PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas (pavadinimas) „Ekstruduotų kukurūzų naudojimas nujunkytų paršelių mityboje“

1. Yra atliktas mano paties/pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2016-04-29 Inga Murašova ...

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2016-04-29 Inga Murašova

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI

2016-04-29 Asta Racevičiūtė-Stupelienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE 2016-04-29 Romas Gružauskas

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

2

TURINYS

1.1. Kiaulių šėrimo ir racionų sudarymo tendencijos ... 8

1.2. Pašarų reikšmė kiaulininkystėje ... 9

1.3. Nujunkytų paršelių šėrimas ... 10

1.4. Ekstruduotų produktų naudojimas pašarų gamyboje... 13

1.4.1. Ekstruduotų produktų technologinės ir cheminės savybės ... 13

1.4.2. Ekstruduoti kukurūzų pašarai kiaulių mityboje ... 15

2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 17

2.1 Tyrimų vieta ir laikas ... 17

2.2. Tyrimo objektas ir metodai... 17

3. REZULTATAI ... 23

3.1. Ekstruduotų kukurūzų grūdų produkto ir nujunkytų paršelių kombinuotųjų pašarų su ekstruduotais kukurūzais maistinė vertė ... 23

3.2. Kombinuotųjų pašarų su ekstruduotų kukurūzų grūdų produktu įtaka nujunkytų paršelių produktyvumui ir pašarų sąnaudoms ... 256

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 34

REKOMENDACIJOS ... 34

3 SANTRUMPOS

AE – apykaitos energija

KSV – kolonijas sudarančių vienetų skaičius NSP – nekrakmolo polisacharidai

SM – sausoji medžiaga

p – skirtumų tarp duomenų patikimumo lygmuo n – gyvulių skaičius tyrime

4 SANTRAUKA

Ekstruduotų kukurūzų naudojimas nujunkytų paršelių mityboje Inga Murašova

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė – doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė. Darbe yra 38 puslapiai, 15 paveikslų, 5 lentelės.

Tikslas – įvertinti ekstruduotų produktų įtaką nujunkytų paršelių augimo intensyvumui, pašarų konversijai ir išsaugojimui.

Uždaviniai: 1) Nustatyti nujunkytų paršelių mityboje naudojamų ekstruduotų kukurūzų maistinę vertę. 2) Nustatyti ekstruduotų kukurūzų mikrobiologinį užterštumą. 3) Nustatyti pašarų įtaką paršelių svoriui, pašarų sąnaudoms bei išsaugojimui.

Tyrimo metodai. Tyrime naudotų ekstruduotų kukurūzų grūdų produktų mikrobiologiniai tyrimai pagal šiuos standartus: mikroorganizmų skaičius, KSV/g – GOST 10444.15-94, E. coli – GOST 30726-2001, koliforminių bakterijų skaičius – GOST R 52816-2007, mielių skaičius – GOST 10444.12-88, pelėsinių grybų skaičius ir salmonelės – GOST R 52814-2007. Pašarų cheminė sudėtis: drėgmės – LST ISO 6540:2010, baltymų – LST EN ISO 5983-1:2005, riebalų – (EC) 152/2009, ląstelienos – LST EN ISO 6865:2001, pelenų – LST ISO 5985:2004, krakmolo kiekis – LST EN ISO 15914:2005.

Išvados. Ekstruduotų kukurūzų 10,0–25,0 proc. priedas nujunkytų paršelių racionuose reikšmingai (0,54–0,84 proc.) padidino riebalų kiekį paršelių pašaruose (p < 0,05), tačiau neturėjo įtakos pašarų drėgniui ir ląstelienos kiekiui. Paršelių racionuose su 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų buvo reikšmingai mažiausias (18,00 proc.) baltymų ir didžiausias (12,84 proc.) pelenų kiekis (p < 0,05).

10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų priedas reikšmingai (2,41 kg) mažino nujunkytų paršelių svorį tyrimo pabaigoje, paršelių prieaugį per parą (16,5 proc.) ir priesvorį per tyrimo laikotarpį (p < 0,05). 10,0 ir 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų kiekis racionuose reikšmingai – 11,6 ir 9,6 proc. – sumažino pašarų sąnaudas ir 13,9 ir 20,8 proc. išgeriamo vandens kiekį per parą (p < 0,05). Didžiausias pašarų konversijos rodiklis (1,74 kg/kg) buvo gautas šeriant nujunkytus paršelius pašarais su 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų. 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų priedą gavusių paršelių priesvorių, pašarų sąnaudų ir pašarų konversijos rodikliai buvo panašūs kaip kontrolinės grupės (kai p < 0,05).

Raktiniai žodžiai: nujunkyti paršeliai, ekstruduoti kukurūzai, pašarų cheminė sudėtis, priesvoris, pašarų konversija.

5 SUMMARY

The use of extruded corn in weaned piglets diet Inga Murašova

Master’s final thesis

Work supervisor: Assoc. Prof. Dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė. The paper contains 38 pages, 15 figures, 5 tables.

Purpose: to evaluate the effect of extruded products for the weaned piglet growth rate, feed conversion and preservation.

Tasks: 1) To determine the microbiological contamination of extruded corn grain. 2) To determine the nutritional value of compound feeds with extruded corn used in the weaned piglet diet. 3) To determine the feed influence on piglet weight, feed consumption and conservation.

Research methods. microbiological tests of extruded corn grain products were used in the study according to the following standards: microorganism count, CFU/g – GOST 10444.15-94, E. coli – GOST 30726-2001, coliform bacterial count – GOST R 52816-2007, yeast content – GOST 10444.12-88, fungi count and Salmonella – GOST R 52814-2007. Chemical composition of feed: humidity – LST ISO 6540:2010, protein – LST EN ISO 5983-1:2005, fat – (EC) 152/2009, fiber – LST EN ISO 6865:2001, ash – LST ISO 5985:2004, starch content – LST EN ISO 15914:2005.

Conclusions. Additive of extruded corn from 10.0 to 25.0 per cent in weaned piglet diets significantly (from 0.54 to 0.84 per cent) increased the amount of fat in piglet feed (P < 0.05), but it did not affect feed moisture and fiber content. Piglet diets with 25.0 per cent of extruded corn had significantly lowest (18.00 per cent) protein and the highest (12.84 per cent) ash content (P < 0.05).

10.0 per cent extruded corn additive significantly (2.41 kg) reduced post-weaning piglet weight at the end of the study, piglet daily gain (16.5 per cent) and weight increase during the research period (P < 0.05). 10.0 and 17.5 per cent extruded corn in the diet significantly – by 11.6 and 9.6 per cent – reduced feed costs and 13.9 and 20.8 per cent improved drinking water consumption per day (P < 0.05). The highest feed conversion rate (1.74 kg/kg) was obtained by feeding weaned piglets with 10.0 per cent extruded corn. In piglets receiving 25.0 per cent extruded corn additive the weight gain, feed consumption and feed conversion rates were similar to those in the control group (P <0.05).

Key words: weaned piglets, extruded corn, feed chemical composition, weight gain, feed conversion.

6 ĮVADAS

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2014 metų pabaigoje Lietuvoje buvo laikoma 715,2 tūkst. kiaulių, iš jų paršelių iki 20 kg – 124,5 tūkst., o paršelių nuo 20 iki 50 kg – 192,7 tūkst., iš kurių 281 tūkst. vnt. eksportavo, o 1035 tūkst. vnt. paskerdė [1].

Kiaulininkystė Lietuvoje buvo viena pagrindinių žemės ūkio šakų. Kiaulienos gamybos konkurencingumas ir efektyvumas daugiausiai priklauso nuo išauginamų kiaulių kokybės [2]. Kiaulienos gamybos sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių: šėrimo ir laikymo sąlygų, veisiamų kiaulių produktyvumo, sugebėjimo veisiant pritaikyti įvairių veislių derinimą, panaudoti jų genetinį potencialą gaminant paklausią, geros kokybės prekinę produkciją [3]. Šiuolaikinei kiaulininkystei yra keliami pagrindiniai reikalavimai – tai geros penėjimosi bei mėsinės savybės, didelis kiaulių produktyvumas, biologiškai vertingos mėsos aukšta kokybė [2]. Vienas tikslų įgyvendinant šiuos reikalavimus – kiaulės turi būti šeriamos subalansuotais ir visaverčiais racionais [4].

Literatūroje nurodoma [5], kad kiaulienos kokybė, kiaulių penėjimo trukmė ir kiaulienos savikaina labai priklauso nuo pašarų kokybės, racionų sudėties bei įvairių papildų (biologiškai aktyvių medžiagų ir kt.), gerinančių organizme jų pasisavinimą, naudojimo. Aukštos biologinės ir maistinės vertės kiaulienai gauti labai didelę reikšmę turi pašarai, jų kokybė ir pašarų pasisavinimą gerinantys įvairūs priedai [6]. Reikia pažymėti, kad kiaulių penėjimo rezultatai ir kiaulininkystės produkcijos kokybė labiausiai priklauso nuo to, ar sėkmingai pavyksta išauginti žinduklius ir nujunkytus paršelius [4].

