1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Erika Olbutien÷
Ūkiuose laikomų sidabrinių lapių (Vulpes vulpes) jauniklių užsikr÷timas
Isospora spp. bei užsikr÷timo gausumo svarba ligos klinikinei eigai ir
priesvoriams
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc.dr. Mindaugas Šarkūnas
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas:
Ūkiuose laikomų sidabrinių lapių (Vulpes vulpes) jauniklių užsikr÷timas Isospora spp. bei užsikr÷timo gausumo svarba ligos klinikinei eigai ir priesvoriams
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Erika Olbutien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Erika Olbutien÷
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
Doc.dr. Mindaugas Šarkūnas
(data) (vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
prof. habil. dr. Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimokomisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
Santrumpos... 4 Summary... 5 Įvadas ... 8 1. Literatūros apžvalga ... 9 1.1. Isospora spp. biologija ...91.1.1. Isospora spp. gyvybinis ciklas...9
1.1 .2. Isospora spp. epizootiniai duomenys ...11
1.1.3. Isospora spp. sukelti pakitimai žarnyne ...12
1.2. Isospora spp. sukelta patogenez÷ ir ekonominiai nuostoliai...13
1.2.1. Užsikr÷timo Isospora spp. gausumo įtaka ligos klinikinei eigai ...13
1.2.2. Isospora spp. įtaka jauniklių priesvoriams ...14
2. Tyrimo metodika ir metodai ... 15
2.1. Tyrimo vieta ...15
2.2. Tiriamieji gyvūnai ...15
2.3. Tyrimo eiga ...15
2.3.1. Lizdų atrinkimas ...15
2.3.2.Atlikti tyrimai ...16
2.4. Statistin÷ duomenų analiz÷...17
3. Tyrimo rezultatai ... 18
3.1. Lapių užsikr÷timas Isospora spp...18
3.2. Klinikin÷s eigos nustatymas pagal išmatų konsistenciją...19
3.3. Užsikr÷tusių Isospora spp. jauniklių priesvoriai...21
4. Aptarimas ... 23
5. Išvados... 25
4
Santrumpos
spp. - gentis
I. canis – Isospora canis
I. ohioensis – Isospora ohioensis I. burrowsi – Isospora burrowsi I. neorivolta – Isospora neorivolta I. vulpina – Isospora vulpina I. buriatica – isospora buriatica I. canivelocis – Isospora canivelocis T. canis – Toxocara canis
E. vulpis – Eimeria vulpis
Tr. Vulpis – Trichocephalus vulpiv T. leonina – Toxascaris leonina NHD – ne hemoragin÷ diar÷ja HD – hemoragin÷ diar÷ja g - gramai
sk. - skaičius pav. - paveikslas
5
Isospora spp. infection and its impact on clinical manifestation and weight gains in
litters of farmed silver foxes (Vulpes vulpes).
Student Erika Olbutien÷/supervisor doc. dr. M. Šarkūnas
Department of Infectious Diseases, Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences, 2013
Summary
Isospora spp. infection in dogs is fairly well-studied. However, there is no sufficient data on Isospora spp. infection in juveniles of farmed foxes. Studies in Finland (Juokslahti et al., 2010) and Russia (Евгеньевич, 2012) shows the prevalence of Isospora spp. infection among fox juveniles in the farms was 50,0% and 60,8% respectively. This indicates that Isospora spp. infection is one of the most important parasites in farmed foxes. TI.E.Buehl et al. (2006) found that regardless of the infection level Isospora spp. weight gains in dog juveniles decreased by 3-4 weeks of age. However, there is no data on the influence of infection level on weight gains in fox juveniles. The aim of our study was therefore to examine the impact of Isospora spp. infection level on the clinical course of the disease as measured by consistency of faeces and its impact on the weight gain of juveniles.
The study was carried out in the fur farm located in Žibertoniai village, Panevezys district in period 30 of May to 13 of July, 2012. Nine silver foxes (Vulpes vulpes) with litters were randomly selected, with total of 45 juveniles. The juveniles were examined from 3 to 9 weeks of age. Coprological examination was performed using a modified McMaster technique (Henriksen and Aagaard, 1976). During the study all collectd faecal samples were allocated into three groups: hard, soft and liquid according to their consistency. Juveniles according to infection level (number of oociast/g of faeces) were allocated into three groups: mild, moderate and high infection level. In order to identify the weight gain, juveniles were weighed at 2, 4 and 6 weeks of age.
6 <0.01). Significant difference in Isospora spp. oocysts counts was recorded between soft (up to 6000 oocysts/g faeces) and hard (up to 300 oocysts/g faeces) faeces (p <0.04) at week 5 of age. The highest difference in number of Isospora spp. oocyst in faeces of different consistency was recorded in mildly infected juveniles, at week 6 of age. In the faecal samples of soft consistency more than 2000 oocists/g faeces were found, while in the samples of solid consistency only 100 oocists/g faeces was found, though the difference was not significant (p=0.52). The highest number of Isospora spp. oocysts (up to 150,000 oocists/g faeces) was found in the faeces of soft consistency of the most heavily infected juveniles on week 7 of age, while the those in the solid faeces did not exceed 10.000 oocysts/g of faeces, and in the liquid it also did not reached 1.000 oocysts/g of faeces. However, the difference was not significant (p=0,42). The significant changes in weight gain were observed during the study (p <0.0001). It is noted, that the weight gains in the moderate infected juveniles were significantly higher than those in lightly infected (p<0.01) and also in the heavily infected (p <0.05) juveniles at week 6 of age. The weight gain in the lightly (667g), moderate (732g) and heavily (709g) infected juveniles was higher at week 4when compared to those at week 6 of the age (547 g, 686 g and 566 g, respectively).
In the faeces of heavily infected juveniles Isospora spp. oocysts were found in the age starting from week 3, but in very low levels (av. 65 oocists/g faeces). The peak of Isospora spp. oocyst excretion was at week 7 of age, (av. 150.000 oocists/g faeces). Later on, the number of oocyst started to decrease to the level of 505 oocists/g of faeces at the week 9 of age. Meanwhile, in the lightly and moderately infected juveniles Isospora spp. oocysts were found starting from week 4 of age (av. 181 and 2173 oocists/g faeces, respectively). Later on it peaked to a levels of 758 and 11.686 oocists/g faeces, respectively at week 5 of age. Later, the number of oocysts decreased and in the lightly infected offspring group at the 9th week oocysts were not found wheras in the moderate infected juveniles the number of oocyst was only 53 (oocists/1g faeces).
