STOP- BANG klausimyno reikšmė diagnozuojant Obstrukcinės miego apnėjos sindromą

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

AUSŲ, NOSIES IR GERKLĖS LIGŲ KLINIKA

Brigita Šaduikytė

STOP- BANG klausimyno reikšmė diagnozuojant

Obstrukcinės miego apnėjos sindromą

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Doc. Tomas Balsevičius

TURINYS

1. SANTRAUKA...3

2. SUMMARY...4

3. PADĖKA...5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... ...5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... ...5

6. SANTRUMPOS...6

7. SĄVOKOS...7

8. ĮVADAS ... ...8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... ...10

10.1 Obstrukcinė miego apnėja - apibrėžtis ir paplitimas...10

10.2 Obstrukcinės miego apnėjos priežastys ir patogenezė...11

10.3 Obstrukcinės miego apnėjos diagnostika...13

11. TYRIMO METODIKA ... ...15

11.1 Tiriamasis objektas ... ...15

11.2 Tiriamųjų atranka...15

11.3 STOP – BANG klausimyno kalbinė ir kultūrinė adaptacija...15

11.4 STOP- BANG klausimyno sandara...16

11.5 Polisomnografija...17

11.6 Epworth mieguistumo skalė...18

11.7 Statistinė duomenų analizė...18

12. REZULTATAI...20

12.1 Tiriamosios populiacijos charakteristikos...20

12.2 STOP - BANG klausimyno psichometrinės savybės...21

12.3 STOP - BANG klausimyno jautrumas ir specifiškumas...22

13. REZULTATŲ APTARIMAS...25

14. IŠVADOS ... ...27

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... ...28

1. SANTRAUKA

Brigita Šaduikytė

Darbo pavadinimas: STOP- BANG klausimyno reikšmė diagnozuojant Obstrukcinės

miego apnėjos sindromą.

Tyrimo tikslas: parengti lietuvišką “STOP-BANG” klausimyną ir įvertinti jo ryšį su

polisomnografijos parametrais.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti STOP-BANG klausimyno kalbinę ir kultūrinę adaptaciją.

2. Ištirti ir įvertinti STOP- BANG klausimyno lietuviškos versijos psichometrines savybes knarkiančiųjų ir obstrukcine miego apnėja sergančiųjų grupėje.

3. Įvertinti STOP- BANG klausimyno jautrumą ir specifiškumą diagnozuojant

obstrukcinės miego apnėjos sindromą.

Metodai ir tyrimo dalyviai:

Tyrime dalyvavo pacientai nuo 18 metų, kuriems nuo 2018 metų sausio mėnėsio iki 2019 metų sausio mėnėsio buvo atliktas polisomnografijos tyrimas. Visi pacientai užpildė STOP - BANG klausimyno formą. Vertinant klausimyno konstrukcijos pagrįstumą buvo lyginami atskirų grupių STOP – BANG klausimyno įverčių vidurkiai. Klausimyno tinkamumas ir vidinis nuoseklumas buvo vertinamas remiantis Kronbacho alfa koeficientu. Siekiant įvertinti STOP – BANG klausimyno jautrumą ir specifiškumą atliktos ROC kreivės analizės.

Tyrimo rezultatai:

Tyrime dalyvavo 236 pacientai. Klausimyno Crobacho alfa balas - 0,408. Klausimyno rezultatas vidutiniškai koreliuoja su apnėjų – hipopnėjų indeksu ir Epworth rezultatu. Lengva, vidutinio sunkumo ir sunki obstrukcinė miego apnėja buvo identifikuota reikšmėmis po ROC kreivėmis (AUC) - atitinkamai 0,717, 0,718 ir 0,766. Bet kurios obstrukcinės miego apnėjos atveju klausimyno rezultatai (ribiniai taškai ≥ 3 balai) parodė 87,10% jautrumą ir 50,0% specifiškumą.

Išvados:

1. STOP – BANG klausimyno lietuviškos versijos kalbinė ir kultūrinė adaptacija atlikta korektiškai, laikantis tarptautinių rekomendacijų. 2. STOP-BANG klausimyno lietuviškos versijos konstrukcijos pagrįstumas atitinka klausimynams keliamus reikalavimus. 3. STOP – BANG klausimynas pasižymi dideliu jautrumu ir vidutiniu specifiškumu diagnozuojant obstrukcinę miego apnėją. Šis instrumentas yra tinkama priemonė pacientų atrankai polisomnografijos tyrimui.

2. SUMMARY

Brigita Šaduikytė

Title: The significance of the STOP-BANG questionnaire for diagnosing obstructive

sleep apnea syndrome.

Aim: To prepare and validate the Lithuanian language version of the STOP-BANG

questionnaire and evaluate it‘s correlation with the polisomnography results.

Objectives:

1. To perform linguistic and cultural adaptation of STOP-BANG questionnaire. 2. To study and evaluate the psychometric properties of the Lithuanian version of

the STOP-BANG questionnaire in the group of snoring and obstructive sleep apnea patients.

3. Evaluate the sensitivity and specificity of the STOP-BANG questionnaire for diagnosing obstructive sleep apnea syndrome.

Methods:

The study included patients from 18 years of age who had been subjected to a polysomnography survey from January 2018 to January 2019. All patients completed the STOP - BANG questionnaire form. In order to assess the validity of the questionnaire design, the averages of the STOP - BANG questionnaires of individual groups were compared. The relevance and internal consistency of the questionnaire was assessed on the basis of Kronbach's alpha coefficient. ROC curve analysis was performed to evaluate the sensitivity and specificity of the STOP - BANG questionnaire.

Results:

We included 236 patients. The questionnaire got Crobach‘s alpha score 0,408. The questionnaire score had a mild correlation with apnea – hypopnea index and a moderate correlation with Epworth‘s score. The AUCs obtained for the identification of any, moderate/severe, and severe obstructive sleep apnea were: 0.717, 0.718, and 0.766, respectively. For any obstructive sleep apnea, the score on the questionnaire (cut-off, ≥ 3 points) presented sensitivity and specificity of 87,10% and 50,0%.

Conclusions:

1. The linguistic and cultural adaptation of the Lithuanian version of the STOP - BANG questionnaire was carried out correctly in accordance with international recommendations. 2. The validity of the structure of the Lithuanian version of the STOP-BANG questionnaire corresponds to the requirements of the questionnaires. 3. The STOP - BANG questionnaire is characterized by high sensitivity and average specificity in diagnosing obstructive sleep apnea. This instrument is an appropriate tool for patient selection for polysomnography.

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovui docentui Tomui Balsevičiui bei gydytojai Guodai Vaitukaitienei už pagalbą rengiant šį darbą bei skirtą laiką ir kantrybę.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Atlikti tyrimui gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) Nr. BEC-MF-364.

6. SANTRUMPOS

AHI - apnėjų - hipopnėjų indeksas.

CPAP - nuolatinio teigiamo slėgio aparatas (angl. continuous positive airway

pressure).

ODI – deguonies desaturacijos indeksas. EEG - elektroencefalograma. EOG - elektrookuliograma. EMG - elektromiograma. EKG - elektrokardiograma. PG - poligrafija. PSG - polisomnografija. KMI - kūno masės indeksas.

VKT – viršutiniai kvėpavimo takai. SN - standartinis nuokrypis.

7. SĄVOKOS

Knarkimas (angl. snoring) - viršutinių kvėpavimo takų turbulencijos ir virpesių

garsas, kurį sukelia visiška ar dalinė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, atsirandanti įkvėpimo ar iškvėpimo metu.

Miego apnėja - ne mažiau kaip 10 sek. trunkantis kvėpavimo sustojimas miegant. Obstrukcinė miego apnėja (OMA) - tai viršutinių kvėpavimo takų (VKT)

obstrukcijos sukeltas miego sutrikimas, pasireiškiantis laikinu oro srovės išnykimu ar sumažėjimu kvėpavimo takuose, išliekant kvėpavimo pastangoms.

Polisomnografija (PSG) - elektrookuliogramos, elektroencefalogramos,

elektromiogramos, elektrokardiogramos, kvėpavimo per nosį, krūtinės ir pilvo judesių, pulsoksimetrijos, knarkimo, kojų judesių, kūno padėties registravimas naktį miego metu.

