KIAULIŲ PENöJIMOSI SAVYBIŲ, SKERDENOS IR MöSOS KOKYBöS KORELIACIJA

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTöS KATEDRA

Mindaugas Mikalauskas

KIAULIŲ PENöJIMOSI SAVYBIŲ, SKERDENOS IR MöSOS

KOKYBöS KORELIACIJA

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof.. dr. Vigilijus Jukna

1 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kiaulių pen÷jimosi savybių,skerdenos ir m÷sos kokyb÷s koreliacija“:

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2011 02 21 Mindaugas Mikalauskas

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2011 02 21 Mindaugas Mikalauskas

(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... ... ... 2011 02 21 Mindaugas Mikalauskas

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVULININKYSTöS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

2

Turinys

Santrauka anglų kalba (SUMMARY)……….3

Įvadas………..5

Darbo tikslas, darbo uždaviniai...6

1. Literatūros apžvalga……….7

1.1 Kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷s savyb÷s………...……….7

1.2 Faktoriai, įtakojantys kiaulių skerdenų kokyb÷s rodiklius………...9

1.2.1. Veisl÷s įtaka...………...10

1.2.2. Mitybos reikšm÷ kiaulių skerdenų kokybei………....11

1.2.3. Laikymo technologijos ir mikroklimato parametrai………...13

1.2.4. Kiti veiksniai, turintys įtakos skerdenų kokybei………....15

2. Pagrindiniai kiaulų selekcijos metodai………..………...17

2.1. Kiaulių kontrolinis pen÷jimas ir skerdenų vertinimas………...17

2.2. M÷sos kokyb÷s įvertinimas………....19

2.3. Prieauglio fenotipinis m÷singumo įvertinimas………..21

3. Darbo metodika………....22

4. Tyrimų rezultatai...23

4.1 Kiaulių tirtų požymių vidurkių ir jų skirtumo statistinio patikimumo įvertinimas...23

4.2 Tirtų požymių koreliacin÷ analyz÷……….27

5. Išvados ir pasiūlymai...39

3

SUMMARY

Subject of Master’s work: The work “Performance of pigs fattening, carcass and meat quality correlation” was carried out in 2009 – 2011at the Lithuanian Veterinary Academy, The Animal Husbandry Department.

Pigs– are one of the animal breeding branches in Lithuanian agriculture. The development of this branch is a favorable natural condition, the prevailing tradition of the old livestock gained in a great experience. Enhancing the pigs productivity, the important part is a breeding work.

Aim of the work: To gather and analyze correlation between selected trends of pigs: Lithuanian White, Large White, Yorkshire, Landrace, Large White and Landrace crossbreed, Yorkshire and Large White crosses.

Objectives of the work:

• To gather and analyze the literary data on pigs fattening properties. • Collect data on pigs carcass and me at quality indicators.

• Investigate the different varieties of fattening characteristics.

• Set different varieties of carcass and meat quality indicators, correlation.

From the studies we can say that the biggest daily gain the Landrace, the smallest– the Lithuanian White pigs (P<0.0001). The best rate of maturation was of the Large White and Landrace crosses, the worst– was on the Lithuanian White pigs (P <0.0001). The analyzed groups of pigs almost have no difference in feed cost, except the Lithuanian White pigs were on average 0.1p.v.higher. The largest muscle in the back area, cm2 was of the Yorkshire and Large White pig crossbreed. The highest percent of lean meat were characterized of Yorkshire and Large White pig crossbreed.

The average carcass yield percent, ham weight inter varietal variation were non-appreciable. The longest carcass halves were Landrace and crossbred with the Large White, the shortest - Lithuanian White breed pigs (P <0.0001).

We found that all varieties of pig carcass correlation between lean mass were negative, except for Lithuanian White (r = 0.07).

Maturation rate and conformation correlation was different in studied groups of pigs – from slightly positive (Lithuanian White, etc.) to moderately positive (Yorkshire and the Great, etc.).

All tested groups of pig bacon halves length slightly positively correlated with carcass weight. Ham weight slightly negatively correlated with conformation and strongly positive with carcass weight of all tested breeds of pigs, only the Lithuanian White correlation between the ham and carcass weight was the average positive.

4

It is proposed to apply a correlation analysis of the pig selective traits assessment, the course of selection according to some signs of diminution in other, more valuable features.

5 ĮVADAS

Kiaulininkyst÷ – viena iš prioritetinių šakų Lietuvos žem÷s ūkyje. Šios šakos vystymui palankios gamtin÷s sąlygos, yra susiklosčiusios senos gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta didel÷ patirtis. Šalyje pagamintos m÷sos balanse kiauliena sudaro didžiausią dalį (Jančien÷ 2005).

D÷l gero prisitaikymo prie š÷rimo ir laikymo sąlygų Lietuvoje auginamos Lietuvos baltosios ir Lietuvos vietin÷s kiaul÷s, tačiau yra ir įvežtų, ypač daug - iš Vakarų Europos šalių: Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Belgijos landrasų; Suomijos ir Anglijos jorkšyrų, diurokų, pjetr÷nų ir kitų veislių.

Kiaulienos gamybos s÷km÷ priklauso nuo daugelio faktorių: veisiamų kiaulių produktyvumo, š÷rimo ir laikymo sąlygų, sugeb÷jimo veisime pritaikyti įvairių veislių derinimą, panaudoti jų genetinį potencialą gaminant geros kokyb÷s, paklausią prekinę produkciją. Šiuo metu ypač padid÷jo neriebios kiaulienos paklausa. Nors rinkoje vartotojai gali rasti įvairių ir labai skirtingų kiaulienos gaminių, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, atliekant mažiau fizinio darbo bei kintant mitybos įpročiams, didžiausią paklausą ES ir pasaulio rinkose turi raumeninga kiauliena. Tod÷l visų kiaulininkyst÷s specialistų, darbuotojų d÷mesys yra nukreiptas kiaulių produktyvumo didinimui ir pirmiausia- m÷sinių ir pen÷jimosi savybių gerinimui (Jančien÷, 2005).

Gerinant kiaulių produktyvumą (vislumą, pieningumą, pen÷jimosi ir m÷sines savybes), svarbus vaidmuo tenka veisliniam darbui. Efektyviam kiaulių veislininkyst÷s darbo užtikrinimui, spartesniam veislinių gyvulių produktyvumo genetinio potencialo išryškinimui būtina vykdyti veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, kuilių ir paršavedžių vertinimą pagal palikuonių pen÷jimosi bei m÷sines savybes, stresgeno ir kitų paveldimų ydų tyrimą, veislinio prieauglio atranką pagal raumeningumą ir lašinių storį, nustatomą ultragarso aparatais, veislininkyst÷s informacin÷s sistemos diegimą ir tobulinimą bei duomenų analizę. Kiaulių veislin÷s savyb÷s gerinamos kiaulių veislynuose. Tod÷l nuo šių veislynų specialistų tinkamo ir kruopštaus darbo, vykdomo kryptingos selekcijos priklauso tolesnis kiaulių produktyvumo didinimas (Miceikien÷, 2005).

6 Darbo tikslas:

• Palyginti ir išanalizuoti kiaulių pen÷jimosi savybes, skerdenos ir m÷sos kokyb÷s koreliaciją.

Darbo uždaviniai:

• Surinkti ir išanalizuoti literatūros duomenis apie kiaulių pen÷jimosi savybes. • Surinkti duomenis apie kiaulių skerdenos ir m÷sos kokybinius rodiklius. • Ištirti atskirų veislių pen÷jimosi savybes.

7

Literatūros apžvalga

1.1. Kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷s savyb÷s

Kiaulių pen÷jimosi ir m÷sin÷s savyb÷s yra svarbiausi veiksniai kiaulių selekciniame darbe. Pen÷jimosi savybių vertinimo rodikliai yra šie:

• Brendimo greitis- amžius dienomis, kai gyvuliai pasiekia 100 kg masę. Šis rodiklis apibūdina augimo spartą nuo paršelio gimimo iki 100 kg mas÷s.

• Vidutinis paros priaugimas- parodo gyvulio pen÷jimosi intensyvumą. Pen÷ti pradedama nuo 30 kg paršelio mas÷s iki pasiekiama 100 kg mas÷.

• Pašarų sanaudos 1 kg priaugimui – šiuo rodikliu vertinamas kiaulių pašarų pasisavinimas. Apskaičiuojamas sunaudotų pašarų vienetų kiekį dalijant iš bendro mas÷s priaugimo pen÷jimo metu.

Kiaulų m÷sines savybes apibūdinantys rodikliai:

•

Skerdenos išeiga procentais;

•

Skerdenos ilgis centimetrais;

•

Bekono pusel÷s ilgis centimetrais;

•

Nugaros lašinių storis milimetrais;

•

Vidutinis nugaros lašinių storis;

•

Nugaros lašinių pasiskirstymo vienodumas;

•

Papilv÷s storis;

•

“Raumenin÷ akis”;

•

M÷sos, lašinių ir “raumenin÷s akies” plotas;

•

M÷sos ir lašinių santykis procentais;

•

Užpakalinio skerdenos pusel÷s trečdalio mas÷;

8

Min÷ti rodikliai yra pagrindiniai atliekant kontrolinį pen÷jimą ir vertinant skerdenų m÷singumą. Kitu etapu vertinama kiaulių m÷sos kokyb÷. Tai atliekama laboratorijoje įvertinant m÷sos chemines ir ir fizines savybes.

M÷sos chemin÷s savyb÷s:

• Sausųjų medžiagų kiekis procentais; • Proteinų kiekis procentais;

• Riebalų kiekis procentais; • Pelenų kiekis procentais; • Aminorūgščių kiekis mg/proc. • Riebalų rūgščių kiekis procentais.