Paršelių atskyrimas nuo motinos yra vienas sudėtingiausių, neskaitant gimimo, periodų paršelių gyvenime, kadangi jie yra pervedami savarankiškai maitintis be motinos pieno [3]. Nujunkytus paršelius veikia ne tik pasikeitęs racionas, kai vietoj paršavedės pieno gaunami koncentruoti pašarai, bet ir atskyrus paršelius nuo paršavedės – aplinkos veiksnių sukeliamas stresas. Sustojęs arba sulėtėjęs paršelių augimas turi neigiamą ekonominę įtaką ne tik pirmąją savaitę po nujunkymo, prarastos augimo savaitės pasekmės jaučiamos visą gyvulių auginimo periodą [7].

Taigi optimalių racionų ir pašarų paieška labai svarbi kiaulininkystėje, ypač auginant nujunkytus paršelius. Kukurūzai yra plačiai naudojami gyvulių pašarams, nes jų grūdai vertinami kaip energijos šaltinis (3,930 kcal/kg): dėl turimo didelio kiekio krakmolo (63,0 proc.), lengvo virškinimo ir nedidelės kainos [8]. Kukurūzuose yra apie 8,0 proc. žalių baltymų ir 3,6 proc. žalių riebalų [9].

7 Įvairiose pasaulio šalyse yra atliktų tyrimų [8,10,11,12], kuriuose, keliant skirtingus tikslus, buvo atliktas ekstruduotų kukurūzų pašarų ar jų priedų vertinimas nujunkytų paršelių racionuose. Šių tyrimų rezultatai prieštaringi, skelbiantys, kad ekstruduoti kukurūzai nujunkytų paršelių racionuose buvo nepakankamai gerai virškinami [12], kad apykaitinės energijos kiekiu ir virškinamumu ekstruduoti kukurūzų pašarai buvo panašūs į genetiškai vertingų kukurūzų pašarus, pagamintus neekstruduojant grūdų [8,13], todėl ekonomiškai neracionalu jais šerti 6–15 kg nujunkytus paršelius [8].

Tikslas – įvertinti ekstruduotų produktų įtaką nujunkytų paršelių augimo intensyvumui, pašarų konversijai ir išsaugojimui.

Uždaviniai:

1. Nustatyti ekstruduotų kukurūzų grūdų mikrobiologinį užterštumą.

2. Nustatyti nujunkytų paršelių mityboje naudojamų kombinuotųjų pašarų su ekstruduotais kukurūzais maistinę vertę.

8 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kiaulių šėrimo ir racionų sudarymo tendencijos

Vystant gyvulininkystę bei didinant gyvulių produktyvumą vienas svarbiausių uždavinių yra tenkinti baltymų poreikius, nes jų trūkumas gyvulių racionuose sukelia augimo ir vystymosi sutrikimus. Baltymingi pašarai, o ypač šeriamų baltymų biologinė vertė, lemia gyvulininkystės produktų kokybę [5].

Ypač didelę įtaką turi apykaitos energija, bendrieji baltymai, vitaminai ir mineralinių medžiagų kiekis. Svarbus yra lizino ir kitų nepakeičiamų aminorūgščių kiekis pašaruose (metioninas, metioninas + cistinas, treoninas, triptofanas) [14].

Energinė ir baltymų reikšmė kiaulėms patenkinama į racionus pridėjus ankštinių. Sudaryti visaverčius racionus iš įvairių grūdų, išspaudų ir rupinių nelengva, nes juose yra antimitybinių medžiagų, kurios neigiamai veikia gyvulių sveikatą bei produktyvumą [15].

J. Blair ir K. De Lange [16] nurodo, kad norint pasiekti optimalią kiaulių augimo spartą, ypatingą dėmesį reikia kreipti ne tiek į bendrą baltymų kiekį, kiek į nepakeičiamųjų aminorūgščių santykį racione. Tyrimais nustatyta [17], kad sumažinus raciono apykaitos energijos (AE) lygį, bet palikus tą patį žalių baltymų kiekį, gaunama raumeningesnė skerdena, tačiau mažėja paros priesvoris.

Lizinas yra pagrindinė baltymų ir fermentų sudedamoji dalis, be to, jis skatina ląstelių dalijimąsi, t. y. tiesiogiai veikia augimo procesą [5]. Žinoma, kad sojų aminorūgščių virškinamumas bei pasisavinimas, palyginti su kitais augaliniais pašarų papildais (rapsų, žirnių, saulėgrąžų sėklų miltais), yra daug geresnis [18]. Be to, sojų miltai gerai (80–85 proc.) tirpsta vandenyje, todėl lengvai pasiskirsto pašaruose. Tradiciniuose sojų miltuose randama iki 44 proc., o sojų miltuose be luobelių – iki 47,5 proc., žirnių miltuose iki 22,8 proc. baltymų, dėl to šie papildai turi žymiai daugiau apykaitinės energijos – vertingiausios pašarų sudėtinės dalies – nei kiti augalinės kilmės papildai [5,19].

S. Juknevičius ir bendraautoriai [5] nurodo, kad išsamių duomenų apie sojų papildų įtaką kiaulių mėsingumui yra daug, tačiau atskirų tyrėjų rezultatai skiriasi arba yra prieštaringi, greičiausiai dėl to, kad tyrimams naudojamos skirtingos kiaulių veislės, jų amžius bei svoris šėrimo pradžioje, pašaro komponentų paruošimo būdas, šėrimo trukmė, kiaulių laikymo sąlygos ir kiti veiksniai. Tyrimais nustatyta, kad siekiant pagerinti sojų miltų virškinamumą, į kiaulių pašarus tikslinga dėti įvairių fermentų, kurie padėtų organizmui daugiau pasiimti šio papildo sausųjų medžiagų bei aminorūgščių [6].

9 Nustatyta, kad apykaitinės energijos kiekis ir sojų miltuose, ir javuose – apie 3,650 kcal/kg. Tačiau grynosios galutinės energijos kiekis (įvertinus krakmolo ir riebalų kiekį) javuose, palyginti su sojų miltais, yra daug didesnis (2,970 kcal/kg: 1,930 kcal/kg), todėl 2 proc. sumažinus žalių baltymų kiekį javų ir sojų miltų pašaruose, grynosios energijos kiekis padidėja 2 proc. [19]. Tyrimais nustatyta, kad nežymiai sumažinus baltymų kiekį pašaruose, vidutinis kiaulių priesvoris per parą nemažėja, bet mažėja azoto nuostoliai mėšle, o tai labai svarbu aplinkosaugai [20].

Pažymėtina, kad, be teigiamų sojų ar žirnių miltų savybių, juose randama ir nepageidaujamų antimitybinių medžiagų. Sojų miltuose yra antivitaminų, lektinų, tripsino inhibitoriaus, o žirnių miltuose – lektinų ir taninų, kurie neigiamai veikia kiaulių augimą, yra sunkiai arba visiškai nevirškinami skrandyje [21]. Tokių medžiagų sojų miltuose yra daug daugiau nei žirniuose [22]. Kiaulių racionuose stengiamasi sojų miltus iš dalies pakeisti kitais (žirnių, saulėgrąžų, pupų, lubinų ir kt.) baltymingais papildais [5].

Varpiniuose grūduose esantys nekrakmolinės kilmės polisacharidai mažina grūdų pašarinę vertę. Kai kurių mokslininkų duomenimis, nekrakmolinių polisacharidų kviečių grūduose yra 0,6 proc., rugiuose – 1,7 proc., kvietrugiuose – 0,07 proc., miežiuose – 1,2 proc. Kiaulių virškinamajame trakte esantys endogeniniai fermentai nekrakmolinių polisacharidų beta-gliukanų (daug jų miežių grūduose), pentozanų (daugiausia jų yra kviečių, rugių, kvietrugių grūduose) beveik nevirškina dėl menkos mikrobinės fermentacijos [23]. Tai mažina jų pašarinę vertę. Esant didelei nekrakmolinių polisacharidų koncentracijai padidėja virškinamojo turinio klampumas, sumažėja endogeninių fermentų veikla jame [24]. Ieškoma būdų, kaip nekrakmolinius polisacharidus suskaidyti ir paversti energijos šaltiniu. Viena tokių galimybių yra į kiaulių pašarus įmaišyti egzogeninių multienziminių kompozicijų, kad krakmolui nepriklausantys polisacharidai būtų suskaidyti į pasavinamus angliavandenius, kurie rezorbuojasi plonosiose žarnose, ir taip padidintų pašaro energinę vertę [25].

1.2. Pašarų reikšmė kiaulininkystėje

Žinoma, kad didžiausią įtaką kiaulių skerdenų raumeningumui turi veislė ir tinkamas šėrimas. Kadangi skerdenos kokybė yra galutinis kiaulininkystės šakos produktyvumo rodiklis, kurį įvertina kiekvienas vartotojas, tai nuo jos kokybės priklauso ir santykiai rinkoje, ir ekonominis šakos efektyvumas [14].

Raumenų audinio kiekis skerdenoje priklauso ne vien nuo genetinių kiaulių savybių. Didelę įtaką kiaulių raumeningumui daro pašarai. Moksliniais bandymais nustatyta, kad, šeriant

10 kiaules tinkamai subalansuotais pašarais, raumenų kiekis skerdenoje gali siekti 55 proc. ir daugiau. Labai svarbu, kad pašaruose būtų reikiamas apykaitos energijos ir maisto medžiagų – baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų – kiekis bei jų tarpusavio santykis. Didelę įtaką kiaulių raumeningumui daro apykaitos energijos ir pasisavinamo lizino kiekis bei santykis. Be to, svarbus yra lizino ir kitų nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekis ir santykis pašaruose [23,26].

