ORGANINIO SELENO IR VITAMINO E ĮTAKĄ VIŠTŲ DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI, PRATURTINANT JŲ LESALUS RAPSO ALIEJUMI

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

JOLANTA MIKALAUSKAITĖ

ORGANINIO SELENO IR VITAMINO E ĮTAKĄ VIŠTŲ

DEDEKLIŲ PRODUKTYVUMUI, PRATURTINANT JŲ

LESALUS RAPSO ALIEJUMI

THE INFLUENCE OF SELENIUM AND VITAMIN E FOR

PRODUCTIVITY OF LAYING HENS WHEN THE

BIRDSEED IS ENRICHED WITH CANOLA OIL

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(2)

DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

Organinio seleno ir vitamino E įtaka vištų dedeklių produktyvumui, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2014 m. sausio 16 d. Jolanta Mikalauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2014 m. sausio 16 d. Jolanta Mikalauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2014 m. sausio 16 d. doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2014 m. sausio 16 d. prof. habil. dr. Romas Gruţauskas

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/ vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

TURINYS

SANTRAUKA...4

SUMMARY...6

ĮVADAS...8

1.LITERATŪROS APŢVALGA...9

1.1. Seleno funkcija ir panaudojimas paukščių mityboje... ...9

1.2. Seleno ir vitamino E panaudojimas paukščių mityboje ir jų įtaką kiaušinių kokybiniams rodikliams...9

1.3. Aliejai ir jų panaudojimas paukščių mityboje...10

1.4. Rapsų aliejaus įtaka cholesterolio kiekiui, bei kiaušinio lukšto kokybei...11

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS... ... ....13

2.1. Lesinimo testas... ....13

2.2. Aliejaus tyrimų metodikos...14

2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos...15

2.4. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos... ...16

2.5. Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui...17

2.6. Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas...17

2.7. Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniams tyrimams...17

2.8. Statistinis duomenų įvertinimas...18

3.TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...19

3.1. Lesinimo testo rezultatai...21

3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai...24

3.3. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų rezultatai...29

IŠVADOS...34

PADĖKA...35

(4)

4

SANTRAUKA

Tema:,,Organinio seleno ir vitamino E įtaką vištų dedeklių produktyvumui praturtinant jų

lesalus rapso aliejumi‗‗

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Paukščių

lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje prie Gyvulininkystės katedros.

Darbo tikslas: ištirti organinio seleno ir vitamino E įtaką vištų dedeklių produktyvumui bei

kiaušinių kokybei, praturtinant lesalus rapso aliejumi.

Darbo uţdaviniai: 1. Nustatyti organinio seleno ir vitamino E įtaką vištų dedeklių dėslumui,

lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei vištų fiziologinei būklei, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi. 2. Nustatyti organinio seleno ir vitamino E įtaką kiaušinių kokybiniams ir kiekybiniams parametrams, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi.

3. Nustatyti organinio seleno ir vitamino E įtaką jusliniams kiaušinių rodikliams, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi.

Tyrimo metodika. Lesinimo testas truko 56 dienas ir buvo pradėtas su 30 savaičių amţiaus Lohmann Brown linijų derinio 20 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes,

kiekvienoje po 10 vištų. Kontrolinės grupės lesalai buvo papildyti rapsų aliejumi, neorganiniu Se ir vitaminu E. Tiriamosios grupės lesalai buvo papildyti rapsų aliejumi, organiniu selenu ir vitaminu E. Testo metu dėsliosios vištos laikytos individualiuose narveliuose su girdytuvėmis bei stacionariomis lesalinėmis, vienodomis laikymo ir lesinimo salygomis sąlygomis. Dedeklės vištos lesintos granuliuotais kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Kiekvieną dieną buvo skaičiuoti ir sverti visi kiaušiniai, paskaičiuotas vištų dėjimo intensyvumas. Kas 14 dienų nustatytas individualus vištų kūno svoris, sverti lesalų likučiai ir apskaičiuotos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti.

Bandymo pabaigoje atliktas cholesterolio kiekis nustatymo kiaušinio trynyje tyrimas. Taip pat švieţių kiaušinių ir 28 dienas sandėliuotų šaldytuve, nustatytas trynio lipidų oksidacijos laipsnis bei kiaušinių juslinės ir tekstūrinės savybės.

Tyrimo rezultatai ir išvados. Vištų svoriui, lesalų sąnaudoms, vištų dėslumui, kiaušinių

svoriui, lukšto stiprumui, baltymo aukščiui, Hafo vienetui, trynio spalvos intensyvumui, lukšto svoriui, lukšto storiui tiriamieji priedai (selenas, vitaminas E ir rapsų aliejus) didelės įtakos neturėjo. Vištų lesinimui naudojant lesalą papildytą rapsų aliejumi, organiniu selenu bei vitaminu E vidutinis kiaušinių svoris per visą bandymą tiriamosios grupės vištų buvo 3 proc. didesnis, kiaušinių dėjimo intensyvumas padidėjo 0,91 proc., o vištų dėslumas 6 proc., palyginti su kontroline grupe

(5)

5 (p>0,05). Nuo 22-30 vištų amţiaus savaites, kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc., baltymo aukštis - 8 proc., Hafo vienetas – 6 proc. ir trynio spalvos intensyvumas – 24 proc., o lukšto stiprumas ir lukšto svoris sumaţėjo po 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Tiriamosiose grupėse kiaušinio trynyje riebalų rūgščių kiekiai buvo panašūs su kontrolinės grupės ir neturėjo statistinių skirtumų. Tačiau Cholesterolio kiekis tiriamosios grupės kiaušinių trynyje 2 proc. padidėjo, lyginant su kontroline grupe. Rapsų aliejus ir organinis selenas bei vitaminas E neturėjo reikšmingos įtakos tiek švieţių tiek laikytų 30 dienas kiaušinių juslinėms ir tekstūrinėms savybėms.

(6)

6

SUMMARY

Theme: ,,The influence of organic selenium and vitamin E for productivity of laying hens

when the birdseed is enriched with canola oil‖.

Research place: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Laboratory

of Poultry Nutrition‘s and Poultry Products by Department of Animal Sciences

Purpose of the study: to explore the influence of organic selenium and vitamin E on

productivity of laying hens when their food is enriched with canola oil.

Goals of the study:

1.To determine the influence of organic selenium and vitamin E on productivity of laying hens, feed consumption, preservation and physiological state of hens when their food is enriched with canola oil.

2. To determine the influence of organic selenium and vitamin E on qualitative and quantitative parameters of eggs when the birdseed is enriched with canola oil.

3. To determine the influence of organic selenium and vitamin E for sensual indicators of eggs when the birdseed is enriched with canola oil.

Research methodology: The feeding test was going on for 56 days with 30-week old 20

laying hens of Lohmann Brown line match. The hens were divided into 2 groups, in every group 10 hens. The birdseed of controlled group was enriched with canola oil, non-organic Se and vitamin E. The birdseed of the exploratory group was enriched with canola oil, organic Se and vitamin E. During the test the laying hens have been kept in individual birdcages with water supplies and steady-state feed-troughs under the same keeping and feeding conditions. The laying hens were fed with granulated combinative birdseed of 125 grams per day. Every day all the eggs were counted and weighed and the intensity of egg laying was taken into consideration. Every fortnight individual weight of hens was determined, the remains of birdseed were weighed and consumption of birdseed necessary for producing 1 kg of egg mass was counted.

At the end of the test there was an analysis made to determine the amount of cholesterol in the yolk. Also there was determined the level of yolk lipid oxidation as well as sensual and textural properties of fresh and stored in the fridge eggs for 28 days.

