LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Laurynas Vadopalas
DB, F
1, F
2ir F
2/VICTOR MIŠRŪNŲ VEISLIŲ KUILIUKŲ
KASTRATŲ PENöJIMOSI IR MöSINIŲ SAVYBIŲ
PALYGINIMAS LAIKANT ANT BETONINIŲ GRINDŲ
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Prof. habil. dr. R. Gružauskas
Magistro darbas atliktas 2008 – 2009 metais UAB “Girkalnio kiaulių kompleksas”, Raseinių rajonas.
Magistro darbą paruoš÷: Laurynas Vadopalas (Vardas, pavard÷)
(parašas)
Magistro darbo vadovas: Prof. habil. dr. R. Gružauskas (LVA Gyvulininkyst÷s katedra)
(parašas)
Magistro darbo konsultant÷: dr. V. Šarkūnien÷ (LVA Gyvulininkyst÷s katedra)
(parašas)
Recenzentas:
TURINYS
1.
ĮVADAS
6
2.
LITERATŪROS APŽVALGA
8
2.1. Kiaulių veislių apžvalga
8
2.2. Kiaulių hibridizacija
13
2.3. Kiaulių augimą įtakojantys veiksniai
14
2.3.1. Kiaulių š÷rimas
14
2.3.2. Kiaulių laikymas
15
2.3.3. Mikroklmato parametrai
16
2.4. Osteochondroz÷s paplitimas
16
3.
TYRIMŲ METODAI
18
3.1. Bandymo schema
18
3.2. UAB“Girkalnio kiaulių kompleksas“ – mokslinio bandymo atlikimo
vieta
20
3.3. Selekcijos tikslai ir poravimo schema
22
3.4. Veisimo schema
24
3.5. Kuiliukų suskirstymas į grupes
25
3.6. Kuiliukų augimo nustatymo metodika
26
3.7. Pašarų sunaudojimo nustatymo metodika
26
3.8. Kiaulių sveikatingumas
26
3.9. Kiaulių raumenų kiekio nustatymas PIGLOG 105 aparatu
27
3.10. M÷sinių savybių nustatymas
29
3.11. Ekonominio efektyvumo skaičiavimas
32
3.12. Statistin÷ duomenų analiz÷
32
4.2. Kuiliukų kastratų pen÷jimosi savyb÷s atskirais pen÷jimosi
laikotarpiais
35
4.3. Skerdimo metu gauti rezultatai
38
4.4. Ekonominis efektyvumas
41
5.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
42
6.
SUMMARY
45
7.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
48
8.
PRIEDAI
51
9.
PADöKA
59
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
cm – centimetrai CO2 – anglies dvideginis D – Diurokai DB – Didžioji baltoji g – gramai H2S – sieros vandenilis J – JorkšyraiJAV – Jungtin÷s Amerikos Valstijos Kg – kilogramai koef. – koeficientas L – Landrasai LB – Lietuvos baltoji mm – milimetrai NH3 – amoniakas Pj – Pjetr÷nai R – regresija r – koreliacija
1. ĮVADAS
Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad XVI – XIX a. Lietuvoje m÷sos vartojimo poreikiams tenkinti daugiausia buvo auginamos kiaul÷s. Iki Pirmojo pasaulinio karo kiaul÷s daugiausia buvo auginamos pačių ūkininkų reikm÷ms. Dar XIX a. Lietuvoje buvo veisiamos vietin÷s stipraus kūno sud÷jimo, gausiai apaugusios šeriais, trumpaaus÷s kiaul÷s (1paveikslas).
1 pav. Lietuvos vietin÷ kiaul÷ su paršiukais (http://www.kiaules.lt/failai/file...20psl_.pdf)
Auginamų kiaulių skaičius nuo 1994 m. beveik nesikeičia, tuo tarpu kiaulienos vartojama daugiau. 2010 m. kiaulių skaičius tur÷tų siekti 1,7 mln., tačiau 2005 m. tur÷jome tik 1 mln. kiaulių (Gapšys, Mieliauskait÷, 2006).
Lietuviai priklauso kiaulieną valgančioms ir ją vertinančioms tautoms, tačiau, nežiūrint to, mūsų krašte apie kiaulieną sklando nemažai gandų ir mitų. Kiaulienos, kaip ir bet kurios kitos m÷sos, kokyb÷s sąvoka apima higienines sąlygas ir elgseną su gyvūnais skerdimo metu, skonines savybes, technologinę kokybę bei jos įtaką vartotojų sveikatai (Razmait÷ V., 2009).
Kiaulių augintojams dažnai bandoma priekaištauti, kad spartus kiaulių augimas pasiekiamas hormoninių preparatų, augimo stimuliatorių ir vaistų pagalba.
Tai sakinys, kuriuo kiaulininkyst÷s neišmanantys asmenys bando baugintis patys ir pasirodyti daug žinantys prieš kitus. Tačiau yra kitaip - kiaulininkyst÷s šaka vystoma remiantis zootechnikos mokslo naujov÷mis, geresniu kiaulių fiziologijos pažinimu, taikant naujausias mokslo ir technikos priemones. Selekcionuojant veislinius gyvulius nuolatos siekiama sumažinti pašarų sąnaudas, didinti augimo spartą, gerinti m÷sines savybes. Kiekvienai gyvulių amžiaus
grupei gaminamas subalansuotas, geriausiai fiziologinius poreikius atitinkantis pašaras, siekiama užtikrinti palankias tvarto mikroklimato sąlygas (http://www.kiaules...page=18).
Norint užauginti sveikas kiaules, turinčias gerą m÷sos kokybę bei skonines savybes, būtina gerai išmanyti kiaulininkyst÷s darbą.
Kiaulių laikymo sistema dažnai apriboja galimybę gyvuliams būti maksimaliai komfortiškoje aplinkoje, d÷l to maksimaliai nukenčia ir jų produktyvumas, gyvuliai l÷čiau auga, prasčiau panaudoja pašarus, būna maži priesvoriai. Gyvulių organizmus neigiamai veikia aukšta ir žema aplinkos temperatūros, pernelyg dr÷gnas oras, padidinta NH3, H2S ir CO2 dujų koncentracija.
Didelis dulkių ir bakterijų kiekis ore gali būti kv÷pavimo takų ligų priežastimi, o esant didelei gyvulių koncentracijai stresai sumažina organizmų atsparumą, d÷l to susidaro palankios sąlygos plisti vaistams atsparių ligų suk÷l÷jams. Tinkamą mikroklimatą tvartuose galima užtikrinti naudojant efektyvias ventiliacijos sistemas, tačiau tai daug energijos vartojantys įrenginiai. Tod÷l siekis mažinti kiaulienos gamybos kainas bei išlaikyti aukštą gyvulių produktyvumą verčia ieškoti naujų kiaulių auginimo būdų (Juška R. ir kt., 2006).
Darbo tikslas:
● Įvertinti keturių veislių (DB, F1, F2 ir F2/victor) kuiliukų kastratų pen÷jimosi ir m÷sines
savybes laikant ant betoninių grindų.
Darbo uždaviniai:
● Įvertinti ir nustatyti keturių veislių (DB, F1, F2 ir F2/victor) kuiliukų kastratų pen÷jimosi
savybes;
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Kiaulių veislių apžvalga
DIDŽIOSIOS BALTOSIOS KIAULöS.
2 pav. DB veisl÷s kuilys (http://www.dpi.nsw...62-final.pdf)
Didžiosios baltosios kiaul÷s, (arba Jorkšyrai) tai kiaulių veisl÷ išvesta Anglijoje, Jorkšyro grafyst÷je senąsias stambias ištvermingas vietines kiaules kryžminant su kitų veislių kiaul÷mis (2 paveikslas). Veisl÷ pripažinta 1868 m. Šios veisl÷s kiaul÷s yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių veislių. Įvairių šalių jorkšyrai yra didžiųjų baltųjų kiaulių palikuonys. Didžiajai daliai įvairiose šalyse išvestų veislių yra įlieta didžiųjų baltųjų kiaulių kraujo (http://lt.wikipedia...C4%97s).
Didžiųjų baltųjų kiaulių veisl÷ iš pradžių buvo sukurta kaip lauko veisl÷, tačiau v÷liau šios veisl÷s kiaul÷s lengvai integravosi gamybin÷se sąlygose.
DB kiaules galima kryžminti su įvairiomis kitomis kiaulių veisl÷mis, naudojant dvi ar daugiau veislių (http://www.thepigsite...swinebreeds.php).
Didžiosios baltosios kiaul÷s yra stambios, baltos (rožin÷s spalvos oda ir balti šeriai), stačiomis ausimis, ilgos, su dideliais kumpiais, pasižymi stipria konstitucija, vislios, gerai prisitaiko prie įvairių klimatinių sąlygų. Jų skerdenose būna 55 - 60 % liesos m÷sos, nors seniau jos buvo gana riebios. Paskutinius 40 metų vykdant intensyvią atranką veisl÷ tapo viena iš liesiausių veislių (http://lt.wikipedia...C4%97s).
PJETRöNAI.
3 pav. Pjetr÷nų veisl÷s kuilys (http://www.ansi.okstate...htm)
Pjetr÷nų kiaulių veisl÷ – tai specializuota m÷sin÷s krypties veisl÷, išvesta 1920 m. Belgijoje Braband provincijoje (3 paveikslas). Šios veisl÷s kiaul÷s turi žymiai trumpesnes kojas palyginti su kitomis kiaulių veisl÷mis, tačiau iš jų galima gauti didelį procentą liesos m÷sos (http://www.ansi...pietrain/index.htm).