During the study faeces of hard and soft consistency dominated. In the lightly infected juveniles liquid faeces were found only at week 9 of age and did not reach 10 oocists/g faeces. In the moderate and heavily infected offspring groups, liquid faeces were found at the age of 7th week, and the average number of oocysts reached 160 and 600 oocists/g faeces, respectively. During the study, even in the heavily infected juveniles, at 5x104-7x105 oocysts/g faeces, the clinical signs of the disease did not occur. The level of Isospora spp. infection did not affected the consistence of faeces significantly.
8
Įvadas
Atlikta daug tyrimų norint nustatyti kokiais žarnyno parazitais yra užsikr÷tę m÷s÷džiai gyvūnai (Bružinskait÷, 2007; Vervaeke et al., 2005; Mizgajskaet al., 2000; Martinez-Carrascoc et al., 2007). Taip pat nemažai tyrimų yra atlikta su šunimis, kurie natūraliomis sąlygomis užsikrečia Isospora spp. ( Boch et al., 1981; Correa et al.,1983; Krikpatrick, Dubey, 1987; Daugschies et al., 2000). Veislynuose ar šunų prieglaudose d÷l didelio gyvūnų skaičaus yra didesn÷ rizika užsikr÷sti žarnyno paraziatais ( Buehl et al., 2006; Mitchell, 2008; Lappin, 2010).
Šunų užsikr÷timas Isospora spp. pirmuoniais siekia nuo 3% iki 38% (Kirkpatrick, Dubey, 1987). Atliekant parazitologinius tyrimus su laukin÷mis rudosiomis lap÷mis (Vulpes vulpes), nustatytas užsikr÷timas Isospora spp. žarnyno parazitais: (Gorski et al., 2006) 4,5%, (Martinez-Carrascoc et al., 2007) 23,6%, (Mizgajskaet al., 2000) 3,3%.
Neatjunkytų jauniklių užsikr÷timas Isospora spp. pirmuoniais nustatytas tik keliuose straipsniuose d÷l sud÷tingo išmatų m÷ginių pa÷mimo pirmomis amžiaus savait÷mis. (Altreuther et al., 2011; Seeliger, 1999).
Tyrime, atliktame Vienoje 1999-2005 metais, Isospora spp. pirmuoniais buvo užsikr÷tę 85% jauniklių, kurių amžius nesiek÷ 4 m÷nesių. Tuo tarpu iš šunų, kurių amžius buvo <1 metų, užsikr÷tę Isospora spp. pirmuoniais buvo tik 1% ( Buehl et al., 2006).
N÷ra pakankamai duomenų ir atliktų tyrimų apie ūkiuose laikomų lapių jauniklių užsikr÷timą Isospora spp. pirmuoniais. Atlikti tyrimai Suomijoje ir Rusijoje parodo Isospora spp. pirmuonių paplitimą tarp ūkiuose laikomų lapių jauniklių: (Евгеньевич, 2012) 60,8%, (Juokslahti et al., 2010) 50,0%. Tai rodo, kad lapių izosporoz÷ yra viena iš svarbiausių ūkiuose laikomų lapių parazitozių.
I.E.Buehl et al. (2006) nustat÷, kad nepriklausomai nuo užsikr÷timo Isospora spp. gausumo, šunų jauniklių priesvoriai sumaž÷jo 3-4 amžiaus savaitę, tačiau n÷ra duomenų apie lapių jauniklių užsikr÷timo gausumo įtaką priesvoriams. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti užsikr÷timo Isospora spp. gausumą bei nustatyti jo įtaką ligos klinikinei eigai vertinant pagal išmatų konsistenciją ir jauniklių priesvorius.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti jauniklių užsikr÷timo gausumą bei jo svyravimus pagal su išmatomis išskiriamų Isospora spp. oocistų skaičių;
9
1. Literatūros apžvalga
1.1. Isospora spp. biologija
1.1.1. Isospora spp. gyvybinis ciklas
Nesporuliuotos oocistos yra išskiriamos su išmatomis. Esant tinkamoms sąlygoms (pakankama dr÷gm÷, optimali temperatūra (27°C), pakankamas deguonies kiekis) branduoliai dalinasi į dvi dalis ir iš protoplazmos formuojasi 2 konusiniai kūneliai. Konusiniai kūneliai apval÷ja ir suformuoja sporoblastą. Tuo metu iš likusios protoplazmos formuojasi oocistos kūnas. Kiekvienas sporoblastas aplink save formuoja sienelę iš skaidrios medžiagos ir tampa sporocista. Iš joje esančios protoplazmos susiformuoja 4 banano formos sporoblastai. Laikas, per kurį įvyksta pasikeitimai, priklauso nuo temperatūros, bet optimaliomis salygomis vyksta 2-4 dienas. Oocista, susidedanti iš išorin÷s sienel÷s, 2 sporocistų, kurių viduje po 4 sporozoitus, yra vadinama sporoliuota oocista (1 paveikslas). Ji yra invazin÷ oocista ( Bowman, 2003; Dubey, 2009).
10 M÷s÷džiai užsikrečia Isospora spp., kai į jų virškinimo traktą patenka sporuliuotų oocistų (2 paveikslas) ( Mitchell et al.,1959; Saitoh, 1990). Sporocistos išlaisvinamos veikiant mechaniškai ar CO2 poveikyje. Sporozoitai, aktyvuojami tripsino ir tulžies, neriasi iš sporocistos. Daugelyje rūšių
kiekvienas sporozoitas prasiskverbia per epitelines ar lamina propria ląsteles, apval÷ja ir tampa trofozoitu. Trofozoitai dalijasi ir iš jų formuojasi pirmos kartos šizontai. Šizontas gamina pirmos kartos merozoitus. Did÷jant merozoitų skaičiui šeimininko ląstel÷ plyšta ir merozoitai išsilaisvinę skverbiasi į kaimynines ląsteles taip tapdami antros kartos šizontais. Šizogonija gali kartotis, šizontų kartos priklauso nuo parazitų rūšies (Bowman, 2003; Dubey, 2009).
