3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.10. Rotter ir Thomas – Kilmann testų rezultatų palyginimas
Palyginome Rotter vidinio ir išorinio kontrolės lokuso matavimo testo ir Thomas -Kilmann konfliktų sprendimų strategijų nustatymo testo rezultatus. Nustatėme, kad iš 77 vidinį kontrolės lokusą turinčių respondentų 22 (27,3%) ir iš 24 respondentų, turinčių išorinį kontrolės lokusą, pusė (12 darbuotojų, 50,0%) konfliktų sprendimui naudoja konkurencijos taktiką. Šis skirtumas statistiškai patikimas p=0,038<0,05. Galima teigti, kad šį sprendimo būdą renkasi dažniau išorinį kontrolės lokusą turintys darbuotojai.
Vengimo taktiką spręsti konfliktams naudoja beveik visi, t.y. 73 iš 77 (94,8%) vidinį kontrolės lokusą turintys respondentai ir daugiau nei pusė 17 iš 24 (70,8%) respondentai, turintys išorinį kontrolės lokusą. Šią taktiką patikimai statistiškai dažniau renkasi vidinį kontrolės lokusą turintys respondentai, p=0,001<0,05.
Prisitaikymo strategiją patikimai labiau renkasi, spręsti konfliktams, vidinį kontrolės lokusą turintys respondentai – 73 (94,8%) darbuotojai, nei išorinį kontrolės lokusą turintys respondentai – 19 (79,2%), p=0,019<0,05.
Kompromisą, kaip konfliktų sprendimo būdą, naudoja panašiai vienodai tiek vidinį, tiek išorinį kontrolės lokusus turintys respondentai (77 (100%) ir 23 (95,8%), p=0,72>0,05).
Bendradarbiavimo taktiką renkasi patikimai daugiau vidinį kontrolės lokusą turintys respondentai, nei išorinį kontrolės lokusą (77 (100%) ir 21 (87,5%), p=0,002<0,05) (žr. 24 pav.).
23,7 100 94,8 94,8 100 50 87,5 79,2 70,8 95,8 0 20 40 60 80 100 120 K on ku re nc ij a B en dr ad ar bi av im as Pr is it ai ky m as V en gi m as K om pr om is as %
Respondentai, turintys vidinį kontrolės lokusą Respondentai, turintys išorinį kontrolės lokusą
* *
* *
24 pav. Respondentų, turinčių vidinį ir išorinį kontrolės lokusą pasiskirstymas kokias naudoja konfliktų sprendimo strategijas (*p<0,05)
Apibendrinant šį skyrių, galime teigti, kad konfliktų sprendimui konkurencijos
taktiką dažniau naudoja respondentai, turintys išorinį kontrolės lokusą, nei respondentai, turintys vidinį kontrolės lokusą (p<0,05). Vengimo, prisitaikymo, bendradarbiavimo taktikas spręsti konfliktams dažniau renkasi vidinį kontrolės lokusą turintys respondentai, nei išorinį kontrolės lokusą turintys respondentai (p<0,05). Kompromisą, kaip konfliktų sprendimo būdą, naudoja panašiai vienodai tiek vidinį, tiek išorinį kontrolės lokusus turintys respondentai (p>0,05). Galime teigti, kad respondentai, turintys tiek vidinį, tiek išorinį kontrolės lokusą, konfliktų sprendimui naudoja tokią strategiją, kuri geriausia tai situacijai. Whitworth (2008) tyrimų rezultatų duomenimis nustatyta, kad asmenybės ypatybės neįtakoja konfliktų strategijos pasirinkimą. Morrison (2008) tyrimų rezultatų duomenimis nustatyta, kad aukšto emocinio intelekto medicinos darbuotojai rinkosi konfliktų spendimui bendradarbiavimo strategiją.
IŠVADOS
1. Respondentų nurodomos dažniausios konfliktų priežastys:
a. Tarp vienodo lygmens (pavaldumo atžvilgiu): darbuotojų psichologinė įtampa darbe, netinkamas tarpusavio bendravimas, bendravimo trūkumas, skirtumai tarp įsitikinimų, pažiūrų.
b. Tarp vadovų (vadovaujančio personalo) ir pavaldinių (vadovaujamo
personalo): konfliktiški vadovų ir pavaldinių charakteriai, personalo
nesilaikymas pareigybinių instrukcijų, personalo nepakankamos žinios spręsti konfliktus, personalo nenoras imtis atsakomybės, autokratiškai priimami sprendimai ir jų nuleidimas „iš viršaus į apačią“, primetama vadovų nuomonė pavaldiniams.
c. Tarp pacientų ir personalo: pacientų atėjimą į procedūras ne jiems skirtu laiku, pacientų netinkamą bendravimą, menkus pacientų įgūdžius spręsti konfliktines situacijas, pacientų konfliktiški charakteriai, pacientų į personalą nukreipiamas pyktis bei psichologinė įtampa darbe.
d. Tarp pacientų: įsitikinimų, pažiūrų skirtumai, nesusipratimai ir smulkmenos, konfliktiški pacientų charakteriai, pacientų diskusijos apie suteikiamų paslaugų kokybę, netinkamas tarpusavio bendravimo, apkalbos apie personalą.
