MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Gintarė Meškauskaitė
FARMACINĖS INFORMACIJOS, SKIRTOS VAISTŲ VARTOJIMO SAUGUMUI UŽTIKRINTI, VERTINIMAS.
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: doc. dr. Vaidas Skyrius
TŪRINYS
SANTRUMPOS ... 4
TERMINAI ... 5
1 ĮVADAS ... 7
2 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
2.1 Darbo tikslas ... 8
2.2 Darbo uždaviniai ... 8
3 LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA ... 9
3.1 Vaistų evoliucija ... 9
3.2 Netinkamas vaistų vartojimas ... 10
3.3 Farmacinė rūpyba ... 11
3.4 Vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimas ... 12
3.5 Farmacinės informacijos teikimas ... 12
3.6 Farmacinės informacijos vertinimas ... 14
4 DARBO METODIKA ... 15
4.1 Tyrimo metodai ... 15
4.2 Tyrimo eiga ir instrumentiniai metodai ... 15
4.3 Duomenų apdorojimo metodai ... 16
4.4 Tyrimo kontingentas ... 16
5 DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 18
5.1 Vaistininko nurodymų laikymasis ... 18
5.2 Informacija gaunama iš vaistininko ir vaistų vartojimo priklausomybė nuo informuotumo ... 22
5.3 Pirmiausia pasirenkami farmacinės informacijos gavimo šaltiniai ... 31
5.4 Pasitenkinimas vaistininko konsultacija ... 32
5.5 Svarbiausia farmacinė informacija apie vartojamus vaistus. ... 34
7 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37
8 SANTRAUKA ... 38
9 SUMMARY ... 40
10 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
SANTRUMPOS
ES- Europos SąjungaGVP – gera vaistinių praktika GVP – gera vaistinių praktika JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos lls – laisvės laipsnių skaičius
LR – Lietuvos Respublika
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija sn - statistiškai nepatikimas skirtumas sp – statistiškai patikimas skirtumas UK – Jungtinė Karalystė
TERMINAI
Duomenų bazė - elektroninė duomenų kaupykla, kurioje saugoma socialinė informacija apie gyventoją, jo sveikatos būklės normas ir pakitimus, ligos būkles, anksčiau vartotus bei vartojamus vaistinius preparatus, laboratorinių tyrimų fiziologinius ir biocheminius rodiklius, mitybos ypatumus, vartojamus maisto papildus, kita informacija, kuri gali būti svarbi fizinio asmens sveikatos būklės pakitimui, ligos diagnostikai ar gydymo parinkimui. [13]
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo. [14]
Farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat
vaistiniųpreparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes). [14]
Farmacinė paslauga– vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [14]
Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama. [14]
Pakuotės lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu. [14]
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Europos vaistų agentūra. [14]
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.[14]
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro
kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.[14] Pakuotės lapelis (PL) - vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu. [14]
1 ĮVADAS
Vaistų rinka Lietuvoje kasmet auga apie 10–15 procentų [1], todėl didėjant suvartojamų vaistų kiekiui labai svarbu užtikrinti jų saugumą. Viena didžiausių problemų yra neracionalus vaistų vartojimas, pasak PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) pacientams ne pagal paskirtį išrašomi, išduodami ar parduodami vaistai sudaro daugiau nei 50 proc. ir dar pusė iš šių pacientų netinkamai vartoja vaistus [30].
Vaistininkas yra vienas iš lengviausiai prieinamų sveikatos priežiūros specialistų [28, 18]. Norint pasikonsultuoti, įsigyti vaistų užtenka užeiti į artimiausią visuomenės vaistinę kurioje bus suteikta farmacinė paslauga. Kiekvienas vaistininkas, turi užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, kurią Europos Sąjungos šalyse reglamentuoja „Geros vaistinės praktikos taisyklės“ (GVP) [13]. Šių taisyklių tikslas yra “užtikrinti vaisto kokybę, racionalų ir ekonomiškai pagrįstą receptinių vaistų vartojimą, rūpintis paciento sveikata ir sveika gyvensena, suteikti visavertę informaciją apie vartojamus vaistus” [9]. Vienas iš pagrindinių farmacinės paslaugos aspektų yra farmacinės informacijos teikimas apie vaistinius preparatus. Šios informacijos tikslas yra “tiesiog skelbti ,,gryną“ informaciją apie vaisto savybes, paprasčiausias tokios informacijos pavyzdys – vaisto pakuotės lapelis” [25].
Siekiant geriausių rezultatų svarbus yra vaistininko ir paciento tarpusavio ryšys. Remiantis vartotojų nuomonės tyrimais, vaistininkai jau daugelį metų patenką į dešimtuką tarp didžiausią pasitikėjimą keliančių profesijų [19]. Todėl vaistininkas, kaip patikimas ir lengviausiai prieinamas sveikatos priežiūros specialistas privalo užtikrinti, jog visi pacientai gautų jiems reikalingą informaciją apie vaistus [19,28]. Taip pat svarbu, jog vaistininkas sugebėtų suprantamai ir aiškiai perteikti savo žinias, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas saugus ir racionalus vaistų vartojimas.
2 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
2.1 Darbo tikslas
Ištirti ir įvertinti visuomenės vaistinės pacientų gaunamą farmacinę informaciją vaistų vartojimo saugumui užtikrinti.
2.2 Darbo uždaviniai
1. Atskleisti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į vaistininką – jo suteiktą farmacinę informaciją.
2. Nustatyti ar visuomenės vaistinių pacientai gauna pakankamai informacijos, saugiam vaistų vartojimui užtikrinti.
3. Įvertinti kokia farmacinė informacija, visuomenės vaistinės pacientams, apie vartojamus vaistus yra svarbiausia.
4. Nustatyti, kokia visuomenės vaistinės pacientų dalis laikosi farmacijos specialisto nurodymų vartojant vaistinius preparatus.
3 LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA
3.1 Vaistų evoliucija
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [14]. Vaistas yra, jei ne pati seniausia, tai viena seniausių žmonijos pažinimo sričių. Jau pirmykščiai žmonės patys maitindamiesi augalais ir stebėdami gyvūnus pastebėjo jų gydomąsias savybes. Pradėjo juos klasifikuoti į valgomuosius ir gydomuosius, pastarieji pavartojus sukelia kokius tai reiškinius [16].
Pirmus žymus pokytis vaistų istorijoje įvyko 1928 metais, kuomet medikas Aleksandras Flemingas tyrinėdamas bakterijas pastebėjo, jog šios neatsparios vienos rūšies pelėsiui. Savo tyrimus aprašė, tačiau taip ir nesugebėjo susintetinti penicilino. Praėjus dešimtmečiui sustiprėjo mokslininkų ir chemikų susidomėjimas Flegingo tyrimais, 1941 metais penicilinas buvo išbandytas su žmonėmis ir pradėtas masiškai gaminti. Tuomet prasidėjo didžioji vaistų era [31].
Lietuvoje vaistinės pradėtos steigti XVI amžiuje. To meto istoriniuose Vilniaus dokumentuose minima 14 vaistininkų. Kauno magistrato knygose vaistininkai minimi nuo 1540 m., o 1600 m. mieste jau veikė 3 vaistinės [22].
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 metų gruodžio mėnesį visuomenės vaistinėse dirbo 3070 vaistininkai ir kaip matyti (1 lentelė) jų skaičius kasmet didėjo [15].
1 lentelė. Vaistinių ir vaistininkų skaičius Lietuvoje.
2010 2011 2012
Lietuvos Respublika
Vaistinių ir jų filialų skaičius 1482 1442 1404
Vaistininkų skaičius 2875 2986 3050
10 000 gyventojų tenka vaistininkų 9,4 9,9 10,3
3.2 Netinkamas vaistų vartojimas
Dėl šalutinio vaistų poveikio kasmet JAV hospitalizuojama maždaug 2 mln. Pacientų, o dėl tos pačios priežasties miršta apie 100 tūkst. [8]. Polifarmacija ir netinkamas vaistų vartojimas yra pagrindiniai veiksniai įtakojantys tokius apsinuodijimo vaistais rodiklius. Didėjant vartojamų vaistų skaičiui didėja ir vaistų sąveikos tikimybė. Svarbu, jog pacientai visuomet tikslingai ir sąmoningai vadovautųsi gydytojų ir vaistininkų rekomendacijomis [20]. Viename vykdytame tyrime 97 proc. respondentų pripažino
suprantantys vaistų vartojimo rėžimo svarbą [17]. Visgi, nemaža dalis pacientų nesilaiko sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų [7].
