių autoriais susisiekta nebuvo.
1.2 MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ ATRANKA
Mokslinių straipsnių atranka buvo atliekama naudojant PRISMA 2020 Flow Diagram(1 pav.). Atrenkant straipsnius mokslinei sisteminei literatūros analizei buvo naudojami šie pagrindiniai atrankos kriterijai:
16
1. Straipsniai publikuoti anglų kalba; 2. Straipsnių metai – 2011-2021 m; 3. Prieiga prie pilno straipsnio teksto; 4. Straipsniuose tyrimai atliekami in vivo;
5. Straipsniuose analizuojamas periodontito ryšys ir poveikis reumatoidiniam artritui, porphyromonas gingivalis įtaka reumatoidiniam artritui.
Straipsnių atmetimo kriterijai:
1. Tyrimai atlikti su gyvūnais; 2. In vitro tyrimai;
3. Nebaigti tyrimai;
4. Nepilna prieiga prie straipsnių;
5. Sisteminės, literatūrinės bei kito tipo apžvalgos ir meta-analizės.
1 pav. Straipsnių atrankos lentelė pagal PRISMA Straipsniai atrinkti iš Pubmed
ir Cochrane Library
n=1306Cochrane Library
Straipsniai pašalinti prieš atranką:
Besidubliuojantys ir senesni nei 10 metų straipsniai n=419
Atrankoje straipsniai n=887
Atmestos literatūrinės,
sisteminės ir kitokios apžvalgos bei metaanalizės. Atmesti straipsniai be pilno teksto prieigos ar ne anglų kalba n=862
Aktualūs straipsniai
n=19 Atmesti straipsniai, kurie
neatitiko temos n=9
Straipsniai įtraukti į mokslinę literatūros apžvalgą n=10 PA IEŠK A A TR A N K A ĮT RA UK TI
17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Atliekant mokslinės literatūros ir straipsnių paiešką, buvo rasti 1306 straipsniai. Beveik trečdalis straipsnių buvo atmesti, nes buvo senesni nei 10 metų senumo ar dubliavosi PubMed ir Cochrane Library duomenų bazėse. Į tyrimą buvo įtraukiami tik klinikiniai tyrimai ir klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai anglų kalba. Atmetus straipsnius be pilno teksto prieigos, literatūros bei sistemines apžvalgas, metaanalizes, liko tik 19 aktualių publikacijų. 10 iš jų atitiko visus iškeltus straipsnių įtraukimo kriterijus. Į literatūros apžvalgą įtrauktuose straipsniuose buvo tiriamos galimos periodontito ir reumatoidinio artrito sąsajos, Porphyromonas gingivalis įtaka RA patogenezei, konservatyvaus periodontologinio gydymo įtaka RA aktyvumui. ( Priedai lentelė Nr. 1)
2.1 TIRIAMŲJŲ ATRINKIMAS IR PASKIRSTYMAS Į GRUPES
Visų atrinktų straipsnių autoriai, išskyrus Mariette ir kolegos, tiriamuosius atrinkinėjo universiteto arba miesto, kuriame dirba, ligoninėse. Mariette ir kiti RA pacientų atranką atliko keturiolikoje regioninių ligonių.
Pagrindiniai ir dažniausia pasikartojantys tiriamųjų atrinkimo kriterijai buvo: tiriamieji vyresni nei 18 metų, su jau anksčiau diagnozuotu RA, nesergantys kitomis sisteminėmis ligomis, bent 3 pastaruosius mėnesius radikaliai nekeitę vartojamų medikamentų ir per 3 paskutinius mėnesius negavę periodontologinio gydymo. Viename straipsnyje buvo atrenkami tik asmenys vyresni nei 30 metų [1].
Pacientai į tyrimus nebuvo įtraukti dėl šių, dažniausią pasikartojančių priežasčių: mažiau nei 8 likę dantys, nėštumas, antibiotikų terapija 3-6 pastaruosius mėnesius. Vienuose
straipsniuose rūkantys pacientai buvo atmetami, kituose – priimami,bet pažymima apie tai, trečiuose – neužsiminta.
Shimada ir kolegos tiriamuosius suskirstė į tris grupes: sveikų pacientų kontrolė (n=26), pacientai sergantys RA, kuriems atsitiktinai paskirtas konservatyvus periodontologinis
gydymas (n=26) ir RA pacientai, kuriems joks papildomas gydymas netaikytas (n=26) [2]. Moura ir kiti tiriamuosius skirstė į keturias grupes pagal tai ar jie serga PD bei RA: 30
tiriamųjų, kurie nesirgo PD ir RA, sudarė kontrolę (-PD-RA), 23 tiriamieji, kurie nesirgo PD, bet jiems buvo diagnozuotas RA, sudarė antrąją grupę (-PD+RA), į trečiąją grupę priskirti 24
18
tiriamieji, kurie sirgo ir PD, ir RA (+PD+RA), 30 tiriamųjų, kuriems diagnozuotas PD, bet ne RA, sudarė ketvirtąją grupę (+PD-RA) [3]. Cosgarea ir bendraautoriai visus tirtuosius priskyrė prie kontrolinės grupės iš sistemiškai sveikų, bet PD sergančių, pacientų arba tiriamosios grupės iš pacientų, sergančių PD ir RA [1]. Monsarrat ir kolegos, Odaka ir kiti RA pacientus atsitiktinai suskirstė į dvi grupes pagal tai, kada atliktas konservatyvus periodontologinis gydymas – betarpiškas ir atidėtas gydymas [7,17]. Mariette ir kolegos tiriamuosius, sergančius RA, atsitiktinai suskirstė į intervencijos ir kontrolinę grupes [6]. Silvestre-Rangil ir kiti, Scher ir kolegos, Rodríguez-Lozano ir kiti, Jung ir kolegos išskyrė tiriamuosius į RA ir kontrolės grupes [4,5,16,18]. Scher ir kolegos savo tyrime RA grupę išskyrė į dvi grupes pagal tai, kada diagnozuotas RA [18].
2.2 PACIENTŲ IŠTYRIMAS
Shimada bei kolegos, Cosgarea ir kiti, Monsarrat ir kolegos, Odaka ir bendraautoriai, Mariette ir kolegos, Rodríguez-Lozano ir kiti, Jung ir kolegos pacientų ištyrimo metu
nustatinėjo klinikinius periodontologinius matmenis bei RA aktyvumą [1,2,6,7,16,17]. Moura ir bendraautoriai tyrimo metu kliniškai tyrė periodontologinius parametrus ir vagelių/dantenų kišenių mikriobiotą, o RA aktyvumo matmenis ėmė iš pacientų medicininių istorijų [3]. Silvestre-Rangil ir kolegos nustatinėjo klinikinius periodontologinius ir sialometrinius matmenis [4]. Scher ir kolegos tyrime nustatinėjo klinikinius periodontologinius parametrus bei mikrobiotos įvairovę [18].
Periodontologinis ištyrimas susidėjo iš nuolatinių dantų skaičiaus, kraujavimo po zondavimo, sričių su apnašomis nustatymo, dantenų kišenių ir klinikinės jungties netekimo, dantenų recesijų matavimo.
Tyrimuose reumatoidinį artritą atspindėjo jo aktyvumo skaitinės reikšmės. RA aktuvumui išreikšti skaitine išraiška buvo naudojamas DAS-28 indeksas ar jo tipai. DAS28 apskaičiuojamas į skaičiavimo formulę įtraukiant skausmingų ir patinusių sąnarių skaičių, paciento bendras sveikatos įvertinimas, žymint vizualinės analogijos skalėje, CRB kiekį kraujyje, eritrocitų nusėdimo greičio rodiklį. (Priedas Nr. 1)
Silvestre-Rangil ir kolegų tyrime buvo nustatinėjami sialometriniai parametrai: stebėjo seilėtekį be intervencijos (RWS), seilėtekį, jį stimuliuojant(SWS), seilėtekį, stimuliuojant paausinės seilių liaukos sekreciją (SPS). RWS buvo apskaičiuotas 5min. surenkant paciento
19
seiles, SPS – seilėtekio stimuliacija atlikta kramtant gabalėlį parafino, per pirmas dvi minutes išskirtos seilės buvo nenaudotos, kitų 5 min. seilės buvo surinktos tyrimui, SPS pamatuotas, pritvirtinant Lashley kapsulę ant paausinės liaukos ištekamosios angos ir stimuliuojant seilėtekį lašinant 2% citrinos rūgštį ant liežuvio kas 30s [4].
