Inga Bastyt÷

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS

GYVULININKYSTöS KATEDRA

Inga Bastyt÷

DB, F

, F

ir F

/VICTOR MIŠRŪNŲ VEISLIŲ KIAULAIČIŲ

PENöJIMOSI IR MöSINIŲ SAVYBIŲ PALYGINIMAS

LAIKANT ANT BETONINIŲ GRINDŲ

Magistro darbas

Darbo vadovas:

Prof. habil. dr. R. Gružauskas

Magistro darbas atliktas 2008 – 2009 metais UAB “Girkalnio kiaulių kompleksas”, Raseinių rajonas.

Magistro darbą paruoš÷: Inga Bastyt÷ (Vardas., pavard÷)

(parašas)

Magistro darbo vadovas: Prof. habil. dr. R. Gružauskas (LVA Gyvulininkyst÷s katedra)

(parašas)

Magistro darbo konsultant÷: dr. V. Šarkūnien÷ (LVA Gyvulininkyst÷s katedra)

(parašas)

Recenzentas:

TURINYS

1.

ĮVADAS

6

2.

LITERATŪROS APŽVALGA

8

2.1. Kiaulių veisl÷s

8

2.2. Kiaulių kryžminimas

13

2.3. Penimų kiaulių auginimas

13

2.3.1. Kiaulių š÷rimas

14

2.3.2. Mikroklimatas kiaulių auginomo patalpose

15

2.3.3. Osteochondroz÷s pasireiškimas

16

3.

Tyrimų metodai ir medžiaga

18

3.1. Mokslinio bandymo schema

18

3.2. Mokslinio bandymo atlikimo vieta

19

3.3. Kiaulių selekcijos tikslai

21

3.4. Kiaulaičių grupavimas

22

3.5. Kiaulių vertinimas PIGLOG 105 aparatu

23

3.6. Kialaičių augimo nustatymo metodika

24

3.7. Pašarų sunaudojimo nustatymo metodika

25

3.8. Kiaulių sveikatingumas

25

3.9. M÷sinių savybių nustatymas

26

3.10. Ekonominio efektyvumo skaičiavimas

29

3.11. Statistin÷ duomenų analiz÷

29

4.

TYRIMŲ REZULTATAI

30

4.1. Kiaulaičių priesvoris bei pašarų sąnaudos per visą pen÷jimo

4.2. Kiaulaičių pen÷jimosi savyb÷s atskirais pen÷jimo laikotarpiais 32

4.3. Skerdimo duomenys

35

4.4. Ekonominio efektyvumo apskaičiavimas

38

5.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

40

6.

SUMMARY

43

7.

LITERATŪROS ŠALTINIAI

46

8.

PRIEDAI

49

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

JAV – Jungtin÷s Amerikos Valstijos Kg – kilogramai koef. – koeficientas L – Landrasai LB – Lietuvos baltoji mm – milimetrai Pj – Pjetr÷nai R – regresija r – koreliacija

1. ĮVADAS

Visais laikais Lietuvoje kiaulininkyst÷ buvo svarbi gyvulininkyst÷s šaka (Gapšys A., 2005). 2010 m. kiaulių skaičius tur÷tų siekti 1,7 mln., tačiau 2005 m. tur÷jome tik 1 mln. kiaulių. (Mieliauskait÷ V., 2006).

2009 metų sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 923,2 tūkst. kiaulių. (http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6721).

Did÷jant kiauliu skaičiui Lietuvoje ir visame pasaulyje yra diegiami nauji įrengimai, taikomos naujos auginimo technologijos kiaulininkyst÷s ūkiuose.

Kiaulių sveikatingumas, kiaulienos kokyb÷ bei gamybos s÷km÷ priklauso nuo daugelio faktorių: veisiamų kiaulių produktyvumo, š÷rimo ir laikymo sąlygų, sugeb÷jimo pritaikyti veisime įvairių veislių derinimą, panaudoti jų genetinį potencialą gaminant geros kokyb÷s prekinę produkciją (Šveistys J. ir kt., 2005).

Intensyvios kiaulininkyst÷s šalyse m÷sai daugiausia auginami mišrūnai, gauti mišrinant motinines ir t÷vines linijas arba veisles. Nustatant skirtingus tikslus ir reikalavimus motinin÷ms ir t÷vin÷ms linijoms, kiaulių genetinį ger÷jimą galima paspartinti 20 %.

Did÷jant kiaulių raumeningumui, did÷ja ir jų jautrumas stresams, jos darosi lepios ir labai reiklios aplinkos sąlygoms (Jukna Č. ir kt., 2006).

Lietuvoje kiaulių auginimas turi senas tradicijas. Bendroje m÷sos gamybos struktūroje kiauliena sudaro apie 40 proc. Pagrindin÷ kiaulių veisl÷ šalyje yra Lietuvos baltosios. Be jų auginamos didžiosios baltosios, landrasai ir jorkšyrai. Siekiant padidinti veisiamų kiaulių augimo spartą ir raumeningumą, ieškoma tinkamų veislių derinių.

Gana ilgai kiaulių selekcija buvo vykdoma pagal augimo spartą ir lašinių storį.

Daryti įtaką skerdenos kokybei galima dar parenkant gyvulius poravimui pagal jų vertinimo ultragarsiniais lašinių storio nustatymo prietaisais rezultatus (Jukna Č. ir kt., 2006).

Kiauliena yra viena iš labiausiai naudojamų m÷sos rūšių pasaulyje, iš jos vidutiniškai gaunama apie 38% per dieną iš m÷sos gaunamų baltymų. Tačiau kiaulienos vartojimas skirtingose vietose labai skiriasi, labiausiai ji valgoma vakarietiškoje civilizacijoje, o islamiškose šalyse draudžiama visai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiauliena).

Darbo tikslas:

● Įvertinti keturių veislių (DB, F1, F2 ir F2/victor) kiaulaičių pen÷jimosi ir m÷sines savybes laikant ant betoninių grindų.

Darbo uždaviniai:

● Įvertinti ir nustatyti keturių veislių (DB, F1, F2 ir F2/victor) kiaulaičių pen÷jimosi savybes; ● Nustatyti keturių veislių (DB, F1, F2 ir F2/victor) kiaulaičių m÷sines savybes.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Kiaulių veisl÷s

DIDŽIŲJŲ BALTŲJŲ KIAULIŲ VEISLö. Išvesta Anglijoje 1868 metais ir buvo laikoma seniausia veisle, o 1884 metais buvo įrašyta į veislinių kiaulių knygą.

(http://www.thepigsite.com...boars).

Tai viena pagrindinių pasaulio kiaulių veislių, primenant ir tai, kad Jorkšyrų kiaulių veisl÷, sutinkama JAV ir Kanadoje, yra tiesioginiai Didžiųjų baltųjų kiaulių palikuonys. Didžiosios baltosios kiaul÷s (1 paveikslas) yra apibūdinamos kaip gana šiurkščios ir tvirtos konstitucijos veisl÷, galinti atsispirti įvairiems klimato ir aplinkos faktoriams. Jų geb÷jimas kryžmintis ir gerinti kitas veisles, padar÷ šią veislę naudinga daugelyje pasaulio šalių, kuriose yra vystoma komercin÷ kiaulininkyst÷. Didžiosios baltosios kiaul÷s yra vertinamos d÷l didelių vadų, gero pieningumo bei puikaus motinyst÷s instinkto.

1 pav. DB veisl÷s kiaul÷ (http://www.vkvs.lt...knyga.pdf)

PJETRöNŲ KIAULIŲ VEISLö. Veisl÷ išvesta Belgijoje. Yra keletas kilm÷s hipotezių. Labiausiai tik÷tina, kad pjetr÷nai (2 paveikslas) išvesti mišrinant berkšyrų (3 paveikslas), didžiųjų baltųjų (4 paveikslas) ir kitas veisles (http://www.vkvs.lt...knyga.pdf).

2 pav. Pjetr÷nų veisl÷s kiaul÷ (www.fwi.co.uk...livestock/)

3 pav. Berkšyrų veisl÷s kiaul÷ (www.smallicombe.com...html)

Pjetr÷nai yra vidutinio dydžio, kūnas baltos spalvos su juodomis d÷m÷mis (http://www.ansi.okstate...htm). Pjetr÷nų veisl÷s kiaulių labai gerai išvystyti raumenys ir kumpiai. Tačiau kiaul÷s jautrios stresams, nelabai vislios: veda vidutiniškai po 8 - 9 paršelius (http://www.vkvs.lt...knyga.pdf).

LANDRASŲ KIAULIŲ VEISLö. Tai pasaulinį pripažinimą pelniusi kiaulių veisl÷, išvesta selekcionuojant Danijos vietines ilgaauses Jutlandijos kiaules, 19 a. pabaigoje ( 5 paveikslas).

Tai bekoninio tipo kiaul÷s. S÷kmingai suderintos geros reprodukcin÷s savyb÷s su išskirtinai geru pen÷jimusi bei m÷singumu (http://lt.wikipedia.org..._kiaul%C4%97s). Yra Skandinavijos, Danijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos landrasai (LR ŽŪM. LVA gyvulininkyst÷s institutas, Baisogala, 2007).

Jų liemuo, kaklas ir galva ilgi, krūtin÷ siaura, bet gili, kumpiai platūs (truputį plokšti), ausys didel÷s, krintančios ant akių, oda balta, plona, lygi, be pigmentinių d÷mių, apaugusi vidutinio tankio baltais šeriais.