Dr. Jurgita Daukšienė 2004 – 2005 metais vykdė tyrimą, kurio tikslas buvo “ištirti ir įvertinti visuomenės vaistinės pacientų gaunamą farmacinę ir sveikatinimo informaciją”. Rezultatai parodė, jog 36 proc. apklaustųjų ne visuomet vartojo vaistus pagal nurodymus, iš jų 47 proc. pripažino, jog vaistus vartojo tik esant blogai savijautai, o pagerėjus nutraukė vaistų vartojimą; 25 proc. pamiršdavo vartoti vaistus pagal nurodymus; 20 proc. negalėjo nurodyti kokios priežastys lėmė netinką vaistų vartojimą [3].
Loreta Kubilienė su kolegomis vykdė tyrimą, kurio vienas iš tikslų buvo „nustatyti, kokios vaistų vartojimo problemos yra Lietuvos vaistinėse“. Tyrimo respondentai – farmacijos specialistai (n=185). Buvo išskirtos septynios vaistų vartojimo problemų grupės ir galimos jų priežastys (2 pav.): 1) papildomo vaisto;
2) nereikalingo vaisto; 3) netinkamo vaisto; 4) per maža vaisto dozė;
5) nepageidaujama reakcija į vaistą; 6) per didelė vaisto dozė;
2pav. Vaistų vartojimo problemų dažnis Lietuvos vaistinėse
Gauti rezultatai parodė, jog dažniausios vaistų vartojimo problemos: papildomas vaisto skyrimas (52,03 proc.) ir nurodymų nesilaikymas vartojant vaistus (30,56 proc.) [10]. Labai svarbu suderinti polifarmaciją ir teisingą vaistų vartojimo rėžimą. Šiuo atveju labai svarbus tampa vaistininkas, kuris yra vienas pagrindinių patarėjų vaistų vartojimo klausimais [11].
3.3 Farmacinė rūpyba
Farmacinės rūpybos terminą 1990m. apibrėžė C.D. Hepler ir L. M. Strand:
“Farmacinė rūpyba – tai atsakingas gydymas vaistais, kurio tikslas - pasiekti neabejotinus rezultatus, pagerinančius paciento gyvenimo kokybę” [5].
Lietuvoje 2003 metais vykdytas tyrimas “Farmacinės rūpybos elementų įgyvendinimo Lietuvos visuomenės vaistinėse galimybių analizė” atskleidė, jog Lietuvoje visuomenės vaistinėse dar nėra galimybės teikti farmacinės rūpybos paslaugų [24]. Nė vienoje vaistinėje nėra sukurta duomenų bazė, nors “kai kurie farmacinės rūpybos elementai (pvz., kraujospūdžio matavimas, rašytinės informacijos pacientui suteikimas) jau įgyvendinti beveik visose Lietuvos visuomenės vaistinėse” [13, 24].
R. Mikalauskienė su kolegomis vykdė tyrimą “Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje”. Kiekybinėje tyrimų dalyje buvo vykdoma respondentų apklausa, kurioje 58 proc. apklaustųjų pripažino, jog jų apsisprendimą dėl nereceptinių vaistinių preparatų lemia vaistininko patarimai [17].
3.4 Vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimas
Ypač svarbu tinkamai informuoti pacientus sergančius lėtinėmis ligomis. Šiame procese svarbiausią vaidmenį vaidina gydytojas, kuris paskiria vaistus ir turi pateikti pacientui visą reikiamą informaciją apie ligą ir vartojamus medikamentus [26]. Tačiau dažnai pacientai gydymo eigoje susiduria su papildomais iššūkiais, dėl ko dažniausiai kreipiasi į vaistininką [20]. Norint užtikrinti saugų vaistų vartojimą ir optimalią farmakoterapiją, svarbu bendradarbiauti tiek su pacientais, tiek su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Remiantis Geros vaistinių praktikos nuostatomis (GVP) „iškilus neaiškumams dėl vaistinio preparato išdavimo ar recepto išrašymo teisingumo, vaistininkas privalo kreiptis į receptą
išrašiusį gydytoją ir pasitikslinti recepto išrašymą“ [13].
Prieš tai aprašytame Loretos Kubilienės su kolegomis vykdytame tyrime buvo nustatyta, kaip dažniausiai farmacijos specialistai spendžia vaistų vartojimo problemas savarankiškai arba konsultuojasi su gydytojais. Gauti rezultatai parodė, jog daugiau respondentų prisiima atsakomybę ir patys
savarankiškai sprendžia nurodymų nesilaikymo vartojant vaistus (52,2 proc.) ir nereikalingo vaisto skyrimo (29,9 proc.) problemas. Su gydytoju konsultuojasi, kuomet reikia spręsti per didelės vaisto dozės skyrimo (39,9 proc.) ir per mažos vaisto dozės skyrimo (33,8 proc.) problemas [10].
Jungtinėje Karalystėje (UK) buvo vykdytas tyrimas su pacientais sergančiais antro tipo cukriniu diabetu, kurie vartojo tik geriamuosius vaistinius preparatus. Tyrimo rezultatai atskleidė pacientų informuotumo lygį apie jų vartojamus vaistus. Tik 74 proc. apklaustųjų galėjo įvardinti kokius vaistus vartoja ir 50 proc. pacientų žinojo, kokios pasekmės gresia nesilaikant tinkamo vaistų vartojimo rėžimo [29].
3.5 Farmacinės informacijos teikimas
Išduodant vaistinius preparatus vaistininkas privalo vadovautis “Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklėmis”, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 [13].
Farmacinė informacija, kurią turi pateikti farmacijos specialistas, siekiant užtikrinti saugų vaistų vartojimą:
• patarti gyventojui turėti visų jo vartojamų vaistų, kurie yra skirti gydytojo ir kuriuos vartoja pats, sąrašą;
• klausti informacijos apie gyventoją (pvz.: kuo skundžiasi gyventojas, koks jo amžius, kam alergiškas, kokie žalingi įpročiai, kiek laiko negaluojama, kokius vaistinius preparatus jau vartojo ir kt.);
• informuoti apie savigydos rizikos faktorius;
• paaiškinti, kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistinį preparatą (prieš valgį, valgant, po valgio ar kitu gydytojo nurodytu būdu);
• paaiškinti, kaip dažnai vartoti vaistinį preparatą; • paaiškinti, kiek laiko vartoti vaistinį preparatą;
• paaiškinti, apie galimas vaistinio preparato kontraindikacijas;
• paaiškinti, apie galimą vaistinio preparato nepageidaujamą reakciją, perspėjant, su kokiais vaistiniais preparatais negalima vartoti išduodamo vaistinio preparato ir kada būtina informuoti gydytoją;
• patarti visada pasikonsultuoti su gydytoju, jeigu gydymosi vaistiniais preparatais metu pasireiškia nepageidautina organizmo reakcija, nurodyta vaistinio preparato pakuotės lapelyje [12].
Viename iš savo straipsnių Vaidas Skyrius (2003m.) mini, jog pacientas išeidamas iš vaistinės turėtų žinoti [23]:
• vaisto pavadinimą;
• kada vaistą reikia vartoti ir koks jo poveikis; • kokią dozę ir kaip dažnai vartoti;
• specifinę informaciją apie vaisto vartojimo ypatumus;
• kokių atsargumo priemonių reikia imtis vartojant paskirtą vaistą;
• kokie šalutiniai poveikiai dažniausiai pasireiškia ir kokių priemonių reikia tokiu atveju imtis;
• savikontrolę vaisto vartojimo periodu; • tinkamas vaisto laikymo sąlygas;
• galimas vaisto – vaisto ir vaisto- maisto tarpusavio sąveikas; • ką daryti, jei pamiršo numatytu metu suvartoti vaistą.