8. ĮVADAS

Obstrukcinė miego apnėja yra labiausiai paplitęs miego sutrikimas. Jos metu dėl viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos laikinai išnyksta arba sumažėja oro srautas kvėpavimo takuose, atsiranda epizodinė hipoksemija ir hiperkapnija. Šis sindromas yra siejamas su hipertenzija, smegenų kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu, cukriniu diabetu, ilgalaikiu pažinimo sutrikimu ir padidėjusiu mirtingumu [1,2,3]. Dėl šio lėtinio miego sutrikimo atsiranda dienos mieguistumas ir nuovargis, kuris trukdo kasdienėje veikloje ir gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Vidutinio sunkumo ir sunkios OMA (apnėjos-hipopnėjos indeksas AHI ≥ 15 epizodų/val.) dažnis per pastaruosius dešimtmečius žymiai padidėjo, nes dauguma pacientų, sergančių obstrukcine miego apnėja, nežino apie savo būklę [4]. Apskaičiuota, kad iki 80% asmenų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia OMA, gali išlikti nediagnozuoti, o dar svarbiau - negydomi [5]. Standartinė procedūra patvirtinti OMA diagnozei yra polisomnografija (PSG), tačiau vis didėjantis visuomenės sąmoningumas apie obstrukcinę miego apnėją išplėtė laukimo sąrašus daugelyje miego laboratorijų. Pacientams, sergantiems OMA, šiuo metu tenka laukti vidutiniškai 11,6 mėnesio prieš pradedant gydymą CPAP ir vidutiniškai 16,2 mėn. iki operacijos [6]. Visi šie veiksniai gali užkirsti kelią greitam OMA diagnozavimui ir gydymui, todėl šio mokslinio darbo tikslas - surasti paprastą ir patikimą būdą obstrukcine miego apnėja sergančių pacientų atrankai.

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Parengti lietuvišką “STOP-BANG” klausimyną ir įvertinti jo ryšį supolisomnografijos parametrais.

Darbo uždaviniai

1. Atlikti STOP-BANG klausimyno kalbinę ir kultūrinę adaptaciją.

2. Ištirti ir įvertinti STOP- BANG klausimyno lietuviškos versijos psichometrines savybes knarkiančiųjų ir obstrukcine miego apnėja sergančiųjų grupėje.

3. Įvertinti STOP- BANG klausimyno jautrumą ir specifiškumą diagnozuojant obstrukcinės

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Obstrukcinė miego apnėja - apibrėžtis ir paplitimas

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) pasižymi pasikartojančiu laikinu oro srovės išnykimu ar sumažėjimu kvėpavimo takuose, dėl to išsivysto pasikartojančios apnėjos ir hipopnėjos miegant. Šie kvėpavimo sutrikimai žymiai sumažina deguonies prisotinimą kraujyje, lemia atsirandančius mikroprabudimus. Anksčiau obstrukcinė miego apnėja buvo diagnozuojama esant AHI ≥ 5 epizodams/val. [7]. Tačiau naujausiame Tarptautinės miego sutrikimų klasifikacijos 3-iajame leidime nurodoma, jog obstrukcinės miego apnėjos diagnostika turėtų būti paremta ne tik AHI dydžiu, bet ir būdingais paciento nusiskundimais ir susijusių gretutinių ligų atsiradimu [8]. Obstrukcinė miego apnėja šiuo metu yra diagnozuojama esant kitu būdu nepaaiškinamam mieguistumui, padidėjusiam nuovargiui, nuolatiniam knarkimui arba su OMA susijusiomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, insultas, išeminė širdies liga, prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas, nuotaikos ar pažinimo funkcijų su pažinimo funkcijų sutrikimams bei AHI esant ≥ 5 epizodai/val. Be gretutinių ligų pasireiškimo ar nesant paciento nusiskundimų, OMA diagnozuojama tik tuomet, kai AHI ≥ 15 epizodų/val. [9]. Ligos sunkumas nustatomas naudojant apnėjos hipopnėjos indeksą (AHI), t.y. vidutinį apnėjų ir hipopnėjų skaičių per vieną miego valandą [10]. Kaip matome, obstrukcinės miego apnėjos apibrėžimas laikui bėgant pasikeitė, pagerėjo diagnostika, o tai savo ruožtu daro įtaką miego apnėjos paplitimo vertinimui.

Vienuose iš pirmųjų obstrukcinės miego apnėjos tyrimų miego apnėja buvo laikoma retu sutrikimu. Miego tyrimai buvo atliekami tik pacientams su sunkiais miego apnėjos požymiais, diagnostikai trūko tikslumo bei rodiklių apibrėžtumo, todėl pirminėje atrankoje nelikdavo didelės dalies obstrukcine miego apnėja sergančių pacientų, jie buvo priskiriami sveikai populiacijos daliai. OMA paplitimas šiuose tyrimuose svyravo nuo 0,7% iki 3,3% [11-13]. Tačiau gerėjant diagnostiskai, per keletą dešimtmečių buvo nustatyta, kad obstrukcinė miego apnėja yra bene dažniausiai pasitaikantis kvėpavimo sutrikimas. Nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio daugelis tyrimų kiekybiškai įvertino obstrukcinės miego apnėjos pasireiškimą [14-16]. Tyrimuose pradėtos naudoti plačios imtys, reprezentuojančios populiaciją, pateikiami obstrukcinės miego apnėjos paplitimo įvertinimai tokiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos, Australija, Ispanija, Kinija, Korėja ir Indija [17-23]. Šiuose šešiuose atliktuose tyrimuose, obstrukcinė miego apnėja (AHI ≥ 5 epizodai/val. bei pasireiškęs pernelyg didelis mieguistumas dienos metu) nustatytas vidutiniškai 6% vyrų bei 4% moterų. 2015 m. Islandijoje atlikto tyrimo duomenimis, ištyrus beveik 500 savanorių, vidutinio sunkumo ir sunki OMA diagnozuotas 25 proc. 40–65 metų asmenų [24]. Ostrukcinės miego apnėjos paplitimas įvairiose pasaulio dalyse, nepaisant rasinių bei ekonominių skirtumų,yra panašus, todėl galime teigti, jog OMA paplitimo didėjimas yra globaliai aktuali problema.

10.2 Obstrukcinės miego apnėjos priežastys ir patogenezė

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) pasižymi pasikartojančiu viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimu miego metu, dėl to labai sumažėja (hipopnėja) arba visiškai nutraukiamas (apnėja) oro srautas, nepaisant nuolatinių kvėpavimo pastangų. Šie kvėpavimo sutrikimai sukelia kraujo dujų sutrikimą (hiperkapniją ir hipoksemiją) ir simpatinės nervų sistemos aktyvaciją [25]. Garsus knarkimas yra tipiškas OMA bruožas ir daugeliu atvejų obstrukcinės miego apnėjos kulminacija siejama su trumpu pabudimu iš miego (angl. arousal). Šie reiškiniai sąlygoja ciklinį miego sutrikimą, nes pacientas svyruoja tarp pabudimo ir miego. Sunkiais atvejais kvėpavimo sutrikimai miego metu gali pasireikšti daugiau nei 100 kartų per valandą ir tęstis apie 20–40 sekundžių.

Miego apnėjos patogenezėje dalyvauja daugybė rizikos veiksnių, įskaitant paciento amžių, lytį, antropometrinius duomenis bei genetiką. Nepaisant to, nutukimas įvardijamas kaip vienas iš didžiausių

miego apnėjos rizikos faktorių [26]. Riebalų susikaupimas paleirykliniuose audiniuose gali padidinti

kvėpavimo takų obstrukciją, bloginti viršutinių kvėpavimo takų raumenų funkciją bei mažinti kvėpavimo judesių pajėgumą miego metu. Perspektyvinis Wisconsino gyventojų tyrimas parodė, kad 10% svorio sumažėjimas lėmė 26% sumažėjusį miego apnėjos sunkumą (vertinant pagal AHI) [27]. Nors tikslūs svorio netekimo ir sumažėjusių OMA simptomų mechanizmai nėra visiškai aiškūs, tikėtina, kad tokie veiksniai kaip sumažėjęs riebalų nusėdimas kaklo srityje bei pagerėjęs kvėpavimo organų neurofiziologinis reguliavimas yra itin svarbūs. Be to, nutukimas gali būti susijęs su chemoreceptorių funkcijos reguliavimu per neurohormoninius mediatorius, tokius kaip leptinas [28]. Leptinas - hormonas, kuris gaminamas riebaliniame audinyje. Jis svarbus svorio reguliacijai, nes veikia sotumo centrą smegenyse bei stimuliuoja ventiliaciją [29]. Rezistentiškumas leptinui sukelia ventiliacijos sutrikimus ir tokiu būdu skatina OMA vystymąsį.

