• Non ci sono risultati.

Aptvaruose laikomų danielių (Dama dama) užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais ir jo sezoniai pokyčiai The seasonal changes of gastointestinal nematode infection in fenced fallow deer (Dama dama)

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Aptvaruose laikomų danielių (Dama dama) užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais ir jo sezoniai pokyčiai The seasonal changes of gastointestinal nematode infection in fenced fallow deer (Dama dama)"

Copied!
35
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Augustė Andrijauskaitė – Putinauskienė

Aptvaruose laikomų danielių (Dama dama) užsikrėtimas virškinamojo

trakto nematodais ir jo sezoniai pokyčiai

The seasonal changes of gastointestinal nematode infection in fenced

fallow deer (Dama dama)

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Mindaugas Šarkūnas

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS

KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Aptvaruose laikomų danielių (Dama

dama) užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais ir jo sezoniniai pokyčiai“:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...5 SANTRUMPOS ...6 ĮVADAS ...7 1. LITERATUROS APŽVALGA ...9

1.1. Aptvaruose laikomų danielių (Dama dama) virškinamojo trakto nematodai ...9

1.1.1. Šeima: Trichostrongyloidea ...9

1.1.1.1. Ostertagia spp. ...9

1.1.1.2. Cooperia spp. ...11

1.1.1.3. Nematodirus spp. ...12

1.1.2. Žolės užterštumas invazinėmis L3 stadijos lervomis ir jų sezoninė kaita ...13

1.1.3. Šeima: Strongyloidae ...13 1.1.3.1. Oesophagostomum spp. ...13 1.1.4. Šeima: Strongyloididea ...15 1.1.4.1. Strongyloides spp. ...15 1.1.5. Šeima: Capillariidae ...16 1.1.5.1. Capillaria spp. ...16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ...17

2.1. Tiriamieji gyvūnai ir tyrimo planas ...17

2.2. Mėginių rinkimas ir parazitologiniai tyrimai ...18

2.3. Statistinė analizė ...20

3. TYRIMO REZULTATAI ...21

3.1. (Dama dama) patelių ir jauniklių koprologinių tyrimų rezultatai ...21

3.2. (Dama dama) patelių ir jauniklių užsikrėtimas 13 mėn. laikotarpyje ir sezoniniai pokyčiai.. 22

3.3. Strongylidea nematodų identifikavimas ...24

3.4. Žolės užterštumas invazinėmis L3 stadijos Strongylidea nematodų lervomis ...25

3.5. Klimatologiniai duomenys ...25

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...27

IŠVADOS ...30

REKOMENDACIJOS ...31

(4)

4 APTVARUOSE LAIKOMŲ DANIELIŲ (Dama dama) UŽSIKRĖTIMAS VIRŠKINAMOJO

TRAKTO NEMATODAIS IR JO SEZONINIAI POKYČIAI

Augustė Andrijauskaitė – Putinauskienė Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas – įvertinti aptvaruose laikomų danielių užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais ir nustatyti žolės užterštumo jų invazinėmis L3 stadijos lervomis sezoninius pokyčius įvairias metų laikais.

Tiriamoji medžiaga, išmatų ir žolės meginiai, buvo renkami danielių ekologiniame ūkyje, Šilalės rajone. Tyrimas truko nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2019 metų balandžio mėnesio, iš viso ištirta 120 mėginių, kurie rinkti ir tirti vieną kartą per mėnesį (apie 10 mėginių kiekvieną mėnesį). Išmatų mėginiai buvo tiriami atliekant modifikuotą Makmasterio metodą, o atrinkus labiausiai užkrėstus 5 mėginius buvo ruošiamos lervų kultūros ir nustatomos jų rūšys. Visi tyrimai atlikti LSMU VA patobiologijos katedros parazitologijos laboratorijoje. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad danieliai užsikrėtę šiais nematodais: Strongyloides spp., Strongylidea būrys (Strongiliatai) ir Capillaria spp. Patelių ir jauniklių užsikrėtimas buvo didžiausias Capillaria spp. rūšies nematodais, jauniklių užsikrėtimas (vidurkis 467 kiaušinėliai/ g išmatose) buvo didesnis už patelių (vidurkis 245 kiaušinėliai/ g išmatose) per metus, (p > 0,05). Strongiliatų paplitimas danielių ūkyje sudarė 44 proc. ir buvo neženkliai mažesnis už Capillaria spp. (46 proc.), (p > 0,05). Didesnis užsikrėtimas Strongiliatais buvo nustatytas patelėms (vidurkis 374 kiaušinėliai/ g išmatose), jauniklių (vidurkis 284 kiaušinėliai/ g išmatose) per metus. Mažiausiai buvo rasta Strongyloides spp. rūšies nematodų kiaušinėlių, jauniklių išmatose (vidurkis 80 kiaušinėliai/ g išmatose), o patelių (vidurkis 72 kiaušinėliai/ g išmatose) per metus. Identifikavus lervų kultūras buvo nustatytos šios rūšys: Ostertagia spp., Cooperia spp., Oesophagostomum spp., Nematodirus spp. Tiek patelių, tiek ir jauniklių tarpe dominavo Cooperia spp., kuri sudarė 47 proc. visų rastų invazinių lervų rūšių. Oesophagostomum spp. rūšis jauniklių ir patelių mėginiuose sudarė 30 proc. visų nustatytų nematodų rūšių. Ostertagia spp. labiau buvo paplitusi tarp jauniklų, rasta 72 proc. daugiau nei patelėse. Tuo tarpu patelės 10 proc. labiau užsikrėtusios Nematodirum spp. rūšies nematodais lyginant su jaunikliais.

(5)

5 THE SEASONAL CHANGES OF GASTROINTESTINAL NEMATODE INFECTION IN

FENCED FALLOW DEER (Dama dama)

Augustė Andrijauskaitė – Putinauskienė Master‘s Thesis

SUMMARY

The aim of this project was to evaluate digestive tract nematode infestation indoes who are kept in eclosures and to establish seasonal changes in grass contamination with their ivasive stage L3 larvae during different times of the year.

The exploratory material, feaces and grass specimens were collected from an ecological doe farm, at Šilalės district. The study was carried out from March, 2018 to April, 2019, there were 120 samples investigated in total, that were collected and evaluated once a month (approximately 10 samples each month). Fecal samples were evaluated using a modificated form of the McMaster method, and after choosing the 5 most infected samples, larvae cultures were prepared, which were used to evaluate their species. All studies were carried out at the Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy pathobiology laboratory. After completing the study it was found that does were infested with these species of nematodes: Strongyloides spp., Strongylidea (Strongillates) nematodes and Capillaria spp. Females and fawns were most infested with Capillaria spp. nematodes, with fawn infestation (in average 467 eggs/ g feaces) being significantly greater than female infestation (in average 245 eggs/ g feaces), (p > 0,05). The prevalence of Strongillates in the doe farm was 44 percent and was insignificantly lower than Capillaria spp. (46 percent), over the period of one year, (p > 0,05). Over the period of one year a higher infestation of Strongillates was found in females (in average 374 eggs/ g feaces), than in fawns (in average 284 eggs/ g feaces). The lowest number found was of Strongyloides spp. nematode eggs, with fawn feaces containing (in average 80 eggs/ g feaces) and female – in average 72 eggs/ g feaces over the period of one year. After identifying larvae cultures, the following species were found: Ostertagia spp., Cooperia spp., Oesophagostomum spp., Nematodirus spp. In both, females and fawns, the most dominant was Cooperia spp., which made up 47 percent of all invasive larvae species found. Oesophagostomum spp. made up 30 percent of all nematode species found in fawn and female specimens. Ostertagia spp. was more prevalent in fawns, than in females, with 72 percent more of it found in fawns than in females. Whereas females were infested 10 percent more with Nematodirum spp. species, than fawns.

(6)

6

SANTRUMPOS

proc. – procentas;

KSG – kiaušinėlių skaičius grame; Pav. – paveikslas;

mėn. – mėnesis; d. – diena; m. – metai; t.y. – tai yra; sav. – savaitė;

L1 – pirmos stadijos lerva; L2 – antros stadijos lerva; L3 – trečios stadijos lerva; L4 – ketvirtosios stadijos lerva; L5 – jauni suaugę parazitai.

(7)

7

ĮVADAS

Per pastarąjį dešimtmetį, danielių auginimas, susijęs su žvėrienos ir turizmo pramone, sulaukia vis didesnio susidomėjimo ne tik pasaulyje, tačiau ir Baltijos regione. Svarbus danielių sveikatos priežiūros elementas – parazitinės ligos (1). Parazitų sukeliamos ligos gali lemti didesnį gyvūnų sergamumą bei mirtingumą (2). Net gerai prižiūrimi aptvaruose laikomi gyvūnai užsikrečia parazitais (3). Virškinamojo trakto nematodai danieliams nelaikomi kliniškai ar patologiškai svarbiais, nors tai gali būti klaidingai įvertinta dėl sudėtingo diagnozavimo. Net lengvas ar vidutinis užsikrėtimas Ostertagia spp. nematodais gali sulėtinti danielių augimą, pabloginti sveikatingumą, reprodukciją ir sutrikdyti vystymąsi, ypač dėl to, kad ganydamiesi rudenį jie patiria didelę riziką gausiai užsikrėsti (2). Virškinamojo trakto nematodai ir jų sukeliamos slaptos ar klinikinės ligos formos, priklausomai nuo parazitų rūšies, vystymosi ciklo, užsikrėtimo gausomo bei šeimininko imuninės sistemos, sukelia ekonominius nuostolius. Susirgę gyvūnai būna silpni, lėčiau auga, jiems sutrinka virškinimas, nusilpsta imunitetas ir kai kurie gaišta (4).

