Šinšilų kaukolės morfometrija

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Indrė Lionikaitė

Šinšilų kaukolės morfometrija

Morphometry of Chinchilla Skull

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Vida Babrauskienė

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šinšilų kaukolės morfometrija“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Indrė Lionikaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Indrė Lionikaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Vida Babrauskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Judita Žymantienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Šinšilos biologijos ypatumai ... 9

1.2. Kaulų ir kaukolės anatomija ir fiziologija ... 11

1.3. Šinšilos kaukolės morfologiniai ypatumai ... 15

1.4. Šinšilų kaukolės pažeidimai ... 16

2. TYRIMO METODAI IR APŽVALGA... 18

2.1 Kraniometrija ... 18

2.2 Statistinis duomenų apdorojimas ... 21

3. TYRIMO REZULTATAI... 22

3.1 Kaukolių kraniometrija ... 22

3.2 Skirtingo amžiaus šinšilų kaukolių morfometrijos duomenų lyginimas ... 25

3.3 Skirtingų lyčių šinšilų kaukolių kraniometrijos duomenų lyginimas ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 35

PADĖKA ... 36

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37

4 ŠINŠILŲ KAUKOLĖS MORFOMETRIJA

Indrė Lionikaitė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Šio darbo tikslas - atlikti šinšilų kaukolių morfometrinius tyrimus. Darbo uždaviniai - atlikti kaukolių morfometrinius matavimus; atlikti palyginimus tarp skirtingo amžiaus šinšilų kaukolių; atlikti palyginus tarp skirtingų lyčių šinšilų kaukolių.

Tyrimui panaudotos šinšilų kaukolės surinktos iš šinšilų kailių ūkio esančio Šlienavoje, Kauno raj., MB “Sedlita”. Iš viso sukaupta 14 kaukolių, jos suskirstytos į keturias grupes pagal amžių ir lytį – šinšilų patinų iki 8 mėnesių amžiaus 1 kaukolė, šinšilų patinų virš 8 mėnesių amžiaus 6 kaukolės, šinšilų patelių iki 8 mėnesių amžiaus 1 kaukolė, šinšilų patelių virš 8 mėnesių amžiaus 6 kaukolės. Morfometrija atlikta naudojant slankmatį, matuojant milimetrais, 0,01 mm tikslumu, remiantis A Von Den Driesch (1976m.). Išmatuoti 19 kaukolės indeksų ir 5 apatinio žandikaulio indeksai.

Gauti rezultatai buvo lyginami pagal suskirstytas grupes. Lyginant skirtumus tarp skirtingo amžiaus šinšilų kaukolių ir apatinio žandikaulio visi išskyrus vieną (14 - Didžiausias plotis kaukolės ertmės, kurioje būna smegenys) rodikliai buvo patikimi (p>0,05). Lyginant skirtumus tarp skirtingų lyčių šinšilų 8 rodikliai iš 24 buvo patikimi (p<0,05). Patikimi rodikliai:

1) Kaukolės rodikliai: 1 - Absoliutus kaukolės ilgis; 2 - Atstumas nuo pakaušio gumburų kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto; 4 - Atstumas tarp tarpinio žandikaulio kranialinio krašto ir kaplių kaudalinio krašto; 8 - Atstumas nuo kranialinio tarpinio žandikaulio krašto iki nosikaulio kaudalinio krašto; 10 - Diastemos ilgis; 12 - Pakauškaulio gumburų didžiausias plotis; 18 - Nosikaulio didžiausias plotis.

2) Apatinio žandikaulio rodikliai: 3 - Atstumas nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki krūminių dantų kaudalinio krašto.

5 MORPHOMETRY OF CHINCHILLA SKULL

Indrė Lionikaitė

Master’s thesis

SUMMARY

The aim of this thesis is to perform craniometrical study on chinchillas’ skulls. The tasks of this work are – perform chinchillas’ skulls morphometrical studies; perform comparison between different age chinchillas’ skulls; perform comparison between different sex chinchillas’ skulls.

For the study I used chinchillas’ skull provided from a chinchilla fur farm MB “Sedlita” that is located at Šlienava in Kaunas region. Altogether, I collected 14 skulls, they were divided into four groups, based on their sex and age – chinchilla males not older than 8 months 1 skull; chinchilla males older than 8 months 6 skulls; Chinchilla females not older than 8 months 1 skull; Chinchilla females older than 8 months 6 skulls. Morphometrical measurements were performed with a slider, measuring in millimeters, 0,01 mm accuracy, based on A Von Den Driesch (1976). 19 indexes of the cranium and 5 of the lower jaw were measured.

The results were compared based on the broken down groups. While comparing differences between different age groups of chinchillas’ skulls and mandibula all but one index (14 – Greatest neurocranium breadth) were significant (p<0,05). Comparing the differences between different sex chinchillas’ skulls and mandibula 8 out of 24 indexes were significant. The significant indexes were:

1) Indexes of the cranium: 1 – Total length; 2 – Codylobasal length; 4 – Dental length; 8 – Viscerocranium length; 10 – Length of diastema; 12 – Greatest breadth of the occipital condyles; 18 – Greatest breadth of the nasals.

2) Indexes of mandibula: 3 – Length: aboral border of the alveolus of M3 – infradentale.

6

SANTRUMPOS

IUCN – pasaulinė gamtos apsaugos organizacija

P - A – Kaukolės ilgis nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto

P - Op – Kaukolės ilgis nuo pakaušio gumburų iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto.

P - B – Kaukolės ilgis nuo didžiosios pakaušio angos iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto

N - Rh – Nosikaulio ilgis

P - N – Atstumas tarp kranialinio tarpinio žandikaulio krašto ir nosikaulio kaudalinio krašto

7

ĮVADAS

Morfometrija – tai mokslas apie kiekybinę formos analizę, apimanti dydį ir formą. Morfometrinės analizės dažniausiai atliekamos organizmuose ir yra naudingos analizuojant jų iškasenų įrašus, mutacijų poveikį formai, evoliucinius pokyčius, vertinti ekologijos faktorius paveikusius formą, taip pat įvertinti kiekybinius genetinės formos parametrus. Morfometrija gali būti naudojama kiekybiškai įvertinti evoliucinę reikšmę ir aptikti formos pokyčius, daryti išvadas apie ontogenezę, funkcijas. Pagrindinis morfometrijos tikslas yra statistiškai patikrinti hipotezes apie formas paveikiančius veiksnius. (1)

Įvairūs statistiniai metodai gali būti naudojami statistinių hipotezių, susijusių su formos pokyčiais, patikrinimui bei vizualiam kaitos poveikio perteikimui. (1)

Ilgauodegės šinšilos (Chinchilla lanigera) yra graužikai paplitę Pietų Amerikoje, Andų kalnuose. Jos gyvena kolonijomis, vadinamomis būriais, 4,270 metrų aukštyje. Anksčiau šinšilos gyveno Bolivijoje, Peru, Argentinoje, Čilėje, bet dabar jų kolonijos aptinkamos tik Čilėje. (2)

Šinšiloms priklauso tankiausias kailis iš visų žinduolių gyvenančių sausumoje. XIX amžiaus pabaigoje šinšilų populiacija pradėjo žymiai mažėti, dėl intensyvios jų medžioklės. Dabar šinšilos, kurių kailis yra naudojamas rūbams, ar jų detalėms, yra auginamos specialiuose ūkiuose.

Šinšilos yra veisiamos specialiuose kailinių žvėrelių ūkiuose visame pasaulyje – JAV, Kanadoje, Australijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje šinšilos pradėtos auginti nuo 1993 metų, parvežtos iš Vokietijos. Šinšilos yra parduodamos kaip naminiai gyvūnėliai, kailis realizuojamas užsienio kailių aukcionuose arba Lietuvos rinkoje. (3)

Chinchilla lanigera nuo 2016 metų įrašyta kaip nykstanti rūšis į IUCN nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą, dėl staigaus populiacijos sumažėjimo. Pasaulinė šinšilų populiacija sumažėjo 90 proc. per 15 metų.

