PRIEŠGRYBELINIS ETERINIŲ ALIEJŲ POVEIKIS IN VITRO

JUSTINA TAUROZAITĖ-VALENTĖ

PRIEŠGRYBELINIS ETERINIŲ ALIEJŲ POVEIKIS

IN VITRO

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: Dr. Inga Vaitkevičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

PRIEŠGRYBELINIS ETERINIŲ ALIEJŲ POVEIKIS IN VITRO Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantė Justina Taurozaitė-Valentė 2017 m...mėn...d Darbo vadovas: Dr. Inga Vaitkevičienė 2017 m...mėn...d. Kaunas, 2017

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil. Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų ati-tikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1.

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4.

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

pro-blema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7.

Literatūros apžvalga

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pa-saulyje?

0,4 0,2 0

8.

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų moks-lininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezul-tatai ir išvados?

10.

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sis-teminti mokslinę literatūrą yra pakanka-mas? 0,3 0,1 0 11. Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo meto-dika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiek-ti?

0,6 0,3 0

12.

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atran-kos kriterijai?

0,6 0,3 0

13.

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo me-džiagos ir priemonės (anketos, vaistai, rea-gentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14.

Ar tinkamai aprašytos statistinės progra-mos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15.

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškel-tą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartoja-si informacija? 0 0,2 0,4

18. Ar nurodytas duomenų statistinis

reikš-mingumas? 0,4 0,2 0

19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė ana-lizė? 0,4 0,2 0 20. Rezultatų ap-tarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų pati-kimumas?

0,4 0,2 0

21.

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų san-tykis su kitų tyrėjų naujausiais duomeni-mis?

0,4 0,2 0

22. Ar autorius pateikia rezultatų

23.

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros ap-žvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24. Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

te-mą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25. Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžia-ga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27.

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudary-tas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28.

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30.

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31. Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinė-jamą temą? +0,2 +0,1 0

32. Praktinės re-komendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33.

Bendri

reikala-Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 ba-lai) <15 psl. (-5 balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

dar-38.

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vienti-sumas, struktūrinių dalių apimties subalan-suotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

39. Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert. ) 40.

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struk-tūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo

41.

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioe-tikos komiteto leidimas?

-1 balas

43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų

ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44.

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įriši-mo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

TURINYS

SANTRAUKA ... 9

SUMMARY ... 10

SANTRUMPOS ... 11

ĮVADAS ... 12

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 14

1. LITERARŪROS APŽVALGA ... 15

1.1 Burnos kandidozės etiologija ... 15

1.2 Burnos kandidozės klasifikacija ... 18

1.3 Burnos kandidozės gydymas ... 20

1.4 Eterinių aliejų sudėtis ... 21

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI ... 24

2.1 Tiriamųjų atrankos kriterijai ... 24

2.2 Candida rūšių identifikavimas ... 24

2.3 Etaloninių Candida rūšių kultivavimas ir suspensijų ruošimas ... 25

2.4 100 % koncentrato, 11 %, 1 %, 0,5 % eterinių aliejų tirpalų tyrimas ... 26

2.5 Statistinė duomenų analizė ... 27

3. TYRIMO REZULTATAI ... 29

3.1 Tiriamojo kontingento charakteristika ... 29

3.2 Eterinių aliejų poveikio palyginimas skirtingoms Candida rūšims ... 30

3.3 Skirtingų koncentracijų eterinių aliejų veiksmingumo tarpusavio palyginimas tarp skirtingų Candida rūšių ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 40

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

Priešgrybelinis eterinių aliejų poveikis in vitro

SANTRAUKA

Mikroskopiniai grybeliai yra randami 30 – 50 % sveikų žmonių burnose. Dažniausiai burnos gleivinę pažeidžia Candida mieliagrybių genties grybelis. Įprastai kandidozės gydomos azo-lių grupės vaistai, kurie yra toksiški. Be to, dažnėja grybelio atsparumo atvejų vartojant šios grupės vaistus. Kandidozės gydymas eteriniais aliejais, kuriems būdingas antimikrobinis poveikis, galėtų būti alternatyva įprastai praktikai.

Tyrimo tikslas – nustatyti priešgrybelinį eterinių aliejų poveikį in vitro sąlygomis. Tyrimo metodika. Iš 40 pacientų buvo paimta nuogramdos nuo burnos gleivinės ir lie-žuvio paviršiaus. In vitro sąlygomis išauginta Candida (C. albicans (n  17), C. tropicalis (n  4),

C. krusei (n  2), C. parapsilosis (n  2) ir C. glabrata (n  3)) mielinis grybelis. Eterinių

gvazdikė-lių, levandų, bosvelijos, arbatmedžio, pipirmėčių, cinamono ir rozmarinų aliejų priešgrybelinis efektyvumas nustatytas duobučių agare metodu. Naudotas eterinių aliejų 100 % koncentratas bei gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų 11 %, 1 % ir 0,5 % tirpalai. Tiriamosios me-džiagos priešgrybelinis poveikis vertintas matuojant sterilios zonos apie duobutes dydį. Tyrimo duomenys apdoroti „Microsoft Office Excel 2010“ ir „SPSS 13“ programomis. Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, esant ne didesnei nei 5 % paklaidai (p<0,05).

Tyrimo rezultatai. Gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentratui ir 11 %, 1 % ir 0,5 % jo tirpalams būdingas reikšmingai (p<0,05) stipresnis priešgrybelinis poveikis skirtingoms Candida grybelio rūšims nei levandų, pipirmėčių, bosvelijos, arbatmedžio, cinamono ir rozmarinų eteriniams aliejams. Arbatmedžio ir rozmarinų eterinių aliejų 100 % koncentrato priešgrybelinis poveikis sta-tistiškai reikšmingai (p<0,05) nesiskyrė nuo gvazdikėlių eterinio aliejaus 100 % koncentrato. Reikšmingai silpniausiu (p<0,05) priešgrybeliniu poveikiu pasižymėjo bosvelijos eterinio aliejaus 100 % koncentratas.

Tyrimo išvados. Nustatyta, kad gvazdikėlių eterinio aliejaus 100 % koncentratas ir jo tirpalai in vitro sąlygomis pasižymėjo reikšmingai (p<0,05) stipriausiu priešgrybeliniu poveikiu.

Antifungal effect of essential oils in vitro

SUMMARY

Candida species are commensal fungi that are found in 30 – 50% of human oral cavi-ties. Candida is the most common yeast fungi which is find in the oral mucosa. Azole drugs are usually used to treat candidiasis, but they are toxic. In additional, the resistance to that group drugs are increasing. Candidiasis also might be treated with essential oils which have antimicrobial effect.

The aim of the research. To determine the antifungal effect of the essential oils in in vit-ro conditions.

The methodic of the research. The samples of oral mucosa and tongue surface were tak-en from 40 patitak-ents. In the in vitro conditions there was grown Candida (C. albicans (n  17), C. tropicalis (n  4), C. krusei (n  2), C. parapsilosis (n  2) and C. glabrata (n  3)) yeasty fun-gus. The effect of the essential oils of cloves, lavender, boswellia, tea tree, peppermint, cinnamon and rosemary was determined by the method of agar – hole. There were used the 100 % concentrate and 11 %, 1 % and 0,5 % solutions of the essential oils. The antifungal effect of the research mate-rial was evaluated by measuring the sterile zone around the size of the hole. The results of the re-search were examined with programs “Microsoft Office Excel 2010” and “SPSS 13”. The differ-ences were accepted as statistically reliable when there was no bigger than 5 % error (p<0,05).

The results of the research. The essential oil of cloves in the 100 % concentrate and 11%, 1 % and 0,5% solution forms has a significantly (p<0,05) stronger antifungal effect than the lavender, boswellia, tea tree, peppermint, cinnamon and rosemary essential oils. The essential oils of tea tree and rosemary had a statistically significant (p<0,05) effect and did not differ from the cloves 100 % concentrate essential oil. Significantlythe weakest (p<0,05) antifungal effect was no-ticed while examining the boswellia 100 % concentrate essential oil.

The conclusions of the research. It was determined the cloves essential oil in the 100 % concentrate and its solutions has significantly the strongest (p<0,05) antifungal effect in the in vitro conditions.

SANTRUMPOS

C. albicans – Candida albicans; C. krusei – Candida krusei; C. tropicalis – Candida tropicalis; C. parapsilosis – Candida parapsilosis; C. glabrata – Candida glabrata;

ŽIV – žmogaus imuno deficito virusas;

AIDS – įgytas imuninio nepakankamumo sindromas, angl. acquired immune deficiency sindrome; SP – standartinė paklaida.