Kiaulių racionuose didžiausią dalį (apie 60-80 proc. ir daugiau) sudaro varpinių javų grūdų, daugiausia miežių, miltai, tačiau varpinių javų grūduose nedaug baltymų (9-12 proc.). Dalis jų yra biologiškai nevisaverčiai. Juose yra nepakankamas kiekis nepakeičiamųjų aminorūgščių, ypač lizino [23].

Kukurūzų maistingumas yra 1,27–1,37 pašarinių vienetų, tačiau turi labai mažai baltymų (7–11 proc.), nedaug lizino. Kukurūzų grūduose nemažai riebalų (4–8 proc.), todėl kukurūzų miltų negalima ilgai laikyti, nes jie gali apkarsti. Rekomenduojama į koncentruotų pašarų mišinius dėti: paršeliams – 40–60 proc., penimoms kiaulėms, paršavedėms, kuiliams, prieaugliui – 30–50 proc. [27].

1.3. Nujunkytų paršelių šėrimas

Literatūroje nurodoma [26], kad jau 8–10 dienų amžiaus paršeliams nepakanka su pienu gaunamų maisto medžiagų. Siekiant kompensuoti jų trūkumą, paspartinti paršelių organizmo susiformavimą ir pasiruošimą atjunkymui bei išvengti paršavedžių išsekimo, paršelius reikia pratinti prie papildomų pašarų. Geriausia duoti gyvulinės kilmės pašarų (pieno, pieno ar žuvies miltų,), o stambesnėse fermose – specialiai paruoštų priešstartinių ir startinių pašarų.

Daugelyje šalių paršeliai nujunkomi jiems esant 30–35 dienoms. Lietuvoje buvo ilgai žindomi, t. y. iki 60 dienų, tačiau intensyvinant paršavedžių panaudojimą, žindymo trukmė sumažinta iki 21 dienos. Racionalus nujunkymo amžius paprastai yra 42–45 dienos, tačiau kiaulininkystės kompleksuose – 26–30 dienų [3].

Nujunkymas – stiprus stresinis veiksnys, darantis įtaką ne tik paršelių produktyvumui, bet ir neigiamai veikiantis imunitetą [24]. Vietoje paršavedės pieno paršeliai pratinami ėsti koncentratus. Iš esmės pasikeičia ne tik pašaro forma, bet ir maisto medžiagų sudėtis. Paršavedės piene gausu laktozės, pieno riebalų ir baltymų, o įprastuose pašaruose vyrauja krakmolas, augalinės kilmės baltymai ir ląsteliena. Taigi paršeliai turi prisitaikyti prie itin staigaus pašarų formos ir jų mitybinės sudėties pasikeitimo [7].

Perskaičiavus pagal sausosios medžiagos (SM) masę, piene yra dvigubai daugiau energijos negu sausuose pašaruose. Net jeigu paršeliai gebėtų suėsti tokį pat kiekį sausųjų pašarų, kiek

11 išgeria pieno (perskaičiavus pagal sausųjų medžiagų kiekį), jie vis tiek gautų dvigubai mažiau energijos negu su paršavedės pienu. Taigi paršeliams po nujunkymo su pašarais gaunamos energijos nepakanka [7].

Veiksniai, stiprinantys streso poveikį nujunkytiems paršeliams:  silpnas imuninės apsaugos sistemos išvystymas;

 virškinimo sistemos fiziologinis nebrandumas, pasireiškiantis nepakankama virškinimo fermentų sekrecija;

 negebėjimas virškinti didesnio, kieto pašaro kiekio [28].

Paršelius pratinant prie kitų pašarų, jų organizme vyksta keletas svarbių fiziologinių procesų pakitimų. Vienas iš jų – skrandyje padidėja druskos rūgšties ir pepsino. Gimusių ir jaunų paršelių skrandyje nėra pakankamai druskos rūgšties ir fermento pepsino. Skrandyje trūkstant druskos rūgšties, paršelių plonosiose žarnose gali atsirasti patogeninių bakterijų (Escherichia coli), sukeliančių žarnyno ligas. Trūkstant pepsino, blogiau skaidomi baltymai [26].

Norint, kad nujunkymo periodas praeitų be neigiamos įtakos paršelių sveikatai ir augimo intensyvumui, daugelis kiaulių augintojų su žinduklių ir nujunkytų paršelių pašarais pradėjo naudoti natūralius, saugius pašarinius priedus, kurie teigiamai veikia sveikatą ir didina produktyvumą [29]. Nujunkytiems paršeliams prisitaikius prie augalinės kilmės pašarų, prasideda augimo periodas. Nujunkymo metu svarbiausia yra pašaro ėdamumas ir energijos kiekis. Kitame periode (paršeliams esant 10–25 kg svorio) padidėja pašare esančių virškinamųjų aminorūgščių kiekio svarba, kadangi vyresni paršeliai suėda daugiau pašarų, pašaruose esantiems baltymams suvirškinti ir svoriui priaugti energijos nepritrūksta [7].

Nujunkymo laikotarpiu rekomenduojama užtikrinti optimalias paršelių šėrimo sąlygas, ypač svarbu juos šerti geros kokybės lengvai pasisavinamais, teigiamai mikroflorą veikiančiais pašarais. Normali paršelių žarnyno mikroflora turi įtakos sveikatingumui, imuniteto formavimuisi, atsparumui infekcijoms [29]. Nujunkymo stresas negatyviai veikia paršelių virškinamojo trakto bifidobakterijų populiaciją, mažina jų kiekį. Būtent mikrofloros pokyčiai virškinamajame trakte sąlygoja paršelių susirgimus, produktyvumo mažėjimą, gaišimą. Mikrofloros (bifidobakterijų, enterokokų) populiacijos sumažėjimas streso metu atveria kelią patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Stabilios mikrofloros užtikrinimas po nujunkymo yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių paršelių sveikatą ir produktyvumą. Mikrofloros virškinamajame trakte stabilumo garantas ilgą laiką buvo pašariniai antibiotikai, šiuo metu antibiotinius augimo stimuliatorius pakeitė kiti pašarų priedai – organinių rūgščių preparatai (rūgštikliai), probiotikai ir prebiotikai [30].

12 Starteriniai visaverčiai pašarai nujunkytiems paršeliams turi būti subalansuoti pagal maisto medžiagas, jų gamyboje turi būti naudojamos labai gerai virškinamos maisto medžiagų žaliavos. Nustatyta, kad nujunkymo metu dėl dar nesusiformavusios virškinimo sistemos funkcijų nujunkyti paršeliai geriausiai virškina gyvulinės kilmės žaliavas, bet jos yra brangios. Norint, kad pašarai atpigtų, tikslinga naudoti alternatyvias augalines žaliavas [31].

Gyvulinių pašarų žaliavų pakeitimas augalinėmis neturi pakenkti virškinamojo trakto mikroflorai. Pastebėta, kad penimų kiaulių produktyvumas labai priklauso nuo startinių visaverčių pašarų sudėties, todėl nujunkytų paršelių pašarams taikomi tokie pagrindiniai reikalavimai [31]:

1) pašarai turi būti lengvai virškinami ir maistingi;

2) pašarų žaliavos turi būti tos pačios, kurios bus naudojamos ir penimų kiaulių pašaruose;

3) pašarai turi teigiamai veikti besiformuojantį virškinamąjį traktą ir kompensuoti funkcijas, kurių jis dar negali atlikti;

4) pašarai turi būti saugūs ir nepakenkti virškinamojo trakto mikrofloros sudėčiai. Žuvų miltų pakeitimas augalinės kilmės žaliavomis startiniuose visaverčiuose pašaruose tyrinėjamas keliais ekonominiais ir fiziologiniais aspektais. Pastaraisiais metais Lietuvoje tirti šį klausimą verčia ir pašarų saugos reikalavimai, nes žuvų miltuose dėl netinkamų gamybos, transportavimo, laikymo sąlygų aptinkamos patogeninės Escherichia coli, Clostridium

perfringens. Šiai žaliavai tenka ieškoti alternatyvos [31]. Tokia yra bulvių baltymai, HP sojų

baltymų koncentratas [32] ir kitos nekenksmingos paršelių produktyvumui žaliavos [31].

Nustatyta, kad žuvų miltai, Lietuvoje naudojami paršelių starterinių pašarų gamyboje, dažnai yra užteršti E. coli arba C. perfengens bakterijomis. Paršelių viduriavimo priežastis ir yra nesaugios žaliavos pašaruose. Starterinių visaverčių pašarų gamybai būtina atrasti saugią, gerai virškinamą, maistingą, teigiamai veikiančią virškinamojo trakto mikroflorą žaliavą. Pagal kilmę ji turi būti artima tai žaliavai, kuri bus naudojama toliau penint kiaules [31]. Maisto medžiagų pasisavinimo depresijos priežastis gali būti ir gyvūninės kilmės pašarų baltymų bei angliavandenių kondensacija, pasireiškianti ilgiau sandėliuojant pašarų mišinius su baltymingomis gyvūninėmis žaliavomis. Šios reakcijos metu susidarančius produktus organizmo fermentai sunkiai skaido, ypač pablogėja aminorūgščių pasisavinimas, o dėl padidėjusio substrato kiekio sutrinka fermentacijos procesai storojoje žarnoje [33].