2 pav. I. canis gyvybinis ciklas (Lindsay et al., 1997).
Merozoitai, susidarę šizogonijos metu, pereina į kaimynines ląsteles ir vystosi į vyriškus ir moteriškus mikro ir makro gamontus. Moteriškos lyties makrogamontas did÷ja, kaupia maisto atsargas ir sukelia šeiminko ląstel÷je citoplazmos ir branduolio hipertrofiją. Subrendęs makrogamontas vadinamas makrogameta (moteriška lytine ląstele). Mikrogamonte pakartotinai dalijasi branduolys ir jis tampa daugiabranduoliu. Kiekvienas branduolys įeina į mikrogametos (vyriškos lytin÷s ląstel÷s) sandarą. Iš daugelio mikrogametų, suformuotų iš mikrogametocitų, tik
Isospora canis vystymasis
Oocistos pasišalina su išmatomis
11 nedidel÷ dalis apvaisina makrogametą ir suformuoja zigotą. Zigota suformuojama susijungus mikrogametos ir makrogametos branduoliams. Aplink zigotą, jos periferijoje, formuojama sienel÷, sudaryta iš hialininių granulių sąaugų. Tokiu būdu suformuojama oocista. Toliau vystymasis sustoja, kol nesporuliuota oocista n÷ra išskiriama su išmatomis i aplinką ( Bowman, 2003; Dubey, 2009).
Šunų išskiriamomis Isospora spp. oocistomis gali užsikr÷sti ir rezervuarinis šeimininkas (pel÷, žiurk÷ ir žiurk÷nas). Rezervuarinis šeimininkas užsikrečia nurijęs sporuliuotų oocistų, tačiau jame lytinis ir nelytinis dauginimasis negali vykti. Sporozoitai pereina į žarnyno audinius, tačiau nesukelia ligos. Monozoitin÷ cista dažniausiai randama mezenteriniuose limfiniuose mazguose ir gali parazituoti pas galutinį ir rezervuarinį šeimininką. Kepenys ir blužnis taip pat gali būti užkr÷stos. Galutinis šeimininkas užsikrečia, kai praryja rezervuarinį šeimininką su monozoitine cista (Mitchell, 2008).
1.1 .2. Isospora spp. epizootiniai duomenys
Kokcidioz÷s paplitimą skatina perpildymas ir antisanitarin÷s sąlygos. Veislynai, šunų būdos ir prieglaudos yra potencialus užsikr÷timo šaltinis. Vyresni šunys ar kat÷s įgyja imunitetą šiai ligai, bet gali platinti oocistas su išmatomis. D÷l to padid÷ja jauniklių užsikr÷timo skaičius, nes jiems dar n÷ra susiformavęs imunitetas šiai ligai (Taylor et al., 2007).
Iš aplinkoje gyvenančių laukinių lapių 31,8% buvo užsikr÷tusios Isospora spp. pirmuoniais. Gauti tyrimo rezultatai gal÷jo priklausyti nuo kelių veiksnių: tyrimo metu naudotos technikos, metų laiko ar klimato sąlygų tirtose vietov÷se, ar net nuo didelio skaičiaus jaunų lapių, kurios sudar÷ 47,3% visų tirtų lapių (Martinez-Carrascoc et al., 2007).
1.1.2.1. Ūkiuose laikomų lapių užsikr÷timo Isospora spp. epizootiniai duomenys
12 Iš tirtų 1615 skirtingo amžiaus lapių 524 (32,45%) buvo aptiktos 4 izosporų rūšys: I. buriatica, I. vulpina, I. canivelocis, I. triffitti. Labiausiai paplitusi I. vulpina. Jos rasta 45,23% įvairaus amžiaus ir lyties lapių. Antrą vietą pagal paplitimą užima I. buriatica (31,68%). Iš endoparazitozių, labiausiai paplitusios izosporos ir eimerijos, kurios nustatomos net 87,79% užsikr÷tusių lapių. (ГEPACИMЧИK, 2005).
Jauniklių kokcidioz÷ pasireiškia nuo 15 amžiaus dienos. Jaunikliams augant užsikr÷timas did÷ja ir pasiekia piką, kuomet 3 m÷nesių amžiaus jauniklių užsikr÷timas siekia 85,3%. Nuo 4 m÷nesių amžiaus jauniklių užsikr÷timas maž÷ja ir pasiekia minimumą 8 m÷nesių amžiuje (25,7%). 2 m÷nesių amžiaus jauniklių išmatose dažniausiai aptinkama 190 oocistų (1-ame g išmatų). Jaunikliams augant užsikr÷timo Isospora spp. gausumas maž÷ja, v÷liau nustatomas pastovus kiekis (32 oocistos 1g išmatų) (Евгеньевич, 2012).
Lapių užsikr÷timas priklauso ir nuo metų laiko. Didžiausias jauniklių ir suaugusių lapių užsikr÷timo intensyvumas pasteb÷tas vasarą (atitinkamai 75,2% ir 74,3%), tuo tarpu žiemą žymiai mažesnis (atitinkamai 25,7% ir 11,4%) (Евгеньевич, 2012). Užsikr÷timas kelių rūšių parazitais nustatytas 34,87% tirtų lapių, tuo tarpu vienos rūšies parazitais buvo užsikr÷tę 68,13% tirtų lapių (ГEPACИMЧИK, 2005).
Lapių jauniklių užsikr÷timas Isospora spp. siek÷ 36,63-47,52%, o suaugusių lapių užsikr÷timas šiais parazitais buvo kiek mažesnis- 15,00-37,05% (ГEPACИMЧИK, 2005).
Isospora spp. paplitimui ūkyje ir tarp kitų ūkių įtakos gal÷jo tur÷ti juodagalviai kirai (Laurus ridibundus), kurie dažnai maitinasi pašaro likučiais po narvų grotel÷mis ir ant lapių š÷rimo lentų. Jie gali platinti parazitus su savo kojomis (Juokslahti et al., 2010).
1.1.3. Isospora spp. sukelti pakitimai žarnyne
Parazitai pažeidžia distalin÷se plonųjų žarnų dalyse esančias epitelines ląsteles. Gali susidaryti kraujosrūvos ir įvairių apimčių opos (Pelle‘rdy, 1974).
