Naviko dydžio kitimas

Atlikus tiek magnetinio rezonanso tomografijos, tiek daugiapjūvės kompiuterinės tomografijos tyrimus, šalia kitų parametrų, yra vertinamas naviko dydis, – t.y. navikiniu audiniu infiltruotos sienelės storis bei naviko ilgis pagal išilginę tiesiosios žarnos ašį. Tiksliai įvertinti naviko tūrinę apimtį pakankamai sudėtinga ir yra tikėtina nemaža paklaida dėl tiesiosios žarnos anatominių savybių, kurias dar labiau iškreipia navikinė tiesiosios žarnos sienelės deformacija. Todėl trečias matmuo reikalingas tiksliam tūriniam matavimui, t.y. apimtis pagal cirkuliariąją (skerspjūvio) ašį nebuvo

įtraukta į skaičiavimus. Gautas naviko ilgio ir sienelės storio sandaugos

dydis, paprastesnis ir naudojamas kasdieninėje praktikoje, nėra tikslus tūrinis matas. Tai empyrinis skaičius, nurodantis naviko apimtį pagal užimamą plotą ir nėra skirtas tiksliam naviko tūriui matuoti. Skaičiuota naviko dydžių (ploto) vidurkių skirtumo kitimas iki ir po neoadjuvantinio gydymo.

Įvertinus naviko dydžio kitimo vidurkius magnetinio rezonanso

tomografijos tyrimo metu, rasta, jog abiejose gydymo grupėse naviko dydis (plotas) sumažėjo statistiškai reikšmingai: po suderinto chemospindulinio gydymo sumažėjo beveik du kartus – 1,94 karto, stambiafrakcijinės spindulinės terapijos grupėje – 1,78 karto. Navikų dydžio vidurkis abiejose gydymo grupėse pasiskirstė gana tolygiai ir vidurkių kitimas tarp grupių po gydymo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.2.4.1 lentelė).

3.2.4.1 lentelė. Naviko dydžio (mm²) vidurkių skirtumas gydymo grupėse

MRT ^tST

Vidurkis±SD

chST

Vidurkis±SD ^p

Naviko dydis (mm²) iki gydymo 549,15±234,54 647,42±406,12 >0,05

Naviko dydis (mm²) po gydymo 307,89±145,15 333,75±188,75 >0,05

p 0,0000001 0,000010

N stadijos kitimai palyginti gydymo eigoje, pagal naviko diferencijacijos laipsnį. Gauta, jog esant N1 ir N2 stadijoms didžiausioje, vidutinės diferencijacijos navikų grupėje (G2) stebimas statistiškai reikšmingas stadijos sumažėjimas (3.2.4.2 lentelė). Statistiškai reikšmingai navikų ploto vidurkių skirtumo mažėjimas stebėtas visose (G1, G2, ir G3, grupėse atitinkamai: 2,17, 1,35 ir 1,49 karto. Žemesnio diferencijacijos laipsnio navikų dydis kito mažiau.

3.2.4.2 lentelė. Naviko dydžio (mm²) vidurkių skirtumo sumažėjimas pagal diferencijacijos laipsnį

MRT ^G1 Vidurkis±SD G2 Vidurkis±SD G3 Vidurkis±SD

Naviko dydis (mm²) iki gyd. 514,25±67,49 618,18±357,9 668,25±388,45

Naviko dydis (mm²) po gyd. 380,75±90,16 308,24±141,3 448,25±249,11

p 0,044 0,0000001 0,003

Lyginant tiesiosios žarnos navikų dydžio vidurkių skirtumą pagal augimo tipą matyti, kad didžiausią plotą sudarė egzofitinio ir „mišraus augimo“ tipo navikai: 719,00±488,14 mm² ir 618,78±278,70 mm² atitinkamai. Mažiausias naviko plotas rastas infiltratyviai augantiems navikams – 258,50±79,90 mm². Lyginant naviko ploto dydžių vidurkių skirtumo sumažėjimą grupėse pagal augimo tipą, statistiškai reikšmingas rezultatas gautas visose grupėse. „Mišraus“ augimo tipo ir išopėjusio „dubenėlio“ formos navikų grupėje – atitinkamai 1,91 ir 1,99 karto, infiltratyvaus ir egzofitinio augimo grupėse, atitinkamai: 2,05 ir 1,9 kartus (3.2.4.3 lentelė).

