• Non ci sono risultati.

Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais"

Copied!
38
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Gabrielė Griciūnaitė

Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

ir Echinococcus granulosus kontrolės programos prazikvanteliu

vertinimas po 7-erių metų

(Intestinal parasitism in rural dogs and follow-up evaluation of

Echinococcus granulosus control experiment with praziquantel after 7

years)

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. Mindaugas Šarkūnas

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais ir Echinococcus granulosus kontrolės programos prazikvanteliu vertinimas po 7-erių metų‘‘

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavadė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo ( -os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)_________________________________________________________________________ 2)_________________________________________________________________________ (Vardas, pavardė) (parašai) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA...4 SUMMARY...6 ĮVADAS...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA...10

1.1. Šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais ...10

1.1.1 Šunų užsikrėtimas nematodais...11

1.1.2. Šunų užsikrėtimas cestodais...11

1.1.3 Koprofagija ir netipiniai kiaušinėliai šunų išmatose...12

1.1.2.1 E. granulosus plitimas ir kiti epizootiniai veiksniai...13

1.2. E. granulosus kontrolė ...16

1.3 E. granulosus avių kamieno kontrolė gydant šunis prazikvanteliu...18

1.4 E. granulosus kiaulių kamieno kontrolė gydant šunis prazikvanteliu...20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...22

2.1 Tyrimo vieta ir objektai...22

2.2 Parazitologiniai tyrimai...23

3. TYRIMO REZULTATAI...24

3.1. Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais...24

3.2. Netipiniai kiaušinėliai kaimo šunų išmatose...24

3.3. Šunų savininkų apklausos rezultatai...25

3.4. Šunų užsikrėtimas Taeniidae cestodais gydomojoje ir kontrolinėje grupėse ir E. granulosus kontrolės vertinimas po 7-erių metų...28

4. REZULTATŲ APTARIMAS...29

IŠVADOS...33

PASIŪLYMAI...34

PADĖKA...35

(4)

4

SANTRAUKA

Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais ir Echinococcus

granulosus kontrolės programos prazikvanteliu vertinimas po 7-erių metų

Gabrielė Griciūnaitė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo metu buvo nustatytas kaimo šunų užsikrėtimas enteroparazitais ir įvertinti Echinococcus granulosus kontrolės prazikvanteliu eksperimento rezultatai po 7-erių metų Marijampolės ir Šakių rajono endeminiuose kaimuose. Tyrimui buvo pasirinkti tie patys 2006-2010 metų kontrolės eksperimente dalyvavę 12 kaimų, iš kurių buvo sudarytos „Gydomoji“ (6 kaimai) ir „Kontrolinė“ (6 kaimai) grupės. „Gydomosios“ grupės šunys 2006-2010 metais kasmet buvo dehelmintizuoti prazikvantelio jaukais, šaltuoju metų laiku, 4 kartus kas 2 mėnesius, kai „Kontrolinės“ grupės šunys buvo negydyti viso tyrimo metu.

Šio tyrimo metu, buvo surinkti „Kontrolinės“ ir „Gydomosios“ grupės šunų išmatų mėginiai ir ištirti flotacijos metodu su ZnCl. Aptikus Taeniidae kiaušinėlius, jie buvo surenkami kiaušinėlių išskyrimo metodu, nuosekliai filtruojant per 40 ir 20 µm nailoninius filtrus pagal Mathis et al. (1996). Po to, Taenia spp. kiaušinėliai buvo diferencijuojami atliekant kompleksinę polimerazės grandinės reakciją (PGR) naudojant E. granulosus, E. multilocularis ir Taenia spp. pradmenis pagal Trachsel K., (2007).

Dažniausiai (P<0,05) kaimo šunys buvo užsikrėtę Uncinaria nematodais (15,87 proc.; 95% PI 12,12-20,24). Užsikrėtimas Toxocara canis siekė 8,08 proc. (PI 5,39-11,5), Trichuris sp. nematodais - 8,08 proc. (PI 5,39-11,54) ir Strongyloides sp. nematodais - 3,29 proc. (PI 1,66-5,82).

Taeniidae cestodais buvo užsikrėtę 2,99 proc. tirtų šunų (10 iš 334 tirtų; PI 1,44-5,44). „Gydomojoje“ grupėje užsikrėtę buvo 5 šunys iš 149 šunų (3,36 proc.; PI 1,10-7,66), kai „Kontrolinėje“ grupėje iš 185 tirtų Taeniidae buvo užsikrėtę 5 šunys (2,70 proc. PI 0,88-6,19). Tačiau, tarp užsikrėtimo abiejose grupėse ženklaus skirtumo nebuvo (P>0,05). Iš 10 teigiamų mėginių, kompleksinės polimerazės grandinės reakcijos pagalba identifikuotas buvo tik 1 mėginys iš „Kontrolinės“ grupės. Jame aptiktas Taenia spp. DNR.

Šunų išmatose taip pat rasta šiai gyvūnų rūšiai netipinių helmintų kiaušinėlių. Pas kiaulės parazituojančių Ascaris suum nematodų kiaušinėliai buvo rasti 18 šunų išmatose iš 334 tirtų (5,39 proc.; PI 3,23-8,38). Pas kates parazituojančių Toxocara cati nematodų kiaušinėliai rasti 4

(5)

5 šunų išmatose iš 334 tirtų (1,20%; PI 0.33-304). Iš visų Toxocara spp. teigiamų mėginių (n=31), Toxocara cati kiaušinėliai buvo rasti 4 šunų išmatose (12,90 proc.; PI 3,63-29,83). Darbe diskutuojamas netipinių kiaušinėlių aptikimas šunų išmatose dėl koprofagijos.

Nustatyta, kad 2017 metais Taeniidae cestodais buvo užsikrėtę 10 iš 334 tirtų šunų. „Gydomojoje“ grupėje užsikrėtę buvo 3,36 proc. šunų (5 iš 149 ištirtų; PI 1,10-7,66), o „Kontrolinėje“ grupėje - 2,70 proc. šunų (5 iš 185 ištirtų; PI 0,88-6,19). Tačiau tarp užsikrėtimo abiejose grupėse ženklaus skirtumo nebuvo (P>0,05). Visuose dešimt teigiamų mėginių buvo rasta tik po vieną Taeniidae kiaušinėlį. Dėl mažo DNR kiekio, kompleksinės PGR metodu pavyko identifikuoti tik vieno mėginio DNR.

(6)

6

SUMMARY

Intestinal parasitism in rural dogs and follow-up evaluation of

Echinococcus granulosus control experiment with praziquantel after 7

years

Gabrielė Griciūnaitė Master‘s thesis

The infection with intestinal parasites and follow-up evaluation of results from E. granulosus control experiment in the endemic villages in Marijampolė and Šakiai district after 7 years was performed in this study. The same 12 villages (6 treated and 6 control villages) that were selected for control experiment in 2006-2010 were chosen for follow-up evaluation. The dogs in „Treatment“ group were administered praziquantel bites 4 times with 2 months break during cold perion of year in 2006-2010.

To determine the presence of intestinal parasites in dogs and perform the follow-up evaluation of results from Echinococcus granulosus control experiment with praziquantel after 7-year period the dogs from "Control" and "Treatment" groups were examined coprologically. The samples were subjected to flotation method using ZnCl flotation fluid. Taeniidae eggs were isolated by sequential sieving through nylon mesh of 40 µm and 20 µm. For identification of Taeniidae eggs the multilplex polymerase chain reaction (PCR) using primers specific for E. granulosus, E. multilocularis and Taenia spp. were used as described by Trachsel et al. (2007).

The dogs were more frequently (P<0.05) infected with Uncinaria stenocephala (15,87%; 95% CI-20,24-12,12). Furthermore, 8,08 % of dogs were infected with Toxocara canis and Trichuris sp. (CI 5,39-11,54), 3.29 % with Strongyloides (PI 1,66-5,82).

Out of 334 dogs examined in present study, 10 dogs (2.99%; CI 1,44-5,44) were excreting Taeniidae eggs. Of those, 2,70 % dogs from control group (5/10; CI 0,88-6,19) and 3.36% of dogs from treatment group were infected with Taeniidae cestodes (5/10; CI 1,10-7,66).

Helminth eggs nontypical for these particular animal species were also observed in feces of dogs. The eggs from Ascaris suum that is parasitising in pigs were found in 5,39% (18/334; CI 3,23-8,38) while eggs of Toxocara cati that is parasitising in cats were found in 1,20% (4/334; PI 0,33-3,04) of village dogs. Out of all Toxocara spp. positive cases 12,90% (4/31; CI 3,63-29,83) of diagnoses were incorrect due to presence of T. cati in dogs.

(7)

7 Taeniidae cestode eggs were detected in 10 out of 334 dogs examined. In treated group 3,36% (5/149; 95% CI 1,10–7,66) while in Control group 2,70% (5/185; 95% CI 0,88-6,19) of dogs were excreting Taeniidae eggs in their feces. However, the difference was not significant (P>0,05). Only one egg was found in each of Taeniidae positive samples. Due to small amount of DNA the identification of Taeniidae eggs was successful only in 1 sample.

(8)

8

ĮVADAS

Echinokokozė - zoonozinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Pasaulyje yra paplitusios keturios echinokokų rūšys: E.granulosus, E.multilocularis, E.oligarthus ir E.vogeli. Pirmosios dvi rūšys yra paplitusios mūsų kontinente, jos žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti. Cistinę echinokokozę arba hydatidozę sukelia Echinococcus granulosus, alveokokinę echinokokozę - Echinococcus multilocularis. Echinokokozė yra didelė sveikatos problema daugelyje pasaulio šalių, ypač besiverčiančių gyvulininkyste (5). Pasaulyje labiausiai yra paplitęs avių kamienas ir ypač tose šalyse, kur išvystyta avininkystė. Lietuvoje labiausiai paplitęs yra kiaulių kamienas, kuris yra pavojingas žmonėms.