ĮVADAS

Mikroskopiniai grybeliai yra randami 30 – 50 % sveikų žmonių burnose. Dažniausiai nustatomos įvairios Candida mielių grybelių rūšys. [1] Žodis „Candida“ yra kilęs iš lotyniško žo-džio „candid“, kuris reiškia baltas. [2] Burnos kandidozei balta spalva svarbi, nes, sergant pseudo-membranine kandidoze, kuri dar žinoma kaip pienligė, burnoje lengvai nuvalomos baltos, prime-nančios varškę apnašos. Be to, sergant hiperplastine kandidozės forma, burnos gleivinė pasidengia baltomis apnašomis, kurios negali būti nuvalomos. [3] Tarp šimtų rūšių burnos mikroorganizmų Candida grybeliai yra simbiotinės mikrofloros dalis. [4] Tačiau, esant nepalankioms sąlygoms, simbiotiniai grybai gali virsti oportunistiniais patogenais ir sukelti burnos gleivinės kandidozę ir kitas mikozes. [1] Didžiausią reikšmę Candida dimorfinio grybelio invazijai per pažeistą gleivinę ir ligos išsivystymui turi burnos mikrofloros pusiausvyros sutrikimas. [2]

Kandidozė – tai grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida rūšys. Kandidozė buvo ži-noma jau daugiau kaip prieš 2000 metų. Garsus graikų gydytojas Hipokratas nustatė, kad kandidozė dažniausiai pasireiškia burnos arba lytinių organų gleivinėje. Tačiau, taip nebuvo manoma iki XIX amžiaus vidurio, kol mokslininkai nepradėjo aprašinėti tyrimų su kandidozę sukeliančiais patoge-nais. [5] Candida yra sutrumpintas pavadinimas, vartojamas apibūdinti grybų klasei, kurią sudaro daugiau nei 150 rūšių mielių. Candida egzistuoja sveikų žmonių akių, ausų, virškinamojo trakto, burnos, nosies, lytinių organų, sinusų, odos ir kitose gleivinėse ir membranose. Burnoje randamos penkios pagrindinės Candida rūšys: Candida albicans (C. albicans), Candida tropicalis (C. tropicalis), Candida krusei (C. krusei), Candida parapsilosis (C. parapsilosis), Candida glabra-ta (c. glabraglabra-ta). [6] Labiausiai iš jų yra paplitusi C. albicans. C. albicans turi 30 – 50 % žmonių, kuriems nepasireiškia jokie klinikiniai simptomai. Organizme sukeliama sumaištis, kai C. albicans padaugėja. [7]Literatūros duomenimis, C. albicans kiekis daugėja kartu su paciento amžiumi. Nu-statyta, kad šios rūšies mielinį grybelį burnoje turi apie 60 % išimamais dantų protezais besinaudo-jančių pacientų, kurių amžius virš 60 metų. [6] O ne C. albicans rūšys yra retesnės. Tačiau tyrimai rodo, kad kandidozių, kurias sukelia ne C. albicans rūšys, dažnis didėja. [4]

Candida mielinis grybelis burnoje pirmiausiai kaupiasi ant liežuvio nugarėlės, vėliau ant burnos gleivinės paviršių ir dantų apnašose. [6] Didėjant apnašo kiekiui, žmonės pajaučia pir-muosius burnos kandidozės simptomus. Sergant burnos gleivinės kandidoze, jaučiamas diskomfor-tas: skausmas, prarandamas skonis, pasireiškia apatija maistui. [3] Kasdienė burnos priežiūra ir ankstyva kandidozės diagnostika yra ypač svarbi. [6, 8] Burnos gleivinės kandidoze sergantys pa-cientai, pasveiksta, kai pašalinami veiksniai, susiję su liga. Pirminės kandidozės rizika taip pat didė-ja, kai sisteminiai predisponuojantys veiksniai suaktyvėja. Daugeliu atvejų burnos kandidozė, kuri gali būti gydoma priešgrybeliniais vaistais, yra antrinės infekcijos priežastis. [6]

Burnos gleivinės kandidozės susirgimų paplitimo didėjimas yra siejamas su pokyčiais medicinoje: pradėti naudoti plataus veikimo spektro antibiotikai, imunitetą slopinantys vaistai, int-raveniniai kateteriai, padažnėjo organų transplantacijų, kitų imunosupresinių būklių, tokių kaip cuk-rinis diabetas, nevisavertė mityba, įgytas imuninio nepakankamumo sindromas (AIDS (angl.

acquired immune deficiency sindrome). [9] Burnos grybelį turi 30 – 50 % sveikų žmonių, kuriems

kandidozė pasireiškia esant imunosupresinei būklei. [1] Maždaug 5 – 7 % naujagimių, 9 – 31 % sergančių AIDS ir beveik 20 % sergančių onkologinėmis ligomis pacientų serga ir burnos gleivinės kandidoze. [9] Kandidozė yra ketvirtoji pagal paplitimą hospitalinės infekcijos priežastis. Ji sudaro 8 – 10 %, o mirtingumas dėl sistemimės kandidozės, kurią sukelia įvairios Candida rūšys, sudaro 15 – 35 %[10] Plataus veikimo spektro antibiotikų, tetraciklino ir metronidazolio, naudojimas gy-dant periodonto ligas, daro įtaką Candida rūšių plitimui ir ypač pacientams, sergantiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). [11]

Burnos gleivinės kandidozė yra gydoma priešgrybeliniais vaistais. Dažniausiai odonto-logijoje naudojami nistatinas ir flukonazolis. Be jų vartojami ir nauji azolių grupės vaistai. [11] Tačiau imunosupresiniams pacientams, sunkiai pasiduodantiems gydymui, Candida rūšys gali su-kelti kartais netgi mirtimi pasibaigiančias sistemines infekcijas, nes išsivysto jų atsparumas medi-kamentams, skirtiems kandidozei gydyti. [12] Burnos skalavimai skalikliais yra papildoma priemo-nė, turinti antimikozinį poveikį. Skalikliai padeda sumažinti ar netgi sustabdyti apnašų susidarymą. [13] Natūralios antimikrobinės medžiagos gali būti vartojamos dantų ėduonies, periodonto ligų ir grybelinių infekcijų kontrolei ir gydymui. [8] Augalus, kaip alternatyvą griešgrybeliniams vaistams, galima naudoti kandidozės gydymui. Taip pat vaistiniai augalai ilgą laiką buvo naudojami liaudies medicinoje. [11] Taigi, norint eliminuoti toksiškumo bei atsparumo išsivystymo problemas, reikia naujų alternatyvių gydymo metodų, vienas iš jų – panaudoti eterinius aliejus.[14]

Darbe analizuotas eterinių aliejų poveikis burnos kandidozės sukėlėjams in vitro sąly-gomis.

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Nustatyti priešgrybelinį eterinių aliejų poveikį in vitro sąlygomis. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti gvazdikėlių, levandų, bosvelijos, arbatmedžio, pipirmėčių, cinamono ir rozmarinų ete-rinių aliejų 100 % koncentrato priešgrybelinį poveikį in vitro sąlygomis.

2. Nustatyti gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamomo eterinių aliejų 11 %, 1 % ir 0,5 % tirpalų prieš-grybelinį efektyvumą in vitro sąlygomis.

1. LITERARŪROS APŽVALGA

1.1 Burnos kandidozės etiologija

Grybai – laisvai gyvenantys eukariotiniai organizmai, kurie egzistuoja mielių arba siūli-nių grybų pavidalu arba yra šių dviejų derinys (dimorfiniai grybai). Burnos gleivinės kandidozė viena iš labiausiai paplitusių grybelinių infekcijų. Pakitimus dažniausia sukelia C. albicans. [6]

Kandidozė yra terminas, vartojamas Candida rūšių sukeliamai infekcijai pavadinti. Įvai-rios Candida rūšys sukelia nagų, odos, gleivinės membranos ir vidaus organų kandidozę. [7, 13] Candida grybelis pirmą kartą buvo išskirtas 1844 m. iš tuberkulioze sergančių pacientų skreplių. [15] Iš viso išskiriama daugiau kaip 150 Candida rūšių, tačiau žmogui ne visos yra patogeniškos. [7, 13] Kaip ir kiti grybai, jie yra nefotosintetinantys eukariotiniai organizmai, kurių ląstelės sienelė yra plazminė membrana. Jie turi branduolių porų kompleksą, kurį gaubia branduolio membrana. Plazminė membrana talpina didelį kiekį sterolių, daugiausia ergosterolio. Candida mielinio grybelio rūšys, tiriant makroskopiškai ir mikroskopiškai, yra panašios, gali vykdyti gliukozės metabolizmą aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis. Candida kolonijų augimą sąlygoja aplinkos temperatūra. [16] Dauguma Candida rūšių negali augti 37⁰C temperatūroje, nes normaliomis sąlygomis Candida rūšys yra nesusijusios su žmogaus organizmu. Tačiau mieliagrybių galima rasti visur – dirvožemy-je, vandenydirvožemy-je, jie taip pat paplitę žmonių ir gyvūnų organizmuose. [17]Keletas tyrimų parodė, kad kandidozė yra susijusi su tam tikrų patogenų kitimais organizme. Candida kolonijos sukibimas su ląstelių sienelėmis yra svarbus infekcijos pradžiai. Infekcijos plitimas skatinamas tam tikrų grybelių sienelių ląstelių komponentų, tokių kaip manozė, C3d receptoriai, manozės baltymai ir sacharinai. [7]

Pastaraisiais metais yra padidėjęs susidomėjimas infekcijomis, kurias sukelia įvairios Candida rūšys. Jis iš dalies susijęs su ŽIV infekcijos atsiradimu ir plačiau naudojamais chemotera-pijoje imunosupresantais. [18]

Burnoje randamos Candida rūšys: 1. Candida albicans;

