Vulpes vulpes ) skulls, shoulder blades, forearm bones, femurs and tibias The morphometry of red foxes ( Rudųjų lapių ( Vulpes vulpes ) kaukolių, petikaulių, dilbio kaulų, šlaunikaulių ir blauzdikaulių morfometrija

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

RAMINTA KAČINAUSKAITĖ

Rudųjų lapių (Vulpes vulpes) kaukolių, petikaulių,

dilbio kaulų, šlaunikaulių ir blauzdikaulių morfometrija

The morphometry of red foxes (Vulpes vulpes) skulls,

shoulder blades, forearm bones, femurs and tibias

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Snieguolė Malakauskienė

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rudųjų lapių (Vulpes vulpes) kaukolių, petikaulių, dilbio kaulų, šlaunikaulių ir blauzdikaulių morfometrija“:

1. yra atliktas mano paties (pačios);

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Raminta Kačinauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.

Snieguolė Malakauskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas Prof. Dr. Alius Pockevičius

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Rudųjų lapių biologija ... 10

1.2. Lapių griaučių anatomija ... 11

1.2.1. Lapių kaukolės ypatybės ... 12

1.2.2. Lapių kaukolės kaulai (ossa cranii)... 12

1.2.3. Lapių priekinės kojos griaučiai (ossa membri thoracici) ... 13

1.2.4. Lapių užpakalinės kojos griaučiai (ossa membri pelvini) ... 14

1.3. Lapių amžiaus nustatymas ... 14

1.3.1. Antrinio cemento sluoksnių prieaugis ... 15

1.3.2. Kaukolės siūlių suaugimas ... 16

1.4. Lyties įtaka kraniometriniams rodikliams ... 16

1.5. Amžiaus įtaka kraniometriniams rodikliams ... 17

1.6. Lyties įtaka kojų kaulų osteometriniams rodikliams ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19

2.1. Amžiaus nustatymas pagal kaukolės siūles ... 19

2.2. Kraniometrija ir osteometrija ... 19

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

3.1. Kraniometrinė analizė ... 25

3.2. Apatinio žandikaulio osteometrinė analizė ... 29

3.3. Priekinės kojos kaulų osteometrinė analizė ... 31

3.4. Užpakalinės kojos kaulų osteometrinė analizė ... 35

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

4

RUDUJŲ LAPIŲ (VULPES VULPES) KAUKOLIŲ, PETIKAULIŲ, DILBIO KAULŲ, ŠLAUNIKAULIŲ IR BLAUZDIKAULIŲ MORFOMETRIJA

Raminta Kačinauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti lyties ir amžiaus įtaką rudųjų lapių (Vulpes vulpes) kaukolių, priekinės ir užpakalinės kojų ilgųjų kaulų morfometriniams parametrams.

Lapių kaulai rinkti įvairiuose Lietuvos rajonuose, iš viso tyrimui panaudoti 36 lapių griaučiai. Morfometrinė analizė atlikta suskirsčius tiriamuosius į 4 grupes – iki 2 m. amžiaus patelės, patinai ir virš 2 m. amžiaus patelės, patinai. Kraniometrija ir osteometrija atlikta naudojantis elektroniniu slankmačiu, 0,01 mm tikslumu, remiantis Alpak H., Mutus R., Onar V. (2004 m.), A. von den Driesch (1976 m.) ir Munkhzul T., Reading R. P. ir kt. (2018 m.) moksliniuose straipsniuose aprašyta metodika.

Išanalizavus kaukolės ir apatinio žandikaulio matmenis, nustatyta, kad virš 2 m. amžiaus tiriamųjų grupėje lytinis dimorfizmas ryškesnis nei iki 2 m. amžiaus tiriamųjų grupėje (daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų). Amžiaus įtaka nustatyta tik pagal 1 (iš 33) kaukolės rodiklį (p≤0,05) abiejose amžiaus grupėse ir pagal 2 (iš 9) apatinio žandikaulio rodiklius (p≤0,05) patelėms. Visi patinų priekinių ir užpakalinių kojų kaulų matmenys didesni nei patelių, virš 2 m. amžiaus – didesni nei iki 2 m. amžiaus tiriamųjų. Petikaulio lytinį dimorfizmą statistiškai patikimai (p≤0,05) išreiškia beveik visi rodikliai (94,4 proc.), stipinkaulio atitinkamai – 50 proc., alkūnkaulio – 40 proc. rodiklių. Užpakalinių galūnių lytinis dimorfizmas ne toks ryškus, statistiškai reikšmingų šlaunikaulio rodiklių nustatyta 41,67 proc., blauzdikaulio – 37,5 proc. Reikšminga amžiaus įtaka (p≤0,05) nustatyta tik pagal 2 patinų ir patelių petikaulio rodiklius (iš 8), 2 patinų stipinkaulio rodiklius (iš 4), 2 patelių ir patinų šlaunikaulio rodiklius (iš 6) ir 1 patino blauzdikaulio rodiklį (iš 4).

5

THE MORPHOMETRY OF RED FOXES (VULPES VULPES) SKULLS,

SHOULDER BLADES, FOREARM BONES, FEMURS, AND TIBIAS

Raminta Kačinauskaitė

Master‘s Final Thesis

SUMMARY

The aim of this final thesis is to evaluate the influence of sex and age on the morphometric parameters of the skulls and of the long bones of the anterior and posterior limbs of the red foxes (Vulpes vulpes).

Fox bones were collected in various regions of Lithuania, a total of 36 fox skeletons were used for the study. Morphometric analysis was performed by dividing the subjects into four groups: females and males up to two years of age and females and males over two years of age. Craniometry and osteometry were performed using an electronic caliper with an accuracy of 0.01 mm based on the methodology described in the scientific articles of Alpak, Mutus, and Onar (2004), von den Driesch (1976), and Munkhzul, Reading et al. (2018).

Analysis of the dimensions of the skull and lower jaw revealed that sexual dimorphism was more pronounced in the over two-years-old age group than in the up to two-years-old age group (more differences, which are statistically significant). The influence of age was determined according to only one (out of 33) cranial indicator (p ≤ 0.05) in both age groups and according to two (out of nine) lower jaw indicators (p ≤ 0.05) for the females. All bones of the anterior and posterior limbs of males are larger than those of females.Also, the anterior and posterior limbs bone dimensions of subjects over two years of age were larger than those of subjects up to two years of age. The sexual dimorphism of the humerus is statistically (p ≤ 0.05) expressed by almost all indicators (94.4 %). The sexual dimorphism of the radius is statistically expressed by 50% of the indicators, while the sexual dimorphism of the elbow by 40 % of all indicators. Sexual dimorphism of the posterior limbs is less pronounced – among the indicators of the femur were determined 41.67 %, which were statistically significant and among the indicators of tibia - 37.5%. Significant influence of age (p ≤ 0.05) was found only according to two humerus indicators of the male and female (out of eight), two radius indicators of the male (out of four), two femur indicators of the female and male (out of 6) and one tibia indicator of the male (out of four).

6

SANTRUMPOS

Ak-Fm – kaukolės ertmės ilgis; atstumas nuo pakauškaulio kaudalinio taško iki skruostines ataugas jungiančio vidurinio taško;

N-P – kaukolės snukio dalies ilgis; atstumas nuo nosikaulio kaudalinio taško iki įterptinio žandikaulio labiausiai nutolusio vidurio taško;

Fm-P – atstumas nuo skruostines ataugas jungiančio vidurio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto;

N-Rh – didžiausias nosikaulio ilgis;

Or-P – atstumas tarp akiduobių kranialinį kraštą jungiančios linijos vidurinio taško ir įterptinio žandikaulio rostralinio krašto;

Zy-Zy – didžiausias atstumas tarp skruostinių lankų; NB – didžiausias kaukolės ertmės plotis;

LBS – mažiausias kaukolės plotis;

Ect-Ect – didžiausias atstumas tarp kaktikaulio skruostinių ataugų; Ent-Ent – mažiausias atstumas tarp akiduobių;

CbL – atstumas nuo įterptinio žandikaulio rostralinio krašto iki pakauškaulio krumplių kaudalinio krašto;

B-P – atstumas nuo pakauškaulio didžiosios angos ventralinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto;

B-S – atstumas nuo didžiosios pakauškaulio angos ventralinio taško iki pamatinio ir priekinio pleištakaulio siūlės vidurinio taško;

S-P – atstumas nuo pamatinio ir priekinio pleištakaulio siūlės vidurinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto;

St-P – atstumas nuo gomurikaulio labiausiai nutolusio kaudalinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto;

St-Po – gomurio gulsčiosios plokštelės ilgis; atstumas nuo gomurikaulio labiausiai nutolusio kaudalinio krašto iki gomurikaulio rostralinio krašto;

LCR – kaplių ir krūminių dantų eilės ilgis; LMr – krūminių dantų eilės ilgis;

LPr – kaplių eilės ilgis;

BCa – atstumas tarp iltinių dantų alveolių; PB – mažiausias gomurio plotis;

7

DAB – didžiausias būgninės pūslės diametras; Sh – kaukolės aukštis;

Sh* – kaukolės aukštis be sagitalinės skiauterės; IHO – didžiausias akiduobės vidinis diametras; Ot-Ot – atstumas tarp speninių ataugų;

Ak-B – atstumas nuo pakauškaulio kaudalinio taško iki didžiosios angos ventralinio taško; B-Op – pakauškaulio didžiosios angos aukštis;

BPp – atstumas tarp priekrumplinių ataugų; BOc – atstumas tarp pakaušinių krumplių; BFm – pakauškaulio didžiosios angos plotis;

Cp-I – atstumas nuo kandžių alveolinio krašto vidurio iki krumplinės ataugos; Ap-I – atstumas nuo kandžių alveolinio krašto vidurio iki kampinės ataugos; Cp-Ca – atstumas nuo ilties alveolės kaudalinio krašto iki krumplinės ataugos;