Shimada ir kolegų tyrime periodontitas buvo diagnozuojamas, jei bent vienoje matuotoje vietoje KJN≥3mm, Okada bei kitų tyrime – KJN≥4mm bent vienoje srityje, o sunkumas nustatytas pagal Amerikos Periodontologijos Akademijos pasiūlytą klasifikaciją [2,17]. Moura ir bendraautorių tyrime periodontitas nustatomas buvo pacientams su
KJN≥3mm, periodontalinės kišenės gyliu ≥5mm, generalizuota horizontali alveolinės ataugos kaulo rezorbcija bent 15-33% [3]. Visi Scher ir kolegų tyrimo dalyviai buvo priskirti prie vienos iš grupių pagal periodonto būklę: (1) sveiki audiniai, nėra kraujavimo po zondavimo,(2) gingivitas, kraujavimas po zondavimo, (3) lengvas periodontitas, bent viena sritis su KJN 1-2mm ar kišene ≥4mm, (4) vidutinis periodontitas, su bent dviem dantimis su KJN 3-4mm ar bent du dantys, prie kurių zonduojamos ≥4mm kišenės ir (5) sunkus periodontitas, bent du dantys su KJN ≥5mm ar vienas dantis su kišene ≥5mm [18]. TiriamiejiRodríguez-Lozano ir bendraautorių straipsnyje buvo suskirstyti į tris periodontito lygius: L0- gan sveikas
periodontiumas su viena sritimi, kurioje KJN ≥3mm, L1- KJN ≥3mm prie dviejų ar daugiau dantų, L2- KJN ≥5mm prie daugiau nei 30% visų dantų [16]. Cosgarea ir kolegų, Monsarrat ir kitų, Mariette bei bendraautorių, Silvestre-Rangil ir kolegų, Jung ir kolegų tyrimuose dalyvavo asmenys su jau anksčiau diagnozuotu periodontitu [1,4-7]
20
Scher ir kolegų tyrime buvo tiriama podanteninė mikriobiota. Podanteninės mikrobiotos mėginiai buvo paimti naudojant Gracey kiurete podanteninėms apnašoms pašalinti, kurios specialių priemonių pagalba per vieną valandą buvo ištirtos. Kad būtų išvengta kontaminacijos seilėmis, viršdanteninės apnašos buvo pašalintos pirma. Pacientų kraujyje esantys, prieš P. gingivalis gaminami, antigenai buvo matuojami pacientų kraujo serumą įpilant į ,anksčiau laboratorijoje pagamintus, P.gingivalis peptido HtpG ruošinius ir visa tai analizuojant su ELISA. Mikrobiologinis ėminys Moura ir bendraautorių tyrime mėginys buvo paimtas iš dantenų vagelės/periodonto kišenės su steriliais sauskaisčiais po atsargaus subgingivalinių apnašų pašalinimo, išlaikant sauskaisčius vagelėse ar kišenėse po 10s. Specialiomis
priemonėmis ir metodais buvo nustatomas bakterijų A. actinomycetemcomitans, P. gingivalis, T. forsythia, T. denticola kiekis [18].
2.3 INTERVENCIJOS
Shimada ir kolegų tyrime konservatyvų periodontologinį gydymą sudarė asmeninės burnos higienos instruktažas ir abiejų žandikaulių viršdanteninių apnašų pašalinimas ultragarsinių instrumentų pagalba be vietinės anestezijos. Gydymas buvo atliktas vieno specialisto. Po klinikinio burnos ištyrimo buvo paimtas visų tiriamųjų periferinio veninio kraujo ėminys. Kraujo serumas atskirtas centrifuguojant. Serume buvo nustatomi
reumatoidinio faktoriaus, CRB, IgG prieš CCP, IL-6, TNF-α, PAD-4 kiekis naudojant specializuotą įrangą bei priemones ir sekant gamintojų pateiktais nurodymais [2].
Moura ir bendraautorių tyrime pacientams grupėse –PD-RA ir –PD +RA buvo išdalinti nauji dantų šepetėliai, jiems buvo pravestas asmeninės burnos higienos instruktažas. 3
specialistai pacientams grupėse +PD +RA ir +PD –RA buvo atliko konservatyvų
periodontologinį gydymą FMD technika. Gydymas susideda iš dviejų vizitų po 60min. per 24 valandas, kurių pradžioje ir pabaigoje pacientai skalaują burną 0,12% CHX tirpalu 30s, specialistas atlieka viršdanteninio apnašo pašalinimą bei kiuretažą, įveda 1% CHX gelį į periodontalines kišenes vienai minutei. Jokie papildomi medikamentai po periodontologinio gydymo nebuvo paskirti. Naudotos Gracey ir McHall kiuretės buvo galandamos pagal gamintojų rekomendacijas po kiekvieno paciento vizito ir pakeičiamos naujomis po 6 vizitų [3].
21
Monsarrat ir kitų 2019 metais atliktame tyrime konservatyvus periodontologinis
gydymas susidėjo iš viršdanteninių apnašų pašalinimo bei kiuretažo ultragarsiniais ir rankiniais instrumentais, periodonto kišenių plovimo 0,12% CHX tirpalu, AB terapijos (Amoksicilinas 1,5g/d. 7 dienas po gydymo; jei alergiški penicilininams, skiriamas klindamicinas 1,2g/d 7d. po gydymo), asmeninio burnos higienos instruktažo. Gydymą atliko vienas burnos chirurgas, apmokytas periodontologo [7].
Okada ir kolegų tyrime pacientai buvo apmokyti individualios burnos higienos, gavo abiejų žandikaulių viršdanteninių apnašų valymą ultragarsiniais įrankiais. Kraujo serume buvo nustatyti ir ACCP antikūnai, IL-6, P.gingivalis IgG antikūnai naudojant ELISA techniką pagal gamintojo rekomendacijas [17].
Mariette ir bendraautorių tyrime intervencijos grupėje esantys pacientai buvo apmokyti individualios burnos higienos: dantų valymas 2k/d. dantų šepetėliu bei dantų pasta, burnos skalavimas burnos skalavimo skysčiu 1k./d., viršdanteninių apnašų pašalinimas 2k. per metus apmokyto periodontologo [6].
Jung ir kolegų tyrime visiems pacientams buvo atliktas virš- ir podanteninių apnašų nuvalymas, intervencijas atliekant kiekvienam dantų lankų ketvirčiui atskirai ir visą gydymą atliekant per savaitę [5].
Tirti mediatoriai buvo ACCP, RF, IgG – antikūnai prieš P. gingivalis ir jo išskirtą PPAD. ACCP antikūnių susiformavimas organizme yra specifiškas RA [16]. ACCP radimas organizme nurodo prastesnę RA prognozę ir jo kiekis koreliuoja su padidėjusia žala sąnariams bei žema remisijos tikimybe [9]. RF – artrito markeris ir imunoglobulinas, kuris sudaro
antikūnio-antigeno imuninį kompleksą su IgG. RF nėra specifiškas RA. Jo galima rasti
sergančiųjų periodontitu dantenose, podanteninėse apnašose, seilėse. Periodontitą sukeliančios bakterijos yra asociajuojamos su padidėjusiu RF kiekiu organizme [19]. PPAD ir antikūnių prieš šį fermentą kiekiai tyrimuose naudojami kaip P. gingivalis sisteminę įtaką nurodantys matai.