Nėra visiškai aišku, kodėl miego apnėja yra mažiau paplitusi tarp moterų nei tarp vyrų. Apskaičiuota, kad vyrų ir moterų santykis esant obstrukcinės miego apnėjos sindromui yra 2:1, knarkimo paplitimas rodo panašius lyčių skirtumus [30]. Keli tyrimai parodė, kad vyrai turi 2–4 kartus didesnę riziką obstrukcinės miego apnėjos išsivystymui nei moterys ir tai gali būti susiję su nevienodu riebalinio audinio pasiskirstymu kaklo ir pilvo srityje [31]. Įtakos gali turėti ir hormonai. Neseniai atliktas Franklino ir kt. tyrimas parodė, kad miego apnėja dažniau pasireiškia tarp 50–70 metų amžiaus moterų, kurioms įvyko menopauzė [32]. Tačiau nors moterims po menopauzės OMA pasireiškimas didėja, ypač negydomoms pakaitine hormonų terapija, jis vistiek išlieka mažesnis nei tos pačios amžiaus grupės vyrų, todėl hormoninių faktorių įtaka išlieka neaiški [33].

OMA paplitimas taip pat didėja su amžiumi, nepriklausomai nuo kitų rizikos veiksnių. Dažniausiai obstrukcinė miego apnėja pasireiškia 45-64 metų vyrams bei vyresnėms nei 65 metų moterims [34]. Manoma, kad OMA paplitimas pagyvenusiems žmonėms gali būti siejamas su

padidėjusiu riebalų atsidėjimu specifiškai paleiryklinių audinių srityje, nepriklausomai nuo bendros kūno masės. Taip pat buvo nustatyta, jog su amžiumi blogėja ir n. genioglossus sukeliamas neigiamo slėgio refleksas [35]. Vis dėl to, diskutuojama, ar amžius galėtų būti susijęs su obstrukcinės miego apnėjos sunkumo laipsniu. Castronovo, V., Zucconi, M. ir kt. atliktame tyrime aprašoma, jog nors obstrukcinė miego apnėja rečiau pasireiškia jaunesniems individams, negydomos obstrukcinės miego apnėjos poveikis elgesiui, nuotaikai bei pernelyg dideliam mieguistumui dienos metu gali būti sunkesnis nei vyresniems žmonėms [36].

Net iki 35-40% OMA atsiradimą didinančių veiksnių taip pat yra nulemti genetiškai [37]. Tikėtina, kad genetiniai veiksniai, susiję su kraniofacialinėmis struktūromis, kūno riebalų pasiskirstymu ir viršutinių kvėpavimo takų raumenų nervų kontrole, sąveikauja su fenotipu, būdingu sergantiems obstrukcine miego apnėja. Nors specifinių genų, darančių įtaką OMAS vystymuisi, vaidmuo dar nenustatytas, dabartiniai tyrimai su gyvūnais rodo, kad kelios genetinės sistemos gali būti itin svarbios [38].

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra pripažinta antrinės hipertenzijos priežastis. Apnėjos-hipopnėjos epizodai sukelia sistolinio ir diastolinio spaudimo padidėjimą, suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir taip padidina arterinį kraujo spaudimą naktį. Nors daugelio pacientų kvėpavimas dieną yra normalus, kraujo spaudimas dažnai išlieka padidėjęs kaip ir nakties metu. Todėl negydoma osbtrukcinė miego apnėja gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą, širdies nepakankamumo išsivystymą bei insultą [39].

10.3 Obstrukcinės miego apnėjos diagnostika

Suaugusiems asmenims obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama atsižvelgiant į anamnezę, nusiskundimus, klinikinį paciento ištyrimą bei objektyvų tyrimą miego metu. Pernelyg didelis mieguistumas dienos metu yra pagrindinis OMA simptomas. Tai apibrėžiama kaip tendencija užmigti, nepaisant to, kad žmogus stengiasi pabusti [40]. Pacientai gali mieguistumą apibūdinti kaip nuolatinį nuovargį ar mažą energijos kiekį. Šie pacientai tampa mieguisti pasyviose situacijose arba monotoniškoje veikloje, pvz., žiūrint televizorių, skaitant knygas ar ilgai važiuojant automobiliu. Ši būsena nepraeina net esant pakankamai miego trukmei nakties metu. Netipiniai simptomai, kurie dažniau pasireiškia moterims, yra nemiga, sutrikusi atmintis, nuotaikos sutrikimai, refliuksas ir naktinė enurezė [41]. Knarkimas yra svarbiausias OMA simptomas. Dažniausiai šį simptomą nurodo paciento partneris ar šeimos nariai, tačiau kartais ir patys pacientai gali pabusti esant kvėpavimo nepakankamumo metu esančiam oro trūkumui. Išsami miego istorija pacientui, kuriam įtariama OMA, turėtų apimti knarkimo, apnėjos, dusimo ir oro gaudymo epizodų įvertinimą, mieguistumo sunkumo įvertinimą pagal Epworth mieguistumo skalę [42]. Svarbu įvertinti, ar pacientas neserga tokiomis

ligomis kaip arterinė hipertenzija, neturi širdies nepakankamumo, hipotiroidizmo, cukrinio diabeto, ar nerūko, nevartoja raminančių vaistų, neserga depresija, nėra turėjęs insulto, ar šeimoje nėra sergančių obstrukcine miego apnėja.

Apžiūrint pacientą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmėsį į nutukimą. Nutukimas ir viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo požymiai yra svarbiausi fizinio tyrimo elementai pacientams, sergantiems OMA. Kūno masės indeksas virš 35 kg/ m2 _{yra OMA rizikos veiksnys. Taip pat} otorinolaringologinio ištyrimo metu reikėtų įvertinti anatominius faktorius, nes retrognatija, mikrognatija, makroglosija, tonzilių hipertrofija, pailga ar padidėjusi uvula, siauras gomurys, nosies pertvaros nuokrypis ir nosies polipai padidina OMA riziką [43]. Kiti svarbūs fizinio tyrimo rezultatai yra kaklo perimetrai (moterims >37 cm, vyrams >43 cm). Po anamnezės surinkimo ir fizinės apžiūros pacientai gali būti suskirstyti pagal jų OMA riziką. Pacientams, kuriems nustatyta didelė rizika, sunkumo laipsnis turi būti nustatytas taikant objektyvų tyrimą. Viena paprasčiausių, dažniausiai ambulatoriniam tyrimui skirtų priemonių – naktinė pulsoksimetrija. Žmogui miegant, registruojama saturacijos kreivė. Desaturacijų (≥4 proc.) skaičius dalijamas iš registravimo laiko, apskaičiuojamas įvykių skaičius per valandą (ODI – deguonies desaturacijos indeksas). Šio tyrimo jautrumas diagnozuojant OMA įvairių tyrimų duomenimis, siekia 82 proc., specifiškumas – 76 proc. Remiantis vien ODI, galima tiek klaidingai teigiamų, tiek klaidingai neigiamų rezultatų tikimybė, todėl naktinės pulsoksimetrijos tyrimas gali būti naudojamas atrankai, tačiau ne diagnozei patvirtinti. Kai kuriose pasaulio šalyse OMA patvirtinti naudojama ambulatorinė poligrafija (PG). Šio tyrimo metu registruojama ne tik saturacija, bet ir oro tėkmė, kvėpavimo pastangos, o to pakanka OMA diagnozei nustatyti. Finansiniu aspektu, poligrafija gali sumažinti tyrimo kaštus maždaug 50 proc. Pagrindinė problema ta, jog šio tyrimo jautrumas ir specifiškumas, įvairių tyrimų duomenimis, skiriasi dėl tyrimų dizaino, metodologijos, terminų skirtumų. Šiuo metu ambulatorinė poligrafija OMA diagnozei patvirtinti rekmenduojama tik nesant galimybių atlikti polisomnografijos, sunkių gretutinių ligų neturintiems pacientams. Vis dėl to auksinis standartas patvirtinti obstrukcinės miego apnėjos diagnozei yra respiracinė polisomnografija (PSG). Atliekant PSG, miego metu stebima daugelis kūno funkcijų, įskaitant smegenų veiklą (EEG), akių judesius (EOG), raumenų aktyvumą arba skeleto raumenų aktyvavimą (EMG) ir širdies ritmą (EKG). Hipopnėjos miego tyrimo apibrėžiamos kaip ≥ 50% sumažėjęs oro srautas, po kurio atsirado susijaudinimas, pabudimas ar ≥ 3% desaturacija nuo pradinio lygio. Tyrimo metu fiksuojami obstrukciniai reiškiniai - apnėjos, hipopnėjos, kvėpavimo takų obstrukcijos sukelti prabudimai bei fiksuojamas jų skaičius. Nustatant OMA diagnozę rekomenduojama laikytis Tarptautinės miego sutrikimų klasifikacijos 3-iojo leidimo kriterijų [44]. Nepaisant didelio efektyvumo ir jautrumo, polisomnografija - brangi ir daug laiko užimanti procedūra. Siekiant išspręsti šį klausimą, šiuo metu kuriama vis daugiau atrankos įrankių bei klinikinių modelių, siekiant padėti nustatyti OMA sergančius pacientus bei sumažinti bendrąsias gydymo išlaidas.

