LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Gintarė Olberkienė
PROBIOTIKŲ YEASTURE IR MICROBOND ĮTAKA AVIŲ
PRIEAUGLIO PRODUKTYVUMUI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc. dr. V. Jukna
(2- asis titulinis lapas)
Magistro darbas atliktas 2003 – 2005 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedroje.
Magistro darbą paruošė: Gintarė Olberkienė
(parašas)
Magistro darbo vadovas: doc. Dr. Vigilijus Jukna
(LVA Gyvulininkystės katedra)
(parašas)
Recenzentas: doc. dr. Janina Černiauskienė (Gyvūnų mitybos katedra)
TURINYS
ĮVADAS ... 5
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Avių prieauglio auginimo tehnologijos pagrindiniai elementai ir jų įtaka produktyvumui ir produkcijos kokybei ... 8
1.1.1. Laikymo ir šėrimo sąlygų įtaka ... 8
1.2. Probiotikų panaudojimas gyvulininkystėje ... 14
1.2.1. Probiotinių preparatų rūšys ... 23
1.2.2. Probiotinių preparatų veikimo mechanizmas ... 25
2. DARBO METODIKA ... 27
3. TYRIMO REZULTATAI ... 37
4. IŠVADOS ... 44
ĮVADAS
Avininkystės vystymasis bei jos rentabilumas labai priklauso nuo gaunamo prieauglio kokybės bei jo augimo intensyvumo, todėl gimusiems ėriukams stengiamasi sudaryti kuo geresnes laikymo bei šėrimo sąlygas.
Gyvulių jaunikliai gimsta su morfologiškai ir funkciškai silpnai išsivysčiusiu virškinimo traktu. O taip pat ankstyvas perėjimas prie dirbtinio maitinimo, antisanitarinės sąlygos, šėrimas nevisaverčiais pašarais, nesubalansuoti racionai, įvairūs technologiniai stresai sukelia teigiamos mikrofloros deficitą (Šimkus, 2001). Be to, daugelyje pasaulio šalių taip pat ir Lietuvoje didėja ekologiškai švarios produkcijos paklausa. Tačiau ekologiškai švarių maisto produktų gavyba kelia ypatingus reikalavimus gyvulių augintojams. Šiame procese nepageidaujami antibiotikai ir kitos chemoterapinės medžiagos. Tenka naudoti natūralius preparatus, kurie padidina gyvulių rezistentiškumą ir produktyvumą (Kulpys, 2001). Kad išvengti, ar bent kiek sumažinti šiuos neigiamus veiksnius, galima naudoti probiotinius preparatus (Šimkus, 2001). Probiotikai (graikų kalbos žodis ‘gyvenimui’) padeda išlaikyti normalios mikrofloros dominavimą virškinamajame trakte. Remiantis pasaulio mokslininkų patyrimu ir įvairių bandymų duomenimis, šie preparatai gali būti naudojami: virškinimo trakto infekcinės kilmės ligų profilaktikai ir gydymui; nespecifinio imuniteto stimuliacijai; virškinimo trakto elementarios etiologijos sutrikimų profilaktikai ir gydymui (Oberauskas, 2003).
Pašarų priedai probiotikai yra veiksminga priemonė gyvulių fiziologinėms funkcijoms gerinti ir gyvulių disbakteriozės bei kitų virškinimo ligų profilaktikai ir gydymui. Probiotikai stimuliuoja nespecifinį imunitetą, padeda atrajotojams anksčiau pereiti prie augalinių pašarų, greičiau adaptuotis prie aukštos energetinės vertės pašarų ir nebaltyminių azotinių medžiagų, didina sunaudotų pašarų efektyvumą ir gyvulių produktyvumą.
Probiotiniai preparatai gerina maisto medžiagų virškinamumą, didina priesvorį ir gerina mėsos, pieno kokybę. Nustatyta, kad probiotikų poveikyje 9-10 proc. padidėja pašarų ėdamumas, 12-16 proc. ląstelienos virškinamumas.
Veikimo efektyvumu nenusileidžia kai kuriems antibiotikams ir chemoterapinėms medžiagoms. Probiotiniai mikroorganizmai gerai prisitaiko ir dauginasi virškinimo trakte, palaiko žarnyno mikrobinį balansą, slopina sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų augimą (Oberauskas, 2003).
Probiotikams priklauso gyvi virškinimo trakto mikroorganizmai - laktobacilos, bifido bakterijos, enterokokai ir kt.
Probiotikai yra ekologiškai švarūs biopreparatai ir skiriami visiems gyvuliams, paukščiams, žmonėms ir net pramoniniu būdu auginamoms žuvims tam, kad padėtų atkurti naudingos mikrofloros deficitą ir sustiprinti atsparumą ligoms (Oberauskas, 2003). Jogurtų gamyboje taip pat panaudojamos pieno rūgštį gaminančios bakterijos. Taigi, jogurtas irgi turi imunitetą stimuliuojantį efektą. Žmonėms jis naudojamas ir gydymo, ir profilaktikos tikslais, esant virškinimo trakto sutrikimams, infekcijoms, astmai, vėžiniams susirgimams (Meydani, 2000).
Pašaro efektyvumo didinimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, vystant gyvulininkystę bei keliant jos našumą. Deja, tyrimai parodė, kad 50 proc. pašaro turi mikotoksinų, pradedant jų pėdsaku ir baigiant žalingais kiekiais. Mikotoksinai pašare gali iššaukti: imuninės funkcijos sutrikimą, blogą prieaugį, prastą pašaro sunaudojimo efektyvumą, padidėjusį mirtingumą ir gali atnešti didelius ekonominius nuostolius (Cenzone, 2000). O į racioną įvedus probiotinius preparatus, jie priešingai negu antibiotiniai augimo stimuliatoriai, nesukelia mikroorganizmų mutacijų, suriša toksinus, neturi pašalinio poveikio, juos naudojant nėra karencijos laiko, lieka ekologiškai švari mėsa, pienas (Oberauskas, 2003).
Darbo tikslas
Nustatyti probiotinių preparatų YEASTURE ir MICROBOND įtaką avių prieauglio augimui, bei produktyvumui.
Uždaviniai
Įvertinti probiotiko YEASTURE įtaką avių prieauglio augimui. Įvertinti probiotiko MICROBOND įtaką avių prieauglio augimui.
Įvertinti probiotinių preparatų MICROBOND ir YEASTURE įtaką ėriukų vilnos produkcijai.
Įvertinti probiotinių preparatų MICROBOND ir YEASTURE įtaką ėriukų vilnos ilgiui
Magistro darbo struktūra ir apimtis
Magistro darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimų metodika, rezultatų išdėstymas, išvados, 48 literatūros šaltinių sąrašas. Darbe pateikiama 9 lentelės, 1 paveikslas. Magistrinio darbo apimtis – 46 puslapiai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Avių prieauglio auginimo technologijos pagrindiniai
elementai ir jų įtaka produktyvumui ir produkcijos kokybei
1.1.1.
Laikymo ir šėrimo sąlygų įtaka
Oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija turi atitikti normas, kurios nėra kenksmingos avių prieaugliui (Bakutis, 2002). Tik suteikus avių jaunikliams pilnavertę priežiūrą, geras higienos sąlygas, galima išauginti sveikus, pasižyminčius geromis mėsinėmis savybėmis gyvulius.
Nuo tinkamai įrengto tvarto ir jame esančio mikroklimato priklauso avių prieauglio atsparumas ligoms, todėl tvartai turi būti sausi, šilti, švarūs, tvarkingi ir jaukūs. Reikia tikrinti oro temperatūrą, drėgmę, kenksmingų dujų kiekį ir nuolat vėdinti. Vėdinant reikia vengti skersvėjų. Kraikas turi būti sausas, minkštas, šiltas, nedulkantis, nekibus, gerai sugeriantis drėgmę, nesugedęs, nesupelijęs, be mechaninių ir kitokių kenksmingų priemaišų. Avių prieaugliui negalima kreikti vilną teršiančiu kraiku: pjuvenomis, aukštapelkių durpėmis, šiaudais su kibių piktžolių priemaišomis. Gyvūnus neigiamai veikia didelis santykinis drėgnumas ir žema temperatūra (Bakutis, 2002). Minimali tvarto temperatūra turi būti 3ºC, kad neužšaltų vanduo. Girdomo vandens temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 10ºC. Jei nesilaikoma santykinės drėgmės normų, ji sumažina ėriukų atsparumą šalčiui ir karščiui. Nuo nuolatinės drėgmės tamsėja ir smunka vilna, avių jaunikliai peršąla ir nugaišta. Todėl reikia laikytis visų rekomenduojamų normų. Ėriukai lengvai adaptuojasi plačiame temperatūrinių svyravimų diapazone, bet prie didelių kenksmingų dujų koncentacijų nėra prisitaikę. Jei patalpose mėšlas šalinamas reguliariai, patalpose pakanka 0,5 – 1,5 m³/val/kg gyvulių gyvojo svorio apykaitos. Giliuose tvartuose, kur mėšlas šalinamas 1-2 kartus per metus, pageidautina didesnė oro apykaita, yra taikoma atviro kraigo ventiliacinė sistema. Šviesos kontrastai, tamsūs šešėliai patalpose
ar prie jų , ėriukams gali sukelti stresą, todėl tvartuose turi būti pakankamai šviesu, patalpos apšviestos tolygiai. Rekomenduojama minimalus apšvietimo lygis – 4W/m². Šviesos koeficientas – 1:15 – 1:20 (langų ir grindų ploto santykis). Natūralaus apšvietimo koeficientas prieauglio patalpose neturėtų būti mažesnis kaip 0,5 proc.
Rudenį, prieš suvarant avių prieauglį į tvartą, būtina iškuopti mėšlą, patalpą išdezinfekuoti ir išbalinti. Dezinfekcijai tinka šviežiai gesintos kalkės, kalcinuota soda, kreolinas, ksilonaftas, kaustinės sodos ir kalio karbonato mišinys. Dezinfekuojamas tvartas turi būti švarus, be jokių mėšlo, pašaro ar kraiko likučių, nes dezinfekavimo medžiagoms reaguojant su organinėmis, dezinfekcija nebūna efektyvi (Zapasnikienė, 2003).
Remiantis Europos Sąjungos ir kitų šalių pavyzdžiu bei atsižvelgiant į vietos sąlygas, avių mitybos normos apskaičiuotos intensyviam ir efektyviam gyvulių šėrimui, kad būtų galima gauti maksimalią produkciją. Labai svarbu, kad Lietuvoje auginamos avys būtų šeriamos pilnaverčiais ir kokybiškais pašarais pagal nustatytas normas (Zapasnikienė, 2003). Prižiūrint avis, daugiausiai laiko užima šėrimo darbai. Geros kokybės pašarus būtina patiekti kiekvieną dieną,
norint sulaukti iš avių norimo produktyvumo (http://www.olegmoskalev.ru/agro/zveri/19.htm). Prieiga per internetą 2005 sausio 10d.)