2. Ligoninės darbuotojai konfliktinėse situacijose yra lankstūs, konfliktams išspręsti naudoja įvairius konfliktų sprendimo būdus: kompromisą, vengimą, bendradarbiavimą, prisitaikymą, konkurenciją. Gauti rezultatai parodė, kad respondentai, turintys vidinį kontrolės lokusą, konfliktams spręsti dažniau naudoja vengimo strategiją (94,8%), prisitaikymo strategiją (94,8%), bendradarbiavimo strategiją (100%). Kompromiso strategiją panašiai vienodai konfliktams spręsti naudoja respondentai, tiek turintys vidinį, tiek išorinį kontrolės lokusą (100% ir 95,8% atitinkamai). Konkurenciją, kaip konfliktų sprendimo strategiją dažniau renkasi respondentai, turintys išorinį kontrolės lokusą (50%).
3. Mūsų hipotezė, kad respondentai, turintys vidinį kontrolės lokusą, dėl konfliktų kilimo atsakomybę prisiskiria sau, o respondentai, turintys išorinį kontrolės lokusą, dėl konfliktų kilimo atsakomybę priskiria kitiems, nepasitvirtino. Tyrimo duomenimis:
a. Vadovaujamas personalas, turintis vidinį ar išorinį kontrolės lokusą dėl konfliktų kilimo tarp vadovaujančio ir vadovaujamo personalų atsakomybę priskiria ir sau, ir kitiems (balų vidurkiai 2,8 ir 2,7 atitinkamai, p>0,05).
b. Vadovaujantis personalas, turintis vidinį kontrolės lokusą, dėl kylančių konfliktų tarp vadovaujančio ir vadovaujamo personalų atsakomybę priskiria vadovaujamam personalui ( balų vidurkiai 3,1 ir 2,2 atitinkamai, p<0,05). c. Visi respondentai, dėl tarp pacientų ir personalo konfliktų kilimo, atsakomybę
priskiria pacientams (balų vidurkiai 3,5 ir 2,5 atitinkamai, p<0,05).
4. Hipotezė, kad respondentai, turintys vidinį kontrolės lokusą, konfliktų sprendimui dažniau naudoja bendradarbiavimo strategiją, pasitvirtino. Tyrimo duomenimis, bendradarbiavimo strategiją renkasi patikimai daugiau vidinį kontrolės lokusą turinčių respondentų, nei išorinį kontrolės lokusą (100% ir 87,5%, atitinkamai, p=0,002<0,05).
PREVENCIJOS PLANAS
Pagal gautus tyrimo rezultatus, ligoninės darbuotojai tiek turintys vidinį, tiek išorinį kontrolės lokusą dėl konfliktų kilimo prisiskiria atsakomybę tiek sau, tiek kitiems darbuotojams bei pacientams. Tokį žmogaus elgesį lemia vertybės, suvokimas ir lūkesčiai, kurie gali būti susieti su organizacija, kurioje jis dirba. Kadangi kontrolės lokusas nėra įgimtas, jis gyvenimo eigoje gali keistis, tik reikia tam sudaryti tinkamas sąlygas:
1. Skatinti darbuotojus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Supažindinti darbuotojus su ligoninėje galiojančiomis pareigybinėmis normomis, taisyklėmis, įsipareigojimais, apibrėžti parametrus rezultatų, kurių įstaiga siekia.
2. Organizuoti ligoninės darbuotojams seminarus, paskaitas apie konfliktus organizacijose, jų pobūdį, priežastis, konfliktų eigą, pasekmes, konfliktų sprendimo strategijas. Seminarų metu sukurti dirbtines konfliktines situacijas ir jas spręsti. Taip pat būtinos paskaitos apie bendravimą, asmenybės pažinimą. Tai padėtų išvengti konfliktų kilimo dėl konfliktiškų vadovų ir pavaldinių charakterių, žinių ir įgūdžių stokos spręsti tarpusavio konfliktus, psichologinės įtampos darbe, netinkamo tarpusavio bendravimo, pacientų netinkamo bendravimo, menkų pacientų įgūdžių spręsti konfliktines situacijų, pacientų konfliktiškų charakterių, pacientų į personalą nukreipiamo pykčio.