8 Darbo aktualumas: Morfometrijos duomenys yra esminis komponentas atliekant daugelį taksonominių, evoliucinių ir ekologinių tyrimų. Šinšilų kaukolės yra mažai tirtos. Didėjantis jų kaip augintinių populiarumas reikalauja ir didesnio kiekio informacijos apie šinšilų morfoligiją.

Darbo tikslas: Įvertinti lyties ir amžiaus įtaką šinšilų kaukolės morfologinėms struktūroms. Darbo uždaviniai:

1. Atlikti šinšilų kaukolių kraniometrinius matavimus.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šinšilos biologijos ypatumai

Egzistuoja dvi šinšilų rūšys – Ilgauodegė šinšila (Chinchilla lanigera) ir trumpauodegė šinšila (Chinchilla brevicaudata). Jos yra giminingos dygliakiaulėms, nutrijoms, jūrų kiaulytėms ir viskachoms. Ilgauodegės šinšilos (Chinchilla lanigera) priklauso šinšilinių (Chinchillidae) šeimai, graužikų (Rodentia) būriui, žinduolių (Mammalia) klasei. Jos dažniausiai išgyvena tarp 10 – 20 metų. (2)

Ilgauodegės šinšilos paplitusios Pietų Amerikoje, Andų kalnuose. Anksčiau šinšilos gyveno Bolivijoje, Peru, Argentinoje, Čilėje, bet dabar jų kolonijos aptinkamos tik Čilėje. Šinšilos yra šoklios – gali iššokti iki 1,8 metrų į aukštį ir gyvena 4,270 metrų aukštyje. Ilgauodegė šinšila nuo 2016 metų įrašyta kaip nykstanti rūšis į IUCN nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą, dėl staigaus populiacijos sumažėjimo – 90 proc. sumažėjo pasaulinė populiacija per 15 metų. To priežastis yra jų intensyvi medžioklė dėl kailio.

Šinšiloms priklauso tankiausias kailis iš visų žinduolių gyvenančių sausumoje – iš vieno folikulo gali išaugti iki 90 plaukų. (7) Standartinė šinšilų spalva yra pilka, tamsėjanti ties stuburu ir šviesėjanti link pilvo, kadangi ji yra tolygi, todėl yra tinkama gaminti drabužių pamušalams arba drabužiams padarytiems tik iš paties kailio. Šinšilų kailį pradėta naudoti jau XVI amžiuje. Vienam pilno ilgio paltui reikia mažiausiai 150 šinšilų kailių. Dabar šinšilos, kurių kailis yra naudojamas rūbams ar jų detalėms yra auginamos specialiuose ūkiuose, nes jų medžioklė yra oficialiai uždrausta dėl jų nykimo. Tačiau nelegali medžioklė toliau didina tikimybę šios rūšies išnykimui. (8)

Šinšilos taip pat yra populiarėjantis augintinis, kurioms reikalinga atitinkama priežiūra. Joms reikalinga tinkama dantų higiena, nes jų dantys auga visą gyvenimą, todėl turi būti suteikiamos sąlygos griaužti ir juos trumpinti natūraliai. Ilgauodegės šinšilos neprakaituoja, todėl joms yra privaloma temperatūra nuo 16 – 21oC. Nerekomenduojama šinšilas laikyti vietose, kur jas pasiektų tiesioginiai saulės spinduliai ar vėjas. Taip pat, jų ypatingas kailis reikalauja ypatingos valymo procedūros – maudymosi vulkaninėse dulkėse arba specialiuose smėliuose. Šinšilų kailiams negalima sušlapti, nes nuo pastovios drėgmės pradeda vystytis grybelis, kurio pasekėjo išsivysto odos infekcija galinti sukelti gyvūno žūtį. Ilgauodegių šinšilų kailiuose nesidaugina ektoparazitai, dėl jų kailio tankumo. Yra tik keli užfiksuoti užsikrėtimo blusomis atvejai, kuomet gyvenamose patalpose buvo laikomi šunys ir katės užsikrėtusios blusomis. (9)

10 Tripasonoma, taip pat tiriant virškinamojo trakto ligas, pneumoniją, listeriozę, užsikrėtimus Yersinia enterocolitica ir pseudomonų sukeltas infekcijas. (10)

Fiziologiniai duomenys:

• Svoris – 400 - 500g (patelės yra didesnės); • Svoris gimus – 30 - 60g;

• Kūno temperatūra – nuo 38 iki 39 laipsnių; • Pulsas – nuo 100 iki 150 kartų per minutę;

• Kvėpavimo dažnis – 40 - 80 kartų per minutę. (11)

Šinšilos yra naktiniai gyvūnai, bet gali būti aktyvūs ir dienos metu. (12)

Ilgauodegės šinšilos yra žolėdės, minta augalų lapais, vaisiais, sėklomis. Šinšilos, kurios laikomos kaip augintiniai yra šeriamos specialiu granuliuotu pašaru, specifiškai pritaikytu jų rūšiai ir džiovintu šienu. Šinšiloms yra būtinas vitaminas B1(tiaminas), nes jo trūkumas joms sukelia traukulius ir kai kuriais atvejais paralyžių. (10)

Šinšilos yra socialūs gyvūnai, todėl formuoja būrius nuo 14 iki 100 narių, tiek dėl socializavimosi, tiek dėl gynybos nuo plėšrūnų. Jos socializuojasi leisdamos specifinius garsus. Cypimu išreiškia diskomfortą, lojimu įspėja gentainius apie pavojų ir specifiniu niurnėjimu kviečia gentainius. Jos išreiškia džiugesį šokinėdamos aukštyn arba tiesiog šuoliuodamos tiesia trajektorija. Elgesys liudijantis apie sutrikimus gali būti kailio kramtymas, kurį sukelia stresas, nuobodulys, hormonų disbalansas, bloga mityba ar netinkama gyvenamoji aplinka. Taip pat pastebėta, jog šinšilai pasidaro nekoordinuoti, sukasi ratais, voliojasi ant nugaros esant vidurinės ausies uždegimui. Šinšilos turi kelis gynybos metodus – patelės apipurškia plėšrūnus šlapimu ir sugeba išmesti plaukų kuokštą jeigu jį sugriebia plėšrūnas. (13)

11

1.2. Kaulų ir kaukolės anatomija ir fiziologija

Kaulas (Os) – tai yra standus organas, apibūdinamas kaip skeleto dalis. Kaulai palaiko ir apsaugoja kūno organus, gamina raudonas ir baltąsias kraujo ląsteles, kaupia mineralus, suteikia kūnui struktūrą ir standumą, leidžia kūnui judėti. Kaulinis audinys (Textus osseus) yra tvirtas audinys, tankaus jungiamojo audinio tipo. Jis turi vidinę korių formos matricą, kuri suteikia kaulams standumo. Mineralizuota kaulinio audinio matrica turi organinį komponentą, pagrinde sudarytą iš kolageno vadinamų oseinu (Ossein) ir taip pat turi neorganinį kaulų mineralo komponentą, sudarytą iš įvairiausių druskų. Kaulų audinys yra mineralizuotas dviejų tipų audinys. Kitų tipų audiniai randamo kauluose yra kaulų čiulpai, vidinis antkaulis (Endosteum), antkaulis (Periosteum), nervai, kraujagyslės ir kremzlės. (15)

Kaulinis audinys yra sudarytas iš skirtingo tipo kaulinių ląstelių – osteoklastocitų (Osteoclastocytus), osteoblastocitų (Osteoblastocytus) ir osteocitų (Osteocytus).

Osteoklastocitai yra didelio dydžio ląstelės dalyvaujančios kaulinio audinio rezorbcijoje. Jie formuojasi kaulų čiulpuose. Jie dažniausiai susiformuoja iš kelių ląstelių, kurios susijungia kartu, todėl osteoklastocitai turi daugiau nei vieną branduolį. Jie aptinkami ant mineralinio kaulo paviršiaus, šalia suardyto kaulinio audinio. (15)

Osteoblastocitai yra ląstelės formuojančios naują kaulinį audinį. Jie formuojasi kaulų čiulpuose, turi vieną branduolį. Osteoblastocitai formuoja osteoidą, kuris yra sudarytas iš kolageno ir proteinų. Tuomet jie kontroliuoja kalcio ir mineralų atsidėjimą. Juos galima aptikti aplink naujojo kaulo paviršių.