Pilnaverčiai racionai avims susideda iš tokių pašarų, kurie pilnai patenkina pašarines reikmes ne tik kiekybiniu, bet kokybiniu požiūriu, svarbu, kad pašare nestigtų baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Teisingai parinkti pašarai ne tik užtikrina gyvulių sveikatą, bet ir pakelia jų produktyvumą. Tinkamai šeriami avių jaunikliai daug greičiau auga ir gerai bręsta. Pagal cheminę sudėtį, pašarai susideda iš organinių ir mineralinių medžiagų. Organinės medžiagos - tai baltymai, riebalai, vitaminai ir angliavandeniai. Mineralinės medžiagos sudarytos iš makroelementų (kalis, fosforas, natris, kalcis) ir mikroelementų (kobalto, geležies, jodo ir k.t.) Baltymai - tai azotinės medžiagos, iš kurių pagrindinės yra baltymai, būtent jie dalyvauja organizmo ląstelių susidaryme. Jei pašare trūksta baltymų, tada avių
jaunikliams mažėja augimo sparta ir bręsta daug vėliau. Angliavandeniams priklauso cukrus, krakmolas ir ląsteliena, jie dalyvauja, kaip pagrindinės medžiagos skaidant riebalus. Šitos medžiagos organizme gali lengvai keisti viena kitą. Riebalai ir į jas panašios medžiagos dalyvauja energijos apykaitos procesuose. Įdėjus į pašarus riebalų, ūgis ir svoris avių jauniklių žymiai padidėja. Vitaminai, svarbiausi avių organizmo apykaitos dalyviai. Jų trūkumas priveda iki avitaminozių. Svarbiausiais vitaminais laikomi, tai A, D2, D3, E, B2, B12, PP, pantoteno rūgštis ir holinas. Iš mineralinių medžiagų, svarbiausia yra avių organizmui makroelementai, kurių yra druskoje, piene. Trūkumas fosforo arba kalcio iššaukia ligas, tokias kaip osteomaliacija. Tinkamas mikroelementų kiekis labai svarbus avių jaunikliams, ir produktyviems gyvuliams. Jų trūkumas gali privest iki sunkių ligų. Visi pašarai skirstomi, nepriklausomai nuo jų cheminės sudėties ir veikimu į gyvulių organizmą, į:
• Grubiuosius pašarus (šienas, šiaudai,)
• Sultinguosius pašarus (silosas, šienainis, žolės)
• Grūdiniai pašarai, turintys savo sudėtyje nemažai maistingųjų medžiagų • Kombinuotieji pašarai (įvairūs koncentratai)
• Mineraliniai pašarai (žuvies, mėsos, kaulų miltai)
• Vitamininiai pašarai http://www.olegmoskalev.ru/agro/zveri/19.htm). Prieiga per internetą 2005 sausio 10d.)
Maisto medžiagų reikmė priklauso nuo avių amžiaus, lyties, nėštumo laikotarpio, laktacijos, produkcijos rūšies ir kiekio, veislės ir kitų veiksnių. Pagal šiuolaikines gyvūnų mitybos mokslo žinias, normaliai organizmo veiklai palaikyti reikia apie 80 įvairių maisto ir biologiškai aktyvių medžiagų ar elementų. Dalis jų sintetinami avių organizme, tačiau kitų maisto medžiagų avys turi kasdien gauti su pašarais.
Sausosios medžiagos. Jas sudaro organinės ir mineralinės medžiagos. Paros davinyje sausosios medžiagos turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. gyvulio kūno svorio. Kaip tenkinamas energijos ir maisto medžiagų poreikis, matyti iš pašarų sausųjų medžiagų suvartojimo ir jose esančių maisto medžiagų koncentracijos. Kuo sunkiau virškinamos sausosios medžiagos, tuo mažiau jų
avių prieauglis sunaudoja. Kai racione būna daugiau geros kokybės sultingųjų pašarų, suvartojama daugiau ir sausųjų medžiagų. Suėstas sausųjų medžiagų kiekis rodo pašarų ėdamumą.
Apykaitos energija. Tai yra pašaro ar raciono bendrosios energijos dalis, kurią ėriukų organizmas gali pasisavinti vykstant medžiagų apykaitai. Gyvūno organizmas apykaitos energijos gauna iš pašaruose esančių angliavandenių, riebalų ir baltymų.
Pašarų baltymai. Jie būtini ne tik kaip medžiagų apykaitos komponentas, iš jų gyvūnų organizme susidaro kūno ir pieno baltymai. Baltymai yra vienintelė maisto medžiaga, į kurią įeina azotas, todėl kitos maisto medžiagos jų pakeisti negali. Dauguma baltymų avių didžiajame prieskrandyje dėl mikroorganizmų išskiriamų proteolitinių fermentų suskyla iki peptidų, amino rūgščių ir amoniako. Iš šių medžiagų prieskrandžio mikroflora sintetina baltymus, kurie toliau avių virškinamajame trakte suvirškinami ir pasisavinami.
Angliavandeniai. Tai pagrindinis energijos šaltinis. Sudėtingus angliavandenius (ląstelieną, krakmolą ir kt.) didžiajame priekrandyje mikroorganizmai skaldo iki paprastų junginių (cukraus), kurie toliau paverčiami acto, propiono, sviesto ir kitomis rūgtimis. Geram pašarų virškinimui būtina ląsteliena. Prieskrandžių mikroflora ją skaldo į lakiąsias rūgštis, iš kurių avių organizmas gauna energijos ir gamina pieno riebalus. Dižiąją dalį pašarų sukraus sudaro gliukozė, fruktozė, maltozė, sacharozė. Cukrus yra labiausiai prieinamas šaltinis tiek mikroorganizmams, tiek gyvūno organizmui. Kai pašare tinkamas baltymų ir cukraus santykis (1:1 – 1:1,2), susidaro labai geros sąlygos prieskrandžio mikroorganizmams daugintis, pagerėja amino rūgščių, riebalinių rūgščių ir B grupės vitaminų sintezė. Labai svarbus energijos šaltinis yra krakmolas. Jo gausu grūduose, vaisiuose, šakniavaisiuose – iki 60 - 70 proc.
Riebalai. Riebalai yra labai koloringi ir išskiria 2,25 karto daugiau energijos negu angliavandeniai. Į riebalų sudėtį įeina anglis, vandenilis ir šiek tiek deguonies. Nedidelis kiekis riebalų pagerina pašaro ėdamumą, normalizuoja maisto virškinimą, o kartu su jais į organizmą patenka ir riebaluose tirpstantys vitaminai D, E, K.
Mineralinės medžiagos. Mineralinės medžiagos yra svarbios avies organizme vykstančioms reakcijoms palaikyti, fermentų, hormonų ir vitaminų veiklai suaktyvinti. Be to, jos racione turi būti gerai subalansuotos. Medžiagų apykaitoje yra tiesioginis ryšys tarp kalcio, fosforo ir magnio; kalcio, cinko ir vario; geležies, kalio ir magnio; natrio ir kalio; vario ir geležies; sieros, geležies ir molibdeno. Vilnos augimą skatina siera (Zapasnikienė, 2003).
Įvairios mineralinės medžiagos yra neatskiriama avių raciono dalis. Jos labai svarbios avies organizme vykstančioms reakcijoms palaikyti, fermentų, hormonų, ir vitaminų veiklai suaktyvinti. Šios medžiagos yra kaip katalizatoriai, reguliuojantys organizmo apykaitos reakcijas. Mineralinės medžiagos skirstomos į makroelermentus (natris, chloras, fosforas, siera ir kt.) ir mikroelementus (kobaltas, varis, geležis, cinkas, jodas ir kt.). Todėl sudarinėjant racionus, būtina atkreiti dėmesį į šių elementų kiekį avių prieauglio pašaro davinyje. Labai svarbu, kad avių racione būtų pakankamas baltymų ir amino rūgščių kiekis. Dažniausiai davinyje trūksta metionino ir cistino. Avių didžiojo prieskrandžio mikroflora gyvybinių procesų dėka gamina įvairias amino rūgštis. Todėl jų stygių galima užpildyti avių racionuose naudojamais probiotiniais preparatais. Probiotikų dėka pagerėja atskirų pašaro maisto medžiagų virškinamumas ir pasisavinimas, stiprėja avių imuninė sistema, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, patogeninei mikroflorai, stresams, didėja prieaugiai. Šių preparatų pagalba dalinai galima išspręsti ir kai kurių vitaminų stygių, ypač B, C ir K grupės vitaminų (Šimkus, 2003).
Vitaminai. Vitaminai reikalingi normaliai organizmo veiklai palaikyti. Yra žinoma daugiau kaip 30 rūšių vitaminų ir į juos panašių medžiagų. Dauguma jų avių prieauglis gauna su pašarais, o prieskrandžių mikroflora sintetina B grupės ir C vitaminus. Dažniausiai avims trūksta riebaluose tirpstančių vitaminų A, D ir E. Kai racione per mažai karotino ir vitamino A, avių jaunikliai lėčiau auga, pablogėja jų reprodukcija, sumažėja atsparumas ligoms ir produktyvumas. Daugiausia karotino yra žolėje, šienainyje, geros kokybės silose, šiene, pašarinėse morkose. Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, gerina jų pasisavinimą. Dėl šio vitamino stokos ėriukams minkštėja kaulai. Nemažai
vitamino D turi saulėje džiovintas šienas, ultravioletiniais spinduliais švitintos mielės, pramonės įmonėse gaminami kombinuotieji pašarai. Šis vitaminas avių organizme susidaro ir tuomet, kai jie saulėtą dieną išleidžiami į lauką. Avių priaugliui augant, didėja energijos poreikis kūno masės bei vilnos augimui. Apskaičiuota, jod vilnos augimui ėriukams kasdien reikia po 0,1 MJ, o kilogramui prieaugio – 7,5-11,5 MJ apykaitos energijos (Zapasnikienė, 2003).
Avys minta augaliniais pašarais, iš kurių maisto medžiagų susidaro jų organizmo ląstelės bei audiniai. Avių virškinimo organai prisitaikę virškinti stambius, sultingus bei kitus mažiau ląstelienos turinčius pašarus. Jos geriau nei kitų rūšių gyvuliai paima ir ėda stambaus pašaro smulkiąsias dalis, kuriose daugiau azotinių junginių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Nenoriai ėda ir blogiau virškina sumedėjusius pašarus. Avių prieauglis šeriamas peraugusios kultūrinių pievų žolės šienu, sudarytas iš 1-2 augalų rūšių, dažnai praranda apetitą, mažėja produktyvumas, blogėja techninės vilnos savybės.
