LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
LAURA BURBECKAITö
KONDITERIJOS GAMINIŲ ŽENKLINIMO PAŽEIDIMŲ
ANALIZö
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: dr. Aist÷ Kabašinskien÷
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų analiz÷:
1. Yra atliktas mano paties/pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-iaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 7 ĮVADAS... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 111.1. Reikalavimai konditerijos gaminių kokybei ... 11
1.2. Maisto produktų ženklinimas ...12
1.2.1. Bendrieji ženklinimo nuostatai ... 12
1.2.2. Konditerijos gaminių ženklinimas ... 17
1.3. Vartotojų teis÷s ... 19
1.3.1. Maisto prekių grąžinimo ir keitimo ypatumai... 20
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS... 23
3. REZULTATAI IR JŲ APIBENDRINIMAS... 25
3.1. VMVT registruojamų duomenų apie konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus rezultatai... 25
3.2. Surinktų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų pavyzdžių (etikečių) analiz÷s rezultatai... 26
3.3. Vartotojų apklausos rezultatai... 31
IŠVADOS...37
REKOMENDACIJOS...38
LITERATŪRA...39
4
SANTRUMPOS
1. ES – Europos Sąjunga.
2. GM – genetiškai modifikuotas.
3. GMO – genetiškai modifikuotas organizmas. 4. GMP – genetiškai modifikuotas produktas. 5. HN – higienos normos.
6. JTO – Jungtinių Tautų Organizacija. 7. PPO – Pasaulio prekybos organizacija. 8. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
9. VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. 10. VNMPI – Valstybin÷ ne maisto produktų inspekcija. 11. VVTAT – Valstybin÷ vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
5
SANTRAUKA
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, veterinarijos fakultetas, maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra, veterinarin÷ maisto sauga
Student÷ – Laura Burbeckait÷
Magistro baigiamojo darbo tema – Konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų analiz÷ Mokslin÷ vadov÷ – dr. Aist÷ Kabašinskien÷
Darbo objektas – konditerijos gaminiai ir jų ženklinimas, bei Taurag÷s apskrities gyventojai (nuo 18 iki 65 metų)
Darbas paregtas – 2011 m. Kaune Darbo apimtis – 46 puslapių Paveikslų skaičius darbe – 28 vnt. Priedų skaičius darbe – 3 vnt.
Tyrimo problema – Pasaulyje sparčiai daug÷ja alergiškų žmonių įvairiems maisto produktams, tod÷l labai svarbu, kad žmogus gal÷tų pasirinkti konditerijos gaminį pagal savo norus, galimybes, o svarbiausia – pagal savo sveikatos būklę.
Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai pasitaikančius Taurag÷s apskrities rinkoje parduodamų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus.
Uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti konditerijos gaminių ženklinimą reglamentuojančius teis÷s aktus; 2. Išanalizuoti VMVT registruojamus duomenis apie konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus; 3. Surinkti konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų pavyzdžius (etiketes) ir jas išanalizuoti; 4. Atlikti vartotojų apklausą, siekiant išsiaiškinti konditerijos gaminių ženklinimo informacijos poreikį.
Tiriamieji klausimai ir tyrimo metodika. Siekiant nustatyti dažniausiai pasitaikančius Taurag÷s apskrityje parduodamų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus, buvo atlikta: 1. Vartotojų apklausa, kur tiriamąjį kontingentą sudar÷ 200 respondentų. Apklausą vykd÷me prekybos, gamybos ir kitokio pabūdžio įmon÷se bei įvairiose apklausai vykdyti tinkamose vietose. Į anketą buvo įtraukiami tokie klausimai, kurie suteiktų informacijos apie pačius vartotojus ir apie konditerijos gaminių pastebimus ženklinimo pažeidimus, jų įsigijimo vietas, pirkimo dažnį ir t.t.; 2. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta naudojant SPSS programą. Duomenų statistiniam patikimumui bei sąsajoms tarp analizuojamų veiksnių įvertinti buvo naudojamas – Chi kvadrato testas. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo; 3. Išanalizuoti VMVT registruojami duomenys. Šiai užduočiai atlikti buvo naudojama Taurag÷s apskrities konditerijos gaminių ir prekybos įmonių registro duomenų baz÷, sukaupta Taurag÷s apskrities VMVT 2006 – 2010 m. laikotarpyje; 4. Surinkti ir išanalizuoti pažeidimų pavyzdžiai (etiket÷s). Atlikdami tyrimą, reikalingą
6 informaciją ir tiriamų gaminių ženklinimo pažeidimų pavyzdžius (etiketes) rinkome Taurag÷s apskrities VMVT, konditerijos gaminių įmon÷je – UAB „Riklaiva“ bei mažmenin÷s ir didmenin÷s prekybos įmon÷se.
Tyrimas atliktas vadovaujantis surinktais ir išanalizuotais konditerijos gaminių ženklinimą reglamentuojančiais teis÷s aktais.
Rezultatai. VMVT registruojami duomenys parod÷, kad dažniausi konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimai yra nepilnai išskleista gaminio sud÷tis (96 proc.), o rečiausi - nenurodytas tinkamumo vartoti terminas (4 proc.).
Apibendrinę surinktų ir išanalizuotų etikečių analiz÷s duomenis galime sakyti, jog dažniausiai pasitaikantis pažeidimų pabūdis – nepilnai išskleista gaminio sud÷tis (40 proc.), o rečiausiai – nenurodomas gamintojo adresas (1 proc.).
Vartotojai dažniausiai konditerijos gaminius perka kartą per savaitę (65 proc.) ir populiariausia jų įsigijimo vieta – parduotuv÷ (62 proc.). Respondentai didžiausią d÷mesį atkreipia į gamintoją (53 proc.) ir dauguma jokių ženklinimo pažeidimų nepastebi (51 proc.). Dažniausiai vartotojų pasteb÷ti konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimai buvo per mažas etiket÷se pateiktos informacijos šriftas (24 proc.). Past÷b÷ję grubius konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus, dažniausiai nieko nedaro (92 proc.).
Nustatyta, kad labiausiai etiket÷se pateiktą informaciją supranta vartotojai, turintys profesinį išsilavinimą (100 proc.). Tiriamieji nuo 40 iki 50 m. amžiaus dažniau nesupranta etiket÷se pateiktos informacijos. Nuo 20 iki 60 metų amžiaus vartotojų konditerijos gaminių pasirinkimui, didžiausią įtaką turi rekomendacijos, iki 20 m. amžiaus – mums nežinomi veiksniai, o virš 60 m. amžiaus – informacija produkto etiket÷je bei mums nežinomi veiksniai (po 30 proc.). Visi vartotojai (išskyrus moksleivius), dažniausiai konditerijos gaminių etiketes skaito tik kartais.
Pagrindin÷s išvados: 1. Pagrindinis konditerijos gaminių ženklinimą reglamentuojantis teis÷s aktas – Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”. 2. Tyrimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai yra pasikartojantys ir daromi smulkių gamybos įmonių. 3. Dažniausiai pasitaikantys konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimai yra šie: 1) nepilnai išskleista gaminio sud÷tis; 2) per mažas etiket÷se pateiktos informacijos šriftas.
Rekomendacijos gamintojams: 1. Gerai išmanyti konditerijos gaminių ženklinimą reglamentuojančius teis÷s aktus; 2. Tinkamai atlikti ženklinimo procedūrą; 3. Periodiškai ir kokybiškai atlikti kontrolinę patikrą; 4. Sekti naujausius maisto produktų ženklinimo reikalavimus; 5. Siekti informatyvesnio maisto produktų ženklinimo.
Vartotojams rekomenduojame: 1. Dom÷tis taisyklingu maisto produktų ženklinimu; 2. Atkreipti d÷mesį į maisto produktų etiket÷se pateiktą informaciją;
7
SUMMARY
Lithuanian university of health sciences, academy of veterinary, faculty of veterinary, food safety and animal hygiene department, veterinary food safety
Student – Laura Burbeckait÷
The topic of the master thesis – The analysis of violations of the confectionery labeling The research manager – dr. Aist÷ Kabašinskien÷
The object of the work – confectionery and it’s labeling; the population of Taurag÷ county The work was done in Kaunas, 2001
The amount of the work – 46 pages The number of figures – 28 pc. Te number of annexes – 3 pc.
Problems of the research – The number of allergy sufferers to varios foods is growing very fast throughout the world. Therefore it is very important for a man to chotose confectionery products according to his wishes, possibilities and the most important his health status.
Aim of the work – to determine the most common violations of the confectionery labeling in the Lithuanian market.
Tasks: 1. To assemble and analize the legislation of the confectionery labeling; 2. To analize the VMVT recorded data about the violations of the confectionery labeling; 3. To analize the examples of the violations of confectionery labeling; 4. To conduct the iquiry of the consumers in order to find out about the demand of the informatikon about confectionery labeling.
