Paauglių žinių apie narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo galimą poveikį burnos sveikatai įvertinimas

(1)

Lauryna Juzukonytė

5 kursas, 1 grupė

Paauglių žinių apie narkotinių ir priklausomybes sukeliančių

medžiagų vartojimo galimą poveikį burnos sveikatai

įvertinimas

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas

Prof. Eglė Slabšinskienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

PAAUGLIŲ ŽINIŲ APIE NARKOTINIŲ IR PRIKLAUSOMYBES SUKELIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO GALIMĄ POVEIKĮ BURNOS SVEIKATAI ĮVERTINIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas...

(parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena) Kaunas, 2021 Darbo vadovas... (parašas) ...

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ...

(3)

KLINIKINIO-EKSPERMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ... Eil

.Nr

. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei

reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį _bei reikalavimus?

0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{tikslas ir uždaviniai} 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų _mokslininkų

tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra _pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir _sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

(4)

11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji

tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir

pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir

uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka _{reikalavimus?} 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi _informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su _{kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,

rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus

tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka _{tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal

reikalavimus? 0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar _{teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?} 0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas _{moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės

rekomenda cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos

(5)

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo _{darbo rengimo reikalavimus?} -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, _{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo

-1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, _{kompiuterinio raštingumo klaidų?} -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, _{vientisumas, struktūrinių dalių apimties} subalansuotumas?

-0,2

balo _balo-0,5

39 Plagiato kiekis darbe _(nevert.)>20%

40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai _{ir puslapių numeracija) atitinka darbo} struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo _-0,5

balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) _{Bioetikos komiteto leidimas?} -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių _{terminų ir santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo

-0,5 balo

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai _{(spausdinimo, vaizdinės medžiagos,} įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________

(6)

__________________________________________________________________

(7)

TURINYS

SANTRAUKA ... 7

SUMMARY ... 9

ĮVADAS ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1 Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas paauglių tarpe pasaulyje ir Lietuvoje ... 15

1.2 Paauglystės psichologinės, fiziologinės raidos ir socialiniai ypatumai ... 16

1.3 Narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų klasifikacija ... 18

1.4 Narkotinių ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų poveikis bendrinei sveikatai ... 20

1.5 Psichiką slopinančių medžiagų poveikis burnos sveikatai ... 25

1.5.1 Alkoholis ... 25

1.5.2 Opioidai ... 26

1.6 Psichiką stimuliuojančių narkotinių medžiagų poveikis burnos sveikatai ... 27

1.6.1. Nikotinas ... 27

1.6.2 Kava, arbata ir energetiniai gėrimai ... 29

1.6.3 Amfetaminas ... 30

1.7 Haliucinogeninių medžiagų poveikis burnos sveikatai ... 31

1.8 Medijų ir odontologų vaidmuo: galima įtaka vartojantiems ... 32

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 34

2.1 Tyrimo eiga ... 34

2.2 Tyrimo imtis ... 34

2.3 Statistinės analizės metodai ... 35

3. REZULTATAI ... 36

3.1. Tiriamųjų bendroji charakteristika ... 36

3.2. Pasiekimų lygio tarpusavio ryšys su burnos sveikatos vertinimu ... 37

3.3. Tiriamųjų lyties ir pasiekimų lygio tarpusavio ryšys su žiniomis apie narkotines ir priklausomybes sukeliančias medžiagas ... 38

3.4. Tiriamųjų lyties ir pasiekimų lygio tarpusavio ryšys su žinios apie priklausomybes sukeliančių ir narkotinių medžiagų poveikį burnos sveikatai ... 43

3.5. Žinios apie priklausomybes sukeliančių ir narkotinių medžiagų vartojimo būdo poveikį burnos sveikatai, ryšys tarp respondentų lyties ... 46

3.6. Žinios apie priklausomybes sukeliančių ir narkotinių medžiagų vartojimo dažnumo ir kiekio įtaką burnos sveikatai ... 48

(8)

3.8 Elektroninių cigarečių vartojimas ir žinios apie jų sukeliamą poveikį burnos sveikatai ... 51

3.9 Elektroninių cigarečių vartojimo ir burnos sveikatos vertinimo, dantų valymo tarpusavio ryšys ... 53

3.10 Skirtingų pasiekimų lygių mokinių žinios apie alkoholio sukeliamus burnos ertmės pakitimus ... 53

3.11 Energetinių gėrimų vartojimas ir nuomonė apie burnos sveikatos būklę ... 54

3.13 Žinios apie haliucinogeninių medžiagų sukeliamus burnos ertmės pakitimus tarp skirtingų lyčių ir pasiekimų lygio ... 56

3.14 Mokinių žinių apie narkotines ir priklausomybes sukeliančių medžiagų šaltiniai ... 58

REZULTATŲ APTARIMAS ... 61 IŠVADOS ... 63 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 66 PRIEDAI ... 71 Priedas Nr.1 ... 71 Priedas Nr.2 ... 72

(9)

PAAUGLIŲ ŽINIŲ APIE NARKOTINIŲ IR PRIKLAUSOMYBES SUKELIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO GALIMĄ POVEIKĮ BURNOS SVEIKATAI ĮVERTINIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Piktnaudžiavimas narkotikais ir priklausomybes

sukeliančiomis medžiagomis yra viena didžiausių sveikatos problemų pasaulyje, kurios pasekmė yra rizikingas elgesys, smurtas ir socialinės problemos. Šie žalingi įpročiai susiformuoja paauglystėje, kuriai būdingas rizikingas elgesys ir impulsyvus sprendimų priėmimas. Piktnaudžiavimas narkotikais ir kitomis medžiagomis gali užkirsti kelią tinkamam augimui ir vystymuisi vėlesniame gyvenime, taip pat pakenkti burnos sveikatai. Lietuva dalyvauja sistemingai atliekamame Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrime, tačiau jame nėra tiriama vyresnių nei 16 metų mokinių nuomonė. Šiame darbe siekiama įvertinti paauglių žinias apie narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo galimą poveikį burnos sveikatai.

