1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS
AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas
Maisto saugos ir kokybės katedra Simona Skaudickaitė
Augalinių eterinių aliejų įtaka mikroskopinių grybų augimui
kepiniuose
Herbal essential oils influence the growth of fungi in bakery products
Veterinarinės maisto saugos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis KAUNAS, 2016
2
DARBAS ATLIKTAS LSMU VETERINARIJOS AKADEMIJOS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROS LABORATORIJOJE
2014-2016 METAI
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Augalinių eterinių aliejų įtaka mikroskopinių grybų augimui kepiniuose“
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO
GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS
KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas) pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
Turinys
Santrauka...5 Sumarry...5 Santrumpos...6 Įvadas...8 1. Literatūros analizė... ...9 1.1. Eteriniai aliejai...9
1.2. Aromaterapija ir gydymas vaistažolėmis...10
1.3. Eterinių aliejų gavimo būdai...11
1.3.1 Distiliacija...11
1.3.2 Ekspresija ir šaltasis presavimas...11
1.3.3 Ekstrahavimas tirpikliu...12
1.4 TOP 6 eterinių aliejų panaudojimo būdai...13
1.5 Bandymuose naudoti eteriniai aliejai...17
1.5.1 Imbiero eterinis aliejus...17
1.5.2 Mairūno eterinis aliejus...20
1.5.3 Gvazdikėlių eterinis aliejus...23
1.5.4 Arbatmedžio eterinis aliejus...27
1.5.5 Levandų eterinis aliejus...30
1.6 Mikromicetai ir jų toksinai...34
1.7 Išaugusios pelėsinių grybelių rūšys...39
1.7.1 Alternaria spp...39 1.7.2 Penicillium spp. ...41 1.7.3 Aspergillus niger...42 1.7.4 Fusarium spp...43 1.7.5 Mucor spp...45 2. Darbo metodika...47
2.1 Laikas, vieta ir tyrimo objektas...47
2.2 Klasikinio batono kepimo technologija...49
2.3 Juodos duonos kepimo technologija...50
2.4 Mėginių paruošimas...52
2.5 Išaugusių mikromicetų mikroskopavimas ir identifikavimas...52
4
3. Rezultatai ...53
3.1 Atskirų eterinių aliejų įtaka pelėsinių grybelių augimui...53
3.2 Eterinių aliejų įtaka atskiriems pelėsiniams grybeliams...57
3.3 Atskirų eterinių aliejų priešgrybinės savybės...60
4. Rezultatų aptarimas...65
Išvados...69
Pasiūlymas...70
5
Santrauka
„Augalinių eterinių aliejų įtaka mikroskopinių grybų augimui kepiniuose”
Baigiamojo darbo autorius: Simona Skaudickaitė darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis Magistro baigiamasis darbas atliktas 2014-2016 metais, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, veterinarijos akademijoje, maisto saugos ir gyvūnų katedroje. Darbo apimtis 61 lapų. 20 lentelių ir 27 paveikslai.
Tyrimo tikslas: Nustatyti įvairių augalinių eterinių aliejų poveikį į mikroskopinių grybų susidarymą kepiniuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kurie eteriniai aliejai veiksmingiausiai veikia atskiras mikroorganizmų rūšis. 2. Nustatyti kuri mikromicetų rūšis yra atspariausia eterinių aliejų veikimui. 3. Išdiferencijuoti atskirus veiksmingiausiai mikroskopinius grybus veikiančius eterinius aliejus. Rezultatai: Tyrimo metu išsiaiškinome, kad ant mėginių išaugo 5 mikroskopinių grybelių rūšys:
Alternaria spp, Penicillium spp, Aspergillus niger, Fusarium spp ir mucor spp. Išsiaiškintas eterinių
aliejų poveikis mikromicetų augimui. Paaiškėjo, kad stipriausią poveikį mikromicetų augimui turi Arbatmedžio aliejus, jis turi fungicidinių savybių prieš visas išaugusias rūšis. Levandų aliejus taip pat turi panašiai priešgrybelinių savybių.
Sumarry
„Herbal essential oils influence the growth of fungi in bakery products“
Bachelor student: Simona Skaudickaitė Supervisor: lekt. dr. Gediminas Gerulis
Bachelor work was carried out in period of 2014-2016 at Lithuanian University of Health Sciences, Academy of veterinary, food safety and animal department. Work’s volume – 61 pages. 20 tables and 27 pictures.
Aim of the study: Set of various plant essential oils effects on the formation of microscopic fungi in bakery products .Main task: 1. To find out which essential oils works effectively separate microorganisms, 2. Determine which types of fungi are most resistant to the functioning of essential oils. 3. Distinguish effectively microscopic fungi affecting essential oils.
Results and discussion:
Study indicates, that ' on the samples increased by 5 microscopic fungal species: Alternaria spp
Penicillium spp, Aspergillus niger, Fusarium spp and Mucor spp. Find out the effects of essential
oils fungi growth. It turned out, that ' the strongest impact on the growth of fungi must tea tree oil, it has fungicidal properties before the increase in visa Type. Lavender oil also has a similar anti-fungal properties.
6
Santrumpos
oC – temperatūra laipsniais pagal Celsijų oF – temperatūra laipsniais pagal Farengeitą
% - procentai. µg – mikrogramai. µl – mikrolitrai. ARB - arbatmedis cm – centimetrai. DON - deoksivalenolis Dr. – daktaro laipsnis. g. – gramai.
GAE – galo rūgšties ekvivalentas.
GC – gas chromatografy – dujų chromatografas.
GC-MS – gas chromatografy – mass spectometry. Dujų chromatografas-masių spektometras. GRAM + - GRAM teigiamos bakterijos
GRAM - - GRAM neigiamos bakterijos GVA - gvazdikėliai
He – hektaras IMB – imbieras.
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KSV – kolonijas sudarantys vienetai LEV – levanda.
LOR – nosies, gerklės ir ausų specialistai m. – metai
MAI – mairūnas. mg – miligramas
MIC – minimum inhibitor concentration. min – minutės
ml – mililitrai.
MRSA – meticilinui atsparios Streptococus aureus. nm - nanometrai
Nr – numeris. spp. – rūšis val. – valandos.
7
Įvadas
Eteriniai aliejai, tai kvapūs, lakūs, koncentruoti cheminiai junginiai, kurie gaunami iš augalų žiedų, pumpurų, sėklų, lapų, šakelių, žievės, medienos, vaisių, šaknų. Jau senai yra pripažinta, kad eteriniai aliejai turi antimikrobinių, antivirusinių, mikroskopinius grybus slopinančių savybių.
Eteriniai augalų aliejai gali būti naujų antigrybelinių medžiagų šaltinis. Cheminės medžiagos veikia mikromicetus, bet augalų ekstraktai yra naudingesni, nes veikia švelniau, lengviau pasisavinami, išlieka nepakitusios jų natūralios proporcijos palyginti su kitomis cheminėmis medžiagomis ir antibiotikais. Daugelis eterinių aliejų veikia fungistatiškai, o didesnė jų koncentracija veikia fungicidiškai. (Mickienė R. 2007)
Tokį darbo pobūdį pasirinkome, kad išsiaiškintume, ar įmanoma natūraliomis priemonėmis iš gamtos, sumažinti arba visai panaikinti kepinių pelijimą. Eteriniai aliejai, kaip žinoma, naudojami aromaterapijoje, daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui, nes visi turi begalę įvairių savybių. Dauguma eterinių aliejų turi ir antiseptinių savybių, todėl jų panaudojimas maiste atrodo logiškas įvairių mikroorganizmų naikinimui, tarp jų ir pelėsinių grybelių. Mūsų šios temos pasirinkimas buvo nulemtas dėl noro išbandyti įvairių eterinių aliejų galimo poveikio į mikroskopinių grybų atsiradimą duonos, batono gaminiuose. Galbūt tai palengvins duonos kepimą, nes galima bus atmesti vieną iš pagrindinių kepinių ydų.
Darbo tyrimui iškėlėme tokią hipotezę: visi maistiniai aliejai, naikina arba bent jau slopina mikromicetų augimą.
Darbo tikslas: Nustatyti įvairių augalinių eterinių aliejų poveikį į mikroskopinių grybų susidarymą kepiniuose.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti kurie eteriniai aliejai veiksmingiausiai veikia atskiras mikroorganizmų rūšis.
2. Nustatyti kuri mikromicetų rūšis yra atspariausia eterinių aliejų veikimui.
3. Išdiferencijuoti atskirus veiksmingiausiai mikroskopinius grybus veikiančius eterinius aliejus.
8
1. Literatūros analizė
1.1. Eteriniai aliejai
Eterinis aliejus yra koncentruotas hidrofobinis, lakus, aromatinis skystis iš augalų. Eteriniai aliejai yra taip pat žinomi kaip lakieji aliejai, kvapieji aliejai, arba tiesiog kaip esencija augalo, iš kurio jie buvo ekstrahuotas, pavyzdžiui, gvazdikėlių aliejaus.
Eteriniai aliejai paprastai yra išgaunamas distiliuojant, arba dažnai naudojamas būdas - garinimas. Kiti būdai: tirpiklio išskyrimas ir šaltas presavimas. (The American Society for Nutritional Sciences, 2000)
Eteriniai aliejai naudojami kvepalų, kosmetikos gamyboje, muilo ir kitų produktų gamyboje, maiste ir gėrimuose, pridedami kvapai į smilkalus ir namų valymo produktus. Taip pat naudojami medicinoje – kvapų terapijai, odos ligų gydymui, taip pat yra duomenų, kad eteriniai aliejai buvo naudojami vėžio gydymo profilaktikai. Tačiau kadangi eterinių aliejų naudojimas medicinoje sumažėjo dėl veiksmingumo įrodymų stokos, reikia pavartyti senesnius vadovėlius, kuriuose daug informacijos apie jų naudojimą. (Sapeika, 1963), (Longmans Green,1947) Šiuolaikiniai darbai yra mažiau linkę apibendrinti pavadinimus; o ne vadinti „eteriniais aliejais“, todėl jei norima aptarti konkrečius junginius, naudojamas kitas pavadinimas pavyzdžiui, metilo salicilatas, o ne „gaulterijos aliejus“. ( Gilman, A 1990), (Klaassen 1991)
Susidomėjimas eteriniai aliejais pastaraisiais dešimtmečiais atgaivino aromaterapijos populiarumą. Yra alternatyvios medicinos šaka, kuri teigia, kad eteriniai aliejai ir kiti aromatiniai junginiai turi gydomųjų poveikį. 100% aliejai yra lakūs, todėl jie dažniausiai atskiedžiami ir naudojami masažams, paskleidžiami į orą kaip aerozolis, kaitinami virš žvakės liepsnos, arba sudeginami kaip smilkalai.