Dažniausiai danieliai būna užsikrėtę: Haemonchus spp., Nematodirus spp., Oesophagostomum spp., Ostertagia spp., Strongyloides spp., Trichostrongylus spp., Chabertia spp. virškininamojo trakto nematodais. Tačiau visame pasaulyje dažniausiai nustatoma rūšis yra Ostertagia spp. (3). Virškinamojo trakto nematodų paplitimas labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, drėgmės kiekio, aplinkos temperatūros, gyvūnų laikymo sąlygų. Vidutinio klimato zonoje, didžiausias gyvūnų užsikrėtimas nustatomas virškinamojo trakto nematodais, nes vyrauja palankios klimato sąlygos. Didžiausias užsikrėtimas būna pavasarį – rudenį. Vasaros laikotarpiu daugelis lervų ganyklų žolėje žūsta dėl išdžiūvimo. Kadangi, vidutinio klimato zonoje žiemos nėra šaltos, daugelis lervų rudenį virsta hipobiotinės būklės ir taip išgyvena iki pavasario (2).

Laikant gyvūnus didelėmis bandomis aptvaruose, padidėja užsikrėtimo parazitais rizika (5). Toks laikymas predisponuoja gyvūnų stresinę būklę, kuri silpnina imunitetą (4). Todėl yra labai svarbu atlikti parazitologinius tyrimus, nustatant gyvūnų užsikrėtimą parazitais ir jo intensyvumą bei užtikrinti parazitozių kontrolę prevencinėmis programomis (3).

Škotijoje atlikto tyrimo metu, elniai buvo tiriami keturis kartus per metus (sausio, balandžio, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais). Nustatyta, kad Strongiliatų paplitimas didžiausias buvo pavasarį ir vasarą, o rudenį ir žiemą sumažėjo. Gausus užsikrėtimas buvo siejamas ir su amžiumi. Manoma, jog vyresni gyvūnai būna mažiau užsikrėtę nei jaunesni. Lytis taip pat svarbus veiksnys, galintis lemti didesnį užsikrėtimą Strongiliatų nematodais. Nustatyta, kad patinai buvo labiau užsikrėtę lyginant su patelėmis (6). Elnių užsikrėtimo ir pievų žolės užterštumo L3 lervomis pokyčiai yra daug dažnesni ir tyrimas kas 3 – 4 mėnesius negali suteikti pakankamai informacijos. Lietuvoje atliktame tyrime elnių išmatų mėginiai buvo tirti 12 mėn. Nustatyta, kad rugsėjo antroje pusėje ir laprikčio

(8)

8 mėnėsiais buvo rasta daugiausia virškinamojo trakto nematodų kiaušinėlių. Identifikavus lervų kultūras išmatų mėginiuose buvo nustata, kad Oesophagostomum spp. labiausiai palitusi rugsėjo ir spalio mėnesiais, o Ostertagia spp. rugsėjo ir lapkričio mėnesių pradžioje (2). Todėl tikslus užsikrėtimo pokyčių vertinimas reikalauja reguliarių tyrimų kas 2 – 4 sav. Iš šių tyrimų rezultatų labai sunku vertinti kokią įtaką daro sezoniniai pokyčiai bei kiti faktoriai. Siekiant nustatyti bandos užsikrėtimą bei įvertinti sezoniškumo įtaką labai svarbu atlikti reguliarius tyrimus.

Darbo tikslas: Įvertinti aptvaruose laikomų danielių užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais ir nustatyti žolės užterštumo jų invazinėmis L3 stadijos lervomis sezoninius pokyčius įvairias metų laikais.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti aptvaruose laikomų danielių (Dama dama) patelių bei kartu besiganančių jauniklių užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais.

2. Palyginti patelių ir jauniklių užsikrėtimo pokyčius 13 mėn. laikotarpyje.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Aptvaruose laikomų danielių (Dama dama) virškinamojo trakto nematodai

Užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais yra viena dažniausių problemų aptvaruose laikomų danielių ne tik pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Dažniausiai fermose auginami danieliai (Dama dama) būna užsikrėtę 2 – 6 skirtingomis nematodų rūšimis: Haemonchus spp., Nematodirus spp., Oesophagostomum spp., Ostertagia spp., Strongyloides spp., Trichostrongylus spp. ir Chabertia spp. (3). Tačiau retais atvejais gali siekti ir didesnis užsikrėtimo nematodais skaičius. Šie helmintai gali sukelti slaptus arba klinikinius požymius, kurie atneša daug ekonominių nuostolių (7). Gyvūnų silpnumas, lėtas auginas, blogas apetitas, nusilpusi imuninė sistema – kliniškai išreikšti požymiai, rodantys, jog gyvūnas galimai užsikrėtęs virškinamojo trakto nematodais (5). Parazitų ilgaamžiškumas priklauso nuo to, kaip jie sugeba egzistuoti šeimininke jam nepakenkiant, nes taip užsitikrina geras sąlygas populiacijos didėjimui. Toks parazitavimas, nesukeliantis jokių klinikinių simptomų, gali sukelti grėsmę galutinio šeimininko palikuoniams (8). Taip pat šaltiniuose yra aprašoma apie ,,imunodeficito hipofizę“, kuri paaiškina, jog patinų vyriški hormonai ir kovos dėl lyderio pozicijos poravimosi sezono metu pasireiškia sumažėjusiu imuniniu atsaku, todėl mažėja atsparumas parazitams. Tačiau kiti veiksniai, tokie kaip ganyklos dydis, judėjimo įpročiai gali paveikti parazitų infekcinius etapus (9).

Užsikrėtimo intensyvumas ir ligos eiga priklauso nuo daugelio faktų, kuriuos galima būtų suskirtyti į tam tikras grupes:

1. Klimato veiksniai turi didžiausią įtaką: klimato zona, metų laikas, temperatūra, kritulių kiekis. 2. Galutiniai šeimininkai: amžius, lytis, rūšis, genetika, imunitetas. Dažniausiai užsikrėtimai yra

nustatomi jaunikliams, seniems gyvūnams, taip pat sergantiems imusupresinėmis ligomis. 3. Parazitas: atsparumas aplinkos veiksniams, vystymosi fazė (10).

Pagal šaltinius vidutinis danielių (Dama dama) užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais siekia apie 57,33 proc., tačiau kiaušinėlių išsiskyrimas nėra pastovus, tam didžiausios įtakos turi sezoniškumas. Didžiausias užsikrėtimas nustatomas kovo mėnesį (100 proc.) ir gruodžio mėnesį (93,33 proc.), o žemiausias – sausį (13,33 proc.). Vyresnio amžiaus danieliai yra linkę būti rečiau užsikrėtę ir pasireiškia mažesnio intensyvumo ligos. Didžiausias infekcijos intensyvumas nustatytas tarp jauniklių.

1.1.1. Šeima: Trichostrongyloidea 1.1.1.1. Ostertagia spp.

Biologija. Ostertagia spp. yra vieni iš pavojingiausių bei dažniausiai paplitusių atrajotojų virškininimo trakte parazituojančių nematodu. Tai mažos, apie 10 mm, rausvai rudos apvaliosios kirmelės (11). Dažniausiai danieliai būna užsikrėtę Ostertagia ostertagi nematodų rūšimis. Tačiau

(10)

10 galima aptikti ir kitų rūšių, tokių kaip: O. circumcincta, O. kolchida, O. spiculoptera, O. rruhneri, O. leptospicularis (7). Suaugę nematodai parazituoja skrandžio gleivinės paviršiuje, o lervos – skrandžio liaukose ir matomos bei diagnozuojamos tik mikroskopuojant (11).

Patogenezė. Ostertagia spp. turi tiesioginį vystimosi ciklą, kuris trunka apie 21 dieną (4). Su išmatomis patenka į aplinką nematodų kiaušinėliai, kurie esant palankioms sąlygoms išsivysto į L1, vėliau į L2 ir L3 stadijos invazines lervas (11). Optimaliausios sąlygos vystymuisi esant 21 – 24˚C temepratūrai ir 80 proc. drėgmei apie 1 – 6 savaites. L3 stadijos lervos yra gana atsparios aplinkos veiksniams, turi apvalkalą, todėl Lietuvoje gali išgyventi per žiemą. L3 stadijos lervos vystosi gyvūnų prieskrandžiuose, migruoja į skrandžio liaukas ir virsta L4 stadijos lervomis. Suaugę parazitai patenka į skrandžio gleivinės paviršių (12). Parazituodamos skrandžio gleivinėje L4 stadijos lervos sukelia pažeidimą, uždegiminius procesus, todėl yra pažeidžiamos skrandžio ląstelės ir sutrinka druskų rūgščių bei fermentų pusiausvyra. Tai lemia padidėjusį skrandžio rūgštingumą, bakterijų padidėjimą, kuris sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip: anoreksiją, viduriavimą, svorio padidėjimą ar sumažėjimą (13). L5 stadijos lervos – jauni suaugę parazitai, kurie atsiskiria nuo skrandžio liaukų ir sudaro gleivėtą gleivinės paviršių, sukeliantį patofiziologinius pakitimus. Išskiriamos lervų gleivės turi cititoksinį ir slopinantį poveikį skrandžio ląstelėms. Kitas taip pat labai svarbus šių gleivių poveikis yra virškinimo sutrikimai ir imuninės sistemos sunaikinimas (14). Didelis užsikrėtimas sutrikdo ir reprodukciją, sumažėja vaisingumas, padidėja abortų ir negyvų jauniklių atsivedimo riziką (3). Remiantis šaltiniais dažniausias užsikrėtimas Ostertagia spp. nematodais dominuoja tarp 2 – 4 metų amžiaus danielių, o vyresniems nei 4 metai ir jaunesniems vienerių metų amžiaus užsikrėtimas negausus (2).