Cistinė echinokokozė yra išplitusi visuose pasaulio kontinentuose ir yra endeminė liga besivystančiuose kraštuose, kur žmonės namuose skerdžia naminius gyvulius, gyvena blogomis sanitarinėmis sąlygomis ir turi glaudų kontaktą su šunimis. Kadangi Lietuvoje dauguma ūkininkų laiko kiaules ir kartu šunis, o echinokokų vystymosi ciklas vyksta tarp žmogaus ir šuns, kyla labai didelė gresmė užsikrėtimui ir echinokoko plitimui. (16)

Žmonių susirgimai, sukelti E.granulosus, registruojami daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Žmonių echinokokozė paplitusi Šiaurės Amerikoje (Aliaska, šiaurinė Kanada), Europoje (Prancūzija, Šveicarija, Australija ir Vokietija), Azijoje (Turkija, Afganistanas, Iranas, Indija, Kinija, Mongolija, Japonija). Kasmet žmonių sergamumas cistine echinokokoze svyruoja nuo 28 atvejų per metus /100000 gyventojų Aliaskoje iki 0,18-4,4/100000 - Centrinėje Europoje (5).

Lietuvoje cistinė echinokokozė išplitusi pietvakarinės Lietuvos dalies smulkiuosiuose ūkiuose. Marijampolės ir Šakių kaimai endeminė zona. Čia buvo atliktas tyrimas 2006-2010 metais norint išsiaiškinti ar reguliarus šunų dehelmintizavimas prazikvanteliu sumažina užsikrėtima echinokokais. Labai svarbu tikslingai ir laiku vygdyti dehelmintizaciją, nes ją nutraukus po kurio laiko užsikrėtimas vėl atsistato.

E. granulosus kontrolė yra vygdoma įvairiose pasaulio šalyse. Pagrindinis kontrolės tikslas - kontroliuoti E. granulosus ir kitų cestodų infekcijos plitimą. Pagrindinis kontrolės metodas yra pagrįstas reguliariu šunų gydymu prazikvanteliu (23). Prazikvantelis yra efektyvi priemonė E. granulosus bei kitų cestodų gydymui. Jis tinka skirti šunims, katėms bei avims, veikia visų stadijų parazitus. Dėl jo plataus veikimo prazikvantelis yra efektyvi priemonė kontrolės programoms (29).

(9)

9 Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti šunų užsikrėtimą žarnyno parazitais ir įvertinti E. granulosus kontrolės eksperimento, atlikto E. granulosus endeminiuose kaimuose, rezultatus, praėjus 7-iems metams po kontrolės nutraukimo.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti kaimo šunų išmatų mėginius ir nustatyti jų užsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais 2. Ištirti kaimo šunų užsikrėtimą Taeniidae cestodais 2017 metais.

3. Identifikuoti rastų Taeniidae kiaušinėlių rūšis kompleksinės polimerazės grandinės reakcija pagal Trachsel (2007).

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

Dėl augančios ir spartėjančios žmonių veiklos dauguma virškinamojo trakto parazitų išplito Europoje ir visame pasaulyje. Parazitologinių ligų užsikrėtimui didelės įtakos turėjo šalių sienų atidarymas, todėl su migruojančiais šunimis yra pernešamos ir įvairios parazitozės.

Šunų pernešamos zoonozės yra labai pavojingos. Pavojingos ne tik šunims, bet ir žmonėms. Jie perneša daugiau nei 60 parazitinių zoonozinių ligų. Kiekviena iš parazitozių yra svarbi, nes gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažniausiai veterinarijos gydytojų diagnozuojami patogenai yra virškinamojo trakto parazitai, helmintai, pirmuonys, kurie dažnai būna net ir mirties priežastis (10).

Parazitozių plitimui ypač palankus rizikos veiksnys yra šunų gyvenimas grupėse veikiant tarpusavy tiesioginiam kontaktui, ar plintant užsikrėtimui per išmatas (28).

Dažniausiai parazitozės yra diagnozuojamos mažiems šuniukams, nes žindantys ir naujagimiai šuniukai užsikrečia per užsikrėtusią motiną. Šuniukai dar nebūna pilnai įgiję imuniteto parazitams, nes imuninė sistema dar nebūna subrendusi (30,7,35)

Šunų parazitozių paplitimas yra labai ryškus visame pasaulyje. Italijoje buvo nustatytas 12,5-34,4 proc. šunų buvo užsikrėtimas endoparazitais (44); Jungtinėse Amerikos Valstijose - 36 proc. šunų. Tanzanijoje, Afrikoje 67,2 proc., Nigerijoje 72,5 proc., Etiopijoje 89,3 proc., Gabone -91,5 proc. (27,24,15).

Nematodai dažniausiai pasitaikantys endoparazitai šunims. Dažniausiai sutinkami yra Toxocara canis, Toxascaris leonina, Uncinaria stenocephala bei Ancylostoma canninum (8). Vakarų Europoje Toxocara canis užsikrėtimas siekė nuo 3,5 proc. iki 34 proc. Taip pat atliktais tyrimais Japonijoje buvo nustatyta jog 39,2 proc. šunų buvo užsikrėtę parazitais, kurie dažniausi buvo - Toxocara canis (25 proc.) ir Trichuris vulpis (8 proc.) (20). Portugalijoje dažniausiai pasitaikantys parazitai šunims taip pat buvo Toxocara canis (5,1 proc.), Trichuris vulpis (1,1 proc.). Danijoje didžiausias užsikrėtimas buvo nustatytas Toxocara canis - 12,4 proc., Uncinaria stenocephala buvo 7,3 proc. Mažesnis užsikrėtimas Angiostrongylus vasorum - siekė 2,2 proc., Taenia spp. - 1,7 proc. ir Toxascaris leonina tik 0,6 proc. Rečiau yra sutinkami cestodai - Taenia spp., Diphilydium caninum.

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė jog 11 proc. kaimo šunų buvo užsikrėtę Toxocara canis; Toxocara leonina - 2 proc., Uncinaria spp. - 3 proc. ir Taeniidae kaspinuočiais - 5 proc. Tokį paplitimą lemia didelis parazitų kiaušinėlių atsparumas aplinkos veiksniams ir dėl to kiaušinėliai aplinkoje gali ilgai išlikti invaziniai.

(11)

11

1.1.1 Šunų užsikrėtimas nematodais

Dažniausiai sutinkami nematodai parazituoantys šunų organizme yra Toxocara canis, Toxascaris leonina, Uncinaria stenocephala ir Ancylostoma canninum. Toxocara spp. - dažniausia sutinkamas pas kates ir šunis. Šie gyvūnai pagrindiniai šios zoonozės platintojai.

Gdansko mieste, Lenkijoje buvo surinkti šunų išmatų mėginiai ir taip pat buvo surinkti mėginiai iš smėlio dėžių. Ištyrus šiuos mėginius iš 162 smėlio mėginių, 21-name (13 proc.) rasta Toxocara spp., iš 54 išmatų mėginių pas 23 šunis (42 proc.) rasta Toxocara spp. Daugiausia išmatų mėginiuose buvo rasta Toxocara spp. ir Toxascaris leonina (11 proc.) kiaušinėlių. Sporadiškai buvo aptikti Uncinaria Stenocephala ir Ancylostoma caninum kiaušinėliai ir Diphylidium caninum proglotidai (31).

Kitas tyrimas Lenkijoje buvo 2001-2003 m. kai buvo ištirta 181 šuns išmatų mėginiai ir nustatyta, kad 14,3 - 66,6 proc. šunų buvo užsikrėtę Toxocara canis; 7,1 - 41,9 proc. - Anctylostoma; 0-8,1 proc. - Dyphilidium caninum. Užsikrėtimo gausumas keitėsi laiko atžvilgiu ir didžiausias užsikrėtimas - didžiausias kiaušinėlių skaičius (6-625 vnt.) rastas 2001 m. (32).

Belgijoje buvo tirti 1832 benamiai šunys. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 491 (27 proc.) šunys buvo užsikrėtę viena ar net keletu helmintų rūšių. Dažniausiai buvo rasta Toxocara canis (18 proc. ) Toxascaris leonina (7,2 proc.) ir Trichuris vulpis (1,2 proc.) (41).

Ištyrus 41 eutanazuotą šunį ir 27 kates skrodimo metu jų plonosiose žarnose buvo rasta Toxocara canis (14,6 proc.) ir Toxocara cati (48,2 proc.) lervų. Pas 5 šunis (12,2 proc.) inkstuose ir kepenyse buvo rasta toksokarų lervų. Šio atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad katės dažniau yra toksokarų nešiotojos nei šunys. Benamės katės ir benamiai šunys yra pagrindiniai aplinkos teršėjai toksokarų kiaušinėliais ir vaikai, kurie žaidžia smėlio dėžėse gali užsikrėsti lervine toksoskaroze (36).

1.1.2. Šunų užsikrėtimas cestodais

Dažniausiai aptinkami cestodai - Diphyllobotrium latum, Diphylidium caninum, Mesocestodes lineatus, Taenia spp., Echinococcus granulosus, Echinococcus multilocularis.

Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatytas šunų užsikrėtimas cestodais endeminiuose kaimuose - Marijampolės ir Šakių rajonuose. Buvo ištirta 645 šunų išmatos prieš tyrimą ir jų rezultatai buvo tokie: cestodais buvo užsikrėtę 73 šunys ( 11,3%) (33) .

(12)

12 Echinococcus granulosus paplitimas Europoje nevienodas (18). Šiaurinėse ir centrinėse Europos dalyse šio parazito pasitaiko retai, o pietiniuose, pietrytiniuose bei rytiniuose regionuose Echinococcus granulosus paplitimas yra vidutinis (19).

Šiaurinėje Norvegijoje bei Švedijoje buvo registruotas endeminis Echinococcus granulosus židinys. Ten šiaurės elniai buvo pagrindiniai užsikrėtimo šeimininkai, o šunys buvo tarpiniai šeimininkai (19).

Šio cestodo - echinokoko visiškai nėra Islandijoje ir Grenlandijoje (34). Šveicarijoje Echinococcus granulosus beveik baigia išnykti. Kartais užregistruojami tik pavieniai atvejai užsikrėtimu šiuo parazitu. Atlikto tyrimo metu buvo tirti 505 šunys. Tyrimų rezultatai buvo tokie: užsikrėtimas Toxocara canis siekė 7,1%; Trichuris vulpis - 1,3%; Toxascaris leonina - 1,3%; Capillaria spp. - 0,8%; Diphyllobotrium latum - 0,4% .