N÷ra įrodymų, jog užsikr÷timas Isospora spp. pirmuoniais sukelia klinikinę ligos eigą, tačiau ją gali pabloginti virusin÷s ligos ar kiti imunitetą slopinantys veiksniai (Taylor et al, 2007).
13 buvo rasta eozinofilų, polimorfonuklearinių leukocitų ir nekrotizuotų epitelinių ląstelių. Retai lytin÷s stadijos I.canis galima aptikti dvylikapiršt÷je žarnoje. Užkr÷tus gyvūnus I.canis buvo nustatyta žymi limfinių mazgų hiperplazija, silpna sinusų histiocitoz÷ ir atsitiktine tvarka išsid÷stę neutrofilų ir eozinofilų židiniai. Žarnyne bakterijos nebuvo rastos. Elektronin÷s mikroskopijos pagalba virusų neaptikta ( Mitchell, 2008).
1.2. Isospora spp. sukelta patogenez÷ ir ekonominiai nuostoliai
1.2.1. Užsikr÷timo Isospora spp. gausumo įtaka ligos klinikinei eigai
Šunims ir kat÷ms, sergantiems kokcidioze, dažniausiai pasireiškia viduriavimas ir svorio sumaž÷jimas, dehidratacija ir ,retais atvejais, hemoragija. Gausiai užsikr÷tusiems gyvūnams gali pasireikšti anoreksija, v÷mimas, depresija ar net gaišimas (Dubey et al., 2009).
Užsikr÷tę I.ohioensis gyvūnai neviduriuoja (Seeliger, 1990), tačiau jiems gali pasireikšti kiti klinikiniai požymiai ar net gaišimas (Daugschies et al., 2000). Gyvūnų, išskiriančių oocistas, išmatų konsistencijos pakitimai pasireiškia kartu su gyvūno depresija. Užsikr÷timas I.canis visada sukelia klinikinius požymius (Seeliger, 1990). Eksperimentiškai užkr÷tus gyvūną I.canis oocistomis, pasireišk÷ šie klinikiniai požymiai: padid÷jusi temperatūra, apatija ir kacheksija. (Becker et al., 1981).
Iš 359 atvejų 77,2% pasireišk÷ diar÷ja, žymiai dažniau- nehemoragin÷ diar÷ja (NHD) 66,6%, rečiau- hemoragin÷ diar÷ja (HD) 10,6% (Buehl et al., 2006). Visiems gyvūnams, užsikr÷tusiems I.ohioensis ir 86,2% užsikr÷tusiems I.canis, pasireišk÷ diar÷ja (atitinkamai 11,5% ir 34,5% HD). Tuo tarpu 42,7% neužsikr÷tusių gyvūnų pasireišk÷ HD (3,6%), NHD (23,9%). Diar÷ja nepasireišk÷ 6,1% gyvūnų, kurie buvo užsikr÷tę Isospora spp. parazitais. Isospora spp. užsikr÷tę gyvūnai tur÷jo žymiai daugiau NHD ir HD atvejų nei neužsikr÷tę gyvūnai (Buehl et al., 2006).
Užsikr÷timo Isospora spp. gausumas netur÷jo žymios įtakos jų paplitimui ar oocistų išskyrimo intensyvumui. Nebuvo jokios koreliacijos tarp užsikr÷timo gausumo ir viduriavimo dienų ar užsikr÷timo gausumo ir oocistų kiekio grame išmatų (Buehl et al., 2006).
14 patologijos šunims, bet užsikr÷timas 5-8x104 oocistomis suk÷l÷ klinikinę kokcidiozę (Nemeseri, 1960). Priešingai, sunki klinikin÷ liga nebuvo pasireiškusi 25-iems 6 savaičių amžiaus ir 6-iems 8 savaičių amžiaus šuniukams, užkr÷stiems 1-1,5x105 I.canis oocistomis (Lepp, Todd, 1974).
Atliekant skrodimą virusų ir bakterijų, gal÷jusių sukelti ligą, eksperimentiškai užkr÷stuose šunyse nenustatyta. Ligos klinikinius požymius suk÷l÷ užsikr÷timas Isospora spp.( Mitchell, 2008).
1.2.2. Isospora spp. įtaka jauniklių priesvoriams
Pirmi klinikiniai požymiai pasteb÷ti sidabrinių lapių jaunikliuose trečią amžiaus savaitę. Jaunikliai buvo apatiški, išmatos vandeningos, medinio jauniklių namelio grindys išteptos išmatomis. Jų kailis dr÷gnas ir sulipęs. Patel÷s kailis taip pat buvo dr÷gnas, suterštas pilvo ir lytinių organų srityse. Jauniklių sergamumas siek÷ 50%, visiems jiems pasireišk÷ klinikiniai požymiai. Gaištamumas neišaugo (Juokslahti et al., 2010).
M÷lynųjų lapių jauniklių (3 savaičių amžiaus) klinikiniai požymiai buvo panašūs į sidabrinių lapių jauniklių, bet sunkesni. Jauniklių priesvoriai ženkliai sumaž÷jo, o klinikiniai požymiai pasireišk÷ dažniau nei sidabrin÷ms lap÷ms. Gaištamumas taip pat buvo žemas. Skrodimo metu nustatyta kokcidioz÷ (Juokslahti et al., 2010).
Gimę jaunikliai sv÷r÷ 240-450 gramų (vidutiniškai 307 g.) išskyrus vieną šuniuką, kuris sv÷r÷ 190g. Paskutinę tyrimo savaitę svoriai buvo nuo 1360 iki 2705 gramų (vidutiniškai 1871g). Nepriklausomai nuo užsikr÷timo doz÷s, parazito rūšies ar gydymo tyrimo metu visų gyvūnų priesvoris 3-4 amžiaus savaitę buvo per mažas (Buehl et al., 2006).
15
2. Tyrimo metodika ir metodai
2.1. Tyrimo vieta
Tyrimai atlikti 2012m. 05-07 m÷nesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros Parazitologijos laboratorijoje. Buvo tirti lapių jaunikliai, esantys Panev÷žio rajone, Žibartonių kaime esančiame kailinių žv÷relių ūkyje. Šiame ūkyje auginama apie 8000 audinių ir 500 lapių.