Paplitimas ir sezoniniai pokyčiai. Ostertagia spp. nematodai yra paplitę visame pasaulyje. Net ir mažas danielius auginamų ganyklų užterštumas gali sukelti daug ekonominių nuostolių. Šiaurinėje JAV ir Kanados pusėje atlikus tyrimus nustatyta, jog L3 stadijos lervos gali išlikti gyvybingomis ir žiemos metu iki vienerių metų (12). Dėl užterštos ganyklos pasibaigus šaltąjam sezonui kyla didelis pavojus užsikrėsti gyvūnams pavasarį, kurie ganosi ganyklose ištisus metus (11). Taip pat ganyklose gali būti infekuotas ir pašaras, tokiu atveju užsikrėtimas staiga padidėja vasaros viduryje. Didelis ganyklų užterštumas tęsiasi iki vasaros pabaigos ir rudens, todėl gali pasireikšti I tipo klinikinės ligos – didesnis sergamumas nei mirtingumas jaunesnio amžiaus gyvūnams, palyginti su gana regu II tipo ostertagiozės pasireiškimu vienmečiams ir vyresniems gyvūnams. Tikėtina, jog faktinis I tipo infekcijų paplitimas yra nepakankamas (12). Norvegijoje atliktame tyrime nustatyta, jog Ostertagia spp. nematodų rūšimi yra užsikrėtę 83 proc. tiriamų laukinių gyvūnų (15).

Pietinėje dalyje yra vėsios, drėgos žiemos, todėl sukuriamos idealios sąlygos nematodų L3 lervų vystymuisi ganyklose. Dėl to žiemos metu užterštumas invazinėmis lervomis tik didėja ir

(11)

11

galimas I tipo ligos pasireiškimas. Jauniems danieliams I tipo ligos pasireiškimas yra dažnesnis palyginti su retais II tipo ostertagiozės atvejais (12).

Rytų Baltijos regione helmintų paplitimas taip pat yra gana didelis. Lietuvoje atliktame tyrime 2001 – 2002 m. buvo nustatyta, kad Ostertagia spp. parazitų protrūkiai pasireiškė du kartus per metus: gegužės mėnesį ir rugsėjo pabaigoje – lapkričio pradžioje. Didžiausią įtaką turėjo sezoninė kaita ir palankios sąlygos. Kadangi nematodų kiaušinėlių skaičius padidėjęs pavasarį, todėl galima būtų pavadinti pavasario periferinio elemento pakilimu. Nustatyta, jog lapkričio mėnesį 50 proc. visos Ostertagia spp. populiacijos sudarė hipobiotinės stadijos L4 lervos. Lapkritį 50 proc. visos

Ostertagia spp. populiacijos sudarė hipobiotinės ketvirtosios stadijos lervos (L4). Rytinė Baltijos

pusė yra veikiama žemyninio klimato. Yra būdingos šaltos žiemos, žema oro temperatūra ir gausus sniegas. Tokios sąlygos turi įtakos infekcinių lervų išgyvenamumui ganyklose iki pavasario, tuomet invazinės lervos užteršia ganykos žolę ir padidina užsikrėtimo riziką (2).

1.1.1.2. Cooperia spp.

Biologija. Cooperia spp. gentis apima svarbius atrajotojų parazitus ir šiuo metu turi 34 rūšis. Tačiau net ir apie tas rūšis, kurios užkrečia gyvulius, trūksta informacijos ir daugelis rūšių yra identifikuojamos tik naudojant subtilius morfologinius bruožus (16). Cooperia spp. vystosi kaip ir kiti trichostrongilidai ir parazituoja proksimalinėje žarnų dalyje. Gausiausias užsikrėtimas fiksuojamas gyvūnamsi iki 3 metų amžiaus (17). Šie nematodai pavojingi ne tik naminiams atrajotojams, tačiau ir laukiniams gyvūnams. Dažniausiai yra aptinkamos šios rūšys: Cooperia oncophora, C. pectinata ir C. punctata (18).

Patogenezė. Cooperia spp. nematodai yra laikomi mažiau patogeniškais nei kiti atrajotojų nematodai, tačiau parazituodami su kitais gali sukelti daug nuostolių (19). Atliktais tyrimais nustatyta, jog gausus užsikrėtimas C. punctata gali sumažinti pašaro suvartojimą ir gyvojo svorio padidėjimą bei paveikti fosforo kinetiką, sumažinant fosforo suvartojimą, absorbciją ir pasisavinimą (20). Taip pat gali sukelti anoreksiją ir viduriavimą (21). Nustatyta, kad C. punctata ir C. pectinata yra patogeniškesnės nei C. oncophora, nes jie prasiskverbia į plonosios žarnos epitelinį paviršių, sukeldami katarinį enteritą, hipoproteinemiją, plonųjų žarnų gaurelių atrofiją (16). Nors C. oncophora nematodai yra laikomi mažiau patogeniškais, tačiau parazituodami kartu su kitais parazitais sukelia didelius nuostolius ganyklose (21). C. oncophora gyvenimo ciklas yra tiesioginis, o lervos vystymosi etapas yra laisvas. Iš užsikrėtusių šeimininkų su išmatomis į aplinką patenka kiaušinėliai, iš kurių išsivysto L1, vėliau L2 stadijos lervos. Šios lervos maitinasi dirvožemiu ir fekalijose esančiomis bakterijomis (4). L3 stadijos lervos yra invazinės, jos negali maitintis, nes apgaubtos apvalkalėliu, kuris atlieka apsaugos vaidmenį. Šios stadijos lervos geba migruoti iš išmatų ant žolės, kur išgyvena ilgą laikotarpį, naudodamos savo maistines medžiagas (16). Gyvūnai užsikrečia ganyklose, kai L3 stadijos invazinės lervos patenka kartu su žole į virškinamąjį traktą.

(12)

12 Vėliau parazitai patenka į plonąją žarną, kur auga ir vystosi į suaugusias kirmėles (22). Lytiškai subręndusios patelės pradeda gaminti kiaušinėlius maždaug po 2 – 3 savaičių po užsikrėtimo. Kiaušinėliai vėl patenka su išmatomis į aplinką ir prasideda kitas vystymosi ciklas (16).

Paplitimas ir sezoniniai pokyčiai. Cooperia spp. yra paplitusi visame pasaulyje, tačiau kai kurių rūšių gausumui turi įtakos klimato sąlygos, ypač krituliai ir temperatūra, šeimininko jautrumas, L3 stadijos lervų atsparumas aplinkos veiksniams (17). Europoje ir Australijoje gausiausiai paplitusi C. oncophora, o tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – C. pectinata ir C. punctata rūšys. Cooperia spatulata paplitimas panašus kaip ir kitų rūšių, tačiau pranešama apie tai daug rečiau. Manoma, kad morfologiškai yra panašūs į C. punctata, todėl nepastebimi arba klaidingai identifikuojami (16). Norint identifikuoti gentis būtina atlikti lervų kultūrų tyrimą ir mikroskopiškai įvertinti L3 stadijos lervas (17). Ši technika reikalauja daug laiko, lervoms nustatyti reikia daug parazitologinių žinių, o rūšių tiksliai diferencijuoti neįmanoma. Tiksliausias tyrimas į morfologinį identifikavimą rūšies lygiu yra suaugusių kirmėlių vertinimas po gyvūno skrodimo (16). Išskiriamos rūšių morfologinės savybės: spyglių forma ir ilgis, taip pat nugaros spindis, lytis ir kutikulinių keterų skaičius bei pasiskirstymas (4). Vis plačiau naudojama molekulinė filogenetika, pagrįsta DNR sekų palyginimu interpretuoti nematodų klasifikaciją (17). Brazilijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad didžiausias paplitimas Cooperia spp. buvo lietaus sezono metu, tačiau L3 stadijos invazinių lervų migravimas vyko net ir sausuoju metų laiku, nepaisant mažo kritulių kiekio. Pagal gautus duomenis nustatyta, kad Cooperia spp. L3 stadijos lervos buvo daugiau atsparios karščiui ir sausrai bei gebėjo geriau migruoti nei kitos nematodų rūšys (18). Olandijoje ir Belgijoje atlikti tyrimai parodė, kad Cooperia spp. nematodais užsikrėtimas siekia apie 16 – 24 proc. (23).

1.1.1.3. Nematodirus spp.

Nematodirus spp. žinoma apie 40 rūšių. Dažniausiai laukiniai gyvūnai būna užsikrėtę šios rūšies nematodais: N. tarandi, N. battus, N. filicollis. Nematodų kiaušinėliai pasižymi dideliu dydžiu ir tuo, kad L3 stadijos lervos vystymasis vyksta pačiame kiaušinėlyje. Lyginant su kitais trichostrongyliatais, Nematodirus spp. vystymasis iki L3 stadijos lervos trunka daug ilgiau nei kitų rūšių, apie 2 – 4 savaites. Kiaušinėliuose esančios lervos yra atsparios žemai oro temperatūrai bei išdžiūvimui (7). Kuomet kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką, išsivysto L3 stadijos lervos, kurios tampa invazinėmis ir taip užkrečia ganyklas (9). Tačiau vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos, tokios kaip pakankamas kiekis drėgmės ir palanki oro temperatūra. Sausomis sąlygomis kiaušinėliai nesivysto (4). Patekusios invazinės L3 stadijos lervos į gyvūno organizmą parazituoja plonojoje žarnoje, pažeisdamos žarnų gleivinę ir gaurelius. Todėl sutrinka virškinimo absorbcija ir organizmas netenka daug skysčių (24). Namatodų L4 stadijos lervų vystymasis iki suaugusios trunka 10 – 12 dienų. Šiaurės Anglijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, jog didžiausias infekcijos

(13)

13 protrūkis fiksuojamas vėlyvą rudenį ir žiemą. Tai priklauso nuo pakankamo kritulių kiekio bei temperatūros. Nuo gyvūno amžiaus taip pat priklauso užsikrėtimo intensyvumas. Nustatyta, jog mažiau atsparūs jaunikliai. Su gyvūno amžiumi vystosi imunitetas (7).