M3-Ca – atstumas nuo trečiojo krūminio danties alveolės kaudalinio krašto iki ilties alveolės kaudalinio krašto;

M3-P1 – atstumas nuo trečiojo krūminio danties alveolės kaudalinio krašto iki pirmojo kaplio alveolės rostralinio krašto;

P1-P4 – kaplių eilės ilgis;

LCA – pirmojo krūminio danties alveolės ilgis; HVR – apatinio žandikaulio šakos aukštis;

HP2-P3 – žandikaulio aukštis tarp antrojo ir trečiojo kaplio; GL – maksimalus ilgis;

GLC – maksimalus ilgis matuojant nuo galvos iki distalinio galo;

MD – diafizės diametras ties vidurio tašku (petikaulyje diametras ties 35 proc. nuo distalinio galo);

SD – mažiausias diafizės plotis;

BD – didžiausias distalinio galo (epifizės) plotis; PW, BP – proksimalinio galo plotis;

BT – didžiausias petikaulio skridinio plotis;

DP – petikaulio proksimalinio galo plotis matuojant kraniokaudaliai; SDO – mažiausias alkūnės ,,gylis“;

DPA – alkūnės ,,gylis“ ties alkūnine atauga;

BPC – vainikinės ataugos plotis; atstumas nuo išorinės vainikinės ataugos iki vidinės vainikinės ataugos;

8

ĮVADAS

Laukinių gyvūnų sąveiką su jų natūralia buveine galima išnagrinėti remiantis morfologiniais tyrimais (1). Žinduolių griaučiai ir dantys – vieninteliai liekantys nesuirę produktai po gyvūno mirties, kurie turi didelę reikšmę osteologams, medžiotojams, teismo antropologams. Griaučių liekanos gali padėti nustatyti lytį, amžių, rūšį, kartais mirties priežastį (2). Amžiaus nustatymas iš gyvūnų liekanų svarbus laukinei gyvūnijai išsaugoti bei populiacijoms reguliuoti. Amžius turi didelės įtakos ekologijai, populiacijų struktūrai, jos augimo greičiui, reprodukcijos efektyvumui (3). Plačiausiai naudojamas metodas amžiui nustatyti – dantų struktūros analizė. Kitas populiarus būdas nustatyti žinduolių amžių – tai kaukolių siūlių, kaulų epifizių osifikacijos lygis. Žinojimas apie žuvusių ar sumedžiotų gyvūnų lyties pasiskirstymą padeda planuojant medžioklę ar gyvūnų selekciją (2).

Kaukolės forma yra vienas iš svarbiausių rodiklių, nustatančių rūšių evoliucinius modelius (1). Ji laikoma mažai kintančia, prisitaikančia struktūra, kuri parodo mėsėdžių geografinio pasiskirstymo skirtumus, lyčių variacijas, taip pat naudojama kaip visavertis informacijos šaltinis atskiriant mėsėdžių rūšis, kurios apima didžiulę Šiaurės pusrutulio sausumos dalį. Lapių griaučiai naudingi atliekant biologinius, geografinius, filogenetinius tyrinėjimus, suteikia žinių apie šių gyvūnų prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų. Plėšrūnų apatinio žandikaulio forma varijuoja tarp rūšių ir populiacijų dėl prisitaikymo gaudyti ir draskyti skirtingą grobį. Kraniometrinių rodiklių pokyčiai populiacijoje atsiranda ne tik dėl aplinkos poveikio, bet ir dėl genetinių faktorių (4, 5).

Rudoji lapė (Vulpes vulpes) – tai šuninių šeimos rūšis, kurios paplitimo arealas sudaro 70 milijonų kvadratinių kilometrų ir apima penkis žemynus, mažiausiai 83 valstybes (6). Dėl tokio didelio paplitimo ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų buveinių, taip pat dėl sąveikos su žmonėmis ir nykstančiomis gyvūnų rūšimis lapė yra puikus tyrimo šaltinis (4).

Temos aktualumas: plėšriųjų žinduolių amžiaus nustatymas nėra labai dažnas tyrimo objektas, tačiau itin svarbus populiacijos kitimo tendencijoms vertinti. Rudoji lapė (Vulpes vulpes) sudaro apie 60–70 proc. visų kiekvienais metais sumedžiojamų plėšrūnų Lietuvoje.

Darbo tikslas: įvertinti lyties ir amžiaus įtaką rudųjų lapių (Vulpes vulpes) kaukolių, priekinės ir užpakalinės kojų ilgųjų kaulų morfometriniams parametrams.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti lapių amžių pagal kaukolės siūlių suaugimo laipsnį.

9

3. Išmatuoti patelių ir patinų petikaulius, dilbio kaulus, šlaunikaulius ir blauzdikaulius bei įvertinti lyties įtaką gautiems matmenims.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Rudųjų lapių biologija

Rudoji lapė (Vulpes vulpes) pagal mokslinę klasifikaciją priklauso plėšriųjų žinduolių būriui (Carnivora), šuninių šeimai (Canidae). Tai labiausiai paplitusi mėsėdžių rūšis pasaulyje, kurios geografinis pasiskirstymas užima net 70 milijonų kvadratinių kilometrų plotą, apimantį Šiaurės Amerikos, Azijos, Europos, Australijos, Šiaurės Afrikos subtropinio bei vidutinio klimato zonas (1 pav.) (7, 8). Tai vienas iš geriausiai prisitaikančių žinduolių, galinčių išgyventi įvairiose buveinėse – tiek arktinėse zonose, tiek nederlingose dykumose, tiek ir tankiai apgyvendintuose miestuose (9). Lapės renkasi ne tik miškus, bet vis labiau prisitaiko gyventi atviruose dirbamuose laukuose, netoli žmonių gyvenviečių. Dėl šių ekologinių modifikacijų lapės nebijo žmonių, į savo mitybą gali įtraukti ir naminius paukščius. Savo nuolatinei buveinei jos dažniausiai renkasi mišrų kraštovaizdį šalia krūmokšnių ir miško pakraščių (10, 11).

1 pav. Rudųjų lapių apytikslis paplitimas pasaulyje (12)

Rudoji lapė – vidutinio dydžio šuninių šeimos žinduolis, kurios kūno matmenys skirtinguose regionuose nežymiai skiriasi. Suaugusių rudusios lapės patinų svoris vidutiniškai siekia 4,3–7,6 kg, o patelių – 3,6–6,5 kg. Vidutinis patinų kūno ilgis, įskaitant uodegą, – 96–115 cm, patelių šis rodiklis siekia 91–110 cm. Patinai įprastai yra sunkesni bei didesnių kūno matmenų nei patelės. Lytinis dimorfizmas svyruoja tarp 4,4 proc. ir 7,7 proc. (13). Rudųjų lapių kūno dydis skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios zonos – pagal Bergmano taisyklę, gyvūnų kūno dydis keičiasi priklausomai nuo platumos ir ilgumos. Didžiausi gyvūnai nustatomi Europoje, o Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Viduriniuosiuose Rytuose – mažesni (12). Kailio spalva iš dorsalinės kūno pusės raudona su neaiškiais tamsiais raštais, krūtinė balta, pilvas baltas arba juodas. Povilnis viršutinėje kūno dalyje pilkas. Retais atvejais pasitaiko lapių, kurioms būdingas melanizmas (14).

11

Plėšrūnų mityboje svarbiausios šios maisto rūšys: smulkūs graužikai ir augalinis maistas (miško vaisiai). Kartu jie sudaro 69–93 proc. maisto biomasės lapių organizme. Žiemą mityba paįvairinama paukščiais, kanopinių gyvūnų lavonais, bestuburiais (15). Lietuvoje atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad Dzūkijos nacionaliniame parke gyvenančių lapių racione šiltuoju metų sezonu vyrauja graužikai (pilkieji, rudieji pelėnai) ir kiškiai. Racionas papildomas kanopinių gyvūnų dvėsenomis, paukščiais, augaliniu maistu (obuoliai, slyvos, kriaušės, paprastasis šaltekšnis). Šaltuoju metų sezonu pagrindinis mitybos šaltinis – graužikų ir stambesnių gyvūnų dvėsenos (galvijų, šernų), taip pat svarbią mitybinę vertę turi kiškiai ir augalinės medžiagos (paprastasis kadagys) (16). Urbanizuotose vietovėse didelę dalį lapių raciono sudaro antropogeninės maisto atliekos (17).

Rudosios lapės – monogamiški gyvūnai. Patelės monoestrinės, poruojasi sausį–vasarį, vieną kartą per metus, ruja trunka maždaug 2–3 dienas. Jauniklius atveda tarp kovo 15 dienos ir pirmos balandžio savaitės, po 52–53 dienas trukusio gestacinio laikotarpio. Europoje nustatytas vidutinis atvestų jauniklių skaičius siekia 3,3–6,9. Laktacija trunka apie 8 savaites. Lapių ovuliacija yra spontaninė, įvykstanti pirmąją rujos dieną po liuteinizuojančio hormono piko. Ovuliacijų skaičius siekia 1–10 (vidutiniškai 7) (18, 19). Lapiukų kailis pirmą kartą pasikeičia 35–40 dienų amžiaus. Suaugusios lapės kailį keičia du kartus per metus – pavasarį ir rudenį (20).

Dėl didelio paplitimo pasaulyje, prisitaikymo ir judrumo lapė gali būti laikoma pagrindiniu pasiutligės platintoju. Sanitarinę epidemiologinę reikšmę sustiprina ir tai, kad lapės turi galimybę kontaktuoti su naminiais gyvūnais (14). Dažniausiai vyraujantys išoriniai lapių parazitai – utėlės, amarai, erkės (Ixodes sp., įvairios Rhipicephalus genties rūšys). Nustatytas 43,8 proc. lapių užsikrėtimas viena ar keliomis šių parazitų rūšimis. Lapių organizme vyraujantys vidiniai parazitai – Toxocara canis, Toxascaris leonina, Alaria alata, Taenia pisiformes ir t. t. Užsikrėtimas šiomis helmintozėmis sudaro apie 75,4 proc., iš jų: 26 proc.– nematodų, 28 proc. – trematodų, 21,4 proc. – cestodų sukeliamos ligos (20).