Seniausias įrašytas paminėjimas būdų ir metodų, naudojamų gaminti eterinius aliejus yra manoma, Andalūzijos gydytojo, vaistininko ir chemiko Ibn al- Baitar (1188-1248) (Houtsma, 1993) Eteriniai aliejai veikia priklausomai nuo juos sudarančių medžiagų ir jų tarpusavio sąveikos. Jų sudėtis priklauso nuo genetikos ir augalų augimo stadijos, vietos, sąlygų (Gill C.1999).
Vieno augalo eterinio aliejaus sudėtyje būna nuo keleto iki keliasdešimt komponentų.Didelę dalį eterinių aliejų sudėties sudaro terpenai, kurie klasifikuojami pagal struktūroje esančių izopreno molekulių skaičių: 1 izopreno molekulė – pusiauterpenai, 2 - monoterpenai, 3 – seskviterpenai, 4 - diterpenai, 6 - triterpenai, 8 – tetraterpenai, 11 100-5000 - politerpenai. Beveik visi eteriniai aliejai yra nespalvoti, tačiau kartais pasitaiko ir su spalvomis, pavyzdžiui, vaistinių ramunėlių eterinis aliejus – mėlynas, kraujažolių – rudas.Eteriniai aliejai turi aromatingą, tam tikrai augalų rūšiai būdingą kvapą, aitrų ir deginantį skonį. Jie yra tirpūs eteryje, chloroforme, spirite, aliejuje ir riebaluose, bet vandenyje beveik visai netirpsta. Augalai šiuos aliejus kaupia specialiose savo dalyse, taip
9 vadinamose eterinių aliejų talpyklose (sekreciniuose audiniuose): egzogeninėse (liaukiniai plaukeliai) ir endogeninėse (sekrecinės ląstelės) talpose. Šių ląstelių augale yra vaisiuose, šaknyse, žieduose, medienoje, žievėje, šakniastiebiuose, o dažniausiai žolėje ir lapuose. Augalo eterinio aliejaus sudėtis įvairiose augalo dalyse gali skirtis. Neretai eteriniai aliejai augaluose būna kartu su dervomis ir gleivėmis. Eterinių aliejų kiekis augaluose svyruoja nuo 0,001% iki 26%. (Janskonis J.1989). Jų kiekis taip pat priklauso nuo augalo šeimos, vystimosi fazės, meteorologinių ir kitų sąlygų. Eterinio aliejaus kvapas, koncentracija, spalva kinta priklausomai nuo paros laiko, saulės ir drėgmės. Dėl to kartais jaučiamas tai sustiprėjęs, tai susilpnėjęs to paties augalo kvapas. (Janskonis J.1989)
1.2. Aromaterapija ir gydymas vaistažolėmis
Aromaterapijos „gimimas“
„Aromaterapija“ terminas pirmą kartą panaudotas 1928, prancūzų chemiko Gattefosse, kuris tuo metu dirbo savo šeimos parfumerijos versle. Jis susižavėjo aliejų terapijos galimybėmis, kai visai atsitiktinai pastebėjo, kad skystis išgautas iš levandos padėjo greitai išgydyti, sunkią nudegimo žymią ant rankos, ir netgi nepaliko rando. Šis chemikas taip pat nustatė, kad daugelis eterinių aliejų yra veiksmingesni gryni, nei jų sintetiniai pakaitalai ar išgrynintos veikliosios medžiagos.
Kitas prancūzų gydytojas ir mokslininkas Dr. Jean Valnet, naudojo eterinius aliejus kaip dalį savo ekspermentinės programos, gydant specifiškus ir psichinius sveikatos sutrikimus. Šių ekspermentinių gydymų rezultatai buvo paskelbti 1964 m. žurnale „Aromatherapie“.
Mokslininko Dr. Jean Valnet darbus išstudijavo Madame Marguerite Maury, kuri naudojo šio mokslininko darbus grožio terapijoje, siekdama pritraukti klientus, ir kurdama „griežtai asmeninius aromatinius kompleksus“. Juos kurdama ji atsižvelgdavo į žmonių temperamentą ir jų sveikatos problemas, todėl jos sukurtos parfumuotos esencijos buvo labai teisingai parinkti ir daugiau vaistiniai nei estetiniai.
Kai kuriais atvejais terminas „Aromaterapija“ gali būti klaidinantis, nes šis žodis rodo, kad tai yra gydymo forma, kuri veikia per uoslę mūsų emocijas. Tai nėra visiška tiesa. Be kvapo eteriniai aliejai taip pat turi kitų sudedamųjų veikliųjų medžiagų, kurios tiesiogiai chemiškai sąveikauja ir daro įtaką organų sistemoms, ar jų visumai. Pavyzdžiui, kai aliejus yra skirtas naudoti išoriškai, masažo metu jis yra lengvai absorbuojamas per odą ir išnešiojamas per visą organizmą. Visą šitą galima įrodyti, pavyzdžiui trinant česnaku kojų padus, česnako veiklioji medžiaga įsigeria, ir nukeliaus į kraują. Po kurio laiko mes pajausime česnako kvapą iš kvėpavimo takų. Įdomus pastebėjimas: eteriniai aliejai į odą absorbuojami skirtingu laiko tarpu:
10
Lentelė Nr.1. Eterinių aliejų absorbavimo laikas
Eterinis aliejus Absorbavimo laikas
Terpentinas 20min.
Eukaliptas ir čiobreliai 20 – 40 min.
Anyžius, bergamotės, citrinos 40 – 60 min.
Kvapiosios citrinžolės, pušis, levandos ir pelargonija.
60 – 80 min.
Kalendra, rūta ir pipirmėtė 100 – 120 min.
Iš viso to galima spręsti, kad eteriniai aliejai veikia per tris režimus: farmakologiškai, fiziologiškai ir psichologiškai. Farmakologinis režimas yra susijęs su cheminiu pokyčių, tai yra, kai produktas patenka į kraują ir reaguoja su hormonais ir fermentais. Fiziologinis režimas tada, kai eterinis aliejus turi poveikį organizmo sistemoms, tai yra jas ramina arba skatina. Psichologinis režimas pas visus žmones individualus, tai priklauso kaip kiekvienas žmogus reaguoja įkvėpęs tam tikro kvapo. Aromaterapija turi daug bendro su gydimu vaistažolėmis ar fitoterapijos, kitaip tariant svarbus ne tik aromatas, bet ir eterinių aliejų cheminė sudėtis, sąveika tarp aliejaus ir kūno ir fiziniai pokyčiai, kurie pasireiškia. (Lawless Julia, 2013)
1.3. Eterinių aliejų gavimo būdai
1.3.1. Distiliacija
Šiomis dienomis dažniausiai naudojami eteriniai aliejai - pavyzdžiui, levandų , pipirmėčių, arbatmedžio ir eukalipto - yra distiliuoti.
Žalia augalinė medžiaga, pavyzdžiui žiedlapiai, lapai, medis, žievė, šaknys, sėklos, arba žievelės, yra įdedami į Alembik ( Distiliavimo aparatą ) virš vandens. Kai vanduo yra kaitinamas, garai praeina per augalines medžiagas, ir išgarina lakius junginius. Garų srautas praeina per ritę, kur yra kondensuojamas atgal į skystį, kuris po to surenkamas į rezervuarą. Daugumos aliejų sudistiliuoti užtrunka vieną procesą. Viena išimtis yra ylang - ylang (kvapioji kananga), kurią
sudistiliuoti trunka 22 valandų per frakcinės distiliacijas.
11
1.3.2. Ekspresija ir šaltasis presavimas
Dauguma citrusinių vaisių žievelės aliejai išgaunami mechaniškai arba šalto spaudimo (panašaus į alyvuogių aliejaus ekstrakciją ) būdu. (Sfetcu, 2014) Dėl santykinai didelių aliejaus kiekių citrusinių vaisių žievelėse ir nebrangaus auginimo, citrusinių vaisių aliejai yra pigesni nei dauguma kitų eterinių aliejų. Citrinų arba saldžiųjų apelsinų aliejus, kurie gaunami kaip šalutiniai produktai iš citrusinių vaisių pramonės yra dar pigesni.
Prieš atrandant distiliacijos procesą, visi eteriniai aliejai buvo išgaunami ekspresijos (spaudimo) būdu. (Ryman, 1984)
1.3.3. Ekstrahavimas tirpikliu
Daugumoje gėlių yra per mažai lakiųjų aliejų, jų cheminiai komponentai yra pernelyg švelnus ir lengvai denatūruojantys prie didelio karščio naudojant distiliaciją vandens garais, todėl šis būdas negali būti taikomas. Todėl vietoje distiliacijos tokiais atvejais naudojamas tirpiklis, toks kaip heksanas arba superkritinis anglies dioksidas, kad ištrauktų aliejų.