2.2. Tiriamieji gyvūnai
Tirtame kailinių žv÷relių ūkyje laikomos arktin÷s lap÷s (Vulpes lagopus), rudosios lap÷s (Vulpes vulpes) ir sidabrin÷s lap÷s (Vulpes vulpes). D÷l didesnio gyvūnų skaičiaus ūkyje tyrimui pasirinktos ir atsitiktine tvarka atrinktos sidabrin÷s lap÷s (Vulpes vulpes).
2.3. Tyrimo eiga
2.3.1. Lizdų atrinkimas
Atsitiktine tvarka buvo pasirinkti 9 lizdai. Iš viso tiri 45 lapių jaunikliai (1 lentel÷). Iš jų 23 patin÷liai ir 22 patel÷s. Tyrimui atrinkti lapių jaunikliai buvo kliniškai sveiki. Tarp tirtų lapių jauniklių buvo 1-3 dienų amžiaus skirtumas. Patel÷s laikomos narvuose, prie kurių įrengti vaikavimosi nameliai. Pašaras nekeičiamas ir paduodamas loveliuose arba skardin÷se l÷kšt÷se. Išmatos kaip ir pašaro likučiai krenta ant apačioje esančio grindinio, kuris padengtas šiaudais. Jaunikliai pirmosiomis gyvenimo savait÷mis maitinasi tik patel÷s pienu bei neišeina iš vaikavimosi namelių. Būdami jau 4 savaičių amžiaus jaunikliai pradeda maitintis ir kietesniu pašaru.
1. lentel÷. Tyrimams atrinkti lapių lizdai. Eil.
Nr.
Lap÷s lizdo Nr. Jauniklių skaičius
16 2. 1308 6 3. 1220 4 4. 100 5 5. 1008 5 6. 962 5 7. 1002 5 8. 1010 5 9. 1086 5 Iš viso: 45
Tirtame kailinių žv÷relių ūkyje lapių profilaktin÷ dehelmintizacija, norint apsaugoti nuo užsikr÷timo Isospora spp., n÷ra atliekama.
2.3.2.Atlikti tyrimai
Koprologinis tyrimas
Kiaušin÷lių skaičius išmatose buvo nustatomas modifikuotu Makmasterio metodu (Henriksen and Aagaard, 1976), kuris atliekamas: 4 g šviežių išmatų sudedama į stiklinaitę, užpilama 56 ml vandens (santykiu 1:14). Išmatos gerai išmaišomos ir paliekamos stov÷ti 30 min. Tada mišinys pakartotinai išmaišomas ir filtruojamas per sietelį į kitą stiklinaitę ir išmaišius 10 ml šio filtrato supilama į centrifuginį m÷gintuv÷lį ir centrifuguojama 7 min. 1 200 aps./min. Centrifuguoto mišinio supernatantas nusiurbiamas Pastero pipete, o nuos÷dos paliekamos m÷gintuv÷lyje. Ant likusių nuos÷dų užpilama iki 4 ml flotacinio tirpalo. M÷gintuv÷lis supurtomas ir pipete užpildomi abu McMaster kameros langeliai. Mikroskopuojama pra÷jus ne mažiau kaip 2–3 min. padidinus 50 kartų. Modifikacijos jautrumas – 20 kiaušin÷lių 1 g išmatų.
17 Atsižvelgiant į koprologinio tyrimo metu gautus rezultatus lizdai buvo suskirtyti pagal rastų Isospora spp. oocistų kiekį į tris grupes: silpną, vidutinį ir gausų užsikr÷timą.
Išmatų konsistencijos vertinimas
Kiekvieno koprologinio tyrimo metu išmatų konsistencija buvo žymima lentel÷se. Išmatos buvo suskirstytos pagal jų konsistenciją į skystas, minkštas ir kietas.
Jauniklių sv÷rimas
Tyrimo metu lapių jaunikliai buvo sveriami. Sv÷rimai buvo atlikti 2, 4 ir 6-tą jauniklių amžiaus savaitę. Sv÷rimo rezultatai taip pat buvo fiksuojami ir žymimi lentel÷je.
2.4. Statistin÷ duomenų analiz÷
18
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Lapių užsikr÷timas Isospora spp.
3-9 savaičių amžiaus laikotarpyje buvo ištirti 192 išmatų m÷giniai. Iš jų 79 išmatų m÷giniuose buvo rastos Isospora spp. oocistos.
Silpnai užsikr÷tusių jauniklių išmatų m÷giniuose tyrimo metu Isospora spp. oocistų buvo rasta 0 – 6000 (oocistų/1g išmatų). Lizdai : 100, 1002, 1010, 1086. Vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių tirtuose m÷giniuose Isospora spp. oocistų skaičius buvo nuo 6000 iki 20000 (1g išmatų). Lizdai: 962, 1008. Tuo tarpu gausiai užsikr÷tusių jauniklių m÷giniuose Isospora spp. oocistų rasta >20000 (1g išmatų). Lizdai: 1308, 1220, 16.
Silpnai ir vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių grup÷se Isospora spp. oocistų pikas buvo apie 5 amžiaus savaitę (3 paveikslas), tuo tarpu gausiai užsikr÷tusių jauniklių grup÷je - 7 amžiaus savaitę. Kitomis savait÷mis Isospora spp. oocistų skaičius maž÷jo. Tyrimo metu silpno užsikr÷timo grup÷je 9 amžiaus savaitę Isospora spp. oocistų nerasta. Silpnai ir vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių grup÷se Isospora spp. oocistų skaičius maž÷jo nuo 6 amžiaus savait÷s, tuo tarpu gausiai užsikr÷tusioje grup÷je- nuo 7 amžiaus savait÷s.
3 4 5 6 7 8 9 1 10 100 1000 10000 100000 1000000 gausus užsikr÷timas vidutinis užsikr÷timas silpnas užsikr÷timas savait÷s o o ci st ų s k . 1 g i šm at ų
19 Isospora spp. oocistų skaičius 7 amžiaus savaitę gausiai užsikr÷tusių jauniklių išmatų m÷giniuose buvo ženkliai didesnis nei silpnai užsikr÷tusių jauniklių m÷giniuose ir siek÷ iki 150000 oocistų/g išmatų (p<0,01).