Suaugę kuiliai sveria 350 – 360 kg, kūno ilgis 180 – 185 cm, paršaved÷s sveria 260 kg, kūno ilgis – 165 cm, vislumas 11 – 12 paršelių, pieningumas 52 – 55 kg. Landrasai ilgą laiką buvo selekcionuojami augimo spartos ir m÷singumo didinimo kryptimi, tod÷l šios veisl÷s kiaul÷s gerai panaudoja pašarų azotą (vieną pagrindinį m÷sos baltymų elementą). Baltymų sintez÷ žymiai intensyvesn÷ nei didžiųjų baltųjų ar kitų veislių kiaulių. 1978 metais Landrasai buvo įvežti į Lietuvą. Gerai tinka kryžminti su Lietuvos baltosiomis ir kitų veislių kiaul÷mis (http://lt.wikipedia.org...kiaul%C4%97s).

Pramoninio kryžminimo deriniuose landrasai naudojami tiek kaip motinin÷, tiek ir kaip t÷vin÷ forma.Landrasai sudaro apie 42% visų Lietuvoje veisiamų kiaulių(Razmait÷ V. ir kt., 2007).

DIUROKŲ VEISLöS KIAULöS. Diurokai – kiaulių veisl÷ išvesta JAV, kilm÷ ne visai aiški. Manoma, kad gali būti išvesta iš į JAV patekusių Gvin÷jos kranto rusvai rudų ar ispanų bei portugalų atvežtų kiaulių, ar rusvo tipo berkšyrų, iš kurių pirmiausia susiformavo du rudų kiaulių tipai. Toliau vykdant šių tipų selekciją buvo sukurta diurokų veisl÷ (6 paveikslas).

6 pav. Diurokų veisl÷s kiaul÷ (www.pigsmightfly.eu...duroc.htm)

Kiaul÷s stambios, stiprios konstitucijos. Jų šeriai – nuo šviesiai auksin÷s iki tamsiai rudos spalvos, ausys - nul÷pusios. Kiaul÷s labai intensyviai auga, yra labai raumeningos.

Diurokų lašiniai nestori, tod÷l tai viena perspektyviausių t÷vinių veislių, nes gauti mišrūnai pasižymi aukštos kokyb÷s skerdenomis ir m÷sa.

Norint padidinti hibridinių paršavedžių ištvermingumą, diurokus bandoma panaudoti kaip tarpinę veislę ar įterpti jų genų į motinų linijas. Diurokai vertinami dar ir tod÷l, kad jų raumenyse esantys riebalai pagerina m÷sos kokybę. Aukštos veislin÷s vert÷s diurokus augina Kanada ir JAV. Šiuo metu yra išvesta ir baltų diurokų, pagal DNR testą išskyrus homozigotinius individus, nes pramon÷ labiausiai pageidauja baltos spalvos kiaulių, bet balti diurokai plačiau nepaplito (http://lt.wikipedia...Diurokai).

TRICROSS KIAULöS. Ši balta, stresui atspari kiaulait÷ gerai pasisavina pašarus, tod÷l pasižymi išskirtiniu svorio augimu nuo gimimo iki atjunkymo, o taip pat ir geru vislumu (7 paveikslas).

7 pav. Tricross veisl÷s kiaul÷s (UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“, 2009)

Kiaulait÷s maksimaliai naudojant heterozę buvo išvestos iš 3 grynaveislių motininių linijų. Didžiųjų baltųjų ir Landrasų linijų kiaul÷s, selekcionuotos daugiau nei 40 metų ir turinčios silpną augimą, buvo kryžminamos su patobulintomis Diurokų veisl÷s kiaul÷mis, kad jos būtų ištvermingos, vislios ir gerai pasisavintų pašarus.

Tricross kiaulaičių savyb÷s:

- Konstitucijos tvirtumas. - Atsparumas ligoms.

2.2. Kiaulių kryžminimas

Šiuolaikin÷ selekcijos užduotis – pasiekti, kad auginamos kiaul÷s kauptų kuo mažiau riebalų, jų raumenų mas÷ būtų kuo didesn÷ (Cameron, 1998). Vienas iš daugelio veiksnių, sąlygojančių kiaulių m÷sines savybes, raumenų išeigą skerdenoje bei m÷sos fizin÷s savybes ir cheminę sud÷tį, yra veisl÷ (Klimas R. ir kt., 1999).

Daugiau neriebios kiaulienos gaunama atrenkant didesnio raumeningumo kiaules ir jas kryžminant.

Yra nustatyta, kad heteroz÷ būdinga ne kiekvienam veislių deriniui ir kryžminant pasireiškia ne kiekvieno ūkiškai naudingo požymio heteroz÷. Skirtingų veislių mišrinimas ne visada padidina paršavedžių vislumą, bet beveik visada turi teigiamos įtakos paršelių išsivystymui. Atjunkomi dviejų veislių mišrūnai sveria 8,1 - 25,6 % daugiau negu grynaveisliai paršeliai.

Mišrinimas daro teigiamą įtaką kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷ms savyb÷ms. Šių požymių atžvilgiu heteroz÷ ryškiausia, kai mišrinamos trys veisl÷s. Trijų veislių mišrūnų, palyginti su grynaveisliais, 16,3 – 25,4 % geresn÷s pen÷jimosi savyb÷s, plonesni lašiniai ties 6 – 7 šonkauliais, didesnis ilgiausiojo nugaros raumens plotas ir raumeningumas.

Ypač ryškus heteroz÷s efektas gautas kryžminant F1 kartos Vokietijos landrasų ir Švedijos jorkšyrų (VL x ŠJ) mišrūnes su diurokų veisl÷s kuiliais. Tokio trijų veislių mišrinimo rezultatas - vidutin÷ 11,2 paršelio vada, kurios kiekvienas paršelis sveria vidutiniškai po 1,64 kg. Tokie hibridiniai paršeliai per parą priauga po 988 g, 100 kg jie sveria po 156 dienų, jų raumeningumas – 54,7 % (Kriauzien÷ ir kt., 2003).

2.3. Penimų kiaulių auginimas

Kiaul÷s yra labai jautrios laikymo sąlygoms. Blogose sąlygose jos greitai suserga ir nenormaliai elgiasi. Paršaved÷s paprastai yra laikomos atskiruose garduose su atitverta vieta paršeliams, kad kiaul÷ jų neužgultų. Pakratai padeda išvengti kojų susirgimo ir sužeidimų. Normaliai elgdamosi kiaul÷s yra aktyvios, smalsios, jos m÷gsta knisti, voliotis ir bendrauti su kitais gyvuliais.

Tai jos daro instinktyviai, bet tam turi įtakos ir aplinka. Kiaul÷s yra labai švarūs gyvuliai, bet dažniausiai jos būna tokiose vietose, kur kaupiasi srutos. Tod÷l reikia atskirti jų gul÷jimo ir tuštinimosi vietas (Selegovska E., 2006).

Penimos kiaul÷s laikomos grup÷mis, po 10-15 gyvulių viename garde. Joms skiriama po 30 cm š÷ryklos kiekvienai bei po 0,8 m² gardo ploto.

2.3.1. Kiaulių š÷rimas

Kiaulių virškinimo traktas yra labai panašus į žmogaus virškinimo traktą. Jis labiau tinka koncentruotiems pašarams su nedideliu žol÷s kiekiu. Kiaul÷, kaip polifaginis gyvulys, ÷da viską, kas jai duodama, bet, norint, kad ji greičiau augtų, mes turime žinoti, kokius pašarus įtraukti į jos racioną.

Nuo sudarytos š÷rimo programos priklauso penimų kiaulių liesos m÷sos procentas. Taip pat liesos m÷sos kiekis priklauso nuo gyvulio lyties, patalpų kur yra penimos kiaul÷s temperatūros bei nuo genotipo. Norint užauginti kiaules, kurių liesos m÷sos procentas būtų didelis, būtina atsižvelgti į anksčiau min÷tus faktorius (www.genome.iastate...finish.pdf -).

Pašaro racionų sudarymas kiaul÷ms yra sud÷tingas uždavinys, nes reikia, kad pašaras būtų efektyviai suvartojamas ir duotų didžiausią svorio prieaugį, o pašarų racionas būtų ekonomiškai pakankamai pagrįstas. Kiaulių š÷rimui galima naudoti įvairius pašarus, net tokius, kurie anksčiau buvo laikomi atliekomis (Selegovska E., 2006).

Koncentruotieji pašarai yra pagrindinis pašaras kiaul÷ms, nes juose mažai vandens, ląstelienos ir daug maisto medžiagų. Į šią pašarų grupę įeina varpinių ir ankštinių javų grūdai, technin÷s gamybos atliekos – s÷lenos, išspaudos, rupiniai ir kt. (http://www.organic.lt...158).

Šeriant penimas kiaules, svarbiausia gauti kuo daugiau geros kokyb÷s skerdienos, esant kuo mažesn÷ms pašarų sąnaudoms. Tod÷l kiaules reiktų šerti taip, kad per parą priaugtų ne mažiau kaip 600 – 650 g. Augančias penimas kiaules būtina šerti pilnaverčiais pašarais, kuriuose būtų pakankamai energijos, proteinų, mineralinių medžiagų bei vitaminų (Šveistys J. ir kt., 2005).