Research questions and methods. In order to detect the most common confectionery labeling violations in the Taurag÷ county market, such actions were accomplished: 1. The consumer survey. 200 consumers of Taurag÷ county compiled investigated contingent. The inquiry was carried out at the trading and manufacturing enterprises. The questionnaire included questions which could provide information about the consumers and about the noticeable violations of confectionery labeling, as well as the location of acquisition and the frequency of purchase; 2. Statistical analysis of the data was performed using the SPSS computer program. Chi-square test was used in order to assess the statistical reliability of the data and to evaluate the links between analyzed factors. While investigating statistical hypotheses, the 0,05 level of significance was chosen; 3. To analyze VMVT recorded data. In order to fulfil this task the database of the register of confectionery and trading enterprises of Taurag÷ county was used. The database was accumulated by VMVT of Taurag÷ county from 2006 till 2010; 4. To collect and analyze the examples of labeling violations. While conducting the investigation, the necessary information and the examples of the investigated labeling violations were collected at VMVT of Taurag÷ county also at the
8 confectionery enterprise JSC „Riklaiva” and at other retail and wholesale enterprises.
The study was conducted in accordance with the collected and analyzed legislation of the confectionery labeling.
The results. VMVT recorded data showed that the most common confectionery labeling violation is not fully expanded composition of the product (96 percent) and the rarest violation is the absence of the expirity date (4 percent).
Having summarized the collected and analyzed data of the labeling analysis, it is possible to claim that the most common character of violation is not fully expanded composition of the product (40 percent) and the rarest violation is the absence of the manufacturer’s address (1 percent).
Consumers usually buy confectionery products once a week (65 percent) and while the most popular place of the purchase is a shop (62 percent). The respondents usually pay attention at the producer (53 percent) and no labeling violations are visible (51 percent). The most consumer detect labeling violations of the confectionery products was too small print of the information given in the labels (24 percent). Having detected severe labeling violations of the confectionery products, most of the respondents usually do not react (92 percent).
It was found that consumers with vocational education can understand the information which is given in the label best (100 percent). The respondents between 40-50 years old often do not understand the information given in the label. Consumers between 20-60 years old usually pay attention at the recommendations. The choice of the consumers up to 20 years old is affected by unknown factors while the choice of the consumers who are older than 60 years old is affected by the information in the label as well as by unknown factors (30 percent). Most consumers (except for students) read the labels only sometimes.
The main conclusions: 1. Lithuanian Hygiene Standart HN 119:2002 „Labeling of food products” is the main legislation document regulating the labeling of the confectionery products. 2. The labeling violations found during the research tend to repeat and are made by small enterprises. 3. The most common labeling violations of the confectionery products are the following: 1) not fully expanded composition of the product; 2) too small print of the information given in the labels. Recommendations for the manufacturers: 1. To aquire good knowledge of the legislation of the confectionery labeling; 2. Properly fulfilled labeling procedures; 3. Periodically and qualitatively performed auditorial inspection; 4. To follow the latest food labeling requirements; 5. To seek for more informative food labeling.
Recommendations for the consumers: 1. To take interest in the right food labeling; 2. To pay more attention to the information given in the food labels.
9
ĮVADAS
Visos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šalys laikosi Pasaulio deklaracijos plano d÷l „Veiksmų, lemiančių mitybą”. Joje pateikti strategijų pagrindai atsižvelgiant į konkrečią nacionalinę maisto ir maitinimosi politiką. PSO siekia maisto garantijų, t.y., kad maistas visuomet visiems būtų prieinamas, saugus, kokybiškas, įvairus, naudingas sveikatai ir atitiktantis mitybos poreikius (Vaitkevičius, Vaitkevičien÷, 2008).
Pl÷tojantis maisto pramonei, prad÷ti gaminti vis nauji maisto produktai, siekiant patenkinti did÷jantį vartotojų poreikį. Gausi produktų įvairov÷ suteikia vartotojams teisę pasirinkti, tačiau tuo pačiu susiduriama su problema, jog tarp daugyb÷s produktų žmon÷s pasimeta (Czarnocinska ir kt., 2006). Ne visada teisinga informacija, kurią pateikia spauda, televizijos reklamos, internetiniai straipsniai, išgalvotos prekybininkų akcijos ir išpardavimai dar labiau suklaidina ar net baugina vartotojus (Zimmerman, Bell, 2010).
Dabartinis pirk÷jas yra labai išrankus, jis ypač daug d÷mesio skiria savo sveikatai, tod÷l ir iš maisto gamintojų bei tiek÷jų pareikalauja itin aukštos maisto produktų kokyb÷s, tikslios ir neklaidinančios informacijos produkto etiket÷je ir mažiau medžiagų produkte, kurios pakenkia sveikatai (Gotschi ir kt., 2010). Dauguma mokslininkų šiuos veiksnius skirsto į tris kategorijas, t. y. susijusius su (a) produktu – tai produkto fizikochemin÷s, juslin÷s ir funkcin÷s savyb÷s bei maistin÷ vert÷, (b) vartotoju – vartotojo individualios savyb÷s, psichologiniai ir fiziologiniai veiksniai, ir (c) aplinka – tai ekonominiai, kultūriniai ir socialiniai veiksniai. Nustatyta, kad maisto pasirinkimui taip pat turi įtakos situacija, kuri yra laiko, vietos, aplinkybių, įpročių, su kuo ir kaip produktas yra vartojamas rezultatas (Stankevičien÷ ir kt., 2010).
Pasaulyje sparčiai daug÷ja alergiškų žmonių įvairiems maisto produktams ir jų sudedamosioms dalims, o maisto produktų ženklinimas, vartotojams suteikia individualią pasirinkimo teisę: jie gali tiksliai perskaityti etiket÷je pasirinkto produkto vartojimo laiką, laikymo sąlygas, sud÷tį ir kitą labai mums svarbią apie produktą informaciją. Tokiu būdu užtikrinamas sukčiavimui kelias ir yra vykdoma nesąžiningos konkurencijos prevencija (Randien÷, 2007).
Konditerijos gaminiai yra ir bus vieni iš perkamiausių produktų, tod÷l labai svarbu, kad žmogus gal÷tų pasirinkti šį gaminį pagal savo norus, galimybes, o svarbiausia - pagal savo sveikatos būklę (Balionyt÷, 2007; Reglamentas (EB) Nr. 178/2002).
Tod÷l mūsų darbo tikslas ir uždaviniai buvo šie:
Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai pasitaikančius Taurag÷s apskrities rinkoje parduodamų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
10 2. Išanalizuoti Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) registruojamus duomenis apie konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus.
3. Surinkti ir išanalizuoti konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų pavyzdžius (etiketes) ir jas išanalizuoti.
4. Atlikti vartotojų apklausą, siekiant išsiaiškinti konditerijos gaminių ženklinimo informacijos poreikį.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Reikalavimai konditerijos gaminių kokybei
Tikriausiai daugelis neįsivaizduojame ne tik kasdienio, bet ir šventinio stalo be duonos, pyrago ar kitų konditerijos gaminių. Šiandien yra kuriamos vis naujesn÷s gamybos technologijos, tod÷l parduotuv÷se vartotojui siūloma rinktis ne tik puikios įvairių rūšių duonos, šviežių ruginių ir kvietinių bandelių, bet ir akį veriančių savo spalvomis miltinių, kreminių kepinių – tortų, pyragaičių, keksų, įvairaus asortimento pyragų su įdarais, pr÷skučių (kučiukų) ir kitų gaminių.
Labai svarbu, kad patiekalai, ypač greitai gendantys produktai – tortai, pyragaičiai su kremo įdaru, būtų ne tik gražūs, bet ir kokybiški. Tod÷l svarbu perskaityti ženklinimo etiket÷je nurodytą informaciją, kaip ir kokiomis sąlygomis reikia laikyti vieną ar kitą produktą, atkreipti d÷mesį iki kada maisto produktas išlieka tinkamas vartoti. Reikia vengti įsigyti konditerijos gaminių iš atsitiktin÷se prekybos vietose prekiaujančių prekybininkų, nes tai didesn÷ tikimyb÷, kad bus pažeistos laikymo sąlygos, ženklinimas, įpakavimas, tinkamumo vartoti terminas (http://vmvt.lt/lt/as/vartotojas/maisto.produktai/miltiniai.gaminiai/. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.).
Maisto verslo operatoriai (maisto tvarkymo subjektai) turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teis÷s aktuose maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Direktyva 94/34/EB; Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005; HN 119:2002; Įstatymas Nr. 217).
Pardav÷jui draudžiama:
1. parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs;
2. parduoti prekes, kurios buvo iš naujo perženklintos, perfasuotos (perpakuotos) ar kitaip apdorotos siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti terminą;
3. nustatyti, kad prek÷s pirk÷jui bus parduodamos tik tuo atveju, jeigu tuo pat metu ar kitomis sąlygomis pirk÷jas nupirks tam tikrą prekių kiekį (Nutarimas Nr. 697).