Ištirta, kad pašarų sudėtis veikia paršelių virškinamojo trakto mikroflorą [31]. Svarbiausių pašaro maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) virškinimui ir pasisavinimui fermentų organizmas pasigamina pats, tačiau kiaulių racionuose naudojamuose grūdiniuose

13 pašaruose – miežiuose, kviečiuose, kvietrugiuose, rugiuose ir kt. yra nekrakmolo polisacharidų (NSP) – celiuliozės, hemiceliuliozės, pektinų, pentozanų. Kai kurių šių junginių paršelių organizmo išskiriami fermentai beveik neskaido, todėl pablogėja maisto medžiagų virškinimas bei pasisavinimas, sumažėja kiaulių prieaugis, gaunama blogesnė skerdena. Be to, nekrakmoliniai polisacharidai didina virškinimo trakto turinio klampumą, inkapsuliuoja lengvai virškinamas maisto medžiagas, blokuoja endogeninių fermentų pasiskirstymą [6].

Paršelių šėrimo racionuose svarbu tinkamai normuoti sojų papildus, nes sojų miltuose esantys angliavandeniai (iki 32–35 proc., oligosacharidų formos), dėl sukeliamo meteorizmo neigiamai veikia nujunkytų paršelių augimą [5]. Todėl kiaulių racionuose stengiamasi sojų miltus iš dalies pakeisti kitais (žirnių, saulėgrąžų, pupų, lubinų ir kt.) baltymingais papildais. Daugelis tyrėjų pažymi, kad sunkiausia nustatyti optimalias sojų, žirnių ar kitų papildų dozes nujunkytų paršelių racionams. Šiuo atveju pašaruose turi būti ne tik gerai subalansuotos maistingosios medžiagos, jie turi būti gerai virškinami ir dėl skoninių savybių noriai ėdami [5,6]. Kanados bei Vokietijos mokslininkai nustatė, kad, pvz., 5,8–6,9 kg svorio paršeliams duodant iki 200 kg-1 žirnių papildų, negaunama patikimo priesvorių skirtumo per parą, lyginant su analogišku racionu naudojant sojų papildus. 11 kg svorio paršeliams žirnių papildų kiekį padidinus iki 300 kg-1, gauti tokie pat priesvoriai per parą, kaip ir naudojant 325 kg-1 sojų papildus [5].

1.4. Ekstruduotų produktų naudojimas pašarų gamyboje 1.4.1. Ekstruduotų produktų technologinės ir cheminės savybės

Ekstruzija yra vienas iš naujesnių maisto produktų ir pašarų gamybos procesų, kurio metu sumaišyti komponentai tampa plastiški ir formuojami, suderinus šiuos parametrus: drėgnį, temperatūrą, slėgį ir mechaninę jėgą. Ekstrudavimo proceso ištakos siekia XIX amžiaus pradžią, tačiau technologinis procesas maisto pramonėje plačiai pradėtas taikyti XX amžiaus antroje pusėje [17].

Ekstrudatų gamybos technologija yra universali ir labai efektyvi, gaunami aukštos kokybės produktai, nes taikomi trumpalaikiai terminio apdorojimo režimai [17].

Iki šiol ekstrudatams maisto pramonėje gaminti dažniausiai vartotos kukurūzų kruopos [34,35], tradicinėmis ekstruduotų produktų gamybos žaliavomis maisto pramonėje yra laikomi ir kukurūzų bei ryžių miltai, tačiau ekstrudatams gaminti gali būti naudojamos ir kitos augalinės žaliavos. Tai palyginti brangios žaliavos, didinančios produkto savikainą, todėl nuolat ieškoma naujų grūdinių žaliavų.

14 Literatūroje nurodoma, kad kvietiniai miltai (10,33 proc. baltymų), kvietinės manų kruopos (8,16 proc. baltymų), kukurūzų miltai (9,42 proc. baltymų), kukurūzų kruopos (8,98 proc. baltymų), miežių miltai (9,91 proc. baltymų), baltųjų ryžių miltai (5,95 proc. baltymų), ruginiai miltai (9,39 proc. baltymų), sojų miltai (8,74 proc. baltymų) yra dažnai naudojama žaliava ekstruduotiems produktams gaminti. Be to, ekstruduotiems gaminiams tinka bulvės, rugiai, avižos, sorgai, manijokai, tapijoka, grikių, žirnių miltai ir kt. [17,35]. Ne visos iš šių žaliavų yra naudojamos gyvuliams šerti.

Literatūroje randama duomenų apie tradicinės žaliavos (kukurūzų, kviečių ir kt.) baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų pokyčius ekstruzijos metu, o antioksidacinių ir fenolinių junginių tyrimais ekstrudatuose pradėta domėtis vėliau [36]. Iki šiol surinkta mažai informacijos, kokią įtaką ekstruzijos procesas turi perdirbamos žaliavos cheminei sudėčiai ir gaminamo produkto maistinei vertei, o dar labiau trūksta informacijos apie įtaką gaminamiems pašarams.

Brinkinami ekstrudatai gali būti apibūdinami kaip aukšto hidrofiliškumo laipsnio koloidinės sistemos, sudarytos iš grūdinės žaliavos stambiamolekulinių polimerų (krakmolo, dekstrinų, skaidulinių medžiagų, baltymų ir kt.) [36].

Ekstruduojant (veikiant aukštai temperatūrai, slėgiui ir mechaniniam apkrovimui) grūdinių kultūrų, turinčių krakmolo, angliavandenių komplekse vyksta gilūs pakitimai. Krakmolas skyla į dekstrinus, jo molekulių grandinė sutrumpėja 1,8–2 kartus. Vandenyje tirpių medžiagų kiekis padidėja 5–8 kartus, palyginti su pradine žaliava. Tai padidina maistinę grūdinių žaliavų vertę ir pagerina jų įsisavinimą organizme. Ekstruduojant grūdines kultūras, nepakinta riebalinės medžiagos, bet susidaro krakmolo ir lipidų kompleksai [17,35].

Kukurūzų, kviečių ir ryžių krakmole yra gausu amilozės. Amilozė, kitaip nei amilopektinas, turėdama linijinę struktūrą, lengviau formuojasi ekstruzijos metu dėl technologinių veiksnių poveikio – tai užtikrina poringos struktūros susidarymą. Kiti grūdai – rugiai, miežiai, avižos, grikiai – turi mažesnį amilozės kiekį, todėl iš jų pagaminami tankesnės struktūros ekstrudatai, nors maistiniu požiūriu tai būtų labai vertinga žaliava [34]. Pavyzdžiui, rugiai, palyginti su kitų javų grūdais, turi didelį tirpių vandenyje (albuminų – jie 35–44 proc. bendro baltymų kiekio) ir druskos tirpaluose (globulinų – 10–20 proc.) baltymų kiekį. Rugių baltymai brinksta greitai ir intensyviai, be to, didžioji jų dalis brinksta neribotai bei peptizuojasi, sudarydama klampų koloidinį tirpalą, kuriame pasiskirsto krakmolo grūdeliai ir ribotai išbrinkusios baltymų dalelės. Be to, jame aptinkama ir tirpiųjų arabinoksilanų. Jų dėka baltymų sugebėjimas peptizuotis ir pereiti į koloidinį tirpalą gali turėti įtakos ekstruduojamos masės savybėms [37].

15 Įrodyta, kad žaliavų cheminė sudėtis ir jų pirminis apdorojimas kartu su technologiniais ekstrudavimo parametrais turi įtakos ekstrudatų maistinei vertei: ekstruduojamos masės drėgnis ir tiekimo greitis, ekstruderio temperatūra, sraigto greitis, antgalio forma [17,37].

Literatūroje pažymima [34], kad ekstruzijos procesas atveria neribotas naujų gaminių su didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu kūrimo galimybes. Įrodyta, kad jomis pagausinti ekstrudatai pasižymi savybe žmogaus organizme mažinti cholesterolio kiekį [37,38]. Iš literatūros duomenų yra žinoma, kad tinkamai suderintas ekstruzijos procesas nežymiai pakeičia galutinio produkto bendrą skaidulinių medžiagų kiekį ir jų tirpios bei netirpios frakcijos santykį [38]. Priešingu atveju, kai ekstruzijos procesas netinkamai suderinamas, pastebimi ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų nemaži nuostoliai [34,35].

1.4.2. Ekstruduoti kukurūzų pašarai kiaulių mityboje

Kukurūzuose yra apie 8,0 proc. žaliųjų baltymų [9], tačiau vertinant šių baltymų kokybę, paprastai ji būna prastesnės vertės nei kituose augalinės ar gyvulinės kilmės pašaruose, išskyrus proteinus, turinčius didelius lizino kiekius. Lizino kiekiai kukurūzuose priklauso ir nuo genetinių veislės savybių [39]. Kukurūzuose aminorūgšties lizino (0,35 proc.) ir triptofano kiekiai suteikia didesnę maistinę baltymų kokybę.

Literatūroje pažymima [11], kad paršeliai dėl aplinkos pokyčių ir atskyrimo nuo paršavedės patiria nemažą stresą dėl staigaus pašarų pokyčio, nes motinos pienas yra pakeičiamas kitu racionu, į kurį įtraukiama ir augalinių ingredientų. Pašarų suvartojimas pirmosiomis dienomis po nujunkymo yra mažas, todėl labai svarbu paršeliams parinkti gerai virškinamus pašarus [10]. Kukurūzų ekstruzija svarbi, nes šis technologinis procesas daro įtaką fermentui amilazei, kuri yra svarbi virškimui ir virškinamojo trakto absorbcijai [8].