2.4 REZULTATAI
Shimada ir kolegos pastebėjo, jog IgG prieš ACCP ir IgG prieš PPAD kiekis kraujyje, prieš intervencijas, buvo kur kas didesnis RA grupėje lyginant su kontrole (155.35 ±19.64 U/mL ir 2.32 ± 0.03 U/mL ACCP IgG, P < 0.001 bei 1.41 ± 0.12 EU ir 0.93 ± 0.07 EU anti-PPAD, P = 0.03). PAD-4 koncentracija kraujyje buvo panaši abiejų grupių (2.26 ± 0.19 ng/mL
22
ir 2.66 ± 0.17 ng/mL, P > 0.05). Tiegiama koreliacija buvo pastebėta tarp IgG prieš ACCP ir IgG prieš PPAD (P=0.04), tarp IgG prieš PPAD ir CRB (P = 0.004) bei tarp IgG prieš PPAD ir IL-6 (P = 0.003), bet ne tarp IgG prieš PPAD ir DAS28-CRB (P < 0.05). Kita vertus, nebuvo stebima asociacija tarp serumo PAD-4 ir IgG prieš ACCP bei DAS28-CRB (P < 0.05).
Autoriai kelių logistinės regresijos analizių metu pastebėjo reikšmingą asociaciją tarp IgG prieš PPAD ir RA (P = 0.004; OR = 4.59; 95% pasikliautinas intervalas: 1.63-12.92). Lyginant RA subgrupės duomenis prieš ir po konservatyvaus periodontologinio gydymo, buvo pastebėtas žymus skirtumas zonduojamame gylyje (3.2 ± 0.1 ir 2.7 ± 0.1), kiekyje zonduojamų kišenių ≥4mm (30.1 ± 4.4 ir 15.0 ± 4.0), KJN matmenyse (3.2 ± 0.2 ir 2.8 ± 0.1), kiekyje vietų, kuriose matuojamas KJN ≥4mm (33.5 ±4.7 ir 21.3 ±5.2), kiekyje vietų su apnašu (60.9 ± 4.2 ir 28.1 ± 3.5) ir kraujavimu po zondavimo (36.8 ± 5.0 ir 10.9 ± 3.6) bei DAS28-CRB indekse (2.4 ± 0.1 ir 2.1 ± 0.1) (visiems rodikliams P > 0.005). Pastebėta, jog konservatyvus
periodontologinis gydymas reikšmingai nesumažino IgG prieš ACCP (183.48 ± 24.97 U/mL ir 182.43 ± 23.59 U/mL), IgG prieš PPAD (1.62 ± 0.18 EU ir 1.56 ± 0.17 EU) ir PAD-4 (2.96 ± 0.27 ng/mL ir 2.23 ± 0.26 ng/mL) lygių kraujyje, lyginant gautus duomenis prieš ir 2 mėnesiai po intervencijų (visiems rodikliams P < 0.05) [2].
Moura ir bendraautoriai pastebėjo, jog tiriamųjų grupėje +PD+RA, prieš konservatyvų periodontologinį gydymą, zondavimo gylio (P < 0.001), KJN (P < 0.001) vidurkiai buvo aukštesni nei +PD-RA. Mikrobiologinis tyrimas, prieš intervencijas, parodė, kad nežymiai skirėsi bakterijų kiekis tarp +PD+RA ir +PD-RA grupių bei tarp –PD+RA ir –PD-RA. Akivaizdus skirtumas stebimas tarp pacientų, sergančių periodontitu, grupių ir pacientų, nesergančių periodontitu. Po konservatyvaus periodontologinio gydymo, grupėje +PD-RA stebimas zondavimo gylio (nuo 3.1±1.6 iki 2.0±0.9; P < 0.001), kraujavimo po zondavimo (nuo 0.54±0.50 iki 0.10±0.33 ; P < 0.001 ) sumažėjimas. +PD+RA grupėje stebimas statistiškai reikšmingas zondavimo gylio (nuo 3.4±1.5 iki 2.5±0.8; P < 0.001), kraujavimo po zondavimo (nuo 0.47±0.50 iki 0.15±0.70; P < 0.001) ir KJN (nuo 3.5±1.8 iki 2.4±1.3; P < 0.001)
sumažėjimas. Po intervencijų grupėje +PD-RA stebimi geresni periodontologiniai rodikliai nei +PD+RA grupėje. Po konservatyvaus periodontologinio gydymo abiejose intervencijos
grupėse stebimi žymūs bakterijų kiekio sumažėjimas lyginant su rodikliais prieš gydymą (P < 0.05). Pirmojo ištyrimo metu RA grupėse buvo stebimas žymus skirtumas DAS-28 indekse (3.69±1.25 ir 4.34±0.89; P=0.024). Po konservatyvaus periodontologinio gydymo +PD+RA grupėje DAS-28 rodiklis žymiai nukrito (nuo 4.34±0.89 iki 3.12 ± 0.71; P = 0.011). Visi
23
periodontologiniai rodikliai tiesiogiai koreliavo su bakterijų kiekiu, t.y. didesnis bakterijų kiekis koreliavo su prastesniai klinikiniai rodikliais [3].
Cosgarea ir kolegų tyrime nebuvo stebimi statistiškai reikšmingi matuotų
periodontologinių rodiklių skirtumai tarp RA ir kontrolės grupių, išskyrus zonduojamų kišenių gylį, kuris buvo didesnis RA grupėje (P > 0.05). Zonduojamų kišenių gylis išliko reikšmingai didesnis RA grupėje po 3 ir 6 mėnesių po gydymo, kai visi kiti rodikliai panašiai sumažėjo abejose grupėse. P. gingivalis buvo nustatytas abejose grupėse pirmo ištyrimo metu. Kontrolės grupėse P. gingivalis kiekis statistiškai reikšmingai sumažėjo 3 ir 6 mėnesiai po gydymo. Visų ištyrimų metu ( prieš gydymą, 3 mėnesiai po gydymo, 6 mėnesiai po gydymo) P. gingivalis kiekis RA grupėje buvo didesnis lyginant su kontrole. Prieš gydymą IL-1β ir MMP-8 kiekiai kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesni RA grupėje. MMP-8 išliko aukštesnis RA grupėje 3 ir 6 mėnesiai po gydymo. IL-1β ir MMP-8 kiekiai kraujyje prieš gydymą, 3 ir 6 mėnesiai po gydymo nesiskyrė statistiškai reikšmingai tarpusavyje. RA grupėje matuoti DAS-28 (4.80→4.70→4.DAS-28), CRB (2.40→1.20→1.20) ir ENG (20.0→22.0→20.0) rodikliai sumažėjo, lyginant ištyrimą prieš ir 3 bei 6 mėnesiai po gydymo, bet tik CRB rodiklio pokytis buvo statistiškai reikšmingas [1].
Monsarrat ir kolegos pastebėjo, jog konservatyvus periodontologinis gydymas sumažino zondavimo gylio (nuo 2.36 ± 0.59 iki 2.01 ± 0.56; P=0.03), kraujavimo po zondavimo (nuo 12.0 ± 13.3 iki 4.0 ± 4.5; P=0.18) ir KJN (nuo 3.03 ± 1.12 iki 2.66 ± 1.20; P=0.01) rodiklius, bet pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas. Nebuvo stebimas statistiškai reikšmingas DAS-28 rodiklio skirtumas tarp intervencijos ir kontrolės grupių, net po konservatyvaus
periodontologinio gydymo [7].