3.2.4.3 lentelė. Naviko dydžio (mm²) vidurkių skirtumo sumažėjimas pagal augimo tipą

MRT ^Egzofitinis Vidurkis±SD Infiltratyvus Vidurkis±SD Mišrus Vidurkis±SD Išopėjęs „dubenėlis“ Vidurkis±SD Naviko dydis (mm²) iki gyd. ^{719,00±488,14 258,50±79,90 618,78±278,70 504,80±253,38} Naviko dydis (mm²) po gyd. ^{377,10±204,59 126,00±86,27 323,13±131,45 283,20±132,26} p 0,011 0,021 0,000001 0,001

3.3. Naviko stadijos ir dydžio kitimų vertinimas kompiuterinės

tomografijos tyrimo duomenimis 3.3.1. Naviko T stadijos kitimas

Tie patys naviko dydžio, lokalizacijos, limfinių mazgų skaičiaus, atstumo iki mezorektinės fascijos (CRM ribos) parametrai bei TNM stadija buvo vertinti ir pagal kompiuterinės tomografijos tyrimą (I. Gineikienė, V. Strakšytė).

Atlikus kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą prieš gydymą tiriamųjų grupėje daugiausiai nustatyta T3 stadijos navikų: 39 (75,00 proc.). stambiafrakcijinės spindulinės terapijos grupėje T4 stadija buvo nustatyta 4 (18,52 proc.) tiriamiesiems, 22-iems (81,49 proc.) – T3 stadija, 1 (3,71

proc.) – T2 stadija ir 0 (0 proc.) – T1 stadija. Chemospindulinio (chST) gydymo grupėje T4 stadija nustatyta 6 (24,00 proc.) tiriamiesiems, 17–ai (68,00 proc.) – T3 stadija, 2 (8,00 proc.) – T2 stadija ir 0 (0 proc.) – T1 stadija. Abiejose gydymo grupėse matomas statistiškai reikšmingas T2 stadijos kitimo arba „padidėjimo rezultatas“. Tačiau nei vienoje gydymo grupėje KT duomenimis nebuvo stebėtas T1 stadijos „atsiradimas“ (3.3.1.1. lentelė).

3.3.1.1 lentelė. T stadijos dydžio mažėjimas gydymo eigoje gydymo

grupėse

tST chST

T stadija

Tx1*n(proc.) Tx2* n(proc.) Tx1 *n(proc.) Tx2 *n(proc.)

T1 0 (0) 0 (0) 0 (0) 0 (0)

T2 1 (3,71) 8 (29,63)*¹ 2 (8,00) 7 (28,00)*¹

T3 22 (81,49) 16 (59,26) 17 (68,00) 12 (48,00)

T4 4 (14,82) 3 (11,12) 6 (24,00) 6 (24,00) Pastaba: *¹reikšminga p<0,05, *Tx1 – T stadija iki gydymo, Tx2 – T stadija po gydymo

Po gydymo, tiek tST, tiek ir chST gydymo grupėse yra didesnė tikimybė, jog bus nustatyta ta pati T stadija, kaip ir iki gydymo, atitinkamai: 19 (70,38 proc.) – stambiafrakcijinio spindulinio bei 20 (80,00 proc.) suderinto chemospindulinio gydymo grupėse (3.3.1.2 lentelė). Tarp gydymo grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta.

