LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Barakauskaitė
Maisto produktų ženklinimas ir vartotojų nuomonė
Food labelling and opinion of consumers
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. Dr. Mindaugas Malakauskas
Maisto saugos ir kokybės katedra
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Maisto produktų ženklinimas ir vartotojų nuomonė“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios)
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2017 m. balandžio 18 d. Indrė Barakauskaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
2017 m. balandžio 18 d. Indrė Barakauskaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2017 m. balandžio 18 d. Prof. dr. Mindaugas Malakauskas (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)______________________________________________________________________________
2)______________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Tam tikrų maisto produktų ženklinimo reikalavimai... 8
1.1.1. Ekologiškų maisto produktų ženklinimas ... 8
1.1.2. Pienas ir jo produktai. Ženklinimas ... 9
1.1.2.1. Pienas. Ženklinimas ... 9
1.1.2.2. Varškė ir varškės gaminiai. Ženklinimas ... 10
1.1.2.3. Sūris. Ženklinimas ... 10
1.1.3. Mėsa ir jos produktai. Ženklinimas ... 11
1.1.3.1. Smulkinta mėsa. Ženklinimas ... 12
1.1.3.2. Paukštiena. Ženklinimas ... 13
1.1.4. Kiaušiniai. Ženklinimas ... 13
1.2. Maisto produktų ženklinimo reikalavimai ... 15
1.2.1. Bendrieji maisto produktų ženklinimo reikalavimai ... 15
1.2.2. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą ... 16
1.2.3. Alergijų ir maisto netoleravimą sukeliančių medžiagų informacijos teikimas ... 17
1.3. Maisto produktų ženklinimo pažeidimai ... 19
1.3.1. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų rūšys ... 19
1.3.2. Maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimai 2015 – 2016 metais... 21
1.4. Maisto produktų ženklinimo etiketės Lietuvoje ir pasaulyje ... 23
1.5. Maisto produktų reklama ... 24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 27
2.1. Tyrimo metodika ir kontingentas ... 27
2.2. Tyrimo organizavimas ... 27
2.3. Tyrimo imtis ir kontingentas. Statistinė analizė ... 27
2.4. Respondentų demografiniai rodikliai ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI... 30
3.1. Respondentų žinių įvertinimas apie maisto produktų ženklinimą ... 30
3.2. Informacijos šaltiniai apie maisto produktų ženklinimą ... 31
3.3. Maisto produktų etikečių skaitymo dažnis ... 32
3.4. Respondentų žinios apie informaciją, nurodytą maisto produkto ženklinimo etiketėje ... 32
4
3.6. Respondentų pastebėti neatitikimai maisto produkto ženklinimo etiketėje ... 34
3.7. Maisto produktų ženklinimo įtaka maisto produktų pasirinkimui ... 35
3.8. Informacijos užtektinumas apie maisto produktų ženklinimą ... 36
3.9. Ekologiškų maisto produktų pirkimas ... 37
3.10. Ekologiškų maisto produktų reklamos įtaka ... 38
3.11. Maisto produktų reklamos įtaka ... 39
3.12. Reklamos labiausiai traukiančios dėmesį ... 40
3.13. Veiksniai, labiausiai nulemiantys maisto produktų pasirinkimą ... 41
3.14. Naujai reklamuojamo maisto produkto įsigijimas ... 42
3.15. Reklamuojamo maisto produkto kokybė... 43
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 45
IŠVADOS ... 46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47
5
SANTRAUKA
Maisto produktų ženklinimas ir vartotojų nuomonė
Indrė Barakauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: prof. dr. Mindaugas Malakauskas Darbo apimtis: 54 puslapiai, 1 lentelė, 17 paveikslų.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, pasrinktų maisto produktų ženklinimo aspektus ir vartotojų požiūrį
į maisto produktų ženklinimo etiketes bei reklamą.
Tyrimo metodika: Tyrimo atlikimo laikas – 2015 – 2016 m. Tyrimo metodas – anoniminė
anketinė apklausa. Anketos buvo dalijamos atsitiktinai pasirinktuose sporto klubuose, grožio salonuose, biuruose. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą IBM SPSS 22. Duomenų analizei buvo taikytas statistinis procedūros reikšmingumas (p). Rodiklių skirtumai buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Atliekant tyrimą remtasi LR ir ES galiojančiais maisto produktų ženklinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu buvo išdalyta 600 anketų. Iš viso buvo surinkta 583 pilnai
užpildytų anketų. Daugiausia ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejų buvo nustatyta mėsos ir jos produktų grupėse. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai buvo ant pakuočių netinkamai nurodytos sudedamosios dalys, alergenai ir netoleravimą sukeliančios medžiagos, tinkamumo vartoti terminas, pateikiama klaidinanti vartotojus ženklinimo informacija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 31 proc. apklaustųjų mažai žino apie maisto produktų ženklinimą. 64 proc. respondentų, nurodė, kad skaito tik kai kurių produktų etiketes, o apie maisto produktų etikečių nurodymus kažką girdėję yra 55 proc. respondentų. Daugeliui apklaustųjų trūksta informacijos apie maisto produktų etiketes (46 proc.). Ekologiškų maisto produktų reklama apklaustųjų pasirinkimui nedaro jokios įtakos (83 proc.). 64 proc. apklaustųjų nurodė, kad kartais perka reklamuojamus maisto produktus ir jie dažniausiai atkreipia dėmesį į nesveiko/ greito maisto reklamas (42 proc.). Maisto produkto kainą, kaip labiausiai darantį įtaką veiksnį, maisto produkto pasirinkimui nurodė 36 proc. respondentų. Pastebėję naują maisto produktų reklamą, kartais įsigyja naujai reklamuojamąjį maisto produktą 51 proc. apklaustųjų.
6
SUMMARY
Food labelling and opinion of consumers
Indre Barakauskaite
Master‘s Thesis
Research supervisor: prof. dr. Mindaugas Malakauskas The volume of research: 54 pages, 1 table, 17 pictures.
The aim of research: to evaluate the aspects of selected food labelling and consumer attitude
to food labelling and advertising.
Research methods: the study was carried out in 2015-2016. The method - an anonymous
questionnaire. Questionnaires were given in gyms, beauty salons, offices. Statistical package IBM SPSS 22 was used to evaluate statistical relationships. Statistical significance was applied to analyze data. Indicators differences were regarded as statistically significant when p<0,05. The study was based on the Republic of Lithuania and the European Union food labeling legislation.
Research results: during the study, 583 questionnaires were completely filled. Mainly
violations of labelling requirements were found in meat and meat products group. The most common violations were incorrect noted components, allergens and food intolerances provoked components, the expiration date, misleading information were also given for consumers. During the study we found that 31 % of respondents know little about food labelling. 64 % of respondents are reading just some labels, and about food labelling requirements are heard 55 % of consumers. Not enough information about food labelling are for most of the respondents (46 %). Advertisement of organic food does not affect consumer’s choices (83 %). Sometimes buy advertised foods 64 % of consumers. The junk food advertising notes 42 % of respondents. Food price determined of food choice for 36 % consumers. Sometimes buy newly advertised food 51 % of consumers.
7
ĮVADAS
Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, žmonių sveikata priklauso nuo mitybos ir gyvenimo būdo. Tačiau pastaruoju metu, Europoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mitybos įpročiai blogėja, o tai tiesiogiai susiję su sveikatos būklės blogėjimu. Blogi mitybos įpročiai lemia nutukimą, onkologinių ligų išsivystymą, cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą [1, 2].
Šiomis dienomis, esant žemam pragyvenimo lygiui, gyventojai renkasi pigesnius, žemesnės kokybės maisto produktus. Vyresnio amžiaus žmonės, neretai maisto produktus renkasi tokius, kurių galiojimo terminas būna besibaigiantis. Tai sąlygoja gerokai mažesnę maisto produktų kainą.
Vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į etiketes esančias ant maisto produktų. Tai skatina noras įsigyti kokybišką ir nekenksmingą sveikatai maisto produktą. Vienas iš svarbiausių būdų kaip vartotojai gali gauti tinkamą informaciją apie maistą ir maitinimąsi yra maisto produktų ženklinimas. Maisto produkto etikėtėje, teisingai pateikta informacija apie maistą, sudaro galimybes gyventojams rinktis sveikatai palankesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus.