Medžiagos ir metodai. Tyrime dalyvavo 18–19 amžiaus Kaišiadorių rajono gimnazijų mokiniai.

Tiriamieji turėjo užpildyti elektroninę 20 klausimų anketą, kurioje dauguma klausimų sudaryti naudojant Likerto skalę. Anketinės apklausos duomenys apdoroti naudojantis programos IMB SPSS 17 versijos duomenų paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.

Rezultatai. Respondentų imtis buvo išskirstyta pagal lytį, akademinį pažangumą, elektroninių

cigarečių ir energetinių gėrimų vartojimą arba nevartojimą. Nustatyta, kad apie 48% 18–19 metų mokinių vartoja elektronines cigaretes. Nevartojantys elektroninių cigarečių mokiniai geriau žino negu vartojantys, kad tai gali sukelti dantų ėduonį ir dantų netekimą (p<0,05). Nevartojantys elektroninių cigarečių savo burnos sveikatą vertina geriau. 65% mokinių vartoja energetinius gėrimus. Nevartojantys šių gėrimų savo burnos sveikatą vertino kaip labai gerą, lyginant su vartojančiais. 29% aukštesniojo lygio mokinių sutinka kad, kad alkoholis sukelia dantų ėduonį, 32,8% – dantų netekimą. Jog opioidai sukelia dantų netekimą, pritaria apie 31,4% moterų ir 40% vyrų. Vertinant žinias apie haliucinogenines medžiagas, 22,4% aukštesniojo lygio mokinių sutinka, kad jų vartojimas sukelia dantų ėduonį. Respondentai dažniausiai kreiptųsi į gydytoją odontologą, norėdami sužinoti daugiau apie narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų poveikį burnos sveikatai.

Išvados. Aukštesniojo lygio mokiniai žino, kad tabakas, alkoholis, raminamieji, vaistai yra narkotinės

ar priklausomybes sukeliančios medžiagos, sutinka, kad burnos sveikata gali būti veikiama netiesiogiai dėl narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo, kad haliucinogeninės medžiagos sukelia dantų ėduonį. Apie pusė pagrindinio pasiekimų lygio mokinių žino, kad alkoholis sukelia dantų ėduonį, dantų netekimą. Moterys geriau žino apie narkotinių ir priklausomybes

(10)

sukeliančių medžiagų vartojimo būdo įtaką burnos sveikatai. Apie pusė mokinių vartoja elektronines cigaretes. Vartojantys elektronines cigaretes savo burnos sveikatą vertina statistiškai reikšmingai blogiau. Daugiau nevartojančių elektroninių cigarečių geriau žino, kad jų vartojimas sukelia dantų ėduonį, dantų netekimą (p<0,05). Daugiau negu pusė mokinių vartoja energetinius gėrimus. Vartojantys energetinius gėrimus savo burnos ertmės būklę vertina prasčiau negu nevartojantys. Mokiniai dažniausiai kreiptųsi į odontologus, norėdami daugiau sužinosi apie priklausomybes sukeliančių ir narkotinių medžiagų poveikį burnos sveikatai.

(11)

THE ASSESSMENT OF ADOLESCENTS‘ KNOWLEDGE ABOUT THE POSSIBLE EFFECT OT THE USAGE OF NARCOTIC AND ADDICTIVE SUBSTANCES TO ORAL

HEALTH

SUMMARY

The relevance of the problem and the aim of the Thesis. Abuse of narcotic and addictive

substances is one of the biggest health problems in the world, which results as hazardous behavior, violence and social problems. These harmful habits form in an adolescence, which is characterized by hazardous behavior and impulsive acceptance of decisions. Abuse of narcotic and other substances can prevent suitable growth and development in further life, also it can affect oral health. Lithuania participates in systematically ongoing research of the usage of alcohol and other psychoactive substances in European schools, but an opinion of older than 16 years old students is not researched. This Thesis aims to assess adolescents’ knowledge about the possible effect of the usage of narcotic and addictive substances to oral health.

Materials and methods. 18–19 years old students of Kaišiadorys area gymnasium were participated

in the research. Researched individuals had to fill in electronic survey of 20 questions, in which most of the questions are composed by using Likert scale. The data of the questionnaire are processed by using data package of 17 version of IMB SPSS and Microsoft Office Excel 2007 program.

The results. The sample of respondents was distributed according to gender, academic

progressiveness, the usage or non-usage of electronic cigarettes and energetic drinks. It is found that about 48% of 18-19 years old students use electronic cigarettes. Students who do not use electronic cigarettes know better that this can cause teeth decay and loss of teeth than students who use (p<0,05). Students who do not use electronic cigarettes assess better their own oral health. 65% of students uses energetic drinks. Students who do not use these drinks assessed their own oral health as very good, compared to students who use. 29% of higher level students agree that alcohol causes teeth decay, 32,8% - loss of teeth. About 31,4% females and 40% males agree that opioids cause loss of teeth. Assessing knowledge about hallucinogenic substances, 22,4% of higher level students agree that their usage cause teeth decay. Respondents would address dentists in order to learn more about the effect of narcotic and addictive substances to oral health most often.

Conclusions. Higher level students know that tobacco, alcohol, pethidine, medications are narcotic

or addictive substances, agree that oral health can be influenced indirectly because of the usage of narcotic and addictive substances, that hallucinogenic substances cause teeth decay. About half of main level students know that alcohol causes teeth decay, loss of teeth. Females know better about

(12)

the influence of the usage of narcotic and addictive substances to oral health. About half of students use electronic cigarettes. Students who use electronic cigarettes assess their own oral health statistically significantly worse. More students who do not use electronic cigarettes know better that their usage causes teeth decay, loss of teeth (p<0,05). More than half of students use energetic drinks. Students who use energetic drinks assess their own state of oral cavity worse than students who do not use. Students would address dentist in order to learn more about the effect of narcotic and addictive substances to oral health most often.