3.2. Klinikin÷s eigos nustatymas pagal išmatų konsistenciją
Silpnai užsikr÷tusių jauniklių m÷giniuose Isospora spp. oocistų buvo rasta nuo 4 amžiaus savait÷s kietos konsistencijos išmatose (4 paveikslas). 3 ir 9 amžiaus savaitę m÷giniuose Isospora spp. oocistų nerasta. Žymaus oocistų kiekio did÷jimo tyrimo metu, silpnai užsikr÷tusių jauniklių m÷giniuose, nebuvo. Tiriant silpno užsikr÷timo Isospora spp. oocistomis išmatų m÷ginius viso tyrimo metu buvo ištirti 85 išmatų m÷giniai. Iš jų: 62 kietos, 19 minkštos ir 4 skystos konsistencijos. Nebuvo žymaus skirtumo 5, 6, 7 ir 8 amžiaus savait÷mis tarp rastų Isospora spp. oocistų skaičiaus kietų ir minkštų išmatų m÷giniuose. Skystos konsistencijos išmatos buvo rastos tik 8 amžiaus savaitę ir vid. oocistų skaičius nesiek÷ 10 oocistų/g išmatų.
3 4 5 6 7 8 9 1 10 100 1000 10000 100000 1000000 kietos minkštos skystos savait÷s o o ci st ų s k . 1 g i šm at ų
4 pav. Vidutinis Isospora spp. oocistų skaičius silpnai užsikr÷tusių jauniklių kietose, minkštose ir skystose išmatose. Vertikalūs brūkšniai nurodo standartinįnuokrypį(+/-) nuo vidurkio.
Ženklus Isospora spp. oocistų skaičiaus skirtumas rastas 5 amžiaus savaitę tarp minkštos ir
kietos konsistencijos išmatų (atitinkamai vid. 6000 ir 300 oocistų/1g išmatų) (p<0,04).
Vidutinio užsikr÷timo jauniklių grup÷je didžiausias Isospora spp. oocistų skaičius rastas 5
amžiaus savaitę minkštos konsistencijos išmatose (vid. virš 16000 oocistų 1 g išmatų) (5
paveikslas). Didžiausias Isospora spp. oocistų skaičiaus skirtumas skirtingos konsistencijos
20 rasta vid. 2000 (oocistų/1g išmatų), tuo tarpu kietos konsistencijos išmatų m÷giniuose siek÷ vid. 100
(oocistų/1g išmatų), tačiau skirtumas nebuvo ženklus (p=0,52). Isospora spp. oocistų skaičiaus
maž÷jo nuo 6 amžiaus savait÷s ir buvo tolygiai pasiskirstęs iki tyrimo pabaigos neviršydamas vid. 200 oocistų/g išmatų. 3 4 5 6 7 8 9 1 10 100 1000 10000 100000 1000000 kietos minkštos skystos savait÷s o o ci st ų s k . 1 g i šm at ų
5 pav. Vidutinis Isospora spp. oocistų skaičius vidutiniškai užsikr÷tusių lapiukų kietose,
minkštose ir skystose išmatose. Vertikalūs brūkšniai nurodo standartinį nuokrypį (+/-) nuo vidurkio.
Tyrimo metu, vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių grup÷je, buvo ištirta 40 išmatų m÷ginių. Iš
jų: 22 kietos, 19 minkštos ir 4 skystos konsistencijos. 3 amžiaus savaitę Isospora spp. oocistų
išmatų m÷giniuose nerasta. Skystos konsistencijos išmatos rastos 7 amžiaus savaitę, bet kaip ir kietose išmatose, Isospora spp. oocistų skaičius nesiek÷ vid. 200 oocistų/g išmatų.
Tyrimo metu gausiai užsikr÷tusių jauniklių grup÷je buvo ištirti 77 išmatų m÷giniai. Iš jų: 51 kietos, 22 minkštos ir 4 skystos konsistencijos. Gausiai užsikr÷tusių jauniklių grup÷je (6 paveikslas) Isospora spp. oocistos buvo rastos jau 3 amžiaus savaitę kietos konsistencijos išmatose, tačiau
nesiek÷ vid. 200 oocistų/g išmatų. Didžiausias Isospora spp. oocistų skaičius rastas 7 amžiaus
savaitę minkštos konsistencijos išmatose ir siek÷ vid. 150000 oocistų/g išmatų. Tuo tarpu kietos bei skystos nesiek÷ atitinkamai vid. 10000 ir 1000 oocistų/g išmatų. Tačiau skirtumas nebuvo ženklus
(p=0,42). Didelis Isospora spp. oocistų skaičiaus skirtumas buvo pasteb÷tas 8 amžiaus savaitę:
21 3 4 5 6 7 8 9 1 10 100 1000 10000 100000 1000000 kietos minkštos skystos savait÷s o o ci st ų s k . 1 g i šm at ų
6 pav. Vidutinis Isospora spp. oocistų skaičius gausiai užsikr÷tusių jauniklių kietose,
minkštose ir skystose išmatose. Vertikalūs brūkšniai nurodo standartinį nuokrypį (+/-) nuo vidurkio.
3.3. Isospora spp. užsikr÷tusių jauniklių priesvoriai
Viso tyrimo metu buvo registruoti ženklūs priesvorio pokyčiai laiko atžvilgiu (p<0,0001) (2 lentel÷). Jauniklių priesvoris 4 amžiaus savaitę silpnai (663g), vidutiniškai (732g) ir gausiai (709g) užsikr÷tusių jauniklių grup÷se buvo didesnis nei 6 amžiaus savaitę (atitinkamai 545g, 686g, 566g). Silpnai ir gausiai užsikr÷tusių jauniklių priesvoriai ženkliai sumaž÷jo 6 amžiaus savaitę lyginant su 4 amžiaus savaite (atitinkamai p<0,0003, p<0,01).
2 lentel÷. Silpnai, vidutiniškai ir gausiai užsikr÷tusių jauniklių svoriai ir priesvoriai 2, 4 ir 6 amžiaus savait÷mis.
Amžius
Grup÷ Rodiklis
2 savait÷ 4 savait÷ 6 savait÷
22 Nustat÷me, kad vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių priesvoriai 6 amžiaus savaitę buvo ženkliai didesni nei silpnai užsikr÷tusių (p<0,01) ir gausiai užsikr÷tusių (p<0,05) jauniklių priesvoriai.