Maisto produktų ženklinimas privalo atitikti visoje visoje Europos Sąjungoje (ES) taikomas maisto produktų ženklinimo taisykles, kurios turi užtikrinti, kad būtų pateikta visa informacija apie perkamus produktus. Informacija turi būti pateikta valstybine kalba aiškiai įskaitoma ir neklaidinanti vartotojo.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, pasrinktų maisto produktų ženklinimo aspektus ir vartotojų požiūrį
į maisto produktų ženklinimo etiketes bei reklamą;
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti, pasirinktų maisto produktų, ženklinimo reikalavimų pažeidimus;
2. Įvertinti, vartotojų požiūrį į maisto produktų ženklinimą ir etiketėse pateikiamą informaciją;
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Tam tikrų maisto produktų ženklinimo reikalavimai
Buvo pasirinktos tam tikrų maisto produktų grupės ir apžvelgiami šių grupių maisto produktų ženklinimo reikalavimai. Siekiant apžvelgti maisto produktų ženklinimo reikalavimus, buvo remiamasi pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais maisto produktų ženklinimą. Literatūros apžvalgoje analizuojami:
Ekologiškų maisto produktų ženkinimo reikalavimai; Pieno ir jo produktų ženklinimo reikalavimai; Mėsos ir jos produktų ženklinimo reikalavimai; Kiaušinių ženklinimo reikalavimai;
1.1.1. Ekologiškų maisto produktų ženklinimas
Pastaruoju metu, didėjant aplinkos taršai, visame pasaulyje vis labiau domimasi ekologine žemdirbyste ir ekologiškais maisto produktais. Ekologiški maisto produktai yra sveikesni, nekenkia aplinkai, turi daugiau maistinių savybių, mineralų ir vitaminų. Juose nėra pesticidų liekanų, sunkiųjų metalų, hormonų, nėra užteršti sintetiniais priedais [3].
Lietuvoje ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir tvarkymo sertifikavimą vykdo VšĮ ,,Ekoargos“. Ženklinant ekologišką maisto produktą, užrašai ,,tik iš natūralų ingredientų“, ,,be hormonų“, ,,genetiškai nemodifikuota“, ,,ūkininkų produkcija“, ,,natūralus“ nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas. Ženklinant ekologišką maistą privaloma nurodyti Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą, arba gali būti naudojami nacionaliniai ir privatūs ekologinės gamybos logotipai. Visi Europos Sąjungoje pagaminti ekologiški fasuoti maisto produktai turi būti paženklinti Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu. Ant etiketės taip pat privalo būti nurodyta ūkio subjekto, kuris atliko paskutinę gamybos arba paruošimo operaciją, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos kodas. Pavyzdžiui, LT-EKO-001. Ši informacija turi būti nurodyta tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir ES ekologinės gamybos logotipas. Ženklinant ekologišką maisto produktą taip pat turi būti nurodyta vietos, kurioje buvo užaugintos produktų sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos, nuoroda. Ekologiškų produktų ženklu turi būti ženklinami visi tiekiami rinkai ekologinio žemės ūkio gamybos reikalavimus atitinkantys ir sertifikuoti ekologiški produktai (įskaitant akvakultūrą), kurie skirti žmonių arba ūkinių gyvūnų maistui. Ženklas neprivalomas tiems ūkio subjektams, kurie, tiekdami rinkai ekologiškus produktus, turi ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą arba žemės ūkio valdymo ar naudojimo patvirtinimo dokumentus ir ekologiškus produktus patys tiekia rinkai galutiniam
9
vartotojui. Kai produktas paženklinamas ES ekologinės gamybos logotipu ir ekologiškų produktų ženklu, jei telpa ant fasuotės ir (arba) pakuotės paviršiaus, abu ženklai pateikiami tame pačiame regėjimo lauke. Jei ekologiški produktai ženklinami ir ES ekologiško produkto atpažinties ženklu, ir prekių ženklu „Ekologinis žemės ūkis“, sertifikavimo įstaigos kodas pateikiamas ES ekologiško produkto atpažinties ženklo apačioje, o sertifikavimo įstaigos kodo apačioje pateikiamas vietos, kurioje užaugintos produktų sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos, nuoroda.
1.1.2. Pienas ir jo produktai. Ženklinimas 1.1.2.1. Pienas. Ženklinimas
Pienu yra vadinamas iš vieno arba kelių melžimų surinktas normalios tešmens sekrecijos pirminis produktas, kuris yra be jokių priedų ir iš jo nėra pašalintos jo sudedamosios dalys ir kuris skirtas vartoti kaip skystas pienas arba naudoti tolesniam perdirbimui [4]. Jeigu pienas, kuris yra siūlomas prekybai, nėra pašildytas virš 40 °C temperatūros arba nėra apdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, siekiant nesuklaidinti vartotojo, jis turi būti vadinamas „žalias pienas“. Pieno produktai yra iš pieno pagaminti gaminiai, į kuriuos gali būti pridedama maisto priedų bei papildomų, gamybos procesui būtinų medžiagų, naudojamų ne kaip pieno sudėtinių dalių visiškas arba dalinis pakaitalas (grietinė, grietinėlė, išrūgos, jogurtas, kazeinas, kefyras, pasukos, pieno milteliai, sūris, sviestas, varškė) [4]. Pienui labai svarbus rodiklis yra sudėtis ir jo savybės.
Pienas yra skirtomas į kelias rūšis. Pirmoji iš jų - termiškai apdorotas geriamasis pienas. Tai toks pienas, kuris yra skirtas parduoti vartotojui be tolimesnio apdorojimo. Antroji rūšis – tai nenugriebtas pienas. Tai toks produktas, kuris yra termiškai apdorotas ir kurio riebalų kiekis atitinka vieną iš išvardintų reikalavimų [5]:
normalizuotas arba nenormalizuotas nenugriebtas pienas – pienas, kurio riebalų kiekis nebuvo pakeistas nei tuoj po melžimo. Tokio pieno riebalų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 3,50 %; pusriebis pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis ne mažesnis kaip 1,50 % ir
ne didesnis kaip 1,80 %;
nugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis ne didesnis kaip 0,50 %. Ženklinant termiškai apdorotą pieną, etiketėje turi būti nurodytas pavadinimas ,,pienas“, bei įvardintas jo pagaminimo būdas. Etiketėje taip pat privalo būti nurodyta pieno pasterizacija: pasterizuotas, pasterizuotas aukšta temperatūra, sterilizuotas, apdorotas ultra aukšta temperatūra (UAT). Ant nenugriebto pieno ir pusriebio pieno taros privalu nurodyti pieno riebumą. Jeigu termiškai apdorotas geriamasis pienas buvo normalizuotas arba jo sudėtis pakeista, šią informaciją taip pat privalu nurodyti ant produkto taros [5].
10 1.1.2.2. Varškė ir varškės gaminiai. Ženklinimas
Varškė – tai baltymingas karvių ar kitų gyvulių pieno gaminys, kuris yra gaunamas surauginus pieną grynų pieno rūgšties bakterijų kultūromis, arba kartu su raugu pridėjus pieną sutraukiančių fermentų ir kalcio chlorido ir pašalinus dalį išrūgų. Varškės gaminiai (sūriai, sūreliai, varškės kremai ir kt.) – tai tokie gaminiai, kurie yra pagaminti iš slėgtos, pertrintos ar kitaip susmulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ir kitais priedais bei būtinomis papildomomis gamybos procesui medžiagomis, naudojamomis ne kaip pieno sudedamųjų dalių visiškas arba dalinis pakaitalas [6].
Ženklinant varškę ir jos gaminius, svarbu atkreipti dėmesį į tai jog pavadinimas turi tiksliai apibūdinti gaminį ir neklaidinti vartotojo. Varškės gaminių etiketėje turi būti nurodytas riebalų kiekis, o varškės etiketėje turi būti nurodytas ir riebalų kiekis ir jos klasifikacinis pavadinimas pagal riebumą (riebi, pusriebė ir t.t.). Varškėje ir varškės gaminiuose esantys papildomi ingredientai (pvz. vaisiai, uogos, daržovės, grūdų produktai ir pan.) turi atsispindėti gaminio pavadinime arba kitu būdu aiškiai nurodyti etiketėje. Jei varškė ir jos gaminiai yra gaminami ne iš karvės pieno, tuomet etiketėje turi būti nurodyta iš kokio pieno pagamintas produktas. Jei gaminys pagamintas iš skirtingų gyvulių pieno mišinio, tai pieno rūšys nurodomos santykinio pieno kiekio mažėjimo tvarka [6].
1.1.2.3. Sūris. Ženklinimas
Sūris – tai brandintas arba nebrandintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas pieno gaminys, kuris gali turėti dangą arba apvalkalą. Sūriuose išrūgų baltymų ir kazeino santykis turi būti ne didesnis kaip piene [7]. Sūrio gamyba, tai dehidracijos procesas, kurio metu, pieno kazeinas, riebalai ir mineralinės medžiagos sukoncentruojamos nuo 6 iki 12 kartų, priklausomai nuo gaminamo sūrio rūšies. Nors kiekvienos rūšies sūrio gamybos procesas skiriasi, bet pagrindinės gamybos operacijos daugumai sūrio rūšių yra rūgštinimas, koaguliavimas, dehidracija ir sūdymas [8]. Sūris yra gaunamas visiškai arba iš dalies sutraukinus nenugriebto, iš dalies nugriebto arba nugriebto pieno, grietinėlės, išrūgų grietinėlės arba pasukų baltymus veikiant šliužo fermentu arba kitais pieno traukinimo fermentais, iš dalies pašalinant dėl sutraukinimo susidariusias išrūgas. Arba kitas gavimo būdas, naudojant kitas gamybos technologijas, apimančias pieno, ir iš jo gautų gaminių baltymų traukinimą jei galutinis gaminys turi tokias pat fizikines, chemines ir juslines savybes kaip ir pagamintas prieš tai nurodytu būdu [7].