Ekstruzijos metu spaudžiant kukurūzus, padidėja kukurūzų želatinizacija ir krakmolo granulių paviršiau plotas [40], kuris didina krakmolo virškinamumą [41,42]. Dėl šios priežasties šeriamos kiaulės galėtų gauti daugiau apykaitinės energijos šeriant jas ekstruduotais kukurūzais, nei kitokiais kukurūzų pašarais. Be to, nesiskiria ir ekstruduotų bei žalių kukurūzų virškinamumas ir šiuose pašaruose esantis lizino kiekis [13].

Dėl per didelio maistinių skaidulų kiekio pašaruose mažėja energijos kiekis ir maisto medžiagų virškinamumas, dėl to padidėja kiaulių išmatų masė ir maistinių medžiagų ekskreciją. Nors ląstelienos kiekis kukurūzuose yra žemas, ji yra labai svarbi maisto medžiagų virškinamumui [43]. Nuėmus kukurūzų luobelę, galima sumažinti ląstelienos kiekį kukurūzų pašaruose ir pagerinti pašarų maistinę vertę [40]. Ekstruzija gali padidinti krakmolo

16 želatinizaciją ir greitai virškinamo krakmolo dalį [44], o lukštenant kukurūzus sumažėja ir maistinių skaidulų kiekis [43]. Taigi lukštenti ekstruduoti kukurūzų pašarai turi ir privalumų.

D. W. Liu ir bendraautorių [12] atliktas tyrimas parodė, kad ekstrudavimo ir išlukštentų kukurūzų ekstrudavimo būdu gautų kiaulėms skirtų pašarų padidėja apykaitinės energijos kiekis, tačiau sumažėja aminorūgščių „virškinamumas“ išlukštentų ekstruduotų kukurūzų. Tai tyrimo autoriai bando aiškinti tuo, kad iki ekstrudavimo pašalinus kukurūzų grūdų lukštus, padaugėjo karščio veikiamo endospermo kiekis. Šiame tyrime nujunkytų paršelių racionuose pakeisti žalius kukurūzus ekstruduotais (su luobele ir be luobelės) nebuvo efektyvu dėl aminorūgščių pasikeitimo ir prastesnio virškinamumo. Pavyzdžiui, ilgalaikiai tyrimai rodo [45], kad šeriant kiaules tradiciškai pagamintais, be luobelių, ekstrahuotais sojų miltais, esminio kiaulių priesvorio skirtumo per parą negaunama.

Apibendrinus literatūros duomenis, galima išskirti tokius pašarų su ekstrudatais privalumus: 1) aukštesnis pašaro įsisavinimas – reikia mažiau pašaro, norint pasiekti gerų rezultatų; 2) geresnis baltymų įsisavinimas; 3) absorbuojamosios savybės – iš dalies neutralizuojama žalinga žarnyno mikroflora; 4) geresnės skoninės savybės; 5) mažesnis drėgnumas.

17 2. MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1 Tyrimų vieta ir laikas

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI–2271 („Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) bei 2004 04 17 Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1 –210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).

Tiriamasis darbas buvo atliktas 2012–2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute bei ūkininko X ūkyje, esančiame Kauno rajone.

2.2. Tyrimo objektas ir metodai

Bandymo metu paršeliai buvo suskirstyti į grupes: kontrolinę ir 3 tiriamąsias. Kiekvienoje grupėje buvo po 26 paršelius (n = 26). Kiekvienos grupės paršeliai po 13 buvo suskirstyti į 2 gardus. Technologinė grupė – 28–64 dienų nujunkyti paršeliai. Bandymo trukmė – 36 dienos.

Paršeliai veisti pramoninio mišrinimo būdu (paršavedės – didžiųjų baltųjų ir landrasų veislės mišrūnės, kuiliai – pjetrėnų ir diurokų mišrūnai) (1 pav.).

18 Nujunkyti paršeliai buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus. (2 pav.).

2 pav. Nujunkytų paršelių laikymo sąlygos

Nujunkyti paršeliai buvo šeriami kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės paršeliai gavo standartinį kombinuotąjį pašarą, o tiriamųjų grupių paršelių kombinuotuosiuose pašaruose dalis kviečių grūdų buvo pakeista į ekstruduotų kukurūzų grūdų produktą.

Taigi šiame eksperimente pagal gaunamą ekstruduotų kukurūzų santykinę dalį (proc.) palyginami tokie mitybos racionai su ekstruduotais kukurūzais:

1. Kontrolinė – 53,5 proc. kviečių (ekstruduotų kukurūzų negavo); 2. I tiriamoji – 43,5 proc. kviečių bei 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų; 3. II tiriamoji – 36 proc. kviečių bei 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų; 4. III tiriamoji – 28,5 proc. kviečių bei 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų.

Paršelių racionas sudarytas taip, kad visose grupėse skirtųsi tik vieno komponento – ekstruduotų kukurūzų – juose kiekiu.

19

1 lentelė. Kombinuotojo pašaro sudėtis

Pašarai Paršelių grupių racionas, kg

Kontrolinė 1 grupė 2 grupė 3 grupė

Miežiai 200,565 200,565 200,565 200,565 Kviečiai 535,00 435,00 360,00 285,00 Ekstruduoti kukurūzai - 100,00 175,00 250,00 Sojų rupiniai 200,00 200,00 200,00 200,00 Sojų aliejus 10,00 10,00 10,00 10,00 Premiksas 1GKG 0,5% 7,00 7,00 7,00 7,00 Monokalcio fosfatas 15,00 15,00 15,00 15,00 Kalkakmenis 15,00 15,00 15,00 15,00 Druska 3,00 3,00 3,00 3,00 Lizinas 4,50 4,50 4,50 4,50 Metioninas 1,60 1,60 1,60 1,60 Treoninas 1,80 1,80 1,80 1,80 Axtra XB 201 0,20 0,20 0,20 0,20 Phyzyme XP 100 0,05 0,05 0,05 0,05 Mycofix plus 1,00 1,00 1,00 1,00 Biotronic SE forte 5,00 5,00 5,00 5,00 Vitaminas C 0,125 0,125 0,125 0,125 Vitaminas E 50 0,160 0,160 0,160 0,160 Iš viso, kg: 1000,00 1000,00 1000,00 1000,00

Grupėms buvo sudarytas racionas, naudojant specialią kompiuterinę racionų optimizavimo programą „Hybrimin Futter 2008“. Vanduo paršeliams nebuvo ribojamas.

Gamintojas ekstruduoto kukurūzų grūdų produkto mikrobiologinius tyrimus atliko pasirinktoje akredituotoje laboratorijoje „X“, o tyrimo metodai pateikti 2 lentelėje.

20

2 lentelė. Ekstruduotų kukurūzų grūdų produktų mikrobiologinių tyrimų metodai

Rodiklis Taikomas standartas

Mikroorganizmų skaičius, KSV/g GOST 10444.15-94

E. coli, 1 g GOST 30726-2001

Koliforminių bakterijų skaičius, 1 g GOST R 52816-2007 Mielių skaičius, KVS/g

GOST 10444.12-88 Pelėsinių grybų skaičius, KVS/g

Salmonelės, 25 g GOST R 52814-2007

Analizuotos vertės ekstruduotų kukurūzų grūdų produktų bei kombinuotųjų pašarų atliktos vadovaujantis tarptautinių standartų ISO, Lietuvos standartų LST parengtomis tyrimų metodikomis. (3 lentelė).

3 lentelė. Ekstruduotų grūdų produktų ir kombinuotųjų pašarų tyrimų metodai

Rodiklis Taikomas standartas

Drėgmė, % LST ISO 6540:2010 Baltymai, % LST EN ISO 5983-1:2005 Riebalai, % (EC) 152/2009 Ląsteliena, % LST EN ISO 6865:2001 Pelenai, % LST ISO 5985:2004 Krakmolas, % LST EN ISO 15914:2005

Zootechniniai tyrimo parametrai: 1. Nujunkytų paršelių:

a) svoris – kiekvienai grupei atskirai tyrimo pradžioje 28 dienų amžiaus ir pabaigoje 64 dienų amžiaus (kg);

b) vidutinis prieaugis – kiekvienai grupei atskirai per parą ir per visas tyrimo laikotarpį 36 dienas (kg);

2. Naudotų pašarų:

a) kiekvienai grupei atskirai sąnaudos per visą tyrimo laikotarpį 36 dienas (kg);

b) kiekvienai grupei atskirai pašarų konversija vienam paršeliui ir pašarų konversija per visą tyrimo laikotarpį 36 dienas (kg);

c) kiekvienai grupei atskirai suvartoto vandens kiekis per tyrimo laikotarpį 36 dienas (m3) ir kiekvieno paršelio per parą (l);

21 3. kasdien stebimas nujunkytų paršelių fiziologinis stovis ir išsaugojimas.

Pašarų įtaką priesvoriams buvo nustatoma paršelius sveriant elektroninėmis svarstyklėmis IGB-60.

Statistinis duomenų įvertinimas. Analizuojant duomenis ir nustatant duomenų patikimumą, buvo naudota IMB SPSS Statsitics 22 programa. Paskaičiuotos statistinių duomenų vidutinės vertės, paklaidos, t-testu nustatytas reikšmių skirtumų patikimumo lygmuo (p). Naudojamo t-testo reikšmingumo lygmuo – p < 0,05:

 kai p < 0,05 – skirtumai tarp dviejų lyginamų grupių laikomi statistiškai reikšmingais, esant 95,0 proc. patikimumo lygmeniui,

 kai p > 0,05 – skirtumai tarp grupių laikomi statistiškai nepatikimais (statistiškai nereikšmingais).