2. Candida glabrata; 3. Candida dubliniensis;

10. Candida pseudotropicalis; 11. Candida stellatoidea; 12. Candida glabrata. [3; 7, 19]

Tačiau burnoje dažniausiai randama C. albicans. Manoma, kad ši rūšis sudaro daugiau kaip 80 % burnos mielių. Nuo 20 % iki 75 % burnos gleivinės kandidozė gali būti be klinikinių simptomų. C. albicans turi 45 % naujagimių, 45 – 65 % sveikų vaikų, 30 – 45 % sveikų suaugusių-jų, 50 – 65 % žmonių, naudojančių išimamus dantų protezus, 65 – 88 % pacientų, kuriems reikalin-ga nuolatinė priežiūra, 90 % pacientų su ūmia leukemija po chemoterapijos, 95 % žmonių, infekuo-tų ŽIV. [20] Candida rūšys yra lengvai išskiriamos burnoje, bet paprastai kolonijų pagausėjimas yra siejamas su infekcija (imuniteto nusilpimu).[5]

C. albicans dažniausia rūšis, pasitaikanti hospitalizuotiems pacientams, todėl šios rūšies sukeltų infekcijų paplitimas siejamas su medicinos pasiekimais, tokiais kaip invazinės procedūros, imunosupresinis gydymas, organų transplantacijos, dažnas vartojimas plataus veikimo spektro anti-biotikų. [9] Neracionalus antibiotikų vartojimas naikina bakterijų mikroflorą ir skatina mielinių grybelių augimą. [21] Dėl šių priežasčių plinta įvairios infekcijos, pradedant pienlige ir baigiant sudėtingomis sisteminėmis ligomis. [9]

Taip pat kandidozei reikšmingos ir kitos Candida rūšys. Pastarasiais metais vis daž-niau pasitaiko ne C. albicans sukeltų kandidozių: [17] C. parapsilosis – neišnešiotiems kūdikiams ir pacientams su intraveniniais kateteriais; C. glabrata – senyviems pacientams; C. tropicalis – pikty-binėmis kraujo ligomis sergantiems pacientams. [22]

Oportunistinių infekcijų paplitimas didėja dėl C. albicans ir kitų Candida rūšių daugė-jimo. Pirmas Candida rūšių infekcijos požymis yra mielino grybelio kolonizacija ant liežuvio nuga-rėles ir burnos gleivinės paviršių. [23]

Lentelė Nr. 1 Veiksniai, predisponuojantys burnos gleivinės kandidozės vystymąsi [7, 21, 24] Vietiniai veiksniai Sistemiai veiksniai

Sumažėjęs vietinis gynybos mechanizmas Sumažėjęs sisteminis gynybos mechanizmas Sumažėjusi seilių gamyba Pirminis ir antrinis imunodeficitas

Rūkymas Imunosupresinių vaistų vartojimas

Atrofuota burnos gleivinė Endokrininiai susirgimai (diabetas) Gleivinės ligos (plokščioji kerpligė) Prasta mityba

Kortikosteroidų vartojimas Piktybiniai navikai Sumažėjęs kraujo tiekimas (radioterapija) Įgimtos sąlygos

Dantų protezai

Pasikeitusi ar nesubrendusi burnos mikroflora

Vietiniai veiksniai

Seilės. Seilių liaukų disfunkcija turi įtakos burnos kandidozės vystymuisi. Sudedamo-sios seilių dalys, pavyzdžiui, histidinas – gausus polipeptidų, laktoferino, lizocimo ir sialoperoksi-dazės, kurie slopina Candida rūšių augimą. Taigi, sąlygos, darančios įtaką seilių kokybinei ir kie-kybinei sudėčiai ir sekrecijai, gali didinti burnos kandidozės vystymąsi. [5, 7]

Dantų protezai. Dantų protezai sukuria palankią mikroaplinką Candida organizmų klestėjimui burnoje. Apie 65 % žmonių, turinčių dantų protezus, serga kandidoze. Kandidozės daž-numą naudojant išimamus dantų protezus galima paaiškinti taip: Candida mielinis grybelis gerai prisitvirtina prie akrilo, išimami protezai blogai laikosi burnoje, sumažėja seilių tekėjimas po iši-mamais protezais, įtakos turi ir nepakankama asmens burnos higiena. [5, 7] Po išiiši-mamais protezais susidaro palanki terpė grybelio kolonijų augimui, nes atsiranda žemo pH lygio ir anaerobinės sąly-gos. [7]

Vaistai. Dar vienas svarbus veiksnys, didinantis burnos kandidozės riziką, yra vietinių ir inhaliacinių kortikosteroidų naudojimas ir per dažnas antibakterinių skaliklių, kurie laikinai slopi-na vietinį imunitetą ir sukelia pakitimus burnoje, vartojimas. Gleivinės imunitetas atsistato nutrau-kus inhaliuojamų steroidų vartojimą. [5, 7]

Rūkymas. Kai kurie tyrimai rodo, kad rūkymas atskirai arba su kitais veiksniais ženk-liai padidina burnos kandidozės vystymąsi, bet yra ir tyrimų, kurie tai paneigia. Tikslus grybelio prisitvirtinimo mechanizmas nėra nustatytas, tačiau galima rasti įvairių teorijų. Viena jų – paleng-vinta Candida rūšių kolonizacija dėl epitelio pakitimų, kuriuos sąlygoja rūkymas. Antra, rūkymas kartu su išimamais dantų protezais pakeičia gleivinės paviršių. Trečia, cigarečių dūmai per fermen-tines reakcijas skaido aromatinius angliavandenilius. Ketvirta, vietinis imuniteto slopinimas ir dan-tenų eksudato sumažėjimas. Galiausiai tabako dūmai didina adrenalino kiekį ir netiesiogiai daro įtaką gliukozės kiekiui kraujyje. [5]

Dieta. Nesubalansuota mityba, didelis rafinuotų cukrų kiekis, gausus angliavandenių vartojimas ir pieno produktai, turintys sudėtyje didelį kiekį laktozės, gali veikti kaip stimuliatoriai, kurie sumažina pH lygį, todėl prasideda Candida mielinio grybelio kolonizacija. [5]

muisi įtakos turi nepakeičiamų riebalų rūgščių, folio rūgšties, vitaminų A ir B6, magnio, seleno ir cinko trūkumas. [5]

Sisteminiai vaistai. Palankias sąlygas Candida mielinio grybelio augimui sukuria ilgas vartojimas sisteminių plataus veikimo spektro antibiotikų, vaistų kserostomijai gydyti šalutinis po-veikis, kuris pasireiškia kaip vietinio imuniteto slopinimas, gleivinės regeneracijos sutrikdymas. Be to, buvo skaityta pranešimų, kad po kaklo ir galvos srities spindulinės terapijos suaktyvėja Candida rūšių kolonijų augimas. [5]

Endokrininiai sutrikimai. Tyrimai rodo, kad kandidozė labiau pasireiškia pacientams, turintiems endokrininių sutrikimų, tokių kaip cukrinis diabetas ar Kušingo sindromas. [5]

Imuniteto sutrikimai. Kandidozės vystymuisi įtakos turi ekstremalus gyvenimo būdas, nes nusilpsta žmogaus imunitetas. [7]Imunodeficitinės būklės, tokios kaip ŽIV/AIDS ir kiti kombi-nuoti imunodeficitų sutrikimai, yra rizikos veiksniai kandidozės vystymuisi. [5]

Piktybiniai navikai. Antinavikiniai preparatai slopina burnos mikroflorą, sutrikdo glei-vinės atsinaujinimą ir keičia seilių sudėtį, tad sudaro palankias sąlygas burnos kandidozės vysty-muisi. [7] Piktybinių navikų gydymui naudojama chemoterapija ir radioterapija. Atlikus tyrimus nustatyta, kad C. albicans kolonizacija 46,2 %, C. tropicalis –16,6 %, C. glabrata – 5,5 %, ir C. krusei – 3 %. Atlikti tyrimai rodo, kad burnos kandidoze prieš piktybinių navikų gydymą serga 7,5 %, bet jau 39,1 % gydymo metu ir 32,6 % po gydymo. [5]

Įgimtos sąlygos. Asmenims, nukentėjusiems dėl įgimtų sąlygų, susijusių su imuninės sistemos trūkumais, pavyzdžiui, Di George sindromu, paveldimu mieloperoksidazės trūkumu ir Chediak – Higashi sindromu. [5]

Kandidozė dažniausia diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais. Diagnozę patvirtina [5]:

1. Citologinis tyrimas; 2. Mikrobiologinis tyrimas; 3. Audinių biopsija.

1.2 Burnos kandidozės klasifikacija

Burnos kandidozė yra oportunistinė infekcija, kurios simptomai yra deginimo, skausmo pojūtis, skonio sutrikimas, pasunkėjęs rijimas, tačiau ligos eiga gali būti ir besimptomė. [4]Burnos kandidozė yra skirstoma į kelias klinikines formas. Dažniausia naudojama klasifikacija buvo pasiū-lyta 1966 m. Lehner. Jis burnos gleivinės kandidozę klasifikuoja pagal klinikinius, mikologinius, histologinius, serologinius ir terapinius kriterijus. [7]

Burnos gleivinės kandidozė klasifikuojama Pagal etiologiją:

1. ūmi; 2. lėtinė.