M÷sos fizin÷s savyb÷s: • Spalva

• Rūgštingumas pH • Vandens rišlumas

• M÷sos kietumas, švelnumas • M÷sos vandeningumas • M÷sos virimo nuostoliai

Pagal Europos rinkoje galiojančią gyvulių vertinimo sistemą, pagrindinis vertinimo kriterijus yra skerdenos mas÷ ir raumeningumas. Gyvulių skerdenų klasifikavimo schemos (dar vadinamos SEUROP) pagrindimu tikslas - gyvulių augintojams garantuoti teisingą apmok÷jimą ir skatinti juos auginti geresnių m÷sinių savybių S, E ir U klasių gyvulius (Januilevičiūt÷, 2003). Skerdenos raumeningumas (kokyb÷) – skerdenoje esančio raumeninio audinio mas÷s santykis su skerdenos mase, išreikštas procentais. Pagal raumeningumą, kiaulių skerdenos yra skirstomos į 6 klases (1 lentel÷).

9 1 lentel÷. Kiaulių skerdenų skirstymas į klases. (Januškevičien÷, 2003).

Raumeningumo klas÷ Raumeningumas, %

S >60 E 55-60 U 50-55 R 45-50 O 40-45 P <40

Kiaulių skerdenų kokyb÷ vertinama naudojant specialius raumeningumą nustatančius prietaisus „Fat-O-Meat'er" (FOM) arba „Introscope". Pagrindinis kiaulių skerdenų kokybę nulemiantis rodiklis - skerdenų raumeningumas, kuris vertinant FOM aparatu apskaičiuojamas pagal įvestą formulę automatiškai, o vertinant introskopu, - pagal teis÷s aktuose patvirtintą formulę.

1.2. Faktoriai, įtakojantys kiaulių skerdenų kokyb÷s rodiklius

Pagrindiniai reikalavimai, keliami šiuolaikinei kiaulininkystei - didelis gyvulių produktyvumas, geros pen÷jimosi ir m÷sin÷s savyb÷s. Įgyvendinti šiuos reikalavimus siekiama kompleksiškai: pilnaverčiu kiaulių š÷rimu, laikymu optimaliomis mikroklimato sąlygomis, tinkamų veisimo metodų taikymu bei nuoseklia, kryptingai vykdoma selekcija (Jančien÷ ir kt., 2001). ES ir kitų Šalių rinkose didesnę paklausą turi liesa m÷sa. Daugiau raumenų turinčios skerdenos vertinamos brangiau nei riebios, tad kiaulių augintojams aktualu kuo mažesn÷mis l÷šomis užauginti kuo raumeningesnes kiaules (Paulauskas ir kt., 2003).

Kiaulių skerdenų kokybę sąlygoja keletas veiksnių: I. genetiniai veiksniai:

• veisl÷; • rūšis; • lytis;

• individualios savyb÷s; II. negenetiniai veiksniai:

•

š÷rimas;

•

laikymo sąlygos;

10

•

naudojimo intensyvumas bei tinkamumas ir kt. 1.2.1. Veisl÷s įtaka

Nor÷dami tur÷ti konkurentabilius gyvulius, augintojai ieško optimaliausių jų gerinimo variantų. Augintojai pageidauja stresams atsparių, stiprios konstitucijos, gerų reprodukcinių savybių gyvulių, pasižyminčių gerais paros prieaugiais, dideliu raumeningumu. Tuo tarpu vartotojams svarbu gauti kokybiškos, liesos m÷sos (Jukna ir kt., 2001).

Vienas iš daugelio veiksnių, sąlygojančių kiaulių m÷sines savybes, raumenų išeigą skerdenoje bei m÷sos fizines savybes ir cheminę sud÷tį, yra veisl÷ (Klimas ir kt., 1999).

Šiuolaikin÷s konkurencijos sąlygomis svarbu ne tik tur÷ti ir veisti geras kiaulių veisles, daug svarbiau moksliškai įvertinti jų tarpusavio genotipų suderinamumą, gauti efektyviausius rezultatus (S. Stern., 1996; E. J. Stcenbergen et al., 1998).

Lietuvoje auginamos Lietuvos baltosios kiaul÷s yra vislios, pieningos, gerai prisitaikiusios prie š÷rimo ir laikymo sąlygų, nelabai jautrios stresams, bet nepakankamo m÷singumo. Raumenų kiekis jų skerdenoje vidutiniškai siekia 50-51 %. Kiaulių m÷sin÷s savyb÷s labiausiai priklauso nuo genotipo, tod÷l, ieškant būdų, kaip pagerinti jų genotipą, reikia nustatyti, kurių veislių ar jų derinių rezultatai būtų geriausi (Jukna ir kt., 2001).

Tačiau kiaulių veisl÷s - landrasai, jorkšyrai, diurokai, hempšyrai, pjetr÷nai ir kt., kurios užsienyje jau seniai buvo selekcionuojamos raumeningumo kryptimi, deja, į Lietuvą patekdavo ne pačios geriausios genetin÷s struktūros. Be to, produktyviausi reproduktoriai būdavo jautresni vietin÷ms laikymo sąlygoms ir neišvengdavo įvairių susirgimų. Tad norint nuolat gauti aukštos klas÷s skerdenas, kiaules būtina gerai išstudijuoti, visais variantais išbandyti pagal veislių, o dar geriau - linijų suderinamumą ir veisimo schemas. Visiškai nepriklausomai nuo veislių skaičiaus veisimo procese gaunamas arba geras, arba tik vidutinis rezultatas (Mikel÷nas ir kt., 2003).

Intensyvios kiaulininkyst÷s šalyse daugiausiai auginami mišrūnai, gauti kryžminant motininių ir t÷vinių linijų veislių gyvulius. Mišrinant reikia gerai žinoti parenkamų veislių savybes ir tinkamai jas derinti, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių produkcijos rezultatus. Motinin÷ veisl÷ turi pasižym÷ti geromis reprodukcin÷mis, t÷vin÷ - geromis pen÷jimosi ir m÷sin÷mis savyb÷mis. Motinin÷s veisl÷s - Lietuvos vietin÷s, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios, jorkšyrai; t÷vin÷s - diurokai, pjetr÷nai, hempšyrai ir jų hibridai su tarpin÷s veisl÷s kuiliais; tarpin÷ veisl÷ - landrasai. Kartu reikia daryti ir reprodukcinių, atsparumo požymių atranką, kuri l÷tina raumeningumo did÷jimą. Renkantis veislę svarbu nepamiršti, kad did÷jant kiaulių raumeningumui, did÷ja ir jų jautrumas stresams, jos darosi lepios ir labai reiklios š÷rimo bei aplinkos sąlygoms (Stimbirys ir kt., 2005; Baravykas ir kt., 2006; Urbaniak et al., 1998).

11

Literatūros duomenimis, tam tikrų veislių kiaulių, pasižyminčių didesniu raumeningumu (pjetr÷nų, hempšyrų, landrasų), m÷sa daugeliu atvejų yra rūgštesn÷, šviesesn÷, daugiau nuverda, palyginti su kitos produktyvumo krypties mažiau raumeningesnių veislių kiaul÷mis. Tačiau raumeningesnių veislių kiaulių m÷sos sausojoje medžiagoje yra daugiau baltymų, žymiai mažiau - tarpraumeninių riebalų. Kaip išimtis yra diurokų veisl÷s kiaul÷s, kurios pasižymi ne tik gerais pen÷jimosi bei m÷singumo rodikliais, bet ir didesniu tarpraumeninių riebalų kiekiu, gerinančių mišrūnų (hibridų) m÷sos technologines ir skonines savybes, teigiama diurokų savyb÷ skerdenos ir m÷sos skoninių savybių atžvilgiu skatina juos, kaip t÷vinę veislę, plačiai panaudoti pramoninio mišrinimo deriniuose.

1.2.2. Mitybos reikšm÷ kiaulių skerdenų kokybei

Vienas iš pagrindinių gyvulininkyst÷s produktų gamyboje kriterijų yra pašarai, kurie sudaro apie 70 % gyvulininkyst÷s produkcijos gamybos išlaidų (S. Juknevičius, 2002). Nuo jų priklauso kiaulių sveikatingumas ir produktyvumas. Aukštos mitybin÷s ir biologin÷s vert÷s kiaulienai gauti svarbią reikšmę turi visavertis ir gausus š÷rimas subalansuotais racionais. Kiaul÷s su pašarais turi gauti pakankamai energijos, baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų (Kulpys ir kt., 2001; Stankevičius, 2000).

Pastaruoju metu paklausesn÷ liesa kiauliena, tod÷l riebias kiaules auginti nuostolinga Raumenų kiekis skerdienoje 30-50 % priklauso nuo mitybos. Lietuvoje prad÷ta skirti daugiau d÷mesio kiaulių mitybos faktoriui. Pažangiuose ūkiuose įdiegtos kiaulių auginimo skerdimui š÷rimo schemos. Kiaulininkyst÷s įmon÷se taikomos pažangios kiaulių š÷rimo schemos. Daugelis mitybos specialistų teigia, kad tinkamai subalansavus skerdžiamų kiaulių mitybą, raumenų kiekį galima padidinti iki 55 proc. ir daugiau (Paulauskas ir kt., 2003).

Tyrimais nustatyta, kad raumeningumas priklauso nuo apykaitos energijos lygio (AE) ir baltymų kiekio bei santykio su AE pašaruose. Pastaruoju metu, nustatyta, kad raumeningumui ypač didel÷s įtakos turi AE, bendrųjų baltymų ir pasisavinamo lizino kiekis bei santykis. Lizinas ypač svarbus paršelių augimui, nes būtinas sintezuojantis hemoglobinui, pasisavinant mineralines medžiagas (Stankevičius, 2000). Kitų nepakeičiamų aminorūgščių kiekis pašaruose skaičiuojamas pagal jųsantykį su lizinu.