2.3.2. Mikroklimatas kiaulių auginimo patalpose

Patalpose susidarantis mikroklimatas kompleksiškai veikia gyvulius. Vieni mikroklimato parametrai tam tikromis sąlygomis būna pagrindiniai – į juos gyvulio organizmas reaguoja, o kiti sustiprina arba susilpnina jų veikimą (Šveistys J. ir kt., 2005).

Kiaulidžių mikroklimatas – tai ne vien patalpos temperatūra bei oro jud÷jimo greitis. Patalpos mikroklimatas yra fizinių, cheminių ir biologinių parametrų visuma, kuri aktyviai veikia gyvulius. Kiaulidžių mikroklimatas priklauso nuo daugelio faktorių (1 lentel÷):

- patalpos oro temperatūros; - santykinio oro dr÷gnumo; - oro jud÷jimo greičio; - apšvietimo;

- žalingų dujų koncentracijos; - oro užterštumo bakterijomis.

1 lentel÷. Mikroklimato parametrai

Faktoriai Paršaved÷s su paršeliais Nujunkyti paršeliai Penimos kiaul÷s Veislinis prieauglis Patalpos temperatūra, ºC 20(18–22) 20 (18–22) 1 6–18 (14–18) 1 6 (15–18) Santykinis oro dr÷gnumas, proc. 70 (60–80) 70 (60–80) 75 (60–85) 70 (60–80)

Oro jud÷jimo greitis, m/s: žiemą vasarą 0,15 0,40 0,2 0,5–1,0 0,2 0,5–1,0 0,3 0,5–1,0 Leistina žalingų dujų

koncentracija: anglies dioksidas, proc.; amoniakas, mg/kub. m; sieros vandenilis, mg/kub. m2 0,2 15,0 5,0 0,2 15,0 5,0 0,2 20,0 10,0 0,2 15,0 5,0

Svarbus faktorius kiaulių sveikatai, reprodukcijai ir produktyvumui yra patalpos apšvietimas. Apšvietimas kiaulid÷se yra natūralus ir dirbtinis. Normalu, kai dirbtinis apšvietimas grindų bei darbo vietos lygyje yra 50–100 liuksų.

Kiaulių sveikatą neigiamai veikia triukšmas. Kiaulių patalpose triukšmas netur÷tų būti didesnis kaip 70 decibelų (Paulauskas E., 2009).

Tik sudarius tinkamą mikroklimatą galima tik÷tis išauginti sveikus gyvulius, kurių produktyvumas bus maksimalus (Šveistys J. ir kt., 2005).

2.3.3. Osteochondroz÷s pasireiškimas

Osteochondroz÷ – sąnarius deformuojanti kaulinio ir kremzlinio audinių liga, d÷l kurios sumaž÷ja galūnių (kojų) tvirtumas, tod÷l kiaul÷s pradeda šlubuoti, nepaeina (Klimas R. ir kt., 2006).

Jokių specifinių osteochondroz÷s gydymo metodų n÷ra. Tačiau, jei kiaul÷s yra laikomos ant slidžių betoninių grindų ir jei pastebima, kad kai kurioms kiaul÷ms pasireiškia kojų silpnumo požymiai, tuojau pat kiaules reiktų perkelti į kitą gardą.

Osteochondroz÷ gali pasireikšti d÷l:

- Netinkamos selekcijos bei kiaulių poravimo. - Kiaulių laikymo ant slidžių betoninių grindų. - D÷l paveldimumo.

- Per didelio lizino kiekio.

- Per mažo mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo...) kiekio.

- Per daug išvystytų užpakalinių kumpių (http://www.thepigsite.com...osteochondrosis-ocd).

Iš grynaveislių kiaulių labiau šia liga linkę sirgti landrasų veisl÷s gyvuliai. Be to, pasteb÷ta, kad kuiliukus - kastratus liga pažeidžia dažniau (50,4 proc.) negu kiaulaites (44,4 proc.). Ši tendencija nustatyta grynaveislių Lietuvos baltųjų, Švedijos jorkšyrų, Vokietijos landrasų, Danijos landrasų, Norvegijos landrasų ir mišrūnų grup÷se.

Daugumos veislių kiaulių priekinių ir užpakalinių kojų sąnariuose nustatyta silpna (1 balo) osteochondroz÷ (2 lentel÷). Labiau pažeidžiami priekinių kojų sąnariai (Klimas R. ir kt., 2006).

2 lentel÷. Osteochondroz÷s įvertinimo kriterijai ( Klimas R. ir kt., 2006)

Balas Sąnario paviršius

Kremzl÷s ir kaulo jungimosi paviršius

0 Lygus ir apvalus

Normalaus storio kremzl÷ ir jos taisyklingas per÷jimas į kaulinį

audinį

1 Lygus ir apvalus

Nežymus kremzl÷s sustor÷jimas ir jos įaugimas į kaulinį audinį

2 Plokščias

Vidutinis kremzl÷s sustor÷jimas ir jos įaugimas į kaulinį audinį

3 Deformuotas

Didelis kremzl÷s sustor÷jimas ir jos įaugimas į kaulinį audinį

4

Deformuotas su besiformuojančiom duobut÷m

Didelis kremzl÷s sustor÷jimas ir jos įaugimas į kaulinį audinį

5

Deformuotas su ryškiais pažeidimais kremzl÷je

Kremzlinio ir kaulinio audinių ryškūs pažeidimai

3. Tyrimo metodai ir medžiaga

3.1. Mokslinio bandymo schema

I grup÷ - Didžiųjų baltųjų kiaulių veisl÷ n=15 kiaulaičių IV grup÷ – F2/Victor (Tricross x m÷sinis kuilys „Victor“sperma). n=14 kiaulaičių II grup÷ - F1 (DBxVL sperma) mišrūnai n=15 kiaulaičių III grup÷ - F2 (F1 x F12 (LxPjxdalis DB (sintetinis kuilys (sperma)))) n=16 kiaulaičių Kiaulaičių pen÷jimosi savybių nustatymas Kiaulaičių skerdimas bei m÷sinių savybių nustatymas Gautų tyrimo duomenų analizavimas ir apdorojimas

3.2. Mokslinio bandymo atlikimo vieta

Bandymas buvo atliekamas 2009 metais. Bandymo vieta - Raseinių r., UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“.

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius naujai pastatytoje gamybin÷je baz÷je įsikūr÷ Girkalnio kiaulių kompleksas. Tai buvo vienas stambesnių kiaulininkyst÷s kompleksų šalyje, kurio projektinis galingumas buvo užauginti ir realizuoti 25 tūkstančius penimų kiaulių per metus. Tuo metu buvo suburtas aukštos kvalifikacijos vadovų, specialistų kolektyvas, įmon÷je dirbo daugiau nei du šimtai darbuotojų. Per pirmą veiklos dešimtmetį buvo pasiekta gana puikių rezultatų. Nemaža dalis užaugintų kiaulių buvo skerdžiamos ir perdirbamos pačios įmon÷s m÷sos ceche. Tačiau šalyje prasid÷jusios permainos neaplenk÷ ir Girkalnio kiaulių komplekso. Keletą kartų keit÷si nuosavyb÷s formos, savininkai. Įmon÷ prad÷jo skęsti skolose.

2001 metų rudenį kiaulių komplekso pastatus įsigijo AB „Kretingos grūdai“ kartu su viena stipriausių Vokietijos veislininkyst÷s kompanijų JSR Hybrid Hirschmann.

Buvo įkurta UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“. Min÷tas Vokietijos kompanijos savininkas Roland Hirschmann, būdamas 70 – ies metų amžiaus, daugiau kaip 40 metų buvo paskyręs veislinių kiaulaičių auginimui.

Įkūrus bendrovę, buvo prad÷ta europinius standartus atitinkanti gamybinių patalpų rekonstrukcija, vakarietiškų technologijų linijų montavimas.

Prieš atnaujinant veiklą trys pirmieji darbuotojai: operatorius Mykolas Gvazdiovas, Lina Vaitiekien÷, dabar vadovaujanti paršiavimosi skyriui, ir įmon÷s direktor÷ Birut÷ Ratkevičien÷ buvo išvykę padirb÷ti ir pasimokyti į Vokietijos veislinių kiaulių fermas. Įgyta patirtis buvo reikalinga darbų pradžioje, kai 2001 metų rudenį iš Vokietijos buvo atvežta 180 vokiškų DB veisl÷s 30-50 kg svorio veislinių kiaulaičių.

Tai buvo labai atsakingas laikotarpis, nuogąstauta, kad kiaulait÷s, patyrusios pervežimo stresą, nesusirgtų, prisitaikytų prie naujų sąlygų.

2002 metų pradžioje kiaulait÷s buvo sus÷klintos pirmai vadai su atsivežta iš Vokietijos kuilių sperma. Šiuo metu įmon÷je yra per 1300 veislinių kiaulių ir daugiau nei 9000 įvairaus amžiaus kiaulaičių. Visi kuiliukai, po atjunkymo (21-25 dienų amžiaus) sveriantys 6 - 8 kg, parduodami tolesniam pen÷jimui į UAB „Biržų bekonas“.