Pašarai, skirti avims, turi būti pilnaverčiai ištisus metus. Esant nekokybiškiems pašarams, sulėtėja vilnos augimas, pasireiškia vilnos nykimas, ir tokia vilna nebeturi vertės (http://www.5ka.ru/10/387/1.html. Prieiga per internetą 2005 sausio 12 d.)
Avių šėrimui pats tinkamiausias yra smulkus šienas su ankštinių augalų lapeliais. Kartu su stambiaisiais pašarais avims duodama šakniavaisių, siloso, šienainio. Kuo racione įvairesni pašarai, tuo avių prieauglis geriau ėda ir gaunama aukštesnės kokybės produkcija. Vasarą pagrindinis avių pašaras yra jauna kultūrinių ganyklų ankštinių ir varpinių augalų žolė. Kai neužtenka žolės, galima papildomai šerti koncentruotaisiais pašarais (Šimkus, 2003).
1.2.
Probiotikų panaudojimas gyvulininkystėje
Terminas “Probiotikas” buvo sukurtas Parker’io 1974 metais. Parker’is apibūdino tai kaip gyvus mikroorganizmus, kurie veikia virškinamajame trakte ir turi teigiamą poveikį šeimininko sveikatai (Jean-Franēois Guillot, 1998).
Probiotikai užplūsta žarnyną su milijonais gyvų naudingų bakterijų ir pagerina žarnyne esančią mikroflorą. Milijoninė bakterijų populiacija įvesta į gyvulio organizmą probiotikų pavidalu, vaidina svarbų vaidmenį gyvulių virškinamajame trakte. Taigi, probiotikai - vaistiniai preparatai, sudaryti iš žmogaus ir gyvūnų žarnyne esančių gyvų naudingų mikroorganizmų arba iš supančios aplinkos saprofitų (Жирков, Братухин, 1999).
Gyvulininkystėje naudojamos trys probiotikų grupės. Tai pieno rūgšties bakterijos (Lactobacilli, bifidobakterijos, enterococci), Bacillus sporos (B. Subtilis, B.Licheniformis, B. Cereus), mielės (sacharomycces cerevisiae). Probiotikai pasižymi antagonistiniu poveikiu prieš patogeninius mikroorganizmus, žalingai mikroflorai sudaro barjerą ant žarnų gleivinės (pagerėja maisto medžiagų absorbcija), malšina toksinų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, teigiamai veikia fiziologinius – cheminius procesus žarnyne, teigiamai veikia tulžes apykaitą (pagerėja riebalų virškinimas). Pagrindinis probiotikų efektas – subalansuota bakterinė žarnyno mikroflora (eubiozė). Pagrindiniai faktoriai, turintys įtakos mikrobinei pusiausvyrai virškinamajame trakte, yra šie:
• pašarinių žaliavų kokybė, • higiena, raciono sudėtis,
• laikymo sąlygos (Kulpys, Jerešiūnas, 2005).
Probiotikai yra naudojami visiems žemės ūkio gyvuliams, paukščiams ir žmonėms. Jų pagrindinė paskirtis – optimizuoti virškinamojo trakto funkcijas, gydyti virškinamojo trakto ligas ir naudoti profilaktiškai. Virškinamojo trakto sutrikimai pasireiškia jauniems gyvuliams, ypač naujagimiams, kurie yra labai jautrūs išoriniams faktoriams, įvairiems infekcijų sukėlėjams, taip pat sąlyginai patogeniniams mikroorganizmams. Pas tik ką gimusius jauniklius nėra
susiformavusi imuninė sistema, apsauganti jų organizmo sveikatą. Todėl labai svarbu yra užkirsti kelią virškinamojo trakto ligų pasireiškimui ir stiprinti gyvulio imuninę sistemą. Jaunus gyvulius iškankina virškinamojo trakto ligos ir jie silpniau auga, nežiūrint į tai, kad jie ir būtų labai produktyvių gyvulių palikuonys. Nors ir pilnai pasveikusių gyvulių būna mažesni priesvoriai, mažesnė jų produkcija, lyginant su gyvuliais, kurie anksčiau nesirgo virškinamojo trakto ligomis.
Probiotikus galima panaudoti:
• Tuoj pat po gimimo - sudaryti sveiką žarnyno mikroflorą ir sutrukdyti patogeninių bakterijų vystymąsi.
• Po antibiotikų panaudojimo - pakartotinai atstatyti naudingą mikroflorą, išsekintą antibiotikų ir sutrukdyti patogeninės mikrofloros įsitvirtinimą. • Gydymo ir profilaktikos tikslais - nuslopinti ir pašalinti patogenines
bakterijas tokias kaip E.coli ir Salmonella app.
• Sumažinti stresų poveikį - tokius kaip baimė, transportavimas, aplinkos pakeitimas, mitybos kitimas, treniravimas, rungtyniavimas, dideli temperatūros pokyčiai, sužeidimas, chirurgija, vakcinavimas (David R. Mack et all, 1999).
Yra ištirta, kad probiotikai su gyvomis bakterijomis gali sukelti priešnavikinį efektą (Chin, 2000). Efektą sudaro kai kurių fermentų aktyvumo ir mutageninio aktyvumo slopinimas, kancerogenų, mutagenų ar navikus sukeliančių medžiagų gamybos slopinimas. Specifiniai laktobacilų ląsteliniai komponentai sužadina imuninės reakcijos moduliaciją, bei skatina navikų nekrotinius faktorius (Naidu et all, 1999).
Vieni probiotikų mikroorganizmai yra natūraliai randami virškinimo trakte (Lactobacillus, Enterococcus), kiti - (Bacillus, Pedicoccus, Saccharomyces) sutinkami aplinkoje (Jean-Franēois Guillot, 1998).
Laktobacilos - probiotikų pagrindas. Mintis, panaudoti laktobacilų kamienus ligų gydymui ir profilaktikai, nėra naujiena. Probiotikus galima panaudoti gydymui ne tik sergantiems virškinimo trakto ligomis, bet ir gydant reumatinius artritus, apsaugoti nuo auglių, mažinti cholesterolio kiekį, pagerinti
laktozės toleranciją, stiprinti imunitetą, esant šlapimo takų infekcijoms, ginekologinėms infekcijoms ir t. t. (Reid, 1999).
Probiotikuose esančios laktobakterijos turi pasižymėti dideliu efektyvumu gydant virškinamojo trakto ligas, atsparumu rūgščiai ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie virškinamojo trakto paviršiaus (Kirjavainen. et all, 1998; Lee, Salminen, 1995).
Probiotikai – tai gyvi mikrobiniai preparatai, kurie pagerina gyvūnų virškinimo trakto mikrobinį balansą. Jie reguliuoja mikrobiologinius virškinimo trakto procesus, saugo jį nuo įvairių žarnyno susirgimų, skatina geresnį maisto medžiagų įsisavinimą, padidina atsparumą įvairiems aplinkos pokyčiams. Probiotikai sukurti normalios mikrofloros, esančios gyvūnų virškinimo trakte, pagrindu, todėl jie neturi jokios neigiamos įtakos, yra ekologiški. Probiotikams gaminti naudojamos pieno rūgšties, propiono rūgšties ir acidofilinės bakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdelė, celiuliozę ir karotiną sintezuojančios bakterijos, bakterofagai, pirmuonys, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos. Probiotikai, ypač efektyvūs jaunų gyvulių racionuose. Juos naudojant virškinimo trakte optimaliausia mikroflora išlieka ir tada, kai ją gali pažeisti daugelis veiksnių:
• atjunkymas,
• pašarų kaita, pervežimai,
• kontaktas su skirtingais gyvūnais,
• per didelis gyvūnų skaičius ploto vienete, • staigūs oro pasikeitimai,
• gydymas antibiotikais (Шаидулина, Заболотский, Михеенко, 1998).
Buvo atliktas bandymas su 30d amžiaus telyčaitėmis Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymo centre. Bandymo metu tiriamosios grupės gavo probiotinių preparatų YEASTURE ir MICROBOND ir fitobiotiko JUCCA. Tyrimo rezultatai parodė, kad probiotikų YEASTURE ir MICROBOND ir fitobiotiko JUCCA kompozicija aktyvina 30-180 dienų amžiaus Lietuvos juodmargių telyčių augimo spartą. Per bandymo laikotarpį kontrolinės grupės telyčaičių vidutinis priesvoris per parą buvo 15,6 proc., didesnis nei
kontrolinės grupės analogų (p>0,05). Probiotinių preparatų kompozicija 13,4 proc. sąlygojo mažesnes pašarų sąnaudas priesvorio vienetui (p>0,05). Šios kompozicijos veikiamajame veršelių didžiajame prieskrandyje bendras bakterijų kiekis padidėjo 1,8 karto (p<0,025), laktatus fermentuojančių bakterijų kiekis – 2,5 karto (p<0,01) ir celiuliolitinių bakterijų – 2,5 karto (p<0,001). Veršelių kraujo hematologiniai tyrimai parodė, kad visi morfologiniai ir biocheminiai kraujo rodikliai atitiko fiziologines normas ir charakterizavo gerą visų veršelių sveikatingumą (Jukna Č, Jukna V, Šimkus, 2004).
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad probiotikų įjungimas į arklių racioną, pagerina pašaro virškinimą bei efektyvumą. Tai reiškia, kad gyvulio kūne lieka daugiau maistingųjų medžiagų, kurios įtraukiamos į naudingą veiklą, negu kad jos yra išskiriamos į atliekas. Arkliai turi mažą skrandį ir maistas juda labai greitai. Todėl arkliai turėtų būti šeriami dažniau, negu kad jiems būtų duota didelis maisto kiekis vienu kartu. Paprastų angliavandenių, riebalų ir proteinų virškinimas vyksta plonojoje žarnoje. Akloji žarna ir gaubtinė žarna virškinimo trakte veikia kaip galvijų didysis skrandis, kuris yra kaip ertmė, leidžiantis šieno, žolės virškinimą ir kuriame mikroorganizmai paverčia pluoštines dalis į vartojamą energiją ir susintetina proteiną bei vitamino B junginį tam, kad palankiai veiktų gyvulį. Yra žinoma, kad tos pačios mikroorganizmų rūšys galvijų ir avių didžiajame skrandyje, taip pat dalyvauja ir arklio virškinimo trakte. Manoma, kad šie mikroorganizmai turi panašią bendrą medžiagų apykaitą, naudodami panašius maitinamuosius šaltinius ir sukurdami panašius galutinius produktus, ypač lakias nepastovias riebiąsias rūgštis (VFA), kurios atsiranda suirus pašaro organinių junginių mikrobams. Vis dėlto, dėl struktūrinių skirtumų arklio virškinimo sistemoje, arklio natūralios mikrobų populiacijos nėra efektyvios virškinant skaidulas, priešingai negu galvijų ir avių. Tai gi, įvairių fermentų, kombinacija, skirta naudoti kaip pašaro priedas arklio racione, yra būtina efektyviam skaidulų rūgimui ir pašaro perdirbimui (Cenzone, 2000).