Pagal simptomatologiją:

1. Pirminė burnos gleivinės kandidozė a. Ūmi forma: 1. Pseudomembraninė; 2. Eriteminė (atrofinė). b. Lėtinė forma: 1. Eriteminė (atrofinė); 2. Pseudomembraninė (hiperplastinė); 3. Plokštelinė; 4. Mazginė.

c. Kandidozė susijusi su pažeidimais: 1. Dantų protezų stomatitas; 2. Anguliarinis cheilitas; 3. Rombinis glositas.

d. Keratinizacijos pažeidimai, kurie susiję su kandidoze: 1. Leukoplakija;

2. Plokščioji kerpligė; 3. Raudonoji vilkligė. 2. Antrinė burnos gleivinės kandidozė

a. Burnos gleivinės kandidozė dėl sisteminių odos ir gleivinių pakitimų 1. Šeiminė odos ir gleivinių kandidozė;

2. Difuzinė lėtinė odos ir gleivinių kandidozė; 3. Lėtinė granuliomatozinė liga;

4. Kandidozė dėl endokrinopatijų; 5. Kandidozė, sąlygota ŽIV/AIDS. [6, 7, 19]

1.3 Burnos kandidozės gydymas

Priešgrybelinių vaistų pasirinkimas yra ribotas. [26] Paprastai kandidozė gydoma vie-tiškai veikiančiais preparatais, iš kurių labiausia paplitęs nistatinas. Be jo, dar gali būti naudojama klotrimazolis, ketokonazolis, flukonazolis, itrakonazolis. [6, 14, 27] Kandidozė taip pat gydoma įvairiais sintetiniais priešgrybeliniais vaistais, kurie turi trūkumų (aukštas toksiškumas audiniams, atsparumo išsivystymas, didelė kaina). [4]Be to, C. glabrata ir C. krusei yra atsparios flukonazoliui ir kitiems azoliams. Veiksmingas 5-fluorocitozinas. [26] Taigi, didėjant bakterijų atsparumui, reikia ieškoti naujų priešgrybelinių preparatų, kurie būtų veiksmingi kandidozės gydymui ir profilaktikai. Persprektyviausias alternatyvus priešgrybelinis ir antimikrobinis gydymas yra gydymas augalinės kilmės junginiais taip pat aukso ir sidabro dalelėmis. [26] Vieni iš tokių natūralių vaistų yra eteriniai aliejai. [28]

Eteriniai aliejai buvo pasirinkti remiantis liaudies medicinos įrodytu antimikrobiniu ir priešgrybeliniu eterinių aliejų poveikiu. Be to, daugėja tyrimų, įrodančių teigiamą eterinių aliejų poveikį burnos kandidozės gydymui. [13]

Eteriniai aliejai buvo naudojami gydyti įvairius negalavimus jau senovėje, o pastaruoju metu tapo vėl populiarūs. Remiantis literatūra daroma išvada, kad eteriniai aliejai gali būti naudo-jami profilaktikos ir gydymo tikslais. [29] Liaudies medicinoje eteriniai aliejai naudonaudo-jami kaip veiksmingi ir saugūs priešgrybeliniai vaistai. Tačiau vieni mokslininkai prieštarauja, kiti – pritaria eterinių aliejų teigiamam poveikiui. [14]

Eterinis aliejus – tai koncentruotas, turintis hidrofobinių (nemaišomas su vandeniu), dažniausiai lipofiliškas (tirpus aliejuje arba riebaluose), subtilaus kvapo augalų skystis. Eteriniai aliejai randami įvairiose augalų dalyse: lapuose, sėklose, šaknyse. Eteriniai aliejai naudingi auga-lams. Manoma, kad jie turi junginių, kurie padeda kovoti su parazitais ir infekcijomis, pasižymi ant-ibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Žmonės eterinius aliejus naudoja parfumerijai, kos-metikos tikslais, skanina maistą ir gėrimus, gamina namų valymo priemones bei naudoja medicino-je. Pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas eteriniais aliejais sustiprėjo, liaudies medicinos šalininkai teigia, kad eteriniai aliejai turi ne tik kvapiųjų savybių, bet ir gydomąjį poveikį. Yra tyrinėjamos antimikrobinės eterinių aliejų ir kitų natūralių medžiagų savybės, bandant atrasti naujų cheminių klasių priešgrybelinius vaistus. [23]

Eteriniai aliejai yra natūralūs sudėtingi augalų mišiniai, kuriuos sudaro 20 – 60 įvairios koncentracijos augalinės medžiagos. Jie sudaryti iš dviejų ar trijų pagrindinių komponentų, kurių koncentracija eteriniame aliejuje yra 20 – 70 %, kitų komponentų randami tik pėdsakai. [23]

Natūralių medžiagų poveikio Candida rūšims tyrimų per pastaruosius dešimt metų pa-daugėjo. Jų atlikta maždaug su 258 augalais iš 94 šeimų. [23]

Didelė dalis pasaulio gyventojų, ypač Indijoje, Azijoje ir kitose besivystančiose šalyse, naudoja augalus infekcinių ir neinfekcinių ligų gydymui. Dėl antimikrobinių savybių augaliniai ete-riniai aliejai buvo pripažinti jau senovėje. Citrinų ir gvazdikėlių eteete-riniai aliejai daugelyje kultūrų naudojami kaip tradicinės gydymo priemonės, turinčios priešgrybelinį poveikį. Ajurvedoje, tradici-nėje Indų medicinoje, citrinų eterinis aliejus naudojamas hipertenzijai gydyti, karščiavimui mažinti, pilvo skausmams slopinti bei mažinti skausmą ir uždegimus, reumatui ir gripui gydyti, bakterinėms bei grybelinėms infekcijoms, gerklės skausmui mažinti, šlapimo trakto gydymui. Panašiai naudoja-mas ir gvazdikėlių eterinis aliejus. [30] Šis yra pranašesnis, nes mažina ergosterolio kiekį, kuris yra grybelio membranose. [31]

Tullio ir kt. tyrimais yra įrodytas teigiamas gvazdikėlių, levandų, pušų, citrinų, čiobre-lių, pankočiobre-lių, šalavijų eterinių aliejų poveikis siūliniams grybams. Eteriniai aliejai pasižymi aukštu antimikrobiniu efektyvumu garų fazėje. [14]

Holfing ir kt. pastebėjo eterinių aliejų (Mentha piperita - pipirmėtė, Rosmarinus offici-nalis – kvapusis rozmarinas, Tabebuia avellanedae – penkialapis balamedis, Syzygium cumini – slyvinis gvazdikmedis ir Punica granatum – paprastasis granatmedis) teigiamą poveikį prieš C. albicans, C. dubliniensis, C. parapsilosis, C. tropicalis, C. guilliermondii, C. utilis, C. krusei, C. lusitaniae, C. glabrata, ir C. rugosa. [11]

Duarte ir kt. tyrė eterinių aliejų ir etanolio ekstraktų, gautų iš 35 vaistinių augalų, povei-kį C. albicans ir nustatė, kad 13 iš jų pasižymi priešgrybeliniu poveikiu. [11]

Naujausi moksliniai tyrimai, atlikti su arbatmedžio eteriniu aliejumi, rodo, kad šis alie-jus yra veiksmingas vietinis priešgrybelinis preparatas, gydantis burnos kandidozę, nes prasiskverb-damas į ląsteles ima ardyti mikroorganizmų bioplėvelę. Taigi, eteriniai aliejai yra geri antimikrobi-niai agentai ir jų efektyvumas didesnis net ir esant mažesnei koncentracijai. [21]

1.4 Eterinių aliejų sudėtis

Šiandien yra žinoma maždaug 3000 rūšių eterinių aliejų, kurie nuo senų laikų buvo naudojami gydyti įvairias sveikatos, tarp jų ir dantų, problemas. [28] Eteriniai aliejai yra natūralios kilmės, mažo citotoksinio poveikio, todėl naudojami kaip pagalbinė priemonė vaistų, skirtų grybe-liui gydyti, sudėtyje. [31]Taip pat naudojami, kaip burnos higienos priemonė, burnos infekcijų

pre-Nors ir gaminami iš tos pačios rūšies augalų, sudėtis labai skiriasi, įtakos turi net augalų geografinė vietovė. Sudėtis taip pat priklauso nuo augalo brandos. Eterinių aliejų veikimo mechanizmas pri-klauso nuo jų cheminės sudėties ir nuo molekulių – vienos ar daugiau – funkcinių grupių. Pagrindi-nis eterinių aliejų veikimo mechanizmas yra mikroorganizmo membranos sužalojimas. [14]

Fenoliai, pavyzdžiui, timolis ir karvakrolis, yra vieni efektyviausių antioksidantų eteri-niuose aliejuose, turinčių antimikrobinių savybių. Tačiau, dėl blogo tirpumo vandenyje, šių medžia-gų panaudojimas gydymo tikslais yra ribotas. [14]

Eteriniai aliejai, kurie gali būti naudojami burnos ligų profilaktikai ir gydymui:

1. Levandų eterinis aliejus (Lavandula angustifolia). Kilmės šalis Bulgarija. Sudėtis: levandų alie-jus, gaunamas iš Lavandula angustifolia gėlių (šeima: Lamiaceae) distiliuojant vandens garais, dau-giausia susideda iš linalilo acetato (3,7 – dimetil – 1,6 – octadien – 3 – il acetato), linalolio (3,7 – dimetilokta – 1,6 – dien – 3 – olio), lavandulolio, 1,8 – cineolio, lavandulilo acetato ir kamparo. Linalolas yra levandų eterinio aliejaus aktyvus komponentas. Terapinės savybės: levandų eterinis aliejus turi priešgrybelinių savybių. Candida rūšys yra jautriausios, Cryptococcus neoformans yra antras pagal jautrumą grybelis levandų eteriniam aliejui. Taip pat pasižymi antimikrobiniu ir ank-siolitiniu poveikiu. [28]