(13)

13

ĮVADAS

Temos aktualumas. Piktnaudžiavimas narkotikais ir priklausomybes sukeliančiomis

medžiagomis yra viena didžiausių sveikatos problemų pasaulyje, kurios pasekmė yra rizikingas elgesys, smurtas ir socialinės problemos [1]. Narkotinės ir priklausomybes sukeliančios medžiagos dažniausiai pradedamos vartoti paauglystėje, tai yra svarbi ir aktuali šiandieninė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Paauglystei būdingas rizikingas elgesys ir impulsyvus sprendimų priėmimas, dėl kurio paaugliai dažnai susiduria su narkotikų vartojimu, pradedama rūkyti ar vartoti alkoholį. Piktnaudžiavimas narkotikais gali užkirsti kelią tinkamam augimui ir vystymuisi vėlesniame gyvenime, taip pat sukelti daugelį sveikatos problemų [2].

Pradedant analizuoti narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų poveikį burnos sveikatai, svarbu apibrėžti kas tai yra. Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų plačiai paplitusi sąvoka, sunku surasti universalų apibrėžimą, tačiau tiksliausias apibūdinimas PSO pateiktame apibrėžime: „psichinė, kartais fizinė būsena, dėl kurios sąveika tarp gyvo organizmo ir narkotinės medžiagos, charakterizuojama elgesio ar kitomis reakcijomis, įskaitant norą vartoti šias medžiagas periodiškai, kad būtų patirtas jos psichinis poveikis ir kartais išvengti nepatogumų dėl jos nevartojimo. Tolerancija gali išsivystyti arba ne” [1].

Norint išsiaiškinti paauglių narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų paplitimą Lietuvoje periodiškai atliekamas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD), kuriame 2019 metais dalyvavo 35 Europos šalys, taip pat ir Lietuva. Tiriamųjų grupė 15–16 metų moksleiviai. Rezultatai rodo, kad bent kartą per paskutines 30 dienų alkoholį vartojo 27 proc. Lietuvos moksleivių, bent kartą ragavo alkoholio 79 proc. Nauji duomenys taip pat rodo išaugusį elektroninių cigarečių rūkymą – nuo 2015 metų rūkančių elektronines cigaretes Lietuvoje skaičius pakilo nuo 46 proc. iki 65 proc. Taip pat bent 1–2 kartus gyvenime nelegalių narkotinių medžiagų yra vartoję 19 proc. moksleivių. Kas penktas tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime vartojo raminamųjų ar migdomųjų vaistų nepaskyrus gydytojui. 5,6 proc. moksleivių vartojo psichoaktyvias narkotines medžiagas. Šis tyrimas išimtinai atliekamas su 15–16 metų amžiaus moksleiviais, tačiau kitų amžiaus grupių žinios apie priklausomybes sukeliančių medžiagų įtaką burnos sveikatai nėra tiriama, todėl šio darbo tema yra aktuali ir svarbi [5].

Piktnaudžiavimas narkotikais turi tiesioginių ir netiesioginių padarinių burnos sveikatai; susijusios komplikacijos gali atsirasti dėl tiesioginio burnos audinių kontakto su narkotinėmis ir priklausomybes sukeliančiomis medžiagomisrūkymo ar nurijimo metu, biologinės vaistų sąveikos su normalia burnos ertmės fiziologija ir vaistų poveikio smegenims ir sisteminėms funkcijoms [1]. Narkotinės medžiagos gali pakenkti burnos sveikatai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ribotos

(14)

14

galimybės kreiptis į gydytojus odontologus, netinkama mityba, burnos higienos įpročiai, nepakankama burnos sveikatos priežiūra ir bendra sveikata. Pačių medžiagų poveikis dantims ir burnos gleivinei sukelia bruksizmą, dantų netekimą, periodonto ligas, halitozę, stomatitą ir burnos vėžį [3]. Plačiau priklausomybes sukeliančių ir narkotinių medžiagų poveikis burnos sveikatai aptariamas šiame darbe.

Jau mokykloje privalu keisti jaunimo požiūrį į žalingus įpročius, jie turėtų būti supažindinami su narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų poveikiu sveikatai. Turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti odontologų ir pedagogų bendradarbiavimą prevencijos tikslais. Šiuo tyrimu siekiame išsiaiškinti 18–19 metų moksleivių žinias apie narkotines ir priklausomybes sukeliančias medžiagas bei jų poveikį sveikatai, galimus šių žinių šaltinius.

Darbo tikslas:

Įvertinti paauglių žinias apie narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo galimą poveikį burnos sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti moksleivių žinias apie narkotines ir priklausomybę sukeliančių medžiagas atsižvelgiant į jų akademinio pažangumo lygį.

2. Įvertinti moksleivių žinias apie priklausomybes sukeliančių medžiagų rūšis ir jų vartojimo būdo poveikį burnos sveikatai atsižvelgiant į mokinių lytį.

3. Įvertinti moksleivių žinias apie elektroninių cigarečių žalingą poveikį burnos sveikatai. 4. Nustatyti vartojančių ir nevartojančių energetinius gėrimus nuomonę apie jų burnos sveikatos būklę.

5. Ištirti moksleivių žinių apie narkotines ir priklausomybes sukeliančias medžiagas galimus informacijos šaltinius.

(15)

15

1

. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas paauglių tarpe pasaulyje ir Lietuvoje

Paplitimas pasaulyje. Nuo pastarojo dešimtmečio paauglių ir jaunų suaugusiųjų kofeino

vartojimo tendencijos smarkiai išaugo dėl padidėjusio kavos ir energetinių gėrimų, tokių kaip „Red Bull“, „Monster“, pasiūlos [25]. Pasak Pasaulio Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenų (UNODC) 2014 m. nuo 162 iki 324 milijonų žmonių nuo 15 iki 64 metų (3,5–7 proc. pasaulio gyventojų šioje amžiaus grupėje) išbandė vienos rūšies neteisėtus narkotikus. Manoma, kad 12,7 mln. žmonių vartoja intraveninius narkotikus, o tai sudaro 0,27 proc. gyventojų [32].