Brandinamas arba nokinamas sūris – tai toks sūris, kuris ką tik pagamintas netinkamas vartojimui. Toks sūris turi būti išlaikytas tam tikrą laiką, tam tikroje temperatūroje, tam tikromis sąlygomis, kuriose įvyktų būdingi sūriui fizikiniai ir cheminiai pokyčiai.
11
Sūryminis sūris – tai sūris kuris nokinamas ir brandimas sūryme.
Šviežias sūris, nenokinamas – tai toks sūris, kuris tinkamas vartoti tik ką pagamintas [7]. Sūrių kietumas vertinamas pagal neriebalinės sūrio medžiagos drėgmės kiekį. Pagal kietumą sūriai klasifikuojami į labai kietus, kietus, puskiečius ir minkštus.
Sūrio ženklinmo etiketėje privalu nurodyti sūrio klasifikacinį pavadinimą, mažiausią sausosios medžiagos riebalų kiekį ir (arba) masės procentais išreikštas riebalų dalis. Kai sūrio sudėtyje yra prieskonių, prieskoninių daržovių ar kitų ne sūrio kilmės sudedamųjų dalių, tai turi atsispindėti pavadinime. Kai sūris yra gaminamas ne iš karvės pieno, etiketėje turi būti pažymėta, iš kokio gyvulio pieno sūris pagamintas. Gaminių, kai juos gaminant pagal įprastinę sūrių gamybos technologiją naudojamas iš dalies nugriebtas pienas pridedant augalinių riebalų, pavadinimas turi būti „Sūrio gaminys su augaliniais riebalais“. Gaminių, kurie gaminami iš pieno kilmės baltymų, augalinių riebalų nesilaikant įprastinės sūrių gamybos technologijos, tačiau savo forma, konsistencija ir savybėmis panašiomis į sūrius, pavadinime negali būti žodžio „sūris“. Tokio gaminio pavadinimas turi būti „baltyminis gaminys“.
1.1.3. Mėsa ir jos produktai. Ženklinimas
Mėsa – stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos. Spalva priklauso nuo gyvulio rūšies. Mėsos gaminiai – tai maisto produktai, kurie gali būti termiškai apdoroti ir termiškai neapdoroti. Virtos, rūkytos, keptos dešros, dešrelės, vyniotiniai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo apdoroti aukštesnėje nei 35 o C temperatūroje vadinami termiškai apdorotais mėsos produktais. O šaltai
rūkytos, vytintos, sūdytos dešros, dešrelės vyniotiniai, kurie buvo apdoroti ne aukštesnėje nei 35 o C
temperatūroje yra vadinami termiškai neapdoroti mėsos produktai. Mėsa yra vienas vertingiausių produktų. Joje gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų ir mineralinių medžiagų. Gyventojų labiausiai vertina neriebią, sultingą mėsą, kuri turi aukštą biologinę vertę [9]. Svarbiausia mėsos dalis yra raumenys. Mėsos raumenyse yra vandens, baltymų, lipidų, mineralinių medžiagų. Mėsos maistinę vertę nulemia baltymai. Jie taip pat turi įtakos fiziniams ir cheminiams rodikliams bei pokyčiams technologinio proceso metu. Skirtingų gyvūnų mėsos baltymų struktūra ir kokybė yra nevienoda. Remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, daugiausia suvalgoma kiaulienos, galvijienos ir paukštienos [10].
Mėsos gaminiai yra skirstomi į aukščiausią rūšį, I rūšies mėsos gaminius ir II rūšies mėsos gaminius. Toks skirstymas nustato žaliavų kokybę, kokybės rodiklius, mitybinę vertę. Pagal šį rūšių skirstymą, vartotojas gali lengviau išsirinkti mėsos gaminius pagal savo poreikius. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės pakaitalų, maisto užpildų bei mechaniškai atskirtos mėsos. I rūšies mėsos gaminiuose,
12
neleidžiama naudoti sojos baltymų miltų, o mėsos pakaitalų, krakmolo naudojimas yra ribojamas, priešingai nei II rūšies mėsos gaminiuose, kuriuose krakmolo ir maisto užpildų kiekis yra neribojamas. Tačiau ši informacija, kokia medžiaga ir koks jos kiekis, turi būti nurodyta ženklinimo etiketėje [11].
Pagal Lietuvos Standartą LST 1919, dešros ir dešrelės turi būti gaminamos tik kaip aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Taip pat virtos dešros: Panerio, pieniška, daktariška, virtos pieniškos dešrelės, virtos rūkytos, karštai ar šaltai rūkytos dešros, pavadintos servelatais turi būti tik aukščiausios rūšies. Mėsos gaminiai, kurių pavadinime yra žodžiai ekstra, prima, premium, liuks, aukščiausios klasės, delikatesinis, puikus, auksinis, lietuviškas, turi atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius.
Ženklinant mėsos gaminius, etiketėje turi būti nurodytas mėsos gaminio pavadinimas, terminio apdorojimo būdas (termiškai apdorota arba termiškai neapdorota), gamintojo pavadinimas ir adresas, gaminio rūšis, gaminio sudėtis, maisto priedai, laikymo sąlygos ir tinkamumo vartoti terminas. Kai gaminys sufasuotas, papildomai turi būti nurodytas jo kiekis gramais arba kilogramais. Gaminio vartojimo instrukcija privalo būti nurodyta, kai gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti, o maistinę ir energinę vertę būtina nurodyti, kai ant produkto ar etiketės prie jo pateikiamas mitybinis teiginys apie produkto savybes [12].
1.1.3.1. Smulkinta mėsa. Ženklinimas
Smulkinta mėsa tai malta, iškaulinėta, ar kitokiu būdu susmulkinta mėsa į kurią gali būti įdėta mažiau nei 1 proc. druskos. Atšaldytos smulkintos mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip plius 2o C, o sušaldytos ne aukštesnė kaip minus 18o C.
Smulkintos mėsos ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta konkretaus gyvūno rūšis, iš kurio smulkinta mėsa pagaminta. Jei smulkinta mėsa pagaminta ne iš vieno, o iš kelių gyvūnų rūšių, etiketėje turi būti nurodyta, kad tai smulkinta mėsa, nurodant gyvūnų, iš kurių ji pagaminta, rūšis (pvz. smulkinta kiauliena ir jautiena), arba kad tai yra maišyta smulkinta mėsa (pvz. maišyta smulkinta kiauliena ir jautiena). Jei tai smulkinta mėsa, kuri yra pagaminta iš kelių gyvūnų rūšių, ženklinimo etiketėje privalu nurodyti sudėtines dalis procentais, t.y. kiek procentų smulkintą mėsą sudaro kiauliena ir kiek procentų sudaro jautiena ir tokią produkciją ženklinti ,,Sudėtis:...“. Taip pat turi būti nurodytas smulkintos mėsos riebalų kiekis procentais užrašant: ,,Riebumo procentas ne didesnis kaip...“. Jei smulkinta mėsa yra sveriama, visa informacija apie jos sudėtį ir riebumą turi būti nurodyta kainų etiketėje [13].
Supakuotų smulkintos mėsos pakuočių etiketėse turi būti nurodytas gamintojas ir jo adresas, laikymo sąlygos, data, iki kada mėsa tinkama vatoti. Kai smulkinta mėsa parduodama supakuota,
13
būtina nurodyti jos svorį gramais arba kilogramais. Taip pat smulkintos mėsos pakuotė turi būti pažymėta atpažinimo žymeniu, nacionaliniu sveikumo ženklu, patvirtinančiu, kad mėsa skirta tik Lietuvos Respublikos rinkai [14]. Ant visų smulkintos mėsos pakuočių, išskyrus smulkintą paukštieną, kurie yra skirti vartoti tik termiškai apdorojus, ant pakuotės turi būti užrašas, nurodantis, jog produktą prieš vartojant būtina termiškai apdoroti (išvirti, iškepti ir pan.) [15].
1.1.3.2. Paukštiena. Ženklinimas
Paukštiena – tai visos vištų, kalakutų, perlinių vištų, ančių, žąsų ir kitų paukščių kūno dalys, tinkamos žmonių maistui [16]. Šviežia paukštiena turi būti švari, be matomų pašalinių priemaišų, kvapų, kraujosruvų, kraujo likučių. Šviežia paukštiena – tai paukščių mėsa apdorota tik šalčiu. Atšaldyta paukštiena, tai atšaldyta ir laikoma ne žemesnėje kaip minus 2o C ir ne aukštesnėje kaip
plius 4o C temperatūroje. Sušaldyta paukštiena, tai tokia mėsa, kuri po skerdimo sušaldoma kaip galima greičiau ir laikoma ne aukštesnėje kaip minus 12o C temperatūroje. Giliai sušaldyta
paukštiena, tai paukštiena, laikoma ne aukštesnėje nei minus 18o C temperatūroje. Atšildyta
paukštiena, tai sušaldyta arba giliai sušaldyta paukštiena ir atšildyta iki plius 1o C temperatūros.