Research results and conclusion. The exploratory findings (selenium, vitamin E and canola

oil) did not have a great influence on the hens‗ weight, consumption of feed, productivity of hens, egg weight, the egg shell strength, the white height, the , the Haugh unitintensity of colour in yolk and the thickness of egg shell. When the hens were fed with birdseed enriched with canola oil,

(7)

7 selenium and vitamin E the average of egg weight in the exploratory group during the research period increased by 3 percent, the intensity of egg laying increased by 0,91 percent and the productivity of hens by 6 percent in comparison with the controlled group (p>0,05).

Starting from 22-30 week- old hens their egg weight in the exploratory group increased by 1 percent, the white height by 8 percent, the Haugh unit by 6 percent and the intensity of yolk colour by 24 percent whereas the strength and weight of egg shell decreased by 2 percent in comparison with the controlled group (p>0,05). In the exploratory groups the amounts of fat acids in the yolk were similar to the controlled group and had no statistic differences. However, the amount of cholesterol in that group increased by 2 percent in comparison with the controlled group. Canola oil, organic selenium and vitamin E did not have a significant influence on sensual and textural properties of both fresh and 30- day old eggs.

(8)

8

ĮVADAS

Selenas ţinomas, kaip svarbus mikroelementas, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį gyvūnų biocheminėse funkcijose, tokiose kaip biologinio antioksidanto, imuninės sistemos ir veisimosi. Selenas ir vitaminas E - antioksidantai, kurie įtraukti į paukščių racionus pagerina jų produktyvumą, reprodukcines savybes ir sveikatingumą (Surai, 2006).

Selenas yra dviejų formų: organinis ir neorganinis (Chung et al., 2007). Organinį seleną – selenometioniną (Se-Met) daugiau galime rasti augalinės kilmės produktuose (Deniz et al., 2005; Šimkus, 2005).

Vitaminas E (tokoferolis) – vienas svarbiausių antioksidantų tirpstančių riebaluose (Lauridsen et al., 2012). Selenas kartu su vitaminas E yra svarbus antioksidancinėje organizmo apsaugos sistemoje, kuri padeda apsaugoti polinesočias riebalų rūgštis nuo oksidacinio paţeidimo (Skřivan et al., 2008).

Rapsų aliejuje yra daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių ir maţiau sočiųjų riebalų rūgščių. Moksliniai tyrimai įrodė, kad organizmui reikalingas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra 2:1. Tokį santykį kaip tik turi rapsų aliejus. Todėl palyginti su kitomis augalinio aliejaus rūšimis, rapsų aliejaus riebalų rūgščių sudėtis yra geriausiai subalansuota. Be to aliejuose, kuriuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių jų koncentracija yra didesnė ir oksidaciniai procesai vyksta ţymiai sparčiau. Galima naudoti įvairius aliejus gerinat kiaušinių maistinę vertę, bet jų panaudojimo galimybės priklauso nuo aliejų riebalų rūgščių sudėties, paukščių fiziologinės būklės, sveikatingumo ir amţiaus (Von Schacky, 2006).

Darbo tikslas: ištirti organinio seleno ir vitamino E įtaką vištų dedeklių produktyvumui bei

kiaušinių kokybei, praturtinant lesalus rapso aliejumi.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti organinio seleno ir vitamino E įtaką vištų dedeklių dėslumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei vištų fiziologinei būklei, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi.

2. Nustatyti organinio seleno ir vitamino E įtaką kiaušinių kokybiniams ir kiekybiniams parametrams, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi.

3. Nustatyti organinio seleno ir vitamino E įtaką jusliniams kiaušinių rodikliams, praturtinant jų lesalus rapso aliejumi.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Seleno funkcija ir panaudojimas paukščių mityboje

Manoma, kad selenas yra pats svarbiausias elementas iš visų mikroelementų. Jis labai stiprus antioksidantas. Selenas yra imuninės sistemos stimuliatorius. Jis dalyvauja susidarant antikūniams, maţina infekcinių susirgimų tikimybę. Tai biologiškai aktyvus mikroelementas, įeinantis į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį, todėl yra labai susijęs su visais organizmo organais bei sistemomis.

Seleno šaltinis – įvairūs augalinės ir gyvulinės kilmės produktai. Visas šiuose produktuose randamas selenas yra dvivalentės organinės formos. Augalinės kilmės produktuose dominuoja selenometioninas (Se-Met), o gyvulinės kilmės – selenocisteinas (Se-Cys). Seleną gyvūnų organizmas lengvai pasisavina.

Organinio seleno formos (Se-Met, Se-Cys) dėl didelio metionino ir selenometionino fizikinių bei cheminių savybių panašumo pastarasis geba būti pakeičiamas baltymuose pirmiausia ir įsijungti į baltymą pagal specifinį metioninui mechanizmą. Todėl sudėtingoje baltymų sistemoje metioninas yra pakeičiamas seleno analogu.

Paukščiams selenas yra gyvybiškai svarbus ir būtinas elementas. Jei jo trūksta, išsivysto širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka skeleto raumenų veikla, pablogėja reprodukcinės savybės. Jau seniai įsitikinta, jog stingant šio mikroelemento pašaruose, gyvuliai gali nugaišti, sumaţėja jų aktyvumas. Nuo seleno priklauso gyvulių imuninės sistemos veikla (Šimkus, 2005).

1.2. Seleno ir vitamino E panaudojimas paukščių mityboje ir jų įtaka kiaušinių

kokybiniams rodikliams

Apibūdinant biocheminę seleno svarbą, būtina paminėti glaudų jo ryšį su vitaminu E ir sieros turinčiomis aminorūgštimis: metioninu bei cistinu. Vienas iš šių komponentų gali iš dalies pakeisti kitą, tačiau kai kuriais atvejais selenas negali būti pakeistas vitaminu E dėl jo funkcijų gyvūnų organizme. Selenas yra būtinas gliutadionperoksidazės komponentas. Šis fermentas apsaugo ląsteles nuo suardymo oksidatoriais (daţniausiai lipidų peroksidų), atsirandančiais organizme dėl nuolat vykstančių metabolitinių procesų. Jam sintetinti taip pat būtinos sieros turinčios aminorūgštys bei vitaminas E (Šimkus, 2005).

Šiais laikais sveikas ir funkcionalus maistas ir jo vaidmuo ţmogaus mityboje yra dėmesio centre. Paprastai, sveikas, funkcionalus maistas susideda iš fiziologiškai aktyvių komponentų, kurie stiprina sveikatą ir padeda uţkirsti kelią ligoms.Vieni iš tokių komponentų - kiaušiniai, kurie atlieka

(10)

10 svarbų vaidmenį mityboje. Ţinoma, kad kiaušinių produkcijai pagerinti naudotos maistingosios medţiagos, kurių sudėtyje yra omega-3 polisočiųjų riebalų rūgščių, įvairūs vitaminai, provitaminai ir mineralai (Surai, 2001; Sparks, 2006; Bourre, 2006).

Papildţius vištų kombinuotuosius lesalus neorganiniu arba organiniu selenu, galima padidinti seleno kiekio susikaupimą kiaušiniuose (Yaroshenko, 2003; Payne, 2005).

Pastaraisiais metais, didelis dėmesys buvo skiriamas lesalų priedams, kaip organinio seleno alternatyva neorganiniam selenui. Organinio seleno panaudojimas yra efektyvesnis ir geriau įsisavinamas (Pavlata, 2001; Kuricová, 2003; Olivera, 2005; Wang, 2008; Kumar, 2009).

Selenas, praturtintas mielėmis gali turėti >90 proc. selenometionino formos (Schrauze, 2006). Paukščių lesalai, kartu su seleno mielėmis, turi įtakos kiaušinio svoriui, kiaušinio tryniui ir baltymui (Arpašová, 2009).

