1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
Ernestas Katilauskas
Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku poveikis
Afrikinių šamų (Clarias Gariepinus) augimo intensyvumui, pašaro
konversijai bei sveikatingumui
Effect of extruded feed EXTRAFLOAT 42/12 supplemented with
prebiotic on African catfish (Clarias Gariepinus) growth performance,
feed conversion ratio and wellness
Gyvulininkystės technologijos fakulteto studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Ieva Kudlinskienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT
42/12 papildyto prebiotiku poveikis Afrikinių šamų (Clarias Gariepinus) augimo intensyvumui, pašaro konversijai bei sveikatingumui“.
1. Yra atliktas mano pačio.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2018-04-27 Ernestas Katilauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2018-04-27 Ernestas Katilauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2018-04-27 Ieva Kudlinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
2018-04-27 prof. A. Racevičiūtė-Stupelienė
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2018-05-
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Akvakultūros situacija Lietuvoje ir pasaulyje ... 10
1.2 Žuvies svarba žmogaus mityboje ... 16
1.3. Uždaroji recirkuliacinė sistema (URS) žuvininkystėje ... 18
1.3.1. Žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose ... 18
1.3.2. Žuvų šėrimas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje ... 20
1.4. Afrikiniai šamai, jų auginimas ir šėrimas uždarojoje recirkuliacinėje sitemoje ... 23
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 26
2.1. Informacija apie ekstruduotą pašarą EXTRAFLOAT 42/12 papildytą prebiotiku ... 26
2.2. Bandymo atlikimo vieta ir schema, šėrimo ir laikymo sąlygos ... 28
2.3. Augimo intensyvumo, pašaro konversijos ir įmitimo vertinimas ... 31
2.4. Eksterjero indeksų nustatymas ... 32
2.5. Morfologinių kraujo rodiklių tyrimai ... 32
2.6. Statistinis duomenų įvertinimas ... 34
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 35
3.1. Kokybiniai vandens parametrai ... 35
3.2. Afrikinių šamų augimo intensyvumo duomenys ... 36
3.3. Pašarų konversija ... 37
3.4. Anatominių kūno dalių išsivystymas ... 38
3.5 Atskirų dalių svorio ir eksterjero indeksai ... 39
3.6 Įmitimo koeficientas ... 40
3.7 Kraujo morfologiniai tyrimai ... 40
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
IŠVADOS ... 45
PADĖKA...46
4
SANTRAUKA
Darbo autorius: Ernestas Katilauskas, Gyvulininkystės technologijos fakulteto studijų
programos magistrantas.
Darbo vadovas – Ieva Kudlinskienė.
Mokslo įstaiga - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija,
Gyvulininkystės technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.
Darbo tema. Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku poveikis Afrikinių
šamų (Clarias gariepinus) augimo intensyvumui, pašaro konversijai bei sveikatingumui
Raktažodžiai. Afrikinis šamas, pašarai žuvims , uždaroji recirkuliacinė sistema.
Darbo tikslas – ištirti ekstruduoto pašaro Afrikiniams šamams (Clarias gariepinus)
EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos poveikį žuvų augimo intensyvumui, pašaro konversijai, anatominių kūno dalių išsivystymui ir morfologiniams kraujo rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti kontrolinio ir ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos poveikį augimo intensyvumui;
2. apskaičiuoti kontrolinio ir ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku
Agrimos konversiją;
3. apskaičiuoti kontrolinio ir ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku
Agrimos poveikį Afrikinių šamų anatominių dalių indeksams;
4. nustatyti skirtingų pašarų įtaką Afrikinių šamų kraujo morfologinei sudėčiai.
Tyrimo metodika ir organizavimas.
Mokslinis darbas atliktas 2017 - 2018 metų laikotarpiu LSMU Gyvūnų auginimo technologijų instituto – akvakultūrų laboratorijoje. Morfologiniai kraujo tyrimai buvo atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos, Klinikinių tyrimų laboratorijoje.
Bandymą sudarė du laikotarpiai – pirminio auginimo– 45 dienos ir tiriamasis – 120 dienų.
Kontrolinės grupės žuvys buvo šeriamos ekstruduotu pašaru Afrikiniams šamams „X“, tiriamosios grupės žuvys - ekstruduotu pašaru EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos.
5
Tyrimo rezultatai.
1. Tiriamosios grupės žuvų šertų ekstruduotu pašaru EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku
Agrimos, vidutinis svoris po bandymo buvo 176,78 g arba 13,89 proc. didesnis, negu kontrolinės
(p<0,05).
2. Kontrolinės grupės pašarų konversija buvo 1,078 proc., kai tuo tarpu tiriamosios grupės, šertos pašaru EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos, pašaro konversija - 0,983 proc., tai rodo per visą tiriamąjį laikotarpį, tiriamosios grupės pašaras buvo 0,095 proc. efektyviau įsisavinamas už kontrolinės grupės pašarą (p<0,05).
3. Analizuojant žuvų atskirų dalių svorio ir eksterjero indeksus nustatyta, tiriamosios grupės liemeninės dalies ilgio indeksas 8,2 proc. didesnis, vidaus organų indeksas - 4,13 proc. didesnis, nei kontrolinės (p>0,05). Kontrolinės grupės įmitimo koeficientas buvo 4,21 proc. mažesnis už tiriamosios.
4. Kraujo morfologinių rodiklių tyrimai parodė, jog hematokrito, hemoglobino, bendro baltymo, raudojųjų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekiai didesni buvo tiriamojoje grupėje, kas rodo jog tiriamasis pašaras teigiamai veikė kraujo forminių elementų gamybą (p>0,05).
Darbo apimtis ir struktūra.
Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 88 šaltiniai. Darbo apimtis: 53 puslapiai, 17 lentelių, 8 paveiksliai, 1 schema.
6
SUMMARY
Author of the thesis: Ernestas Katilauskas, master student of Animal Husbandry Technology
study program.
Supervisor of the thesis: Ieva Kudlinskienė.
Institution of studines - – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy,
Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.
Revalence of the topic. Effect of extruded feed EXTRAFLOAT 42/12 suplemented with
prebiotic on African catfish (Clarias Gariepinus) growth performance, feed conversion ratio and wellness
Keywords: African catfish, fish feeds, recirculating aquaculture systems.
Aim of the thewsis – investigate the effect of extruded feed EXLTRAFLOAT 42/12,
supplemented with prebiotic Agrimos, on African catfish (Clarias gariepinus) growth intensity, feed conversion, development of anatomical parts of the body and morphological parameters of blood.
Objectives of the thesis:
1. determine the effect of control and extruded feed EXTRAFLOAT 42/12, supplemented with prebiotic Agrimos, on the growth intensity;
2. calculate the conversion of control and extruded EXTRAFLOAT 42/12, supplemented with prebiotic Agrimos, feeds;
3. calculate the effect of control and extruded feed EXTRAFLOAT 42/12, supplemented with prebiotic Agrimos, on African catfish anatomical body parts indices;
4. determine the influence of different feedingstuffs on the morphological composition of blood of African catfish.
The method of research.
The scientific work was carried out during the period of 2017 - 2018 at the Institute of Animal Husbandry in Aquaculture Laboratory of the Lithuanian Institute of Animal Science. Morphological blood tests were performed at the LSMU VA Laboratory of Large Animal clinic. The test consisted of two periods: 45 days of primary growth and 120 days of the test. Control group fish were fed extruded feed for African catfish "X", the experimental group were fed extruded feed EXTRAFLOAT 42/12 supplemented with prebiotic Agrimos.
7
Results.
1. Average weight, after the experiment, of test group, fed with EXTRAFLOAT 42/12 supplemented with prebiotic Argrimos, was 176,78 g or 13,89 perc. Higher then control group (p<0,05).
2. The control group feed conversion was 1,078 perc., while the test group feed EXTRAFLOAT 42/12 supplemented with prebiotic Argrimos conversion was 0,983 perc., indicating that test feed was 0,095 perc. more effective (p<0,05).
3. Analyzing the weight and exterior indices of individual parts of the fish, the lenght of the torso section of test group was determined to be 8,2 perc. higher, and the index of internal organs was 4,13 perc. higher than control group. The coefficient of incorporation in cotrol group was 4,21 perc. lower than in test goup.
4. Blood morphological tests showed that the levels of hematocrit, hemoglobin, total protein, red and white blood cells were higher in the test group, indicating that test feed had a positive effect on the production of blood forming elements (p>0,05).
Structure and volume of the thesis: Thesis consist of: preface, 4 chapters, that represents
literature analysis, research methods, results, discussion, conclusions, recommendations, literature sources list. Literature sources list consists of 88 positions. Extent of thesis: 53 pages, 17 tables, 8 pictures, 1 scheme.
8
ĮVADAS
Akvakultūra yra sparčiausiai pasaulyje besivystantis gyvūninės kilmės produktų sektorius [1]. Žuvininkystė yra labai svarbi akvakultūros sritis, nes maždaug 40 proc. gyvūninės kilmės baltymų yra suvartojama būtent vartojant žuvies mėsą, taip pat ši sritis tiekia net apie trečdalį visų pasaulyje suvartojamų žuvų, todėl žuvininkystė yra laikoma viena iš perspektyviausių gyvūninės kilmės maisto produktų šaltinių ateityje. Skirtingai nei kitų gyvūnų mėsoje, žuvienoje yra mažiau riebalų ir kalorijų, todėl tai yra sveikas pasirinkimas [2]. Žuvienoje gausu žmogaus organizmui naudingų lipidų bei baltymų, o angliavandenių tik 0,5 proc. Žuvies mėsoje taip pat gausu kalcio, fosforo, geležies. Vitaminų gama labai panaši į žinduolių, išskyrus vitaminus D ir A, kurių daug riebioje žuvienoje. Žuvies mėsoje esami baltymai yra puikūs lizino, cistino, metionino šaltiniai [3].
Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, daugelio maisto produktų, tokių kaip javų, kiaulienos ar vištienos, kainos iki 2020 metų gali išlikti mažai pasikeitusios, skirtingai nei žuvienos produktų, kurie gali pabrangti dvigubai, o tai nusako žuvies produktų paklausos augimą. Pagal atliktą maisto plėtros analizę, galima teigti, jog akvakultūra plėsis ir iki 2030 metų net 61 proc. visos žmonių maistui skirtos žuvies bus užauginama akvakultūros sektoriuje [4].
Padidėjęs dėmesys priežiūrai, vartotojų poreikiams, maisto saugumui ir išlaidų efektyvumui auginant žuvis reikalauja nuolatinio naujų gamybos technologijų vystymo. Bendrai, žuvų auginimas veikia aplinką, bet šiuolaikiniai recirkuliacijos metodai žymiai sumažina šį poveikį palyginamai su įprastais žuvų auginimo būdais. Tokiu būdu, recirkuliacinės sistemos turi du tiesioginius pranašumus: išlaidų efektyvumą ir sumažintą poveikį aplinkai [5]. Recirkuliacinių sistemų statyba ir eksploatavimas yra brangus malonumas, taigi, kad auginimas duotų pelno, jis turi būti efektyvus. Todėl yra labai svarbu pasirinkti tinkamas rūšis auginimui ir sukurti gerai funkcionuojančią sistemą. Iš esmės, auginimo tikslas yra parduoti žuvis didele kaina, tuo pat metu išlaikant kuo mažesnes auginimo išlaidas [5].
Lietuvoje žuvininkystė turi gilias tradicijas – tai nuo seno vienas svarbiausių šalies verslų [6]. Mūsų šalyje yra plėtojamos keturios pagrindinės žuvininkystės rūšys: jūrų žuvininkystė, žvejyba vidaus vandenyse, akvakultūra bei žuvų perdirbimo pramonė ir rinkodara. Lietuvoje dauguma žuvų išauginama tvenkiniuose, kur dažniausiai laikomi karpiai [7]. Tačiau, Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metais plane teigiama, kad uždaroji recirkuliacinė sistema Lietuvos akvakultūros sektoriuje kol kas yra naujovė ir į akvakultūros produkcijos gamybą Lietuvoje pradėtos plačiau diegti
9 pastaraisiais metais. Populiariausios Lietuvoje uždarosiose recirkuliacinėse sistemose auginamos žuvys yra Afrikiniai šamai ir upėtakiai [8].
Afrikiniai šamai charakterizuojami kaip pasižymintys gerais biologiniais rodikliais ir priimtinomis rinkos sąlygomis, kuriuos galima auginti iki rinkos dydžio recirkuliacinėje akvakultūroje. Afrikiniai šamai gėlavandenė žuvų rūšis, sparčiai auganti ir puikiai jaučiasi recirkuliacijoje. Bregnballe J.[5] teigimu, produkcija turi būti atsiperkanti.
Tinkamų pašarų parinkimas atlieka svarbų vaidmenį afrikinių šamų auginime uždarose recirkuliacinėse sistemose. Tinkamai subalansuoti pašarai gerai veikia šių žuvų mėsos mitybinę vertę, augimo intensyvumą, bei sveikatingumą [9]. Daugeliui žuvų rūšių reikalingas didelis baltymų kiekis pašare, kelis kartus didesnis už šiltakraujų gyvūnų baltymų poreikį [10, 11]. Afrikiniai šamai sparčiau auga, kai jų racione gyvuninės kilmės baltymų yra daugiau nei augalinės. Pageidaujamas baldymų kiekis šių žuvų pašaruose yra 40 proc. [12].
Darbo tikslas – ištirti ekstruduoto pašaro Afrikiniams šamams (Clarias gariepinus)
EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos poveikį žuvų augimo intensyvumui, pašaro konversijai, anatominių kūno dalių išsivystymui ir morfologiniams kraujo rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. nustatyti kontrolinio ir ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku
Agrimos poveikį augimo intensyvumui;
2. apskaičiuoti kontrolinio ir ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku
Agrimos konversiją;
3. apskaičiuoti kontrolinio ir ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku
Agrimos poveikį Afrikinių šamų anatominių dalių indeksams;
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Akvakultūros situacija Lietuvoje ir pasaulyje
CF. Hickling ir SY. Lin, kuris žinomas kaip kinų akvakultūros specialistas, laiko ankstyviausios akvakultūros pradžią 2-1 tūkst. m. pr. m. e. Tai rodo, kad akvakultūra turi ilgą istoriją, kuriai gali būti net 4 tūkst. metų. Tačiau ankstyvuoju laikotarpiu nebuvo kaupiami jokie įrašai, pasakojimai ir patirtis buvo perduodama iš kartos į kartą [13].
Pripažinta, kad Kinija buvo akvakultūros pradžios lopšys, kur buvo pradėti auginti paprastieji karpiai. Sakoma, kad Kinijoje akvakultūra, kaip žemės ūkio rūšis, pradėjo populiarėti todėl, kad gyventojai tapo sėslūs ir tradiciškai kinų mityboje vartojama daug žuvies patiekalų ir produktų. Tačiau iki šių dienų, nerasta jokių detalesnių aprašymų apie tuo metu taikytas akvakultūros praktikas [13]. Sekantis labai svarbus ankstyvosios akvakultūros židinys – senovės Egiptas. Egipto hieroglifuose aptinkama, kad 2052-1786 m. pr. m. e. egiptiečiai taikė intensyvią žuvų auginimo sistemą. Hieroglifai ant faraonų kapų rodo, kad senovės Egipte buvo auginamos tilapijos, derinant su integruota akvakultūra (augalais, paukščiais) [14].
Pramoninio žuvų auginimo pradžioje, įvairiose pasaulio vietose vyko įvairūs ir vienas su kitu nesusiję praktinės akvakultūros (žuvų auginimo, laikymo) bandymai, pagrįsti natūraliosios gamtos stebėjimais ir šių pastebėjimų tendencingu taikymu praktikoje. Jų metu kauptos praktinės žinios ir patirtis [14]. Pirmajį mokomąjį traktatą apie karpių, karšių, lynų ir ešerių auginimą tvenkiniuose 1600 metais pateikė Johan Taverner. Švedas Karlas Lundas atliko pirmuosius darbus, skirtus žuvų atsargų gausinimui ežeruose. Jis aprašė savo stebėjimus, kurių metu nustatė kai kurių žuvų vislumą, neršto vietas, substratą, ikrų inkubacijos trukmę ir jų priešus [13].
Akvakultūros, kaip pramonės šakos pradžia laikomi 1890 m., laikotarpis nuo 1890-1975 m. yra spartaus akvakultūros vystymosi periodas. Šis laikotarpis siejamas su Danijoje įsteigtais upėtakių auginimo ūkiais, kur buvo sukurtos ir įsisavintos tvenkininės sistemos jų priežiūrai ir auginimui[13]. 1853 m. pradžią pramoninei akvakultūrai Prancūzijoje, Hiuningene, davė sėkmingai pradėjusi veikti pirmoji pasaulyje žuvivaisos įmonė [15].
Žuvininkystė ir akvakultūra svarbios kaip maisto šaltiniai, pajamos ir pragyvenimo galimybė šimtams milijonų žmonių pasaulyje. Vienam pasaulio gyventojui tenkantis žuvų kiekis pasiekė naują rekordą – 20 kg, užfiksuotą 2014 m. Šis rekordinis rezultatas pasiektas, dėl spartaus žuvininkystės, kaip akvakultūros šakos augimo, pramoniniu būdu užaugintos žuvys, šiuo metu sudaro pusę viso
11 suvartojamo žuvų kiekio žmonių mityboje, prie to taip pat prisidėjo tam tikrų žuvų ištelkių padidėjimas ir sistemiškai efektyvesnis žuvininkystės valdymas [15].
Žuvis ir toliau yra vienas iš labiausiai parduodamų maisto produktų visame pasaulyje. Neseniai aukšto lygio ekspertų ataskaitos, tarptautinės organizacijos, pramonės ir civilinės visuomenės atstovai pabrėžė aukštą vandenynų ir vidaus vandenų žuvininkystės potencialą. Tai labai svarbu aprūpinant pasaulį tinkamo maistingumo produktais, ypač kai tikėtinas spartus pasaulio gyventojų skaičiaus augimas. Prognozuojama, jog 2050 m. gyventojų skaičius pasaulyje gali siekti - 9,7 milijardų [15].
Lietuvoje pirmieji tvenkiniai, skirti žuvų auginimui, atsirado XV-XVI amžiuje, tam didelės įtakos turėjo Lietuvos didikai – Radvilos, Tiškevičiai, Pliateriai, Goštautai, Astikai, Pacai, Oginskiai, Rajeckai ir kt. Beveik visi didikai dvaro teritorijoje turėjo tvenkinį ir augino žuvis [13].
Darbartinėje Lietuvos teritorijoje, mezolito epochos iškasenose (8000-3000 m. pr. m. e.) randami žeberklai ir kauliniai meškerių kabliukai. Nors žuvininkystė ir nebuvo plačiai vystoma, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žuvų ištekliai buvo labai saugomi. 1529 m. LDK statutas jau numatė baudas už nelegaų žuvų gaudymą tvenkiniuose. Galvojama, kad tuo metu buvo auginami tik karosai, karpiai į Lietuvą pateko XVII – XVII amžiuje. Manoma, kad jie atvežti iš Lenkijos, kur jau XV amžiuje buvo auginami kiekviename dideliame dvare. Iš Prūsijos karpiai greičiausiai atkeliavo į Žemaitiją, o Ukrainoje karpiai auginami nuo XV a. [16].