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo objektas

Pacientai nuo 18 metų, kuriems LSMUL KK Pulmonologijos skyriaus Miego laboratorijoje nuo 2018 metų sausio mėnėsio 1d. iki 2019 metų sausio mėnėsio 1d. buvo atliktas polisomnografijos tyrimas. Tiriamieji - savanoriškai tyrime sutikę dalyvauti pacientai užpildę „Tiriamojo asmens sutikimo“ formą.

11.2 Tiriamųjų įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijai

Įtraukimo kriterijai:

1. Pacientai sulaukę 18 metų.

2. Pacientai, kuriems polisomnografija buvo atlikta nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1d. 3. Pacientai, teisingai užpildę STOP-BANG klausimyno formą.

4. Sutikimas dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijai:

1. Pacientai, nesulaukę 18 metų.

2. Pacientai, kuriems polisomnografija buvo atlikta ne tiriamuoju periodu.

3. Pacientai, kuriems polisomnografija buvo atlikta pakartotinai siekiant patikslinti gydymo nuolatinio teigiamo slėgio aparatu (CPAP) efektyvumą.

4. Pacientai, neteisingai užpildę STOP-BANG klausimyno formą.

5. Pacientai, kurių polisomnografijos tyrimas buvo nutrauktas arba netikslus.

11.3 STOP – BANG klausimyno kalbinė ir kultūrinė adaptacija

Lietuviškas STOP – BANG klausimynas buvo parengtas laikantis tarptautinių rekomendacijų klausimynų kalbinei ir kultūrinei adaptacijai [45]. Buvo atlikti du nepriklausomi angliško STOP- BANG klausimyno vertimai į lietuvių kalbą. Vieną vertimą atliko vertėjas profesionalas, antrąjį – gydytojas, turintis anketinių vertimų patirtį. Vėliau atlikti atgaliniai abiejų klausimynų vertimai į anglų kalbą. Abu atgalinius vertimus atliko laisvai lietuviškai suprantantys vertėjai profesionalai, kurių gimtoji kalba – anglų. Abu vertimai buvo aptarti komitete, kurį sudarė vertėjai, lietuvių kalbos specialistas ir tyrėjai. Vertimai buvo suderinti, atkreipiant ypatingą dėmėsį į taisyklingą frazeologinių posakių vertimą. Taip buvo sukurta pradinė STOP – BANG klausimyno versija. Siekiant išsiaiškinti ar išverstieji į lietuvių kalbą klausimai ir atsakymai suprantami tiriamiesiems asmenims, buvo atliktas

pilotinis tyrimas tarp LSMUL KK Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus pacientų, sergančių ausų ligomis. Po šio tyrimo buvo pakoreguoti šie klausimai:

STOP dalyje –

1. Ar jūs garsiai knarkiate (garsiau nei kalbate bei pakankamai garsiai, kad būtumėte išgirsti už uždarų durų)?

2. Ar jūs dažnai jaučiatės pavargęs/usi, nuilsęs/usi ar mieguistas/a dienos metu? BANG dalyje –

1. Kaklo apimtis didesnė nei 40 cm? 2. Lytis: vyriška?

Šie pakeitimai buvo aptarti ir suderinti vertėjų, lietuvių kalbos specialisto ir autorių komitete. Galutinė STOP – BANG klausimyno anketa buvo paruošta naudoti tiriamojoje grupėje bei pristatyta LSMU Bioetikos komisijai (Priedas nr. 1). Gavus etikos komiteto leidimą, perspektyvinis anketinis stebėjimo tyrimas LSMUL KK Pulmonologijos klinikos Miego laboratorijoje buvo vykdomas nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01.

11.4 STOP- BANG klausimyno sandara

Šiame tyrime buvo naudojamas STOP-BANG klausimynas, kurį sudarė aštuoni klausimai. STOP dalis apėmė keturis „taip / ne“ klausimus:

1.Ar jūs garsiai knarkiate (garsiau nei kalbate bei pakankamai garsiai, kad būtumėte išgirsti už uždarų durų) ?

2. Ar jūs dažnai jaučiatės pavargęs/usi, nuilsęs/usi ar mieguistas/a dienos metu?; 3. Ar kas nors yra pastebėjęs/usi, kad miego metu jūs nustojate kvėpuoti?

4. Ar sergate arba esate gydomas/a dėl padidėjusio kraujo spaudimo?

Vienas balas buvo suteiktas už kiekvieną teigiamą atsakymą. Klausimyno BANG dalyje pacientai turėjo nurodyti savo ūgį ir svorį (iš kurio buvo apskaičiuotas KMI), amžių, kaklo apimtį bei lytį. BANG dalyje vienas balas buvo suteiktas esant šioms klinikinėms charakteristikoms: KMI > 35 kg/m2_, amžius > 50 metų, kaklo perimetras > 40 cm bei nurodyta vyriška lytis. Galutinis klausimyno rezultatas buvo vertintas skaičiuojant surinktų balų sumą.

11.5 Polisomnografija

Polisomnografijos tyrimo rezultatai buvo panaudoti STOP - BANG klausimyno naudingumui įvertinti. Nustatant OMA diagnozę buvo vadovaujamasi Tarptautinės miego sutrikimų klasifikacijos 3 –iojo leidimo ( International Classification of Sleep disorders – Third edition, ICSD – 3, 2014) kriterijais (1 lentelė) [44].

1 lentelė. Suaugusiųjų obstrukcinės miego apnėjos diagnostikos kriterijai (pagal ICSD-3).

A ir B, arba C kriterijai

A Vienas ar daugiau šių kriterijų:

1. Pacientas skundžiasi mieguistumu dieną, nepailsėjimu miegant, nuovargio ar nemigos simptomais.

2. Pacientas prabunda iš miego dėl kvėpavimo sustojimo ar oro gaudymo, dusulio.

3. Artimieji pastebi nuolatinį knarkimą ir (ar) kvėpavimo sustojimo epizodus, kol pacientas miega.

4. Pacientui nustatyta arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas, 2 tipo diabetas, insultas, nuotaikos ar pažinimo funkcijų sutrikimai.

B PSG nustatyta AHI ≥ 5 epizodai/val. C PSG nustatyta AHI ≥ 15 epizodų/val.

Diagnozavus OMA, ligos sunkumas buvo vertinamas pagal AHI. Obstrukcinės apnėjos buvo apibrėžtos kaip visiškas oro srauto nebuvimas mažiausiai 10 sekundžių, jei yra ar nėra nuolatinės kvėpavimo jėgos. Hipopnėjos buvo apibrėžtos kaip ≥ 50 proc. oro srauto kvėpavimo takuose sumažėjimas, pasibaigiantis mikroprabudimu ar ≥ 3 proc. desaturacija (SpO2) nuo pradinio lygio. Nuolatinis knarkimas buvo patvirtinamas, jei AHI - < 5 epizodai/val. Jei AHI yra nuo ≥ 5 iki < 15 epiz./val. nustatoma lengva OMA, jei AHI ≥ 15 iki < 30 epiz./val. – vidutinio sunkumo, o kai AHI ≥ 30 epiz./val. – sunki OMA [46]. PSG tyrimas buvo įvertintas gydytojo, įvaldžiusio vertinimo metodiką

11.6 Epworth mieguistumo skalė

STOP – BANG klausimyno rezultatai taip pat buvo palyginti su Epworth mieguistumo skalės rezultatais. Ši skalė naudojama įvertinti bendrą mieguistumo lygį dieną aštuoniose situacijose [47]. Kiekviena situacija vertinama nuo 0 iki 3 balų, didžiausia galima balų suma – 24 balai. Surinkus 10 ir daugiau balų, nustatomas patologinis mieguistumas. Tokiu atveju tikėtina, kad pacientas gali sirgti vidutinio sunkumo ar sunkia OMA. Šiame tyrime naudojome lietuvišką Epworth klausimyno versiją, kuri klinikiniuose tyrimuose naudojama nuo 2003 m. (1 pav.) [48].