3.6 Farmacinės informacijos vertinimas
Lon N. Larson su kolegomis vykdė tyrimą, kuriame tyrė vaistinės pacientų (n= 428) pasitenkinimą farmacine paslauga. Savo darbe minėjo, jog pacientų pasitenkinimas yra subjektyvus kriterijus vertinant suteiktos paslaugos kokybę. Todėl sudarytame klausimyne respondentai turėjo savo nuomonę pagrįsti vadovaujantis dviem kriterijais: 1) įvertinti farmacininko paslaugą iš profesinės jos pusės (remtis objektyviu vertinimu, būti nešališkais); 2) įvertinti farmacinę paslaugą, pagal pasitenkinimo kriterijų [11].
Tyrimo klausimai į kuriuos respondentų vertinimas buvo geresnis remiantis pirmuoju kriterijumi (objektyvus vertinimas):
• vaistinės darbuotojų profesionalumas;
• vaistininko gebėjimai atsakyti į Jūsų klausimus; • bendras farmacinės paslaugos vertinimas;
• vaistinės personalo mandagumas ir parodyta pagarba Jums; • operatyvumas išduodant receptinius vaistus;
• kaip gerai vaistininkas atsakė į Jūsų klausimus;
• vaistininko gebėjimas patarti ir perspėti apie galimas problemas vartojant vaistus; • vaistininko profesiniai santykiai su Jumis;
• kaip tinkamai vaistininkas paaiškina Jūsų vaistų veikimą; • kaip tinkamai vaistininkas Jums paaiškina kaip vartoti vaistą; • vaistininko profesionalumas [11].
Didėjant konkurencijai vis didesnis dėmesys skiriamas vartojimo skatinimui, todėl pacientų pasitenkinimo vertinimas yra esminis kriterijus apsprendžiantis paslaugų kokybės vertinimą sveikatos priežiūros sistemoje [2, 4].
4 DARBO METODIKA
4.1 Tyrimo metodai
1. Teorinis analizės metodas. Pagal galimybes buvo išnagrinėti panašaus pobūdžio tyrimai Lietuvoje ir užsienyje, apžvelgti aktualūs temai medicininiai, farmaciniai straipsniai, LR teisės aktai ir interneto puslapiuose pateikta medžiaga.
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas su Vilniaus miesto visuomenės vaistinės pacientais. Buvo pateikta anoniminė anketa siekiant išsiaiškinti ar respondentai gauna esminę informaciją padedančią užtikrinti saugų vaistų vartojimą.
4.2 Tyrimo eiga ir instrumentiniai metodai
Pacientų nuomonės vertinimas yra svarbus norint tinkamai įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [21]. Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė apklausa. Anketa (1 priedas) buvo pildoma Vilniaus miesto visuomenės vaistinės lankytojų, kurie buvo vyresni nei 18 metų amžiaus. Buvo parengta 25 klausimų anketa su dichotominiais klausimais (klausimai į kuriuos galima atsakyti tik “taip” arba “ne”) ir uždaraisiai klausimai (pateikiami daug atsakymo variantų, išsirenkamas tas, kuris atitinka respondento nuomonę). Kartu su anketavimu buvo vykdytas ir struktūrizuotas interviu metodas. Šis metodas pasirinktas dėl aukšto
atsakymų procento. Klausimai pateikiami ta tvarka, kuria surašyti anketoje. Klaidingai suprasti klausimai gali būti pakartoti ir paaiškinti.
Prieš pradedant tyrimą buvo atlikta anketos validacija. Buvo surinkta nedidelė žmonių grupė, kurie perskaitė anketą ir pateikė savo pastabas. Norint užtikrinti, jog pateikti klausimai būtų aiškiai suprantami, buvo atsižvelgta į gautas pastabas. Po validacijos anketa buvo pakoreguota.
Remiantis Lon N. Larson su kolegomis vykdyto tyrimo išvadomis [11], tiriant farmacinės informacijos pasitenkinimą, svarbu atkreipti dėmesį į respondentų atsakymų subjektyvumą. Todėl atliekant farmacinės informacijos kokybės vertinimą, buvo stengtasi sudaryti klausimyną su konkrečiais klausimais, jog respondentai naudodamiesi kuo objektyvesne nuomone atsakytų į pateiktus klausimus. Objektyviausių atsakymų tikėtasi iš klausimų dalies - gaunama informacija iš vaistininko.
Anketos struktūros dalys:
1) informacija gaunama iš vaistininko ir respondentų vaistų vartojimo priklausomybė nuo informuotumo;
3) pirmiausia pasirenkami farmacinės informacijos gavimo šaltiniai; 4) respondentų pasitenkinimas vaistininko konsultacija;
5) svarbiausia farmacinė informacija apie vartojamus nereceptinius vaistus;
6)
socialinės ir demografinės charakteristikos (lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta).4.3 Duomenų apdorojimo metodai
Gauti tyrimo rezultatai statistiškai įvertinti naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) programinio paketo 17 versiją. Darbe pateikiami grafikai, lentelės ir diagramos sudarytos naudojantis MS Office 2007 programų paketo MS Excel skaičiuokle.
Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi- kvadrato (χ²) kriterijus. χ² suderinamumo kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ² kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. tikrinama ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Buvo taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,01 duomenys laikyti statistiškai reikšmingi.
4.4 Tyrimo kontingentas
Tyrimo metu buvo apklausti 200 respondentai 115 (57,5 proc.) moterų ir 85 (42,5 proc.) vyrai. Respondentai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 18 - 40 metų, 40 – 60 metų ir 60 ir daugiau metų.
1 lentelė. Socialiniai ir demografiniai respondentų požymiai.
Respondentų požymiai Skaičius Procentas
Lytis Moterys 115 57,5 Vyrai 85 42,5 Viso 200 100 Amžius 18 – 40 metų 137 68,5 40 -60 metų 48 24,0 60 ir daugiau metų 15 7,5 Išsilavinimas Pradinis 2 1,0 Vidurinis 85 42,5 Profesinis 10 5,0 Aukštasis neuniversitetinis 16 8,0 Aukštasis universitetinis 83 41,5 Mokslinis laipsnis 4 2,0 Gyvenamoji vieta Miestas 145 72,5 Miestelis 36 18,0 Kaimo tipo gyvenvietė 19 9,5
5 DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1 Vaistininko nurodymų laikymasis
1 pav. Vaistininko konsultacijos poreikis.
Iš 1 pav. duomenų matyti, jog didesnioji dalis respondentų 56 proc. (n=112) prieš įsigydami vaistinius preparatus nesikonsultuoja su vaistininku. Nesikonsultuoja šiek tiek mažesnė apklaustųjų dalis 44 proc. (n=88). Gauti duomenys skiriasi nuo R. Mikalauskienės su kolegomis vykdyto tyrimo (Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje; 2003m.) rezultatų. Jų gauti duomenys buvo: 23 proc. apklaustųjų nereikėjo vaistininko konsultacijos; 71 proc. vaistinės pacientų reikėjo papildomos konsultacijos apie vaistus [17].
56% 44%
Ar prieš įsigydami vais0nį preparatą Jūs visuomet
pasikonsultuojate su vais0ninku?
2 lentelė. Farmacijos specialisto konsultacijos poreikis pagal sociademografinius rodiklius. Respondentų požymiai Konsultuojasi
(proc.) Nesikonsultuoja (proc.) Lytis Moterys 46,1 53,9 Vyrai 41,2 58,2 Amžius 18 – 40 metų 39,4 60,6 40 -60 metų 58,3 41,66 60 ir daugiau metų 40 60 Išsilavinimas Pradinis 50 50 Vidurinis 43,5 56,5 Profesinis 60 40 Aukštasis neuniversitetinis 50 50 Aukštasis universitetinis 41 59 Mokslinis laipsnis 50 50
Lentelė duomenys atskleidžia, jog dažniau su farmacijos specialistu konsultuojasi moterys (46 proc.), negu vyrai (41,2 proc.). Dažniausiai tai daro, vidutinio amžiaus, t.y. 40- 60 metų ir profesinį išsilavinimą turintys respondentai.
2 pav. Vaistininko nurodymų laikymasis.