Vištiena – turi daug raumeninio audinio (baltymų), žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų amino rūgščių, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą. Aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai. Cheminės sudėties rodiklių reikšmė priklauso nuo vištos lesinimo ir auginimo ypatybių, taip pat didelę įtaką daro paukščio genetinės savybės. Taip pat skiriasi ir atskirų skerdenėlių dalių sudėtis, ypač krūtinėlės ir šlaunelės. Vištienos krūtinėlės filė yra 23,6 proc. baltymų ir 0,6 proc. riebalų, o šlaunelėje yra 19,6 proc. baltymų ir 3,88 proc. riebalų [17].
1.1.4. Kiaušiniai. Ženklinimas
Kiaušinis yra svarbus maisto produktas, kurio maistinė vertė gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Kiaušinio kokybę galima keisti genetiniais veiksniais, lesalų sudėtimi, vištų laikymo formomis. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g. mėsos arba 200 ml pieno [18]. Vištos kiaušinyje gausu vandens (75 proc.), baltymų (12 proc.), lipidų (12 proc.), vitaminų, mineralinių medžiagų. Vitaminų kiekis kiaušinyje priklauso nuo jų kiekio lesaluose. Kiaušinio baltyme yra baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų. Trynys sudaro žymiai mažesnę kiaušinio dalį, tačiau ji yra vertingesnė nei kiaušinio baltymas, jame gausu baltymų su svarbiausiomis aminorūgštimis, kurios yra būtinos žmogaus organizmui. Trynyje yra žymiai daugiau mineralinių medžiagų negu kiaušinio baltyme. Trynyje taip pat gausu vitaminų (A, D, E, B grupės ir kt.) [19]. Vištų kiaušinis yra vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas įsisavina iki 97 proc. ir žarnyne
14
nepalieka šlakų. Tačiau kiaušinyje gausu cholesterino, kurio didesnis kiekis neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, skatina uždegiminius procesus ir gali sukelti vėžinius susirgimus [18].
Pagal kokybę kiaušiniai yra skirstomi į A klasės arba šviežius kiaušinius ir į B klasės kiaušinius [20]. A klasės kiaušinių lukštas ir odelė turi būti nepažeisti, švarūs, pašalinės medžiagos ir kvapas neleistini, gemalo ląstelė turi būti beveik neišsivysčiusi. A klasės kiaušiniai prieš rūšiavimą ar po jo negali būti plaunami ir valomi. A klasės kiaušiniai nekonservuojami ir neatšaldomi. B klasės kiaušiniai – tai tokie kiaušiniai, kurie neatitinka A klasės kiaušinių kokybės charakteristikos. Jei A klasės kiaušiniai nebetenka tokių savybių, jų klasė gali būti pažeminama iki B klasės. A klasės kiaušiniai yra rūšiuojami pagal svorį [21]:
XL – labai dideli: svoris ≥ 73 g; L – dideli: svoris ≥ 63 g ir < 73 g; M – vidutiniai: svoris ≥ 53 g ir < 63 g; S – maži: svoris < 53 g.
Kiaušinių svorio kategorijos turi būti nurodytos ant pakuočių. Galima prekiauti ir skirtingų dydžių A klasės kiaušiniais vienoje pakuotėje, tačiau ant tokios pakuotės turi būti užrašas ,,Skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Ženklinant kiaušinius, ant jų turi būti žymuo, sudarytas iš skaičių ir raidžių. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą: 1 - reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos laisvos (sodybose auginamos vištos, kurios vaikščioja lauke laisvai). 2 - reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos). 3 - nurodo, kad dedeklės vištos buvo laikomos narvuose. Lietuvoje dažniausiai pasitaikantys skaičiumi 3 pažymėti kiaušiniai. Kiaušinio žymens dalis, kuri eina po skaičiaus, tai dalis iš raidžių. Ji nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta. LT raidėmis ženklinami kiaušiniai, kurie buvo padėti Lietuvoje. Trečioji ženklinimo dalis yra sudaryta iš skaičių, kurie nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį. Tai reiškia, kad laikymo vieta yra kontroliuojama tam tikros tarnybos. Ant kiaušinių pakuotės turi būti nurodytas galiojimo laikas. Kiaušiniai galioja 28 dienas. Kiaušiniai turi būti surūšiuoti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo laiko. Ženklinant A klasės kiaušinių pakuotes, privaloma nurodyti pakavimo centro kodą, kokybės klasę. Klasė nurodoma rašant ,,A klasė“; ,,A“, arba pridedamas žodis ,,švieži“. Taip pat, ženklinimo etiketėje reikia nurodyti svorio kategoriją, tinkamumo vartoti trumpiausią terminą. Ant plautų kiaušinių pakuotės, turi būti nurodyti žodžiai ,,plauti kiaušiniai“. Kaip speciali sandėliavimo sąlyga pagal Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą – nuoroda vartotojams nupirktus kiaušinius laikyti šaltai. Taip pat ant pakuočių būtina nurodyti vištų auginimo būdą. Ant B klasės kiaušinių pakuočių, būtina nurodyti pakavimo centro kodą, kokybės klasę: ,,B klasė“ arba ,,B“, pakavimo datą.
15
Kiaušiniai, kurie prekiaujami nesupakuoti, taip pat turi būti ženklinami. Informacija turi būti pateikiama aiškiai ir įskaitomai, suprantamai vartotojui. Tokių kiaušinių pardavimo vietoje, turi būti pažymėta kokia yra kiaušinių klasė, svorio kategorija, koks vištų auginimo būdas bei trumpiausias tinkamumo vartoti terminas [21].
1.2. Maisto produktų ženklinimo reikalavimai
1.2.1. Bendrieji maisto produktų ženklinimo reikalavimaiPagrindinis teisės aktas, nustatantis bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, yra Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 ir Lietuvos higienos norma HN 119:2002 ,, Maisto produktų ženklinimas“
Kaip teigiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, detalus maisto produktų ženklinimas, o ypač tikslaus produkto pobūdžio ir charakteristikų nurodymas, yra būtinas, siekiant suteikti vartotojui galimybę pasirinkti prekę turint visą informaciją.
Ženklinimas – su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės, dokumente, informaciniame lapelyje, etiketėje, žiede ar lankelyje, pridedamuose prie tokio maisto produkto [22].
Maisto produktų ženklinimas privalo atitikti visoje Europos Sąjungoje (ES) taikomas maisto produktų ženklinimo taisykles, kurios turi užtikrinti, kad būtų pateikta visapusiška informacija apie perkamus produktus. Kartu su teisiškai privaloma informacija gamintojai ar kiti už maisto ženklinimą atsakingi subjektai savo nuožiūra gali pateikti papildomą informaciją, jeigu ji yra teisinga ir neklaidina vartotojo. Be bendrų Europos Sąjungoje (ES) nustatytų ženklinimo taisyklių visiems maisto produktams, taip pat galioja tiek ES, tiek nacionalinės specialios taisyklės atskiroms maisto produktų grupėms ar produktams (pvz., mėsai, alkoholiui, greitai gendančiam maistui, ekologiškos gamybos maistui, kūdikių mitybos produktams ir kt.)
Ženklinant maisto produktus, ant pakuočių privalo būti nurodyta informacija:
Maisto produkto pavadinimas, kuris turi būti aiškus ir suprantamas vartotojui.
Sudedamųjų dalių sąrašas. Jame privaloma nurodyti sudedamąsias dalis, galinčias sukelti alergiją ar netoleravimą, kurios naudojamos gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išlieka galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu. Į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukiamos visos
naudotos gamyboje maisto produkto sudedamosios dalys mažėjančia tvarka pagal kiekį.
Tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekis. Nurodyti būtina, kai sudedamoji dalis arba sudedamųjų dalių grupė rašoma pavadinime. Ant pakuotės, ženklinant yra apibūdinama žodžiais, piešiniais ar ženklais, labiausiai atspindi maisto produkto charakteristiką ir leidžia atskirti jį nuo kitų produktų.
16 Maisto produkto grynasis kiekis.
Minimalus tinkamumo vartoti terminas arba nuoroda „Tinka vartoti iki … (data)“.
Visos specialios laikymo ir (arba) vartojimo sąlygos.
Gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimas ar įmonės pavadinimas ir adresas.
Kilmės šalis ar kilmės vieta numatytais atvejais. Kad vartotojas nebūtų klaidinamas dėl tikrosios kilmės vietos, jei tai būtų nenurodyta ant pakuotės.
Vartojimo instrukcija, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą.
Daugiau kaip 1,2 % tūrio koncentracijos alkoholio turinčių gėrimų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais.
Maistingumo deklaracija.
Maisto produktai negali būti parduodami, jei ant jų nėra nuorodos, pagal kurią būtų galima identifikuoti partiją, kuriai priklauso produktas. Kiekvieną partiją nurodo maisto produkto gamintojas, pakuotojas arba pirmasis Europos Sąjungoje įsisteigęs šio produkto pardavėjas [23, 24, 25].