Organinis selenas labai lengvai patenka į kiaušinius. Tai yra ypač svarbu siekiant apsaugoti paukščių jauniklius nuo ligų (Šimkus, 2005).

1.3. Aliejai ir jų panaudojimas paukščių mityboje

Aliejai, kurie yra naudojami gyvūnų mityboje, kad pagerintų pašarų/lesalų skonį, yra manoma, kad jie turi ir platų spektrą fiziologinių poveikių. Draudţiant paukštienos gamyboje naudoti antibiotikus kaip augimo stimuliatorius, vis labiau darosi įprasta naudoti aliejus. Yra išskirti aliejų veikimo mechanizmai ir sugrupuoti į 4 kategorijas: sensorinį, medţiagų apykaitos, antioksidantinį ir antimikrobinį.

Sensorinis - virškinimo stimuliatoriaus veikimas yra tikriausiai pats daţniausiai patiriamas teigiamas fiziologinis aliejų poveikis. Eteriniai aliejai ir/arba česnakų sultys, vaistinė oţragė, ciberţolė, svogūnai, mėtos, juodieji pipirai, cinamonas ir ankštinis pipiras veikia kaip lesalų pagardai, aktyvuodami 3 periferinius jutiminius mechanizmus: somatinį jutimą, skonį ir kvapą (Platel, Srinivasan, 2004; Srinivasan, 2007). Sensorinis jutimas paruošia virškinamąjį traktą pašaro priėmimui ir stimuliuoja virškinimo sekreciją bei ţarnų peristaltiką (Teff, 2000; Hiraoka et al., 2003; Laugerette et al., 2005). Ţema ir aukšta kūno temperatūra, ir aštrūs aromatingi sudėtiniai junginiai gali sukelti glikemijos paţeidimus. Tritaškio nervo suaktyvėjimas sukelia aliarmo signalą, kuriam būdingas pašaro atmetimas (Tewksbury, Nabhan, 2001). Jo pasekoje suaktyvėja gleivių sekrecija virškinamajame trakte ir ţarnų peristaltikoje, siekiant apsaugoti virškinamąjį epitelį (Kaunitz, Akiba, 2001; Akiba et al., 2002; Platel, Srinivasan, 2004). Temperatūros svyravimai yra suvokiami per transmembranos jonų kanalų stimuliaciją, per trišakio nervo skaidulų neuronus

(11)

11 (Tominaga, Julius, 2000; Julius, Basbaum, 2001; Dhaka et al., 2006; Bandell et al., 2007; Caterina, 2007).

Šiuolaikinėje apţvalgoje pranešama, kad visi termojutimai, susiję su trumpalaikių receptorių potencialų kanalais, yra paukščių genome, tačiau jų mechanizmai yra labai pasikeitę per stuburinių evoliuciją. Apie skirtumus tarp skirtingų gyvūnų rūšių buvo pranešta remiantis somatinių jutimų sistemos jautrumu. Sigmoidinio tipo tritaškio nervo atsakas į kapsaiciną nurodo, kad tai būdinga ir ţinduoliams, ir paukščiams (Saito, Shingai 2006).

Kol kas yra nedaug tiriamųjų darbų apie aliejų poveikį paukščių augimui, virškinamųjų fermentų veikimui ir kaip jie suvirškina pagrindines maistines medţiagas (Windischo et al., 2008). Panašu, kad augalo turinčio, pagrindinių aliejų mišinio leido pastebėti pagerėjimus paukščių augime, jų skerdienos išeigoje bei ţarnų svorio sumaţėjime. Įvairiapusis pagrindinių aliejų veiksmingumas paukščių auginime galimas dėl kombinuotojo lesalo sudėties, lesalo suvartojimo lygio, higienos standartų ir aplinkos sąlygų (Alcicek et al., 2003, 2004).

1.4. Rapsų aliejaus įtaką cholesterolio kiekiui, bei kiaušinio lukšto kokybei

Rapsų aliejus – naudojamas įvairioms reikmėms:

• ţmonių maistui: aprūpinimas energija, nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis,

• gyvūnų pašarams: energijos teikianti pašarinė ţaliava, nepakeičiamųjų riebalų rūgščių šaltinis, gerinantis lesalų kokybę;

• biodegalų gamybai: biodyzelino gamybos ţaliava (Heinz, 2008).

Rapsų aliejus yra vienas iš maistingiausių aliejų, kuris išgautas po ilgų selekcijos metų. Šiame aliejuje yra randama tokoferolių. Tokoferoliai yra ţinomi, kaip natūralūs antioksidantai. Lipidų peroksidų radikalai su tokoferoliais reaguoja keletą kartų greičiau, nei su kitais lipidais, todėl jie yra geri antioksidantai (Frank, 2002).

Rapsų aliejus yra charakterizuojamas kaip turintis maţai sočiųjų, daug mononesočiųjų ir vidutiniškai polinesočiųjų riebalų rūgščių (http://canola.okstate.edu/nutrition/Nutritionalprop.pdf). Mokslinių tyrimų duomenimis, rapsų aliejus bendram kiaušinio cholesterolio kiekiui įtakos neturi (Shafey et al., 2003; Shakeel 2010; Petrovic et al., 2012). H. I. Shakoor su kitais mokslininkais (2003) įrodė, kad lesalus papildţius 2,5 ir 5 proc. rapsų aliejumi, sumaţėja cholesterolio kiekis kiaušinyje. Didesnis sumaţėjimas nustatytas papildţius lesalus 5 proc. rapsų aliejumi. M. Gül su kolegomis (2012) tyrimo metu nustatė, kad cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje padidėjo grupėse, į kurių lesalus buvo įterpta 2, 4 ir 6 proc. rapsų aliejaus. Toks didėjimas tiesiogiai keičiasi dėl

(12)

12 įterpto aliejaus kiekio. Tokius pat rezultatus gavo ir E. Rowghani su kolegomis, (2007) kai lesalus papildė 3 ir 5 proc. rapsų aliejumi.

Mokslinių tyrimų išvadose apie lesalų, praturtintų rapsų aliejumi, kurie galėjo turėti įtakos kiaušinių lukšto kokybiniams rodikliams, galima teigti, kad aliejus didelės reikšmingos įtakos kiaušinio lukšto storiui, lukšto masei ir lukšto stiprumui neturi. Tokius rodiklius gavo ir keletas kitų mokslininkų, kurie atliko tokius pat tyrimus (Sakoor et al., 2003; Mazalli et al., 2004; Da Silva et al., 2005; Bozkurt et al., 2008; Shakeel, 2010; Gül et al., 2012).

(13)

13

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1.Lesinimo testas

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstybės ţinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, prieţiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo― (Valstybės ţinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais―.

Lesinimo testas truko 56 dienas ir buvo pradėtas su 30 savaičių amţiaus Lohmann Brown linijų derinio 20 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 10 vištų. Kontrolinės grupės lesalai buvo papildyti rapsų aliejumi, neorganiniu Se (Na2SeO3 0,5mg/kg) ir

vitaminu E (40 mg/kg). Tiriamosios grupės lesalai buvo papildyti rapsų aliejumi, organiniu selenu (seleno-metioninas, 0,5 mg/kg) ir vitaminu E (40 mg/kg).