Diagramos duomenys atskleidžia, jog pacientai vartodami vaistus dažniausiai laikosi vaistininko nurodymų. Besilaikantys nurodymų 76 proc. (n=152) apklaustųjų, nesilaikantys – 24 proc. (n=48).
1 lentelė. Vaistininko nurodymų laikymosi vertinimas pagal lytį
Požymis
Vaistininko nurodymų laikymasis, proc. (skaičius
n) Statistinis patikimumas Taip Ne Lytis Vyras 67 (n=57) 33 (n=28) χ2=6,479 lls=1 P<0,05 Sp Moteris 83 (n=95) 17 (n=20)
P – patikimumo lygmuo, sn – statistiškai nepatikimas skirtumas, sp – statistiškai patikimas skirtumas, χ2 – chi- kvadrato kriterijus, lls – laisvės laipsnių skaičius.
ne 24%
taip 76%
Ar vartodami nerecep0nius vais0nius preparatus
visuomet laikotės vais0ninko nurodymų?
2 lentelė. Vaistininko nurodymų laikymosi vertinimas pagal lytį skirtingose amžiaus grupėse.
P – patikimumo lygmuo, sn – statistiškai nepatikimas skirtumas, sp – statistiškai patikimas skirtumas, χ2 – chi- kvadrato kriterijus, lls – laisvės laipsnių skaičius.
Nėra nustatyta statistinė reikšmė tarp skirtingų amžiaus grupių ir lyčių, laikantis vaistininko nurodymų.
3 pav. Vaistininko nurodymų laikymosi vertinimas pagal lytį.
33 17 67 83 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 vyrai moterys ne taip Požymis Laikosi vaistininko
nurodymų, proc. Statistinis patikimumas
Amžius moterys 18 – 40 metų 56 14 χ2= 0,158 lls=2 P>0,05 Sn 40- 60 metų 22 4 60 metų ir daugiau 4 0 Amžius vyrai 18 – 40 metų 47 20 40- 60 metų 12 10 60 metų ir daugiau 8 3
Lentelės ir grafiko duomenys atskleidžia, jog moterys labiau linkusios laikytis vaistininko nurodymų negu vyrai. Atitinkamai laikosi nurodymų 83 proc. (n=95) moterų ir 67 proc. (n=57) vyrų. Duomenys yra statistiškai reikšmingi, kadangi patikimumo lygmuo p<0,05.
5.2 Informacija gaunama iš vaistininko ir vaistų vartojimo priklausomybė nuo
informuotumo
Nustatyta, jog mūsų šalyje vidutinis konsultacijų skaičius per metus pas gydytoją septyni
apsilankymai, pas vaistininką – dvidešimt [3]. Didelė dalis žmonių aplenkdami gydytoją ateina į vaistinę įsigyti nereceptinių vaistų, todėl vaistininkas tampa vieninteliu patarėju galinčiu užtikrinti saugų vaistų vartojimą.
Buvo išskirti penki svarbiausi klausimai, kuriuos turėtų užduoti vaistininkas prieš išduodamas pacientui nereceptinį vaistinį preparatą [12]. Respondentų buvo paprašyta atsakyti, ar vaistininkas prieš išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą pasiteirauja/informuoja:
o apie paciento negalavimus (4 pav.);
o apie tai kiek laiko trunka negalavimai (5 pav.); o apie vartojamus, prieš tai vartotus vaistus (6 pav.);
o apie tai, kam skirti vaistai (suaugusiajam ar vaikui) (7 pav.);
o apie galimą vaistų sąveiką vartojant du ir daugiau skirtingų vaistų (8 pav.).
4pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie nereceptinius vaistus (1).
ne 65% taip
35%
Ar prieš išduodamas nerecep0nį vais0nį preparatą
vais0ninkas pasiteirauja apie Jūsų negalavimus?
Diagramos duomenys atskleidžia, tik 35 proc. (n=70) respondentų nurodė, jog vaistininkas prieš išduodamas vaistinį preparatą pasiteirauja apie jų negalavimus. Net 65 proc. (n=130) atsakė, jog
vaistininkas nesidomi pacientų negalavimais jiems perkant nereceptinius vaistus.
5 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie nereceptinius vaistus (2).
Iš penktajame paveikslėlyje pateiktos informacijos matyti, kad tik 22 proc. (n=44) respondentų pripažino, jog vaistininkas pasiteirauja kiek laiko trunka jų negalavimai. Kita dalis respondentų, t.y. 78 proc. (n=156) pripažino, jog vaistininkas nesidomi pacientų negalavimų trukme.
ne 78% taip
22%
Ar prieš išduodamas nerecep0nį vais0nį preparatą
vais0ninkas pasiteirauja kiek laiko trunka Jūsų
6 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie nereceptinius vaistus (3).
Diagrama atskleidžia, kad tik 22 proc. (n=44) respondentų sulaukia vaistininko susidomėjimo apie jų anksčiau, šiuo metu vartojamus vaistus. Net 78 proc. (n=156) nurodė, jog vaistininkas neklausia
pacientų apie jų vartojamus vaistus.
7 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie nereceptinius vaistu (4).
ne 78% taip
22%
Ar prieš išduodamas nerecep0nį vais0nį preparatą
vais0ninkas Jūsų pasiteirauja kokius vaistus prieš tai
vartojote, ką vartojate dabar?
taip 72% ne
28%
Ar prieš išduodamas nerecep0nį vais0nį preparatą
vais0ninkas Jūsų pasiteirauja, kam skir0 vaistai
Net 72 proc. (n=144) respondentų atsakė, jog vaistininkas domisi, prieš išduodamas vaistinį preparatą, kam bus skirti vaistai. Jog nesidomi atsakė 28 proc. (n=56) apklaustųjų.
8 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie nereceptinius vaistus (5).
Informaciją apie galimą vaistų sąveiką su kitais vaistais gavo 26 proc. (n=52) apklaustųjų. Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitame tyrime, kuriame tik 24 proc. pacientų gavo informaciją dėl kelių vartojamų vaistų sąveikos ir ypatingų atsargumo priemonių [17].
ne 74% taip
26%
Ar prieš išduodamas nerecep0nį vais0nį preparatą
vais0ninkas pateikia informaciją apie galimą sąveiką su
9 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie vaistų dozavimą.
Didžioji dalis respondentų 82 proc. (n=182) nurodė, jog vaistininkas juos supažindina su vaistų dozavimu (kiek tablečių per dieną vartoti ir pan.). Šie duomenys yra panašūs į tuos kuriuos gavo R. Mikalauskienė su kolegomis vykdytame tyrime, kuriame pripažino esminę informacija apie vaistų vartojimą gavę 93 proc. apklaustųjų [17].
10 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie vaistų vartojimo laiką.
ne 18%
taip 82%
Aš išduodamas vais0nį preparatą vais0ninkas Jus
informuoja apie vaisto dozavimą?
ne 18%
taip 82%
Ar išduodamas vais0nį preparatą vais0ninkas Jus
informuoja kada geriausia varto0 vaistą?
Net 82 proc. (n=164) apklaustųjų pripažino gaunantys informaciją apie vaistų vartojimo laiką. Šie duomenys taip pat sutampa su R. Mikalauskienės ir kolegų vykdyto tyrimo rezultatais – informaciją apie vaistų vartojimo laiką gavo 79 proc. apklaustųjų [17].
11 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie šalutinį vaistų poveikį.
Diagramos duomenys atskleidžia, jog tik 21 proc. (n=42) respondentų pirkdami vaistus gauna informaciją apie galimą šalutinį jų poveikį. Duomenys beveik sutampa su anksčiau vykdyto tyrimo išvadomis – informaciją apie galimą šalutinį vaistų veikimą gavo 30 proc. apklaustųjų. Tas pats tyrimas atskleidė, jog išsamią informaciją apie šalutinį vaistų veikimą, kaip jo išvengti ir kaip elgtis jeigu taip atsitiko, gavo tik 3 proc. respondentų [17].
ne 79% taip
21%
Ar išduodamas vais0nį preparatą vais0ninkas Jus
įspėja apie galimą šalu0nį vaisto poveikį?