3. Darbuotojams suteikti darbo pasirinkimo laisvę (rotacija, pvz.: vieną mėnesį dienomis, kitą – naktimis).
4. Leisti darbuotojams išreikšti savo nuomonę, mintis, nepasitenkinimus, reguliariai organizuoti bendrus darbuotojų susirinkimus ligoninėje bei atskirus posėdžius skyriuose. Tai būtų bendrai aptariama ir sumažėtų tikimybė kilti konfliktams dėl bendravimo trūkumo, skirtingų įsitikinimų ir pažiūrų, padėtų išsiaiškinti kylančias kolektyve problemas. Taip pat būtų galima pakabinti pageidavimų – nusiskundimų dėžutę, kur anonimiškai būtų išsakomi požiūriai, nusiskundimai, visa tai aptariama bendrai susirinkimo metu.
5. Darbuotojams išaiškinti ligoninės tikslus bei kokiais uždaviniais tie tikslai bus siekiami įgyvendinti, nes kai tikslai yra nežinomi ar slepiami, darbuotojai nesupranta vieni kitų, vadovai – pavaldinių, pavaldiniai – vadovų, ko pasekoje kyla konfliktai.
6. Ligoninėje turėtų būti skatinama tiek vertikali, tiek horizontali komunikacija. Darbuotojai turėtų informaciją gauti iš skirtingų šaltinių, taip išvengiama konfliktų dėl apkalbų, nesusipratimų, neteisingai vienų kitiems perduodamos informacijos.
7. Išaiškinti ligoninės darbuotojams reikalavimus darbui, ko iš jų tikimasi ir kokių rezultatų laukiama. Taip išvengtume konfliktų dėl blogo darbo organizavimo, personalo nesilaikymo pareigybinių instrukcijų, personalo nenoro imtis atsakomybės. 8. Ligoninės vadovaujančiam personalui reikėtų naudoti demokratišką vadovavimo
stilių. Skatinanti darbuotojus dalyvauti valdant įstaigą, priimant sprendimus, tai skatina tarpusavio supratimą, kuria pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą. Taip išvengtume konfliktų kylančių dėl autokratiškai priimamų sprendimų ir jų nuleidimo „iš viršaus į apačią“, primetamos vadovų nuomonės pavaldiniams, psichologinės įtampos darbe.
9. Konfliktus būtų galima spręsti ir dar vienu konfliktų sprendimo būdu – trečiojo asmens tarpininkavimas. Šiuo asmeniu gali būti vadovas ar kitas autoritetą darbuotojų tarpe turintis asmuo, kuris nėra suinteresuotas vienų ar kitų konflikto pusių laimėjimu ar pralaimėjimu bei remia abi puses.
LITERATŪRA
1. Almonaitienė J, Antinienė D, Lekavičienė R, Vasiliauskaitė Z. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija; 2006.
2. Almost J. Conflict within nursing work environments: concept analysis. J Adv Nurs 2006; 53 (4): 444-53.
3. Ambrozaitis V, Biskys M, Biskys V, Daratienė J, Globienė D, Jakubauskienė J, ir kt. Reabilitacija ir sveikatą grąžinantis gydymas Palangos reabilitacijos ligoninėje. Vilnius: Joružis; 1997.
4. Bagdonas E, Bagdonienė L. Administravimo principai: vadovėlis. Kaunas: Technologija; 2000.
5. Bagdžiūnienė D. Konfliktai organizacijose ir jų valdymas. Vilnius: VU leidyklos spaustuvė; 2008.
6. Baršauskienė V, Janulevičiūtė B. Žmoniškieji santykiai: vadovėlis. Kaunas: Technologija; 1999.
7. Bukšnytė L. VDU SMF mokomoji medžiaga. 2006.
8. Butkus F. S. Organizacijos ir vadyba. Vilnius: Alma Litera; 1996.
9. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, I dalis. Vilnius: TEV; 2001.. 10. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai, II dalis. Vilnius: TEV; 2002. 11. Damašienė V. Valdymo pagrindai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla; 2002.
12. Depression, Helplessness, Hopelessness and External Locus of Control. 2009. [žiūrėta
2010 m. balandžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.kellevision.com/kellevision/2009/06/depression-helplessness-hopelessness-and-external-locus-of-control.html
13. Edelman J, Crain M. B. Derybų kelias: kaip išvengti konfliktų ir juos spręsti darbe ir kasdieniniame gyvenime. Vilnius: Margi raštai; 1997.
