LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
AIRINA MASELSKYTö
KASDIENIŲ PIENO PRODUKTŲ ŽENKLINIMO
PAŽEIDIMŲ ANALIZö
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: doc. dr. Loreta Šernien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Airina Maselskyt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Airina Maselskyt÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
doc. dr. Loreta Šernien÷
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS MAISTO SAUGOS IR
GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
1 ĮVADAS ... 8
2 LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
2.1 Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų, susijusių su maisto produktų ženklinimu trumpa apžvalga... 10
2.1.1 HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” svarbiausi ypatumai ... 10
2.1.2 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Svarbiausi aspektai... 12
2.1.3 Privalomieji dažniausiai vartojamų pieno produktų kokyb÷s reikalavimai... 12
2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje ... 15
2.2.1 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ... 15
2.2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai užsienio šalyse ... 18
2.3 Informacijos apie maistą reglamentavimo svarba, visuomen÷s naudojimasis maisto produktų ženklinimo informacija, jos supratimas... 19
2.4 Ženklinimo pažeidimų mastai, atliekant Valstybinę negyvūninio (gyvūninio) maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje... 20
3 TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 22
3.1 Mokslinio tiriamojo darbo „Kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ darbo planas ... 22
3.1.1 Socialin÷ apklausa: kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ... 22
3.1.2 Socialinių veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įvertinimas ... 23
3.1.3 Antroji mokslinio tiriamojo darbo dalis – kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas, jų etikečių kaupimas ir vertinimas... 24
4 TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
4.1 Socialin÷s apklausos analiz÷... 26
4.2 Socialinių veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui įvertinimas ... 30
4.2.1 Veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui analiz÷ ... 32
4.3 Kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas ir pateikimas... 38
4.4 Kasdien vartojamų pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷... 41
4.4.1 PIENO ženklinimo pažeidimo analiz÷ ... 41
4.4.2 JOGURTO ženklinimo pažeidimų analiz÷ ... 42
4.4.3 GRIETINöS ženklinimo pažeidimų analiz÷ ... 43
4.4.4 VARŠKöS IR VARŠKöS SŪRELIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷... 43
4.4.5 VARŠKöS SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ ... 45
4.4.6 SVIESTO ženklinimo pažeidimų analiz÷... 45
4.4.7 FERMENTINIŲ SŪRIŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷ ... 46
4.4.8 VALGOMŲJŲ LEDŲ ženklinimo pažeidimų analiz÷... 48
5 IŠVADOS... 50
6 LITERATŪRA ... 51
SANTRAUKA
Autorius: Airina Maselskyt÷
Tema: “Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ Darbo vadov÷: doc. dr. Loreta Šernien÷
Mokslo įstaiga: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Veterinarijos Akademija, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra; Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas
Atlikimo vieta: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas Veterinarijos Akademija, Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra; Tilž÷s g. 18, LT-47181, Kaunas
Duomenų surinkimo data: 2009 m. lapkričio – 2010 m. gruodžio m÷n Darbo apimtis: 56 puslapiai, 12 lentelių, 23 paveikslai.
Darbo tikslas – Nustatyti kasdienių pieno produktų vartojimą įtakojančius veiksnius ir išanalizuoti jų ženklinimo pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą, liečiančią pieno produktų pasirinkimą vartojimui, jų ženklinimą, ženklinimo pažeidimų ypatumus bei dinamiką;
2. Atlikti socialinę apklausą ir iš gautų rezultatų įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pieno produktų pasirinkimui;
3. Iš atliktos socialin÷s apklausos išsiaiškinti, kurie pieno produktai priskiriami prie kasdienių; 4. Sukaupti kasdien vartojamų pieno produktų etiketes/jų kopijas ir išanalizuoti jų ženklinimo ypatumus ir/ar pasteb÷tus pažeidimus.
Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių pieno produktų vartotojai; nustatytų kasdien vartojamų pieno produktų fasuot÷s, etiket÷s.
Tyrimo duomenims surinkti buvo atlikta socialin÷ apklausa. Apklausos rezultatų statistin÷ analiz÷ buvo atlikta SPSS statistiniu paketu. Veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA bei dispersin÷s analiz÷s metodai; veiksniais parinkti: respondentų specialyb÷, amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų tur÷jimas bei šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais – pieno produktų grup÷s ir rodikliai, apsprendžiantys pieno produktų pasirinkimą (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). Naudojant aprašomosios statistikos metodus buvo nustatyta, kurios pieno produktų grup÷s yra vartojamos kasdien.
Ženklinimo pažeidimų buvo ieškoma remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ženklinimą.
Išanalizavus tyrimo rezultatus gauta, kad iš veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, statistiškai reikšminga tik veiksnio „vaikų tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p= 0,050). Kiti veiksniai bei jų sąveikos neturi įtakos renkantis pieno produktus. Produkto pasirinkimui pirkti iš galimų pasirinkti variantų (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) respondentai rinkosi du rodiklius – kainą ir kokybę.
Lietuvoje kasdien vartojami: sviestas (10,9 %), grietin÷ (10,0 %), fermentinis sūris (8,3 %), varšk÷ (7,0 %), pienas (6,8 %), jogurtas ( 6,8 %), varšk÷s sūreliai (5,0 %), varšk÷s sūris (4,3 %) ir ledai (3,0 %).
Analizuojant kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimus, nustatyta, jog vyrauja smulkūs, vartotojus klaidinantys neatitikimai. Pažeidimų nerasta ženklinant pieną, grietinę, varšk÷s sūrius bei sviestą. Daugiausia neatitikimų rasta ženklinant fermentinius sūrius bei valgomuosius ledus.
Raktažodžiai: pieno produktai; pasirinkimo rodikliai; veiksniai, įtakojantys pasirinkimą vartoti; ženklinimo pažeidimai.
SUMMARY
Author: Airina Maselskyt÷
Subject: “The analysis of violation in labelling of dairy products that are used every day“ Research supervisor: doc. dr. Loreta Šernien÷
Research institute: Department of Food Safety and Animal Hygiene, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Tilž÷s str. 18, Kaunas, Lithuania
Place of research: Department of Food Safety and Animal Hygiene, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Tilž÷s str. 18, Kaunas, Lithuania
Period of data collection: From November 2009 to December 2010 Scope of the research: 56 pages, 12 tables, 23 pictures.
Aim of the research: To determine factors that influence the use of dairy products, which are used everyday, and to analyse the violation in labelling dairy products.
Tasks of the research:
5. To collect and to analyse the literature about the consumer’s choice of dairy products, their labelling, the peculiarities and dynamics of violation in labelling;
6. To carry out a social survey and from the collected data to evaluate the factors that influence the consumer’s choice of dairy products;
7. From the information of social survey to find out products that are used everyday;
8. To gather the labels or their copies of dairy products that are used everyday and to analyse their peculiarities and/or violation in labelling.
Object of research– various social groups’ consumers of dairy products; to determine packages and labels of dairy products which are used everyday.
The social survey was carried out for collecting the data for this research. The statistical analysis of the results of the collected data was carried out with the help of SPSS statistical pack.Factors, which influence the consumer’s choice of dairy products, were evaluated with the help of ANOVA and the methods of dispersal analysis; factors were the following: the profession of respondents, age, gender, education, marital status, whether respondents have children, and the interaction among all these factors; the variables were the following: groups of dairy products and the consumer’s choice of the product (advertisement, price, packing, quality, and other). Using the descriptive statistical methods the groups of dairy products, which are used everyday, were identified.
The violation of labelling was sought on the basis of EU and Lithuania’s current legislation that regulates food labelling.
The results show thatfrom factors, which influence the consumer’s choice of dairy products, only the factor „having of children/don‘t having of children“ is significant (p= 0,050). Other factors and their interactions do not influence the consumer’s choice of dairy products.For the consumer’s choice of buying the product other factors such as advertisement, price, packing, quality, and other respondents chose two factors – price and quality.
In Lithuania the following products are used daily: butter (10,9 %), sour cream (10,0 %), cheese (8,3 %), curd (7,0 %), milk (6,8 %) , yogurt ( 6,8 %), curd snacks (5,0 %), curd cheese (4,3 %) and ice-ream (3,0 %).
It was proved during the analysis that minor discrepancies that mislead consumers predominate. There was no violations in labelling milk, sour cream, curd cheeses and butter. The most discrepancies were found in labelling cheeses and ice-cream.
Keywords: dairy products; selection factors; factors, which influence consumer’s choice; violation of labelling.
1 ĮVADAS
Problema ir temos aktualumas. Šiandienin÷je ypač gausioje maisto produktų rinkoje vartotojams sunku atsirinkti, kurie produktai sveiki, kurie atitiks jų laukiamus lūkesčius, ar įsigytas maisto produktas nepakenks jų sveikatai. Tam pasitarnauja ir pasirinkti padeda ant kiekvieno maisto produkto esanti etiket÷, kurioje pagal norminių dokumentų reikalavimus yra pateikiama rūpima informacija apie kiekvieną maisto produktą, jų gamybai naudotas sudedamąsias dalis. Ankstesni tyrimai rodo (Westenhoefer, 2005; Czarnocinska ir kt. 2006), jog maisto produktų etiket÷s ir ženklinimas labai veikia vartotojų pasirinkimo sprendimą ir yra viena svarbiausių vartotojų informavimo priemonių, kurioje vartotojai gali rasti visą reikiamą informaciją apie maisto produktą. Tačiau nevisada ši informacija būna tiksli ir teisinga, kartais ženklinimas pasitarnauja tik gamintojui, o ne pirk÷jui, kaip galutiniam pagaminto produkto vartotojui.
Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, tiesiogiai atsakinga už maisto produktų kokybę, pateikia kasmetinius savo veiklos rezultatus ataskaitos forma: 2009 m. prekybos ir viešojo maitinimo įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 24 % visų neatitikimų, o tiesioginiai vartotojų skundai d÷l ženklinimo pažeidimų sudar÷ 10 % (Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. veiklos rezultatų ataskaita). Tod÷l mūsų pasirinkta tema yra aktuali ir svarbi. Maisto produktų ženklinimo pažeidimai yra neišvengiami, kaskart jų užfiksuojama prekybos įmon÷se patikrinimų metu, nors ir nedideliais kiekiais.
Mokslinio tiriamojo darbo tikslas:
Nustatyti kasdienių pieno produktų vartojimą įtakojančius veiksnius ir išanalizuoti jų ženklinimo pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą, liečiančią pieno produktų pasirinkimą vartojimui, jų ženklinimą, ženklinimo pažeidimų ypatumus bei dinamiką;
2. Atlikti socialinę apklausą ir iš gautų rezultatų įvertinti veiksnius, turinčius įtakos pieno produktų pasirinkimui;
3. Iš atliktos socialin÷s apklausos išsiaiškinti, kurie pieno produktai priskiriami prie kasdienių; 4. Sukaupti kasdien vartojamų pieno produktų etiketes/jų kopijas ir išanalizuoti jų ženklinimo ypatumus ir/ar pasteb÷tus pažeidimus.
Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių (studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kt.) pieno produktų vartotojai; nustatytų kasdien vartojamų pieno produktų fasuot÷s, etiket÷s.
Tyrimo šaltiniai: šio mokslinio tiriamojo darbo analizavimui naudojama lietuvių, užsienio autorių mokslin÷ literatūra, vykdoma teis÷s aktų, norminių dokumentų analiz÷. Nemažai naudingos informacijos pateikiama internetiniuose puslapiuose.
Moksliniai tyrimo metodai: atsižvelgiant į darbo problematiką ir jame keliamus uždavinius, šiame darbe taikomi tokie tyrimo metodai:
1. Mokslin÷s literatūros, teis÷s aktų apžvalga bei analiz÷. 2. Duomenų apdorojimas MS Excel, SPSS statistiniu paketu. 3. Grafinių statistinių duomenų aprašomoji analiz÷.
4. Palyginimas. 5. Dispersin÷ analiz÷.
2 LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktų, susijusių su maisto produktų ženklinimu trumpa apžvalga
Rašant mokslinį tiriamąjį darbą „Kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ buvo remtąsi įvairiais lietuvių ir užsienio autorių moksliniais darbais, straipsniais, daug medžiagos surinkta iš internetinių puslapių. Pagrindin÷ darbo dalis – detalus pieno produktų etiket÷se pateiktos informacijos vartotojams (ženklinimo) analizavimas. Buvo nagrin÷jama ir pažeidimų, netikslumų ieškoma remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ženklinimą, informacijos apie maisto produktą pateikimą etiket÷je:
1. HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”;
2. “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s”;
3. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“;
4. Žem÷s ūkio ministro patvirtinti privalomieji pieno produktų grupių kokyb÷s reikalavimai. Papildomi ženklinimo reikalavimai gali būti numatyti produktų techniniuose reglamentuose bei standartuose.
2.1.1 HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių” svarbiausi ypatumai
Maisto produktų ženklinimas neturi klaidinti vartotojo d÷l maisto produkto prigimties, tapatyb÷s, savybių, sud÷ties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilm÷s, pagaminimo būdo.
Maisto produkto ženklinime neturi būti nurodyta, kad tas produktas turi tam tikrų savybių, kurių iš tikro n÷ra arba negali būti užsiminta apie ypatingas maisto produkto savybes, nors tokias savyb÷s turi visi tos maisto produktų grup÷s gaminiai.
„Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti šią informaciją: 1. parduodamo maisto produkto pavadinimą;
2. sudedamųjų dalių sąrašą;
3. sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekį; 4. jei maisto produktai yra fasuoti – grynąjį kiekį;
5. minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų – Tinka vartoti iki… (datą);
6. visas specialias laikymo sąlygas arba vartojimo sąlygas;
7. Lietuvoje arba Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą;
8. išsamią informaciją apie kilm÷s vietą – tuo atveju jei, tokios informacijos nepateikus, pirk÷jas būtų klaidinamas d÷l tikrosios maisto produkto kilm÷s;
9. vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą;
10. daugiau kaip1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių g÷rimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais.“ (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”).
Svarbus faktas - nebūtina nurodyti sudedamųjų dalių sūrių, sviesto, rauginto pieno ir grietin÷l÷s, jei į juos neprid÷ta kitų sudedamųjų dalių, išskyrus pieno produktus, fermentus arba mikroorganizmų kultūras, kurie yra pagrindiniai šio produkto gamybos elementai, arba druskos, kuri yra reikalinga gaminant sūrius, išskyrus šviežius ir lydytus sūrius (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”).
Visa svarbi ženklinimo informacija turi būti pateikta gerai matomoje vietoje, kad būtų galima ją lengvai įžiūr÷ti, perskaityti bei neįmanoma ištrinti. Ji negali būti pateikta neryški, uždengta kitais įrašais ar paveiksl÷liais. Informacija turi būti nurodyta tame pačiame etiket÷s plote.
Maistingumo ženklinimas neprivalomas. Tačiau, kai nurodomas mitybinis teiginys etiket÷je pateikiant ir reklamuojant maisto produktą, išskyrus bendrąją reklamą - tada maistingumo ženklinimas privalomas.
Pagal šią higienos normą, leidžiami tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę bei maistines medžiagas ir medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Maistin÷s medžiagos kokyb÷ ar kiekis n÷ra mitybinis teiginys tiek, kiek to reikalauja teis÷s aktai.
Ženklinimas pateikiamas ant prek÷s pakuot÷s. Kartais kai kurie ženklinimo akcentai gali būti nurodyti keliose vietose ant prekes ir jos pakuot÷s. Tik ant bendrosios pakuot÷s gali būti ženklinamos tokios prek÷s:
1. Mažos prek÷s, ant kurių neįmanoma sutalpinti visos būtinos ženklinimo informacijos apie pačią prekę;
2. Prek÷s, kurias sveriasi pats vartotojas arba jas pasveria vartotojo akivaizdoje;
3. Neįpakuotos prek÷s, kurių paskirtis puikiai žinoma ir kurių ženklinimas ant prek÷s fiziškai neįmanomas, nes gali sugadinti prek÷s išvaizdą ir pan.
Ženklinimo informacija ant prek÷s ir (arba) prek÷s pakuot÷s pateikiama valstybine kalba. „Prek÷s pavadinimą, versti į valstybinę kalbą nereikalaujama, jei užsienio kalba pateiktas pavadinimas būtų lengvai suprantamas, neklaidintų vartotojo ir jei konkrečios prek÷s (prekių grup÷s) ženklinimą
reglamentuojančiame teis÷s akte nenustatyta kitaip“ („Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s“).
2.1.2 Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Svarbiausi aspektai
Šis teis÷s aktas skirtas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, pateiktiems ant maisto produktų ženklinime ar reklamoje, skirtų galutiniam vartotojui.
Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi klaidinti vartotojo, negali skatinti perd÷tai vartoti maisto produktą, melagingai teigti, jei produkto vartojimas bus nutrauktas, tai sukels organizmo funkcijų pasikeitimus ar pan.
Pateikiame taip pat pagrindinius, dažnesnius teiginius apie maistingumą, kurie nurodyti ir detaliai aprašyti Europos parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ priede:
mažai kalorijų; mažiau kalorijų; be kalorijų; mažai riebalų; be riebalų; mažai sočiųjų riebalų; mažai cukrų; neprid÷ta cukrų; baltymų šaltinis; daug baltymų; lengvas; natūraliai ir (arba) natūralus ir kt.
Maistingumo teiginiai dažnai sutinkami ant tokių pieno produktų, kaip varšk÷, sūris, ypatingai maistingumo teiginiai populiarūs jogurtų etiket÷se ir kt. D÷l to supažindinama su šiuo reglamentu, siekiant išsiaiškinti, ar teisingai vartojami ir pasirenkami maistingumo teiginiai, ar neklaidinamas vartotojas.
2.1.3 Privalomieji dažniausiai vartojamų pieno produktų kokyb÷s reikalavimai
Tyrimų rezultatuose įvardinti kasdien vartojami pieno produktai, jų etiket÷s buvo analizuojamos ir pagal Privalomuosius pieno produktų kokyb÷s reikalavimus, patvirtintus Žem÷s ūkio ministerijos ministro įsakymu, kuriuose yra pateikti taip pat ir ženklinimo reikalavimai, skirti būtent vienam, kuriam nors pieno produktų grup÷s gaminiui.