Ištraukos iš heksano ir kitų hidrofobinių tirpiklių vadinami konkretais, kurie yra eterinio aliejaus, vaško, dervų ir kitų lipofilinių (tirpių aliejų) augalinių medžiagų mišinys. Nors labai gardžiai kvepiantys, bet tokiuose koncentratuose yra dideli kiekiai kitų medžiagų ne tik kvapnių vaškų ir dervų. Dažnai, kitas tirpiklis, toks kaip, etilo alkoholis, kuris yra daugiau poliarinio pobūdžio, yra panaudojamas, kad ištrauktų kvapniuosius fragmentus iš koncentrato. Toks alkoholio tirpalo yra atšaldomas iki -18 ° C (0 ° F) daugiau negu 48 valandas, tokiu atveju tirpale nusėda vaškai ir lipidai. Po to nuosėdos yra išfiltruojamos iš tirpalo ir pašalinamas etanolis tirpalo išgarinimo, dulkių prapūtimo, arba abejais būdais, paliekant 100% koncentratą.
Superkritinis anglies dioksidas yra naudojamas kaip superkritinis skysčio ekstrahavimo tirpiklis. Šis metodas turi daug privalumų, įskaitant išvengti naftos likučių produkte ir kaip išvengti pagrindinių nuostolių, kuriuos turime jei naudojame distiliaciją garais. Šis metodas neduos 100% tirpalo tiesiogiai. Superkritinis anglies dioksidas ekstrahuos vašką ir eterinius aliejus , kurie sudaro koncentrate. Vėlesnis apdorojimas su skystu anglies dioksidu, vėl ekstrahuoti taip pat, tik sumažinti ekstrahavimo temperatūrą, tokiu atveju bus atskirti vaškai iš eterinių aliejų . Kadangi naudojama mažesnė temperatūra, tai neleidžia junginiams skilti ir denatūruoti. Kai ekstrahavimas yra baigtas slėgis sumažinamas iki kambario slėgio ir anglies dioksidas grįžta į dujų formą nepalikdamas likučių tirpale.
12
Šis ekstrahavimo būdas taip pat naudojamas gaminant kavą be kofeino, tačiau nors ir naudojami tie patys principai, procesai skiriasi dėl pirmosios proceso dalies. (http://ethesis.nitrkl.ac.in/4292/1/Extraction_of_Essential.pdf )
1.4. TOP 6 eterinių aliejų panaudojimo būdai
Yra daug būdų kaip naudoti eterinius aliejus. Norėtume atkreipti dėmesį į 6 pagrindinius būdus, kurie siūlo didžiausią naudą:
1. Aromaterapijos difuzoriai. Eterinių aliejų difuzoriai arba aromaterapijos difuzoriai, gali saugiai ir paprastai užpildyti namus ar biuro interjerą eteriniais aliejais. Nedidelis kiekis eterinio aliejaus, gali turėti didelį poveikį, jei jis paskleidžiamas ore, kuriuo mes kvėpuojame. Ultragarsiniai difuzoriai ir purkštuvai yra labiausiai efektyvus ir veiksmingiausias būdas skleisti eterinius aliejus ore. Šie difuzoriai naudoja vibraciją, o ne šilumą, tam kad paskleistų vandens molekules su eterinių aliejų priemaišomis ir išsklaidytų ore. Difuzorius galima naudoti bet kada ar namuose ar biure, ir taip pagerinti patalpų kvapą, be to jei oras patalpoje necirkuliuoja jame gali būti įvairių patogenų ir užkratų, todėl eteriniai aliejai, kurie dažnai turi antimikrobinių savybių, tokiais atvejais taip pat gali būti puikūs pagalbininkai.
2. Inhaliacijos. Šis eterinių aliejų panaudojimas yra toks paprastas, kad jį gali naudoti visi ir visur. Savo mėgstamą eterinį aliejų galima nešiotis su savimi visur kur tik reikia eiti, ir sustojus galima bet kada įkvėpti savo mėgstamo aromato, save nuraminti, ar pakylėti, o taip pat tokiu būdu apsisaugoti nuo mikrobų ar ligos. Tiesiogiai įkvėpti galima – atidarius buteliuką, giliai įkvėpti, bet laikant jį toliau nuo nosies, kad nepažeisti nosies gleivinės. Palmių aliejų galima užsidėti po lašelį ant delnų (jis draugiškas ir odos nedirgina) ir delnais padarius puodelį giliai įkvėpti.
3. Masažai. Eteriniai aliejai dažniausiai būna labai koncentruoti, todėl rekomenduojama juos skiesti prieš naudojant ant odos. Skiediniai dažniausiai būna nuo 2% iki 10%. Suaugusiems dažniausiai naudojamas skiedinys 2,5%, o vaikams iki 12 metų rekomenduojama naudoti 1% skiedinį, kuris yra visiškai saugus.
Yra daug puikių maitinamųjų aliejų: Simondsijų, Marula, Baobab, Tamanu ir kitų. Visi šie aliejai turi ilgą galiojimo laiką. Erškėtuogių ir Migdolų taip pat priskiriami prie maitinamųjų aliejų, jie puikiai išsilaiko laikomi šaldytuve.
13
4. Kvėpavimas vandens garais. Pridėti 1 - 5 lašus eterinio aliejaus į karšto vandens puodą. Uždenkite galvą rankšluosčiu ir leisti garams cirkuliuoti rankšluosčio viduje. Šis metodas puiki praktika atverti sinusus, palengvinti galvos skausmą ir atgaivinti odą. Eukalipto eterinis aliejus ir rozmarino eterinis aliejus puikiai tinką šiam būdui.
5. Vonios, pirtys. Aromatinės vonios yra prabangus būdas atsipalaiduoti, palepinti odą ar siekiant pasijusti geriau kai jautiesi pavargęs ar sergi. Eterinis aliejus šiuo atveju yra maišomas su natūraliu emulsikliu, pavyzdžiui pienu, medumi, aliejumi, druskomis, prieš įdedant į vonią. Saugiausias maišymas yra 5-10 lašų eterinio aliejaus sumaišyta su 0,5 - 1 puodeliu druskos ar emulsiklio. Aromatinės pirtys puikiai tinka odos priežiūrai, stiprinti kraujotaką, valyti kvėpavimo takų sistemą, nuraminti stresą ar nervinę įtampą. Taip pat mažina nemigą, ramina raumenų ir menstruacijų skausmus.
Atsargiai: Per daug eterinių aliejų vonioje, gali sukelti odos dirginimą. Naudokite tik švelnius eterinius aliejus, kurie nedirgina odos, pavyzdžiui, alyvų, levandų ar ramunėlių eterinius aliejus.
6. Kompresai. Kompresai yra puikus būdas, taikyti eteriniams aliejams ant odos, esant sumušimams, skausmui, žaizdoms, ar odos problemoms. Kompresai sukelia šilumos jausmą ir atleidžia skausmą. Paruošimas: Sumaišyti 10 lašų eterinio aliejaus su 120ml karšto vandens, mirkyti švarų audinį ir dėti ant gydomos vietos. Palikti kompresą ant sumuštos vietos 10 – 20 minučių. Jei reikia gydymo seansą vėliau kartoti. Labiausiai kompresams tinkantys eteriniai aliejai yra levandų ir arbatmedžio. (Copeia Flora. 2005)
1.5. Bandymuose naudoti eteriniai aliejai
1.5.1. Imbiero eterinis aliejus
Ginger
(Zingiber officinale)
Imbieras paplitęs šiltuose atogrąžų klimato regionuose, dažniausiai randamas pietryčių Azijoje. Jis plačiai auginamas Indijoje, Kinijoje, Afrikoje, Jamaikoje, Meksikoje ir Havajuose. Eterinio aliejaus kokybė priklauso nuo veislės ir kilmės. Taip pat nuo auginimo sąlygų, pavyzdžiui drėgmės, taip pat nuo gavybos metodo ir augalo amžiaus. Nors imbierų eterinio aliejaus spalva visada geltona, tačiau spalvos ir kvapo bei skonio intensyvumas skiriasi priklausomai nuo auginimo vietos.
Cheminė sudėtis taip pat labai svarbi gaminant imbiero eterinį aliejų. Šiuo atveju ji buvo nustatyta kiekybiškai naudojant GC – MS arba GC su liepsnos jonizacijos detektoriumi.
14
Jei šviežias imbieras džiovinamas griežinėliais orkaitėje 50oC temperatūroje, jis yra tinkamiausias eterinio aliejaus gavybai, nes turi daug baltymų, kalcio ir magnio. Išgaunamas garų distiliacijos būdu ir matuojamas GC – MS.
Dėl aliejaus sudėtyje esančio gingerolio slopina Mycobacterium avium ir Mycobacterium
tuberkuliosis augimą. Taip pat šis eterinis aliejus vidutiniškai veikia ir kai kuriuos grybus,
pavyzdžiui, Aspergillus flavus, Aspergillus solani, Aspergillus oryzae, Aspergillus niger ir
Fusarium moniliforme.
Taip pat mokslininkai Manju ir Nalini pasitelkę vėžiu sergančius žiurkių patinus įrodė, kad imbiero eterinis aliejus žymiai sumažino piktybinių auglių dydį.
Lentelė Nr. 2 imbiero eterinio aliejaus cheminė sudėtis ir koncentracija (Z. Kamaliroostaa, 2013)
Komponentas Koncentracija % Laikas (min)
kamfenas 0,73 9,13 Beta – felandrenas 0,93 11,16 Endo – borneolis 0,97 14,79 geraniolis 0,97 17,06 Geraly acetatas 1,37 19,54 AR – kurkuminas 15,88 22,02 zingiberenas 31,79 22,28 Alfa – farnezenas 5,71 22,36 Beta – bisabolenas 9,29 22,46 4, 5- Dimethy1-11-Methylene Tricycle 7 2,35 22,56 Gamma-Cadinene 3,56 22,70 Beta-Sesquiphellandrene 15,57 22,93 Delta-Cadinene 0,64 23,02 Nerolidolis 2,01 23,56 7- Alpha-(1-Hydroxyl-1-Methylethyl) 2,00 25,25 Germacrene B 1,10 25,41 Alpha-Eudesmol 3,23 25,92
Terapinės savybės: Antiseptikas, afrodiziakas, stimuliantas, lengvina atsikosėjimą.