14. Gailinė D, Bulotienė L, Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vilnius: Tyto alba; 2002.
15. Garbačiauskienė M. Psichologija apie žmogaus raidą iš XX a. Lietuvos ir užsienio psichologijos. Antologija. Kaunas: Šviesa; 1999.
16. Gerardi D. Using mediation to manage conflict and create healthy work environments. AACN Clin Issues 2004; 15 (2): 182-95.
18. Guščinskienė J. Konfliktų valdymas organizacijose. KTU Sociologija: praeitis ir dabartis: mokslinių konfliktų pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija; 2000. p.77 – 81.
19. Harolds J, Wood B. P. Conflict management and resolution. J Am Coll Radiol 2006; 3 (3): 200-6.
20. Hudzynski A. A, Buchanan D. A. Organizational behavior, 6 th ed. Prentice Hall. 2007.
21. Janušonis V. Sveikatos apsaugos sistemos organizacijų valdymas. Klaipėda: Klaipėdos rytas; 2000.
22. Jasikevičius A. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius; 1995.
23. Jokubaitytė J. Kelionių agentūrų personalo konfliktai bei jų sprendimo būdai: magistro diplominis darbas. Kaunas: LKKA; 2008.
24. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis. Kaunas: Judexs; 2002.
25. Kairys A. Konfliktai organizacijos komandoje ir kaip juos spręsti. 2007. [žiūrėta 2010
m. balandžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
http://akademija.manager.lt/blog/article/konfliktai-organizacijos-komandoje-ir-kaip-juos-spresti
26. Kasiulis J, Barvydienė V. Vadovavimo psichologija: vadovėlis. Kaunas: KTU; 2005. 27. Kažukauskienė A. Personalo konfliktų tobulinimas: konfliktų vadybos komunikacijų
efektyvumo didinimas komunikacinės elgsenos priemonėmis. Verslas, vadyba ir studijos 2001: mokslinės konferencijos, vykusios 2001 m. lapkričio 29-30 d., medžiaga. Vilnius: Technika; 2001. p. 296 – 305.
28. Kelly J. An overview of conflict. Dimens Crit Care Nurs 2006; 25 (1): 22-8.
29. Kulvinskienė V. R, Stancikas E. R. Konfliktai Lietuvos organizacijose. Ekonomika 2003; 62: 82-89.
30. Lekavičienė R, Vasiliauskaitė Z, Antinienė D, Ausmanienė N, Matulienė G, Jakštys J. Psichologija šiandien. Kaunas: Technologija; 2008.
31. Leonienė B. Darbuotojų vadyba. Vadovėlis kolegijų ir aukštesniųjų mokyklų studentams. Kaunas: Technologija; 2001.
32. Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija; 2002.
33. Mačiulis Š. Konfliktų pažinimas. 2008. [žiūrėta 2010 m. balandžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
34. Mačiukevičius J, Olekas J, Poškus A, Biskys V, Dalgardas J. A, Pliseckaja M, ir kt. Palangos reabilitacijos ligoninė: čia sugrįžta viltis. Klaipėda: Eglė; 2004.
35. Matkaitytė I. Konfliktai ir jų sprendimas organizacijose. Verslas, vadyba ir studijos 1998: mokslinės konferencijos, įvykusios Vilniuje 1998 m. lapkričio 11-12 d., medžiaga. Vilnius: Technika; 1998. p. 25 – 32.
36. Mirzojanc L. T, Survilaitė D. Darbo santykių konfliktų atsiradimo priežastys ikimokyklinėse bendruomenėse. Acta Paedagogica Vilnensia. 2007;19: 147-158. 37. Myers D. G. Socialinė psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2008.
38. Mokšinas V. Susidūrimas be traumų. 2009. [2010 kovo 10 d.]. Prieiga internetu:
http://www.lokada.lt/skaitykla/straipsniai/efektyvi-komunikacija/190-susidurimai-be-traumu
39. Moore D. A.. Conflicts of interest: challenges and solution in business, law, medicine, and public policy. Cambridge: Cambridge University Press; 2005.
40. Morrison J. The relationship between emotional intelligence competencies and prefered conflict - handling styles. J Nurs Manag 2008; 16 (8): 974-83.
41. Northouse P. G. Lyderystė. Teorija ir praktika. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2009.
42. Pakalkaitė L. Konfliktas – kelias į sėkmę? Vadovo pasaulis 2005; 7–8: 105–106. 43. Perminas A, Goštautas A, Endriulaitienė A. Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvokos
(mokomoji knyga). Kaunas: VDU leidykla; 2004.