Tyrimais nustatyta, kad kiaulių augimo tempams, pašarų panaudojimui, konversijai ir kiaulių raumeningumui įtakos turi apykaitos energijos kiekis pašaruose ir pasisavinamo lizino santykis su apykaitos energija. Nustatyta, kad penimų kiaulių pašaruose turi būti atitinkamas kiekis AE, bendrųjų baltymų, lizino ir kitų nepakeičiamų aminorūgščių kiekis ir santykis su lizinu. Pašaruose turi būti atitinkamas AE, pasisavinamo lizino kiekis ir AE santykis su lizinu.

12

Pašarų naudingumas daugiausiai priklauso nuo baltymų ir aminorūgščių sud÷ties. Baltymų kokyb÷, jų biologin÷ vert÷ priklauso nuo juos sudarančių aminorūgščių kiekio ir santykio. Iš šiuo metu žinomų daugiau kaip 80 -ties gamtinių aminorūgščių, pašarų proteinuose jų daugiausia - 22 (P. J. Van Soest et al., 1967). Kai kurios aminorūgštys gali sintetintis organizme, kitos nepakeičiamos, turi būti gaunamos su pašaru. Aminorūgštys, lizinas, metioninas ir triptofanas organizmui ypač svarbios, tod÷l jos vadinamos limituojamosiomis. Visavertei gyvulių mitybai reikalingi ne tik baltymai, bet ir griežtai ribotas apibr÷žto tarpusavio santykio aminorūgščių kiekis. Kuo daugiau yra pašaro baltymus sudarančių aminorūgščių, neatitinkančių organizmo poreikių, tuo neefektyviau ir daugiau jų sunaudojama produkcijai pagaminti. Racionų subalansavimas pagal nepakeičiamas aminorūgštis yra svarbiausias veiksnys efektyviai naudojant pašarus (Stankevičius, 2000). Nesant pašarų daviniuose pakankamo kiekio baltymų bei nepakeičiamų aminorūgščių, penimi paršai blogai auga, suvartoja daug pašarų per ilgą pen÷jimo laikotarpį, o skerdena būna riebi, neturinti paklausos rinkoje (Juknevičius, 2002).

ES šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad kiaulių raumeningumas priklauso ne tik nuo apykaitos energijos (AE) kiekio pašaruose, bet ir nuo jos santykio su žaliaisiais proteinais (ŽP) ir virškinamosiomis aminorūgštimis (Jeroch et al., 1999; Verstegen, Henken, 1987). Sumažinus raciono apykaitos energijos (AE) lygį, bet palikus tą patį žalių proteinų kiekį, gaunama raumeningesn÷ skerdena, tačiau sumaž÷ja paros priesvoris (H. Stein et al., 1997). Be to santykis su žaliaisiais proteinais (ŽP) ir virškinamosiomis amino rūgštimis racionuose priklauso nuo kiaulių amžiaus ir mas÷s (Drochner et al., 2000; Verstegen et al., 1997).

Keičiant pašarų maistingumą kiaulių augimo periodais išvengiama kai kurių maisto medžiagų pertekliaus (N, P ir kt.), sumažinama pašarų kaina, kartu ir kiaulienos gamybos išlaidos, mažiau teršiama aplinka (Paulauskas ir kt., 2003).

Siekiant kuo pigiau užauginti kiaules, pen÷jimo laikotarpį patartina suskirstyti į atskirus laikotarpius. Kiekvieno pen÷jimo laikotarpio metu kiaul÷s turi būti šeriamos skirtingo maistingumo pašarais. Pen÷jimo pradžioje reikalingi maistingesni, turintys daugiau baltymų ir pasisavinamo lizino pašarai. Pen÷jimo viduryje ir pabaigoje kiaul÷s šeriamos mažiau maistingu pašaru (Paulauskas, 2002).

Penint kiaules pagal jų fiziologinius poreikius subalansuotais pašarais gaunami optimalus rezultatai:

• sveiki gyvuliai;

• spartus augimo tempas; • optimalios pašarų sąnaudos; • gera kiaulienos kokyb÷; • minimali aplinkos tarša.

13

Kad kiaul÷s gautų pakankamai mineralinių medžiagų ir vitaminų, jų racionus būtina papildyti mineraliniais pašarais (pvz., dikalcio, trikalcio fosfato, kaulamilčių ir pan). Teigiamai skerdenos kokybę didinant jos raumeningumą, ploninant lašinių apimtį veikia ir kai kurie fitogeniniai priedai, pvz., iš augalųSaponaria canadensis L. ir Chelidonium majus L (Lenfeld et al., 1981; Drsata et al., 1996; Šeškevičien÷ ir kt., 2003). Min÷tų augalų alkaloidai naikina toksiškus grybus pašaruose, tod÷l turi teigiamos įtakos pašarų pasisavinimui (Encyclopedia of medical plants, 1996).

Šeriant penimas kiaules, reikia nepamiršti ir pašarų, kurie blogina m÷sos kokybę. Neigiamos įtakos turi kukurūzai, avižos, kvietin÷s ir rugin÷s s÷lenos, žuvies atliekos ir miltai, melasa, įvairios išspaudos ir rupiniai, riebalai, grikiai, broga bei įvairūs biologiniai ir cheminiai stimuliatoriai. Norint nepabloginti m÷sos kokyb÷s, šių pašarų reik÷tų duoti ribotai, neviršyti leidžiamų normų, o pen÷jimo pabaigoje jų kiekį dar labiau sumažinti. Kad m÷sa netur÷tų nemalonaus kvapo, likus 1,5-2 m÷nesiams iki pen÷jimo pabaigos, žuvies miltų ir jos atliekų, žlaugtų, griežčių, s÷lenų, morkų duoti negalima.

1.2.3. Laikymo technologijos ir mikroklimato parametrai

Kiaulių ūkiai turi atitikti minimalius nacionalinius aplinkosaugos, veterinarijos, higienos ir gyvulių gerov÷s standartus ir reikalavimus.Pasirinkta gyvulių laikymo sistema turi garantuoti gerą kiaulių sveikatą ir didelį produktyvumą, mažas pašarų, darbo bei pinigų sąnaudas, geros kokyb÷s produkciją ir apsaugoti aplinką nuo užteršimo gamybos atliekomis (Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, 2003).

Svarbiausios kiaulių laikymo sąlygos: • garde kiaulei turi būti pakankamai vietos; • ilgalaikis triukšmas neturi viršyti 85 decibelų;

• minimalus kiaulid÷s apšviestumas 40 liuksų. Tai svarbu gyvulių prižiūr÷tojams. Be to, tinkamai apšviestame tvarte maž÷ja kiaulių agresyvumas;

• serganti kiaul÷ arba paršelis turi būti perkeliami į atskirą gardą;

• kiaul÷s turi tur÷ti galimybę knisti pakankamą kiekį šiaudų, šieno, pjuvenų, drožlių arba pasterizuotų durpių (šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.);

• jei šeriama normuotai, visos vienos grup÷s kiaul÷s turi prieiti prie pašaro vienu metu (Kavol÷lis, 2004).

Kiaul÷s jautrios dr÷gmei, skersv÷jams ir temperatūros svyravimams, tod÷l kiaulid÷s turi būti šiltos, šviesios ir erdvios (Bakutis, 2003).

14

Kiaulių tvartų statybai, gardams ir įrenginiams naudojamos medžiagos turi būti nekenksmingos, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pastatas turi būti gerai izoliuotas, oro cirkuliacija, dulkių kiekis, temperatūra, oro dr÷gm÷ turi atitikti kiaul÷ms nustatytas normas.

Kiaulių negalima visą laiką laikyti tamsoje. Atsižvelgiant į jų prigimtines savybes bei fiziologinius poreikius, reikalingas natūralus arba dirbtinis apšvietimas. Naudojant dirbtinį apšvietimą, jo trukm÷ turi atitikti natūralaus apšvietimo laiką, t.y. nuo 8 iki 16 val.

Penimos kiaul÷s paprastai laikomos atskiruose grupiniuose garduose. Joms mocionas nereikalingas, tod÷l jos laikomos tvartuose be iš÷jimo į pasivaikščiojimo aikšteles. Laikyti lauke penimas kiaules gan sud÷tinga, kadangi neefektyviai panaudojami pašarai .

Grindys turi būti lygios, kietos ir tvirtos, neslidžios, kad kiaul÷s nesusižeistų ar kitaip nenukent÷tų nei stov÷damos, nei gul÷damos ant jų. Jos turi būti pritaikytos tam tikro dydžio ir svorio kiaul÷ms. Guoliaviet÷s - patogios, švarios, sausos, mažai laidžios šilumai, nelaidžios dr÷gmei, atsparios srutų ir dezinfekuojančių skysčių poveikiui (Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, 2003).

Kiaul÷s gali būti laikomos:

Grotelių grindys. Užtikrina švarą garde, nes m÷šlas sukrenta per groteles ir mažai reikia darbo sąnaudų joms nuvalyti. Grotelin÷s grindys tinka visų amžiaus grupių kiaul÷ms laikyti, dažniausiai laikomos penimos kiaul÷s.

Kiaulių laikymas ant gilaus kraiko. Taupyti šilumą kiaulid÷se ir kartu spartinti kiaulių augimą galima naudojant šiaudų kraiką. Taikant kiaulių auginimo ant gilaus kraiko technologiją, galima ne tik visiškai m÷šlo šalinimą, bet iš dalies ir kreikimą. Kraiko poreikis per parą vienam gyvuliui: 40-80 kg svorio - 2,5 kg; daugiau kaip 80 kg svorio - 3,2 kg (Jančien÷, 2005).

Kiaulid÷se labai svarbu užtikrinti gerą mikroklimatą. Patalpų mikroklimatui ir temperatūros režimui kiaul÷s jautriausios iki 4 savaičių amžiaus. Oro temperatūra yra vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių. Bandymais nustatyta, kad kintant patalpų arba lokalinei temperatūrai ± 4°C lygyje, paršelių priesvoriai per parą sumaž÷ja 72g. blogiau pasisavina pašarus, padid÷ja pašarų konversijos koeficientas. Labai svarbus tvartų mikroklimato rodiklis yra ir santykin÷ oro dr÷gm÷. Be to, turi būti atitinkamas oro jud÷jimas patalpose ir žalingų dujų koncentracija neviršyti leistinų normų (Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas, 2002).