1.2. Lapių griaučių anatomija

Lapių stuburas sudarytas iš 7 kaklo (vertebrae cervicales), 13 krūtinės (vertebrae thoracicae), 7 juosmens (vertebrae lumbales), 3 kryžmens (vertebrae sacrales) ir 20–23 uodegos slankstelių (vertebrae caudales). Krūtinės griaučius sudaro 13 porų šonkaulių, iš kurių 8 poros – tikrieji šonkauliai (costae verae). Šonkaulio kūnas (corpus costae) siauras, stipriai išlenktas, šonkaulio kaklelis (collum costae) ilgas. Krūtinkaulį (sternum) sudaro keturkampės prizmės pavidalo segmentai, sujungti tarpusavyje plačiomis sinchondrozėmis. Krūtinkaulio kranialinėje dalyje esanti rankena (manubrium sterni) ir kaudalinėje dalyje kardinė atauga (procesus xiphoideus) didesnio ilgio nei krūtinkaulio kūno segmentai. Jie dorsoventraliai plokšti, suapvalintais kraštais (21, 22).

12

1.2.1. Lapių kaukolės ypatybės

Rudųjų lapių (Vulpes vulpes) kaukolė liauna, pailgos formos, neaukšta. Snukio dalis siaura ir ilga. Kaktinė dalis silpnai iškilusi virš nosies srities. Vidutinis patinų kaukolės ilgis, matuojant iš ventralinės pusės (kondilobazalinis ilgis), svyruoja nuo 125 mm iki 166 mm, patelių – nuo 115 mm iki 152 mm. Didžiausias atstumas tarp smilkinkaulio skruostinių ataugų (zigomatinis plotis) patinų siekia 64–87 mm, patelių – 64–80 mm. Smegenų ertmės dalis beveik lygi kaukolės snukio dalies ilgiui (14). Plėšriųjų žinduolių būriui (Carnivora) priklausančių lapių kaukolės atpažįstamos pagal galingų kramtomųjų raumenų prisitvirtinimą, iškilius, ilgus iltinius dantis bei mėsėdžiams būdingus gerai išsivysčiusius plėšiamuosius dantis (dens sectorius). Iltiniai dantys naudojami sugriebti grobiui ir jam įmobilizuoti. Giliau esantys krūminiai dantys skirti suspausti ir sutraiškyti maistui. Tam reikalingi lateraliniai žandikaulių judesiai, kuriuos atlikti padeda stiprūs smilkinkauliniai apatinio žandikaulio sąnariai ir prie išorinės sagitalinės skiauterės (crista sagittalis externa), skruostinio lanko (arcus zygomaticus), apatinio žandikaulio duobės (fossa mandibularis) prisitvirtinę raumenys. Akiduobės neuždaros, išsidėsčiusios labiau priekyje, kaip ir būdinga plėšriesiems žinduoliams. Kaukolės ertmė didelė ir apvalios formos. Skruostinis lankas platus ir masyvus (23)

1.2.2. Lapių kaukolės kaulai (ossa cranii)

Pakauškaulyje (os occipitale) esančios jungo ataugos (processus jugularis) trumpos ir tiesios. Ryškios išorinė sagitalinė (crista sagittalis externa) bei sprando skiauterė (crista nuchae). Pakauškaulio žvynas (squama occipitalis) masyvus, turi apvalias virškrumplines duobes (fossa

condylaris dorsalis). Pleištakaulis (os sphenoidale) – neporinis kaulas, esantis kaukolės pamato

srityje. Turkiškojo balno nugarėlė (dorsum sellae) ryški, smilkininiai sparnai (ala temporalis) stambūs. Akiduobinis plyšys (fissura orbitalis) ir apskritoji anga (foramen rotundum) atsiveria į sparninę gomurio duobę (fossa pterygopalatina), šalia smilkininio sparno pamato yra užpakalinė sparninė anga (foramen alare caudale). Smilkinkaulis (os temporale) susideda iš tarpusavyje suaugusių žvyninės (pars squamosa), būgninės (pars tympanica), uolinės dalių (pars petrosa). Išorinė klausomoji landa (meatus acusticus externus) labai trumpa, būgninė pūslė (bulla tympanica) pailgai apvali. Viršugalvio kaulas (os parietale) porinis, sagitalinės skiauterės (crista sagittalis) padalytas į dvi puses. Kaktikaulyje (os frontale) nėra antakiduobinės angos (foramen

supraorbitale), skruostinė atauga (procesus zygomaticus) neryški, trumpa, trikampės formos.

Viršutinis žandikaulis (maxilla) – porinis kaulas, jo sinusas (sinus maxillaris) silpnai išsivystęs, žandikaulio gumburas (tuber maxillae) nedidelis. Gomurinėje ataugoje esanti didžioji gomurio anga (foramen palatinum majus) ribojasi su gomurikauliu. Įterptinis žandikaulis (os incisivum) – porinis kaulas, kuris riboja įėjimą į nosies ertmę. Nosinė atauga (processus nasalis) siaura, bet ilga. Nosikaulio (os nasale) kaudalinis kraštas yra giliai už priekinio akiduobės krašto, priekinis

13

nosikaulio kraštas praplatėjęs, sudarytas iš įlanka atskirtų dviejų ataugų. Gomurikaulis (os

palatinum) – porinis kaulas, kuris yra tarp pleištakaulio ir viršutinio žandikaulio; horizontali, plati

plokštelė. Ašarikaulis (os lacrimale) – plokščias porinis kaulas, turintis vieną akiduobinį paviršių (facies orbitalis). Plati ašarinė anga (foramen lacrimale). Skruostikaulis (os zygomaticum) turi smilkinkaulinę (processus temporalis), ašarinę (processus lacrimalis), viršutinio žandikaulio (processus maxillaris) ir kaktinę (processus frontalis) ataugas. Skruostikauliai išgaubti lanku į lateralinę pusę (21, 22). Apatinio žandikaulio (mandibula) kampinė atauga (processus angularis) gerai išsivysčiusi, išsikišusi kaudaliai už žandikaulio ribų, stora, suapvalinta. Ventralinis kraštas šiek tiek išgaubtas, bedantis kraštas (margo interalveolaris) nedidelis, vidutinio ilgio. Apatinis žandikaulis ištęstas, ilgas, kranialiai siaurėjantis, turi dvi poras smakrinių angų (foramina mentalia). Poliežuvinis aparatas (apparatus hyoideus) sudarytas iš sudėtingą struktūrą turinčio tolimojo narelio (epihyoideum), kuris susijungęs su viduriniuoju nareliu (stylohyoideum), bei artimojo narelio (tympanohyoideum), kuris susijungęs su yline atauga (processus styloideus) (21, 23).

1.2.3. Lapių priekinės kojos griaučiai (ossa membri thoracici)

Lapių priekinės kojos kaulus sudaro mentė (scapula) ir laisvoji galūnė – petikaulis (humerus), stipinkaulis (radius) ir alkūnkaulis (ulna), plaštakos griaučiai (skeleton manus). Mentė pailga, siaura, kontūrai sudaro stačiakampio formą su suapvalintais kampais ir briaunomis. Visų šuninių šeimos atstovų (canidae) mentės ketera (spina scapulae) įstrižinė ir dalija mentę į dvi beveik lygias dalis. Mentės keteros atauga (acromion) siaura, išlenkta, išraiškinga, siekia sąnarinę duobę (cavitas

glenoidalis). Priekinis mentės kampas apvalainas, užpakalinis kampas – didžiojo apvaliojo raumens

(musculus teres major) prisitvirtinimo vieta. Šuninių šeimos atstovams būdingas ilgas, nežymiai išlenktas, plonas petikaulis. Didysis gumburėlis (tuberculum majus) suapvalintas ir vidutinio aukščio. Žemiau didžiojo gumburėlio esanti grublėta iškili sritis – deltinė šiurkštuma (tuberositas

deltoidea). Rudųjų lapių petikaulio kūno distalinei daliai, priešingai nei kitiems šuninių šeimos

atstovams, būdingas nežymus išlinkimas, kreivumas. Distalinėje petikaulio dalyje yra antskridininė anga (foramen supratrochleare), kuri sujungia kranialinėje pusėje esančią stipininę duobę su kaudaliai randama alkūnine duobe. Šuninių šeimos atstovų dilbio kaulai kauliniu audiniu nesusijungę, stipinkaulio galvutės srityje yra sąnarinė įlanka alkūnkauliui. Stipinkaulio kūnas tiesus, distaliai link epifizės praplatėja. Alkūnkaulio skridininė įlanka (incisura trochlearis) suformuoja beveik pilną puslankį. Vainikinė atauga (processus coronoideus) formuoja skiriamąjį tašką su stipinine įlanka (incisura radialis). Ylinė atauga (processus styloideus) distaliai siaurėja iki smaigalio. Riešo kaulus (ossa carpi) sudaro proksimalinėje eilėje esantys trys riešakauliai: alkūninis riešakaulis (os carpi ulnare), priedinis riešakaulis (os carpi accessorium) ir suaugę į vieną kaulą stipininis (os carpi radiale) bei vidurinis riešakauliai (os carpi intermedium). Distalinę riešo eilę sudaro keturi riešakauliai – pirmasis, antrasis, trečiasis, ketvirtasis (os carpale I-IV). Plaštaka

14

sudaryta iš penkių plaštakos kaulų (ossa metacarpalia I–V), iš kurių trečias ir ketvirtas yra ilgiausi, pats trumpiausias – pirmasis. Piršto kaulai susideda iš trijų pirštakaulių (21–23).