1.1.3 Koprofagija ir netipiniai kiaušinėliai šunų išmatose

Koprofagija yra įprastas, bet nepageidaujamas elgesys tarp naminių gyvūnų, šunų. Vieno tyrimo metu buvo atskleista, jog 49 proc. naminių šunų bandydavo ėsti išmatas tik tam tikru laikotarpiu, o 28 proc. šunų yra tikrieji koprofagai, kurie išmatas bandydavo ėsti nepriklausomai nuo laiko tarpo. (8) Daugelis gyvūnų šeimininkų yra labai nepatenkinti šiuo šunų įpročiu ir bando rasti priemones užkirsti kelią šiai keistai jų elgsenai, taiko įvairias bausmes, priemones, duoda vaistus. Manoma, kad šiuos sutrikimus lemia nepakankama šunų mityba, maistinių medžiagų trūkumas organizme. (8)

Duomenys parodė, kad efektyviausias koprofagijos gydymas - tai aktyvus ryšys ir bendravimas tarp šeimininko ir šuns. Taip pat vienas iš būdų yra užskirsti kelią šuniui pasiekti išmatas yra laikant šunį už pavadėlio ir atlyginant už teigiamą elgesį skanėstu. Naudojant vaistinius preparatus nustatyta, kad vaistiniai preparatai buvo vidutiniškai veiksmingi ir jų veiksmingumas buvo efektyvesnis jauniems šunims. Mažiausiai veiksmingas būdas pašalinti koprofagiją buvo tokio šuns elgesio ignoravimas manant, kad toks šuns elgesys palaipnsiui išnyks. (8)

Šveicarijoje atlikto tyrimo metu ištyrus 36 kačių ir 35 šunų išmatas, jose buvo rasti ir PGR metodu identifikuoti Toxocara kiaušinėliai. Tarp Toxocara kiaušinėlių rastų šunų išmatose, 24 (68,5%) buvo nustatyti kaip T. canis ir 11 (31,5%) kaip T. cati. Visuose kačių mėginiuose buvo nustatyta tik T. cati. Remiantis PGR identifikavimu, buvo išmatuoti T. canis (n = 241) ir T. cati (n = 442) kiaušinėliai, atskleidę statistiškai reikšmingus skirtingus (p<0,001) vidutinius dydžius 62,3 ir 72,7 μm T. cati ir 74,8 86,0 μm T. canis kiaušiniams. Atsižvelgiant į tai, kad šunims nėra neįprasta

(13)

13 koprofagija, mikroskopiniu būdu diagnozuotų šunų Toxocara infekcijų procentas ir reguliariai gydomiems šunims antihelmintikais ir remiantis jų atsparumo prielaidomis, kiaušinėlių patekimas į žarnyną gali būti dėl kitų gyvūnų išmatų (6).

1.1.2.1 E. granulosus plitimas ir kiti epizootiniai veiksniai

• Žmogus echinokokoze gali užsikrėsti turėdamas kontaktą su užsikrėtusiais šunimis ant kurių kailio, liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių ar narelių. Taip pat echinokoko kiaušinėlius gali perduoti ir sveiki šunys ant kurių kailio ar liežuvio patenka kiaušinėliai nuo užterštos aplinkos, pavyzdžiui: laižant ar uostinėjant užsikrėtusius šunis, voliojantis (40);

• Į žmogaus virškinimo traktą cestodų kiaušinėliai gali patekti su daržovėmis, salotomis, vaisiais, uogomis bei kitais augalais, kurie gali būti užteršti šunų ir laukinių gyvūnų išmatomis, kurios turi parazito kiaušinėlių. Taip pat maisto produktai bei kiti paviršiai gali būti užteršti echinokoko kiaušinėliais kartu su dulkėmis, juos gali pernešti net paukščiai, tarakonai, musės (40);

• Alveokokoze žmogus gali užsikrėsti nuo sumedžiotų laukinių gyvūnų, tokių kaip lapės ir usūriniai šunis. Lupant laukinių gyvūnų kailį prie jo gali būti prilipę kiaušinėliai, kurie po to patenka ant rankų ir gali būti pernešti į burną valgant, rūkant ar pan. Taip pat jeigu kailių dorojimas vyksta gyvenamosiose patalpose, cestodo kiaušinėliai gali patekti ant buityje naudojamų prietaisų, daiktų, maisto produktų kur jie ilgai išsilaiko neprarasdami savo gyvybingumo (40);

• Ūkiuose, kur auginami švelniakailiai žvėreliai, tokie kaip lapės, žmogus gali užsikrėsti juos prižiūrėdamas - šerdamas ir tvarkydamas jų laikymo gardus (40);

• Atvirų telkinių vanduo, kuris gali būti naudojamas maistui ar namų ūkyje (laistant daržus, šeriant gyvulius, gali būti užterštas gyvūnų išmatomis, kuriose yra cestodų kiaušinėlių (40);

Europoje susirgimas nėra paplitęs vienodai: Šiaurės ir Centrinės Europos valstybėse paplitimo laipsnis yra labai žemas, o Rytų ir Pietų Europoje vidutinis ir labai aukštas paplitimo laipsnis. Rytų Europoje plačiai paplitęs E. granulosus tarp kiaulių ir šunų, todėl šunys yra pagrindiniai šio cestodo nešiotojai, kurie teršia aplinką šio cestodo kiaušinėliais (14). Žmonių echinokokozė yra paplitusi Šiaurės Amerikoje (Aliaska, šiaurinė Kanada), Europoje (Prancūzija, Šveicarija, Australija ir Vokietija), Azijoje (Turkija, Afganistanas, Iranas, Indija, Kinija, Mongolija, Japonija). Balkanų šalyse - Jugoslavijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, taip pat nustatyti endeminiai židiniai.

20-yje Europos Sąjungos šalių - 2005 m. buvo užregistruota 320 žmonių echinokokozės atvejų. Sergamumo rodiklis 100,000 gyventojų buvo nuo 0,1-0,4 atvejų per metus.

(14)

14 Vokietijoje ir Ispanijoje daugiausia echinokokozės atvejų buvo užregistruota 109 ir 78 nauji atvejai.

Lenkijoje - reguliariai diagnozuojama žmonių cistinė echinokokozė - t.y. 1998 metais buvo oficialiai užregistruota 14 atvejų ir 18 atvejų 1999 metais (6 mėnesių laikotarpyje), bet šie duomenys negalutiniai (19).

Bulgarijoje 1950-1962 m. Echinokokozės paplitimas tarp žmonių buvo labai didelis - 6,5/100.000 gyventojų. Bulgarijos pietinėje dalyje susirgimas nustatytas avims (61-71 proc.), galvijams (39-57 proc.), tarp kiaulių paplitimas buvo nedidelis (2,1-2,9 proc.). Panašus paplitimas nustatytas ir kitose šalies dalyse: avims 78%, galvijams 58%, šunims 23-44 proc., kiaulėms 2,8 proc. (37). 1971-1982 ir 1983-1995 m. šunų ir avių echinokokozės atvejų atitinkamai padaugėjo nuo 4% iki 7% ir nuo 19% iki 32% atitinkamai.

Rumunija - nuo 1997 iki 2002 m., kai šioje šalyje dar nebuvo vykdomos kontrolės priemonės prieš echinokoko plitimą, užsikrėtimas Taenia spp. padidėjo iki 10-30%. Pradėjus vykdyti kontrolės programas, Taenia spp. užsikrėtimas sumažėjo iki 0-8,3% (13).

Bulgarijoje, Velse, pasitaiko E. granulosus užsikrėtimo atvėjų, nors šiose šalyse buvo vykdomos kontrolės programos. Po kurio laiko jos buvo nutrauktos ir užsikrėtimas ėmė vis didėti kadangi pagrindinis echinokokozės užsikrėtimo šaltinis yra šunys, dėl to buvo sukurta geriamoji vakcina su tikslu, kad būtų galima sukontroliuoti susirgimą endeminėse šalyse. Tunise ir Maroke buvo atlikti eksperimentiniai bandymai su šiomis vakcinomis ir išaiškėjo jog užsikrėtimas šiais parazitais sumažėjo 70-80% naudojant šias vakcinas.

Šiaurės ir Rytų Viktorijoje, endeminėse vietovėse yra taikoma labai griežta E.granulosus kontrolė. Šunys yra gydomi prazikvanteliu, o kraujo serumai tiriami ELISA metodu. Suduodamas arekolino hidrobromidas ir poto yra tiriamos išmatos.

(15)

15 Užsienyje ir kitose pasaulio šalyse yra sparčiai taikomos prevencijos priemonės ir kontrolės programos prieš Echinococcus spp. plitimą. Į kontrolės programos sudėtį įeina: pagrindinis būdas užskirsti kelią echinokoko plitimui - šunų gydymas prazikvantelio preparatu, šunų vakcinavimas peroraline vakcina bei gyventojų sveikatos ugdymo programa. Vis dėl to, besivystančiose šalyse echinokokozė yra didelė problema.

Lietuvoje paplitęs E. granulosus sukelia cistinę echinokokozę, o E. multilocularis sukelia alveolinę echinokokozę (19). Optimalią ligonių stebėjimo ir gydytojų veiksmų koordinacijos sistemą garantuoja Europos echinokokozės registras - įkurtas 1998 metais. 2003 metais įkurtas Santariškių klinikose, o 2004 metais Lietuvos echinokokozės registras yra įtrauktas į Europos echinokokozės registrą.

1 pav. Žmonių cistinės echinokokozės paplitimas 2004–2008 metais Lietuvoje (NMVRVI, 2010)

Atliktu tyrimu 2005-2006 metais, buvo nustatyta, kad Echinococcus granulosus yra labai papiltęs pietvakarinės Lietuvos dalies smulkiuosiuose ūkiuose. Buvo nustatyta, kad šiose teritorijose užsikrėtę buvo 13,4proc. kiaulių, taip pat buvo nustatyta, kad 3,7proc. kaimo šunų buvo užsikrėtę Echinococus granulosus; 0,8% - E. multilocularis ir Taenia kiaušinėliais (11).