44. Petrulytė A. Bendravimo psichologija (mokymosi priemonė). Vilnius: VPU leidykla; 2008.
45. Petrulytė A. Paauglių kūrybiškumas ir sveikatos kontrolės lokusas kaip mokymosi sėkmės veiksniai. Pedagogika2008; 90: 115-120.
46. Proposed leadership Standard revisions emphasize resolution of conflicts among leaders. ED Manag 2007; 19 (5): 1-3.
47. Raišienė A. G. Nuo lenktyniavimo iki bendradarbiavimo. Konfliktu sprendimo strategijos. Karjera ir vadyba 2005; 16 (176).
48. Remeikienė D. Konfliktai ir jų sprendimo teorija. Ekonomika ir vadyba – 2001: Įmonės vadyba. Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija; 2001 (p. 157–159).
49. Robbins S. P. Kaip vadovauti žmonėms: visa tiesa, ir nieko, išskyrus tiesą. –Vilnius: Tyto Alba; 2007.
50. Robbins S. P. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika; 2003.
51. Sakalas A. Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai; 2003.
52. Skipitis M. Konfliktų vadybos komunikacijos valdymas – investicijų į nekilnojamąjį turtą efektyvumo didinimo veiksnys. Verslas, vadyba ir studijos 1999: Penktosios konferencijos, įvykusios Vilniuje 1999 m. lapkričio 18-19 d., medžiaga. Vilnius: Technika. 1999. p. 286 - 289.
53. Skjorshammer M. Conflict management in a hospital: designing processing structures and intervention metods. J Manag Med 2001; 15 (2): 156-66.
54. Stoškus S, Beržinskienė D. Pokyčių valdymas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla; 2005.
55. Stoškus S. Bendrieji vadybos aspektai. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla; 2002.
56. Stoškus V. Konfliktai – ką daryti? Vilnius: Standartų spaustuvė; 2006. 57. Suslavičius A. Socialinė psichologija: vadovėlis. Vilnius: VU; 1998.
58. Šufinskaitė G. Darbuotojų konfliktai: pavojus ir galimybės. Verslas, studijos ir aš. Trečiosios dėstytojų, studentų ir socialinių partnerių tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos tezės. Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras; 2009. p. 119.
59. Targamadzė V. Konfliktų kontūrų brėžimas: ugdymo realybės kontekstas. Vilnius: VPU; 2006.
60. Tengilimoglu D, Kisa A. Conflict management in public hospitals in Turkey: a pilot study. Health Care Manag (Frederick) 2005; 24 (1): 55-60.
61. Unswort K. L, West M. A. Komandos: kolektyvinio darbo iššūkiai. Darbo ir organizacinė psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2005.
62. Vaišnoraitė K. Organizaciniai sveikatos įstaigų konfliktai – tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai. 2007. [žiūrėta 2008 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga internetu: http://www.slauga.lt/Naujienos/konfliktai.html
63. Vivar C. G. Putting conflict management into practice: a nursing case study. J Nurs Manag 2006; 14 (3): 201-6.
64. Whitworth B. S. Is there a relationship betwen personality type and preferred conflict – handling style? An explratory study of registered nurses in southern. J Nurs Manag 2008; 16 (18): 921-32.
65. Zakarevičius P. Pokyčiai organizacijose: priežastys, valdymas, pasekmės. Kaunas: VPU; 2003.
66. Želvys R. Bendravimo psichologija. Vilnius: Margi raštai; 2007.
67. Žmogaus studijų centras. Streso ir konfliktų valdymas. Žinios. Atsakomybė. Judėjimas į priekį. Vilnius: Žmogaus studijų centras; 2007.
68. Анцупов А.Я, Шипилов А. И. Конфликтология. Юнити. Москва; 2001.
69. Анцупов А.Я, Леонов Н.И. и др. Хрестоматия по конфликтологии. 2004. [žiūrėta 2010 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.i-u.ru/biblio/archive/hrest_konfliktologiya/02.aspx 70. Армстронг М. Практика управления человеческими ресурсами. 8-е изд. – Санкт-Петербург: Питер; 2007. 71. Аронсон Э, Уилсон Т, Эйкерт Р. Социальная психология. Психологические законы поведения человека в социуме. Санкт-Петербург: Прайм-Еврознак; 2004. 72. Буртовая Е.В. Конфликтология. Учебное пособие. 2002. [žiūrėta 2010 m. sausio
22 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.i-u.ru/biblio/archive/unknown_konflictions/7.aspx?search=%ea%ee%ed%f4%eb%e8% ea%f2%fb#st
73. Вернеp З, Ланг Л. Руководить без конфликтоф. Москва: Экономика; 1998.