1.2.4. Lapių užpakalinės kojos griaučiai (ossa membri pelvini)

Lapių užpakalinės kojos kaulus sudaro dubens lankas (cingulum membri pelvini), šlaunikaulis (os femoris), blauzdos kaulai (skeleton cruris), slėsnos griaučiai (skeleton pedis). Klubakaulio sparnas (ala ossis ilii) šaukšto pavidalo, klubo gumburas (tuber coxae) ir kryžmeninis gumburas (tuber sacrale) nedideli, mažoji ir didžioji sėdimosios įlankos (incisura ischiadica) plokštelės pavidalo (21). Šlaunikaulio galva (caput) gali būti arba tokio pat dydžio kaip didysis gūbrys (trochanter major), arba nežymiai aukštesnė už jį. Šlaunikaulio kaklas ilgas, suspaustas ir plonesnis už šlaunikaulio kūną, taip susiformuoja rutulio formos šlaunikaulio galva. Didysis gūbrys vidutinio dydžio, suapvalėjęs. Gūbrinė duobė (fossa trochanterica) gili, išsidėsčiusi palei didžiojo gūbrio kreivę. Galvos duobelė (fovea capitis) – maža žiedinė įduba. Išorinis ir vidinis krumpliai (condylus) išsidėstę lygiagrečiai didžiajam ir mažajam gūbriui (23). Šuninių šeimos atstovų blauzdikaulis su šeivikauliu nėra susijungę tarpusavyje. Blauzdikaulis – ilgas ir liaunas, turi lengvai vingiuotų S formos išlinkimų. Blauzdikaulio šiurkštuma (tuberositas tibia) yra vidutinio dydžio, grublėta, šiurkšti. Skiauterė (crista tibiae) neturi tokių aštrių kampų kaip kitose plėšriųjų žinduolių būriui priklausančiose šeimose. Proksimaliniame sąnariniame paviršiuje yra tiesiamasis griovelis (sulcus

extensorius). Ant išorinio krumplio (condylus lateralis) randamas sąnarinis paviršius šeivikaulio

galvutei įsistatyti. Šeivikaulis ilgas, labai plonas ir siauras. Proksimalinis galas išlenktas ir plonas, distalinis galas smailėja ir tampa plokščio kvadrato formos – tai suteikia netolygią išvaizdą (21, 23). Kulno kaulams (ossa tarsi) priskiriamo šokikaulio proksimaliniame gale yra skridinys (trochlea

tali), kuris šokikaulį jungia su blauzdikauliu. Kulno distalinę eilę sudaro keturi kulno kaulai (os tarsale I–IV) ir centrinis kulno kaulas (os tarsi centrale). Pėdą sudaro penki kaulai (ossa metatarsalia I–V), iš jų pirmasis yra labai trumpas (kartais jo gali ir neturėti), likusieji – ilgi. Pėdos

kaulai – ilgi ir plokšti, prigludę vienas prie kito (21).

1.3. Lapių amžiaus nustatymas

Lapių amžius gali būti nustatomas pagal kaukolės struktūrų (sagitalinės keteros, skruostinių ataugų) išsivystymo laipsnį vizualiai, nosikaulio obliteracijos lygį, įterptinio žandikaulio vidurio siūlės buvimą, dantų skaičių, jų nusidėvėjimą. Iš tikslesnių instrumentinių metodų naudojamas sausųjų akių lęšiukų svorio matavimas, amžiaus tyrimas pagal danties pulpos okliuziją, tačiau pats dažniausias ir literatūroje daugiausiai nagrinėjamas – cemento sluoksnių skaičiavimas dekalcinuoto iltinio danties apikalinės dalies dažytame preparate (6, 24).

15

1.3.1. Antrinio cemento sluoksnių prieaugis

Cementas – sezoniškai atsidedantis kalcifikuotas audinys, supantis dentiną dantų šaknyje. Cemento linijų skaičiavimas gali būti atliekamas su visais dantų tipais, bet rekomenduojama naudoti iltis. Dėl jų ilgio cemento susikaupimą galima aptikti ilgesniame ruože, taip pat iltyse cemento linijos išsidėsčiusios ne taip glaudžiai ir nelinkusios susilieti (25). Šio metodo patikimumas siekia 90 proc. Pagrindinis trūkumas yra tai, kad preparatams paruošti reikia daug laiko. Preparatai tiriami optiniu mikroskopu 80 kartų padidinus. Danties šaknies pjūvyje matomos metinės rievės, kurios būna dviejų rūšių. Nublankusios, sunkiai pastebimos zonos, kurios formuojasi vasarą, mainosi su tamsiomis, aiškiai permatomomis sritimis, besiformuojančiomis žiemą. Ši sluoksnių pora reiškia vienus metus. Skersiniai pjūviai yra techniškai lengviau atliekami, tačiau išilginiai pjūviai duoda geresnių rezultatų, nes danties šaknies išorėje cemento sluoksniai dėstosi netolygiai, dėl to gali kilti netikslumų, skaičiuojant prieaugio zonas. Tamsios linijos ryškiausiai matomos danties šaknies šonuose, netoli viršūnės (24). Šio metodo supaprastintas variantas pagrįstas išilginiu danties šaknies šlifavimu. Tam naudojamas švitrinis popierius, kuriuo danties šaknis šlifuojama iki danties centro, po to paviršius glotninamas mažiau šiurkščiu, plonesniu popieriumi. Taip paruoštas, nedažytas preparatas mikroskopuojamas naudojant 25 kartų padidinimą stereoskopiniu mikroskopu. Vyresnių nei vienų metų gyvūnų amžius įvertinamas skaičiuojant juodas linijas (2 pav.). Vienų ar mažiau kaip vienų metų individų cemento linijų preparate nebus, nes pirmoji cemento linija formuojasi tarp rugpjūčio ir spalio mėnesių – antraisiais gyvenimo metais, dėl to tokių gyvūnų amžius teoriškai siekia tarpsnį nuo 6 mėnesių iki 1,5 metų (13, 26).

2 pav. Penkerių metų amžiaus rudosios lapės (Vulpes vulpes) iltinio danties antrinio cemento sluoksnių prieaugis (26)

16

1.3.2. Kaukolės siūlių suaugimas

Šis amžiaus nustatymo metodas paremtas vizualiniu šių kaukolės siūlių vertinimu: tarp pakauškaulio pamatinės dalies ir pamatinio pleištakaulio (BO-BS), tarp priekinio ir pamatinio pleištakaulių (PS-BS), siūlės tarp viršutinio ir įterptinio žandikaulių (M-PM). Siūlių suaugimas vertinamas trimis laipsniais: siūlė atvira (suaugimo procesas neprasidėjęs), siūlė beveik uždara (įvairiose suaugimo proceso stadijose), siūlė uždara (visiškai išnykusi). Siūlių okliuzijos progresas glaudžiai susijęs su kaukolės osifikacijos etapais ir tai priklauso nuo amžiaus. Pirmiausia išnyksta BO-BS, po to PS-BS, vėliausiai M-PM siūlė (1 lentelė) (24).

1 lentelė. Rudųjų lapių (Vulpes vulpes) kaukolės siūlių suaugimo laipsniai (24)

Siūlė ryški Siūlė okliuzijos procese

(neryški) Siūlė išnykusi

BO-BS

Iki 5–6 gyvenimo mėnesių (rugsėjo–

spalio mėnesiais).

Nuo 6–7 gyvenimo mėnesių (spalio–lapkričio mėnesiais) iki

1 metų (kovo–balandžio mėnesiais).

1 metų amžiaus (balandžio mėnesį). Išskirtiniais atvejais 7,5 mėnesio amžiaus (lapkričio mėnesio pabaigoje). PS-BS Iki 7–8 gyvenimo mėnesių (lapkričio– gruodžio mėnesiais).

Prasideda nuo 9 iki 12 gyvenimo mėnesių 80 proc. individų. Baigiasi 21–24 mėnesių amžiaus

(sausio–balandžio mėnesiais).

3 metų amžiaus (gegužės– rugpjūčio mėnesiais).

M-PM Iki 21 mėnesio amžiaus.

Nuo 21 mėnesio iki 3 metų pabaigos. Retais atvejais užsitęsia iki 6-7 metų amžiaus.

4 metų, kartais 6–7 metų amžiaus.

1.4. Lyties įtaka kraniometriniams rodikliams

Lytinis dimorfizmas tarp rudųjų lapių (Vulpes vulpes) pastebimas pagal jų kūno proporcijas, svorį, dantų anomalijų dažnį, kailio ilgį bei kaukolės matmenis (27). Šiaurės Rytų Airijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad patinų kaukolės labiau pailgos nei patelių, tačiau turi santykinai nedidelį atstumą tarp akiduobių – patelių šis rodiklis didesnis. Didžiausiu lytiniu dimorfizmu pasižymėjo šie europinėje Rusijos dalyje tirtų (2018 m.) lapių rodikliai: kaukolės ilgis, iltinio danties plotis ir didžiausias atstumas tarp skruostinių lankų. Nustatyta neigiama Japonijos usūrinių šunų koreliacija tarp kramtomųjų raumenų galios ir mažiausio atstumo tarp akiduobių. Šis rodiklis bei didelis atstumas tarp skruostinių lankų suteikia patinams geresnį žandikaulio aparato išsivystymą, kuris padeda išgauti didesnę žandikaulio suspaudimo jėgą ir galimybę sumedžioti didesnį grobį (6).