Paplitimas Europoje ir Lietuvoje. ESPAD (Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų

vartojimo Europos mokyklose tyrimas) tyrimo tikslas – rinkti duomenis apie 15–16 metų paauglių narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimą ir rizikos formas, susijusias su šių medžiagų vartojimu, bei stebėti atsirandančias tendencijas. Tyrimas atliekamas jau nuo 1995 metų ir vykdomas kas ketverius metus. Naujausiame ESPAD tyrime, atliktame 2019 metais, dalyvavo 99 647 tiriamieji iš 35 Europos šalių. ESPAD tirtose šalyse 41% mokinių bent kartą gyvenime rūkė cigaretes, 20% respondentų rūkė cigaretes paskutines 30 dienų. Vidutinis cigarečių rūkymo paplitimas vienodas tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų. Vidutiniškai 10% mokinių rūko kasdien. Kasdieninio rūkymo vertės svyruoja nuo 1,9% (Islandija, Norvegija) iki 22 % (Bulgarija) [5].

Daugiau nei vienas iš 10 moksleivių bandė rūkyti elektronines cigaretes nuo 13 metų ar jaunesnio amžiaus. Mažiausiai bandžiusių Juodkalnijoje (4,3%), daugiausiai Lietuvoje ir Estijoje (20%). Vidutiniškai 1,7% apklaustųjų pradėjo vartoti elektronines cigaretes kasdien būdami jaunesni negu 13 metų amžiaus. Visose tirtose šalyse berniukų vartojimo dažnis buvo didesnis negu mergaičių. Lietuvoje 13 metų ar jaunesnių, bandžiusių rūkyti yra 33%, elektronines cigaretes – 19%. Elektronines cigaretes Lietuvoje vartoja 65%, kai ESPAD tirtų šalių vidurkis 40%. Lietuvoje taip pat didžiausias procentas vartojančių elektronines cigaretes kasdien – 14% [5].

Manoma, kad alkoholinius gėrimus galima gauti lengviau lyginant su kitomis priklausomybes sukeliančiomis medžiagomis, 80% tirtųjų atsakė, jog galėtų lengvai gauti alkoholio, Danijoje, Vokietijoje, o Graikijoje net 90%. 33% tyrime dalyvavusių mokinių alkoholį pirmą kartą bandė vartoti 13 metų ir jaunesni. 6,7% apklaustųjų patyrė alkoholio intoksikaciją būdami jaunesni negu 13 metų. Nors alkoholio vartojimas vis dar išlieka populiarus paauglių tarpe, lyginant tendencijas nuo 1995 iki 2019 metų, alkoholio suvartojimas mažėja [5].

(16)

16

Tarp nelegalių narkotinių medžiagų lengviausiai įsigyjamos paauglių tarpe yra kanapės, vienas trečdalis (32%) respondentų teigia, jog jų gautų lengvai, kitos narkotinės medžiagos paaugliams pasiekiamos sunkiau: ekstazio (MDMA) gautų 14%, kokaino – 13%, amfetamino – 10%, metamfetamino – 8,5%. Vidutiniškai 19% berniukų ir 14% mergaičių yra bandę narkotinių medžiagų. 7,1% mokinių, vartojo kanapes per pastarąsias 30 dienų. Kanapių vartojimo tendencijos rodo bendrą abiejų atvejų padidėjimą 1995 m.–2019 m. nuo 4,1% iki 7,4%. Po kanapių dažniausiai vartojami nelegalūs narkotikai šie: MDMA, LSD, kokainas ir amfetaminas[5].

Įvairiose šalyse receptinių vaistų (raminamųjų, nuskausminamųjų) vartojimas ne medikamentiniais tikslais svyruoja nuo 2,8% iki 23%, vidurkis – 9,2%, didžiausias vartojimas Slovakijoje (23%), Latvijoje (22%) ir Lietuvoje (21%) [5].

COVID-19 pandemija ir narkotikų vartojimo situacija. Visą pasaulį, kaip ir Lietuvą,

paveikė koronoviruso pandemija bei staigus jo plitimas. Ribojimo priemonės, skirtos užkirsti viruso plitimo kelią, paveikė visas gyvenimo sritis. Ne išimtis ir priklausomybes sukeliančių ir narkotinių medžiagų vartojimas. NTAKD (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) metiniame pranešime teigiama, kad 2020 m. karantino laikotarpiu daugiausia apsinuodijimų narkotinėmis medžiagomis stebima jaunų žmonių tarpe, t.y. 15–24 metų amžiaus grupėje. Išaugo 15 metų amžiaus asmenų apsinuodijimų skaičius lyginant su 2019 metais. Iš 9 apsinuodijimo atvejų net 6 atvejai yra apsinuodijimo kanapėmis atvejai, kai tuo tarpu 2019 metais iki 15 metų amžiaus grupėje apsinuodijimų buvo 2. Taip pat policijos duomenimis karantino laikotarpiu sumažėjo narkotinių medžiagų prieinamumas, uždarius pasilinksminimo vietas, uždraudus susibūrimus, sumažėjo narkotinių medžiagų paklausa.

1.2 Paauglystės psichologinės, fiziologinės raidos ir socialiniai ypatumai

Paauglystė yra gyvenimo etapas, kuriam būdingi vidiniai konfliktai ir perversmai, kai asmenys skuba ir bando nutraukti vaikystės etapą, stengiasi tapti suaugusiais. Bėdos, susijusios su paaugliais, buvo laikomos įprastomis šiuo gyvenimo etapu, o ne ženklu, jog paaugliui reikalinga pagalba. Tačiau pamažu įsivyrauja naujos nuomonės. Paaugliai gali įveikti šį gyvenimo etapą, susidūrę su sunkumais, išvengti ilgalaikio rizikingo elgesio, išlaikyti ir plėtoti savo identitetą ir santykius su šeima [14]. Paauglystėje vykstantiems pokyčiams neabejotinai turi įtakos socialinių ir biologinių procesų įvairovė [15].

Socialiniai ypatumai. Paauglių psichologinė raida daugiausiai atspindi socialinius procesus,

(17)

17

pokyčius, susijusius su reprodukcine branda (šeima, bendraamžiai, romantiniai santykiai, suaugusiųjų pažinimas) ir šių procesų variacijomis (rizikos prisiėmimas), taip pat su problemomis, kurios atsiranda paauglystėje arba šiuo metu padidėja jų dažnumas ir sunkumas (pvz. depresija, įtampa, stresas, narkotikų vartojimas, psichozė) [15].