1.2. E. granulosus kontrolė

Visuomenės sveikatos apsauga vaidina labai svarbų vaidmenį ligų ir infekcijų (zoonozių) platinimo prevencijai. Echinokokozės epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/2003/EB, pasirašyta 2003 m. lapkričio 17 d., dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo. Direktyvos tikslas - užtikrinti tinkamą zoonozių, jų sukėlėjų, susijusio antimikrobinio atsparumo monitoringo, su maistu plintančių ligų protrūkių

(16)

16 epidemiologinių tyrimų atlikimą, kad Bendrijoje būtų galima surinkti informaciją, kuri yra būtina atitinkamoms tendencijoms ir šaltiniams įvertinti (3).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ir privatūs veterinarijos gydytojai atlieka šias echinokokozės prevencines priemones:

✓ Analizuoja echinokokozės epizootinę situaciją, echinokokozės paplitimą tarp naminių, laukinių gyvūnų, taip pat gyvūnų skerdimą savo reikmėms ir šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą. Priima sprendimus dėl ligos stebėsenos ir kontrolės bei likvidavimo priemonių endeminėse teritorijose;

Teikia informaciją apie ligos paplitimą endeminėse vietovėse suinteresuotoms institucijoms; ✓ Organizuoja bei koordinuoja mokymus apie echinokokozės stebėsenos, kontrolės ir

likvidavimo priemones;

Atlieka paskerstų gyvūnų tikrinimą skerdyklose dėl E. granulosus ir vykdo sumedžiotų lapių ir usūrinių šunų stebėseną dėl E. multilocularis;

✓ Gavę pranešimą iš skerdyklos apie įtariamą echinokokozės atvejį, nedelsiant pradeda tyrimą ligos diagnozei nustatyti ir taiko ligos prevencijos ir kontrolės priemones. Tiria nustatytus echinokokozės atvejus, siekiant nustatyti ir likviduoti ligos priežastis, taip pat kontroliuoja šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą;

✓ Organizuoja veterinarijos gydytojų, medžiotojų ir gyvūnų laikytojų mokymus apie echinokokozės prevencijos ir kontrolės priemones bei teikia rekomendacijas dėl užkrėstų šalutinių gyvūninių produktų saugaus sunaikinimo;

✓ Informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie įtariamus ar nustatytus echinokokozės atvejus;

✓ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, dalyvauja vykdant echinokokozės prevencijos ir kontrolės priemones, gydo gyvūnus nuo echinokokozės.

Ne tik veterinarijos gydytojai, medžiotojai, bet ir gyvūnų laikytojai turi laikytis ir vykdyti echinokokozės kontrolės, bet taip pat ir privalo vykdyti visas profilaktikos priemones. Jie privalo užtikrinti, kad skerdžiant gyvūną savo reikmėms dalyvautų veterinarijos gydytojas, po skerdimo saugiai tvarkyti, pašalinti, ar utilizuoti šalutinius gyvūninės kilmės produktus. Radus puslių su echinokokais nešerti savo augintiniams, kitas gyvūninės kilmės atliekas šerti tik termiškai apdorojus. Taikyti gyvūnams, sau echinokokozės prevencijos priemones, reguliariai dehelmintizuoti gyvūnus. Užsikrėtusių gyvūnų išmatas reikia sudeginti arba saugiai tvarkyti kitokiu būdu (4)

Svarbiausi E.granulosus kontrolės uždaviniai yra reguliari šunų dehelmintizacija ir kiaulių vidaus organų brokavimas, kuriuose yra echinokokų cistų. Kai kurios Europos šalys jau turi savo įdiegtas kontrolės programas.

(17)

17

1) Planavimas; 2) Intensyvi kontrolė; 3) Sustiprinimas; 4) Užtikrinimas;

Yra galimi du kontrolės pasirinkimo būdai:

1) Horizontalusis 2) Vertikalusis

Horizontalus būdas apima sveikatos priežiūrą ir socialinį - ekonominį progresą visuomenėje. Tai yra išsilavinimas, mėsos inspekcija, vandens šaltinių apsauga, sanitarinių sąlygų gerinimas. Vertikalus būdas apima arekolino hidrobromido naudojimas. Tai yra kaip diagnostinis agentas, patikrinti šunų užsikrėtimo gausumą (19).

Endeminiuose rajonuose yra taikoma speciali kontrolės programa. Tai yra svarbiausia kad šunys būtų periodiškai dehelmintizuojami, kur dehelmintizaijos metu būtų naudojamas prazikvantelio preparatas. Jis labai gerai rezorbuojasi per cestodų apvalkalą ir pasiskirsto visame helminte, tokiu būdu cestodas gali būti pašalinamas per 18 - 48 val. su išmatomis. Geriausia dehelmintizaciją atlikti du ar tris kartus metuose, gruodžio - balandžio mėnesiais, kada yra skerdžiama daugiausiai kiaulių. E.granulosus plitimui kontroliuoti yra taisyklės ir jų privaloma laikytis, kad būtų užtikrintas plitimo mažėjimas: mėsos patikrinimas skerdyklose, skerdyklų teritorijoje neturėtų būti šunų, nešerti šunų skerdyklų atliekomis, kontroliuoti šunų registraciją, karantinuoti patalpas su sergančiais gyvūnais, atlikti reguliarią šunų dehelmintizaciją. Laikantis šių taisyklių endeminiuose rajonuose bus įmanoma sustabdyti echinokokozės plitimą (19).

Labai svarbu ne tik kontroliuoti E.granulosus plitimą, bet ir užkirsti kelią užsikrėtimo atsinaujinimui ir echinokokozės plitimui. Veiksniai nulemiantys echinokokozės plitimą ir užsikrėtimo atsinaujinimą yra šie: labai didelis šunų skaičius, ypač benamių šunų, kurie gausiai užsikrėtę E. granulosus, nelegalios arba nekontroliuojamos skerdyklos, taip pat skerdimas kiemuose, nepakankamas šunų gydymas antihelmintikais, nepakankama skerdžiamų gyvulių ir skerdenos kontrolė, nepakankama užkrėstų organų utilizacija, nepakankamas visuomenės švietimas. Tuniso šiaurės vakarų regione buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti šunų, kurie yra užsikrėtę E. granulosus gydymo efektyvumą prazikvanteliu. Buvo ištirti 375 kaime gyvenantys šunys ir 207 benamiai šunys. Tyrime dalyvaujantys šunys buvo gydyti prazikvanteliu keturis kartus metuose, t.y.: vasario, balandžio, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais. Po dehelmintizacijos buvo surinkti šių šunų išmatų mėginiai. Ištyrus mėginius buvo nustatyta, kad užsikrėtimas E. granulosus balandžio mėnesį sumažėjo ir siekė nuo 35 proc. iki 3,5 proc. Deja, praėjus keturiems mėnesiams - t.y. rugpjūčio mėnesį, buvo nustatyta, kad užsikrėtimas vėl išaugo. Buvo padaryta išvada, kad

(18)

18 kontrolės programa prieš E. granulosus yra pagrįsta tik reguliariu šunų gydymu prazikvanteliu kas 60 dienų (23).

1.3 E. granulosus avių kamieno kontrolė gydant šunis prazikvanteliu

E. granulosus kontrolė yra vygdoma įvairiose pasaulio šalyse. Pagrindinis kontrolės tikslas - kontroliuoti E. granulosus ir kitų cestodų infekcijos plitimą. Pagrindinis kontrolės metodas yra pagrįstas reguliariu šunų gydymu prazikvanteliu (23). Prazikvantelis yra efektyvi priemonė E. granulosus bei kitų cestodų gydymui. Jis tinka skirti šunims, katėms bei avims, veikia visų stadijų parazitus. Dėl jo plataus veikimo prazikvantelis yra efektyvi priemonė kontrolės programoms (29).

Echinokokai yra prisitaikę vystytis skirtinguose organizuose. Kokių tarpinių šeimininkų organizmuose echinokokai prisitaikę vystytis, skiriami E.granulosus kamienai, kurie yra paplitę skirtinguose kontinentuose. Visus kamienus sieja vienas bendras bruožas, kad galutiniai šeimininkai yra mėsėdžiai, bet skiriasi tarpiniais šeimininkais, geografiniu paplitimu, lokalizacija vidaus organuose, protoskoleksų skaičiumi (2).

Avių kamienas (genotipas) yra G1, jo tarpiniai šeimininkai yra avys, galivijai, kiaulės, kupranugariai, ožkos, žmogus. Galutiniai šeimininkai yra šuo, lapės, hienos. Geografiškai paplitęs Australijoje, Europoje, JAV, N. Zelandijoje, Afrika, Kinija, Vidurio rytai, P. Amerika, Rusija. Avių kamienas yra labiausiai paplitęs pasaulyje ir svarbiausias. Šis kamienas sutinkamas šalyse, kur išvystyta avininkystė.

Anglijoje, Velse 2002 m. liepos - lapkričio laikotarpyje, šunims buvo atlikta dehelmintizacija prazikvanteliu ir tai buvo kartota kas šešias savaites. Po dehelmintizacijos buvo tirtos avių kepenys ir buvo padaryta išvada, kad užsikrėtimas E. granulosus sumažėjo nuo 23,5 proc. iki 10,5 proc. (12).

Kinijoje 2000 - 2005 m. šunys buvo gydyti prazikvanteliu, kurio dozė siekė 5mg/kg ir buvo dehelmintizuojama kas 6 mėnesius. Po dehelmintizacijos ištyrus šunų išmatų mėginius, nustatyta, kad užsikrėtimas E. granulosus taip pat sumažėjo nuo 50 proc. iki 17proc. (43). Kinijoje buvo sukurti tam tikri implantai su prazikvanteliu, kurie buvo implantuojami po oda, siekiant sumažinti E. granulosus plitimą, prevencijos ir kontrolės tikslu. Implantai buvo inplantuoti 90 proc. kaimų šunų Sindziango regione ir taip pat vienerių metų ėriukams. Implantuose esantis prazikvantelis nuolat išsiskirdavo mažomis dozemis į gyvūno organizmą. Implantai buvo laikomi 3 metus. Prieš bandymą šunų užsikrėtimas E. granulosus siekė 41,2 proc., o po 3 metų – 3,0 proc. Ėriukų užsikrėtimas siekė 44,8 proc. pirmais metais, po bandymo 10,7 proc., o tuo metu, kontrolės rajone infekcijos lygmuo buvo 46,4 proc. (42).