1 paveikslas. Epworth mieguistumo skalė.

11.6 Statistinė duomenų analizė

Duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS Statistics 22.0 (SPSS Inc, Čikaga, IL, JAV). Taikyta aprašomoji statistika - suskaičiuoti tiriamųjų demografinių ir polisomnografinių charakteristikų vidurkiai bei standartiniai nuokrypiai (SN). Atskirų STOP – BANG klausimyno dalių bei pacientų pasiskirstymas pagal AHI grupes buvo įvertintas dažnių lentelėmis.

Klausimyno tinkamumas ir vidinis nuoseklumas buvo vertinamas remiantis Kronbacho alfa koeficientu. Vertinant klausimyno konstrukcijos pagrįstumą buvo lyginami STOP – BANG klausimyno įverčių vidurkiai knarkiantiems ir OMA sergantiems pacientams, vertinamas STOP – BANG ir logiškai panašios Epworth mieguistumo skalės koreliacinis ryšys bei STOP – BANG įverčių ir objektyvių antropometrinių PSG parametrų koreliacinis ryšys taikant Pirsono koreliacijos koeficientą.

AHI grupių palyginimui naudota dispersinė analizė (ANOVA) bei daugybinių vidurkių palyginimas (POST HOC).Siekiant įvertinti STOP – BANG klausimyno jautrumą ir specifiškumą atliktos ROC kreivės analizės pasirinktose AHI grupėse. Ribinis STOP – BANG rodmuo apskaičiuotas remiantis ROC (angl. Receiver operating characteristics) kreivėmis, rodančiomis klasifikatoriaus jautrumo ir specifiškumo ryšį. Atliktų skaičiavimų nustatytas reikšmingumo lygis - p <0,05.

12. REZULTATAI

12.1 Tiriamosios populiacijos charakteristikos

Polisomnografija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atlikta 280 pacientų. Iš šių pacientų 44 (15.7 proc.) buvo atmesti: 25 pacientai dėl neteisingai užpildyto STOP- BANG klausimyno, 20 pacientų PSG pakartotinai atlikta gydymo CPAP įvertinimui. Galutiniame tyrime dalyvavo 235 pacientai. Iš jų 76 (32.3 proc.) buvo moterys ir 159 (67.7 proc.) – vyrai. Vidutinis tiriamųjų amžius - 55.2 ± 11.5 metai. Vidutinė pacientų kaklo apimtis - 42.1 ± 4.6 cm, vidutinis kūno masės indeksas - 33.7 ± 7.8 kg/m2_{. Šios ir kitos tiriamosios populiacijos charakteristikos pateiktos 2} lentelėje.

2 lentelė. Pacientų, sergančių obstrukcine miego apnėja, demografinės ir polisomnografinės charakteristikos.

3 lentelėje pavaizduoti kiekvieno STOP - BANG klausimyno teiginio įvertinimai. Daugiausiai teigiamų atsakymų surinko 3 klausimyno elementai - B - Kūno masės indeksas ≥ 35 kg/m2_{, ( angl.}

Body mass index), A – Amžius ≥ 50 metų (angl. Age) ir N - Kaklo apimtis ≥ 40 cm (angl. Neck circumference). 55 (23.4 proc.) pacientams kūno masės indeksas buvo ≥ 35kg/m2, 47 (20 proc.) pacientų amžius buvo didesnis nei 50 metų ir 43 (18.3 proc.) pacientų kaklo apimtis buvo didesnė nei 40 cm.

N Min Max Vidurkis St. nuokrypis

Amžius 235 24 85 55.20 11.572 Svoris 235 54 194 101.06 24.561 KMI 235 19 66 33.69 7.817 Kaklo apimtis 235 31 57 42.11 4.646 AHI 235 1 124 33.83 28.378 O2 desat. ind. 235 0 128 27.92 30.410 Vid. SpO2 235 1 97 91.06 7.395 Epworth 235 0 24 9.56 5.465 Iš viso 235 1 8 5.36 1.615

3 lentelė. STOP - BANG klausimyno dalių teigiami įvertinimai. Dažnis Procentai 1 - S (angl. Snoring) 1 .4 2 - T (angl.Tiredness) 8 3.4 3- O (angl.Observed Apnea) 28 11.9

4 - P (angl. High Blood Pressure)

33 14.0

5 - B (angl.Body Mass Index)

47 20.0 6 - A (angl.Age) 55 23.4 7 - N (angl.Neck circumference) 43 18.3 8 - G (angl.Gender) 20 8.5 Iš viso 235 100.0

Dažniausiai pacientai surinko 6 balus (55.2 proc.), po to - 5 balus (47.2 proc.) ir 7 balus (43.2 proc.). Dažniausia gretutinė patologija - širdies ir kraujagyslių ligos, nustatytos 126 (53.6 proc.) pacientams.

12.2 STOP - BANG klausimyno psichometrinės savybės

Apskaičiuotos STOP – BANG klausimyno lietuviškos versijos Kronbacho alfa rodiklis buvo 0.408. OMA sergančiųjų STOP – BANG klausimyno balų vidurkis - 5.46 ± 1.57 balo buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei knarkiančių pacientų - 4.11 ± 1.71 balo (p=0.01). STOP1 STOP2 ir STOP3 bei STOP-BANG bendras įvertis statistiškai reikšmingai koreliavo su logiškai tapačios Epworth mieguistumo skalės įverčiais (p<0.05). Tarp BANG klausimų ir Epworth mieguistumo skalės įverčių statistiškai reikšmingos koreliacijos nustatytos nebuvo. Vertinant STOP – BANG klausimyno ir objektyvių antropometrinių bei PSG parametrų koreliacinį ryšį buvo nustatytos statistiškai reikšmingos, vidutinio stiprumo (0.3 - 0.7) koreliacijos tarp STOP- BANG klausimyno balų ir visų matuotų objektyvių parametrų (p<0.05) (4 lentelė).

4 lentelė. STOP - BANG klausimyno koreliacijos.

KMI Kaklo apimtis AHI O2 desat. ind. Vid. SpO2 Iš viso Pearsono koreliacija .549 .678 .500 .518 -.310 N 235 235 235 235 235

12.3 STOP - BANG klausimyno jautrumas ir specifiškumas

Remiantis daugybinių vidurkių palyginimo rezultatais, nustatyta, jog STOP – BANG klausimyno įverčių vidurkis knarkiančiųjų grupėje buvo žymiai mažesnis nei obstrukcine miego apnėja sergančiųjų grupėje. Taip pat reikšmingai skyrėsi knarkiančiųjų/sergančiųjų lengva ir vidutinio sunkumo/sunkia OMA įverčių vidurkiai. Visų grupių įverčių vidurkiai reikšmingai skyrėsi nuo sunkia OMA sergančių pacientų grupės įverčių vidurkio (p<0,05) (5 lentelė).

5 lentelė. Daugybiniai grupių palyginimai pagal AHI.

Pacientų grupės Pacientų grupės Skirtumas tarp grupių Standartinis nuokrypis Reikšmingumo lygmuo (p<0.05) 1.00* 2.00* -.458 .382 .232 3.00* -.967 .378 .011 4.00* -2.152 .364 .000 2.00* 1.00* .458 .382 .232 3.00* -.509 .257 .048 4.00* -1.694 .236 .000 3.00* 1.00* .967 .378 .011 2.00* .509 .257 .048 4.00* -1.185 .229 .000 4.00* 1.00* 2.152 .364 .000 2.00* 1.694 .236 .000 3.00* 1.185 .229 .000

*Paaiškinimai: 1 – knarkiantys pacientai, 2 – lengva OMA sergantys pacientai, 3 – vidutinio sunkumo OMA sergantys pacientai, 4 – sunkia OMA sergantys pacientai.