2003 metais UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ buvo pripažintas pirmos grup÷s veislynu. Visa sperma kiaulių s÷klinimui vežama iš Vokietijos. Grynaveisl÷s vokiškos didžiosios baltosios kiaulait÷s s÷klinamos su grynaveislių vokiškų landrasų kuilių sperma ir gaunamos pirmos kartos mišrūn÷s kiaulait÷s. Šios užaugintos kiaulait÷s toliau s÷klinamos vokiškų specialios linijos didžiųjų baltųjų kuilių sperma. Gautos hibridin÷s veislin÷s kiaulait÷s tinka dideliems pramoniniams kiaulių kompleksams bei stambių ūkininkų fermoms, atitinkančioms vakarietiškus standartus.

Pastarieji, įsigiję tokias hibridines kiaulaites, toliau s÷klindami m÷sinio kuilio sperma (geriausiai tinka pjetr÷no ir jorkšyro mišrūnas), gauna labai gerą pen÷jimui prieauglį, pasižymintį tiek ekonomiškumu auginimui tiek gera skerdienos kokybe.

UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ su veislin÷s kiaulait÷m nuolat dalyvauja respublikin÷se veislinių gyvulių, taip pat “Agro Balt“ parodose. Įmonei suteiktas aukšto gyvulių sveikatingumo statusas. Bendrov÷s darbuotojai nelaiko namuose gyvulių, uždrausta lankytis kituose tvartuose, ribojamas lankytojų skaičius gamybin÷se patalpose.

Šiuo metu įmon÷je dirba apie 30 žmonių. Visiems darbuotojams keliami aukšti reikalavimai: pareigingumas, atsakomyb÷ už gamybos rezultatus. Dauguma darbuotojų moka anglų bei vokiečių kalbas. Kalbų mok÷jimas yra didelis privalumas, nes kelis metus gamybai vadovavo zooinžinierius iš Vokietijos Joachim Sheefer. Taip pat kartą per m÷nesį atvažiuoja konsultantas iš Anglijos. Įmon÷s darbuotojai neretai vyksta į Vokietiją kelioms savait÷ms kelti kvalifikaciją.

Ateityje numatoma pl÷sti gamybą iki 2000 paršavedžių, gaunant per metus 44000 paršelių, iš jų realizacijai paruošti per 13000 veislinių kiaulaičių.

Pastaraisiais metais veislin÷s kiaulait÷s parduodamos ne tik į Vokietiją, bet ir į Rytų rinkas: į Rusijos Kaliningrado sritį, Osetiją, Botovo sritį (Kiaulių augintojų asociacija).

3.3. Kiaulių selekcijos tikslai

Motinin÷s linijos selekcijos tikslai:

- Pastovus motininių kiaulių produktyvumo gerinimas.

- Didelis gimusių gyvų paršelių skaičius kiekvieno apsiparšiavimo metu. - Geros motiniškos savyb÷s.

- Spenelių kiekis ir kokyb÷. - Ilgaamžiškumas.

- Augimo energijos padid÷jimas, tuo pat metu išsaugant neriebios m÷sos linijas. - Vienalytiškumas ir atskirų veislių kojų stiprumas bei kaulų struktūros stabilumas.

T÷vin÷s linijos selekcijos tikslai:

- Paros priaugimas.

- Nugaros lašinių sumaž÷jimas. - Liesos m÷sos kiekio padidinimas.

- Vienalytiškumas ir atskirų veislių kojų stiprumas bei kaulų struktūros stabilumas.

Motininių kiaulių atranka, grynų linijų išvedimui:

- Atranka pagal lytinį paj÷gumą. - Atranka iš trečio apsiparšiavimo.

Vertinimo kriterijai:

- Išvaizdos vertinimas. - Bendras įspūdis.

- Motinin÷s kiaul÷s pieno riebumas. - Pieno liaukų išsivystymas.

- BLUP duomenys.

- Kontrolinio pen÷jimo ir auginimo duomenys (UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ asmenin÷ medžiaga, 2009).

3.4. Kiaulaičių grupavimas

Kiaulait÷s buvo suskirstytos į 4 grupes : Didžiųjų baltųjų, F1, F2, F2/Victor. Gyvuliams buvo sudarytos analogiškos sąlygos kiekvienoje grup÷je.

Kiaulait÷s buvo suskirstytos į analogiškas grupes pagal: amžių, masę, augimo intensyvumą, kilmę, veislę, lytį.

Bandymams buvo atrenkamos kiaulait÷s atjunkytos 4 – 6 savaičių. Bandymai truko iki kol kiaulait÷s pasiek÷ realizacinę masę – 95 – 105 kg. Bandymų metu kiaul÷s buvo laikomos vienoje pen÷jimo patalpoje, atskiruose garduose (9 paveikslas).

Visi gyvuliai – kiaulait÷s buvo suženklinti atitinkamos spalvos įsagais ir sunumeruojami. Atsižvelgiant į kiaulių maisto medžiagų poreikį, jos buvo šeriamos visaveršiais kombinuotaisiais pašarais (visaveršiai pašarai atitinka produktų skirtų mitybai privalomųjų saugos reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-225 2003.06.04.; Nr. 3D-259 2004. 04.29.; Nr. 3D-210 2004.04.12.) pagamintais AB „Kretingos grūdai“ pašarų gamykloje. Bandomos kiaulių grup÷s (I, II, III, IV) iki 3 m÷n. kiaul÷s buvo šeriamos priešstartiniu nr. 55, startiniu nr. 50, ir atjunkyti nr. 51 pašaru. Iki 40 kg – pašaras nr. 57-1; iki 60 kg – nr. 57-2; o pabaigai nr. 57-3. Kiaulių grup÷ (IV) iki 3 m÷n. kiaul÷s buvo šeriamos priešstartiniu nr. 55, startiniu nr. 50, ir atjunkyti nr. 51 pašaru. O iki realizacijos buvo šeriama nr. 58-1, nr. 58-2.

Kiekvienam gardui buvo įrengta po vieną girdyklą ir po dvi automatines š÷ryklas.

3.5. Kiaulių vertinimas PIGLOG 105 aparatu

Kiaul÷ms esant gyvoms buvo nustatomas raumenų kiekis, kuris vertinamas ultragarso aparatu PIGLOG 105 (10 paveikslas). Matuojant ultragarsiniu prietaisu kiaulių lašinių ir raumenų storį, gyvulys patalpinamas specialiame gardelyje (fiksuojamas). Įvertinant veislinio prieauglio raumeningumą, atliekami lašinių storio matavimai dvejose nugaros vietose ir vienoje vietoje, - ilgiausio nugaros raumens matavimas.

Pirmas matavimo taškas F1 yra virš 3 ir 4 juosmens slankstelio, 6-7 cm žemiau išilgin÷s nugarkaulio linijos. Tame taške matuojamas tik lašinių storis, kuris yprastai būna ploniausias nugaroje. Taškas F1 gyvai kiaulei nustatomas sekančiai: nuo paskutinio šonkaulio į kaudalinę pusę atsitraukiant 10 cm. Antras matavimo taškas F2 yra virš 11-12 šonkaulio, 6-7 11 cm žemiau išilgin÷s nugarkaulio linijos. Tame taške matuojamas lašinių ir ilgiausio nugaros raumens storis. Taškas F2 surandamas atsitraukus 10 cm į kranialinę pusę nuo paskutinio šonkaulio.

Matuojamas gyvulys gardelyje turi stov÷ti natūralioje pozoje, nesusikūprinęs ir nenulenkęs galvos - tai turi įtakos matavimo tikslumui ir galutiniam raumeningumo įvertinimo rezultatui.

Matuojama 2-3 kartus, jei 2 kartus gauname tuos pačius rezultatus trečią kartą nebematuojame (Lietuvos Respublikos Žem÷s Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisykl÷s 1998).

Gauti duomenys registruojami kompiuteriniu būdu pagal nustatytą tvarką. Ši priemon÷ leidžia daryti sparčią gyvo veislinio prieauglio atranką kiaulių raumeningumo didinimo kryptimi (Radien÷, Rimkevičius, 2002).

10 pav. PIGLOG 105 aparatas

3.6. Kiaulaičių augimo nustatymo metodika

Kiaulaičių svorio kitimui nustatyti jos buvo sveriamos elektronin÷mis svarstykl÷mis (11 paveikslas). Bandymo metu kiaulait÷s buvo sveriamos bandymo pradžioje (po atjunkymo 3 savaičių), v÷liau – kas m÷nesį, ir bandymo pabaigoje (išvežant į skerdyklą). Remiantis sv÷rimų duomenimis, buvo apskaičiuotas vidutinis kiaulių priesvoris per parą.

11 pav. Elektronin÷s svarstykl÷s

3.7. Pašarų sunaudojimo nustatymo metodika

Pašarų apskaita buvo vykdoma kasdien sveriant atskiram gardui individualiai skiriamus pašarus prieš š÷rimą. Duodamų pašarų kiekis kiekvieną dieną buvo reguliuojamas taip, kad iki sekančio š÷rimo neliktų likučių. Taip pat buvo apskaičiuojamas sunaudotų pašarų kiekis kilogramui priesvorio.

3.8. Kiaulių sveikatingumas

Visą mokslinio bandymo laikotarpį kiaulait÷s buvo laikomos ant betoninių grindų. Buvo stebimas jų sveikatingumas. Bandymo pradžioje buvo pasteb÷tas kanibalizmas kiaulaičių tarpe, tod÷l į jų gardus buvo dedami kamuoliai (12 paveikslas).

12 pav. Kanibalizmo profilaktika

Per visą mokslinio bandymo laikotarpį nebuvo užfiksuotas nei vienas kritimas (d÷l ligų ar traumų) kiaulaičių tarpe.