12 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie vaistų tinkamumo vartoti laiką.
Diagramos duomenys atskleidžia, jog informaciją apie vaistų galiojimo trukmę atidarius pakuotę (jeigu tai yra trumpo galiojimo vaistas) gauna tik 26 proc. (n=52) respondentų.
13 pav. Informacija gaunama iš vaistininko apie vaistų laikymą.
ne 74% taip
26%
Ar išduodamas vais0nį preparatą vais0ninkas Jus įspėja
apie 0nkamumo varto0 laiką a0darius pakuotę?
ne 78% taip
22%
Ar išduodamas vais0nį preparatą vais0ninkas
informuoja, kaip 0nkamai laiky0 vaistą?
Informaciją apie saugų vaistų laikymą pripažino gaunantys tik 22 proc. (n=44) pacientų. Panašūs rezultatai gauti ir kitame atliktame tyrime, kuriame 29 proc. respondentų buvo informuoti apie vaistų saugojimą ir laikymą namuose [17].
14 pav. Pakuotės lapelio gavimas perkant nepilną vaistų pakuotę.
Norint užtikrinti saugų vaistų vartojimą pacientai privalo gauti visą informaciją susijusią su vaistų vartojimu, tarp jų ir informacinį lapelį. Todėl vaistininkas, net ir parduodamas vieną lizdinę vaistų
plokštelę, turi kartu pateikti ir pakuotės lapelį lietuvių kalba [27].
Gauti duomenys atskleidžia, jog informacinio lapelio negauna 57 proc. apklaustųjų (n=114).
1. Grafikas žymi – vaistų nutraukimas, dėl informacijos trūkumo.
2. Grafikas žymi – įsigytų vaistų nepradėjimas vartoti, dėl informacijos trūkumo. ne
57% taip
43%
Ar išduodamas vais0nį preparatą (ne visą pakuotę)
vais0ninkas Jums kartu išduoda vaisto informacinį
15 pav. Informacijos trūkumo įtaka netinkamam vaistų rėžimui.
Diagramų duomenys atskleidžia, jog 12 proc. (n=24) respondentų yra nutraukę vaistų vartojimą, dėl informacijos trūkumo.
Šiek tiek didesnė dalis apklaustųjų - 14 proc. (n=28) pripažino, jog yra buvę atvejų, kuomet dėl informacijos stygiaus, nepradėjo vartoti įsigytų vaistinių preparatų.
16 pav. Pacientų informuotumas apie vartojamus vaistus.
12 14 88 86 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 ne taip Nevartoja 42
proc. Nežino, 17 proc.
Žino, 83 proc. Vartoja 58
Apklausos metu 58 proc. (n=116) apklaustųjų prisipažino vartojantys vaistus. Nevartojo jokių vaistinių medikamentų 42 proc. (n=84) respondentų.
Ar žinote ir galite įvardinti, kokius vaistinius preparatus vartojate? Į šį klausimą teigiamai atsakė 83 proc. (n= 96) apklaustųjų. Negalintys įvardinti savo vartojamų vaistų 17 proc. (n=20) respondentų.
Jungtinėje Karalystėje (UK) buvo vykdytas tyrimas su pacientais sergančiais hipertenzija. Tyrimo rezultatai atskleidė pacientų informuotumo lygį apie jų vartojamus vaistus. Tik 64 proc. apklaustųjų galėjo įvardinti kokius vaistus vartoja [29].
5.3 Pirmiausia pasirenkami farmacinės informacijos gavimo šaltiniai
Išanalizavus 200 visuomenės vaistinės pacientų anketų duomenis matyti, jog pritrūkus
informacijos apie vartojamus vaistus, pacientai naudojasi daugeliu šaltinių. 17 pav. matyti populiariausi farmacinės informacijos šaltiniai.
17 pav. Pirmiausia pasirenkami farmacinės informacijos šaltiniai.
Respondentų buvo paprašyta atsakyti į klausimą, kur pirmiausia ieško informacijos, jeigu kyla neaiškumų dėl vartojamų vaistų. Didžiausia apklaustųjų dalis 83 proc. (n=166), kaip pirminį informacijos
83 37 22 23 79 17 63 78 77 21 0% 20% 40% 60% 80% 100% Informacinis lapelis
Šeimos nariai, draugai Gydytojas VaisIninkas Internetas
šaltinį nurodė informacinį lapelį. Nemaža respondentų dalis 79 proc. (n=158) ieško informacijos internete. Klausia šeimos narių, draugų patarimo 37 proc. (n=74) pacientų. Kreipiasi į vaistininką tik 23 proc
(n=46), į gydytoja tik 22 proc. (n=44) apklaustųjų.
18 pav. Interneto, kaip dažniausiai pasirenkamo farmacinės informacijos šaltinio vertinimas pagal amžių.
Internetas, kaip pirminis informacijos šaltinis, yra populiariausias jaunesnių apklaustųjų tarpe, kurių amžius yra 40 ir mažiau metų. Juo naudojasi 83 proc. jaunesnių respondentų. Tarp vyresnių
apklaustųjų, kurių amžius tarp 40 ir 60 metų internetas nėra toks populiarus, juo naudojasi tik 33 proc. O patys vyriausi respondentai, beveik visai nesinaudoja internetu ieškodami informacijos apie vartojamus vaistus.
Duomenys yra statistiškai reikmingi, remiantis chi- kvadrato kriterijumi ( χ2=6,394) ir statistinio patikimumo skirtumu (p<0,05).
5.4 Pasitenkinimas vaistininko konsultacija
83
33
13
17
67
87
0% 20% 40% 60% 80% 100%< 40 metų 40 -‐ 60 metų 60 < metų Renkasi Nesirenka
19 pav. Respondentų pasitenkinimas vaistininko konsultacija.
Diagramos duomenys atskleidžia, jog 25 proc. (n=50) respondentų visada lieka patenki jiems suteikta vaistininko konsultacija. Kita dalis 75 proc. (n=50) apklaustųjų pripažino, jog po vizito pas vaistininką kartais lieka nepatenkinti. Nei vienas respondentas nepasirinko trečiojo galimo atsakymo – „dažnai lieku nepatenkintas vaistininko konsultacija“.
20 pav. Dažniausios vaistininko konsultacijos nepasitenkinimo priežastys.
50 proc. (n= 100) apklaustųjų pripažino, jog dažniausia vaistininko suteiktos konsultacijos nepasitenkinimo priežastis yra ta, kad vaistininkas tik paprašius suteikia visą būtiną informaciją apie
75% 25% Kartais lieku nepatenkinatas Esu visada patenkintas 20 16 50 80 84 50 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Nepateikia visos reikiamos informacijos suprantamai
ir aiškiai
Skiria per mažai laiko Tik paprašius suteikia būIną informaciją apie
vaistų vartojimą Taip Ne
vaistų vartojimą. Jog nepateikia visos reikiamos informacijos suprantamai ir aiškiai atsakė 20 proc. (n=40) respondentų. Nepatenkinti dėl per mažai jiems skiriamo laiko buvo 16 proc. (n=32) apklaustųjų.
5.5 Svarbiausia farmacinė informacija apie vartojamus vaistus.
21 pav. Svarbiausia farmacinė informacija apie vaistą.
Tyrime dalyvavę respondentai turėjo atsakyti į klausimą – kokia informacija susijusi su vaistų vartojimu Jums atrodo svarbiausia, kurią Jums turi pateikti vaistininkas prieš išduodamas vaistinį preparatą?
Didžiausia respondentų dalis tikisi išgirsti informaciją apie vaistų dozavimą (pvz.: nuo kokios vaistų dozės pradėti, kokia saugi dozė ir pan.). Ši informacija svarbi 82 proc. (n=164) apklaustųjų.
Informacija apie tai, kada geriausia vartoti vaistą (pvz.: ryte, vakare, po valgio, prieš valgį ir pan.) yra svarbi 74 proc. (n=148) respondentų pacientų.
Informacijos iš vaistininko, kaip tinkamai vartoti vaistą (pvz.: sučiulpti, sukramtyti, nuryti užgeriant stikline vandens ir t.t.) tikisi 69 proc. (n=138) respondentų.