Teikiamas į rinką maistas turi būti pagamintas teis÷tai, atitikti teis÷s aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus (HN 15:2005; Reglamentas (EB) Nr. 852/2004).
Siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi maistą reglamentuojančių teis÷s aktų, yra atliekama valstybin÷ kontrol÷. Tikslas – užtikrinti, kad maisto produktai ir jų vietos atitiktų jiems nustatytus saugos ir kitus privalomuosius reikalavimus ir kad šie produktai nekeltų pavojaus vartotojo sveikatai. Maisto įstatyme numatyta, kad maisto kontrolę atlieka – VMVT (Reglamentas (EB) Nr. 882/2004; Veterinarijos įstatymas, 1992; Įsakymas Nr. B1-183; Įsakymas Nr. B1-976).
12 Vykdant kontrolę yra svarbu saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui tiekiamas maistas atitiktų teis÷s aktais nustatytus saugos, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus (Nutarimas Nr. 744). Kontrol÷ atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas (Maisto įstatymas, 2000).
VMVT nuo 2009 metų pradžios patikrino visas 300 Lietuvoje veikiančių gamybos įmonių, kepančių pyragus, tortus ir pyragaičius. Tikrinimų metu nustatyta mažiau pažeidimų, nei 2008 metais. Vyraujantys pažeidimai – higienos reikalavimų nesilaikymas bei neteisingas produktų ženklinimas. Sumaž÷jo technologijų nesilaikymo, nekokybiškų žaliavų naudojimo, produktų kokyb÷s neatitikimo atvejų. Savikontrol÷s sistemos įdiegtos visose įmon÷se, gamybininkai kelia aukštesnius reikalavimus naudojamų žaliavų kokybei, jas perka iš patikimų tiek÷jų.
VMVT pareigūnai duonos ir pyrago, miltin÷s ir kremin÷s konditerijos gamybos subjektus tikrina pagal Maisto tvarkymo subjektų valstybin÷s kontrol÷s ir valstybin÷s priežiūros nurodymus (Įsakymas Nr. B1-31; Įsakymas Nr. B1-646).
Įmon÷s, gaminančios kreminius konditerijos gaminius, priskirtos prie padidintos rizikos įmonių grup÷s ir pagal nustatytą tvarką yra kontroliuojamos 2 – 3 kartus per metus ( http://www.manosveikata.lt/lt/naujienos/lr-valstybine-maisto-ir-veterinarijos-tarnyba/ant-sventinio-stalo-kokybiski-konditerijos-gaminiai/. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.; VMVT programa, 2005).
Skubus pranešimas „D÷l skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką“ teikiamas viršijus ribines reikšmes: ženklinimo pažeidimų, sukeliančių pavojų žmonių sveikatai (pvz., ženklinimo rekvizituose nenurodytas maisto priedų, alergenų buvimas ir kt.) (Įsakymas Nr. B1-606);
1.2. Maisto produktų ženklinimas
1.2.1. Bendrieji ženklinimo nuostataiVyriausyb÷, Vyriausyb÷s įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos joms priskirtose valstyb÷s valdymo srityse pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ženklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO), Europos Sąjungos (ES), Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką.
Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą, į rinką pateikiami produktai turi būti saugūs bei atitinkamai paženklinti (Reglamentas Nr. 109/2008; Reglamentas Nr. 1925/2006).
13 Gamintojo, platintojo ir paslaugų teik÷jo pareigos yra užtikrinti produktų saugą (pvz.: gamintojo pareiga – tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad jie gal÷tų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką ir kt. pareigos) (Produktų saugos įstatymas, 1999).
Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas” pateikiami šie bendrieji ženklinimo nuostatai:
1. Ženklinant maisto produktus n÷ vienam iš jų neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktin÷s savyb÷s arba daroma nuoroda į jas.
2. Jei maisto produktai galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms yra pateikiami nefasuoti arba jei vartotojo prašymu yra pakuojami pardavimo vietoje, arba fasuojami tiesioginiam pardavimui, šios higienos normos reikalaujama informacija (žr. ”Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją“ ir “Minimalaus tinkamumo vartoti termino nurodymas”) pateikiama atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose. Mažmenin÷s prekybos įmon÷se parduodamiems produktams turi būti nurodyta tokia informacija kaip: 1) parduodamo maisto produkto pavadinimas; 2) minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų – Tinka vartoti iki… (datą); 3) Lietuvoje arba ES įsisteigusio gamintojo pavadinimą ar įmon÷s vardą ir adresą. Lietuvoje pagamintiems produktams nurodomas konkretus maisto produkto gamintojas, t.y. maisto produkto gamybos ar pakavimo įmon÷ (ar jos padalinys), pateikiama kainų etiket÷je, kita informacija gali būti pateikiama raštu kitaip.
3. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.
4. Draudžiama prekiauti maisto produktais, neatitinkančiais šios higienos normos HN 119:2002 reikalavimų.
Ženklinant maisto produktus turi būti nurodyti ši informacija: 1. Parduodamo maisto produkto pavadinimas
Jei maisto produktus reglamentuojančiuose teis÷s aktuose maisto produkto pavadinimas nenurodytas, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas.
Leidžiama vartoti ir tą maisto produkto pavadinimą, kuriuo jis buvo teis÷tai gaminamas ir parduodamas jį pagaminusioje valstyb÷je. Jeigu, taikant kitas šios higienos normos nuostatas, vartotojai negali sužinoti tikrosios maisto produkto prigimties ir atskirti nuo kitų panašių produktų, tai šalia produkto pavadinimo pateikiama ir kitokia aprašomojo pobūdžio informacija.
14 produkto sud÷tį arba gamybą, šis pavadinimas skiriasi nuo įprastai šiuo vardu vadinamo produkto.
Nei prek÷s ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.
Kartu su parduodamo maisto produkto pavadinimu pateikiama informacija apie maisto produkto pavidalą arba ypatingą jo apdorojimą (pvz.: susmulkintas į miltelius, išdžiovintas šaldant, giliai užšaldytas, koncentruotas, rūkytas) tais atvejais, kai, nepateikus šios informacijos, vartotojui gali būti neaišku.
Ant visų jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų turi būti nuoroda: „Apšvitinta“ arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“ (HN 119:2002). (Plačiau apie jonizuojančiąja spinduliuote apdoroto maisto produktų ženklinimo reilakavimus galime pasiskaityti – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-393 „D÷l maisto ir jo ingredientų apdorojimo jonizuojančiąja spinduliuote reikalavimų patvirtinimo“).
2. Sudedamųjų dalių sąrašas
Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys maž÷jančia pagal kiekį tvarka (sąrašas vadinamas „Sud÷tis“).
Būtina nurodyti maisto priedus naudotus gamybos procese bei maisto priedo grupinį pavadinimą kartu su priedo pavadinimu arba pripažintu identifikaciniu numeriu pvz.: „antioksidantas E 300“ (HN 119:2002). Maisto priedų naudojimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 53-2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“. O taip pat, maisto produktuose naudojami maisto priedai privalo atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 „D÷l maisto priedų“ reikalavimus.
Maisto produktų, kurio sud÷tyje yra 1 priede išvardytų dažiklių, etiket÷se nurodoma tame priede išd÷styta papildoma informacija (Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008).
Maisto produktuose esančios kvapiosios medžiagos žymimos produktų etiket÷se žodžiais „kvapioji medžiaga“ („kvapiosios medžiagos“) arba kvapiosios medžiagos pavadinimu ar apibūdinimu (HN 53-1:2001). Plačiau apie kvapiųjų medžiagų naudojimą galima pasiskaityti – Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1334/2008 „ D÷l kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų“ iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentas (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB.
Maisto produktai, kurių sud÷tyje yra maisto priedų, kurie yra genetiškai modifikuoti organizmai (toliau – GMO), jų turi savo sud÷tyje arba yra iš jų pagaminti, privalo būti ženklinami pagal Lietuvos higienos normos HN 106:2001 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1830/2003 reikalavimus.
Sud÷tin÷ (susidedanti iš kelių sudedamųjų dalių) sudedamoji dalis, atsižvelgiant į jos bendrą svorį, gali būti įtraukiama į sudedamųjų dalių sąrašą jos pačios pavadinimu, bet po šio pavadinimo
15 turi būti nurodytas jos sudedamųjų dalių sąrašas. Toks sąrašas n÷ra taikomas:
1. kai sud÷tin÷ sudedamoji dalis sudaro mažiau kaip 25 proc. gatavo produkto. Ši išimtis netaikoma maisto priedams, kurie patenka į konkretų produktą tik kartu su viena arba keliomis šio produkto sudedamosiomis dalimis, tačiau galutiniame produkte neatlieka jokios technologin÷s funkcijos. Bei maisto priedams, kurie dedami į maisto produktus kaip medžiagos, naudojamos gamybos proceso metu technologiniais tikslais;
2. kai sud÷tin÷ sudedamoji dalis yra maisto produktas, kurio sud÷ties nereikalauja pateikti kiti teis÷s aktai (HN 119:2002).