3.9. M÷sinių savybių nustatymas

Bandymo metu baigus pen÷ti kiaulaites, iš kiekvienos veisl÷s grup÷s buvo atrinkta: F1, DB ir F2 po 5 vienetus, o F2/victor – 4 vienetai (viso 19 kiaulaičių). Kiaulait÷ms buvo atliktas kontrolinis skerdimas, o viensi iš kiekvienos grup÷s ir skerdenų vertinimas (skerdimas ir skerdenų vertinimas buvo atliktas kontrolinio pen÷jimo stotyje, Baisogaloje).

13 pav. Kiaulių skerdimas

1. Skerdenos išeiga procentais – tai skerdenos mas÷s santykis su priešskerdimine mase. Skerdenos mas÷ – skerdena su galva, kojomis, vidaus riebalais be vidaus organų ir žarnyno. Priešskerdimin÷ mas÷ – gyvos kiaul÷s mas÷ po 12 val.alkinimo.

2. Skerdenos ilgis centimetrais – matuojamas nuo pirmojo kaklo slankstelio priekinio krašto iki dubens kaulų suaugimo priekinio krašto.

3. Bekono pusel÷s ilgis centimetrais – matuojamas nuo pirmojo krūtin÷s slankstelio priekinio krašto iki dubens kaukų suaugimo priekinio krašto.

4. Nugaros lašinių storis milimetrais – matojamas slankmačiu: keteros srityje, ties 6 – 7 šonkauliu, juosmens srityje ir trijuose kryžiaus srities taškuose – prieš str÷nų paviršinį raumenį, virš raumens ir už raumens.

5. vidutinis nugaros lašinių storis – apskaičiuojamas taip: pirmiausia iš trijų matmenų apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje, po to iš keturių matmenų apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis nugaroje, t.y. lašinių storis ties 6 – 7 šonkauliu, keteros, juosmens ir kryžiaus srities matmenų vidurkio.Lašinių storis nugaroje teigiamai koreliuoja su lašinių išeiga skerdenoje.

6. Nugaros lašinių pasiskirstymo vienodumas – jį parodo lašinių storio skirtumas keteros ir juosmens srityse. Pageidaujamas kuo mažesnis skirtumas.

8. “Raumenin÷ akis” – vertinama ilgiausio nugaros raumens skerspjūvio plotu cm². Matuojama pjūvyje ties pirmu ir antru juosmens slanksteliais.

9. M÷sos, lašinių ir “raumenin÷s akies” plotas – matuojami iš kalkiniame popieriuje apibr÷žtų skerdenos skerspjūvio kontūrų planimetru pagal atitinkamas metodikas.

10. M÷sos ir lašinių santykis procentais – apskaičiuojamas m÷sos plotą padauginus iš 100 ir padalijus iš lašinių ploto.

11. Užpakalinio skerdenos pusel÷s trečdalio ( kumpio ) mas÷ – vertinama perpjovus skerdenos puselę ties priešpaskuriniu ir paskutiniu juosmens slanksteliu. Kumpis sveriamas.

12. M÷sos, lašinių ir kaulų santykis – vertinamas iškaulinus skerdeną ir išreiškiamas procentais nuo skerdenos mas÷s.

Kiaulių skerdenos buvo matuojamos “Fat-o- meat’er” aparatu (14 paveikslas).

14 pav. “Fat-o- meat’er” aparatas

Iš kiekvienos veisl÷s kiaulaičių skerdenų buvo atrinkta po vieną skerdenos puselę išpjaustymui (15 paveikslas).

15 pav. Kiaulių skerdenos

Išpjaustymo metu skerdenos dalys buvo sveriamos ir skirstomos į: kaulus, riebalus ir m÷są.

3.10. Ekonominio efektyvumo skaičiavimas

Bandymui pasibaigus buvo apskaičiuojamas preliminarus ekonominis efektyvumas. Tai buvo atlikta atsižvelgiant į zootechniniu atžvilgiu efektyviausias pašarų sąnaudas ir gautas pajamas už kiaulių svorio prieaugį, taikant realizavimo dieną galiojančius įkainius.

3.11. Statistin÷ duomenų analiz÷

Atliekant statistinę duomenų analizę apskaičiavome rodiklių aritmetinius vidurkius, vidutinius kvadratinius nuokrypius, įvairavimo koeficientus, vidurkių paklaidas.

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1. Kiaulaičių priesvoris bei pašarų sąnaudos per visą pen÷jimo laikotarpį

Visą pen÷jimo laikotarpį atskirų veislių kiaulait÷s buvo sveriamos kiekvieną m÷nesį, o taip pat buvo skaičiuojamos jų pašarų sąnaudos. Iš šių duomenų buvo apskaičiuotas vidutinis kiaulaičių priesvoris per parą, kg (1-as grafikas) bei pašarų sąnaudos, kg (2-as grafikas):

0,781 0,697 0,812 0,659 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 kg DB F1 F2 F2/victor

1 grafikas. Vidutinis kiaulaičių priesvoris per parą, kg (per visą pen÷jimo laikotarpį)

Išanalizavus 1-ame grafike pateiktus duomenis, galima teigti, kad didžiausią vidutinį priesvorį per parą viso pen÷jimo metu tur÷jo pirmos kartos mišrūn÷s kiaulait÷s (F1) – 0,813 kg, o mažiausias priesvoris buvo F2/victor mišrūnių – 0,659 kg.

Didžiųjų baltųjų veisl÷s kiaulaičių bei antros kartos mišrūnių (F2) priesvoris per parą viso pen÷jimo metu neženkliai skyr÷si (DB – 0,781; F2 – 0,812 kg)

2,93 3,07 2,97 3,13 2,8 2,85 2,9 2,95 3 3,05 3,1 3,15 kg DB F1 F2 F2/victor

2 grafikas. Kiaulaičių pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio (per visą pen÷jimo laikotarpį)

2-ame grafike pateikti duomenys rodo, kad didžiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio per visą pen÷jimo laikotarpį buvo F2/victor mišrūnių kiaulaičių – 3,12 kg, nuo kurių mažai atsiliko ir DB veisl÷s kiaulait÷s – 3,06 kg.

Mažiausiomis pašarų sąnaudomis išsiskyr÷ F2 ir F1 mišrūn÷s kiaulait÷s. Jų pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti skyr÷si nežymiai: F1 – 2,96 kg, o F2 – 2,95 kg.

4.2. Kiaulaičių pen÷jimosi savyb÷s atskirais pen÷jimo m÷nesiais

Pašarų sąnaudos, priesvoris per parą, kiaulaičių svoris – visa tai yra labai svarbūs rodikliai pen÷jimosi savyb÷ms nustatyti. Pen÷jimo metu, kiekvieną m÷nesį, atskirų veislių kiaulait÷s buvo sveriamos, apskaičiuojamos jų pašarų sąnaudos, priesvoris per parą. Duomenys pateikiami 3-iame, 3-ioje ir 4-oje bei 5-oje lentel÷se:

3 lentel÷. Vidutinis kiaulaičių priesvoris per parą atskirais pen÷jimo m÷nesiais, kg

Rodikliai DB F1 F2 F2/victor 3-jų m÷nesių amžiaus 0,839±0,039 0,625±0,041*(su F2) 0,781±0,038*(su DB;F1) 0,586±0,021 4-ių m÷nesių amžiaus 0,736±0,030 0,514±0,047 0,809±0,031 0,708±0,033 5-ių m÷nesių amžiaus 0,764±0,023 0,952±0,099 0,847±0,044*(su F₂/victor) 0,683±0,034*(su F1;F2) Vidut. viso pen÷jimo laikotarpiu 0,780±0,031 0,697±0,062 0,812±0,038 0,659±0,029 Pastaba: *p < 0,05

Bandymo duomenys rodo (3 lentel÷), kad 3-jų m÷nesių amžiuje didžiausią priesvorį per parą tur÷jo DB veisl÷s kiaulait÷s – 0,839 kg, jų vidutinis priesvoris per parą vidutiniškai buvo didesnis 6,9 proc. nei F2 mišrūnių (p < 0,05), 25,5 proc. nei F1 mišrūnių (p < 0,05) ir 30,1 proc.

nei F2/victor mišrūn÷s (p > 0,05).

4-ių m÷nesių amžiaus didžiausias priesvoris per parą buvo F2 mišrūnių kiaulaičių – 0,809 kg, jų vidutinis priesvoris per parą vidutiniškai buvo didesnis 9,0 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05), 12,5 proc. nei F2/victor mišrūnių (p > 0,05) ir 36,5 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

5-ių m÷nesių amžiuje didžiausią priesvorį per parą tur÷jo F1 mišrūn÷s – 0,952 kg, jų vidutinis priesvoris per parą vidutiniškai buvo didesnis 11,0 proc. nei F2 mišrūnių kiaulaičių (p > 0,05), 19,7 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05) ir 28,3 proc. nei F2/victor mišrūnių (p < 0,05).

Didžiausias vidutinis priesvoris per parą viso pen÷jimo metu buvo F2 mišrūnių – 0,812 kg, o mažiausias F2/victor kiaulaičių – 0,659 kg.