2. Pipirmėčių eterinis aliejus (Mentha pipireta). Kilmės šalis Indija. Vienas iš populiariausių ir pla-čiausia naudojamų eterinių aliejų. Sudėtis: mentolis yra pagrindinis junginys, taip pat sudėtyje yra mentolio acetato ir mentafurano. Terapinės savybės: tyrimai rodo, kad pipirmėčių eterinis aliejus pasižymi fungistatiniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Candida rūšis efektyviausiai veikia, kai koncent-racija 0,5 – 8 μl/ml. Slopina C. albicans bioplėvelės susidarymą. Taip pat pasižymi antibakterinė-mis savybėantibakterinė-mis. [28]

3. Arbatmedžio eterinis aliejus (Malaleuca alternifolia). Kilmės šalis Australija. Distiliuojamas iš pražangialapių mirtenių lapų. Sudėtyje yra terpinen – 4 – olis, ɣ - terpinenas, p – cymenas, α – terpinenas, 1, 8 – cineolis, α – terpeniolis, α – pinenas. Terapinės savybės: turi priešgrybelinį po-veikį, aktyviausia veikia terpinen – 4 – olis. Taip pat turi antibakterinių svybių. Neseniai atliktais klinikiniais tyrimais įrodyta, kad arbatmedžio eterinis aliejus efektyvus, gydant burnos kandidozę. [28]

4. Gvazdikėlių eterinis aliejus (Syzygium aromaticum). Kilmės šalis Indonezija. Išgaunamas disti-liuojant žiedpumpurius ir lapus. Pagrindinės sudedamosios dalys yra eugenolio fenilpropanoidas, eugenolio acetatas, karvakrolis, timolis, cinamaldehidas, β – kariofilenas, 2 – heptanonas. Terapinės savybės: eugenolis yra gerai žinomas dėl savo gydomųjų savybių, todėl plačiai naudojamas odonto-logijoje. Turi priešgrybelinį poveikį. Gvazdikėlių eterinis aliejus slopina ergosterolio gamybą ir naikina C. albicans membraną. Taip pat pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir yra antioksidantas. [28]

5. Cinamono eterinis aliejus (Cinnamomum zeylanicum). Kilmės šalis Šri Lanka. Šiek tiek primena gvazdikėlių eterinį aliejų, tik turi mažiau alergenų. Aktyviausia ir pagrindinė sudedamoji dalis yra cinamaldehidas taip pat sudėtyje yra eugenolio ir kamparo. [32] Gali būti išgaunamas iš žievės, lapų ir šaknų. Terapinės savybės: slopina grybelių ir bakterijų augimą (gram + ir gram –). Taip pat pasi-žymi antimutageniniu, antiparazitiniu ir antioksidaciniu poveikiu. [28]

6. Bosvelijos eterinis aliejus (Boswellia carterii). Kilmės šalis Omaras. Pagrindinės sudedamosios dalys yra α – pinenas, limonenas ir kulzerenas. Pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Slopina Candi-da rūšių augimą burnoje. [28]

7. Rozmarinų eterinis aliejus (Rosmarinus officinalis). Kilmės šalis Tunisas. Vienas pirmųjų auga-lų, pradėtų naudoti medicinoje. Pagrindinės sudedamosios dalys yra α – pinenas, kamfenas, cineo-lis, kamparas. Pasižymi analgeziniu, antispazminiu poveikiu, taip pat slopina grybelių augimą, yra stiprus stimuliatorius. [28]

Išanalizavus mokslinę literatūrą, galima teigti, kad bakterijų atsparumas antibiotikams ir kitiems vaistams didėja, be to, antibakterinis gydymas gali sukelti šalutinių poveikių. Todėl būtina atrasti alternatyvių burnos kandidozės gydymo metodų. Vienas iš tokių metodų yra gydymas eteri-niais aliejais [28], kurie liaudies medicinoje naudojami kaip efektyvūs ir saugūs priešgrybeliniai preparatai. Vis dėlto trūksta tyrimų ir kyla daug diskusijų dėl gydymo eteriniais aliejais. [28]Todėl būtini tolimesni tyrimai, patvirtinantys ar paneigiantys eterinių aliejų veiksmingumą burnos kandi-dozės gydymui.

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1 Tiriamųjų atrankos kriterijai

Burnos gleivinės ir liežuvio paviršiaus nuogramdų mėginiai buvo paimti iš pacientų, ku-rie kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, Dantų ir burnos ligų kliniką dėl burnos gleivinės pakitimų. Pacientai skundėsi gleivinės ar liežuvio spalvos pakitimais, deginimo jausmu valgant, burnos sausumu. Pacientai nevartojo antibiotikų, nebuvo imunosupresinės būklės ir nesirgo endokrininėmis ligomis. Bakteriologiniam tyrimui buvo paimti mėginiai iš 40 pacientų, ga-vus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą (Nr. BEC – OF – 68, išdavimo data 2017-02-07) (Priedas Nr. 1) bei tiriamajam asmeniui sutikus dalyvauti tyrime (Priedas Nr. 2, 3).

Tiriamųjų imtis skaičiuota pagal imties nustatymo formulę:

n= [ ] [ ] n – imties tūris;

zα/2 – standartinio normaliojo skirstinio N (0,1) α lygmens kritinė reikšmė (su 95 % patikimumu zα/2 = 1.959); [33]

N – atrankinės visumos dydis;

π – mus dominančio parametro proporcija atrankinėje visumoje; jei iš ankstesnių tyrimų neturime informacijos apie atrankinės visumos proporcijas, tariame, kad π = 0,5; [34]

Ɛ – atrankos paklaida, maksimali leistina atrankos paklaidos riba yra +- 5 %

Planuojant tyrimą, buvo apskaičiuota, kad reikia paimti mažiausiai 28 burnos gleivinės, liežuvio paviršiaus nuogramdų mėginius. Iš literatūros žinome, kad C. albicans yra normali žmo-gaus burnos mikroflora, kurią turi apie 30 – 50 % žmonių, nepasireiškiant jokiems klinikiniams simptomams. [6] Todėl buvo nuspręsta imti 30 % daugiau burnos gleivinės ir liežuvio paviršiaus nuogramdų mėginių, siekiant išskirti daugiau Candida rūšių. Iš viso tyrime dalyvavo 40 pacientų, tegiamas Candida rūšių augimas buvo 17 pacientų mėginiuose.

2.2 Candida rūšių identifikavimas

Tiriamoji medžiaga buvo paimta steriliais tamponais, ir transportinėse terpėse gabenta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mikrobiologijos laboratoriją. Tiriamoji medžiaga per 1 h nuo mėginio paėmimo buvo pasėta į chromagarą (agaras 15,0g/l, peptonas 10,2g/l, chromfenikolis 0,5g/l, chromogeninis mišinys 22,0g/l, pH 6,1 +/- 0,2) (CHROMagar Candida). Chromagaras su pasėta tiriamąja medžiaga buvo kultivuotas termostate

aerobinėmis sąlygomis 36 – 48 h, esant 30 – 37⁰C temperatūrai. Chromagare išaugusios spalvotos kolonijos identifikuotos kaip tam tikros Candida rūšys (2 lentelė) (1A, B pav.).

Lentelė Nr. 2 Candida rūšių augimo pobūdis chromagare

Candida spp. Kolonijos spalva

C. albicans žalia

C. tropicalis mėlyna

C. krusei šviesiai rožinė

C. glabrata rausvai violetinė, ruda

C. parapsilosis balta

Paveikslas Nr. 1A, B Candida rūšių augimas chromagare.

Viso buvo ištirta 40 asmenų. Candida rūšys buvo išskirtos iš 17 tiriamųjų (42,5 %). Bu-vo nustatyta 17 C. albicans kultūrų, 4 – C. tropicalis, 2 – C. krusei, 2 – C. paraspilosis ir 3 C. glabrata kultūros.

2.3 Etaloninių Candida rūšių kultivavimas ir suspensijų ruošimas

pa-Paveikslas Nr. 2 Etaloninių Candida rūšių kultivavimas.

Candida kultūros buvo kultivuotos 24 h 25⁰C temperatūroje. Išaugusių Candida rūšių

suspensijos buvo ruošiamos steriliame fiziologiniame tirpale. Candida ląstelių kiekis suspensijoje standartizuotas McFarland‘o standartiniu indikatoriumi („standart indicator McFarland“), matuo-jančiu suspensijos drumstumą. Tyrime naudotos 1,5 McFarland‘o drumstumo Candida rūšių su-spensijos.

2.4 100 % koncentrato, 11 %, 1 %, 0,5 % eterinių aliejų tirpalų tyrimas

Eterinių aliejų (gvazdikėlių, levandų, bosvelijos, arbatmedžio, pipirmėčių, cinamono ir rozmarinų) ir jų tirpalų antimikrobinis aktyvumas prieš Candida rūšis buvo atliktas duobučių agare metodu. Į kiekvieną sterilią Petri lėkštelę pilta po 1 ml standartizuotos Candida grybelio suspensijos ir 30 ml skysto 45⁰C temperatūros Miulerio – Hintono agaro (Oxolid LTD, Basingstoke, Hampshi-re, England), kurį sudaro dehidratuotos jautienos mišinys – 300 g/l; kazeino hidrolizatas – 17,5 g/l; krakmolas – 1,5 g/l; agaras – 17,0 g/l, pH – 7,3 +/– 0,1. Sustingus agarui, buvo daromos duobutės (3 pav.). Buvo tirtas gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų 11 %, 1 %, 0,5 % tirpalų antimikrobinis aktyvumas. Minėti eteriniai aliejai buvo skiedžiami sodos geriamuoju vandeniu, ku-riame natrio karbonato yra 0,1 g/100 ml.