Jei vanduo neviršija 5 proc. Sudedamosios dalies galutinio produkto, jis neįvardijamas. Taip pat nereikia jo įvardyti jei jis naudojamas koncentruotos ar dehidratuotos būsenos sudedamosios dalies grąžinimui į pradinę būseną. Kai vanduo naudojamas kaip terp÷, bet nevartojamas maistui (sūrymas ir pan.), jis taip pat neįvardijamas (Balionyt÷, 2007).
Sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių grup÷s kiekio nurodymas yra privalomas, kai: 1. sudedamoji dalis arba sudedamųjų dalių grup÷ įeina į pavadinimą, kuriuo maisto produktas yra parduodamas;
2. sudedamoji dalis arba sudedamųjų dalių grup÷ ženklinant yra apibūdinama žodžiais, piešiniais ar grafiniais ženklais;
3. sudedamoji dalis arba sudedamųjų dalių grup÷ labiausiai atspindi maisto produkto charakteristiką ir leidžia atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas d÷l jo pavadinimo ar išvaizdos(HN 119:2002).
3. Sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekis
Šis kiekis nebūtinai turi būti nurodomas tam tikriems produktas, tokiems kaip neapdorotos daržov÷s ar vaisiai (fasuoti), gazuotas vanduo, jei apraše nurodoma, kad jis gazuotas. Taip pat sudedamųjų dalių kiekio nebūtina nurodyti pieno produktams, išskyrus pieno produktus, į kurių sud÷tį įeina fermentai, mikroorganizmų kultūros ir kurie yra pagrindiniai produkto gamybos elementai. Tačiau sudedamųjų dalių kiekis nurodomas, jei sudedamoji dalis akcentuojama pavadinime ar etiket÷je žodžiais, piešiniais ar ženklais, taip pat jei ji atspindi maisto produktą ir leidžia jį atskirti nuo kitų produktų, su kuriais gali būti supainiotas d÷l pavadinimo ar išvaizdos (Randien÷, 2007).
4. Jei maisto produktai yra fasuoti – grynasis kiekis
Fasuotų maisto produktų grynasis kiekis išreiškiamas: skysčių – tūrio vienetais, kitų produktų – mas÷s (svorio) vienetais.
5. Minimalus tinkamumo vartoti terminas, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų – Tinka vartoti iki… (data)
Minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas trunka tol, kol tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes.
16 Tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip:
„Geriausias iki…“, kai datoje rašoma diena; „Geriausias iki … (pabaigos)“ – kitais atvejais.
Šalia šių žodžių užrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje pakuot÷s vietoje ji yra. Prireikus po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis tada, kai produktas laikomas nustatytą laiką. Data susideda iš chronologine tvarka neužkoduota forma užrašytos dienos, m÷nesio ir metų.
Produktams, kurių tinkamumo vartoti terminas:
• trumpesnis kaip 3 m÷n., pakanka nurodyti dieną ir m÷nesį; • 3–18 m÷n., pakanka nurodyti m÷nesį ir metus;
• ilgesnis kaip 18 m÷n., pakanka nurodyti metus.
Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu atžvilgiu yra greitai gendantys ir d÷l to per trumpą laiką gali tapti kenksmingi žmonių sveikatai, minimalus tinkamumo vartoti terminas keičiamas į „Tinka vartoti iki…(data) „ ir nurodomas taip:
• „Tinka vartoti iki…“ ir įrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje ženklinimo vietoje ji nurodyta;
• po šios informacijos aprašomos laikymo sąlygos, kurių būtina laikytis;
• data rašoma neužkoduota forma šia tvarka: diena, m÷nuo ir metai (HN 119:2002). 6. Laikymo ir vartojimo sąlygos
Svarbu, kad produktas išsaugotų specifines savybes tam tikrą laikotarpį, tod÷l gamintojams būtina nurodyti, o vartotojams atkreipti d÷mesį į laikymo ir vartojimo sąlygas. Laikymo sąlygos turi būti nurodytos kartu su tinkamumo vartoti terminais (Randien÷, 2007). Pavyzdžiui, konditerijos gaminiai su sviestiniu, plikytu ir varšk÷s kremais, vaisiniais pusgaminiais ar saldžiaisiais drebučiais, turi būti laikomi 6 C° temperatūroje (Įsakymas Nr. 695).
7. Gamintojo pavadinimas ir adresas
Etiket÷je turi būti nurodomas gamintojo, pakuotojo įmon÷s pavadinimas ir adresas. Lietuvoje pagamintiems maisto produktams nurodomas konkretus gamintojas, o jeigu supakuota kitoje įmon÷je – nurodoma pakavimo įmon÷.
8. Kilm÷s šalis
Vartojas turi būti informuotas kurioje šalyje ar vietov÷je maisto produktas yra pagamintas. Kilm÷s šalis privalo būti nurodyta tuo atveju, jei vartotojui nepateikus šios informacijos bus suklaidintas ar apgautas. Ypatingai svarbu ženklinant vaisius, daržoves, javus, soją, kadangi auginimo technologija labai skiriasi Lietuvoje, Europoje ir kitose šalyse (Randien÷, 2007).
9. Vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą
Maisto produktų vartojimo instrukcijos rašomos aiškiai, kad kiekvienas vartotojas suprastų vienareikšmiškai.
17 10. Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas (HN 119:2002; http://www.gdainfo.lt/holder/labelling. Prieiga per internetą 2010-04-03), bet pateikiant mitybinį teiginį etiket÷je, pateikiant ar reklamuojant maisto produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas. Nurodoma energija kJ/kcal, angliavandenių, bei riebalų kiekis 100 gramų produkto arba atitinkamame maisto produktų kiekyje skirtame vartoti, taip pat tam tikri kokybiniai ir kiekybiniai sud÷ties elementai ar specialus gamybos procesas, suteikiantis maisto produktui tam tikrų maistinių savybių.
Šiuo metu numatyti teis÷s aktuose privalomi ženklinimo reikalavimai maisto produktams: • kurie supakuoti apsaugin÷je atmosferoje;
• kurių sud÷tyje yra saldiklių arba saldiklių ir cukraus; • kurių sud÷tyje yra aspartamo;
• kurių sud÷tyje yra daugiau nei 10 proc. poliolio; • kurie greitai užšaldomi;
• kurie buvo apdoroti švitinimu;
• kurie pagaminti ar jų sud÷tyje yra GMO; • kurių sud÷tyje yra chitino ar kofeino; • kurie yra specialios paskirties ; • papildams.
Šiuo metu yra privalomas visų alergenų ženklinimas. Gamintojas savo nuožiūra gali pateikti papildoma informaciją etiket÷je apie produktą, tačiau pateikta informacija negali klaidinti vartotojo.
Maisto produkto pavadinimas, grynasis kiekis, tinkamumo vartoti terminas turi būti nurodytas tame pačiame reg÷jimo lauke. Informacija turi būti pateikiama gerai matomoje vietoje, lengvai įžiūrima, perskaitoma, jos neturi uždengti kiti užrašai (Balionyt÷, 2007).
Maisto produktai, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiket÷se turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš GMO. GMO ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) teikimo į rinką saugos kontrolę ir rinkos priežiūrą – pagal kompetenciją VMVT, Žem÷s ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija ar jų įgaliotos institucijos (Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2001).
Maisto prekių kainų etiket÷s tvirtinamos taip, kad nebūtų pažeistas maisto gaminio ar jo pakuot÷s sandarumas. Draudžiama nupl÷šti arba pakeisti maisto pakuočių etiketes (HN 15:2005).
1.2.2. Konditerijos gaminių ženklinimas
Perkant greitai gendančius maisto produktus (tortus, kreminius pyrag÷lius ar kt.), reikia atidžiai perskaityti ženklinimo etiketes, kuriose turi būti nurodytas konditerijos gaminio
18 pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, tinkamumo vartoti terminas, grynasis svoris, laikymo sąlygos, gamintojo pavadinimas ir adresas, kilm÷s vieta. Ši informacija turi būti pateikta ant pakuot÷s arba prie jos pritvirtintoje etiket÷je, ar pridedame informaciniame lankstinuke.
VMVT specialistai skiria didesnį d÷mesį konditerijos gamybos įmon÷se gaminamų miltin÷s konditerijos kepinių, tortų, pyragaičių saugai ir kokybei, taip pat prekybos tinklų parduotuv÷se realizuojamų konditerijos gaminių kontrolei.
Išanalizavus patikrinimų duomenis galima teigti, kad dažniausiai randami konditerijos gaminiai su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, pažeidžiamos jų laikymo sąlygos, neužtikrinamas teisingas konditerijos gaminių ženklinimas.