Okada ir bendraautoriai pastebėjo, jog abi RA grupės (intervencijos ir kontrolės) žymiai nesiskyrė matuotais periodontologiniais ir RA aktyvumo rodikliais. Intervencijos grupėje buvo pastebėti statistiškai reikšmingi gingivalinio indekso (nuo 1.1 [0.9;1.9] iki 0.8 [0.2;1.8]; P < 0.001), kraujavimo po zondavimo (nuo 36.8 ± 5.0 iki 10.9 ± 3.6; P < 0.001), zondavimo gylio (nuo 3.16 ± 0.12 iki 2.72 ± 0.12; P < 0.001) ir KJN (nuo 3.16 ± 0.19 iki 2.85 ± 0.14; P=0.0004) pokyčiai lyginant duomenis prieš ir po gydymo. Lyginant intervencijos ir kontrolės grupes, pokyčiai tarp periodontologinių rodiklių buvo statistiškai reikšmingai didesni intervencijos grupėje. Buvo pastebėti statistiškai reikšmingi pokyčiai DAS28-CRB (nuo 2.43 ± 0.14 iki 2.06 ± 0.15; P=0.02), IgG prieš P. gingivalis (nuo 12.6 ± 2.5 iki 10.6 ± 2.2; P=0.01), HBP35 (nuo 0.94 ± 0.07 iki 0.90 ± 0.08; P=0.03) rodiklių intervencijos grupėje. Nebuvo stebimas
24
statistiškai reikšmingas CRB kiekio kraujyje pokytis prieš ir 8 savaitės po konservatyvaus periodontologinio gydymo [17].
Mariette ir kitų teigimu, jokio reikšmingo DAS28-ENG skirtumo nebuvo galima stebėti prieš gydymą, lyginant intervencijos ir kontrolės grupes (2.7 ± 1.4 ir 2.7 ± 1.3). DAS28-ENG rodiklio skirtumas intervencijos ir kontrolės grupėse tarp pirmojo ir antrojo ištyrimų buvo -0.17 ± 1.29 ir -0.09 ± 1.28. Prieš intervencijas 56 % tiriamųjų buvo diagnozuotas periodontitis ir tik 34% po gydymo. Po paskirto gydymo statistiškai sumažėjo periodontitą sukeliančių bakterijų kiekis (Porphyromonas gingivalis pokytis -39.4 x 106 (95%; P = 0.002), Tannerella forsythia pokytis -16.9 x 106 (95%; P = 0.002), Treponema denticola pokytis -19.2 x 106 (95% ; P =
0.019 bei Campylobacter rectus pokytis -18.8 x 106 (95% ; P = 0.005)). Intervencijos grupės tiriamųjų, kuriems nustatytas PD, DAS28-ENG rodiklio pokytis buvo didesnis nei tiriamųjų, kuriems nenustatytas PD (-0.45 ir +0.24) [6].
Silvestre-Rangil ir kiti lygino tiriamuosius, sergančius RA, su kontrole ir pastebėjo statistiškai reikšmingus skirtumus zonduojamame kišenių gylyje (2.29 ± 0.72 mm ir 2.01 ± 0.6 mm; P=0.012), apnašų indeksuose (1.60 ± 0.58 ir 1.07 ± 0.59; P < 0.001) ir KJN (2.45 ± 0.82 mm ir 2.17 ± 0.67; P = 0.027). Autorių teigimu, sulyginus abejų grupių kraujavimo indekso rodiklius, stebimas aukštesnis rezultatas RA grupėje, tačiau skirtumas nėra statistiškai
reikšmingas (16.85 ± 16.04 % ir 14.97 ± 16.26 %). Pastebėta, jog RWS (1.45 ± 0.765 ir 2.15 ± 1.545; P = 0.001) ir SPS (0.489 ± 0.5298 ir 1.187 ± 1.0838; P < 0.001) seilių sekrecijos
rodikliai buvo žemesni RA grupėje ir skirtumas, lyginant su kontrolinės grupės rodikliais, buvo statistiškai reikšmingas. SWS (3.811 ± 2.2043 ir 3.811 ± 2.2043; P = 0.073), taip pat, buvo žemesnis RA grupėje, bet skirtumas tarp grupių nėra statistiškai reikšmingas [4].
Scher ir kolegos pastebėjo, jog daugiau nei 75% RA grupių ( neseniai diagnozuoto RA ir chroninio RA grupėse) tiriamųjų buvo nustatytas vidutinės arba sunkios formos PD.
Lyginant su kontrolės grupe (39% tiriamųjų nustatytas vidutinės arba sunkios formos PD), skirtumas statistiškai reikšmingas. Pasitelkę Simpson ir Shannon atvirkštinio indekso skaičiavimo metodą, vertino RA įtaką mikrobiotos įvairovei ir nepastebėjo jokių statistiškai reikšmingų skirtumų sulyginę RA grupių ir kontrolės duomenis. Atlikę bakterijų grupavimo analizę, autoriai pastebėjo, kad sveikos kontrolės mikrobiotoje dominavo Bacteroidetes (21.3%), Firmicutes (10.9%), Actinobacteria (21.8%), Proteobacteria (16.9%), Fusobacteria (24%), Spirochaetes (2.5%) ir TM7 (1.6%). O tiriamųjų, kuriems nustatytas vidutinės ar sunkios formos PD, mikrobiotoje pastebėtas padidėjęs Bacteroidetes, Spirochaetes bei TM7
25
kiekis ir sumažėjęs Actinobacteria ir Proteobacteria kiekis. Pastebėtas didesnis Tannerella, Treponema ir Porphyromonas bakterijų genčių kiekis neseniai diagnozuoto RA grupėje lyginant su chroninio RA grupės rezultatais. Autoriai nustatė, kad P. gingivalis vyrauja tiriamųjų, su nustatytu PD, mėginiuose, bet P. gingivalis ir RA koreliacija nebuvo nustatyta (neseniai nustatyto RA grupėje – 55%, chroninio RA – 47%, kontrolės – 27%; P = 0.18) [18].
Rodríguez-Lozano ir kitų tyrime PD buvo nustatytas 97,33% RA grupės tiriamųjų ir 66,24% kontrolės grupėje. Skirtumas tarp grupių yra statistiškai reikšmingas (P < 0.001). Sunkios formos PD buvo dažnesnis RA grupėje lyginant su kontrole (44.92% ir 12.1%; P < 0.001). Taip pat, prastesni periodontalinio ištyrimo rodikliai nustatyti RA grupėje ir skirtumas tarp grupių buvo statistiškai reikšmingas (zonduojamas gylis (3.08 (0.63) ir 2.69 (0.48); P < 0.001), KJN (3.99 (1.27) ir 3.34 (1.03); P < 0.001), netektų dantų skaičius (6.31 (5.28) ir 4.01 (4.48); P < 0.001). Autorių teigimu, nustatyta tiesioginė, statistiškai reikšminga koreliacija tarp RA aktyvumo ir PD sunkumo ( P = 0.002), t.y. kuo aktyvesnis RA (DAS-28 reikšmė didesnė), tuo PD forma sunkesnė ir dažnesnė tarp tiriamųjų. Asociacija tarp reumatoidinio faktoriaus ir ACCP kiekių kraujyje bei PD nebuvo pastebėta [16].
Jung ir kiti nestebėjo jokių reikšmingų skirtumų tarp grupių lyginant periodontologinius matmenis. 4 savaitės po konservatyvaus periodontologinio gydymo matomi pagerėję ištirti periodontologiniai parametrai. Zonduojamas kišenių gylis sumažėjo abejose grupėse (-0.6±0.4 mm kontrolės grupėje ir -0.8±0.4 mm RA grupėje) ir skirtumas lyginant grupių duomenis buvo statistiškai reikšmingas – itin sumažėjo RA grupėje (P = 0.006). KJN rodiklis pakito žymiai abejose grupėse ir buvo statistiškai reikšmingai ryškesnis RA grupėje (0.7±0.5 mm kontrolės grupėje ir 1.1±0.5 mm RA grupėje; P = 0.003). Nebuvo pastebėti statistiškai reikšmingi DAS28-ENG skirtumai RA grupėje [5].