74. Грисюк С. B. Cтоит ли боятcя конфликта. 2008. [žiūrėta 2010 m. sausio 22 d.].
Prieiga per internetą:
http://www.i-u.ru/biblio/archive/grisuk_stoit/default.aspx?search=%ea%ee%ed%f4%eb%e8%ea%f 2%fb#st
75. Диксон Ч. Конфликт. СПб; 1997.
76. Козер Л.А. Завершение конфликта. 2004. [žiūrėta 2010 m. sausio 22 d.]. Prieiga per
internetą:
http://www.i-u.ru/biblio/archive/koser_savershenie/default.aspx?search=%ea%ee%ed%f4%eb%e8 %ea%f2%fb#st
77. Лeйси Х. Кaк рaзeшить кoнфликт нa рaбочeм мecтe. Москва: Ниррo; 2004.
78. Малахов В.С, Филатов В. П. Coвременная западная филоcофия. Маcквa:TOН – Ocтожье; 2000.
79. Матвeeвa A, Брaгинa E. Кaк извлечь пользy из кoнфликтa в кoмпании. 2006.
[žiūrėta 2010 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.infocourspro.ru/press/3/
80. Райгородскии Д. А. Практическая психодиагностика. Самара; 2000.
82. Шихирев П.Н. Функции, роли и возможности третьей стороны в конфликте. 2001. [žiūrėta 2010 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.i-u.ru/biblio/archive/shikharev_functions/default.aspx?search=%ea%ee%ed%f4%eb%e 8%ea%f2%fb#st
83. Торрингтон Д, Холл Л, Тэйлор С. Управлениe человеческими ресурсами. – Москва: Дело и сервис; 2004.
1 priedas. Anketos pagrindimas
Nr. Klausimai Klausimų pagrindimas
1. Amžius Įžanginiai respondentus
klasifikuojantys klausimai
2. Išsilavinimas „
3. Darbo stažas (šioje įstaigoje) „
4. Lytis „
5. Pareigos: vadovaujantis ir vadovaujamas
personalai „
Klausimai skirti išsiaiškinti konflikto priežastims tarp personalo
1. Netinkamas bendravimas Priežastys abstrakčios, nes nežinia
kas už jas atsakingas ir skirtos išsiaiškinti
apskritai kokios būna konflikto priežastys
organizacijoje
2. Bendravimo trūkumas
3. Įsitikinimų, pažiūrų skirtumai
4. Siekiamų tikslų skirtumai „
5. Neteisinga vienų kitiems perduodama
informacija „
6. Informacijos neperdavimas (tyčia arba ne) „
7. Žinių ir įgūdžių spręsti tarpusavio konfliktus trūkumas
„
8. Bendradarbių vienų kitiems primetama nuomonė „
9. Blogas darbo organizavimas „
10. Naujovių įdiegimas darbe „
11. Psichologinė įtampa darbe „
12. Personalo išsilavinimo skirtumai „
13. Stengimasis išvengti atsakomybės darbe „
14. Vadovaujančio personalo nevienoda kontrolė pavaldiniams
„
15. Atlyginimų dydžio skirtumai „
16. Netinkamos darbo sąlygos „
17. Nevienodos darbo sąlygos „
18. Nevienodas darbo krūvis „
19. Pavydas „
20. Apkalbos „
21. Nesusipratimai, smulkmenos „
22. Seksualinis priekabiavimas „
23. Nesąžiningumas „
24. Konkurencija tarp darbuotojų „
25. Personalo amžiaus skirtumai „
26. Lėšų trūkumas „
27. Darbo išteklių nevienodas paskirstymas „
Klausimai skirti išsiaiškinti konflikto priežastis tarp vadovų ir pavaldinių
1. Konfliktiški vadovų charakteriai Priežastis, kuri priklauso nuo vadovo
2. Vadovų nesilaikymas pareigybinių instrukcijų „ 3. Nepakankamos vadovų pastangos spręsti
iškylančias problemas „
4. Autokratiškas sprendimų priėmimas ir nuleidimas “iš viršaus į apačią”
„
5. Vadovų nepakankamos žinios ir įgūdžiai spręsti
konfliktus „
6. Vadovų personalui primetama nuomonė „
7. Vadovybės spaudimas pažeisti darbines
instrukcijas „
8. Darbo išteklių nevienodas paskirstymas „
9. Atlyginimų dydžio skirtumai „
„
1. Konfliktiški pavaldinių charakteriai Priežastis, kuri priklauso nuo pavaldinių
2. Personalo nesilaikymas pareigybinių instrukcijų „
3. Nepakankamos personalo pastangos atlikti darbą „