2.1.3.1 Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Termiškai apdoroto geriamojo pieno ženklinime pateikiamas jo pavadinimas „pienas“, taip pat įvardijamas jo pagaminimo būdas, kaip pavyzdžiui, „normalizuotas nenugriebtas“, nenormalizuotas nenugriebtas“ arba „natūralus“, „pusriebis“, „nugriebtas“, „pasterizuotas“, „pasterizuotas aukšta temperatūra“, „sterilizuotas“, „apdorotas ultraaukšta temperatūra“ arba „apdorotas UAT“.
Ant produktų, kurių pavadinime pavartoti žodžiai – „nenugriebtas pienas“, „normalizuotas nenugriebtas pienas“, „nenormalizuotas nenugriebtas pienas“ arba „natūralus pienas“, „pusriebis pienas“, „nugriebtas pienas“ – pakuot÷s turi būti nurodytas riebumas.
Pavadinime gali būti ir daugiau produktą tiksliau apibūdinančios informacijos. (Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.2 Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Jogurto pavadinimas turi apibūdinti patį produktą, neklaidinti vartotojo. Kai nurodama, kad jogurtas su priedais, tai turi būti įvardijami visi prid÷ti pagrindiniai skonio ir aromato ingredientai. Su dirbtiniais saldikliais jogurto ženklinime turi būti nurodyta „su...saldikliu“. Jei gaminant jogurtą pridedama kitų, neįprastinių bakterijų kultūrų (jogurto gamybai būtinos Lactobacillus delbrueckii bulgaricus ir Streptococcus thermophilus kultūros), tai apie jas būtina nurodyti ženklinime. Šis pieno produktas neprivalo tur÷ti gyvybingų raugo mikroorganizmų, taip pat visada būtina nurodyti jogurto riebumą, išreikštą mas÷s procentais. (Privalomieji jogurto kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.3 Privalomieji A klas÷s sviesto kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Produkto pavadinimas turi atitikti A klas÷s sviesto sąvoką („nacionalin÷s kokyb÷s klas÷s sviestas, pagamintas Lietuvos Respublikos pieno perdirbimo įmon÷se tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietin÷l÷s, kurio pagrindiniai kokyb÷s rodikliai atitinka 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2991/94 priedo A dalies reikalavimus sviestui ir šių privalomųjų reikalavimų nuostatas“).
A klas÷s sviesto vidutinis riebumas nurodomas sveikaisiais skaičiais.
2.1.3.4 Privalomieji pieno riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas Produkto pavadinime turi būti žodžiai tokie kaip:
1. sviestas;
2. Lietuviškas valstiečių sviestas; 3. Sviesto gaminys;
4. Mažo riebumo sviestas arba 1/2 riebumo sviestas; 5. Išrūgų sviestas;
6. X % riebumo tepami pieno riebalai;
7. Mažesnio riebumo sviestas arba 3/4 riebumo sviestas.
Ant produktų - X % riebumo tepami pieno riebalai ir Sviesto gaminys, etikečių būtina nurodyti riebalų kiekį.
Žodis „sviestas“ ženklinime gali būti vartojamas su kitais žodžiais sud÷tiniuose produktuose, kuriuose didžiąją dalį užima sviestas, kai pieno riebalai sudaro ne mažiau 75%, o kitos gamybos metu įd÷tos ne pieno kilm÷s medžiagos, n÷ra nurodomos kaip pieno sud÷tinių dalių pakaitalas.
Žodis „sviestas“ gali būti vartojamas taip pat ir su žodžiu ar jų junginiu nurodant produktus, kurie turi sud÷tyje alkoholinių g÷rimų, cukraus ir ne mažiau kaip 34% pieno riebalų. (Privalomieji pieno riebalų produktų kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.5 Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Ženklinant varškę ir varšk÷s gaminius būtina nurodyti riebalų kiekį, taip pat varšk÷s klasifikacinį pavadinimą pagal riebumą.
Produkto pavadinimas neturi klaidinti vartotojo. Ženklinant varšk÷s gaminius su tam tikrais ingredientais (vaisiai, uogos, daržov÷s ir įvairūs jų gaminiai, grūdų produktai, aguonos, šokoladas, kava, kakava, riešutai, medus, sacharidai, prieskoniai ir kiti natūralūs ir nekenksmingi produktai, vitaminai, mineralin÷s medžiagos, natūralios ir natūralioms identiškos kvapiosios medžiagos) jie turi atsispind÷ti pavadinime, arba kitaip aiškiai nurodyti etiket÷je. Varšk÷ gali būti gaminama ne vien tik iš karv÷s pieno, tai turi būti nurodyta pavadinime (iš kokio pieno buvo pagamintas produktas). Jei produktas pagamintas iš kelių rūšių gyvulių pieno mišinio, tai visos pieno rūšys privalomos nurodyti santykinio pieno maž÷jimo tvarka. (Privalomieji varšk÷s ir varšk÷s gaminių kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.6 Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Produkto pavadinime šalia žodžio „sūris“ dar gali būti ir atskiros sūrio rūšies įvardijimas. Jei produkto pavadinime yra tik žodis „sūris“ be atskiros sūrio rūšies įvardijimo, tada pavadinime dar gali būti nurodytas sūrio klasifikacinis apibūdinimas (nokinamas sūris, pel÷sinis sūris, sūryminis sūris, nenokinamas arba šviežias sūris, pagal kietumą - labai kietas, kietas, minkštas, puskietis).
Prie pavadinimo turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba sūrio mas÷s riebalų kiekis procentais.
Taip pat gali būti nurodomas sūrio klasifikacinis apibūdinimas pagal riebumą (labai riebus, riebus, vidutinio riebumo, mažo riebumo, liesi). (Privalomieji fermentinių sūrių kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.7 Privalomieji valgomųjų ledų kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Nurodant valgomųjų ledų pavadinimą, jis turi apibūdinti patį produktą, bei neklaidinti vartotojo. Jei yra valgomųjų ledų mišinio pavadinimas, tai jis turi būti: valgomųjų ledų mišinys, koncentruotas ledų mišinys ar sausasis ledų mišinys, papildytas įprastiniu pavadinimu, su sąlyga, kad toks pavadinimas neklaidintų vartotojo. Produkto pavadinime gali būti žodžiai „pieniški“ ar „grietininiai“ –
tuomet šio produkto sud÷tis turi atitikti privalomuosiuose kokyb÷s reikalavimuose pateiktus pirmos grup÷s reikalavimus.
Jei pavadinime reklamuojamas tam tikras ingredientas, tai jo kiekis turi būti pakankamas tam, kad pats produktas skirtųsi nuo kitų įprastinių. Jei tas nurodytas ingredientas yra šokoladas, tuomet jo skonis turi būti išgautas d÷l sausųjų neriebalinių kakavos medžiagų. (Privalomieji valgomųjų ledų kokyb÷s reikalavimai).
2.1.3.8 Privalomieji grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai. Ženklinimas
Ženklinant grietinę ir raugintą grietin÷lę, gali būti pateiktos specifin÷s raugo kulltūros, kurios buvo panaudotos rauginant produktą (pvz.: “acidofilin÷”, “kefyro”, “kumyso” ir pan.).
Būtina pateikti ženklinime taikytą terminio apdorojimo būdą – „pasterizuota“, „UAT apdorota“, „sterilizuota“. Tai gali būti nurodoma pavadinime arba šalia jo. Svarbu pabr÷žti, kad grietin÷s terminis apdorojimas nurodomas tik tuomet, kai jis buvo naudojamas po gaminio rauginimo. “Po rauginimo termiškai apdorota grietin÷ ar rauginta grietin÷l÷ privalo būti vadinami „Termiškai apdorota po rauginimo _______“, įrašant specifinį gaminio pavadinimą.” Produktas, kuriame dalis pieno riebalų pakeista augaliniais riebalais, negali būti pavadinime nurodyta, jog tai “grietin÷”. Turi būti ženklinama kaip „grietin÷s (arba grietin÷l÷s) ir augalinių riebalų mišinys“ (nurodomas taip pat tiek augalinių, tiek pieno riebalų kiekis).
Visada pateikiamas grietin÷l÷s ar jos gaminų riebumas, išreikštas mas÷s procentais. (Privalomieji grietin÷l÷s ir jos gaminių kokyb÷s reikalavimai).
2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje
Šiame skyrelyje apžvelgiama pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje – kiek ir kokių pieno produktų suvartojama per metus daugiausia, kokių mažiausiai, kokios valstyb÷s suvartojama daugiausia pieno ir jo produktų, kurios atsilieka pagal šį rodiklį ir pan. Taip pat šiek tiek d÷mesio teikiama, norint nustatyti, kokių specialybių, lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimynin÷s pad÷ties, turintys ar neturintys vaikų žmon÷s vartoja pieno produktus (kokių pieno produktų suvartoja daugiausiai ir kokius laiko ne tokius reikšmingus). Kas apsprendžia jų pasirinkimą pirkti ir vartoti vienokį ar kitokį produktą.
2.2.1 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai Lietuvoje
Pagal A. Barzdos ir kitų autorių straipsnį „Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tendencijos pagal pastarąjį dešimtmetį“ (2010) nežymiai maž÷ja pieno ir jo produktų suvartojimas, nors tai būdinga
ne visoms respondentų grup÷ms. Tyrimo metu paaišk÷jo, kad pieną ir pieno produktus kasdien vartoja kas trečias Lietuvos gyventojas.