2.5 TYRIMŲ ŠALIŠKUMAS
Į sisteminą apžvalgą įtrauktų straipsnių vertinimui buvo naudojama autorinė kokybės lentelė, kuri padėjo įvertinti straipsnių šališkumo riziką ir metodologinę kokybę. Iš dešimties į literatūros apžvalgą atrinktų straipsnių, septynių tyrimų šališkumo rizika buvo įvertinta kaip vidutinė (70%) [1-7]. Trys straipsniai buvo įvertinti kaip turintys žemą šališkumo riziką (30%) [16-18]. Dažniausi šališkumo šaltiniai buvo pacientų vartojami vaistai, tyrėjų kiekis ir tai, ar jie buvo maskuojami. Vertinimas nurodytas lentelėje Nr. 3.
26 Autorius, metai Kontrolinė grupė RA aktyvumo nustatymas Nurodomi RA pacientų vartojami vaistai Konservatyvus periodontologinis gydymas Daugiau nei vienas tyrėjas Tyrėjo maskavimas Rizika Shimada ir kiti, 2016
Taip Taip Taip Taip Ne Taip Vidutinė
Moura ir kiti, 2020
Taip Taip Ne Taip Taip Ne Vidutinė
Cosgarea ir kiti,
2018
Taip Taip Ne Taip Ne Ne Vidutinė
Monsarrat ir kiti,
2019
Taip Taip Taip Taip Taip Ne Vidutinė
Okada ir kiti, 2013
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Žema
Mariette ir kiti, 2019
Taip Taip Taip Taip Ne Ne Vidutinė
Silvestre-Rangil ir kiti, 2015
27 Scher ir
kiti, 2012
Taip Taip Taip Ne Taip Taip Žema
Rodríguez-Lozano ir kiti, 2019
Taip Taip Taip Ne Taip Taip Žema
Jung ir kiti, 2018
Taip Taip Taip Taip Ne Ne Vidutinė
28
3. REZULTATŲ APTARIMAS IR DISKUSIJA
Nagrinėjant periodontito ir Porphyromonas gingivalis ryšį bei įtaką reumatoidiniam artritui, apibendrinti 10 tyrimų. Septyni iš dešimties straipsnių šališkumo rizika buvo įvertinti kaip vidutinė [1-7]. Likusių trijų straipsnių šališkumo rizika buvo žema [16-18].
Atrinktuose straipsniuose tiriamieji buvo skirstomi į kontrolės ir reumatoidinio artrito grupes. Penkiuose straipsniuose kontrolinė grupė buvo sudaryta iš sistemiškai sveikų pacientų, kurie amžiumi, gyvenimo būdu ir lytimi panašūs į tiriamąją grupę [1,4,5,16,18]. Dviejuose straipsniuose kontrolės grupę sudarė tiriamieji, sergantys reumatoidiniu artritu, kuriems nebuvo taikytos
intervencijos arba jos buvo atidėtos [7,17]. Shimada ir kitų tyrime tiriamųjų grupės buvo išskirtos į RA intervencijos, RA be intervencijos ir sveikos kontrolės grupes [2]. Moura ir kolegos tirtus asmenis išskyrė į keturias grupes pagal tai ar jie sirgo periodontitu ir reumatoidiniu artritu [3]. Scher ir bendraautoriai straipsnyje tiriamieji, sergantys reumatoidiniu artritu, buvo priskirti prie neseniai diagnozuoto RA grupės arba chroninio RA grupės, priklausomai nuo to, prieš kiek laiko ši liga buvo diagnozuota [18].
Visuose 10 atrankos kriterijus patenkinusių straipsnių, tirti periodontologinio klinikinio ištyrimo duomenys. Ištyrimo metu buvo nustatomas nuolatinių dantų skaičius, kraujavimo po zondavimo ir sričių su apnašomis kiekis, zonduojamas kišenių gylis, matuojamas klinikinės jungties netekimas bei dantenų recesijos. Autoriai pažymi, jog buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas tarp RA grupių ir sistemiškai sveikų pacientų, sulyginus zonduojamą kišenių gylį ir klinikinės jungties netekimo, apnašų indekso reikšmes bei kiekį kraujuojančių vietų po zondavimo [1,3,4,16]. Autoriai įvardina, kad tam įtakos gali turėti apsunkinta asmeninė burnos higiena dėl sąnariu pažeidimų, nusilpęs organizmo imuninis atsakas dėl sisteminės autoimuninės ligos. Jung ir kolegos reikšmingo klinikinių periodontologinių parametrų skirtumo nepastebėjo ir tai pagrindžia pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, vartojamų priešuždegiminių medikamentų įtaka [5]. Pastebėta, jog tiriamieji, sergantys reumatoidiniu artritu, dažniau ir sunkesnėmis
formomis sirgo periodontitu palyginus jų duomenis su sistemiškai sveikų asmenų [1,16,18]. Tokių pačių išvadų priėjo Cheng ir kolegos. Jų teigimu, RA pacientai yra linkę dažniau ir sunkesnėmis formomis sirgti periodonto ligomis [11].
Devyniuose iš dešimties atrinktų straipsnių buvo skaičiuotas DAS-28 indeksas arba jo tipai. DAS-28 indeksą kaip RA aktyvumą atspindintį rodiklį tyrimuose naudojo trijų mokslinių straipsnių autoriai [1,3,18]. DAS28-CRB indeksas naudotas dviejuose straipsniuose [2,17]. DAS28-ENG
29
indeksas panaudotas trijuose tyrimuose [5-7]. Rodríguez-Lozano ir kiti moksliniame tyrime RA aktyvumui įvertinti naudojo DAS-28 ir DAS28-CRB indeksus [4]. Statistiškai reikšmingą
konservatyvaus periodontologinio gydymo įtaką RA aktyvumui pastebėjo trijų straipsnių autoriai [2,3,17]. Gauti rezultatai indikuoja, kad konservatyvus periodontologinis gydymas turi svarbią reikšmę gerinant klinikinius ir serologinius reumatoidinio artrito parametrus. Tyrimų autoriai pažymi, kad palankesnis ir didesnis efektas buvo pasiektas periodontologinį gydymą atliekant tiriamiesiems su pažengusiu periodontitu ir aktyvesniu reumatoidiniu artritu. Šiems teiginiams pritaria Agnihotri ir kolegų apžvalgos rezultatai. Agnihotri ir bendraautoriai teigia, kad
konservatyvus periodonotologinis gydymas RA pacientams su vidutiniu ar sunkiu periodontitu sumažina artrito sunkumą, mažindamas uždegiminių mediatorių ir bakterijų kiekius [19]. Trijų kitų mokslinių tyrimų autoriai statistiškai reikšmingos konservatyvaus periodontologinio gydymo įtakos ligos aktyvumui nepastebėjo [1,6,7]. Nereikšmingą šio gydymo įtaką autoriai pagrindžia pastoviu vartojamų priešuždegiminių medikamentų nuo RA kiekiu, ilga ligos eiga ir kitų rizikos veiksnių buvimu.