4. Nepagrįsti darbuotojų reikalavimai vadovybei „
5. Personalo nepakankamos žinios ir įgūdžiai spęsti konfliktus
„
6. Personalo nenoras imtis atsakomybės „
7. Darbo saugos pažeidimai (personalo) „
Klausimai skirti išsiaiškinti konflikto priežastis tarp personalo ir pacientų
1. Personalo netinkamas bendravimas Priežastis, kuri priklauso nuo personalo
2. Personalas suteikia per mažai informacijos pacientams
„
3. Personalo neteisingai suteikiama informacija
pacientams „
4. Menki personalo įgūdžiai išvengti konfliktų ir juos spręsti
„
5. Blogas personalo darbo organizavimas „
6. Personalo psichologinė įtampa darbe „
7. Personalo nesąžiningumas „
8. Suteikiamų paslaugų kokybė „
9. Nepakankamos personalo pastangos atlikti darbą „
10. Personalo konfliktiški charakteriai „
11. Personalo į pacientus nukreipiamas pyktis „
12. Personalo nesugebėjimas laikytis pacientų konfidencialumo
„
13. Personalo kavos pertraukėlės „
14. Eilės paslaugai gauti dėl blogo darbo organizavimo
„
1. Pacientų netinkamas bendravimas Priežastis, kuri priklauso nuo pacientų
2. Menki pacientų įgūdžiai išvengti konfliktų ir juos spręsti
„
4. Pacientų konfliktiški charakteriai „
5. Pacientų į personalą nukreipiamas pyktis „
6. Pacientų apkalbos apie personalą „
7. Pacientai ateina ne jiems skirtu laiku „
1. Personalo ir pacientų išsilavinimo skirtumai „Priežastis, kuri gali priklausyti ir nuo personalo, ir nuo pacientų
2. Personalo ir pacientų amžiaus skirtumai „
3. Tarpusavio bendravimo trūkumas „
Klausimai skirti konflikto priežastims tarp pacientų išsiaiškinti
1. Netinkamas bendravimas Priežastis, dėl kurios, personalo
manymu, kyla konfliktai tarp pacientų
2. Įsitikinimų, pažiūrų skirtumai „
3. Nesusipratimai, smulkmenos „
4. Eilės paslaugai gauti „
5. Ilgas laukimas eilėse procedūroms „
6. Nesilaikymas eilės tvarkos „
7. Personalo išskirtinis dėmesys kuriam nors
pacientui „
8. Pacientų amžiaus skirtumai „
9. Pacientų išsilavinimo skirtumai „
10. Konfliktiški charakteriai „
11. Blogas darbo organizavimas „
12. Pavydas „
13. Diskusijos apie suteikiamų paslaugų kokybę „
2 priedas. Anketa
Gerb. Respondente,
Aš, Rita Darbutienė, esu Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos vadybos magistrantė ir atlieku tyrimą tema „Konfliktų priežastys ir prevencijos galimybės X sveikatos priežiūros įstaigoje“. Tyrimui vadovauja doc. dr. Junona Almonaitienė, Kauno technologijos universitetas, Psichologijos katedra. Labai prašome Jus sąžiningai ir savarankiškai atsakyti į pateiktus klausimus. Anketa yra anoniminė ir gauti duomenys bus nagrinėjami tik apibendrintai.
I. Pasirinktą atsakymą prašome aiškiai pažymėti kryželiu (x) ar varnele (v), kur reikia,
įrašykite savo atsakymą.
1. Jūsų amžius: 2. Jūsų išsilavinimas: □ Nuo 20 iki 30 metų; □ Aukštasis;
□ Nuo 31 iki 40 metų; □ Nebaigtas aukštasis; □ Nuo 41 iki 50 metų; □ Aukštesnysis; □ Nuo 51 ik 60 metų; □ Vidurinis;
□ Virš 60 metų. □ Nebaigtas vidurinis. 3. Jūsų darbo stažas įstaigoje: 4. Jūsų lytis:
□ Iki 5 metų; □ Vyras; □ 6 – 10 metų; □ Moteris. □ 11 – 15 metų;
□ Daugiau nei 15 metų. 5. Jūsų pareigos:
□ Vadovaujantis personalas (ligoninės direktorius, direktoriaus pavaduotojai,
departamentų vadovai, departamentų slaugos administratoriai);
□ Vadovaujamas personalas (gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, slaugytojų
padėjėjai).