Tirpale esančio tirpinio masės dalis randama pagal formulę:

ω – tirpalo procentinė koncentracija; mt – tirpinio masė;

mT – tirpalo masė.

Į sterilius mėgintuvėlius buvo pilama po 4 ml eterinio aliejaus ir skiedžiama natrio kar-bonato tirpalu: gaminant 11 % eterinio aliejaus koncentracijos tirpalą, eterinis aliejus buvo skiestas

su natrio karbonatu 1:10; ruošiant 1 % eterinio aliejaus koncentracijos tirpalą, eterinis aliejus buvo skiestas su natrio karbonatu 1:100, o 0,5 % eterinio aliejaus koncentracijos tirpalas buvo ruošiamas tam tikrą eterinį aliejų skiedžiant su natrio karbonatu 1:200. Petri lėkštelėse buvo daromos 0,6 cm skersmens 7 duobutės, į kurias sterilia mikropipete buvo lašinama po 0,18 ml tiriamojo eterinio alie-jaus ar jo tirpalo. Taip paruoštos Petri lėkštelės su tiriamąja medžiaga buvo kultivuotos 48 h termos-tate, esant 25⁰C temperatūrai. Apie tiriamojo eterinio aliejaus ar jo tirpalo antimikrobinį aktyvumą buvo sprendžiama pagal sterilių zonų (Candida grybelio neaugimo zona) dydį apie duobutes su aliejumi (tirpalu). (4 pav.)

taikyti ANOVA ir Kruskal – Wallis testai. Normalusis kiekybinių dydžių skirstinys buvo nustatytas Kolmogorov – Smirnov testu. Kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant Stjudento t ir Fišerio kriterijus. Kiekybinių kintamųjų rezultatai pateikti vidurkiais (mm) su standartine paklaida (SP). Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, esant ne didesnei kaip 5 % paklaidai (p<0,05).

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tiriamojo kontingento charakteristika

Diagrama Nr. 1Tyrime dalyvavusių pacientų charakteristika

Tyrimui buvo atrinkti 40 pacientų, kurie kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto Kauno klinikas, Dantų ir burnos ligų kliniką dėl burnos gleivinės pakitimų.Candida rūšys buvo išskirtos iš 17 tiriamųjų, nes buvo stebimas teigiamas Candida rūšių augimas. 23 tiriamieji buvo atmesti, nes nebuvo stebėta Candida rūšių augimo.

Diagrama Nr. 2 Candida etaloninių rūšių pasiskirstymas

Dalyvavo 42,5% Atmesta 57,5% C.tropicalis 14% C.parapsilosis 7% C.glabrata 11%

Viso buvo identifikuotos 28 etaloninės kultūros: C. albicans 17; C. tropicalis 4; C. krusei 2; C. parapsilosis 2; C. glabrata 3.

3.2 Eterinių aliejų poveikio palyginimas skirtingoms Candida rūšims

Diagrama Nr. 3. Gvazdikėlių eterinio aliejaus poveikis skirtingoms Candida rūšims

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentratas efekty-viausiu priešgrybeliniu poveikiu pasižymėjo prieš C. parapsilosis, nežymiai silpnesiu poveikiu prieš C. tropicalis, mažiausiu efektyvumu prieš C. glabrata. C. albicans ir C. krusei gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentrato poveikis buvo artimas.

Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) sterilių zonų pasiskirstymas tarp C. albicans ir C. parapsilosis (p=0,015), C. albicans ir C. tropicalis (p=0,031), C. glabrata ir

C. parapsilosis (p=0,001), C

.

30 31 32 33 34 35 36

C.albicans C.krusei C.tropicalis C.parapsilosis C.glabrata

Diagrama Nr. 4. Levandų eterinio aliejaus poveikis skirtingoms Candida rūšims

Tyrime naudotas levandų eterinis aliejus buvo efektyviausias prieš C. glabrata, nežy-miai silpnesis poveikis prieš C. albicans ir mažiausia efektyvus prieš C. tropicalis.

Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) sterilių zonų pasiskirstymas tarp C. albicans ir C. tropicalis (p=0,006), C. glabrata ir C. tropicalis (p=0,011).

Diagrama Nr. 5 Bosvelijos eterinio aliejaus poveikis skirtingoms Candida rūšims

15 16 17 18 19 20 21

C.albicans C.krusei C.tropicalis C.parapsilosis C.glabrata

mm 0 1 2 3 4 5 6 7 8

C.albicans C.krusei C.tropicalis C.parapsilosis C.glabrata

Diagrama Nr. 6 Arbatmedžio eterinio aliejaus poveikis sirtingoms Candida rūšims

Tyrime naudotas arbatmedžio eterinis aliejus pasižymėjo panašiomis priešgrybelinėmis savybėmis Candida rūšims.

Sterilių zonų pasiskirstymas tarp kultūrų buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05).

Diagrama Nr. 7 Pipirmėčių eterinio aliejaus poveikis skirtingoms Candida rūšims

Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad pipirmėčių eterinio aliejaus koncentratas pasižymėjo panašiomis priešgrybelinėmis savybėmis prieš visas Candida rūšis, išskyrus C. parapsilosis.

Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) sterilių zonų pasiskirstymas tarp C. albicans ir C. parapsilosis (p=0,000), C. krusei ir C. parapsilosis (p=0,015), C. glabrata ir C. parapsilosis (p=0,003), C. tropicalis ir C. parapsilosis (p=0,002).

20,4 20,6 20,8 21,0 21,2 21,4 21,6 21,8 22,0

C.albicans C.krusei C.tropicalis C.parapsilosis C.glabrata

mm 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

C.albicans C.krusei C.tropicalis C.parapsilosis C.glabrata

Diagrama Nr. 8 Cinamono eterinio aliejaus poveikis skirtingoms Candida rūšims

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad cinamono eterinio aliejaus koncentratas stipriausio-mis priešgrybelinėstipriausio-mis savybėstipriausio-mis pasižymėjo prieš C. glabrata ir silpniausiostipriausio-mis savybėstipriausio-mis prieš C. tropicalis. C. albicans ir C. krusei cinamono eterinio aliejaus koncentrato poveikis buvo artimas.

Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) sterilių zonų pasiskirstymas tarp C. albicans ir C. parapsilosis (p=0,013), C. albicans ir C. tropicalis (p=0,000), C. krusei ir C. tropicalis (p=0,000), C. parapsilosis ir C. tropicalis (p=0,002), C. glabrata ir C. albicans, C. krusei, C. parapsilosis, C. tropicalis (p=0,000).

Diagrama Nr. 9 Rozmarinų eterinio aliejaus poveikis Candida rūšims

20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

C.albicans C.krusei C.tropicalis C.parapsilosis C.glabrata

mm 16,6 16,8 17,0 17,2 17,4 17,6 17,8 18,0 mm

Buvo nustatytas statistiškai nereikšmingas (p>0,05) sterilių zonų pasiskirstymas.

3.3 Skirtingų koncentracijų eterinių aliejų veiksmingumo tarpusavio palygini-mas tarp skirtingų Candida rūšių

Diagrama Nr. 10 Gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. albicans

Diagramoje pateiktas gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. albicans. Stipriausiu priešgrybeliniu poveikiu prieš C. albicans pasižymėjo gvazdikėlių eterinis aliejus (p=0,000). Silpniausiu priešgrybeliniu poveikiu pasižymėjo arbatmedžio eterinis aliejus (p=0,000).

Grafike matoma, kad gvazdikėlių eterinio aliejaus 1 % tirpalas pasižymėjo panašiomis priešgrybelinėmis savybėmis kaip 0,5 % gvazdikėlių eterinio aliejaus tirpalas. Arbatmedžio eterinio aliejaus 100 % koncentratas C. albicans veikė panašiai kaip 11 % arbatmedžio eterinio aliejaus tir-palas. 1 % arbatmedžio eterinio aliejaus tirpalas veikė C. albicans taip pat, kaip ir 0,5 % arbatme-džio eterinio aliejaus tirpalas. Cinamono eterinio aliejaus 100 % koncentratas C. albicans veikė pa-našiai kaip 11 % cinamono eterinio aliejaus tirpalas. 1 % cinamono eterinio aliejaus tirpalas C. albicans veikė panašiai kaip 0,5 % gvazdikėlių eterinio aliejaus tirpalas.

0 5 10 15 20 25 30 35

100 proc. 11 proc. 1 proc. 0,5 proc.

mm

Gvazdikėlių Arbatmedžio Cinamono

Diagrama Nr. 11 Gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. krusei

Diagramoje matomas gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. krusei. Efektyviausiu priešgrybeliniu poveikiu pasižymėjo gvazdikėlių eterinis aliejus (p=0,000). 11 %, 1 % ir 0,5 % arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų priešgrybelinis poveikis panašus. Sil-pnėjant eterinio aliejaus koncentracijai tirpale, mažėja sterilios zonos skersmuo.