Remiantis ROC kreivių analize nustatyta, jog tiksliausiai OMA sergančiuosius ir knarkiančiuosius skyrė didesnis nei 3 balai suminis įvertis. Šio tipo rodmens jautrumas buvo 87.1 proc., o specifiškumas – 50 proc. (AUC – 0.717). Lyginant knarkiančiųjų ir lengva OMA sergančiųjų bei vidutinio sunkumo ir sunkios OMA grupes, didesnio nei 4 balų STOP – BANG ribinio rodmens jautrumas buvo 79.9 proc., specifiškumas – 50 proc. (AUC – 0.718). Lyginant lengva - vidutinio sunkumo ir sunkia OMA sergančiųjų grupes, didesnio nei 5 balų ribinio rodmens jautrumas buvo 73.6 roc., specifiškumas 65.7 proc. (AUC – 0.766). OMA sergančiųjų klausimyno ROC kreivės pavaizduotos 2,3 ir 4 paveiksle.

2 pav. Knarkiančiųjų grupės ir OMA sergančiųjų grupės STOP-BANG klausimyno ROC kreivė.

3 pav. Knarkiančiųjų - lengva OMA sergančiųjų ir vidutinio sunkumo bei sunkia OMA sergančiųjų STOP – BANG klausimyno ROC kreivė.

Specifiškumas Jautrumas ROC kreivė Jautrumas Specifiškumas ROC kreivė

4 pav. Lengva – vidutinio sunkumo ir sunkia OMA sergančiųjų STOP – BANG klausimyno ROC kreivė.

Specifiškumas Jautrumas

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų tyrime STOP - BANG klausimyno kalbinė ir kultūrinė adaptacija buvo atlikta nuodugniai ir metodiškai, remiantis ankstesnių validizacijų gerąja praktika bei rekomendacijomis, kurias sukūrė Wild D., Guillemin F., Beaton, DE. ir kiti [49-51]. Ekspertų komitete aptartos klausimų reikšmės ir prasmės (semantinė adaptacija), parinkti sąvokų lietuviški atitikmenys, atliktas bandomasis klausimyno tyrimas bei parengtas galutinis klausimyno lietuviškas variantas. Fonseca, L. B. de M., Silveira, E. A., ir kiti 2016 metais atlikto portugališkojo STOP – BANG klausimyno validizacijos metodika buvo analogiška mūsų tyrime naudotiems metodams - dviejų gydytojų pulmonologų atliktas angliškos versijos vertimas į portugalų kalbą, vėliau vykdytas atgalinis vertimas, kuris lygintas su originalu ir aptartas komisijos [52]. 2017 metais Serbijoje atlikta STOP - BANG klausimyno validizacijos procesas taip pat nesiskyrė nuo prieš tai minėtų metodikų [53]. 2018 m. Kinijoje validizuojant STOP - BANG klausimyną, BANG dalyje buvo pakeistas kūno masės indekso rodmuo. Šis pakeitimas validizacijoje buvo paremtas tuo, jog sumažinus KMI ribą nuo 35 kg/m2 _{iki 28 kg/m}2, padidėja klausimyno jautrumas tiriamojoje populiacijoje [54]. Kitų metodikos būdai bei klausimyno struktūra atliekant klausimyno kalbinę ir kultūrinę adaptaciją literatūroje nenurodomi.

Vertinant klausimyno psichometrines savybes, apskaičiuoti Pirsono koreliacijos koeficientai, kurie nurodė stiprų ryšį su atliktais objektyviais antropometriniais bei PSG rodikliais. STOP- BANG klausimyno bendri įverčiai taip pat logiškai koreliavo ir su Epworth mieguistumo skalės rezultatais (p<0,05). Analogiškos koreliacijos, rodančios konstrukcijos pagrįstumą bei loginį tapatumą su Berlyno, Epworth, STOP klausimynais aprašomos ir kitų autorių tyrimuose [55-58].

STOP - BANG klausimyno vidinis nuoseklumas buvo vertinamas Kronbacho alfa rodikliu, kuris buvo lygus 0,408. Originaliame STOP - BANG klausimyno variante vidinis nuoseklumas nebuvo vertinamas, nes keturi STOP klausimai atspindi keturias skirtingas sritis, turinčias įtakos sergamumui obstrukcine miego apnėja [59]. Vėliau STOP – BANG klausimyno vidinis nuoseklumas buvo vertintas vos keliuose tyrimuose. Jų metu Kronbacho alfa svyravo nuo 0.62 iki 0.7 [60]. BaHammam, A. S., ir kitų 2015 metais atliktoje arabiškojo STOP - BANG klausimyno validizacijoje vidinis nuoseklumas buvo pasiektas (Cronbacho alfa >0.7), tačiau tai gali būti susiję su maža tyrimo imtimi (N=100) [61].

Mūsų atliktame tyrime nustatyta, jog STOP - BANG klausimynas yra atrankos priemonė, turinti didelį jautrumą. Priešingai, šis klausimynas pasižymi mažu arba vidutiniu specifiškumu. 2017 metais Duarte, R. L. de M., Fonseca, L. B. ir kt. validizuotas STOP - BANG klausimynas taip pat pasižymėjo dideliu jautrumu (83.5 proc.) bei vidutiniu specifiškumu (45.5 proc) esant ribiniam taškui ≥ 3 balai [62]. Ši savybė (mažas specifiškumas) taip pat buvo aprašyta Kanadoje, JAV, Egipte, Turkijoje, Singapūre, Pietų Arabijoje, Jungtinėje Karalystėje atliktuose tyrimuose, skirtuose versti, pritaikyti ar patvirtinti STOP - BANG klausimyną [63-69]. Kai kuriuose tyrimuose, siekiant padidinti padidinti

klausimyno specifiškumą, buvo keičiami ribiniai taškai arba klausimyno charakteristikos kaip jau prieš tai minėtame Kinijoje atliktame tyrime [54]. 2018 metais atliktas tyrimas tarp karo veteranų parodė, jog padidinus ribinį tašką iki 5, šiek tiek sumažėja STOP - BANG klausimyno jautrumas ir padidėja specifiškumas esant vidutinio sunkumo obstrukcinei miego apnėjai [70].

Apibendrinant, STOP- BANG klausimynas yra jautri, vidutiniškai specifiška, paprasta ir kasdieniam naudojimui patogi priemonė, galinti pagerinti pacientų atranką polisomnografijos tyrimui. Klausimyno pagalba galima greitai įvertinti vidutinio sunkumo ir sunkios obstrukcinės miego apnėjos riziką, todėl jį būtų patogu naudoti klinikinėje praktikoje.

14. DARBO IŠVADOS

1. STOP – BANG klausimyno lietuviškos versijos kalbinė ir kultūrinė adaptacija atlikta korektiškai, laikantis tarptautinių rekomendacijų.

2. STOP-BANG klausimyno lietuviškos versijos konstrukcijos pagrįstumas atitinka klausimynams keliamus reikalavimus.

3. STOP – BANG klausimynas pasižymi dideliu jautrumu ir vidutiniu specifiškumu diagnozuojant obstrukcinę miego apnėją. Šis instrumentas yra tinkama priemonė pacientų atrankai polisomnografijos tyrimui.

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kendzerska, T., Leung, R. S., Aaron, S. D., Ayas, N., Sandoz, J. S., & Gershon, A. S. Cardiovascular Outcomes and All-Cause Mortality in Patients with Obstructive Sleep Apnea and Chronic Obstructive Pulmonary Disease (Overlap Syndrome). Annals of the American Thoracic Society. 2019;16(1):71–81.

2. Punjabi, N.M., Newman, A.B., Young, T.B., Resnick, H.E., and Sanders, M.H. Sleep-disordered breathing and cardiovascular disease: an outcome-based definition of hypopneas. Am J Respir Crit Care Med. 2008;177:1150–1155

3. Nagayoshi, M., Punjabi, N. M., Selvin, E., Pankow, J. S., Shahar, E., Iso, H., … Lutsey, P. L. Obstructive sleep apnea and incident type 2 diabetes. Sleep Medicine. 2016;25:156–161.