(19)

19 Šiaurės Ispanijoje per 1984 - 1987 metus 50 žmonių (19/100000 gyventojų) buvo diagnozuota cistinė echinokokozė (CE). Tai paskatino pradėti vykdyti E. granulosus kontrolę. Kontrolė buvo pradėta dehelmentizuojant visus šunis, benamius šunis prazikvanteliu kas 45 dienas. Prevencijos programa tęsėsi iki 2000 metų. Programos rezultatai: šunų užsikrėtimas sumažėjo nuo 7,0 % pradžioje programos iki 0,2 proc. 2000 metais, t.y. 97,2 proc. Suaugusių avių infekcijos paplitimas smuko nuo 82,3 proc. iki 20,3 proc., t.y. 75,4 proc. O žmonių susirgimų skaičius nukrito 78,9 proc., nuo 19 iki 4/100000 gyventojų (22).

Rumunijoje duomenys iš trijų rajono skerdyklų, laikotarpyje (1998 iki 2003 m.) parodė aktyvų E. granulosus perdavimą tarpiniams šeimininkams: galvijams 22,36 proc., avims 5,8 proc., kiaulėms 4,32 proc. Molekuliniais tyrimais nustatyti G1 (avių), G2 (Tasmanijos avių) ir G7 (kiaulių) kamienai. Tyrimo metu G7 kamienas buvo rastas pas visas kiaules. Darant išvadą galime pastebėti hiperendemišką E. granulosus cirkuliaciją Rumunijoje. Tyrimas parodė, kad Rumunijoje E. granulosus yra užsikrėtę 33-40 proc. avių ir galvijų. (26).

Lenkijoje registruota užsikrėtusių cistine echinokokoze 18,7 proc. avių ir ožkų; 4,5 proc. kiaulių; 0,007 proc. galvijų, o naminiai šunys laikomi galutiniais Echinococcus granulosus šeimininkais (19). Lenkijoje 1997 m. 18,7 proc. cistų buvo rasta pas avis ir ožkas, 4,5 proc. pas kiaules; 0,007 proc. pas galvijus.

Ukrainoje skirtingose geografinėse zonose echinokoko plitimas tarp gyvūnų buvo nevienodas. Stepės zonoje nustatyta 9 proc. užsikrėtusių kiaulių; 20 proc. galvijų; 32 proc. avių. Miškingose vietovėse echinokokozė buvo užsikrėtę 11 proc. kiaulių, o avių užsikrėtimas buvo labai mažas (19).

1992 - 1996 m. pietinėse Moldavijos dalyse, buvo užsikrėtę 72,6 proc. avių; 49,1 proc. galvijų ir 18,2 proc. kiaulių (19).

Kitose pasaulio šalyse yra išbandyta ir naminių gyvulių vakcinacija su avimis. Bandymo metu buvo užkrečiamos avys su E. granulosus. Praėjus laikui, avių organizme pradeda gamintis antigenai prieš parazitą (21).

1.4 E. granulosus kiaulių kamieno kontrolė gydant šunis prazikvanteliu

Kiaulių kamieno genotipas yra G7, tarpiniai šio genotipo šeimininkai yra kiaulės ir žmogus. Galutinis šeimininkas yra šuo. Šis genotipas papilitęs Europoje, Rusijoje, ir Pietų Amerikoje. Manoma, kad kiaulių kamienas, kuriam labai jautrūs žmonės yra vyraujantis, labiausiai paplitęs Lietuvoje (11).

(20)

20 Latvija ir Lietuva echinokokozės atvejus kasmet registruoja Europos echinokokozės registre. 1996 m. Lietuvoje buvo oficialiai užregistruoti 5 žmonių echinokokozės atvejai ir kasmet tokie atvėjai dažnėja.

Europoje yra vyraujantis kiaulių kamienas G6/7, kuris priklauso genetiškai giminingai kamienų grupei nuo G6 iki G10 (Thompson RCA, 2002). Duomenys, kurie patvirtinti apie kiaulių kamieną G7 registruoti Lenkijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ir Rumunijoje. G7 kamienas yra labai paplitęs daugumoje Europos rytų ir pietryčių šalių, kur kiaulės dažnai yra laikomos smulkiuose ūkiuose ir kur atliekamas naminis skerdimas (17).

Lietuvos veterinarijos akademijoje vyko trijų metų mokslinis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti ar šunų dehelmintizavimas prazikvanteliu sumažins kiaulių užsikrėtimą E. granulosus, o taip pat buvo siekiama nustatyti koks yra užsikrėtimo sezoniškumas endeminiuose kaimuose ir po to įvertinti cistų reprodukcines ir morfologines savybes. Buvo palyginti pirmieji ir antrieji tyrimo metai ir buvo padaryta išvada, kad šunų gydymas prazikvanteliu turėjo įtakos dėl kiaulių užsikrėtimo sumažėjimo. Galima spręsti, kad antraisiais metais kiaulių užsikrėtimas E. granulosus buvo kur kas mažesnis dėl to, kad kepenų mėginiuose dominavo nekrozuojančios, senos ir sukalkėjusios cistos (1).

Slovakijoje kiaulių fermų virtimas į mažesnius ūkius ir neatliekama veterinarinė poskerdiminė kontrolė daro labai didelę įtaką E. granulosus plitimui. Duomenys apie zoonozę buvo surinkti 1991-2000 m. (39). Tyrimų duomenimis 0,13 - 0,29 proc., skerdyklose paskerstu kiaulių buvo užsikrėtę cistine echinokokoze.

1999 - 2000 m. Lenkijoje, Poznanės mieste keliuose kaimo kiaulių ūkiuose buvo nustatytas E. granulosus užsikrėtimas. Užsikrėtusių kiaulių skaičius buvo 13,7 proc. Be to vienam iš keturių šunų autopsijos metu buvo rasta E. granulosus. Echinokoko paplitimas pas kiaules sumažėjo nuo 13proc. iki 1989 m. ir iki 0,5 proc. - 1998 m. Toks echinokokozės užsikrėtimo sumažėjimas buvo pasiektas gydant šunis endeminiuose židiniuose, kurie tiekia užkrėstas kiaules. Iš viso 1994 - 2001 m. Poznanės regijone 16 pacientų buvo užsikrėtę kiaulių (G7) kamienu (Pawlowski Z., 2003). 1996 - 1997 m. Cistinės echinokokozės paplitimas pas kiaules buvo 4,68 proc., o pas galvijus - 0,0068 proc. (19).

Baltarusijoje echinokokozės paplitimas pas kiaules buvo 6-7 proc., o pas šunis siekė 5-6 proc., pas avis 0,7-1,2 proc. ir pas galvijus - 0,15proc. Darant išvadą galime teigti, jog labiausiai paplitęs vystymosi ciklas vyksta tarp kiaulių ir šunų (19).

(21)

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo vieta ir objektai

Tyrimo vieta. Tyrimas buvo atliktas Marijampolės ir Šakių rajone, dvylikoje pasirinktų kaimų, esančių E. granulosus endeminėje zonoje. Endeminė zona buvo nustatyta remiantis kiaulių poskerdiminės ekspertizes duomenimis gautais iš “Sasnelės” skerdyklos, kuri yra Marijampolės rajone. Tyrimas buvo atliekamas 2017 metų pavasario - vasaros sezone. Šie kaimai buvo suskirstyti į kontrolę ir gydomąją grupes. “Kontrolinę” grupę sudarė 6 kaimai: Puskelniai, Baraginė, Tautkaičiai, Dženčialiauka, Aukštosios ir Smilgiai. “Gydomoji” grupė buvo sudaryta iš 6 kaimų: Bitikai, Bebruliškės, Purviniškė, Sasnava, Surgučiai, Kantališkės.

Tyrimo objektai. Tyrime dalyvavo 334 kaimo šunų. „Kontrolinėje“ grupėje buvo 185 šunys, o „gydomojoje“ grupėje buvo 149 šunys. Dauguma kaimo šunų buvo mišrūnai ir jų amžius siekė nuo 2 mėn. iki 18 metų, vidutiniškai svėrė po 14 kg (svyravimas 1-50 kg). Dauguma šunų kaimuose buvo laikomi pririšti, dalis voljeruose, labai maža dalis kambariuose arba palaidi.

Mėginių rinkimas. Šunų išmatų mėginiai buvo renkami 2017 metų Balandžio - Birželio mėnesiais iš “Gydomosios” ir “Kontrolinės” grupės kaimų. Išmatų mėginiai buvo renkami nuo žemės į vienkartinius polietileninius maišelius. Į maišelį su mėginių buvo įdedamas lapelis, kuriame nurodomas kaimo sutrumpintas pavadinimas ir šuns identifikacijos numeris. Suženklinti mėginiai sandariai buvo gabenami į LSMU VA patobiologijos – parazitologijos laboratoriją tyrimams. Mėginai buvo laikomi šaldytuve +4 oC temperatūroje.

Šunų savininkų apklausa . Šunų savininkai buvo apklausti visuose 12 Marijampolės ir Šakių rajono kaimuose, tiek gydomosios grupės kaimuose, tiek kontrolinės grupės kaimuose pagal iš anksto parengtą klausimyną. Apklausos metu buvo registruojami šie duomenys: savininko vardas, pavardė, jo adresas, laikomų šunų skaičius, šunų vardas, amžius, lytis, svoris, veislė ir išvaizda - apibūdinimas ir jų laikymo būdas - ar laikomi kambaryje, pririšti, palaidi, ar voljere ir informacija apie šunų šėrimą: ar šeria sausu pašaru, ar virtuvės atliekomis, ar skerdimo atliekomis ar šeria viskuo ir ar duoda šunims antihelmintikų.

Buvo registruojami duomenys ir apie kiaulių laikymą, jų skerdimą. Klausta ar kaimų gyventojai žino apie echinokokines pūsles kiaulių vidaus organuose, ar buvo pastebėję tokių pas paskerstas kiaules ir ar šeria šunis paskerstų kiaulių organais.