15 2.lentel÷. Kiaulidžių optimalūs klimato parametrai (Bakutis, 2005).

Penimoms kiaul÷ms Penimoms kiaul÷ms Rodikliai

(1 pen÷jimo pus÷) (II pen÷jimo pus÷)

Oro temperatūra, °C 18 ( 14-20) 16 (12-18)

Santykinis oro dr÷gnumas, % 75 75

Oro jud÷jimo greitis, m/s:

Žiemą 0,3 0,3

Vasarą 0,8 1

Triukšmas, dB 70 70

Mikroorganizmų kiekis 1 m3 ≤80 ≤80

Kenksmingų dujų koncentracija:

Anglies dioksido, % 0,2 0,2

Amoniako, mg/m3 20 20

Sieros vandenilio, mg/m3 10 10

Anglies monoksido, mg/m3 20 20

Nesilaikant min÷tų sąlygų, padid÷ja pavojus gyvulių sveikatai, kiaul÷s blogai auga, sunaudoja neadekvatų pašarų kiekį, pagal jų poreikius, padid÷ja pen÷jimo trukm÷ ir pašarų sunaudojimas. Kiaulių verslas tampa nuostolingu. Tam išvengti reikia įrengti arba sutvarkyti patalpų v÷dinimo sistemą, sudaryti optimalų patalpų temperatūros režimą (Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas, 2002).

1.2.4. Kiti veiksniai, turintys įtakos skerdenų kokybei

Iš faktorių, lemiančių kiaulių m÷sos savybes ir sud÷tį, yra ne tik kiaulienos kokybę įtakojantys genai, veisl÷, š÷rimas, bet ir amžius, lytis bei individualios paveldimos savyb÷s.

Priklausomai nuo lyties, kiaulaičių skerdena yra raumeningesn÷, jų m÷soje yra daugiau baltymų ir mažiau tarpraumeninių riebalų, palyginti su kastratais (Claeys et al. 2001).Nekastruotų patinų m÷sa yra kietesn÷s konsistencijos, tarpraumeninių riebalų beveik n÷ra arba jų yra labai mažai, jų vietoje yra daugiau jungiamojo audinio. Taip pat, nustatytas tiesioginis ryšys tarp lyties ir raumeninio bei riebalinio audinių išeigos. Kastratams raumeninio audimo yra daugiau negu kiaulait÷ms, tačiau did÷jant jų skerdenų masei, liesos m÷sos kiekis maž÷ja, o lašinių ir riebalų

16

did÷ja (Philips et al., 2001). Kiaulaičių skerdenoje raumenų išeiga yra 0,6 – 4 % didesn÷ negu kastratų (Džiaugys ir kt., 1995).

Gyvuliui senstant, jo organizme intensyviau pradeda kauptis riebalai. Tiriant kiaules, nustatyta, jog geriausiomis m÷sos skonin÷mis savyb÷mis, optimaliu amino rūgščių deriniu ir galutiniu baltymų susiformavimu pasižymi 8 m÷n. kiaul÷s. Vyresnių kiaulių skerdienoje aptinkama daugiau riebalinio audinio, o jam suformuoti reikia daugiau pašarų nei formuojantis raumenims. Taip pat, gyvuliams senstant, m÷soje maž÷ja dr÷gm÷s, padaug÷ja riebalų, kinta baltymų sud÷tis, padid÷ja jungiamojo audinio kiekis (Cameron, 1998).

M÷sos kokybę labai įtakoja ir individualios gyvulio savyb÷s. Tyrimai įrodo veislinių kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių m÷sos kokybę svarbą, kadangi toje pačioje veisl÷je yra gyvulių turinčių aukštą m÷sos kokybę ir tai leidžia vykdyti selekciją bei atranką m÷sos kokyb÷s gerinimo kryptimi, nepabloginant produktyviųjų savybių (augimo spartos, raumeningumo ir kt.) (Baravykas ir kt., 2006).

17

2. Pagrindiniai kiaulių selekcijos metodai

Siekiant pagerinti veislynuose auginamų Lietuvos baltųjų m÷sines savybes, o importuotų veislių kiaulių – jas išsaugoti, naudojami šie pagrindiniai selekcijos metodai:

● kontrolinis pen÷jimas

● skerdenų ir m÷sos kokyb÷s įvertinimas

●raumeningumo nustatymas gyvam prieaugliui (85–110 kg) su ultragarso aparatu Piglog 105

●stresams atsparesnių kiaulių atranka

Iš papildomų metodų tikslinga atnaujinti kontrolinį kuiliukų auginimą, taip pat įtraukti paveldimos ydos – osteochondroz÷s – tyrimą ir jos šalinimą kiaulių selekcijos eigoje (Jančien÷, 2005).

Lietuvoje veislinių kiaulių produktyvumo duomenys kaupiami ir analizuojami veislininkyst÷s apskaitos informacin÷je sistemoje. Galioja Lietuvos baltųjų, didžiųjų baltųjų, jorkšyrų ir landrasų veislinių kuilių, paršavedžių bei veislinio prieauglio vertinimas BLUP (best linear unbased prediction) metodu, kuris naudojamas visose ES šalyse.

Lietuvos vietin÷s, senojo genotipo Lietuvos baltosios, dabar šalyje esantys diurokai ir pjetr÷nai vertinami kol kas 100 balų sistema. Pagrindinis BLUP metodo privalumas, nustatant veislinę vertę tas, kad panaikinamos aplinkos sąlygos, turinčios įtakos kiaulių produktyvumui ir pan. Be to, šiuo metodu nustatoma gyvulio genetin÷ vert÷ yra tuo tikslesn÷, kuo daugiau panaudojama giminaičių duomenų. BLUP metodas šiuo metu yra objektyviausias teoriškai ir praktiškai pagrįstas gyvulių genetinio įvertinimo matematinis metodas, kuris leidžia pagreitinti selekcinį progresą, genetiškai gerinti kiaulių populiacijas.

Veislynuose kiaulių selekcija nukreipta jų vislumo ir pieningumo didinimo, pen÷jimosi ir m÷sinių savybių gerinimo kryptimi. Vertinant BLUP metodu, veislei turi būti paliekamos tos kiaul÷s, kurių bioekonominis indeksas yra ne mažesnis kaip 100.

2.1. Kiaulių kontrolinis pen÷jimas ir skerdenų vertinimas

Kiaulienos gamybos efektyvumas priklauso nuo gyvulių pen÷jimosi ir m÷sinių savybių. Šios produktyviosios savyb÷s nuoseklia selekcija turi būti gerinamos veislin÷se bandose.

Kontrolinio pen÷jimo tikslas – išryškinti kiaulių augimo ir m÷sinių savybių genetinį potencialą, esant vienodoms š÷rimo ir laikymo sąlygoms, visapusiškai įvertinti kuilius ir paršavedes pagal palikuonių kokybę. Kontrolinio pen÷jimo metodas sukurtas ir pirmą kartą prad÷tas taikyti

18

1907 m. Danijoje. Šios šalies patirtimi susidom÷jo daugelis pasaulio šalių, kuriose intensyviai buvo vystoma kiaulininkyst÷ (Jančien÷, Kvietkut÷, 2004).

Lietuvoje nuo 1932 m. bekoninių kiaulių atranka buvo daroma pagal danų ir švedų sistemą prie Kvietiškio žem÷s ūkio mokyklos įsteigtoje Kiaulių tyrimo stotyje. Nuo 1958 m. prad÷tas kiaulių kontrolinis pen÷jimas veislininkyst÷s ūkiuose ir fermose, o nuo 1962 m. – kontrolinio pen÷jimo stotyse. Baisogalos kiaulių kontrolinio pen÷jimo stotis prad÷jo veikti 1962 m., Kauno – 1968 m., Anykščių – 1970 m., Vilniaus – 1976 m., Klaip÷dos – 1977 m. ir Marijampol÷s – 1984 m. Min÷tose kontrolinio pen÷jimo stotyse buvo įvertinami tuo laiku buvusių 6 tarprajoninių veislininkyst÷s įmonių zonų veislynų kuiliai ir paršaved÷s. Pastaruoju metu šalyje išlikusi ir veikianti yra tik Baisogalos kiaulių kontrolinio pen÷jimo stotis (Valstybin÷ kiaulių veislininkyst÷s stotis).

Paršelių atrinkimas, kontrolinis jų pen÷jimas (nuo 30 iki 95 kg mas÷s) ir skerdenų vertinimas šiuo metu šalyje atliekamas pagal Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie Žem÷s ūkio ministerijos patvirtintą metodiką (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s).Šiuo metodu turi būti vertinami kiaulių veislynų jauni kuiliai ir paršaved÷s iki pervedant juos į pagrindinę bandą.

Paršavedei įvertinti atrenkami keturi vieno lizdo paršeliai (dvi kiaulait÷s ir du kastratai), reproduktoriui įvertinti – ne mažiau 12. Paršelių skaičius iš lizdo neribojamas, tik prieauglio santykis tarp lyčių negali viršyti 20 proc. (7:5). Tačiau nebus tinkamai įvertinta paršaved÷, jei iš lizdo bus imta mažiau nei trys paršeliai (Jančien÷, Kvietkut÷, 2004)

Atrenkamas 55-60 dienų prieauglis, pagal išsivystymą atitinkantis ne mažiau 40 balų reikalavimą ir artimas vidutinei lizdo paršelio masei. Į kontrolinio pen÷jimo stotį atvežamas ne vyresni kaip 85 dienų, prieš 14 dienų vakcinuotas nuo maro ir raudonlig÷s (Jančien÷, Kvietkut÷, 2004).