17

Pagal Čirovič (28) 2017 metais atliktą tyrimą, visi patinų kaukolių rodikliai didesni už patelių vidutiniškai 5 proc., išskyrus mažiausią kaukolės plotį – patelių jis didesnis. Taip pat pastebėtas lytinis dimorfizmas tarp skirtingų geografinių zonų – Velse patinų kraniometriniai duomenys už patelių didesni 5–7 proc., Arabijoje – 6 proc., Izraelyje – 3 proc. (28). Lyties nulemti kraniometriniai lapių skirtumai pastebimi jau nuo 6,5–12 mėnesių amžiaus. Didžiausi lytiniai skirtumai nustatyti matuojant visą kaukolės ilgį, apatinio žandikaulio ir nosikaulio ilgį. Ne tokie ryškūs pokyčiai pastebėti ištyrus kaukolės aukštį ir atstumą tarp priekrumplinių ataugų – patinų šie matmenys nežymiai didesni. Analizuojant antrametes (12,5–24 mėnesių amžiaus) lapes, matyti, kad visi patinų rodikliai viršija patelių, įskaitant ir mažiausią kaukolės plotį, kuris patinų didesnis 0,3 proc. Tačiau mažiausias kaukolės plotis – vienintelis parametras, kuris nebuvo statistiškai reikšmingas šioje amžiaus kategorijoje. Didžiausi skirtumai virš 2 metų amžiaus tiriamųjų grupėje nustatyti matuojant bendrą kaukolės ilgį, snukio dalies ilgį, nosikaulio ir apatinio žandikaulio ilgį, mažiausią atstumą tarp akiduobių, apatinių ir viršutinių dantų eilės ilgį, matuojant nuo iltinio danties. Gauti priešingi duomenys dantų eilės ilgį matuojant nuo pirmojo prieškrūminio danties – abiejų lyčių jie yra labai panašūs. Vyresnių nei 2 metų lapių visi patinų kraniometriniai parametrai (išskyrus mažiausią kaukolės plotį) statistiškai reikšmingai didesni. Aukštesnė ir ilgesnė patinų sagitalinė ketera bei siauresnis mažiausias kaukolės plotis padidina raumenų prisitvirtinimo zoną, dėl to patinų žandikaulis raumeningesnis ir tvirtesnis (27).

1.5. Amžiaus įtaka kraniometriniams rodikliams

Jakutijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad suaugusių lapių patinų didžiausias atstumas tarp skruostinių lankų didesnis nei 6–9 mėnesių patinų. Suaugę, daugiau kaip 1 metų, patinai taip pat turi didesnį ,,kondilobazalinį“ ilgį (p<0,02), atstumą nuo snukio rostralinio krašto iki pakauškaulio didžiosios angos (p<0,02), plotį tarp akiduobių (p<0,01), kaukolės ertmės ilgį (p<0,05) negu jauni patinai (6–9 mėn. amžiaus). Jaunos patelės, palyginus su suaugusiomis, turi mažesnį kaukolės ilgį (p<0,02), mažesnį atstumą nuo snukio rostralinio krašto iki pakauškaulio didžiosios angos (p<0,01), mažesnį atstumą tarp skruostinių lankų ir plotį tarp akiduobių (p<0,01). Nuo amžiaus priklausomi kūno matmenų skirtumai akivaizdūs tik tarp patinų. Suaugusių patinų svoris ir vidutinis kūno ilgis didesnis už vienų metų lapių patinų, o šie patelių skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Jaunų patinų (6 mėn. – 1 m.) kraniometriniai rodikliai didesni negu jaunų patelių (6 mėn. – 1 m.), kaip ir tarp suaugusiųjų (p<0,01), išskyrus atstumą tarp speninių ataugų. Jaunų patinų vidutinis kūno svoris didesnis už jaunų patelių (p<0,05), tačiau kūno ilgio skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Suaugusiųjų lytinis dimorfizmas tiek kūno ilgio, tiek svorio atžvilgiu yra statistiškai reikšmingas (p<0,01) (29). Patelių mažiausias kaukolės plotis rodo neigiamą statistinį skirtumą su amžiumi, tai

18

reiškia, kad vyresnės patelės turi siauresnį mažiausią kaukolės plotį. Tai siejama su ontogenezės ir funkcinės kaukolės morfologijos padariniais (4).

J. Englund (30) (2005 m.) teigia, kad daugumos kaukolės ir apatinio žandikaulio matmenų vidutinės reikšmės didesnės vyresnių lapių, lyginant su jaunomis. Ši tendencija pastebima tiek tarp patelių, tiek tarp patinų. Amžiaus kategorijų skirtumą akivaizdžiausiai perteikia didžiausias atstumas tarp skruostinių lankų bei atstumas tarp iltinio danties ir pirmojo prieškrūminio danties apatiniame žandikaulyje. Tokie apatinio žandikaulio rodikliai, kaip prieškrūminių ir krūminių dantų eilės ilgiai, tarp amžiaus grupių reikšmingo skirtumo neturi (30).

1.6. Lyties įtaka kojų kaulų osteometriniams rodikliams

E. Jurgelėno (31) 2010 m. atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjami rudųjų lapių ir usūrinių šunų osteometriniai duomenys, atskleidė, kad rudųjų lapių patelių kojų ilgųjų kaulų ilgiai ir epifizių pločiai mažesni nei patinų. Tokią pačią išvadą padarė ir Felska-Błaszczyk L., Baranowski P. ir kt. (32) 2013 m. atliktame tyrime, nagrinėjančiame laukinių ir fermose laikomų lapių osteometrinius duomenis. H. Monchot ir D. Gendron (33) 2010 m. taip pat pateikė panašius rezultatus: patinų priekinių ir užpakalinių kojų ilgųjų kaulų maksimalūs ilgiai, proksimalinių ir distalinių epifizių pločiai yra statistiškai patikimai (p≤0,05) didesni nei patelių, išskyrus blauzdikaulio proksimalinės epifizės plotį, kuris patinų didesnis, tačiau statistiškai nereikšmingas (p>0,05).

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Medžiaga tyrimui buvo surinkta 2019 metų spalio mėn. – 2020 metų gegužės mėn. Per šį laikotarpį iš medžiotojų, kailiadirbių ir LSMU VA VPK Patologijos centro surinkta 20 rudųjų lapių patelių ir 16 patinų gaišenų. Tyrimui reikalingos griaučių dalys (kaukolės, petikauliai, dilbio kaulai, šlaunikauliai ir blauzdikauliai) išvirti vandenyje, audinių likučiai pašalinti skalpeliu bei pincetu. Tyrimas atliktas pagal schemą (3 pav.).

3 pav. Tyrimo schema

2.1. Amžiaus nustatymas pagal kaukolės siūles

Apytikslis amžius buvo nustatytas vizualiai, remiantis Roulichová J. ir Anděra M. (24)

moksliniame straipsnyje (2007 m.) aprašytu metodu. Amžiaus grupė nustatyta pagal tris kaukolės siūles:

1. siūlė tarp pamatinio pleištakaulio ir pamatinio pakauškaulio (BO-BS); 2. siūlė tarp priekinio ir pamatinio pleištakaulio (PS-BS);

3. siūlė tarp viršutinio ir įterptinio žandikaulio (M-PM).

2.2. Kraniometrija ir osteometrija

Kaukolės ir kojų kaulai matuoti ,,Würth“ elektroniniu slankmačiu 0,01 mm tikslumu. Kraniometrija atlikta remiantis Munkhzul T., Reading R. P. ir kt. (5) (2018 m.) moksliniame

20

straipsnyje aprašyta metodika. Išmatuoti 33 kaukolės rodikliai: 1 – kaukolės snukio dalies ilgis; 2 – didžiausias nosikaulio ilgis; 3 – atstumas tarp akiduobių kranialinį kraštą jungiančios linijos vidurinio taško ir įterptinio žandikaulio rostralinio krašto; 4 – didžiausias atstumas tarp skruostinių lankų; 5 – didžiausias kaukolės ertmės plotis; 6 – mažiausias kaukolės plotis; 7 – didžiausias atstumas tarp kaktikaulio skruostinių ataugų; 8 – mažiausias atstumas tarp akiduobių (4 pav.); 9 – atstumas nuo įterptinio žandikaulio rostralinio krašto iki pakauškaulio krumplių kaudalinio krašto; 10 – atstumas nuo pakauškaulio didžiosios angos ventralinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto; 11 – atstumas nuo didžiosios pakauškaulio angos ventralinio taško iki pamatinio ir priekinio pleištakaulio siūlės vidurinio taško; 12 – atstumas nuo pamatinio ir priekinio pleištakaulio siūlės vidurinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto; 13 – atstumas nuo gomurikaulio labiausiai nutolusio kaudalinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto; 14 – gomurio gulsčiosios plokštelėsilgis; 15 – kaplių ir krūminių dantų eilės ilgis; 16 – krūminių dantų eilės ilgis; 17 – kaplių eilės ilgis; 18 – atstumas tarp iltinių dantų alveolių; 19 – mažiausias gomurio plotis; 20 – didžiausias gomurio plotis; 21 – didžiausias būgninės pūslės diametras (5 pav.); 22 – kaukolės aukštis; 23 – kaukolės aukštis be sagitalinės skiauterės; 24 – didžiausias akiduobės vidinis diametras; 25 – kaukolės ilgis; 26 – kaukolės ertmės ilgis; atstumas nuo pakauškaulio kaudalinio taško iki skruostines ataugas jungiančio vidurinio taško; 27 – atstumas nuo skruostines ataugas jungiančio vidurio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto (6 pav.); 28 – atstumas tarp speninių ataugų; 29 – atstumas nuo pakauškaulio kaudalinio taško iki didžiosios angos ventralinio taško; 30 – pakauškaulio didžiosios angos aukštis; 31 – atstumas tarp priekrumplinių ataugų; 32 – atstumas tarp pakaušinių krumplių; 33 – pakauškaulio didžiosios angos plotis (7 pav.).