Tirta JAV „Cenzone“ firmos probiotinio preparato YEASTURE įtaka 1-6 mėnesių veršelių augimui. Veršelių, gavusių preparato YEASTURE, vidutinis priesvoris buvo 9,2 proc. didesnis negu negavusių, jie geriau virškino raciono
maisto medžiagas: sausąją medžiagą – 0,95 proc., organinę medžiagą – 0,85 proc., riebalus – 0,55 proc., baltymus – 1,86 proc., ląstelieną- 2,0 proc. Po trijų bandymo mėnesių tiriamosios grupės veršelių masė buvo 11,4 proc. didesnė negu kontrolinės grupės analogų. Todėl galima teigti, kad didžiausia probiotinio preparato įtaka buvo veršelių virškinimo trakto formavimosi metu. Manoma, kad probiotikas YEASTURE skatina formuotis prieskrandžius ir stimuliuoja atrajojimą. Preparate esantys naudingieji mikroorganizmai pagerina pašaro baltyminių maisto medžiagų virškinamumą. Susiformavus suaugusiems galvijams būdingam virškinimo tipui probiotiko ir jo parinktos dozės įtaka sumažėja. Naudotas probiotinis preparatas YEASTURE ir jo parinkta dozė nekenkė veršelių fiziologinei būklei. Morfologiniai kraujo rodikliai atitiko fiziologines normas. Probiotikas stiprina imuninę veršelių sistemą (Jukna Č., Jukna V., Šimkus, Laugalis, 2003).
Atlikti bandymai su veršeliais parodė, kad tvartiniu laikotarpiu bandomų 1-6 mėn veršelių vidutinis paros priesvoris buvo 10,3 proc., (arba 68 g) didesnis nei kontrolinės grupės. Pagerėjo bandomų veršelių maisto medžiagų virškinamumas: s.m. 3,4 proc., org. medžiagų – 3,62 proc., baltymų – 6,2 proc., ląstelienos – 16,9 proc. ir riebalų – 6 proc. Ganykliniu laikotarpiu panaudoti abu firmos Cenzone preparatai. Naudojant preparatą “LACTURE”, vidutinis 1 - 6 mėnesių amžiaus veršelių paros priesvoris buvo 6,2 proc. (arba 47g) didesnis nei kontrolinės grupės, o gavusių probiotiko “YEASTURE” – atitinkamai 10,2 proc. ir 78 g. Veršeliai gavę probiotikų neviduriavo, skyrėsi savo išvaizda, buvo gyvybingesni, žvalesni, masyvesni palyginti su negavusiais priedų. Naudojant probiotinius preparatus veršelių iki 6 mėn. išauginimo savikaina padidėja iki 10 litų, bet ekonomiškai tai apsimoka. Gyvuliai yra didesnio svorio, mažiau sunaudoja pašarų priesvorio vienetui priaugti, yra sveikesni, geriau susiformuoja virškinimo traktas. Iš jų galima tikėtis daugiau geresnės ir kokybiškesnės produkcijos (Šimkus, 2000).
Buvo nustatomas pieno r. bakterinio preparato kartu su gyvomis mielių kultūromis (Lacto – Sacc) ir gyvų mielių kultūrų Saccharomyces cerevisiae priedų įtaką veršeliams. Tyrimai parodė, kad veršeliai gavę Lacto – Sacc priedą,
sausas medžiagas virškino 0,65 proc., riebalus – 5,39 proc. ir neazotines ekstraktines medžiagas – 1,47 proc. geriau, palyginti su kontroliniais veršeliais. Probiotiko LACTO-SACC gavę veršeliai bandymų metu nė vienas nesirgo virškinamojo trakto sutrikimu, kai kontrolinės grupės viduriavo 3 veršeliai. Kontrolinės grupės veršeliai bandymų metu priaugo po 736 g per parą, gavę probiotiko 8,7 proc. daugiau, gavę gyvų mielių kultūrų priedą – 4,37 proc. daugiau nei kontroliniai. Pašarų sąnaudos kilogramui priesvorio tiriamųjų grupių veršelių buvo atitinkamai 4,2 ir 1,9 proc. mažesnis, palyginti su veršeliais, negavusiais šių priedų. Todėl, probiotiko LACTO-SACC tikslinga įdėti į gaminamus pieno pakaitalus arba specialiuosius kombinuotuosius pašarus veršeliams (Bendikas, Uchockis, 1995).
Tirta probiotinio preparato PACIFLOR įtaka veršelių vidaus organų vystymuisi. Buvo nustatyta širdies, plaučių, kepenų, kasos, inkstų, skrandžio ir atskirų jo dalių masė, plonosios ir storosios žarnos ilgis bei masė. Apskaičiuotas vidaus organų ir žarnų masės procentas nuo veršelių priešskerdiminės masės. Duodant 200 g/t, pastebėta kepenų, kasos ir inkstų santykinės masės mažėjimo tendencija – atitinkamai 0,17 proc., 0,03 proc., ir 0,12 proc. Vartojant preparato dozę 300 g/t, nustatyta veršelių širdies, plaučių masės didėjimo tendencija – atitinkamai 0,04 proc. ir 0,05 proc.; kepenų, inkstų, kasos masė sumažėjo atitinkamai 0,18 proc., 0,06 proc., 0,01 proc. palyginti su kontrolinės grupės gyvulių. Manoma, kad didesnė širdies ir plaučių santykinė masė parodo, jog veršelių organizme vyko intensyviai gyvybiniai procesai ir jų poreikis augančiam organizmui buvo didesnis. Kepenų, kasos ir inkstų veiklos dalį kompensavo preparate esantys naudingi mikroorganizmai, todėl jų santykinė masė buvo mažesnė. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad tiriamųjų grupių veršelių šie organai buvo mažiau apkrauti, nes preparate esanti mikroorganizmų padermė turi fermentus skaidančių baltymų, riebalų, polisacharidų ir antibiotinių medžiagų. Bandyme pastebėta, kad probiotikas PACIFLOR ir jo dozės turėjo įtakos kepenų, inkstų, kasos ir skarndžio santykiniam masės mažėjimui bei storosios žarnos, plaučių ir širdies masės didėjimui (Šimkus, Šimkienė, 2003).
Buvo tiriama probiotinių preparatų įtaka gyvulių produkcijai. Bandymo rezultatai parodė, kad kontrolinėje grupėje sirgimas diarėja buvo didesnis 57,8 proc., nei tiriamojoje grupėje. Ir dar 11 dieną kontrolinėje grupėje 4 veršeliai vis dar sirgo diarėja, kai tuo pačiu laiku veršeliai gavę probiotiką RAS ir bandymo pabaigoje buvo kliniškai sveiki. Gauti rezultatai rodo, kad probiotikai teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Dešimties dienų veršeliai bandomosios grupės priaugo 7 kg svorio, kai tuo tarpu, kontrolinės grupės priaugo 3 - 4 kg, o kai kurie priaugo tik 2 kg gyvo svorio. Vartojimas probiotiko RAS parodė įvairiapusę naudą ir leidžia tikėtis gauti ekologišką mėsos produkciją (Братухин, Жирков, Буланцев, Линицкий, 1999)
Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre buvo atliekamas bandymas su trimis veršelių grupėmis. Tirta Rusijoje pagaminto probiotinio preparato LAKTOAMILOVORINO poveikis veršelių augimui nuo gimimo iki 180 amžiaus dienos. Bandymo metu nustatyta, kad tiriamųjų grupių veršelių vidutinis priesvoris buvo 8,1 proc. (p>0,05) didesnis negu kontrolinės grupės. Jie geriau virškino kai kurias raciono maisto medžiagas. Bandymo metu naudotas probiotinis preparatas LAKTOAMILOVORINAS ir jo parinktos dozės neigiamos įtakos veršelių fiziologinei būklei nedarė. Visų grupių veršelių morfologiniai kraujo rodikliai atitiko fiziologines normas ir charakterizavo gerą veršelių fiziologinę būklę (Jukna Č, Jukna V, Šimkus, 2004).
Buvo naudoti nauji probiotiniai preparatai viščiukų broilerių racionuose. Nustatyta, kad kasdieninis šėrimas probiotiniu preparatu, padidino viščiukų vidutinį paros priesvorį 9,16 proc., sumažėjo pašarų sąnaudos 6,3 proc. vienam kilogramui priesvorio. Po 25 bandymo dienų viščiukai buvo paskersti. Iš bandomųjų grupių pastebėtas mėsos išeigos 2.0 – 2.5 proc. padidėjimas. Skoninės mėsos savybės ir buljonas tiriamosiose grupėse, gavo daug didesnius balus (kontrolinė grupė -3,73 ir 3,35; 1 tiriamoji - 4,15 ir 3,95; 2 tiriamoji - 4,48 ir 4,06). Atliktas viščiukų raumens audinių cheminis tyrimas. Rezultatai parodė, kad viščiukų gavusių probiotikus, raumenys turėjo 0,75 proc. daugiau baltymų, nei viščiukų iš kontrolinės grupės (Шаидулина, Заболотский, Михеенко, 1998).
Lietuvos veterinarijos akadeinjos Praktinio mokymo ir bandymų centre atliktas bandymas su Lietuvos juodmargių veislės penimais buliukais tris mėnesius prieš juos realizuojant. Nustatyta, kad veršiai, bandymo metu gavę probiotinio preparato Yeasture-W, augo 9,4 proc. sparčiau negu kontrolinės grupės analogai (p>0,05). Jų skerdenos išeiga buvo didesnė 1,2 proc (p<0,05). Pastebėta, kad gerėja mėsos kulinarinės ir cheminės savybės (Jukna Č, Jukna V, Šimkus, 2005)
Ėriukus naudinga anksti pratinti prie stambesnių pašarų, kad į didyjį prieskrandį su pašaru kuo greičiau patektų mikroorganizmų. Jie stimuliuoja prieskrandžių formavimąsi bei atrajojimą. Maisto medžiagų avims skirtingais fiziologiniais laikotarpiais reikia labai nevienodai, todėl ir šeriama diferencijuotai (Stankūnavičius, 1985). Avių skrandis yra sudėtinis daugiakamerinis. Jį sudaro trys prieskrandžiai (didysis prieskrandis, tinklainis, knygenos) ir šliužas . Skrandžio mikroorganizmai sintezuoja amino rūgštis, vandenyje tirpstančius vitaminus, vitaminą E. Naujagimių virškinimas vyksta kaip vienkameriame skrandyje (Спасская, 1998). Jiems mintant pienu, maistą šliuže ir žarnose virškina virškinimo sulčių fermentai. Mintančių vien pienu ėriukų prieskrandžiai nefunkcionuoja, ėriukai neatrajoja. Atrajoti pradeda, kai ima ėsti stambiuosius pašarus ir didžiajame prieskrandyje susidaro sąlygos rūgimui, atsiranda mikroorganizmų. Ėriukus naudinga anksti pratinti prie stambesnių pašarų, kad į didyjį prieskrandį su pašaru kuo greičiau patektų mikroorganizmų. Jie stimuliuoja prieskrandžių formavimąsi bei atrajojimą. Šį procesą pagreitina ir probiotinių preparatų naudojimas. Tačiau teigiamas probiotikų poveikis gyvulių janikliams pasireikš tik tuo atveju, jei mikroorganizmams, naudojamiems probiotkų gamyboje, bus nustatyti reikalavimai (Nemcova, 1997).
Probiotikai yra išleidžiami įvairiomis formomis. Vieni yra skystame pavidale, kiti - liofilizuoti, treti išleidžiami kapsulėmis ar tabletėmis arba supilstomi į maišelius ir išleidžiami kaip priedas į pašarus ir naudojami profilaktiškai ne tik jauniems, bet ir suaugusiems gyvuliams ir paukščiams. Dar
yra nauja probiotikų išleidimo forma - pastos, kurios yra įvedamos tarp žandų ir dantenų, net labai sergantiems ir silpniems gyvuliams.
Europos Sąjungos ir kitose valstybėse yra uždraudžiami antibiotikai, hormonai, o jų vietą užima probiotikai (Oberauskas, 2003).
Užsienyje probiotikai yra skiriami su pašarais, daugiausia gyvulio augimo laikotarpiu (Jean-Franēois Guillot, 1998).
1.2.1.
Probiotinių preparatų rūšys
Probiotikų gamyboje mikroorganizmai turi būti ypač kruopščiai atrenkami. Yra atrenkami tik tie bakterijų kamienai, kurie turi teigiamą poveikį į gyvulio organizmą. Virškinamajame trakte bakterijų kamienai turi pasižymėti tokiomis savybėmis:
• atsparumas rūgščiai skrandžio terpei; • atsparumas tulžiai, šarminei terpei;
• antagonistinis aktyvumas sąlyginai patogeninei ir patogeninei mikroflorai;
• adhezyvinis aktyvumas - sugebėjimas prisitvirtinti prie žarnų sienelės; • atsparumas antibiotikams.
Probiotikų pagrindas - gyvi eubiotiniai mikroorganizmai (žarnyno lazdelė, bifidobakterijos ir laktobakterijos), plačiai taikomi medicinoje ir veterinarijoje koreguoti virškinamojo trakto mikroflorą. Labai racionalūs iš jų - probiotikai iš saprofitinės mikrofloros su Bacillus subtilis. Jie veikia antagonistiškai daugumą patogeninių mikroorganizmų rūšių, o taip pat padidina gyvūno organizmo nespecifinį atsparumą. Bacillus yra efektyviausios tarp naujų biopreparatų. Šie mikroorganizmai (išskyrus Bacillus anthracis ir Bacillus cereus) nekenkia makroorganizmui netgi didesnėmis koncentracijomis nei rekomenduojama. Jie ekologiškai nepavojingi ir yra aukšto fermentacijos lygio, kas leidžia jiems reguliuoti ir stimuliuoti virškinimą, veikia antialergiškai ir antitoksiškai (Жирков, Братухин,1999).
Dėl virškinimo trakto patologijos laktobakterijų ir enterobakterijų kiekis bei santykis kinta. Mikrobiologiniams virškinimo trakto procesams normalizuoti tikslinga naudoti laktobacilų kamienus, kurie lengvai prigyja virškinimo trakte ir gerai antagonistiškai veikia patogeninę virškinimo trakto mikroflorą (Sederevičius ir kt., 1997).
Pagaminti probiotikai negali turėti pašalinės mikrofloros, turi derintis su pašarais. Nepasižymėti mutageninėm, kancerogeninėm, embriotoksinėm,
teratogeninėm, imunotoksinėm, alerginėm ir kitom neigiamom savybėm (Иноземцев, Балковой, 1998).
Gaminant multiprobiotikus, kurių sudėtyje yra keletas mikroorganizmų (gali būti ir mielių), ypatingas dėmesys kreipiamas į juose esančių mikroorganizmų suderinamumą. Šenderovas (2002) skirsto probiotinius preparatus į tam tikras rūšis :
Asocijuoti probiotikai (polikomponentiniai) - preparatai, sudaryti iš kelių rūšių bakterijų asocijuotų padermių (nuo 2 iki 30)
Monoprobiotikai – preparatai, sudaryti iš vienos bakterijų rūšies Sudaryti iš laktobakterijų
Sudaryti iš E. coli padermių Sudaryti iš bifidobakterijų
Sudaryti iš nepatogeninių Bacillus genties atstovų (Жирков, Братухин, 1999).
Šenderovas (2002) probiotinius preparatus pagal paskirtį skirsto:
Autoprobiotikai – skiriami tik tam konkrečiam individui, iš kurio mikroorganizmai buvo išskirti.
Sinbiotikai – tai kompleksiniai preparatai, kurie sudaryti iš gyvų mikroorganizmų ir skirtingos sudėties bei kilmės prebiotikų.
Homoprobiotikai – skiriami tik tai gyvulių rūšiai, iš kurios mikroorganizmai buvo išskirti.
Heteroprobiotikai – probiotikai, išskirti iš vienos gyvulio rūšies, tačiau yra skirtingi.
1.2.2.
Probiotinių preparatų veikimo mechanizmas
Skirtingo laipsnio disbakterijozės pasireiškimas tampa labai sunkia patologija. Ji yra susijusi su bifido- ir laktofloros deficitu virškinamajame trakte. Bifidobakterijų ir laktobakterijų sumažėjimas nepalankiai veikia žarnyno sekrecinę funkciją, įsiurbimo procesus. Tada sutrinka baltymų, lipidų, mineralinių medžiagų apykaita (Карпунина, Горовиц, Чиненкова, Перевалов, 1998).
Laktobakterijos virškinimo trakte dalyvauja metaboliniuose procesuose, fermentuoja daugumą angliavandenių, sintetina biologiškai aktyvias medžiagas. Jų metabolizmo produktai ir inhibicinės medžiagos virškinimo trakte dalyvauja metaboliniuose procesuose, fermentuoja daugumą angliavandenių, kaip organinės rūgštys, vandenilio peroksidas, bakteriocidinės medžiagos (Juven, Schved, Lindner, 1992), skatina augti naudingus mikroorganizmus, ir inhibiciniu veikimu slopina sąlygiškai patogeninės mikrofloros augimą, kaip Listeria monocytogenes ir kitas (Ashenafi, 1991, Harris, Daechsel, Stiles,1989), Escherichia coli, Salmonella spp. (Chateau 1993, Chateau, Castellanos, Deschamps, 1993), stiprina gyvulio rezistentiškumą (Coconnier et all., 1997; Olsen, 1995).
Probiotikuose esančių laktobacilų svarbiausia funkcija yra susijusi su sugebėjimu kolonizuoti. Patekusios laktobacilos į virškinimo traktą prilimpa prie gleivinės epitelinių ląstelių ir sudaro apsauginį sluoksnį nuo patogeninių ar sąlyginai patogeninių mikroorganizmų. Didesniu adhezyviniu veikimu pasižymi Lactobacillus salivarius, L. casei, L. plantarum padermės, o L. acidophilus, L. fermentum ir L. brevis pasižymi mažu adhezyviniu veikimu. Bifidobakterijos taip pat iškloja plonąjį ir storąjį žarnyną ir neleidžia prasiskverbti nenaudingai mikroflorai. Plonojo žarnyno turinio judėjimo greitis viršija bakterijų dauginimosi laiką. Taigi, laktobacilų ir bifidobakterijų sugebėjimas prisitvirtinti prie žarnų epitelio sienelės yra vienintelis mechanizmas leidžiantis ilgam išlikti žarnyne. Tokios bakterijos įgauna pranašumą prieš patogenines ir sąlyginai patogenines bakterijas. Tačiau naudingos bakterijos gali fiksuotis tik ant tam tikrų gleivinės epitelio ląstelių receptorių. Bakterijų elementai, atsakingi už
specifinę adheziją yra glikolipidai, esantys bakterijų sienelėje, kuriems komplementarūs receptoriai, esantys žarnų epitelio membranoje, yra glikoproteinai. Vadinasi, ši savybė yra viena iš svarbiausių faktorių didinančių probiotikų gydomojo veikimo efektyvumą (Карпунина, Горовиц, Чиненкова, Перевалов, 1998).
Probiotiko kultūra turi būti: • gyvybinga,
• lengvai atpažįstama • identifikuojama, • nepatogeniška
• ir sudaryta iš gramteigiamų bakterijų. Probiotikai tap beverčiais, jei:
• Preparatas neturės reikiamo bakterijų kiekio;
• Preparatas bus laikomas netinkamomis sąlygomis (gali pabloginti bakterijų gyvybingumą);
• Preparatą sudaranti bakterijų rūšis bus neatspari tulžies poveikiui (žarnyne lengvai žus);
• Preparatas bus paskirtas per vėlai;
• Antagonistinis antibiotikų, dezinfekcinių medžiagų, antimikoplazminių vaistų, kokcidiostatų poveikis
Stresai padeda žarnyno lazdelėms (E.colli) įsigalėti žarnyne. Todėl jame sumažėja sveikos ir normalios mikrofloros, sutrinka rūgščių balansas. Tad probiotikai labai reikalingi ir vyresnio amžiaus gyvuliams bei paukščiams streso pasekmėms sušvelninti, tik jiems reikia duoti kiek didesnes normas (Skonsmanas, 2000).
Sveikų gyvulių organizme probiotiniai mikroorganizmai stimuliuoja nespecifinį imuninį atsaką, stiprina imuninės apsaugos sistemą. Jie gali būti panaudoti patogeninėms arba tariamai patogeninėms bakterijoms iš organizmo šalinti. Probiotikai gyvūnų virškinamajame trakte intensyvina bakterinės floros pasisavinimą, todėl didėja gyvulių produktyvumas, gerėja produkcijos kokybė (Boyaka et al., 2001; Каврус, Михалюк, 2001).
2. DARBO METODIKA
Elektrėnų savivaldybėje, ūkininko Prano Gaidamavičiaus Romanovo veislės avių veislyne buvo sukomplektuotos keturios 90 dienų amžiaus Romanovo veislės avinukų grupės: dvi grupės po 5 gyvulius ir likusios dvi grupės po 9 gyvulius. Grupės sudarytos analogų principu, atsižvelgiant į veislę, lytį ir svorį. Bandymai vyko skirtingu laiku dėl mažo gyvulių skaičiaus bandose. Pirmiausia bandymas buvo atliktas su dviem grupėmis po 5 avių jauniklius kiekvienoje, tiriant probiotinio preparato YEASTURE poveikį gyvuliams.
1 lentelė. Bandymo su probiotiniu preparatu YEASTURE shema
Grupės Ėriukų skaičius
grupėje Šėrimo racionas
Kontrolinė 5 Pagrindinis racionas
Bandomoji grupė 5
Pagrindinis racionas + 2 proc. probiotinio preparato YEASTURE Antras bandymas buvo atliktas su dviem grupėm po 9 avių jauniklius kiekvienoje, tiriant probiotinio preparato MICROBOND poveikį gyvuliams.
2 lentelė. Bandymo su probiotiniu preparatu MICROBOND shema
Grupės Ėriukų skaičius
grupėje Šėrimo racionas
Kontrolinė 9 Pagrindinis racionas
Bandomoji grupė 9
Pagrindinis racionas + 2 proc. probiotinio preparato MICROBOND
auginimo schemą, numatančią apie 150g priesvorį per parą. Tik bandomosios grupės gyvuliams į avižų miltus buvo įmaišoma probiotinių preparatų:
Visą bandymo laikotarpį, ėriukai buvo šeriami varpinių - ankštinių žolių šienu, kultūrinių ganyklų žolių šienainiu, avižų miltais, pašariniais runkeliais, pašarine druska, vandens kiekis nebuvo ribojamas. Bandymo metu, (kontrolinės ir tiriamosios) du kartus gavo multivitamino preparato, ir vieną kartą, profilaktiniais tikslais buvo suduota vermitano preparato. Bandomosios grupė probiotinius preparatus gaudavo, juos sumaišant su avižų miltais ( 2 g preparato 1 kilogramui pašaro). Bandymai vyko tvarte ir tęsėsi 4 mėnesius. Avinukų masės kitimą nustatėme sverdami kiekvieną gyvulį individualiai vieną kartą per mėnesį, prieš rytinį šėrimą. Remiantis svėrimų duomenimis, apskaičiuotas priesvoris per parą.
Bandymo metu buvo atliekami vilnos ilgumo matavimai, t.y prieš kiekvieną kontrolinį svėrimą. Gyvuliams sulaukus 5 mėnesių, atlikome vilnos produkcijos įvertinimą:
• prikirptos vilnos kiekį;
• vilnos ilgio kitimą 3 mėn., 4 mėn., 5 mėn. amžiaus ėriukams.
Tyrimų duomenys apdoroti statistinės analizės metodu statistiniu paketu „R 1.7.1.“ (http://www.r-project.org). Prieiga per internetą vasario 1 d.) ir WinExcel programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ( X ), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (σ), įvairavimo koeficientai (C ), vidurkių paklaidos V (m ). Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (P) nustatytas pagal Stjudentą X (Juozaitienė ir Kerzienė, 2001). Apskaičiuota probiotikų įtaka (proc.) priesvoriui ir įvertintas jų statistinis patikimumas.
Probiotinio preparato YEASTURE savybės
Probiotikas YEASTURE yra mielių Saccharomyces cerevisiae fermentacijos produktas į kurį pridėta mikroinkapsuliuotų, tulžiai atsparių Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus casei, Streptococcus faecium ir Bacillus subtilis. Mielių kultūra gali daugintis anaerobinėse sąlygose virškinamajame trakte panaudodama ar reguliuodama kai kurių mikroorganizmų
apykaitos produktus, keisdama skrandžio ar prieskrandžių ph tuo profilaktuodama acidozę ir stimuliuodama maistinių medžiagų įsisavinimą. Mielių kultūra reguliuoja vandenilio metabolizmą tuo profilaktuodama amoniako ir metano susidarymą. Taip pat pagerina mineralinių medžiagų (P, Mg, Ca, Cu, K ir Mn) įsisavinimą. Mielių kultūroje yra fermentų (glukanazės, amilazės, lipazės, ir proteazės), amino rūgščių, riebalinių rūgščių, vitaminų B kompleksas ir nežinomas augimo faktorius, kuris stimuliuoja celiuliolytinių ir kitų svarbių anaerobinių bakterijų aktyvumą. Mielių kultūra pagerina ląstelienos virškinimą, gerina pašarų virškinimą, gerina pašarų konversiją, didina produktyvumą. Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus casei ir Streptococcus faecium pasidauginę virškinamajame trakte stabdo Escherichia colli, Salmonella sp. ir kitų patogeninių bakterijų vystymasi žarnyne tuo profilaktuodamos infekcines ligas ir mažindamos gyvūnų gaišimus. Bacillus subtilis yra sporas gaminančios bakterijos, kurios gali daugintis kaip aerobinėse taip ir anaerobinėse sąlygose. Jos išlieka gyvos ir gali daugintis virškinamajame trakte esant aukštai temperatūrai, rūgštingumui ar padidėjus tulžies išskyroms ir gamina didelį kiekį fermentų reikalingų pašarų virškinimui. Bacillus subtilis taip pat veikia patogenines bakterijas esančias žarnų sienelėje. Probiotikas turi pranašumą prieš antibiotikus dėl to, kad jiems nėra karencijos laiko, organizme nelieka kenksmingų likučių ir jie nesukelia mikrobų mutacijų.
Sudėtis vienam kilogramui pateikiama 3 lentelėje
3 lentelė. YEASTURE sudėtis vienam kilogramui
Medžiagos Kiekis
Bendras proteinų kiekis min. 29,00 proc. Bendras riebalų kiekis min. 4,65 proc. Bendras ląstelienos kiekis max. 4,50 proc. Saccharomyces cerevisiae mažiausia 5 mlrd., ląst./g Lactobacillus acidophillus,
Lactobacillus
Casei ir Streptococcus faecium
mažiausia 10 mlrd. CFU (koloniją formuojančių vienetų)
Fzinės ir cheminės charakteristikos:
Išvaizda: Šviesiai iki tamsiai rudi milteliai Kvapas: stiprus, malonus mielių kvapas
Šiek tiek higroskopiška medžiaga ir tirpumas yra apie 8-9 gramai vienam šimtui ml vandens. YEASTURE analizė pateikiama ketvirtoje lentelėje.
4 lentelė. Probiotinio preparato YEASTURE sudėtis Medžiagos Medžiagų kiekis
Sausa medžiaga 91,20 proc.
Virškinamieji proteinai. 24,89 proc.
Bendras proteinų kiekis 29,00 proc.
Bendras riebalų kiekis 4,65 proc.
Bendras ląstelienos kiekis 4,50 proc.
Angliavandeniai 39,78 proc.
Pelenai 8,95 proc.
Virškinamos maisto medžiagos 81,32 proc.
Biotinas 0,72 mg/kg Beta karotinas 1,78 mg/kg Cholinas 2,838,00 mg/kg Niacinas 151,00 mg/kg Pantotetinė rūgštis 30,10 mg/kg Piridoksinas 11,20 mg/kg Riboflavinas 17,20 mg/kg Tianinas 3,15 mg/kg Vitaminas B 12 0,19 mg/kg Vitaminas D2 210,000,00 IU/kg Vitaminas E 78,50 IU/kg Kalcis 0,31 proc. Varis 17,55 mg/kg
Geležis 1,200,00 mg/kg Manganas 45,82 mg/kg Molibdenas 4,4 mg/kg Cinkas 1,105,20 mg/kg Magnis 0,40 proc. Fosforas 0,94 proc. Kalis 1,25 proc. Selenas 0,37 ppm Natris. 0,08 proc. Siera 0,70 proc. Argininas 0,94 proc. Glicinas 0,95 proc. Leucinas. 2,80 proc Lizinas 0,90 proc. Metioninas 0,52 proc. Fenilalaninas 1,13 proc. Freoninas 0,85 proc. Triptofanas 0,22 proc. Triozinas 2,15 proc. Valinas 1,33 proc. Amilazė 0,20 proc. Proteazė 0,15 proc. Celiuliozė 0,15 proc. Hemiceliuliozė 0,10 proc.
Saccharomyces serevisiae 5 Bilionų dalelių/g Lactobacillus acidophillus,
Lactobacillus casei ir Streptococcus faecium
10 Bilionų/g
Enzimai, mielių kultūra ir gyvos bakterijos yra trys svarbūs augimo skatintojai šiuolaikinės gyvulininkystės produkcijai. Šių trijų skatintojų pranašumai prieš tradicinius antibiotinius augimo skatintojus yra :
1) nėra nutraukimo trukmės, 2) nėra likutinio poveikio, 3) nesukelia mikrobų mutacijos.
Enzimai vaidina esminę kaipo sudėtinės dalies rolę visų rūšių dietose. Jie gali suskaldyti sunkiai ar visai nesuvirškinamas maistingąsias medžiagas tuo padidinant gyvulių mitybos veiksmingumą. YEASTURE mielių kultūra turi tris štamus Saccharomyces cervisiae atskirtus nuo atrajojančių ir neatrajojančių su aukštais fermentavimo pajėgumais ir terpe, kurioje buvo auginami. Mielių kultūros funkcijos yra:
Mielių kultūra gali veikti kaip pašarų ėdamumo skatintojas, skatinant gyvulius ėsti kietą pašarą.
Gyvos mielės gali augti taip pat anaerobinėse sąlygose virškinimo sistemoje naudodamos ar reguliuodamos metabolitus sudaromus kitų mikroorganizmų ir keisti prieskrandžio ph reikšmę arba skrandžio sultis neleidžiant acidozės ir savo ruožtu skatinti sausos pašaro medžiagos priėmimą.
Mielių kultūra gali reguliuoti metabolinį vandenilį neleidžiant gamintis amoniakui bei metanui, tuo teikia didėjančią energiją, didina pieno gamybą, prieaugį, kas pasireiškia geresniu pašaro konversijos rodikliu.
Mielių kultūra gali pagerinti virškinimą ir įsisavinimą mineralų, tame tarpe P, Mg, Ca, Cu, K ir Mn gyvulio organizme.
Mielės yra turtingos enzimais, gliukonaze, amilaze, lipaze ir proteaze, amino rūgštimis, riebalinėmis rūgštimis, vitamino B kompleksu ir nežinomais augimo faktoriais, kurie gali stimuliuoti skaičių ir veikimą celiuliolytinių ir kitų svarbių anaerobinių bakterijų.
Lactobacillus acidophillus, Lactobacillus casei ir Streptococcus faecium gali kolonizuotis ir daugintis vidurių trakte neleidžiant Escherichia colli, Salmonella ir kitoms patogeninėms bakterijoms prisitvirtinti prie žarnų ląstelių. Tai sumažina infekcijas, viduriavimą bei kritimų procentą.
Bacillus subtilis yra sporas sudaranti bakterija, kuri gali augti aerobinėse ir anaerobinėse sąlygose. Ji gali išgyventi ir daugintis esant aukštai temperatūrai, rūgščiai ar tulžiai virškinamąjame trakte ir gaminti didelius virškinimo enzimų kiekius padeant virškinti pašarą
Šis produktas teigiamai veikia įvairių rūšių ir kategorijų gyvulių, ypatingai paukščių, mitybą. Cheminių analizių rezultatai, pateikti pirmoje lentelėje, rodo, kad produktas labai skiriasi nuo standartinių mielių. YEASTURE pranašumas slypi vitaminų D, E turinyje, sieros, magnezio, ypač geležies ir cinko vertėje. Žinoma, jo pagrindinis reaktyvus vertingas dalykas yra jo ryšyje su anksčiau paminėtų elementų proteinais, liofilizuotų gyvybingų mielių ląstelių turinyje (saccharomyces cerevisiae), taip pat bakterijose ( lactobacillus, acidophillus + streptococcus faecium. Naudinga YEASTURE veikla yra tokia:
Mielių kultūra gali augti anaerobinėmis sąlygomis virškinimo trakte, panaudodama ar reguliuodama metabolitus, sukurtus kitų mikroorganizmų. Mielės gali sušvelninti ph vertę ir palaikyti stabilizuotą aplinką žarnyne, netiesiogiai skatindama efektyvų rūgimą.
Mielių kultūra yra turtinga fermentais ( gliukonaze, amilaze, riebiosiomis rūgštimis ir proteazė) amino rūgštims, riebiosiomis rūgštimis, vitamino B junginį ir nežinomais augimo veiksniais, kurie gali stimuliuoti daugelio celiuliolytinių bakterijų aktyvumą, taigi didina skaidulų virškinamumą.
Mielių kultūra gali reguliuoti medžiagų apykaitos vandenilį, kad sustabdytų amoniako ir metano susidarymą, taigi baigiasi geresniu maisto perdirbimo koeficientu.
Mielių kultūra gali pagerinti virškinimą ir mineralų, įskaitant P, Mg, Ca, K, Zn ir Mn, sugėrimą.Taigi tai gali padėti gyvuliui tinkamai augti ir padėti kaulų mineralizavimui, taigi sumažina vystymosi ortopedinių ligų dažnumą (DOD) tarp jaunų augančių arklių.
Mielių kultūra gali padėti virškinti proteinus esančius pašare, taigi tiekia daugiau amino rūgščių ar trukdančių (apribojančių) amino rūgščių, įskaitant argininą, leuciną, izoleuciną, gliutaminą, metioniną ir valiną., ir tai gerina gyvulio būklę.
Lactobacillus acidophilus faecium gali apgyvendinti žarnų sienelę ir daugintis, kad sulaikytų patogenišką bakteriją, įskaitant Escherichia colli, Salmonella sp., ir kitas patogeniškas bakterijas, kad jos neprikibtų prie žarnos sienelės tai skatina pasikeitimą žarnų bakterijų pusiausvyroje palankiai veikiant tas , kurios žada gyvuliui gerą sveikatą ir padeda įsitempusiems greitai grįžti į normalią būseną.
Bacillus subtilis yra sporas gaminanti bakterija ir gali augti aerobinėmis, ir neaerobinėmis sąlygomis, taip pat veikia konkuruodama su patogeniška bakterija dėl gyvenamosios erdvės žarnos sienelėje, baigia mažinti infekciją ir pagerina sveikatą.
Amilazė gali lengvai suskaldyti multi gliukozines krakmolo grandines į paprastą gliukozę, proteazė gali suvirškinti sudėtingas proteino molekules į atskiras amino rūgštis, celiuliozė suskaido pašarą ir pluošto skaidulas į paprastą gliukozę. Taigi sąveikaujantis šių fermentų efektas galėtų padidinti ingredientų su žema biologine verte naudojimą tam sukurtą panašią būseną, kaip ingredientai su aukšta biologine verte.
Probiotikas YEASTURE padidina azoto išsaugojimo laiką ir amino rūgščių kontūrus; sausos medžiagos virškinimą; fosforo virškinimą ir mineralų, įskaitant cinką, kalį, geležį ir magnį naudojimą; raumenų ir kaulų formavimąsi (Cenzone, 2000).
Probiotinio preparato MICROBOND savybės
Visų rūšių gyvūnų prieauglio sveikatingumui, pašarų pasisavinimui svarbus ir universalusis probiotikas MICROBOND. Tai – natūralus pašaro priedas, sudarytas iš didelio pajėgumo Sacharomyces cerevisiae gyvosios mielių kultūros ir jos ląstelių sienelių ekstrakto, seleno, chromo bei fermentacinių ekstraktų. Jis skirtas mikrotoksinams absorbuoti ir jų kiekiui pašare sumažinti. Priedas efektyviai pagerina ląstelienos virškinamumą, pašaro konversiją, garantuoja gerus priesvorius bei bendrą visų rūšių gyvūnų sveikatingumą (Šimkus, 2001).
Sudėtis vienam kilogramui pateikiama 5 lentelėje
5 lentelė. MICROBOND sudėtis vienam kilogramui
Medžiagos Kiekis
Baltymai min. 27,0 proc.
Riebalai min. 1,2 proc.
Ląsteliena max. 12,0 proc.
Saccharomyces cerevisiae, Lactobacillus acidophillus
min. 1000 milijardų ląstelių
Streptoccocus faecium min.5*10¹ CFU
Bacillus subtilis min.5*10¹ CFU
Selenas min 150 ppm
Chromas min 150 ppm
Probiotinio preparato MICROBOND mikotoksinų surišimo junginyje yra sekantys pagrindiniai ingredientai:
CLINOPTILOLITE. Tai aliuminio – silikato hidratuotas natrio-kalio junginys, įgalinantis aminio cheminį surišimą ir mažinantis nuodingų sheminių junginių lygį, kuriuos išskiria mikrobai natūralios veiklos virškinimo sistemos rezultate.
MANNAN-OLIGOSACHARIDAI. Jie gali efektyviai surišti ir absorbuoti įvairius patogenus, įskaitant ir Escerichia colli, Clostridium, Vibrio, Salmonella virškinimo trakte ir sumažinti infekciją.
1,3-1,6 D-GLIUKANAI. Tai galingas aktyvatorius iš Paecylomyces sp. Saccharomyces cerevisiae ląstelių sienelių, kuris gali natūraliai sustiprinti normalią, sveiką imuninę sistemą.
YUCCA SHIDIGERA EKSTRAKTAS. Jis stabdo ureazės veiklą tuo neleisdamas išsiskirti amoniakui uždarytose patalpose ir padeda mažinti sresus, sukeliamus gyvulių aplinkos, didinant prieaugį ir mažinant nuostolius.
VIRŠKINIMO ENZIMAI. Tai didelio pajėgumo enzimų rinkinys, kuris skirtas pašaro išnaudojimo maksimumams pasiekti bei sumažinti gyvulių nuostolius.
AKTYVIOSIOS MIELĖS. Mielių kultūros gali absorbuoti taip pat ir mikotoksinus ir pagerinti virškinamimą bei įsisavinimą įvairiu mineralų, įskaitant fosforą, magnį, kalcį, varį, kalį, cinką ir manganą.
KOLOSTRUMAS. Tai gyvulių krekenys, kuriose yra stiprūs imuniteto faktoriai, įskaitant IgG, IgA ir IgM, kurie kaip įrodyta, stiprina imuninę sistemą ir įgalina plačią patogeninių infekcijų prevenciją.
AMINO RŪGŠTYS VITAMINAI
JŪROS ŽOLIŲ EKSRAKTAS. Stimuliuoja imuninę sistemą ir atsparumą ligoms, gerina svorio prieaugį ir augimą, bei gali tiekti papildomas organines medžiagas.
Organiškai prijungti ir pasiskirstę elementai:
• Natris reguliuoja vandens pusiausvyrą, palaiko kraujospūdį bei reguliuoja rūgščių – bazių pusiausvyrą.
• Kalcis skatina normalų augimą ir vystymąsi.
• Kalis reguliuoja maisto medžiagų pernešimą į ląsteles, palaiko fiziologinę audinių ir ląstelių pusiausvyrą.
• Geležis imuninė funkcija, vitaminų susidarymas ir reprodukcija.
• Varis enzimų aktyvavimas, kraujodara, reproduksija, nėštumas ir žindymas.
• Cinkas skatina imuninę ir enzimų funkcijas, ląstelių formąvimąsi, žaizdų dijimą.
• Selenas svarbus imuninei funkcijai, vitaminų susidarymui ir reprodukcijai. • Chromas imuninė reakcija, neriebaus raumens susidarymas ir reprodukcija. • Mannis padeda kaulams augti, reguliuoja metabolitinius procesus ir
perduoda nervinius impulsus.
• Manganas reikalingas sveikiems kaulams ir kremzlių formavimuisi, augimui ir vaisingumui (Cenzone, 2000).
3. TYRIMO REZULTATAI
Bandymų duomenimis, galima teigti, kad probiotinis preparatas Microbond turėjo įtakos ėriukų augimo intensyvumui. Tuo tarpu, probiotinis preparatas YEASTURE buvo neefektyvus. Gyvulių augimo dinamika parodyta 6 lentelėje.
6 lentelė. Avių prieauglio augimo dinamika
Ėriukų kūno masė, kg
Grupė Bandymo pradžioje (3 mėn. amžiaus) 4 mėn. amžiaus 5 mėn. amžiaus 6 mėn. amžiaus 7 mėn. amžiaus MICROBOND ⎯X 11,7 15,7 20,4 24,2 27,7 Cv 28,61 21,64 18,53 15,98 13,98 X m 1,19 1,20 1,33 1,37 1,37 Kontrolinė n=9 σ 3,36 3,40 3,77 3,87 3,88 ⎯X 14,2 18,3 24,1 28,4 32,2 Cv 18,27 14,28 11,36 9,81 9,13 X m 0,92 0,93 0,97 0,99 1,04 Tiriamoji n=9 σ 2,59 2,62 2,74 2,79 2,94 YEASTURE ⎯X 12,0 16,6 19,9 24,1 26,9 Cv 7,88 11,74 16,71 12,53 10,93 X m 0,47 0,97 1,66 1,51 1,47 Kontrolinė n=5 σ 0,95 1,95 3,33 3,02 2,94 ⎯X 12,5 17,5 20,8 26,5 29,4 Cv 17,04 13,90 12,35 12,08 9,31 X m 1,06 1,22 1,29 1,60 1,37 Tiriamoji n=5 σ 2,12 2,43 2,57 3,20 2,74
Per visą bandymo laiką, tiriamieji ėriukai augo šiek tiek sparčiau, negu kontrolinės grupės ėriukai. Pirmąjį bandymo mėnesį naudojant probiotinį
preparatą MICROBOND, kontrolinės grupės ėriukai vidutiniškai priaugo15,7 kg, o bandomosios grupės 18,3 kg, atitinkamai 2,6kg arba 16,7% daugiau nei kontrolinės grupės ėriukai. Svorio skirtumas matyti po antro mėnesio, kontrolinės grupės ėriukai vidutiniškai priaugo 24,2 kg, o bandomosios grupės ėriukai vidutiniškai priaugo 24,1 kg, t. y. 3,7 kg
arba 18,2 proc. daugiau nei kontrolinės grupės ėriukai (p> 0,05).Trečią bandymo mėnesį tiriamosios grupės ėriukų masė buvo 4,2 kg arba 17,3 proc. didesnė negu kontrolinių (p< 0,05). Ketvirtą bandymo mėnesį priaugusios masės skirtumas dar padidėjo, kontrolinės grupės ėriukai priaugo 27,77 kg, o tiriamosios grupės ėriukai priaugo 32,2 kg, tai yra 4,4 kg, arba 16 proc daugiau nei kontrolinės grupės ėriukai (p< 0,05).
Visą bandymo su probiotiniu preparatu MICROBOND laikotarpį, vidutiniškai tiriamųjų ėriukų priesvoris buvo 12,59 proc. didesnis, negu kontrolinės grupės ėriukų (p< 0,05).
Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad tiriamieji ėriukai per bandymą su probiotiniu preparatu YEASTURE augo intensyviau negu kontrolinės grupės ėriukai. Per pirmas 30 dienų bandomosios grupės ėriukai vidutiniškai priaugo 17,5 kg, o kontrolinės grupės 16,6 kg, arba 5,5 proc. daugiau negu kontrolinės grupės ėriukai. (p> 0,05) Po antro mėnesio ėriukų svorio skirtumas nežymiai padidėjo, tiriamosios grupės ėriukai svėrė 0,9 kg arba 4,7 proc. daugiau už kontrolinės grupės gyvulius (p> 0,05). Žymus svorio skirtumas matyti po trečio mėnesio, tiriamosios grupės ėriukai vidutiniškai svėrė , 26,5 kg o kontrolinės grupės ėriukai vidutiniškai priaugo 24,1 kg, t.y. 2,4 kg arba 9,8 proc. daugiau už kontrolinės grupės ėriukus (p> 0,05). Po ketvirto mėnesio tiriamosios grupės ėriukai pasiekė vidutiniškai 29,4 kg svorį, kontrolinės ėriukų grupės vidutinis svoris buvo 2,6 kg arba9,5 proc. daugiau negu kontrolinės grupės ėriukų .(p> 0,05).
Po keturių bandymo mėnesių tiriamosios grupės ėriukų masė buvo 14,29 proc. didesnė negu kontrolinės grupės analogų. Dėl nedidelio ėriukų skaičiaus grupėse ir masės įvairavimo koeficientų vidutiniai masės skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi (p> 0,05).
Duomenys apie ėriukų augimą pateikiami 1 paveiksle.
Ėriukų augimo dinamika, naudojant probiotinius
preparatus Microbond ir Yeasture
0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 1 2 3 4 5 M ė nes iai Svoris (kg) Microbond kontrolinė grupė Microbond tiriamoji grupė Yeasture kontrolinė grupė Yeasture tiriamoji grupė
1. pav. Ėriukų augimo dinamika, naudojant probiotinius preparatus MICROBOND ir YEASTURE
Apskaičiavus duomenis pagal dispersinę analizę, nustatyta, kad probiotinis preparatas MICROBOND įtakojo 6 proc. į avių jauniklių priesvorius (p<0,05), o probiotinis preparatas YEASTURE įtakojo 1,4 proc. ėriukų priesvorius (p>0,05).
Vilnos produktyvumo tyrimas
Bandymo viduryje 5 mėnesių ėriukams buvo atlikti vilnos produktyvumo tyrimai (buvo nukirpta ir pasverta vilna). Vilnos produktyvumo duomenys pateikti 3 lentelėje.Atlikus vilnos produktyvumo paskaičiavimus, nustatytas vidutinis vilnos svoris tarp kontrolinių ir tiriamųjų grupių. Pirmo bandymo, atlikto su probiotiniu preparatu MICROBOND rezultatai rodo, kad vidutinis vilnos svoris ėriukų tiriamosios grupės yra 0,61 kg, o kontrolinės ėriukų grupės yra 0,58 kg, t.y. 0,03 kg arba 5,2 proc. daugiau nei kontrolinės grupės ėriukų.
Antro bandymo, atlikto su probiotiniu preparatu YEASTURE, nustatyta, kad vidutinis vilnos svoris ėriukų kontrolinės grupės yra 0,5 kg, o bandomosios ėriukų grupės yra 0,55 kg, t.y. 0,05 kg arba 10 proc. didesnė negu kontrolinės grupės analogų. Vilnos produktyvumo duomenys pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Vilnos produktyvumas
RODIKLIAI VILNOS SVORIS
Su probiotiniu preparatu MICROBOND Kontrolinė grupė, n=9 X 0,58 σ 0,02 V C 4,10 X m 0,01 Tiriamoji grupė, n=9 X 0,61 σ 0,03 V C 5,31 X m 0,01
Su probiotiniu preparatu YEASTURE Kontrolinė grupė, n=5 X 0,50 σ 0,03 V C 6,20 X m 0,02 Tiriamoji grupė, n=5 X 0,55 σ 0,03 V C 5,93 X m 0,02
Bandymo pradžioje (atlikto, naudojant probiotinį preparatą MICROBOND), ir toliau kas mėnesį, buvo matuojamas natūralus vilnos ilgis.Atlikus pirmą matavimą, nustatyta, kad ėriukų kontrolinės grupės vidutinis vilnos ilgis buvo 3,44 cm, ir bandomosios ėriukų grupės buvo 3,45 cm, t.y. 0,3 proc. daugiau nei kontrolinės grupės ėriukų. Po antro mėnesio tiriamųjų ėriukų vilnos ilgis buvo 0,01 cm arba 0,2 proc. ilgesnis už kontrolinės grupės ėriukus. Nelabai žymus vilnos ilgio skirtumas matyti po trečio mėnesio, tiriamosios grupės ėriukų vilnos ilgis buvo 7,5 cm, o kontrolinės grupės ėriukų 7,37 cm, t.y. 0,13 cm arba 1,8 proc. ilgesnis negu kontrolinės grupės ėriukų.
Kito bandymo pradžioje (atlikto, naudojant probiotinį preparatą YEASTURE), pamatavus natūralų vilnos ilgį, nustatyta, kad tiriamosios grupės ėriukų vilnos ilgis buvo 3,55 cm, o kontrolinės grupės ėriukų 3,45 cm, t.y. 0,01 cm arba 2,9 proc. ilgesnis negu kontrolinės grupės ėriukų. Po antro mėnesio tiriamųjų ėriukų vilnos ilgis buvo 0,14 cm arba 2,7 proc. didesnis už kontrolinės grupės ėriukų. Kiek žymesnis vilnos ilgio skirtumas matyti po trečio mėnesio, tiriamosios grupės ėriukų vilnos ilgis buvo 7,52 cm, o kontrolinės grupės ėriukų 7,16 cm, t.y. 0,36 cm arba 5 proc. ilgesnis negu kontrolinės grupės ėriukų. Probiotinių preparatų įtaka vilnos ilgiui pateikta 8 lentelėje.
8 lentelė. Probiotinių preparatų MICROBOND ir YEASTURE įtaka vilnos ilgiui
Vilnos ilgis RODIKLIAI Bandymo pradžioje (3
mėn. amžiaus ėriukai)
4 mėn. amžiaus
5 mėn. amžiaus
Su probiotiniu preparatu MICROBOND Kontrolinė grupė, n=9 X 3,44 5,31 7,37 σ 0,24 0,31 0,30 V C 7,08 5,93 4,12 X m 0,09 0,11 0,11
Tiriamoji grupė, n=9 X 3,45 5,30 7,50 σ 0,36 0,32 0,39 V C 10,37 6,08 5,16 X m 0,13 0,11 0,14
Su probiotiniu preparatu YEASTURE Kontrolinė grupė, n=5 X 3,45 5,18 7,16 σ 0,31 0,26 0,47 V C 8,92 5,04 6,54 X m 0,15 0,13 0,23 Tiriamoji grupė, n=5 X 3,55 5,32 7,52 σ 0,23 0,42 0,44 V C 6,43 7,88 5,87 X m 0,11 0,21 0,22
Buvo paskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp priesvorio ir prikirptos vilnos kiekio. Rezultatai parodė, kad atliekant bandymus su probiotiniu preparatu MICROBOND, priesvoriui didėjant, vilnos ilgis mažėja, tai rodo, gan ne žemas koreliacijos koeficientas r = -0,41.
Paskaičiavus koreliacijos koeficientą, kai buvo padarytas bandymas su YEASTURE, paaiškėjo, kad didėjant priesvoriui, didėja vilnos kiekis (r = 0,32). Nustatyto koreliacijos koeficientai pateikti 9 lentelėje
9 lentelė. Priesvorio ryšys su prikirptos vilnos kiekiu Grupės Koreliacijos koeficientas 4 mėn. amžiaus ėriukai 5 mėn. Amžiaus ėriukai
Su probiotiniu preparatu MICROBOND
Kontrolinė, n=9 -0,41 -0,19
Tiriamoji, n=9 r 0,18 0,51
Su probiotiniu preparatu YEASTURE
Kontrolinė, n=5 0,07 -0,24