6. Kaip dažnai, jūsų nuomone, jūsų įstaigoje pasitaiko šios konfliktų tarp vienodo lygmens
(pavaldumo atžvilgiu) personalo priežastys:
Konfliktų priežastys: Labai dažna Dažna Pasit-aiko Reta Laba i reta Niekada nepasitai ko Netinkamas bendravimas
Bendravimo trūkumas
Įsitikinimų, pažiūrų skirtumai Siekiamų tikslų skirtumai
Neteisinga vienų kitiems perduodama informacija
Informacijos neperdavimas (tyčia arba ne) Žinių ir įgūdžių spręsti tarpusavio konfliktus trūkumas
Bendradarbių vienų kitiems primetama nuomonė
Blogas darbo organizavimas Naujovių įdiegimas darbe Psichologinė įtampa darbe Personalo išsilavinimo skirtumai
Stengimasis išvengti atsakomybės darbe Vadovaujančio personalo nevienoda kontrolė pavaldiniams
Atlyginimų dydžio skirtumai Netinkamos darbo sąlygos Nevienodos darbo sąlygos Nevienodas darbo krūvis Pavydas
Apkalbos
Nesusipratimai, smulkmenos Seksualinis priekabiavimas Nesąžiningumas
Konkurencija tarp darbuotojų Personalo amžiaus skirtumai Lėšų trūkumas
Darbo išteklių nevienodas paskirstymas Kita (įrašykite)
7. Kaip dažnai, jūsų nuomone, jūsų įstaigoje pasitaiko šios konfliktų tarp vadovų
(vadovaujančio personalo) ir pavaldinių (vadovaujamo personalo) priežastys: Konfliktų priežastys: Labai
dažna Dažna Pasit-aiko Reta Labai reta Niekada nepasitaiko
Konfliktiški vadovų charakteriai Konfliktiški pavaldinių charakteriai Vadovų nesilaikymas pareigybinių instrukcijų
Personalo nesilaikymas pareigybinių instrukcijų
Nepakankamos personalo pastangos atlikti darbą
Nepakankamos vadovų pastangos spręsti iškylančias problemas
Autokratiškas sprendimų priėmimas ir nuleidimas “iš viršaus į apačią” Nepagrįsti darbuotojų reikalavimai vadovybei
Vadovų nepakankamos žinios ir įgūdžiai spręsti konfliktus
Personalo nepakankamos žinios ir įgūdžiai spęsti konfliktus
Vadovų personalui primetama nuomonė Personalo nenoras imtis atsakomybės Darbo saugos pažeidimai (personalo) Vadovybės spaudimas pažeisti darbines instrukcijas
Darbo išteklių nevienodas paskirstymas Atlyginimų dydžio skirtumai
Kita (įrašykite)
8. Kaip dažnai, jūsų nuomone, jūsų įstaigoje pasitaiko šios konfliktų tarp personalo ir
pacientų priežastys:
Konfliktų priežastys: Labai
dažna Dažna Pasit-aiko Reta Labai reta Niekada nepasitaik o
Personalo netinkamas bendravimas Pacientų netinkamas bendravimas Tarpusavio bendravimo trūkumas
Personalas suteikia per mažai informacijos pacientams
Personalo neteisingai suteikiama informacija pacientams
Menki personalo įgūdžiai išvengti konfliktų ir juos spręsti
Menki pacientų įgūdžiai išvengti konfliktų ir juos spręsti
Blogas personalo darbo organizavimas Personalo psichologinė įtampa darbe Personalo nesąžiningumas
Pacientų nesąžiningumas Suteikiamų paslaugų kokybė
Eilės paslaugai gauti dėl blogo darbo organizavimo
Pacientai ateina ne jiems skirtu laiku Nepakankamos personalo pastangos atlikti darbą
Personalo ir pacientų amžiaus skirtumai Personalo ir pacientų išsilavinimo skirtumai Personalo konfliktiški charakteriai
Pacientų į personalą nukreipiamas pyktis Personalo į pacientus nukreipiamas pyktis Personalo nesugebėjimas laikytis pacientų konfidencialumo
Personalo kavos pertraukėlės Pacientų apkalbos apie personalą Kita (įrašykite)
9. Kaip dažnai, jūsų nuomone, jūsų įstaigoje pasitaiko šios konfliktų priežastys tarp
pacientų:
Konfliktų priežastys: Labai dažna Dažna Pasit-aiko Reta Labai reta Niekada nepasitaiko Netinkamas bendravimas
Įsitikinimų, pažiūrų skirtumai