1.2.2. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą
Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos apsaugos lygį ir palengvinti maisto poduktų pasirinkimą, į rinką pateikiami produktai turi būti saugūs ir atitinkamai paženklinti. Todėl vis daugiau maisto produktų ženklinami ir reklamuojami, pateikiant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą [26]. Teiginys apie sveikumą – tai toks teiginys, kuris nurodo, kad yra ryšys tarp maisto produkto ar maisto produkto sudėtinės dalies ir sveikatos. Teiginys apie maistingumą – tai toks teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad produkte yra tam tikrų naudingų maistinių savybių dėl energijos, kurią maisto produktas suteikia vartotojui ir maistinių arba kitų medžiagų, kurias maisto produktas turi arba neturi [27, 28].
Teiginiai ant maisto pakuočių etikečių apie maistingumą ir sveikatingumą, negali būti melagingi ar dviprasmiški, kelti abejonių dėl kitų maisto produktų saugos ar maistinio vertingumo, skatinti didesnį maisto produkto vartojimą, draudžiama ženklinant ir reklamuojant maisto produktus jiems priskirti gydomąsias ar vaistines, profilaktines savybes [29].
Vartoti teiginius apie maisto produkto maistingumą ir sveikatingumą galima tik tuo atveju, jei maistinės ar kitos kitos medžiagos, apie kurias pateikiamas teiginys, kad jos yra naudingos vartotojui, turi būti įrodyta moksliniais tyrimais, maistinė ar kita medžiaga, turi būti tokios formos, kurią lengvai galėtų įsisavinti organizmas. Teiginiai apie sveikumą leidžiami tik tuo atveju, jei toliau nurodyta informacija yra pateikta etiketėje, o jei etiketės nėra, informacija pateikta reklamoje: teiginys, kuriame nurodoma įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba, norint
17
užtikrinti teiginyje nurodytą naudingą maisto produkto poveikį vartotojui, būtina nurodyti gaiojimo terminą ir kiekį, kuris yra būtinas suvartoti produktą, kad jaustųsi jo teigiamas poveikis, tam tikrais atvejais, asmenims, kurie turėtų vengti tam tikro maisto produkto, turi būti nurodytas įspėjimas, kad produktas gali būti pavojingas sveikatai, jei jo vartojama per daug. Draudžiama vartoti tokius teiginius, kuriuose nurodoma, jog nevartojant tam tikro produkto, gali kilti sveikatos sutrikimų. Taip pat draudžiama vartoti teiginius, kuriuose nurodoma, jog vartojamas produktas greit ir efektyviai padeda numesti svorio. Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą turi būti pagrįsti mokslininkų įrodymais ir pripažinti visuotinai [30].
1.2.3. Alergijų ir maisto netoleravimą sukeliančių medžiagų informacijos teikimas 1.2.3.1. Alergija maistui ir maisto netoleravimas
Alergija maistui. Didėjantis alerginių susirgimų paplitimas tampa visos visuomenės sveikatos
problema, alergiški pacientai yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl didžiulio nedarbo dienų skaičiaus bei darbo našumo kritimo [31].
Alergija maistui yra gana dažna odos, virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, nervų, šlapimo sistemos ir kitų alerginių ligų priežastis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dauguma alerginių ligų tiesiogiai nėra pavojingos gyvybei, tačiau dėl alergijų sukeliamų simptomų prastėja gyvenimo kokybė, mažėja fizinis aktyvumas, daugėja gyvenimo suvaržymų, alergijos simptomai sutrikdo miego kokybę, trukdo sportinei veiklai, žmogus tampa nedarbingas, jaučia nuovargį, apatiją [32, 33]. Kad alerginė reakcija įvyktų reikalingos organizmui svetimos medžiagos vadinamos antigenais. Visi antigenai, kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais.
Dažniausi alergenai yra maisto produktai, pelėsių grybeliai, namų dulkių erkės, žiedadulkės [33]. Taip pat medikamentai, cheminės medžiagos, vabzdžių nuodai ir naminiai gyvūnai.
Dauguma vaikų jau nuo gimimo yra alergiški tam tikriems produktas ar jų sudedamosioms medžiagoms. Pirmieji alergijos maistui simptomai gali atsirasti nuo pat gimimo. Sensibilizacija (įsijautrinimasmaistui) gali prasidėti ir dar negimus [34, 35].
Ne tik alergenai, bet ir įvairūs aplinkos veiksniai kartais gali lemti alerginių ligų pasireiškimą genetinį polinkį šiomis ligomis sirgti turinčiam vaikui, taip pat jie gali sukelti ligos paūmėjimą sergantiems. Dažniausiai minimi šie aplinkos veiksniai: oro teršalai (sieros, azoto junginiai), kvėpavimo takų ir odos infekcijos, fizinis krūvis ir dažnas, gilus kvėpavimas maistas, maisto priedai, vaistai [36].
Iki šiol sukaupti duomenys rodo, kad natūralus maitinimas per pirmuosius šešis mėnesius gali apsaugoti nuo alerginių ligų išsivystymo. Tai nulemia ilgųjų grandinių riebiosios rūgštys,
18
dalyvaujančios slopinant uždegiminį procesą, ir motinos piene esantis imunoglobulinas A (IgA), padedantis kovoti su infekcijomis [37].
Maisto netoleravimas. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija (EAACI)
paskelbė sutarimą ir pateikė nepageidaujamų reakcijų į maistą klasifikaciją („adverse reactions to food“) [38]. Pagal ją nepageidaujamos reakcijos į maistą skirstomos į toksines ir netoksines. Netoksinės reakcijos skirstomos į imunines (alergija maistui) ir neimunines (maisto netoleravimas). Alergija maistui, kaip ir pagal šiuolaikinę alergijos nomenklatūrą, skirstoma į nuo IgE priklausomą ir nepriklausomą nuo IgE. Neimuninės reakcijos arba maisto netoleravimas pagal šiuolaikinę alergijos nomenklatūrą turėtų būti vadinamas padidėjusiu nealerginiu jautrumu maistui.
Neimuninės reakcijos į maistą, tai yra maisto netoleravimas, padidėjęs nealerginis jautrumas maistui, anksčiau buvo vadinamas pseudoalergija maisto produktams ir maisto priedams [39] arba netikra alergija maistui [40]. Reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema, yra maisto netoleravimas. Suvalgę nedidelį maisto kiekį, kurio organizmas netoleruoja, žmogus gali nejausti jokių šalutinių simptomų. Maisto netoleravimo reakcijos pasitaiko dažniau nei tam tikros maisto sukeltos alerginės reakcijos. Maisto produktų netoleravimas atsiranda palaipsniui, sukelia mažiau pavojingas gyvybei reakcijas, dažniausiai apsiriboja tik virškinamojo trakto sutrikimais.
1.2.3.2. Tam tikrų, alergijas arba netoleravimą sukeliančių medžiagų arba produktų ženklinimas
2014 m. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maisto teikimą vartotojams. Šis reglamentas nurodo, jog maisto produkto ženklinimo etiketėje, turi būti išskirtos medžiagos, kurios pasižymi alergizuojančiomis savybėmis, arba gali sukelti maisto netoleravimo reakcijas. Alergijas ir maisto netoleravimą sukeliančios medžiagos, ženklinimo etiketėje turi išsiskirti ir būti pateikiamos kitokiu šriftu, stiliumi ar fono spalva. Maisto produkto ženklinimo etiketėje, turi būti nurodytos visos alergijas ar maisto netoleravimą sukeliančios medžiagos ir produktai, taip pat pagalbinės perdirbimo medžiagos ir medžiagos gautos iš produktų, sukeliančių alergijas ar netoleravimą, nors galutiniame gaminyje jų pavidalas yra pasikeitęs. Reglamente yra išskirta 14 alergijas arba maisto netoleravimą sukeliančių medžiagų arba produktų grupių [41].
19
1.3.
Maisto produktų ženklinimo pažeidimai
1.3.1. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų rūšys
Vertinant maisto produktų ženklinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams yra atsižvelgiama į pažeidimo įtaką žmonių sveikatai ir įtaką vartotojų lūkesčiams. Maisto produktų ženklinimo pažeidimai yra skirstomi į 4 grupes:
1. Ženklinimo reikalavimų pažeidimai, kurie sukelia arba gali sukelti riziką žmonių sveikatai. 2. Ženklinimo reikalavimų pažeidimai, nekeliantys rizikos žmonių sveikatai.
3. Mažareikšmiai ženklinimo reikalavimų pažeidimai.
4. Ženklinimo reikalavimų pažeidimai siekiant finansinės naudos.
Ženklinimo reikalavimų pažeidimų rūšies nustatymas yra svarbus tam, kad atsižvelgus į pažeidimo sudėtingumą ir poveikį žmonių sveikatai būtų galima taikyti atitinkamas poveikio priemones [42].