1.1.2. Žolės užterštumas invazinėmis L3 stadijoslervomis ir jų sezoninė kaita

Nematodų lervų vystymuisi ir išgyvenamumui didžiausios įtakos turi aplinkos temperatūra bei drėgmė (25). Ryškiausias helmintų skaičiaus padidėjimas nustatomas drėgnuoju laikotarpiu. Nustatyta, kad palankiausia temperatūra yra 15 – 26˚C (26). Jeigu aplinkoje vyrauja aukštesnė temperatūra, tai lervų vystymasis ir judėjimas vyksta greičiau, todėl yra greičiau išnaudojamos maisto medžiagos ir daugelis lervų žūsta (13). Taip pat svarbus veiksnys yra ir žema aplinkos temperatūra, kuri būdinga vidutinio klimato juostoje. Žiemos metu vyrauja minusinė temperatūra, todėl ne visos lervos peržiemoja ganyklose (27). Lervų vystymuisi reikalinga drėgmė, kuri siekia 100 proc., tačiau gali vystytis ir esant mažesnei nei 80 proc. Drėgmė reikalinga, kad nematodų L3 stadijos lervos galėtų migruoti iš išmatų ant žolės (28). Jautriausi yra nematodų kiaušinėliai su L1 ir L2 stadijos lervomis, esant nepakankamai drėgmei jie gali išdžiūti (29). Tačiau ant išmatų susidaręs viršutinis sluoksnis sulaiko išmatose drėgmę ir taip sąlyginai apsaugo kiaušinėlius bei lervas (30). L3 stadijos lervos yra atsparesnės temperatūros ir drėgmės svyravimams dėl to, kad jas gaubia apvalkalėlis (13). Kritulių kiekis taip pat svarbus veiksnys lervų plitimui, nes lietaus lašai paskirsto lervas po ganyklą ir palengvina migraciją ant žolės paviršiaus (31). Manoma, jog lervų paplitimas, išgyvenamumas labai priklauso nuo aplinkos sąlygų, sezoniškumo bei nuo sukauptų maistinių medžiagų atsargų. Tos lervos, kurios sukaupusios didesnį lipidų kiekį, bus atsparesnės nepalankiems aplinkos veiksniams (13).

Su pašaru patekusios L3 stadijos lervos subręsta gyvūno virškinamajame trake, apvaisintos patelės pradeda išskirti kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Palankiomis aplinkos sąlygomis iš kiaušinėlių išsineria L1 stadijos lervos, kurios maitinasi bakterijomis ir tampa invazinėmis L3 stadijos lervomis, kurios ir sukelia nematodų infekciją ganomiems gyvūnams. Tos L3 stadijos lervos, kurios baigiantis ganymo sezonui nepatenka į gyvūno organizmą, tampa hipobiotinės būklės ir gali išgyventi iki kito ganymo sezono (32).

1.1.3. Šeima: Strongyloidea

1.1.3.1. Oesophagostomum spp.

Biologija. Oesophagostomum spp. parazituoja naminių atrajotojų bei laukinių gyvūnų storojoje žarnoje (21). Gentyje yra gausu rūšių, kurios dar padalintos į pogrupius (7). Danieliai dažniausiai būna užsikrėtę šiais rūšies nematodais: Oesophagostomum venulosum, Oesophagostomum sikae, Oesophagostomum radiatum (9). Oesophagostomum spp. rūšių gyvenimo ciklas yra tiesioginis. Ketvirtos stadijos lervos vystosi sudarydamos mazgelius storojoje žarnoje,

(14)

14 visas vystymosi laikotarpis trunka 32 – 42 dienas (4). Lytis gali būti nustatyta pagal nematodo uodegos formą: vyriškos lyties uodega nukreipta į nugaros pusę ir yra trumpesnė nei patelių (33).

Patogenezė. Norint sukelti klinikinius požymius reikia 20000 – 250000 Oesophagostomum spp. lervų (33). Kai yra gausus užsikrėtimas, būdinga žarnų gleivinės edema, anoreksija, svorio kritimas bei viduriavimas. Aptvaruose laikomi užsikrėtę gyvūnai, šiuo atveju danieliai, su išmatomis išskiria nematodų kiaušinėlius, kurie optimalioje temperatūroje greitai išsivysto į L1 stadijos lervas (4). Lervos maitinasi aplinkoje esančiomis bakterijomos ir vystosi toliau į L2 stadiją. Praėjus 3 – 5 dienoms nuo kiaušinėlių patekimo su išmatomis į aplinką, L2 tampa invazinėmis L3 stadijos lervomis. Kai kurios Oesophagostomum spp. lervų rūšys yra atsparios aplinkos veiksniams, todėl gali išgyventi per žiemą. Galutinis šeimininkas užsikrečia misdamas žole su invazinėmis L3 stadijos lervomis. Galutinio šeimininko organizme skirtingos Oesophagostomum spp. rūšys vystosi skirtingai. O. radiatum ir O. Columbianum įsiskverbia į žarnų gleivinę, apsigaubia permatoma kapsulę ir suformuoja mazgelius, kuriuose išsivysto L4 stadijos lervos. O. venulosum įsiskverbia į storosios žarnos gleivinę (33). Po 24 valandų išeina į žarnų spindį ir po 30 dienų lytiškai subręsta. O. Venulosum nėra laikomas patogenišku, nes nesuformuoja gleivinėje mazgelių aplink lervas (7). Naujojoje Zelandijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo eksperimentiškai užkrėstos avys ir buvo fiksuotas mazgelių susidarymas. Ankstesnių duomenų apie O. sikae sukeliamus mazgelius gleivinėje nėra, tačiau manoma, kad jie gali prisidėti prie bendrosios patologijos ir klinikinių požymių pasireiškimo (33).

Paplitimas ir sezoniniai pokyčiai. O. venulosum ir O. radiatum epidemiologija yra panaši kaip ir kitų Strongyloidea nematodų. Laisvai gyvenančios L3 stadijos lervos gali išgyventi ganyklose žiemą vidutinio klimato zonose (7). Minimalus abiejų rūšių gyvavimo laikotarpis trunka maždaug 35 – 42 dienas. Manoma, jog O. venulosum labiau paplitusios vidutinio klimato zonose, o O. radialis yra labiau paplitę atogrąžų ir subtropikų srityse. Minimalus O. venulosum protrūkio laikotarpis yra 28 – 31 diena, kai lervos parazituoja gleivinėje, o O. radiatum praleidžia 7 – 14 dienas, kol išsivysto kaip L4 lervos ir toliau bręsta (33). Lietuvoje atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog Oesophagostomum spp. lervų didžiausias skaičius buvo fiksuotas rugsėjo ir spalio mėnesį, o sumažėjimas – liepą ir rugpjūtį. Oesophagostomum radiatum buvo aptikti storojoje žarnoje, tačiau užsikrėtimas buvo mažas, neviršijo 50 parazitų viename gyvūne. Atliktais tyrimais nustatė, jog invazinės lervos neišgyveno žiemos laikotarpį ir gegužės mėnesį nustatytas labai mažas ganyklos užterštumas Oesophagostomum spp. Šiuo tyrimu galima teigti, jog lervos nesugeba išgyventi žiemos sąlygų vidutinio klimato zonoje. Ganyklose infekcijos šaltiniu tapo suaugusieji gyvūnai, kurie sudarė palankias sąlygas plisti nematodams ir kitą pavasarį buvo infekuoti ir jaunikliai (2).

(15)

15 1.1.4. Šeima: Strongyloididea

1.1.4.1. Strongyloides spp.

Strongyloides spp. genties yra žinomos apie 48 rūšis, kurios parazituoja žinduolių organizme. Viena iš labiausiai paplitusių rūšių yra S. papillosus, parazituojanti plonojoje žarnoje (34). Tik nematodų patelės yra parazituojančios, subrendusios gamina kiaušinėlius partonogenezės būdu (35). Pastebima, jog užsikrėtimas dažniausiai būna besimptomis. Šie parazitai išsiskiria iš kitų nematodų tuo, kad turi kelis skirtingus lytinius ciklus. Iš užsikrėtusio šeimininko su išmatomis į aplinką patenka lervos, kurios tampa invazinėmis. Patelės pradeda gaminti apvaisintus kiaušinėlius, iš kurių vystosi lervos. Tam tikromis sąlygomis kai kurios Strongyloides spp. rūšys išorėje gali turėti kitas kartas, tačiau šiuo metu nežinoma, ar tai vyksta natūraliomis sąlygomis (33). Ganyklose laikomi danieliai užsikrečia invazinėmis lervomis ėsdami žolę, kur toliau jos migruoja į plonąją žarną. Nematodai prisitvirtindami prie žarnų gleivinės maitinasi jos audiniais, sukeldami kraujavimą ir baltymų praradimą. Pažeista žarnų gleivinė negali absorbuoti baltymų, gautų su pašaru (34). Todėl vystosi tokie klinikiai simptomai, kaip: diarėja, vėmimas, silpnumas, anoreksija (21). Šis vystymosi ciklas dar kitaip vadinamas laisvai gyvenančių invazinių lervų arba heterogeniniu ciklu (7). Kitas ciklas pasireiškia tuo, kad lervos, patekusios į gyvūno organizmą, vystosi toliau į suaugusias kirmėles (pateles), kurios partogenezės metu pradeda išskirti kiaušinėlius, iš kurių vėliau vystosi lervos. Tos pačios lervos gali parazituoti tame pačiame šeimininke, sukeldamos autoinfekciją. Strongyloides spp. paplitimas, taip pat kaip ir kitų nematodų, priklauso nuo aplinkos sąlygų bei sezoniškumo (35). Lenkijoje atliktame tyrime nustatyta, kad didžiausias Strongyloides spp. kiaušinėlių skaičius užfiksuotas drėgnuoju laikotarpiu (pavasarį ir rudenį), o vasaros ir žiemos metu paplitimas žymiai sumažėjo. Nematodų paplitimo sumažėjimą lemia tai, jog L1 ir L2 stadijos lervos yra jautrios išdžiūvimui, todėl greitai žūsta. L3 stadija yra šiek tiek daugiau atsparesnės, tačiau vyraujant labai aukštai aplinkos temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams žūsta (3). Gyvūno amžius taip pat labai svarbus rodiklis nematodų infekcijos paplitimui. Vyresnio amžiaus danieliai yra linkę būti rečiau užsikrėtę ir mažesno intensyvumo (34). Didžiausias infekcijos intensyvumas nustatytas 2 metų amžiaus gyvūnams (35). Lytis taip pat turi įtakos Strongyloides spp. užsikrėtimui. Vyriškos lyties individai pasižymi didesnio intensyvumo nematodų infekcija. Didelis parazitų skaičiaus kintamumas tarp individų turi įtakos jų kiekybiniam įvertinimui laukinėje gamtoje. Tai parodo daugelio mėginių ėmimo sezoninę vertę, taip pat atskleidžia danielių ir jų helmintų evoliucinę ekologiją (30).