Penkiuose iš dešimties straipsniuose imti tiriamųjų kraujo mėginiai [1,2,16-18]. Pastebėta, jog ACCP IgG ir PPAD IgG kiekiai kraujo serume yra aukštesni tiriamųjų, sergančių reumatoidiniu artritu, lyginant su sistemiškai sveikais, bet periodontitu sergančiais pacientais [2]. Dviejų straipsnių autoriai nustatė teigiamą koreliaciją tarp ACCP IgG ir PPAD IgG bei asociaciją tarp PPAD IgG ir reumatoidinio artrito [2,17]. Tai, autorių teigimu, nurodo PPAD reikšmę
reumatoidinio artrito patogenezėje per baltymų citrulinaciją [2,17]. Taip pat, pastebėta teigiama koreliacija tarp PPAD IgG ir CRB bei IL-6, kuri nurodo PPAD rolę sisteminėse uždegiminėse reakcijose [2]. Šį teiginį patvirtina Gómez-Bañuelos ir kolegų publikuota apžvalga, kurioje teigiama, kad nustatyti aukšti P. gingivalis antikūnių titrai RA pacientuose leidžia daryti prielaidą apie bakterijos įtaką ligos eigai [8]. Padidėjusius P. gingivalis antikūnių titrus ir bakterijos
asociaciją su sunkiu periodontitu ir aukšto aktyvumo RA pastebėjo Bergot ir kolegos. Jie pastebėjo ir tai, kad didesni kiekiai ACCP ir P. gingivalis antikūnių buvo stebimi kraujo tyrimuose RA pacientų (bei prieš jiems patvirtinant RA diagnozę) lyginant su sveika kontrole [13]. Teigiama, jog P. gingivalis RA pacientuose gali skatinti RF imunokompleksų susidarymą ir taip palaikyti
uždegiminius procesus organizme [19]. Kitiems autoriams asociacijos tarp periodontito ir RF [1,16,18] bei ACCP buvimo nustatyti nepavyko [16]. Cosgarea ir kolegos pastebėjo statistiškai reikšmingą konservatyvaus periodontologinio gydymo įtaką CRB lygiui kraujyje lygindami
30
po gydymo sulyginus su duomenimis prieš konservatyvų periodontologinį gydymą, statistinis reikšmingumas nebuvo gautas [1].
Trijuose straipsniuose buvo tirta dantenų vagelių ir periodonto kišenių mikrobiota [3,18]. Scher ir kolegos pastebėjo, jog mikriobiotos įvairovė tarp mėginių iš neseniai diagnozuoto RA grupės ir kontrolės skyrėsi nežymiai. Autoriai nustatė, kad mikrobiota tarp neseniai diagnozuoto RA ir chroninio RA grupių mėginių skyrėsi žymiai – chroninio RA grupėje nebuvo stebima Tannerella ir Treponema genčių bakterijų. Autorių nuomone, tam įtakos turėjo ligos kontrolė medikamentais. Pastebėta, jog Porphyromonas genties bakterijos buvo randamos beveik visuose tirtuose
mėginiuose ir jų kiekis koreliavo su periodontito sunkumu [18]. Moura ir bendraautoriai nustatė koreliaciją tarp P. gingivalis ir tirtų klinikinių periodontalinių parametrų RA grupėje, t.y. didesnis bakterijos kiekis lydėjo prastesnius ištyrimo matmenis – gilesnį zondavimo gylį, didesnį klinikinės jungties netekimą, daugiau sričių, kurios kraujavo po zondavimo. Autoriai teigia, kad po
konservatyvaus periodontologinio gydymo abiejose intervencijos grupėse stebimi žymūs bakterijų kiekio sumažėjimai lyginant su rodikliais prieš gydymą [3]. Kitus duomenis gavo Cosgarea ir kolegos, kurie nustatė, jog konservatyvus periodontologinis gydymas reikšmingai nesumažino P. gingivalis kiekio reumatoidiniu artritu sergančių pacientų dantenų vagelėse ir kišenėse [1]. Nustatyta, jog P. gingivalis kiekis neturi koreliacijos su RA [1,3,18].
Šioje literatūros apžvalgoje buvo tiriamas periodontito ir P. gingivalis ryšys bei įtaka reumatoidiniam artritui. Svarbu suprasti, kad reumatoidinis artritas yra polietiologinė liga ir jos sąsajos su periodontitu dar tiriamos. Straipsniuose buvo nurodyti ryšiai tarp PD ir RA: Literatūroje nėra priimta vieninga nuomonė apie galimus ryšius ir įtakas viena kitai.
Šis darbas turėjo keletą trūkumų: dėl nepilnos prieigos prie visų kriterijus atitikusių straipsnių, į tyrimą galėjo nebūti įtraukti straipsniai, turintys stiprią metodologinę kokybę. Dar vienas trūkumas, kad moksliniuose straipsniuose tyrimų metodikos skyrėsi, kas lėmė didelį straipsnių
heterogeniškumą. Itin skyrėsi tyrėjų atliktos intervencijos, matuoti ir stebėti rodikliai, todėl sunku buvo sulyginti skirtingų straipsnių rezultatus. Trečiasis trūkumas – didžiojoje tyrimų dalyje buvo naudojamos mažos tyrimų imtys ir nebuvo pagrindžiamas imties kiekis. Tai sumažina rezultatų svarumą ir neleidžia prieiti vienareikšmiškų išvadų, o tik daryti prielaidas apie galimas ligų sąsajas. Ketvirtasis trūkumas – nevisuose tyrimuose buvo nurodomi tiriamųjų vartojami medikamentai, reumatoidinio artrito sunkumas ir trukmė. Dėl šios priežasties straipsniai buvo vertinami kritiškai dėl galimo šališkumo rizikos. Penktasis trūkumas – keletoje tyrimų intervencijas atliko vienas specialistas, bet straipsniuose nenurodoma ar jis buvo maskuojamas. Tai didina šališkumo riziką ir
31
mažina rezultatų svarumą. Dėl šių priežasčių, gauti literatūros apžvalgos rezultatai turėtų būti vertinami kritiškai.
Praktinės rekomendacijos: šios analizės rezultatai gali turėti teigiamos įtakos klinikinėje
praktikoje, šviečiant pacientus apie geros asmeninės burnos higienos ir savalaikių apsilankymų pas specialistus svarbą. Skatinamas gydytojų odontologų platesnis mąstymas ir kitoks požiūris į
organizmą kaip į vientisą darinį.
Autorius interesų konflikto nenustatė.
IŠVADOS
1. Iš straipsnių autorių surinktos medžiagos ir pateiktų rezultatų galima daryti prielaidą ,kad reumatoidiniu artritu sergantys, asmenys periodontitu serga dažniau ir sunkesnėmis formomis. Keturiuose moksliniuose straipsniuose pastebėta, kad, reumatoidiniu artritų sergantys, tiriamieji pasižymi prastesniais klinikiniai periodontologiniais rodikliais lyginant su sistemiškai sveikų asmenų kontrole. Tik viename straipsnyje ši tendencija nepastebėta.
2. Remiantis nagrinėtų mokslinių tyrimų rezultatai, pastebėta galima koreliacija tarp reumatoidinio artrito ir Phorphyromonas gingivalis išskiriamo PPAD, dėl pastarojo įtakos reumatoidinio artrito patogenezei per baltymų citrulinaciją. Teiginiui įrodyti reikalingi tolesni tyrimai su didesnėmis imtimis ir žemu šališkumu.
3. Straipsnių rezultatuose nurodoma galima Phorphyromonas gingivalis išskiriamo PPAD rolė sisteminio uždegimo palaikyme. Šią rolę pagrindžia PPAD sąsajos su CRB ir IL-6 kiekiais. Reikalingi tolesni tyrimai šiai rolei pagrįsti.
4. Iš straipsnių autorių surinktos medžiagos ir pateiktų rezultatų galima daryti prielaidą ,kad yra galima teigiama konservatyvaus periodontologinio gydymo įtaka reumatoidinio artrito
aktyvumui. Didžiausias poveikis nustatytas sunkaus periodontito ir aukšto reumatoidinio artrito aktyvumo asmenims. Reikšmingesnį poveikį turi viršdanteninių ir podanteninių apnašų valymas lyginant su tik viršdanteninių apnašų pašalinimu. Šiems teiginiui pagrįsti reikalingi tolesni tyrimai.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Cosgarea R, Tristiu R, Dumitru R, Arweiler N, Rednic S, Sirbu C, Lascu L, Sculean A, Eick S et al. Effects of non-surgical periodontal therapy on periodontal laboratory and clinical data as well as on disease activity in patients with rheumatoid arthritis. Clin Oral Investig. 2019 Jan;23(1):141-151.