Rezultatų skyriuje paveiksluose pateiktos vidutinės reikšmės, paršelių priesvorio per tyrimo laikotarpį, prieaugio ir pašarų sąnaudų pateikiamos vidutinės reikšmės bei nurodomas standartinis nuokrypis (±).

22 3. REZULTATAI

3.1. Ekstruduotų kukurūzų grūdų produkto ir nujunkytų paršelių kombinuotųjų pašarų su ekstruduotais kukurūzais maistinė vertė

Tyrime naudotų ekstruduotų kukurūzų grūdų produktų mikrobiologiniai tyrimai pateikti 4 lentelėje. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad Escherichia coli, koliforminių bakterijų ir salmonelių tyrimo metu nebuvo aptikta, o mikroorganizmų, mielių ir pelėsinių grybų skaičius neviršijo leistinų normų.

4 lentelė. Ekstruduotų kukurūzų grūdų produktų mikrobiologiniai tyrimai

Rodiklis Rezultatas

Mikroorganizmų skaičius, KSV/g 1,1 x 102

E. coli, 1 g Neaptikta

Koliforminių bakterijų skaičius, 1 g Neaptikta

Mielių skaičius, KVS/g < 1,0 x 101

Pelėsinių grybų skaičius, KVS/g < 1,0 x 101

Salmonelės, 25 g Neaptikta

Ekstruduotų kukurūzų grūdų produktuose buvo nustatyta 7,5 proc. žalių baltymų, 4,0 proc. žalių riebalų, 2,3 proc. ląstelienos, o netirpių skaidulinių medžiagų – 10,0 proc. Krakmolo dalis ekstruduotuose kukurūzuose buvo didžiausia – 62,0 proc.

5 lentelė. Ekstruduotų kukurūzų grūdų produktų kokybiniai rodikliai

Rodiklis Matavimo vnt. Kiekis

Apykaitos energija kcal/kg 3319

Žali baltymai % 7,5

Žali riebalai % 4,0

Ląsteliena % 2,3

Drėgnis % 10,0

Vandens sugertis santykis 1 : 4

Piltinis tankis g/dm3 215

Netirpios skaidulinės medžiagos % 10,0

23 I tiriamosios grupės nujunkytų paršelių kombinuotuosiuose pašarų sudėtyje (3 pav.), riebalų kiekis buvo 0,84 proc. II tiriamosios grupės 0,54 proc., o III tiriamosios grupės 0,84 proc. didesnis lyginant su kontrolinės grupės paršelių kombinuotaisiais pašarais. I ir III tiriamųjų grupių, skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

3 pav. Riebalų kiekis nujunkytų paršelių kombinuotuosiuose pašaruose

Kontrolinės grupės paršelių pašaruose nebuvo naudoti ekstruduoti kukurūzai, o šios grupės pašarų drėgmė buvo 12,17 proc. (4 pav.). I tiriamosios grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo 0,05 proc. didesnė, II tiriamosios grupės 0,35 proc. mažesnė, o III tiramosios grupės 0,17 proc. mažesnė drėgmė lyginant su kontrolinės grupės pašaruose esančia drėgme.

Skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p > 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

4 pav. Drėgmės kiekis nujunkytų paršelių kombinuotuosiuose pašaruose

0 1 2 3 4 Kontrolinė I tiriamoji

grupė -10 % grupė - 17,5 % II tiriamoji grupė - 25 % III tiriamoji

2,89 3,73* 3,43 3,73* R ie b a la i, % 11,6 11,8 12 12,2 12,4 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 12,17 12,22 11,82 12,00 Drė gm ė, %

24 Didžiausias baltymų kiekis (5 pav.) buvo nustatytas kontrolinės paršelių grupės pašaruose – 21,44 proc. I tiriamosios grupės kombinuotųjų pašarų sudėtyje nustatyta 1,08 proc., II tiramosios grupės 0,1 proc., o III tiriamosios grupės 3,44 proc. mažesnis baltymų kiekis lyginant su kontrolinės grupės kombinuotaisiai pašarais. Palyginus trečiosios paršelių grupės pašaruose esantį baltymų kiekį su kontrolinės grupės kombinuotuosiuose pašaruose esančiu baltymų kiekiu, skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

5 pav. Baltymų kiekis nujunkytų paršelių kombinuotuosiuose pašaruose

I paršelių grupės pašaruose ląstelienos kiekis buvo mažiausia – 0,11 proc. II tiriamosios grupės 0,16 proc., o III tiriamosios grupės 0.24 proc. didesnis (6 pav.), lyginant su kontrolinės grupės ląstelienos kiekiu kombinuotąjame pašare.

Palyginus ląstelienos kiekį su I–III tiriamųjų grupių pašaruose su kontrolinės grupės pašarų ląstelienos kiekiu, skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi (p > 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

6 pav. Ląstelienos kiekis nujunkytų paršelių kombinuotuosiuose pašaruose 16 17 18 19 20 21 22 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 21,44 20,36 21,34 18,00* B a lt y m a i, % 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 2,54 2,65 2,70 2,78 L ąs teliena , %

25 Daugiausia pelenų nustatyta antros ir trečios tiriamosios paršelių grupės pašaruose – atitinkamai 12,55 ir 12,84 proc., arba 2,12 ir 2,41 proc. daugiau nei kontrolinės grupės pašaruose. (7 pav.). Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, palyginus su kontrolinės paršelių grupės pašaruose nustatytu pelenų kiekiu (p < 0,05). Pirmos tiriamosios grupės paršelių pašarus pakeitus 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų, pelenų kiekis padidėjo 1,17 proc., palyginus su kontrolinės paršelių grupės pašaruose nustatytu pelenų kiekiu. Šis skirtumas buvo taip pat reikšmingai didesnis (p < 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

7 pav. Pelenų kiekis nujunkytų paršelių kombinuotuosiuose pašaruose

3.2. Kombinuotųjų pašarų su ekstruduotų kukurūzų grūdų produktu įtaka nujunkytų paršelių produktyvumui ir pašarų sąnaudoms

Tyrimo pradžioje nujunkytų paršelių svoris skyrėsi neženkliai: pirmosios–trečiosios tiriamųjų grupių – 0,10–0,16 kg mažesnis nei kontrolinės grupės vidutiniškai 8,94 kg (8 pav.). Tyrimo pabaigoje tiriamųjų grupių paršelių svoris taip pat buvo mažesnis lyginant su kontrolinės grupės svoriu – 22,90 ± 0,88 kg. Į nujunkytų paršelių pašarus įdėjus ekstruduotų kukurūzų, vidutinis paršelių svoris visose tyrimų grupėse buvo mažesnis: su 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų (I grupė) – 2,41 kg, su 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų (II grupė) – 1,10 kg, su 25,0 proc. kukurūzų priedu (III grupė) – 0,71 kg mažesnis, palyginus su kontroline grupe.

Palyginus vidutinį nujunkytų paršelių svorį tyrimo pabaigoje, matyti, kad tik pirmos tiriamosios grupės paršelių svoris buvo reikšmingai mažesnis, palyginus su kontroline paršelių grupe (p < 0,05). Tarp antros ir trečios tiriamųjų grupių paršelių svorio tyrimo pabaigoje skirtumas nebuvo reikšmingas, palyginti su kontroline paršelių grupe (p > 0,05).

0 5 10 15 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 10,43 11,60* 12,55* 12,84* P elena i, %

26

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

8 pav. Nujunkytų paršelių vidutinis svoris tyrimo pradžioje ir pabaigoje

Mažiausias paršelių priesvoris gautas pirmojoje tiriamojoje grupėje, kurių racione buvo 10 proc. ekstruduotų kukurūzų, – 11,65 ± 0,86 kg, arba 2,41 kg mažiau, palyginti su kontroline grupe. (9 pav.). Šis dviejų grupių – kontrolinės ir I tiriamosios – priesvorių skirtumas sudarė 16,5 proc. (p < 0,05). Palyginus antrąją ir trečiąją tiriamąsias paršelių grupes su kontroline, matyti, kad prieaugis per laikotarpį buvo atitinkamai – 0,97 ir 0,61 kg, arba 6,9 ir 4,4 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės (kai p > 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

9 pav. Nujunkytų paršelių vidutinis prieaugis per tyrimo laikotarpį

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0

Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 %

II tiriamoji grupė - 17,5 %

III tiriamoji grupė - 25 % 8,94 8,84 8,81 8,84 22,90±0,88 20,49±0,65* 21,80±0,75 22,19±0,85 S v o ris, k g

Tyrimo pradžioje Tyrimo pabaigoje

10 11 12 13 14

Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 %

II tiriamoji grupė - 17,5 %

III tiriamoji grupė - 25 % 13,96±1,01 11,65±0,86* 12,99±1,11 13,35±1,05 P riea ug is , k g

27 Palyginus tiriamųjų grupių su kontroline grupe nujunkytų paršelių prieaugis per parą buvo mažiausias I tiriamojoje grupėje– 0,333 kg (10 pav.). Šis skirtumas, palyginti su kontrolinės grupės paršelių, buvo 0,066 kg (16,5 proc.) mažesnis.