Apie sąveiką su kitais vaistas nori būti informuoti 68 proc. (n=136) apklaustųjų.
Norėtų, jog vaistininkas informuotų kiek laiko reikia vartoti vaistinį preparatą 61 proc. (n=122) respondentų. 69 74 61 51 82 68 22 31 26 39 49 18 32 78 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kaip vartoI Kada vartoI Kiek laiko vartoI Kaip dažnai vartoI Dozavimas Sąveika su kitais vaistais Kitos prevencinės priemonės
Vaistų vartojimo dažnumas svarbus 51 proc. (n=102) apklaustųjų.
Mažiausia dalis respondentų iš vaistininko tikisi išgirsti apie prevencines priemones, kurios galėtų padėti įveikti jų negalavimus, dėl kurių ir perkamas vaistas. Ši informacija idomi tik 22 proc. (n=44) respondentų.
22 pav. Vaistų vartojimo pobūdžio, kaip svarbiausios farmacinės informacijos vertinimas pagal lytį.
Iš 21 pav. duomenų matyti, jog informacijos iš vaistininko, kaip tinkamai vartoti vaistą (pvz.: sučiulpti, sukramtyti, nuryti užgeriant stikline vandens ir t.t.) tikisi 69 proc. respondentų. Ši informacija yra svarbesnė vyrams (77 proc.), negu moterims (67 proc.).
Duomenys yra statistiškai reikšmingi, remiantis chi- kvadrato kriterijumi (χ2=4,857) ir statistinio patikimumo skirtumu (p<0,05). 67 77 33 23 0% 20% 40% 60% 80% 100% Moterys Vyrai
6 IŠVADOS
1. Didžioji dalis respondentų ne visada lieka nepatenkinti vaistininko konsultacija. Pagrindinės nepasitenkinimo priežastys – tik paprašius vaistininkas suteikia visą būtiną informaciją apie vaisto vartojimą.
2. Dauguma apklaustų pacientų pripažino, jog prieš išduodamas nereceptinius vaistinius preparatus vaistininkas nesidomi jų negalavimais, negalavimų trukme, kokius vaistus vartoja (vartojo) ir neinformuoja apie galimą sąveika su kitais vaistais.
3. Apklaustieji visuomenės vaistinės pacientai gauna esminę informaciją apie vaisto vartojimą, t.y. kiek, kaip dažnai ir kada vartoti vaistą. Tačiau negauna informacijos apie šalutinį vaistų poveikį, vaistų galiojimo trukmę atidarius pakuotę ir saugų vaistų laikymą.
4. Pakuotės lapelio, kuris yra pagrindinis informacijos šaltinis pritrūkus informacijos apie vartojimus vaistus, negauna pusė respondentų.
5. Didžioji dalis respondentų visada tikisi gauti informaciją apie vaisto dozavimą, vartojimo būdą, laiką ir trukmę.
6. Dauguma respondentų vartodami vaistinius preparatus, laikosi vaistininko nurodymų. Moterys yra labiau linkusios laikytis vaistininko nurodymų negu vyrai.
7 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Vaistininkams.
Suteikti visą reikiamą informaciją, net ir tuomet kai pacientai neprašo papildomos informacijos. Kadangi atlikus tyrimą paaiškėjo, jog apklaustieji visuomenės vaistinės pacientai gauna tik esminę informaciją apie vaistų vartojimą.
Domėtis žmonių negalavimai, bandyti išsiaiškinti jų priežastį ir padėti išsirinkti tinkamiausią vaistinį preparatą, atsižvelgiant į jau vartojamus/ vartotus vaistus. Respondentų duomenys atskleidė, jog prieš išduodant nereceptinius vaistinius preparatus vaistininkai dažniausiai nesidomi pacientų negalavimai ir jų vartojamais vaistais.
Parduodant vaistinį preparatą, nors ir vieną lizdinę plokštelę, visuomet kartu pateikti informacinį lapelį. Didžioji dalis apklaustųjų pripažino, jog tai yra pagrindinis informacijos šaltinis pritrūkus informacijos apie vaistą, tačiau jo negauna pusė respondentų.
2. Visuomenės vaistinės pacientams.
Klausti vaistininko visos dominančios informacijos apie vaistus, kažko nesupratus prašyti paaiškinti dar kartą.
Perkant nereceptinius vaistus klausti patarimo, pasakoti apie savo negalavimus, pasidalinti vaistų vartojamo patirtimi.
8 SANTRAUKA
FARMACINĖS INFORMACIJOS, SKIRTOS VAISTŲ VARTOJIMO
SAUGUMUI UŽTIKRINTI, VERTINIMAS
G. Meškauskaitė. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas: doc. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. KAUNAS.
Vaistininkas, kaip patikimas ir lengviausiai prieinamas sveikatos priežiūros specialistas privalo užtikrinti, jog visi pacientai gautų jiems reikalingą informaciją apie vaistus. Taip pat svarbu, jog vaistininkas sugebėtų suprantamai ir aiškiai perteikti savo žinias, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas saugus ir racionalus vaistų vartojimas.
Tikslas. Ištirti ir įvertinti visuomenės vaistinės pacientų gaunamą farmacinę informaciją vaistų vartojimo saugumui užtikrinti.
Tyrimo metodas. Buvo tiriami visuomenės vaistinės pacientai. Viso tyrimo metu buvo apklausta 200 pacientų Vilniaus mieste. Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikti 25 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamojo nuomonę.
Rezultatai. 56 proc. apklaustųjų prieš įsigydami vaistinius preparatus nesikonsultuoja su vaistininku; 76 proc. respondentų vartodami vaistus laikosi vaistininko nurodymų, moterys labiau linkusios laikytis vaistininko nurodymų negu vyrai. Apklausoje dalyvavę pacientai pripažino, jog prieš parduodamas nereceptinį vaistinį preparatą vaistininkas nesidomi pacientų negalavimais (65 proc.), negalavimų trukme (78 proc.), kokius vaistus pacientai vartoja (78 proc.); neinformuoja apie galimą sąveika su kitais vaistais (72 proc.) . Tačiau 72 proc. apklaustųjų atskleidė, jog vaistininkas teiraujasi kam skirtas vaistinis preparatas. Apklaustieji pacientai pripažino, jog gauna informaciją apie vaisto dozavimą (82 proc.) ir vartojimo laiką (82 proc.); negauna informacijos apie šalutinį vaistų poveikį (79 proc.), vaistų galiojimo trukmę atidarius pakuotę (74 proc.) ir saugų vaistų laikymą (78 proc.); pakuotės lapelio negauna 57 proc. respondentų. 12 proc. respondentų yra nutraukę vaistų vartojimą, dėl informacijos trūkumo;14 proc. pripažino, jog yra buvę atvejų, kuomet dėl informacijos stygiaus, nepradėjo vartoti įsigytų vaistinių preparatų. Didžiausia apklaustųjų dalis 83 proc., kaip pirminį informacijos šaltinį nurodė informacinį lapelį; 79 proc. ieško informacijos internete; 37 proc. klausia šeimos narių, draugų patarimo; 23 proc.
kreipiasi į vaistininką; 22 proc. į gydytoją. 25 proc. respondentų visada lieka patenki jiems suteikta vaistininko konsultacija, o 75 proc. po vizito pas vaistininką kartais lieka nepatenkinti. Dažniausios nepasitenkinimo priežastys: vaistininkas tik paprašius suteikia visą būtiną informaciją apie vaistų vartojimą (50 proc.); nepateikia visos reikiamos informacijos suprantamai ir aiškiai (20 proc.);
nepatenkinti dėl per mažai jiems skiriamo laiko 16 proc. respondentų. Didžioji dalis respondentų visada tikisi gauti informaciją apie vaisto dozavimą (82 proc.), vartojimo būdą (69 proc.), laiką (74 proc.) ir trukmę (61 proc.).
Išvados.
1. Didžioji dalis respondentų ne visada lieka nepatenkinti vaistininko konsultacija. Pagrindinės nepasitenkinimo priežastys – tik paprašius vaistininkas suteikia visą būtiną
informaciją apie vaisto vartojimą.