4. Peppard, P.E., Young, T., Barnet, J.H., Palta, M., Hagen, E.W., and Hla, K.M. Increased prevalence of sleep-disordered breathing in adults. Am J Epidemiol. 2013;177:1006–1014

5. Singh, M., Liao, P., Kobah, S., Wijeysundera, D.N., Shapiro, C., and Chung, F. Proportion of surgical patients with undiagnosed obstructive sleep apnoea. Br J Anaesth. 2013;110:629–636

6. Rotenberg, B., George, C., Sullivan, K., and Wong, E. Wait times for sleep apnea care in Ontario: a multidisciplinary assessment. Can Respir J. 2010; 17: 170–174.

7. American Academy of Sleep Medicine Task Force. Sleep-related breathing disorders in adults: Recommendations for syndrome definition and measurement techniques in clinical research. The Report of an American Academy of Sleep Medicine Task Force. Sleep. 1999;22:667–89.

8. American Academy of Sleep Medicine. International Classification of Sleep Disorders. 3rd _{ed. American}

Academy of sleep medicine, Darien, IL, 2014.

9. Balsevičius, T., Šiupšinskienė N., Balseris S., Rauba D., Vaitukaitienė G. Suaugusiųjų obstrukcinės miego

apnėjos šiuolaikinė diagnostika ir chirurginis gydymas: otorinolaringologiniai aspektai. Mokomoji knyga. 2018;1:7.

10. Asghari, Alimohamad, and Fatemeh Mohammadi. Is Apnea-Hypopnea Index a proper measure for

Obstructive Sleep Apnea severity?. Medical journal of the Islamic Republic of Iran. 2013; vol. 27,161-2.

11. Lavie P. Incidence of sleep apnea in a presumably healthy working population: a significant relationship

with excessive daytime sleepiness. Sleep 1983;6:312-8.

12. Gislason T, Almqvist M, Eriksson G, et al. Prevalence of sleep apnea syndrome among Swedish men--an

epidemiological study. J Clin Epidemiol 1988;41:571-6.

13. Cirignotta F, D’Alessandro R, Partinen M, et al. Prevalence of every night snoring and obstructive sleep

apnoeas among 30-69-year-old men in Bologna, Italy. Acta Neurol Scand 1989;79:366-72.

14. Osman, A. M., Carter, S. G., Carberry, J. C., & Eckert, D. J. Obstructive sleep apnea: current perspectives.

Nature and Science of Sleep. 2018; Vol. 10, 21–34.

15. Aurora, R. N., Collop, N. A., Jacobowitz, O., Thomas, S. M., Quan, S. F., & Aronsky, A. J. Quality

Measures for the Care of Adult Patients with Obstructive Sleep Apnea. Journal of Clinical Sleep Medicine. 2015.

16. Laratta, C. R., Ayas, N. T., Povitz, M., & Pendharkar, S. R. Diagnosis and treatment of obstructive sleep

apnea in adults. Canadian Medical Association Journal. 2017; 189(48), E1481–E1488.

17. Barreiro, B. Obstructive Sleep Apnea and Metabolic Syndrome in Spanish Population. The Open

Respiratory Medicine Journal. 2013; 7(1), 71–76.

18. Nakayama-Ashida Y, Takegami M, Chin K, et al. Sleep-disordered breathing in the usual lifestyle setting

as detected with home monitoring in a population of working men in Japan. Sleep 2008;31:419-25.

19. Sharma SK, Kumpawat S, Banga A, et al. Prevalence and risk factors of obstructive sleep apnea syndrome

in a population of Delhi, India. Chest 2006;130:149-56.

20. Kim J, In K, Kim J, et al. Prevalence of sleep-disordered breathing in middle-aged Korean men and

women. Am J Respir Crit Care Med 2004;170:1108-13.

21. Ip MS, Lam B, Lauder IJ, et al. A community study of sleep-disordered breathing in middle-aged Chinese

men in Hong Kong. Chest 2011;119:62-9.

22. Bearpark H, Elliott L, Grunstein R, et al. Snoring and sleep apnea. A population study in Australian

men. Am J Respir Crit Care Med 1995;151:1459-65.

23. Jordan, A. S., McSharry, D. G., & Malhotra, A. Adult obstructive sleep apnoea. The Lancet. 2014;

383(9918), 736–747.

24. Arnardottir, E. S., Bjornsdottir, E., Olafsdottir, K. A., Benediktsdottir, B., & Gislason, T. Obstructive sleep

apnoea in the general population: highly prevalent but minimal symptoms. European Respiratory Journal. 2015; 47(1), 194–202.

25. Kim, J. B., Seo, B. S., & Kim, J. H. Effect of arousal on sympathetic overactivity in patients with

obstructive sleep apnea. Sleep Medicine. 2019.

26. Pham LV, Schwartz AR. The pathogenesis of obstructive sleep apnea. J Thorac Dis. 2015;7(8):1358–1372. 27. Young, T., Finn, L., Peppard, P.E. et al. Sleep disordered breathing and mortality: eighteen-year follow-up

of the Wisconsin sleep cohort. Sleep. 2008; 31: 1071–1078.

28. Imayama, I., & Prasad, B. Role of Leptin in Obstructive Sleep Apnea. Annals of the American Thoracic

Society. 2017;14(11): 1607–1621.

29. Shapiro, S. D., Chin, C.-H., Kirkness, J. P., McGinley, B. M., Patil, S. P., Polotsky, V. Y., … Schwartz, A.

R. Leptin and the control of pharyngeal patency during sleep in severe obesity. Journal of Applied Physiology. 2014; 116(10): 1334–1341.

30. Kulkas, A., Duce, B., Leppänen, T., Hukins, C., & Töyräs, J. Gender differences in severity of desaturation

events following hypopnea and obstructive apnea events in adults during sleep. Physiological Measurement. 2017; 38(8), 1490–1502.

31. Nagayoshi M, Yamagishi K, Tanigawa T, et al. Risk factors for snoring among Japanese men and women:

a community-based cross-sectional study. Sleep Breath 2011;15:63-9.

32. Franklin KA, Sahlin C, Stenlund H, et al. Sleep apnoea is a common occurrence in females. Eur Respir J.

2013;41:610-5.

33. Huang, T., Lin, B. M., Redline, S., Curhan, G. C., Hu, F. B., & Tworoger, S. S. Type of Menopause, Age at

Menopause, and Risk of Developing Obstructive Sleep Apnea in Postmenopausal Women. American Journal of Epidemiology. 2018; 187(7), 1370–1379.

34. Veasey, S. C., & Rosen, I. M. Obstructive Sleep Apnea in Adults. New England Journal of Medicine.

2019; 380(15), 1442–1449.

35. Saboisky, J. P., Stashuk, D. W., Hamilton-Wright, A., Trinder, J., Nandedkar, S., & Malhotra, A. Effects of

Aging on Genioglossus Motor Units in Humans. PLoS ONE. 2014; 9(8), e104572.

36. Castronovo, V., Zucconi, M. et al. Prevalence of habitual snoring and sleep-disordered breathing in

preschool aged chidren in an Italian community. J. Pediatr. 2003; 142: 377–382.

37. Casale, M., Pappacena, M., Rinaldi, V., Bressi, F., Baptista, P., & Salvinelli, F. Obstructive Sleep Apnea

Syndrome: From Phenotype to Genetic Basis. Current Genomics. 2009; 10(2), 119–126.

38. Pierre-Charles Neuzeret, Frédéric Gormand, Philippe Reix, Sandrine Parrot, Jean-Pierre Sastre, Colette

Buda, Gérard Guidon, Kazuya Sakai, Jian-Sheng Lin. A New Animal Model of Obstructive Sleep Apnea Responding to Continuous Positive Airway Pressure. Sleep. 2011 Apr 1; 34(4): 541–548.

39. Khayat, R., & Pleister, A. Consequences of Obstructive Sleep Apnea. Sleep Medicine Clinics. 2016;11(3),

273–286.

40. Tkacova R, Dorkova Z. Clinical presentations of OSA in adults. Eur Respir Monogr. 2010;50:86–103. 41. Basoglu OK, Tasbakan MS. Gender differences in clinical and polysomnographic features of obstructive

sleep apnea: a clinical study of 2827 patients. Sleep Breath. 2018; 22(1):241-249.

42. Janssen, K. C., Phillipson, S., O’Connor, J., & Johns, M. W. Validation of the Epworth Sleepiness Scale for

Children and Adolescents using Rasch analysis. Sleep Medicine. 2017; 33, 30–35.