Pagal tų pačių autorių kitą straipsnį „Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo ypatumai“ (2007) gauta, kad gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 182 g pieno ir pieno produktų, įskaitant sviestą. Pieną ir pieno produktus kasdien vartoja 28,9 % apklaustųjų, 6,7 % jų nevartoja iš viso. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai vartoja pieną ir jo produktus kasdien (p<0,01). Šiame straipsnyje yra lyginami gauti tyrimo rezultatai su analogiško tyrimo, atlikto Belgijoje, rezultatais, kurio metu gauta, kad suaugusieji Belgijos gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 164 g pieno ir pieno produktų – šiek tiek mažiau negu lietuviai.
2000-2005 metų Statistikos departamento duomenimis apie pieno ir pieno produktų suvartojimą vienam gyventojui, kg per metus, nustatyta, kad žymiai išaugo pieno ir pieno produktų vartojimas, ypač padid÷jo geriamojo pieno, sūrio ir pieno produktų pakaitalų suvartojimas, sviesto – šiek tiek sumaž÷jo (Statistikos departamento duomenys).
R. Stuko ir kt. mokslinio straipsnio „Perspektyvinio rengimo olimpin÷s pamainos sportininkų mitybos ypatumai“ (2010) gautuose tyrimų rezultatuose nustatyta, kad pieno produktus kasdien vartoja 42 %, o 3 – 5 kartus per savaitę - 53 % tirtų sportininkų. Nustatyta, kad sportininkai dažniau nei Lietuvos gyventojai vartoja duonos ir įvairių grūdų produktų, pieno ir pieno produktų.
Remiantis AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analize, nustatyta, kad pagrindiniai tokių pieno produktų kaip - jogurtų, desertinių varškių ir varšk÷s sūrelių vartotojai yra vaikai, paaugliai ir moterys. Šiuos produktus dažniausiai perka moterys ir ne taip dažnai vyrai. Nustatyta, kad vaikai nors ir neperka, tačiau įtakoja t÷vų pasirinkimą. Moterys perka desertinius pieno produktus dažniausiai sau ir vaikams. Vyrai, turintys šeimas, perka, paprastai savo žmonų ar vaikų prašymu. (AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analiz÷, 2005).
Vartotojų pasirinkimą pirkti pieno produktus (jogurtą, desertines varškes, varšk÷s sūrelius) įtakoja tokie veiksniai kaip - socialin÷ pad÷tis (savininkai, vadovai, tarnautojai, studentai, darbininkai, pensininkai), pajamos (daugiausiai jogurtų nuperka vidutines pajamas turintys pirk÷jai, daugiausiai “Žemaitijos pieno” desertinių varškių ir sūrelių nuperka vidutines ir aukštesnes pajamas turintys pirk÷jai), gyvenamoji vieta (Lietuvos miestų gyventojai atviresni naujov÷ms, negu kaimo gyventojai; miesto vartotojams rūpi, kad produktai būtų aukštos kokyb÷s, pad÷tų išlaikyti gerą figūrą ir sveikatą; taip pat miestuose yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir yra daugiau pirk÷jų, galinčių mok÷ti vidutinę kainą), motyvai (desertas, maistas, skanu ir sveika) (AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analiz÷, 2005). V. Bartosevičien÷s ir kt. moksliniame straipsnyje „Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“ (2006) gauti tyrimų rezultatai parod÷, kad pagrindiniai rodikliai, lemiantys vartotojo apsisprendimą
pirkti pieno produktą, yra produkto kokyb÷ (49 %) ir kaina (27 %). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog apsisprendimą pirkti taip pat veikia ir produktą gaminanti įmon÷ (13 %). Naujas produktas rinkoje lemtų tik 7 % respondentų apsisprendimą pirkti. Praktiškai visiškai neturi įtakos pieno produkto pakuot÷ (4 %).
G. Stankevičiūt÷ savo moksliniame tiriamajame darbe „M÷sos ir pieno produktų reklamos įtaka vartotojų elgsenai“ (2005) nustat÷ veiksnius, įtakojančius įvairaus amžiaus respondentų apsisprendimą pirkti. Kiekvienas vartotojas yra labai individualus. Kiekvieno vartotojo pirkimo procesas gali labai skirtis. M÷sos ir pieno produktų reklama yra svarbus kriterijus 21-30 m. moterims (6 %). Tokio pat amžiaus moterų apsisprendimą labiausiai įtakoja nuomon÷ bei įsitikinimai (52 %). Svarbus kriterijus yra ir pajamos (12 %). Vyresn÷ms moterims (31-40 m.) – svarbu pajamos (10 %) bei nuomon÷ ir įsitikinimai (9 %). 51-60 m. vyrams svarbu nuomon÷ bei įsitikimai ir pajamos. Tokio pat amžiaus moterims svarbiausia yra prek÷s ženklas (3 %) ir pajamos (1 %). Tiek vyrai, tiek moterys daugiausia yra praktiški pirk÷jai. Praktiškų pirk÷jų apsisprendimą pirkti lemia nuomon÷, įsitikinimai bei pajamos. Impulsyviems pirk÷jams svarbu reklama, nuomon÷ ir įsitikinimai, konservatyviems – nuomon÷, įsitikinimai bei prek÷s ženklas, o pajamos ne toks svarbus kriterijus ir kt.
Moksliniame straipsnyje „Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą“ (Stankevičien÷ ir kt., 2010) iš gautų tyrimų rezultatų paaišk÷ja, kad rinkdamiesi maisto produktą vartotojai dažnai arba visada (64,0 %) pirmiausia atkreipia d÷mesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas, o 77,2 % apklaustųjų nurod÷, jog dažnai ar visada kreipia d÷mesį į produkto kainą. Tačiau tai ne visada nulemia jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį produktą, net 69,3 % vartotojų visada pasidomi maisto produkto galiojimo terminu. Atlikto tyrimo metu paaišk÷jo, jog vartotojams daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 %) bei skonis ir aromatas (86,6 %). Daugiau nei pus÷ apklaustųjų dažnai ar bent jau kartais (69,3 %) atkreipia d÷mesį ir į maisto produkte esančias naudingas organizmui medžiagas.
Toliau analizuojant, kas lemia vienokių ar kitokių pieno produktų pirkimą, net kelių autorių moksliniuose darbuose nustatyti tie patys veiksniai, daugiausia turintys įtakos apsisprendimui nusipirkti produktą. Remiantis J. Subait÷s moksliniu straipsniu „Pieno produktų vartotojų elgseną rinkoje įtakojantys veiksniai“ (2007), taip pat anksčiau min÷tu V. Bartosevičien÷s ir kt. moksliniu straipsniu „Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas“ (2006) ir 2009 m. atliktu Baltijos šalių tyrimu „Sunkmečiu lietuviai renkasi nevisavertę mitybą“, pagrindiniai kriterijai lemiantys apsisprendimą pirkti – kaina ir kokyb÷. J. Subait÷s mokslinio darbo rezultatuose išryšk÷ja dar du veiksniai, įtakojantys pirkti, tai būtų – produkto skonis bei draugų, pažįstamų, šeimos narių nuomon÷. Skonis - kaip kriterijus, lemiantis apsisprendimą pirkti, išryšk÷ja ir Baltijos šalių tyrimo rezultatuose.
2.2.2 Pieno ir pieno produktų suvartojimo ypatumai užsienio šalyse
Tokia užsienio šalis kaip Kinija, lyginant su kitomis valstyb÷mis pagal pieno produktų suvartojimą, užima žemiausias vietas – šios valstyb÷s gyventojai suvartoja mažiausiai pieno produktų visame Pasaulyje (Fuller, 2006; FAPRI, 2005).
Iki 2001 m., amerikiečiai vartojo mažiau kaip 8 galonus (skysčių matavimo vienetas, analogiškai litrais - 45 l) kiekvienam asmeniui viso pieno, kai tuo tarpu 1945 m.- 41 galoną ir 1970 m. – 25 galonus. Šiuos pasikeitimus l÷m÷ vis did÷janti vieša nuomon÷, kad pienas, jo produktai sočiųjų riebalų, cholesterolio šaltinis, bei ypač kaloringi produktai. Taip pat sp÷jama, kad geriamojo pieno suvartojimą sumažino kitų g÷rimų (pvz. gazuotų, su padidintos angliarūgšt÷s kiekiu) išaugęs vartojimas, ypač paplitęs tarp vaikų ir paauglių. (Putnam ir kt., 2003).
Atogrąžų šalys niekada nepasižym÷jo aukštu pieno, pieno produktų suvartojimu lyginant su šiaurin÷s Pasaulio srities valstyb÷mis (Europa, ypač Skandinavija, Šiaur÷s Amerika). Tai siejasi su šiltu klimatu ir atogrąžų šalyse daugiau suvartojama stabilesnių pieno produktų tokių kaip sūris, negu geriamojo pieno. Europos šalyse pieno produktų suvartojimas taip pat skiriasi: geriamojo pieno daugiau suvartoja tokios šalys kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, lyginant su Prancūzija ir Italija, kur daugiau suvartojama sūrių. (Douglas Goff ir kt., 2007).