Manoma kad daro teigiamą įtaką: kraujo cirkuliacijai, atminčiai, virškinimo sistemoms, plonosioms žarnoms, skrandžio veiklai, netgi basinėms čakroms.
15
Augalo šeima: imbierinių
Dalys naudojamos aliejui išgauti: šaknis
Metodas naudojamas išgauti aliejų: distiliacija garais.
Aromato veikimas: didina fizinę energiją ir ištvermę. Daro įtaką požiūriui į materialines vertybes. Seniai laikomas afrodiziaku.
Imbiero eterinis aliejus yra labai stiprus – gali dirginti, todėl naudojant turi būti labai praskiestas. Šis eterinis aliejus yra fototoksiškas, jei buvo naudojamas ant odos, privaloma ją saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių bent 12 valandų. Negalima naudoti daugiau nei vieną lašą į vonią. Kadangi imbieras veikia kapiliarus, gali sukelti migreninį galvos skausmą, jei jo padauginama.
Imbieras veikia psichiškai. Kelia motyvaciją imtis sunkių darbų, stiprina valią, aktyvina iniciatyvą ir atstato ryžtą. Šis aliejus gali padidinti mūsų pasitikėjimą savimi suteikia mums papildomo gyvybingumo ir ambicijų. Imbieras šildo kūną ir sielą, ir padeda išlaisvinti energiją iš paslėptų rezervų. Nuo senų laikų jis buvo pripažintas kaip stimuliuojantis ir tonizuojantis virškinamąjį traktą ir kraujo apytaką. Jis padidina kapiliarų tvirtumą. Padeda atsikratyti psichologinių ligų, tokių kaip alkoholizmas, apetito stoka, atminties praradimas ir bulimija.
Savybės: stimuliuoja energiją, mažina cholesterolį, mažina dieglius, diarėją, dujų kaupimąsi, stiprina atmintį, mažina pykinimą. (LaRee Westover, 2010)
Augale yra eterinių aliejų sabinenų 31-48 %, terpineolio 4-30 %
(http://portal.ics.trieste.it/MAPs/MedicinalPlants_Plant.aspx?id=665), ir unikalūs kurkuminoidų antioksidantai, ty cassumunarin tipų A, B ir C. (Jitoe, A, 1994)
1.5.2. Marūnų eterinis aliejus
Marjoram
(Origanum majorana)
Mairūnas – aromatinis augalas kilęs iš Europos ir Afrikos žemynų. Tai daugiametis augalas ir nors jo prigimtis yra Pietų Europoje, tačiau jis auginamas visame pasaulyje. Šis augalas plačiai naudojamas maistui gaminti ir randamas daugelyje patiekalų kaip prieskonis. Mairūnas auginamas ir renkamas iš natūralių laukų Viduržemio jūros regione nuo senų laikų. Tyrimais įrodyta, kad mairūno eterinio aliejaus kiekis priklauso nuo derliaus skirtingais fenologiniais etapais. Įrodyta, kad vėliausias fenologinis etapas pasižymi didžiausią aliejaus kiekį turinčiais augalais, todėl laikomas geriausiu etapu mairūno derliaus nuėmimui. Be to silicio ir druskos kiekio apribojimai kultyvavimo eigoje gali stipriai pakeisti šio augalo eterinio aliejaus sudėtį ir išeigą. Taip pat svarbu ir eterinio
16
aliejaus gavybos būdas. Jo sudėtis žymiai keičiasi jei naudojamas superkritinė ekstrakcija su anglies dioksidu, manoma kad tai yra efektyviausia procedūra.
Kituose tyrimuose pastebėta, kad Mairūnas kultyvuotas Brazilijoje turi komponentų tokių kaip terpinen-4-ol, γ-terpinene, p-cimene ir α-terpinene. Šie eterinio aliejaus komponentai parodė įdomų antibakterinį aktyvumą prieš E.coli, vidutinį aktyvumą prieš S.enterica ir E.sakazakii ir buvo visai neaktyvūs prieš L.monocytogenes.
Lentelė nr.3 komponentų esančių mairūno eteriniame aliejuje koncentracijos
Komponentas Koncentracija % terpinen-4-ol 26,0 cis-sabinene 13,3 o-cymene 9,3 gama-terpinen 5,8 trans-sabinene 5,7 p-menth-1-en-8-ol 5,1 beta-thujene 4,9 alfa-terpinen 3,5 caryophyllene 2,3 estragole 2,3
Lentelė Nr.4 Mairūno eterinio aliejaus antibakterinis aktyvumas prieš gram+ ir gram- padermės (Jeovandro Maria Beltramea, 2013)
Mikroorganizmas Eterinio aliejaus skiedinys
(µg/mL)
Eterinio aliejaus skiedinys (µg/mL)
S. aureus 62,5 250
B. subtilis 500 >1000
E.coli >1000 >1000
P. aeruginosa >1000 >1000
Terapinės savybės: Mažina spazmus, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, malšina skausmą, ramina. Skatina menstruacijas, veikia kaip antiseptikas, antibiotikas. Turi antibakterinių savybių.
Manoma kad daro teigiamą įtaką: kvėpavimo, virškinimo sistemoms, kraujotakai, reprodukcinei sistemai ir čakroms.
17
Augalo šeima: Magnolijūnų
Dalys naudojamos aliejui išgauti: lapai.
Metodas naudojamas išgauti aliejų: distiliacija garais.
Aromato veikimas: sušildo sielą, kai sielvartauji, liūdi ar jautiesi vienišas.
Praskiedus dažniausiai taikomas pėdų ar kitoje srityje. Mairūnas palengvina kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas. Dažnai naudingas kai kamuoja spazminis sausas kosulys. Turintis analgetinių savybių mairūnas dažnai naudojamas kai kamuoja raumenų skausmai, patempimas ar artritas. Taip pat šis aliejus labai tinka sumušimams tepti, bet kokios mėlynės ar kraujosruvos išnyks greičiau. Taip pat jis praplečia kraujagysles, todėl mažina kraujospūdį ir palengvina širdies plakimą. Gali numalšinti galvos skausmus, kuriuos sukelia raumenų įtampa. Mairūno eterinis aliejus didina tonusą ir teigiamai veikia parasimpatinę nervų sistemą. Taip pat reguliuoja menstruacijų ciklą ir malšina mėšlungį.
Romėnai šį augalą vadino „laimės žole“, o graikai „džiaugsmo kalnu“. (LaRee Westover, 2010)
Nėštumo metu šį aliejų derėtų naudoti saikingai. Jo kvapas šiek tiek aštrokas, bet šiltas su kamparo priemaišomis. (Soliman M. 2009)
Savybės: Analgetikas, antiseptikas, antispazminis, gerina virškinimą, reguliuoja nervinę sistemą, kraujo spaudimą, gydo sumušimus, malšina dieglius, galvos skausmą, lengvina menstruacijų simptomus, raumenų spazmus. (Nowak K., 2010)
1.5.3. Gvazdikėlių eterinis aliejus
Cloves
(Syzygium aromaticum)
Gvazdikmedis yra visžalis medis, kurio aukštis svyruoja nuo 10 iki 20m. Jis turi didelius ovalo formos lapus ir daug kekių tamsių gėlių. Gėlių pumpurai iš pradžių būna šviesios spalvos, palaipsniui tampa žali, o galiausiai įgauna ryškiai raudoną spalvą, tada jie skaitomi visiškai subrendę ir juos galima skinti. Skinami tik 1,5 – 2 cm ilgio gvazdikėliai, kiti laikomi nesubrendę ir paliekami ant medžio. Žiedai sudaryti iš keturių taurėlapių ir keturių susiglaudusių žiedlapių, kurie sudaro nedidelį rutulį centre.
Gvazdikėlių gimtinė yra Indonezija, jis naudojamas kaip prieskonis visame pasaulyje. Kaip prieskonis gvazdikėlis yra labai stiprus todėl turi būti vartojamas saikingai. Indonezijoje gvazdikėlis yra rūkomas. Jis yra maišomas su marichuana. Kinijoje ir Japonijoje gvazdikėlis gausiai naudojamas smilkaluose. Gvazdikėlių eterinis aliejus yra naudojamas aromaterapijoje, taip pat
18
naudojamas dantų skalavimui. Yra pranešimų, kad šis eterinis aliejus puikiai naudojamos astmos ir alerginių ligų profilaktikai, oraliniu būdu.
Gvazdikėlių eterinis aliejus turi anestezinių ir antimikrobinių savybių, kartais yra naudojamas panaikinti blogą burnos kvapą, ar numalšinti dantų skausmą. Gvazdikėlyje rasti seskviterpenai buvo tiriami dėl antikancerogeninių savybių.
Visą eterinį aliejų arba jo dalį eugenolį (C10H12O2; 4-alil-2 metoksi – fenolį) naudoja odontologai nuraminti danties nervą kai dantis skilęs, jį raunant arba tiesiog panaikinti blogą burnos kvapą. O jei eugenolį sumaišius su cinko oksidu, ši mišinį galima naudoti dantų plombavimui. Be to eugenolio dariniai naudojami kaip kvapioji medžiaga parfumerijoje, jis naudojamas žvakių nuo vabzdžių gamyboje. Naudojami plastiko ir gumos gamyboje kaip stabilizatoriai ir antioksidantai. Japonijoje gvazdikėlių eterinį aliejų maišo su mineraline alyva ir naudoja kaip kardų poliruoklį.