Paršelių racione panaudojus 17,5 ir 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų, nujunkytų paršelių prieaugis per parą buvo 0,028 ir 0,018 kg mažesnis negu kontrolinės grupės paršelių.

Tiriamųjų (I–III) grupių paršelių vidutinis prieaugis per parą buvo statistiškai nereikšmingai mažesnis, palyginus su kontrolinės paršelių grupės vidutinis priesvoriu per parą (p > 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

10 pav. Nujunkytų paršelių grupės vidutinis prieaugis per parą

Mažiausias paršelių priesvoris gautas pirmoje tiriamojoje grupėje. (11 pav.). Šioje grupėje, dalį kviečių pakeitus 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų, nujunkyti paršeliai per visą tyrimo laikotarpį priaugo tik 305,68 ± 2,45 kg. Šios grupės paršelių pašarų sąnaudos buvo patikimai mažesnės, palyginus su kontrolinės paršelių grupės pašarų sąnaudomis (kai p < 0,05).

Palyginus šiuos tiriamųjų grupių paršelių prieaugius su kontrolinės grupės paršelių, matyti, kad priesvoris atitinkamai buvo 57,36 kg, arba 15,8 proc. ir 25,3 kg arba 7,0 proc. Antros tiriamosios grupės pašarų sąnaudos buvo patikimai mažesnės, palyginus su kontrolinės paršelių grupės pašarų sąnaudomis (p < 0,05). Trečios tiriamosios grupės paršelių priesvoris buvo panašus kaip kontrolinės grupės – 356,96 ± 3,20 kg, t. y. tik 6,08 kg (1,7 proc.) mažesnis (p > 0,05). 0,3 0,32 0,34 0,36 0,38 0,4 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 0,399 0,333 0,371 0,381 P riea ug is , k g

28

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

11 pav. Nujunkytų paršelių grupės priesvoris per visą bandymo laikotarpį

Didžiausios pašarų sąnaudos – 611,5 kg – buvo trečioje tiriamojoje grupėje, kurioje nujunkyti paršeliai gavo 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų. (12 pav.). Palyginus su kontroline grupe, šios grupės paršelių pašarų sąnaudos buvo tik nežymiai – 10,5 kg (1,7 proc.) – didesnės (p > 0,05). Mažiausios pašarų sąnaudos buvo pirmos tiriamosios grupės, kurioje ekstruduotų kukurūzų buvo mažiausiai, – 531,5 kg, tai buvo 69,5 kg (11,6 proc.), palyginus su kontroline paršelių grupe. Antros tiriamosios grupės pašarų sąnaudos atitinkamai buvo 57,8 kg (9,6 proc.) mažesnės nei kontrolinės grupės paršelių.

Pirmos ir antros tiriamųjų grupių pašarų sąnaudos buvo patikimai mažesnės, palyginus su kontrolinės paršelių grupės pašarų sąnaudomis (kai p < 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

12 pav. Pašarų sąnaudos nujunkytiems paršeliams viso bandymo metu 260 280 300 320 340 360 380 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 363,04±3,01 305,68±2,45* 337,74±3,19* 356,96±3,20 P riesv o rs, k g 480 500 520 540 560 580 600 620 Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 % II tiriamoji grupė - 17,5 % III tiriamoji grupė - 25 % 601,0 531,5* 543,2* 611,5 P aš arų są na ud os , k g

29 Įvertinus pašarų kiekį, reikalingą 1 kg svorio priaugti, matyti, kad didžiausias pašarų konversijos rodiklis buvo gautas pirmoje tiriamojoje paršelių grupėje (13 pav.). Šios grupės paršeliams priaugti 1 kg svorio, reikėjo 1,74 kg pašarų, arba 0,08 kg/kg mažiau nei kontrolinės grupės.

Pirmos grupės paršelių pašarų konversijos skirtumas buvo 4,8 proc. reikšmingai didesnis palyginus su kontroline grupe (p < 0,05). Pašarų konversija antroje tiriamojoje grupėje buvo 0,05 kg/kg, arba 3,0 proc., mažesnė, o trečioje tiriamojoje grupėje – 0,05 kg/kg, arba 3,0 proc., didesnė lyginant su kontroline grupe. Šie pašarų konversijos skirtumai, palyginti su kontrolinės grupės, buvo statistiškai nereikšmingi (p > 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

13 pav. Nujunkytų paršelių pašarų konversija 1kg priesvorio gauti

I ir II tiriamųjų grupių paršelių per visą tyrimo laikotarpį sunaudotas vandens kiekis buvo reikšmingai mažesnis, palyginti su kontroline grupe (p < 0,05). (14 pav.).

Pirmosios tiriamosios grupės, gavusios mažiausią – 10,0 proc. – ekstruduotų kukurūzų kiekį, suvartojamo vandens kiekis buvo 0,512 cm3, o antrosios grupės, gavusios 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų, atitinkamai – 0,767 cm3

reikšmingai mažiau, palyginti su kontrolinės paršelių grupės suvartotu vandens kiekiu per visą laikotarpį. III tiriamosios grupės paršeliai sunaudojo 3,697 cm3 arba 0,009 cm3 vandens mažiau lyginant su kontrolinės grupės paršeliais.

1,50 1,55 1,60 1,65 1,70 1,75

Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 %

II tiriamoji grupė - 17,5 %

III tiriamoji grupė - 25 % 1,66 1,74 1,61 1,71 K o nv er sij a , k g /k g

30

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

14 pav. Vandens suvartojimas per tiriamąjį laikotarpį

Paskaičiavus kiekvieno paršelio suvartojamo vandens kiekį, matyti, kad šeriant nujunkytus paršelius pašarais, kuriuose naudojama 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų, per parą kiekvienas paršelis vidutiniškai suvartojo 6,77 litro vandens, arba tik 0,02 litro daugiau nei vidutiniškai suvartojo kontrolinės grupės paršelis per parą (15 pav.).

Skirtumai tarp trečios tiriamosios ir kontrolinės grupės suvartojamo vandens kiekio nebuvo statistiškai reikšmingi (p > 0,05). Paršelių racionuose įdėjus 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų (I grupė), per parą kiekvienas paršelis vidutiniškai suvartojo 0,93 litro, o racionuose su 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų (II grupė) – 1,40 litro mažiau, palyginti su kontrolinės grupės paršeliais. Šis pirmos ir antros tiriamųjų grupių paršelių vidutinis suvartojamo vandens kiekis buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05).

* - patikimi skirtumai, palyginti su kontroline grupe, kai p < 0,05

15 pav. Vandens suvartojimas per parą vienam paršeliui

0 1 2 3 4

Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 %

II tiriamoji grupė - 17,5 %

III tiriamoji grupė - 25 % 3,688 3,176* 2,921* 3,697 Va nd ens k iek is , m 3 0 1 2 3 4 5 6 7

Kontrolinė I tiriamoji grupė -10 %

II tiriamoji grupė - 17,5 %

III tiriamoji grupė - 25 % 6,75 5,82* 5,35* 6,77 Va nd ens k iek is , l

31 4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimais nustatyta, kad kukurūzuose yra apie 8,0 proc. žalių baltymų ir 3,6 proc. žalių riebalų [9], tačiau ekstrruzijos metu kukurūzų žaliavoje vyksta baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų pokyčiai [36]. Šiame tyrime ekstruduotų kukurūzų grūdų produktuose buvo nustatyta 7,5 proc. žalių baltymų ir 4,0 proc. žalių riebalų. Dėl tokio nemažo kukurūzų grūduose esančio riebalų kiekio (4–8 proc.) kukurūzų miltų negalima ilgai laikyti, nes jie gali apkarsti [27].

Paršelių racionuose naudojamuose pašaruose, pavyzdžiui, žuvų miltuose, yra aptinkamos patogeninės bakterijos Escherichia coli, Clostridium perfringens, galinčios sukelti paršelių viduriavimą [31]. Iš šio tyrimo rezultatų matyti, kad ekstruduoti kukurūzai nebuvo užteršti E.

coli, koliforminių bakterijų ir salmonelių, o mikroorganizmų, mielių ir pelėsinių grybų skaičius

neviršijo leistinų normų. Todėl ekstruduotų kukurūzų žaliava gali būti gera alternatyva racionuose.

Ekstruduotų kukurūzų 10,0–25,0 proc. priedas nujunkytų paršelių racionuose reikšmingai (0,54–0,84 proc.) padidino riebalų kiekį paršelių pašaruose (p < 0,05).

Palyginus tiriamųjų grupių drėgmės kiekį su kontrolinės grupės kombinuotuojo pašaro drėgmės kiekiu nustatyta, kad pašarų drėgmės skirtumai, į pašarus įdėjus ekstruduotų kukurūzų, nebuvo statistiškai reikšmingi, atitinkamai I tiriamosios grupės kombinuotuosiuose pašaruose buvo 0,05 proc. didesnė, II tiriamosios grupės 0,35 proc. mažesnė, o III tiramosios grupės 0,17 proc. mažesnė drėgmė lyginant su kontrolinės grupės pašaruose esančia drėgme. (p > 0,05).

Ekstruduotų kukurūzų priedas nujunkytų paršelių pašaruose reikšmingai didino riebalų kiekį. Didžiausias kiekis nustatytas I ir III paršelių grupių pašaruose ir sudarė 3,73 proc. bei buvo 0,84 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Mažiausiai baltymų buvo pašaruose su 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų – 18,00 proc., t. y. 3,44 proc. mažiau baltymų negu kontrolinio varianto paršelių grupėje.