Pra÷jusių metų kontrolinio pen÷jimo ir m÷sinių savybių įvertinimo duomenimis, Lietuvoje auginamos grynaveisl÷s kiaul÷s ir jų mišrūnai 100 kg masę pasiek÷ per 179 dienas, priaugdamos per parą po 795 g ir kilogramui priesvorio sunaudodamos 2,84 pašarinių vienetų (p. v.). Jų skerdenos pusel÷s buvo 98,3 cm ilgio, nugaros lašiniai už paskutiniojo šonkaulio – 16,1 mm storio, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas – 38,5 cm2, kumpio mas÷ – 11,6 kg ir raumeningumas – 55,5 proc. (Prieiga per internetą: www.lzukt.lt/informacija). Tai – genotipo vertinimas. Metodo privalumas – tiksliai įvertinamos paveldimosios savyb÷s pagal daugelį rodiklių. Šio metodo trūkumas – kontrolinis pen÷jimas ilgai trunkantis metodas. Vertinimas baigiamas ~20 amžiaus m÷nesį. KPS stoties paj÷gumas ribotas ir vertingas prieauglis yra paskerdžiamas. Tod÷l tik pirmame atrankos etape atrinkti produktyviausi gyvuliai vertinami pagal genotipą (Jančien÷, Kvietkut÷, 2004).

19

Pagrindinis kiaulių skerdenų kokyb÷s rodiklis yra raumeningumo procentas. Šalies m÷sos perdirbimo įmon÷se raumenų išeiga skerdenoje iki 2002 m. geguž÷s 1 d. nebuvo nustatoma, nes netur÷ta tam reikalingos ultragarso įrangos. Tod÷l populiariausias ir tiksliausias būdas moksliniuose tyrimuose buvo visiškas vienos skerdenos pusel÷s išpjaustymas, atskiriant bei pasveriant raumenis, lašinius su oda ir kaulus. Kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nuo 2002 m. geguž÷s 1 d. LR Žem÷s ūkio ministro įsakymu skerdyklose prad÷ta kiaulių skerdenas klasifikuoti pagal SEUROP raumeningumo klases. Tai naujas skerdenų kokyb÷s vertinimo etapas Lietuvoje. Dauguma skerdyklų turi Danijos gamybos kiaulių raumeningumo matavimo prietaisus Fat-o-meat‘er.

Šalies m÷sos perdirbimo įmon÷s ar skerdyklos, turinčios skerdenos raumeningumo nustatymo įrangą, su guvulių augintojais atsiskaito už skerdenos masę ir raumeningumo procentą, kaip numato standartas LST 1372:1994 „Kiaulių skerdenos SEUROP Technin÷s sąlygos“ (1994). Tai viena iš pagrindinių priemonių, skatinančių gaminti geros kokyb÷s skerdeną. Esant naujai atsiskaitymo sistemai, kompleksai, prekin÷s fermos ir ūkininkai pagal savo realias galimybes naudoja efektyviausius mišrinimo variantus, užtikrinančius raumeningos kiaulienos gavybą, o veislynai atitinkamai suinteresuoti vykdyti griežtesnę veislinių kiaulių atranką m÷sinių savybių gerinimo kryptimi. Šį teiginį patvirtina gauti rezultatai. Pastaruoju metu apie 90 proc. klasifikuotų kiaulių skerdenų atitinka S-E-U klasių reikalavimus. Tai 14 proc. geresnis rodiklis negu buvo 2002 m., vos tik prad÷jus klasifikuoti kiaulių skerdenas mūsų šalyje.

Kiaulių skerdenų raumeningumas nustatomas ir Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties skerdykloje, naudojant stacionarią Fat-o-meat‘er įrangą. Tačiau, siekiant išvengti painiavos su ankstesniais duomenimis, veislininkyst÷s apyskaitose ir toliau pateikiamas kontrolinio pen÷jimo tvartuose užaugintų gyvų skirtingų veislių kiaulių raumeningumas, įvertintas ultragarso aparatu Piglog 105 (Baravykas ir kt, 2006).

2.2. M÷sos kokyb÷s įvertinimas

Veislinių kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių m÷sos kokybę yra vykdomas beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Šis vertinimas labai svarbus kiaulių selekcijos procesui ir tiesiogiai turi įtakos gaminamos kiaulienos konkurencingumui. Jei kiaul÷s būtų selekcionuojamos, neatsižvelgiant į m÷sos kokybę, labai pablog÷tų kiaulienos kokyb÷. Taigi be raumenų – jos išeigos skerdenoje vienas iš svarbiausių kiaulienos rodiklių kokyb÷. Iš genetinių veiksnių, lemiančių kiaulių m÷sos fizines savybes ir cheminę sud÷tį, yra ne tik kiaulienos kokybei įtakos turintys genai, bet ir veisl÷, lytis bei individualios paveldimos savyb÷s. Tam tikrų veislių kiaulių, pasižyminčių didesniu raumeningumu (pjetr÷nų, hempšyrų, landrasų), m÷sa dažnai yra rūgštesn÷, šviesesn÷, daugiau

20

nuverda, palyginti su kitos produktyvumo krypties mažiau raumeningų veislių kiaul÷mis. Tačiau raumeningesnių veislių kiaulių m÷sos sausosiose medžiagose yra daugiau baltymų ir daug mažiau tarpraumeninių riebalų. Išimtis yra diurokų veisl÷s kiaul÷s, kurios pasižymi ne tik geru m÷singumu, bet ir didesniu tarpraumeninių riebalų kiekiu, gerinančiu m÷sos skonines savybes. Ši teigiama diurokų savyb÷ skerdenos ir m÷sos skoninių savybių atžvilgiu skatina juos, kaip t÷vinę veislę, plačiai panaudoti pramoninio mišrinimo deriniuose.

Jeigu didžioji dalis pjetr÷nų savo genome turi streso (halotano) geną, tai hempšyrų ir su jais poruotų kiaulių 15-toje chromosomoje yra atrastas RN genas. Pastarasis genas taip pat blogina m÷sos kokybę, ypač kumpio. Priklausomai nuo lyties, kiaulaičių skerdena yra raumeningesn÷, jų m÷soje yra daugiau baltymų ir mažiau tarpraumeninių riebalų, palyginti su kastratais.

Nuo 2003 m. veisliniai kuiliai ir paršaved÷s vertinamos pagal palikuonių m÷sos kokybę ir Lietuvoje. Paršaved÷ pagal palikuonių m÷sos fizines savybes ir cheminę sud÷tį vertinama pagal jos vados dviejų paršelių (kiaulait÷ ir kastratas) m÷sos kokybę, o veislinis kuilys vertinamas pagal ne mažiau kaip iš trijų su juo sukergtų paršavedžių šešių palikuonių m÷sos kokybę. Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties skerdykloje atlikus palikuonių kontrolinį skerdimą ir įvertinus skerdenas, m÷giniai m÷sos kokyb÷s tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens. Pra÷jus 48 val. po kontrolinio skerdimo, m÷sos m÷giniai tiriami Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių m÷sinių savybių ir m÷sos kokyb÷s vertinimo laboratorijoje.

Įvertinant veislinius kuilius ir paršavedes pagal palikuonių m÷sos kokybę, nustatomi šie m÷sos kokybiniai rodikliai:

● m÷sos pH ● spalva ● sausosios medžiagos ● vandeningumas ● vandens rišlumas ● kietumas ● virimo nuostoliai ● riebalų kiekis ● proteinai ● pelenai

Min÷ti m÷sos kokybiniai rodikliai nustatomi pagal Europos Sąjungos šalyse bendrai priimtus tyrimų metodus. Lietuvos specialistų apibendrinti tyrimų duomenys rodo, kad m÷sos kokybę labiausiai lemia individualios gyvulio savyb÷s, o ne veisl÷. Tyrimai dar kartą įrodo veislinių kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių m÷sos kokybę svarbą, kadangi toje pačioje veisl÷je

21

yra gyvulių, kurių m÷sos kokyb÷ labai gera. Tai leidžia vykdyti selekciją bei atranką m÷sos kokyb÷s gerinimo kryptimi, nepabloginant produktyviųjų savybių (augimo spartos, raumeningumo ir kt.).

2.3. Prieauglio fenotipinis m÷singumo įvertinimas

Sparčiai did÷jant kokybiškos ir rentabilios kiaulienos paklausai, pasaulyje kuiliukų kontrolinio auginimo stotyse (eleveruose) bei kiaulių veislynuose plačiai taikomas prieauglio fenotipinis įvertinimas su ultragarso prietaisais. Kiaulių nugaros lašinių storiui matuoti ir raumeningumo procentui nustatyti ES šalyse prad÷tas naudoti ir danų gamybos ultragarso aparatas Piglog 105. Nuo 1996 m. pradžios pagal aparato Piglog 105 parodymus atrenkamas 85 – 110 kg svorio veislinis prieauglis ir Lietuvos kiaulių veislynuose. Prieauglio m÷singumo įvertinimą min÷tu aparatu veislynuose atlieka Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties specialistai.

Veislinio prieauglio atranka veislynuose, taikant fenotipinį m÷singumo įvertinimo metodą (Piglog 105), pakankamai efektyvi. (Jančien÷, Kvietkut÷, 2004). Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie Žem÷s ūkio ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Veislinių kiaulių produktyvumo kontrol÷s, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisykl÷s, 2003) veislynams patvirtinti minimalūs veislinio prieauglio raumeningumo, nustatyto ultragarso aparatu, atrankos reikalavimai: motininių veislių (išskyrus Lietuvos vietines ir senojo genotipo Lietuvos baltąsias) kiaulait÷ms – 53 proc., kuiliukams – 55 proc., tarpin÷s veisl÷s – atitinkamai 54 ir 57 proc., t÷vinių veislių – atitinkamai 56 ir 58 proc. (Jančien÷, Kulpys, Masiulien÷ 2001).

22

3. DARBO METODIKA

Magirantūros laikotarpiu tyrimai buvo atlikti Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto Gyvulininkyst÷s katedroje ir Valstybin÷je kiaulių vieslininkyst÷s stotyje.

Statistiniai tyrimai buvo atlikti su skirtingų veislių kiaulių grup÷mis: • Lietuvos baltosiomis

• Didžiosiomis baltosiomis, • Jorkšyrais,

• Landrasais

• mišrūnais Jokšyrų su Didžiųjų baltųjų, Didžiųjų baltųjų su Landrasiais.

Duomenys tyrimams gauti iš Valstybin÷s kiaulių veislininkyst÷s stoties, esančios Baisogaloje duomenų baz÷s.

Darbe buvo panaudoti informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir statistin÷s analiz÷s metodai. Gautų duomenų apdorojimui buvo skaičiuojami šie statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (M) ir vidurkio paklaida (mx), vidurkių skirtumo statistinis patikimumas (p). Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05.

Koreliacin÷ analiz÷ atlikta Pearson metodu. Koreliacijos koeficiento patikimumas, atsižvelgiant į koreliacijos koeficiento reikšmę ir laisvų narių skaičių buvo nustatomas pagal Snedekoro lentelę ir žymimas taip: * p<0,05; ** p<0,01.

Duomenų analizei buvo naudojama skaičiuokl÷ Excel ir R statistinis paketas (www.r-org). Teoriniam šio darbo medžiagos kaupimui ir analizei taip pat panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo, monografinis ir apibendrinimų metodai.

23

4. TYRIMŲ REZULTATAI

4.1 Kiaulių tirtų požymių vidurkių ir jų skirtumo statistinio patikimumo įvertinimas Kiaulių tirtų savybių vidurkiai ir jų paklaidos parodyti 3 lentel÷je, o vidurkių skirtumo patikimumas – 5 lentel÷je.

Didžiausi priesvoriai per parą nustatyti Landrasų, mažiausi – Lietuvos baltųjų kiaulių (p<0,0001).

Geriausia brendimo sparta buvo Didžių baltųjų ir landrasų mišrūnų, prasčiausia – Lietuvos baltųjų kiaulių(p<0,0001).

Analizuotos kiaulių grup÷s beveik nesiskyr÷ pagal pašarų sąnaudas, tik Lietuvos baltųjų kiaulių jos buvo vidutiniškai 0,1 p.v. didesn÷s.

Didžiausias nugaros raumens plotas, cm2 nustatytas Jorkšyrų ir Didžiųjų baltųjų kiaulių mišrūnams.

Didžiausias raumeningumas proc. būdingas Jorkšrų ir Didžiųjų baltųjų kiaulių mišrūnams. Pagal skerdenos išeigos vidurkį proc.analizuotos kiaulių grup÷s beveik nesiskyr÷.

Ilgiausios skerdenos pusel÷s buvo Landrasų ir jų mišrūnų su Didžiosiomis baltosiomis, trumpiausios – Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulių (p<0,0001).

Pagal kumpio masę tarpveislin÷s variacija buvo neženkli.

Kaip matome iš pateiktos 4 lentel÷s duomenų, didžiausi tarpveisliniai skirtumai nustatyti priesvorio per parą (p<0,0001).

24

3 lentel÷.Kiaulių tirtų požymių vidurkiai

Veisl÷s Statis tika Rau meni ngum as, % Skerdi mo svoris, kg Šilt. Skerdien a (visa), kg Šilt. Skerdieno s išeiga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvoris per parą, g Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizu oto pašaro Skerdie nos pusel÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg LB M 54,4 96,0 72,6 75,6 183,7 783,9 2,7 96,4 77,2 38,5 11,4 ±mx 0,15 0,11 0,09 0,02 0,69 5,91 0,01 0,10 0,12 0,20 0,02 DB M 55,7 96,2 72,8 75,7 157,6 828,9 2,6 97,4 77,6 38,6 55,7 ±mx 0,26 0,31 0,28 0,06 1,60 10,30 0,01 0,21 0,23 0,38 0,26 J M 55,6 96,3 72,9 75,7 173,8 843,4 2,6 97,1 77,2 39,3 11,5 ±mx 0,28 0,23 0,20 0,05 3,08 10,64 0,01 0,15 0,17 0,37 0,04 L M 55,7 96,2 72,8 75,7 161,7 904,9 2,6 98,2 79,0 38,9 55,7 ±mx 0,18 0,14 0,13 0,03 0,64 7,21 0,01 0,12 0,15 0,20 0,18 J/DB M 56,3 95,6 72,1 75,4 162,6 861,7 2,6 97,2 77,2 40,4 11,4 ±mx 0,44 0,52 0,49 0,13 1,59 14,61 0,02 0,24 0,26 0,56 0,07 DB/L M 55,9 95,8 72,5 75,6 155,6 896,8 2,6 98,1 78,9 38,7 11,4 ±mx 0,19 0,26 0,25 0,09 1,25 13,31 0,01 0,17 0,23 0,27 0,04

25

4 lentel÷. Lietuvos baltųjų kiaulių tirtų požymių vidurkių palyginimas su kitomis veisl÷mis

Veisl÷ Raumenin gumas, % Skerdimo svoris, kg Šilt. Skerdiena (visa), kg Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % Amžiu s esant 100 kg, d Priesvori s per parą, g Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuot o pašaro Skerdieno s pusel÷s ilgis, cm Bekon o pusel÷s ilgis, cm Nugaro s raumen s plotas, cm2 Kumpi o mas÷, kg LB-DB 0,1 -0,1 -0,1 0,0 -16,1 -14,4 0,0 0,3 0,4 -0,8 44,2 LB-J 0,0 0,0 0,0 0,1 -4,1 -76,0 0,0 -0,8 -1,5 -0,4 0,0 LB-L -0,6 0,5 0,7 0,3 -5,0 -32,8 0,0 0,2 0,4 -1,9 44,3 LB-J*DB -0,2 -0,2 -0,4 -0,3 7,0 -35,1 0,0 -0,9 -1,7 1,7 0,0 LB-DB*L -0,2 0,4 0,3 0,1 2,0 -67,9 0,0 -0,7 -1,3 -0,2 44,3

26

5 lentel÷. Lietuvos baltųjų kiaulių ir kitų veislių tirtų požymių vidurkių skirtumo statistinis patikimumas

Lyginamos veisl÷s Raum eningu mas, % Skerdi mo svoris, kg Šilt. Skerdi ena (visa), kg Šilt. Skerdi enos išeiga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvo ris per parą, g Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuo to pašaro Skerdieno s pusel÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg LB - DB 0,0001 0,574 0,382 0,077 0,0001 0,0001 0,111 0,0001 0,176 0,947 0,0001 LB-J 0,0001 0,261 0,119 0,011 0,002 0,0001 0,111 0,0001 0,762 0,050 0,0001 LB- L 0,0001 0,229 0,165 0,155 0,001 0,0001 0,111 0,0001 0,0001 0,147 0,0001 LB-J*DB 0,0001 0,501 0,338 0,079 0,0001 0,0001 0,111 0,0001 0,871 0,002 0,111 LB-DB*L 0,0001 0,643 0,810 0,827 0,0001 0,0001 0,111 0,0001 0,0001 0,593 0,111

27 4.2 Tirtų požymių koreliacin÷ analiz÷

Koreliacijos koeficiento reikšmių skal÷ vertinama taip : • silpna (nuo -0,4 iki +0,4);

• vidutin÷ |0,4 – 0,6|; • stipri |0,6 – 1|.

Iš 6 lentel÷s pateiktų duomenų galime spręsti, kad Lietuvos baltųjų kiaulių patikima fenotipinių požymių sąsaja nustatyta tarp šių žemiau išvardintų požymių.

1. Stipriai koreliuoja: amžius esant 100 kg, dienomis ir priesvoris per parą g,; skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdenos svoris, kg; skerdimo svoris, kg ir kumpio mas÷, kg; šiltos skerdenos mas÷ (visa), kg ir kumpio mas÷, kg.

2. Vidutiniškai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; priesvoris per parą, g ir pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro; skerdienos pusel÷s ilgis, cm ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

3. Silpnai koreliuoja: amžius esant 100 kg, ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro; nugaros raumens plotas, cm2 ir kumpio mas÷, kg.

Lietuvos baltųjų kiaulių raumeningumas proc. su kitais tirtais požymiais koreliavo neženkliai teigiamai ir neigiamai (nuo -0,142 su priesvoriu per parą iki 0,299 su nugaros raumens plotu cm2). Svoris skerdimo metu ženkliai teigiamai koreliavo tik su šiltos skerdenos svoriu ir kumpio mase ( r= 0,601 – 0,977; p< 0,01). Brendimo sparta ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą (r= -0,700; p< 0.01) kitos požymio koreliacijos buvo neženklios. Pašarų sąnaudos vidutiniškai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą (r= -0.416 p< 0.01). Skerdenos pusel4s ilgis vidutini6kai teigiamai koreliavo su bekono pusel÷s ilgiu ( r=0,575; p< 0.01). Kiti nustatyti koreliacijos koeficientai buvo neženklūs.

28

6 lentel÷. Lietuvos baltųjų veisl÷s kiaulių analizuojamų požymių fenotipin÷ koreliacija

Požymiai Skerdim o svoris, kg Šilt. Skerdien a (visa), kg Šilt. Skerdieno s išeiga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvori s per parą, g Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuot o pašaro. Skerdieno s pusel÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg Raumeningumas , % 0,007 -0,008 -0,057 0,188** -0,142* 0,050 0,003 0,071 0,299** 0,025 Skerdimo svoris, kg 0,977** 0,406** -0,112** 0,118** -0,269** 0,159** 0,222** 0,212** 0,647** Šilt. Skerdiena (visa), kg 0,592** -0,125* 0,136** -0,282** 0,153** 0,216** 0,201** 0,601** Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % -0,110 0,134* -0,201** 0,046 0,082 0,059 0,124* Amžius esant 100 kg, d -0,700** 0,310** -0,143** -0,089 0,132* -0,033 Priesvoris per parą, g -0,416** 0,104 0,049 -0,122* -0,042 Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro -0,031 0,026 0,038 -0,099 Skerdienos pusel÷s ilgis, cm 0,575** 0,031 0,122* Bekono pusel÷s ilgis, cm 0,106 0,146* Nugaros raumens plotas, cm2 0,308** * p<0,05; ** p<0,01

29 Iš 7 lentel÷s pateiktų duomenų galime matyti, kad Didžiųjų baltųjų kiaulių veisl÷s analizuojami žemiau nurodyti požymiai tarpusavje koreliavo statistiškai reikšmingai :

1. Stipriai: skerdimo svoris, kg ir šilta skerdenos (visa) svoris, kg; skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdenos (visos)išeiga, proc.; šiltos skerdenos (visos) svoris, kg ir šiltos skerdenos (visos) išeiga, proc.; šiltos skerdenos (visos) svoris, kg ir kumpio mas÷, kg; amžius esant 100 kg, d ir priesvoris per parą, g; skerdenos pusel÷s ilgis, cm ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

2. Vidutiniškai: skerdimo svoris, kg ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm; šilt. skerdienos išeiga (visa), proc.; ir kumpio mas÷, kg.

3. Silpnai: skerdimo svoris, kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro.; šiltos skerdenos (visos) svoris, kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro; šiltos skerdenos (visos) svoris, kg ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm; šiltos skerdenos (visos) svoris, kg ir bekono pusel÷s ilgis, cm; nugaros raumens plotas, cm2 ir kumpio mas÷, kg. Kiti apskaičiuoti koreliacijos koeficientai buvo statistiškai nepatikimi.

Did÷jant didžiųjų baltųjų kiaulių svoriui raumeningumas turi tendencija maž÷ti (r= -0,212; p< 0,05), pašarų sąnaudos turi tendenciją maž÷ti (r= -0,394 ; p< 0,05), o skerdenos ir bekono pusel÷s ilgis did÷ja (r= -0,36 – 0,403 p< 0,05). Brendimo sparta ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą g (r= -0,860 p< 0,041). Priesvoris per parą vidutiniškai neigiamai koreliavo su pašarų sąnaudomis (r= -0,527 p< 0,01).

30

7 lentel÷. Didžiųjų baltųjų kiaulių analizuojamų požymių fenotipin÷ koreliacija

Požymiai Skerdimo svoris, kg Šilt. Skerdiena (visa), kg Šilt. Skerdie-nos išeiga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvoris per parą, g Pašarų sąnau-dos 1kg prie-svorio , 1kg standartizuoto pašaro Skerdie-nos puse-l÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg Raumeningumas, % -0,212* -0,201* -0,104 -0,012 -0,050 -0,013 0,072 0,065 0,034 -0,112 Skerdimo svoris, kg 0,987** 0,666** -0,229** 0,307** -0,394** 0,403** 0,36** 0,226* 0,733** Šilt. Skerdiena (visa), kg 0,775** -0,230* 0,307** -0,392** 0,392** 0,35** 0,205* 0,727** Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % -0,178 0,224* -0,281* 0,236* 0,207* 0,061 0,495** Amžius esant 100 kg, d -0,860** 0,310** -0,143 -0,089 0,132 -0,033 Priesvoris per parą, g -0,527** -0,027 -0,021 -0,032 0,163 Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro -0,047 0,004 -0,059 -0,346** Skerdienos pusel÷s ilgis, cm 0,893** 0,037 0,295** Bekono pusel÷s ilgis, cm 0,098 0,304** Nugaros raumens plotas, cm2 0,399** * p<0,05; ** p<0,01

31

Jorkšyrų veisl÷s kiaulių analizuojamų požymių koreliacijos koeficientai pateikti 8 lentel÷je, iš kurios duomenų galime spręsti, kad Jorkšyrų kiaulių patikima fenotipinių požymių sąsaja nustatyta tarp nurodytų požymių:

1. Stipriai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdena (visa), svoris kg; priesvoris per parą, g ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, p.v.; skerdienos pusel÷s ilgis, cm ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

2. Vidutiniškai koreliuoja: raumeningumas, proc. ir skerdimo svoris, kg; raumeningumas, proc. ir šilta skerdena (visa), kg; skerdimo svoris, kg ir kumpio mas÷, kg; šilta skerdena (visa), kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; šilta skerdiena (visa), kg ir kumpio mas÷, kg. 3. Silpnai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdienos išeiga (visa), proc.; skerdimo

svoris, kg ir bekono pusel÷s ilgis, cm; šilta skerdiena (visa), kg ir bekono pusel÷s ilgis, cm. Kitos koreliacijos buvo statistiškai nepatikimos.

Jorkšyrų kiaulių raumeningumas vidutiniškai neigiamai koreliavo su svoriu skerdimo metu ( r= -0,442 p< 0,01). Skerdimo svoris vidutiniškai teigiamai koreliavo su kumpio mase (r= 0,525 p< 0,01). Pašarų sąnaudos ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą (r=0,696 p<0,01), o bekono pusel÷s ilgis ženkliai teigiamai koreliavo su skerdenos pusel÷s ilgiu (r=0,886 p< 0,01). Kitos koreliacijos buvo neženklios.

32

8 lentel÷. Jorkšyrų kiaulių analizuojamų požymių fenotipin÷ koreliacija

Požymiai Skerdimo svoris, kg Šilt. Skerdiena (visa), kg Šilt. Skerdie-nos išeiga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvoris per parą, g Pašarų są-naudos 1kg priesvorio , 1kg standar-tizuoto paša-ro Skerdienos pusel÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg Raumeningumas, % -0,442** -0,437** -0,195* 0,068 -0,169 0,034 -0,189 -0,167 0,202* -0,232* Skerdimo svoris, kg 0,978** 0,397** -0,039 0,283** -0,062 0,331** 0,387** 0,052 0,525** Šilt. Skerdiena (visa), kg 0,581** -0,024 0,270** -0,066 0,306** 0,381** 0,012 0,499** Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % 0,049 0,078 -0,044 0,057 0,164 -0,146 0,148 Amžius esant 100 kg, d -0,201* 0,156 0,078 0,125 0,055 -0,131 Priesvoris per parą, g -0,696** 0,080 0,034 0,094 0,084 Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro 0,036 0,075 0,113 0,055 Skerdienos pusel÷s ilgis, cm 0,886** -0,098 0,140 Bekono pusel÷s ilgis, cm -0,131 0,190 Nugaros raumens plotas, cm2 0,114 * p<0,05; ** p<0,01

33

Iš 9 lentel÷s pateiktų duomenų galime spręsti, kad Landrasų veisl÷s kiaulių patikima fenotipinių požymių sąsaja nustatyta tar žemiau pakomentuotų požymių.

1. Stipriai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šilta skerdena (visa), kg; skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; skerdimo svoris, kg ir kumpio mas÷, kg; šilta skerdena (visa), kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; šilta skerdiena (visa), kg ir kumpio mas÷, kg; amžius esant 100 kg, d. ir priesvoris per parą, g; skerdienos pusel÷s ilgis, cm ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

2. Vidutiniškai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm; amžius esant 100 kg, d. ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , p.v.; priesvoris per parą, g ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro.

3. Silpnai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro; skerdimo svoris, kg ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm; skerdimo svoris, kg ir bekono pusel÷s ilgis, cm; šiltos skerdenos išeiga (visa), proc. ir kumpio mas÷, kg.

Landrasų veisl÷s kiaulių raumeningumo proc. koreliacijos koeficientai su kitais tirtais požymiais buvo neženklūs. Svoris skerdimo metu teigiamai koreliavo su priesvoriu per parą, skerdenos pusel÷s ilgiu (r= 0,308 – 0,403, p< 0,01) ir ypač su kumpio mase (r= 0,733 p< 0,01). Brendimo sparta ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą (r= - 0,766 p<0,01) ir vidutiniškai teigiamai su pašarų sąnaudomis (r= 0,411 p<0,01). Did÷jant priesvoriui per parą maž÷ja pašarų sąnaudos 1kg priesvorio. Tą įrodo vidutinis neigiamas koreliacijos koeficientas (r= -0,559, p<0,01).

34

9 lentel÷. Landrasų kiaulių analizuojamų požymių fenotipin÷ koreliacija

Požymiai Skerdimo svoris, kg Šilt. Skerdiena (visa), kg Šilt. Sker-dienos išeiga (vi-sa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvoris per parą, g Pašarų sąnau-dos 1kg prie-svorio , 1kg standartizuoto pašaro Skerdienos pusel÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg Raumeningumas, % -0,111* -0,108 -0,059 -0,021 0,062 -0,096 0,203** 0,142* 0,091 -0,012 Skerdimo svoris, kg 0,985** 0,666** -0,230** 0,308** -0,395** 0,403** 0,360** 0,226** 0,733** Šilt. Skerdiena (visa), kg 0,727** -0,152** 0,098 -0,245** 0,286** 0,300** 0,158** 0,656** Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % -0,013 0,004 -0,118* 0,145* 0,162** 0,074 0,346** Amžius esant 100 kg, d -0,766** 0,411** 0,030 -0,006 -0,106 -0,055 Priesvoris per parą, g -0,559** -0,054 -0,073 -0,014 0,017 Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro 0,046 0,090 0,038 -0,121 Skerdienos pusel÷s ilgis, cm 0,827** 0,116** 0,301** Bekono pusel÷s ilgis, cm 0,155** 0,297** Nugaros raumens plotas, cm2 0,281** * p<0,05; ** p<0,01

35

Iš 10 lentel÷s pateiktų duomenų galime spręsti, kad Jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų mišrūnų kiaulių patikima fenotipinių požymių sąsaja būdinga žemiau išanalizuotiems rodikliams.