1 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Standartiniai kombinuotieji lesalai + rapsų aliejus + 0,5 mg/kg Na2SeO3 + 40 mg/kg vit. E

+ -

Standartiniai kombinuotieji lesalai + rapsų aliejaus + 0,5 mg/kg Alkosel®R397 + vitamino E

(40 mg/kg)

- +

Alkosel®R397 – tai neaktyvus mielių (Saccharomyces cerevisiae NCYC R397) produktas,

būtino mikroelemento seleno šaltinis, kuriame yra lengvai pasisavinama natūrali organinė seleno forma – L (+) selenometioninas. L (+) selenometioninas gaunamas auginant mielesterpėje, turinčioje nustatyta kiekį seleno. Gyvos mielių ląstelės absorbuoja seleną ir paverčia jį L (+) selenometioninu ir kitais seleno turinčiais baltymais. Bendras Se kiekis 2000 – 2400 ppm.

Lesinimo bandymo metu dėsliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Vištos dedeklės kombinuotųjų lesalų gavo po 125 g per parą. Lesinimo ir prieţiūros sąlygos visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).

(14)

14 2. lentelė. Standartinio kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai

Rodikliai Sudėtis

Apykaitos energija MJ/kg 11,40

*Baltymingumas, proc. 17,07

*Ţali riebalai, proc. 3,12

*Ţalia ląsteliena, proc. 3,28

*Ţali pelenai, proc. 11,95

*Kalcis, proc. 3,45

*Fosforas (bendr.), proc. 0,67

Fosforas (įsisav.), proc. 0,42

Natris, proc. 0,13 Magnis, proc. 0,12 Kalis, proc. 0,72 Chloras, proc. 0,17 NaCl, proc. 0,22 Lizinas, proc. 0,71 Metioninas, proc. 0,39 Metioninas+cistinas, proc. 0,70 Triptofanas, proc. 0,22 Treoninas, proc. 0,55 * Analizuotos vertės

Premikso sudėtis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc.,

metioninas – 0,39 proc., metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit. D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 μg/ kg, nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15 15,00 mg/kg, folinė rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 μg/kg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, Fe – 70,00 mg/kg, Mn – 100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.

2.2. Aliejaus tyrimų metodikos

Rapsų aliejaus kokybinių rodiklių (vandens kiekis (drėgmės lakiųjų medţiagų kiekis), rūgščių skaičius, peroksidų skaičius) tyrimai. LST EN ISO 662:2001 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Drėgmės ir lakiųjų medţiagų nustatymas (tapatus ISO 662:1998); LST EN ISO 660:2009 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Rūgščių skaičiaus ir rūgštingumo nustatymas (ISO

(15)

15 660:2009); LST EN ISO 3960:2010 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Peroksidų skaičiaus nustatymas.

Rapsų aliejaus riebalų rūgštys, cis ir trans riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010 su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson, Glass, 1969) metodiką.

Cheminė analizė buvo atliekta LSMU VA Gyvulininkystės institute.

Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):

AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × 6 PUFA) + (3 × 3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].

Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir apskaičiuotas pagal formulę:

IP = (0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai)

Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández et al. (2007).

Lesinimo testo metu buvo tiriami šie rodikliai:

 kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris;

 skaičiuojamas duţusių kiaušinių skaičius;

 stebimas kiaušinių uţterštumas bei nestandartinių kiaušinių kiekis;

kas 14 dienų:

 nustatomas individualus vištų kūno svoris;

 sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;

 vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

 apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;

(16)

16

2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200―, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II―, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO―, lukšto svoris – elektroninėmis svarstyklėmis „Sartorius BP 210 S―;

 Kiaušinių trynyje riebalų rūgštys, cis ir trans riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010 su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson, Glass, 1969) metodiką

 Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA);

 Švieţių kiaušinių ir 28 dienas sandėliuotų šaldytuve, trynio lipidų oksidacijos laipsnis nustatytas (TBARS kiekis), pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką;

 Bandymo metu nustatytos švieţių ir 28 dienas šaldytuve sandėliuotų kiaušinių juslinės ir tekstūrinės savybės.

2.4. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos

Kiaušinių juslinės savybės buvo nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro ţodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas paţymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uţdaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslinės analizės laboratorijos kabinose.

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

(17)

17

2.5. Mėginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai buvo sudėti į šaltą vandenį ir verdami. Uţvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas pusiau ir išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.

Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uţdengiama koduotais dangteliais.

Neutralizavimo medţiagos

Vertintojų skonio receptorių atsakymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.

2.6. Mėginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertinamas 7 ţingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – maţai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

2.7. Mėginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

Mėginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsiţvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo mėginiai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įdėjus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta minėtuose straipsniuose aprašyta metodika. Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H igh Wycombe. UK). Mėginiai spaudţiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė (vidutinė reikšmė iš 3).

(18)

18

2.8. Statistinis duomenų įvertinimas

Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu ,,SPSS for Windowsˮ, versija 15.0 (SPSS Inc., I1, USA, 2006). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p < 0,05.

Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows―, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

(19)

19

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Rapsų aliejaus tyrimų rezultatai pateikti 3-4 lentelėse.

3 lentelė. Rapsų aliejaus drėgmės ir lakiųjų medţiagų kiekiai, rūgštingumas, rūgščių

skaičius bei peroksidų skaičius.

Rodiklis

Rezultatas  išplėstinė

neapibrėţtis* Tyrimo metodo ţymuo

Rapsų aliejus Drėgmės ir lakiųjų

medţiagų kiekis, proc. 0,070,02 LST EN ISO 662:2001, p.8

Rūgštingumas (laisvųjų riebalų rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį, proc.

0,040,02

LST EN ISO 660:2009, p.9.1

Rūgščių skaičius, mg

KOH/g 0,090,004

Peroksidų skaičius, mekv/kg 1,4 LST EN ISO 3960:2010 N

N- neakredituotas metodas

* pateikta išplėstinė neapibrėţtis apskaičiuota standartinę neapibrėţtį padauginus iš aprėpties daugiklio K=2, kuris, esant normaliam skirstiniui atitinka apytikriai 95 proc. pasikliovimo lygmenį.

Drėgmės ir lakiųjų medţiagų kiekis rapsų aliejuje buvo 0,07 proc. Rūgštingumas (laisvųjų riebalų rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį buvo 0,04 proc., o rūgščių skaičius – 0,09 mg KOH/g. Peroksidų skaičius rapsų aliejuje buvo 1,4 mekv/kg.

4 lentelė. Rapsų aliejaus riebalų rūgščių sudėtis, proc. nuo bendro riebalų kiekio

Trumpinys Riebalų rūgštis Rapsų aliejus

C12:0 Laurino Neidentifikuota

C14:0 Miristino 0,04

C15:0 Pentadekano 0,03

C16:0 Palmitino 3,92

C16:1 n-7-trans Palmitelaido Neidentifikuota

C16:1 n-9 Palmitoleno 0,04

C16:1 n-7-cis Heksadekaeno 0,17

C17:0 Margarino 0,04

(20)

20 4 lentelės tęsinys C18:0 Stearino 1,74 C18:1 n-9-trans Elaido 0,04 C18:1 n-9-cis Oleino 59,47 C18:1 n-7 Vakeno 2,39 C18:2 n-6-trans Linolelaido 0,06 C18:2 n-6-cis Linolo 21,50 C18:3 n-6 γ-linoleno 0,16 C18:3 n-3 α-linoleno 7,53 C20:0 Arachido 0,52 C20:1 n-9 Eikozoeno 1,36 C20:2 n-6 Eikozodieno 0,06 C20:3 n-3 Eikozotrieno 0,02 C20:4 n-6 Arachidono Neidentifikuota C22:0 Begeno 0,32 C22:1 n-9 Eruko 0,18 C24:0 Lignocerino 0,16 C24:1 n-9 Nervono 0,13 C22:4 n-6 Eikozotetraeno Neidentifikuota

SRR sočiųjų rūgščių suminis kiekis 6,77

MNRR mononesočiųjų rūgščių suminis kiekis 63,90

PNRR polinesočiųjų rūgščių suminis kiekis 29,33

trans-izomerai suminis kiekis 0,09

n-6 PNRR suminis kiekis 21,77 n-3 PNRR suminis kiekis 7,56 n-6/n-3 2,88 h/H 22,98 AI 0,04 TI 0,08 IP 38,64

Didţiausi riebalų rūgščių kiekiai rapsų aliejuje nustatyti oleino - 59,47 proc., linolo - 21,50 proc. ir α-linoleno – 7,53 proc. Rapsų aliejuje maţiausi riebalų rūgščių kiekiai buvo nustatyti

(21)

21 eikozotrieno - 0,02 proc., pentadekano - 0,03 proc., miristino, palmitoleno, margarino ir elaido - 0,04 proc., linolelaido, eikozodieno – 0,06 proc. n-6 ir n-3 riebalų rūgščių santykis rapsų aliejuje buvo 2,88, o n-6 riebalų rūgščių kiekis buvo 21,77, o n-3 – 7,56. Polinesočiųjų rūgščių suminis kiekis rapsų aliejuje buvo 29,33, mononesočiųjų rūgščių – 63,90 ir sočiųjų rūgščių suminis kiekis 6,77.

Lietuvos gyventojų mitybos racione svarbią vietą uţima augalinis aliejus, kurio kasmet suvartojama vis daugiau. Jis yra svarbus PNRR šaltinis. Augaliniame aliejuje nesočiosios riebalų rūgštys (NRR) su 1–3 dvigubomis jungtimis, t. y. oleino, linolo ir α-linoleno rūgštys sudaro nemaţą visų riebalų rūgščių dalį. Ypač svarbios yra omega-6 (n-6) ir omega-3 (n-3) PNRR grupės. Šios riebalų rūgštys (RR) slopina trombų formavimąsi, maţina trombocitų agregaciją, modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą, slopina polinkį aritmijoms. Jos maţina trigliceridų koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką (Harris et al., 2003).

3.1 Lesinimo testo rezultatai

Pagal lesinimo testo su vištomis dedeklėmis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikti 5-9 lentelėse.

5 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka vištų svoriams, g

Vištų amţius, savaitėmis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

20 – adaptacijos pradţia 1932,09±50,82 1945,58±35,23

22-24 1955,56±54,91 1920,52±38,51

24-26 1989,98±56,94 1937,84±31,50

26-28 2025,08±65,86 2043,49±46,97

28-30 2028,66±65,42 2097,63±46,53

Analizuojant vištų svorio duomenis (5 lentelė), bandymo pradţioje, esminių skirtumų nenustatyta. Bandymo eigoje vištų svoris tiriamojoje grupėje sumaţėjo 2-3 proc. (p>0,05). Nuo 26-30 amţiaus savaitės, vištų svoriai padidėjo 1-3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

6 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka vidutiniam kiaušinio

svoriui, g

22-24 53,28±1,36

100

55,69±1,06

(22)

22 6 lentelės tęsinys 24-26 61,49±1,33 100 62,29±1,16 101 26-28 57,54±2,15 100 59,86±1,06 104 28-30 59,34±1,41 100 60,88±1,39 103 22-30 57,91±1,56 100 59,68±1,17 103

Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtakos dėsliųjų vištų vidutiniam kiaušinio svoriui duomenys pateikti 6 lentelėje. Pirmuoju bandymo periodu, t. y. 22-24 amţiaus savaites, tiriamojoje grupėje šis rodiklis padidėjo 5 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05) ir 24-26 vištų amţiaus savaites vidutinis kiaušinių svoris buvo tik 1 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės vištų (p>0,05). 26-30 amţiaus savaites tiriamosios grupės vištų vidutinis kiaušinių svoris buvo 4-3 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės vištų. Viso bandymo metu tiriamosios grupės vištų vidutinis kiaušinių svoris 3 proc. buvo didesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Testo metu tiek kontrolinėje tiek tiriamojoje grupėse duţusių, uţterštų bei nestandartinių kiaušinių, nerasta.

7 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka kiaušinių dėjimo

intensyvumui, proc.

22-24 84,69±5,57 84,29±6,72

24-26 92,86±2,66 97,14±1,23

26-28 93,57±8,21 95,64±1,68

28-30 96,92±1,32 94,62±2,11

22-30 92,01±4,44 92,92±2,94

Analizuojant kiaušinių dėjimo intensyvumo duomenis (7 lentelė), pirmuoju bandymo periodu tiriamojoje grupėje dėjimo intensyvumas buvo toks pat kaip ir kontrolinės grupės vištų, o bandymo eigoje (24-26 amţiaus savaites) – 4,28 proc. padidėjo, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 26-28 amţiaus savaites šis rodiklis buvo 2 proc. didesnis, o 28-30 amţiaus savaites sumaţėjo 2 proc.,

(23)

23 palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį kiaušinių dėjimo intensyvumas tiriamojoje grupėje padidėjo 0,91 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

8 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka vištų dėslumui, vnt.

(sudėtų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.)

22-24 12±0,78 100 13±0,47 108 24-26 13±0,37 100 14±0,17 108 26-28 14±0,45 100 15±0,24 107 28-30 13±0,17 100 13±0,28 100 22-30 52±0,44 100 55±0,29 106

Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtakoje vištų dėslumas 22-28 amţiaus savaites, tiriamojoje grupėje buvo 8-7 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 28 -30 amţiaus savaitės šis rodiklis tiriamojoje grupėje buvo toks pat kaip ir kontrolinės grupės (p>0,05). Per visą bandymą tiriamosios grupės vištų dėslumas 6 proc. buvo didesnis, nei kontrolinės grupės vištų (p>0,05).

9 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka bendram lesalų

sunaudojimui, g

22-24 1628±57,15 100 1658±21,20 102 24-26 1518±153,10 100 1618±70,10 107 26-28 1655±41,88 100 1687±27,80 102 28-30 1550±18,71 100 1576±13,2 102

(24)

24 Analizuojant duomenis pateiktus 9 lentelėje, matome, kad viso bandymo metu bendras lesalų sunaudojimas tiriamojoje grupėje buvo 2-7 proc., didesnis nei kontrolinėje grupėje. Duomenys statistiškai nepatikimi.

10 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka lesalų sąnaudoms 1 kg

kiaušinių masės gauti, kg

22-24 2,34±0,11 100 2,38±0,14 102 24-26 2,08±0,04 100 1,94±0,08* 93 26-28 2,04±0,12 100 1,95±0,05 96 28-30 2,09±0,07 100 2,12±0,07 101 22-30 2,14±0,09 100 2,10±0,09 98

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti (10 lentelė) tiriamojoje grupėje, pirmuoju bandymo periodu (22-24 amţiaus savaites) padidėjo 2 proc., o 24-26 amţiaus savaitę sumaţėjo 7 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). 26-28 amţiaus savaites, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti sumaţėjo 4 proc., o 28-30 amţiaus savaites – padidėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti per visą bandymo laikotarpį tiriamojoje grupėje 2 proc., maţesnės, palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

3.2 Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai pateikti 11-19 lentelėse.

11 lentelė. 24 savaičių amţiaus dėsliųjų vištų kiaušinio kokybiniai tyrimai

Kiaušinio svoris, g _58,51±1,37 _58,90±1,01

(25)

25 11 lentelės tęsinys

Baltymo aukštis, mm _8,10±0,80 _7,51±0,69

Hafo vienetas _89,40±4,90 _85,69±4,69

Trynio spalvos intensyvumas, balais _3,00±1,00 _3,00±0,29

Lukšto svoris, g 5,417±0,25 5,640±0,15 Lukšto storis, mm Smailiajame gale 0,37±0,01 0,39±0,01 Viduryje 0,37±0,01 0,37±0,01 Bukajame gale 0,38±0,02 0,37±0,01

Analizuojant kiaušinio svorio ir lukšto stiprumo duomenis, bandymo pradţioje, šie rodikliai tiriamojoje grupėje padidėjo atitinkamai 1 ir 7 proc., o baltymo aukščio bei Hafo vieneto – sumaţėjo atitinkamai 7 ir 4 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinių trynio spalvos intensyvumas tiriamojoje grupėje buvo toks pat kaip ir kontrolinės grupės (p>0,05). Kiaušinio lukšto storis tiek tiriamosios grupės vištų, tiek kontrolinės grupės buvo vienodas, tačiau lukšto svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 4 proc., palyginti su kontroline grupe. (p>0,05).

Kiaušinio svoris, g 62,28±1,15 63,85±1,33

Lukšto stiprumas, kg/m2 3,503±0,27 3,621±0,16

Baltymo aukštis, mm 8,3±0,53 8,7±0,56

Hafo vienetas 89,89±3,46 92,01±3,41

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,00±0,11 3,00±0,22*

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

26 dėsliųjų vištų amţiaus savaitę kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 3 proc. (p>0,05), lukšto stiprumas – 3 proc. (p>0,05), lukšto svoris – 1 proc. (p>0,05), Hafo vienetas – 2 proc. (p>0,05), baltymo aukštis – 5 proc. (p>0,05), palyginti su kontroline grupe. Analizuojant

(26)

26 duomenis apie kiaušinio lukšto storį smailiajame, bukajame ir viduryje, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta, tačiau tiriamosios grupės kiaušinių trynio spalvos intensyvumas buvo statistikai patikimas p<0,05.

Lukšto stiprumas, kg/m2 _3,655±0,22 _3,806±0,23

Hafo vienetas 76,13±6,18 84,93±6,35

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,00±0,16 2,00±0,31

Analizuojant 28-os vištų amţiaus savaitės (13 lentelė) kiaušinių kokybinių tyrimų duomenis, kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc., lukšto stiprumas – 4 proc., lukšto svoris sumaţėjo – 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Baltymo aukštis tiriamojoje grupėje padidėjo 20 proc., Hafo vienetas – 12 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Duomenų kiaušinio lukšto storio įvairiuose kiaušinio dalyse, statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

Rodiklis kontrolinė grupė tiriamoji grupė

Hafo vienetas 70,88±6,70 79,45±2,72

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,00±0,00 3,00±0,24*

(27)

27 Paskutiniuoju bandymo periodu, t. y. 30 vištų amţiaus savaitę, kiaušinio svoris tiriamosios grupės vištų buvo 1 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės vištų. Kiaušinio lukšto stiprumas tiriamojoje grupėje sumaţėjo 21 proc. (p>0,05), lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse turėjo tendenciją didėti 3-6 proc. (p>0,05), palyginti su kontroline grupe. Kiaušinio baltymo aukštis ir Hafo vienetas padidėjo po 12 proc., o kiaušinio lukšto svoris 4 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Trynio spalvos intensyvumas tiriamosios grupės kiaušinių buvo statistikai patikimas (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

15 lentelė. Dėsliųjų vištų kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį

Hafo vienetas 80,95±17,57 85,87±18,14

Trynio spalvos intensyvumas, balais 2,16±0,69 2,69±0,63

Per visą bandymo periodą, t. y. 22-30 vištų amţiaus savaites, kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc., lukšto stiprumas ir lukšto svoris sumaţėjo po 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tačiau kiaušinio baltymo aukštis tiriamojoje grupėje padidėjo 8 proc., Hafo vienetas – 6 proc. ir trynio spalvos intensyvumas – 24 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio lukšto storis įvairiuose lukšto dalyse (smailusis, vidurys, bukas galas) ţymių skirtumų nenustatyta.

16 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka seleno kiekio

susikaupimui dėsliųjų vištų kiaušinio trynyje , μg/g SM

Grupė Seleno kiekis

Kontrolinė 1,136±0,067

Tiriamoji 1,017±0,108

Analizuojant 16 lentelėje pateiktus duomenis apie seleno susikaupimą kiaušinių trynyje, galime teigti, kad rapsų aliejaus, organinio seleno ir vitamino E įtakoje, sumaţėjo 10 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

(28)

28 17 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka riebalų rūgščių

koncentracijai kiaušinių trynyje, proc.

Riebalų rūgštis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Miristino 0,21±0,03 0,21±0,03 Miristoleino 0,03±0,01 0,03±0,01 Pentadekaeno 0,10±0,01 0,11±0,01 Palmitino 21,01±0,49 20,86±1,01 Trans-palmitino 0,04±0,01 0,04±0,01 Heksadekaeno 1,17±0,07 1,04±0,12 Palmitoleino 1,67±0,26 1,66±0,17 Margarino 0,19±0,02 0,21±0,01 Heptadekaeno 0,12±0,01 0,13±0,01 Stearino 7,56±0,46 7,26±0,05 Elaido 0,09±0,01 0,09±0,01 Oleino 44,85±0,98 44,27±1,40 Vakeno 1,79±0,18 1,58±0,30 Linolelaido 0,03±0,01 0,03±0,01 Linolo 16,39±0,74 17,08±0,32 γ linoleno 0,09±0,01 0,08±0,01 α linoleno 0,92±0,09 1,14±0,07 Arachido 0,02±0,01 0,02±0,01 Eikozoeno 0,27±0,03 0,30±0,01 Eikozodieno 0,14±0,03 0,15±0,01 Eikozotrieno 0,13±0,01 0,14±0,01 Arachidono 1,66±0,04 1,73±0,08 Dokozotetraeno 0,11±0,02 0,13±0,02 Dokozopentaeno 0,13±0,02 0,15±0,03 Dokozoheksaeno 1,00±0,13 1,20±0,08

Analizuojant riebalų rūgščių kiaušinio trynyje tyrimo duomenis (17 lentelė) tiriamosiose grupėse kiekiai buvo panašūs su kontrolinės grupės ir neturėjo statistinių skirtumų, lyginant su kontroline grupe.

(29)

29 18 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka dėsliųjų vištų kiaušinio

trynio cholesterolio kiekiui, mg/g

Cholesterolis 9,59±0,57 9,79±1,13

Analizuojant cholesterolio koncentracijos kiaušinio trynyje duomenis, galime teigti, kad rapsų aliejaus, organinio seleno ir vit. E (tiriamoji gr.) įtakoje 2 proc. padidėjo cholesterolio kiekis bei statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta.

Cholesterolio koncentracija kiaušinio trynyje priklauso nuo genetikos, amţiaus, paukščių produktyvumo, naudojamų lesalų priedų ir kt. Cholesterolio koncentraciją galima keisti, naudojant įvairius aliejus, kurie paprastai yra naudojami kaip energijos šaltinis vištų dedeklių organizme (Baucells et al., 2000; Grobas et al., 2001; Shafey et al., 2003; Cabrera et al., 2005).

19 lentelė. Rapsų aliejaus, organinio seleno bei vitamino E įtaka dėsliųjų vištų kiaušinio

trynio lipidų oksidacijos laipsnio kiekiui, μmol/kg

Švieţių kiaušinių tryniai 0,204±0,009 0,226±0,019

Kiaušinių tryniai po 30 dienų sandėliavimo 0,322±0,033 0,398±0,050

Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtakoje lipidų oksidacijos laipsnio koncentracija švieţių kiaušinių trynyje - 11 proc., o po 30 dienų sandėliavimo - 24 proc. padidėjo, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Analizuojant duomenis tarp švieţių ir sandėliuotų kiaušinių 30 dienų lipidų oksidacijos laipsnio kiekis tiek kontrolinėje, tiek tiriamosiose grupėse padidėjo, atitinkamai 0.12 µmol/kg. ir 0.17 µmol/kg., palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

3.3 Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų rezultatai

Tekstūros profilio analizė parodė, kad švieţių kiaušinių baltymo kietumas ir tamprumas priklausė nuo lesalų sudėties, tuo tarpu baltymo rišlumui ir stangrumui aliejaus ar seleno tipas reikšmingos įtakos neturėjo (20 lentelė).

(30)

30 20 lentelė. Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtaka švieţių kiaušinių tekstūros

savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Savybė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

BALTYMO Kietumas 12,46 bc 13,40 c Rišlumas 0,530 a 0,510 a Tamprumas 8,05 ab 7,97 ab Stangrumas 53,21 a 54,42 a TRYNIO Kietumas 14,47 a 15,86 a Rišlumas 0,464 a 0,419 a Tamprumas 5,94 a 5,10 a Stangrumas 42,63 a 35,31 a

a, b, c – vidurkiai, lentelės eilutėse paţymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Švieţių kiaušinių trynių tekstūros savybėms pašarų sudėties įtaka nenustatyta (20 lentelė). Instrumentiniai laikytų kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parodė (21 lentelė), kad neliko tiriant švieţius kiaušinius nustatytos tendencijos, kad organinio seleno naudojimas padidino baltymo kietumą. 30 parų laikytų kiaušinių baltymo stangrumui ir rišlumui lesalų sudėtis įtakos neturėjo, taigi pasitvirtino švieţiems kiaušiniams nustatyta tendencija.

21 lentelė. Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtaka 30 parų laikytų kiaušinių

tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu metodu

BALTYMO

Kietumas 13,09 abc 12,08 abc

Rišlumas 0,456 a 0,566 bc Tamprumas 7,87 a 8,22 a Stangrumas 47,99 ab 56,21 ab TRYNIO Kietumas 8,55 a 9,64 a Rišlumas 0,259 a 0,420 a Tamprumas 3,82 a 5,04 a Stangrumas 8,49 a 20,19 a

(31)

31 30 parų laikytų kiaušinių trynio savybės nepriklausė nuo lesalo sudėties (21 lentelė) ir todėl nei aliejaus nei seleno tipas neturėjo įtakos trynio kietumui, rišlumui, stangrumui ir tamprumui.

Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas juslines savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savybės; 2 – spalvą apibūdinančios savybės; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savybės; 4 – skonį ir 5 – savybės, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus mėginį.

Švieţių kiaušinių baltymo bendras kvapo intensyvumas nepriklausė nuo naudotų lesalų sudėties (22 lentelė). Visų grupių kiaušinių baltymų kvapas vertintas kaip intensyvus (vidutiniškai ne maţiau kaip 7,9 balo iš maksimaliai 9 galimų). Nenustatyta, kad būtų pajaustas nebūdingas švieţių virtų kiaušinių baltymui kvapas. Spalvos vienodumui lesalai taip pat neturėjo įtakos ir visų grupių kiaušinių baltymų spalva vertinta kaip tolygi. Tuo tarpu kitų autorių duomenimis, padidinus pridedamų aliejų (saulėgraţų, linų sėmenų ar ţuvų) kiekį nuo 1,5 proc. iki 3 proc. tiek kiaušinio baltyme tiek trynyje padaugėjo (p<0,05) atsiradusių dėmelių (Ceylan, 2011).

Naudojant rapsų aliejų skonio savybėms lesalai neturėjo įtakos, svarbiausia, kad nesijautė jokio pašalinio, nebūdingo virtam baltymui prieskonio.

22 lentelė. Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtaka švieţių kiaušinių

juslinėms savybėms ir priimtinumui

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,92 a 8,33 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,00 a 1,25 a

Spalvos vienodumas 7,75 a 7,25 a

Kietumas 4,83 bc 4,25 a

Bendras skonio intensyvumas 7,25 a 7,25 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,00 a 1,17 a

Priimtinumas 7,83 a 7,83 a

TRYNIO

Trynio bendras kvapo intensyvumas 7,25 a 7,17 a

Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,00 a 1,00 a

Trynio spalvos intensyvumas 3,17 a 3,17 a

Trynio kietumas 3,75 a 4,08 ab

(32)

Bendras trynio skonio intensyvumas 7,58 a 7,67 a

Trynio pašalinio skonio intensyvumas 1,17 ab 1,50 b

Trynio liekamojo skonio

intensyvumas 4,92 a 4,83 a

Trynio priimtinumas 7,75 a 7,50 a

a, b, c, – vidurkiai, lentelės eilutėse paţymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Švieţių kiaušinių trynio kvapo savybėms vertintoms jusliniu būdu reikšmingos įtakos priklausomai nuo lesalų sudėties nenustatyta (22 lentelė). Preliminariai įvertinus švieţių kiaušinių priimtinumą nustatyta (22 lentelė), kad tiek baltymo, tiek trynio mėginiai buvo vienodai priimtini ir nesiskyrė nuo kontrolinės grupės.

Nenustatyta, kad naudoti lesalų priedai (aliejus ir selenas) būtų turėję įtaką (p>0,05) laikytų kiaušinių trynio ar baltymo spalvai ar bendram kvapo intensyvumui juslinėms savybėms (23 lentelė). Nustatyta, kad seleno tipas turėjo reikšmingą įtaką 30 parų laikytų kiaušinių baltymo nebūdingo kvapo intensyvumui.

23 lentelė. Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtaka 30 parų laikytų

kiaušinių juslinėms savybėms ir priimtinumui

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,58 a 7,75 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 2,25 bc 2,33 bc

Spalvos vienodumas 7,08 a 7,00 a

Kietumas 5,00 a 5,25 a

Bendras skonio intensyvumas 6,67 a 6,75 a

Pašalinio skonio intensyvumas 2,00 b 1,75 ab

Priimtinumas 6,83 b 6,67 ab

TRYNIO

Trynio bendras kvapo intensyvumas 6,92 a 6,75 a

Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,83 b 1,58 ab

Trynio spalvos intensyvumas 2,67 a 2,75 a

(33)

Trynio kruopėtumas 2,17 a 2,08 a

Bendras trynio skonio intensyvumas 6,75 a 7,17 b

Trynio pašalinio skonio intensyvumas 2,00 abc 2,00 abc

Trynio liekamojo skonio

intensyvumas 4,75 a 4,67 a

Trynio priimtinumas 6,42 bc 6,58 bc

a, b, c – vidurkiai, lentelės eilutėse paţymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Seleno tipas turėjo reikšmingą įtaką bendram trynio skonio intensyvumui, kai naudotas rapsų aliejus: neorganinio seleno atveju trynys buvo silpnesnio skonio nei naudojant organinį seleną.

(34)

34

IŠVADOS

1. Vištų kūno masė atitiko linijų derinio Lohmann Brown auginimo rekomendacijas.

2. Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtakoje vidutinis kiaušinių svoris per visą bandymą tiriamosios grupės vištų buvo 3 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

3. Per visą bandymo laikotarpį kiaušinių dėjimo intensyvumas tiriamojoje grupėje padidėjo 0,91 proc., o vištų dėslumas 6 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

4. Bendras lesalų sunaudojimas tiriamojoje grupėje buvo 2-7 proc. didesnis, o lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti per visą bandymo laikotarpį tiriamojoje grupėje 2 proc. maţesnės nei kontrolinėje grupėje (p>0,05).

5. Per visą bandymo periodą, t. y. 22-30 vištų amţiaus savaites, kiaušinio svoris tiriamojoje grupėje padidėjo 1 proc., baltymo aukštis - 8 proc., Hafo vienetas – 6 proc. ir trynio spalvos intensyvumas – 24 proc., o lukšto stiprumas ir lukšto svoris sumaţėjo po 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio lukšto storis įvairiuose lukšto dalyse (smailusis, vidurys, bukas galas) ţymių skirtumų nenustatyta.

6. Tiriamosios grupės kiaušinio trynyje seleno susikaupimas buvo 10 proc. maţesnis, palyginus su kontrolinės grupės kiaušiniais (p>0,05).

7. Tiriamosiose grupėse kiaušinio trynyje riebalų rūgščių kiekiai buvo panašūs su kontrolinės grupės ir neturėjo statistinių skirtumų.

8. Cholesterolio kiekis tiriamosios grupės kiaušinių trynyje 2 proc. padidėjo, lyginant su kontroline grupe.

9. Rapsų aliejaus ir organinio seleno bei vitamino E įtakoje lipidų oksidacijos laipsnio koncentracija švieţių kiaušinių trynyje - 11 proc., o po 30 dienų sandėliavimo - 24 proc. padidėjo, palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

10. Rapsų aliejus ir organinis selenas bei vitaminas E neturėjo reikšmingos įtakos tiek švieţių tiek laikytų 30 dienas kiaušinių juslinėms ir tekstūrinėms savybėms.

(35)

35

PADĖKA

Nuoširdţiai dėkoju savo darbo vadovei doc dr. Astai Racevičiūtei-Stupelienei uţ suteiktas ţinias, kantrybę ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro baigiamąjį darbą. Taip pat esu labai dėkinga Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijos darbuotojoms, uţ pagalba atliekant kiaušinių juslinius ir tekstūrinius tyrimus, doktorantei Vilijai Buckiūnienei bei Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijos visam kolektyvui.

(36)

36

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Akiba J., Nakamura M., Nagata H., Kaunitz J.D., Ishii H. Acid-sensing pathways in rat gastrointestinal mucosa. J. Gastroenterol. 2002. 37. P. 133–138.

2. Alcicek A., Bozkurt M., Cabuk M. The effect of an essential oil combination derived from selected herbs growing wild in turkey and broiler. S. Afr. J. Anim. Sci. 2004. 33. P. 89–94. 3. Alcicek A., Bozkurt M., Cabuk M. The effect of herbal essential oils, an organic acid or a

probiotic on broiler performance. S. Afr. J. Anim. Sci. 2003. 34. P. 217–222.

4. Arpašová H., Petrovič V., Mellen M., Kačániová M., Čobanová K., Leng Ľ. The effects of supplementing sodium selenite and selenized yeast to the diet for laying hens on the quality and mineral content of eggs. J. Anim. Feed. Sci. 2009. 18. P. 90–100.

5. Bandell M., Macpherson L. J., Patapoutian A. From chills to chills: Mechanisms for thermosensation and chemesthesis via thermo TRPS. Curr. Opin. Neurobiol. 2007. 17. P. 490–497.

6. Baucells M., Crespo N., Barroeta A.C., Lopez-Ferrer S., Grashorn M. A. Incorporation of different polyunsaturated fatty acids into eggs. Poult. Sci. 2000. 79. P. 51—59.

7. Bourre J. M., Galea F. An important source of omega-3 fatty acids, vitamins D and E, carotenoids, iodine and selenium: a new natural multi-enriched egg. J Nutr Health Aging. 2006. 10. P. 371–376.

8. Bozkurt M., Abuk M. C., Alcicek A. Effect of dietary fat type on broiler breeder performance performance and hatching egg characteristics. Journal of Applied Poultry Research. 2008. 17. P. 47–53.

9. Cabrera, M.C., Saadoun, A., Grompone, A., Pagana, T., Sami, M. Olivero, R., & del Puerto, M. Enriching the egg yolk in n-3 fatty acids by feeding hens with diets containing horse fat produced in Uruguay. Food Chem. 98, 2005. P. 767–773.

10. Caterina M. J. Sticky spices. Nature. 2007. 445. P. 491–492.

11. Ceylan N., Ciftci I., Mizrak C., Kahraman Z., Efil H. Influence of different dietary oil sources on performance and fatty acid profile of egg yolk in laying hens. Journal of animal and feed sciences. 2011, Vol. 20 Iss. 1 P. 71–83.

12. Christopherson S. W., Glass R. L. Preparation of milk fat methylesters by alcoholysis in an essentially nonalcoholic solution. J. Dairy Sci. 52. 1969. P. 1289–1290.

13. Da Silva F. R., Junqueira O. M., Laurentiz A. C., Casartelli E. M., Aparecida E. Rodrigues, L. Francelino Arau´ jo. Influence of Different Fat Sources on the Performance, Egg Quality, and

(37)

37 Lipid Profile of Egg Yolks of Commercial Layers in the Second Laying Cycle. Poultry Science. 2005. 14. P. 258–264.

14. Deniz G., Gezen S. S., Turkmen I. I. Effects of two supplemental dietary selenium sources (mineral and organic) on broiler performance and drip-loss. Revue Méd. Vét. 2005. Vol. 156. P. 421.

15. Dhaka A., Viswanath V., Patapoutian A. TRP ion channels and temperature sensation. Annu. Rev. Neurosci.2006. 29. P. 135–161.

16. Draper H. H., Hadley M. Malondialdehyde determination as index of lipid peroxidation. Methods in Enzymology. 1990. Vol. 186. P. 421–430.

17. Fernández M., Ordóñez J. A., Cambero I., Santos C., Pin C., De la Hoz L. Fatty acid compositions of selected varieties of Spanish dry ham related to their nutritional implications. Food Chemistry. 101. 2007. P. 107–112.

18. Folch J., Less M., Sloane-Stanley G. H. A simple method for isolation and purification of total lipids from animal tissues. Journal of Biological Chemistry. 1957. Vol. 226. P. 497–509. 19. Frank D. Gunstone- editor. Vegetable oils in food technology: Composition, Properties and

Uses. CRC press. 2002.

20. Grobas S., Mendez J., Lazaro R., de Blas C., Mateos G.G. Influence of source and percentage of fat added to diet on performance and fatty acids composition of egg yolks of two strains of laying hens. Poult. Sci. 80. 2001. P. 1171–1179.

21. Gül M., Yoruka A., Akasu T., Kaya A., Kaynar Ö. The Effect of Different Levels of Canola Oil on Performance, Egg Shell Quality and Fatty Acid Composition of Laying Hens. International Journal of Poultry Science. 2012. 11 (12). P. 769–776.

22. Harris W. S. Omega-3 fatty acids and cardiovascular disease: New recommendations from the American Heart Association // Arteriosclerosis, Thrombosis and Vascular Biology. 2003. Vol. 23. P. 151–152.

23. Heinz J. Rapsų sėklų ir jų produktų reikšmė gyvūnų mitybai ir gyvūninių maisto produktų kokybei. Ţemės ūkio mokslai. 2008. 15 (4). P. 40–52.

24. Hiraoka T., Fukuwatari T., Imaizumi M., Fushiki T. Effects of oral stimulation with fats onn the cephalic phase of pancreatic enzyme secretion in esophagostomized rats. Physiol. Behav. 2003. 79. P. 713–717.

25. Yaroshenko FO, Dvorska JE, Surai PF, Sparks NHC. Selenium-enriched eggs as a source of selenium for human consumption. Appl Biotechnol Food Sci Pol. 2003. 1:13–23.

26. Julius. D., Basbaum A. I. Molecular mechanisms of nociception. Nature. 2001. 413. P. 203– 210.