Tvenkininė žuvininkystė Lietuvoje pirmiausiai siejama su Mykolu Kazimieru Girdvainiu, žymiausiu Lietuvos ichtiologu, žuvivaisos pradininku. M. Girdvainis norėdamas prisidėti prie Lietuvos žuvų išteklių, kaupė patirtį ir žinias, 1876 m. pradėjo projektuoti upėtakių veisimo ir auginimo ūkius Lietuvoje ir Lenkijoje. Pirmoji žuvivaisos įmonė Lietuvoje buvo įsteigta apie 1870 – 1878 m. Verkiuose, prie Vilniaus. Iki šiol veikianti Trakų Vokės žuvivaisos įmonė buvo suprojektuota taip pat M. Girdvainio ir pastatyta 1880 – 1885 m. Joje buvo auginami introdukuoti vaivorykštiniai upėtakiai ir amerikinės palijos. Be M. Girdvainio žymūs Lietuvos žuvininkai buvo Vladas Putvinskis, Stanislovas Zyberis – Pliateris, Stasys Putvinskis. Jie yra karpių žuvininkystės ir žuvivaisos pradininkai ir puoselėtojai [13].
Verslinė tvenkinių žuvininkystė Lietuvoje suklestėjo XX a. 8–9 dešimtmečiuose – tuo metu buvo įrengiami nauji tvenkiniai, sukurta visa iki šiol išlikusi tvenkinių infrastruktūra bei pasiekti didžiausi verslinės tvenkinių žuvininkystės gamybos mastai. Tačiau atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvai pereinant prie rinkos ekonomikos, užsitęsusi tvenkinių privatizacija lėmė, jog verslinės tvenkinių žuvininkystės ūkiai negavo reikalingų investicijų tvenkinių infrastruktūros ir materialinės bazės
12 modernizavimui bei priežiūrai, todėl sumažėjo gamybos mastai, ūkiai patyrė nuostolių. Lietuvai tapus ES nare, atsivėrė naujos, tarptautinės prekybos apribojimais nesuvaržytos rinkos, kurios Lietuvos verslinės tvenkinių žuvininkystės vystymui reiškė ne tik tarptautinės prekybos plėtros galimybes bei investicinę paramą, bet ir konkurencijos vidaus rinkoje padidėjimą [17].
Naujoji Lietuvos žuvininkystės istorija matyrė daug nuopuolių ir pakilimų. Po intensyvaus ir moksliniais tyrimais pagrįsto Lietuvos ichtiologų darbo okupaciniu metu, kai užliejamų tvenkinių plotas siekė 10500 ha, sekęs perėjimo iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką laikotarpis, laikinai sustabdė žuvininkystės vystymąsi. Po įvykusios privatizacijos, tvenkininės žuvininkystės plotai neatsistatė iki šios dienos – 2013 metais šis rodiklis siekė 9372 ha [17].
1 lentelė. Įžuvintų akvakultūros tvenkinių plotas Lietuvoje 2016-2017 m. [18]
Akvakultūros tipas Įžuvintų tvenkinių plotas, ha Pokytis*, %
2016 2017
Ekologinės gamybos 3893,75 4265,99 9,56
Įprastinės gamybos 5774,48 5177,5 -10,36
Iš viso 9668,23 9443,49 -2,32
* lyginant 2017 m. Su 2016 m.
Kaip matome, pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis, pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja ekologinės gamybos žuvininkystės ūkiai, tuo tarpu įprastinių – mažėja. 2017 metais Lietuvoje buvo įžuvinta 9,56 proc. daugiau ekologinių tvenkinių, nei 2016 metais,o įprastinės – 10,34 proc. mažiau. Tačiau bendras įžuvintų tvenkinių kiekis 2017 metais buvo 2,32 proc. mažesnis, nei 2016 metais.
Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkcijos realizuotas kiekis pateikiamas 2 lentelėje, kaip matome tiek ekologiniame, tiek įprastinės gamybos ūkyje populiariausios auginamos žuvys yra karpiai. Lyginant 2016 -2017 metų rezultatus pastebima, jog ekologiškos produkcijos kiekis kilogramais išaugo 7,4 proc., o įprastinės – sumažėjo 20,75 proc.
Lyginant 2016 -2017 metų rezultatus, matome, jog ekologiškai auginamų lydekų kiekis kilogramais išaugo 16,36 proc., karpių – 8,17 proc., labiausiai sumažėjo ekologiškai auginamų – karosų ir lynų, 49,56 proc. ir 16,99 proc. atitinkamai.
13
2 lentelė. Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos ekologinės ir įprastinės gamybos akvakultūros produkcijos realizacijos kiekis ir vidutinė kaina pagal žuvų rūšis 2016-2017 m. [18]
Akvakultūr
os tipas Rūšis
2016 2017 Pokytis***,
% Užaugintos ir realizuotos produkcijos*
kieki o kaino s kiekis, kg kaina** EUR/kg kiekis, kg kaina** EUR/kg Ekologiška
Šviežia arba gyva akvakultūros produkcija
Karpis 872025,1 2,5 943251,8 1 2,74 8,17 9,78 Lydeka 11490,4 5,03 13370 4,51 16,36 -10,2 Karosas 7129,4 1,15 3596,33 2,17 -49,56 89,21 Baltasis amūras 17449,7 4,47 15786,1 4,52 -9,53 0,97 Margasis plačiakaktis 65277,5 7,15 6714 3,81 2,86 -46,71 Lynas 1987,8 7,74 1650 14,07 -16,99 81,88 Kitos rūšys 90,7 29,76 128 37,67 41,12 26,57
Iš viso ekologiškos produkcijos 916700,7 984496,2 7,4
Įprastinės gamybos
Šviežia arba gyva akvakultūros produkcija Karpis 2406112,1 9 2,28 1721585, 6 2,56 -28,45 12,21 Upėtakis 283989,8 3,24 80955,8 3,88 -71,49 19,59 Afrikinis šamas 86547,3 3,17 125835,8 3,28 45,4 3,4 Margasis plačiakaktis 37118,8 2,13 37479,6 2,72 0,97 27,35 Eršketas 86000,9 6,83 68067,46 8,24 -20,85 20,69 Baltasis amūras 31982,54 3,6 48441,8 3,55 51,46 -1,6 Karosas 11979,86 1,99 18040,46 2,23 50,59 11,76 Lydeka 19324,1 6,5 15115,98 6,86 -21,78 5,48 Lynas 5374,39 7,43 4692,06 9,69 -12,7 30,41 Kitos rūšys 41413,75 10,08 113351,0 8 12,77 173,7 26,67 Perdirbta akvakultūros produkcija
Visos rūšys 466205,35 3,86
521116,5
2 3,99 11,78 3,39
Iš viso įprastinės produkcijos
3476049
2754682, 1
-20,75 * bendra akvakultūros produkcija (skirta vartojimui bei tolimesniam įveisimui), išskyrus dekoratyvines karpių rūšis
14 *** lyginant 2017 m. su 2016 m.
Įprastinės gamybos ūkiuose 2016 -2017 metų rezultatais labiausiai, net 71,49 proc. sumažėjo auginamų upėtakių kiekis kilogramais, bet net 45,4 proc. išaugo Afrikinių šamų kiekis (kg). Taip pat pastebimas mažesnis užaugintas karpių, eršketų, lydekų ir lynų kiekis kilogramais.
3 lentelė. Lietuvos akvakultūros įmonių realizuotos akvakultūros produkcijos kiekis ir vertė pagal realizacijos šalį 2016-2017 m. [18]
Šalis, kurioje realizuota produkcija
2016 2017
Pokytis***, % Užaugintos ir realizuotos produkcijos*
kiekis, t vertė**, EUR kiekis, t vertė**, EUR kiekio vertės Lietuva (šviežia akvakultūros produkcija) 2757,8 7331908,2 2366 6975922,5 -14,21 -4,86 Lietuva (perdirbta akvakultūros produkcija) 466,2 1798466,8 521,1 2078403,7 11,78 15,57 Lenkija 669,4 1422800,8 391 896708,7 -41,59 -36,98 Latvija 428,2 1177272,6 317,4 798342,3 -25,89 -32,19 Estija 12,9 46954 19,8 78668 53,71 67,54 Kitos šalys 58,3 471334,1 123,9 1628056,8 112,57 245,41 Iš viso 4329,7 12248735,7 3739,2 12456101,9 -14,88 1,69
* išskyrus dekoratyvines karpių rūšis ** be PVM
*** lyginant 2017 m. su 2016m.
Remiantis 2016 - 2017 metų įmonių realizuotos akvakultūros produkcijos duomenimis, pastebime, jog bendras realizuotos produkcijos kiekis 2017 metais sumažėjo – 14,88 proc. lyginant su 2016 metais, tačiau 11,78 proc. išaugo Lietuvoje realizuotos perdirbtos produkcijos. Eksportas į Latviją ir Estiją sumažėjo – 41,59 ir 25,89 proc., tačiau 112 proc. išaugo eksportas į kitas šalis.
Mūsų šalyje žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose kol kas tebėra naujovė, pradėta diegti tik pastaraisiais metais. Šio gamybos būdo privalumas yra tai, kad jam pakanka gerokai mažiau vandens ir žemės ploto išteklių, palyginti su žuvų auginimu tvenkiniuose [8].