Diagrama Nr. 12 Gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. tropicalis

0 5 10 15 20 25 30 35

100 proc. 11 proc. 1 proc. 0,5 proc.

mm Gvazdikėlių Arbatmedžio Cinamono 5 10 15 20 25 30 35 40 mm Gvazdikėlių Arbatmedžio Cinamono

Diagramoje pavaizduotas gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. tropicalis. Didžiausias sterilios zonos skersmuo buvo naudojant gvazdikėlių eterinį aliejų (p=0,002), tačiau 1 % eterinių aliejų mišiniai pasižymėjo panašiomis savybėmis ir sterilios zonos skersmuo buvo panašus. 100 %, 11 % ir 1 % arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų sterilios zonos skersmuo buvo panašus. 0,5 % gvazdikėlių ir arbatmedžio eterinių aliejų tirpalų reikšmės buvo ar-timos. 0,5 % cinamono eterinio aliejaus priešgrybelinės savybės buvo silpniausios (p=0,203). Sil-pnėjant eterinio aliejaus koncentracijai tirpale, mažėja sterilios zonos skersmuo.

Diagrama Nr. 13 Gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. parapsilosis

Diagramoje pateiktas gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. parapsilosis. 100 % ir 11 % gvazdikėlių eterinio aliejaus priešgrybelinės savybės buvo stipriau-sios. 1 % ir 0,5 % gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų mišinių reikšmės buvo arti-mos, tačiau gvazdikėlių eterinio aliejaus reikšmės buvo nežymiai didesnės, lyginant su kitais eteri-niais aliejais. 100 % ir 11 % arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų reikšmės buvo panašios. Sil-pnėjant eterinio aliejaus koncentracijai tirpale, mažėja sterilios zonos skersmuo.

0 5 10 15 20 25 30 35 40

100 proc. 11 proc. 1 proc. 0,5 proc.

mm

Gvazdikėlių Arbatmedžio Cinamono

Diagrama Nr. 14

Gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono eterinių aliejų poveikis C. glabrata

Iš diagramoje pateiktų duomenų, galima daryti išvadą, kad gvazdikėlių eterinio aliejaus priešgrybelinės savybės prieš C. glabrata buvo stipriausios (p=0,000), o arbatmedžio – silpniausios (p=0,001). 1 % ir 0,5 % arbatmedžio eterinio aliejaus tirpalo reikšmės buvo panašios. 1 % cinamo-no eterinio aliejaus tirpalas ir 0,5 % gvazdikėlių eterinio aliejaus tirpalas C. glabrata veikė panašiai. Silpnėjant eterinio aliejaus koncentracijai tirpale, mažėja sterilios zonos skersmuo.

0 5 10 15 20 25 30 35

100 proc. 11 proc. 1 proc. 0,5 proc.

mm

Gvazdikėlių Arbatmedžio Cinamono

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrime buvo panaudoti septyni eteriniai aliejai: gvazdikėlių, levandų, bosvelijos, ar-batmedžio, pipirmėčių, cinamono ir rozmarinų. Jie buvo pasirinkti remiantis mokslinės literatūros rekomendacijomis. [11, 14, 30] Trys iš tirtųjų eterinių aliejų pasižymėjo stipresnėmis priešgry-belinėmis savybėmis, todėl buvo panaudoti vykdant tyrimą su 11 %, 1 % ir 0,5 % eterinių aliejų tirpalais. Nustatyta, kad stipriausiomis priešgrybelinėmis savybėmis pasižymėjo gvazdikėlių eterinis aliejus.

Atlikus tyrimą gauta, kad gvazdikėlių eterinio aliejaus 100 % koncentratas efektyviau-siai veikė C. parapsilosis, o 1 % ir 0,5 % gvazdikėlių eterinio aliejaus tirpalai efektyviausi slopinant C. albicans augimą. Eteriniai aliejai yra lakūs, Petri lėkštelėse garuoja ir sterili zona nėra ryškiai matoma, todėl galima paklaida, kuri lėmė gautą tyrimo rezultatą.

Eterinių aliejų antimikrobinis ir priešgrybelinis poveikis yra platus. Atliekant tyrimą in vitro sąlygomis, buvo gauta, kad veiksmingiausias Candida rūšims yra gvazdikėlių eterinis aliejus ir jo tirpalai. M. Sajjad, A. Khan ir I. Ahmad savo atliktame tyrime [29] įrodė, kad C. albicans ląs-telių augimas slopinamas 60 % naudojant gvazdikėlių eterinį aliejų per 18 – 20 h. Šių tyrimų neį-manoma lyginti tarpusavyje, nes nesutampa tyrimo metodikos, atlikimo sąlygos, tačiau abiejuose tyrimuose įrodytas gvazdikėlių eterinio aliejaus teigiamas poveikis C. albicans.

Šiame tyrime buvo naudoti pipirmėtės ir arbatmedžio eterinių aliejų koncentratai. Pana-šūs rezultatai gauti J. Y. Teh, R. Rawi, S. S. Md Noor ir kt. atliktame tyrime. [8] Abu tyrimai buvo atlikti in vitro sąlygomis, tačiau J. Y. Teh, R. Rawi, S. S. Md Noor ir kt. tyrime naudotos etaloninės, laboratorijoje išaugintos C. albicans kultūros, o šiame tyrime naudotos etaloninės C. albicans kultū-ros, gautos iš pacientų mėginių. Buvo panaudota panaši tyrimo metodika – duobučių agare metodas.

Ištyrus skirtingų koncentracijų – 100 % koncentrato, 11 %, 1 % ir 0,5 % gvazdikėlių, arbatmedžio ir cinamono - eterinių aliejų tirpalus gauta, kad didėjant tirpalo koncentracijai didėja ir tirpalo priešgrybelinis poveikis. Didžiausias priešgrybelinis poveikis nustatytas naudojant 100 % gvazdikėlių eterinio aliejaus koncentratą, tačiau tokios koncentracijos eterinis aliejus negali būti naudojamas burnoje.

Jei šis tyrimas būtų atliekamas in vivo sąlygomis, tyrimo rezultatai gali nesutapti su in vitro tyrimo rezultatais. Atliekant tyrimą in vivo sąlygomis, atsižvelgiama į pagrindinius rizikos veiksnius, turinčius įtakos kandidozės vystymuisi: imunosupresinėms būklėms, endokrininiams su-sirgimams, plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimui. Neatsižvelgiama į seilių sudėtį, pavyz-džiui, seilėse esantis histidinas ir kalpropektinas slopina Candida rūšių augimą, taip apsaugodami pacientus nuo kandidozės. Tačiau šiuos apsauginius baltymus turi ne visi pacientai, įskaitant ir ser-gančius kserostomija. [35] Taip pat burnos neskalautume 100 % ar 11 % eterinių aliejų tirpalais dėl

galimo gleivinės nudeginimo. Burnoje, norint išvengti gleivinės pažeidimo, galima naudoti 1 % ir 0,5 % eterinių aliejų tirpalus. Atlikus tyrimą in vitro sąlygomis buvo gauta, kad šių procentų eteri-nių aliejų tirpalų poveikis skiriasi nežymiai. Stipriausiai veikė C. albicans, o silpniausiai – C. para-psilosis. Panašus rezultatas tikėtinas ir atliekant tyrimą in vivo sąlygomis. Dar vienas svarbus veiks-nys, atliekant tyrimą in vivo sąlygomis, yra burnos skalavimo dažnis. Kuo dažniau skalaujama, tuo greičiau galima pamatyti teigiamus rezultatus: mažėjantį balto apnašo kiekį, sumažėjusį deginimo ir diskomforto jausmą burnoje. Paskutinis veiksnys, turintis įtakos rezultatams in vivo sąlygomis, yra skalavimo laikas. Manyčiau, minimalus skalavimo laikas yra 1 min. Atliekant tyrimą in vivo sąly-gomis, pacientus reikėtų suskirstyti į kelias grupes pagal skalavimo dažnį ir skalavimo laiką. Taip būtų galima nustatyti efektyviausią skalavimo dažnį ir laiką, gydant burnos kandidozę. Taip pat bū-tų galima patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad eterinių aliejų tirpalai gydo burnos kandidozę. Gal-būt nustatytume, kad eterinių aliejų tirpalai sustiprina priešgrybelinių vaistų poveikį.

Atsižvelgiant į in vitro tyrimų rezultatus, verta paminėti, kad šie rezultatai gali nesutapti atliekant tyrimą in vivo sąlygomis, nes burnoje mikroorganizmai nėra veikiami tų pačių sąlygų kaip in vitro tyrimo metu. Nepaisant to, in vitro tyrimai yra reikalingi norint vykdyti tolimesnius kliniki-nius tyrimus. [8] Reikia atlikti daugiau tyrimų in vitro sąlygomis, kurie patvirtintų ar paneigtų hipo-tezes. Gavus įrodymus, kad hipotezė teisinga, tyrimai perkeliami į in vivo sąlygas.

Norėčiau padėkoti Mikrobiologijos ir virusologijos instituto prof. habil. dr. Alvydui Pa-viloniui už suteiktą galimybę naudotis Mikrobiologijos ir virusologijos instituto laboratorija, už pa-galbą ir konsultacijas atliekant tyrimą. Taip pat norėčiau padėkoti darbo vadovei med. dr. Ingai Vaitkevičienei už konsultavimą, priežiūrą, išsakytas pastabas. Už bendradarbiavimą, diskusijas ty-rimo metu, dėkoju kolegei Jurgitai Gaubaitei.