Tarptautin÷s pieno produktų federacijos duomenimis 2006 m. daugiausia geriamojo pieno suvartojusios 3 šalys: Suomija, Švedija, Airija (mažiausiai suvartojo – kaip anksčiau min÷ta Kinija bei Meksika ir Italija); sūrio daugiausia suvartojo Graikija, Prancūzija ir Italija (mažiausiai – Meksika, Naujoji Zelandija ir Ispanija), o sviesto – Prancūzija, Vokietija ir Naujoji Zelandija (mažiausiai – Graikija, Argentina, Ispanija). (Douglas Goff ir kt., 2007). Pagal žaliavinio karvių pieno gamybą pirmauja 2006 m. JAV, po jos seka Indija, Kinija ir Rusija, o atsilieka Meksika, Nyderlandai. (Douglas Goff ir kt., 2007).
Kalbant apie jogurto suvartojimą JAV, 2006 metais FlexNews paskelb÷, kad amerikiečiai suvartojo tik 7.2 svarų jogurto vienam gyventojui per metus, kai tuo metu Prancūzijoje vidutinis kasmetinis jogurto suvartojimas buvo 49.1 svaro. Tačiau atlikti tyrimai parod÷, kad amerikiečiai pamažu pereina į didesnį suvartojimą nuo ledų link jogurto. Kalifornijos Pieno Taryba atliko savo tyrimus ir nustat÷, kad didžiausi jogurto vartotojai yra šeimos su vaikais ir pensininkai. Yra tik÷tina, kad šis faktas susietas su tuo, kad jogurtas yra patogus vartoti, vertingų maistinių medžiagų šaltinis bei vartotojas, ypač vaikai, yra nuolat stebinamas ir priviliojamas vis naujais sukuriamais jogurto skoniais. Taryba taip pat nustat÷, kad maž÷ja suaugusių jogurto vartotojų skaičius. (Dairy Council of California, FlexNews, 2006).
Iki 2001 m. JAV sūrių suvartojimas vienam gyventojui per metus siek÷ 30 svarų, tai yra dvigubai daugiau nei 1975 m. Daugiau kaip pus÷ viso suvartojamo sūrio per metus suvalgoma kartu su greito maisto produktais (įvairūs sumuštiniai su sūriu, dešrainiai, submarinai ir kt.). Labiausiai vartojami amerikietiški sūriai tokie kaip Cheddar bei itališki sūriai – Mozzarella, Provolone, Romano, Parmesan. Nuo šių sūrių suvartojimo atsilieka pel÷siniai sūriai, Emmenthaler, Brick, Gorgonzola, Edam, Gouda ir kiti. (Putnam ir kt., 2003).
Plačiau aptariant sūrio suvartojimo ypatumus JAV, remiantis šaltinio - USDA/ERS, Livestock, Dairy and Poultry Outlook duomenimis, per 25 metus (1982-2007 m.) sūrių suvartojimas svarais (svorio matas; anglų = 453,6 g) vienam gyventojui per metus išaugo nuo 19,9 svarų 1982 metais iki 32,7 svarų 2007 metais – padid÷jimas siekia 64,2%. Sp÷jama, kad iki 2017 metų sūrio suvartojimas padid÷s iki 37,0% (USDA/ERS, Livestock, Dairy and Poultry Outlook; FAPRI, 2008).
2.3 Informacijos apie maistą reglamentavimo svarba, visuomen÷s naudojimasis maisto produktų ženklinimo informacija, jos supratimas
Pasaulyje maisto produktų ženklinimo reikalavimai nustatyti PSO ir Maisto ir žem÷s ūkio organizacijos įsteigtos Maisto Kodekso Komisijos 1985 m. patvirtintame Fasuotų maisto produktų ženklinimo bendrajame standarte (CODEX STAN 1_1985).
Europos Sąjungos valstyb÷se min÷ti reikalavimai pirmą kartą buvo apiforminti dar 1979 m. (Tarybos direktyva 1979/112/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklama, derinimo). V÷liau buvo priimta daug teis÷s aktų, kurių nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Chmieliauskait÷, 2009).
Europos Sąjungoje, rengiant teis÷s aktus informacijos apie maistą pateikimo srityje, ypatingas d÷mesys skiriamas mokslinių tyrimų duomenims (Europos Komisijos Maistingumo ženklinimo poveikio vertinimo ataskaita, 2008). Lietuvai teikiant pasiūlymus d÷l teis÷s aktų, reglamentuojančių informacijos apie maistą pateikimą vartotojams, ir siekiant, kad į juos būtų atsižvelgta, svarbu juos pagrįsti mokslinių tyrimų duomenimis. Tačiau Lietuvoje reprezentatyvių tyrimų, kurie apimtų informacijos apie maistą sąsajas su maisto produktų pasirinkimu, gyventojų maisto produktų ženklinimo poreikius bei gyventojų nuomonę apie maisto produktų ženklinimą, galimas ženklinimo informacijos pagerinimo priemones, iki šiol nebuvo daug atlikta (Chmieliauskait÷, 2009).
Atliktų tyrimų duomenimis pasaulyje maisto produktų ženklinimo informacija, pateikta ant maisto produktų, pagal svarbą atskirų valstybių gyventojams n÷ra vienoda. Vengrijos gyventojams
maisto produktų ženklinimas - svarbiausias žinių šaltinis apie mitybą. Didžiojoje Britanijoje informacijos apie maisto produktų ženklinimą vartotojai pageidauja labiau negu žinių apie sveiką mitybą. Olandams ši informacija taip pat yra labai aktuali (Food Standards Agency, 2006; Sonja ME van Dillen ir kt., 2003).
Pasak I. Chmieliauskait÷s (2009), iš maisto produktų ženklinimo informacijos rodiklių vartotojus labiausiai domina maisto produkto tinkamumo vartoti terminas. Toliau seka kaina bei produktų kilm÷s šalis. Vis d÷lto tinkamumo vartoti terminas daugelyje šalių svarbiausias rodiklis iš maisto produkto ženklinimo informacijo pakuot÷je.
Kad vartotojai naudotųsi pateikiama ženklinimo informacija ant maisto produkto, ji tur÷tų būti lengvai įskaitoma ir suprantama. Tačiau pasaulio mokslininkai pastebi, kad tokia informacija n÷ra visiškai suprantama. Ištyrę vartotojų naudojimąsi ženklinimo informacija, amerikiečių mokslininkai konstatavo, kad daugumai vartotojų tokia informacija yra per daug sud÷tinga ir tur÷tų būti labiau pritaikyta naudojimui (Borra ir kt., 2006).
2.4 Ženklinimo pažeidimų mastai, atliekant Valstybinę negyvūninio (gyvūninio) maisto, prekybos, viešojo maitinimo įmonių kontrolę Lietuvoje
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos rezultatų ataskaitų duomenimis nustatyta, (išanalizavus nustatytus maisto produktų pažeidimus pagal pažeidimo pobūdį), kad vyrauja dvejopi pažeidimai: tinkamumo vartoti terminų ir ženklinimo reikalavimų. Gamybos įmon÷se vyrauja ženklinimo reikalavimų pažeidimai, rinkos įmon÷se – tinkamumo vartoti terminų pažeidimai.
Gyvūninio maisto produktų gamybos įmon÷se produktų ženklinimo pažeidimai sudar÷ 12,4 proc. Kasmet sulaukiama vartotojų skundų d÷l maisto produktų ženklinimo:
1. 2008 m. 10 proc. visų pagrįstų atvejų; 2. 2009 m. 10 proc. visų pagrįstų atvejų; 3. 2010 m. 12 proc. visų pagrįstų atvejų.
Dažniausiai gyventojai praneša, kad maisto produktų etiket÷je ženklinimas nesuprantamas, neįskaitomas, kartais maisto produktui priskiriamos vaistin÷s savyb÷s, pavyzdžiui stiprina imunitetą, gerina virškinimą ir kt. Šiandien vartotojai nori įsigyti ne tik saugius maisto produktus, bet ir sveikus, tod÷l klausia, kod÷l duonos, pieno gamintojai nurodo etiket÷se „Sveikas“, „Sveikata“, „Sveikuolių...“, prašo konsultacijų, ekspertinių nuomonių. (2008 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
D÷l pieno ir jo gaminių gauti 157 skundai, iš jų 62 (39 proc.) pasitvirtino. Daugiausiai skundų gaunama d÷l laikymo sąlygų ir tinkamumo vartoti termino. Tačiau gaunama skundų ir d÷l ženklininmo
reikalavimų nesilaikymo, pvz. d÷l sūrių ženklinimo gauti 23 skundai, kurių 39 proc. buvo pagrįsti. (2008 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
2009 m. gamybos įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 43 % visų nustatytų pažeidimų, prekybos ir viešojo maitinimo įmon÷se ženklinimo reikalavimų pažeidimai sudar÷ 24 %. (2009 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
2010 m. vykdant maisto produktų ženklinimo kontrolę, nustatyta, kad pažeidimai daugiausia susiję su produkto sud÷timi (neteisingai nurodoma), tinkamumo vartoti terminais, dažnai n÷ra ženklinimo lietuvių kalba, pateikta ne visa reikalinga informacija kainos nurodymo etiket÷je, maisto produktas realizuojamas be ženklinimo etiket÷s (nepaženklinti maisto produktai). Daugiausia ženklinimo pažeidimų nustatoma turgaviet÷se. (2010 m. VMVT veiklos rezultatų ataskaita).