43. Epstein LJ, Kristo D, Strollo PJ Jr, et al. Clinical guideline for the evaluation, management and long-term

care of obstructive sleep apnea in adults. J Clin Sleep Med. 2009;5(3):263–276.

44. Sateia, M. J. International Classification of Sleep Disorders-Third Edition. Chest. 2014; 146(5), 1387–

1394.

45. Chung F, Yegneswaran B, Liao P, Chung SA, Vairavanathan S, Islam S, et al. STOP questionnaire: a tool

to screen patients for obstructive sleep apnea. Anesthesiology. 2008;108(5):812-21.

46. Kuczyński, W., Mokros, Ł., Stolarz, A., & Białasiewicz, P. The utility of STOP-BANG questionnaire in

the sleep-lab setting. Scientific Reports. 2019; 9(1).

47. Taylor, E., Zeng, I., & O’Dochartaigh, C. The reliability of the Epworth Sleepiness Score in a sleep clinic

population. Journal of Sleep Research. 2018; 28(2), e12687.

48. Miliauskas, S., Sakalauskas, R. Mieguistumą lemiantys veiksniai sergant obstrukcine miego apnėja.

Medicina (Kaunas) 2003; 39 (3): 232-236.

49. Wild D, Grove A, Martin M, Eremenco S, McElroy S, Verjee-Lorenz A, Erikson P. Principles of Good

Practice for the Translation and Cultural Adaptation Process for Patient-Reported Outcomes (PRO) Measures: report of the ISPOR Task Force for Translation and Cultural Adaptation.Value Health. 2005; 8(2):94-104.

50. Guillemin F, Bombardier C, Beaton DJ. Cross-cultural adaptation of health-related quality of life measures:

literature review and proposed guidelines. Clin Epidemiol. 1993; 46(12):1417-32.

self-report measures. MBSpine (Phila Pa 1976). 2000; 25(24):3186-91.

52. Duarte, R. L. de M., Fonseca, L. B. de M., Magalhães-da-Silveira, F. J., Silveira, E. A. da, & Rabahi, M. F.

(2017). Validation of the STOP-Bang questionnaire as a means of screening for obstructive sleep apnea in adults in Brazil. Jornal Brasileiro de Pneumologia, 43(6), 456–463.

53. Prasad, K. T., Sehgal, I. S., Agarwal, R., Nath Aggarwal, A., Behera, D., & Dhooria, S. Assessing the

likelihood of obstructive sleep apnea: a comparison of nine screening questionnaires. Sleep and Breathing. 2017; 21(4), 909–917.

54. Xia, M., Liu, S., Ji, N., Xu, J., Zhou, Z., Tong, J., & Zhang, Y. BMI 35 kg/m2 does not fit everyone: a

modified STOP-Bang questionnaire for sleep apnea screening in the Chinese population. Sleep and Breathing. 2018; 22(4), 1075–1082.

55. Abrishami, A., Khajehdehi, A., & Chung, F. A systematic review of screening questionnaires for

obstructive sleep apnea. Canadian Journal of Anesthesia/Journal Canadien D’anesthésie. 2010; 57(5), 423– 438.

56. Chung F, Yegneswaran B, Liao P, Chung SA, Vairavanathan S, et al. STOP questionnaire: a tool to screen

patients for obstructive sleep apnea. Anesthesiology. 2008;108:812–821.

57. Kurtis, M. M., Balestrino, R., Rodriguez-Blazquez, C., Forjaz, M. J., & Martinez-Martin, P. A Review of

Scales to Evaluate Sleep Disturbances in Movement Disorders. Frontiers in Neurology. 2018;9.

58. Nagappa M, Liao P, Wong J, Auckley D, Ramachandran SK, Memtsoudis S, et al. Validation of the

STOP-Bang questionnaire as a screening tool for obstructive sleep apnea among different populations: a systematic review and meta-analysis. PLoS One. 2015;10(12):e0143697.

59. Chung, F., Abdullah, H. R., & Liao, P. STOP-Bang Questionnaire. Chest. 2016; 149(3), 631–638.

60. Bille DJ, Bille-Hasselstrøm C, Petersen CG. Translation and validation of the Stop-Bang Questionnaire for

obstructive sleep apnoea into Danish. Dan Med J. 2015;62(12):A5158.

61. Sadeghniiat-Haghighi K, Montazeri A, Khajeh-Mehrizi A, Ghajarzadeh M, Alemohammad ZB, Aminian

O, et al. The STOP-BANG questionnaire: reliability and validity of the Persian version in sleep clinic population. Qual Life Res. 2015;24(8):2025-30.

62. Duarte, R. L. de M., Fonseca, L. B. de M., Magalhães-da-Silveira, F. J., Silveira, E. A. da, & Rabahi, M. F.

Validation of the STOP-Bang questionnaire as a means of screening for obstructive sleep apnea in adults in Brazil. Jornal Brasileiro de Pneumologia. 2017; 43(6), 456–463.

63. Reis R, Teixeira F, Martins V, Sousa L, Batata L, Santos C, et al. Validation of a Portuguese version of the

STOP-Bang questionnaire as a screening tool for obstructive sleep apnea: Analysis in a sleep clinic. Rev Port Pneumol (2006). 2015;21(2):61-8.

64. Alhouqani S, Al Manhali M, Al Essa A, Al-Houqani M. Evaluation of the Arabic version of STOP-Bang

questionnaire as a screening tool for obstructive sleep apnea. Sleep Breath. 2015;19(4):1235-40.

65. Shah N, Hanna DB, Teng Y, Sotres-Alvarez D, Hall M, Loredo JS, et al. Sex-specific prediction models for

sleep apnea from the Hispanic Community Health Study/Study of Latinos. Chest. 2016;149(6):1409- 18.

66. BaHammam, A. S., Al-Aqeel, A. M., Alhedyani, A. A., Al-Obaid, G. I., Al-Owais, M. M., & Olaish, A. H.

The Validity and Reliability of an Arabic Version of the STOP-Bang Questionnaire for Identifying Obstructive Sleep Apnea. The Open Respiratory Medicine Journal. 2015; 9(1), 22–29.

67. Alruwaili, H., Ahmed, A., Fatani, A., Al-Otaibi, K., AL-Jahdali, S., Ali, Y., … AL-Jahdali, H. Symptoms

and risk for obstructive sleep apnea among sample of Saudi Arabian adults. Sleep and Biological Rhythms. 2015; 13(4), 332–341.

68. Suliman, L., Elmorsy, A., Shalabi, N., & Moawed, M. Value of STOP-BANG and Berlin questionnaires in

the diagnosis and severity prediction of obstructive sleep apnea hypopnea syndrome. Egyptian Journal of Bronchology. 2017;11(4), 367.

69. Chung, F., Subramanyam, R., Liao, P., Sasaki, E., Shapiro, C., & Sun, Y. High STOP-Bang score

indicates a high probability of obstructive sleep apnoea. British Journal of Anaesthesia. 2012; 108(5), 768–775.

70. Chang, K. W., Steward, D. L., Tabangin, M. E., Altaye, M., Malhotra, V., & Patil, R. D. Clinical

use of the STOP-BANG questionnaire to determine postoperative risk in veterans. The Laryngoscope. 2018; 129(1), 259–264.

PRIEDAS Nr. 1

Ūgis____________ Svoris______________ Amžius___________ Lytis______________

STOP-BANG OBSTRUKCINĖS MIEGO APNĖJOS KLAUSIMYNAS

STOP

Ar jūs garsiai knarkiate (garsiau nei kalbate ar pakankamai garsiai, kad būtumėt išgirsti už uždarų durų)?

Taip Ne

Ar jūs dažnai jaučiatės pavargęs, nuilsęs ar mieguistas dienos metu?

Taip Ne

Ar kas nors yra pastebėjęs, kad miego metu jūs nustojate kvėpuoti?

Taip Ne

Ar sergate arba esate gydomas dėl padidėjusio kraujo spaudimo?

Taip Ne

BANG

KMI daugiau nei 35kg/m2? Taip Ne

Amžius daugiau nei 50 metų? Taip Ne

Kaklo apimtis didesnė nei 40 cm? Taip Ne

Lytis: vyriška? Taip Ne

GALUTINIS BALAS:

Aukšta OMA rizika - TAIP 5-8 Vidutinė OMA rizika - TAIP 3-4 Maža OMA rizika - TAIP 0-2