(16)

16 1.1.5. Šeima: Capillariinae

1.1.5.1. Capillaria spp.

Capillaria spp. yra Capillariinae šeimos nematodai, kurie parazituoja virškinamajame trakte – stemplėje ir plonojoje žarnoje (4). Nematodai prasiskverbia pro virškinamojo trakto gleivinę sukeldami patologinius pažeidimus, todėl pasireiškia klinikiniai simptomai, tokie kaip: regurgitacija, disfagija, svorio kritimas, vėmimas, viduriavimas, melena (7). Gausaus užsikrėtimo Capillaria spp. atvejais proksimalinėje žarnų dalyje gali pasireikšti kraujavimas (22). Kai kurie šaltiniai nurodo, jog yra keletas rūšių, kurios sukelia paralyžių tam tikrose virškinamojo trakto dalyse (36). Tačiau tam, kad Capillaria spp. galėtų parazituoti galutiniame šeimininke, yra būtinos tam tikros klimato sąlygos, kurios daro įtaką visam vystymosi ciklui. Vidutinė oro temperatūra ir ypač didelė drėgmė – tai palankiausios sąlygos kiaušinėlių vystymuisi. Tokiose sąlygose kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi iki kelių mėnesių. Invazinių lervų išsivystymas iki suaugusių nematodų trunka maždaug apie dvi savaites (22). Didžiausias užsikrėtimas Capillaria spp. nematodais yra nustatytas pavasarį ir rudenį, nes vyrauja vidutinė oro temperatūra ir pakankamas kiekis drėgmės. Vasarą ir žiemą užsikrėtimas fiksuojamas mažesnis, nes kiaušinėliai ir invazinės lervos jautrios aukštai bei žemai oro temperatūrai. Todėl dažniausiai gausų užsikrėtimą nematodais nustato vidutinio klimato šalys. Didžiausias jautrumas nustatytas jaunikliams dėl neišvystyto imuniteto, kiek mažesnis užsikrėtimas fiksuojamas saugusiesiems. Nematodų užsikrėtimo polinkis tarp lyčių nėra nustatytas (36).

(17)

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tiriamieji gyvūnai ir tyrimo planas

Tyrimas buvo atliktas nuo 2018 m. kovo menesio iki 2019 m. balandžio mėnesio. Išmatų ir žolės mėginiai buvo renkami iš X ekologinio danielių ūkio Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijos apylinkėse. Mėginiai buvo tirti ir analizuoti LSMU Veterinarijos akademijoje, Veterinarinės patobiologijos katedroje, parazitologijos laboratorijoje.

Ekologiniame ūkyje yra apie 150 danielių, kurie yra laikomi viename aptvare. Bandą sudaro maždaug apie 30 patinų, jauniklių ir patelių – apie 120. Aptvaruose laikomų danielių teritorija siekia apie 15 ha ploto, kurią sudaro 7,5 ha miškas ir 7,5 ha pievos. Drėgnuoju laikotarpiu aptvaruose žemė labai drėgna, kaupiasi vanduo, todėl sudaromos palankios sąlygos virškinamojo trakto nematodų paplitimui ir vystymuisi. Teritorijoje taip pat yra du vandens tvenkiniai, vienas – gėrimui, kitas – maudynėms. Gyvūnai yra šeriami ištisus metus avižomis ir šienainiu – tai maždaug 130 tonų pašaro per metus. Tyrimo pabaigoje sužinojome, kad ūkyje danieliai dehelmintizuojami vieną kartą per metus – lapkričio mėnesį. Vaistai yra suduodami su pašaru.

Šio tyrimo planas buvo nustatyti aptvaruose laikomų danielių užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais ir išanalizuoti, kokią įtaką turi sezoniniai pokyčiai parazitų paplitimui.

1 pav. Darbo atlikimo schema

1. Tyrimo tikslo ir uždavinių formulavimas

2. Išmatų ir žolės mėginių rinkimas koprologiniam

tyrimui

3. Išmatų ir žolės mėginių tyrimas

4. Tyrimų rezultatų statistinė analizė ir vaizdavimas

grafiškai

5. Gautų rezultatų aptarimas ir išvadų

(18)

18

2 pav. Laikomų danielių teritorija (asmeninė nuotrauka)

2.2. Mėginių rinkimas ir parazitologiniai tyrimai

Iš aptvaruose laikomų danielių ekologinio ūkio išmatų mėginiai buvo renkami kiekvieną mėnesį, ištisus metus. Surinktų mėginių skaičius kiekvieną mėnesį vidutiniskai siekė apie 10 – 15, iš viso ištirta 120 mėginių. Patelių išmatų mėginiai pradėti rinkti nuo 2018 m. kovo mėnesio, o jauniklių – nuo 2018 m. birželio iki 2019 m. balandžio mėnesio. Šviežios išmatos buvo renkamos nuo žemės atsitiktine tvarka iš skirtingų teritorijos vietų. Patelių ir jauniklių išmatos buvo renkamos atskirai į pažymėtus polietileninius maišelius, kurie vėliau iki tyrimo buvo laikomi šaldytuve.

Nustatant virškinamojo trakto nematodus buvo naudojamas modifikuotas Makmasterio metodas. Šiuo metodu nustatomas kiaušinėlių skaičius viename išmatų grame (KSG). Tyrimo metodas nesudėtingas ir naudingas tuo, jog užpildant Makmasterio kameras parazitų kiaušinėliai iškyla į paviršių ir taip nesudėtinga juos suskaičiuoti. Tyrimo metodika:

1. Atsveriama po 4 gramus išmatų mėginio, kuris dedamas į sužymėtas vienkartines stiklines ir užpilama 56 ml vandens. Tada viskas gerai išmaišoma, kad išmatos tolygiai pasiskirstytų, ir paliekamos 30 minučių nusistovėti.

2. Mėginiai yra dar kartą išmaišomi ir filtruojami per marlę į taip pat sužymėtas kitas vienkartines stiklines. Labai svarbu, kad filtruojant nepakliūtų nuosėdų, pašarų likučių ar žolės.

3. Iš gautų filtratų 10 ml yra supilama į mėgintuvėlius, kurie centrifuguojami 1200 aps./ min. greičiu 7 minutes.

(19)

19 4. Centrifugavus mėginį turi susidaryti nuosėdos mėgintuvėlio apačioje ir skystis viršuje, kuris

yra nupilamas. Į mėgintuvėlius su nuosėdomis yra įpilama 4 ml flotacinio tirpalo ir gerai išmaišoma.

5. Dvi Makmasterio kameros su pipetėmis yra užpildomos mėginiu ir mikroskopuojamos praėjus 2 – 3 minutėms.

6. Mikroskopuojant nematodų kiaušinėliai yra identifikuojami pagal morfologines savybes. Gautą kiaušinėlių skaičių padauginus iš koeficiento 20 yra gaunamas rezultatas – kiek kiaušinėlių yra viename grame išmatų.

Siekiant identifikuoti ir nustatyti nematodų gentis yra ruošiamos išmatų kultūros ir auginamos invazinės L3 stadijos lervos. Ištyrus išmatų mėginius Makmasterio metodu, buvo atrinkti tie mėginiai, kuriuose buvo fiksuojama daugiausia nematodų kiaušinėlių (5 mėginiai jauniklių ir 5 mėginiai patelių) ir iš jų auginamos lervų kultūros. Tyrime taikyta ši metodika: 1. Į vienkartinę stiklinę yra atsveriama 10 gramų išmatų, kurios sumaišomos su 4 gramais

vermikulitu ir įpilama vandens tiek, kad susidarytų tiršta masė, gerai išmaišoma.

2. Gerai šmaišytas ir paruoštas mėginys yra dedamas į kitas vienkartines stiklines su dugne padarytomis skylutėmis ir uždengiama marlėmis.

3. Mėginiai yra uždengiami maišeliais ir dedami į termostatą. Termostate yra laikomi mėginiai 14 dienų 21 – 24˚C temperatūroje.

4. Praėjus nurodytam terminui mėginiai išimami iš termostato ir dedami į konusinę kolbutę, pripildytą kambario temperatūros vandeniu. Labai svarbu, kad vanduo apsemtų išmatas. 5. Po 24 valandų lervos nusėda ant konusinės kolbutės dugno. Su pipete atsargiai paimamas

mėginio skystis su jame esančiomis lervomis ir supilama į mėgintuvėlius, kurie cenrtifuguojami 1000 aps./ min. greičiu 5 – 10 minučių.

6. Centrifuguoto koncentrato lašas yra lašinamas ant objektinio stiklelio ir du lašai Liugolio tirpalo bei Natrio tiosulfato ir mikroskopuojama. Lervos skaičiuojamos ir identifikuojamos pagal morfologines savybes.

Norint nustatyti ganyklos užterštumą nematodų lervomis yra renkami žolės mėginiai ir nustatomos lervų rūšys bei kiekis. Žolė renkama į polietileninius pažymėtus maišelius. Ganyklos žolė renkama W raidės taku ir kas 10 žingsnių pešant žolę rankomis, toliau nuo išmatų, maždaug 20 cm atstumu. Mėginio svoris turi būti 250 – 1000 g. Kai žolė trumpa patartina karpyti žirklėmis, kad nepatektų dirvožemio ir šaknų. Jeigu mėginiai netiriami tą pačią dieną, būtina juos laikyti šaldytuve. Yra naudojamas Bermano metodas žolėje esančioms nematodų L3 stadijos lervoms nustatyti:

(20)

20 1. Laboratorijoje surinkta žolė dedama į marlinį maišelį ir pamerkiama į kibirą su vandeniu.

Svarbu, kad žolė būtu apsemta visa.