4 lentel÷. Vidutin÷s kiaulaičių pašarų sąnaudos atskirais pen÷jimo m÷nesiais, kg

Rodikliai DB F1 F2 F2/victor 3-jų m÷nesių amžiaus 2,1±0,1 2,2±0,2 2,5±0,1 2,5±0,1 4-ių m÷nesių amžiaus 3,2±0,2 4,1±1,0 3,0±0,2 3,1±0,2 5-ių m÷nesių amžiaus 3,5±0,1 2,9±0,3 3,4±0,1 3,8±0,4 Vidutiniškai viso pen÷jimo laikotarpiu 2,93±0,1 3,07±0,5 2,97±0,1 3,13±0,2

Iš 4 lentel÷je pateiktų duomenų galima spręsti, kad 3-jų menesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo DB veisl÷s kiaulaičių – 2,1 kg, jų pašarų sąnaudos vidutiniškai buvo mažesn÷s 5,5 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05) ir 16 proc. nei F2 ir F2/victor mišrūnių (p > 0,05).

4-ių menesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo F2 mišrūnių kiaulaičių – 3,0 kg, jų pašarų sąnaudos vidutiniškai buvo mažesn÷s 3,2 proc. nei F2/victor mišrūnių (p > 0,05), 6,3 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05) ir 26,8 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

5-ių menesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo F1 mišrūnių – 2,9 kg, jų pašarų sąnaudos vidutiniškai buvo mažesn÷s 14,7 proc.(p > 0,05), 17,1 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05) ir 23,6 proc. nei F2/victor mišrūnių (p > 0,05).

Didžiausios vidutin÷s pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą pen÷jimo laikotarpį buvo F2/victor mišrūnių kiaulaičių – 3,13 kg, o mažiausios – DB veisl÷s kiaulaičių – 2,93 kg.

5 lentel÷. Vidutinis kiaulaičių svoris atskirais pen÷jimo m÷nesiais, kg

Rodikliai DB F1 F2 F2/victor 3-jų m÷nesių amžiaus 32,03±1,4*(su F1) 26,60±1,6*(su DB;F2/victor) 35,10±1,6 32,04±1,8*(su F1) 4-ių m÷nesių amžiaus 52,20±2,0*(su F1;F2/victor) 43,50±2,2 53,80±2,2*(su F2/victor) 46,10±1,7*(su DB;F2/victor) 5-ių m÷nesių amžiaus 74,20±2,6 58,90±2,1*(su F2/victor) 78,10±2,4 67,40±2,1*(su F1) Pen÷jimo pabaigoje _{97,17±2,7 87,50±3,1 103,53±2,0 87,86±2,4} Pastaba: *p < 0,05

Išanalizavus 5 lentel÷je pateiktus duomenis, galima teigti, jog viso pen÷jimo metu didžiausią vidutinį kūno mas÷s svorį tur÷jo F2 kiaulait÷s. Svoris 3-jų m÷nesių amžiuje siek÷ 35,10 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 8,7 proc. nei F2/victor mišrūn÷s ir DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05) ir 24,2 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

4-ių m÷nesių amžiuje siek÷ 53,80 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 2,9 proc. nei DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05), 14,3 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p < 0,05) ir 19,1 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

5-ių m÷nesių amžiuje siek÷ 78,10 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 5,0 proc. nei DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05), 13,7 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p > 0,05) ir 24,6 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

Pen÷jimo pabaigoje (6-ių m÷nesių amžiuje) F2 kiaulait÷s sv÷r÷ 103,53 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 6,1 proc. nei DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05), 15,1 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p > 0,05) ir 15,5 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

4.3. Skerdimo duomenys

Pagrindinis penimų kiaulių produktyviųjų savybių įvertinimo metodas yra kontrolinis kiaulių skerdimas ir skerdenų vertinimas.

6 lentel÷. Kontrolinio skerdimo duomenys

Rodikliai F1 F2 DB F2/victor

Vidutinis kiaulaičių svoris prieš skerdimą

109,4±6,3*(su F2/victor)

114,2±2,9 101,6±3,4 103,5±1,7*(su F1;F2)

Skerdenos svoris, kg 76,7±5,2 81,8±2,2*(su F2/victor)

70,7±2,5 70,8±1,8 Pastaba: *p < 0,05

Duomenys rodo (6 lentel÷), kad didžiausias vidutinis svoris prieš skerdimą buvo F2 kiaulaičių– 114,2 kg, tai 4,2 proc. daugiau nei F1 mišrūnių (p > 0,05), 9,4 proc. nei F2/victor mišrūnių (p < 0,05) ir 11,0 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05). Didžiausią skerdenos svorį tur÷jo F2 kiaulait÷s – 81,8 kg, tai 6,2 proc. daugiau nei F1 mišrūnių (p > 0,05), 13,4 proc. daugiau nei F2/victor mišrūnių (p < 0,05) ir 13,6 proc. daugiau nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05).

70 71,6 69,6 _68,4 57,1 56,9 60 59,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 F1 F2 DB F2/victor p ro c.

skerdenos išeiga, proc raumeningumas, proc

3 grafikas. Vidutin÷ kiaulaičių skerdenos išeiga ir raumeningimas, proc.

3-iame grafike pateikti duomenys rodo, kad visų veislių kiaulaičių skerdenos išeigos bei raumeningumo procentas tarpusavyje skyr÷si neženkliai.

Didžiausia skerdenos išeiga buvo antros kartos mišrūnių (F2) kiaulaičių – 71,6 proc., mažiau tur÷jo: 1,6 proc. F1 mišrūn÷s (p > 0,05), 2,0 proc. DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05),o dar mažiau 3,2 proc. F2/victor kiaulait÷s (p > 0,05).

Didžiausias raumeningumo procentas buvo DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 60 %, mažesnis raumeningumas buvo F2/victor kiaulaičių skerdenoje 0,7 proc. (p > 0,05), 2,9 proc., F1 mišrūnių (p > 0,05), o F2 mišrūnių 3,1 proc.(p < 0,05) mažiau.

24,2 11,48 14,7 24,4 11,52 13,9 25,1 9,8 13,1 25,4 9,72 12,3 0 5 10 15 20 25 30

m÷singumo proc. kaulingumo proc. riebalų proc.

p

ro

c.

F1 F2 F2/victor DB

4 grafikas. M÷singumo, kaulingumo ir riebalų procentas skerdenoje

Iš šių duomenų galima spręsti, kad didžiausias m÷singumo procentas buvo DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 25,4 %, o mažiausias – pirmos kartos mišrūnių kiaulaičių skerdenoje – 24,2 %.

Didžiausias kaulingumo procentas buvo F1 kiaulaičių skerdenoje – 14,7 %, mažiausias - DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 12,3 %.

Didžiausias riebalų procentas buvo - DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 9,2 %, mažiausias – F2 ir F2/victor mišrūnių skerdenoje – 8,0 %.

4.4. Ekonomonio efektyvumo apskaičiavimas

Ekonominiam efektyvumui apskaičiuoti buvo imta vidutin÷ 1 kg pašarų kaina pen÷jimo laikotarpiui – 0,75 Lt.

Viso pen÷jimo metu sušerta pašarų: F1 – 2739,5 kg; F2 – 3284,2 kg, DB – 2907 kg; F2/victor – 2494,6 kg.

145,35 136,97 153,95 133,65 120 125 130 135 140 145 150 155 160 DB F1 F2 F2/victor L t

5 grafikas. Vidutiniška pašarų kaina (Lt) vienai kiaulaitei nupen÷ti

Duomenys rodo (5 grafikas), kad ekonomiškai efektyviausia būtų auginti F2/victor mišrūnes kiaulaites, kadangi vienai kiaulaitei nupen÷ti, lyginant su kitų veislių kiaulait÷mis, pašarai kainuotų mažiausiai – 133,65 Lt.

Brangiausiai pašarai kainuotų nupen÷ti F2 mišrūnę kiaulaitę – 153,95 Lt 13,2 proc. daugiau nei F2/victor mišrūnes, tod÷l šių kiaulaičių pen÷jimas būtų ekonomiškai neefektyvus.

DB veisl÷s kiaulaites nupen÷ti kainuotų 145,35 Lt. - 8,0 proc. daugiau nei F2/victor, o F1 – 136,97 Lt. - 2,4 proc. daugiau nei F2/victor kiaulaites.

5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Nustatytos kiaulaičių pen÷jimosi savyb÷s:

1.1. Didžiausią vidutinį priesvorį per parą viso pen÷jimo metu tur÷jo pirmos kartos mišrūn÷s kiaulait÷s (F1) – 0,813 kg, o mažiausias priesvoris buvo F2/victor mišrūnių – 0,659 kg.

Didžiųjų baltųjų veisl÷s kiaulaičių bei antros kartos mišrūnių (F2) priesvoris per parą viso pen÷jimo metu neženkliai skyr÷si (DB – 0,781; F2 – 0,812 kg).

1.2. Didžiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio per visą pen÷jimo laikotarpį buvo F2/victor mišrūnių kiaulaičių – 3,12 kg, nuo kurių mažai atsiliko ir DB veisl÷s kiaulait÷s – 3,06 kg.

Mažiausiomis pašarų sąnaudomis išsiskyr÷ F2 ir F1 mišrūn÷s kiaulait÷s. Jų pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti skyr÷si nežymiai: F1 – 2,96 kg, o F2 – 2,95 kg.

1.3. 3-jų m÷nesių amžiuje didžiausią priesvorį per parą tur÷jo DB veisl÷s kiaulait÷s – 0,839 kg, jų vidutinis priesvoris per parą vidutiniškai buvo didesnis 6,9 proc. nei F2 mišrūnių (p < 0,05), 25,5 proc. nei F1 mišrūnių (p < 0,05) ir 30,1 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p > 0,05).