3 TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
3.1 Mokslinio tiriamojo darbo „Kasdieninių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷“ darbo planas
I. Socialin÷s apklausos, siekiant išsiaiškinti, kokius pieno gaminius žmon÷s dažniausiai priskiria prie kasdien vartojamų, atlikimas; pasirinkimą įtakojančių veiksnių statistin÷ analiz÷.
1. Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentin÷ išraiška pagal atsakymų pasirinkimą. 2. Socialinių veiksnių (specialyb÷, amžius, lytis, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikų tur÷jimas/netur÷jimas) ir jų sąveikų įtakos pieno produktų pasirinkimui išsamus įvertinimas.
3. Apklausos anketos klausimyne nurodytų pieno gaminių suskirstymas į produktų grupes, dažniausiai vartojamų (kasdienių) produktų nustatymas.
II. Pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷ (kasdienių pieno produktų etikečių rinkimas ir vertinimas).
3.1.1 Socialin÷ apklausa: kasdien vartojamų pieno produktų nustatymas
Atliekant socialinę apklausą, pagrindinis tikslas buvo, išsiaiškinti, kokius pieno produktus vartotojai priskiria prie kasdien vartojamų. Paprasčiausias būdas tai atlikti – anketavimas. Buvo panaudotas dviejų rūšių anketavimas: anketavimas raštu (kada buvo sudarytos ir išdalintos anketos su klausimynu ir nurodytais galimais atsakymų variantais, kuriuos respondentai gal÷jo patys pažym÷ti pagal savo nuožiūrą) (1 PRIEDAS. Anketos pavyzdys) bei pagrindinis gautų didžiosios dalies apklausos rezultatų būdas – anketavimas internete – kada buvo sudaryta anketa programos pagalba ir ji patalpinta internete on-line (respondentai gaudavo į savo elektroninius laiškus nuorodą, kur būtų galima rasti ir užpildyti anketą) taip pat anketa buvo sudaryta ir patalpinta internetiniuose tinklalapiuose www.anketa.lt bei www.publika.lt .
Per 2 m÷nesius (2009m. lapkričio – gruodžio m÷n.) buvo atlikta apklausa. Iš viso apklausta 182 respondentai. Daugiausia apklausos rezultatų (151) buvo gauta internete patalpinus apklausos anketos klausimyną, dalis (tiksliau 31 respondentas) buvo apklausti tiesiogiai išdalinus anketas su klausimynu. Anketavimas raštu buvo pasirinktas tod÷l, kad ne visi žmon÷s turi laisvą prieigą prie internetinio ryšio arba tiesiog juo nebesinaudoja, pavyzdžiui kaip pensininkai arba paprasti darbininkai.
Buvo stengiamąsi, kad apklausoje atsispind÷tų visų (pateiktų anketos klausimyne) amžiaus grupių, specialyb÷s, dabartin÷s esamos veiklos vartotojų nuomon÷, kadangi tai svarbu toliau statistiškai apdorojant gautus socialin÷s apklausos duomenis.
Anketos klausimyne buvo pateikti 8 klausimai. Pirmi 6 klausimai buvo konkrečiai apie patį respondentą, bendro pobūdžio klausimai, o paskutiniai du, svarbiausi mūsų tyrimui – apie produkto pasirinkimą ir patį produktą - kokį renkasi dažniau.
Vykdant apklausą buvo stengtąsi, kad apklausoje būtinai sudalyvautų ir savo nuomonę pareikštų pagal pirmą klausimą visų išvardintų specialybių atstovai: studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis ir kita (į „kitą“ į÷jo pvz. namų šeiminink÷s). 2 ir 3 klausime dom÷tąsi, kokia respondento lytis, amžius (amžius suskirstytas į tokias grupes: 20-30m., 30-50m., 50-70m. bei 70m. ir >). 4 klausimas buvo apie išsilavinimą (nebaigtas vidurinis, vidurinis, specialusis vidurinis/profesinis, aukštesnysis/kolegija, aukštasis universitetinis, kita). 5 ir 6 klausime buvo klausiama apie šeimyninę pad÷tį ir vaikų tur÷jimą/netur÷jimą. 7 klausime buvo užduotas klausimas – „kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?“ ir pateikti galimi penki variantai (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). 8 klausimas buvo pats svarbiausias mūsų tyrime. Jame klausiama „kokius pieno produktus vartojate kasdien?“. Bei pateiktas numatomas populiaresnių ir nelabai populiarių pieno produktų sąrašas, kuriame išvardinti 34 pieno gaminiai.
Apklausos rezultatų statistin÷ analiz÷ buvo atlikta SPSS statistiniu paketu. Naudojant aprašomosios statistikos metodus buvo nustatyta, kurios pieno produktų grup÷s yra vartojamos kasdien.
3.1.2 Socialinių veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įvertinimas
Veiksnių, įtakojančių pieno produktų pasirinkimą, įtakai įvertinti buvo taikomas ANOVA bei dispersin÷s analiz÷s metodai; veiksniais parinkti: respondentų specialyb÷ (studentas, darbininkas, tarnautojas, verslininkas, ūkininkas, pensininkas, bedarbis, kita), amžius (buvo suskirstytas į tokias amžiaus grupes: 20-30m.; 30-50m.; 50-70m.; 70m. ir vyresnis(÷)), lytis (vyras, moteris), išsilavinimas (nebaigtas vidurinis, vidurinis, specialus vidurinis/profesinis, aukštesnysis/kolegija, aukštasis universitetinis, kita), šeimynin÷ pad÷tis (nevedęs, vedęs, išsiskyręs), vaikų tur÷jimas (yra, n÷ra) bei šių veiksnių sąveika, o kintamaisiais – pieno produktų grup÷s ir rodikliai, apsprendžiantys pieno produktų pasirinkimą (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita). Skirtumo tarp grupių patikimumo kriterijui (p) nustatyti buvo naudojamas LSD metodas. Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p≤0,05.
3.1.3 Antroji mokslinio tiriamojo darbo dalis – kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas, jų etikečių kaupimas ir vertinimas
3.1.3.1 Kasdien vartojamų pieno produktų atrinkimas
Prieš pradedant atlikti antrą darbo dalį, reik÷jo nustatyti, išrinkti labiausiai respondentų kasdien vartojamus pieno produktus. Tam, pasinaudojant anketavimu, buvo suskirstyti visi anketoje nurodyti pieno produktai į tam tikras grupes.
Antros darbo dalies atlikimas - toliau rinkti ir detaliau nagrin÷ti tik tuos pieno produktus, kurie, kurioje nors pieno produktų grup÷je, pagal respondentų pasirinkimą lenkdavo gerokai kitus produktus, esančius toje pačioje grup÷je (jei grup÷je yra labai mažai priskirtų produktų arba tik vienas, tai vertais tolimesniam tyrimui laikome tuos, kuriuos pasirinkdavo daugiau nei 30 kartų).
Pieno produktų suskirstymas į grupes
Norint gauti ne tik tikslesnius duomenis, bet ir daugiau pieno produktų, kurie būtų vertinami pagal ženklinimo ypatumus, visi pieno produktai buvo suskirstyti į pieno produktų grupes ir pagal respondentų dažniausius pasirinkimus išrinkti tie gaminiai, kurie bus toliau tiriami ir analizuojami.
Pieno produktų grup÷s:
I – geriamojo pieno grup÷ - pienas, UAT pienas, geriamasis pienas, neperdirbtas pienas;
II – rauginto pieno g÷rimų grup÷ - kefyras, rūgpienis, jogurtas, geriamasis jogurtas, jogurtas su sveikatinančiais priedais, jogurtiniai g÷rimai („Smilgel÷“, ir kt.), pieno g÷rimai („Miau“, „Actimel“), pasukos;
III – grietin÷s ir jos gaminių grup÷ - grietin÷, grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys;
IV – varšk÷s, jos gaminių grup÷ - varšk÷, grūd÷ta varšk÷, desertin÷ varšk÷, varšk÷s sūreliai; V – varšk÷s sūrio grup÷ - varšk÷s sūris, rūkytas varšk÷s sūris, varšk÷s sūris su priedais; VI – sviestas, jo gaminių grup÷ - sviestas, tepus riebalų mišinys;
VII – fermentinio sūrio grup÷ - fermentinis sūris, sūris “Picarella”, sūris “Mocerella”, sūrio produktas, minkštasis pel÷sinis sūris, tepamas sūris, PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s;
VIII – ledų grup÷ –ledai;
IX – koncentruotų pieno produktų grup÷ - koncentruotas (kondensuotas) pienas, kondensuotas pienas su priedais (cukrus, kakava);
3.1.3.2 Atrinktų kasdienių pieno produktų ženklinimo pažeidimų analiz÷
Visa medžiaga tyrimui, konkrečiai pieno produktų etiket÷s, ženklinimo pažeidimų analizei vykdyti, buvo kaupiamos, analizuojamos daugiau kaip metus (2009 m. lapkričio – 2010 m. gruodžio m÷n.). Dauguma etikečių buvo surinkta iš didžiųjų Lietuvos prekybos subjektų Kauno mieste, kur vienas didžiausių vartojimo srautų, bei kažkiek iš mažų prekybos subjektų, esančių ne tik miestuose, bet ir kaimo vietov÷se.