2. Shimada A, Kobayashi T, Ito S, Okada M, Murasawa A, Nakazono K, et al. Expression of anti-Porphyromonas gingivalis peptidylarginine deiminase immunoglobulin G and peptidylarginine deiminase-4 in patients with rheumatoid arthritis and periodontitis. J Periodont Res 2015 -06-11;51(1):103.
3. Moura MF, Cota LOM, Silva TA, Cortelli SC, Ferreira GA, López MM, et al. Clinical and microbiological effects of non-surgical periodontal treatment in individuals with rheumatoid arthritis: a controlled clinical trial. Odontology 2021 Apr;109(2):484-493.
4. Silvestre-Rangil J, Bagán L, Silvestre FJ, Bagán JV. Oral manifestations of rheumatoid arthritis. A cross-sectional study of 73 patients. Clin Oral Invest 2016 -02-18;20(9):2575.
5. Jung G, Han J, Hwang K, Park C, Stathopoulou PG, Fiorellini JP. Effects of Conventional Synthetic Disease-Modifying Antirheumatic Drugs on Response to Periodontal Treatment in Patients with Rheumatoid Arthritis. BioMed research international 2018 Aug
19,;2018:1465402-7.
6. Mariette X, Perrodeau E, Verner C, Struillou X, Picard N, Schaeverbeke T, et al. Role of good oral hygiene on clinical evolution of rheumatoid arthritis: a randomized study nested in the ESPOIR cohort. Rheumatology (Oxford, England) 2020 May 01,;59(5):988-996.
7. Monsarrat P, Fernandez de Grado G, Constantin A, Willmann C, Nabet C, Sixou M, et al. The effect of periodontal treatment on patients with rheumatoid arthritis: The ESPERA randomised controlled trial. Joint, bone, spine : revue du rhumatisme 2019 Oct;86(5):600-609.
8. Gómez-Bañuelos E, Mukherjee A, Darrah E, Andrade F. Rheumatoid Arthritis-Associated Mechanisms of Porphyromonas gingivalis and Aggregatibacter actinomycetemcomitans. Journal of clinical medicine 2019 Aug 26,;8(9):1309.
9. de Smit MJ, Brouwer E, Vissink A, van Winkelhoff AJ. Rheumatoid arthritis and periodontitis; a possible link via citrullination. Anaerobe 2011;17(4):196-200.
10. Routsias JG, Goules JD, Goules A, Charalampakis G, Pikazis D. Autopathogenic correlation of periodontitis and rheumatoid arthritis. Rheumatology (Oxford, England) 2011 Jul;50(7):1189-1193.
11. Cheng Z, Meade J, Mankia K, Emery P, Devine DA. Periodontal disease and periodontal bacteria as triggers for rheumatoid arthritis. Best practice & research. Clinical rheumatology 2017 Feb;31(1):19-30.
12. Ceccarelli F, Saccucci M, Di Carlo G, Lucchetti R, Pilloni A, Pranno N, et al. Periodontitis and Rheumatoid Arthritis: The Same Inflammatory Mediators? Mediators of inflammation 2019 May 05,;2019:6034546-8.
13. Bergot A, Giri R, Thomas R. The microbiome and rheumatoid arthritis. Best practice & research. Clinical rheumatology 2019 Dec;33(6):101497.
14. Berthelot J, Le Goff B. Rheumatoid arthritis and periodontal disease. Joint, bone, spine : revue du rhumatisme 2010;77(6):537-541.
15. Vitkov L, Hannig M, Minnich B, Herrmann M. Periodontal sources of citrullinated antigens and TLR agonists related to RA. Autoimmunity 2018 -11-10;51(6):304.
33
16. Rodríguez-Lozano B, González-Febles J, Garnier-Rodríguez JL, Dadlani S, Bustabad-Reyes S, Sanz M, et al. Association between severity of periodontitis and clinical activity in rheumatoid arthritis patients: a case–control study. Arthritis Res Ther 2019 -01-18;21(1).
17. Okada M, Kobayashi T, Ito S, Yokoyama T, Abe A, Murasawa A, et al. Periodontal Treatment Decreases Levels of Antibodies toPorphyromonas gingivalisand Citrulline in Patients With Rheumatoid Arthritis and Periodontitis. Journal of periodontology (1970) 2013 Dec;84(12):e74-e84.
18. Scher JU, Ubeda C, Equinda M, Khanin R, Buischi Y, Viale A, et al. Periodontal disease and the oral microbiota in new‐onset rheumatoid arthritis. Arthritis and rheumatism 2012
Oct;64(10):3083-3094.
19. Agnihotri R, Gaur S. Rheumatoid arthritis in the elderly and its relationship with periodontitis: A review. Geriatrics & gerontology international 2014 Jan;14(1):8-22.
20. KAI KURIŲ REUMATINIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO APRAŠAI.
34
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. DAS-28 nustatymo formulės
LIGOS AKTYVUMO INDEKSAS-28 (angl. Disease Activity Score, DAS 28) 1. Skaičiavimo formulė:
DAS 28 = (0,56 √ (TEN28) + 0,28 √ (SW28) + 0,70 In (ENG) + 0,014 (GH) Arba
DAS28 = 0.56 √ (TEN28) + 0.28 √ (SW28) + 0.36*ln(CRB+1) + 0.014*GH + 0.96 Sutrumpinimai:
TEN28 – skausmingų sąnarių skaičius, vertinant 28 sąnarius (angl. Tender Joint Count 28, TEN28) (abu pečiai, alkūnės, riešai, I–V plaštakų pirštų metakarpofalanginiai ir proksimaliniai
interfalanginiai sąnariai, keliai);
SW28 – sutinusių sąnarių skaičius, vertinant 28 sąnarius (angl. Swollen Joint Count 28, SW28) (abu pečiai, alkūnės, riešai, I–V plaštakų pirštų metakarpofalanginiai ir proksimaliniai
interfalanginiai sąnariai, keliai); ENG – eritrocitų nusėdimo greitis; CRB – C reaktyvus baltymas;
GH - paciento bendras sveikatos įvertinimas, žymint vizualinės analogijos skalėje (nuo 0 mm iki 100 mm) (angl. General Health or patients global assessment of disease activity on Visual Analoge Scale of 100mm).
2. DAS 28 – apskaičiuojamas pagal 4 arba 3 parametrus, naudojantis aprobuota kompiuterine programa arba 1 punkte pateiktomis formulėmis.
3. Pagal DAS 28 indekso reikšmę, RA aktyvumas: 3.1. < 2,6 – remisija;
3.2. 2,6 -3,2 – mažai aktyvus RA; 3.3. 3,2- 5,1 – vidutinio aktyvumo RA; 3.4. > 5,1 – labai aktyvus RA.
4. Apie gydymo poveikį sprendžiama pagal DAS 28 indekso sumažėjimą tarp vertinimų. Jei sumažėjimas:
35
4.1. <0,6 – poveikio nėra; 4.2. 0,6-1,2 – vidutinis poveikis; 4.3. >1,2 – geras poveikis.