(22)

22

2.2 Parazitologiniai tyrimai

Tyrimams išmatos buvo renkamos nuo žemės į polietileninius maišelius, į kuriuos įdedamas lapelis, žymintis kaimą, kuriame buvo rinktos išmatos ir šuns identifikacijos kodas. Išmatų mėginiai porą dienų buvo laikomi šaldytuve +4 oC temperatūroje. Išmatų mėginiai buvo tiriami flotacijos

metodu, su ZnCl. Tyrimui buvo paimta 4g išmatų, kurios praskiestos santykiu 1:3 su vandeniu 15 ml mėgintuvėliuose, mėginius brinkinti, vorteksuoti, kad liktų vienalytė masė ir centrifuguoti 10 min. 1500 g., t.y. 2000 aps/min greičiu. Po to nusiurbiamas ir nupilamas supernatantas. Likusios nuosėdos (apie 2 ml) ištirpinamos su 8ml ZnCl tirpalu suplakamos ranka arba vorteksuojamos ir toliau centrifiguojamos 30 min. 400 g greičiu (1000 aps/min). Supernatante lieka, pakyla visi kiaušinėliai, įskaitant ir Taenia kiaušinėlius. Ant objektinio stiklelio, nudeginta ir atvėsinta kilpele buvo uždėdama 2-4 lašai supernatanto ir mikroskopuojama. Radus kiaušinėlius jie buvo identifikuojami, skaičiuojami, kai kurie matuojami. Radus Taenia kiaušinėlių, supernatantas nuo stiklelio buvo nuplautas su vandeniu per 40 µm sietą į plastikinį puodelį, likęs supernatantas mėgintuvėlyje tai pat surinktas ir perfiltruotas per sietą. Taenia kiaušinėliai praėję pro sietą liko puodelyje, tada tas skystis su kiaušinėliais buvo perfiltruotas per 20 µm sietą į kitą plastikinį puodelį ir tokiu būdu ant sieto liko Taenia kiaušinėliai. Tada sietas buvo apverstas ir labai gerai išplautas su vandeniu pro piltuvėlį į centrifuginį mėgintuvėlį. Centrifiguota 5 min 500 g greičiu, supernatantas buvo nusiurbtas, o nuosėdos (100µl) su pipete buvo perkeltos į ependorfinį mėgintuvėlį ir užšaldytos - 20oC temperatūroje DNA išskyrimui.

Išskirti kiaušinėliai bus tiriami sudėtine PGR pagal Trachsel K., (2007) naudojant E. granulosus, E. multilocularis ir tenijų pradmenis, kad atskirti Taenia kiaušinėlius nuo Echinococcus kiaušinėlių.

(23)

23

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

Nustatyta, kad iš 334 tyrime dalyvavusių šunų užsikrėtę buvo 150 šunų. Tyrimo rezultatai parodė, jog didžiausias (P<0,05) kaimo šunų užsikrėtimas, dvylikoje Marijampolės rajono kaimų, buvo Uncinaria stenocephala nematodais (15,87 proc.; 95 proc. PI 12,12-20,24) (1 lentelė). Užsikrėtimas Toxocara canis nematodais (8,08 proc.; 95 proc. PI 5,39 – 11,54) buvo ženkliai mažesnis negu užsikrėtimas Uncinaria stenocephala. Užsikrėtimas Trichuris nematodais (8,08 proc.; 95 proc. PI 5,39-11,54) buvo panašus lyginant su užsikrėtimu Toxocara canis. Ženkliai mažesnis užsikrėtimas buvo Strongyloides nematodu (3,29 proc. 95 proc. PI 1,66-5,82), negu užsikrėtimas Trichuris ir Toxocara canis nematodais. Mažiausias užsikrėtimas buvo Taeniidae cestodais (2,99 proc.; 95 proc. PI 1,44-5,44), tačiau jis buvo panašus (P>0,05) lyginant su užsikrėtimu Strongyloides. Sukėlėjas N teigiami / N tirta % % (95%PI) Cestodai Taeniidae 10/334 2,99 (1,44-5,44) Nematodai Toxocara canis 27/334 8,08 (5,39-11,54)* Uncinaria stenocephala 53/334 15,87 (12,12 – 20,24)* Trichuris 27/334 8,08 (5,39-11,54)* Strongyloides 11/334 3,29 (1,66-5,82)

1. Lentelė. Kaimo šunų užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais. *P<0,05

3.2 Netipiniai kiaušinėliai kaimo šunų išmatose

Šunų išmatose taip pat rasta šiai gyvūnų rūšiai netipinių helmintų Toxocara cati ir Ascaris suum kiaušinėlių (2 lentelė). Pas kiaulės parazituojančių Ascaris suum nematodų kiaušinėliai buvo rasti 18 šunų išmatose iš 334 tirtų (5,39 proc.; 95 proc. PI 3,23-8,38). Pas kates parazituojančių Toxocara cati nematodų kiaušinėliai rasti 4 šunų išmatose iš 334 tirtų (1,20%; 95 proc. PI

(24)

0,33-24 3,04). Iš visų Toxocara spp. teigiamų mėginių (n=31), Toxocara cati kiaušinėliai buvo rasti 4 šunų išmatose (12,90 proc.; 95 proc. PI 3,63 – 29,83). Išiskyrusių Toxocara cati kiaušinėlių su tirtų šunų išmatomis išsiskyrė dažniau (P<0,05) negu Ascaris suum kiaušinėliai, tačiau šis skirtumas yra neženklus.

2. Lentelė. Netipiniai parazitų kiaušinėliai kaimo šunų išmatose.

3.3 Šunų savininkų apklausos rezultatai

Tyrimo pradžioje buvo padaryta trumpa apklausa apie šunų savininkų laikomas kiaules, jų skerdimo laiką, auginamų šunų skaičių, šunų svorį, veislę, amžių, buvo rinktas trumpas jų apibūdinimas bei kuo yra šeriami jų šunys. Taip pat buvo rinkta informacija apie šunų dehelmintizavimą, ar žmonės reguliariai duoda antihelmintikus savo šunims, taip pat buvo klausta apie šunų laikymo būdą, ar šunys laikomi voljeruose, ar palaidi, ar pririšti, ar yra kambariniai šunys. Tyrimo metu buvo apklausti 237 tyrime dalyvaujančių šunų šeimininkai (3 lentelė).

Iš 237 apklaustųjų, kiaules laikė 49 žmonės (20,68 proc.; 95 proc. PI 15,70-26,40). Visi iš apklaustųjų savo reikmėms kiaules skerdžia savo namuose. Šaltuoju metų laiku kiaules skerdė 55,10 proc. (27 iš 49; 95 proc. PI 40,23-69,33), o bet kuriuo metų laiku kiaules skerdė 44,90 proc. (22 iš 49; 95 proc. PI 30,67-59,77) iš kiaules laikiusių apklaustųjų.

Iš visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų, paskerstų kiaulių vidaus organais šunis šėrė tik 17 augintojų iš 237 augintojų ir tai sudarė 7,14 proc. (95 proc. PI 4,23-11,24). Kadangi kai kurie augintojai iš jų laikė daugiau negu po vieną šunį, paskerstų kiaulių vidaus organų gaudavo 20 šunų iš viso tirtų 334 šunų. Tai sudarė 5,99 proc. (20 iš 334; 95 proc. PI 3,70-9,10). Kita dalis, 314 šunų iš 334 šunų buvo šeriami sausu ėdalu arba įvairiu pašaru ir tai sudarė 94,01 proc. (95 proc. PI 90,90-96,30). Taigi skirtumas yra labai ženklus. Ženkliai daugiau žmonių šunis šėrė įvairiu pašaru ir daug mažiau žmonių šėrė augintinius paskerstų kiaulių vidaus organais. Visi 237 apklaustieji teigė, jog

Sukėlėjas N teigiami / N tirta % % (95%PI)

Nematodai

Ascaris suum 18/334 5,39 (3,23 – 8,38)

(25)

25 žino apie echinokokines pūsles (E. granulosus lervas) paskerstų kiaulių vidaus organuose (237 iš 237 apklaustųjų; 100 proc.; 95 proc. PI 98,46-100).

Dauguma tyrime dalyvavusių šunų buvo laikomi pririšti (201 iš 334 ištirtų; 60,18 proc.; 95 proc. PI 54,71-65,47), ženkliai (P<0,05) mažesnė šunų dalis (112 iš 334 ištirtų; 33,53 proc.; 95 proc. PI 28,48-38,88) buvo laikoma aptvare, ir mažiausia dalis šunų buvo laikomi palaidi (21 iš 334 ištirtų; 6,29 proc.; 95 proc. PI 3,93-9,45).

Tyrimo metu augintojai buvo apklausti ir apie šunų dehelmintizacija, ar jie reguliariai duota šunims antihelmintikų. Šeimininkų teigimu, apklausos rezultatai parodė, kad reguliariai antihelmintikų gavo 108 šuo iš 334 šunų (32,34 proc.; 95 proc. PI 27,35-37,64). Reguliariai antihelmintikų negavo 226 šunys iš 334 šunų (67,66 proc.; 95 proc. PI 62,36-72,65). Ženkliai daugiau šeimininkų šunims nedavė antihelmintikų nei jų davė šunims.

Apklausos metu buvo domimąsi koks yra laikomų šunų amžius. Šeimininkų tegimu amžių jie žinojo apytiksliai. Šunys buvo suskirstyti į dvi grupeles: tie kurių amžius nesiekė metų ir tie, kurių amžius buvo daugiau nei vieneri metai. Iš visų tiriamųjų 3,59 proc. (12/334; 95 proc. PI 1,87-6,19) šunų buvo iki 1 metų amžiaus. Likę 96,41 proc. (322/334; 95 proc. PI 93,81-98,13) buvo šunys, vyresni negu 1 metų amžiaus.

Tyrimo metu taip pat buvo domėtąsi ir apie šunų lytį. Nustatyta, kad 75,45 proc. (252/334; 95 proc. PI 70,47 - 79-97) buvo patinai, kai patelių buvo tik 24,55 proc. (95 proc. PI 20,03-29,53) (P<0,05).

(26)

26 Apklausos klausimas N teigiami / N

apklausta

% (95% PI)

Kiek apklaustųjų laiko kiaules? 49/237 20,68 (15,70-26,40)

Kiek apklaustųjų kiaules skerdžia šaltuoju metu?

27/49 55,10 (40,23-69,33)

Kiek apklaustųjų kiaules skerdžia bet kada?

22/49 44,90 (30,67-39,77)

Kiek apklaustųjų šeria šunis viskuo? 314/334 94,01 (90,90-96,30) Kiek apklaustųjų žino apie pūsles

vidaus organuose?

273/273 100 (98,46-100)

Kiek šunų gauna paskerstų kiaulių vidaus organų?

20/49 40,82 (27,00-55,97)

Kiek šunų buvo dehelmintizuojami? 108/334 32,34 (27,35-37,64)

Kiek šunų buvo laikomi aptvare/voljere?