4-ių m÷nesių amžiuje didžiausias priesvoris per parą buvo F2 mišrūnių kiaulaičių – 0,809 kg, jų vidutinis priesvoris per parą vidutiniškai buvo didesnis 9,0 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05), 12,5 proc. nei F2/victor mišrūnių (p > 0,05) ir 36,5 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

5-ių m÷nesių amžiuje didžiausią priesvorį per parą tur÷jo F1 mišrūn÷s – 0,952 kg, jų vidutinis priesvoris per parą vidutiniškai buvo didesnis 11,0 proc. nei F2 mišrūnių kiaulaičių (p > 0,05), 19,7 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05) ir 28,3 proc. nei F2/victor mišrūnių (p < 0,05).

Didžiausias vidutinis priesvoris per parą viso pen÷jimo metu buvo F2 mišrūnių – 0,812 kg, o mažiausias F2/victor kiaulaičių – 0,659 kg.

1.4. 3-jų m÷nesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo DB veisl÷s kiaulaičių – 2,1 kg, jų pašarų sąnaudos vidutiniškai buvo mažesn÷s 5,5 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05) ir 16 proc. nei F2 ir F2/victor mišrūnių (p > 0,05).

4-ių m÷nesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo F2 mišrūnių kiaulaičių – 3,0 kg, jų pašarų sąnaudos vidutiniškai buvo mažesn÷s 3,2 proc. nei F2/victor mišrūnių (p > 0,05), 6,3 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05) ir 26,8 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

5-ių m÷nesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo F1 mišrūnių – 2,9 kg, jų pašarų sąnaudos vidutiniškai buvo mažesn÷s 14,7 proc.(p > 0,05), 17,1 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05) ir 23,6 proc. nei F2/victor mišrūnių (p > 0,05).

Didžiausios vidutin÷s pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą pen÷jimo laikotarpį buvo F2/victor mišrūnių kiaulaičių – 3,13 kg, o mažiausios – DB veisl÷s kiaulaičių – 2,93 kg.

1.5. Viso pen÷jimo metu didžiausią vidutinį kūno mas÷s svorį tur÷jo F2 kiaulait÷s. Svoris 3-jų m÷nesių amžiuje siek÷ 35,10 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 8,7 proc. nei F2/victor mišrūn÷s ir DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05) ir 24,2 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

4-ių m÷nesių amžiuje siek÷ 53,80 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 2,9 proc. nei DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05), 14,3 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p < 0,05) ir 19,1 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

5-ių m÷nesių amžiuje siek÷ 78,10 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 5,0 proc. nei DB kiaulait÷s (p > 0,05), 13,7 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p > 0,05) ir 24,6 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

Pen÷jimo pabaigoje (6-ių m÷nesių amžiuje) F2 kiaulait÷s sv÷r÷ 103,53 kg, tai vidutiniškai daugiau sv÷r÷ 6,1 proc. nei DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05), 15,1 proc. nei F2/victor mišrūn÷s (p > 0,05) ir 15,5 proc. nei F1 mišrūnių (p > 0,05).

2. Nustatytos kiaulaičių m÷sin÷s savyb÷s:

2.1. Didžiausias vidutinis svoris prieš skerdimą buvo F2 kiaulaičių – 114,2 kg, tai 4,2 proc. daugiau nei F1 mišrūnių (p > 0,05), 9,4 proc. nei F2/victor mišrūnių (p < 0,05) ir 11,0 proc. nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05). Didžiausią skerdenos svorį tur÷jo F2 kiaulait÷s – 81,8 kg, tai 6,2 proc. daugiau nei F1 mišrūnių (p > 0,05), 13,4 proc. daugiau nei F2/victor mišrūnių (p < 0,05) ir 13,6 proc. daugiau nei DB veisl÷s kiaulaičių (p > 0,05).

2.2. Visų veislių kiaulaičių skerdenos išeigos bei raumeningumo procentas tarpusavyje skyr÷si neženkliai.

Didžiausia skerdenos išeiga buvo antros kartos mišrūnių (F2) kiaulaičių – 71,6 proc., mažiau tur÷jo: 1,6 proc. F1 mišrūn÷s (p > 0,05), 2,0 proc. DB veisl÷s kiaulait÷s (p > 0,05),o dar mažiau 3,2 proc. F2/victor kiaulait÷s (p > 0,05).

Didžiausias raumeningumo procentas buvo DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 60 %, mažesnis raumeningumas buvo F2/victor kiaulaičių skerdenoje 0,7 proc. (p > 0,05), 2,9 proc., F1 mišrūnių (p > 0,05), o F2 mišrūnių 3,1 proc.(p < 0,05) mažiau.

2.3. Didžiausias m÷singumo procentas buvo DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 25,4 %, o mažiausias – pirmos kartos mišrūnių kiaulaičių skerdenoje – 24,2 %.

Didžiausias kaulingumo procentas buvo F1 kiaulaičių skerdenoje – 14,7 %, mažiausias - DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 12,3 %.

Didžiausias riebalų procentas buvo - DB veisl÷s kiaulaičių skerdenoje – 9,2 %, mažiausias – F2 ir F2/victor mišrūnių skerdenoje – 8,0 %.

PASIŪLYMAI.

Gauti rezultatai ir padarytos išvados rodo, jog labiausiai pen÷jimui tinka F1 bei F2 mišrūn÷s kiaulait÷s. Jos viso pen÷jimo metu pasižym÷jo geriausiomis pen÷jimosi bei m÷sin÷mis savyb÷mis.

Taigi, pen÷jimosi atžvilgiu šias kiaulaites kiaulininkyst÷s ūkiuose auginti būtų efektyviausia. Tačiau apskaičiavus kiek kainuotų užauginti vieną kurios nors veisl÷s kiaulaitę, galima daryti išvadą, jog ekonomiškai efektyviausia būtų auginti F2/victor mišrūnes kiaulaites, tačiau jų pen÷jimosi bei m÷sin÷s savyb÷s n÷ra geriausios.

Kiaulininkyst÷s ūkiai, atsižvelgdami į prieš tai padarytas išvadas tur÷tų rinktis tokias kiaulaičių veisles pen÷jimui, kurios jiems atrodo labiausiai tinkamos, tai yra: pagal pen÷jimosi savybes arba pagal ekonominį efektyvumą.

6. SUMMARY

DB, F1, F2 and F2/victor mongrel species gilts’ fattening and meat quality comparison, when keeping them on concrete floor.

Inga Bastyt÷, faculty of Animal husbandry technology Research supervisor – Prof. habil. dr. R. Gružauskas

Introduction. At all times pig breeding was an important branch of animal husbandry in Lithuania (Gapšys A., 2005). Pig breeding has very old traditions in Lithuania. Pork holds approximately 40 percent in the whole meat production structure. The main species of pigs in the country is the Lithuanian white pigs. Also big white pigs, landraces and yorkshires are bred. On purpose to increase the growing speed and muscularity of the bred pigs, the most suitable combination of species are in search. Pigs’ wellness, quality of the pork and production success depend on many factors: the productivity of bred pigs, feeding and keeping conditions, ability to apply combinations of various species in breeding, use their genetic potential for producing good quality commodity production (Šveistys J. ir kt., 2005).

Aim of the work: Assess fattening and meat quality features of four species of gilts (DB, F1, F2 and F2/victor), when keeping them on concrete floor.

Work methodics. The tests were carried out in 2009. The place of the tests was the Raseinių area, UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“. Tests were carried out untill gilts reached realization mass: 95 – 105 kg. During the tests the pigs were kept in one room, in different cots. Tested animals – gilts were divided into 4 groups: Big white pigs – 15 gilts, F1 –15 gilts, F2 – 16 gilts, F2/Victor – 14 gilts. Gilts were assessed according to meat quality and fattening characteristics. Conclusions.

1. The characteristics of gilts‘ fattening were determined:

1.1. The biggest average makeweight per 24 h, during all the fattening period, belonged to first generation mongrel gilts (F1) – 0,813 kg, and the smallest was registered for F2/victor mongrels – 0,659 kg.

The difference of makeweight per 24 h, during all the fattening period, between big white gilts (DB) and the second generation mongrels (F2) was insignificant (DB – 0,781; F2 – 0,812 kg). 1.2. The biggest feed expenditure for obtaining 1 kg of makeweight, during all the fattening period, was recorded in group of F2/victor mongrel gilts – 3,12 kg, not far behind were DB gilts – 3,06 kg.

The smallest feed expenditure was for F2 and F1 mongrel gilts. Their feed expenditure for 1 kg of makeweight were very slightly different: F1 – 2,96 kg, o F2 – 2,95 kg.

1.3. During 3rd month of the gilts‘ age, the biggest makeweight per 24 h belonged to DB species gilts – 0,839 kg, their average makeweight per 24 h on the average was by 6,9 percent bigger than F2 mongrels‘ (p < 0,05), by 25,5 percent bigger than F1 mongrels‘ (p < 0,05) and by 30,1 percent bigger than F2/victor mongrels‘ (p > 0,05); in 4th month of the gilts‘ age, the biggest makeweight per 24 h was for F2 mongrel gilts – 0,809 kg; During 5th month of the gilts‘ age, the biggest makeweight per 24 h was among F1 mongrels – 0,952 kg, their average makeweight per 24 h on the average was by 11,0 percent bigger than for F2 mongrel gilts (p > 0,05), by 19,7 percent bigger than for DB gilts (p > 0,05) and by 28,3 percent bigger than for F2/victor mongrels (p < 0,05). The biggest average makeweight per 24 h, during all the fattening period, was recorded for F2 mongrels – 0,812 kg, and the smallest for F2/victor gilts – 0,659 kg.