36 Lentelė Nr. 1 Įtrauktų straipsnių autoriai, publikacijos metai, tyrimo tipas, tiriamasis objektas ar medžiaga, tiriamosios grupės ir
rezultatai Autorius, metai Tyrimo tipas Tiriamasis objektas, tiriamoji medžiaga Tiriamos grupės (pacientų sk.) Rezultatai Shimada ir kiti, 2016 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių
1. ACCP IgG, PPAD IgG, PAD-4 koncentracija kraujo serume 2. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 3. Artrito sunkumo įvertinimas (DAS28- CRB) 1. Kontrolinė (26) 2. RA, konservatyvus periodontologinis gydymas (26) 3. RA, jokio periodontologinio gydymo (26)
1. Serumo ACCP IgG ir PPAD IgG kiekiai buvo aukštesni RA grupėje lyginant su kontrole. Buvo pastebėta teigiama koreliacija tarp ACCP IgG ir PPAD IgG. Lyginant kontrolės ir RA grupes nebuvo stebimas reikšmingas skirtumas tarp serumo PAD-4 kiekio abejose grupėse
2. Lyginant RA subgrupės duomenis prieš ir po konservatyvaus
periodontologinio gydymo, buvo pastebėtas žymus skirtumas
zonduojamame gylyje (3.2 ± 0.1 ir 2.7 ± 0.1), kiekyje zonduojamų kišenių ≥4mm (30.1 ± 4.4 ir 15.0 ± 4.0), KJN matmenyse (3.2 ± 0.2 ir 2.8 ± 0.1), kiekyje vietų, kuriose
matuojamas KJN ≥4mm (33.5 ±4.7 ir 21.3 ±5.2), kiekyje vietų su apnašu
37
(60.9 ± 4.2 ir 28.1 ± 3.5) ir
kraujavimu po zondavimo (36.8 ± 5.0 ir 10.9 ± 3.6) (visų rodiklių P < 0.05) 3. RA subgrupės DAS28-CRP pokytis
prieš ir po gydymo (2.4 ± 0.1 ir 2.1 ± 0.1; P < 0.05) yra statistiškai reikšmingas. Moura ir kiti, 2020 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių 1. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 2. Mikrobiologinė analizė 3. Artrito sunkumo įvertinimas (DAS-28) 1. Pacientai be PD ir RA (30) 2. Pacientai be PD, bet su RA (23) 3. Pacientai su PD ir RA (24) 4. Pacientai su PD, bet be RA (30) 1. Po konservatyvaus periodontologinio gydymo, grupėje +PD-RA stebimas zondavimo gylio (nuo 3.1±1.6 iki 2.0±0.9; P < 0.001), kraujavimo po zondavimo (nuo 0.54±0.50 iki
0.10±0.33 ; P < 0.001 ) sumažėjimas. +PD+RA grupėje stebimas statistiškai reikšmingas zondavimo gylio (nuo 3.4±1.5 iki 2.5±0.8; P < 0.001), kraujavimo po zondavimo (nuo 0.47±0.50 iki 0.15±0.70; P < 0.001) ir KJN (nuo 3.5±1.8 iki 2.4±1.3; P < 0.001) sumažėjimas.
2. Mikrobiologinis tyrimas po
intervencijas, parodė, kad statistiškai reikšmingai skirėsi bakterijų kiekis
38
tarp +PD+RA ir +PD-RA ir tų pačių grupių rezultatų prieš intervencijas (P < 0.01).
3. Po konservatyvaus periodontologinio gydymo +PD+RA grupėje DAS-28 rodiklis žymiai nukrito (nuo 4.34±0.89 iki 3.12 ± 0.71; P = 0.011). Cosgarea ir kiti, 2018 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių 1. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 2. Mikrobiologinė analizė 3. Artrito sunkumo įvertinimas (DAS-28) 1. Pacientai su PD ir RA (18) 2. Pacientai su PD, bet be RA (18)
1. Lyginant klinikinio ištyrimo rezultatus, pastebėtas statistiškai reikšmingas pokytis zonduojamų kišenių virš 4 mm kiekyje, kuris sumažėjo intervencijos ir kontrolės grupėse.
2. Visų ištyrimų metu ( prieš gydymą, 3 mėnesiai po gydymo, 6 mėnesiai po gydymo) P. gingivalis kiekis RA grupėje buvo didesnis lyginant su kontrole.
3. RA grupėje matuoti DAS-28 (4.80→4.70→4.28), rodikliai sumažėjo, bet skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.
39 Monsarrat ir kiti, 2019 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių 1. Artrito sunkumo įvertinimas (DAS28-ESR) 2. Gyvenimo kokybės įvertinimas 3. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 1. Kontrolė (11) 2. RA, konservatyvus periodontologinis gydymas (11)
1. Nebuvo stebimas statistiškai reikšmingas DAS-28 rodiklio skirtumas tarp intervencijos ir kontrolės grupių.
2. Gydymas sumažino zondavimo gylio (nuo 2.36 ± 0.59 iki 2.01 ± 0.56; P=0.03), kraujavimo po zondavimo (nuo 12.0 ± 13.3 iki 4.0 ± 4.5; P=0.18) ir KJN (nuo 3.03 ± 1.12 iki 2.66 ± 1.20; P=0.01) rodiklius, bet pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas.
Okada ir kiti, 2013 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių 1. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 2. Artrito sunkumo įvertinimas (DAS28-CRB) 3. Citokinų, uždegimo markerių, citrulino ir P. gingivalis IgG nustatymas kraujo serume 1. Kontrolė (29) 2. Konservatyvus periodontologinis gydymas ir IBH mokymas (26)
1. Intervencijos grupėje buvo pastebėti statistiškai reikšmingi GI (nuo 1.1 [0.9;1.9] iki 0.8 [0.2;1.8]; P < 0.001), kraujavimo po zondavimo (nuo 36.8 ± 5.0 iki 10.9 ± 3.6; P < 0.001),
zondavimo gylio (nuo 3.16 ± 0.12 iki 2.72 ± 0.12; P < 0.001) ir KJN (nuo 3.16 ± 0.19 iki 2.85 ± 0.14; P=0.0004) pokyčiai lyginant duomenis prieš ir po gydymo
40
2. Buvo pastebėti statistiškai reikšmingi pokyčiai DAS28-CRB (nuo 2.43 ± 0.14 iki 2.06 ± 0.15; P=0.02). 3. Statistiškai reikšmingi P. gingivalis
IgG (nuo 12.6 ± 2.5 iki 10.6 ± 2.2; P=0.01), HBP35 (nuo 0.94 ± 0.07 iki 0.90 ± 0.08; P=0.03) rodikliai stebimi intervencijos grupėje. Nebuvo
stebimas statistiškai reikšmingas CRB kiekio kraujyje pokytis.
Mariette ir kiti, 2019 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių 1. Mikrobiologinė analizė 2. Artrito sunkumo įvertinimas (DAS-28) 3. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 1. Kontrolė (234) 2. Konservatyvus periodontologinis gydymas ir IBH mokymas (238)
1. Po paskirto gydymo statistiškai sumažėjo periodontitą sukeliančių bakterijų kiekis (Porphyromonas gingivalis pokytis -39.4 x 106 (95%; P
= 0.002), Tannerella forsythia pokytis -16.9 x 106 (95%; P = 0.002),
Treponema denticola pokytis -19.2 x 106 (95% ; P = 0.019 bei
Campylobacter rectus pokytis -18.8 x 106 (95% ; P = 0.005)).
2. Nebuvo stebimas statistiškai reikšmingas DAS-28 pokytis.
41
3. Prieš intervencijas 56 % tiriamųjų buvo diagnozuotas periodontitis ir tik 34% po gydymo. Silvestre-Rangil ir kiti, 2015 In vivo, klinikinis atsitiktinių imčių 1. Klinikinis periodontologinis ištyrimas 2. Sialometrinis ištyrimas 1. Kontrolė (73) 2. Pacientai su RA (73)
1. Palyginus RA grupę su kontrole buvo pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai zonduojamame kišenių gylyje (2.29 ± 0.72 mm ir 2.01 ± 0.6 mm; P=0.012), apnašų indeksuose (1.60 ± 0.58 ir 1.07 ± 0.59; P < 0.001) ir KJN (2.45 ± 0.82 mm ir 2.17 ± 0.67; P = 0.027). Palyginus kraujavimo indekso rodiklius, stebimas aukštesnis rezultatas RA grupėje, tačiau
skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (16.85 ± 16.04 % ir 14.97 ± 16.26 %). 2. Pastebėta, jog RWS (1.45 ± 0.765 ir
2.15 ± 1.545; P = 0.001) ir SPS (0.489 ± 0.5298 ir 1.187 ± 1.0838; P < 0.001) seilių sekrecijos rodikliai buvo žemesni RA grupėje ir skirtumas, lyginant su kontrolinės grupės rodikliais, buvo statistiškai