Piktnaudžiavimo narkotikais problemos dažnai susijusios su šeima. Garsiausios raidos teorijos, susijusios su priklausomybės nuo narkotikų atsiradimu, yra psichoanalitinės teorijos, kurios vertina šeimą kaip pagrindinį veiksnį, atsakingą už asmenybės formavimąsi. Šios teorijos atkreipė dėmesį į keletą šeimos veiksnių, kurie laikomi svarbiais ne tik priklausomybės atsiradimui, bet ir kitų psichologinių sutrikimų išsivystymui. Tarp šių veiksnių svarbiausi yra ankstyvas atsiskyrimas nuo tėvų, nepalankus tėvo figūros suvokimas ar jo nebuvimas šeimoje, konfliktiniai, šalti ir tolimi santykiai su tėvais [36]. Daugybė tyrimų parodė, kad netinkamas elgesys su vaikais ir ankstyvo gyvenimo stresoriai yra susiję su padidėjusiu piktnaudžiavimu narkotikais ir alkoholiu. Tyrimo metu moterys, dalyvavusios intraveninių narkotikų vartojimo imtyje, nurodė, kad 60,2% jų buvo seksualiai išnaudojamos, 55,2% – fiziškai, 45,9% – emociškai, 83,4% – emociškai apleistos ir 59,7% – fiziškai apleistos [33].

Fiziologiniai ypatumai. Hormoniniai pokyčiai brendimo metu lemia anatominius ir

fiziologinius pokyčius, taip pat psichologinius pokyčius dėl tiesioginio poveikio smegenims ir netiesioginio poveikio – atsako į besikeičiantį kūną ir socialines roles [15]. Ankstyvos paauglystės stadijoje (11–14 metų amžiaus) paaugliai yra ypač pažeidžiami dėl fiziologinių ir išvaizdos pokyčių. Tai gali sukelti nuovargį, mieguistumą, padidėjusį irzlumą, slaptumo poreikį bei gėdos jausmą. Nuovargis ir mieguistumas gali būti susijęs su fiziniu augimo šuoliu, fiziniai pokyčiai, tokie kaip kūno plaukų augimas, genitalijų vystymasis, vyrams balso mutacija, paaugliams sukelia gėdos jausmą. Iš viso to kylantys padariniai gali sukelti įvairių psichologinių problemų [16]. Dėl paauglio negalėjimo sudėtingai abstrakčiai mąstyti, paaugliai ribotai suvokia ilgalaikę riziką sveikatai dėl pavojingo gyvenimo būdo, nori greičiau tapti suaugusiais, patenkinti smalsumą bei neatsilikti nuo draugų.

Ankstyvas gyvenimo stresas turi įtakos narkotikų vartojimui. Streso reakcijos yra būtinos norint išgyventi, jas sąlygoja hipotalamo hipofizės antinksčių (HPA) ašis, centrinis kortikotropiną išlaisvinantis hormonas (CRH) ir periferinė katecholamino sistema. Įrodyta, kad lėtinės reakcijos į stresą metu aktyvinimas padidina psichopatologijos, įskaitant priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, riziką [33].

Genetika. Nors polinkis į priklausomybes yra daugiafaktorinis, tyrimai nustatė, kad apie 40–

(18)

18

yra siejama su genetiniais veiksniais. Skirtingi genetiniai veiksniai gali nulemti polinkį vystytis specifinėms priklausomybėms nuo narkotikų. Norėdami nustatyti genetinius veiksnius, lemiančius priklausomybę, biologiškai patikimų kandidatų genai buvo ilgai tiriami atliekant hipotezėmis pagrįstus tyrimus, tačiau genetinių variantų asociacijos nebuvo tvirtai nustatytos iki agnostinio, hipotezę generuojančio genomo masto asociacijos tyrimo (GWAS) atsiradimo [34]. Priklausomybė nuo opioidų susijusi su genetika 23–54 proc., tai nustatyta remiantis tyrimais, kuriuose dalyvavo dvyniai ir įvairios šeimos. Tiriant specifinius genus ir jų variacijas, galima geriau suprasti biologiškai nulemtą priklausomybę ir nustatyti riziką polinkiui į opioidų vartojimą [35]. Taip pat atliekant GWAS tyrimus nustatyta priklausomybė tarp genų variacijų ir nikotino, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų (kanapių, įvairių stimuliantų, opioidų). Įvairių genetinių variacijų atradimai teikia daug vilčių rengiant prevencijos nuo priklausomybės programas ir planuojant gydymo strategijas [34].

Piktnaudžiavimas narkotinėmis ar priklausomybes sukeliančiomis medžiagomis yra sveikatos problema, susijusi su didelėmis individualiomis, ekonominėmis, biologinėmis, farmakologinėmis, socialinėmis, šeimos, teisinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis.

1.3 Narkotinių ir priklausomybes sukeliančių medžiagų klasifikacija

Narkotinių medžiagų samprata įvairiose šalyse skiriasi. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos kaip „į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.” Narkotinės ir priklausomybes sukeliančios medžiagos klasifikuojamas pagal jų farmakologinį poveikį, kilmę, veikimo mechanizmą arba teisinį reglamentą [18].

Pagal farmakologinį poveikį. Medžiagų, galinčių sukelti priklausomybę, farmakologines

savybes galima apibendrinti taip: medžiagos turi malonų poveikį, kuris, individo manymu, sukelia euforiją ir jaudulį, taip pat gali palengvinti disforines būsenas. Poveikis pasireiškia greitai, todėl ypač sustiprėja [6].

Skirstant narkotines ir priklausomybes sukeliančias medžiagas pagal farmakologinį poveikį, tradiciškai išskiriamos trys kategorijos:

(19)

19

● Haliucinogenai - psichoaktyvios medžiagos, kurios pakeičia žmogaus jutimų supratimą, kad vartotojas suvoktų iškraipytą realybę, kurioje deformuojasi erdvė, laikas, spalvos ir formos. Tai tokios narkotinės medžiagos kaip LSD, haliucinogeniniai grybai, kanapės, lakiosios medžiagos.