2. Dauguma apklaustų pacientų pripažino, jog prieš išduodamas nereceptinius vaistinius preparatus vaistininkas nesidomi jų negalavimais, negalavimų trukme, kokius vaistus vartoja (vartojo) ir neinformuoja apie galimą sąveika su kitais vaistais.
3. Apklaustieji visuomenės vaistinės pacientai atskleidė, jog gauna esminę informaciją apie vaisto dozavimą ir vartojimo laiką. Tačiau negauna informacijos apie šalutinį vaistų poveikį, vaistų galiojimo trukmę atidarius pakuotę ir saugų vaistų laikymą.
4. Pakuotės lapelio, kuris yra pagrindinis informacijos šaltinis pritrūkus informacijos apie vartojamus vaistus, negauna pusė respondentų.
5. Didžioji dalis respondentų visada tikisi gauti informaciją apie vaisto dozavimą, vartojimo būdą, laiką ir trukmę.
6. Dauguma respondentų vartodami vaistinius preparatus, laikosi vaistininko nurodymų. Moterys yra labiau linkusios laikytis vaistininko nurodymų negu vyrai.
9 SUMMARY
ASSESSMENT OF PHARMACEUTICAL INFORMATION, INTENDED TO ENSURE SAFETY OFDRUGS CONSUMPTION
G. Meškauskaitė. Master Degree Paper; Supervisor: doc. V. Skyrius; Lithuanian Health Science University, Medical Academy, Faculty of Pharmacology, Department of Drugs technology and social pharmacy. -KAUNAS.
A chemist, as one of the most freely accessible and reliable health care specialist, has to ensure all patients could receive information on drugs they need. It is also important for a chemist to express his/her knowledge in a understandable and clear manner, because it is the only way to achieve rational and safe consumption of drugs.
Aim: to investigate and to assess pharmacological information which is got at the public chemists’, in order to ensure the safety of drugs consumption.
Method: to study the patients of public chemists’. A total number of respondents: 200 patients in Vilnius. In order to conduct a research, an anonymous questionnaire has been used, including 25 closed (for respondents to choose one or more options of an answer in order to meet their opinion) questions.
Results: 56 per cent of respondents do not consult a chemist before purchasing drugs; 76 per cent of respondents observe instructions of a chemist when consuming drugs, with a priority for females, compared to males. The respondents have stated that a chemist does not ask about patients’ complaints before selling over-the-counter drugs (65 per cent), or duration of the trouble (78 per cent), also what other drugs a patient consumes (78 per cent); and doesn’t inform on interaction with other drugs (72 per cent). However, 72 per cent of the respondents have revealed that a chemist asks what other drugs they consume, also that they get information on dosage (82 per cent), consumption period (82 per cent); do not get information on side effects (79 per cent), drug’s expiry term after opening the package (74 per cent) and a safe storage (78 per cent). 57 per cent of respondents do not get package informational sheet, 12 per cent of them cancelled to consume the drug due to a lack of information; 14 per cent stated there were cases they couldn’t consume the drug due to a lack of information. The major part of the respondents ( 83 per cent) declared that informational sheet is a primary informational source; 79 per cent are searching for the information on the Internet; 37 per cent consult their friends or family; 23 per cent consult a chemist; 22 per cent - doctor. 25 per cent are always satisfied with consultations, provided by a chemist, 75 per cent are sometimes dissatisfied after visiting the chemists’. The main reasons of the latter are as follows: a
chemist informs on drug consumption only when asked (50 per cent); fail to inform in understandable and clear manner (20 per cent); 16 per cent of respondents were not satisfied with the time they were serviced. The major part of respondents always expects to get dosage information (82 per cent), consumption manner (69 per cent), time (74 per cent) and consumption time period (61 per cent).
Conclusions:
1. The major part of the respondents is sometimes dissatisfied with the chemist‘s consultancy. The main reason is that a chemist informs on drug consumption only when asked.
2. The major part of the respondents has stated that a chemist does not ask about patients’ complaints before selling over-the-counter drugs, duration of the trouble, also what other drugs a patient consumes ( consumed); and doesn’t inform on interaction with other drugs.
3. The respondents have stated that they receive essential information on dosage and consumption time period, however, do not get information on side effects, drug’s expiry term after opening the package and a safe storage. A half of respondents do not get the informational sheet, which is the main source of information on drug consumption in case there is a lack of the latter.
4. The major part of the respondents always expects to get information on dosage, consumption manner, time and duration.
5. The major part of the respondents observes chemist’s instructions when consuming drugs with a priority for females, compared to males.
10 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aniūnas, M. 2005 m. Lietuvos vaistų rinkos apžvalga. Farmacija ir laikas. 2006, 1(15): 92–93. 2. Cleary PD, McNeil BJ. Patient satisfaction as an indicator of quality care. Inquiry. 1988;25:25-36. 3. Daukšienė J. Daktaro disertacija. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir
sveikatinimo informacijos tyrimas ir vertinimas. Lietuvos Sveikatos Mokslų universitetas. Kaunas, 2010 m., 44 - 49 p.
4. Donabedian A. The quality of care in a health maintenance organization: a personal view. Inquiry. 1983;20:218-22.
5. Foppe van Mil J.W., Schulz M., Tromp (Dick) Th. F.J. Pharmaceutical care, European
developments in concepts, implementation, teaching and research: A review, Pharm World Sci 2004; 26:303-311.
6. Grincevičius J. Visuomenės vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos tyrimas ir įvertinimas: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija (09 B). Kaunas, 2008 m.
7. Helper C. D. and L. M. Strand „Opportunities and responsibilities in pharmaceutical care“. American Journal of Hospital Pharmacy. Vol 47. Mar 1990.
8. J.Lazarou, B.H. Pomeranz, and P. N. Corey, „Incident of Adverse Drug Reactions in Hospitalized Patients: A Meta- analysis of Prospective Studies,“ Journal of American Medical Association, 279, no. 15 (1998): 1200-5.
9. Jakaitienė R. Farmacinės rupybos teisinio reglamentavimo probleminiai aspektai iš mokslinių straipsnių rinkinio „Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka“ 110 p. Mykolo Riomerio universitetas, Viešojo saugumo teisės katedra 2012 (8).
10. Kubilienė L, Liukenskytė S., Savickas A., Jurėnienė K. „Vaistų vartojimo problemų tyrimas Lietuvos vaistinėse“ LSMU, Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir farmacijos organizavimo katedra, Kardiologijos institutas. Medicina (Kaunas) 2006; 42(5).
11. Larson L. N., Rovers J. P., MacKeigan L. D. Patient Satisfaction With Pharmacuetical Care: Update of a Validated Instrument. J Am Pharm Assoc 2002; 42(1):44-50.
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013).
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. V-494 ,,Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2007, Nr. 68-2690.
14. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas: Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas Nr. X – 709, 2006 06 22, Valstybės Žinios, 2006-07-18, Nr. 78 – 3056.
15. Lietuvos statistikos departamentas. Vaistininkų, vaistinių ir jų filialų skaičius. Požymiai: administracinė teritorija M3140107 lentelė.
16. Mekas T.A. Paskaita studentams: Farmacinė raida ir profesinė etika. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2010.
17. Mikalauskienė R., Davalgienė J., Radžiūnas R., Skyrius V., Aniūnas M. Paciento konsultavimo kokybės tyrimas ir farmacinės informacijos gavimo šaltiniai visuomenės vaistinėje. LSMU. MEDICINA (2003) 39 tomas, 2 priedas. 148-152p.
18. Narhi U,. Sources of medicine information and their reliability evaluated by medicine users. Pharm World Sci 2007; 29: 688-694.
19. Pharmaceutical Group of the European Union (PGEU). Annual Report 2011 m. Prieiga per internetą:
http://www.lekarnici.cz/getattachment/Pro-verejnost/Informace-pro-verejnost/Svaz-lekarniku-Evropske-unie-(PGEU)-zverejnil-vyro/PGEU_AR2011_FIN_WEB.pdf.aspx
20. Rahmqvist M. and Bara A.C. “Patient characteristics and quality dimensions related to patient satisfaction”. Oxford Journals. Prieiga per internetą:
http://intqhc.oxfordjournals.org/content/22/2/86.full
21. Rubin HR, Gandek B, Rogers WH, et al. Patients' ratings of outpatient visits in different practice settings: results from the Medical Outcomes Study. JAMA. 1993;270:835-40.