Pavyzdžiui, Klaip÷dos miesto VMVT maisto produktų inspektoriai patikrinę 9 gamybos įmones, gaminančias konditerijos gaminius su kremu, 6 iš jų nustat÷ ženklinimo pažeidimų. Produktų sud÷tis ženklinimo etiket÷se nurodoma neaiškiais sutrumpintais žodžiais, sud÷tyje nenurodoma, kad spurgų kepimui naudojamas augalinis aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų (GM) sojų pupelių, netiksliai nurodomi naudojami maisto priedai, nenurodoma sud÷tinių dalių sud÷tis, pažeidžiamos kremų laikymo sąlygos.
VMVT inspektoriai tęsia konditerijos cechų ir prekybos vietų patikrinimus (http://www.meniu.lt/news.php?strid=&id=258808. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.).
Maisto produktų ženklinimas atliekamas remiantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimais. Šioje higienos normoje yra išd÷stomos bendros nuostatos ženklinant maisto produktus, taip pat ir konditerijos gaminius. Kiti teis÷s aktai gali numatyti, kad ženklinant konkrečius maisto produktus, dar būtų pateikta ir kitokia papildoma informacija.
Atskiros higienos normos, direktyvos ar akto d÷l konditerijos gaminių ženklinimo n÷ra, reikia vadovautis bendromis nuostatomis skirtoms visiems maisto produktams ženklinti. Tačiau Lietuvos higienos normos HN 119:2002 yra išskirti punktai, kurie pažymi specifinius reikalavimus ženklinant konditerijos gaminį. Tokių maisto priedų, papildų, sudedamųjų dalių, kurios kartais turi biologiškai – fiziologiškai aktyvių medžiagų ir daro įtaką normaliai žmogaus fiziologijai. Ir tokios medžiagos kartais pranaudojamos konditerijos gamybos procesuose. Jei tas specifinis priedas turi išskirtinių savybių ir gali tur÷ti įtakos žmogaus sveikatai, yra privaloma pažym÷ti tai etiket÷je. Pvz.: Kai konditerijos gaminių sud÷tyje yra glicirizin÷s rūgšties ar jos amonio druskos d÷l to, kad buvo prid÷ta tokių medžiagų arba saldymedžio glycyrrhiza glabra ir jų koncentracija yra 4 g/kg ar didesn÷, etiket÷je turi būti užrašas „Sud÷tyje yra saldymedžio – sergantieji hipertenzija turi vartoti saikingai“. Šis užrašas turi būti po sudedamųjų dalių sąrašo. Jei etiket÷je sudedamųjų dalių sąrašo n÷ra, šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo.
Gamintojui tai yra paranku, nes naudodami tokias medžiagas siekia arba prailginti gaminio naudojimo terminą ar suteikti tam tikro skonio gaminamam produktui. Tokiu būdu, gamintojas
19 užtikrina savo įmonei minimalius nuostolius, d÷l produkto tinkamumo vartoti termino pasibaigimo (Balionyt÷, 2007; Direktyva 73/241/EEB; Direktyva 89/107/EEB; Direktyva 94/34/EB; Reglamentas (EB) Nr. 852/2004; Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005; HN 26:2006; HN 119:2002).
Nereikalaujama nurodyti tinkamumo vartoti termino šių produktų:
• kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie įprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo;
• konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus; (HN 119:2002).
Manoma, kad ateityje maisto produktų etiket÷s ir sud÷ties aprašymai bus visiškai kitokie. Prek÷s tur÷s būti žymimos sąžiningai, kad iš karto žinotume, ką perkame ir vartojame (Ford, 2004).
1.3. Vartotojų teis÷s
Vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 1994).
Vienas iš vartotojų apsaugos būdų – maisto produktų ženklinimas, tod÷l jam skiriamas ypatingai didelis d÷mesys.
Reklamos įstatymas, Maisto įstatymas nustato tam tikrus draudimus informacijai, susijusiai su maistu, maisto reklamai. Pavyzdžiui, negalima užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jeigu informacijos dav÷jas neturi Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto tokio informaciją patvirtinančio dokumento. Pateikiant informaciją apie maistą reik÷tų laikytis ir tokio reikalavimo kaip nenurodyti, kad maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savyb÷mis pasižymi visi panašūs gaminiai.
Teis÷je apie prekę yra išskiriami trys informacijos kriterijai: 1. teisingumo, 2. pateikimo ir 3. išsamumo. Teisingumo kriterijus: informacijoje (reklamoje) pateikti teiginiai neteisingi, jeigu informacijos (reklamos) dav÷jas negali jų pagrįsti naudojimo metu. Pvz, ant parduodamos arbatos pakuot÷s yra nurodyta, kad ji padeda numesti svorį, tačiau informacijos pateik÷jas neturi įrodymų (n÷ra atlikęs jokių tyrimų duomenų, neturi kitos pagrindžiančios medžiagos). Teisingumui pagrįsti negalima remtis liudijimais ar rekomendacijomis asmenų, kurių kompetencija n÷ra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Išsamumo kriterijus gal÷tų būti apibūdintas taip: pateikta informacija neišsami, jeigu praleista jos dalis, kurios pateikimas būtinai reikalingas vartotojų suklaidinimui išvengti. Pvz, internete parduodamos prek÷s, tačiau nenurodoma prek÷s pristatymo kaina. Šiuo atveju galime manyti, kad pateikta informacija yra neišsami, kadangi vartotojui yra nepateikiama kiek kainuos jo nusipirktos prek÷s pristatymas. Pateikimo kriterijus yra siejamas su
20 tuo, kad informacijos pateikimo būdas ir forma yra tokie, kad vartotojas gali suvokti numanomą (neteisingą) teiginį. Pavyzdžiui, etiket÷je užrašoma jog jogurto pavadinimas yra „Jogurtas su aviet÷mis“, tačiau jo sud÷tyje n÷ra aviečių, o tik atitinkamos kvapiosios medžiagos. Vartotojas nebūtų klaidinamas, jeigu min÷tas jogurtas būtų pavadintas „Aviečių skonio jogurtas“.
Už klaidinančios informacijos pateikimą vartotojui, teis÷s aktuose yra nustatytos pakankamai didel÷s nuobaudos (http://www.vartotojai.lt/lt/13/pbl118.html/. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.). Tod÷l vartotojai turi žinoti savo teises, kad gal÷tų „užkirsti kelią“ maisto produktų ženklinimo pažeidimams.
Vartotojai turi teisę:
1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardav÷ją, paslaugų teik÷ją); 2) įsigyti saugias, tinkamos kokyb÷s prekes ar paslaugas;
3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas;
4) gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką;
5) į pažeistų teisių gynimą ir turtin÷s ir neturtin÷s žalos (nuostolių) atlyginimą; 6) kreiptis d÷l pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrin÷jančias institucijas ar teismą; 7) jungtis į vartotojų asociacijas;
8) į švietimą vartojimo srityje; 9) į ekonominių interesų apsaugą.
Vartotojai turi ir kitas „Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo“ ir kitų teis÷s aktų nustatytas teises.
Pirk÷jo ir pardav÷jo teises bei pareigas reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatos (Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, 1994).
Vartotojų teises gina – Valstybin÷ vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teis÷s aktais, Lietuvos Respublikos tarptautin÷mis sutartimis, Europos Sąjungos teis÷s aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, VVTAT nuostatais bei kitais teis÷s aktais (Įsakymas, Nr. 1-169).
1.3.1. Maisto prekių grąžinimo ir keitimo ypatumai
Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos daiktų grąžinimo ir keitimo taisykl÷s nustato pirk÷jui parduodamų prekių, išskyrus: vaistus bei vandenį; elektros energiją; kurą; kitas inžineriniais tinklais teikiamas prekes, grąžinimo ir keitimo tvarkos bendruosius reikalavimus (http://www.vartotojai.lt/lt/13/pbl227.html. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.).
21 Jeigu pirk÷jui buvo parduota netinkamos kokyb÷s maisto prek÷, kol nesibaig÷ prek÷s tinkamumo naudoti terminas, pirk÷jas savo pasirinkimu turi teisę:
1. reikalauti, kad prek÷ būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokyb÷s prekę; 2. atitinkamai sumažinti kainą;
3. grąžinti prekę pardav÷jui ir reikalauti grąžinti už prekę sumok÷tus pinigus.
Šiomis teis÷mis pirk÷jas taip pat gali pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu jam bus parduota prek÷, kurios tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs.
Netinkamos kokyb÷s maisto prek÷s keičiamos ar grąžinamos prek÷s pirkimo vietoje ar kitoje pardav÷jo nurodytoje, pirk÷jui patogioje vietoje (Įsakymas Nr. 217).
Vartotojas, manydamas, kad pardav÷jas, pažeid÷ jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardav÷ją ir nurodyti savo reikalavimą. Prie prašymo pridedamas kasos aparato kvitas arba kitas prek÷s pirkimą-pardavimą iš šio pardav÷jo patvirtinantis dokumentas. Jeigu pirk÷jas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka išduodamo prek÷s pirkimą- pardavimą iš šio pardav÷jo patvirtinančio dokumento, prek÷ keičiama arba vykdomi kiti pirk÷jo nurodyti reikalavimai tik pardav÷jui sutikus.