● Stimuliantai – pagreitina CNS veiklą, todėl vartotojas dažnai jaučiasi budresnis, euforiškesnis ir energingesnis. Tai amfetaminas, kokainas, nikotinas, kofeinas, ekstazi.

● Depresantai (slopinančios medžiagos) – sulėtina CNS veiklą, todėl vartotojas dažnai jaučiasi mieguistas, atsipalaidavęs ir mažiau jautrus skausmui (heroinas, opijus, morfijus, metadonas, fentanilis, alkoholis, raminamieji ir migdomieji vaistai) [18].

Pasaulinė narkotikų politikos komisija (Global Commission on Drug Policy) įtraukė ir ketvirtąją kategoriją – antipsichotines medžiagas. Tai psichoaktyvios medžiagos (paprastai farmaciniai vaistai), vartojami skirtingiems psichozės sutrikimams gydyti, tačiau jais kartais piktnaudžiaujama laisvalaikiu, pvz. kvetiapinas [18].

Priešingai, JAV Narkotikų vykdymo administracija įteisino 5 kategorijas: haliucinogenus, stimuliantus, depresantus, narkotikus ir anabolinius steroidus. Anaboliniai steroidai yra sintetiniai medžiagos, imituojančios natūralius vyriškus hormonus, kuriais piktnaudžiaujama skatinant raumenų augimą ir (arba) siekiant pagerinti sportines / fizines galimybes [18].

Pagal kilmę. Išskiriamos sintetinės, pusiau sintetinės ir natūralios medžiagos.

● Natūralios yra tos psichoaktyvios medžiagos, kurios yra išgaunamos tiesiogiai iš augalų ar grybų. Šiai kategorijai priskiriama salvija, skopalaminas, psilocinas.

● Sintetinės – cheminiai junginiai, gaminami laboratorijoje nuo cheminių pirmtakų iki pažangių cheminių reakcijų, jie susideda iš kelių žingsnių. Tai karfentanilis, benzilpiperazinas.

● Pusiau sintetinės yra cheminiai junginiai, gauti laboratorijoje iš natūralių pirmtakų per paprastas chemines reakcijas. Pirmtako ir pusiau sintetinio vaisto pagrindinė cheminė struktūra yra ta pati, paprastai diferencijuojama pridedant / pakeičiant vieną ar kelias radikalias grupes. Tai kokainas, heroinas ir pan. [18].

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos „Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos” (TLK) 10 leidimą psichoaktyvios ir priklausomybę sukeliančios medžiagos yra šios:

● alkoholis, ● opioidai,

● medžiagos iš kanapių – kanabioidai, ● raminamosios ir migdomosios medžiagos, ● kokainas,

(20)

20

● stimuliantai (metilamfetaminas, metamfetaminas, ekstazis, MDMA, amfetaminas, kofeinas), ● haliucinogenai,

● tabakas,

● lakiosios medžiagos.

Pagal veikimo mechanizmą. Narkotinės medžiagos gali būti klasifikuojamos ir pagal

veikimo mechanizmą:

1. Medžiagos, kurios aktyvuoja G baltymo sąveikaujančius receptorius: morfinas ir kiti opiodai, kanapės.

2. Medžiagos, kurios veikia per jonotropinius receptorius: nikotinas, benzodiazepinai, etanolis. 3. Medžiagos kurios prisijungia prie biogeninų amino rūgščių pernešėjų: kokainas, amfetaminas, metamfetaminas ir jų derivatai, ekstazis.

4. Medžiagos, kurių veikimas nėra iki galo aiškus: haliucinogeninės, disociaciniai anestetikai, LSD, NMDA [17].

Pagal cheminę sudėtį. Zawilska 2018 metais pasiūlė narkotines ir priklausomybes

sukeliančias medžiagas diferencijuoti taip:

● sintetiniai kanabiodai, ● psichostimuliantai, ● psichodeliniai haliucinogenai, ● disociatyvus haliucinogenai, ● benzodiazepinai, ● opioidai [18].

1.4 Narkotinių ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų poveikis bendrinei sveikatai

Tabakas. Tabako dūmus sudaro lakiųjų fazių medžiagos (azotas, anglies monoksidas (CO),

anglies dioksidas, amoniakas, vandenilio cianidas, benzenas ir kt.) ir kietųjų dalelių fazės (alkaloidai nor-nikotinas, anabasinas, anatabinas, miozmenas, nikotirinas, nikotinas, degutas ir kt.). Tabako poveikis kvėpavimo sistemai: rūkymas pablogina kosulio refleksą, ciliarinę funkciją ir imuninį atsaką. Šie veiksniai lemia susirgimą ūminiu bronchitu, o pasikartojus šiems epizodams gali pasireikšti ir lėtinis bronchitas. Rūkymo poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai lemia ūmus nikotino

(21)

21

boliuso poveikis ir lėtinis CO ir kitų toksinų įkvėpimo poveikis. Chroniškas rūkymas sukelia endotelio uždegimą ir skatina ateromos susidarymą. Lipidų pobūdis taip pat keičiasi rūkantiems žmonėms, cholesterolio, trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekis serume yra didesnis, tačiau aukšto tankio lipoproteinų (DTL) kiekis yra žemesnis nei nerūkančių. Dėl šių padarinių padidėja tiek aktyvių, tiek pasyvių rūkalių susirgimų rizika visoje kraujagyslių sistemoje, įskaitant miokardo infarktą, smegenų kraujotakos sutrikimus ir periferinę išemiją. Vėžinių susirgimų, ypač plaučių vėžio, rizika rūkaliams yra labai didelė ir ji tęsiasi daugelį metų metus rūkyti. Rūkančių vyrų rizika susirgti plaučių vėžiu yra 22 kartus didesnė nei nerūkančių [6].