3.3.1.2 lentelė. T stadijos kitimas gydymo eigoje abiejose gydymo

grupėse T stadija ^tST n (proc.) chST n (proc.) ^p Tx1=Tx2 19 (70,38) 20 (80,00) 0,36002 Tx2 – ↓ 8 (29,63) 5 (20,00) 0,47939 χ²=0,64; lls=1; p=0,42300

Pastaba: *Tx1 – T stadija iki gydymo, Tx2 – T stadija po gydym, ↓– sumažėjo

Analizuojant T stadijos kitimą gydymo grupėse ir perėjimą iš vienos stadijos į kitą, 3.3.1.3 lentelėje matyti, jog tiek bendrai gydymo grupėse, tiek atskirai kiekvienoje jų gautas statistiškai reikšmingas rezultatas, jog po gydymo T stadija pasikeis. Didžiausia, statistiškai reikšminga tikimybė, jog stadija keisis suderinto chemospindulinio gydymo grupėje 16,00 (12,13– 21,12).

3.3.1.3 lentelė. T stadijos kitimo tikimybės dydis gydymo grupėse

Tx1=Tx2 (↓↑) Šansų santykis ±95 proc. PI p

tST 5,64 4,33–7,37 0,002

chST 16,00 12,13–21,12 0,00002

tST + chST 9,00 7,43–10,91 <0,00001

Pastaba: *Tx1 – T stadija iki gydymo, Tx2 – T stadija po gydymo, (↓↑) – pasikeitė.

Vertinant T stadijos kitimo tikimybę stambiafrakcijinio spindulinio gydymo grupėje matyti, jog stadijų pokyčio sumažėjimo tikimybė gana panaši abiejose grupėse, mažėjimo tikimybė statistiškai reikšmingai didesnė tarp T3–T2 stadijų, negu tarp T4–T3 stadijų, atitinkamai: 1,87 (1,29–2,73) ir 1,31 (0,91–1,92) (3.3.1.4 lentelė).

3.3.1.4 lentelė. Naviko T stadijos dydžio kaitos tikimybė

stambiafrakciji-nio spindulistambiafrakciji-nio ( tST) gydymo grupėje

Tx2 (↓↑)* tST Šansų santykis ±95 proc. PI p

T 4–3 1,31 0,91–1,92 0,826

T 3–2 1,87 1,29–2,73 0,030

T 2–1 – – –

Pastaba: *Tx2 – T stadija po gydymo, (↓↑) – pasikeitė.

Analizuojant T stadijos kitimo tikimybę suderinto chemospindulinio gydymo grupėje gauta statistiška reikšminga T3–T2 stadijų mažėjimo tikimybė – 5,76 (4,12–8,07) (3.3.1.5 lentelė).

3.3.1.5 lentelė. Naviko T stadijos dydžio kaitos tikimybė suderinto che–

mospindulinio (chST) gydymo grupėje

Tx2 (↓↑)*chST Šansų santykis ±95 proc. PI p

T 4–3 – – –

T 3–2 5,76 4,12–8,07 0,02

T 2–1 – – –

Pastaba: *Tx1 – T stadija iki gydymo, Tx2 – T stadija po gydymo, pTx – patomorfologinė T stadija, (↓↑) – pasikeitė.

Analizuojant T stadijos kitimo tikimybę abiejose gydymo grupėse išryškėjo statistiškai reikšmingai didesnė T3–T2 stadijos mažėjimo tikimybė – 5,33 (4,07–7,00), lyginant su T4–T3 stadijų kaita – 3,60 (2,75–4,73) (3.3.1.6 lentelė).

3.3.1.6 lentelė. Naviko T stadijos dydžio kaitos tikimybė abiejose gydymo

grupėse (tST + chST)

Tx2 (↓↑)* tST + chST Šansų santykis ±95 proc. PI p

T 4–3 3,60 2,75–4,73 0,028

T 3–2 5,33 4,07–7,00 0,05

T 2–1 – – –

Pastaba: *Tx2 – T stadija po gydymo, pTx – patomorfologinė T stadija, (↓↑) – pasikeitė.

Lyginant kompiuterinės tomografijos T stadijos nustatymo tikslumą stambiafrakcijinio spindulinio gydymo grupėje (tST) su morfologiniais duomenimis gauta 1,56 tikimybė, jog T stadija nesutaps, didesnė 2,50 tikimybė, jog bus nustatyta per didelė naviko stadija, negu 1,60 tikimybė, jog bus nustatyta per maža naviko stadija, jautrumas 55,56 proc. (3.3.1.7 lentelė).