21 5 pav. Lapės kraniometriniai rodikliai. Ventralinis kaukolės vaizdas (5)

6 pav. Lapės kraniometriniai rodikliai. Lateralinis kaukolės vaizdas (5)

7 pav. Lapės kraniometriniai rodikliai. Kaudalinis kaukolės vaizdas (5)

Išmatuoti 9 apatinio žandikaulio rodikliai: 1 – atstumas nuo kandžių alveolinio krašto vidurio iki krumplinės ataugos; 2 – atstumas nuo kandžių alveolinio krašto vidurio iki kampinės ataugos; 3 – atstumas nuo ilties alveolės kaudalinio krašto iki krumplinės ataugos; 4 – atstumas nuo trečiojo krūminio danties alveolės kaudalinio krašto iki ilties alveolės kaudalinio krašto; 5 – atstumas nuo

22

trečiojo krūminio danties alveolės kaudalinio krašto iki pirmojo kaplio alveolės rostralinio krašto; 6 – kaplių eilės ilgis; 7 – pirmojo krūminio danties alveolės ilgis; 8 – apatinio žandikaulio šakos aukštis; 9 – žandikaulio aukštis tarp antrojo ir trečiojo kaplio (8 pav.).

8 pav. Lapės apatinio žandikaulio matmenys. Lateralinis vaizdas (5)

Priekinės ir užpakalinės kojos ilgieji kaulai matuoti pagal Alpak H., Mutus R., Onar V. (34) (2004 m.) ir A. von den Driesch (35) (1976 m.) aprašytą metodiką. Išmatuoti tiek kairės, tiek dešinės pusės galūnių kaulai, tolimesnei analizei naudojamas jų vidurkis.

Petikaulio morfometrijai pasirinkti šie rodikliai: 1 – maksimalus ilgis; 2 – maksimalus ilgis matuojant nuo galvos iki distalinio galo; 3 – mažiausias diafizės plotis; 4 – didžiausias distalinio galo (epifizės) plotis; 5 – proksimalinio galo plotis; 6 – diafizės diametras ties 35 proc. nuo distalinio galo (9 pav.); 7 – petikaulio proksimalinio galo plotis matuojant kraniokaudaliai; 8 – didžiausias petikaulio skridinio plotis (10 pav.). Stipinkaulio morfometrijai pasirinkti šie rodikliai: 9 – maksimalus ilgis; 10 – proksimalinio galo plotis; 11 – didžiausias distalinio galo (epifizės) plotis; 12 – diafizės diametras ties vidurio tašku (9 pav.). Alkūnkaulio matavimo rodikliai: 13 – maksimalus ilgis; 14 – diafizės diametras ties vidurio tašku (9 pav.); 15 – mažiausias alkūnės ,,gylis“; 16 – alkūnės ,,gylis“ ties alkūnine atauga; 17 – vainikinės ataugos plotis – atstumas nuo išorinės vainikinės ataugos iki vidinės vainikinės ataugos (10 pav.). Šlaunikaulio matavimo rodikliai: 18 – maksimalus ilgis; 19 – maksimalus ilgis matuojant nuo galvos iki distalinio galo; 20 – proksimalinio galo plotis; 21 – diafizės diametras ties vidurio tašku; 22 – didžiausias distalinio galo (epifizės) plotis (9 pav.); 23 – šlaunikaulio galvos ,,gylis“ (10 pav.). Blauzdikaulio matavimo rodikliai: 24 – maksimalus ilgis; 25 – proksimalinio galo plotis; 26 – didžiausias distalinio galo (epifizės) plotis; 27 – diafizės diametras ties vidurio tašku (9 pav.).

23 9 pav. Ilgųjų kaulų matmenys. Petikaulio (A), stipinkaulio (B), alkūnkaulio (C) vaizdas iš kaudalinės padėties; šlaunikaulio (D), blauzdikaulio (E) – iš kranialinės padėties (34)

10 pav. Ilgųjų kaulų matmenys. Petikaulis (A), alkūnkaulis (B), šlaunikaulis (C) (35)

2.3. Statistinė duomenų analizė

Statistinis duomenų apdorojimas atliktas naudojantis kompiuterine programa ,,Microsoft Office Professional Plus 2010“. Apskaičiuotos minimalios, maksimalios reikšmės, aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, duomenų patikimumas.

24

3. TYRIMO REZULTATAI

Atlikus vizualinį amžiaus nustatymą, remiantis Roulichová J. ir Anděra M. moksliniame straipsnyje (2007 m.) aprašyta metodika, visos lapės pagal amžių suskirstytos į dvi grupes – nuo 0,5 metų iki 2 metų (11 pav.) ir vyresnės nei 2 metų amžiaus (12 pav.) (2 lentelė).

11 pav. Iki 2 m. amžiaus lapės ventralinis kaukolės vaizdas. Rodyklėmis pažymėtos atviros

(nesuaugusios) BO-BS ir PS-BS siūlės. Autorės nuotrauka, 2020 m.

12 pav. Virš 2 m. amžiaus lapės išnykusios BO-BS ir PS-BS siūlės (kairėje); M-PM siūlė okliuzijos

25

2 lentelė. Tiriamųjų skaičius pagal lytį ir amžių

Amžiaus grupė Lytis Tiriamųjų skaičius

< 2 metų ♀ patelė 9

♂ patinas 8

> 2 metų ♀ patelė 11

♂ patinas 8

3.1. Kraniometrinė analizė

Atlikus iki 2 m. amžiaus lapių kraniometrinių duomenų statistinę analizę, nustatyta, kad visi patinų rodikliai didesni, išskyrus mažiausią kaukolės plotį (LBS), kuris patelių buvo 0,52 mm didesnis už patinų, tačiau statistiškai nereikšmingas (P>0,05) (13 pav.).

13 pav. Iki 2 metų amžiaus patelių ir patinų kaukolės matmenų rodiklių palyginimas

Išmatavus 33 kaukolės rodiklius (iki 2 m. amžiaus tiriamųjų grupėje), nustatyta, kad 11 rodiklių skirtumai statistiškai reikšmingi (p≤0,05), tai – kaukolės ilgis (A-P), kuris patinų vidutiniškai siekia 153,00±5,40 mm, patelių – 146,23±6,19 mm; kaukolės ertmės ilgis (Ak-Fm), kuris patelių 3,35 mm mažesnis nei patinų; atstumas nuo skruostines ataugas jungiančio vidurio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto (Fm-P), kurio vidurkis tarp patinų – 90,11±4,04 mm, o patelių – 86,04±3,95 mm; didžiausias atstumas tarp skruostinių lankų (Zy-Zy), kuris patinų 3,63 mm didesnis negu patelių; didžiausias kaukolės ertmės plotis (NB), patinų vidutiniškai siekiantis 49,65±0,58 mm, patelių – 48,33±1,09 mm (p≤0,01); gomurio gulsčiosios plokštelės ilgis (St-Po), patinų siekiantis 24,51±0,70 mm, o patelių – 1,94 mm mažesnis; didžiausias gomurio plotis

0 20 40 60 80 100 120 140 160 A -P A k-Fm _N-P Fm -P N -R h O r-P Z y-Zy _NB L B S E ct -E ct E nt -E nt C bL _B-P _B-S _S-P St -P St -Po L C R L Mr _LPr _Bca PB G PB DAB Sh Sh˟ ˟ IHO O t-O t A k-B B -O p B Pp B O c B Fm K au k olės r od ik li ų vid u rk ių re ik šm ės, m m Kaukolės rodikliai

26

(GPB), kuris patinų yra 43,65±1,13 mm, patelių – 42,09±1,50 mm; kaukolės aukštis (Sh), kuris patinų 2,07 mm didesnis nei patelių (p≤0,01). Matuojant kaukolės aukštį be sagitalinės skiauterės (Sh*), nustatytas panašus skirtumas – patinų rodiklis 1,66 mm didesnis nei patelių; atstumas tarp speninių ataugų (Ot-Ot) patinų vidutiniškai siekia 49,26±1,59 mm, patelių – 47,59±1,57 mm; atstumas tarp priekrumplinių ataugų (BPp) patinų – 37,84±1,13 mm, patelių – 36,36±1,61 mm. Likęs 21 kaukolės rodiklis šioje amžiaus grupėje patinų nustatytas didesnis nei patelių, tačiau šie rodikliai statistiškai nereikšmingi (p>0,05), tai – kaukolės snukio dalies ilgis (N-P) (♂ – 73,24±3,60 mm, ♀ – 70,37±3,09 mm), didžiausias nosikaulio ilgis (N-Rh) (♂ – 58,97±3,16 mm, ♀ – 56,76±2,69 mm), atstumas tarp akiduobių kranialinį kraštą jungiančios linijos vidurinio taško ir įterptinio žandikaulio rostralinio krašto (Or-P) (♂ – 65,13±3,38 mm, ♀ – 62,20±3,63 mm), didžiausias atstumas tarp kaktikaulio skruostinių ataugų (Ect-Ect) (♂ – 38,06±3,72 mm, ♀ – 36,05±2,38 mm), mažiausias atstumas tarp akiduobių (Ent-Ent) (♂ – 30,54±2,27mm, ♀ – 29,16±1,92mm), atstumas nuo įterptinio žandikaulio rostralinio krašto iki pakauškaulio krumplių kaudalinio krašto (CbL) (♂ – 145,48±5,13 mm, ♀ – 140,88±5,09 mm), atstumas nuo pakauškaulio didžiosios angos ventralinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto (B-P) (♂ – 139,39±5,23 mm, ♀ – 134,43±5,04 mm), atstumas nuo didžiosios pakauškaulio angos ventralinio taško iki pamatinio ir priekinio pleištakaulio siūlės vidurinio taško (B-S) (♂ – 39,38±1,35 mm, ♀ – 37,84±1,73 mm), atstumas nuo pamatinio ir priekinio pleištakaulio siūlės vidurinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto (S-P) (♂ – 101,00±4,15 mm, ♀ – 97,64±3,72 mm), atstumas nuo gomurikaulio labiausiai nutolusio kaudalinio taško iki įterptinio žandikaulio rostralinio krašto (St-P) (♂ – 77,57±2,76 mm, ♀ – 74,97±4,29 mm), kaplių ir krūminių dantų eilės ilgis (LCR) (♂ – 55,72±2,14 mm, ♀ – 53,52±2,75 mm), krūminių dantų eilės ilgis (LMr) (♂ – 14,70±1,03 mm, ♀ – 14,08±0,95 mm), kaplių eilės ilgis (LPr) (♂ – 42,99±1,74 mm, ♀ – 41,19±2,08 mm), atstumas tarp iltinių dantų alveolių (Bca) (♂ – 24,59±1,03 mm, ♀ – 23,84±1,09 mm), mažiausias gomurio plotis (PB) (♂ – 21,70±1,33 mm, ♀ – 21,05±0,89 mm), didžiausias būgninės pūslės diametras (DAB) (♂ – 22,95±1,01 mm, ♀ – 21,93±1,26 mm), didžiausias akiduobės vidinis diametras (IHO) (♂ – 25,94±0,73 mm, ♀ – 25,09±1,09 mm), atstumas nuo pakauškaulio kaudalinio taško iki didžiosios angos ventralinio taško (Ak-B) (♂ – 36,76±1,67 mm, ♀ – 35,41±1,28 mm), pakauškaulio didžiosios angos aukštis (B-Op) (♂ – 15,04±0,61 mm, ♀ – 14,48±0,73 mm), atstumas tarp pakaušinių krumplių (BOc) (♂ – 36,83±0,52 mm, ♀ – 26,05±0,97 mm), pakauškaulio didžiosios angos plotis (BFm) (♂ – 15,29±0,52 mm, ♀ – 14,84±0,74 mm) (1 priedas).