Visos produktų etiketes, tiksliau iš pradžių patys asmeniniam vartojimui pasirinkti pieno gaminiai, buvo perkami prekybos centruose arba mažose parduotuv÷se (kur mažesnis pirk÷jų srautas) ir suvartojus produktą, buvo pasiliekamos jų etiketes (dažnai at÷jus į prekybos subjektą, pirmiausia buvo stengtąsi apžiūr÷ti, kuo daugiau pieno produktų etikečių, kur kildavo įtarimas d÷l galimo pažeidimo ženklinant, toks gaminys buvo nusiperkamas ir detaliau analizuojamas). Buvo stengiamąsi, kad vieno kurio nors gaminio, kuris buvo nustatytas pagal apklausos rezultatus, jog atstovauja pagal respondentų pasirinkimą kasdien vartojamą pieno produktą, tarkim pieno, renkant etiketes - surinkti ir apžvelgti ne vieno gamintojo, o kuo daugiau gamintojų tiekiamų į rinką pieną, jo ženklinimo etiketes – tikslu, kad tyrimas būtų kuo išsamesnis, detalesnis.
Surinktos įtartinos pieno produktų etiket÷s buvo toliau analizuojamos ir ieškoma pažeidimų remiantis ES ir Lietuvoje galiojančiais teis÷s aktais, kurie reglamentuoja maisto produktų ženklinimą: HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”; Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 2006 m. gruodžio 20 d. „d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“; “Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykl÷s”.
Taip pat pateikti privalomieji kokyb÷s reikalavimai (žem÷s ūkio ministerijos ministro įsakymai) kiekvienai pieno produktų grupei ir atskiram gaminiui, kurių etiket÷s buvo toliau nagrin÷jamos.
Radus netikslią etiketę, su galimu pažeidimu, nebuvo visada įvardijama, kad tai grubus pažeidimas. Tiesiog buvo paliekamas atviras klausimas ir pasiūloma, rekomenduojama kaip būtų galima kitaip pateikti tą netikslią informaciją produkto etiket÷je, kad būtų neklaidinamas vartotojas.
4 TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Socialin÷s apklausos analiz÷
Pateikiama kiekvieno anketos klausimo procentin÷ išraiška pagal atsakymų pasirinkimą.
Jūs esate? Studentas; 34% Darbininkas; 10% Tarnautojas; 34% Verslininkas; 3% Ūkininkas; 8% Pensininkas; 6% Bedarbis; 7% Kita; 3%
1 pav. 1 klausimas. Jūs esate?
Iš 8 suskirstytų žmonių grupių daugiausiai apklausoje sudalyvavo dvi grup÷s: studentai (34%) ir valstyb÷s tarnautojai (34%). Trečioje vietoje atsidūr÷ darbininkai, kurie į anketos klausimus atsak÷ tiesiogiai jiems pateikus anketas. (10%).
2 pav. 2 klausimas. Jūsų lytis?
Apklausoje aktyviausios buvo ir savo nuomonę daugiausiai reišk÷ moterys (net 78%), vyrai buvo ne tokie aktyvūs ir jų nuomonių gavome tik trečdalį palyginus su moterimis (22%).
Jūsų lytis?
Vyras 22%
Moteris 78%
3 pav. 3 klausimas. Jūsų amžius?
Daugiausia mūsų apklausoje sudalyvavo jauni 20-30 metų respondentai (44%), bei 39% 30-50 metų respondentų. 15% dalyvavusių apklausoje žmonių buvo 50-70metų ir tik 2% daugiau kaip 70 metų.
4 pav. 4 klausimas. Jūsų išsilavinimas?
Pagal išsilavinimą didžioji dalis respondentų dalyvavusių apklausoje 60% tur÷jo aukštajį universitetinį išsilavinimą. Visi kiti įvardinti galimi išsilavinimo pasirinkimai už÷m÷ panašią vietą.
5 pav. 5 klausimas. Jūsų šeimynin÷ pad÷tis? Jūsų šeimynin÷ pad÷tis? Nevedęs(netek÷jusi) 45% Vedęs(ištek÷ju si) 47% Kita 1% Išsiskyręs(-usi) 7% Jūsų išsilavinimas? Specialusis vidurinis/profesinis 10% Aukštesnysis/kolegija 9% Aukštasis universitetinis 60% Kita 4% Vidurinis 15% Nebaigtas vidurinis 2% Jūsų amžius? 30-50m. 39% 20-30m. 44% 70m. ir vyresnis(÷) 2% 50-70m. 15%
Pagal šeimyninę pad÷tį daugiausia sudalyvavusių buvo arba vedę (ištek÷jusios) – 47%, arba nevedę (netek÷jusios) – 45%. Visi kiti už÷m÷ tik po kelis procentus.
6 pav. 6 klausimas. Ar turite vaikų?
Į klausimą „ar turite vaikų?“ respondentai pasiskirst÷ visiškai vienodai po 50% ir tie, kurie turi vaikų ir tie, kurie neturi.
7 pav. 7 klausimas. Kas apsprendžia Jūsų pasirinkimą pirkti maisto produktą?
Respondentai iš galimų pasirinkti pirkti maisto produktą kriterijų aktualiausiais laiko du - kokybę (45%) ir kainą (37%). Kiti kriterijai už÷m÷ po kelis procentus.
8 klausimas
Atlikus apklausos duomenų aprašomąją analizę paaišk÷jo, kad iš pasirinkti galimų pieno produktų vieno kurio nors produkto, kuris pagal pasirinkimą pirkti ir vartoti vyrautų ir lenktų kitus, n÷ra. Yra ryškesni keli produktai: sviestas (10,9%), grietin÷ (10,0%), fermentinis sūris (8,3%), varšk÷ (7,0%), pienas (6,8%) ir jogurtas (6,8%) (1 lentel÷).
Ši tyrimo išvada, prieštarauja Lietuvos statistikos departamento 2000 - 2005m. parengtai ataskaitai apie pieno produktų vartojimą. Ten, lyginant pieno, sūrio, sviesto ir pieno pakaitalų vartojimo tendencijas 1 gyventojui, kg per 5 nurodytus metus, daugiausia žmon÷s vartojo vis d÷lto
Ar turite vaikų? Ne 50% Taip 50% produktą? Reklama 3% Kaina 37% Pakuot÷ 7% Kokyb÷ 45% Kita 8%
pieną – ryškiai lenkia kitus, o mūsų tyrimo d÷ka paaišk÷jo, kad pieną pagal respondentų pasirinkimus, kaip vartojamą kasdieninį produktą, lenkia sviestas, grietin÷, fermentinis sūris ir varšk÷.
Šioje vietoje trumpai pateikiame kitų valstybių pieno produktų suvartojimo ypatumus.
Tokia užsienio šalis kaip Kinija, lyginant su kitomis valstyb÷mis suvartoja mažiausiai pieno ir pieno produktų (Fuller, 2006; FAPRI 2005).
Europos šalyse pieno produktų suvartojimas skiriasi: geriamojo pieno daugiau suvartoja tokios šalys kaip Suomija, Norvegija ir Švedija, lyginant su Prancūzija ir Italija, kur daugiau suvartojama sūrių. (Douglas Goff ir kt., 2007).
Kalbant apie jogurto suvartojimą JAV, 2006 metais FlexNews paskelb÷, kad amerikiečiai suvartojo tik 7.2 svarų jogurto vienam gyventojui per metus, kai tuo metu Prancūzijoje vidutinis kasmetinis jogurto suvartojimas buvo 49.1 svaro.
Iki 2001 m. JAV sūrių suvartojimas vienam gyventojui per metus siek÷ 30 svarų, tai yra dvigubai daugiau nei 1975 m. (Putnam ir kt., 2003).
1 lentel÷. Pieno produktų pasirinkimas procentais
Produktai Pasirinkta (kiek kartų) %
Pienas 71 6,8 UAT pienas 10 1,0 Geriamasis pienas 35 3,3 Neperdirbtas pienas 24 2,3 Kefyras 35 3,3 Rūgpienis 28 2,7 Jogurtas 71 6,8 Geriamasis jogurtas 13 1,2
Jogurtas su sveikatinančiais priedais 11 1,0
Jogurtiniai g÷rimai („Smilgel÷“ ir kt.) 10 1,0
Grietin÷ 105 10,0
Grietin÷s ir augalinių riebalų mišinys 7 0,7
Pieno g÷rimai („Miau“, „Actimel“) 9 0,9
Varšk÷ 74 7,0
Grūd÷ta varšk÷ 26 2,5
Desertin÷ varšk÷ 10 1,0
Varšk÷s sūreliai 53 5,0
Varšk÷s sūris 45 4,3
Rūkytas varšk÷s sūris 8 0,8
Varšk÷s sūris su priedais 9 0,9
Sviestas 114 10,9
Tepus riebalų mišinys 19 1,8
Fermentinis sūris 87 8,3
Sūris „Picarella“ 3 0,3
Sūris „Mocarella“ 7 0,7
Sūrio produktas 14 1,3
Minkštasis pel÷sinis sūris 12 1,1
Tepamas sūris 34 3,2
Ledai 32 3,0
Kondensuotas pienas su priedais
(cukrus, kakava) 12 1,1
Pasukos 14 1,3
Grietin÷l÷ 17 1,6
PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s 16 1,5
Iš viso: 1050 100
4.2 Socialinių veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui įvertinimas
Tiriant socialinių veiksnių (specialyb÷, lytis, amžius, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikai) bei jų sąveikų (pvz.: specialyb÷ * lytis; lytis * amžius; išsilavinimas * šeimynin÷ pad÷tis * vaikai ir t. t.) įtaką pieno produktų pasirinkimui kasdieniam vartojimui, nustatyta statistiškai reikšminga veiksnio „vaikų tur÷jimas/netur÷jimas“ įtaka (p=0,050; 2 lentel÷). Visi kiti veiksniai bei jų sąveikos neturi įtakos renkantis pieno produktus.
2 lentel÷. Įvairių veiksnių ir jų sąveikų įtaka produktų pasirinkimo rodikliams
Veiksniai ir jų sąveikos Įtakos reikšmingumas (P) Veiksniai ir jų sąveikos Įtakos reikšmingumas (P) SPECIALYBö (S) 0,601 P * V 0,294 LYTIS (L) 0,391 S * L * A n AMŽIUS (A) 0,538 S * L * I n IŠSILAVINIMAS (I) 0,672 S * L * P n ŠEIMYNINö PADöTIS (P) 0,202 S * L * V n VAIKAI (V) 0,050 S * A * I n S * L 0,383 S * A * P n S * A 0,958 S * A * V n S * I 0,367 S * I * P n S * P 0,475 S * I * V n S * V 0,918 S * P * V n L * A 0,721 L * A * I n L * I 0,753 L * A * P n L * P 0,321 L * A * V n L * V 0,211 L* I * P n A * I 0,788 L * I * V n A * P 0,562 L * P * V n A * V 0,201 A * I * P n I* P 0,556 A * I * V n I * V n A * P * V 0,382 I * P * V n Paaiškinimai: n – nevertinta.
Iš 3-je lentel÷je pateiktų rezultatų matome, kad vaikų tur÷jimas turi didelę įtaką renkantis pieno produktus: žmon÷s, turintys vaikų, dažniau perka geriamąjį ir/ar žalią pieną, palyginus su žmon÷mis,
kurie vaikų neturi (21 kartą geriamąjį pieną pasirinko žmon÷s turintys vaikų ir 14 kartų, kurie neturi; analogiškai ir su neperdirbtu pienu – 18 ir 6).
Rūgpienį renkasi taip pat respondentai, turintys vaikų (21 kartą), neturintys jų šį produktą nurod÷ tik 7 kartus. Geriamasis jogurtas labiau nei kiti jogurtai be priedų taip pat labiau vertinamas šeimų su vaikais. Kalbant apie jogurto suvartojimą pasauliniu mastu, Kalifornijos Pieno Taryba atliko savo tyrimus ir nustat÷, kad didžiausi jogurto vartotojai yra šeimos su vaikais ir pensininkai (Dairy Council of California, FlexNews, 2006).
Verta pažym÷ti, jog grietinę, varškę ir varšk÷s sūrius dažniau perka vaikų turintys asmenys. Asmenys, turintys vaikų, dažniau vartoja sviestą (63) bei fermentinį sūrį ir grietin÷lę (atitinkamai – 47 ir 11). Jogurtą be priedų ir UAT pieną dažniau renkasi žmon÷s be vaikų. Grūd÷tos varšk÷s ir pasukų pasirinkimas nepriklauso nuo vaikų tur÷jimo ar netur÷jimo – gauti rezultatai yra vienodi.
Frank Fuller ir kt. (2006) atliko tyrimus Kinijoje ir nustat÷, kad demografija turi reikšmingą įtaką pieno pirkimo tikimybei. Pagyvenę žmon÷s labiau tik÷tina, kad nupirks geriamąjį pieną. Priešingai – turtingesnis ir jaunesnis vartotojas, turintys vaikų labiau tik÷tina, kad nupirks jogurtą. Aukštesnio išsilavinimo žmon÷s didina jogurto ir ledų pirkimo tikimybę.
3 lentel÷. Vaikų tur÷jimo įtaka produkto pasirinkimui
Vaikai Produktai
Turi Neturi Kiek kartų pasirinkta iš viso:
Pienas 38 33 71 UAT pienas 3 7 10 Geriamasis pienas 21 14 35 Neperdirbtas pienas 18 6 24 Kefyras 19 16 35 Rūgpienis 21 7 28 Jogurtas 33 38 71 Geriamasis jogurtas 10 3 13 Jogurtas su sveikatinančiais priedais 4 7 11 Jogurtiniai g÷rimai 3 7 10 Grietin÷ 67 38 105
Grietin÷s ir augalinių riebalų
mišinys 3 4 7 Pieno g÷rimai 5 4 9 Varšk÷ 50 24 74 Grūd÷ta varšk÷ 13 13 26 Desertin÷ varšk÷ 4 6 10 Varšk÷s sūreliai 27 26 53 Varšk÷s sūris 36 9 45
Rūkytas varšk÷s sūris 5 3 8
Varšk÷s sūris su priedais 6 3 9
Sviestas 63 51 114
Tepus riebalų mišinys 9 10 19
Fermentinis sūris 47 40 87
Sūris „Picarella“ 3 0 3
Sūris „Mocarella“ 3 4 7
Sūrio produktas 5 9 14
Tepamas sūris 19 15 34
Ledai 15 17 32
Koncentruotas (kondensuotas)
pienas 9 6 15
Kondensuotas pienas su priedais
(cukrus, kakava) 9 3 12
Pasukos 7 7 14
Grietin÷l÷ 11 6 17
PIK-NIK pl÷šomos sūrio lazdel÷s 9 7 16
Iš viso: 603 447 1050
4.2.1 Veiksnių įtakos pieno produktų pasirinkimui analiz÷
Iš gautų apklausos duomenų buvo tikimasi sužinoti, kas apsprendžia vartotojų pasirinkimą pirkti pieno produktus. Paaišk÷jo, kad iš galimų veiksnių (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) respondentai dažniausiai nurod÷ du: kainą ir kokybę. Mūsų tyrimų rezultatus patvirtina ir J. Subait÷s mokslinis darbas „Pieno produktų vartotojų elgseną įtakojantys veiksniai“ (2007), tačiau „skonio“ veiksnys jos darbe nustatytas kaip svarbiausias. Taip pat kaina ir kokyb÷, kaip pagrindiniai rodikliai, lemiantys vartotojo apsisprendimą pirkti pieno produktą, nustatyti moksliniam tyrime „Pieno produktų vartotojų elgsenos statistinis tyrimas” (V. Bartosevičien÷ ir kt., 2006).
Moksliniame straipsnyje „Vartotojų nuomon÷s tyrimas apie informacijos maisto produktų etiket÷je pateikimą ir maisto produktų saugą“ (M. Stankevičien÷ ir kt., 2010) nustatyta, kad vartotojams daug svarbesnis maisto produkto šviežumas (96,0 %) bei skonis ir aromatas (86,6 %), o 77,2 % apklaustųjų nurod÷, jog dažnai ar visada kreipia d÷mesį į produkto kainą, tačiau tai ne visada nulemia jų apsisprendimą nusipirkti pigesnį produktą. Net 64,0 % apklaustųjų rinkdamiesi produktą dažnai arba visada pirmiausia atkreipia d÷mesį į prekybininkų siūlomas akcijas ar nuolaidas. Mūsų darbe respondentai šio veiksnio neįvardijo.
Analizuojant socialinių veiksnių (specialyb÷, lytis, amžius, išsilavinimas, šeimynin÷ pad÷tis, vaikai) bei jų sąveikų įtaką pasirinkimo rodikliams (reklama, kaina, pakuot÷, kokyb÷, kita) paaišk÷jo, kad dauguma pavienių veiksnių ir kai kurių jų sąveikų tur÷jo statistikai reikšmingos įtakos pasirinkimo rodikliams (4 lentel÷).
4 lentel÷. Socialinių veiksnių bei jų sąveikų įtaka produkto pasirinkimo rodikliams
Veiksniai ir jų sąveikos
Įtakos
reikšmingumas (P) Veiksniai ir jų sąveikos
Įtakos
reikšmingumas (P)
SPECIALYBö 0,526 SPECIALYBö * LYTIS * AMŽIUS n
LYTIS 0,144
SPECIALYBö * LYTIS * IŠSILAVINIMAS
n
AMŽIUS 0,012 SPECIALYBö * LYTIS * PADöTIS n
IŠSILAVINIMAS 0,019 SPECIALYBö * LYTIS * VAIKAI n
PADöTIS 0,253
SPECIALYBö * AMŽIUS * IŠSILAVINIMAS
n
VAIKAI 0,788 SPECIALYBö * AMŽIUS * PADöTIS n
SPECIALYBö * LYTIS 0,0001 SPECIALYBö * AMŽIUS * VAIKAI n SPECIALYBö * AMŽIUS 0,009 SPECIALYBö * IŠSILAVINIMAS * n