112/334 33,53 (28,48-38,88)

Kiek šunų buvo laikomi pririšti? 201/334 60,18 (54,71-65,47)

Kiek šunų buvo laikoma palaidu būdu?

21/334 6,29 (3,39-9,45)

Kiek tiriamųjų šunų sudarė patelės? 82/334 24,55 (20,03-29,53)

Kiek tiriamųjų sudarė patinai? 252/334 75,45 (70,47-79,97)

Kiek tiriamųjų šunų buvo iki 1 m. amžiaus?

12/334 3,59 (1,87-6,19)

Kiek tiriamųjų šunų buvo virš 1 metų amžiaus?

322/334 96,41 (93,81-98,13)

(27)

27 3.4 Šunų užsikrėtimas Taeniidae cestodais gydomojoje ir kontrolinėje grupėse ir E.

granulosus kontrolės vertinimas po 7-erių metų

Nustatyta, kad Taeniidae cestodais buvo užsikrėtę 10 iš 334 tirtų šunų. Visuose dešimt teigiamų mėginių buvo rasta tik po vieną Taeniidae kiaušinėlį. „Gydomojoje“ grupėje užsikrėtę buvo 3,36 proc. šunų (5 iš 149 ištirtų; 95 proc. PI 1,10-7,66), o „Kontrolinėje“ grupėje - 2,70 proc. šunų (5 iš 185 ištirtų; 95 proc. PI 0,88-6,19). Tačiau tarp užsikrėtimo abiejose grupėse ženklaus skirtumo nebuvo (P>0,05) (4 lentelė).

Taeniidae kiaušinėliai buvo diferencijuojami atliekant kompleksinę polimerazės grandinės reakciją. Iš 10 teigiamų mėginių, kompleksinės PGR pagalba identifikuotas buvo tik 1 mėginys. Jame aptiktas Taenia spp. DNR, kuris priklausė “Kontrolinei“ grupei (1 iš 5 tirtų; 0,54 proc.; 95 proc. PI 0,01-2,97). Nei vienos rūšies DNR nebuvo aptikta likusiuose devyneriuose Taeniidae teigiamuose mėginiuose (4 lentelė).

4. Lentelė. „Kontrolinės“ ir „Gydomosios“ grupių šunų užsikrėtimas Taeniidae cestodais (flotacijos metodas), bei šių cestodų identifikavimas (Taenia, Echinococcus granulosus, Echinococcus mutilocularis) kompleksinės PGR (*) metodu (38).

Kontrolinė grupė Gydomoji grupė

Sukėlėjas N teig. / N tirta % (95% PI) N teig. / N tirta % (95% PI) Taeniidae 5/185 2,70 (0,88-6,19) 5/149 3,36 (1,10-7,66) *Taenia 1/185 0,54 (0,01-2,97) 0/149 0,00 (0,00-2,45) *Echinococcus granulosus 0/185 0,00 (0,00-1,97) 0/149 0,00 (0,00-2,45) *Echinococcus multilocularis 0/185 0,00 (0,00-1,97) 0/149 0,00 (0,00-2,45)

(28)

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Apklausos duomenys parodė, kad dalis kaimo žmonių nesupranta dehelmintizacijos svarbos užsikrėtimui ir plitimui. Todėl pati pagrindinė kontrolės priemonė turėtų būti žmonių švietimas. Jei žmonės sąžiningai vykdytų savo šunų dehelmintizaciją būtų išvengtą tokio kieko užsikrėtimo enteroparazitais.

Nustatyta, kad iš 334 tyrime dalyvavusių šunų enteroparazitais buvo užsikrėtę 150 šunų. Užsikrėtusių šunų išmatose dažniausiai (P<0,05) buvo aptikta Uncinaria stenocephala (53/334 15,87 proc.; 95 proc. PI 12,12 - 20,24), Toxocara spp. (31/334; 9,28 proc.; 95 proc. PI 6,39 - 12,92), Toxocara canis (27/334; 8,08 proc.; 95 proc. PI 5,39 - 11,54), Trichuris (27/334; 8,08 proc.; 95 proc. PI 5,39 - 11,54), Strongyloides nematodų (11/334; 3,29 proc.; 95 proc. PI 1,66 - 5,82) ir Taeniidae (10/334; 2,99 proc.; 95 proc. PI 1,44 - 5,44) cestodų kiaušinėliai.

Lyginant su ankstesniais tyrimais, kurie buvo atlikti pietvakarių Lietuvos smulkiuosiuose ūkiuose, iš tirtų 240 kaimo šunų, didžiasias (P<0,05) užsikrėtimas buvo Toxocara spp. (10,8 proc. 95 proc. PI 7,2 - 15,5 (45). Mūsų atlikto tyrimo metu užsikrėtimas Toxocara spp. buvo mažesnis (31/334; 9,28 proc.; 95 proc. PI 6,39 - 12,92), tačiau skirtumas yra labai neženklus. Taip pat to paties ankstesnio tyrimo metu buvo nustatytas užsikrėtimas ir Taeniidae cestodais (14,2 proc.; 95 proc. PI 10,8 - 19,2) (45). Šis užsikrėtimas nustatytas žymiai didesnis nei mūsų tyrimo metu, kuris siekė tik 2,99 proc. (95 proc. PI 1,44 - 5,44). Ankstesnio tyrimo metu, identifikavus rastus Taeniidae kiaušinėlius, buvo nustatytas 10,8 proc. šunų užsikrėtimas E. granulosus (95 proc. PI 1,7 - 7,0) bei 0,8 proc. šunų užsikrėtimas E.multilocularis (95 proc. PI 0,1 - 3,0) (45).

Geriausias ir veiksmingiausias cistinės echinokokozės prevencijos būdas yra šunų dehelmintizavimas prazikvantelio preparatais dėl to, kad preparatas labai gerai veikia tiek subrendusius ir tiek nesubrendusius echinokokus ir tuo pačiu sutrigdo ir nutraukia jų vystymosi ciklą tarp tarpinių ir galutinių šeimininkų (19). Toks šunų gydymas prazikvanteliu naudojamas visame pasaulyje.

Atsižvelgiant į 2006-2010 metų E. granulosus kontrolės eksperimento rezultatus (46) galima teigti, kad viena iš svarbiausių kontrolės priemonių - reguliarus šunų gydymas prazikvanteliu, turėjo įtakos mažinant šunų užsikrėtumą E. granulosus ir kitais cestodais. Šiam tikslui, pagal skerdyklų įrašus nustatytoje E. granulosus endeminėje zonoje, autoriai pasirinko 12 kaimų pietvakarių Lietuvoje. Pasirinkti kaimai buvo suskirstyti į „Gydomąją“ (6 kaimai) ir „Kontrolinę“ (6 kaimai) grupes. Buvo apskaičiuota, kad pasirinktuose kaimuose tuo metu iš viso buvo laikoma apie 1100 šunų. Kiekviename kaime išmatų mėginiai buvo renkami ir prazikvanteliu dehelmintizuota (Gydomoji grupė) apie 50-70proc. šunų. Kiekvienam gydomosios grupės šuniui buvo suduodama

(29)

29 prazikvantelio jaukų (po 50 mg/10 kg kūno svorio) 4 kartus per metus, spalio, gruodžio, vasario ir balandžio mėnesiais. Kontrolinės grupės šunys buvo dehelmintizuoti prazikvanteliu tik tyrimo pabaigoje (46). Autoriai nurodo, kad šio tyrimo metu (2006 - 2010 m.) kontrolinėje grupėje E. granulosus buvo užsikrėtę 2,77-5,29 proc. šunų. Tuo tarpu, gydomojoje grupėje, šunų užsikrėtimas E. granulosus sumažėjo nuo 5,29 proc. 2006 m. iki 0,35 proc. 2009 m. (P<0,05), o 2010 m. jis sumažėjo iki 0,0 proc. Tačiau skirtumas nebuvo ženklus (P>0,05) lyginant su užsikrėtimu kontrolinėje grupėje (46).

Greitas cistinės echinokokozės paplitimo sumažėjimas buvo pasiektas šešių savaičių gydymo prazikvanteliu programa, ypač Čilėje (XII rajonas) ir Folklando salose (47). Kinijoje 2000 – 2005 m. šunys buvo gydyti prazikvanteliu, kurio dozė siekė 5 mg/kg ir buvo dehelmintizuojama kas 6 mėnesius. Po dehelmintizacijos ištyrus šunų išmatų mėginius, nustatyta, kad užsikrėtimas E. granulosus taip pat sumažėjo nuo 50 proc. iki 17 proc. (43). Kinijoje buvo sukurti tam tikri implantai su prazikvanteliu, kurie buvo implantuojami po oda, siekiant sumažinti E. granulosus plitimą, prevencijos ir kontrolės tikslu. Implantai buvo implantuoti 90 % kaimų šunų Sindziango regione ir taip pat vienerių metų ėriukams. Implantuose esantis prazikvantelis nuolat išsiskirdavo mažomis dozemis į gyvūno organizmą. Implantai buvo laikomi 3 metus. Prieš bandymą, šunų užsikrėtimas E. granulosus siekė 41,2 proc., o po 3 metų - 3,0 proc. Ėriukų užsikrėtimas siekė 44,8 proc. pirmais metais, po bandymo - 10,7 proc., kai tuo metu, kontrolės rajone infekcijos lygmuo buvo 46,4 proc. (42).Vertinant šunų užsikrėtimo Taeniidae cestodais rezultatus, praėjus 7-iems metams po kontrolės eksperimento, buvo gauti nauji rezultatai. Šiuo tyrimu nustatėme, kad 3,36 proc. (95 proc. PI 1,10 - 7,66) šunų gydomojoje ir 2,70 proc. (95 proc. PI 0,88 - 6,19) šunų kontrolinėje grupėse buvo užsikrėtę Taeniidae cestodais. Toks užsikrėtimo lygis gydomojoje grupėje buvo didesnis lyginant su užsikrėtimu gydomojoje grupėje kontrolės eksperimento pabaigoje, 2010 metais (0,0 proc; 95proc. PI 0,00-4,80) (46). Tačiau skirtumas buvo neženklus (P>0,05). Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galime daryt prielaidą, jog šunų užsikrėtimas Taeniidae cestodais egzistuoja praėjus 7-iems metams po ilgalaikės E. granulosus kontrolės eksperimento prazikvanteliu. Tačiau, tyrimo metu negalėjome įvertinti kurių Taeniidae rūšių kiaušinėliai buvo aptikti šunų išmatose gydomuosiuose ir kontroliniuose kaimuose. Iš 10 Taeniidae teigiamų mėginių, kompleksinės PGR pagalba identifikuotas buvo tik 1 mėginys, kitiems 9 PGR reakcija buvo neigiama. Visuose Taeniidae teigiamuose mėginiuose buvo rasta tik po vieną kiaušinėlį, kas gali reikšti mažą DNR kiekį.