Palyginus vyresnių lapių (virš 2 m. amžiaus) kraniometrinių rodiklių vidurkius, patelių ir patinų rezultatai labai panašūs – visi patinų rodikliai didesni negu patelių (14 pav.). Išnagrinėjus 33 kaukolės matmenis vyresniųjų lapių amžiaus grupėje, net 20 iš jų yra statistiškai patikimi (p≤0,05, p≤0,01 arba p≤0,001).

27 14 pav. Vyresnių nei 2 metų amžiaus lapių kraniometrinių rodiklių vidurkių palyginimas tarp

patelių ir patinų

Tarp vyresnių nei 2 metų amžiaus tiriamųjų A-P patinų 6,00 mm didesnis nei to paties amžiaus patelių (p≤0,05). Patinų Ak-Fm – 69,41±1,86 mm, o patelių – 2,14 mm mažesnis (p≤0,05). Lyginant N-P rodiklį, nustatyta, kad patinų šis rodiklis 3,77 mm didesnis nei patelių (p≤0,05). Vidutinis patinų Fm-P – 90,83±2,99 mm, patelių – 86,86±3,35 mm (p≤0,05). N-Rh rodiklis patinų siekia 61,06±2,53 mm, patelių – 57,69±2,36 mm (p≤0,01). Patinų Or-P yra 4,34 mm didesnis nei patelių (p≤0,01). Vidutinis patinų NB – 49,74±0,94 mm, o patelių nežymiai mažesnis – 48,15±1,49 mm (p≤0,01). Patinų Ent-Ent siekė 30,82±1,45 mm, patelių šis rodiklis – 29,29±1,39 mm (p≤0,05). CbL patinų 5,36 mm didesnis nei patelių (p≤0,05). B-P patinų 5,41 mm didesnis nei patelių (p≤0,05). Vidutinis patinų S-P siekia 102,46±2,96 mm, patelių – 98,01±4,87 mm (p≤0,05). St-P patinų 4,01 mm didesnis nei patelių (p≤0,01). St-Po patinų 2,66 mm didesnis nei patelių (p≤0,01). Patinų Sh 2,02 mm didesnis nei patelių (44,44±1,14 mm) (p≤0,01). Patinų Sh* 1,38 mm didesnis už patelių (43,37±1,22 mm) (p≤0,05). IHO patinų vidutiniškai siekia 26,17±0,80 mm, o patelių – 24,90±0,95 (p≤0,01). Ot-Ot patinų 1,97 mm didesnis nei patelių (p≤0,01). Ak-B patinų vidutiniškai siekia 37,01±1,44 mm, patelių – 34,93±1,23 mm (p≤0,01). B-Op patinų vidutiniškai siekia 15,10±0,53 mm, o patelių – 14,06±0,63 mm (p≤0,001). BPp patinų 1,77 mm didesnis nei patelių (p≤0,01). Vyresnių nei 2 metų amžiaus grupės tiriamųjų visi kiti rodikliai (Zy-Zy, LBS, Ect-Ect, B-S, LCR, LMr, LPr, Bca, PB, GPB, DAB, BOc, BFm) nors patinų ir yra didesni nei patelių, tačiau statistiškai nereikšmingi (p>0,05) (2 priedas).

Statistinė analizė amžiaus įtakai įvertinti atlikta lyginant jaunas (iki 2 m. amžiaus) ir vyresnes (virš 2 m. amžiaus) pateles bei jaunus (iki 2 m. amžiaus) ir vyresnius (virš 2 m. amžiaus) patinus. Atlikus patelių kaukolių rodiklių vidurkių palyginimą, paaiškėjo, kad visi matmenys, išskyrus NB (48,33±1,09; 48,15±1,49 mm), LBS (23,75±1,46; 22,26±1,59 mm), Ect-Ect (36,05±2,38; 35,84±2,24 mm), IHO (25,09±1,09; 24,90±0,95 mm), Ak-B (35,41±1,28; 34,93±1,23 mm), B-Op

0 20 40 60 80 100 120 140 160 A -P A k-Fm _N-P Fm -P N -Rh _O r-P Z y-Zy _NB L B S E ct -E ct E nt -E nt C bL _B-P _B-S _S-P St -P St -Po L C R L Mr _LPr _Bca PB G PB DAB Sh Sh˟ ˟ IH O O t-O t A k-B B -O p B Pp B O c B Fm K au k olės r od ik li ų vid u rk ių re ik šm ės, m m Kaukolės rodikliai

28

(14,48±0,73; 14,06±0,63 mm), vyresnių patelių didesni nei jaunesniųjų. Diagramoje matyti (15 pav.), kad skirtumai tarp šių dviejų amžiaus grupių patelių labai nežymūs, todėl visi gauti rodikliai, išskyrus LBS (p≤0,05), statistiškai nereikšmingi (p>0,05) (3 priedas).

15 pav. Patelių iki 2 m. ir virš 2 m. amžiaus kraniometrinių rodiklių vidurkių palyginimas

Tiriant patinų kaukolės rodiklių ir amžiaus priklausomybę, gauti panašūs rezultatai. Nustatyta, kad vyresnių patinų visi rodikliai yra didesni nei jaunesniųjų, išskyrus šiuos 7, tai – Ect-Ect, LPr, Bca, GPB, DAB, Sh**, BOc, kurie labai minimaliai (iki 0,7 mm) didesni jaunesniųjų (16 pav.). Tik vieno rodiklio rezultatai yra statistiškai reikšmingi, tai – St-Po, kuris iki 2 m. amžiaus patinų vidutiniškai buvo 24,51±0,70 mm, virš 2 m. amžiaus patinų – 25,69±1,21 mm (p≤0,05). Gauti visi likusieji matmenys – statistiškai nepatikimi (p>0,05) (4 priedas).

0 20 40 60 80 100 120 140 160 A -P A k-Fm _N-P Fm -P N -R h O r-P Z y-Zy _NB L B S E ct -E ct E nt -E nt C bL _B-P _B-S _S-P St -P St -Po L C R L Mr _LPr _Bca PB G P B DAB Sh Sh˟ ˟ IH O O t-O t A k-B B -O p B Pp B O c B Fm K au k olės r od ik li ų vid u rk ių re ik šm ės, m m Kaukolės rodikliai

29 16 pav. Patinų iki 2 m. ir virš 2 m. amžiaus kraniometrinių rodiklių vidurkių palyginimas

3.2. Apatinio žandikaulio osteometrinė analizė

Apskaičiavus apatinio žandikaulio matmenų vidurkius ir palyginus juos pagal lytį abiejose amžiaus grupėse, diagramoje matyti, kad visi patinų rodikliai didesni nei patelių (17 pav.), išskyrus LCA tarp vyresniųjų, kuris patelių 0,75 mm didesnis nei patinų, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).

17 pav. Apatinio žandikaulio rodiklių vidurkių palyginimas tiriant pagal lytį

0 20 40 60 80 100 120 140 160 A -P A k-Fm _N-P Fm -P N -R h O r-P Z y-Z y NB _LBS E ct -E ct E nt -E nt C bL _B-P _B-S _S-P S t-P St -Po L C R L Mr _LPr _Bca PB G PB DAB Sh Sh˟ ˟ IHO O t-O t A k-B B -O p B Pp B O c B Fm K au k olės r od ik li ų vid u rk ių r eik šm ės, mm Kaukolės rodikliai

Patinai iki 2 m. amžiaus (n=8) Patinai virš 2 m. amžiaus (n=8)

0 20 40 60 80 100 120 Apatin io žan d ik au li o rod ik li ų vid u rk ių r eik šm ės, m m

Apatinio žandikaulio rodikliai (iki 2 m.) Apatinio žandikaulio rodikliai (virš 2 m.)