Alkoholis. Siejamas su daugiau nei skirtingų 60 ligų, kurios gali atsirasti dėl ūmaus

apsinuodijimo ar lėtinio besaikio gėrimo [6,19]. Alkoholis veikia beveik kiekvieną kūno sistemą, o lėtinio su alkoholiu susijusių organų pažeidimo rizika didėja, didėjant alkoholio vartojimui ir gėrimo trukmei, ypač kai gėrimas tęsėsi 5 ar daugiau metų [6]. Lėtinis stiprus alkoholio vartojimas apibrėžiamas kaip 60 g ir daugiau gryno alkoholio suvartojimas vyrams ir 40 g ir daugiau moterims [20].

Esami epidemiologiniai duomenys patvirtina priežastinį alkoholio vartojimo ryšį su vėžiu septyniose vietose: ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios žarnos, tiesiosios žarnos ir krūties. Alkoholio vartojimas gali sukelti krūties vėžį, nustatyta, kad vartojant 10 gramų gryno alkoholio per dieną, susirgimo krūties vėžiu rizika padidėja 9%, o 30–60 gramų per dieną padidina riziką 46% [21].

Lėtinis stiprus alkoholio vartojimas veikia kaip toksinas, kuris tiesiogiai silpnina širdies raumenų veiklą. Taip pat alkoholio vartojimas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, viena dažniausių – insultas. Šis ryšys priklauso nuo padidėjusio krešumo, sumažėjusio skilvelių virpėjimo ir mažo tankio lipoproteinų atsiradimo po alkoholio vartojimo [19]. Alkoholis yra dažna hipertenzijos priežastis, vartojant alkoholį blogiau veikia antihipertenziniai vaistai [6].

Besaikis alkoholio vartojimas sukelia kepenų ligas, tokias kaip kepenų suriebėjimas, alkoholinis hepatitas, alkoholinė cirozė ir kepenų ląstelių vėžys. Alkoholio vartojimas apsunkina visas kepenų ligas, vartojamas dideliais kiekiais padidina ligos progresavimo greitį, pacientams, sergantiems hepatitu C ir B, pakeisdamas viruso replikaciją, paveikdamas imuninę funkciją ir sukeldamas tiesioginį kepenų pažeidimą [6].

Kanapės (marihuana). Iš visų psichoaktyviųjų medžiagų, paprastai priskiriamų neteisėtoms

medžiagoms, dažniausiai naudojamos kanapės. Natūraliai gaminamos kanapės yra džiovintų marihuanos augalo „Cannabis sativa“ lapų ir žydinčių galvučių pavidalu. Paprastai kanapės rūkomos vandeniu aušinamoje pypkėje („bongas“) arba kaip maža rankomis susukta cigaretė („jointas“). Jos

(22)

22

dažnai derinamas su tabaku, kuris padidina kanapių degumą. Jas galima valgyti pyrago ar sausainių pavidalu [6]. Tyrimai rodo ryšį tarp pakartotinio kanapių vartojimo ir kognityvinių sutrikimų atsiradimo [28], bei padidėjusios rizikos susirgti įvairiais psichiniais susirgimais, tokiais kaip nerimas, bipolinis sutrikimas, depresija, psichozė ir šizofrenija [22]. Taip pat kanapės neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Didina arterijų trombozės, kraujagyslių spazmų, tachikardijos ir miokardo infarkto riziką [22, 28]. Daugybė naujų tyrimų pateikia struktūrinių ir funkcinių neuronų anomalijų, susijusių su kanapių vartojimu. Paprastai vartojantiems kanapes nustatyti baltosios ir pilkosios medžiagos tūrio ir struktūriniai pokyčiai limbinėse ir prefrontalinėse srityse. Be to, farmakologiniai tyrimai nurodo ryšį tarp kanapių vartojimo ir dopamino sintezės pokyčių [22].

Opioidai. Opioidai gana dažni tarp heroiną vartojančių žmonių, ypač vartojant į veną,

perdozavus sutrinka kvėpavimo sistemos funkcijos ir ištinka mirtis [6].

Neteisėtas heroinas paprastai yra nesterilus ir jo stiprumas nežinomas. Jis gali būti užterštas arba „supjaustytas“ įvairiomis medžiagomis, paprastai dedamomis siekiant sumažinti grynojo heroino pardavėjo išlaidas ir taip padidina jų pelną. Vartotojas gali patirti netikėtą farmakologinį ar toksinį poveikį. Dėl kietųjų dalelių gali atsirasti embolija. Ūmi reakcija arba alerginė reakcija į nelegalų narkotikų preparatą gali sukelti pirogeninės medžiagos ar kiti teršalai. Tai labiau būdinga vartojant heroiną nei vartojant kitus neteisėtus narkotikus. Ūminė heroino reakcija paprastai siejama su staiga prasidėjusiu stipriu pakaušio galvos skausmu, karščiavimu, drebuliu / drebuliu kartais su sunkumu, tachipnėja, leukocitoze ir gali sukelti nekardiogeninę plaučių edemą, cianozę, komą ir mirtį nuo kvėpavimo slopinimo [6].

Švirkščiant neteisėtus narkotikus ir dalijantis švirkštimo įranga, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis, įskaitant kraujo platinamus virusus (hepatitą C, B ir ŽIV), taip pat bakterijas ir grybelius. Esant dideliam nepaaiškinamam karščiavimui ar lėtiniam karščiavimui, galima įtarti infekcinį endokarditą ar kitą paslėptą rimtos infekcijos židinį. Bakterines infekcijas dažniausiai sukelia auksinis stafilokokas. Juos taip pat gali sukelti Streptococcus viridans, Clostridium ar kiti organizmai, kurie gali sukelti vietines infekcijas, absecus, celiulitus, septinį tromboflebitą, nekrotizuojantį fasciitą, nekrotizuojančias opas, metastazavusius pūlinius, osteomielitą, septinį artritą, septicemiją ar kitas išplitusias infekcijas [6].