Anksčiau atlikto tyrimo metu nustatyta, kad morfometrinio kiaušinėlių identifikavimo jautrumas siekia tik 25 proc. jei morfometriškai identifikuojamas tik 1 Toxocara kiaušinėlis. Morfometriškai identifikuojant 2-3 kiaušinėlius, jautrumas padidėjo iki 66,67 proc. Morfometrinio tyrimo jautrumas padidėja iki 86,36 proc. kai yra identifikuojama 4-10 kiaušinėlių iš kiekvieno

(30)

30 mėginio (48). Todėl galime daryti prielaidą, kad 1 kiaušinėlio aptikimas mėginyje nėra pakankamai efektyvus užsikrėtimo diagnozavimo būdas. Neidentifikavus Taeniidae kiaušinėlių, negalime daryti tikslių išvadų apie šunų užsikrėtimą E. granulosus praėjus 7 metams po kontrolės eksperimento. E. granulosus yra tik viena iš trijų, pas šunis kaimuose dažniausiai sutinkamų identifikuojamų cestodų rūšių (45). Neįvertinus, kiek iš 10 nustatytų Taeniidae užsikrėtimo atvėjų sudarė Taenia spp. ir E. multilocularis, E. granulosus kontrolės eksperimento rezultatų vertinimas po 7 metų yra netikslus.

Ankstesnių tyrimų Lietuvoje metu, buvo nustatyta, kad dauguma kaimo šunų užsikrėtimas Taeniidae, kurį dažniausiai sukelia Taenia spp. ir Echinococcus granulosus, plinta tarp kaimo sodybose skerdžiamų kiaulių ir kaimo šunų (45). Šis užsikrėtimas dažniausiai perduodamas kiaules skerdžiant šaltuoju metų laiku (49). Kito tyrimo metu (45) Taeniidae kiaušinėliai šunų išmatose buvo aptikti ištisus metus. Iš 11 atsitiktinai parinktų mėginių su taeniidae kiaušinėliais, ir identifikuotų molekuliniu metodu, pagal Trachsel et al. (2007), 6-iuose mėginiuose buvo aptiktas T. pisiformis DNR. Šis cestodas perduodamas šeriant šunis triušių vidaus organais arba skerdenomis, užkrėstomis T. pisiformis metacestodais. Triušių skerdimas, greičiausiai, nėra susijęs su sezoniškumu. Tuo tarpu vienas identifikuotas T. hydatigena ir vienas E. granulosus mėginys atskleidė tai, kad kai kuriose sodybose, šunys vis dar turi priėjimą prie kiaulių vidaus organų (48).

Šunų užsikrėtimas Taeniidae cestodais praėjus 7 metams po kontrolės eksperimento atsinaujinti galėjo dėl kelių priežasčių. Klausimynu nustatėme, kad tik 32,34 proc. apklaustųjų dehelmintizavo šunis, ir tai buvo daroma nereguliariai. Taip pat nustatėme, kad 60,18 proc. tiriamųjų šunų buvo laikomi pririšti prie grandinės, kas padidina užsikrėtimo enteroparazitais riziką (48). Anksčiau atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo lapkričio iki kovo mėn. pririšti šunys T. canis kiaušinėlius su išmatomis išskyrė ženkliai dažniau (19/501; 3,79 proc.; 95 proc. PI 2,30 - 5,86) lyginant su aptvaruose laikomais (0/151; 0.00proc.; 95 proc. PI 0,00 - 2,41) šunimis tuo pačiu laikotarpiu (P<0.01) (48).

Netipinių kiaušinėlių šunų išmatose (Ascaris suum ir Toxocara cati) aptikimas galėtų būti siejamas su tokiu šunų elgesio sutrikimu, kaip koprofagija. Koprofagija, intra- (tos pačios rūšies), arba inter - specifinė (kita rūšis) yra gana paplitęs šunų elgesio sutrikimas. Suaugusių šunų koprofagijos priežastimi gali būti tokie elgesio sutrikimai, kaip nerimas, nuobodulys ar stresas, teritorijos apribojimai ar mitybos ir fiziologiniai trūkumai. Nyderlanduose atlikto tyrimo metu buvo įvertinti šunų koprofaginio elgesio rizikos veiksniai. Išaiškėjo, kad autokoprofaginis elgesys buvo registruotas 37,3 proc. šunų, kai kitų šunų išmatas ėdė 55,9 proc. šunų, turinčių elgesio sutrikimų (50). Neseniai atliktame tyrime buvo nustatyta, kad iš 246 šunų, išskiriančių Toxocara spp. kiaušinėlius su išmatomis 120 (48,8 proc.) buvo koprofaginiai (51). Pastarojo tyrimo metu, maži Toxocara kiaušinėliai (<85 μm skersmens, atitinkantys T. cati) dažniausiai buvo randami išmatų mėginiuose, kurie po pakartotinio to paties šuns išmatų tyrimo, atlikto praėjus trims dienoms,

(31)

31 būdavo neigiami. Nyderlanduose (52) ir Šveicarijoje,(53) atlikti tyrimai rodo, kad T. cati kiaušinėliai šunų išmatose atsiradę dėl koprofaginio polinkio kačių išmatoms, yra svarbus šunų T. canis diagnozės apribojimas. Lietuvoje atlikto tyrimo metu (48) taip pat buvo nustatytas šunų koprofaginis polinkis kačių išmatoms. Šunys, kurie buvo laikomi pririšti ištisus metus, su išmatomis reguliariai išskirdavo T. cati kiaušinėlių. T.cati kiaušinėlių skaičius jų išmatose ženkliai padidėjo nuo lapkričio iki kovo mėnesio lyginant su aptvaruose laikomais šunimis. Remdamiesi šiais rezultatais, autoriai teigia, kad šunys kačių išmatų gali prisiėsti bet kuriuo metų laiku, o žiemą ši rizika ženkliai padidėja. Nors visi tiriami šunys buvo pririšti arba laikomi aptvaruose ir neturėjo tiesioginio ryšio su katėmis, glaudus ryšys tarp šunų ir kačių išmatų buvo neišvengiamas.

Pastarieji tyrimai patvirtina, jog šunų koprofaginis elgesys yra plačiai paplitęs elgesio sutrikimas, galintis paaiškinti šiai gyvūnų rūšiai netipinių helmintų kiaušinėlių (kačių, bet taip pat ir žemės ūkio gyvulių) aptikimą jų išmatose. Kadangi labai didelė dalis tiriamųjų šunų buvo pririšti grandinėmis, šalia tvartų, jie iš aplinkos atsitiktinai galėjo prisilaižyti ir kiaulių parazitų kiaušinėlių. Iš apklaustųjų, 20,68 proc. kaimo gyventojų laikė kiaules, taip pat daugelyje sodybų laikomos katės todėl kai kurių šunų išmatose, dėl koprofagijos, buvo randama Ascaris suum ir Toxocara cati kiaušinėlių.

Tyrimo metu įgyta patirtis rodo, kad kaimo gyventojams trūksta švietimo apie galimą kaimo šunų užsikrėtimą enteroparazitais, jų plitimo rizikos veiksnius bei prevencijos priemones. Dauguma apklaustųjų nedehelmintizuoja savo šunų (dehelmintizuoti buvo 108 šunys iš 334 kas sudaro 32,34 proc.), kai kurie laiko daugiau negu 1 šunį, taip pat laiko kiaules, kurias kaimo gyventojai augina ir skerdžia savo reikmėms. Dažnai kiaulės skerdžiamos namų sąlygomis, ne visada ir ne visi paskerdę patikrina skerdenų būklę, vidaus organus. Dėl informacijos stokos, organai, kurie atrodo įtartini, gali būti sušeriami šunims. Iš visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų, paskerstų kiaulių vidaus organais šunis šėrė 17 augintojų iš 237 augintojų ir tai sudarė 7,14 proc. Šunys suėdę tokių vidaus organų užsikrečia ir su išmatomis paskleidžia į aplinką didelį kiekį subrendusių echinokokų arba Taenia narelių su kiaušinėliais. Žiemos metu, šunys gali būti įleidžiami gyventi į tvartą, kartu su kiaulėmis. Tai gali pastebimai padidinti kiaulių užsikrėtimo riziką metacestodais.

Riferimenti

Documenti correlati

Tiriant vidutinį skirtingų rūšių helmintų kiaušinėlių skaičių skirtingame dirvožemyje nustatyta, kad didžiausias vidutinis kiaušinėlių skaičius buvo nustatytas

Mokinių pasiskirstymas pagal greito maisto vartojimą miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,010) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir greito

Išanalizavus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad pacientų gyvenamoji vieta taip pat statistiškai reikšmingai susijusi su jų pasitenkinimu paslaugomis: kaimo gyventojai labiau

Įvertinus parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio Pearsono koreliacijos koeficientas parodė neigiamai silpną, tačiau statistiškai nereikšmingą ryšį tarp kirmėlių

Lyginant visų tirtų prie grandinės ir voljere laikomų užsikrėtusių ir neužsikrėtusių šunų aplinkos dirvos užterštumą tarp tų pačių zonų, buvo gauta,

Literatūroje rasta duomenų, kad JK pirminėse veterinarijos klinikose daţniausiai taikyti momentiniai gliukozės matavimai gliukometru 72,4 proc., kraujo gliukozės kreivė

Vertinti šunų fiziologiniai parametrai bendrosios anestezijos metu: bendra kūno temperatūra, įkvėpimo skaičius, širdies darbas per minutę, matomų gleivinių spalvos

Šie šunys dažniausiai patyrė užpakalinių kojų ir dubens traumas (po 23 proc.), daliai jų buvo diagnozuotas pneumotoraksas (14 proc.).. Nuo vienerių iki dešimties metų