2. Į kibirą su žolės mėginiu reikia įlašinami 2 – 3 lašus skysto indų ploviklio ir paliekti per naktį.

3. Ryte maišelis su žole yra išimamas ir žolė džiovinama 2 – 3 savaites, kol išdžiūna.

4. Kibire likusios nuoplovos yra perfiltruojamos per 38 µmfiltrą. Likusios nuosėdos kruopščiai perplaunamos į filtrinį popierių, kuris yra virš konusinės kolbutės. Filtrinis popierius pakabinamas ant medinės lazdelės taurėje. Taurė pripildoma vandens, kad apsemtų mėginį. 5. Taurės paliekamos per naktį, kad lervos migruotų į taurės dugną. Pipete nusiurbiamos ant

dugno esančios lervos, perkeliamos į mėgintuvėlį ir mikroskopuojama (37).

3 pav. Ganyklos žolės mėginio svėrimas 4 pav. Strongylidea nematodų lervų išskyrimas

(asmeninė nuotrauka) iš žolės mėginių konusinėje taurėje (Bermano metodas), (asmeninė nuotrauka)

2.3. Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant ,,Microsoft Exel 2010“ ir ,,GraphPad Prism“ kompiuterinėmis programomis. Analizuoti duomenų rezultatai tarp amžiaus grupių bei skirtingų mėnesių. Buvo apskaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, patikimumas. Duomenys statistiškai laikomi patikimais, kai p ≤ 0,05.

(21)

21

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. (Dama dama) patelių ir jauniklių koprologinių tyrimų rezultatai

Atlikus koprologinį tyrimą buvo nustatyta, jog tiek patelės, tiek jaunikliai buvo užsikrėtę Strongyloides spp., Strongiliatų ir Capillaria spp. nematodais. Labiausiai paplitusi nematodų rūšis buvo Capillaria spp., tačiau nustatyta, jog jaunikliai buvo 30 proc. labiau užsikrėtę nei patelės. Patelių mėginiuose rastas kiaušinėlių skaičius per metus siekė 1400, jauniklių – 2060, p > 0,05. Patelių užsikrėtimas buvo didesnis Strongiliatais (2260 kiaušinėlių), tuo tarpu jauniklių išmatose daugiausia rasta Capillaria spp. rūšies nematodų (2060 kiaušinėlių). Patelių mėginiuose (KSG 2260) Strongiliatų rūšies nematodų kiaušinėlių skaičius per metus buvo 12 proc. didesnis už jauniklių (KSG 1380; p > 0,05). Užsikrėtimas Strongyloides spp. rūšies nematodais buvo panašus tarp abiejų tyriamųjų grupių, patelių mėginiuose kiaušinėlių skaičius siekė 380, o jauniklių – 400, p > 0,05, (5 pav.).

5 pav. Danielių (Dama dama) patelių ir jauniklių užsikrėtimas skirtingų rūšių nematodais 0 500 1000 1500 2000 2500 Patelės Jaunikliai K SG Strongyloides spp. Strongiliatai Capillaria spp.

(22)

22

3.2. (Dama dama) patelių ir jauniklių užsikrėtimas 13 mėn. laikotarpyje ir

sezoniniai pokyčiai

Patelių ir jauniklių užsikrėtimas Strongyloides spp. rūšies nematodais pavaizduotas 6 pav. Patelių gausiausias užsikrėtimas buvo nustatytas 2018 metų rugpjūčio (KSG 20) ir 2019 metų sausio mėnėsiais (KSG 20; p > 0,05). Nustatyta, jog kiekvieną užsikrėtimo piką (2018 metų rugpjūčio ir 2019 metų sausio mėnesiais) lydėjo staigus kiaušinėlių sumažėjimas. Nuo 2019 metų vasario iki balandžio mėnesio, kiaušinėlių skaičius laipsniškai didėjo. Jauniklių užsikrėtimas pradėjo gausėti palaipsniui nuo 2018 gruodžio mėnesio (KSG 6), kol pasiekė didžiausią piką 2019 metų sausio mėnesį (KSG 36), p > 0,05. Nuo 2019 metų vasario iki balandžio mėnesio jauniklių užsikrėtimas palaipsniui mažėjo, o patelių didėjo.

6 pav. Strongyloides spp. kiaušinėlių vidutinio skaičiaus pokyčiai patelių ir jauniklių išmatose

. -10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Patelės Jaunikliai K SG

(23)

23 Lyginant patelių ir jauniklių užsikrėtimą Strongiliatų rūšimi, buvo pastebėta, jog 2018 m. pavasario laikotarpiu (kovo – gegužės mėnesiais), patelių užsikrėtimas didėjo palaipsniui, kovo mėnesį vidutinis kiaušinėlių skaičius grame siekė 36, balandžio mėnesį (KSG 46) ir gegužės mėnesį (KSG 52; p > 0,05). Nuo 2018 m. birželio iki gruodžio mėnesio kiaušinėlių skaičius sumažėjo. Didžiausias patelių užsikrėtimas Strongiliatių rūšies nematodais buvo nustatytas nuo 2019 metų sausio mėnesio (KSG 56) ir tęsėsi iki pat tyrimo pabaigos – balandžio mėnesio (KSG 60). Tuo tarpu jauniklių užsikrėtimas Strongiliatų rūšies nematodais didėjo laipsniškai, nuo 2018 m. birželio mėnesio (KSG 10) iki didžiausio piko 2019 m. vasario mėnesio (KSG 72; p > 0,05), (7 pav.).

7 pav. Strongiliatų kiaušinėlių vidutinio skaičiaus pokyčiai patelių ir jauniklių išmatose

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2018 metų kovo iki 2018 metų spalio mėnesio buvo negausus užsikrėtimas Capillaria spp. rūšies nematodais tiek patelių, tiek ir jauniklių tarpe, šio laikotarpio vidurkis siekė 10 kiaušinėlių. Buvo pastebėta, kad patelių užsikrėtimas didėjo palaipsniui nuo 2018 metų gruodžio mėnesio (KSG 10), kol pasiekė didžiausią užsikrėtimo piką

-40 -20 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Patelės Jaunikliai K SG

(24)

24 2019 metų balandžio mėnesį (KSG 80; p > 0,05). Tuo tarpu jauniklių užsikrėtimas nematodais pradėjo didėti nuo 2018 m. gruodžio (KSG 74) iki 2019 m. balandžio mėnesio (KSG 125). Jauniklių didžiausias užsikrėtimas buvo nustatytas 2019 metų vasario mėnėsį (KSG 164), 78 proc. didesnis lyginant su patelėmis, p > 0,05, (8 pav.).

8 pav. Capillaria spp. kiaušinėlių vidutinio skaičiaus pokyčiai patelių ir jauniklių išmatose

3.3. Strongylidea nematodų identifikavimas

2019 metais buvo identifikuojamos nematodų rūšys iš L3 stadijos lervų. Buvo atrinkti labiausiai užsikrėtę išmatų mėginiai: penki jauniklių ir penki patelių. Išmatų mėginiai prieš tai buvo tirti modifikuotu Makmasterio metodu. Jauniklių ir patelių mėginiuose nustatytos šios nematodų rūšys: Cooperia spp., Oesophagostomum spp., Nematodirum spp., Ostertagia spp. Labiausiai paplitusi rūšis buvo Cooperia spp., patelių išmatų mėginiuose buvo rasta 43 proc. lervų, jauniklių mėginiuose – 26 proc. lervų, p > 0,05. Oesophagostomum spp. rūšies jauniklių mėginiuose buvo nustatyta – 21 proc. lervų, o patelių mėginiuose 33 proc., p > 0,05. Nematodirus spp. rūšis patelių ir jauniklių išmatų mėginiuose sudarė mažiausią dalį, vos 8 proc. Lyginant patelių ir jauniklių

-100 -50 0 50 100 150 200 250 300 350 400 Patelės Jaunikliai K SG

(25)

25 užsikrėtimą Ostertagia spp. rūšies nematodais, jauniklių išmatų mėginiuose buvo rasta 14 proc. lervų, o patelių mėginiuose sudarė 5 proc., p > 0,05, (1 lentelė).

1 lentelė. Invazinių lervų kultūrų identifikavimas danielių jauniklių ir patelių išmatų mėginiuose

Išmatų kultūrų rezultatai Lervų kultūros Jauniklių išmatose rastų lervų proc.

dalis

Patelių išmatose rastų lervų proc. dalis

Cooperia spp. 63 proc. 43 proc.

Oesophagostomum spp.

21 proc. 33 proc.

Ostertagia spp. 14 proc. 5 proc.

Nematodirus spp. 2 proc. 19 proc.

3.4. Žolės užterštumas invazinėmis L3 stadijos Strongylidea nematodų lervomis

Žolės užterštumas buvo tirtas nuo 2018 metų balandžio mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio. Iš viso buvo ištirti šeši mėginiai, po vieną mėginį kiekvieną mėnesį. Invazinių L3 stadijos Strongylidea nematodų lervų nebuvo rasta nei vieno tyrimo metu. Manoma, jog tam turėjo įtakos oro temperatūra bei kritulių kiekis. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2018 metų balandžio – spalio mėnėsiais vidutinė oro temperatūra buvo 3˚C aukštesnė už standartinę klimato norma. Tuo tarpu vidutinis kritulių kiekis buvo 10 mm mažesnis už standartinę norma.

3.5. Klimatologiniai duomenys

Duomenys apie kritulių kiekį (mm) ir vidutinę oro temperatūrą (˚C) buvo rinkti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 metų ataskaitos (38).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2018 metų vidutinė oro temperatūra (8˚C) buvo 1˚C aukštesnė už standartinę klimato normą (7˚C), o 2019 metų vidutinė oro temperatūra (9,8˚C) buvo aukštesnė 2,8˚C už standartinę klimato nomą. 2018 metų vasario mėnėsio (-6˚C) ir kovo mėnesio (-2˚C) oro temperatūra, lyginant su standartine klimato norma, buvo šiek tiek žemesnė, tačiau balandžio – gruodžio mėnesiais temperatūra buvo aukštesnė. 2019 metų sausio (-4˚C) ir liepos (14˚C) mėnėsių vidutinė oro temperatūra buvo žemesnė už standartinę klimato normą, tačiau likusiųjų mėnesių temperatūra viršijo normą. Metinis kritulių kiekis 2018

(26)

26 metais (50 mm) buvo 11 mm maženis už standartinį kritulių kiekį (61 mm). 2019 metų vidutinis kritulių kiekis buvo 49 mm mažesnis lyginant su 2018 metais (žiūrėti į 9 ir 10 pav.).