Jeigu pardav÷jas netenkina vartotojų reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teis÷s pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardav÷ją ir išd÷styti savo reikalavimus.
Pardav÷jas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne v÷liau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti prid÷tos prie pardav÷jo, atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardav÷jai nagrin÷ja nemokamai.
Jei pardav÷jas nevykdo vartotojo reikalavimų, tai vartotojas turi teisę kreiptis į VMVT
(Nutarimas Nr. 1326) nemokama telefono linija 8 800 40403
( http://www.manosveikata.lt/lt/naujienos/lr-valstybine-maisto-ir-veterinarijos-tarnyba/ant-sventinio-stalo-kokybiski-konditerijos-gaminiai/. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.). Šios institucijos privalo išnagrin÷ti vartotojo prašymą ne v÷liau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai d÷l objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrin÷jimas negali būti baigtas, šios institucijos gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Jeigu pardav÷jas VMVT ar Valstybin÷s ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) pasiūlymo tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją pateikia VVTAT, kuri sprendžia klausimą d÷l vartotojo teisių gynimo.
Kiekvienas vartotojas turi teisę pateikti prašymą ginčus nagrin÷jančiai institucijai (VVTAT), kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teis÷s ir įstatymų saugomi interesai.
VVTAT vartotojo prašymą išnagrin÷ja ir sprendimą priima ne v÷liau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Kai d÷l objektyvių priežasčių per šį terminą vartotojo prašymo nagrin÷jimas negali būti baigtas, ginčus nagrin÷janti institucija gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau
22 kaip 20 darbo dienų. Ginčus nagrin÷jančios institucijos sprendimo nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami vartotojui ir pardav÷jui (http://www.vartotojai.lt/lt/13/pbl227.html. Prieiga per internetą 2010 geguž÷s 29 d.).
23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Siekiant nustatyti dažniausiai pasitaikančius Taurag÷s apskrities rinkoje parduodamų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus, buvo išanalizuoti VMVT registruojami duomenys, surinkti ir išanalizuoti pažeidimų pavyzdžiai (etiket÷s) bei atlikta vartotojų apklausa. Tyrimas atliktas vadovaujantis konditerijos gaminių ženklinimą reglamentuojančiais teis÷s aktais, kurie buvo surinkti ir išanalizuoti nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. sausio m÷n.
Informacijos kaupimo, tyrimo ir analiz÷s eiga: 1. VMVT duomenų analiz÷
Šiai užduočiai atlikti buvo naudojama Taurag÷s apskrities konditerijos gaminių ir prekybos įmonių registro duomenų baz÷, sukaupta Taurag÷s apskrities VMVT 2006 – 2010 m. laikotarpyje. Tyrimui surinkta informacija apie ūkio subjektą, ekonomin÷s veiklos rūšis, patikrinimo metu rastus ženklinimo pažeidimus ir jų pavyzdžius (etiketes). Užduotis atlikta – 2011 m. vasario m÷n.
2. Etikečių rinkimas ir analiz÷
Atlikdami konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų tyrimą, reikalingą informaciją ir tiriamų gaminių ženklinimo pažeidimų pavyzdžius (etiketes) rinkome Taurag÷s apskrities VMVT, konditerijos gaminių įmon÷je - UAB „Riklaiva“ bei mažmenin÷s ir didmenin÷s prekybos įmon÷se. Užduoties atlikimo terminas – nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. kovo m÷n.
3. Vartotojų apklausos atlikimas (apklausimas)
Siekiant nustatyti konditerijos gaminių ženklinimo informacijos poreikį, buvo sukurta tyrimo anketa (žr. 2 priedą) ir atlikta Taurag÷s apskrities vartotojų apklausa. Apklausą vykd÷me prekybos, gamybos ir kitokio pabūdžio įmon÷se bei atsitiktin÷se vietose. Į anketą buvo įtraukiami tokie klausimai, kurie suteiktų informacijos apie pačius vartotojus ir apie pastebimus konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus, jų įsigijimo vietas, pirkimo dažnį ir t.t. Duomenys buvo gauti anoniminio anketavimo būdu.
Respondentams buvo paaiškinta, koks tyrimas bus atliekamas ir užtikrinta, kad pateikti atsakymai niekur kitur nebus panaudoti, išskyrus šį darbą.
Tiriamąjį kontingentą sudar÷ 200 18 – 65 metų amžiaus Taurag÷s apskrities gyventojų (atsižvelgiant į lytį, respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografinius duomenis nurodytas 3 priede). Pagal Lietuvos Statistikos departamento visuotinio gyventojų surašymo duomenis, 2001 m. Taurag÷s apskrityje gyveno 134 275 žmon÷s (Lietuvos Statistikos departamentas, 2001) ir tai sudaro 0,15 proc. visų šio krašto gyventojų. Kiekvienos apklausos atsako dažnis ne mažesnis kaip 95 proc. Apklausa vykdyta nuo 2010 m. rugs÷jo iki 2011 m. kovo m÷n.
4. Statistinis duomenų apdorojimas
24 programinį paketą SPSS ir Microsoft Excel programą. Duomenų statistiniam patikimumui bei sąsajoms tarp analizuojamų veiksnių įvertinti buvo naudojamas – Chi kvadrato testas. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Tyrimai buvo atlikti pagal schemą.
Tyrimo schema
VARTOTOJŲ APKLAUSA
Į tyrimą įtraukti vartotojai Į tyrimą neįtraukti vartotojai n=10 n=190
VMVT DUOMENŲ ANALIZö
Įmon÷se, kuriose nustatyti pažeidimai Analizuoti pažeidimai
n=5 n= 20
ETIKEČIŲ RINKIMAS IR ANALIZö
Išanalizuotos etiket÷s Rasta pažeidimų
n=101 n=75
25
3. REZULTATAI IR JŲ APIBENDRINIMAS
3.1. VMVT registruojamų duomenų apie konditerijos gaminių ženklinimo
pažeidimus rezultatai
Užregistruoti duomenys apie konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus yra labai nežymūs, nes įsigaliojus Lietuvos higienos normai HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, visos įmon÷s, susijusios su maisto produktų gamyba, buvo apmokytos šios higienos reikalavimų.
Per 2006 – 2010 metų laikotarpį, Taurag÷s apskrities VMVT užregistravo 5 konditerijos gaminių įmones, kuriose buvo nustatyti gaminamos produkcijos ženklinimo pažeidimai.
Patikrinimų metu nustatyta, kad bandelių ženklinimo pažeidimų yra daugiausiai (50 proc.), o pyragų ir vyniotinių – mažiausiai (5 proc.) (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Netaisyklingai paženklintų konditerijos gaminių pasiskirstymas (proc.) 2006 – 2010 m. Įmon÷se užregistruoti dviejų tipų pažeidimai:
1. Nepilnai išskleista gaminio sud÷tis (96 proc.): 5 proc. - d÷l nenurodyto sud÷tin÷s dalies pavadinimo, 34 proc. - d÷l neišvardytų sud÷tin÷s dalies komponentų pavadinimų ir 57 proc. - d÷l nenurodyto sudedamųjų dalių kiekio procentais, kuris akcentuojamas pavadinime ar etiket÷je žodžiais, piešiniais ar ženklais (žr. pavyzdį 3.1.2 pav.). 2. Nenurodytas tinkamumo vartoti terminas (4 proc.) (3.1.3 pav.).
26 3.1.3 pav. Konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų priežastys procentais 2006 – 2010 m.
Per 2006 – 2010 metų laikotarpį, Taurag÷s apskrities VMVT neužregistravo konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų prekybos įmon÷se. Nebuvo gauta ir gyventojų skundų/nusiskundimų d÷l netinkamai paženklintų konditerijos gaminių. Tarnybos gydytojų – inspektorių teigimu, vartotojai vengia pranešti apie rastus ženklinimo pažeidimus bijodami, kad jų duomenys bus viešai paskelbti (t.y. vardas, pavard÷, tel. numeris ir t.t.). Be to, Taurag÷s apskrities VMVT darbuotojai mano, kad lietuviai per mažai domisi taisyklingu maisto produktų ženklinimu.
3.2. Surinktų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų pavyzdžių (etikečių)
analiz÷s rezultatai
Per visą tiriamąjį laikotarpį išanalizuota 101 konditerijos gaminių (miltin÷s, kremin÷s konditerijos gaminių, sausainių ir pyragaičių) ženklinimo etiket÷. Iš jų 75 buvo su ženklinimo pažeidimais, tačiau labai grubių ženklinimo pažeidimų nebuvo rasta daug.
Daugiausiai pažeidimų rasta smulkių įmonių konditerijos gaminių etiket÷se, tačiau VMVT darbuotojų duomenimis, smulkiose įmon÷se pažeidimai greitai pašalinami, siekiant išsaugoti jau turimus ir pritraukti naujus vartotojus bei išsilaikyti konkurencingoje rinkoje (žr. pavyzdį 3.2.1 pav.).