22. Šimkevičius Š. „Vaistininkystė Dzūkijoje 1918- 1944 metais“. 2012. Publikuota VšĮ „Gintarinė svajonė“ internetiniame tinklapyje. Prieiga per internetą:
http://gintarinesvajone.lt/?p=7325
23. Skyrius V. Farmacinė rūpyba vaistininko praktikoje. Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. FARMACIJA IR LAIKAS, 2006 pirmas numeris.
24. Skyrius V., Radžiūnas R., Barsteigienė Z., Baranauskas A., Grincevičius J. Farmacinės rūpybos elementų įgyvendinimo Lietuvos visuomenės vaistinėse galimybių analizė. Medicina (2003), 3 tomas, 2 priedas 143- 146 p.
25. Špokienė I. Informacijos apie vaistinius preparatus sklaida pacientams: teisinių apibrėžimų turinys, ribojimų teisėtumas ir atsakomybės už pažeidimus klausimas. Mykolo Riomerio universitetas, Teisės
fakulteto, Bioteisės katedra. Pateikta 2011-01-13. 272-277 p. Prieiga per internetą: http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/dwn.php?id=276625
26. Thomsen L. A., Frøkjær B., Rossing C. and Herborg H. Assessment of pharmacy systems in selected countries. Identification of literature and experiences. December 2011. Denmark. 6-7.
27. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. „Ką pravartu žinoti perkant vaistus“ ; Elektroninė prieiga: http://www.vvkt.lt/lit/IMG/330
28. Wazaify M, Shields E, Hughes CM, McElnay JC. Societal perspectives on over-the-counter (OTC) medicines. Fam Pract 2005; 22(2):170–6.
29. Wermeille J. , Bennie M, Brown I. and McKnight J. “Pharmaceutical care model for patients with type 2 diabetes: integration of the community pharmacist into the diabetes team – a pilot study”. 2004 Kluwer Academic Publishers. Printed in the Netherlands. Pharm World Sci 2004; 26: 18–25.
30. WHO. The World Medicine Situation, Rational use of medicines, p. 2 (1.2). Geneva. 2011m. 31. Whoff B., PöggelerS., and Kück U. „ Eight years after its discovery , Fleming‘s penicillium strain discloses the secret of its sex“. An ASM Journals Collection. Published ahead of print on 25 January 2008.
11 PRIEDAI
Gerb. Respondente,Esu Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU), Farmacijos fakulteto, penkto kurso studentė, atliekanti anoniminį, kokia farmacinė informacija Jums, visuomenės vaistinės pacientui, padeda užtikrinti saugų vaistų vartojimą. Duomenys bus panaudoti mokslo – tiriamajam darbui.
Klausimai Taip Ne
1. Ar prieš įsigydami vaistinį preparatą Jūs visuomet pasikonsultuojate su
vaistininku?
□
□
2. Ar prieš išduodamas/ parduodamas nereceptinį vaistinį preparatą
vaistininkas Jūsų pasiteirauja kam bus skirtas vaistas?
□
□
3. Ar prieš išduodamas/ parduodamas nereceptinį vaistinį preparatą
vaistininkas Jūsų pasiteirauja apie Jūsų negalavimus?
□
□
4. Ar prieš išduodamas/ parduodamas nereceptinį vaistinį preparatą
vaistininkas Jūsų pasiteirauja kiek laiko trunka Jūsų negalavimai?
□
□
5. Ar prieš išduodamas/ parduodamas nereceptinį vaistinį preparatąvaistininkas Jūsų pasiteirauja kokius vaistus prieš tai vartojote, ką vartojate dabar?
□
□
6. Ar prieš išduodamas/ parduodamas nereceptinį vaistinį preparatą vaistininkas Jums pateikia informaciją apie galimą sąveiką su kitais vaistais?
□
□
7. Ar išduodamas/ parduodamas vaistinį preparatą vaistininkas Jus informuoja apie vaisto dozavimą (pvz.: kiek tablečių per dieną ir kaip dažnai vartoti)?
□
□
8. Ar išduodamas/ parduodamas vaistinį preparatą vaistininkas Jus
informuoja kada geriausia vartoti vaistą (pvz.: ryte, vakare, po valgio, prieš valgį ir t.t.)?
□
□
9. Ar išduodamas/ parduodamas vaistinį preparatą vaistininkas Jus įspėja
apie galimą šalutinį vaisto poveikį?
□
□
10. Ar išduodamas/ parduodamas vaistinį preparatą vaistininkas Jus įspėja apie tinkamumo vartoti laiką atidarius pakuotę (jeigu tai yra trumpo galiojimo vaistinis preparatas, pvz.: sterilūs akių lašai)?
□
□
11. Ar išduodamas/ parduodamas vaistinį preparatą vaistininkas Jus informuoja, kaip tinkamai laikyti vaistą?
□
□
12. Ar visuomet išduodamas/ parduodamas vaistinį preparatą (ne visą
pakuotę) vaistininkas Jums kartu išduoda vaisto informacinį lapelį?
□
□
nesupratote kaip tinkamai juos vartoti?
14. Ar kada teko taip ir nepradėti vartoti įsigytų vaistų, tik dėl to, jog trūko informacijos kaip tinkamai juos vartoti?
□
□
15. Ar šiuo metu vartojate vaistus? Jei atsakėte „Ne“ tuomet praleiskite sekantį (16) klausimą. Taip
□
Ne□
16. Ar galite įvardinti kokius vaistus vartojate? Taip
□
Ne□
17. Ar vartodami nereceptinius vaistinius preparatus visuomet laikotės vaistininko nurodymų? Taip
□
Ne□
18. Kur pirmiausia ieškote informacijos, jeigu Jums kyla neaiškumų dėl Jūsų vartojamų vaistų? Ieškau informacijos internete
□
Kreipiuosi į vaistininką
□
Kreipiuosi į gydytoją□
Klausiu draugų, šeimos narių patarimo
□
Kita (įrašykite):____________________________________________________________________ 19. Ar visuomet liekate patenkintas/a Jums suteikta vaistininko konsultacija? Jei atsakėte
„Taip, visada“ tuomet praleiskite sekantį (20) klausimą.
Taip, visada
□
Ne, kartais lieku nepatenkintas/a□
Ne, dažnai lieku nepatenkintas/a□
20. Kokios priežastys dažniausiai lemia Jūsų nepasitenkinimą Jums suteikta vaistininko konsultacija(pažymėkite tinkamus atsakymus): Vaistininkas man skiria per mažai laiko
□
Vaistininkas nepateikia visos man reikiamos informacijos suprantamai ir aiškiai
□
Vaistininkas tik paprašant suteikia man būtiną informaciją apie vaisto vartojimą□
Kita(įrašykite):____________________________________________________________ 21. Kokia informacija susijusi su vaistų vartojimu Jums atrodo svarbiausia, kurią Jums turi pateikti□
kaip vartoti vaistą (pvz.: sučiupti, sukramtyti, nuryti užgeriant stikline vandens ir t.t.);□
kada geriausia vartoti vaistą (pvz.: ryte, vakare, po valgio, prieš valgį ir t.t.);□
vaisto dozavimas (pvz.: nuo kokios vaistų dozės pradėti, kokia leidžiama saugi vaisto dozė ir t.t);□
kaip dažnai vartoti vaistinį preparatą;□
kiek laiko vartoti vaistinį preparatą;□
su kokiais vaistais kartu negalima vartoti;□
kitos prevencinės priemonės, Jūsų negalavimui gydyti, dėl kurio perkate vaistinį preparatą; 22. Jūsų lytis:□
Moteris□
Vyras23. Jūsų amžius: < 40 metų
□
40-60 metų□
60< metų□
24. Jūsų išsilavinimas:□
Pradinis□
Vidurinis□
Profesinis□
Aukštasis neuniversitetinis□
Aukštasis universitetinis□
Mokslinis laipsnis25. Jūsų gyvenamoji vieta:
