LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Ramunė Adomaitė
Pieno produktų ženklinimo pažeidimai 2013-2014 m.
Violations in labelling of dairy products in 2013-2014
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: prof. dr. Loreta Šernienė
1
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieno produktų ženklinimo pažeidimai
2013-2014 m.“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2015 m. gegužės 1 d. Ramunė Adomaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2015 m. gegužės 1 d. Ramunė Adomaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2015 m. gegužės 1 d. Prof. dr. Loreta Šernienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2 TURINYS SANTRAUKA...3 SUMMARY...4 ĮVADAS...5 1. LITERARŪROS APŽVALGA...7
1.1. Pieno produktų klasifikacija ir ženklinimas...7
1.1.1. Geriamais pienas. Ženklinimas...8
1.1.2. Grietinėlė ir jos gaminiai. Ženklinimas...9
1.1.3. Raugintų pieno gėrimų gaminiai. Ženklinimas...9
1.1.4. Varškė ir varškės gaminiai. Ženklinimas...10
1.1.5. Fermentiniai ir lydyti sūriai. Ženklinimas...10
1.1.6. Sviestas (riebalų produktai) Ženklinimas...12
1.1.7. Valgomieji ledai. Ženklinimas...13
1.1.8. Pieno konservų gaminiai...14
1.2. Maisto produktų ženklinimo reikalavimai...15
1.2.1. Bendrieji ženklinimo reikalavimai...15
1.2.2. Specialieji ženklinimo reikalavimai...17
1.2.2.1. Ekologiškų maisto produktų ženklinimas...17
1.2.2.2. Išskirtinės kokybės produktų ženklinimas...18
1.2.2.3. „Rakto skylutė“ pažymėtų produktų ženklinimas...19
1.2.2.4. Ženklinimo technologijos. QR kodas...19
1.2.2.5. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą...20
1.3. Ženklinimo pažeidimų klasifikacija...22
1.4. Maisto produktų etikečių skaitymo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje...23
2. TYRIMO REZULTAI IR APTARIMAS...24
2.1. Tyrimo metodika...24
2.2. Tyrimo rezultatai...25
2.2.1. Klaidinimas dėl produkto savybių...28
2.2.2. Klaidinantis produkto pavadinimas...32
2.2.3. Netinkamai nurodytos sudedamosios dalys...35
2.2.4. Nenurodytas produkto grynasis kiekis...36
2.2.5. Netinkamai nurodytas ir nenurodytas tinkamumo vartoti terminas...36
2.2.6. Nepateiktas etiketės vertimas į lietuvių kalbą...37
2.2.7. Blogai įskaitoma etiketė...38
2.2.8. Nenurodytas produkto riebumas...39
2.2.9. Nenurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas...40
2.2.10. Ženklinimo pažeidimai pagal pieno produktų grupes...42
2.3. Rezultatų aptarimas...43
IŠVADOS...46
3
SANTRAUKA
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija Maisto saugos katedra
Darbo pavadinimas: Pieno produktų ženklinimo pažeidimai 2013-2014 m. Darbo vadovas: prof. dr. Loreta Šernienė
Darbo apimtis: 50 puslapių, 49 paveikslai.
Darbo tikslas - išanalizuoti pieno produktų ženklinimo pažeidimus 2013-2014 metais.
Tyrimo metodika – tyrimas atliktas 2013-2014 m. Klaipėdos mieste. Pieno ir jo produktų ženklinimo
pažeidimų pavyzdžiai (etiketės) buvo renkami ir analizuojami didmeninėse ir mažmeninėse prekybos vietose. Jie buvo fotografuojami. Atliekant tyrimą remtasi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančiais maisto produktų ženklinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas SPSS 17.0 statistinis paketas.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu surinkti ir išanalizuoti 105 pieno ir jo produktų ženklinimo
pažeidimų pavyzdžiai (etiketės). Dažniausiai nustatyti šie pažeidimai: nepateiktas etiketės vertimas į lietuvių kalbą (25 proc.), blogai įskaitoma etiketė (19 proc.) bei netinkamai nurodytos produkto sudedamosios dalys (18 proc.). Nenurodytas produkto riebumas sudarė 11 proc., klaidinantis produkto pavadinimas - 8 proc., klaidinimas dėl produkto savybių - 8 proc., nenurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas – 6 proc., nenurodytas produkto grynasis kiekis - 3 proc. ir netinkamai nurodytas arba nenurodytas tinkamumo vartoti terminas - 2 proc. ženklinimo pažeidimų atvejų. Daugiausia pažeidimų nustatyta fermentinių ir lydytų sūrių grupėje - 65 proc. Šioje pieno produktų grupėje statistiškai reikšmingai dažniau nei kitose grupėse buvo netinkamai nurodytos gaminio sudedamosios dalys (p=0,0001). Varškės ir jos gaminių grupėje ženklinimo neatitikimai sudarė 11 proc., raugintų pieno gėrimų gaminių – taip pat 11 proc. Šioje pieno produktų grupėje statistiškai patikimai dažniau nei kitose pieno produktų grupėse, etiketėse buvo pateiktas klaidinantis gaminio pavadinimas (p=0,001) ir klaidinama dėl gaminio savybių (p=0,0001). Pieno ir grietinėlės produktų ženklinimo neatitikimai sudarė 7 proc. atvejų. Tyrimo metu nustatyta, kad pieno ir grietinėlės produktų etiketėse statistiškai reikšmingai dažniau nei kitose pieno produktų etiketėse nepateikiamas etiketės vertimas į lietuvių kalbą (p=0,003). Sviesto (riebalų produktų) grupėje ženklinimo pažeidimai sudarė 3 proc., ledų - 2 proc. ir pieno konservų – 1 proc.
4
SUMMARY
Lithuanian University of Health Science Veterinary Academy Department of Food Safety.
Subject: Violations in labelling of dairy products in 2013-2014. Research supervisor: prof. dr. Loreta Šernienė
The volume of research: 50 pages, 49 pictures.
The aim of research– to analyze violations in labelling of dairy products in 2013-2014.
Research methods - the study was carried out in 2013-2014 in Klaipeda city. The labeling violation
samples (labels) of milk and dairy products were collected and analyzed in the wholesale and retail outlets. They were photographed. The study was based on the Republic of Lithuania and the European Union food labeling legislation. Statistical package SPSS 17.0 was used to evaluate Statistical relationships.
Research results. During the research, 105 milk and dairy product labeling violation examples
(labels) were collected and analyzed . The following violations were most commonly identified: the label does not contain a translation into lithuanian language (25 %), the lable is poorly legible (19 %) the product components aren’t properly indicated (18 %). Unindicated fat content of the product amounted to 11 %, the misleading name - 8 %, the misrepresentation of product features - 8 %, absence of manufacturer's name and address - 6 %, absence of net quantity - 3 %, absence of product expiration date amounted to 2 % of labeling infringement cases.
Most violations were identified and processed in rennet and melted cheese group - 65 %. This dairy group contained statistically significantly higher number of not properly specified product components than the other groups (p=0.0001). In curd and curd’s product group labeling violations amounted to 11%, fermented dairy beverage products - 11 % as well. This dairy products group had a statistically significantly more misleading product names (p=0.001) and misleading characteristics of a product (p=0.0001) on the labels than the other groups of milk products. Milk and cream labeling violations amounted to 7 % of all cases. There was found by the study that there was no lithuanian translation on milk and cream product labels statistically significantly more frequently than in other dairy product labels (p = 0.003). Butter (fat products) group violations in labeling amounted to 3%, ice cream - 2 % and canned milk - 1 %.
5
ĮVADAS
Šiandieniniame pasaulyje didėjant globalizacijai, pagerėjus žmonių ekonominėms galimybėms, išaugus maito produktų suvartojimui ir gamybai, didėja ir reikalavimai maisto produktų saugai, kurios neatsiejama dalis yra tinkamas maisto produktų ženklinimas. Europos Komisijos duomenimis, šiuolaikiniai vartotojai, pageidauja vis aiškesnio ir suprantamesnio maisto produktų ženklinimo. Vartotojai nori daugiau žinoti apie įsigyjamus maisto produktus, norima, kad etiketės būtų suprantamos, tikslios ir neklaidinančios. Visuotinai pripažinta, kad maisto produktų ženklinimas yra veiksminga informacijos vartotojams pateikimo priemonė, kuria sudaromos galimybės rinktis sveikatai naudingus maisto produktus.
Šiuo metu parduotuvių lentynose gausu produktų, ant kurių pakuočių be privalomos ženklinimo informacijos pateikiamos ir nuorodos, kad vienas ar kitas gaminys yra sveikesnis, maistingesnis, be žalingų organizmui medžiagų ar priedų. Taip yra todėl, kad siekdami formuoti patrauklesnį savo produktų įvaizdį, gamintojai išplėtė ir produktų ženklinimą. 2014 metais nustatyta, kad net 75 proc. apklaustų Lietuvos vartotojų skaito maisto produktų etiketes, tačiau jose pateikiama informacija ne visada yra gerai matoma, tiksli ir suprantama. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, ženklinimo pažeidimai yra trečioje vietoje pagal patikrinimų metu nustatomų pažeidimų dažnumą (po bendrų higienos ir savikontrolės pažeidimų) [1]. Gerinti maisto saugos, kokybės ir ženklinimo rodiklius yra vienas iš VMVT 2013-2015 metų strateginio veiklos plano prioritetų [2].
Daugėjant pasaulyje gyventojų, keičiantis mitybos įpročiams ir atsiveriant rinkoms, sparčiai didėja ir pieno produktų gamyba, prekyba ir vartojimas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemdirbystės organizacijos duomenimis, šiuo metu pieną ir jo produktus vartoja daugiau nei 6 milijardai žmonių visame pasaulyje. Daugiausia šių produktų suvartojama Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Kosta Rikoje, Europoje, Izraelyje, Kirgizijoje, Šiaurės Amerikoje ir Pakistane (>150 kg gyventojui per metus vienam gyventojui) [3]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet kiekvienas gyventojas suvartoja beveik 300 kg pieno ir jo produktų. Tai maisto produktų grupė, kurios yra suvartojama daugiausiai [4]. Pieną ir pieno produktus Lietuvoje kasdien vartoja beveik 30 proc. gyventojų. Nustatyta, kad per parą kiekvienas gyventojas suvartoja 182 g pieno ir pieno produktų, įskaitant sviestą [5]. Kadangi pienas ir jo produktai yra neatsiejama Lietuvos gyventojų kasdienio maisto raciono dalis, nusprendėme išanalizuoti kaip ženklinami yra šios maisto grupės produktai. Taipogi nuspręsta įvertinti kaip gamintojai ruošia savo gaminių pakuotes pereinamuoju
6 laikotarpiu, kad jos atitiktų naujojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 reikalavimus.
Darbo tikslas - išanalizuoti pieno produktų ženklinimo pažeidimus 2013-2014 metais. Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti VMVT registruojamus pieno ir jo produktų ženklinimo pažeidimus; 2. Surinkti prekybos vietose pieno ir jo produktų ženklinimo pažeidimų pavyzdžius (etiketes)
ir jas išanalizuoti;
3. Įvertinti kokie pieno produktų ženklinimo pažeidimai yra dažniausi bei nustatyti kuriose šių produktų grupėse jie labiau paplitę.
7
1. LITERATŪROS AŽVALGA
1.1. Pieno produktų klasifikacija ir ženklinimas
Manoma, kad pieno vartojimo ištakos Vidurio Europoje prasidėjo maždaug prieš 7500 metų. Jau tais laikais, kadangi žmonių organizmas buvo neprisitaikęs skaldyti laktozę, žmonės gamino fermentuotus pieno produktus - sūrį ir jogurtus, taip siekdami sumažinti laktozės kiekį [6]. Lietuvoje kaip ir visoje Europoje pienas ir jo produktai vartojami gana plačiai. Per 10 metų nuo 2001 m. iki 2011 m. pieno produkcijos kiekis Europos Sąjungoje padidėjo 18 proc. Pieno daugiausia pagaminama Vokietijoje - 20 proc., Prancūzijoje - 17 proc., Jungtinėje Karalystėje - 9 proc., Lenkijoje ir Olandijoje - po 8 proc., Italijoje - 7proc. [7]. Pieno produktai skirstomi į šias grupes [8]:
Geriamojo pieno ir grietinėlės gaminiai; Raugintų pieno gėrimų gaminiai;
Varškė ir varškės sūriai; Fermentiniai ir lydyti sūriai; Sviestas (riebalų produktai); Pieno konservų gaminiai; Valgomieji ledai;
Separuoto pieno produktai ir išrūgų perdirbimo gaminiai.
1.1.1 Geriamasis pienas. Ženklinimas
Pienas - tai iš vieno arba keleto melžimų surinktas normalios tešmens sekrecijos pirminis
produktas, kuris yra be jokių priedų ir iš jo nėra pašalintos jo sudedamosios dalys ir kuris skirtas vartoti kaip skystas pienas arba naudoti tolesniam perdirbimui. Jei pienas siūlomas prekybai nėra pašildytas virš 40°C temperatūros arba nėra apdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, siekiant nesuklaidinti vartotojo, jis vadinamas „žaliu pienu“ [9].
Geriamasis pienas pagal riebumą skirstomas į šias rūšis [10]:
nenugriebtas pienas – normalizuotas arba natūralus pienas, kurio riebalų kiekis ne mažesnis kaip 3,5 proc.;
pusriebis pienas - tai termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis ne mažesnis kaip 1,5 proc. ir ne didesnis kaip 1,8 proc.;
nugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis ne didesnis kaip 0,5 proc.
8 Ženklinant termiškai apdorotą geriamąjį būtina įvardinti pagaminimo būdą (“normalizuotas nenugriebtas”, “nenormalizuotas nenugriebtas” arba “natūralus”, “pusriebis” ir “nugriebtas” arba “liesas”; “pasterizuotas”, “pasterizuotas aukšta temperatūra”, “sterilizuotas”, “apdorotas ultra aukšta temperatūra” arba “apdorotas UAT”) ir pieno riebumą. Jeigu termiškai apdorotas geriamasis pienas buvo normalizuotas arba jo sudėtis pakeista normalizuojant pagal riebalų kiekį ar parturtinant baltymais, mineralinėmis druskomis arba vitaminais, ar sumažinant laktozės kiekį, tai privalu nurodyti ant produkto taros. Pavadinime gali būti ir kitos produktą tikslinančios informacijos [10].
Siekiant apsaugoti, informuoti ir neklaidinti vartotojų kaip ir ženklinant visus maisto produktus taip ir ženklinant pieną ir jo produktus turi būti laikomasi pagrindinių ir specifinių tam tikrai maisto produktų grupei priskiriamų teisės aktų reglamentuojančių tinkamą produktų ženklinimą.
1.1.2. Grietinėlė ir jos gaminiai. Ženklinimas
Grietinėlė – taki, ne mažesnio kaip 10 proc. riebumo ir ne mažesnio kaip 6,6 pH aktyviojo
rūgštingumo pieno riebalų emulsija nugriebtame piene, fizikiniais metodais atskirta nuo pieno [11]. Grietinėlės gaminiai - pieno gaminiai, pagaminti tam tikrais būdais apdorojant grietinėlę, regeneruotą grietinėlę ir (arba) atgamintą grietinėlę. Išskiriami šie grietinėlės gaminiai [11]:
plakamoji grietinėlė – taki grietinėlė, regeneruota grietinėlė ir (arba) atgaminta grietinėlė, paruošta taip, kad ją būtų lengva išplakti, kurios riebumas ne mažesnis kaip 28 proc.; plakta grietinėlė – ne mažesnio kaip 35 proc. riebumo taki grietinėlė, regeneruota grietinėlė
ir (arba) atgaminta grietinėlė;
grietinė – ne mažesnio kaip 10 proc. riebumo pieno gaminys, gautas rauginant grietinėlę tinkamais mikroorganizmais, kurių veikla sumažina pH iki 4,65–4,20 ir sukelia koaguliaciją.
rauginta grietinėlė – ne mažesnio kaip 10 proc. riebumo pieno gaminys, gautas rauginant grietinėlę, regeneruotą grietinėlę ir (arba) atgamintą grietinėlę tinkamais mikroorganizmais, kurių veikla sumažina pH ir sukelia koaguliaciją arba jos nesukelia.
Ženklinant grietinėlę ir jos gaminius, pagamintus regeneruojant arba atgaminant pieno sudėtines dalis, turi būti užrašas „Regeneruota grietinėlė“ arba „Atgaminta grietinėlė“, kad vartotojas nebūtų suklaidintas. Taipogi būtina nurodyti taikytą terminio apdorojimo būdą: „pasterizuota“, „UAT apdorota“, „sterilizuota“. Visais atvejais turi būti nurodytas grietinėlės ir jos gaminių riebumas, išreikštas masės procentais [11].
9 Gaminiai, kuriuose dalis pieno riebalų pakeista augaliniais riebalais, negali būti vadinamas grietine (arba grietinėle). Ženklinant grietinės (grietinėlės) ir augalinių riebalų mišinį etiketėje turi būti nurodytas pieno riebalų ir augalinių riebalų kiekis, išreikštas masės procentais [11].
1.1.3. Raugintų pieno gėrimų gaminiai. Ženklinimas
Raugintas pienas – gaminys, gaunamas rauginant tinkamais mikroorganizmais pieną, dėl ko
sumažėja pH ir susidaro arba nesusidaro sutrauka.
Raugintais pieno produktais vadinami produktai, kurie gaunami rauginant pieną ar pieno
produktus (pasukas, išrūgas, pieną, pieno mišinį). Raugintų pieno produktų pH yra nuo 3,5 iki 5,5. Pagal specifines raugo kultūras rauginti pieno gaminiai skirstomi [12]:
jogurtas, naudojamos simbiotinės Streptococcus thermophilus ir Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus;
kitokios raugo kultūrų sudėties jogurtas, naudojamos Streptococcus thermophilus ir kitos
Lactobacillus genties rūšys. Ženklinant prie pavadinimo „jogurtas“ būtina pridėti
apibūdinamąjį žodį (pvz. švelnus). Terminas „kitokios raugo kultūrų sudėties jogurtas“ negali būti vartojamas kaip pavadinimas;
acidofilinis pienas – Lactobacillus acidophilus;
kefyras, naudojamos kefyro grybelių kultūros (Lactobacillus kefiri, Leuconostoc,
Lactococcus ir Acetobacter);
kumysas – Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus ir Kluyveromyces marxianus; rūgpienis – Lactococcus lactis subsp. lactis ir kitos pieno rūgšties laktokokų kultūros; rauginti pieno gėrimamai – grynos pieno rūgšties bakterijų kultūros.
Be išvardytų specifinių raugo kultūrų, gali būti pridedama ir kitų mikroorganizmų, tačiau jie turi atsispindėti pavadinime arba kitu būdu aiškiai nurodyti etiketėje.
Rauginti pieno gaminiai su priedais – gaminiai, į kuriuos gali būti iki 50 proc. pridėta ne pieno
kilmės sudedamųjų dalių (cukrų, vaisių ir daržovių sulčių, minkštimų, tyrių bei kitų gaminių). Ženklinant raugintus pieno gaminius su priedais kurie suteikia skonį ar aromatą, tai privalu nurodyti gaminio etiketėje. Rauginti pieno gaminiai saldintais gali būti vadinami tik jei jie saldinami sacharidais. Jei gaminyje cukrus visiškai arba iš dalies pakeistas saldikliais, atitinkamai privalu nurodyti: „su saldikliu“ arba „su cukrumi ir saldikliu“. Visais atvejais privalu nurodyti raugintų pieno gaminių riebumą, išreikštą masės procentais [12].
10
1.1.4. Varškė ir varškės gaminiai. Ženklinimas
Varškė – baltymingas rauginto pieno produktas, gautas surauginus pieną grynų pienarūgščio
rūgimo bakterijų kultūrų raugu arba kartu su grynų kultūrų raugu pridėjus pieną traukiančių fermentų ir kalcio chlorido, pašalinus dalį išrūgų, skirtas tiesiogiai vartoti arba varškės gaminiams gaminti. Pagal riebumą varškė klasifikuojama [13]:
riebi, kurioje riebalų ne mažiau kaip 13 proc.;
pusriebė, kurioje riebalų mažiau kaip 13 proc., bet ne mažiau kaip 5 proc.; mažo riebumo, kurioje riebalų mažiau kaip 5 proc., bet ne mažiau kaip 1 proc.; liesa, kurioje riebalų mažiau kaip 1 proc.
Varškės gaminiai (varškė su įvairiais priedais, sūreliai, kremai ir kt.) – tai gaminiai, pagaminti
iš slėgtos, pertrintos ar kitaip susmulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ir (arba) jų sudedamosiomis dalimis ir kitais priedais bei būtinomis papildomomis gamybos procesui medžiagomis, naudojamomis ne kaip pieno sudedamųjų dalių visiškas arba dalinis pakaitalas, arba be jų. Varškė ir varškės gaminiai gali būti natūralūs, arba su leistinais ingredientais. Ženklinant varškės gaminius su vaisiais, uogomis ir kitais priedais, jie turi atsispindėti pavadinime arba būti kitu būdu aiškiai nurodyti etiketėje. Ženklinant varškę ir varškės gaminius taip pat būtina nurodyti riebalų kiekį, o ženklinant varškę – dar ir jos klasifikacinį pavadinimą pagal riebumą [13].
1.1.5. Fermentiniai ir lydyti sūriai. Ženklinimas
Sūris – brandintas arba nebrandintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas pieno
gaminys, kuriame išrūgų baltymų ir kazeino santykis yra ne didesnis kaip piene. Sūris gaunamas visiškai arba iš dalies sutraukinus nenugriebto, iš dalies nugriebto arba nugriebto pieno, grietinėlės, išrūgų grietinėlės arba pasukų arba bet kokio jų mišinio baltymus veikiant šliužo fermentu arba kitais tinkamais pieno traukinimo fermentais, iš dalies pašalinant dėl sutraukinimo susidariusias išrūgas (dėl to susidaro didesnė pieno baltymų, ypač kazeino, koncentracija palyginti su mišiniu, iš kurio buvo gaminamas sūris) ir (arba) naudojant kitas gamybos technologijas, apimančias pieno ir (arba) iš jo gautų gaminių baltymų traukinimą [14].
Brandintas sūris – sūris, kuris prieš vartojimą turi būti tam tikrą laiką išlaikytas atitinkamoje
11 Brandintiems sūriams priskiriami pelėsiniai (bręsta augant tam tikriems pelėsiams jo viduje arba paviršiuje) ir sūryminiai (sūryme brandinami ir laikomi) sūriai [14].
Šviežias sūris – sūris, kuris tinka vartoti nebrandintas.
Pagal riebumą sūriai klasifikuojami į: labai riebius (≥60 proc. sausosios medžiagos riebalų kiekio (SMRK)); riebius (≥45 proc., bet <60 proc. SMRK); vidutinio riebumo (≥25 proc., bet < proc. SMRK); mažo riebumo (≥10 proc., bet <25 proc. SMRK); liesus (<10 proc. SMRK).
Pagal kietumą sūriai klasifikuojami į: labai kietus (tarkuojamieji) (<51 proc. neriebalinės sūrio medžiagos drėgnis (NSMD)); kietus (49-56 proc. NSMD); puskiečius (54-69 proc. NSMD) ir minkštus (>67 proc. NSMD) [14].
Sūrių kokybės reikalavimų įsakyme, nurodoma, kad ženklinant sūrį gaminio pavadinimas turi būti sūris. Tačiau sūrių, kurių yra patvirtinti atskiri arba grupiniai standartai pavadinime gali nebūti žodžio „sūris“, o tik sūrio rūšis (pvz., Čederis, Gouda). Taip pat gali būti vartojamas simbolinis pavadinimas (pvz., Sūris „Germantas“ arba „Germanto“ sūris“). Jeigu gaminys vadinamas tik žodžiu „sūris“ be sūrio rūšies arba simbolinio įvardijimo, gaminio pavadinimas gali būti papildomas sūrio klasifikaciniu apibūdinimu – brandintas, pelėsinis, sūryminis ar šviežias sūris, arba nurodant sūrio kietumą. Etiketėje turi būti nurodytas ir sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba sūrio masės riebalų kiekis procentais. Papildomai gali būti nurodomas sūrio klasifikacinis apibūdinimas pagal riebumą. Jei sūrio sudėtyje yra prieskonių, prieskoninių daržovių ar kitų ne pieno kilmės sudedamųjų dalių, sūrio pavadinimas turėtų būti papildytas žodžiais „Sūris su ___“, įrašant bendruosius ar įprastinius prieskonių, prieskoninių daržovių ar kitų sudedamųjų dalių pavadinimus [14].
Lydytas sūris, tepamas lydytas sūris – tai pieno produktas, gaminamas iš sūrio, pridedant arba
nepridedant kitų pieno produktų ir gaunamas maišant, lydant ir emulguojant sūrį karščiu ir emulsikliais. Pagrindinė lydyto sūrio gamybos žaliava yra sūris ir sūrio kilmės sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. galutinio produkto sausosios medžiagos [10].
Lydytų sūrių preparatas (lydytų sūrių produktas, lydytų sūrių pasta) – tai pieno produktas,
gaminamas iš sūrio ir kitų pieno produktų, gaunamas maišant, lydant ir emulguojant sūrį ir kitas žaliavas karščiu ir emulsikliais. Sūrio kilmės sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. galutinio produkto sausosios medžiagos [10].
Lydytų sūrių kokybės reikalavimuose nurodoma, kad gaminio pavadinimas turi būti “lydytas sūris” arba “lydyto sūrio preparatas”. Terminą „preparatas galima pakeisti terminu “produktas” arba “pasta”. Produkto pavadinime galima rašyti “Lydytas __________sūris” arba “_________lydytas sūris”, įrašant orginalaus sūrio pavadinimą, jeigu tam sūriui taikomas valstybinis standartas su
12 sąlyga, kad sūrio mišinyje, iš kurio pagamintas produktas, yra ne mažiau kaip 75 proc. deklaruojamos orginalaus sūrio rūšies ir nededami kiti pieno produktai, išskyrus sviestą ar kitus pieno riebalų produktus. Jei produkto sudėtyje yra prieskonių, prieskoninių daržovių arba natūralių maisto produktų, produkto pavadinimas turėtų būti papildytas žodžiais “su _________”, įrašant prieskonių ar maisto produktų pavadinimus [10].
1.1.6. Sviestas (riebalų produktai). Ženklinimas.
Ženklinant sviestą (riebalų produktus), produkto pavadinime turi būti nurodomos šios sąvokos [10]:
Sviestas – tai riebi, tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip 16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc.
Lietuviškas „Valstiečių sviestas“ – tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 71,5 proc., bet ne daugiau kaip 73,5 proc.
Trijų ketvirčių riebumo sviestas – tai mažesnio riebumo, tik pieno kilmės „vanduo riebaluose” emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc.
Pusiau riebus sviestas – tai mažo riebumo, tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.
Išrūgų sviestas – tai riebi tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, pagaminta iš išrūgų grietinėlės arba iš išrūgų grietinėlės ir grietinėlės mišinio, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip 16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc.
X % riebumo tepamieji pieno riebalai – tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra:
- daugiau kaip 62 proc., bet mažiau kaip 80 proc.; - daugiau kaip 41 proc., bet mažiau kaip 60 proc.; - mažiau kaip 39 proc.
Sviesto gaminys – tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija su skonio ir (arba) kvapo priedais, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 62 proc., bet ne daugiau kaip 75 proc.
13 Lydytas sviestas – produktas, kuriame yra daugiau kaip 85 proc. pieno riebalų. Šiuo terminu
taip pat gali būti vadinami panašūs produktai, iš kurių pašalinta drėgmė – „dehidratuotas sviestas“, „bevandenis sviestas“ ir pan.
Koncentruotas sviestas (pieno riebalai) – produktas, gautas iš grietinėlės arba sviesto, pašalinus iš jo vandenį ir neriebalines medžiagas, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 99,8 proc. ir drėgmės bei neriebalinių pieno medžiagų ne daugiau kaip 0,2 proc. Koncentruotu sviestu taip pat vadinamas produktas, gautas iš sviesto, turintis ne mažiau kaip 96 proc. pieno riebalų ir ne daugiau kaip 2 proc. neriebalinių pieno medžiagų.
A klasės sviestas – tai nacionalinės kokybės klasės sviestas, pagamintas Lietuvos Respublikos pieno perdirbimo įmonėse tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės [15]. Žodis sviestas kartu su kitais žodžiais gali būti vartojamas sudėtinių produktų pavadinime, kurių pagrindinė sudėties dalis yra sviestas, ir galutiniame produkte pieno riebalai sudaro mažiausiai 75 proc., o kitos ne pieno kilmės medžiagos, įdėtos gamybos proceso metu, nėra pieno sudėtinių dalių pakaitalas [10].
1.1.7. Valgomieji ledai. Ženklinimas
Valgomieji ledai – tai saldinti produktai, gaunami arba iš riebalų ir baltymų emulsijos pridedant
kitų ingredientų ir medžiagų, arba iš vandens, cukraus ir kitų ingredientų bei medžiagų mišinio, kurie buvo apdorojami šaldant ir yra skirti laikyti, parduoti arba vartoti sušaldyti arba iš dalies sušaldyti [10]. Ledai skirstomi į [16]:
pieniškus (žaliava – pienas ar pieno milteliai); grietininius (mažiausias riebalų kiekis 10 proc.); liesus (mažiausias riebalų kiekis 3 proc.); plombyrą (gali būti kiaušinių);
vaisinius (pieno produktų nenaudojama).
Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas valgomųjų ledų techninis reglamentas, kuriame numatyta, kad valgomieji ledai skirstomi pagal sausųjų medžiagų, pieno riebalų ir baltymų kiekį. Įsakyme taip pat nurodoma, kad jeigu ledų pavadinime yra žodžiai „pieniški“, „grietininiai“ arba „plombyras“, pieno riebalai ir pieno baltymai negali būti pakeisti kitos kilmės riebalais ar baltymais. Kiti ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“. Pagal šį įstatymą ledai skirstomi į [17]:
14 pieniškus (sausųjų medžiagų yra ne mažiau kaip 28 proc., pieno riebalų – ne daugiau kaip
7 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.);
grietininius (sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 32 proc., pieno riebalų kiekis – nuo 8 iki 11 proc., pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc. );
plombyrą (sausųjų medžiagų ne mažiau kaip 36 proc., ne mažiau kaip 12 proc. pieno riebalų, pieno baltymų – ne mažiau kaip 2,2 proc.);
vaisinius (koncentruotų vaisių sulčių ne mažiau kaip 20 proc. arba ne mažiau kaip 2,5 proc.; sorbetą (vaisių - ne mažiau kaip 25 proc.);
šerbetą (vaisių - ne mažiau kaip 10 proc., sausųjų medžiagų – ne mažiau kaip 20 proc., riebalų – ne mažiau kaip 1 proc.).
Jei ledų pavadinime deklaruojamas specifinis ingredientas, tai šio ingrediento kiekis turi būti pakankamas, kad produktas skirtųsi nuo kitų. Jei šis ingredientas yra šokoladas, tai būdingas skonis turi būti gautas dėl sausųjų neriebalinių kakavos medžiagų [10].
1.1.8. Pieno konservų gaminiai
Pieno konservai – tai konservuotas pienas ir konservuoto pieno produktai. Jie yra natūralūs
pieno arba pieno su maisto priedais produktai, kurie specialiai apdoroti (sterilizuojant, sutirštinant, išdžiovinant, pridedant osmosinį slėgį veikiančių medžiagų) ir įpakuoti išsaugo savybes be pakitimų ilgą laiką [8]. Gaminami šie pieno konservai [16]:
sutirštintas natūralus ir liesas pienas; sutirštintas sterilizuotas pienas; sutirštintos pasukos ir išrūgos;
sutirštintas išrūgų baltymų koncentratas; sutirštinti ir sausieji pieno pakaitalai.
Nugriebtas (separuotas) pienas naudojamas maisto produktų, pašarų sudėtinių dalių,
15
1.2. Maisto produktų ženklinimas 1.2.1. Bendrieji ženklinimo reikalavimai
Ženklinimas – tai visi su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai,
registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje [18].
Ženklinimo rekvizitai – konkrečios prekės (prekių grupės) vartotojui skirta informacija, kurią
reikalaujama pateikti ženklinant prekes (prekės pavadinimas, gamintojo pavadinimas, prekės ženklas, tinkamumo naudoti terminas, kiekis, įspėjimai dėl rizikos ir atsargumo priemonių, naudojimo ypatumai ir (ar) kita informacija apie prekę). Ženklinimo rekvizitai turi būti gerai matomi, patikimai pritvirtinti, neištrinami ir aiškūs, kad neklaidintų vartotojo. Rekvizitų matmenys turi būti pakankamo dydžio, kad būtų galima lengvai perskaityti ir suprasti informaciją [19].
Pagrindiniai Lietuvoje teisės aktai reglamentuojantys maisto produktų ženklinimą yra Ūkio ministro 2004 m. įsakymas "Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės" ir Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, kuriuose bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nurodoma, kad ženklinant maisto produktus būtina nurodyti:
Parduodamo maisto produkto pavadinimą, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas. Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pvz.: susmulkintas į miltelius, rūkytas). Sudedamųjų dalių sąrašą (nuo 2014 gruodžio 13 d. privaloma nurodyti ir sudedamąsias dalis, galinčios sukelti alergiją ar netoleravimą [20]). Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia tvarka pagal kiekį. Sudedamųjų dalių nebūtina nurodyti šiems pieno produktams: sūriui, sviestui, raugintui pienui ir grietinėlei, jei į juos nepridėta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus, fermentus, mikroorganizmų kultūras ir druską, išskyrus šviežius (nenokintus) ir lydytus sūrius [9];
Sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekį, kai sudedamoji dalis arba sudedamųjų dalių grupė įeina į pavadinimą, ženklinant yra apibūdinama žodžiais, piešiniais ar grafiniais ženklais, labiausiai atspindi maisto produkto charakteristiką ir leidžia atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas dėl jo pavadinimo ar išvaizdos.
16 Jei maisto produktai yra fasuoti – grynąjį kiekį.
Minimalų tinkamumo vartoti terminą. Produktams, kurių tinkamumo vartoti terminas: trumpesnis kaip 3 mėn., pakanka nurodyti dieną ir mėnesį; 3–18 mėn., pakanka nurodyti mėnesį ir metus; ilgesnis kaip 18 mėn., pakanka nurodyti metus. Maisto produktų, kurie yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali tapti kenksmingi žmonių sveikatai, minimalus tinkamumo vartoti terminas keičiamas į „Tinka vartoti iki…“ – data nurodoma dienos tikslumu, po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis.
Visas specialias laikymo sąlygas arba vartojimo sąlygas, kai maisto produktus būtina laikyti ir (arba) vartoti ypatingomis sąlygomis. Laikymo sąlygos ir (arba) vartojimo laikotarpis nurodomi siekiant užtikrinti, kad atidarius pakuotę maisto produktas būtų tinkamai saugomas arba vartojamas.
Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimą ar
firmos vardą ir adresą. Jei produktas pagamintas valstybės teritorijoje, leidžiama
nurodyti tik gamintoją, pakuotoją arba pardavėją.
Išsamią informaciją apie kilmės vietą – tuo atveju jei, tokios informacijos nepateikus, pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės.
Vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą. Daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio
koncentraciją tūrio procentais. Faktinė alkoholio koncentracija nurodoma pagal LR
teisės aktų reikalavimus.
Maistingumo deklaraciją (nuo 2016 gruodžio 13 d. [20]). Iki 2016 gruodžio 13 d. maisto produktų maistingumo ženklinimas yra neprivalomas. Jis privalomas pateikiant mitybinį teiginį etiketėje, pateikiant ar reklamuojant maisto produktus, išskyrus bendrąją reklamą. Leidžiami tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę ir apie maistines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, skaidulines medžiagas, natrį, vitaminus, mineralines medžiagas) ir medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Ženklinant nurodoma energinė vertė (kJ/kcal), baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulinės medžiagos, natris, cholesterolis (mg), vitaminai ir mineralinės medžiagos (μg ir mg). Informacija nurodoma 100 g arba 100 ml produkto Ženklinimo informacija, kurią būtina nurodyti, turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, kad būtų lengva ją įžiūrėti, perskaityti ir neįmanoma ištrinti. Ji neturi būti paslėpta, neryški arba uždengta kitais įrašais arba piešiniais.
17 Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus negalima klaidinti vartotojo dėl [21]: maisto produktų ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio,
tinkamumo vartoti trukmės, kilmės, pagaminimo būdo;
maisto produktui priskirto poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi;
padarytos užuominos apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savybes turi visi panašūs maisto produktai, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą;
išvaizdos, aprašomosios arba vaizdinės medžiagos naudojimo darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi.
Ženklinant nė vienam maisto produktui negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuoroda į jas.
Lietuvoje negalima prekiauti maisto produktu jei jis neturi partijos identifikavimo nuorodos. Kiekvieną partiją nurodo maisto produkto gamintojas ar pakuotojas arba pirmasis Lietuvoje ar Europos Bendrijoje įsisteigęs jo pardavėjas, pasirinktu, aiškiai iš kitų ženklų ant prekės ar prekės pakuotės išsiskiriančiu ženklu (skaičių seka, raidėmis arba raidžių ir skaičių deriniu ir pan.). Prieš kiekvieną nuorodą turi būti L raidė. Partijos identifikavimo nuoroda ant maisto produkto nebūtina jei etiketėje yra nurodyta minimalaus tinkamumo vartoti termino data arba „Tinka vartoti iki…“, data turi būti neužkoduota ir nurodoma tvarka: diena, mėnuo [18, 19].
1.2.2. Specialieji ženklinimo reikalavimai
1.2.2.1. Ekologiškų maisto produktų ženklinimas
Europos Sąjungoje teisės aktais griežtai reglamentuojamas žodžio „ekologiškas" vartojimas ant etikečių. Jį leidžiama vartoti tik nurodant specifinius maisto produktų gamybos būdus, atitinkančius aukštus aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės standartus. Nacionaliniai ir privatūs ekologiško maisto logotipai gali būti naudojami ženklinant produktus tik tada kai jie atitinka Europos Tarybos reglamento Nr. 834/2007 reikalavimus. Ekologiškuose gaminiuose ekologiški ingredientai turi sudaryti ne mažiau kaip 95 proc. produkto ingredientų masės. Minėtame reglamente teigiama, kad ekologiškų produktų ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta:
18 kontrolės įstaigos, atlikusios paskutinės produktų paruošimo operacijos kontrolę, kodas
(pvz. LT-EKO-001);
produkto žaliavų kilmės nuoroda, parodanti, kur buvo užaugintos žaliavos, įeinančios į produkto sudėtį;
nuoroda sudėtyje į žemės ūkio kilmės ingredientų ekologiškumą [22].
1.2.2.2. Išskirtinės kokybės produktų ženklinimas
Išskirtinės kokybės produktai (IKP) – tai produktai, kurių kokybė pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kurie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis [23]:
Natūralumu – ribojamas atstumas nuo laukų, kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai iki taršos šaltinių, mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, dažikliai ir pan.); Maistingumu – IKP yra šviežesni, nes vartotojui pateikiami per trumpesnį nei įprasta tos
kategorijos produktams laikotarpį. Taikomi maistingumą išsaugojantys perdirbimo būdai, IKP yra didesnis natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekis ar sumažinta energinė vertė, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, druskos ir cukraus kiekis.
Aplinkos tausojimu – naudojami geriausiai prieinami gamybos būdai, aplinką saugojančios technologijos, skaičiuojami maisto medžiagų balansai, maksimaliai panaudojamos gamybos atliekos.
Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuoti 136 IKP gamintojai ir patvirtintos 9 šių maisto produktų specifikacijos, tarp jų ir pieno produktų [24].
1.2.2.3. „Rakto skylutė“ pažymėtų produktų ženklinimas
Nuo 2014 metų sausio 25 dienos įsigaliojo naujas Sveikatos ministro įstatymas, kuriame patvirtinamas naujas sveiko maisto simbolis „Rakto skylutė“. Jis buvo sukurtas siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu,
19 nutukimu ir gerinti gyventojų mitybą. Tai valstybinis nekomercinis savanoriškai taikomas, nemokamas maisto produktų sudėties ženklas, skirtas padėti vartotojams lengviau rasti sveikatai palankesnius produktus tarp kitų panašių produktų. Visų grupių maisto produktuose, ženklinamuose šiuo simboliu neturi būti saldiklių, leidžiamų tiekti rinkai naujų maisto produktų ar naujų maisto sudedamųjų dalių, turinčių saldinimo savybių. Aliejuje ir (arba) kituose produktams naudojamuose riebaluose gali būti ne daugiau kaip 2 g pramoninės gamybos riebalų tūgščių tarnsizomerų 110 g aliejaus ir (arba) riebalų. „Rakto skylute“ pažymėti produkatai turi kelis kartus mažiau riebalų, cukraus ir druskos, bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų. Minėtu simboliu ženklintini šie pieno produktai [25]:
liesas pienas ar natūralus jogurtas (iki 0,7 proc. riebumo);
pagardintas liesas jogurtas (iki 0,7 proc. riebumo ir iki 9 proc. cukraus); švieži (nebrandinti) sūriai (iki 5 proc. riebalų ir iki 0,35 g/100 g natrio); kiti sūriai (iki 17 proc. riebalų ir iki 0,5 g/100 g natrio).
Šis simbolis pradėtas taikyti Švedijoje nuo 1989 metų. Nuo 2009 metų šiuo simboliu maisto produktai pradėti ženklinti ir Norvegijoje bei Danijoje. Atlikti tyrimai rodo, kad tai puiki priemonė padedanti vartotojams išsirinkti palankesnius sveikatai produktus [26].
1.2.2.4. Ženklinimo technologijos. QR kodas
QR kodas – tai matricos (nedidelis baltų ir juodų taškų tinklelis) kodas 1994 metais sukurtas Japonų korporacijos Denso-Wave. Raidės "QR" yra santrumpa angliško žodžių junginio "Quick Response" (vert. Greitas reagavimas) [27]. Jame gali būti užkoduota net iki 3 KB duomenų. Lyginant su šiuo metu naudojamu brūkšniniu kodu, QR kodai dešimtimis kartų talpesni, universalesni, atsparesni pažeidimams. QR kodų pagalba vartotojai savo išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu gali gauti išsamesnę informaciją apie dominantį produktą – nebereikia atsiminti pavadinimo, jo ieškoti per paieškos sistemą. Europos Komisija pradėjo projektą dėl produktų ženklinimo QR kodu, nurodant ir produkto atsekamumą, tinkamumo vartoti terminą, žaliavų kokybę, produkto kilmę, informaciją apie augintoją. Šiuos duomenis ateityje bus galima perskaityti ir skeneriais, esančiais parduotuvėse [24].
2012 metais QR kodu naudojosi 19 proc. estų, 11 proc. latvių ir 15 proc. lietuvių. Jog žino kaip naudotis šiuo kodu nurodė 54 proc. Estijos, 40 proc. Lietuvos ir 26 proc. Latvijos gyventojų [28].
20 1.2.2.5. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą
Vis daugiau maisto produktų ženklinama ir reklamuojama pateikiant teiginius apie maistingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių, dėl energijos (kaloringumo) ir (arba) maistinių arba kitų medžiagų, ir sveikatingumą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto ar jo sudedamųjų dalių ir sveikatos. Su šiais teiginiais susiję skirtumai sukuria nelygias konkurencijos sąlygas ir gali klaidinti vartotojus norinčius pasirinkti sveikus produktus subalansuotai mitybai. 1990 m. rugsėjo 24 d. priimta Europos Tarybos direktyva 90/496/EB. Šioje direktyvoje nurodoma, kad maistingumo ženklinimas yra privalomas kai:
teiginiai apie maistingumą arba sveikatingumą pateikiami produktų etiketėse; maistas yra specialios paskirties [29].
Papildomi maistingumo ženklinimo reikalavimai priimti 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1924/2006. Pagal šį reglamentą gali būti vartojami tik tie teiginiai apie maistingumą kurie yra įtraukti į jo priedą ir kurie naudojami jiems taikomomis sąlygomis. Reglamente taip pat nurodoma, kad teiginiai apie sveikumą turi būti teisingi patikimi ir naudingi vartotojui, bei grindžiami visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais. Neleidžiama vartoti šių teiginių apie sveikatingumą:
teiginių, kuriais daroma užuomina, kad sveikatai gali būti padarytas poveikis dėl to maisto produkto nevartojimo;
teiginių, nurodančių kiek ir kaip greitai galima numesti svorio;
teiginių, darančių nuorodą į atskirų gydytojų ar sveikatos srities specialistų bei kitų asociacijų rekomendacijas [30].
2011 m. spalio 25 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Sąjungoje galiojančios maisto ženklinimo nuostatos, kad vartotojai turėtų pakankamai informacijos rinkdamiesi maisto produktus ir galėtų juos saugiau vartoti. Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Jame numatyti šie pagrindiniai ženklinimo pakeitimai:
informaciją pateikti įskaitomu šriftu (privalomai informacijai nustatytas minimalus šrifto dydis);
maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše aiškiau ir nuosekliau nurodyti alergenus (išskirti tam tikru raidžių dydžiu, šriftu arba spalva), taip pat juos nurodyti restoranuose ir kavinėse;
21 pateikti informaciją apie šviežios kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos, rafinuotų
aliejų ir riebalų kilmę;
aiškiai pažymėti atšildytus produktus.
Reglamente pažymima, kad galima ir savanoriškai teikti informaciją apie maistą. Gali būti pateikiama informacija apie maisto produktų tinkamumą vegetarams arba veganams bei referenciniai vitaminų, mineralinių medžiagų, energinės vertės ir maistinių medžiagų vartojimo kiekai tam tikroms gyventojų grupėms [31].
2012 metais gegužės 16 d. priimtas Europos Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo. Reglamentas taikomas nuo 2012 m. gruodžio 14 d. Jame nurodoma, kad vartojant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą daugiausia reikia atsižvelgti į mokslinį teiginių įrodymą, o tokius teiginius vartojantys gamintojai turi juos pagrįsti. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi:
būti melagingi, dviprasmiški ar klaidinantys;
kelti abejonių dėl kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistingumo pakankamumo; skatinti ar pritarti perdėtam maisto produkto vartojimui;
tiesiogiai ar netiesiogiai teigti ar užsiminti, kad subalansuota ir įvairi mityba apskritai negali suteikti tinkamo maistinių medžiagų kiekio;
tekstu arba naudojant vaizdinę, grafinę ar simbolinę išraišką nurodyti organizmo funkcijų pasikeitimus, jei šios nuorodos gali sukelti vartotojo baimę arba ja pasinaudoti [32].
Europos Komisija 2014 metais kovo 14 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 274/2014, kuriuo taisomas Reglamentas (ES) Nr. 432/2012. Šiame Reglamente patvirtintas leidžiamų vartoti teiginių sąrašas apie maisto produktų sveikumą. Nurodoma, kad ženklinant, reklamuojant ir pateikiant maisto produktus gali būti vartojami tik įteisinti teiginiai apie sveikumą [33].
1.3. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų klasifikacija
Išskiriami šie ženklinimo reikalavimų pažeidimai [24, 34]:
keliantys riziką žmonių sveikatai – tai maisto saugos reikalavimų pažeidimai, kurie pažeidžia maisto produktų ženklinimą reglamentuojančius teisės aktus ir dėl kurių
22 vartotojams gali kilti sveikatos sutrikimų (pvz. nenurodomas sudėtyje esantis kofeinas ar chininas);
Nekeliantys rizikos žmonių sveikatai – tai pažeidimai, kurie nors ir pažeidžia maisto produktų ženklinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau dėl jų vartotojams negali kilti sveikatos sutrikimų (pvz. nenurodytos specialiosios produkto laikymo sąlygos);
Tyčiniai, siekiant finansinės naudos – tai klastočių atvejai, kai gamintojas sąmoningai deklaruoja geresnes maisto produkto savybes negu yra iš tikro arba sąmoningai nenurodo tam tikrų sudedamųjų dalių (pvz. nurodoma mėsos gaminių aukščiausia rūšis, vietoje I ar II rūšies.
mažareikšmiai ženklinimo neatitikimai - tai ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejai, kai dėl to nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai, o jų klaidinimas yra nežymus. Išskiriami šie mažareikšmiai ženklinimo neatitikimai [35]:
- etiketėje yra gramatinių klaidų ir/ar vertimo (iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą) klaidų, netikslumų;
- etiketėje vartojamos žodžių santraupos;
- etiketėje netiksliai nurodytas gaminio pavadinimas;
- etiketėje sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių dalys nenurodytos mažėjimo pagal kiekį tvarka;
- privalomųjų gaminio ženklinimo raidžių simbolių dydis neatitinka privalomųjų reikalavimų, bet visi ženklai, raidės ir simboliai lengvai įskaitomi;
- ant gaminio nenurodyta visa privaloma ženklinimo informacija, bet tai pateikta ant gaminio pakuotės;
- gaminio atitikties įvertinimo dokumentai pateikti ne valstybine kalba, o kita ES kalba ar kita plačiai paplitusia kalba (pvz., rusų);
- ant gaminio ar jo pakuotės nenurodytas gamintojo adresas, bet jį galima atsekti iš kitų dokumentų (įsigijimo dokumentų, atitikties įvertinimo sertifikatų ir kt.);
- jeigu gamintojo pateiktos originalo kalba naudojimo (montavimo) instrukcijos pavaizduotos sutartiniais ženklais, piešiniais ir simboliais yra nepateiktos valstybine kalba, tačiau yra lengvai suprantamos.
23
1.4. Maisto produktų etikečių skaitymo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje
Tyrimais nustatyta, kad renkantis maisto produktus, pirmiausiai vartotojai dažnai arba visada dėmesį atkreipia į produktų kainą ir prekybos vietoje siūlomas akcijas ar nuolaidas [36]. Lietuvoje etiketes skaito trys ketvirtadaliai vartotojų [37]. Skaitant etiketes dėmesys dažniausiai atkreipiamas į tinkamumo vartoti terminą [36, 37, 38]. Taip pat beveik kas antras vartotojas atkreipia dėmesį į produkto sudėtį, įvairius užrašus („natūralus“, „ekologiškas“) ir maisto priedus, žymimus E raide, kiekį. Rečiau atkreipiamas dėmesys į produkto gamintoją, prekinį ženklą ir produkto energetinę vertę [37]. Nustatyta, kad gamintojų šūkiai „be E“, „be konservantų“ ir pan. turi įtakos priimant sprendimą dėl prekės įsigijimo, tačiau visdėlto didelė dalis visuomenės jais nepasitiki, ir mano, kad tai gamintojai daro tik reklamos tikslais [39].
Tyrimais įrodyta, kad apsipirkinėdami maisto produktų etiketes skaito 82 proc. Naujosios Zelandijos, 75 proc. JAV, 52 proc. Kanados, ir 47 proc. Europos Sąjungos ir gyventojų [40]. JAV kas antras vartotojas skaitydamas etiketes pasidomi sudedamosiomis dalimis, atkreipia dėmesį į porcijos dydį ir į teiginius apie sveikatingumą [41]. Trečdalis vartotojų visada atkreipia dėmesį į kalorijų ir į bendrąjį riebalų kiekį, kas ketvirtas – į cukraus kiekį ir kas penktas - į trans-riebalų kiekį [42]. Turkijoje maisto produktų etiketes skaito 56 proc. vartotojų ir tai koreliuoja su aukštesniu išsilavinimu. Etiketės dažniausiai neskaitomos, nes vartotojai mano žinantys informaciją apie produktą, arba informacija etiketėse yra neįskaitoma. Skaitant etiketes dažniausiai dėmesys atkreipimas į produkto tinkamumo vartoti terminą (84 proc.) ir pagaminimo datą (58 proc.) [43]. Italijoje, rinkdamiesi maisto produktus, dauguma vartotojų atkreipia dėmesį į teiginius apie produkto maistingumą ar sveikumą. Nustatyta, kad į teiginius apie produkto maistingumą dažniau dėmesį atkreipia moterys, šeimos, turinčios mažų vaikų, bei nusimanantys apie mitybą vartotojai. Teiginiai apie produkto sveikumą aktualesni senyvo amžiaus, gaunantiems mažesnes pajamas ir prastesnės sveikatos būklės gyventojams [44]. Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje, informaciją apie produkto maistingumą skaito tik 17 proc. respondentų, rečiausiai - prancūzai (9 proc.) [45].
24
2. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS 2.1. Tyrimo metodika
Siekiant atsakyti į darbo tikslą ir uždavinius, didmeninėse ir mažmeninėse prekybos vietose, buvo rinkti ir analizuoti pieno ir jo produktų ženklinimo pažeidimų pavyzdžiai (etiketės). Etiketės, kuriose nustatyti ženklinimo pažeidimai buvo fotografuojamos. Jos rinktos šiose įmonėse: UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „RIMI Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Gelsva“, UAB „Grūstė“, UAB „Čia Market“ ir ūkininkų turgeliuose. Tyrimas vykdytas 2013-2014 metais Klaipėdos mieste. Etikečių, kuriose aptikti ženklinimo pažeidimai analizė atlikta remiantis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančiais maisto produktų, tarp jų ir pieno produktų ženklinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Tyrimo metu pieno produktai buvo suskirstyti į šias pagrindines grupes:
1. Pieno ir grietinėlės gaminiai (pienas, pieno gėrimai, grietinėlė, grietinė, grietinės ir augalinių riebalų mišiniai) ;
2. Raugintų pieno gėrimų gaminiai (jogurtai, jogurtų gėrimai, kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos su priedais ir be jų) ;
3. Varškė ir jos gaminiai (varškė, varškės sūriai, varškės sūreliai) ; 4. Fermentiniai ir lydyti sūriai bei jų gaminiai;
5. Sviestas (riebalų produktai);
6. Pieno konservai (sutirštintas pienas);
7. Valgomieji ledai (visi išskyrus sorbetą ir šerbetą).
Skirstant į grupes ženklinimo pažeidimus, remtasi ženklinimo reikalavimų pažeidimų klasifikacija, kuri pateikiama VMVT metinėse ataskaitose ir maisto produktų ženklinimo teisės aktų reikalavimais. Šiame tyrime išskirtos šios ženklinimo reikalavimų pažeidimų grupės:
1. Klaidinimas dėl produkto savybių; 2. Klaidinantis produkto pavadinimas;
3. Netinkamai nurodytos sudedamosios dalys (nepakankamai išskleidžiama gaminio sudėtis);
4. Nenurodytas produkto grynasis kiekis;
5. Netinkamai nurodytas arba nenurodytas tinkamumo vartoti terminas; 6. Nepateiktas etiketės vertimas į lietuvių kalbą;
7. Blogai įskaitoma etiketė;
25 9. Nenurodytas gamintojo pavadinimas ir jo adresas.
Ženklinimo pažeidimai pagal reikšmingumą suskirstyti remiantis ženklinimo reikalavimų pažeidimų klasifikacija, kurią pateikia VMVT [24, 34].
Statistiniams ryšiams įvertinti buvo naudojamas SPSS 17.0 statistinis paketas. Duomenų patikimumas įvertintas
χ
2 kriterijumi, apskaičiuotas šio kriterijaus laisvės laipsnių skaičius (lls).Statistinė išvada laikoma patikima, kai p<0,05.
2.2. Tyrimo rezultatai
Tyrimo metu surinktos ir išanalizuotos 105 pieno produktų etiketės, kuriose nustatyti ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Tyrime nustatyta, kad dažniausi pieno ir jo produktų ženklinimo pažeidimai yra: nepateiktas etiketės vertimas į lietuvių kalbą (25 proc.), blogai įskaitoma etiketė (19 proc.) bei netinkamai nurodytos produkto sudedamosios dalys (18 proc.). Pažeidimai, kai buvo nenurodytas produkto riebumas sudarė 11 proc., klaidinantis produkto pavadinimas - 8 proc., klaidinimas dėl produkto savybių – taip pat 8 proc., nenurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas – 6 proc., nenurodytas grynasis kiekis - 3 proc. ir netinkamai nurodytas arba nenurodytas tinkamumo vartoti terminas - 2 proc. atvejų (1 pav.).
1 pav. Pieno produktų ženklinimo pažeidimų pasiskirstymas, proc.
Nustatyta, kad 56 proc. surinktų netinkamo ženklinimo pavyzdžių pažeidžia maisto produktų ženklinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau dėl jų vartotojams negali kilti sveikatos sutrikimų
25% 19% 18% 11% 8% 8% 6%
3% 2% Nepateiktas etiketės vertimas į lietuvių
kalbą
Blogai įskaitoma etiketė
Netinkamai nurodytos sudedamosios dalys Nenurodytas produkto riebumas
Klaidinantis produkto pavadinimas Klaidinimas dėl produkto savybių Nenurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas
Nenurodytas produkto grynasis kiekis Netinkamai nurodytas arba nenurodytas tinkamumo vartoti terminas
26 (2 pav.). Į šią pažeidimų grupę įtraukėme etiketes, kuriose nepateiktas vertimas į lietuvių kalbą (25 proc.), nenurodytas produkto riebumas (8 proc.), netinkamai išskleista produkto sudėtis (7 proc.), nurodomas klaidinantis produkto pavadinimas (5 proc.), klaidinama dėl produkto savybių (5 proc.), nenurodytas produkto grynasis kiekis (3 proc.), netinkamai nurodytas ir nenurodytas tinkamumo vartoti terminas (2 proc.), nenurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas (1 proc.) Ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejai, kai dėl to nekyla reikšmingas pavojus sveikatai, ir jų klaidinimas yra nežymus (mažareikšmiai ženklinimo reikalavimų pažeidimai) šio tyrimo duomenimis sudaro 44 proc. atvejų. Į šią ženklinimo neatitikimų grupę įtraukėme blogai įskaitomas etiketes (19 proc.), etiketes, kuriose netinkamai nurodytos sudedamosios dalys (10 proc.), išverstose į lietuvių kalbą etiketėse nenurodytas gamintojo pavadinimas ir jo adresas, tačiau šią informaciją pateikia gamintojas (5 proc.), kai kuriuos atvejus, kai nurodomas vartotoją klaidinantis (dviprasmiškas) pavadinimas (4 proc.), klaidinama dėl produkto savybių (3 proc.) ir nenurodytas produkto riebumas masės procentais (3 proc.) (3 pav.).
2. pav. Pieno produktų ženklinimo pažeidimų pasiskirstymas pagal pažeidimų klasifikaciją, proc.
3 pav. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų pasiskirstymas pagal pažeidimų pobūdį, proc. 56%
44%
Ženklinimo reikalavimų pažeidimai nekeliantys rizikos žmonių sveikatai
Mažareikšmiai ženklinimo reikalvimų pažeidimai 25% 5% 5% 1% 8% 3% 8% 0% 2% 0% 3% 3% 5% 3% 0% 10% 19% 0% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Etiketė neišversta į lietuvių kalbą Klaidinimas dėl produkto savybių Klaidinantis produkto pavadinimas Nenurodytas gamintojo pavadinimas ir adresas Nenurodytas produkto riebumas Nenurodytas produkto grynasis kiekis Netinkamai nurodytos sudedamosios dalys Blogai įskaitoma etiketė Netinkamai nurodytas ir nenurodytas tinkamumo vartoti terminas Ženklinimo reikalavimų pažeidimai, nekeliantys rizikos žmonių sveikatai
27 Ženklinimo neatitikimai, nekeliantys rizikos žmonių sveikatai nustatyti visose pieno produktų grupėse: pienas ir grietinėlės gaminiai – 6 proc., varškė ir jos produktai – 5 proc., sviestas (riebalų produktai) – 3 proc., fermentiniai ir lydyti sūriai – 33 proc., raugintų pieno gėrimų gaminiai – 6 proc., pieno konservai – 1 proc., ledai – 2 proc. Mažareikšmiai ženklinimo reikalavimų neatitikimai nustatyti pieno ir grietinėlės gaminių (1 proc.), varškės ir jos gaminių (6 proc.), fermentinių ir lydytų sūrių (32 proc.) bei raugintų pieno gėrimų gaminių (5 proc.) grupėse (4 pav.).
4 pav. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų pasiskirstymas pieno produktų grupėse, proc.
Tyrimo metu nustatyta, kad ženklinant pieno produktus dažniau teisės aktų reikalavimų nesilaiko pardavėjai, kurie patys produktams klijuoja etiketes (63 proc.), nei gamintojai (37 proc.). Nustatyta, kad dėl pardavėjo kaltės statistiškai patikimai daugiau yra mažareikšmių ženklinimo reikalavimų pažeidimų (33 proc.) (5 pav.). Tai įrodo: χ2=5,344, lls=1, p=0,021.
*p=0,021
5 pav. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų pasiskirstymas pagal gamintojo arba pardavėjo kaltę, proc.
6% 5% 3% 33% 6% 1% 2% 1% 6% 0% 32% 5% 0% 0% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% Pienas ir grietinėlės gaminiai Varškė ir jos gaminiai Sviestas (riebalų produktai) Fermentiniai ir lydyti sūriai Raugintų pieno gėrimų gaminiai
Pieno konservai Ledai
Ženklinimo reikalvimų pažeidimai, nekeliantys rizikos žmonių sveikatai Mažareikšmiai ženklinimo reikalvimų pažeidimai
26% 11% 30% 33% * 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
Ženklinimo reikalavimų pažeidimai, nekeliantys rizikos žmonių sveikatai
Mažareikšmiai ženklinimo reikalvimų pažeidimai
Gamintojo kaltė Pardavėjo kaltė
28
2.2.1. Klaidinimas dėl produkto savybių
Analizuojant pieno ir jo produktų etiketes, pastebėta, kad gamintojai siekdami „pritraukti“ pirkėją naudojasi įvairiomis gudrybėmis: kuria kuo patrauklesnes, spalvingesnes, pakuotes, ant pakuočių puikuojasi užrašai kuo būtent tas maisto produktas pranašesnis, kokių teigiamų savybių turi, tačiau šiame tyrime nustatyta, kad visa ta informacija ne visada yra teisinga ir patikima. Ženklinimo pažeidimų, kai vartotojas klaidinamas dėl produkto savybių nustatyta 8 proc. Šie pažeidimai pastebėti ant raugintų pieno gėrimų gaminių (4 proc.), varškės ir jos gaminių (2 proc.), pieno ir grietinėlės gaminių (1 proc.) bei fermentinių ir lydytų sūrių (1 proc.) pakuočių. Tyrimo metu nustatyta, kad klaidinantys teiginiai apie produkto savybes statistiškai reikšmingai dažniau nurodyti ant raugintų pieno gėrimų gaminių pakuočių (χ2=12,728, lls=1, p=0,0001).
Ant raugintų pasukų su avietėmis ir linų sėmenimis pakuotės teigiama, kad šios pasukos yra mažo riebumo ir kaloringumo (6 pav.). Reglamente (ES) Nr. 1924/2006 nurodoma, kad teiginys, jog maisto produktas turi mažai kalorijų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g kieto produkto yra mažiau kaip 40 kcal (170 kJ) ir 100 ml skysto produkto — mažiau kaip 20 kcal (80 kJ). Išanalizavus šių pasukų maistingumo deklaraciją (7 pav.) paaiškėjo, kad 100 g produkto yra 59 kcal (251 kJ). Nustatyta, kad gamintojas klaidina vartotoją dėl šio produkto mažo kaloringumo.
6 pav. Klaidinantis teiginys apie produkto mažą kaloringumą 7 pav. Produkto maistingumo deklaracija
Ant varškytės „Miau“ etiketės nurodoma, kad šios varškytės yra pieno baltymų šaltinis (8 pav.). Reglamente (ES) Nr. 1924/2006 pažymima, kad teiginys, jog maisto produktas yra baltymų šaltinis, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 12 proc. maisto produkto energinės vertės sudaro baltymai. Išanalizavus varškytės sudėtį (9 pav.) nustatyta, kad baltymai sudaro 25 proc., todėl teiginys yra teisingas. Šio produkto etiketėje taip pat minima, kad varškytėse yra fosforo, kalio, kalcio ir vitaminų, tačiau produkto maistingumo
29 deklaracijoje nenurodyta kiek kokių mineralų ir vitaminų yra sudėtyje. Direktyvoje 90/496/EB nurodoma, kad pateikiant produktų etiketėse teiginius apie maistingumą arba sveikatingumą, maistingumo ženklinimas yra privalomas. Reglamente (ES) Nr. 1924/2006 nurodoma, teiginys, kad maisto produkto sudėtyje yra maistinės arba kitos medžiagos gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei produkto sudėtyje yra mažiausias būtinas vitaminų ir (arba) mineralų kiekis. Akivaizdu, kad etiketė yra klaidinanti, nes nurodytų vitaminų kiekiai sudėtyje nepateikiami. Taip pat nustatyta, kad gamintojai klaidina vartotoją dėl gaminio pavadinimo. Etiketėje nurodyta, kad ši varškytė yra su žemuogėmis, tačiau sudėtyje yra žemuogių ir braškių džemas, kuriame daugiausia yra braškių, o ne žemuogių.
8 pav. Teiginys apie produkto maistingumą 9 pav. Gaminio sudėtis, kuri neįrodo pateikiamo teiginio
Ant sūrio dešrelių „Pik-Nik“ pakuotės pažymima, kad 1 sūrio dešrelėje yra 20 proc. rekomenduojamos kalcio paros normos, kuris reikalingas sveikiems dantims ir kaulams (10 pav.). Direktyvoje 90/496/EB nurodoma, kad kai teiginiai apie maistingumą arba sveikatingumą pateikiami produktų etiketėse maistingumo ženklinimas yra privalomas ir be vitaminų ir mineralų kiekio 100 g arba 100 ml, taip pat būtina nurodyti jų kiekį procentais pagal rekomenduojamą dienos normą (pvz., vitaminas B1: 0,8 mg 57 % RPN 100 g produkto). Šio produkto etiketės maistingumo deklaracijoje kalcio kiekis 100 g produkto nenurodytas (11 pav.)
30
10 pav. Teiginys apie produkto maistingumą 11 pav. Gaminio sudėtis ir maistingumo deklaracija
Nustatyta, kad siekdama parduoti kuo daugiau produkcijos, AB „Pieno žvaigždės“ vartotojus klaidina dėl pieno savybių. Ant „Dvaro“ pieno pakuotės nurodyta, kad šis pienas vienintelis parduotuvių lentynose turintis daugiausia baltymų (100 ml 3,2g) (12 pav.). Reglamente (ES) Nr. 1924/2006 nurodoma, jog teiginys, kad maisto produktas turi daug baltymų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei mažiausiai 20 proc. maisto produkto energinės vertės sudaro baltymai, o palyginus su panašiu produktu, jo sudėtyje yra mažiausiai 30 proc. daugiau šių medžiagų. Apskaičiavus kiek produkto energinės vertės sudaro baltymai, paaiškėjo, kad jie sudaro 20,3 proc. (13 pav.), tačiau išanalizavus kitas pieno maistingumo deklaracijas, paaiškėjo, kad „Dvaro“ pienas nėra vienintelis parduotuvių lentynose turintis daugiausia baltymų, nes pavyzdžiui, „Žemaitijos pieno“ piene baltymų yra daugiau negu šiame piene - 100 ml 3,3g (14 pav.).
31
14 pav. “Žemaitijos pieno“ maistingumo deklaracija
Ant „Karums“ Bifido jogurto su persikais etiketės nurodoma, kad kasdien suvalgius 150 g šio jogurto, organizmas gauna reikiamą BB-12 (Bifidobacterium lactis B12) dozę, ir tai padidina vertingųjų bakterijų kiekį ir pagerina virškinimą (15 pav.). Nustatyta, kad teiginys klaidina vartotoją, nes jogurto sudėtyje nenurodyta koks kiekis jame yra kolonijas sudarančių vienetų gyvų raugo mikroorganizmų. Reglamente ES Nr. 432/2012 pažymima, kad teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą. Nustatyta, kad leidžiamų vartoti teiginių apie sveikatingumą sąraše nėra teiginio patvirtinančio, kad gyvos jogurto kultūros gerina virškinimą. Šiame reglamente leidžiama tik vartoti teiginį apie jogurto kultūras, kurios gerina produkte esančios laktozės virškinimą asmenims, kurie sunkiau virškina laktozę, ir norint vartoti šį teiginį, 1 g jogurto ar rauginto pieno turėtų būti bent 108 kolonijas sudarančių vienetų gyvų raugo mikroorganizmų.
15 pav. Vartotoją klaidinantis teiginys apie jogurto sveikatingumą
Tyrimo metu nustatyta, kad vartotoją suklaidinti gali ir jogurto su juodaisiais serbentais ir avietėmis etiketė, kurioje teigiama, kad jogurto saldumas yra tik iš vaisių (16 pav.). Toks teiginys