Iš gvazdikmedžio galima gauti trijų rūšių eterinį aliejų: gvazdikėlių pumpurų eterinį aliejų,
gvazdikėlių stiebo eterinį aliejų ir gvazdikėlių lapų eterinį aliejų. Kiekvienas turi skirtingą cheminę sudėtį ir skonį. Gvazdikėlių pumpurų aliejus yra pats brangiausias ir geriausios kokybės produktas. Jame yra eugenolio (80-90%), eugenolio acetato (15%) ir beta kariofileno (5-12%). Eteriniui aliejui turi įtakos aplinkos veiksniai tokie kaip klimatas, dirvožemis, taip pat įtakos turi ir auginimo metodai, bei genetiniai veiksniai.Visai neseniai gvazdikėliai pradėti kultivuoti Turkijoje, ir nebuvo jokių tyrimų dėl šitų gvazdikėlių cheminės sudėties (M. Hakkı Alma, 2007) .
Lentelė nr.5 komponentų esančių gvazdikėlių eteriniame aliejuje koncentracijos
Komponentas Koncentracija % 2-Heptanone 0,04 α-Pinene 0,01 p-Cymene <0,01 Limonene+1,8 Cineole 0,01 2-Heptyl acetate 0,04 (E)-β-Ocimene 0,33 2-Nonanone 0,02 Linalool 0,01 Methyl salicylate 0,07 p-Allyl phenol 0,19 Eugenol 87,00 α-Copaene 0,10
19 β-Caryophyllene 3,56 α-Humulene 0,40 Δ-Cadinene 0,04 Eugenyl acetate 8,01 Caryophyllene oxide 0,10 2(12),6(13)-Caryophyllen-dien-5-ol 0,02
Terapinės savybės: Antiseptikas, antibiotikas, antiparazitinis. Turi prieš virusinių ir antigrybelinių savybių. Mažina spazmus, skausmą. Veikia kaip afrodiziakas. Tonizuoja, turi antikancerogeninių savybių.
Manoma kad daro teigiamą įtaką: raumenims, virškinamajai sistemai, kraujotakos sistemai, limfinei sistemai, šlapimo takams, smegenims, imuninei sistemai ir čakroms.
Veikimo pobūdis: Fizinis ir emocinis. Augalo šeima: Mirtinių
Dalys naudojamos aliejui išgauti: stiebai, pumpurai, lapai. Metodas naudojamas išgauti aliejų: distiliacija garais.
Aromato veikimas: Gvazdikėlių aromatas gerina atmintį, lengvina psichinį ir fizinį išsekimą, apsaugo nuo neigiamos energijos, padeda judėti į priekį, prideda entuziazmo.
Prieš naudojimą praskiesti, nes gali dirginti odą. Taip pat šio aliejaus derėtų vengti nėščioms moterims, nebent jis yra kokio kito aliejaus sudėtyje. Prieš vartojimą turi būti gerai atskiestas, ypač jei vartoja vaikas. Į vonią galima lašinti tik vieną laša, nes didesnis kiekis gali sukelti kontaktines alergijos reakcijas.
Kai šis eterinis aliejus yra absorbuojamas į kūną jis suteikia trūkstamas maistines medžiagas. Pagerina viso organizmo medžiagų apykaitą. Gali nužudyti bakterijas ar virusus, kol jie dar ankstyvojoje stadijoje. Šis eterinis aliejus yra puikus anestetikas ir skausmo malšintojas, dažnai naudojamas sumažinti dantų skausmą. Veikia virškinimo sistemą, malšina pykinimą ir viduriavimą. Grynas šis eterinis aliejus yra pakankamai stiprus kad ištirpintų karpas. (LaRee Westover, 2010)
Gvazdikėlių eterinis aliejus taip pat tinkamas naudoti turint odos problemų, tokių kaip grybelis, niežai, odos parazitai, kadangi šis aliejus tinkamas naudoti prieš bakterijas, virusus, parazitus ir grybelius, nereikalinga net diagnozė. Buvo naudojamas Hodžkino ligos gydymui.
(Razafimamonjison G.,2012)
Savybės: Analgetikas, antiseptikas, antivirusinis, padeda atminčiai, stiprina imunitetą, malšina dantų skausmą, naikina karpas.
20
1.5.4. Arbatmedžio eterinis aliejus
Tea tree
(Melaleuca alternifolia)
Arbatmedžio aliejus yra eterinis aliejus, distiliuojamas iš Australijos augalų Melaleuca
alternifolia. Jis buvo naudojamas medicinoje. Australijos aborigenai jį naudojo šimtmečius. 1920m.
Naujojo Pietų Velso vyriausiasis chemikas nustatė, kad arbatmedžio eterinis aliejus yra antiseptikas. Be to prieš kelis dešimtmečius taip pat buvo nustatyta, kad arbatmedžio aliejus veikia prieš grybelius, yra antibakterinis, anti - virusinis ir anti-uždegiminis.
Aliejus gaunamas distiliacijos garais metodu. Per pastaruosius 80 metų jis buvo gaminamas ir juo prekiaujama tik Australijoje, bet prieš 20 metų augalas Melaleuca alternifolia pradėtas auginti komerciniais tikslais.
Kadangi arbatmedžio gimtinė yra Australija, todėl šiame žemyne ir vyksta komercinė prekyba. Šiuo metu ten yra apsodinta 3000He dirbamos žemės ir yra apie 100 gamintojų, todėl apie 80% eterinio aliejaus pasaulio mastu yra pagaminama būtent Australijoje. Beveik 90% šio pagaminto aliejaus yra eksportuojama, daugiausiai į Šiaurės Ameriką ir Europą. Daugiausia jis naudojamas kosmetikoje ir tik nedidelė dalis parduodama kaip grynas produktas.
Arbatmedžio aliejus turi daugiau nei 100 komponentų. Gausiausias iš jų yra terpinen-4-olis, kuris sudaro ne mažiau kaip 30 procentų ir turi didelį vaidmenį šio aliejaus antimikrobiniui aktyvumui. 15 komponentų yra reglamentuoti standarto (ISO 4730) jie nurodyti (Lentelė Nr. 7) Efektyvumas: Daugelis arbatmedžio produktų turi antiseptinių savybių, tačiau šis aliejus dar nebuvo įregistruotas kaip vaistas. Australijos vakarų universiteto mokslininkų grupė ištyrė, kad šis aliejus yra veiksmingas ir turi antibakterinių, priešgrybelinių, priešvirusinių ir priešuždegiminių savybių.
Antibakterinis: Labiausiai perspektyvi nauja funkcija yra – šiuo aliejumi kovoti prieš meticilinui atsparių Staphylococus aureus (MRSA) paderme. Tai per klaidą išrasta rūšis, kuri yra didelė infekcijų kontrolės ligoninėse problema visame pasaulyje. MRSA yra atspari daugeliui antibiotikų išskyrus vankomiciną. Klinikiniai tyrimai parodė, kad arbatmedžio eterinį aliejų naudojant kaip kūno prausiklį jis gali padėti išnaikinti MRSA ligoninėse. 18mėnesių bandymuose dalyvavo 180 pacientų, sergantys MRSA infekcija. Vienai grupei (kontrolinė) buvo taikomas reguliarus gydymas , kita grupė (bandomoji) reguliarių priemonių naudojo arbatmedžio aliejų arba to aliejaus produktus. Gydymo trukmė buvo 3 dienos, po šių dienų buvo tiriamas Stafilococus
aureus buvimas. 96 pacientai baigė gydymą. Rezultatas kontrolinės grupės ir tiriamosios buvo
panašus. 21% bandomosios grupės, po šio aliejaus vartojimo ir 23% kontrolinės grupės, kuri vartojo gydytojų paskirtus vaistus nebeturi MRSA infekcijos. Profesorius Tomas Riley iš Vakarų
21
Australijos universiteto, kuris vadovavo tyrimams, pasakė kad šis rezultatas buvo svarbus žingsnis kuriant arbatmedžio aliejus pagrindo produktus, skirtus naudoti klinikinėje aplinkoje.
Antivirusinis: Iki 2005metų buvo nepakankamai duomenų apie arbatmedžio antivirusinį veikimą, bet visą tai pakeitė Dr Christine Karson ir jos kolegos iš Vakarų Australijos universiteto. Ši grupė įrodė, kad arbatmedžio eterinis aliejus turi reikšmingą priešvirusinį aktyvumą prieš herpes simplex virusą, kuris sukelia opas. Tyrimas aiškiai parodė, kad šis aliejus ir keletas jo sudedamųjų dalių gali inaktyvuoti herpes virusą in vitro. Be to sukaupti šio tyrimo duomenys rodo, kad šiuo aliejumi galima būtų gydyti anginą, todėl kilo didelis susidomėjimas tuo, nes 20-40% žmonių yra linkę ja sirgti, ir tas polinkis neišgydomas.
Priešgrybelinis: Grybai yra svarbūs patogenai galintys sukelti odos paviršinius pažeidimus, arba makšties pienligę. 2002 metais atliktas tyrimas nustatė, kad arbatmedžio eterinis aliejus gali slopinti arba nužudyti mieles, dermatofitus (kurie dažnai yra priežastis nagų ir odos infekcijoms) ir kitus siūlinius grybelius. Ypač svarbu paminėti, kad jis yra labai veiksmingas prieš Candida albicans, kuris yra pagrindinis makšties pienligės sukėlėjas.
Priešuždegiminis: Mokslininkai iš Pietų Australijos Flinders universiteto, atliko tyrimus arbatmedžio eterinio aliejaus gebėjimui mažinti dviejų tipų žmogaus odos uždegimus.
Pirmo tipo uždegiminė reakcija buvo staigi, tai pavyzdžiui, dilgelinė arba odos reakcija į bičių įgėlimą. Šių simptomų „kaltininkas“ yra histaminas. Mokslininkai įrodė, kad 100% aliejus, žymiai sumažino uždegimines reakcijas. Tyrimai buvo atlikti su savanorių grupe, švirkščiant jiems histaminą ir paraleliai naudojant 100% arbatmedžio eterinį aliejų.