Pirmosios grupės ženklinimo reikalavimų pažeidimai, tai tokie pažeidimai kurie kelia riziką žmonių sveikatai (maisto saugos reikalavimų pažeidimai) ir vartotojams gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų. Tokių maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimų pavyzdžiai yra kuomet sudedamųjų dalių sąraše nenurodomos alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos, sudėtyje esant aspartamui, maisto produkto etiketėje nepažymėta, kad „Turi fenilalanino šaltinį“. Taip pat konditerijos gaminių ir gėrimų sudėtyje esant 100 mg/kg ar 10 mg/l arba didesnei glicirhizininės rūgšties ar jos amonio druskų koncentracijai, etiketėje nepažymėta, kad „Sudėtyje yra saldymedžio”. Konditerijos gaminių sudėtyje esant glicirhizininės rūgšties ar jos amonio druskos dėl to, kad buvo pridėta saldymedžio ir jų koncentracija yra 4 g/kg ar didesnė, nenurodoma, kad „Sudėtyje yra saldymedžio – sergantieji hipertenzija turi vartoti saikingai“ ir panašūs maisto produktų ženklinimo pažeidimai, kurie turi įtakos vartotojų sveikatai ir gali ją sutrikdyti. Nustačius maisto produkto ženklinimo reikalavimų pažeidimus, keliančius riziką žmonių sveikatai, taikomos Produktų saugos įstatyme numatytos rinkos ribojimo priemonės.
Antrosios grupės maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimai, kurie nekelia rizikos žmonių sveikatai yra tokie pažeidimai, kurie nors ir pažeidžia maisto produkto ženklinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau dėl jų vartotojams negali kilti sveikatos sutrikimų. Tokių maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimų pavyzdžiai yra nenurodytas gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo adresas, sudedamosios dalys nurodytos ne mažėjančia pagal kiekį tvarka, nėra nurodytos specialios laikymo sąlygos, pavyzdžiui ant sulčių pakuotės nėra nurodyta, kad atidarius laikyti ne ilgiau kaip 72 valandas šaldytuve ir kiti panašūs pažeidimai. Nustačius šiai pažeidmų grupei priskiriamą maisto produktų ženklinimo reikalavimų neatitikimą, kuris nekelia rizikos žmonių
20
sveikatai, taikomos administracinės nuobaudos ir (arba) surašomas sprendimas „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“.
Trečiajai grupei priskiriami mažareikšmiai ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Tai tokie ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejai, kai dėl to nekyla reikšmingas pavojus ir (ar) žala vartotojų sveikatai, o jų klaidinimas yra nežymus. Tokių ženklinimo reikalavimų pažeidimų pavyzdžiai yra, kai maisto produkto ženklinimo etiketėje vartojamos žodžių santrumpos, pavyzdžiui etiketėje nurodyta santrumpa „laik. sąl.“, Vietoje santrumpos turi būti nurodyti pilni žodžiai ,,laikymo sąlygos“. Nurodant informaciją apie maisto produkto maistingumą, dažniausias reikalavimų nesilaikymas yra tas, kad maistinės medžiagos nurodomos ne nustatyta eilės tvarka, ant maisto papildų pakuotės vietoje „Geriausias iki“ nurodyta „Tinka iki“. Nustačius mažareikšmius ženklinimo reikalavimų pažeidimus, poveikio priemonės (baudos, rinkos ribojimo priemonės ir kt.) nėra taikomos, o nurodomas reikalavimas ištaisyti ženklinimo reikalavimų neatitikimus ir tinkamai paženklinti naujai teikiamus produktus, prieš tai suteikus pakankamą terminą parduoti netinkamai paženklintus. Tačiau tam tikrais atvejais, poveikio priemonės dėl mažareikšmių ženklinimo reikalavimų nesilaikymo, gali būti taikomos. Taikomos yra tik tais atvejais, prieš tai įvertinus, ar ženklinimo reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais, pavyzdžiui, taikant nurodymus, konsultuojant, ir tik tuomet, kai nustatoma, kad poveikio priemonių taikymas yra būtinas ir neišvengiamas, siekiant užkirsti kelią reikšmingos žalos visuomenei atsiradimui. Taip pat siekiant užkirsti kelią ūkio subjekto elgesiui tyčia, nesilaikyti ženklinimo reikalavimų, kai ūkio subjektas jau buvo įpareigotas ištaisyti mažareikšmius ženklinimo neatitikimus, konsultuotas dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo ir suteiktas pakankamas terminas parduoti netinkamai paženklintus produktus, poveikio priemonės gali būti taikomos. Tuomet yra skiriamos administracinės nuobaudos ir (ar) surašomas sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“.
Ketvirtoji pažeidimų grupė - tyčiniai ženklinimo reikalavimų pažeidimai siekiant finansinės naudos. Tai yra klastočių atvejai, kai gamintojas sąmoningai, maisto produkto etiketėje, nurodo geresnes maisto produkto savybes negu yra iš tikrųjų arba sąmoningai nenurodo tam tikrų sudedamųjų dalių. Šiai pažeidimų grupei taip pat priskiriamas maisto produktų falsifikavimas. Tokių pažeidimų pavyzdžiai: nurodoma mėsos gaminių aukščiausia rūšis, vietoj I ar II rūšies, į grietinę dedami augaliniai riebalai, tačiau vartotojui skirtoje ženklinimo etiketėje tai nenurodoma, sąmoningai nurodomas neteisingas žuvų rūšies pavadinimas, kai realizuojamos mažesnės vertės žuvys ar jų produktai, kurių kaina ar paklausa rinkoje skiriasi. Esant tyčiniams pažeidimams, kuomet yra siekiama finansinės naudos, gali būti taikomos Produktų saugos įstatyme numatytos poveikio priemonės ir (ar) surašomas sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo, uždraudimo“ ir (ar) sprendimą „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, uždraudimo“. Tyčinius pažeidimus atlikusi įmonė įtraukiama į nesąžiningų įmonių sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai [42].
21 1.3.2. Maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimai 2015 – 2016 metais
Nuo 2015 m. per pastaruosius dvejus metus, maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimų sumažėjo 10 proc.
Pagal valstybinės maisto kontrolės duomenis, 2015 m. patikrinimai, kurių metu nustatyti maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimai, sudarė 10,7 proc. visų nustatytų pažeidimų, tuo tarpu 2014 m. maisto produktų ženklinimo pažeidimų buvo nustatyta 13,2 proc., todėl teigtina, kad ženklinimo reikalavimų pažeidimų skaičius 2015 metais sumažėjo 2,5 proc [43, 44].
Daugiausia ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejų buvo nustatyta mėsos ir jos gaminių grupėje, taip pat nemažai pieno ir jo produktų grupėse, žuvies ir jos gaminių, vaisių. 2015 m. ženkliai sumažėjo mėsos ir jos gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejų skaičius, taip pat labai sumažėjo žuvies ir jos produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejų skaičius. Duomenys pateikiami 1 pav. grafike.
1 pav. Ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejai pagal maisto produktų grupes 2014 - 2015 m.
2015 m. dažniausiai buvo nustatomi ženklinimo reikalavimų pažeidimai tokie kaip netinkamai nurodytos sudedamosios dalys (šie pažeidimai sudarė 35,7 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), netinkamai nurodyti alergenai ir netoleravimą sukeliančios medžiagos (šie pažeidimai sudarė 19,5 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), netinkamai nurodytas tinkamumo vartoti terminas ir/ar partijos numeris (šie pažeidimai sudarė 13 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), pateikiama klaidinanti vartotojus ženklinimo informacija (šie pažeidimai sudarė 7,6 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), netinkamai nurodytas (jei reikia) sudedamųjų dalių kiekis (šie pažeidimai sudarė 5,4 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų), taip pat dalį pažeidimų
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Mėsa ir jos gaminiai Konditerijos gaminiai Žuvis ir jos produktai Pienas ir jo produktai Vaisiai Daržovės 197 74 59 31 43 23 97 67 30 23 27 15 2014 m. 2015 m.
22
sudarė pažeidimai, susiję su tuo, kad nurodytas maisto produkto pavadinimas neteisingas, klaidinantis (šie pažeidimai sudarė 4,7 proc. visų ženklinimo reikalavimų pažeidimų). Gautus duomenis palyginus su 2014 m. duomenimis, matyti, kad 2015 m. ženkliai padaugėjo pažeidimų, susijusių su tuo, kad netinkamai 30 pateikiama informacija alergenus ir netoleravimą sukeliančias medžiagas, taip pat netinkamai nurodytas sudedamąsias dalis, tačiau žymiai sumažėjo pažeidimų, susijusių su tuo, kad pateikiama klaidinanti vartotojus ženklinimo informacija [43, 44]. Duomenys pateikiami 2 paveiksle.
2 pav. Dažniausiai nustatomų ženklinimo reikalavimų pažeidimų pasiskirstymas proc.
Apibendrinant, galima teigti, jog kaip ir ankstesniais metais, daugiausia nustatomi tinkamumo vartoti terminų, atsekamumo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimai. Gamybos įmonėse tinkamumo vartoti terminų pažeidimai padidėjo 1 proc., atsekamumo 10 proc. Tačiau maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimų sumažėjo 8 proc. lyginant su 2014 metais. Prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tinkamumo vartoti terminų pažeidimai padidėjo 5 proc., tačiau bendrai ženklinimo reikalavimų pažeidimai sumažėjo 2 proc. Pastaraisiais metais stebima tendencija, jog mažėja nustatytų maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimų ir per pastaruosius dvejus metus (nuo 2015 m.), ženklinimo pažeidimai sumažėjo 10 proc. Daugiausia ženklinimo reikalavimų pažeidimų atvejų buvo nustatyta mėsos ir jos produktų, pieno ir jo produktų, žuvies ir jos gaminių, vaisių grupėse. Lyginant su ankstesniais metais, 2015 m. ryškiai sumažėjo mėsos ir jos gaminių ženklinimo reikalavimų pažeidimų. 2015 m. dažniausiai pasitaikantys maisto produktų ženklinimo reikalavimų pažeidimai buvo ant pakuočių netinkamai nurodytos sudedamosios dalys, netinkamai nurodyti
0 5 10 15 20 25 30 35 40 Netinkamai nurodytos sudedamosios dalys Netinkamai nurodyti alergenai ir netoleravimą sukeliančios medžiagos Netinkamai nurodytas tinkamumo vartoti terminas ir/ar partijos numeris Klaidinanti ženklinimo informacija Netinkamai nurodytas sudedamųjų dalių kiekis Neteisingai nurodytas maisto produkto pavadinimas 23.2 2.4 12 19.9 13.2 5.2 35.7 19.5 13 7.6 5.4 4.7 2014 m. 2015 m. P ro ce n ta i
23
alergenai ir netoleravimą sukeliančios medžiagos, netinkamai nurodytas tinkamumo vartoti terminas, pateikiama klaidinanti vartotojus ženklinimo informacija [43, 44].
Ekologiškų maisto produktų pažeidimai 2014 – 2015 metais. 2014 m. vykdydant ekologiškų
maisto produktų valstybinę kontrolę, buvo patikrinta 315 maisto tvarkymo subjektų ir nustatyti 54 ekologinę gamybą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Iš nustatytų pažeidimų 22 atvejais nustatyti ekologiškų produktų ženklinimo pažeidimai, 14 atvejų nustatyta vykdoma nesertifikuota veikla su ekologiškais produktais, 8 atvejais – klaidingai pateikiama nuoroda į produkto ekologiškumą, po 2 savikontrolės, atsekamumo ir produktų pardavimo reikalavimų. Patikrinus 11 ekologiškų produktų perdirbimo ir gamybos įmonių, 6 atvejais nustatyti ekologinę gamybą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai: higienos, atsekamumo ir savikontrolės pažeidimai, svetainėje pateikta nuoroda į duonos ekologiškumą klaidino vartotoją, gamintas produktas klaidinančiai ženklintas kaip ekologiškas. Patikrinus 303 prekybos įmones, nustatyti 45 ekologiškų produktų reikalavimų pažeidimai. Patikrintose 27 didmeninės prekybos įmonių nustatyta 19 pažeidimų, o 276 mažmeninės prekybos įmonėse – 26 pažeidimai. Didmeninėje prekyboje dažniausiai pasitaikantis pažeidimas (9 atvejais) - nesertifikuota veikla su ekologiškais produktais. Mažmeninėje prekyboje – taip pat nustatoma nesertifikuota veikla (4 atvejais), produktų pardavimo reikalavimų pažeidimai, ženklinimo pažeidimai. Patikrintos 3 viešojo maitinimo įmonės, kurios nesertifikavusios veiklos teikė nuorodas į patiekalų ar žaliavų ekologiškumą [43]. Ekologiškų produktų valstybinė kontrolė 2015 m. vykdydama ekologiškų maisto produktų valstybinę kontrolę, patikrino 463 maisto tvarkymo subjektus ir nustatė 23 ekologinę gamybą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Per metus buvo patikrintos 35 didmeninės prekybos įmonės, kuriose nustatyti 9 pažeidimai ir 428 mažmeninės prekybos įmonės, kuriose nustatyta 14 pažeidimų. Reikalvimų pažeidimai pagal pobūdį pasiskirstė taip: nustatyti 7 atvejai, kai vykdyta nesertifikuota veikla su ekologiškais produktais arba prekiauta neekologiškais produktais kaip ekologiškais, 4 atvejais nustatyti ženklinimo pažeidimai bei 2 atvejais, ekologiškų produktų lentynose parduoti neekologiški produktai [44].
1.4. Maisto produktų ženklinimo etiketės Lietuvoje ir pasaulyje
Žmonėms, kurie maitinasi netinkamai, vietoj šviežio, sveiko maisto, vartoja greitą, nesveiką maistą, atsiranda viršsvoris ir nutukimas. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligų priežastis, taip jis sąlygoja diabeto ir vėžinių susirgimų atsiradimą. Siekiant užkirsti kelią sparčiai didėjančiam nutukimų skaičiui visuomenėje, 2010 m. JAV, kai kurie maisto produktų ir gėrimų gamintojai, o taip ir sveikatos organizacijos sukūrė mitybos simbolius ir jais paženklino maisto produktus, taip siekdami, pakeisti vartotojų maisto produktų pasirinkimą. Eksperimento rezultatai
24
parodė, jog žmonės, kurie turėjo motyvacijos ir norėjo keisti gyvenimo būdą, ilgiau laiko praleisdavo parduotuvėje analizuojant maisto produktų etiketes. Žmonės, kurie nebuvo motyvuoti, į etiketes dėmesio nekreipė ir rinkosi maisto produktus, kuriuos pirkdavo ankščiau [45].
2013 metais viename užsienio prekybos centre buvo atliekamas eksperimentas, kaip etiketė daro įtaką žmonių suvokimui apie maisto produkto kokybę. Eksperimento metu buvo dvi maisto produktų grupės. Viena grupė buvo pažymėta etikete, kad tai ekologiški maisto produktai, o kita grupė buvo pažymėta etikete, kad tai įprasti maisto produktai. Tačiau tiek vieną grupę, tiek kitą grupę sudarė ekologiški maisto produktai. Abi maisto produktų grupes sudarė sausainiai, bulvių traškučiai ir jogurtas. Eksperimento rezultatai parodė, jog žmonėms, kurie neskaito maisto produktų ženklinimo etikečių, maisto produktus, pažymėtus, kad tai ekologiški maisto produktai, vertino palankiau ir už juos buvo pasiruošę sumokėti brangiau. Žmonės, kurie skaito ženklinimo etiketes ir dažnai perka ekologiškus maisto produktus, tarp pateiktų dviejų grupių produktų, skirtumo nepastebėjo. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės maisto produktus renkasi paveikti reklamos įtakos, maisto produktus vertina pagal informaciją esančią ant pakuotės [46].
2010 m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad maisto produkto etiketėje pateiktą informaciją dažniausiai perskaito 49,2 proc. pirkėjų ir tik 17,3 proc. – perskaito visada. Tik kas ketvirtas respondentas (25,7 proc.) nurodė, kad visada aiškiai perskaito maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją. Pagrindinės priežastys, trukdančios suprasti maisto produktų ženklinime pateikiamą informaciją – neaiškių sutrumpinimų ir sudėtingų terminų vartojimas. Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojams renkantis maisto produktą, didžiausią įtaką daro kaina, taip pat akcijos ir nuolaidos. Dar vienas svarbus aspektas renkantis maisto produktus Lietuvos vartotojams yra galiojimo terminas [47, 48]. Šiaurės šalių gyventojai, tinkamumo vartoti terminą, įvardija kaip svarbiausią informaciją ant pakuotės, renkantis maisto produktą [49].
1.5. Maisto produktų reklama
Šiomis dienomis, kuomet internetas, radijas ir televizija yra neatsiejami nuo žmogaus, reklama yra neišvengiama. Reklama yra viena didžiausių marketingo komunikacijos priemonių todėl reklamos efektyvumo didinimas tampa siektinu daugelio organizacijų tikslu, padedančiu įgyvendinti marketingo komunikacijos tikslus [50].
Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą [51, 52]. Klaidinanti reklama – tai tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo
25
klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti [51].
Maisto produktų reklama turi būti teisinga, neklaidinanti vartotojo, aiškiai suprantama. Maisto produktų reklamoje draudžiama nurodyti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo. Taip pat reklamoje draudžiama nurodyti, kad maistas turi ypatingų savybių, kai iš tikrųjų tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi panašūs gaminiai. Motinos pieno pakaitalų reklama yra leidžiama tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose [51]. Maisto produktus, kurie yra pripildyti vitaminais ir mineralais dažniausiai reklamuoja gamintojai. Tokiais atvejais vartotojai juos gali palaikyti gaminiais, kurie turi maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų privalumų palyginti su panašiais arba kitais produktais, kurie nėra papildyti tokiomis maistinėmis medžiagomis. Tai gali įtikinti vartotoją pasirinkti būtent reklamuojamąjį maisto produktą, nors jis ir nėra vertingesnis nei kuris kitas maisto produktas [53]. Ženklinant ir reklamuojant vitaminais ir mineralais papildytus maisto produktus, neturi būti jokių nuorodų, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad subalansuota ir įvairi mityba neužtikrina reikiamo maistinių medžiagų kiekio. Reklama negali klaidinti vartotojų dėl tokių maisto produktų maistingumo privalumų, kurie atsiranda papildžius juos vitaminais ir kitomis maistinėmis medžiagomis [53].
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo Reglamento 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą įgyvendinimo kontrolę, taip pat vykdo maisto ir su juo susijusių paslaugų reklamos naudojimo kontrolę internetinėje erdvėje, televizijoje, radijuje, reklaminiuose bukletuose, spaudoje.