1.4. During 3rd month of the gilts‘ age, the smallest feed expenditure for obtaining 1 kg of makeweight was for DB gilts – 2,1 kg; during 4th month of the gilts‘ age, the smallest feed expenditure for obtaining 1 kg of makeweight was for F2 mongrel gilts – 3,0 kg; During 5th month of the gilts‘ age, the smallest feed expenditure for obtaining 1 kg of makeweight was for F1 mongrels – 2,9 kg. The biggest average feed expenditure for obtaining 1 kg of makeweight, during the entire fattening period, was for F2/victor mongrel gilts – 3,13 kg, the smallest for DB gilts – 2,93 kg.

1.5. During the entire fattening period, the biggest average body mass weight was recorded for F2 gilts. The weight during 3rd month of their age was 35,10 kg; during 4th month of their age - 53,80 kg, it was on average by 2,9 percent more than DB gilts‘ weight (p > 0,05), by 14,3 percent more than F2/victor mongrels‘ weight (p < 0,05) and by 19,1 percent more than F1 mongrels‘ weight (p > 0,05); The weight during 5th month of their age was 78,10 kg. In the end of fattening (6th month of gilts‘ age) F2 gilts weighted 103,53 kg, it is on average by 6,1 percent more than

DB gilts‘, by 15,1 percent more than F2/victor mongrels‘ and by 15,5 percent more than F1 mongrels‘ weight.

2. Gilts‘ meat quality characteristics were determined:

2.1. The biggest weight before the killing was reached for F2 gilts – 114,2 kg, it is by 4,2 percent more than for F1 mongrels (p > 0,05), by 9,4 percent more than for F2/victor mongrels (p < 0,05) and by 11,0 percent more than for DB gilts (p > 0,05). The biggest carcass meat weight was obtain for F2 gilts – 81,8 kg, it is by 6,2 percent more than for F1 mongrels (p > 0,05), by 13,4 percent more than for F2/victor mongrels (p < 0,05) and by 13,6 percent more than for DB guilts (p > 0,05).

2.2. The carcass meat output and muscularity percentage was slightly different for all gilt species. The biggest carcass meat output was obtained from the second generation mongrel species (F2) gilts – 71,6 percent. The biggest muscularity percentage was recorded in DB gilts‘ carcass meat – 60 %, by 0,7 percent smaller muscularity was recorded in F2/victor gilts‘ carcass meat (p > 0,05), by 2,9 percent samller for F1 mongrels (p > 0,05), and for F2 mongrels it was by 3,1 percent smaller (p < 0,05)..

2.3. The biggest succulence percentage was in DB gilts‘ carcass meat – 25,4 %, the smallest – in first generation mongrel gilts‘ carcass meat – 24,2 %.

The biggest bone percentage was in F1 gilts‘ carcass meat – 14,7 %, the smallest - in DB gilts‘ carcass meat – 12,3 %.

The biggest fat percentage was in DB gilts‘ carcass meat – 9,2 %, the smallest in F2 and F2/victor mongrels‘ carcass meat – 8,0 %.

7. LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Briggs, Hilton M. Breeds of lifestock // International Pig Breed Encyclopedia. Prieiga per internetą: http://www.ansi.okstate.edu/breeds/swine/pietrain/index.htm

2. Cameron Neil. Meat and eating quality: opportunities for change // International Pig Topics. 1998. Vol.13. N. 8. P. 21 – 23.

3. Gapšys A. Kiaulininkyst÷s ateitis. Mano ūkis. 2005. N. 9. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1475&z=70

4. Gapšys A., Mieliauskait÷ V. Kiaulininkyst÷s efektyvumo veiksniai ir jų įtaka konkurencingumui. Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas. 2006. p. 100-101. Prieiga per internetą: http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem61p/Zem_pried_100_107.pdf

5. Juozaitien÷ V., Kerzien÷ S. Biometrija ir kompiuterin÷ duomenų analiz÷. 2001. p. 114. 6. Jukna Č., Jukna V. Kiaulių vertinimas pagal m÷sos kokybę. Mano ūkis. 2006. N. 1. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=821&z=39

7. Juška R., Juškien÷ V. Kiaulių pen÷jimo efektyvumas aptvaruose su kieta danga. 2006. p. 52.

8. Kiaulininkyst÷s pl÷tros perspektyvos atsiremia į visuomen÷s pasipriešinimą ir aplinkosaugos reikalavimus. Mano ūkis. 2006. Prieiga per internetą:

http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=3465&m=2 9. Kiaulių augintojų asociacija.

10. Klimas R. , Klimien÷ A., Rimkevičius S. Kiaulių selekcija ir panaudojimas. VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla (rekomendacinis leidinys). 2006. p. 27-41.

11. Klimien÷ A., Klimas R. Kiaulių osteochondroz÷s prognoz÷s ir kontrol÷. Mano ūkis. 2006. N. 3. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=868&z=41 12. Klimas R., Klimien÷ A. Osteochondroz÷s paplitimas tarp Lietuvoje veisiamų kiaulių. Veterinarija ir zootechnika. 2002. p. 20-21.

13. Klimas R., Klimien÷ A., Džiaugys V. Kiaulių m÷singumas bei m÷sos kokyb÷ priklausomai nuo veisl÷s, lyties ir svorio. Gyvulių ir paukščių m÷sos produkcijos didinimo ir kokyb÷s gerinimo problemos /Tarptautin÷ mokslin÷ konferencija. Kaunas. 1999. P. 14–24.

15. Lietuvos Respublikos Žem÷s Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisykl÷s. 1998.

16. LR ŽŪM. LVA gyvulininkyst÷s institutas „Lietuvoje veisiamos gyvulių veisl÷s“, Baisogala, 2007.

17. Parker Gary R., Coffey Richard D., Laurent Kevin M. Feeding growing-finishing pigs to maximize lean growth rate. University of Kentucky • College of Agricilture. Prieiga per internetą: http://www.genome.iastate.edu/edu/PIH/prod_grow_finish.pdf -

18. Paulauskas E. Kiaulių patalpų mikroklimatas. Ūkininko patar÷jas. 2009. N. 27. 19. Radien÷ Z., Rimkevičius S. Kiaulių veislininkyst÷s darbo apyskaita 2002. p. 6.

20. Razmait÷ V., Lundeheim N. Lietuvoje veisiamų skirtingų landrasų ir DB veislių kiaulaičių augimo spartos ir m÷sin÷s savyb÷s. 2007. p. 15.

21. Selegovska E. Kiaulininkyst÷. 2006. Prieiga per internetą:

http://www.lzuu.lt/tracoecobalt/files/outgrowth/books/va_lt/Chapter/c3_3_main.htm 22. Stanišauskien÷ D. Ateities gyvulininkyst÷s technologijos. Mano ūkis. 2008. N. 2 Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1475&z=70 23. Šveistys J., Razmait÷ V., Juškien÷ V., Juška R. Kiaulių auginimas. Vilnius. 2005. p. 43. 24. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ asmenin÷ medžiaga. 2009.

25. http://www.vetinfo.lt/101/ 26. http://www.rattlerow.com/pages/whtroc11.htm 27. http://www.kiaules.lt/failai/file/Trumpa%20kiaulininkystes%20raidos%20Lietuvoje%20a p%D1%9Bvalga%204-5%20psl_.pdf 28. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiauliena 29. http://lt.wikipedia.org/wiki/Diurokai 30. http://www.vetinfo.lt/43/sub-4.html 31. http://lt.wikipedia.org/wiki/Did%C5%BEiosios_baltosios_kiaul%C4%97s 32. http://www.thepigsite.com/focus/no-advertiser/3661/the-different-breeds-of-swine-large-white-large-white-pig-breed-large-white-gilts-sows-and-boars 33. http://www.thepigsite.com/focus/no-advertiser/3656/the-different-breeds-of-swine-duroc-duroc-pig-breed-duroc-gilts-sows-and-boars 34. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6721 35. http://www.smallicombe.com/rare-breed-pigs.html

36. http://www.fwi.co.uk/blogs/rural-life/livestock/ 37. http://www.pigsmightfly.eu/breeds/duroc.htm 38. http://www.britannica.com/.../6923/Yorkshire-boar 39. http://www.organic.lt/lt/pages,id.158

8. PRIEDAI

9. PADöKA

Visų pirma nor÷čiau pad÷koti magistro darbo konsultantei dr. Vitai Šarkūnienei už didžiulę pagalbą atliekant mokslinį tiriamąjį darbą, o taip pat už vertingus patarimus.

Nor÷čiau pad÷koti magistro darbo vadovui prof. habil. dr. R. Gružauskui ir visai Gyvulininkyst÷s katedrai.

Nuoširdžiai d÷koju UAB “Girkalnio kiaulių kompleksas” direktorei Birutei Ratkevičienei už vertingus patarimus bei informaciją. O taip pat d÷koju visam UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ kolektyvui už didelę pagalbą atliekant tyrimus.

Tariu pad÷kos žodį visiems, kas prisid÷jo prie šio magistro darbo. D÷koju artimiesiems už pagalbą ir palaikymą.