Antro tipo uždegiminė reakcija yra kontaktinė, pavyzdžiui, odos reakcija į kontaktą su nikeliu. Naudojant 100% arbatmedžio eterinį aliejų žymiai sumažėjo nikelio sukeltas bėrimas. Šie rezultatai rodo, kad arbatmedžio eterinis aliejus gali būti naudojamas uždegiminių reakcijų gydymui, įskaitant ir vabzdžių įgėlimus. (Australian Tea Tree Industry Association,2007) Lentelė nr.6 komponentų esančių arbatmedžio eteriniame aliejuje koncentracijos
Komponentas Koncentracija % α-pinene 1 - 6 sabinene < 3,5 α-terpinene 5 - 13 limonene 0,5 - 1,5 p-cymene 0,5 - 8 1,8, cineole < 15 γ-terpinene 10 - 28 terpinolene 1,5 - 5
22 terpinen-4-ol 30 – 48 α-terpineol 1,5 - 8 aromadendrene < 3 ledene < 3 δ-cadinene < 3 globulol < 1 viridiflorol < 1
Terapinės savybės: antibakterinis, priešgrybelinis, antiseptinis, antivirusinis, imunostimuliantas, antibiotikas, antiparazitinis, priešuždegiminis, lengvina atsikosėjimą, mažina paburkimą ir skausmą.
Manoma kad daro teigiamą įtaką: Odai ir audiniams Veikimo pobūdis: Fizinis ir emocinis.
Augalo šeima: Mirtinių
Dalys naudojamos aliejui išgauti: lapai
Metodas naudojamas išgauti aliejų: distiliacija garais.
Aromato veikimas: Arbatmedžio eterinis aliejus yra labai stiprus ir aitrus aliejus . Tai yra labai veiksminga bakterijų ore žudymo priemonė
Arbatmedį reikėtų atskiesti prieš vartojimą ant odos, išskyrus vabzdžių įgėlimo atvejus, tuomet aliejų geriausia vartoti neskiestą.
Arbatmedžio aliejus yra puiki priemonė prieš mikrobus. Jis gali užkirsti kelią žaizdų sepsiui, tinka gydyti žaizdas, įpjovas, opas, vabzdžių įkandimus. Vienintelis būdas nužudyti virusą yra sugriauti jo apsauginį barjerą- cistą. Arbatmedžio aliejus šioje situacijoje yra veiksmingas, todėl sutrumpina virusinių infekcijų trukmę. Šis eterinis aliejus regeneruoja, todėl palanku jį rinktis, esant bėrimui, nagų ar odos grybelinėms infekcijoms, žaizdoms, pūslelinei, spuogams gydyti. Taip pat efektyviai naikina utėles ir makšties pienligę. (LaRee Westover, 2010)
1.5.5. Levandų eterinis aliejus
Lavender
(Lavandula officinalis)
Levandų genai išsivystė iš maždaug 25 genčių ir 30 rūšių mėtos šeimos žydinčių augalų Lamiaceae. Gimtoji vieta Viduržemio jūros regionas į pietus iki Afrikos atogražų, taip pat daugelis regionų Azijoje. Gentį apima vienmečiai žoliniai augalai, puskrūmiai ir maži krūmai. Levandos buvo naudojamo šimtmečius kaip vaistažolės. Levandų eterinis aliejus yra saldaus kvapo, todėl gali
23
būti naudojamas balzamams, kvepalams, kosmetikai. Manoma kad šis aliejus mažina stresą, nerimą, padeda nuo išsekimo, dirglumo, malšina galvos skausmą, migreną, padeda nuo nemigos, depresijos. Taip pat manoma kad gali padėti peršalimo metu, kai sutrinka virškinimas, kankina vidurių putimas, skrandžio veiklos sutrikimas, kepenų ir tulžies pūslės problemos. Ramina nervus, kelia apetitą, kartais naudojamas kaip burnos gaiviklis.
Lentelė nr.7 komponentų esančių levandų eteriniame aliejuje koncentracijos . (Lu Hui Li He,2010)
Komponentas Koncentracija % α -Phellandrene 0,09 1S- α -Pinene 0,3 Camphene 0,27 1-Octen-3-ol 0,17 Bicyclo[3.1.0]hexane, 4-methylene- 1-(1-methylethyl)- 0,14 β -Pinene 0,43 Bicyclo[3.1.0]hex-2-ene, 4-methyl- 1-(1-methylethyl)- 0,39
Acetic acid, hexyl ester 0,25
3-Carene 0,16 Benzene, 1-methyl-4-(1-methylethyl)- 0,04 Benzene, 1-methyl-2-(1-methylethyl)- 0,19 D-Limonene 0,55 Eucalyptol 7,32 1,3,7-Octatriene, 3,7-dimethyl- 0,99 1,4-Cyclohexadiene, 1-methyl-4-(1- methylethyl)- 0,05 cis-β -Terpineol 0,13
Linalool oxide trans 0,30
1S- α -Pinene 0,34
1,3,7-Octatriene, 3,7-dimethyl- 25,10
Octen-1-ol, acetate 0,62
Butanoic acid, hexyl ester 0,12
Camphor 3,79
4-Hexen-1-ol, 5-methyl-2-(1-methylethenyl)-, (R)-
24
Borneol 1,54
3-Cyclohexen-1-ol,
4-methyl-1-(1-methylethyl)-
1,56
Butanoic acid, octyl ester 0,48
p-menth-1-en-8-ol 0,98
1,5-Dimethyl-1-vinyl-4-hexenyl but yrate 43,73
Bornyl acetate 0,17
2,6-Octadien-1-ol, 3,7-dimethyl-, acetate 1,42
4-Hexen-1-ol, 5-methyl-2-(1-methylethenyl)-, acetate 0,27 1H-Benzoimidazole, 5-amino-1-ethy 0,07 4-Hexen-1-ol, 5-methyl-2-(1-methylethenyl)-, acetate 0,40 1,3,6,10-Dodecatetraene, 3,7,11-trimethyl-, (Z,E)- 0,06 Caryophyllene 4,38 Di-epi-.alpha.-cedrene 0,20 Isocaryophillene 0,05 α -Caryophyllene 0,11 1,6,10-Dodecatriene, 7,11-dimethyl -3-methylene-, (Z)- 0,58
1,6-Cyclodecadiene, 1-methyl-5-met hylene-8-(1-methylethyl)-, [s-(E,E )]-
0,68
1,6,10-Dodecatriene, 7,11-dimethyl
-3-methylene-, (E)-
0,07
Spiro[5.5]undec-2-ene, 3,7,7-trime thyl-11-methylene-, (-)-
0,07
2,6-Octadien-1-ol, 3,7-dimethyl-, acetate, (E)- 0,20
Bicyclo[4.4.0]dec-1-ene, 2-isopropyl-5-methyl-9-methylene- 0,20 1-Methylene-2-vinylcyclopentane 0,05 Caryophyllene oxide 0,61 Copaene 0,17
25
Lentelė Nr.8 Levandos eterinio aliejaus antibakterinis aktyvumas prieš gram+ ir gram- padermės . (Lu Hui Li He,2010)
Bakterija 8,5 mg/ml 17mg/ml 35mg/ml 51mg/ml Staphylococus aureus + + + - Micrococcus ascoformans + + + - Proteus vulgaris + + + - Escherichia coli + + + -
Terapinės savybės:antiseptikas , diuretikas, lengvina atsikosėjimą , reguliuoja Menstruacijų ciklą , veikia prieš parazitus.
Manoma kad daro teigiamą įtaką: Virškinimo sistemai , limfiniai sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai, reprodukciniai sistemai, šlapimo ir lyties sistemai, imuninei sistemai. Reguliuoja nervus, padeda smegenims.
Veikimo pobūdis: Fizinis, protinis, dvasinis ir emocinis. Augalo šeima: magnolijūnų
Dalys naudojamos aliejui išgauti: žydinčios viršūnės Metodas naudojamas išgauti aliejų: distiliacija garais. Aromato veikimas: daro geresniais ir doresniais.
Levanda gali būti naudojama beveik visoms odos ligoms, tinka nudegimams, išbėrimams, dermatitui, egzemoms, ir vabzdžių įkandimams gydyti. Mažina randus. Dažnai naudojama nuo pleiskanų ar plaukų slinkimo. Mažina raumenų įtampą, mėšlungį. Turi antiseptinių ir antispazminių savybių.
Levanda išvalo šlakus ir perteklines medžiagas iš limfinės sistemos ir padeda virškinimui. Padeda nuo pykinimo. Stabilizuoja kraujo spaudimą, reguliuoja pulsą, padeda užmigti.
Levanda puikiai ramina jei vartojama mažais kiekiais, bet padauginus jos pasireškia atvirkštinis procesas – stimuliacija. Tai aktualu mažiems vaikams ir kūdikiams. (Călin Jianu,2013)
1.6. Mikromicetai ir jų toksinai
Mikromicetai – tai labai įvairi, aktyvi ir gyvybinga, įvairiai veikianti mikroorganizmų grupė, kuri geba sintetinti ir į aplinką išskirti įvairios cheminės sudėties toksiškus metabolitus. Maisto žaliavose ir produktuose aptinkami įvairūs mikromicetai. Permainingose Lietuvos meterologinėmis sąlygomis javų grūdai yra gausiai užkrėsti Alternaria, Fusarium, Pencillium, Cladosporium,
26
grybų geba sintetinti dioksinivalenolį, , aflatoksinus, zearalenoną, citochalaziną, T-2 toksiną ochratoksinus, patuliną, sterigmocistiną peritremą, ir kitas toksiškas medžiagas, kurios pablogina maisto kokybę ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Mikromicetų gaminamų, ir išskiriamų toksinių medžiagų yra daugiau negu šiuo metu galima kontroliuoti. (Lugauskas 2006)
Mikromicetai lengvai adaptuojasi prie įvairių mitybos ir aplinkos sąlygų ir gali įsitvirtinti bei išplisti ten, kur kiti organizmai normaliai gyvuoti negali. Net ir per sausrą mikromicetai nežūva, o pereina į ramybės periodą. Praėjus sausrai ir pasidarius drėgniau, jie vėl pradeda augti ir funkcionuoti. Mikromicetai yra pakantūs ir temperatūrai, lengvai prisitaiko prie nulinės ir netgi neigiamos temperatūros, be to dažnai išgyvena ir aukštesnėje nei 50oC temperatūroje. Yra mikromicetų, kurių konidijos ir sporos išgyvena prie 100oC temperatūros. Daugelio mikromicetų optimali augimo temperatūra yra 20-32°C. Jie jautriai reaguoja į medžiagos ant kurios auga ir vystosi drėgmę. (Lugauskas 2007).