2015 m. reklamos įstatymo kontrolė atliko 57 tyrimus. 40 tyrimų buvo atlikti Valstybinės maisto saugos ir veterinarijos tarnybos iniciatyva. Patikrinimų metu buvo surašytas 41 reklamos įstatymo pažeidimo protokolas, o 2014 m. – 35. Dažniausiai Reklamos įstatymas buvo pažeistas reklamuojant maisto papildus. Patikrinimų metu buvo surašyti 35 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolai dėl maisto papildų, 2013 m. –surašyti 25 protokolai [44].
Atsižvelgiant į reklamos sąvoką, kiekvienu atveju yra vertinama, ar pateikta informacija, susijusi su produktu, atitinka reklamos sąvokos apibrėžtyje nustatytus reklamos požymius ir yra laikytina reklama. VMVT nuolat stebi Lietuvoje skleidžiamą maisto reklamą, taip pat tiria įmonių, organizacijų, asmenų skundus dėl nustatytų draudimų pažeidimo.
2015 m. tyrimų įmonė ,,Synopticom Ad Research’’ Lietuvoje atliko tyrimą, kaip lietuviškų maisto produktų pakuotė atkreipia vartotojų dėmesį. Tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojams patraukliausios maisto produktų pakuotės yra tos, kurios atrodo natūralios, primena kaimo, senas lietuviškas tradicijas. Lietuvos gyventojams kokybiška pakuotė atrodo ta, kuri savo išvaizda išsiskiria
26
iš kitų produktų, yra ryški, lengvai pastebima, spalvinga, atrodanti moderniai. Bet tuo pat metu, produkto pakuotės vertę kuria ir ženklai, kurie parodo, jog produktas yra naminis. Labiausiai atskleidžiantys nurodytas savybes produktai yra ,,Rokiškio pieno“ produktų linija ,,Tikras“. Įių produktų pakuotės ryškios, traukiančios dėmesį, modernios, o pakuotės tekstiniai elementai pažymi, jog produktai yra pagaminti pagal senas kaimo tradicijas, kas vartotojams yra labai svarbu [54].
27
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo metodika ir kontingentas
Siekiant atsakyti į iškeltą darbo tikslą ir uždavinius, buvo panaudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa ir atlikto tyrimo statistinė duomenų analizė.
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa (1 priedas). Ją sudarė:
Demografinis blokas (duomenys apie tiriamuosius) – lytis, amžius, šeiminė padėtis, socialinis statusas;
klausimų blokas, skirtas atskleisti respondentų žinias apie maisto produktų ženklinimą, klausimų blokas, skirtas išsiaiškinti ar respondentai atkreipia dėmesį į maisto produktų
etiketes ir kokią įtaką daro prekės pirkimui;
klausimų blokas, skirtas atskleisti ekologiškų maisto produktų pirkimą;
klausimų blokas, skirtas sužinoti apie maisto produktų reklamos įtaką respondentų pasirinkimui.
2.2. Tyrimo organizavimas
Tyrimo anketa buvo sudaryta darbo autorės, o tyrimo dalyviai anketas pildė anonimiškai. Tyrimo atlikimo laikas – 2015 – 2016 m. Anketos buvo dalijamos atsitiktinai pasirinktuose sporto klubuose, grožio salonuose, biuruose. Respondentų buvo prašoma užpildyti anketą, kuri bus
naudojama magistrinio darbo tikslais.
Anketinės apklausos metodas pasirinktas todėl, kad geriausiai atskleidžia tyrimo tikslą ir leidžia geriausiai įvertinti prekinio ženklo pasirinkimą, be to, galima atskleisti įvairias žmonių nuomones apie maisto produktų etikečių svarbą, ekologiškų maisto produktų pirkimą ir apie reklamos įtaką vartotojų pasirinkimui. Šiuo apklausos būdu per trumpą laiką galima apklausti didelį respondentų skaičių, o rezultatų apdorojimui panaudoti informacines sistemas. Analizuojamos buvo tik pilnai užpildytos anketos. Nepilnai užpildytos, klaidingai užpildytos anketos į tyrimo duomenų analizę įtraukiamos nebuvo. Nepilnai užpildytų anketų buvo 17.
2.3. Tyrimo imtis ir kontingentas. Statistinė analizė
Tyrimo metu buvo išdalyta 600 anketų. Iš viso buvo surinkta 583 pilnai užpildytų anketų. Atsako dažnis – 97, 2 proc.
28
Tyrimo dalyviai - sporto klubų, grožio salonųlankytojai, biurų daruotojai. Tyrime dalyvavo tik savarankiški asmenys. Anonimiškumas buvo užtikrinamas, kadangi jokių asmeninių duomenų anketoje nurodyti nebuvo prašoma.
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą IBM SPSS 22, o duomenų grafiniam pateikimui naudojama ,,Microsoft Excel“ programa. Duomenų analizei buvo taikytos statistinės procedūros: statistinis reikšmingumas (p) statistinių skirtumų nustatymui. Rodiklių skirtumai buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
2.4. Respondentų demografiniai rodikliai
Kiekybinio tyrimo metu buvo apklausta 583 asmenų. Iš apklaustųjų, dauguma buvo moterys 64,2 proc., o vyrų buvo apklausta 35,8 proc. Pagal amžiaus grupes daugiausiai apklaustųjų (406) buvo 21-40 m. ir sudarė 69,6 proc. Atsižvelgiant į išsilavinimą, daugiausiai respondentų (343) turėjo aukštąjį išsilavinimą ir tai sudarė 58,8 proc. Pagal socialinį statusą daugiausia respondentų buvo darbuotojai ir tai sudarė 49,7 proc., o pagal šeimyninę padėtį daugiausia - šeimos su vaikais (29,0 proc.). Visa informacija pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė. Respondentų demografinės-socialinės charakteristikos
Charakteristika Dažnis Santykinis procentas
Lytis Vyras 209 35,8 Moteris 374 64,2 Iš viso: 583 100,0 Amžius iki 20 m 4 0,7 21-40 m. 406 69,6 41-60 m. 127 21,8 61 m. ir daugiau 46 7,9 Iš viso 583 100,0
Išsilavinimas Nebaigtas aukštesnysis/ aukštasis 87 14,9 Aukštesnysis 153 26,3 Aukštasis 343 58,8 Iš viso: 583 100,0 Socialinis statusas Studentas 89 15,3 Darbuotojas 290 49,7 Tarnautojas 169 29,0 Verslininkas 4 0,7 Ūkininkas 24 4,1 Bedarbis 7 1,2 Iš viso: 583 100,0 Šeimyninė padėtis Nevedęs/ netekėjusi 159 27,3
29
1 lentelės tęsinys
Charakteristika Dažnis Santykinis procentas
Šeima be vaikų 92 15,8
Šeima su vaikais 169 29,0
Šeima, kurioje vaikai suaugę
148 25,4
Išsiskyręs/ išsiskyrusi 12 2,1
Našlys/ našlė 0,4 0,4
Iš viso: 583 100,0
Apklausos vykdymo metu, pateiktoje anketoje buvo 20 klausimų. Galimi atsakymo variantai buvo pateikti po klausimu. Respondentas, išsirinkęs vieną priimtiniausią atsakymo variantą, jį apibraukė. Klausimai anketoje buvo uždari. Anketa buvo anoniminė, taip buvo išsaugotas respondentų anonimiškumas ir konfidencialumas.
30
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Respondentų žinių įvertinimas apie maisto produktų ženklinimą
Pateiktoje anketoje, respondentų buvo klausiama: ,,Kaip vertinate savo žinias apie maisto produktų ženklinimą“. Bendras respondentų atsakymų rezultatų pasiskirstymas pateikiamas 3 paveiksle. Analizuojant gautus duomenis matyti, kad dauguma respondentų mažai žino apie maisto produktų ženklinimą (31 proc.). 2 proc. mažiau repondentų (29 proc.), atsakė, kad nieko nežino apie maisto produktų ženklinimą. 25 proc. respondentų pasirinko atsakymą ,,žinau vidutiniškai“, o mažiausiai respondentų atsakė, kad apie maisto produktų ženklinimą žino daug (18 proc.) Analizuojant duomenis nustatyta, kad žinių įvertinimas apie maisto produktų ženklinimą yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Statistinis reikšmingumas tikrintas pagal respondentų lytį.
3 pav. Žinių įvertinimas apie maisto produktų ženklinimą
Pateikti rezultatai galimai parodo, jog vartotojams trūsta informacijos apie maisto produktų ženklinimą. Kadangi didžioji dauguma apklaustųjų, į anketoje pateiktą klausimą ,,Kaip vertinate savo žinias apie maisto produktų ženklinimą“ atsakė, kad nežino nieko, arba žino labai mažai. Toks atsakymų pasirinkimas parodo, kad vartotojai nežino kodėl informacija apie maisto produktą, esanti ženklinimo etiketėje yra svarbi. Tokios informacijos stoka, gali lemti mažiau maistinių savybių turintį maisto produkto pasirinkimą, ar nesveiko maisto pasirinkimą.
15%
25%
31% 29%