Uždaros recirkuliacinės, arba dar vadinamos apytakinės, sistemos (toliau sutrumpintai vadinama URS arba UAS) žuvų auginimui įvairiose pasaulio šalyse įrengiamos ir eksploatuojamos jau beveik penkis dešimtmečius. Be abejo, tai labai trumpas laikotarpis, lyginant su tradicinėmis maisto produktų
15 gamybos šakomis – žemdirbyste, gyvulininkyste. Tvenkininė žuvininkystė plėtojama kelis šimtmečius (literatūroje minima, kad pirmieji bandymai auginti upėtakius buvo dar 1741 metais Vokietijoje). Tačiau pastaruosius kelis dešimtmečius žuvų auginimas apytakinėse sistemose tampa vis populiaresnis. Didėjantis maisto poreikis pasaulyje, augantys vartotojų poreikiai maisto kokybei ir įvairovei, periodiniai paukščių, gyvūnų ar augalų ligų protrūkiai, nusistovėję natūraliuose vandens telkiniuose sugaunamų žuvų kiekiai sudaro prielaidas žuvų auginimo uždarose apytakinėse sistemose aktualumo augimui [8].
4 lentelė. Įveistų uždarųjų akvakultūros sistemų bendras tūris Lietuvoje 2016-2017 m. [18]
Akvakultūros metodas Bendras įžuvintas tūris, m3 Pokytis*, %
2016 2017
Uždarosios akvakultūros sistemos 7857 3614 -54,01
* lyginant 2017 m. su 2016 m.
Vertinant 2016-2017 metų duomenis, pastebime, jog 2017 metais ženkliai sumažėjo įžuvinto uždarosios akvakultūros sistemos tūrio, šis skirtumas sudaro net 54,01 proc. (žr. 4 lentelę)
Stebint Lietuvos akvakultūros įmonių užaugintos ir realizuotos akvakultūros produkcijos kiekio pokyčius 2016-2017 metų laikotarpiu, pastebima, jog 2017 m. ženkliai sumažėjo baseinuose, kanaluose, tvenkiniuos ir uždarosiose recirkuliacinėse sistemose užaugintos žuvies kiekis kilogramais. Nepaisant to akvakultūra toliau remiama pagal Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais programą, bei tikimasi šios srities augimo ateityje.
5 lentelė. Lietuvos akvakultūros įmonių užaugintos ir realizuotos akvakultūros produkcijos kiekis ir vidutinė gamintojo kaina pagal žuvų rūšis ir akvakultūros metodus 2016-2017 m. [18].
Akvakultūros metodai
2016 2017
Pokytis***, % Užaugintos ir realizuotos produkcijos*
kiekis, t vertė**, EUR kiekis, t vertė**, EUR kiekio vertės Šviežia arba gyva akvakultūros produkcija
Baseinai ir kanalai 94952,4 6,38 72577,58 7,59 -23,56 18,97
Tvenkiniai 3452336,68 2,44 2859650,68 2,75 -17,17 12,82
Uždaroji akvakultūros sistema 379255,2 3,79 285833,6 6,89 -24,63 81,94 Perdirbta akvakultūros produkcija
Visi metodai 466205,35 3,86 521116,52 3,99 11,78 3,39
Iš viso 4392749,6 3739178,4 -14,88
* bendra akvakultūros produkcija (skirta vartojimui bei tolimesniam įveisimui), išskyrus dekoratyvinius karpius ** svertinė kaina (gamintojų) be PVM
16 *** lyginant 2017 m. su 2016 m.
Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plane teigiama, kad URS Lietuvos akvakultūros sektoriuje kol kas yra naujovė ir į akvakultūros produkcijos gamybą Lietuvoje pradėtos plačiau diegti pastaraisiais metais. 2014 m. pradžioje, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, parama UAS diegimui buvo skirta 20 įmonių, o joms paskirta parama techninei plėtrai siekė apie 19–20 mln. Lt., t.y. vidutiniškai 1 mln Lt. vienai URS įdiegti.
Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plane numatyta:
- plėsti žuvų auginimą remiant naujas specializuotas įmones bei veikiančias akvakultūros įmones (atvirose aikštelėse ir uždarose patalpose), prioritetą teikiant vaivorykštinių upėtakių ir eršketinių žuvų auginimui;
- skatinti panaudoti upėtakių, eršketinių žuvų, starkių, europinių šamų, tilapijų, vėžiagyvių ir kitų rinkoje paklausių rūšių veisimo ir auginimo inovacines technologijas pratekančiose ir uždarosiose akvakultūros sistemose;
- skatinti iniciatyvas panaudoti užsienio akvakultūros patirtį stambiai (1000–1500 t gamybinio pajėgumo) URS technologijomis paremtai įmonei įsisteigti.
1.2 Žuvies svarba žmogaus mityboje
Pastaruoju laikotarpiu žuvis žmogaus mityboje tampa labai svarbiu maisto produktu, o jos maistinės savybės, daugeliui pasaulio žmonių yra žinomos kaip sveikatai naudingos [19]. Lyginant su šiltakraujų gyvūnų mėsa, pagal maistingumą ir skonį, žuvų mėsa nėra menkesnės vertės, o ją lemia - lengvai virškinami baltymai, riebalų ir mineralinių medžiagų kiekis. Žmonija iš žuvų ir kitų vandens gyvūnų gauna ne mažiau kaip 15 – 20 proc. visų gyvūninės kilmės baltymų [20].
Žmogaus organizmas nesintetita nepakeičiamųjų amino rūgščių, kurių visos aštuonios yra randamos žuvies mėsos baltymuose: leucinas, treoninas, lizinas, triptofanas, metioninas, fenilalaninas, izoleucinas ir valinas [20]. Peptidų, baltymų hidrolizatų ir enzimų kompleksas turi antioksidacinių, antitrombozinių, antihipertenzinių, antimikrobinių, priešvėžinių, antikoaguliantinių bei priešuždegiminių savybių [21]. Atlikti tyrimai su žmonėmis, įrodė, jog kai kurių žuvų mėsa veiksminga sensibilizuojant insuliną ir tai gali prisidėti prie antro tipo diabeto požymių mažinimo [22].
Žuvų baltymai žmogaus organizme įsisavinami net iki 98 proc., tai labai svarbi savybė žmogaus mitybai. Ypatinga žuvies nauda išskiriama nėščioms moterims, senoliams, vaikams, ligoniams ar
17 sveikstantiems. Įvairiais tyrimais nustatyta, jog suaugęs žmogus turėtų suvalgyti apie 25 kilogramus žuvies ar žuvų produktų per metus. Pastaraisiais metais Lietuvoje vidutiniškai žmogus suvartoja apie 18 kilogramų žuvies per metus [20].
Žuvis chemine sudėtimi ir struktūra artima mėsai, nors turi nemažai skiriamųjų požymių. Žuvyje yra daug vandens – 75–80 proc. Žuvienoje yra apie 15 – 20 proc. baltymų ir mažiau kaip 1 proc. angliavandenių. Neriebiose žuvyse (pvz., menkėje) riebalų yra tik apie 0,5 proc., tuo tarpu riebiose žuvyse, tokiose kaip silkė ir skumbrė, riebalų kiekis gali kisti nuo 3 iki 25 proc. (priklausomai nuo sezono ir brandumo). Riebalai gali kauptis įvairiose žuvies kūno dalyse. Eršketinių žuvų jie pasiskirstę tarp raumeninių audinių, menkių – susikaupę kepenyse, lašišinių – pilvo dalyje, silkinių – po oda. Žuvų riebalai turtingi polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios lengvai oksiduojasi, todėl žuvų riebalai greit chemiškai apkarsta [23].
Daug žinoma apie žuvies mėsoje esančias bei teigiamą poveikį žmogaus organizmo funkcijoms turinčias omega 3 – ilgosios grandinės polinesočiąsias riebalų rūgštis: eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštis. Wu ir Mozaffarian atlikę tyrimą, teigia, jog šios rūgštys turi poveikį mažinant kraujospūdį, mažina trigliceridų kiekį, stiprina kraujagyslių endotelį, slopina širdies aritmijas, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms [24]. Žuvies produktų vartojimas taip pat turi teigiamą poveikį sergantiems depresija ar Alzheimerio ligomis [25]. Kitais moksliniais tyrimais pagrįsta, jog riebalų rūgštys omega – 3 būtinos smegenų veiklai, vaisiaus vystymuisi, žmogaus sveikatai visais vystymosi etapais, senėjimo metu, taip pat turi teigiamos įtakos regėjimui [24, 26, 27].
Omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgštys yra labai svarbios medžiagos ląstelių membranoms ir tuo pat metu yra pirmtakai daugeliui kitų junginių žmogaus organizme, kaip pavyzdžiui, eikozanoidams (tromboksanai, prostaglandinai, leukotrienai). Be šių funkcijų, šios medžiagos turi antiuždegiminį (omega – 3) ir uždegimį (omega – 6) uždegiminį poveikį organizmui. Gyvūnų ar žmonių organizmui reikia abiejų šių grupių omega rūgščių. Santykis tarp omega – 6 ir omega – 3 yra svarbus, nes jis turi nemažai įtakos organizme vykstančiam metabolizmui. Šios omega – 6 ir omega – 3 rūgštys yra pasisavinamos santykiu - 1:1 – 1:4, kuris yra labai svarbus. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, rekomenduotinas žuvies mėsos vartojimas su didesniu omega – 3 riebalų rūgščių kiekiu, taip pat dėl jų greičiau atstatomas organizmas po gydymo ar ligos [28, 29, 30].
Iš sužvejojamo žuvų kiekio tik apie du trečdaliai panaudojami žmogaus mityboje, trečdalis perdirbamas į žuvų miltus, kurie suvartojami gyvulių, paukščių ir žuvų pašarams. Plonos žuvų odos
18 apdirbimas populiarėja Japonijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Kanadoje. Gaminamos pirštinės, piniginės, diržai, avalynė ir kt. [20].
1.3. Uždaroji recirkuliacinė sistema (URS) žuvininkystėje
1.3.1. Žuvų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose
Ankstyviausi uždaros recirkuliacinės sistemos moksliniai tyrimai atlikti 1950 metais Japonijoje, daugiausia dėmesio skiriant biofiltro sukurimui produktyvesniam karpių auginimui naudojant tuos pačius limituotus vandens resursus. Nepriklausomai nuo šių tyrimų Amerikos ir Europos mokslininkai bandė pritaikyti pirmąsias technologijas, skirtas buitinėms nuotekoms valyti (pavyzdžiui nuotekų valymo aktyvaus dumblo surinkimas, nuleidžiamų biofiltrų įleidimas, kitos mechaninių filtravimo sistemų naudojimas). Šios ankstyvosios pastangos buvo susijusios su žuvų ir vėžiagyvių auginimu jūrinėse sistemose [31].
Uždaroji recirkuliacinė akvakultūros sistema susideda iš talpų, kuriose laikomos žuvys, santechninių filtravimo įrenginių, siurblių. Talpų ir įrenginių tūriai ir pajėgumai gali būti įvairių dydžių, formos ar medžiagos, suderinus su auginamos žuvies rūšimi ir jos auginamu kiekiu. Šiose sistemose naudojami filtrai įprastai susideda iš penkių rūšių ir gali būti naudojami bet kokiame derinyje, atitinkančiame auginamos kultūros rūšį [32]. Sudėtingesnės sistemos naudoja deguonies prisotinimo vandenyje įrangą, siekiant padidinti sistemos vietos našumą ir/arba naudoja papildomus apdorojimo etapus, kad pagerinti vandens kokybę. Kaip pavyzdžiui apdorojimas ultravioletiniais spinduliais, ozonavimas [33].
19
1 pav. Uždarosios recirkuliacinės sistemos modelis [31]
Žuvų auginimas recirkuliacinėse sistemose yra technologija, skirta žuvų arba kitų vandens organizmų auginimui, pakartotinai naudojant vandenį gamyboje. Ši technologija pagrįsta biologinių ir mechaninių filtrų naudojimu, šitas metodas iš principo gali būti panaudotas auginant bet kokias vandens gyvių rūšis, tokias, kaip žuvys, jūrų moliuskai, krevetės ir kt. Bet recirkuliacinė sistema dažniausiai yra naudojama žuvininkystėje [35].
Uždaros recirkuliacinės sistemos akvakultūroje buvo pradėtos taikyti nuo tada, kai Rusijos, Amerikos ir Vokietijos mokslininkai bei šių šalių praktikai tvenkinių fondo bazėje bandė sukurti dirbtines uždaras ekosistemas, kuriose pakartojamai daug kartų naudojant tą patį vandenį, buvo auginami karpiai, kanaliniai šamai, upėtakiai. Vienu atveju, daugkartinis per tvenkinius cirkuliuojančio vandens naudojimas buvo lydimas papildomos oksigenacijos ir papildomo vandens kiekis siekė 100 bei daugiau procentų per parą. Kitu atveju, dalyje tvenkinių buvo taikomi biologiai, technologiniai ir mechaniniai vandens valymo būdai. Šiuo atveju papildomo vandens kiekis siekė 20 – 50 proc. per parą [36].
Uždaroji recirkuliacinė sistema sparčiai plėtojama daugelyje žuvų auginimo sektoriaus sričių, ir šios sistemos yra išdėstytos gamybiniuose vienetuose, kurie gali būti nuo labai didelių, pagaminačių daug tonų vartojimui skirtos žuvies per metus, iki mažų modernių sistemų, naudojamų nykstančioms rūšims išsaugoti arba atsargoms papildyti [31].
20 Recirkuliacija gali būti vykdoma skirtingu intensyvumu, tai priklauso nuo to, kiek vandens recirkuliuojama arba pakartotinai panaudojama. Kai kurie ūkiai uždaro izoliuoto pastato viduje yra įrengę ypatingai intensyvias auginimo sistemas, sunaudojančias apie 300 l naujo vandens 1 kg žuvies užauginti, kai tuo tarpu kitos sistemos – įprasti lauko ūkiai, kurie buvo perstatyti į recirkuliacines sistemas, naudojančias apie 3 m3 naujo vandens 1 kg užaugintos žuvies. Įprasta pratekėjimo sistema, skirta upėtakiams, paprastai sunaudoja apie 30 m3 vienam 1 kg žuvies. Žuvų ūkyje, per metus pagaminančiame iki 500 tonų žuvies, naujo vandens sunaudojimas pagal pavyzdžius būtų atitinkamai 17m3/val, 171 m3/val, ir 1712 m3/val ir tai didelis skirtumas [31].
Ši sistema žuvų augintojams suteikia svarbių privalumų, palyginti su atvirų tvenkinių sistema. Į šiuos privalumus įeina maksimalus produkcijos išgavimas iš tam tikro vandens ir vietos resursų, beveik visiškas aplinkos veiksnių valdymas, kuris leidžia žuvis auginti visus metus, galimybė statyti gamyklas arčiau vartotojų, patogus produkcijos surinkimas, greita bei veiksminga ligų kontrolė [37].
Tose vietose, kuriose atliekų išmetimas yra reguliuojamas ir jis gali įtakoti žuvų prieaugį bei išlaidas, atliekų tvarkymas tampa būtinas. Priešingai nei atvirose žuvų auginimo sistemose, yra galimybė apdoroti koncentruotas atliekas nedideliuose išleidimo kiekiuose, išeinančiuose iš recirkuliacijos sistemų [38].
Atliekų kiekius akvakultūros sistemose galima minimalizuoti sumažinus atliekų išeigas pašaruose, likusiujų maistinių medžiagų pavertimas produktais (pavyzdžiui: vėžiagyviai, bioflorai, dumbliai) arba šių likusių maisto medžiagų sunaikinimas. Nors maistinių medžiagų pavertingas vertingais produktais ir yra pageidautinas, tai dažnai neįmanoma intensyvioje sistemose dėl vietos limito, papildomo valdymo, antrinių produktų rinkos vertės. Kietąsias atliekas galima panaudoti trąšoms žemės ūkyje, tačiau tam reikia papildomo atliekų tankinimo ir sandėliavimo, kas taip pat lemia papildomą suvaldymą ir išlaidas [39, 40, 41].
1.3.2. Žuvų šėrimas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje
Per pastaruosius dešimtmečius daugelis tyrimų parodė, kad augalinė žaliava gali būti naudojama žuvų pašarų gamyboje, be didelių nuostolių žuvų augimui [42, 43]. Pašarų sudėties formavimo procesas yra beveik visiškai orientuotas į baltymų įsisavinamumą ir efektyvumą, bei į energijos pasiskirtymą, naudojant ekonomiškiausias žaliavas [44]. Priklausomai nuo naudojamų
21 žaliavų, angliavandenių frakcija pašaruose gali būti skirtingų krakmolingų polisacharidų kiekių, kurie tiesiogiai paveikia sausosios medžiagos virškinamumą ir fekalinį stabilumą [45, 46].
Šerti žuvis, bet kokioje auginimo sistemoje, jų neperšeriant nėra taip paprasta kaip gali atrodyti. Mažesnės žuvelės suvartoja daugiau pašarų per dieną, skaičiuojant nuo jų kūno svorio, nei didesnės žuvys [47]. Pašarų parinkimas, kuriais bus šeriamos žuvys, yra labia ataskingas momentas, nes sėkmingą akvakultūros augimą nulemia tinkamas šėrimas bei kokybiški pašarai [48].
Šiame versle apie 40 – 60 proc. visų išlaidų sudaro pašarai, todėl greitas žuvų augimas ir tinkamas, optimalus pašarų naudojimas yra labai svarbus, siekiant dirbti pelningai [48, 49]. Kaip ir visi ūkio gyvūnai, kultūrinės žuvys pašaro gauna tiek, kiek joms yra duodama. Šis racionas turi būti pilnavertis, jis turi turėti visas reikalingas maistingąsias medžiagas, kurių reikia žuvims augti. Jei šeriama nepilnaverčiu pašaru, gali atsirasti nepakankamos mitybos požymių, tokių kaip lėtas augimas, susukti skeletai, aklumas ar net nudvėsimas. Pilnaverčio pašaro receptūros sukūrimas nėra lengvas, kaip ir bet kuriam kitam gyvuliui, nes kai kurių maistinių medžiagų gali reikėti labai mažai ir tik viename ar kitame gyvenimo ciklo etape. Raciono sudėtis turi būti ne tik pilnavertė, bet ir ekonomiška [50].
Raktas į visavertį ir ekonomišką pašarą yra žinios apie kiekvienos žuvų rūšies poreikius maistingosioms medžiagoms. Tai galima nustatyti tik eksperimentuojant. Pagrindinės maistinės medžiagos yra: baltymai (mažiausias žalių batymų kiekis receptūroje ir jų paskirstymas tarp dešimties nepakeičiamų amino rūgščių), riebalai (būtinų specifinių lipidų kiekis ir didžiausia sočiųjų riebalų procentinė dalis), angliavandeniai (plėšriosioms žuvis, maksimalus toleruojamas kiekis) ir vitaminai bei mineralai (dienos poreikis). Kai yra žinoma kiek ir ko kiekvienai rūšiai reikia, gali būti sukurtas mažiausiai išlaidų reikalaujantis racionas. Tai apima žuvų poreikių atitikimą įvairių pašarų analizei ir kokios žaliavos bus naudojamos siekiant gauti geriausius augimo ir kainos rezultatus [51].
Nustačius pagrindines sudedamąsias dalis, pridedama vitaminų, mineralų, premikso ir surišėjų. Tuomet pašaras gali būti gaminamas granuliavimo, presavimo metodu, kai sudrėkintas žaliavų mišinys yra presuojamas su į mėsmalę panašiu įrenginiu, toks pašaras visada skęsta. Taip pat gali būti naudojamas ekstrudavimo metodas, kai žaliava yra apdirbama garais, šiluma ir slėgiu. Tokie pašarai gali būti ir skęstantys, ir plaukiantys. Pašarai yra gaminami įvairaus dydžio, nuo miltų iki 6 milimetrų dydžio granulių [52].
Žuvų šėrimas priklauso nuo jų dydžio ir vandens temperatūros. Daugiau pašaro, skaičiuojant nuo žuvies kūno svorio procento, reikia kai vanduo yra šiltesnis ar žuvys mažesnės. Prie perkamų
22 pašarų maišų dažnai pridedamos lentelės, kurios nusako reikiamą pašaro kiekį, skaičiuojant nuo žuvies svorio, kurio reikia duoti kiekvieną dieną, tam tikroje vandens temperatūroje ir tam tikram žuvų augimo tarpsniui. Šėrimo specifika priklauso nuo žuvies rūšies. Pašaro kiekis gali skirtis nuo mažiau nei 1 proc. iki maždaug 10 proc. kūno svorio per dieną [53]. Tačiau taip pat reikia atsižvegti į tai, kad žuvys pašarą turi suėsti per 5 – 10 minučių, jog būtų galima išvengti didesnio recirkuliacinės sistemos užteršimo pašaro likučiais [47]. Geras ir greitas vandens kokybės ar galimos ligos indikatorius yra kai žuvys plaukia toliau nuo pašaro ar nebeminta pašaru. Jei žuvys staiga nustoja maitintis, reikia nedelsiant tikrinti ar nėra didelio amoniako lygio, ar ne per maža deguonies koncentracija vandenyje, ar žuvys ne ligotos. Žuvys taip pat sunkiau maitinasi esant aukštesnei ar žemesnei vandens temperatūrai nei norma [36].
Plėšrios žuvys, kaip upėtakiai ar šamai, turi didelius skrandžius ir yra prisitaikę vienu metu suėsti daugiau pašaro, todėl jie neblogai auga šeriant vieną kart per dieną, nors pašarų konversijos efektyvumas didėja šeriant du kartus dienoje [54]. Norint išgauti maksimalų augimą, šerti reikia reguliariai, kelis kart dienoje, tuo pačiu laiku. Taip gaunama didesnė pašaro konversija [37]. Žolėdės žuvys, tokios kaip tilapija, turi nedidelius skrandžius ir maitinasi dažniau nei plėšrios. Šias žuvis reikia dažniau šerti, bent du, tris ar net keturis kartus per dieną. Visų rūšių mažos žuvys turi būti šeriamos dažniau nei didesnės [54].
Automatizuotos šėryklos suteikia galimybę sumažinti žmogiškojo faktoriaus poveikį žuvų šėrime. Šėryklos būna kelių rūšių: paskleidžiančios pašarą, sraigtinės, vibracinės, juostinės. Visos turi nustatomus laikmačius, kuriuos galima nustatyti vienodo periodiškumo šėrimui. Pašarą paskleidžiančios šėryklos pritaikytos atvirai akvakultūros sistemai, tvenkiniams ir netinka uždaroms sistemoms. Sraigtinės šėryklos gali suvaldyti didžiausią pašarų kiekį, vibracinės šėryklos labiau tinka tada, kai reikia šerti dažnai kas tam tikrą laiką. Juostinės šėryklos labiausiai tinka tada, kai reikia šerti mažais kiekiais praktiškai nestabdant šėrimo. Taip pat yra ir tokios šėryklos, iš kurių žuvys gali pasiimti pašarą pačios. Tačiau toks šėrimo būdas yra nerekomenduojmas uždaroje recirkuliacinėje sistemoje, nes jis priveda prie peršėrimo, o tai reiškia prastą vandens kokybę [55].
23
1.4. Afrikiniai šamai, jų auginimas ir šėrimas uždarojoje recirkuliacinėje
sitemoje
Afrikinis šamas priklauso Animalia karalystei, Chordata tipui, Actinopterygii klasei,
Siluriformes būriui, Clariidae šeimai [56]. Pastaruoju metu žuvies produktų paklausa pasaulyje didėja,
kai tuo tarpu žuvininkystėje sužvejojamų žuvų kiekis mažėja dėl senkančių atvirųjų vandenų išteklių, klimato kaitos bei kitų veiksnių, todėl Afrikiniai šamai yra viena iš populiariausių žuvų rūšių, auginamų uždarose recirkuliacinėse sistemose [57].
Akvakultūros specialistai atkreipė dėmesį į šią žuvų rūšį dėl jų biologinių savybių, kurios apima greitesnį augimą, atsparumą ligoms ir didelę išauginamos mėsos išeigą viename kūbiniame metre vandens [58]. Afrikiniai šamai natūralioje aplinkoje gali išgyventi įvairiuose gėluose vandens telkiniuose. Šios žuvys gali būti aptinkamos tiek sezoniniuose vandenyse, kurie tam tikru metų laiku gali visiškai išdžiūti, tiek daugiamečiuose vandenyse [59]. Pranašumą, tarp kitos rūšies žuvų, šamams suteikia jų aplinkos sąlygų nepastovumas, labai greitas augimasir aukšto lygio prisitaikymas išgyventi gamtoje [60]. Afrikinis šamas gali sverti 60 kg ir daugiau, užaugti net iki 170 cm. Šios žuvies gyvenimo vidurkis apie 8 metai. Pilnai suaugusios patelės yra šiek tiek smulkesnės už patinus [61].
2 pav. Afrikinis šamas (Clarias Gariepinus) [62].
Šamas turi didelę, iš viršaus plokščią galvą, kūnas siaurėjantis link uodegos (žr. 2 pav.). Kūnas būna juodas, rusvas arba pereinantis iš juodos į gelsvai žalsvą ar pilko marmuro spalvas. Kūno apatinė dalis šviesios, baltos spalvos. Afrikiniai šamai turi išskirtinę savybę – jų pelekų galai prieš neršta ir jo metu būna paraudonavę [53]. Krūtinės pelekuose turi kaulinius dyglius, kūrių pagalba gali apsiginti ar net esant reikalui šliaužti sausuma. Burna didelė ir plati, priekinis žandikaulis vos labiau atsikišęs,
24 kuriame išsidėstę aštrūs dantys. Taip pat turi keturias poras ūsų, kai tuo tarpu Europinis šamas teturi tris [64].
Šamams be žiaunų, evoliucijos eigoje, išsivystė į plaučius panašus organas, kurio pagalba šios žuvys gali gauti deguonies iš oro, kai vandenyje ištirpusio deguonies kiekis yra nepakankamas ar išdžiūna vandens telkinys. Tačiau šis organas gerai išsivystęs tik suaugusioms žuvims. Šamų jaunikliai daugiau nei 90 proc. deguonies įsisavina iš vandens, o suaugusieji 40 – 50 proc. deguonies įsisavinimas yra atmosferinis [65].
Afrikiniai šamai plačiai paplitę Vidurio Rytuose, visoje Afrikoje, dabar tvenkiniuose juos populiaru auginti ir Kinijoje, Tailande, Indijoje, Vietname ir kitose šalyse. Dėl ypatingų savybių – mažo kaulingumo, didelio omega – 3 riebalų rūgščių kiekio, geros mėsos skonio, atsparumo ligoms, greito augimo ir gero prisitaikymo prie aplinkos ir auginimo sąlygų, šamai 80 – ųjų metų pradžioje buvo atvežti ir į Europą [66].
Europoje afrikiniai šamai auginami tik uždarose recirkuliacinėse sistemose, kur visuomet galima palaikyti jiems auginti tinkamą vandens temperatūrą. Šamai nereiklūs ištirpusio deguonies kiekiui vandenyje, juos galima auginti ir esant mažai (1 – 2 mg/l) ištirpusio deguonies vandenyje koncentracijai. Deguonies koncentracijai padidėjus, greitėja ir šamų augimo greitis, optimali deguonies koncentracija yra 5,0 – 5,5 mg/l [67].
Vandens temperatūra yra labai svarbi šiltavandenių žuvų gyvybiniams procesams. Afrikinio šamo atveju, vandens temperatūra yra svarbus veiksnys, nulemiantis pelningumą ir produkcijos sėkmę. Lervučių auginimui, 1 – 5 gramų svorio mailiui reikiama temperatūra yra 27 – 30°C. Didesnėms žuvims reikalingas šiek tiek vėsesnis 25 - 27°C. Vėsesnis vanduo lemia prastesnį pašarų suvartojimą, pasireiškia didesni pašaro koeficientai, o tai kelis kartus sulėtina svorio augimą [68]. Uždarose recirkuliacinėse sistemose, kai vandens temperatūra palaikoma 27 - 29°C, šamai subresta 8 – 10 mėnesių amžiaus ir sveria apie 1,5 – 2 kg [69]. 1 m3 baseine galima užauginti net iki 600 kilogramų afrikinių šamų svorio, kai tuo tarpu kanalinių ir europinių šamų tik apie 100 – 120 kilogramų [70, 71].
25
6 lentelė. Rekomenduojami vandens kokybės paramentrai afrikiniams šamams [68].
Parametrai Rekomenduojami lygiai
Deguonies prisotinimas, % >40
pH 6,5 - 9,1
Vandens temperatūra °C 21 - 30
Bendras azoto kiekis, mg/l <1,1
Nitritų kiekis, mg/l <0,6
Nitratų kiekis, mg/l <61
Geležies kiekis, mg/l <1,1
Anglies dioksido kiekis, mg/l 26
Amoniako kiekis, mg/l <0,6
Šiek tiek paūgėję, apie 100 g svorio afrikiniai šamai nėra reiklūs aplinkos apšvietimui. Jie aktyviai maitinasi ir prie 30 liuksų, esant nedideliam apšvietimui, išeiga auginant baseinuose didėja net iki 19 proc. [73].
Afrikiniai šamai yra visaėdžiai, tai reiškia, jog ši žuvis gali ėsti tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistą. Nors laukiniai suaugusieji šamai dažniau renkasi misti mažomis žuvelėmis, vabzdžius ar kitus vandens gyviais. Suaugusių žuvų maitinimosi ciklas yra 24 valandos, todėl jie maitinasi bent kartą per dieną, priklausomai nuo maisto kiekio ir prieinamumo. Skirtingai nuo tilapijų, kurios turi mažos talpos skrandžius, dėl ko dažnai maitinasi, afrikinų šamų skrandžiai didesni, todėl vienu kartu telpa nemažai maisto [74].
Jei yra galimybė, geriausia šamus šerti kelis kartus per parą. Tai pagerina pašaro suvartojimą ir konversiją. Pusė paros pašaro norma suduodama iš ryto, o kita pusė per pietus. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog šeriant afrikinius šamus vėlyvą popietę, didėja riebalų kiekis žuvienoje, o tai gali turėti įtakos apdorotų žuvų kokybei [75].
26
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Mokslinis darbas atliktas 2017 - 2018 metų laikotarpiu LSMU Gyvūnų auginimo technologijų instituto – akvakultūrų laboratorijoje. Morfologiniai kraujo tyrimai buvo atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos, Klinikinių tyrimų laboratorijoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-866 „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeisto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-872 „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“.
2.1. Informacija apie ekstruduotą pašarą EXTRAFLOAT 42/12 papildytą
prebiotiku Agrimos
Ekstruduotas pašaras EXTRAFLOAT 42/12 papildytas prebiotiku – UAB Naujasis Nevėžis, Kauno raj. Ilgakiemyje sukurtas ir pagamintas pašaras, skirtas Afrikinių šamų mitybai įvairiais augimo tarpsniais. Ekstrudavimo būdu apdorotos pašaro maisto medžiagos tampa lengvai virškinamų baltymų ir energijos šaltiniu, ko pasekoje reikalingas mažesnis pašaro kiekis svorio vienetui gauti.
Ekstruduotas pašaras Afrikiniams šamams pasižymi šiomis savybėmis: plaukia ir lėtai brinksta vandenyje ilgai išlaikydamas produkto formą; malonaus kvapo ir skonio, tai skatina žuvies apetitą;
ilgai išlaiko savo formą, todėl žuvys efektyviau sunaudoja pašarą ir mažiau teršiamas vanduo;
produktas apdorojamas daugiau nei 135 oC temperatūroje, tampa sterilus, nes neutralizuojami patogeniniai mikroorganizmai.
Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos specifikacija pateikiama 7 lentelėje.
27
7 lentelė. Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos specifikacija
Kaip matome iš 7 lentelėje pateiktų duomenų, šis pašaras pasižymi aukštu baltymų ir riebalų kiekiu, taip pat jame gausu vitaminų ir mineralų bei papildytas prebiotiku Agrimos. Produkto sudėtyje nėra naudojami hidrolizuoti gyvuliniai baltymai ir genetiškai modifikuotos žaliavos. Taigi siekiant nustatyti šio pašaro poveikį Afrikinių šamų augimo intensyvumui, pašaro konversijai ir sveikatingumui atliktas šėrimo bandymas.
SKONIS/KVAPAS: Būdingas naudotoms žaliavoms, be pašalinio skonio ir kvapo.
SAVYBĖS: 4,5 mm, 6 mm ekstrudatas, plaukiantis
SUDĖTIS: Kviečiai ir jų produktai, žuvų miltai, hemoglobinas, augaliniai riebalai,
lubinai, vitamininis - mineralinis priedas (0,5 %), prebiotikas Agrimos , antioksidantas
ŠĖRIMO BŪDAS IR REKOMENDACIJOS:
Ekstruduotu pašaru EXTRAFLOAT 42/12 žuvys gali būti šeriamos suberiant pašarą į tvenkinį ar uždaros sistemos baseiną, taip pat iš stacionarių ir plaukiojančių šėryklų
Sudėtyje yra žuvies ir hemoglobino miltų. Negali būti šeriamas atrajotojams.
FIZINIAI - CHEMINIAI RODIKLIAI:
Drėgmė max: 10 %
Maistinė ir energinė vertė 1 kg pašaro: Ž. baltymai Ž. riebalai Ž. ląsteliena Ž. pelenai Fosforas NFE Energinė vertė Priedai 1 kg: 4,5-6 mm min. 42 % (±0,5%) min. 12 % (±0,5%) 4 % (± 0,5%) 4 % (±0,5%) 0,9 % (± 0,05%) 32 % (±0,5%) 20,1 MJ (±0,5%) Vitaminas A Vitaminas D3 Vitaminas E Vitaminas B1 Vitaminas B2 Vitaminas B5 Vitaminas B6 10000 IU (±0,5 %) 1500 IU (±0,5 %) 100 mg (±0,5 %) 10 mg (±0,5 %) 20 mg(±0,5 %) 40 mg(±0,5 %) 20 mg(±0,5 %) Cu Mn Zn Se J 3,6 mg (±0,5 %) 51 mg(±0,5 %) 80 mg(±0,5 %) 0,02 mg (±0,5 %) 1 mg
PAKAVIMAS: LDPE maišai po 15 kg ir didmaišiai po 400 kg.
TINKAMUMO VARTOTI TERMINAS /LAIKYMO SĄLYGOS:
12 mėnesių originalioje uždarytoje pakuotėje, sausoje ir vėdinamoje patalpoje.
28
2.2. Bandymo atlikimo vieta ir schema, šėrimo ir laikymo sąlygos
UAB „Naujasis Nevėžis“ užsakymu buvo atliktas šėrimo bandymas su Afrikiniais šamais, jų mityboje panaudojant ekstruduotą pašarą EXTRAFLOAT 42/12 papildytą prebiotiku Agrimos. Šėrimo bandymas buvo atliekamas LSMU Gyvūnų auginimo technologijų instituto – akvakultūrų laboratorijoje, jo metu buvo vertinamas pašaro poveikis žuvų augimo intensyvumui, pašaro konversijai, anatominių kūno dalių išsivystymui ir morfologiniams kraujo rodikliams.
Bandymą sudarė du laikotarpiai – pirminio auginimo– 45 dienos ir tiriamasis – 120 dienų.
Pirminiam auginimui, įžuvinta LSMU VA GATI akvakultūros laboratorijoje URS baseinuose 2017 09 23. Mailiaus amžius buvo apie 60 dienų, įžuvinimo tankis - 120 vnt., vidutinis svoris apie 15 g. Vandens temperatūra – 24,5 – 26,5 C, ištirpusio deguonies kiekis 7 – 8 mg/l (75 – 85 proc.).
Vandens temperatūra ir vandenyje ištirpęs deguonis buvo matuojami kasdien termooksimetru Marvet Junior 2000. Vandens pH buvo matuojama kartą per savaitę ph-metru GNS. Nitratų kiekiui ir vandens kokybei baseinuose nustatyti buvo naudojamos indikatorinės nitritų ir nitratų testinės juostelės Quantofix.
8 lentelė. Pirminio auginimo laikotarpiu naudoto Coppens PRE GROWER 15 EF (2,0 mm) pašaro energinė ir maistinė vertė
Kokybiniai rodikliai Priedai Mikroelementai
Žali baltymai, % 50 Vit. A, TV/kg 12000 Geležis mg/kg 93
Žali riebalai, % 15 Vit. C, mg/kg 300 Jodas, mg/kg 7,7
Žalia ląsteliena, % 0,3 Vit. E, mg/kg 240 Varis, mg/kg 7,7 Žali pelenai, % 9 Vit. D3, TV/kg 1918 Manganas, mg/kg 31 Fosforas, % 1,35 Etoksikvinas, mg/kg 100 Cinkas, mg/kg 62
Kalcis, % 2,0 - - - -
Druska, % 0,4 - - - -
Pirminio maitinimo laikotarpiu žuvys buvo šeriamos 5 kartus per parą, ekstruduotu pašaru Coppens PRE GROWER-15EF, granulės dydis – 2 mm, maistinė vertė pateikiama 8 lentelėje. Sudėtis:
29 žuvies miltai, kviečių miltai, paukštienos miltai, sojos baltymų koncentratas, rapsų aliejus, kviečių gliutenas, hemoglobinas, žuvų taukai.
Prestartinio pašaro dienos norma buvo nustatoma remiantis Coppens firmos šėrimo rekomendacijomis (9 lentelė), pašaro rūšis pirminio auginimo laikotarpiu nebuvo keičiama. Tiek kontrolinė, tiek tiriamoji grupė buvo šeriama identškai.
9 lentelė. Šėrimo rekomendacijos pagal pašarų žuvims gamybos įmonę Coppens
Šėrimo dienos Vidutinis žuvies svoris, g Pašaro kiekis (% nuo žuvies svorio/per dieną)
49 242 2,74 56 305 2,37 63 372 2,08 70 441 1,87 77 514 1,70 84 589 1,57 91 669 1,50 98 754 1,43 105 845 1,36 112 940 1,30 119 1040 1,24 126 1144 1,18 133 1251 1,12 140 1361 1,06 147 1473 1,02 154 1589 0,97
Prieš bandymą, afrikinių šamų jaunikliai buvo auginami 45 dienas, jog galėtų maitintis kontrolinių ir tiriamuoju pašaru, kurių granulės skersmuo yra 4,0 – 4,5 milimetrai. Šiuo laikotarpiu šamai buvo šeriami pašaru, kurio granulių skersmuo buvo 2,0 milimetrai.
30 Tiriamojo laikotarpio pradžioje, Afrikinio šamo jaunikliai buvo išgaudyti ir surūšiuoti pagal svorį į dvi atskiras grupes. Žuvys, buvo pasvertos bei suskaičiuotos, o paskui suleistos į du atskirus 1,0 m3 talpos auginimo baseinus. Kiekvienos grupės suleidimo tankis buvo - 48 vnt. žuvų į 1 m3.
Kontrolinės grupės bendras žuvų svoris buvo – 15 kg (viena žuvis vidutiniškai svėrė -312,5 g), o tiriamosios - 15 kg (viena žuvis vidutiniškai svėrė -312,5 g). Tiriamuoju laikotarpiu žuvys buvo šeriamos 3 kartus per parą, pagal pateiktas gamintojų rekomendacijas.
Šėrimo bandymą apibūtina 1 schema pateikiama.
1 schema. Šėrimo bandymo tiriamojo laikotarpio schema
Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos poveikio sveikatingumui įvertinimas
Pirminio auginimo laikotarpiu – ekstruduotas pašaras Coppens PRE GROWER-15EF
Tiriamuoju laikotarpiu - kontrolinis ekstruduotas pašaras „X“
Pirminio auginimo laikotarpiu – ekstruduotas pašaras Coppens PRE GROWER-15EF Tiriamuoju laikotarpiu - ekstruduotas pašaras EXTRAFLOAT 42/12 +prebiotikas Agrimos
Kontrolinė grupė (n=48) Tiriamoji grupė (n=48)
Augimo spartos įvertinimas,atliekant kontrolinius svėrimus, anatominių kūno dalių išmatavimas ir kūno indeksų apskaičiavimas, kraujo tyrimų atlikimas
Literatūros analizė apie Afrikinių šarų šėrimo ypatumus, pašarinių priedų poveikį augimo spartai bei sveikatingumui
Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos poveikio Afrikinių šamų augimo intensyvumui bei kūno išsivystymui įvertinimas
31 Kontrolinės grupės žuvys buvo šeriamos ekstruduotu pašaru Afrikiniams šamams „X“, šio pašaro maistinė ir energinė vertė pateikiama 10 lentelėje. Pašaro sudėtis: kviečiai, žuvies miltai, distiliuotų grūdų produktas, plunksnų miltai, rapsų aliejus, rapsų rupiniai, hemoglobinas, saulėgrąžų baltymų koncentratas, sojų rupiniai.
Tiriamosios grupės žuvys buvo šeriamos Ekstruduoto pašaro EXTRAFLOAT 42/12 papildyto prebiotiku Agrimos (7 lentelė).
10 lentelė. Ekstruduoto pašaro Afrikiniams šamams “X” maistinė vertė
Kokybiniai rodikliai Priedai Mikroelementai
Žali baltymai, % 42 Vit. A, TV/kg 10000 Varis, mg/kg 5 Žali riebalai, % 12 Vit. D3, TV/kg 1000 Manganas, mg/kg 12
Žalia ląsteliena, % 2,8 - Cinkas, mg/kg 70
Žali pelenai, % 7,0 - - -
Fosforas, % 1.1 - - -
Kalcis, % 1 - - -
Druska, % 0,2 - - -
Kaip matome, kontrolinės ir tiriamosios grupės mitybai naudoti pašarai buvo beveik vienodos maistinės vertės, tačiau ženkliai skyrėsi jų sudėtis.
2.3. Augimo intensyvumo, pašaro konversijos ir įmitimo vertinimas
Bendras grupių priesvoris apskaičiuotas pagal A.G.J. Tacon [76], kuris gaunamas išgaudytų žuvų svorį atėmus iš suleistų žuvų svorio [76].
Pašaro konversijos efektyvumas (kiek kilogramų pašaro sunaudojama kilogramui produkcijos gauti) apskaičiuojamas – sunaudotą pašaro kiekį padalinus iš priesvorio [77]. Įmitimo koeficientas apskaičiuotas pagal T. Fultoną (Q*100/l3) [78].
32
2.4. Eksterjero indeksų nustatymas
Eksterjero indeksų ir mėsos kokybės nustatymui žuvis buvo išgaudyta, atsitiktinai paimta po 5 šamus kiekvienos grupės.
Prieš atliekant skrodimą, kiekvienas šamas buvo numarinamas, atliekant smegenų kontūziją (sutrenkiant žuvų kaukoles). Išskrodus žuvį buvo nustatytas vidaus organų svoris, pasverta galva.
Atlikti šie matavimai: žuvies ilgis, žuvies kūno ilgis (L), galvos dydis (nuo galvos priekio iki žiaunų dangtelio kaudalinio krašto) (C), liemeninės dalies ilgis (nuo žiaunų krašto iki analinės angos), uodeginės dalies ilgis (nuo analinės angos iki uodeginio peleko) kūno apimtis (L0) – visi šie parametrai matuoti cm, kūno masė (Q) – gramais. Morfometriniai parametrai matuoti juostele ir Vilkenso skriestuvu, svoriui nustatyti buvo naudojamos analitinės svarstyklės.
Iš atliktų matavimų apskaičiuoti šie eksterjero indeksai: Kūno indeksas = Ž𝑢𝑣𝑖𝑒𝑠 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠𝐾ū𝑛𝑜 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠 × 100;
Galvos indeksas = 𝐺𝑎𝑙𝑣𝑜𝑠 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠𝐾ū𝑛𝑜 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠 × 100;
Liemeninės dalies indeksas = 𝐿𝑖𝑒𝑚𝑒𝑛𝑖𝑛ė𝑠 𝑑𝑎𝑙𝑖𝑒 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠𝐾ū𝑛𝑜 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠 × 100; Uodeginės dalies indeksas = 𝑈𝑜𝑑𝑒𝑔𝑖𝑛ė𝑠 𝑑𝑎𝑙𝑖𝑒𝑠 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠𝐾ū𝑛𝑜 𝑖𝑙𝑔𝑖𝑠 × 100; Galvos svorio indeksas = Ž𝑢𝑣𝑖𝑒𝑠 𝑠𝑣𝑜𝑟𝑖𝑠𝐺𝑎𝑣𝑜𝑠 𝑠𝑣𝑜𝑟𝑖𝑠× 100;
Vidaus organų svorio indeksas = 𝑉𝑖𝑑𝑎𝑢𝑠 𝑜𝑟𝑔𝑎𝑛ų 𝑠𝑣𝑜𝑟𝑖𝑠Ž𝑢𝑣𝑖𝑒𝑠 𝑠𝑣𝑜𝑟𝑖𝑠 × 100.
2.5. Morfologinių kraujo rodiklių tyrimai
Afrikinių šamų kraujas buvo imamas siekiant nustatyti ar skirtingas šėrimas turėjo įtakos morfologiniams kraujo rodikliams bei kaip tai veikė žuvų sveikatingumą bei fiziologinę būklę.
Prieš kraujo paėmimą šamai 24 val. nešerti. Kraujo mėginiai imti iš kaudalinės venos naudojant 18 G dydžio adatą, duriant 90o kampu 2 cm už analinės į vakuuminius 3 ml kraujo mėgintuvėlius (BD Vacutiner, Jungtinė Karalystė). Kai adata duriant, atsiremia į stuburo slankstelį, reikia ją nežymiai patraukti atgal ir tada įstumti vakuuminį mėgintuvėlį į adatą. Kraujo mėginiai kiekvieno ėmimo metu imti į mėgintuvėlį su heparinu. Mėgintuvėliai po kraujo paėmimo lengvai vartomi rankoje, kad kraujas susimaišytų, tačiau nekratomi, kad neįvyktų hemolizės.
33 Kraujo morfologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos Klinikinių tyrimų laboratorijoje. Klinikinėje laboratorijoje kraujo mėginai su heparinu buvo pakartotinai vartomi automatine vartykle „ELMI RM-2 S“ („Elmi“, Latvija) (žr. 3 pav.), paskui po vieną išimami tirti kraujo hematologinius rodiklius.
3 pav. Automatinė vartyklė ELMI RM-2 S
Bendras eritrocitų kiekis skaičiuotas naudojant Neubaeuro kamerą. Į melanžerį eritrocitams skaičiuoti įtraukiam šviežio kraujo lašas iš mėgintuvelio iki padalos 0,5, o iki padalos 101 pritraukiama 3 proc. natrio chlorido. Užspaudus melanžerio galus pakratoma, kad kraujas susimaišytų su skiedikliu. Eritrocitai skaičiuojami mikroskopuojant atskiestą kraujo lašą užlašinus ant Neubauerio kameros ir uždengus dengiamuoju stikleliu (žr. 4 pav.). Skaičiavimui pasirinkti 5 langai padalinti į 16 mažus kvadratėlių naudojant mikroskopą su 40x padidinimu.
34 Hematokritui (HCT) nustatyti naudojama centrifugą „Hematocrit 210“, naudojant hematokrito vamzdelį. Hematokrito vamzdelis užpildytas tiriamojo kraujo iš vakuuminio mėgintuvėlio centrifuguojamas 3 min 3000 aps/min greičiu. Po centrifugavimo vertintas kraujo forminių elementų ir plazmos santykis. Nusėdęs kraujo forminių elementų stulpas matuotas specialia matavimo-skale (žr. 5 pav.).
5 pav. Hematokrito centrifuga 6 pav. Hematokrito matavimo skalė
Hemoglobinas matuotas naudojant cyanmethemoglobino metodą, skiedžiant 0,02 mL kraujo su Drabkins tirpikliu, paliekant kraujo skiedinį 10 min ir po to spektofotometru vertinant spalvinį ekvivalentą.
2.6. Statistinis duomenų įvertinimas
Gauti tyrimų duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010. Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p≤0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