23
4. Aptarimas
Isospora spp. yra vienas iš pagrindinių virškinamojo trakto parazitų, ūkiuose auginamiems lapių jaunikliams, tačiau duomenų apie užsikr÷timo gausumą, jo įtaką klinikinei ligos eigai ar
priesvoriams yra mažai. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti užsikr÷timo Isospora spp.
gausumą jauniklių pirmosiomis gyvenimo savait÷mis, t.y. 3-9 amžiaus savaitę. Taip pat nustatyti, ar
užsikr÷timo Isospora spp. gausumas įtakoja ligos klinikinę eigą bei jauniklių priesvorius.
Pargindinis veiksnys, nustatantis lapių jauniklių užsikr÷timą Isospora spp. pirmuoniais, buvo išmatų
m÷giniuose rastų Isospora spp. oocistų skaičius. Buvo atsižvelgiama ir į kitus veiksnius: jauniklių
savijauta, klinikinių požymių pasireiškimas, išmatų konsistencija nuo 3 iki 9 amžiaus savait÷s. Dar vienas tirtas faktorius buvo jauniklių priesvoris. Jaunikliai buvo sveriami 2, 4 ir 6 amžiaus savaitę.
Евгеньевич (2012) teig÷, kad ūkiuose laikomų lapių jauniklių užsikr÷timas Isospora spp.
siekia 45,5-51,7%. ГEPACИMЧИK (2005) nustat÷, kad ūkiuose laikomų lapių jauniklių
užsikr÷timas Isospora spp. siekia 36,63-47,52%. Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai beveik sutapo
su prieš tai pateiktais autorių rezultatais. Nustatyta, kad iš tirtų lapių jauniklių 40,3% yra užsikr÷tę Isospora spp. pirmuonimis. Tačiau teigti, kad šie rezultatai parodo visų tirtame ūkyje laikomų lapių jauniklių užsikr÷timą, negalima, nes iš visų lapių jauniklių buvo tirta tik apie 1% atsitiktine tvarka atrinktų jauniklių. Taip pat tyrimo rezultatai gal÷jo būti netikslūs d÷l sud÷tingo išmatų m÷ginių surinkimo, kai iš lizdo, kuriame yra 5 jaunikliai, buvo paimti tik 3-4 išmatų m÷giniai.
Mūsų tyrimo duomenimis, m÷giniuose, kuriuose buvo rasta 5x104 ir 7x105 Isospora spp.
oocistų, nepasireišk÷ klinikiniai požymiai. Šie gauti rezultatai sutampa su kitų autorių pateiktais
duomenimis (Lepp, Todd, 1974). Skystos konsistencijos išmatų m÷giniuose Isospora spp. oocistų
rasta iki 1x103 (1g išmatų). Galima teigti, kad išmatų konsistencija nepriklaus÷ nuo užsikr÷timo
Isospopra spp. gausumo. Skystos konsistencijos išmatos, rastos 7, 8 ir 9 savaitę, tačiau tai buvo tik pavieniai atvejai. To priežastis gal÷jo būti jauniklių atjunkymas 7 amžiaus savaitę, po kurios pašaras buvo pakeistas kietesniu, jaunikliai patyr÷ stresą d÷l aplinkos pasikeitimo perkeliant juos į individualius narvelius arba po du. Negalima neigti, jog viduriavimas gal÷jo būti sukeltas bakterinių ar virusinių patogenų, tačiau jų tyrimo metu mes nenustatin÷jome.
24 išmatų m÷giniuose Isospora spp. oocistų buvo rasta nuo 3 amžiaus savait÷s (~21 dienos). Silpno ir
vidutinio užsikr÷timo Isospora spp. pirmuonimis grup÷se oocistos išmatų m÷giniuose rastos nuo 4
amžiaus savait÷s (~28 dienos). Tuo tarpu Isospora spp. oocistų pikas silpnai ir vidutiniškai
užsikr÷tusiose grup÷se buvo nustatytas 5 amžiaus savaitę, o gausiai užsikr÷tusių jauniklių grup÷je -
7 amžiaus savaitę. Minimalūs Isospora spp. oocistų skaičiai rasti 8 amžiaus savaitę silpnai
užsikr÷tusioje grup÷je bei 9 savaitę vidutiniškai ir gausiai užsikr÷tusiose grup÷se. Nepalankios
aplinkos sąlygos (temperatūros svyravimai, tiesioginiai saul÷s spinduliai) Isospora spp. vystymuisi
gal÷jo tur÷ti įtakos v÷lesniam oocistų išskyrimui.
25
5. Išvados
1. Gausiai užsikr÷tusių jauniklių išmatose Isospora spp. oocistos rastos nuo 3 amžiaus savait÷s,
vid. 65 oocistos 1g išmatų. Gausiausiai Isospora spp. oocistų su lapiukų išmatomis išsiskyr÷ 7 amžiaus savaitę. Vidutiniškai buvo išskirta 150000 oocistų (1g išmatų). Silpnai ir
vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių išmatose Isospora spp. oocistos rastos nuo 4 amžiaus
savait÷s (atitinkamai 181 ir 2173 oocistos/1g išmatų). Silpnai ir vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių išmatose Isospora spp. oocistų daugiausiai išsiskyr÷ 5 amžiaus savaitę (vid. 758 ir 11686 oocistos/1g išmatų).
2. Tyrimo metu lapiukų išmatos dažniausiai buvo kietos ir minkštos konsistencijos. Silpnai
užsikr÷tusių jauniklių grup÷je skystos išmatos rastos tik 9 amžiaus savaitę ir nesiek÷ vid. 10 oocistų 1g išmatų. Vidutiniškai ir gausiai užsikr÷tusių jauniklių grup÷se skystos išmatos rastos 7 amžiaus savaitę ir jose esančių oocistų vidurkis siek÷ atitinkamai 160 ir 600 oocistų
(1g išmatų). Tyrimo metu, net ir gausiai užsikr÷tusių jauniklių grup÷je, esant 5x104- 7x105
oocistų (1g. išmatų), ligos klinikiniai požymiai nepasireišk÷. Užsikr÷timo Isospora spp.
gausumas netur÷jo įtakos išmatų konsistencijai.