Mikroorganizmų neigiama veikla yra viena pagrindinių problemų maisto pramonėje ir augalininkystėje. Mikroorganizmai puikiai adaptuojasi prie įvairių sąlygų, todėl jie plačiai paplitę gamtoje. Jie ne tik sukelia derliaus nuostolius ir maisto gedimą, tačiau daugelis iš jų, gamina pavojingus mikotoksinus, kurie sudaro labai rimtą pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai. Maisto pramonėje daugiausiai žalos padaro mikromicetai priklausantys Fusarium, Aspergillus ir
Penicillium gentims. Šių genčių mikromicetai gamina daugiausiai visų žinomų mikotoksinų
(Soković et al., 2009; Serra et al., 2006; Zabka et al., 2009).
Pelėsiai yra įvairių klasių ir rūšių grybai. Jų grybiena, sudarytas iš siūlų, o jie dauginasi sporomis. Buityje tai – nepageidaujami, nemalonaus kvapo baltos, pilkos, žalsvos ar juodos spalvos dariniai ant paviršių. Dažnai pelėsis atrodo it koks pūkuotas sutvėrimas.
Mikromicetai gerai auga lauko sąlygomis, bet sporos bet kada gali patekti į gyvenamąją patalpą – per langus, duris, su rūbais ar avalyne. Palankiausios vietos namuose – daug drėgmės ir šilumos turinčios: vonia, dušas, rūsys, medinių langų paviršiai, maisto produktai. Pelėsis gali veistis bet kuriuo metų laiku, bet kurioje drėgnesnėje namų vietoje. Mūsų butuose dažniausiai apsigyvena
Cladosporium, Penicillium, Alternaria, Aspergillus, Stachybotrys chartarum grybelių rūšys. Stachybotrys chartarum, arba juodasis pelėsis, yra dažniausiai aptinkamas gyvenamosiose
patalpose. Pelėsiai padengia celiuliozinius namų paviršius: medinius langus, senus baldus, medvilninius audinius, popierius. Sporos, kuriomis jie dauginasi, yra tokios mažytės, kad net nematomos plika akimi. Jos dar atsparesnės įvairiems neigiamiems aplinkos veiksniams ir gali išgyventi tokiose sąlygose, kuriose neišgyvena užaugęs pelėsis. Mažosios sporos visą laiką keliauja, cirkuliuoja ore. Vos tik radusios drėgną, šiltą paviršių, įsitvirtina ir pradeda augti.
Manoma, kad be objektų paviršiaus gadinimo, pelėsiai kenkia ir mūsų sveikatai. Patekę į žmogaus organizmą, gali nukeliauti į jiems palankią terpę. Dažniausiai patenkama per kvėpavimo
27
takus, rečiau – per virškinamąjį traktą ar odą. Poveikis sveikatai priklauso nuo į organizmą patekusio kiekio, rūšies toksiškumo, žmogaus organizmo jautrumo ir kaip ilgai pelėsis „gyvens“ žmogaus organizme. Nustatyta, kad pavojingiausi – per kvėpavimo takus patekę grybeliai, ypač juodasis Stachybotrys chartarum.
Žala organizmui: Pasiekę tinkamą mūsų organizmo terpę, šie mikroorganizmai pradeda vykdyti jiems būdingus metabolinius procesus. Pirmiausia kolonizuojamas organinio maisto šaltinis išgyvenimo reikmėms, tada išskiriami šalutiniai nuodingi produktai, vadinami mikotoksinais. Tai pagrindinė neigiamo poveikio žmogaus sveikatai priežastis. 2004 m. Medicinos Institutas Vašingtone (JAV) nustatė, kad gyvenant drėgnose patalpose, labiausiai nukenčia viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai, galimi odos sudirginimai, įvairios infekcijos, nuovargio požymiai. Pasitaiko ir rimtesnių sveikatos problemų. Manoma, kad visa tai susiję būtent su pelėsiu. Panašius įtarimus patvirtino išsamios publikacijos vėlesniais metais. Tiesa, jose teigiama, kad sveikatos problemas gali sukelti ne tik pelėsis, bet ir kiti įvairūs mikroorganizmai ar parazitai, kurių apstu drėgnuose namuose. Bet apie įvairius sveikatos sutrikimus nuo pradžių.
Kvėpavimo sistema: Kai pelėsis pakliūna į kvėpavimo takus, įvairios kvėpavimo sistemos dalys bando jį filtruoti, tačiau pasiekęs tam tikrą koncentraciją, pelėsis netrukdomai įsitvirtina. Kai kurioms rūšims pakanka „apsistoti“ viršutiniuose kvėpavimo takuose, kai kurios keliauja į apatinius kvėpavimo takus ir į bendrą kraujotaką bei vidaus organus. Vidaus organai dirginami, jų veikla gali sutrikti. Pelėsio patekimui į kvėpavimo takus ypač jautrūs vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Grybelių sporos ir jų išskiriami šalutiniai produktai geriausiai žinomi dėl jų savybės sukelti alergines kvėpavimo sistemos reakcijas. Pelėsiui pirmą kartą patekus su įkvepiamu oru, organizmas jį identifikuoja kaip pašalinį kenksmingą įsibrovėlį, kitaip tariant, antigeną. Prasideda imuninis atsakas – antikūnų gamyba. Antikūnai pradeda atakuoti svetimkūnius, organizme išskiriami uždegimo mediatoriai: histaminas, citokinai, prostaglandinai. Šių medžiagų išskyrimas sukelia įvairias alergines reakcijas. Pirmą kartą įvykusi alerginė reakcija vadinama organizmo įjautrinimu, arba sensibilizacija. Susiformavus konkretiems antikūnams (šiuo atveju kovojantiems su pelėsiniais grybeliais), organizmas yra pasiruošęs tokį įsibrovėlį atakuoti kaskart jam pakliuvus į organizmo vidų.
Dažniausiai pasireiškia alerginio rinito, alerginio sinusito simptomai, rečiau – astmos priepuoliai.
Daugeliui pažįstamas alerginis rinitas, arba šienligė, prasideda kvėpuojant užterštu oru. Šiuo atveju – įkvepiamos pelėsio sporos. Gaminama daug antikūnų imunoglobulinų. Akių audiniuose, nosies gleivinėje esančios putliosios ląstelės pradeda į organizmą išskirti uždegimo mediatorius – histaminą, hepariną, fermentus, prostaglandinus. Pradeda perštėti, ašaroti akys,
28
čiaudima, užsikemša nosies gleivinė, skiriasi tirštas sekretas. Manoma, kad vienas iš penkių amerikiečių ir vienas iš trijų europiečių serga alerginiu rinitu.
Štai nuo chroniško sinusito JAV kenčia apie 37 milijonai žmonių. 1999 m. LOR specialistai iš Mayo klinikos pranešė, kad atlikus tyrimus su 210 pacientų, 202 iš jų gleivėse rasta apie 40 rūšių grybų. Tarp jų būta ir pelėsinių. Pelėsis patenka į prienosinius sinusus, sukelia uždegimą, gleivinės paburkimą. Didėja slėgis, sukeliamas skausmas veido, galvos srityje. Toks poveikis gali tęstis nuo kelių dienų iki mėnesio. Specifinį alerginį mikotoksinį sinusitą sukelia pelėsio išskiriami mikotoksinai, prisitvirtinę ant sinusų gleivinės.
Galimi astmos priepuoliai aktualūs žmonėms, kurie seniau jų turėjo arba yra sirgę cistine fibroze. Nustatyta, kad tie vaikai, kurie pirmuosius gyvenimo metus praleidžia drėgnose patalpose, turi didesnę rizika susirgti astma. Astmos priepuoliai dažnesni ir žmonėms, dirbantiems drėgnose patalpose. Pastebėta, jog šių priepuolių sudėtingumas priklausė ir nuo pelėsių kiekio tose darbo vietose.
Apskritai astma – uždegiminis, kvėpavimo takus blokuojantis procesas. Patekęs į žmonių organizmą, pelėsis gali sukelti astminį atsaką: bronchai spazmiškai susitraukia, skiriasi daug tirštų gleivių, galimas dusulys, kosulio priepuoliai.
Įkvėpus didelį kiekį organinių dulkių su grybeliais, gali pasireikšti padidėjusio jautrumo plaučių uždegimas (pneumonitas) arba kitaip – alerginis alveolitas. Dulkės alveolėse sukelia karščiavimą, drebulį, kosulį, kūno skausmus ir diskomfortą. Ilgainiui gali išsivystiti plaučių fibrozė (randai).
Kai kurios grybelių sporos (pvz., Aspergillus) gali kolonizuoti ir bronchus. Taip išsivysto bronchopulmonarinė mikozė, kuri negydoma vėlgi gali virsti ir į plaučių fibrozę (randėjimą).
1990 m. dviems vaikams iš Klyvlendo (JAV) išsivystė sunkus kraujavimas iš plaučių (hemoragija). Vienas iš vaikų mirė. Vaikų kvėpavimo takuose rasta įvairių rūšių pelėsinio grybelio, ypač dideli kiekiai juodojo Stachybotrys chartarum. Mikotoksinai gali įstrigti tarp gleivinių membranų, stipriai prisitvirtinti plaučiuose, sinusuose ir sukelti stiprų deginimo pojūtį, apsunkinti kvėpavimą, sukelti kraujavimą.