9 pav. Vidutinės oro temperatūros (˚C) Lietuvoje pokyčiai ir jos palyginimas su vidutine mėnesine

norma (1981 – 2010 m.) (38)

10 pav. Kritulių kiekio (mm) Lietuvoje pokyčiai ir jo palyginimas su vidutine mėnesine norma

(27)

27

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Ištirtas virškinamojo trakto nematodų paplitimas ir sezoninė kaita aptvaruose laikomų danielių ūkyje. Visas tyrimas truko nuo 2018 metų kovo iki 2019 metų balandžio mėnesio. Norint nustatyti bandos užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais ir sužinoti kokią įtaką turi sezoniniai pokyčiai labai svarbus tyrimo nuoseklumas. Mėginių rinkimas ir tyrimas turi būti atliekamas kiekvieną mėnesį, taip būtų galima vertinti tiksliau parazitų paplitimą. Taip pat svarbus veiksnys, kad mėginiai būtų renkami iš tų pačių gyvūnų, šiuo atveju būtų tikslesni tyrimo rezultatai. Škotijoje atliktame tyrime mėginiai buvo tiriami pagal sezoniškumą, keturis kartus per metus: sausio, balandžio, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais. Tyrimas truko vienerius metus (6). Kadangi šiame tyrime mėginiai rinkti tik keturis kartus metuose, todėl iš gautų rezultatų būtų sunkiau įvertinti parazitų paplitimą, nes užsikrėtimas gali ženkliai svyruoti kiekvieną mėnesį priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Mūsų atliktas tyrimas truko 13 mėn., tačiau mėginiai rinkti ir tirti buvo kiekvieną mėnesį, todėl galima tiksliau vertinti paplitimą pagal sezoninę kaitą. Jauniklių ir patelių mėginiai rinkti atsitiktine tvarka.

Atlikus koprologinius tyrimus buvo identifikuojami ir skaičiuojami parazitų kiaušinėliai bei nustatomos nematodų L3 stadijos lervų rūšys. Ištirta, kad (Dama dama) patelių ir jauniklių užsikrėtimas buvo šiais virškinamojo trakto rūšies nematodais: Strongyloides spp., Strongyliatai ir Capillaria spp. Nustatyta, jog labiausiai paplitusi nematodų rūšis buvo Capillaria spp., patelių mėginiuose rastas kiaušinėlių skaičius per metus siekė 1400, jauniklių – 2060, p > 0,05. Patelių ir jauniklių užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais buvo skirtingas. Nustatyta, jog patelių mėginiuose daugiausia buvo rasta Strongiliatų (KSG 2260), o jauniklių užsikrėtimas didžiausias Capillaria spp. rūšies nematodais (KSG 2060). Strongyloides spp. paplitimas jauniklių ir patelių tarpe buvo panašus, jauniklių išmatose rastas kiaušinėlių skaičius per metus siekė 400, o patelių 380, p > 0,05. Lenkijoje atliktame tyrime nustatyta, jog Trichostrongylus spp. (13,33 proc.) ir Chabertia spp. (10 proc.) rūšių nematodai buvo paplitę labiausiai, o Strongyloides spp. paplitimas siekė vos (3,33 proc.) (3). Identifikavus lervų kultūras buvo nustatytos šios rūšys: Ostertagia spp., Cooperia spp., Oesophagostomum spp., Nematodirus spp. Tarp patelių ir jauniklių labiausiai paplitusi rūšis buvo Cooperia spp., patelių išmatų mėginiuose buvo rasta 43 proc. lervų, jauniklių mėginiuose – 26 proc. lervų, p > 0,05. Nematodirus spp. rūšis patelių ir jauniklių išmatų mėginiuose sudarė mažiausią dalį, vos 8 proc. Lenkijoje atliktame tyrime nustatyta, jog Trichostrongylus spp. (13,33 proc.) ir Chabertia spp. (10 proc.) rūšių nematodai buvo paplitę labiausiai, o Strongyloides spp. paplitimas siekė vos (3,33 proc.) (3). Lietuvoje atlikti tik pavieniai parazitologiniai tyrimai laukiniams gyvūnams. Pagal M. Šarkūno ir kt. (2007 m.) Lietuvoje atliktą tyrimą elnių

(28)

28 populiacijoje labiausiai paplitusios buvo šios nematodų rūšys: Ostertagia spp. ir Oesophagostomum spp. (2).

Lyginant (Dama dama) patelių ir jauniklių užsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais 13 mėn. laikotarpiu ir sezoniškumą buvo nustatyta, jog patelių užsikrėtimas Strongyloides spp. rūšies nematodais buvo didžiausias 2018 m. rugpjūčio (KSG 20) ir 2019 m. sausio (KSG 20) mėnesiais. Šis kiaušinėlių padidėjimas rugpjūčio mėnesį gali būti siejamas su patelių vaikavimusi, kuris vyko gegužės – birželio mėnesiais. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad patelių imunitetas nusilpsta prieš ir po vaikavimosi, dėl to buvo pastebimas didesnis išskiriamų kiaušinėlių skaičius. Tyrimo metu buvo tikimasi, kad jauniklių užsikrėtimo pikas bus vasaros pabaigoje, tačiau vidutinis kiaušinėlių skaičius išmatose iki gruodžio mėn. buvo mažas, o piką pasiekė tik 2019 m. sausio mėnesį (KSG 36). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Strongyloides spp. rūšies nematodai labiau paplitę tarp jauniklių. 2005 m. liepos – 2006 m. spalio mėnesiais pietvakarių Afrikoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad Strongyloides spp. rūšies nematodai labiau paplitę tarp jauniklių nei suaugusiujų, tačiau nenustatė jokio reikšmingo skirtumo tarp amžiaus grupių. Kiaušinėlių skaičiaus padidėjimas buvo didesnis drėgnuoju laikotarpiu nei sausuoju (30). Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė už standartinę normą, tačiau kritulių kiekis buvo didesnis tik 2019 m. sausio mėnesį lyginant su norma (38). Galima įtarti, jog gausiam patelių ir jauniklių užsikrėtimui sausio mėnesį turėjo įtakos šiltesnės oro sąlygos bei didesnė drėgmė. Taip buvo sudaromos palankios sąlygos parazitams vystytis ir plisti.

Patelių užsikrėtimas Strongialiatų rūšies nematodais buvo gausiausias nuo 2019 m. sausio mėnesio (KSG 56) ir tęsėsi iki pat tyrimo pabaigos – balandžio mėnesio (KSG 60). Tuo tarpu jauniklių užsikrėtimas buvo 14 proc. mažesnis lyginant su patelėmis. Jauniklių didžiausias užsikrėtimas buvo 2019 m. vasario mėnesį (KSG 72); (p > 0,05). Škotijoje atliktame tyrime nustatyta, jog paplitimas ir intensyvumas Strongiliatais pasiekė aukščiausią lygį pavasarį ir vasarą (p < 0,001), o rudenį ir žiemą sumažėjo, nes nukritusi oro temperatūra pažeidžia Strongiliatų kiaušinėlius bei lervas (6). Mūsų atliktame tyrime, priešingai nei minėtame, žiemos metu buvo nustatytas užsikrėtimo padidėjimas. Galime manyti, kad tam turėjo įtakos aukštesnė oro temperatūra už standartinę normą. Vidutinė oro temperatūra šiais laikotarpiais buvo 4˚C aukštesnė palyginti su standartine norma, tačiau vidutinis kritulių kiekis 8 mm mažesnis už normą 2015 - 2016 m. (38).

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais darytina išvada, kad danielių ūkyje labiausiai paplitę Capillaria spp., rūšies nematodai, kurie sudarė 47 proc. visų virškinamojo trakto nustatytų nematodų rūšių. Patelių didžiausias užsikrėtimas buvo nustatytas 2019 m. balandžio mėnesį (KSG 80), o jauniklių – 2019 m. vasario mėnėsį (KSG 164). Kaip jau buvo minėta, patelių gausesnis užsikrėtimas balandžio mėnesį gali būti siejamas su nusilpusiu imunitetu prieš vaikavimasi.

(29)

29 Jaunikliai, praėjus 2 savaitėm po gimimo pradeda skabyti ganyklos žolę, kuri yra užteršta virškinamojo trakto nematodais. Kadangi ganyklų užterštumas nėra gausus, o danieliai gausiai šeriami pašaru ištisus metus, todėl užsikrėtimo rizika mažėja. Gausiam užsikrėtimui reikalingas didesnis invazinių lervų kiekis, dėl to didžiausias kiaušinėlių išsiskyrimas buvo tik vasario mėnesį. Taip pat galime įtarti, jog gausiam užsikrėtimui žiemos periodu galėjo turėti įtakos klimato sąlygos. Oro temperatūra 2019 m. vasario mėnesį buvo -12˚C, balandžio mėnesį -5˚C. Tačiau vidutinis kritulių kiekis buvo 16 mm mažesnis už standartinę normą (38). Remiantis kitais tyrimais, nustatyta, kad didžiausias užsikrėtimas Capillaria spp. nematodais yra pavasarį ir rudenį, nes vyrauja vidutinė oro temperatūra ir pakankamas kiekis drėgmės. Vasarą ir žiemą užsikrėtimas fiksuojamas mažesnis, nes kiaušinėliai ir invazinės lervos jautrios aukštai bei žemai oro temperatūrai (36).