Man, Justinai Taurozaitei-Valentei, atliekant tyrimą, ieškant informacijos, interesų konflikto nebuvo.

IŠVADOS

Nustatyta, kad 100 % koncentracijos gvazdikėlių eterinio aliejaus, lyginant su levandų, bosvelijos, arbatmedžio, pipirmėčių, cinamono ir rozmarinų eteriniais aliejais, priešgrybelinis po-veikis in vitro sąlygomis buvo reikšmingai (p<0,05) didesnis.

Nustatyta, kad gvazdikėlių eterinio aliejaus 11 %, 1 % ir 0,5 % tirpalai turi stipriausią priešgrybelinį poveikį in vitro sąlygomis. Priešgrybelinis eterinių aliejų poveikis didėja, didėjant jų koncentracijai tirpaluose.

Nustatyta, kad stipriausiu priešgrybeliniu poveikiu skirtingoms Candida rūšims in vitro sąlygomis pasižymėjo gvazdikėlių eterinis aliejus.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Burnos skalavimas eterinių aliejų tirpalais yra alternatyva pacientams, kurie yra alergiš-ki burnos skalikliams ar priešgrybelinių vaistų sudedamosioms dalims, siealergiš-kiant išvengti alergiš-kitų nepa-geidaujamų priešgrybelinių vaistų poveikio. Taip pat pacientams, kurie yra netradicinės medicinos šalininkai. Rekomenduojama rinktis burnos skaliklius, kurių sudėtyje yra natūralios medžiagos, nė-ra panė-rabenų ir kitų kenksmingų, putojimą sukeliančių medžiagų. Rekomenduojama valyti dantis dantų pasta, kurios sudėtyje yra natūralių eterinių aliejų ir kitų augalinių medžiagų, kurios turi gy-domųjų savybių. Geriausiomis priešgrybelinėmis savybėmis pasižymi gvazdikėlių eterinis aliejus. Tačiau tikslingi tolimesni tyrimai su gvazdikėlių eteriniu aliejumi in vivo sąlygomis įvairiuose pavi-daluose, koncentracijose ir panaudojimo individualiai burnos priežiūrai skirtose priemonėse: dantų pastose, burnos skalikliuose. Tikslinga tęsti tyrimus ir tirti eterinių aliejų pritaikomumą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Yan Z, Hua H, Xu Y ir kt. Potent Antifungal Activity of Pure Compounds from Traditional Chi-nese Medicine Extracts against Six Oral Candida Species and the Synergy with Fluconazole against Azole-Resistant Candida albicans. Hindawi Publishing Corporation Evidence – Based Complementary and Alternative Medicine. 2012; 6.

2. Raju SB, Rajappa S. Isolation and Identification of Candida from the Oral Cavity. International Scholarly Research Network ISRN Dentistry. 2011; 7.

3. Dangi YS, Soni ML, Namdeo KP. Oral Candidiasis: a Review. International Journal of Pharma-cy and Pharmaceutical Sciences. 2010; 2:36 – 41.

4. Nikolića M, Smiljkovića M, Markovićb T ir kt. Sensitivity of Clinical Isolates of Candida to Essential Oils from Burseraceae Family. EXCLI Journal. 2016; 15:280 – 289.

5. Patil S, Rao R, Majumdar B ir kt. Clinical Appearance of Oral Candida Infection and Therapeu-tic Strategies. Frontiers in Microbiology. 2015; 6:1391.

6. Kumar P, Rao R. Oral Candidiasis – A Review. Scholarly Journal of Medicine. 2012; 2(2):26 – 30.

7. Singh A, Verma R, Murari A ir kt. Oral candidiasis: An overview. Oral Maxillofac Pathol. 2014; 18(1):81 – 85.

8. Teh JY, Rawi R, Md Noor SS ir kt. In-vitro antimicrobial effectiveness of herbal – based mouth-rinses against oral microorganisms. Asian Pac J Trop Biomed. 2015; 5(5):370 – 374.

9. Lalla RV, Patton LL, Dongari-Bagtzoglou A. Oral candidiasis: pathogenesis, clinical presenta-tion, diagnosis andt reatment strategies. J. Calif. Dent. Assoc. 2013; 41:263 – 268.

10. Papon N, Courdavault V, Clastre M ir kt. Emerging and emerged pathogenic Candida species: beyond the Candida albicans paradigm. PLoS Pathog; 2013; 9:e1003550.

11. Orlandi Sardi J. C, Fusco Almeida A. M, Soares Mendes Giannini M. J. Review New antimic-robial therapies used against fungi present in subgingival sites – A brief review. Archives of Oral Biology. 2011; 56:951 – 959.

12. Anibal PC, Sardi JC, Teixeira AP it kt. Conventional and alternative antifungal therapies to oral candidiasis. Brazilian Journal of Microbiology. 2010; 41(4):824 – 831.

13. Shrestha A, Rimal J, Rao A, Sequeira P. S, Doshi D, Bhat G. K. In vitro antifungal effect of mouth rinses containing chlorhexidine and thymol. Journal of Dental Sciences. 2011; 6(1):1 – 5. 14. Mandras N, Nostro A, Roana J ir kt. Liquid and vapour – phase antifungal activities of essential

oils against Candida albicans and non – albicans Candida. BMC Complement Altern Med. 2016; 16(1):330.

15. Mandell GL, Bennett JE, Dolin R. Principles and practice of infectious diseases. 4th ed. New York: Churchill Livingstone; 1994. Anti – fungal agents; p. 401 – 410.

16. Lehmann PF. Fungal structure and morphology. Med Mycol. 1998; 4:57 – 58.

17. Schauer F, Hanschke R. Taxonomy and ecology of the genus Candida. Mycoses 1999; 42: 1221; Pathogenesis and treatment of oral candidosis. Williams D Lewis M. p. 12 – 21.

18. Pomerantz S, Sarosi GA, Fungal diseases in AIDS. Current Opinion in Infectious Diseases. 1992; 5:226– 230.

19. Parihar S. Oral candidiasis – a review. Webmedcentral Dentistry. 2011; 2(11):1 – 18.

20. Akpan A. Oral candidiasis. Postgraduate Medical Journal September. 2002; 78(922):455 – 459. 21. Tyagi AK, Malik A. Liquid and vapour-phase antifungal activities of selected essential oils against Candida albicans: microscopic observations and chemical characterization of cymbopo-gon citratus. BMC Complementary and Alternative Medicine. 2010; 10:65.

22. Richardson MD. Changing patterns and trends in systemic fungal infections. J. Antimicrob. Chemother. 2005; 56 (1):5–11.

23. Sharifzadeh A, Shokri H. Antifungal activity of essential oils from Iranian plants against fluco-nazole-resistant and fluconazole – susceptible Candida albicans. Avicenna Journal of Phytome-dicine Mar – Apr; 2016; 6(2):215 – 222.

24. Rautemaa R, Ramage G. Oral candidosis – clinical challenges of a biofilm disease. Crit. Rev. Microbiol. 2011; 37:328 – 336.

25. Greenberg MS, Glick M, Jonathan A. Ship Burket‘s Oral Medicine, eleventh edition. BC Dec-ker Inc Hamilton. 2008; 38 – 40.

26. Szweda P, Gucwa K, Kurzyk E ir kt. Essential Oils, Silver Nanoparticles and Propolis as Alter-native Agents Against Fluconazole Resistant Candida albicans, Candida glabrata and Candida krusei Clinical Isolates. Indian J Microbiol. 2015; 55(2):175 – 183.

27. Gailevičius P. Odos ir lytiniu būdu plintančių ligų burnos gleivinės pažeidimai, Kaunas, 1996, p. 43.

28. Dagli N, Dagli R, Mahmoud RS ir kt. Essential oils, their therapeutic properties, and implica-tion in dentistry: a rewiev. J Int Soc Prev Community Dent. 2015; 5(5):335 – 340.

aroma-31. Labib GS, Aldawsari H. Innovation of natural essential oil – loaded Orabase for local treatment of oral candidiasis. Drug Design, Developement and Therapy. 2015; 9:3349 – 3359.

32. Ranasinghe P, Pigera S, Premakumara S ir kt. Medicinal properties of „true“ cinnamon (Cin-namomum zeylanicum): a systematic review. BMC Complementary and Alternative Medicine. 2013; 13:275.

33. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. I dalis, Vilius, TEV, 2000, p. 229. 34. Martišius SA, Kėdaitis V. Statistika: II dalis: statistikos išvados ir sprendimai, Vilnius,

Vil-niaus universiteto leidykla, 2004, p. 178.

35. Challacombe SJ. Immunologic aspects of oral candidiasis. Oral Surg Oral Med Oral Pathol. 1994; 78(2):202 – 210.

PRIEDAI

Priedas Nr. 2 TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentė, Justina Tauro-zaitė-Valentė magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą išsiaiškinti eterinių aliejų poveikį burnos grybelinių ligų sukėlėjams. Tyrimo dalyviai yra pacientai, kurie kreipiasi į Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto, Kauno klinikas, Dantų ir burnos ligų kliniką dėl burnos gleivinės pakitimų. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfiden-cialumas garantuojamas

Pacientai tyrime dalyvauja laisva valia. Iškilus neaiškumams tiriamasis gali kreiptis:

Tel.: (8 37) 326919 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Dantų ir burnos ligų klinika. [email protected] Justina Taurozaitė-Valentė

Darbo mokslinis vadovas Doc. Inga Vaitkevičienė