Patelės iki 2 m. amžiaus (n=9) Patelės virš 2 m. amžiaus (n=11) Patinai iki 2 m. amžiaus (n=8) Patinai virš 2 m. amžiaus (n=8)

30

Tiriant jaunas (iki 2 m. amžiaus) pateles ir patinus nustatyta, kad statistiškai patikimai skiriasi šie matavimai: atstumas nuo kandžių alveolinio krašto vidurio iki krumplinės ataugos (Cp-I), kuris patinų yra 112,69±4,14 mm, patelių – 108,23±4,40 mm (p≤0,05), atstumas nuo kandžių alveolinio krašto vidurio iki kampinės ataugos (Ap-I), kuris patinų siekia 111,57±3,85 mm, patelių – 106,48±4,01 mm (p≤0,05), atstumas nuo ilties alveolės kaudalinio krašto iki krumplinės ataugos (Cp-Ca), kurio patinų vidutinis ilgis siekia 100,17±3,88 mm, patelių – 95,58±3,99 mm (p≤0,05), žandikaulio aukštis tarp antrojo ir trečiojo kaplio (HP2-P3), kuris patinų –13,03±1,03 mm, patelių – 11,74±0,76 mm (p≤0,01). Likę 5 matmenys (atstumas nuo trečiojo krūminio danties alveolės kaudalinio krašto iki ilties alveolės kaudalinio krašto – M3-Ca, atstumas nuo trečiojo krūminio danties alveolės kaudalinio krašto iki pirmojo kaplio alveolės rostralinio krašto – M3-P1, kaplių eilės ilgis – P1-P4, pirmojo krūminio danties alveolės ilgis – LCA, apatinio žandikaulio šakos aukštis – HVR) nors ir yra didesni patinų, tačiau statistinio reikšmingumo neturėjo (p>0,05) (5 priedas).

Išanalizavus vyresnių (virš 2 m.) patelių ir patinų apatinio žandikaulio matmenų vidurkius, gauti net 7 statistiškai reikšmingi rodiklių skirtumai, tai – Cp-I, kurio patinų vidurkis siekia 114,04±2,66 mm, patelių – 109,82±4,50 mm (p≤0,05), Ap-I, patinų siekiantis 113,01±2,84 mm, patelių – 108,13±4,72 mm (p≤0,01), Cp-Ca, patinų siekiantis 101,93±2,48 mm, patelių – 97,87±3,71 mm (p≤0,01), M3-Ca, kurio patinų vidurkis siekia 67,81±2,00 mm, patelių – 65,23±2,25 mm (p≤0,05), M3-P1, kuris patinų – 62,76±1,78 mm, patelių – 59,84±2,22 mm (p≤0,01), P1-P4, kuris patinų – 35,63±1,37 mm, patelių – 33,45±1,97 mm (p≤0,01), HVR, patinų vidutiniškai siekiantis 39,53±1,36 mm, patelių – 37,34±2,06 mm (p≤0,01). LCA ir HP2-P3 nebuvo statistiškai reikšmingi (6 priedas).

Išanalizavus apatinio žandikaulio rodiklių vidurkius dviejose amžiaus grupėse, tiek tarp patelių, tiek tarp patinų didesnės reikšmės nustatytos vyresnio amžiaus gyvūnų, išskyrus kelias išimtis: jaunesniųjų patelių HVR buvo 0,48 mm didesnis, jaunesnių patinų LCA ir HP2-P3 didesni atitinkamai 0,26 ir 0,13 mm, tačiau šios išimtys buvo statistiškai nepatikimos (p>0,05) (18 pav.). Ištyrus patelių duomenis, paaiškėjo, kad tik du rodikliai buvo statistiškai patikimi, tai – LCA, kuris jaunų patelių buvo 1,16 mm mažesnis nei vyresniųjų (p≤0,05), ir HP2-P3, kuris 0,84 mm didesnis vyresniųjų patelių, lyginant su jaunesnėmis (p≤0,05). Kiti patelių rodikliai (Cp-I, Ap-I, Cp-Ca, M3-Ca, M3-P1, P1-P4) buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05) (7 priedas). Atlikus patinų dviejų amžiaus grupių palyginimą, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingų skirtumų nėra. Nors vyresnių patinų (virš 2 m.) visi matmenys (vyresniųjų Cp-I yra 1,35 mm didesnis, Ap-I – 1,44 mm didesnis, Cp-Ca – 1,76 mm didesnis, M3-Ca – 1,65 mm didesnis, M3-P1 – 1,26 mm didesnis, P1-P4 – 0,37 mm didesnis, HVR – 0,63 mm didesnis) ir buvo didesni nei jaunesniųjų (iki 2 m.), tačiau jie statistiškai nereikšmingi (p>0,05) (8 priedas).

31 18 pav. Dviejų amžiaus grupių apatinio žandikaulio rodiklių vidurkių palyginimas

3.3. Priekinės kojos kaulų osteometrinė analizė

Apskaičiavus tiek jaunesnių (iki 2 m.), tiek vyresnių (virš 2 m.) tiriamųjų petikaulio rodiklių vidurkius ir palyginus juos pagal lytis, nustatyti didesni patinų matmenys (19 pav.).

19 pav. Petikaulių rodiklių vidurkių palyginimas lyties atžvilgiu

Iki 2 m. amžiaus tiriamųjų grupėje gauti šie statistiškai reikšmingi skirtumai: maksimalus ilgis (GL), kuris patinų 6,98 mm ilgesnis nei patelių (p≤0,001); maksimalus ilgis, matuojant nuo galvos iki distalinio galo (GLC), kuris patinų 6,66 mm didesnis nei patelių (p≤0,001); mažiausias diafizės plotis (SD), kuris patinų – 8,46±0,39 mm, patelių – 7,85±0,57 mm (p≤0,05); didžiausias distalinio galo (epifizės) plotis (BD), kuris patinų vidutiniškai – 21,45±0,87 mm, patelių – 20,18±1,40 mm (p≤0,05); proksimalinio galo plotis (PW), kuris patinų 1,31 mm didesnis nei patelių (p≤0,01); petikaulio proksimalinio galo plotis, matuojant kraniokaudaliai (DP), kuris patinų – 27,25±0,92

0 20 40 60 80 100 120 A pati ni o žandi kaul io rodi kl ių vi durk ių rei kšm ės , m m

Patelių apatinio žandikaulio rodikliai Patinų apatinio žandikaulio rodikliai

Patelės iki 2 m. amžiaus (n=9) Patinai iki 2 m. amžiaus (n=8)

Patelės virš 2 m. amžiaus (n=11) Patinai virš 2 m. amžiaus (n=8)

0 20 40 60 80 100 120 140 GL GLC SD BD PW MD DP BT GL GLC SD BD PW MD DP BT P etik au li o r od ik li ų vid u rk ių re ik šm ės, m m

Iki 2 m. tiriamųjų petikaulio rodikliai Virš 2 m. tiriamųjų petikaulio rodikliai

Patelės iki 2 m. (n=9) Patinai iki 2 m. (n=8) Patelės virš 2 m. (n=11) Patinai virš 2 m. (n=8)

32

mm, patelių – 24,98±1,19 mm (p≤0,001); didžiausias petikaulio skridinio plotis (BT), patinų vidutiniškai siekiantis 15,65±0,29 mm, o patelių – 14,78±0,70 mm (p≤0,01). Patinų diafizės diametras ties 35 proc. nuo distalinio galo (MD) – 0,25 mm didesnis nei patelių, tačiau šis rodiklis statistiškai nepatikimas (p>0,05) (9 priedas).

Išanalizavus petikaulio rodiklius vyresnių lapių amžiaus grupėje (virš 2 m.), visi jie patinų didesni ir statistiškai patikimi (p≤0,05). Patinų GL yra 134,83±3,01 mm, patelių –127,76±6,08 mm (p≤0,01), GLC patinų – 131,78±2,77 mm, patelių – 124,76±6,15 mm (p≤0,01), patinų SD siekia 8,60±0,39 mm, patelių – 8,07±0,37 mm (p≤0,01), patinų BD – 22,29±0,62 mm, patelių – 21,23±0,62 mm (p≤0,01), PW patinų – 18,82±0,50 mm, patelių – 18,16±0,55 mm (p≤0,01), MD patinų 8,89±0,52 mm, patelių – 8,35±0,28 mm (p≤0,05), patinų DP siekia 27,75±0,97 mm, patelių – 26,16±1,56 mm (p≤0,01), BT patinų – 16,20±0,74 mm, patelių – 15,44±0,57 mm (p≤0,05) (10 priedas).

Atlikus amžiaus įtakos petikaulio matmenims analizę, nustatyta, kad vyresnių lapių (virš 2 m.) petikaulio rodiklių vidurkiai buvo didesni nei jaunesniųjų (iki 2 m.) (20 pav.), tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai gauti tik šių rodiklių – PW, kuris vyresnių patelių nustatytas 0,72 mm didesnis nei jaunesniųjų (p≤0,05), BT, kuris vyresnių patelių 0,57 mm didesnis nei jaunesniųjų (p≤0,05). Likusieji patelių rodikliai (GL, GLC, SD, BD, MD, DP) buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05) (11 priedas). Tiriant patinus statistiškai reikšmingi skirtumai gauti šių rodiklių – GL, kuris vyresnių patinų siekia 134,83±3,01 mm, jaunesniųjų – 132,09±1,74 mm (p≤0,05), BD, kuris vyresnių (22,29±0,62mm) patinų 0,84 mm didesnis nei jaunesniųjų (21,45±0,87 mm) (p≤0,05). Tokie patinų rodikliai kaip GLC, SD, PW, MD, DP, BT reikšmingumo lygmens atžvilgiu nepatikimi (p>0,05) (12 priedas).

20 pav. Skirtingų amžiaus grupių (iki 2 m. ir virš 2 m.) tiriamųjų petikaulio rodiklių vidurkių palyginimas 0 20 40 60 80 100 120 140 GL GLC SD BD PW MD DP BT GL GLC SD BD PW MD DP BT P etik au li o r od ik li ų vid u rk ių re ik šm ės, m m

Patelių petikaulio rodikliai Patinų petikaulio rodikliai Patelės iki 2 m. (n=9) Patelės virš 2 m. (n=11) Patinai iki 2 m. (n=8) Patinai virš 2 m. (n=8)