Osteocitai yra kaulo viduje. Juos formuoja osteoblastocitai. Kai kurie osteoblastocitai virsta į osteocitus per kaulo formaciją, kuomet osteocitai užsidengia nauju kauliniu audiniu. Tačiau jie nėra izoliuojami. Šios ląstelės reaguoja į spaudimą, lūžius ir padeda osteoklastams nurodyti vieta, kurioje reikia ardyti kaulinį audinį. (15)

Kiekvieną kaulą sudaro tankioji medžiaga (Substantia compacta) ir akytoji medžiaga (Substantia spongiosa). (15)

Kaulų rūšys:

12 2) Trumpieji kaulai (Ossa brevia) – trumpi kaulai yra kubo formos, turintys ploną sluoksnį tankiosios medžiagos, kuris dengia akytos medžiagos vidų. Trumpų kaulų pavyzdžiai – riešo kaulai, kulno kaulai. (16)

3) Plokštieji kaulai (Ossa plana) – yra ploni ir išlenkti su dviem lygiagrečiais tankiosios medžiagos sluoksniais ir vienu sluoksniu akytosios medžiagos. Plokščiųjų kaulų pavyzdžiai - didžioji dalis kaukolės kaulų ir krūtinkaulis. (16)

4) Netaisyklingieji kaulai (Ossa irregularia) – tai visi kaulai netinkantys kitoms kategorijoms. Jie susideda iš plonų sluoksnių tankiosios medžiagos, uždengiančių vidų sudarytą iš akytosios medžiagos. Atitinkamai pagal pavadinimą jų formos yra netaisyklingos ir komplekiškos. Tai dažniausiai nulemia daugybė osifikacijos centrų arba juose esantys sinusai. Netaisyklingų kaulų pavyzdžiai – slanksteliai, dubuo, kai kurie kaukolės kaulai. (16)

5) Sezamiškieji kaulai (Os sesamoideum) – tai yra kaulai esantys sausgyslėse. Kadangi jų funkcija yra palaikyti sausgyslę toliau nuo sąnario, sausgyslės kampas yra padidinamas, todėl tolygiai padidėja ir raumens svertas. Sezamiškų kaulų pavyzdžiai – kelio girnelė. (16)

Žinduolių kaukolę (Cranium) sudaro 30 atskirų kaulų, kurie suauga vystymosi metu suformuodami tvirtą apsaugą smegenims. Galvos griaučiai arba kaukolė, sudaryta iš plokščių kaulų susijungusių nejudriomis siūlėmis. Visi galvos kaulai skirstomi į dvi dalis: kiaušo ir snukio (veido) kaulus. Kiaušo dalies kaulai sudaro sienas smegenų ertmei. Kiaušo siena uždaro vidurinę ir vidinę ausis, saugoja uoslės organus nosies ertmėje ir akis jų akiduobėse. Dantys yra išsidėstę viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Apatinis žandikaulis (Mandibula) sudaro sąnarį kartu su kaukole, kuris juda dėl stiprių raumenų, kurie leidžia gyvūnui kramtyti. Snukio (veido) dalies kaulai sudaro sienas burnos ir nosies ertmėms. Kaukolės priekyje yra nosies ertmė, atskirta gomurio kaulu (Os palatinum). Už nosies ertmės bei besijungiantys su ja yra sinusai - tai yra oro tarpai kaukolės kauluose, kurie padeda išlaikyti kaukolę kuo lengvesnę. Ties kaukolės pagrindu yra didžioji anga (Foramen magnum), per kurią praeina nugaros smegenys. Iš abiejų pusių yra du maži gumburai (Condyles), kurie jungiasi su pirmuoju kaklo slanksteliu.

13 Atlantinis pakaušio sąnarys yra paprastas dviašis sąnarys. Sąnarys susidaro kai susijungia pakauškaulio sąnariniai gumburai ir atlanto sąnarinė duobė. Kiekvienas sąnarinis gumburas turi savo sąnarinę kapsulę. Kapsulių išorėje yra du lateraliniai sąnariniai raiščiai.

Ašinis atlanto sąnarys paprastas vienaašis sąnarys. Galva ir atlantas sukasi apie ašinio slankstelio dantį į kairę ir dešinę. Susineriančius kaulus palaiko du raiščiai: vidinis ir išorinis dantiniai raiščiai. (17 – 20)

Visi galvos kaulai taip pat yra skirstomi į porinius ir neporinius kaulus. Kiaušą sudaro 4 neporiniai ir 3 poriniai galvos kaulai.

Prie neporinių priskiriami:

Pakauškaulis (Os occipitale) – kaulą sudaro 3 dalys: pamatinė dalis dar vadinama kūnu, dvi šoninės arba lateralinės dalys ir žvynas. Žvynas turi dvi dalis – viršugalvio ir sprando, išskyrus galvijų žvyną. Šoninėms dalims priklauso du pakaušiniai krumpliai, kurie apriboja didžiąją pakaušio angą ir dvi jungo ataugos. Pakauškaulio kūnas ties raumenų gumburėliais pereina į pleištakaulio kūną.

Įterptinis viršugalvio kaulas (Os interparietale) – yra tarp abiejų viršugalvio kaulo pusių ir pakauškaulio žvyno. Per dvejus metus po gimimo jis susilieja su kaimyniniais kaulais.

Pleištakaulis (Os phenoidale) – jis yra ventralinėje kaukolės pusėje. Kaulas susideda iš pamatinės dalies arba kūno, sparninių ataugų ir dviejų porų sparnų. Sparnai, kurie sudaro siena smilkiniui, vadinami temporaliniais sparnais, o tie, kurie sudaro akiduobę, vadinami orbitaliniais sparnais.

Akytkaulis (Os ethmoidale ) – šis kaulas atskiria smegenų ertmę nuo nosies ertmės. Kaulą sudaro plonos kaulinės plokštelės: akytoji, stačioji, akiduobinė, dengiamoji, pamatinė. Akytoji plokštelė turi daug skylučių, per kurias iš nosies ertmės į smegenų ertmę pereina uoslės nervą sudarančios skaidulos.

Prie porinių kaulų priskiriami:

Viršugalvio kaulas (Os parietale) - išskyrus galvijus, kitiems naminiams gyvūnams šis kaulas sudaro didesnę smegenų ertmės skliauto dalį ir šiek tiek nusileidžia į šonines sienas. Viršugalvio kaulas yra tipiškas porinis kaulas. Jis neturi jokių ataugų.

Smilkinkaulis (Os temporale) – šis kaulas sudaro šonines smegenų ertmės sienas. Jis sudarytas iš dviejų dalių: ausies piramidės, kurioje – vidurinė ir vidinė ausys bei smilkinkaulio žvyno. Ausies piramidė turi tris dalis – speninę, uolinę ir būgninę. Uolinė piramidės dalis guli iš smegenų pusės ir yra pati kiečiausia ausies piramidės dalis. Joje yra vidinė ausis. Smilkinkaulio žvynas turi skruostinę ataugą, kuri jungiasi su skruostikaulio smilkinine atauga.

14 sudaryme. Tarp kaktikaulio tankiosios medžiagos plokštelių yra oro pripildyta ertmė, vadinama kaktikaulio sinusu. Nuo kaktikaulio žemyn leidžiasi skruostinė atauga, kuri sudaro akiduobės aboralinę sieną.