Žolės užterštumas tirtas nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Invazinių L3 stadijos Strongylidea nematodų lervų nebuvo rasta nei vieno tyrimo metu. Darytina išvada, jog tam turėjo įtakos oro temperatūra bei kritulių kiekis. Taip pat tyrimo pabaigoje ūkio savininkas minėjo, jog gyvūnai dehelmintizuojami kartą per metus ir yra gausiai šeriami pašaru. Šie veiksniai taip pat sąlygojo sumažėjusį ganyklų užterštumą nematodais ir jų paplitimą danielių tarpe. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2018 m. balandžio – spalio mėnėsiais vidutinė oro temperatūra buvo 3˚C aukštesnė už standartinę klimato normą. Tuo tarpu vidutinis kritulių kiekis buvo 10 mm mažesnis už normą (38). Literatūros šaltiniuose minima, kad invazinės L3 stadijos nematodų lervos yra jautrios aukštai temperatūrai bei išdžiūvimui.

Atiktų rezultatų duomenimis, galime teigti, jog parazitų paplitimui turi įtakos sezoniškumas. Klimato sąlygos gali turėti įtakos gausesniems arba mažesniems danielių užsikrėtimams virškinamojo trakto nematodais. Remiantis lieratūros šaltiniais didžiausias užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais nustatomas drėgnuoju periodu, t.y. pavasario ir rudens. Mūsų atlikto tyrimo metu gausesnis užsikrėtimas buvo nustatytas žiemos periodu, manoma, kad tam turėjo įtakos šiltesnės oro sąlygos. 2018 – 2019 m. vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė, o kritulių kiekis mažesnis palyginti su standartine norma (38). Kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos didesniam užsikrėtimui parazitais, – amžius bei imunitetas. Šaltiniuose nurodoma, jog jaunesni gyvūnai yra imlesni parazitinėms infekcijoms dėl neišsivysčiusio imuniteto. Atlikto tyrimo metu nustatėme, kad jauniklių užsikrėtimas yra 8 proc. didesnis nei patelių. Patelėms nusilpęs imunitetas gali būti siejamas su vaikavimusi. Laikymo sąlygos, pašarų kokybė, profilaktinės priemonės – veiksniai, kurie taip pat lemia užsikrėtimo gausumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ūkyje auginamų danielių užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais buvo negausus, nes gyvūnai yra profilaktiškai dehelmintizuojami kartą metuose bei gausiai šeriami pašaru.

(30)

30

IŠVADOS

1. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog danielių (Dama dama) patelės ir jaunikliai yra užsikrėtę: Strongyloides spp., Strongiliatų ir Capillaria spp. rūšies nematodais. Nustatyta, jog labiausiai paplitę Capillaria spp. rūšies nematodai, patelių mėginiuose buvo rasta (1400 kiaušinėlių), o jauniklių (2060 kiaušinėlių) per metus. Mažiausias užsikrėtimas buvo Strongyloides spp. rūšies nematodais, kiaušinėlių skaičiaus išmatose per metus tarp jauniklių siekė vos 400, o patelių – 380. Identifikavus lervų kultūras buvo nustatytos šios rūšys: Ostertagia spp., Cooperia spp., Oesophagostomum spp., Nematodirus spp. Tarp patelių ir jauniklių labiausiai paplitusi rūšis buvo Cooperia spp., patelių išmatų mėginiuose buvo rasta 43 proc. lervų, jauniklių mėginiuose – 26 proc., p > 0,05. Nematodirus spp. sudarė mažiausią dalį, vos 10 proc. visų nustatytų lervų rūšių. 2. Lyginant 13 mėnesių laikotarpio patelių ir jauniklių užsikrėtimą Strongyloides ssp. rūšies nematodais, buvo nustatyta, kad patelių gausiausias užsikrėtimas 2018 m. rugpjūčio (KSG 20) ir 2019 m. sausio (KSG 20) mėnesiais, p > 0,05. Didžiausias jauniklių užsikrėtimas nustatytas 2019 m. sausio mėnesį, (KSG 36; p > 0,05). Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad šios rūšies nematodais buvo labiau užsikrėtę jaunikliai. Didžiausias patelių užsikrėtimas Strongiliatų rūšies nematodais buvo nustatytas nuo 2019 m. sausio mėnesį (KSG 56) ir tęsėsi iki pat tyrimo pabaigos. Tuo tarpu jauniklių didžiausias užsikrėtimas – 2019 m. vasario mėnesį (72 KSG; p > 0,05). Šiuo atveju, priešingai nei Strongyloides spp., buvo nustatyta, kad patelės yra 14 proc. labiau užsikrėtusios Strongiliatų rūšies nematodais nei jaunikliai. Capillaria spp. sudarė 47 proc. visų virškinamojo trakto nustatytų nematodų. Patelių didžiausias užsikrėtimas buvo nustatytas 2019 m. balandžio mėnesį (KSG 80; p > 0,05), o jauniklių – 2019 m. vasario mėnesį (KSG 164; p > 0,05). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jauniklių užsikrėtimas 30 proc. didesnis lyginant su patelių.

3. Atlikus žolės užterštumo tyrimus Strongylidea nematodų invazinių L3 stadijos lervų nebuvo rasta nei vieno tyrimo metu. Manoma, jog tam turėjo įtakos oro temperatūra bei kritulių kiekis. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2018 m. balandžio – spalio mėnėsiais vidutinė oro temperatūra buvo 3˚C aukštesnė už standartinę klimato normą. Tuo tarpu vidutinis kritulių kiekis buvo 10 mm mažesnis už standartinę normą.

(31)

31

REKOMENDACIJOS

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus rekomenduojama danielių ūkyje ir toliau taikyti profilaktines priemones dėl parazitinių infekcijų. Ūkio savininkas minėjo, jog gyvūnus dehelmintizuoja vieną kartą per metus, rudenį, tačiau tyrimo metu buvo nustatytas, nors ir negausus, jauniklių bei patelių užsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais. Labai svarbu naudoti efektyvias dehelmintizacijos priemones, vykdyti gyvūnų rotaciją, stiprinti imuninę sistemą bei šerti visaverčiu pašaru.

(32)

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kilar, Janusz, and Maria Ruda. "The fallow deer (dama dama) protection against parasites in the ecological meat breeding." Науковий вісник Львівського національного університету ветеринарної медицини та біотехнологій імені СЗ Ґжицького 16.3-1 (2014).

2. Šarkūnas M., Veličkaitė S., Bružinskaitė R., Malakauskas A. and Petkevičius S. Faecal egg output and herbage contamination with infective larvae of species of Ostertagia and

Oesophagostomum from naturally infected farmed sika deer Cervus nippon in Lithuania. Journal of Helminthology, 2007; 81(01).

3. Pilarczyk, B., Tomza-Marciniak, A., Udała, J., & Kuba, J. The prevalence and control of gastrointestinal nematodes in farmed fallow deer (Dama dama L.). Veterinarski arhiv, 2015; 85(4), 415-423.

4. Pybus, Margaret Jean, Samuel William Monismith, and A. Alan Kocan, eds. Parasitic diseases of wild mammals. Ames (IA): Iowa state university press, 2001; 206-220p.;198-215p.;365-375p.

5. Santín-Durán, M., Alunda, J. M., Hoberg, E. P., & de la Fuente, C. Abomasal parasites in wild sympatric cervids, red deer, Cervus elaphus and fallow deer, Dama dama, from three localities across central and western Spain: relationship to host density and park management. Journal of parasitology, 90(6), (2004); 1378-1387.

6. Albery, G. F., Kenyon, F., Morris, A., Morris, S., Nussey, D. H., & Pemberton, J. M. Seasonality of helminth infection in wild red deer varies between individuals and between parasite taxa. Parasitology, (2018); 145(11), 1410-1420.

7. Anderson, Roy C. Nematode parasites of vertebrates: their development and transmission. Cabi, 2000; 96-98p.; 68-70p.; 609-623p.

8. Albon, S. D., Stien, A., Irvine, R. J., Langvatn, R., Ropstad, E., & Halvorsen, O. The role of parasites in the dynamics of a reindeer population. Proceedings of the Royal Society of London. Series B: Biological Sciences, (2002); 269(1500), 1625-1632.

9. Rehbein, S., Visser, M., Jekel, I., & Silaghi, C. Endoparasites of the fallow deer (Dama dama) of the Antheringer Au in Salzburg, Austria. Wiener Klinische

Wochenschrift, (2014); 126(1), 37-41.

10. Florian Roeber, Aaron R. Jex, Robin B Gasser. Impact of gastrointestinal parasitic nematodes of sheep, and the role of advanced molecular tools for exploring epidemiology and drug resistance. Parasites & Vectors 2013; 6:153

Riferimenti

Documenti correlati

e part-time della dr.ssa Annabella Franzese (Delib. 40/2021) Premesso che il volume di lavoro della segreteria federale è tale per cui negli anni la pianta organica è stata dotata

Tyrimo metu rasta Ostertagia, Cooperia, Strongyloides, Capillaria ir Oesophagostomum genčių nematodų kiaušinėlių abiejose tauriųjų elnių amžiaus grupėse.. VT

Tyrimo metu buvo nustatytas kaimo šunų užsikrėtimas enteroparazitais ir įvertinti Echinococcus granulosus kontrolės prazikvanteliu eksperimento rezultatai po 7-erių

Il presente lavoro fornisce un primo contributo alla conoscenza della diffusione del daino (Dama dama Linnaeus, 1758) presso l’oasi WWF di Macchiagrande, le limitrofe aree

L’esperienza qui presentata vuole mostrare, attraverso lo sviluppo di un caso di studio, come si affronta più in generale la progettazione di un programma che risolve un

Abbreviations: 95% CI, 95% confidence interval; BSC, best supportive care; BTC, biliary tract cancer; CCA, cholangiocarcinoma; CA19-9, car- bohydrate antigen 19-9; CR,

Of note, most cells treated for only 1 week with RA and taurine initially activated Rho, as shown by EGFP expression (Figure 9 panels e9–f9, g9–h9), but failed later on to

Per rendere comparabili i risultati relativi alla valutazione della carcassa degli animali di interesse faunistico-venatorio, una apposita Commissione Scientifica ha stilato