Pašarų sudėtis veikia paršelių virškinamojo trakto mikroflorą [31]. Ekstruzijos metu kukurūzuose padidėja 5–8 kartus vandenyje tirpių medžiagų kiekis, palyginti su pradine žaliava. Tai padidina maistinę grūdinių žaliavų vertę ir pagerina jų įsisavinimą organizme [36]. Šio tyrimo metu nustatyta, kad dėl ekstruduotų kukurūzų priedo ląstelienos kiekis pašaruose 0,11– 0,24 proc. didėjo lyginant su kontroline grupe, tačiau ši tendencija nebuvo reikšminga (p > 0,05). Svarbiausių pašaro maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) virškinimui ir pasisavinimui fermentų organizmas pasigamina pats, tačiau paršelių racionuose naudojamuose grūdiniuose pašaruose yra nekrakmolo polisacharidų [6].

32 Naudojamas 17,5 ir 25,0 proc. ekstruduotų kukurūzų priedas reikšmingai (2,12 ir 2,41 proc. vnt.) didino pelenų kiekį pašaruose – atitinkamai 12,55 ir 12,84 proc. lyginant kontrolinės grupės nujunkytų paršelių pašarais – 10,43 proc. (p < 0,05).

Palyginus vidutinį nujunkytų paršelių svorį tyrimo pabaigoje, matyti, kad 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų priedą pašaruose gavę paršeliai, turėjo reikšmingai (2,41 kg) mažesnį svorį tyrimo pabaigoje (p < 0,05). Mažiausias prieaugis per parą buvo paršelius šeriant pašarais, kuriuose buvo 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų, – 0,333 kg, arba 16,5 proc. mažesnis lyginant su nujunkytų paršelių prieaugiu per parą kontrolinėje grupėje – 0,399 kg. (p < 0,05).

Reikšmingai mažiausias (305,68 kg) paršelių priesvoris gautas 10,0 proc. kviečių paršelių racione pakeitus ekstruduotais kukurūzais (kai p < 0,05), t. y. paršelių priesvoris buvo 57,36 kg, arba 15,8 proc. mažesnis. Paršelių racione dalį kviečių pakeitus 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų, priesvoris per tyrimo laikotarpį buvo 25,3 kg (7,0 proc.) mažesnis, palyginus su kontroline paršelių grupe (p < 0,05).

Nujunkytų paršelių pašarų suvartojimas pirmosiomis dienomis po nujunkymo yra mažas, todėl labai svarbu paršeliams parinkti gerai virškinamus pašarus [10]. Kukurūzų ekstruzija svarbi, nes šis technologinis procesas daro įtaką fermentui amilazei, kuri yra svarbi virškimui ir virškinamojo trakto absorbcijai [8].

Nujunkymo metu vienas svarbiausių veiksnių yra pašaro ėdamumas [7]. III tiriamosios grupės paršeliai, kurių racione buvo įterpta 25 proc. ekstruduoto kukurūzų grūdų produkto, sunaudojo 611,5 kg pašarų per visą tyrimo laikotarpį (36 dienas). 10,0 ir 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų kiekis pašarų sąnaudas sumažino reikšmingai – atitinkamai 69,5 ir 57,8 kg (arba 11,6 ir 9,6 proc.) lyginant su kontrolinės grupės paršeliais, kurie per tyrimo laikotarpį sunaudojo 601,0 kg pašarų (p < 0,05).

Įvertinus pašarų kiekį, reikalingą 1 kg svorio priaugti, matyti, kad didžiausias pašarų konversijos rodiklis (1,74 kg/kg) buvo gautas šeriant nujunkytus paršelius pašarais su 10,0 proc. ekstruduotų kukurūzų. Šios grupės paršeliams priaugti 1 kg svorio, reikėjo reikšmingai 0,08 kg (4,8 proc.) mažiau nei kontrolinės grupės paršeliams. Paršelių racionuose didesnę (17,5 ir 25,0 proc.) kviečių dalį pakeitus ekstruduotais kukurūzais, pašarų konversijos rodiklis buvo panašus kaip ir kontrolinės paršelių grupės, atitinkamai 1,61 ir 1,71 kg/kg.

Paršeliai, šeriami racionais su 10,0 ir 17,5 proc. ekstruduotų kukurūzų, sunaudojo reikšmingai mažiau: atitinkamai – 0,512 ir 0,767 cm3

(13,9 ir 20,8 proc.) mažiau vandens per visą tyrimo laikotarpį, 0,93 ir 1,40 litrų kiekvienas paršelis per parą (p < 0,05).

33 IŠVADOS

1. Ekstruduotų kukurūzų grūdų produkte mikrobiologinis užterštumas nenustatytas. Patogeninių bakterijų Escherichia coli, koliforminių bakterijų ir salmonelių laboratorinio tyrimo metu nebuvo aptikta, o mikroorganizmų, mielių ir pelėsinių grybų skaičius neviršijo leistinų normų.

2. Atlikus kombinuotųjų pašarų cheminės sudėties laboratorinius tyrimus nustatyta kad, tiriamųjų grupių pašare riebalų 0,84, 0,54 ir 0,84 proc. buvo daugiau, baltymų 1,08 proc., 0,1 proc., ir 3,44 proc. mažiau, ląstelienos 2,65 proc., 2,70 proc. ir 2,78 proc. daugiau lyginant su standartiniais kombinuotaisiais pašarais.

3. Per visą bandymo laikotarpį (36 dienas) tiriamųjų grupių paršelių priesvoris per parą buvo 0,006 kg, 0,028 kg ir 0,018 kg mažesnis, o pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo I ir III tiriamųjų grupių buvo atitinkamai 4,8 ir 3,0 proc. didesnės, o II tiriamosios – 3,0 proc. mažesnės lyginant su kontroline grupe. Dėl ligos ar kitų priežaščių per visą tyrimo laikotarpį paršelių kritimo nebuvo.

4. Per visą bandymo laikotarpį (36 dienas) vieno paršelio vandens suvartojimas buvo I tiriamosios grupės 0,93 litro, II tirmosios grupės 1,40 litro mažiau, o III tiriamosios grupės 0,02 litro daugiau lyginant su kontrolinės grupės paršelių vandens suvartojimu.

REKOMENDACIJOS

Šeriant nujunkytus paršelius pašarais, kuriuose 17,5 proc. kviečių dalis yra pakeista ekstruduotais kukurūzais, reikšmingai sumažėja (9,6 proc.) bendros pašarų sąnaudos ir išgeriamo vandens (0,767 cm3) kiekis, o pašarų konversijos rodiklis turi mažėjimo tendenciją.

34 LITERATŪRA

1. Gapšys A. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2014. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas; 2015, p. 105–114.

2. Jukna V, Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių mėsinėms savybėms ir mėsos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. 2007; 38 (60):13–16.

3. Jančienė I. Kiaulininkystė. Kaunas: Terra Publica 2005.

4. Kvietkutė N, Gružauskas R, Racevičiūtė-Stupelienė A, Šašytė V. Probiotiko Levucell SB įtaka žinduklių ir nujunkytų paršelių augimui. Veterinarija ir zootechnika. 2005; 32 (54):54–56.

5. Juknevičius S, Baranauskas S, Stankevičiūtė J, Laucevičius Z. Lietuvoje išaugintų sojų pupelių ir žirnių miltų papildų įtaka kiaulių augimui ir mėsingumui. Veterinarija ir zootechnika. 2007; 37 (59):28–33.

6. Leikus R, Norvilienė J. Fermentų poveikis kiaulių produkcijos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. 2006; 36 (58):48-53.

7. Smid P. Nujunkytų paršelių šėrimas. Mano ūkis. 2010; 6.

8. De OliveiraGC, MoreiraI, FurlanAC, PianoLM, ToledoJB, Sierra LMP. Corn types with different nutritional profiles, extruded or not, on piglets (6 to 15 kg) feedinig [internet]. R. Bras. Zootec. 2011; 40 (11) [cited 2016 Apr 03]. Available from: <http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1516-35982011001100026>. 9. Rostagno HS, Silva DJ, Costa PMA. Tabelas brasileiras para aves e suínos: composição de

alimentos e exigências nutricionais. 2.ed. Viçosa, MG: Universidade Federal de Viçosa. 2005; p. 186.

10. Ferreira VPA., Ferreira AS, Donzele JL. Dietas para leitões em aleitamento e pós-desmame. Revista Brasileira de Zootecnia. 2001; 30 (3):753-760.

11. Barbosa FF, Ferreira AS, Gattas G. Níveis de plasma sanguíneo em pó em dietas para leitões desmamados aos 21 dias de idade. Revisa Brasileira de Zootecnia. 2007; 36 (4):1052-1060.

12. Liu DW, Zang JJ, Liu L, Jaworski NW, Fan ZJ, Wang TT, Li DF, Wang FL. Energy content and amino acid digestibility of extruded and dehulled-extruded corn by pigs and its effect on the performance of weaned pigs. Czech J. Anim. Sci. 2014; 59 (2):69–83.

13. Chae BJ, Kim YG, Han IK, Kim JH, Cho WT, Hancock JD, Kim IH. Effects of particle sizes and extrusion of corn and sorghum on ileal digestibility and growth performance in