27 Analizuodami etiketes, radome šiuos konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimus:
1) 4 - ių konditerijos gaminių sud÷tyje yra maisto dažiklių (E 104 - Chinolino geltonasis, E 124 - Raudonasis ponso dažiklis 4 R, E 110 - Oranžinis geltonasis ir E 102 - Tartrazinas), kurių etiket÷se turi būti pateikiama papildoma informacija, nurodanti, kad šie dažikliai „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir d÷mesį“, tačiau šių reikalavimų n÷ra laikomasi. Papildoma informacija nebuvo pateikta ant gaminio, kurio sud÷tyje yra ne vienas, o daugiau šių maisto dažiklių (žr. pavyzdį 3.2.2 pav.).
3.2.2 pav. Ženklinimo etiket÷je prie maisto dažiklių E 102 ir E 110 n÷ra pateikta papildoma informacija apie jų poveikį
2) 1 - oje konditerijos gaminio etiket÷je - nenurodytas gamintojo adresas (žr. pavyzdį 3.2.3 pav.), o dar 2 - ose nenurodytas nei gamintojo adresas, ir jo pavadinimas.
3.2.3 pav. Ženklinimo etiket÷je nenurodytas gamintojo „Mentora“ adresas
3) 6 - iose konditerijos gaminių etiket÷se nenurodytas maisto produkto grynasis kiekis (žr. pavyzdį 3.2.4 pav.).
3.2.4 pav. „Plikytų pyragaičių su augalin÷s grietin÷l÷s kremu“ ženklinimo etiket÷je nenurodytas grynasis produkto kiekis
28 4) 16 - oje konditerijos gaminių etikečių pateikta informacija buvo neįskaitoma arba sunkiai įskaitoma, t.y. netinkamas etiket÷se pateiktos informacijos šriftas (jis susiliejęs, nublukęs, per mažas), piešiniai užgožia tekstą ir t.t. (žr. pavyzdį 3.2.5 pav.).
3.2.5 pav. Ženklinimo etiket÷je pavaizduotas piešinys užgožia produkto sud÷tį
5) 10 konditerijos gaminių etikečių - be nurodytų produkto laikymo sąlygų, nors jų sud÷tyje yra greitai gendančių komponentų (žr. pavyzdį 3.2.6 pav.). Įmon÷s turi siekti, kad produktas išsaugotų specifines savybes kuo ilgiau,tod÷l šis reikalavimas yra labai svarbus.
3.2.6 pav. Ženklinimo etiket÷je nenurodytos laikymo sąlygos, nors bandel÷ yra su persikų įdaru 6) 6 - iose konditerijos gaminių etiket÷se buvo pasteb÷tos gramatin÷s klaidos (žr. pavyzdį 3.2.7 pav.).
3.2.7 pav. Ženklinimo etiket÷ su gramatin÷mis klaidomis
7) 4 - ose konditerijos gaminių etiket÷se – neteisingai nurodytas produkto pavadinimas (žr. pavyzdį 3.2.8 pav.). Ne kiekvienas vartotojas skaito produkto sud÷tį, nes galvoja, kad perkamo produkto pavadinimas jį atspind÷s. Klaidingai pateikiant produkto pavadinimą, vartotojai yra tiesiog apgaudin÷jami.
3.2.8 pav. Ženklinimo etiket÷s pavadinime yra nurodoma karamel÷, o produkto sud÷tyje jos nerasta
29 8) Rastos 2 etiket÷s, kuriose buvo pavaizduotos tam tikros uogos, tačiau sud÷tyje šių uogų nerasta (žr. pavyzdį 3.2.9 pav.). Manome, jog ant tokių etikečių tur÷tų būti užrašas, kad – „etiket÷je pavaizduoti produktai nebūtinai yra sudedamieji šios prek÷s komponentai”, o dar geriau tokių etikečių nenaudoti.
3.2.9 pav. Ženklinimo etiket÷je yra pavaizduotos aviet÷s, tačiau produkto sud÷tyje jų nerasta 9) Nustat÷me, jog ne visų konditerijos gaminių sud÷tis buvo pilnai išskleista. 21 - oje konditerijos gaminių etiket÷je yra nenurodytas sudedamųjų dalių kiekis (proc.), o jis akcentuojamas pavadinime ar etiket÷je žodžiais, piešiniais ar ženklais (žr. 3.2.10 pav). 13 – oje etikečių netinkamai nurodytos sudedamosios dalys (t.y. gaminio sud÷tin÷s dalys susideda iš kelių komponentų, o šalia pavadinimo n÷ra išvardinti jas sudarančių komponentų pavadinimai (žr. pavyzdį 3.2.11 pav.) bei nenurodomi sudedamųjų dalių pavadinimai, pvz.: nenurodytas riešutų pavadinimas).
30 3.2.11 pav. Ženklinimo etiket÷je nenurodyti įdaro komponentai
Analizuodami etiketes radome konditerijos gaminių, kurių etiket÷se pasteb÷ti net keli ženklinimo pažeidimai (žr. pavyzdį 3.2.12 pav.). Be to, iš pateiktų ženklinimo pažeidimų pavyzdžių galima matyti, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai etiket÷je yra randamas ne vienas pažeidimas.
3.2.12 pav. Ženklinimo etiket÷je nenurodytas karamel÷s kiekis (proc.) bei laikymo sąlygos, etiket÷ sunkiai įskaitoma
Apibendrinę etikečių analiz÷s duomenis galime sakyti, jog dažniausiai pasitaikantis pažeidimų pobūdis – nepilnai išskleista gaminio sud÷tis (40 proc.), o rečiausiai – nenurodomas gamintojo adresas (1 proc.) (3.2.13 pav.).
3.2.13 pav. Konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų priežastys (proc.) 2006 – 2010 m.
Iš visų surinktų konditerijos gaminių etikečių, geriausią įspūdį paliko 3.2.14 pav. pateikta etiket÷. Manome, kad ji yra informatyvi ir savo išvaizda pritraukianti vartotojus. Bandelių kaina bei vartojimo terminas buvo nurodyti tame pačiame reg÷jimo laukelyje, kas yra patogu pirk÷jams.
31 2.2.14 pav. Gerai paženklinta konditerijos gaminio etiket÷
3.3. Vartotojų apklausos rezultatai
Iš visų 200 apklausoje dalyvavusių Taurag÷s apskrities gyventojų, 104 (52 proc.) buvo moterys ir 96 (48 proc.) vyrai. 5 proc. vartotojų teig÷, jog konditerijos gaminių neperka, tod÷l į šį tyrimą jie nebuvo įtraukiami.
1. Konditerijos gaminių pirkimo dažnumas. 2 proc. tiriamųjų teigia, kad konditerijos gaminius perka kasdien, 17 proc. – kelis kartus per savaitę, 65 proc. – kartą per savaitę ir 16 proc. – neperka. Nustatytas statistiškai nereikšmingas ryšys (χ2=3,359, p>0,05) tarp pirkimo dažnumo ir vartotojų lyties. Matome, kad dažniausiai konditerijos gaminius ir moterys, ir vyrai perka kartą per savaitę (mot. – 60 proc., vyr. – 71 proc.). Kasdien perka maža dalis apklaustųjų (mot. – 3 proc., vyr. – 2 proc.) (3.3.1 pav.).
32 2. Populiariausios konditerijos gaminių pirkimo vietos. Anketos duomenys parod÷, jog konditerijos gaminiai dažniausiai yra perkami parduotuv÷se (62 proc.), rečiausiai – iš privačių asmenų (1 proc.) (3.3.2 pav.).
Įvertinę kitų Lietuvos tyr÷jų gautus rezultatus pamat÷me, kad visi maisto produktai visada ar dažniausiai yra perkami didžiuosiuose prekybos centruose (91,52 proc.) (Stankevičien÷ ir kt., 2010). Tačiau mūsų nagrin÷jamu atveju, konditerijos gaminiai iš prekybos centrų yra perkami tik 18 proc. Galbūt taip yra d÷l to, jog Taurag÷s apskrityje n÷ra daug didelių prekybos centrų.
3.3.2 pav. Konditerijos gaminių pirkimo vietos (proc.)
3. Konditerijos gaminių etiket÷se pateiktos informacijos suprantamumas. Paaišk÷jo, kad vartotojai dažniausiai tik iš dalies supranta etiket÷se pateiktą informaciją (65 proc.). Nustat÷me statistiškai patikimą ryšį (χ2=30,650, p<0,05) tarp skirtingo išsilavinimo vartotojų ir konditerijos gaminių etiket÷se pateiktos informacijos suprantamumo. Sužinojome, kad profesinį išsilavinimą turintys vartotojai labiau supranta etiket÷se pateiktą informaciją nei kitą išsilavinimą turintys vartotojai. Labiausiai nesuprantama informacija buvo vartotojams su pradiniu išsilavinimu (3.3.3 pav.).