Kiti kvėpavimo organų veiklos sutrikimų simptomai, kurie gali būti susiję su pelėsiniu grybeliu, yra plaučių edema, kraujuojančios dantenos, kraujas iš nosies, gerklės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas.
Nervų sistema. Net nepatekę į žmogaus organizmą, pelėsiai gali kenkti. Pavyzdžiui, jie išskiria anglies dioksidą ir lakius organinius junginius. Šie junginiai lengvai pasklinda kambaryje, susimaišo su įkvepiamu oru, patenka į mūsų kvėpavimo sistemą, o vėliau – ir į kraujotaką.
29
Yra dirginamos organų gleivinės, gali būti pažeidžiama nervų sistema. Prasideda galvos skausmai, žmogus skundžiasi dėmesio stoka, atminties sutrikimais, nesugebėjimu įsisavinti naujos informacijos. Pažeidus trišakį nervą, sulėtėja reakcija.
Reaguodama ir gindamasi nuo aplinkoje esančių pelėsių, imuninė sistema gali išskirti raminančią medžiagą chloralio hidratą. Tuomet žmogus jaučia nuovargį, mieguistumą, gali mausti sąnarius ir raumenis.
Juodasis pelėsis išskiria mikotoksiną trichoteceną, kuris pasižymi neurotoksiniu poveikiu: gali pažeisti smegenų neuronus, silpninti žmogaus protines galias. Dažniausiai poveikis pasireiškia tremoru, nuotaikų svyravimu, dirglumu.
Imunitetas. Manoma, kad gyvenant vietose, kur auga pelėsis, ilgainiui silpnėja imunitetas, padidėja infekcijų tikimybė.
Imunitetą labiausiai silpnina grybelių mikotoksinai. Tiesą sakant, tokia vaistų grupė, kaip imunosupresantai (imunitetą slopinantys preparatai, vartojami po organų transplantacijos, taip pat vėžiui, išsėtinei sklerozei gydyti), gaminami iš nuodingųjų pelėsinių grybelių apykaitos produktų. Žmogus, nuolat gyvenantis drėgnoje aplinkoje, bus mažiau atsparus infekcijoms, jį dažniau kamuos peršalimo simptomai.
Nustatyta, kad iš aplinkos pašalinus pelėsius, organizmas po truputį atsikuria, tačiau imuninė sistema jau gali nebebūti tokia stipri, kaip buvo.
Reiktų atlikti išsamesnius tyrimus, tačiau jau dabar manoma, kad pelėsiniai grybai namuose gali sukelti ir kraujospūdžio svyravimą, plaukų slinkimą ar svorio netekimą.
Specialistai įtaria, kad šis mikroorganizmas gali būti ir vėžio rizikos faktorius, ypač
Aspergillus rūšis. Jų išskiriamas aflatoksinas yra vienas stipriausių kancerogenų.
Geriausia pelėsių prevencija yra mažinti drėgmės kiekį namuose, vėdinti patalpas (ypač vonios, virtuvės), išdžiovinti drėgnus paviršius. Galima naudoti dažus, neleidžiančius susidaryti pelėsiui, įsigyti oro kondicionierių, patalpų džiovintuvą (pravers esant drėgnam orui). Nedideli pelėsio kiekiai gali būti pašalinami specialiomis priemonėmis, dideli – pasitelkiant atitinkamų tarnybų pagalbą. ( http://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/kuo-mums-kenksmingas-pelesis/)
30
Paveikslas Nr.1 mikromicetų gyvavimo ciklas ( http://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/kuo-mums-kenksmingas-pelesis/)
1.7.Išaugusios pelėsinių grybelių rūšys
1.7.1. Alternaria spp.
Taksonomija: Grybų karalystė. Pokaralystė Eomycota. Netobula grybelio forma. Klasė plikagrybšiai. Šeima Dematiaceae , gentis Alternaria. Vieni mano, kad ši rūšis kilusi iš Aukšliagryių, kiti mano, kad susiformavo iš Leptosphaeria.
Dauguma Alternaria rūšių yra saprofitai ir gauna energija kaip celiuliozės veiklos produktą. Jų randama beveik visur. Keletas šių rūšių grybelių yra kaip augalų patogenai ir sukelia ekonomiškai svarbias ligas tokias kaip kamienų vėžys, lapų amaras. Dalis latentinių ligų gali atsirasti dėl netinkamo derliaus nuėmimo ar tiesiog dėl pasėtos užkrėstos sėklos.
Kadangi dauguma Alternaria rūšių yra saprofitai, jų galima rasti dirvožemyje ir ant pūvančių augalų audinių. Kitos rūšys, augalų patogenai, gali sukelti augalų ligas ir yra labai ekonomiškai nuostolingos agronominių augalų šeimininkams, nes pažeidžia grūdus, dekoratyvinius augalus, daržoves, tokias kaip žiediniai kopūstai, brokoliai, bulvės, morkos, vaisius tokius kaip pomidorai, citrusiniai vaisiai ir obuoliai. Alternaria spp. Yra gerai žinoma kaip nuskintų vaisių
31
patogenas. Ši mikromicetų rūšis turi klinikinę reikšmę dėl savo gaminamų antrinių metabolitų kurie yra galingi mikotoksinai ir yra duomenų kad sukelia žinduolių vėžį.
Taip pat Alternaria spp pripažintas kaip naujas žmonių su nusilpusių imunitetu patogenas. Taip pat šio mikromiceto sporos yra pagrindinis alergenas tvyrantis ore.
Du pagrindiniai Alternaria spp bruožai yra melanino gamyba, kurį gamina ypač sporos. Taip pat patogeniškų rūšių gaminami mikotoksinai.
Genties Alternaria pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1817m. Ši gentis yra tamsios spalvos, konidijos išilginės ir skersinės, plačiausios arčiausiai pagrindo, po to siaurėja į ilgą snapą. Šakojasi grandinėmis, todėl panašėja į žiedo formą. Prie centrinės ertmės yra skaidrios struktūros akutės, turi gerai išvystyta vakuolę. Melaninas koncentruojasi išorėje iš pirminių ląstelių sienelių išsivysčiusių iš pagrindinės sienelės. Melaninas aktyviai dalyvauja konidijų dauginimesi. Pasaulyje pasitaiko daugiau nei 100 Alternaria rūšių.
Paveikslas Nr 2 Alternaria spp. Sukelti simptomai ir išvaizda
(Paveikslo Nr. 22) aprašymas: Paveikslas A - alternata conidiophores su konidijų grandinėmis. Paveikslas B - dygsta konidijos A. alternata f.sp. citri, priežastinis agentas rudoje vietoje , užkrėsti citrusiniai lapai. Paveikslas C - juoda dėmė ant bulvių , kurią sukelia A. solani. Paveikslas D – tipiškai Alternaria pažeista vieta. Paveikslas E - A. brassicicola ant jautrių
Arabidopsis lapų. Paveikslas F – rengiamos konidijų grandinės užsėti Arabidosis lapus. Paveikslas
G - A. brassicicola su išilginėmis konidijomis, taip pat su skersine pertvarėle. (BART P. H. J. THOMMA, 2003)
32
Paveikslas Nr. 3 Cheminė specifinių Alternaria spp toksinų struktūra.
1.7.2. Penicillium spp.
Penicillium genties rūšis indetifikuoti nėra lengva. Kolonijos struktūra yra ne svarbiausias kriterijus Penicillium indetifikavimui. Svarbu išsiaiškinti morfologinę struktūrą, ir fiziologinius duomenis: augimo temperatūrą, vandens santykį, pigmentaciją, kolonijos plėtrą standartinėmis sąlygomis. Tik 30-40 rūšių penicillium grybelių gali būti rasti įprastomis sąlygomis.
Pelėjūnas (lot. Penicillium, angl. Mold, vok. Muld) – grybų gentis, sukelianti pelėjūninį puvinį. Ant vaisių, uogų atsiranda puvinio dėmių, kurias iš pradžių dengia baltas grybienos valktis,
33
o vėliau iš jo susidaro dulkingos karputės. Pūvantys vaisiai skleidžia nemalonų kvapą. Plinta konidijomis. (https://lt.wikipedia.org/wiki/Pel%C4%97j%C5%ABnas)
Penicillium spp. grybelis būna mėlynos arba žalios spalvos.
Paveikslas Nr 4 Penicillium spp. Paveikslas Nr. 5 Penicillium spp. Kolonija
Paveikslas Nr 6 Penicillium spp mikroskopinis vaizdas
1.7.3. Aspergillus niger
Aspergillus niger grybas yra labiausiai paplitęs iš visų Aspergillus rūšių. Jis sukelia ligą
pavadinimu – juodasis pelėsis, dažniausiai ant tam tikrų vaisių ir daržovių, tokių kaip vynuogės, abrikosai, svogūnai ir žemės riešutai tačiau dar laikomas ir bendru maisto teršalu. Šio grybo galima rasti visur ne tik dirvožemyje bet ir patalpų aplinkoje. Jo juodas kolonijas galima sumaišyti su kitos šeimos Stachybotrys spp. grybeliais.
Aspergillus niger gamina stiprius mikotoksinus, kurie vadinami ochratoksinais. A.niger kamienai gamina ochratoksiną A.
Žmonėms šis grybelis gali sukelti sunkius plaučių pažeidimus – aspergiliozę. Dažniausiai šia liga serga sodininkai, nes kvėpuoja durpių dulkėmis, kuriose gali būti apstu Aspergillus sporų. Šio grybelio sporų rasta netgi prie Egipto mumijų kapų, todėl galima teigti kad šis grybelis paplitęs visame pasaulyje.
Aspergillus niger vienas iš svarbiausių mikroorganizmų biotechnologijoje. Jis jau daugelį dešimtmečių naudojamas gaminti fermentuotą maistą, citrinos rūgštį gliukono rūgštį. Šių produktų