Eksterjeras: galva lengva, pažand÷s menkai išvystytos, plati kakta, ausys trumpos, bet plačios, kaklas trumpas, krūtin÷ plati, bet negili, nugara ilga, plati, lygi. Kumpiai apvalūs, gerai išpildyti, ilgi, siekia kulno sąnarį, žemai nuleisti. Kojos trumpos, stačiai pastatytos. Gyvuliai stambūs: kuilys sveria 280 – 300 kg.
Šios veisl÷s kiaul÷s pasižymi dideliu raumeningumu, ypač užpakalin÷s kūno dalies, taip pat kryžius, nugara, pečiai ir šonai platūs, raumeningi.
Kiaul÷s pilkšvos su netaisyklingos formos tamsiomis d÷m÷mis (Vokietijos pjetr÷nų) ir baltos spalvos (Lenkijos pjetr÷nai). Prancūzijos pjetr÷nai yra daug šviesesn÷s spalvos. 1955 m. ši veisl÷ importuota į Prancūziją ir Šiaur÷s Prancūzija laikyta pjetr÷nų kiaulių veisimo centru. V÷liau įvežta į Vokietiją ir kitas šalis. Į Lietuvą pjetr÷nai įvežti 1976 m. Geru pen÷jimusi nepasižymi, bet tai – ypatingai geromis m÷sin÷mis savyb÷mis pasižyminti kiaulių veisl÷. Jų ypač dideli ir raumeningi kumpiai (12 – 15 kg), skerdenos raumeningumas – 55 – 60 %, „raumenin÷s akies“ plotas ~ 40 cm² ir skerdenos – ilgis 91 cm. Tačiau šios veisl÷s kiaul÷s yra jautrios stresams, labai reiklios š÷rimo ir laikymo sąlygoms, prastesnių reprodukcinių savybių (http://www.vetinfo.lt...4.html).
VOKIETIJOS LANDRASAI.
4 pav. Landrasų veisl÷s kuilys (www.thepigsite.com/...boars)
Veisl÷ buvo prad÷ta apie 1900 metais Šiaur÷s Vakarų Vokietijoje ir ypač Žemutin÷je Saksonijoje (4 paveikslas).
Per 1948 - 1958 metus į Vokietiją buvo importuojami Danijos ir Olandijos landrasai, kurie buvo naudojami siekiant toliau gerinti veislę vislumo, augimo intensyvumo, gero pašarų panaudojimo kryptimi (http://www.thepigsite...swinebreeds.php).
Lietuvoje veisiama skirtingų selekcijų landrasai. Tai bekoninio tipo kiaulių veisl÷. Pagal produktyvumo kryptį priskiriamos tarpinei veislių grupei - gali būti naudojamos tiek kaip motinin÷, tiek kaip t÷vin÷ pus÷ (http://www.vkvs...visa_knyga.pdf).
Landrasų veisl÷s kiaul÷s yra vienos iš labiausiai paplitusių šiuolaikinių kiaulių veislių iš rinkos išstumiančių kitas vietines kiaules. Landrasai sudaro apie 42 % visų Lietuvoje veisiamų kiaulių(Razmait÷ V., Lundeheim N., 2007).
Tai bekoninio tipo kiaul÷s. S÷kmingai suderintos geros reprodukcin÷s savyb÷s su išskirtinai geru pen÷jimusi bei m÷singumu. Jų liemuo, kaklas ir galva ilgi, krūtin÷ siaura, bet gili, kumpiai platūs (truputį plokšti), ausys didel÷s, krintančios ant akių, oda balta, plona, lygi, be pigmentinių d÷mių, apaugusi vidutinio tankio baltais šeriais. Suaugę kuiliai sveria 350 – 360 kg, kūno ilgis 180 – 185 cm (http://www.vetinfo.lt...sub-4.html).
DIUROKAI.
5 pav. Diurokų veisl÷s kuilys (http://www.thepigsite.com...boars)
Veisl÷ išvesta JAV mišrinant dvi rudai rausvos spalvos kiaulių grupes, veistas Njudžersio ir Niujorko valstijose (5 paveikslas). Kiaul÷s m÷sinio tipo, stambios, ramios, gerai prisitaiko prie naujų sąlygų, nelabai jautrios stresams. Jų spalva – nuo šviesiai auksin÷s iki tamsiai rudos (http://www.vkvs.lt...knyga.pdf).
Diurokų veisl÷s kiaul÷s pasižymi: dideliu raumeningumu, greitu augimu, taip pat liesa m÷sa bei dideliu svoriu. Diurokai turi storą odą, kuri žiemos metu apauga tankiais šeriais ir taip padeda išlikti kiaul÷ms šaltu metų laiku. Vasarą kiaul÷s nusišeria ir taip prisitaiko prie šiltos vasaros (http://www.thepigsite.com...boars).
Į Lietuvą diurokai įvežti 1976 m., veisti grynuoju veisimu ir kryžminti su įvairiomis kiaulių veisl÷mis JAV ir Danijos kontrolinio pen÷jimo stotyse vidutinis paros priaugimas – 950 – 1000 g, Lietuvoje labai gerai tinka mišrinimui su Lietuvos baltosiomis, paros priaugimas – 950 g, pašarų sąnaudos – 2,8 p.v., raumeningumas – 54%, kumpio mas÷ – 12 kg. 2003 m. duomenimis diurokų veisl÷s kiaul÷s 100 kg masę pasiek÷ per 171 dieną, priaugdamos 887 g per parą, sunaudodamos 2,44 kg kombinuotųjų pašarų (http://www.vetinfo.lt...sub-2.html).
TRICROSS.
6 pav. Tricross veisl÷s kiaul÷s (UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“, 2009)
Kiaul÷s maksimaliai naudojant heterozę buvo išvestos iš 3 grynaveislių motininių linijų (6 paveikslas).
Didžiųjų baltųjų ir Landrasų linijų kiaul÷s, selekcionuotos daugiau nei 40 metų ir turinčios silpną augimą, buvo kryžminamos su patobulintomis Diurokų veisl÷s kiaul÷mis, kad jos būtų ištvermingos, vislios ir gerai pasisavintų pašarus.
Ši balta, stresui atspari kiaul÷ gerai pasisavina pašarus, tod÷l pasižymi išskirtiniu svorio augimu nuo gimimo iki atjunkymo, o taip pat ir geru vislumu.
Kiaul÷s pasižymi: - Atsparumu ligoms. - Konstitucijos tvirtumu .
- Gerai prisitaiko prie intensyvaus ir ekstensyvaus auginimo, tiek patalpose tiek ir lauko sąlygomis.
Šie veiksniai leidžia joms lengviau integruotis į bandą su įvairaus sveikatingumo gyvuliais, o taip pat išlaikyti mažus sveikatos pakitimus.
Banda, kai apvaisinimui parinktas tinkamas kuilys, geriau panaudos pašarus, greičiau augs, kiaul÷s nestresuos ir tur÷s didelį procentą liesos m÷sos.
Šias kiaules galima laikyti tiek lauke tiek ir patalpose, jas lengva valdyti ir integruoti (www.rattlerow.com...11.htm).
2.2. Kiaulių hibridizacija
Rinkos ekonomika skatina sud÷tingą konkurenciją. Rinkoje vertinami tik realią ir nuolatinę paklausą turintys produktai. Tod÷l kiaulių rinka priklauso ne apskritai nuo kiaulių, o nuo galutinio paklausos produkto ir ekonominio suinteresuotumo. Kiaulių veislininkyst÷s sąvoka labai susijusi su galutine pramonine produkcija. Ekonomiškai s÷kmingai kiaulininkystei svarbu, kad būtų iš anksto numatomi ir garantuojami geri genetiniai rezultatai. Tokių rezultatų galima pasiekti taikant perspektyvius veisimo metodus. Daugelyje šalių, kuriose išpl÷tota kiaulininkyst÷, kiaulienos gamyba grindžiama skirtingų veislių mišrinimu ir hibridizacija. Pramoniniu mišrinimu 12 – 16 % pagerinamas paršavedžių vislumas. Mišrūnai paršeliai būna gyvybingesni, 6 – 8 % mažiau jų krinta žindymo laikotarpiu. Mišrūnai geriau penisi: per parą jie priauga net 7 – 26 % daugiau, jų m÷sin÷s savyb÷s geresn÷s (Kriauzien÷ ir kt., 2003).
Svarbu tinkamai parinkti kryžminamo porų derinius. Paršaved÷s tur÷tų išsiskirti tam tikrais ūkiškai naudingais požymiais ir pasižym÷ti geromis reprodukcin÷mis savyb÷mis, o pagrindiniai kuilių selekcijos rodikliai, nelygu, kokio tikslo siekiama, yra palikuonių augimo energija, pašarų suvartojimo efektyvumas, m÷sin÷s savyb÷s, optimali santykin÷ m÷sos dalis skerdienoje bei spermos apvaisinamoji galia kergimo metu (Kriauzien÷ ir kt., 2003).
Be to, svarbūs abiejų t÷vų selekcijos rodikliai yra konstitucijos (ypač galūnių) tvirtumas, palikuonių gyvybingumas ir rezistentiškumas. Siekiant heteroz÷s, būtinai reikia iš anksto įvertinti genotipų suderinamumą (Kriauzien÷ ir k t., 2003).
2.3. Kiaulių augimą įtakojantys veiksniai
Veiksniai, turintys įtakos l÷tesniam paršelių augimui po jų atjunkymo:
- naujo pašaro virškinimui reikalingų virškinimo fermentų trūkumas; - silpnai išsivystęs skrandžio sulčių išsiskyrimas;
- sveiko paršaved÷s pieno nebuvimas pašare (antibakterinis pienas, imunoglobulinas); - nepakankamas maisto įsisavinimas;
- netinkama pašaro konsistencija – sausas arba šlapias; - aplinkos pasikeitimas, stresas (Selegovska E., 2006).
2.3.1. Kiaulių š÷rimas
Pašarų racionų sudarymas neatrajojantiems gyvuliams yra žymiai sud÷tingesnis negu atrajojantiems, nes pagal gyvulio poreikius reikia suderinti amino rūgščių ir vitaminų kiekius (Selegovska E., 2006).
Šeriant penimas kiaules, svarbiausia gauti kuo daugiau geros kokyb÷s skerdenos, esant kuo mažesn÷ms pašarų sąnaudoms. Tod÷l kiaules reik÷tų šerti taip, kad per parą priaugtų ne mažiau kaip 600 – 650 g. Augančias penimas kiaules būtina šerti pilnaverčiais pašarais, kuriuose būtų pakankamai energijos, proteinų, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Skiriami du pen÷jimo laikotarpiai: pirmasis (nuo 40 iki 60 kg svorio) ir antrasis (nuo 60 iki 100-120 kg svorio).
Pirmuoju laikotarpiu kiaulių racionuose turi būti didesnis energijos ir maisto medžiagų kiekis, nes tuo laikotarpiu intensyviai auga ir vystosi raumeninis audinys bei kaulai.
Antruoju laikotarpiu kiaul÷ms būtina duoti tokius pašarus, kurie nepakenktų skerdenos kokybei. Pašaruose neturi būti daug ląstelienos.
Kuilius prieš pen÷jimą reikia iškastruoti.
Pen÷jimo pradžioje kiaul÷s per parą priauga po 800 – 1000 g (Šveistys J. ir kt., 2005 m.). Anksčiau kiaulių augintojams buvo mokama už gyvą kiaulių svorį, tod÷l tuomet nebuvo svarbu koks yra liesos m÷sos procentas. Kiaulių augintojams buvo svarbus greitas kiaulių augimas. Tačiau, kai kiaulių supirkimo įmon÷s pamat÷, kad liesesn÷s m÷sos paklausa yra
didesn÷, tuomet buvo prad÷ta žymiai daugiau d÷mesio skirti ne apskritai svorio augimui, o raumenų mas÷s augimui (www.genome...finish.pdf -).
2.3.2. Kiaulių laikymas
Kiaulių sveikata ir produktyvumas labai priklauso nuo laikymo sąlygų. Žiemojimo laikotarpiu kiaulių patalpose turi gerai veikti v÷dinimo sistema, nes kiaulių patalpose n÷ra lengva palaikyti santykinę patalpos oro dr÷gmę. Kiaulių laikymo vietoje turi būti sausa, tinkamai išvalyta ir neturi būti skersv÷jų. Oro temperatūrą kiaulių laikymo vietose galima padidinti iki reikiamo lygio įrengiant garduose pašiūr÷les bei pašiūres, kuriose oro temperatūra būna apie 8º C aukštesn÷ nei patalpoje. Beveik kiekvieną žiemą mūsų šalyje paspaudžia stiprūs šalčiai bei siaučia stiprūs v÷jai. Tai sukelia papildomų problemų kiaulių fermose: vandentiekio vamzdžiuose gali užšalti vanduo, patalpose nukrinta oro temperatūra, padid÷ja santykin÷ oro dr÷gm÷, susidaro skersv÷jai, gyvuliams šalta, pagaus÷ja susirgimų (Paulauskas E., 2009).
Kiaul÷s yra labai jautrios laikymo sąlygoms. Blogose sąlygose jos greitai suserga ir nenormaliai elgiasi (Selegovska E., 2006).
Penimoms kiaul÷ms yra įrengiami grupiniai gardai su ÷dimo bei poilsio zonomis. Poilsio zona turi būti pakreikta šiaudais (http://www.organic.lt/lt/pages,id.158).
Penimoms kiaul÷ms mocionas nebūtinas, tod÷l jos laikomos tvartuose be iš÷jimo į pasivaikščiojimo aikšteles. Kiaul÷s gali būti laikomos ant betoninių, grotelinių ar iš dalies grotelinių grindų (Šveistys J. ir kt., 2005).
Laikant kiaules ant betoninių grindų, jos turi būti pakreiktos. Penimoms kiaul÷ms turi tekti gardo ploto: iki 50 kg – 0,6 m²;
iki 85 kg – 0,8 m²; iki 100 kg – 1 m².
2.3.3. Mikroklimato parametrai
Kiaulių sveikata, pašarų įsisavinimas bei augimo tempai labai priklauso nuo laikymo sąlygų. Ne tinkamomis sąlygomis laikomos kiaul÷s auga l÷tai, daugiau suvartoja pašarų, paršaved÷s mažiau išskiria pieno, blogiau apsivaisina. D÷l min÷tų prieŃasčių ūkiai gali patirti daug nuostolių. Siekiant išvengti nuostolių, mikroklimatą kiaulių patalpose būtina nuolat kontroliuoti (Paulauskas E., 2009).
Patalpose susidarantis mikroklimatas kompleksiškai veikia gyvulius. Vieni mikroklimato parametrai tam tikromis sąlygomis būna pagrindiniai – į juos gyvulio organizmas reaguoja, o kiti sustiprina arba susilpnina jų veikimą. Tod÷l tik sudarius tinkamą mikroklimatą galima tik÷tis išauginti sveikus gyvulius, kurių produktyvumas bus maksimalus.
Penimų kiaulių tvartuose santykinis oro dr÷gnumas tur÷tų būti ne didesnis kaip 75 %, oro jud÷jimo greitis šaltuoju metų laiku 03 m/s, o šiltuoju 0,8 – 0,1 m/s, amoniako koncentracija - ne daugiau kaip 20 mg/m³, anglies dvideginio – 0,2 %, sieros vandenilio – 10 mg/m³.
Apšvietimas taip pat yra labai svarbus. Šviesa teigiamai veikia organizmą, aktyvina medžiagų apykaitą. Tačiau per didelis apšvietimas (daugiau kaip 200 liuksų) dirgina gyvulius ir sumažina jų priesvorius, o per mažas apšvietimas slopina veislinių kiaulių reprodukcines savybes (Šveistys J. ir kt., 2005).
2.4. Osteochondroz÷s paplitimas
Linkusių sirgti osteochondroze kiaulių ligos eigai įtakos turi jų š÷rimo ir laikymo (jud÷jimo laisvumas, grindų tipai – ypač betonin÷s grindys, patalpų dr÷gnumas…) sąlygos. Be to, šis sindromas ryškiau pasireiškia silpnesn÷s konstitucijos kiaul÷ms.
Osteochondroz÷ – sąnarius deformuojanti kaulinio ir kremzlinio audinių liga, d÷l kurios sumaž÷ja galūnių (kojų) tvirtumas, tod÷l kiaul÷s pradeda šlubuoti, nepaeina. Įvairių veislių kiaulių kojų silpnumo ydos paveldimumo koeficientas svyruoja nuo 0,2 iki 0,6. Auginant ilgas ir raumeningas kiaules, ši yda tampa vis aktualesn÷ (Klimas R. ir kt., 2006).
Ypač osteochondroz÷s požymiai išryšk÷ja suaugusioms (per 100 kg svorio) kiaul÷ms, d÷l to patiriama nuostolių ir veislin÷je, ir prekin÷je kiaulininkyst÷je. Liga gali pažeisti daugelį kiaulių
sąnarių, bet ne visus vienodai. Osteochondroz÷ dažniausiai vystosi kiaulių petikaulio ir šlaunikaulio distalin÷se dalyse.
Tai pagrindin÷ kiaulių skeleto liga, d÷l kurios sutrinka kaulų formavimasis ir sąnarių paviršiuje kaupiasi kremzl÷s.
Manoma, kad degeneracinę sąnarių ligą gali sukelti ir kiaulių amžiui neadekvatus intensyvus raumenų mas÷s augimas. Toks procesas gali prasid÷ti d÷l paveldimos padid÷jusios somatotropinio (augimo) hormono sekrecijos hipofiz÷s liaukoje.
Kadangi osteochondroz÷ yra paveldima liga, ją būtina kontroliuoti selekcijos eigoje.
Osteochondroz÷s tyrimai atliekami Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, JAV, Kanadoje bei kitose šalyse. Mūsų šalyje veisiamų kiaulių osteochondroz÷s išplitimo tyrimai prad÷ti 2001 metais.
Ligos pasireiškimo stiprumas alkūn÷s ir kelio sąnariuose vertinamas pagal 0–5 balų skalę: 0 balų – sąnariai nepažeisti, 1 balas – silpnas ir 5 balai – stiprus osteochondroz÷s pasireiškimas (Klimas ir kt., 2006).
3. Tyrimų metodai
3.1. Bandymo schema
7 pav. Bandymo schema.
I grup÷ - Didžiųjų baltųjų kiaulių veisl÷ n=15 kuiliukų II grup÷ - F1 (DBxVL(sperma) mišrūnai n=15 kuiliukų III grup÷ - F2 (F1 x F12 (LxPjxdalis DB (sintetinis kuilys (sperma)))) n=12 kuiliukų IV grup÷ – F2/Victor (Tricross x m÷sinis kuilys „Victor“(sperma)). n=5 kuiliukai Kuiliukų pen÷jimosi savybių įvertinimas Kuiliukų skerdimas bei m÷sinių savybių įvertinimas Gautų duomenų apdorojimas ir analizavimas
Bandymas buvo atliekamas 2009 metais. Bandymo vieta raseinių r. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ (8 paveikslas).
3.2. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ – mokslinio bandymo atlikimo vieta
UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ jau daugiau kaip du dešimtmečius užsiima hibridinių kiaulių veisimu. Visą šį laiką įmon÷ pastoviai tobulina veisiamų kiaulių genetiką.
Kad šis kelias buvo teisingas, byloja kiaulių populiacijos vystymosi seka:
9 pav. Motininių kiaulių bandų dydis
9000 n
Šio s÷kmingo darbo šaltinis yra pakankamas kiekis veislinių linijų ir populiacijos dydis, kuris yra įmon÷s žinioje.
Visas selekcinis darbas yra vykdomas įmon÷je. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ sujungia kiekybinę genetiką su keturiasdešimties metų patirtimi selekciniame darbe. Pagrindiniai įmon÷s kriterijai – s÷km÷ selekciniame darbe, statistikos rezultatai ir tikrosios situacijos įvertinimas fermoje. Ši filosofija pad÷jo įmonei tapti reguliariais laim÷tojais veislinių gyvulių palyginamajame testavime.
UAB „Girkalnio kiaulių komplekso“ veislinis darbas yra sutelktas ties Didžiųjų baltųjų ir Landrasų veislių kiaul÷mis. Abi šios kiaulių veisl÷s jau daugiau kaip 50 metų naudojamos veisimo darbe ir sudaro tvirtą bazę vaisingumui bei m÷singumui.
Abi kiaulių veisl÷s visose linijose yra atsparios stresams, gerai įsisavina pašarus ir turi stabilią konstituciją. Fermoje ne anksčiau trečio paršiavimosi jas atrenka grynaveislių kiaulių poravimui (UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ asmenin÷ medžiaga, 2009).
Viena iš pagrindinių sąlygų didinti kiaulienos gamybą yra galimyb÷ naudoti šiuolaikines genetinį potencialą turinčias pradinių linijų kiaulių veisles ir jų hibridus, kurios yra pritaikytos prie intensyvių laikymo sąlygų.
Esant tokioms aplinkyb÷ms, kai visame pasaulyje išpl÷tota kiaulių veislininkyst÷, efektyvi gamyba neįmanoma be hibridizacijos sistemos. Labai didel÷s vert÷s motinines ir t÷vines savybes turinčios linijos gaunamos „Girkalnio kiaulių komplekse“: jie turi užtikrinti aukšto produktyvumo neprekin÷s gamybos hibridus, mažai kainuojančius pašarus, aukštos kokyb÷s m÷są, išvengti infekcinių ligų.
Importuoti kiaulių tiesiai į ūkius negalima, nes tam tikrą laikotarpį vyksta aklimatizacija, kuri sukelia laikinai sumaž÷jusį produktyvumą.
UAB „Girkalnio kiaulių komplekse“ veisiamos kiaul÷s su angliška genetika, kurios aklimatizuojasi prie Rusijos klimato per 5 metus.
UAB „Girkalnio kiaulių komplekse“ veisiamos šių veislių kiaul÷s, kurios pristatomos iš Anglijos: didžioji baltoji, landrasai ir pjetrenai.
Didžiųjų baltųjų veisl÷s kiaul÷s kryžminamos su landrasų veisl÷s kiaul÷mis, kurios duoda pirmos kartos mišrūną, kuris savo ruožtu yra poruojamas su Diurokų veisl÷s kiaul÷mis, tuo siekiama pagerinti eksterjerą ir konstituciją ir gaunama F2.
Nor÷dami gauti mišrūnus skirtus pen÷ti, kurie yra prisitaikę prie atšiaurių sąlygų, F1 yra
kryžminamas su pjetr÷nų veisle. Atranka buvo vykdoma su baltos spalvos veislių pjetr÷nais ir diurokais. D÷l šios sistemos ir Lietuvos klimatinių sąlygų UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ s÷kmingai parduoda aklimatizuotus mišrūnus į Rusiją (http://en.kormozagotovka...pigs.html).
Visos veisimo stadijos yra stebimos nepriklausomų veterinarų. Vieną kartą per ciklą ir iki 6 kartų per metus yra atliekami laboratoriniai tyrimai vidaus monitoringui. Vieną kartą metuose tokie tyrimai atliekami valstybin÷s gyvulių apsaugos tarnybos.
Griežtos saugumo taisykl÷s dar labiau sumažina bet kokią riziką fermoje veisiamiems gyvūnams (UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ asmenin÷ medžiaga, 2009).
3.3. Selekcijos tikslai ir poravimo schema
Motinin÷s linijos selekcijos tikslai:
- Pastovus motininių kiaulių produktyvumo gerinimas.
- Didelis gimusių gyvų paršelių skaičius kiekvieno apsiparšiavimo metu - Geros motiniškos savyb÷s.
- Spenelių kiekis ir kokyb÷. - Ilgaamžiškumas.
- Augimo energijos padid÷jimas, tuo pat metu išsaugant neriebios m÷sos linijas. - Vienalytiškumas ir atskirų veislių kojų stiprumas bei kaulų struktūros stabilumas.
T÷vin÷s linijos selekcijos tikslai:
- Paros priaugimas.
- Liesos m÷sos kiekio padidinimas.
- Vienalytiškumas ir atskirų veislių kojų stiprumas bei kaulų struktūros stabilumas.
Motininių kiaulių atranka, grynų linijų išvedimui:
- Atranka pagal lytinį paj÷gumą. - Atranka iš trečio apsiparšiavimo.
Vertinimo kriterijai:
- Išvaizdos vertinimas. - Bendras įspūdis.
- Motinin÷s kiaul÷s pieno riebumas. - Pieno liaukų išsivystymas.
3.4. Veisimo schema
10 pav. Veisimo schema
3.5. Kuiliukų suskirstymas į grupes
Kuiliukai – kastratai buvo suskirstyti į 4 bandomasias grupes: Didžiųjų baltųjų, F1, F2,
F2/Victor.
Gyvuliams buvo sudarytos analogiškos sąlygos kiekvienoje grup÷je. Kuiliukai – kastratai buvo suskirstyti į analogiškas grupes pagal : 1. amžių – skirtumas tarp analogų ne daugiau kaip 5 dienos ;
2. masę – leistinas svyravimas ne daugiau kaip 5 % nuo vidutin÷s mas÷s ;
3. augimo intensyvumą – priesvoris per parą gali skirtis ne daugiau kaip 5 % nuo vidutinio priesvorio grup÷je ;
4. kilmę – vieno kuilio arba paršaved÷s palikuonys ; 5. veisliškumą – vienodas arba artimas ;
6. lytį – analogai vienodi.
Bandymams buvo atrenkami kuiliukai atjunkyti 4 – 6 savaičių. Bandymai truko iki kol kuiliukai pasiek÷ realizacinę masę – 95 – 105 kg. Bandymų metu kuiliukai buvo laikomi vienoje patalpoje, atskiruose garduose.
Visi gyvuliai – kuiliukai – kastratai buvo suženklinti atitinkamos spalvos įsagais ir sunumeruoti.
Atsižvelgiant į kuiliukų maisto medžiagų poreikį, jie buvo šeriami visaveršiais kombinuotaisiais pašarais (visaveršiai pašarai atitinka produktų skirtų mitybai privalomųjų saugos reikalavimų techniniam reglamentui, patvirtintam LR žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-225 2003.06.04.; Nr. 3D-259 2004. 04.29.; Nr. 3D-210 2004.04.12.) pagamintais AB „Kretingos grūdai“ pašarų gamykloje. Bandomos kiaulių grup÷s (I, II, III, IV) iki 3 m÷n. kiaul÷s buvo šeriamos priešstartiniu nr. 55, startiniu nr. 50, ir atjunkyti nr. 51 pašaru. Iki 40 kg – pašaras nr. 57-1; iki 60 kg – nr. 57-2; o pabaigai nr. 57-3. Kiaulių grup÷ (IV) iki 3 m÷n. kuiliukai buvo šeriami priešstartiniu nr. 55, startiniu nr. 50, ir atjunkyti nr. 51 pašaru. O iki realizacijos buvo šeriama nr. 58-1, nr. 58-2.
3.6. Kuiliukų augimo nustatymo metodika
Kuiliukų svorio kitimui nustatyti jie buvo sveriami elektronin÷mis svarstykl÷mis (11 paveikslas). Bandymo metu kuiliukai buvo sveriami bandymo pradžioje (po atjunkymo 3 savaičių), v÷liau – kas m÷nesį, ir bandymo pabaigoje (išvežant į skerdyklą). Remiantis sv÷rimų duomenimis, buvo apskaičiuotas vidutinis kuiliukų priesvoris per parą.
11 pav. Elektronin÷s svarstykl÷s
3.7. Pašarų sunaudojimo nustatymo metodika
Pašarų apskaita buvo vykdoma kasdien sveriant atskiram gardui individualiai skiriamus pašarus prieš š÷rimą. Duodamų pašarų kiekis kiekvieną dieną buvo reguliuojamas taip, kad iki sekančio š÷rimo neliktų likučių. Taip pat buvo apskaičiuotas sunaudotų pašarų kiekis kilogramui priesvorio.
3.8. Kiaulių sveikatingumas
Visą bandymo laikotarpį buvo stebimas kuiliukų kastratų sveikatingumas. Tam, kad išvengti kanibalizmo pasireiškimo kuiliukų tarpe, į kiekvieną gardą buvo dedami kamuoliai užimtumui skatinti (12 paveikslas).
12 pav. Kiaulių užimtumo skatinimas
Per visą bandymo laikotarpį d÷l traumų bei sveikatos sutrikimų buvo užregistruoti du kritimai.
3.9. Kiaulių raumenų kiekio nustatymas PIGLOG 105 aparatu
Kiaul÷ms esant gyvoms buvo nustatomas raumenų kiekis, kuris vertinamas ultragarso aparatu PIGLOG 105 (13 paveikslas).
Matuojant ultragarsiniu prietaisu kiaulių lašinių ir raumenų storį, gyvulys patalpinamas specialiame gardelyje (fiksuojamas). Įvertinant veislinio prieauglio raumeningumą, atliekami lašinių storio matavimai dvejose nugaros vietose ir vienoje vietoje, - ilgiausio nugaros raumens matavimas.
Pirmas matavimo taškas F1 yra virš 3 ir 4 juosmens slankstelio, 6 - 7 cm žemiau išilgin÷s nugarkaulio linijos. Tame taške matuojamas tik lašinių storis, kuris yprastai būna ploniausias nugaroje. Taškas F1 gyvai kiaulei nustatomas sekančiai: nuo paskutinio šonkaulio į kaudalinę pusę atsitraukiant 10 cm. Antras matavimo taškas F2 yra virš 11 - 12 šonkaulio, 11 cm žemiau išilgin÷s nugarkaulio linijos. Tame taške matuojamas lašinių ir ilgiausio nugaros raumens storis. Taškas F2 surandamas atsitraukus 10 cm į kranialinę pusę nuo paskutinio šonkaulio.
Matuojamas gyvulys gardelyje turi stov÷ti natūralioje pozoje, nesusikūprinęs ir nenulenkęs galvos - tai turi įtakos matavimo tikslumui ir galutiniam raumeningumo įvertinimo rezultatui. Matuojama 2-3 kartus, jei 2 kartus gauname tuos pačius rezultatus trečią kartą nebematuojame (Lietuvos Respublikos Žem÷s Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisykl÷s 1998).
Gauti duomenys registruojami kompiuteriniu būdu pagal nustatytą tvarką.
Ši priemon÷ leidžia daryti sparčią gyvo veislinio prieauglio atranką kiaulių raumeningumo didinimo kryptimi (Radien÷, Rimkevičius, 2002).
3.10. M÷sinių savybių nustatymas
Bandymo metu baigus pen÷ti kuiliukus kastratus, iš kiekvienos veisl÷s grup÷s buvo atrinkta F2, DB ir F2/victor po 5 vienetus, o F1 – 6 vienetai, (viso 21 kuiliukas kastratas) kuriems ir buvo
atliktas kontrolinis skerdimas, o vienam iš kiekvienos grup÷s ir skerdenų vertinimas (skerdimas ir skerdenų vertinimas buvo atliktas kontrolinio pen÷jimo stotyje, Baisogaloje).
Kiaulių m÷sin÷s savyb÷s buvo nustatomos skerdykloje (14 paveikslas):
14 pav. Kiaulių skerdimas
1. Skerdenos išeiga procentais – tai skerdenos mas÷s santykis su priešskerdimine mase. Skerdenos mas÷ – skerdena su galva, kojomis, vidaus riebalais be vidaus organų ir žarnyno. Priešskerdimin÷ mas÷ – gyvos kiaul÷s mas÷ po 12 val.alkinimo.
2. Skerdenos ilgis centimetrais – matuojamas nuo pirmojo kaklo slankstelio priekinio krašto iki dubens kaulų suaugimo priekinio krašto.
3. Bekono pusel÷s ilgis centimetrais – matuojamas nuo pirmojo krūtin÷s slankstelio priekinio krašto iki dubens kaukų suaugimo priekinio krašto.
4. Nugaros lašinių storis milimetrais – matojamas slankmačiu: keteros srityje, ties 6 – 7 šonkauliu, juosmens srityje ir trijuose kryžiaus srities taškuose – prieš str÷nų paviršinį raumenį, virš raumens ir už raumens.
5. vidutinis nugaros lašinių storis – apskaičiuojamas taip: pirmiausia iš trijų matmenų apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje, po to iš keturių matmenų apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis nugaroje, t.y. lašinių storis ties 6 – 7 šonkauliu, keteros, juosmens ir kryžiaus srities matmenų vidurkio.Lašinių storis nugaroje teigiamai koreliuoja su lašinių išeiga skerdenoje.
6. Nugaros lašinių pasiskirstymo vienodumas – jį parodo lašinių storio skirtumas keteros ir juosmens srityse. Pageidaujamas kuo mažesnis skirtumas.
7. “Raumenin÷ akis” – vertinama ilgiausio nugaros raumens skerspjūvio plotu cm². Matuojama pjūvyje ties pirmu ir antru juosmens slanksteliais.
8. M÷sos, lašinių ir “raumenin÷s akies” plotas – matuojami iš kalkiniame popieriuje apibr÷žtų skerdenos skerspjūvio kontūrų planimetru pagal atitinkamas metodikas.
9. M÷sos ir lašinių santykis procentais – apskaičiuojamas m÷sos plotą padauginus iš 100 ir padalijus iš lašinių ploto.
10. Užpakalinio skerdenos pusel÷s trečdalio ( kumpio ) mas÷ – vertinama perpjovus skerdenos puselę ties priešpaskuriniu ir paskutiniu juosmens slanksteliu. Kumpis sveriamas.
11. M÷sos, lašinių ir kaulų santykis – vertinamas iškaulinus skerdeną ir išreiškiamas procentais nuo skerdenos mas÷s.
Kuiliukų skerdenos buvo matuojamos “Fat-o-meat’er” aparatu (15 paveikslas).
Iš kiekvienos veisl÷s kuiliukų kastratų skerdenos buvo atrinkta po vieną skerdenos puselę išpjaustymui (16 paveikslas).
16 pav. Kiaulių skerdenos
Išpjaustymo metu skerdenos dalys buvo sveriamos ir skirstomos į kaulus, riebalus ir m÷są (17 paveikslas).
3.11. Ekonominio efektyvumo skaičiavimas
Bandymui pasibaigus buvo apskaičiuojamas preliminarus ekonominis efektyvumas. Tai buvo atlikta atsižvelgiant į zootechniniu atžvilgiu efektyviausias pašarų sąnaudas ir gautas pajamas už kiaulių svorio prieaugį, taikant realizavimo dieną galiojančius įkainius.
3.12. Statistin÷ duomenų analiz÷
Atliekant statistinę duomenų analizę apskaičiavome rodiklių aritmetinius vidurkius, vidutinius kvadratinius nuokrypius, įvairavimo koeficientus, vidurkių paklaidas.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1. Kuiliukų kastartų š÷rimas ir augimo sparta
Vieni iš svarbiausių rodiklių nusakančių kiaulių priaugimą ir pašarų sąnaudas – kiaulių vidutinis priesvoris per parą ir pašarų sąnaudos. 1-ame grafike pateikiami viso bandymo metu gauti rezultatai: 0,883 0,851 0,896 0,89 0,82 0,83 0,84 0,85 0,86 0,87 0,88 0,89 0,9 kg DB F1 F2 F2/victor
1 grafikas. Kuiliukų kastratų vidutinis priesvoris per parą, kg (per visą pen÷jimo laikotarpį)
Analizuojant kuiliukų kastratų vidutinio priesvorio per parą dinamiką nustatyta, kad viso bandymo metu didžiausią vidutinį priesvorį tur÷jo pirmos kartos mišrūnai (F1) – 0,896 kg, o
mažiausią Didžiųjų baltųjų veisl÷s kuiliukai kastratai (DB) – 0,851 kg.
Auginant kuiliukus kastratus aktualu gauti ne tik didelius priesvorius, bet ir efektyviai naudoti pašarus. Visaverčių kombinuotųjų pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio bandymo metu pateikti 2-ame grafike:
3,13 3,3 3 2,77 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 kg DB F1 F2 F2/victor
2 grafikas. Pašarų sąnaudos, kg (per visą pen÷jimo laikotarpį)
Iš 2-ojo grafiko duomenų matome, kad vidutin÷s pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio priaugti buvo mažiausios F2/victor mišrūnų (2,77 kg), o didžiausios Didžiųjų baltųjų veisl÷s kuiliukų
4.2. Kuiliukų kastratų pen÷jimosi savyb÷s atskirais pen÷jimo m÷nesiais
Pen÷jimo metu, kiekvieną m÷nesį, atskirų veislių kuiliukai kastratai buvo sveriami, apskaičiuojamos jų pašarų sąnaudos, priesvoris per parą. Tai buvo vykdoma, siekiant nustatyti tiriamų veislių kuiliukų kastratų pen÷jimosi savybes ir skirtumus tarp jų, atskirais pen÷jimo m÷nesiais. Duomenys pateikiami 3-iame, 4-ame ir 5-ame grafikuose:
40,15 60 88,8 114,64 29,5 49,5 80,6 101,1 34,4 52,5 82 110,45 58,2 85,9 111,2 36,5 0 20 40 60 80 100 120 140 3-jų m÷nesių amžiaus 4-ių m÷nesių amžiaus 5-ių m÷nesių amžiaus vidut. viso pen÷jimo laikotarpiu k g DB F1 F2 F2/victor
3 grafikas. Vidutinis kuiliukų kastratų svoris (kg) atskirais pen÷jimo m÷nesiais
Išanalizavus 3-iojo grafiko duomenis galima teigti, kad: didžiausią svorį visais pen÷jimo m÷nesiais tur÷jo DB veisl÷s kuiliukai kastratai: 3-jų m÷nesių amžiaus jų svoris (40,15 kg) buvo vidutiniškai didesnis 9,1 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05), 14,3 proc. nei F2 mišrūnų (p >
0,05) ir 26,5 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05).
4-ių m÷nesių amžiaus jų svoris (60,0 kg) buvo vidutiniškai didesnis 3,0 proc. nei F2/victor
mišrūnų (p > 0,05), 12,5 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05) ir 17,5 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05).
5-ių m÷nesių amžiaus jų svoris (88,8 kg) buvo vidutiniškai didesnis 3,3 proc. nei F2/victor
Pen÷jimo pabaigoje (6-ių m÷nesių amžiaus) jų svoris (114,64 kg) buvo vidutiniškai didesnis 3,0 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05), 3,7 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05) ir 11,8 proc. nei F1
mišrūnų (p > 0,05). 0,826 0,959 0,863 0,883 0,832 1,036 0,684 0,851 0,757 0,982 0,948 0,896 0,904 0,923 0,843 0,89 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 3-jų m÷nesių amžiaus 4-ių m÷nesių amžiaus 5-ių m÷nesių amžiaus
vidut. viso pen÷jimo laikotarpiu
k
g
DB F1 F2 F2/victor
4 grafikas. Vidutinis kuiliukų kastratų priesvoris per parą (kg) atskirais pen÷jimo m÷nesiais
Gauti rezultatai rodo (4 grafikas), kad 3-jų m÷nesių amžiuje didžiausias priesvoris per parą buvo F2/victor mišrūnų – 0,904 kg, jis buvo vidutiniškai didesnis 8 proc. nei F1 mišrūnų (p >
0,05), 8,6 proc. nei DB veisl÷s kuiliukų (p > 0,05) ir 16,3 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05). 4-ių
m÷nesių amžiuje pasteb÷tas priesvorio padid÷jimas, didžiausias priesvoris per parą buvo F1
mišrūnų 1,036 kg, jis buvo vidutiniškai didesnis 5,2 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05), 7,4 proc. nei
DB veisl÷s kuiliukų (p < 0,05) ir 10,9 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05). 5-ių m÷nesių
amžiuje didžiausias priesvoris per parą buvo F2 mišrūnų – 0,948 kg, jis buvo vidutiniškai didesnis
8,9 proc. nei DB mišrūnų (p > 0,05), 11,1 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05) ir 27,8 proc. nei
F1 mišrūnų (p > 0,05). Šio m÷nesio metu buvo pasteb÷tas didžiausias priesvorio kritimas, F1
2,4 3 4 3,13 2,4 2,8 4,7 3,3 2,4 2,8 3,8 3 1,6 3,6 3,1 2,77 0 1 2 3 4 5
3-jų m÷nesių amžiaus 4-ių m÷nesių amžiaus 5-ių m÷nesių amžiaus vidut. viso pen÷jimo laikotarpiu
k
g
DB F1 F2 F2/victor
5 grafikas. Vidutin÷s kuiliukų kastratų pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg
Iš 5-ojo grafiko duomenų matyti, kad 3-jų m÷nesių amžiuje DB veisl÷s, F1 ir F2 mišrūnų
kuiliukų kastratų pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo vienodos – 2,4 kg, o F2/victor
mišrūnų pašarų sąnaudos buvo 33,3 proc mažesn÷s (p > 0,05).
4-ių m÷nesių amžiuje DB mišrūnų pašarų sąnaudos buvo 3,0 kg, jos buvo vidutiniškai didesn÷s 6,6 proc. nei F1 ir F2 mišrūnų (p > 0,05), ir 16,6 proc. mažesn÷s nei F2/victor kuiliukų
kastratų (p < 0,05), kur pastebimas ženklus sąnaudų padid÷jimas lyginant 1-ąjį ir 2-ąjį pen÷jimo m÷nesius (nuo 1,6 iki 3,6 kg).
5-ių m÷nesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos buvo pas F2/victor mišrūnus – 3,1 kg, jos
buvo vidutiniškai mažesn÷s 18,4 proc. nei F2 mišrūnų (p < 0,05), 22,5 proc. nei DB veisl÷s (p <
0,05) ir 34,0 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05). Šiame pen÷jimo m÷nesyje taip pat pastebimas
ženklus sąnaudų padid÷jimas, F1 mišrūnų, lyginant 2-ąjį ir 3-iąjį pen÷jimo m÷nesius (nuo 2,8 iki
4,7 kg).
Vidutiniškai viso pen÷jimo metu mažiausios pašarų sąnaudos išliko F2/victor mišrūnų – 2,77
4.3. Skerdimo metu gauti rezultatai
Pagrindinis penimų kiaulių produktyviųjų savybių įvertinimo metodas yra kontrolinis kiaulių skerdimas ir skerdenų vertinimas.
Gauti duomenys pateikti lentel÷se (1 lentel÷) ir grafikuose (6-as, 7-as, 8-as grafikai):
1 lentel÷. Kontrolinio skerdimo duomenys
Iš 1 lentel÷s duomenų matyti, kad didžiausias vidutinis kuiliukų kastratų svoris prieš skerdimą buvo F2/victor mišrūnų kuiliukų – 114,6 kg, o kitų trijų veislių kuiliukų kastratų svorio skirtumas
buvo neženklus: DB; F1;F2 mišrūnai sv÷r÷ mažiau, atitinkamai 0,7 proc. (p > 0,05); 2,9 proc. (p
>0,05); 1,9 proc. (p > 0,05). Skerdenos svoris didžiausias išliko pas F2/victor mišrūnus – 81,5kg,
jis vidutiniškai buvo didesnis 0,8 proc. nei DB veisl÷s kuiliukų kastratų (p > 0,05) ir 3,3 proc. nei F1 ir F2 mišrūnų (p > 0,05).
Žemiau pateikiami grafikai, kuriuose pavaizduota skerdenos išeiga (6-as grafikas) bei raumeningumas procentas (7-as grafikas):
Rodikliai F1 F2 DB F2/victor
Vid. kuiliukų kastratų svoris prieš skerdimą
111,3±6,3 112,4±3,8 113,8±6,0 114,6±7,6
Skerdenos svoris, kg
78,8±4,7 78,8±2,9 80,8±4,6 81,5±5,6
Skerdenos išeiga, proc.
70,5±0,2 70,1±0,9 70,9±0,7 71,1±0,4
70,5 70,1 70,9 71,1 69,6 69,8 70 70,2 70,4 70,6 70,8 71 71,2 F1 F2 DB F2/victor p ro c.
6 grafikas. Vidutin÷ kuiliukų kastratų skerdenos išeiga, %.
Rezultatai rodo (6-as grafikas), jog visų veislių kuiliukų kastratų skerdenos išeigos procentas skyr÷si nežymiai, tačiau didžiausia skerdenos išeiga buvo F2/victor mišrūnų – 71,1 %, mažesne
išeiga pasižym÷jo: DB veisl÷s kuiliukai – 0,2 proc. (p > 0,05), 0,6 proc. F1 mišrūnai (p > 0,05) ir
1,0 proc. F2 (p > 0,05) mažiau. 54,6 52,94 54,16 53,48 52 52,5 53 53,5 54 54,5 55 F1 F2 DB F2/victor p ro c.
Išanalizavus 7-ame grafike pateiktus duomenis galima teigti, kad didžiausią raumeningumo procentą tur÷jo F1 mišrūnai – 54,6 %, šis buvo didesnis 2,0 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05),
0,8 proc. nei DB veisl÷s kuiliukų (p > 0,05) ir 3,0 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05).
23,4 13,3 9,3 25,7 13,3 6,6 23,7 14,9 9,3 24,7 13,2 10,4 0 5 10 15 20 25 30
m÷singumo proc. kaulingumo proc. riebalų proc.
p
ro
c.
F1 F2 F2/victor DB
8 grafikas. M÷singumo, kaulingumo ir riebalų procentas skerdenoje
Iš šių duomenų (8 grafikas) galima spręsti, kad didžiausias m÷singumo procentas buvo F2
mišrūnų skerdenoje – 25,7 %, DB buvo 1,0 proc. mažesnis, F2/victor mišrūnų 2,0 proc., o F1 –
2,3 proc. mažesnis.
Didžiausiu kaulingumo procentu pasižym÷jo F2/victor kuiliukai kastratai, skerdenoje buvo –
14,9 %, 1,6 proc. mažiau tur÷jo F1 ir F2 mišrūnai, o DB – 1,7 proc. mažiau.
Mažiausiu riebalų procentu skerdenoje pasižym÷jo F2 mišrūnai – 6,6 proc., didesnį riebalų
procentą skerdenoje tur÷jo: F1 ir F2/victor mišrūnai 2,7 proc. daugiau, o DB veisl÷s kuiliukai –
4.4. Ekonominis efektyvumas
Ekonominiam efektyvumui apskaičiuoti buvo imta vidutin÷ 1 kg pašarų kaina pen÷jimo laikotarpiui – 0,75 Lt.
Viso pen÷jimo metu sušerta pašarų: F1 – 3476,4 kg; F2 – 2952,5 kg, DB – 3590 kg; F2/victor –
891 kg. 179,5 173,82 184,53 133,65 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 DB F1 F2 F2/victor L t
9 grafikas. Vidutin÷ pašarų kaina (Lt) vienam kuiliukui kastratui nupen÷ti
Apskaičiavus pašarų kainą vienam kuiliukui kastratui nupen÷ti (pen÷jimo periodu), matome (9-as grafikas), kad daugiausiai kainavo nupen÷ti F2 kuiliukus kastratus - 184,53 Lt. DB veisl÷s
kuiliukų kastratų ir F1 mišrūnų nupen÷jimo kaina skyr÷si nedaug (DB - 2,7 % mažiau; F1 -5,8 %
mažiau), o mažiausiai kainuotų nupen÷ti F2/victor kastratus -133,65 Lt (27,6 % mažiau negu F2
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Nustatytos kuiliukų kastratų pen÷jimosi savyb÷s:
1.1. Analizuojant kuiliukų kastratų vidutinio priesvorio per parą dinamiką nustatyta, kad viso bandymo metu didžiausią vidutinį priesvorį tur÷jo pirmos kartos mišrūnai – 0,896 kg, o mažiausią Didžiųjų baltųjų veisl÷s kuiliukai kastratai – 0,851 kg.
1.2. Vidutin÷s pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio priaugti buvo mažiausios F2/victor mišrūnų
(2,77 kg), o didžiausios Didžiųjų baltųjų veisl÷s kuiliukų kastratų (3,31 kg).
1.3. Didžiausią svorį visais pen÷jimo m÷nesiais tur÷jo DB veisl÷s kuiliukai kastratai: 3-jų m÷nesių amžiuje jų svoris (40,15 kg) buvo vidutiniškai didesnis 9,1 proc. nei F2/victor mišrūnų
(p > 0,05), 14,3 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05) ir 26,5 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05).
4-ių m÷nesių amžiuje jų svoris (60,0 kg) buvo vidutiniškai didesnis 3,0 proc. nei F2/victor
mišrūnų (p > 0,05), 12,5 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05) ir 17,5 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05).
5-ių m÷nesių amžiuje jų svoris (88,8 kg) buvo vidutiniškai didesnis 3,3 proc. nei F2/victor
mišrūnų (p > 0,05), 7,7 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05) ir 9,2 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05).
Pen÷jimo pabaigoje (6-ių m÷nesių amžiaus) jų svoris (114,64 kg) buvo vidutiniškai didesnis 3,0 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05), 3,7 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05) ir 11,8 proc. nei F1
mišrūnų (p > 0,05).
1.4. 3-jų m÷nesių amžiuje didžiausias priesvoris per parą buvo F2/victor mišrūnų – 0,904 kg,
jis buvo vidutiniškai didesnis 8 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05), 8,6 proc. nei DB veisl÷s kuiliukų
(p > 0,05) ir 16,3 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05).
4-ių m÷nesių amžiuje pasteb÷tas priesvorio padid÷jimas, didžiausias priesvoris per parą buvo F1 mišrūnų 1,036kg, jis buvo vidutiniskai didesnis 5,2 proc. nei F2 mišrūnų (p > 0,05), 7,4 proc.
nei DB veisl÷s kuiliukų (p < 0,05) ir 10,9 proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05).
5-ių m÷nesių amžiuje didžiausias priesvoris per parą buvo F2 mišrūnų – 0,948kg, jis buvo
vidutiniškai didesnis 8,9 proc. nei DB mišrūnų (p > 0,05), 11,1 proc. nei F2/victor mišrūnų (p >
0,05) ir 27,8 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05). Šio m÷nesio metu buvo pasteb÷tas didžiausias
priesvorio kritimas, F1 mišrūnų, net iki 0,684 kg.
1.5. 3-jų m÷nesių amžiuje DB veisl÷s, F1 ir F2 mišrūnų kuiliukų kastratų pašarų sąnaudos 1 kg
priesvorio gauti buvo vienodos – 2,4 kg, o F2/victor mišrūnų pašarų sąnaudos buvo 33,3 proc
4-ių m÷nesių amžiuje DB veisl÷s kuiliukų pašarų sąnaudos buvo 3,0 kg, jos buvo vidutiniškai didesn÷s 6,6 proc. nei F1 ir F2 mišrūnų (p > 0,05), ir 16,6 proc. mažesn÷s nei F2/victor kuiliukų
kastratų (p < 0,05), kur pastebimas ženklus sąnaudų padid÷jimas lyginant 1-ąjį ir 2-ąjį pen÷jimo m÷nesius (nuo 1,6 iki 3,6 kg).
5-ių m÷nesių amžiuje mažiausios pašarų sąnaudos buvo pas F2/victor mišrūnus – 3,1 kg, jos
buvo vidutiniškai mažesn÷s 18,4 proc. nei F2 mišrūnų (p < 0,05), 22,5 proc. nei DB mišrūnų (p <
0,05) ir 34,0 proc. nei F1 mišrūnų (p > 0,05). Šiame amžiuje taip pat pastebimas ženklus sąnaudų
padid÷jimas, F1 mišrūnų, lyginant 2-ąjį ir 3-iąjį pen÷jimo m÷nesius (nuo 2,8 iki 4,7 kg).
Vidutiniškai viso pen÷jimo metu mažiausios pašarų sąnaudos išliko F2/victor mišrūnų – 2,77
kg.
2. Nustatytos kuiliukų kastratų m÷sin÷s savyb÷s:
2.2. Didžiausias vidutinis kuiliukų kastratų svoris prieš skerdimą buvo F2/victor mišrūnų
kuiliukų – 114,6 kg, o kitų trijų veislių kuiliukų kastratų svorio skirtumas buvo neženklus: DB; F1;F2 mišrūnai sv÷r÷ mažiau, atitinkamai 0,7 proc. (p > 0,05); 2,9 proc. (p > 0,05); 1,9 proc. (p >
0,05). Skerdenos svoris didžiausias išliko F2/victor mišrūnų – 81,5 kg, jis vidutiniškai buvo
didesnis 0,8 proc. nei DB veisl÷s kuiliukų kastratų (p > 0,05) ir 3,3 proc. nei F1 ir F2 mišrūnų (p >
0,05).
2.1. Visų veislių kuiliukų kastratų skerdenos išeigos procentas skyr÷si nežymiai, tačiau didžiausia skerdenos išeiga buvo F2/victor mišrūnų – 71,1 %, mažesne išeiga pasižym÷jo: DB
veisl÷s kuiliukai – 0,2 proc. (p > 0,05), 0,6 proc. F1 mišrūnai (p > 0,05) ir 1,0 proc. F2 (p > 0,05)
mažiau.
2.2. Didžiausią raumeningumo procentą tur÷jo F1 mišrūnai – 54,6 %, šis buvo didesnis 2,0
proc. nei F2/victor mišrūnų (p > 0,05), 0,8 proc. nei DB veisl÷s kuiliukų (p > 0,05) ir 3,0 proc. nei
F2 mišrūnų (p > 0,05).
2.3. Didžiausias m÷singumo procentas buvo F2 mišrūnų skerdenoje – 25,7 %, DB buvo 1,0
proc. mažesnis, F2/victor mišrūnų 2,0 proc., o F1 – 2,3 proc. mažesnis.
Didžiausiu kaulingumo procentu pasižym÷jo F2/victor kuiliukai kastratai, skerdenoje buvo –
14,9 %, 1,6 proc. mažiau tur÷jo F1 ir F2 mišrūnai, o DB – 1,7 proc. mažiau.
Mažiausiu riebalų procentu skerdenoje pasižym÷jo F2 mišrūnai – 6,6 proc., didesnį riebalų
Pasiūlymai:
Išanalizavus visus tyrimų rezultatus galima teigti, kad F2/victor mišrūnai kastratai, lyginant su
kitų veislių kuiliukais kastratais, geriausiai penisi, pasižymi gera skerdenos išeiga, pasižymi mažiausiomis pašarų sąnaudomis 1 kg priesvorio gauti, pasižymi didžiausiu svoriu skerdimo metu, o svarbiausia, kad šiuos mišrūnus nupen÷ti kainuotų mažiausiai, t.y. jų ekonominis efektyvumas yra aukščiausias.
Siekiant sumažinti darbo sąnaudas bei kiaulių ūkio išlaidas kiaulininkyst÷s ūkiai tur÷tų rinktis F2/victor mišrūnus kastratus pen÷jimui.
6. SUMMARY
Postgraduate student: Laurynas Vadopalas
Master’s thesis: Comparison of DB, F1, F2 and F2/victor mongrel species castrated boars’
fattening and meat quality characteristics, when keeping them on concrete floor.
Supervisor Prof. habil. dr. R. Gružauskas Lithuanian Veterinary Academy, faculty of Animal husbandry technology.
Introduction. From the written sources it is known that in Lithuania, during XVI – XIX centuries, mostly pigs were grown to satisfy meat usage demands. The number of bred pigs did not change since 1994, whereas the usage of pork has increased. In 2010 the number of pigs should reach 1,7 million, however in 2005 we had only 1 million of pigs (Gapšys, Mieliauskait÷, 2006). On purpose to raise healthy pigs that have good meat quality and taste characteristics, it is necessary to realize and understand pig breeding very well.
Aim of the work: To assess fattening and meat quality characteristics of four species (DB, F1, F2
and F2/victor) castrated boars, when keeping them on concrete floor.
Objectives of the work: To assess and determine the fattening characteristics of four species (DB, F1, F2 and F2/victor) castrated boars; To determine the meat quality parameters of four
species (DB, F1, F2 and F2/victor) castrated boars.
Work methodics. The tested animals – boars – castrates were divided into 4 groups: Big white pigs – 15 boars, F1 – 15 boars , F2 – 12 boars, F2/Victor – 5 boars. The boars that have been
weaned 4-6 weeks were selected for the tests. Tests were carried out untill boars reached realization mass: 95 – 105 kg. During the test the they were kept in one room, in different cots. All the animals – boars – castrates were marked by correspondent colour pins and numbered. Considering boars’ food nutrition needs, they have been fed with full-rate combinative fodders. Fattening and meat characteristics were determined for them, and the amount of muscles for lively boars was measured with device Piglog - 105.
Conclusions.
1. Castrated boars‘ fattening characteristics were determined.
1.1. When analyzing castrated boars‘ average makeweight dynamics per 24 h, it was determined that during the whole test period the biggest average makeweight belonged to first generation
mongrels (F1) – 0,896 kg, and the smallest belonged to Big white castrated boars (DB) – 0,851
kg.
1.2. The smallest average feed expenditure for obtaining 1 kg of makeweight was for F2/victor
mongrels (2,77 kg), the biggest for Big white castrated boars (3,31 kg).
1.3. The biggest weight during all fattening months belonged to Big white castrated boars (DB): being 3 months old they weighted 40,15 kg; being 4 months old they weighted 60,0 kg; being 5 months old they weighted 88,8 kg. In the end of fattening period (6 months old) their weight was 114,64 kg.
1.4. During 3rd month of boars’ age the biggest makeweight per 24 h was obtained by F2/victor
mongrels – 0,904 kg; during 4th month of boars‘ age the increase of makeweight was noticed, the biggest makeweight per 24 h belonged to F1 mongrels - 1,036 kg, it was on the average by 5,2
percent more than F2 mongrels‘ (p > 0,05), by 7,4 percent more than DB boars‘ (p < 0,05) and by
10,9 percent more than F2/victor mongrels‘ (p > 0,05); during 5th month the biggest makeweight
per 24 h was obtained by F2 mongrels – 0,948 kg. During this month, the biggest makeweight
downfall was recorded, it was for F1 mongrels, to 0,684 kg.
1.5. During 3rd month of boars‘ lifes, DB, F1 and F2 mongrels‘ castrated boars‘ feed expenditure
for obtaining 1 kg of makeweight were equal – 2,4 kg; During 4th month of their lifes the feed expenditure of DB boars were 3,0 kg, it was on the average by 6,6 percent more than F1 and F2
mongrels‘ feed expenditure (p > 0,05), and by 16,6 percent less than F2/victor castrated boars‘ (p
< 0,05), where significant increase in expenditure was noticed, compared to 1st and 2nd fattening months (from 1,6 to 3,6 kg); during 5th month of boars‘ lifes the smallest feed expenditure was for F2/victor mongrels – 3,1 kg, it was on the average by 18,4 percent smaller than to F2 mongrels
(p < 0,05), by 22,5 percent smaller than to DB mongrels (p < 0,05) and by 34,0 percent smaller than to F1 mongrels (p > 0,05). In this age also a significant increase in expenditure was noticed
for F1 mongrels, when comparing to 2nd and 3rd fattening months (from 2,8 to 4,7 kg). On the
average during the whole fattening period the smallest feed expenditure remained for F2/victor
mongrels – 2,77 kg.
2. The meat characteristics for castrated boars were determined:
2.1. The biggest castrated boars‘ weight before the killing was held by F2/victor mongrels – 114,6
2.2. The difference of carcass meat output percentage for all species of castrated boars was insignificant, however the biggest carcass meat output was gained from F2/victor mongrels – 71,1
%, the smaller output was gained from: DB mongrels – 0,2 %.
2.3. The biggest succulence percentage was in F2 mongrels’ carcass meat – 25,7 %, in DB it was
by 1,0 percent smaller, in F2/victor mongrels‘ by 2,0 percent, and in F1 – by 2,3 percent smaller.
The biggest bone percentage was found in F2/victor castrated mongrels, in carcass meat it was
14,9 %, by 1,6 percent less were found in F1 and F2 mongrels, and in DB – by 1,7 percent less.
The smallest fat percentage in the carcass meat was observed in F2 mongrels – 6,6 percent, the
bigger percentage of fat in carcass meat was found in F1 and F2/victor mongrels – by 2,7 percent
7. LITERTŪROS SĄRAŠAS
1. Briggs, Hilton M. Breeds of lifestock // International Pig Breed Encyclopedia. Prieiga per internetą: http://www.ansi.okstate.edu/breeds/swine/pietrain/index.htm
2. Gapšys A., Mieliauskait÷ V. Kiaulininkyst÷s efektyvumo veiksniai ir jų įtaka konkurencingumui. Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas. 2006. p. 100-101. Prieiga per internetą: http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem61p/Zem_pried_100_107.pdf
3. Gapšys A. Kiaulininkyst÷s ateitis. Mano ūkis. 2005. N. 9. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1475&z=70
4. Juozaitien÷ V., Kerzien÷ S. Biometrija ir kompiuterin÷ duomenų analiz÷. 2001. p. 114. 5. Jukna. Č., Jukna V. Kiaulių vertinimas pagal m÷sos kokybę. Mano ūkis. 2006. N. 1. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=821&z=39
6. Juška R., Juškien÷ V. Kiaulių pen÷jimo efektyvumas aptvaruose su kieta danga. 2006. p. 52-53.
7. Kiaulininkyst÷s pl÷tros perspektyvos atsiremia į visuomen÷s pasipriešinimą ir aplinkosaugos reikalavimus. Mano ūkis. 2006. Prieiga per internetą:
http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=3465&m=2
8. Klimien÷ A., Klimas R. Kiaulių osteochondroz÷s prognoz÷ ir kontrol÷. Mano ūkis. 2006. N. 3. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=868&z=41 9. Klimas R., Klimien÷ A. Osteochondroz÷s paplitimas tarp Lietuvoje veisiamų kiaulių. Veterinarija ir zootechnika. 2002. p. 20-22.
10. Klimas R., Klimien÷ A, Rimkevičius S. Kiaulių selekcija ir panaudojimas. VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla (rekomendacinis leidinys). 2006. p. 27-41.
11. Kriauzien÷ J., Rekštys V. Įvairių veislių kiaulių suderinamumas, taikant paprastą ir sud÷tingą kryžminimą. Veterinarija ir zootechnika, 2003. p. 85
12. Lietuvos Respublikos Žem÷s Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisykl÷s.1998 13. LR ŽŪM. Valstybin÷ gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba. Valstybin÷ kiaulių veislininkyst÷s stotis. Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties kontrolinio pen÷jimo rezultatai 2005 metais, Baisogala – 2006 m.
15. Parker Gary R., Coffey Richard D., Laurent Kevin M. Feeding growing-finishing pigs to maximize lean growth rate. University of Kentucky • College of Agricilture. Prieiga per internetą: http://www.genome.iastate.edu/edu/PIH/prod_grow_finish.pdf -
16. Radien÷ Z., Rimkevičius S. Kiaulių veislininkyst÷s darbo apyskaita 2002 metais. p. 6 17. Razmait÷ V. Kiauliena: mitai ir tikrov÷. LVA Gyvulininkyst÷s institutas. 2009.
Prieiga per internetą: http://www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Sveikata-ir-grozis/Kiauliena-mitai-ir-tikrove
18. Razmait÷ V., Lundeheim N. Lietuvoje veisiamų skirtingų landrasų ir DB veislių kiaulaičių augimo spartos ir m÷sin÷s savyb÷s. 2007. p. 14 – 15.
19. Selegovska E. Kiaulininkyst÷. 2006. Prieiga per internetą:
http://www.lzuu.lt/tracoecobalt/files/outgrowth/books/va_lt/Chapter/c3_3_main.htm 20. Stanišauskien÷ D. Ateities gyvulininkyst÷s technologijos. Mano ūkis. 2008. N. 2. Prieiga per internetą: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1475&z=70
21. Šveistys J., Razmait÷ V., Juškien÷ V., Juška R. Kiaulių auginimas. Vilnius, 2005. p. 41-48 22. UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ asmenin÷ medžiaga. 2009.
23. http://www.thepigsite.com/focus/no-advertiser/3656/the-different-breeds-of-swine-duroc-duroc-pig-breed-duroc-gilts-sows-and-boars 24. http://www.vetinfo.lt/101/ 25. http://www.rattlerow.com/pages/whtroc11.htm 26. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kiauliena 27. http://en.kormozagotovka.ru/kormozagotovka/pigs.html 28. http://lt.wikipedia.org/wiki/Diurokai 29. http://www.vetinfo.lt/43/sub-4.html 30. http://lt.wikipedia.org/wiki/Did%C5%BEiosios_baltosios_kiaul%C4%97s 31. http://www.kiaules.lt 32. http://www.kiaules.lt/failai/file/Trumpa%20kiaulininkystes%20raidos%20Lietuvoje%20a p%D1%9Bvalga%204-5%20psl_.pdf 33. http://www.dpi.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0008/45566/Breeds_of_pigs_-_Large_White_-_Primefact_62-final.pdf 34. http://www.organic.lt/lt/pages,id.158
35. http://www.thepigsite.com/.../the-different-breeds-of-swine-british-landrace-british-landrace-pig-breed-landrace-gilts-sows-and-boars
8. PRIEDAI
9. PADöKA
Nuoširdžiai d÷koju visiems, kurie geranoriškai pad÷jo atlikti šį mokslinį darbą.
Ypatingus žodžius tariu magistro darbo konsultantei dr. Vitai Šarkūnienei už visokeriopą pagalbą atliekant tyrimus, vertingus patarimus bei pasitik÷jimą. Taip pat nor÷čiau pad÷koti magistro darbo vadovui prof. habil. dr. R. Gružauskui ir visai Gyvulininkyst÷s katedrai.
Pad÷kos žodžius noriu tarti UAB “Girkalnio kiaulių kompleksas” direktorei Birutei Ratkevičienei bei visam bendrov÷s kolektyvui už didelę pagalbą bei patarimus atliekant mokslinį bandymą.
Taip pat nor÷čiau pad÷koti artimiesiems už didelį palaikymą, supratimą ir rūpestį.