Įvertinę kitų Lietuvos tyr÷jų gautus rezultatus, pamat÷me, kad jų nuomon÷ apie maisto produktus yra panaši kaip ir mūsų, t.y. 74,56 proc. respondentai nurod÷, kad produkto etiket÷je pateikta gamintojo informacija yra tik iš dalies suprantama, ir tik 20,14 proc. respondentų atsak÷ teigiamai (Stankevičien÷ ir kt., 2010).
3.3.3 pav. Išsilavinimo ir konditerijos gaminių etiket÷se pateiktos informacijos suprantamumo tarpusavio ryšys (proc.)
33 4. Konditerijos gaminių pasirinkimą įtakojantys veiksniai. Apklaustieji pažym÷jo, kad reklama gaminių pasirinkimą įtakoja 12 proc., įpakavimas – 9 proc., rekomendacijos – 40 proc., informacija produkto etiket÷je – 19 proc., o kiti veiksniai – 20 proc.. Nustat÷me statistiškai patikimą ryšį (χ2=19,823, p<0,05) tarp vartotojų amžiaus ir pasirinkimą įtakojančių veiksnių. Paaišk÷jo, kad nuo 20 iki 60 metų amžiaus vartotojų pasirinkimui, didžiausią įtaką turi rekomendacijos, iki 20 m. amžiaus – mums nežinomi veiksniai, o virš 60 m. amžiaus – informacija produkto etiket÷je bei mums nežinomi veiksniai.
3.3.4 pav. Vartotojų amžiaus ir konditerijos gaminių pasirinkimą įtakojančių veiksnių pasiskirstymas (proc.)
5. Informacija, į kurią atkreipiamas d÷mesys pasirenkant konditerijos gaminius. Remdamiesi anketų duomenimis, pamat÷me, kad daugiausiai respondentų atkreipia d÷mesį į gamintoją (53 proc.), o mažiausiai į grynąjį svorį (2 proc.). Nustatytas statistiškai nereikšmingas ryšys (χ2=7,826, p>0,05) tarp informacijos, į kurią atkreipiamas d÷mesys pasirenkant konditerijos gaminius ir vartotojų lyties (3.3.5 pav.).
Palyginę šį rezultatą su kitos Lietuvos tyr÷jos gautais duomenimis paaišk÷jo, kad jos apklausti respondentai labiausiai atkreipia d÷mesį į konditerijos gaminių galiojimo laiką (76 proc.), gamintoją (53 proc.), produkto sud÷tį (46 proc.), pavadinimą (30 proc.), prekę pagal pakuot÷s grožį ir jos patrauklumą renkasi 21 proc., o maistingumo lentelę – 15 proc. (Balionyt÷, 2007).
Lyginant konditerijos gaminius su kitais maisto produktais pamat÷me, kad gauti rezultatai yra skirtingi, t.y. 78, 67 proc. apklaustųjų nurod÷, jog, dažnai ar visada pirmiausia atkreipia d÷mesį į produkto kainą, o net 68 proc. vartotojų visada pasidomi maisto produkto galiojimo terminu (Stankevičien÷ ir kt., 2010).
34 3.3.5 pav. Informacijos, į kurią atkreipiamas d÷mesys pasirenkant konditerijos gaminius ir vartotojų amžiaus tarpusavio ryšys (proc.)
6. Etikečių skaitymas. Paaišk÷jo, kad net 57 proc. vartotojų tik kartais skaito etiketes, 18 proc. – retai, 17 proc. – visada ir 8 proc. – niekada neskaito. Nustačius statistiškai reikšmingą ryšį (χ2=56,303, p<0,05) tarp vartotojų socialin÷s pad÷ties ir etikečių skaitymo paaišk÷jo, jog visi vartotojai (išskyrus moksleivius), dažniausiai konditerijos gaminių etiketes skaito tik kartais (3.3.6 pav.).
3.3.6 pav. Etikečių skaitymo pasiskirstymas pagal vartotojų socialinę pad÷tį (proc.)
7. Kadangi didžioji dalis respondentų konditerijos gaminių etiketes skait÷ retai, buvo aktualu sužinoti, kokios yra etikečių neskaitymo priežastys. 59 proc. respondentų atsak÷, kad nesupranta etiket÷se pateiktos informacijos, 20 proc., - per mažas šriftas etiket÷se, 2 proc. - n÷ra kontrasto tarp teksto ir fono, 3 proc. - piešiniai užgožia tekstą, o 16 proc. atsak÷, kad etiket÷s skaitymas jiems n÷ra aktualus. Taip pat nustat÷me statistiškai reikšmingą ryšį (χ2=38,336, p<0,05) tarp vartotojų amžiaus ir etikečių neskaitymo priežasčių. Nustatyta, kad tiriamieji nuo 40 iki 50
35 metų amžiaus dažniau nesupranta etiket÷se pateiktos informacijos, nei kito amžiaus vartotojai (išskyrus 30-40 m. vartotojus, nes procentaliai jų informacijos nesuprantamumas yra beveik vienodas) (3.3. 7 pav.).
3.3.7. pav. Vartotojų amžiaus ir etikečių neskaitymo priežaščių pasiskirstymas (proc.)
8. Konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų dažnis. Apklausos metu gauti atsakymai parod÷, kad dažniausiai respondentai nepastebi jokių konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų (51 proc.) (3.3.8 pav.).
3.3.8 pav. Pasteb÷tų konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų dažnis (proc.)
9. Vartotojų pasteb÷ti ženklinimo pažeidimai. Dažniausiai pasteb÷ti konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimai buvo per mažas etiket÷se pateiktos informacijos šriftas (24 proc.), o rečiausiai (po 4 proc.) – kai etiket÷se yra randamos gramatin÷s klaidos, jos netvarkingos, nenurodytas grynasis svoris, nenurodytos laikymo sąlygos, nenurodyta gaminio sud÷tis lietuvių kalba, nepilnai pateikta informacija ant sveriamų konditerijos gaminių ir konditerijos gaminiai yra randami su pasibaigusiu vartojimo terminu (3.3.9 pav.).
36 3.3.9 pav. Dažniausiai pasteb÷ti ženklinimo pažeidimai (proc.)
10. Atliekami veiksmai, pasteb÷jus grubių ženklinimo pažeidimų. Išsiaiškinome, kad pasteb÷ję ženklinimo pažeidimų vartotojai dažniausiai nieko nedaro (92 proc.) (3.3.10 pav.). Nustat÷me statistiškai nepatikimą ryšį (χ2=6,636, p>0,05) tarp vartotojų gyvenamosios vietos ir veiksmų, pasteb÷jus grubius ženklinimo pažeidimus (3.3.11 pav.).
3.3.10 pav. Veiksmai, pasteb÷jus grubius ženklinimo pažeidimus (proc.)
3.3.11 pav. Veiksmų, pasteb÷jus grubius ženklinimo pažeidimus pasiskirstymas pagal vartotojų gyvenamąją vietą (proc.)
37
IŠVADOS
1. Lietuvoje yra pakankamai informacijos, skirtos konditerijos gaminių ženklinimo reglamentavimui. Pagrindinis ženklinimą reglamentuojantis teis÷s aktas – Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”, kurioje yra pateikiami bendrieji maisto produktų ženklinimo reikalavimai.
2. Taurag÷s apskrities VMVT 2006 – 2010 m. dažniausiai nustatyti pažeidimai buvo nepilnai išskleista gaminio sud÷tis (96 proc.) ir nenurodytas tinkamumo vartoti terminas (4 proc.). Tyrimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai yra pasikartojantys ir daromi smulkių gamybos įmonių.
3. Konditerijos gaminių ženklinimo etikečių dažniausiai nustatyti pažeidimai buvo nepilnai išskleista gaminio sud÷tis (40 proc.), o rečiausiai – nenurodomas gamintojo adresas (1 proc.). Tyrimo metu nustatyti ženklinimo pažeidimai yra pasikartojantys.
4. Vartotojų apklausos duomenų rezultatai:
4.1. Vartotojai konditerijos gaminius dažniausiai perka kartą per savaitę (65 proc.) parduotuv÷se (62 proc.);
4.2. Labiausiai etiket÷se pateiktą informaciją supranta vartotojai, turintys profesinį išsilavinimą (100 proc.), o labiausiai nesupranta – tiriamieji nuo 40 iki 50 m. amžiaus;
4.3. Didžioji dalis vartotojų (40 proc.) konditerijos gaminius renkasi vadovaudamiesi rekomendacijomis;
4.4. Vartotojai (išskyrus moksleivius) konditerijos gaminių etiketes skaito tik kartais ir labiausiai atkreipia d÷mesį pasirenkant konditerijos gaminius į gamintoją (53 proc.);
4.5. Didžioji dalis (51 proc.) vartotojų visai nepastebi konditerijos gaminių ženklinimo pažeidimų, o dažniausiai pastebi per mažą etiket÷se pateiktos informacijos šriftą (24 proc). Tačiau 92 proc. vartotojų, pasteb÷ję ženklinimo pažeidimų, nesiima jokių priemonių.