Veido griaučius sudaro 8 poriniai ir 3 neporiniai kaulai. Poriniams kaulams priklauso:

Viršutinis žandikaulis (Maxilla) – sudaro šoninę snukio dalį. Kaulas susideda iš kūno ir gomurinės ataugos. Kūne yra alveolės krūminiams dantims ir bedantis kraštas. Kūnu eina poakiduobinis kanalas, kuriuo kraujagyslės ir nervai pasiekia dantis. Viršutinio žandikaulio gomurinė atauga kartu su gomurikauliu sudaro kaulinį gomurio pagrindą ir skiria nosies ertmę nuo burnos ertmės. Viršutiniame žandikaulyje yra ertmė, vadinama žandikaulio sinusu.

Įterptinis žandikaulis (Os icisivum) – kaulas įsiterpęs tarp viršutinio žandikaulio, nosikaulio ir žagrikaulio. Jis sudarytas iš kūno, nosinės ataugos (nosikaulio link) ir gomurinės ataugos. Kūnas turi alveoles kandiniams dantims.

Apatinis žandikaulis (Mandibula) – vienų naminių gyvūnų abi apatinio žandikaulio pusės anksti tarpusavyje suauga (arklių, kiaulių), kitų – visą gyvenimą lieka judriai susijungusios. Apatinis žandikaulis susideda iš kūno ir šakos. Kūnas sudarytas iš priekinės arba kandinės ir krūminės dalių. Jose išsidėsto alveolės dantims ir bedantis krašas. Apatinio žandikaulio šaka baigiasi dviem ataugomis – vainikine ir sąnarine, kuri jungiasi prie smilkinkaulio. Per apatinį žandikaulį eina apatinio žandikaulio kanalas.

Ašarikaulis (Os lacrimale) – išsidėsto vidiniame akiduobės kampe tarp kaktikaulio, nosikaulio, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio. Kaulą sudaro dvi dalys: akiduobinis paviršius ir veidinis paviršius. Akiduobiniame paviršiuje yra ašarų anga. Ji veda į nosinį ašarų kanalą, kuriuo ašarų perteklius nuteka į nosies ertmę.

Gomurikaulis (Os palatinum)

Sparnakaulis (Os pterygoideum) – kaulas yra pailgos plokštelės formos pleištakaulio sparninių ataugų vidinėje pusėje.

Skruostikaulis (Os zygomaticum) – yra tarp ašarikaulio, viršutinio žandikaulio ir smilkinkaulio skruostinės ataugos. Turi smilkinkaulinę ir kaktinę ataugą. Kartu su smilkinkauliu sudaro skruosto lanką.

Nosikaulis (Os nasale ) – guli kaktikaulio priekyje ir sudaro lubas nosies ertmei. Neporiniams kaulas priklauso:

15 Poliežuvinis kaulas (Os hyoideum) – apatinio žandikaulio tarpe ir jungiasi su ausies piramide bei gerklomis. Kaulą sudaro kūnas ir porinės šakos (ilgoji ir trumpoji). Šakas – nareliai. (17 – 20) (21) (22) (23) (24)

1.3. Šinšilos kaukolės morfologiniai ypatumai

Šinšilos galvos skeletą sudaro kaukolė (Cranium) ir veido kaulai (Os facies) prie kurių priskiriami ir žandikauliai. Kai kuriuose straipsniuose terminas kaukolė yra taikomas viršutiniam žandikauliui ir kaulams esantiems virš jo, tačiau kituose jis apima abu žandikaulius ir dantis, taip pat ir šiame darbe terminas kaukolė bus taikomas kaip visumos apibrėžimas. (21)

Puikiai išsivysčiusi būgninė pūslė (Bulla tympanica) padaro šinšilų kaukoles unikalias lyginant su kitais graužikais. Būgninė pūslė yra tuščiavidurė struktūra esanti ventralinėje, užpakalinėje kaukolės dalyje, kuri uždengia vidurinę ir vidinę ausį. Kaip ir daugumoje rūšių ji susiformuoja prie būgninės dalies (Pars tympanica) ties smilkinkauliu (Os temporale). (21)

Kiti esminiai skirtumai tarp šinšilų ir kitų graužikų kaukolių (1 pav.): yra didžiulė infraorbitalinė anga, mažesni skruostikaulio lankai, neturėjimas ant žandikaulių kramtomųjų raumenų skiauterės, didelis ašarikaulis, platūs ašarų kanalai, kurie atsiveria nosies pusėje ir patrumpėjusios pakauškaulio ataugos. (21)

Šinšilų smilkinkaulis yra netinkamoje padėtyje chirurginiam prieinamumui. Priėjimas prie tam tikrų struktūrų yra apsunkinamas dėl didžiulės būgninės pūslės. (22)

Šinšilos yra žolėdžiai graužikai. Šinšilų dantys turi ilgus vainikus be jokios anatominės šaknies. Šinšilų dantys auga visą gyvenimą. Daugumoje literatūros šaltinių yra naudojamas atvirų šaknų terminas (ang. Open – rooted) siekiant apibūdinti šinšilų dantų būseną, bet kadangi šinšilų dantis neformuoja tikros anatominės šaknies, danties dalis esanti žemiau alveolarinio krašto yra tikslingiau vadinama rezervine karūna.

Šinšilų dantų formulė – 2(I 1/1, C 0/0, P 1/1, M 3/3) = 20.

Šinšilų dantys yra prisitaikę valgyti mažai, turtingos maisto medžiagomis ėdimui, jie vartoja maistą galintį šlifuoti dantis kaip ir triušiai. Šinšilai nuo gimimo turi 20 nuolatinių dantų. Šinšilų kandžiai primena kirtiklio formą ir atsipalaidavusioje pozicijoje nesiliečia, apatiniai kandžiai guli pasvirę kaudaliau nei viršutiniai.

16

1 pav.: Šinšilos kaukolės kaulų detalus išsidėstymas (21)

1 – Būgninė pūslė, 2 – viršugalvio kaulas, 3 – skruostikaulio atauga, 4 – įterptinis viršugalvio kaulas, 5 – nosikaulis, 6 – įterptinis žandikaulis, 7 – poakiduobinė anga, 8 – viršutinis žandikaulis, 9 – kaktikaulis, 10 – akiduobė, 11 – pleištinė gomurio anga, 12 – skruostikaulis, 13 – ašarikaulis, 14 – gomurinė atauga, 15 – viršutinio žandikaulio kūnas, 16 – žagrikaulis, 17 – kandžiai, 18 – įterptinio žandikaulio anga, 19 – įterptinio žandikaulio kūnas, 20 – įterptinio žandikaulio anga, 21 – gomurikaulis, 22 – žando dantys, 23 – būgninė pūslė, 24 – priekinio pleištakaulio kūnas, 25 – didžioji anga.

1.4. Šinšilų kaukolės pažeidimai

Dažniausi kaukolės pažeidimai šinšiloms yra lūžiai. Pagrindinė jų priežastis yra traumos, pvz.: jas numeta šeimininkai. Pasitaiko apatinio ir viršutinio žandikaulio lūžiai kartu su klibėti pradėjusiais, nulūžusiais arba iškritusiais dantimis.

17 Temporomandibuliarinė liuksacija taip pat pasitaiko itin retai šinšiloms. Šis sutrikimas atsiranda dėl traumų arba jatrogeninių priežasčių.

Dažniausiai pasitaikantis šinšilų pažeidimas – peraugę krūminiai dantys. Taip pat pasitaiko peraugę kandžiai, kurie praranda savo oranžinį pigmentą ir pasidaro aštrūs (23)

Dažniausiai klinikiniai požymiai pasireiškia vėlesnėse stadijose, jie gali būti – padidėjęs seilėtekis su šlapiu kailiu aplink smakrą, krūtinę, pėdutes. Krūminių dantų šaknys pradeda augti iki pat akiduobių ir sukelia lakrimaciją (nenormaliai gausus ašarų sekretavimasis). Viršutiniai krūminiai dantys išsilenkia į apačią ir į išorę, vidiniai kraštai apatinio krūminio auga į vidinę pusę link liežuvio (Pav. 2).

Kiti simptomai – svorio netekimas, kailio kondicijos suprastėjimas, anoreksija, sumažėjęs išmatų tūris, konstipacija, letargija. Šią ligą gali sukelti paveldimumo faktoriai, bet didžioji dauguma atvejų atsiranda dėl blogų laikymo sąlygų, kuomet šinšilai neturi ką griaužti, jog pasitrumpintų dantis arba dėl prasto specifinio šinšilų maisto, kuriame yra mažai maisto medžiagų ir daug kalorijų, todėl gyvūnai greičiau pajunta sotumą ir mažiau galanda dantis ėsdami savo kasdieninį maistą. (23)

Dantų lūžiai pasitaiko dėl traumų arba jatrogeninių priežasčių. Kandžiai ir krūminiai dantys gali būti nulaužiami procedūrų metu blogai naudojant įrankius. Labai svarbu yra teisingai diagnozuoti lūžio apimtį ir nustatyti ar nepažeisti gilesni audiniai.

Periodontitas gali išsivystyti įstrigus maistui tarp dantų. Periodontitas paprastai neišsivysto kai dantys yra normalioje padėtyje ir tinkamai galandami. Kartais periodontitas išsivysto tiesiog peraugusių krūminių dantų pasekoje. (23)

2 pav.: Kairėje radiografinis peraugusių kandžių vaizdas, dešinėje radiografinis normalioje

18

2. TYRIMO METODAI IR APŽVALGA

Tyrimai atlikti nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 metų gegužės mėnesio LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedroje.

Viso sukaupta 14 kaukolių – 6 patelės virš 8 mėnesių amžiaus ir 1 patelė 2 savaičių bei 6 patinėliai virš 8 mėnesių amžiaus ir 1 patinas 6 mėnesių amžiaus. Medžiaga tyrimui surinkta iš šinšilų kailių ūkio esančio MB „Sedlita“ Šlienavoje, Kauno rajone.

2.1 Kraniometrija

Tyrimo metu buvo išskrosta 14 šinšilų, jų kaulai išvirti, paruošti standartiniu metodu morfometrijai, kuri buvo atlikta naudojant slankmatį pagal Angela Von Den Driesch (1976m.) metodiką, 0,01mm tikslumu. Matuota 19 kaukolės rodiklių ir 5 apatinio žandikaulio rodikliai.

Kaukolės matavimo rodikliai:

1) Absoliutus kaukolė ilgis – nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto; (A – P)

2) Atstumas nuo pakaušio gumburų kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto; (P – Op)

3) Ilgis nuo didžiausios pakaušio angos iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto; (P – B) 4) Atstumas tarp tarpinio žandikaulio kranialinio krašto ir kaplių kaudalinio krašto; 5) Nosikaulio ilgis; (N – Rh)

6) Įterptinio viršugalvio kaulo ilgis; 7) Kaktikaulio ilgis;

8) Atstumas nuo kranialinio tarpinio žandikaulio krašto iki nosikaulio kaudalinio krašto; (P – N)

9) Atstumas tarp kaplių kranialinio krašto ir krūminių dantų kaudalinio krašto; 10) Diastemos ilgis;

11) Gomurikaulio ilgis;

12) Pakauškaulio gumburų didžiausias plotis; 13) Didžiausias plotis ties išorine akustine anga;

14) Didžiausias plotis kaukolės ertmės, kurioje būna smegenys; 15) Kaukolės plotis ties smilkiniais;

16) Atstumas tarp smilkinkaulio priekinių skruostinių ataugų;

17) Atstumas tarp smilkinkaulio galinių skruostinių ataugų; (Zy – Zy) 18) Nosikaulio didžiausias plotis;

19 Apatinio žandikaulio matavimai:

1) Apatinio žandikaulio ilgis;

2) Krūminių dantų ir kaplių linijos ilgis;

3) Atstumas nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki krūminių dantų kaudalinio krašto;

4) Diastemos ilgis;

5) Apatinio žandikaulio šakos aukštis. (25)

3 pav.: Atliktų matavimų taškai. Dorsalinis šinšilų kaukolės vaizdas (autorės nuotrauka).

20

4 pav.: Atliktų matavimų taškai. Ventralinis šinšilų kaukolės vaizdas (autorės nuotrauka).

Ventralinėje kaukolės pusės paveiksle pavaizduoti 11 atliktų kraniometrinių matavimų (matavimo taškų). (4 pav.) Brėžinys atliktas vadovaujantis Angela Von Driesch (1976).

5 pav.: Atliktų matavimų taškai. Šinšilų apatinio žandikaulio kairės pusės lateralinis vaizdas

21 Apatinio žandikaulio lateraliniame paveiksle pavaizduoti 5 atlikti morfometrijos rodikliai. (5 pav.) Brėžinys atliktas vadovaujantis Angela Von Driesch (1976).

6 pav.: Šinšilos 9 mėnesių patelės ir šinšilos 2 savaičių patelės kaukolių nuotrauka (autorės

nuotrauka).

Lyginant 9 mėnesių šinšilos patelės ir šinšilos 2 savaičių patelės kaukoles vizualiai matomi formos, dydžio, siūlių, dydžio santykio tarp atskirų kaulų pakitimai.

2.2 Statistinis duomenų apdorojimas

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Kaukolių kraniometrija

Tiriamieji gyvūnai suskirstyti pagal lytį ir amžių bei kiekviena kaukolė turi savo atskirą numerį. Gauti morfometrinių rodiklių duomenys suvesti į lenteles, apskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai.

1 lentelė. Šinšilų patinų kaukolių ir apatinio žandikaulio rodikliai (mm).

23

2 lentelė. Šinšilų patelių kaukolių ir apatinio žandikaulio rodikliai (mm).

24

7 pav.: Kaukolės matavimo rodiklių vidurkių diagrama

Diagramoje matome, jog 1 rodiklis (Absoliutus kaukolė ilgis) yra didžiausios reikšmės, mažiausi 12 (Pakauškaulio gumburų didžiausias plotis) ir 19 (Gomurikaulio plotis) tarp visų rodiklių matuotų šinšilų kaukolių.

8 pav.: Apatinio žandikaulio matavimo rodiklių vidurkių diagrama

Diagramoje matome, jog 1 rodiklis (apatinio žandikaulio ilgis ) yra didžiausios reikšmės, mažiausi 2 (krūminių dantų ir kaplių linijos ilgis) ir 4 (diastemos ilgis) tarp visų matuotų šinšilų apatinių žandikaulių. 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 ROD IKL IŲ M A T M ENYS M IL IM ET RA IS (M M ) RODIKLIO NUMERIS

Kaukolės matavimo rodiklių vidurkių diagrama

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 2 3 4 5 ROD IKL IŲ M A T M ENYS M IL IM ET RA IS (M M ) RODIKLIO NUMERIS

25

3.2 Skirtingo amžiaus šinšilų kaukolių morfometrijos duomenų lyginimas

9 pav.: Šinšilų virš 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšiloms pasiekus lytinę brandą (8 mėnesius), visų tirtų šio amžiaus šinšilų kaukolės matmenų rodikliai išlieka panašūs, matmenys skiriasi iki 4 milimetrų.

10 pav.: Šinšilų iki 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšiloms augant rodiklių skirtumai yra didesni. Tarp 6 mėnesių šinšilos kaukolės ir 2 savaičių šinšilos kaukolės matomas ryškus matmenų skirtumas, o tuo tarpu tarp 6 mėnesių šinšilos ir 8 mėnesių šinšilų matmenys skiriasi nežymiai.

0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 ROD IKL IŲ IŠ M A T A V IM A I M IL IM ET RA IS (M M ) RODIKLIO NUMERIS

Šinšilų virš 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

Patinas Nr. 6 Patinas Nr. 4 Patinas Nr. 5 Patelė Nr. 5 Patinas Nr. 2 Patelė Nr. 2

Patinas Nr. 1 Patelė Nr. 1 Patinas Nr. 3 Patelė Nr. 3 Patelė Nr. 4 Patelė Nr. 6

0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 ROD IKL IŲ IŠ M A T A V IM A I M IL IM ET RA IS (M M ) RODIKLIO NUMERIS

Šinšilų iki 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

26

11 pav.: Šinšilų virš 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšiloms pasiekus lytinę brandą (8 mėnesius) apatinio žandikaulio matmenų rodikliai išlieka panašūs, matmenys skiriasi iki 4 milimetrų.

12 pav.: Šinšilų iki 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšiloms augant rodiklių skirtumai yra didesni. Tarp 6 mėnesių šinšilos kaukolės ir 2 savaičių šinšilos kaukolės matomas ryškus matmenų skirtumas, o tuo tarpu tarp 6 mėnesių šinšilos ir 8 mėnesių šinšilų matmenys skiriasi nežymiai (iki 4mm).

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 1 2 3 4 5 ROD IKL IŲ IŠ M A T A V IM A I M IL IM ET RA IS (M M ) RODIKLIO NUMERIS

Šinšilų virš 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio rodikliai

Series1 Series2 Series3 Series4 Series5 Series6

Series7 Series8 Series9 Series10 Series11 Series12

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 2 3 4 5 R ODI KL IŲ IŠMA T A VI MA I MI L IME T R A IS (MM ) RODIKLIO NUMERIS

Šinšilų iki 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio rodikliai

27

13 pav.: Kaukolės rodiklių vidurkių palyginimas skirtingo amžiaus grupėse

Lyginant šinšilų kaukolių rodiklius pagal skirtingas amžiaus grupes, 18 rodiklių buvo statistiškai patikimi (p<0,05).Vienintelis nepatikimas rodiklis buvo 14 (Didžiausias plotis kaukolės ertmės, kurioje būna smegenys).

Matomas ryškus skirtumas tarp jaunesnių ir vyresnių nei 8 mėnesių šinšilų kaukolės kraniometrijos rezultatų. Vyresnių šinšilų kaukolių kaulai ilgesni ir platesni.

14 pav.:

Apatinio žandikaulio rodiklių vidurkių palyginimas skirtingo amžiaus grupėse

Lyginant šinšilų apatinių žandikaulių rodiklius pagal skirtingas amžiaus grupes, matome jog visi 5 apatinio žandikaulio rodikliai buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

Matomas ryškus skirtumas tarp jaunesnių ir vyresnių nei 8 mėnesių šinšilų apatinio žandikaulio kraniometrijos rezultatų. Vyresnių šinšilų apatinis žandikaulis ilgesnis ir platesnis.

0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m ) Rodiklio numeris

Kaukolės rodiklių vidurkių palyginimas skirtingo amžiaus

grupėse

Šinšilos iki 8 mėn. amžiaus Šinšilos vrš 8 mėn. amžiaus

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 2 3 4 5 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m )

Apatinio žandikaulio rodiklių numeriai

Apatinio žandikaulio rodiklių vidurkių palyginimas skirtingo

amžiaus grupėse

28

3.3 Skirtingų lyčių šinšilų kaukolių kraniometrijos duomenų lyginimas

15 pav.:

Šinšilų patinų virš 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšilų patinų kaukolės išmatavimai tarpusavyje skiriasi nežymiai (iki 4mm).

16 pav.: Šinšilų patelių virš 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšilų patelių kaukolės išmatavimai tarpusavyje skiriasi nežymiai (iki 4mm). 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m ) Rodiklio numeris

Šinšilų patinų virš 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

Series1 Series2 Series3 Series4 Series5 Series6

0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etra is ( m m ) Rodiklio numeris

Šinšilų patelių virš 8 mėnesių amžiaus kaukolės rodikliai

29

17 pav.: Šinšilų patelių virš 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšilų patelių apatinio žandikaulio rodikliai tarpusavyje skiriasi nežymiai iki 3 mm.

18 pav.: Šinšilų patinų virš 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio rodikliai

Diagramoje matome, jog šinšilų patinų apatinio žandikaulio rodikliai tarpusavyje skiriasi nežymiai iki 3 mm. 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 1 2 3 4 5 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m ) Rodiklio numeris

Šinšilų patelių virš 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio

rodikliai

Series1 Series2 Series3 Series4 Series5 Series6

0 10 20 30 40 50 1 2 3 4 5 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m ) Rodiklio numeris

Šinšilų patinų virš 8 mėnesių amžiaus apatinio žandikaulio

rodikliai

30

19 pav.: Skirtingų lyčių šinšilų kaukolės rodiklių vidurkių palyginimas

Lyginant skirtingų lyčių šinšilų kaukolių rodiklius, nustatėme, jog septyni rodikliai buvo statistiškai patikimi (p<0,05). Patikimi šie kaukolės rodikliai:

1) 1 - Absoliutus kaukolės ilgis;

2) 2 - Atstumas nuo pakaušio gumburų kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto;

3) 4 - Atstumas tarp tarpinio žandikaulio kranialinio krašto ir kaplių kaudalinio krašto; 4) 8 - Atstumas nuo kranialinio tarpinio žandikaulio krašto iki nosikaulio kaudalinio krašto; 5) 10 - Diastemos ilgis;

6) 12 - Pakauškaulio gumburų didžiausias plotis; 7) 18 - Nosikaulio didžiausias plotis.

Diagramoje matome, jog patelių kaukolės rodikliai yra nežymiai didesni nei patinų.

0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m )

Kaukolės rodiklio numeris

Skirtingų lyčių šinšilų kaukolės rodiklių vidurkių palyginimas

31

20 pav.: Skirtingų lyčių šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių vidurkių palyginimas

Lyginant skirtingų lyčių šinšilų apatinių žandikaulių rodiklius, nustatėme, jog vienas rodiklis buvo statistiškai patikimas (p<0,05). Apatinio žandikaulio patikimas rodiklis 3 (atstumas nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki krūminių dantų kaudalinio krašto.) Analizuojant diagramą matome, jog šinšilų patelių ir patinų apatiniai žandikauliai reikšmingai nesiskiria.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 2 3 4 5 R od ik lių iš m atav im ai m ilim etr ais (m m )

Apatinio žandikaulio rodiklio numeris

Skirtingų lyčių šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių vidurkių

palyginimas

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Kraniometrija – kaukolės matavimai, taikomi norint identifikuoti gyvūno rūšį, surasti tarprūšinius skirtumus. Kraniometrija plačiai naudojama archeologijoje, biologijoje. Šie matavimai leidžia daryti objektyvias išvadas apie gyvūnų dydį bei formą, evoliucijos raidą, gyvūnų istoriją. (25)

Tyrimą susijusį su kaukolės dydžiu ir kaplių ir krūminių dantų ilgiais pas šinšilas laikytas nelaisvėje ir pagautas laisvėje atliko David A Crossley, Maria del Mar Miguelez. (28)

Analizuojant tyrimo rezultatus buvo nuspręsta, kad vizualiai neįmanoma nustatyti, kuri kaukolė yra patelės, o kuri patinėlio. Buvo atlikti matavimai 59 kaukolėms – 38 patelėms ir 21 patinui. Patelių kaukolės buvo ilgesnės už patinų, tačiau matavimai nebuvo statistiškai reikšmingi (P=0,38). Matuojant plotį, skirtumo tarp lyčių nebuvo pastebėta (P=0,97). Kaukolės dydžių matavimai susiję su amžiumi leido nuspręsti, jog po subrendimo kaukolės auga minimaliai. Auginamų nelaisvėje šinšilų kaukolės buvo ilgesnės (P<0,0001) negu šinšilų augusių laisvėje kaukolės. Taip pat nelaisvėje auginamų šinšilų kaukolės buvo nežymiai platesnės (P<0,0001). Nepaisant didelės kolekcijos šinšilų iš skirtingų populiacijos vietovių pastebėti tik nedideli skirtumai kaukolių anatomijoje, t.y. nežymus būgninių pūslių (Bulla tympanica) formos skirtumai pastebėti tarp laukinių šinšilų kaukolių. Žymesni skirtumai buvo pastebėti nelaisvėje laikomų šinšilų kaukolėse. Jose matomi panašūs skirtumai tarp būgninių pūslių formos ir kauliniai pakitimai susiję su dantų elongancija. (28)

Palyginus mano atlikto tyrimo gautus rezultatus su David A.Crossley ir Maria del Mar Miguelez tyrimo rezultatais (28) galima teigti, jog skirtumai tarp patinų ir patelių kaukolių ir apatinių žandikaulių egzistuoja, tačiau jie yra nežymūs ir vizualiai nematomi. Galima teigti, jog patelių kaukolės yra ilgesnės ir platesnės (p<0,05) už patinų.

Taip pat, lyginant su David A.Crossley ir Maria del Mar Miguelez tyrimo rezultatais galima teigti, jog po subrendimo šinšilų kaukolės auga minimaliai. Vizualiai subrendusios šinšilos (virš 8 mėnesių) kaukolė skiriasi nuo jaunų šinšilų kaukolių forma, dydžiu, siūlėmis, dydžio santykiu tarp atskirų kaulų.

P. Baranowski, M. Wróblewska, P. Nowak ir K. Pezinska atliko ilgauodegių šinšilų laikomų laisvėje ir fermose kaukolės biometriją. (27)

33 laikomų šinšilų kranialiniai rodikliai buvo statistiškai patikimi (P<0,01) lyginant su šinšilų kaukolių iš muziejaus rodikliais. Manoma, jog šinšilų laikymo būdas ir aplinka fermose, kuriose šinšilos buvo auginamos per daugelį kartų yra esamų skirtumų priežastis.

Kaukolės matavimų rezultatų analizė parodė, jog kaukolė ir apatinis žandikaulis yra didesni pas šinšilas augintas fermoje.

Veido kaulų, kaukolės ertmės smegenims ilgiai buvo 5 proc. didesni pas fermose augintas šinšilas, taip pat pas šias šinšilas 7 – 12 proc. buvo didesni kaukolės pločio rodikliai, tokie kaip: didžiausias kaukolės ertmės smegenis plotis, didžiausias viršutinio žandikaulio plotis. Atstumas tarp akiduobių buvo didesnis 2,7 proc. pas šinšilas augintas fermose. Skruostikaulių plotis 5 proc. didesnis pas šinšilas augintas fermose (P<0,01). Vienintelis rodiklis abejose grupėse nesiskiriantis pas buvo atstumas nuo didžiausios pakaušio angos iki nosikaulio kaudalinio krašto.

Ilgis nuo didžiausios pakaušio angos iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto, gomurio ilgis ir atstumas nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto – šie rodikliai buvo 5proc. didesni pas fermose auginamas šinšilas (P<0,01).

Muziejuje buvusių šinšilų kaukolių vieninteliai 4 proc. didesni rodikliai buvo viršutinio žandikaulio dantų eilės ilgis ir gomurio plotis (P<0,01).

Vienintelis apatinio žandikaulio rodiklis – žando dantų eilė buvo didesnis pas muziejų buvusių kaukolių, visi kiti apatinio žandikaulio rodikliai didesni pas fermose augintų šinšilų kaukoles. (P<0,01).

Atsižvelgiant į gautus rezultatus buvo padaryta išvada, jog šinšilų augintų fermose kaukolės yra didesnės. Tai yra todėl, jog fermose gyvenančios šinšilos turi prieigą prie maisto turinčio didesnę maistinę vertę. Muziejuje buvusių šinšilų kaukolių didesni rodikliai kaip ilgesnės viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų eilės galėjo atsirasti dėl skirtingos vartojamo maisto konsistencijos. Taip pat galėjo turėti įtakos žemesnė temperatūra, kuri versdavo šinšilas gyvenančias laisvėje pastoviai ieškoti įvairaus maisto, jog galėtų palaikyti normalią termoreguliaciją. (27)

Lyginant mano atlikto tyrimo rezultatus su P. Baranowski, M. Wróblewska, P. Nowak ir K. Pezinska tyrimu (27) rezultatai gauti matuojant fermose augintinų šinšilų kaukolių ir apatinių žandikaulių rodiklius buvo panašūs.

Lenkijoje buvo atlikti ilgauodegių šinšilų kraniometriniai matavimai siejami su dantų sutrikimais. Jį atliko Piotr Baranowski, Joanna Wojtas, Justyna Cis, Gabriela Musiał, Magdalena Wróblewska ir Małgorzata Sulik. (26)

34 (P<0,01). Taip pat šie matavimų rodikliai buvo didesni šinšiloms turinčioms dantų defektus negu toms, kurios dantų defektų neturėjo – kaukolės ilgis nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (A-P); kaukolės ertmės plotis, kurioje būna smegenys; kaukolės ilgis nuo didžiausios pakaušio angos iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto (P-B); atstumas tarp kaplių kranialinio krašto ir krūminių dantų kaudalinio krašto; nosikaulio didžiausias plotis. Šie rezultatai statistiškai patikimi (P<0,01; P<0,05).

Šių rodiklių analizė – kairės ir dešinės kaukolės pusės ilgis nuo pakauškaulio iki poakiduobinės angos (infraorbital foramen) ir ilgis nuo kairės dešinės klausomosios pūslės galinio gumburio iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto, parodo, kad dešinė kaukolės pusė pas gyvūnus turinčius dantų defektus yra didesnė (p<0,05) negu pas tuos kurie turėjo normalią dantų struktūrą.

Statistiškai reikšmingos (p<0,01) didesnės reikšmės buvo nustatytos viršutinio žandikaulio ilgyje ir apatinio žandikaulio dantų linijos rodikliuose pas šinšilas su dantų defektais. Detalūs šinšilos apatinio žandikaulio matavimai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05, p<0,01), didžioji analizuotų rodiklių dalis buvo didesnė priklausomai nuo danties su defektu vietos išskyrus apatinio žandikaulio šakos aukštį.

Kranialinių indeksų procentinės reikšmės skaičiuotos pasirinktiems kraniometriniams rodikliams apibūdinantiems specifines kaukolės kaulų proporcijas ir apskritai visa kaukolė parodė statistiškai patvirtintus skirtumus grupėse tik tarp kaukolės ertmės smegenims (neurocranium) pločio ir jo ilgio. (26)

Lyginant mano atlikto tyrimo rezultatus su Piotr Baranowski, Joanna Wojtas, Justyna Cis, Gabriela Musiał, Magdalena Wróblewska ir Małgorzata Sulik tyrimu (26) rezultatai gauti matuojant fermose augintinų šinšilų kaukolių ir apatinių žandikaulių rodiklius skyrėsi nežymiai.

35

IŠVADOS

1. Atlikus šinšilų kaukolės ir apatinio žandikaulio kraniometrinius matavimus, nustatėme, jog 1 kaukolės rodiklis (Absoliutus kaukolės ilgis) yra didžiausios reikšmės, mažiausi 12 (Pakauškaulio gumburų didžiausias plotis) ir 19 (Gomurikaulio plotis). Pagal gautus rodiklius galime spręsti apie šinšilų kaukolės formą. Apskaičiavus gautų matmenų vidurkius galima taikyti norint lyginti su kitomis rūšimis, tolimesniuose tyrimuose.

2. Nustatyta, kad šinšilų amžių nustatyti leidžia dauguma kaukolės rodiklių, kurie yra statistiškai patikimi (p<0,05), išskyrus 14 kaukolės rodiklį (Didžiausias plotis kaukolės ertmės, kurioje būna smegenys). Vyresnių nei 8 mėnesių šinšilų kaukolės ilgesnės 22 proc. ir 22 proc. platesnės už šinšilų jaunesnių nei 8 mėnesių amžiaus kaukoles. Vyresnių nei 8 mėnesių šinšilų apatinis žandikaulis ilgesnis 20 proc. ir 27 proc. platesnis už šinšilų jaunesnių nei 8 mėnesių amžiaus apatinį žandikaulį.

3. Atlikus kranometrinius matavimus nustatyta, kad šinšilų lytį nustatyti leidžia šie kaukolės rodikliai 1 (Absoliutus kaukolė ilgis – nuo pakauškaulio kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto), 2 (Atstumas nuo pakaušio gumburų kaudalinio krašto iki tarpinio žandikaulio kranialinio krašto) 4 (Atstumas tarp tarpinio žandikaulio kranialinio krašto ir kaplių kaudalinio krašto), 8 (Atstumas nuo kranialinio tarpinio žandikaulio krašto iki nosikaulio kaudalinio krašto), 10 (Diastemos ilgis), 12 (Pakauškaulio gumburų didžiausias plotis), 18 (Nosikaulio didžiausias plotis) ir apatinio žadikaulio 3 (Atstumas nuo žandikaulio kaudalinio kandžių krašto iki krūminių dantų kaudalinio krašto). Visi jie buvo statistiškai patikimi (p<0,05).

36

PADĖKA

Dėkoju MB “Sedlita” už suteiktą medžiagą tyrimui ir norą prisidėti prie tyrimų susijusių su šinšilomis.

Dėkoju LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedrai, leidusiai naudotis patalpomis, įranga atliekant kaukolių paruošimą ir morfometrinius matavimus bei palaikymą.

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Oxford English Dictionary. [žiūrėta 2018 09 15].

http://www.oed.com/;jsessionid=EFEA2EB1D141CEC6B386959889694BFC?showLogin=false. 2. Piotr Baranowski MWAJW. Morphology And Morphometry Of The Nuchal Plane Of

Breeding Chinchilla (Chinchilla Laniger, Molina 1782) Skulls Allowing For Sex And Litter Size At Birth; 2009 12 05.

3. Jonikienė J. Gyvulininkystės specialistas, 2007 m. kovas - gegužė Nr. 2 (1148) Kaunas; 2007. 4. https://asa.scitation.org/doi/abs/10.1121/1.392279. Morphometric analysis of hair cells in the chinchilla cochlea. [žiūrėta 2018 09 18].

5. Q. Ashton Acton P. Endocrine Cells—Advances in Research and Application: 2012 Edition; 2012.

6. Özkadif S, Varlik A, Kalayci İ, Eken E. Morphometric Evaluation of Chinchillas (Chinchilla lanigera) Femur with Different Modelling Techniques.; 2016.

7. Bonnie Ballard RC. Exotic Animal Medicine for the Veterinary Technician. 3rd ed. 2017. P. 333-337

8. Chinchilla Chronicles. [žiūrėta 2018 11 02]. http://chinchillachronicles.com/.

9. Ectoparasitism. [žiūrėta 2018 11 02]. https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/ectoparasitism.

10. Vitamin B Complex Deficiency in Chinchillas. [žiūrėta 2018 11 03].

https://www.petmd.com/exotic/conditions/neurological/c_ex_ch_thiamine_deficiency. 11. Christal Pollock DD(P. Basic Information Sheet: Chinchilla.; 2010 [žiūrėta 2018 11 07]. https://lafeber.com/vet/basic-information-for-chinchillas/.

12. Tynes VV. Behaviour of Exotic Pets. 2010. P. 138

13. How Chinchillas Act: Understand the Meaning of Behaviors? [žiūrėta 2018 11 10]. https://www.caringpets.org/how-to-take-care-of-a-chinchilla/behavior/.

14. Thomas M. Donnelly BDDD. Breeding and Reproduction of Chinchillas. [žiūrėta 2018 11 11]. https://www.msdvetmanual.com/all-other-pets/chinchillas/breeding-and-reproduction-of-chinchillas.

15. Deakin BY. Wheater's functional histology: a text and colour atlas. 5th ed. Edinburgh; Deakin, Barbara Young.

16. http://www.mananatomy.com/basic-anatomy/types-bone. Types of bone. [žiūrėta 2018 09 20]. http://www.mananatomy.com/basic-anatomy/types-bone.

38 19. Nickel R. SA,SE. The Anatomy of the Domestic Animals. Volume 1.; 1986. P. 19-165, 169-213

20. Pasquini Ch. ST,PS. Anatomy of domesic animals.: SUDZ publishing; 1989. P. 15-131 21. Serena Z. G. Brenner, Michelle G. Hawkins, Lisa A. Tell, William J. Hornof, Charles G. Plopper, Frank J. M. Verstraete. Clinical Anatomy, Radiography, and Computed Tomography of the Chinchilla Skull. [žiūrėta 2018 11 18].

http://www.vetfolio.com/diagnostics/clinical-anatomy-radiography-and-computed-tomography-of-the-chinchilla-skull.

22. George G. Browning MF, Mark S. Granich M. Surgical Anatomy of the Temporal Bone in the Chinchilla Glasgow; Boston.

23. Maria-Elisabeth Krautwald-Junghanns MPTNTSR. Diagnostic Imaging of Exotic Pets; 2009. P. 158-164, 244

24. Normal laterolateral radiographic view of the rabbit skull.

https://www.researchgate.net/figure/Normal-laterolateral-radiographic-view-of-the-rabbit-skull-Note-the-maxillary-incisors_fig1_230800349.

25. Driesch AV. A guide to the measurment of animal bones from archeological sites; 1976. 26. Piotr Baranowski. Value of Craniometrical Traits in Chinchillas skulls considering teeth defects. 2008.

http://www.piwet.pulawy.pl/jvetres/images/stories/pdf/20082/20082271280.pdf?fbclid=IwAR1U Iva8AiGK-lbbwbpaaW_EAuHOhV2z_UTTtRN-xdPSdfOk4oqlZhuBTlA.

27. Baranowski P, Wróblewska M, Pezinska PNiK. Biometry of the Skull of Wild and Farm Long-tailed; 2013.

28. David A. Crossley MdMM. Skull size and cheek-tooth length in wild-caught and captive-bred chinchillas Manchester: Pergamon; 2001 04 09.

39

PRIEDAI

1 priedas. Visi išmatuoti visų amžių šinšilų patelių ir patinų kaukolių ir apatinių žandikaulių

rodiklių matmenys. pateikti milimetrais (mm) Rodiklio

numeris

Šinšilų kaukolės rodiklių išmatavimų vidurkiai (mm)

Rodiklio numeris

Šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių išmatavimų vidurkiai (mm) 1 60.10428571 1 40.74 2 56.98 2 11.74 3 50.95 3 22.05 4 29.86 4 11.22 5 25.25 5 18.15 6 15.57 7 19.97 8 15.32 9 13.16 10 15.01 11 11.55 12 7.15 13 32.66 14 25.15 15 17.93 16 24.68 17 31.31 18 8.51 19 1.98

2 priedas: Šinšilų kaukolės rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal amžių (mm) Patikimi rodikliai

(p<0,05) pažymėti “*” simboliu.

Šinšilų kaukolės rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal amžių (mm)

40

19* 1.15 2.12

3 priedas: Šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal amžių, milimetrais

(mm). Patikimi rodikliai (p<0,05) pažymėti “*” simboliu

Šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal amžių (mm) Rodiklio

numeris

Šinšilos iki 8 mėnesių amžiaus Šinšilos virš 8 mėnesių amžiaus

1* 32.93 42.04

2* 9.45 12.12

3* 18.56 22.64

4* 9.90 11.44

5* 13.84 18.86

4 priedas: Šinšilų kaukolės rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal lytį, milimetrais (mm). Patikimi

rodikliai (p<0,05) pažymėti “*” simboliu

Šinšilų kaukolės rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal lytį (mm)

Rodiklio numeris Patinai virš 8 mėnesių amžiaus Patelės virš 8 mėnesių amžiaus

41

5 priedas: Šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal lytį, milimetrais

(mm). Patikimi rodikliai (p<0,05) pažymėti “*” simboliu

Šinšilų apatinio žandikaulio rodiklių išmatavimų vidurkiai pagal lytį (mm) Rodiklio

numeris

Patinai virš 8 mėnesių amžiaus Patelės virš 8 mėnesių amžiaus

1 41.05 42.49

2 12.04 12.12

3* 22.49 22.99

4 11.51 11.56