1. Stipriai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šilta skerdena (visa), kg; skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; skerdimo svoris, kg ir kumpio mas÷, kg; šilta skerdena (visa), kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; šilta skerdena (visa), kg ir kumpio mas÷, kg; amžius esant 100 kg, d. ir priesvoris per parą, g; skerdienos pusel÷s ilgis, cm ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

2. Vidutiniškai koreliuoja: raumeningumas, proc. ir skerdimo svoris, kg; raumeningumas, proc.ir šilta skerdena (visa), kg; raumeningumas, proc. ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; raumeningumas, proc. ir priesvoris per parą, g; skerdimo svoris, kg ir amžius esant 100 kg, d.; skerdimo svoris, kg ir priesvoris per parą, g; šilta skerdiena (visa), kg ir amžius esant 100 kg, d.; šilta skerdena (visa), kg ir priesvoris per parą, g.; šiltos skerdenos išeiga (visa), proc. ir amžius esant 100 kg, d.; šiltos skerdienos išeiga (visa), proc. ir priesvoris per parą, g.

3. Silpnai koreliuoja: raumeningumas, proc. ir amžius esant 100 kg, d.; skerdimo svoris, kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro; skerdimo svoris, kg ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm; šilta skerdena (visa), kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro; šilta skerdena (visa), kg ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm; šiltos skerdenos išeiga (visa), proc. ir kumpio mas÷, kg; amžius esant 100 kg, d. ir skerdenos pusel÷s ilgis, cm.

Did÷jant jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų kiaulių svoriui statistiškai patikimai maž÷ja jų raumeningumas (r= -0,524, p<0,01), did÷ja priesvoris per parą ir (r= 0,549, p<0,05), ir skerdenos pusel÷s ilgis cm (r=0,389, p<0,05), maž÷ja pašarų sąnaudos 1kg priesvoriu (r=-0,367, p< 0,05). Ilg÷jant amžiui pasiekus 100kg masę ženkliai maž÷ja priesvoriai per parą (r= -0,772, p< 0,01).

36

10 lentel÷. Jorkšyrų ir Dižiųjų baltųjų mišrūnų kiaulių analizuojamų požymių fenotipin÷ koreliacija

Požymai Skerdimo svoris, kg Šilt. Sker-diena (vi-sa), kg Šilt. Sker-dienos išei-ga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvoris per parą, g Pašarų sąnaudos 1kg prie-svorio , 1kg stan- dartizuo-to pašaro Skerdienos pusel÷s il-gis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg Raumeningu-mas, % -0,524** -0,541** -0,491** 0,375** -0,448** 0,233 -0,118 -0,128 0,242 -0,177 Skerdimo svoris, kg 0,988** 0,762** -0,533** 0,549** -0,367* 0,389* 0,176 0,186 0,657** Šilt. Skerdiena (visa), kg 0,852** -0,540** 0,565** -0,330* 0,383* 0,164 0,189 0,620** Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % -0,482** 0,521** -0,147 0,292 0,093 0,170 0,370 Amžius esant 100 kg, d -0,772** -0,027 -0,344* -0,265 -0,125 -0,308 Priesvoris per parą, g -0,293 0,262 0,097 0,076 0,170 Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standarti-zuoto pašaro -0,012 0,026 0,207 -0,125 Skerdienos pu-sel÷s ilgis, cm 0,841** -0,102 0,339* Bekono pusel÷s ilgis, cm -0,160 0,291 Nugaros rau-mens plotas, cm2 0,199 * p<0,05; ** p<0,01

37

Duomenys apie Didžiųjų baltųjų ir landrasų mišrūnų fenotipinių požymių sąsają pateikti 11 lentel÷je. Patikimi koreliacijos koeficientai nustatyti tarp žemiau nurodytų požymių.

1. Stipriai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šilta skerdena (visa), kg; skerdimo svoris, kg ir kumpio mas÷, kg; šilta skerdena (visa), kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; šilta skerdiena (visa), kg ir kumpio mas÷, kg; amžius esant 100 kg, d. ir priesvoris per parą, g; skerdenos pusel÷s ilgis, cm ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

2. Vidutiniškai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir šiltos skerdenos išeiga (visa), proc.; priesvoris per parą, g ir bekono pusel÷s ilgis, cm.

3. Silpnai koreliuoja: skerdimo svoris, kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro; šilta skerdena (visa), kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro; šilta skerdena (visa), kg ir pašarų sąnaudos 1kg priesvorio , 1kg standartizuoto pašaro; skerdienos pusel÷s ilgis, cm ir kumpio mas÷, kg; bekono pusel÷s ilgis, cm ir kumpio mas÷, kg.

Didžiųjų baltųjų ir landrasų mišrūnų raumeningumo koreliacijos koeficientai su kitais tirtais požymiais buvo neženklūs, nors pasteb÷ta statistiškai reikšminga tendencija, kad did÷jant skerdimo svoriui maž÷s raumeningumas ir kumpio mas÷ (r= -0,256, p<0,01 ; r= - 0,177 p<0,05;).

Did÷jant brendimo spartai ženkliai maž÷ja priesvoris per parą (r= -0,765 p<0,01). Tarp priesvorio per parą ir pašarų sąnaudų 1kg priesvorio nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinis neigiamas ryšys (r= - 0,562; p< 0,01).

38

11 lentel÷. Didžiųjų baltųjų ir landrasų mišrūnų kiaulių analizuojamų požymių fenotipin÷ koreliacija

Požymiai Skerdimo svoris, kg Šilt. Skerdiena (visa), kg Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % Amžius esant 100 kg, d Priesvoris per parą, g Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro Skerdienos pusel÷s ilgis, cm Bekono pusel÷s ilgis, cm Nugaros raumens plotas, cm2 Kumpio mas÷, kg Raumeningumas, % -0,256** -0,272** -0,202* -0,069 -0,069 0,111 -0,063 0,002 -0,050 -0,177* Skerdimo svoris, kg 0,953** 0,492** -0,035 0,047 -0,324** 0,307** 0,307** 0,284** 0,646** Šilt. Skerdiena (visa), kg 0,732** -0,054 0,124 -0,351** 0,269** 0,252** 0,294** 0,637** Šilt. Skerdienos išeiga (visa), % -0,072 0,245** -0,281** 0,074 0,029 0,209** 0,366** Amžius esant 100 kg, d -0,765** 0,361** 0,001 0,136 0,033 -0,090 Priesvoris per parą, g -0,562** -0,140 -0,238** -0,028 0,108 Pašarų sąnaudos 1kg priesvorio, 1kg standartizuoto pašaro 0,051 0,117 -0,105 -0,187* Skerdienos pusel÷s ilgis, cm 0,849** 0,053 0,381** Bekono pusel÷s ilgis, cm -0,011 0,383** Nugaros raumens plotas, cm2 0,187* * p<0,05; ** p<0,01

39

5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Did÷jant didžiųjų baltųjų kiaulių svoriui, raumeningumas ir pašarų sąnaudos tur÷jo tendenciją maž÷ti (r= -0,212-0,394 ; p< 0,05), o skerdenos ir bekono pusel÷s ilgis - did÷jo (r= -0,36 – 0,403 p< 0,05); brendimo sparta ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą g (r= -0,860 p< 0,041), kuris vidutiniškai neigiamai koreliavo su pašarų sąnaudomis (r= -0,527 p< 0,01).

2. Jorkšyrų kiaulių raumeningumas vidutiniškai neigiamai koreliavo su svoriu skerdimo metu ( r= -0,442 p< 0,01), kuris vidutiniškai teigiamai siejosi su kumpio mase (r= 0,525 p< 0,01); pašarų sąnaudos ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą (r=0,696 p<0,01), o bekono pusel÷s ilgis - ženkliai teigiamai su skerdenos pusel÷s ilgiu (r=0,886 p< 0,01). Kiti koreliacijos koeficientai buvo neženklūs.

3. Landrasų veisl÷s kiaulių svoris skerdimo metu teigiamai siejosi su priesvoriu per parą, skerdenos pusel÷s ilgiu (r= 0,308 – 0,403, p< 0,01) ir ypač su kumpio mase (r= 0,733 p< 0,01); brendimo sparta ženkliai neigiamai koreliavo su priesvoriu per parą (r= - 0,766 p<0,01) ir vidutiniškai teigiamai - su pašarų sąnaudomis (r= 0,411 p<0,01). Did÷jant priesvoriui per parą, maž÷jo pašarų sąnaudos 1kg priesvorio. Tą įrodo vidutinis neigiamas koreliacijos koeficientas (r= -0,559, p<0,01).

4. Did÷jant jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų kiaulių svoriui, statistiškai patikimai maž÷jo jų raumeningumas (r= -0,524, p<0,01), did÷jo priesvoris per parą (r= 0,549, p<0,05) ir skerdenos pusel÷s ilgis (r=0,389, p<0,05); maž÷jo pašarų sąnaudos 1kg priesvorio (r=0,367, p< 0,05). Did÷jant brendimo spartai ženkliai maž÷jo priesvoriai per parą (r= -0,772, p< 0,01).

5. Greit÷jant didžiųjų baltųjų ir landrasų mišrūnų brendimo spartai, ženkliai maž÷jo jų priesvoris per parą (r= -0,765 p<0,01), kuris statistiškai reikšmingai vidutiniškai neigiamai koreliavo su pašarų sąnaudomis 1kg priesvorio (r= - 0,562; p< 0,01).

6. Siūloma taikyti koreliacinę analizę kiaulių selekcionuojamų požymių įvertinimui, kad vykdant selekciją pagal vienus požymius, nesuprast÷tų kiti, ne mažiau vertingi požymiai.