3. Nustat÷me, kad 6 amžiaus savaitę silpnai ir gausiai užsikr÷tusių jauniklių priesvoris ženkliai
sumaž÷jo (atitinkamai p<0.003, p<0.01). Tačiau šis sumaž÷jimas labiau buvo susijęs su
motinos pieno sumaž÷jimu bei padid÷jusiu aktyvumu. Vidutiniškai užsikr÷tusių jauniklių
priesvoriai 6 amžiaus savaitę buvo ženkliai didesni lyginant su silpnai užsikr÷tusių (p<0,01) ir gausiai užsikr÷tusių (p<0,05) jauniklių priesvoriais.
26
6. Literatūros sąrašas
1. Altreuther G., Gasda N., Schroeder I., Joachim A., Settje T., Schimmel A., Hutchens D.,
Krieger K. J. Efficacy of emodepside plus toltrazuril suspension (Procox® oral suspension for dogs) against prepatent and patent infection with Isospora canis and Isospora ohioensis-complex in dogs. Parasitol Res. 2011. 109:9 – 20.
2. Becker C., Heine J., and Boch J. Experimentelle Cystoisospora canis – und C. ohioensis –
Infektionen beim Hund. TieraØ rztl. Umsch. 1981. 36, 336–341.
3. Boch V. J., Go¨Bel E., Heine J., and Erber M. Isospora-Infektionen bei Hund und Katze.
Berl Munch Tierarztl Wochenschr. 1981. 94: 384–391.
4. Bowman D.D. Georgis’ parasitology for veterinarians. 8TH edition. 2003. P 93.
5. Buehl I.E., Prosl H., Mundt H-C, Tichy A.G., Joachim A. Canine isosporosis –
epidemiology of field and experimental infections. J Vet Med B. 2006. 53:482 – 487.
6. Bružinskait÷ R. Echinokokozių epizootiniai duomenys. Lietuvos rudųjų lapių (Vulpes
vulpes) ir usūrinių šunų (Nyctereutes procyonoides) helmintai. 2007.
7. Correa W. M., Correa C. N. M., Langoni H., Volpato O. A., and Tsunoda K. Canine
isosporosis. 1983. Canine Practice 10: 44– 46.
8. Daugschies A., Mundt H. C. and Letkova V. Toltrazuril treatment of cystoisosporosis in
dogs under experimental and field conditions. Parasitol. Res. 2000. 86, 797–799.
9. Dubey J. P. Life-cycle of Isospora ohioensis in dogs. Parasitology. 1978a. 77, 1–11.
10.Dubey J. P. Pathogenicity of Isospora ohioensis infection in dogs. J. Am. Vet. Med. Assoc.
1978b. 173, 192–197.
11.Dubey J.P. The evolution of the knowledge of cat and dog coccidia. Parasitology. 2009.
136:1469-1475..
12.Górski P., Zalewski A. and Łakomy M. Parasites of carnivorous mammals in BiałowieŜa
Primeval Forest. Wiadomooeci Parazytologiczne. 2006. 52(1), 49–53.
13.Henriksen S. A., Aagaard K. A simple flotation and McMaster method. Nord Vet. Med.
1976. Vol. 28 (7–8). P. 392–397.
14.Juokslahti T., Korhonen T., Oksanen A. Coccidiosis in farmed silver foxes (Vulpes vulpes)
27
15.Kirkpatrick C. E., and Dubey J. P. Enteric coccidial infections Isospora, Sarcocystis,
Cryptosporidium, Besnoitia, and Hammondia. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 1987. 17: 1405–1420.
16.Lappin M.R. Update on the Diagnosis and Management of Isospora spp Infections in Dogs
and Cats. 2010.
17.Lepp D. L., and Todd K. S. Life cycle of Isospora canis Nemeseri 1959, in the dog. J.
Protozool. 1974. 24, 199–206.
18.Lindsay D.S., Dubey J.P. and Blagburn B.L. Biology of Isospora spp. from humans,
nonhuman primates, and domestic animals. Clinical Microbiology Reviews. 1997. 10:19– 34.
19.Martίnez-Carrasco C., Ruiz de Ybáñez M.R., Sagarminaga J.L., Garijo M.M., Moreno F.,
Acosta I., Hernández S. and Alonso F.D. Parasites of the red fox (Vulpes vulpes Linnaeus, 1758) in Murcia, southeast Spain. 2007.
20.Mitchell S. Development of a canine coccidiosis model and the anticoccidial effects of a
new chemotherapeutic agent. 2008.
21.Mitchell S.M., Zajac A.M., Charles S. Cystoisospora canis Nemes_eri, 1959 (syn. Isospora
canis), infections in dogs: clinical signs, pathogenesis, and reproducible clinical disease in beagle dogs fed oocysts. J Parasitol 2007;93: 345–52.
22.Mizgajska H., Luty T. & Andrzejewska I. Prevalence of Toxocara canis and other intestinal
parasites in red foxes ( Vulpes vulpes) in Poznan, Poland region. 2000.
23.Nemeseri L. Beitrage zur atiologie der coccidiose der Hunde. I. Isospora canis sp. n. Acta
Vetrinaria. 1960. 10: 95-99.
24.Pelle´rdy L.P. Coccidia and Coccidiosis, 2nd edn. pp. 1974. 640–641.
25.Saitoh Y., Itagaki H. Dung beetles, Onthophagus spp., as potential transport hosts of feline
coccidian. Nippon Juigaku Zasshi. 1990. 52:293-297.
26.Seeliger U. Feldstudie zur Epidemiologie und Bekämpfung der Isosporose des Hundes.
Dissertation, Tierärztliche Hochschule Hannover. 1999.
27.Taylor M.A., Coop R.L. and Wall R.L.. Veterinary Parasitology 3rd edition. 2007. P
385-388.
28.Vervaeke M., Dorny P., Luc de Bruyn, Vercammen F., Jordaens K., Koen van den Berge
and Verhagen R. A survey of intestinal helminths of red foxes (Vulpes vulpes) in northern Belgium. 2005.
29.Евгеньевич К. Ю. Кишечные паразитозы пушных зверей в хозяйствах Ленинградской
28
30. ГEPACИMЧИK B. A. Паразитофаунa серебристo-черныx лисиц (Vulpes