Sukelia kraujagyslių komplikacijas: vaskulitą, kraujagyslių pažeidimą, kraujagyslių pažeidimus, kraujagyslių spazmus dėl vietinės injekcijos traumos, emboliją, insultus, aneurizmą, arterioveninę aneurizmą, mikotinę aneurizmą. Kvėpavimo sistemos sutrikimus, tokius kaip tuberkuliozę, pneumonijas dėl blogų gyvenimo sąlygų, atelektazės, plaučių emboliją, plaučių infarktą, nekardiogeninę plaučių edemą, plaučių granuliomas. Lytiniu keliu plintančias ligas:

(23)

23

chlamidiją, sifilį, gonorėją ir kt. Rabdomiolizė negydoma gali sukelti inkstų nepakankamumą. Glomerulonefritas ar intersticinis nefritas gali pasireikšti vartojant švirkščiamąjį vaistą (nedažna, nors ir sunki komplikacija) [6]. Nustatyta, kad opioidai, įskaitant metadoną, mažina kasos, tulžies ir skrandžio sekrecija [40].

Asmenims, turintiems opioidų vartojimo sutrikimą, depresijos sutrikimas yra penkis kartus didesnis nei visos populiacijos. Kadangi opioidų vartotojai dažniau patiria trauminius įvykius (ypač fizinį užpuolimą), jiems taip pat yra didesnė potrauminio streso sutrikimo rizika. Gerai atpažįstamas PTSS simptomų savigyda opioidais. Užsitęsęs abstinencijos sindromas: ūmiai atsisakę heroino ar kitų opioidų, fizinę priklausomybę nuo opioidų turintys asmenys dažnai jaučiasi nejaukiai iki 6 mėnesių. Šis užsitęsęs abstinencijos sindromas skiriasi nuo migloto nenormalaus jausmo iki žemo lygio vangumo, nemigos, dirglumo, depresijos, nerimo, sumažėjusios savivertės ir perdėtų stresinių reakcijų simptomų. Tai gali lydėti lengvi fiziologiniai kraujospūdžio, kvėpavimo ir temperatūros pokyčiai. Šie simptomai daro buvusį vartotoją pažeidžiamą narkotikų potraukiui [6].

Benzodiazepinai (BZD). Tai viena iš dažniausiai skiriamų farmakologinių medžiagų,

vartojami daugybei indikacijų, įskaitant nerimą, nemigą, epilepsiją, sistemines patologijas ir t.t. BZD taip pat vartojami intraoperaciškai dėl amnezinių ir anksiolitinių savybių. Tačiau šios savybės tampa nepageidaujamu šalutiniu poveikiu beveik visais kitais klinikiniais atvejais. BZD sukelto neigiamo poveikio sunkumas verčia gydytojus skirti šiuo preparatus atsargiai ir atkreipti dėmesį į šalutinį poveikį. Tolerancija, priklausomybė ir su amžiumi susiję fiziologiniai pokyčiai ir vaistų sąveika yra svarbūs dalykai [23].

Benzodiazepinai toksiškai veikia centrinę nervų sistemą, sukelia kognityvinius sutrikimus, sutrikimus, tokius kaip anterogradinė amnezija, sedacija, mieguistumas, motorikos sutrikimai, neatidumas ir ataksija. Šie simptomai dažniausiai būna ryškesni pagyvenusiems žmonėms dėl medžiagų apykaitos pokyčių, susijusių su normaliu senėjimu[23].

Psichostimuliantai. Tai medžiagos, kurios padidina CNS sužadinimą ir yra

simpatomimetikai, veikiantys kaip noradrenalinas, kad padidėtų širdies ir kraujagyslių sistemos tonusas ir aktyvumas. Psichostimuliatorių terminas reiškia tiek natūraliai atsirandančias medžiagas, tiek daugelį sintetinamų vaistų, kurių pagrindiniai veiksmai yra CNS stimuliacija [6].

Kofeinas. Kofeinas yra labiausiai vartojamas fiziologinis stimuliatorius visame pasaulyje,

randamas kavoje, arbatoje, energetiniuose gėrimuose, gazuotuose gėrimuose „Coca Cola”, „Pepsi”. Neigiamai veikia sveikatą, nes sukelia priklausomybę, nerimą, nemigą, koronarinę širdies ligą, osteoporozę, artritą, gastritą, vėžį (kofeinas moduliuoja cirkuliuojančio estrogeną lygius ir todėl lemia

(24)

24

su hormonais susijusių vėžio atvejų atsiradimą), taip pat didina persileidimų riziką. Pagrindiniai saugumo klausimai kyla dėl kofeino kiekio. Kiti neigiami kofeino poveikiai, tokie kaip miego trūkumas, centrinės nervų sistemos sutrikimai, drebulys, traukuliai, dilgėlinė, galvos skausmas, padidėjusi kūno temperatūra [25]. Kofeinas daugiausia laikomas atsakingu už poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai dėl jo gebėjimo pakelti kraujospūdį, dėl padidėjusio bendro periferinio pasipriešinimo [24]. Kofeiną vartojantiems žmonėms nutraukus jo vartojimą atsiranda daug nepalankių pokyčių, tokių kaip galvos skausmas, padidėjęs mieguistumas ir nuovargis, taip pat sumažėjęs budrumas [25].

Kita vertus, kofeinas vartojamas saugiais kiekiais (400 mg per dieną, išskyrus nėščias ir maitinančias moteris – joms 200 mg per dieną) gali teigiamai veikti bendrinę sveikatą: sumažinti diabeto, kepenų pažeidimų, Parkinsono, Alzheimerio ligų riziką, pagerinti psichomotorinį darbą, pagerinti bendrą imunitetą. Kofeinas taip pat gali veikti kaip antioksidantas, todėl jis padeda išvengti įvairių ligų apsaugodamas kūno ląsteles nuo oksidacinės žalos [25].

Kokainas. Kokaino vartojamas yra susijęs su daugybe sveikatos problemų, susiduriama su

daugeliu skirtingų biologinių, fizinių ir socialinės rizikos veiksnių, kurie gali tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėti prie ligos procesų. Vieną iš šių sveikatos problemų grupių yra infekcinės ir parazitinės ligos. Nustatyta teigiamas asociacija tarp kokaino vartojimo ir ŽIV, lytiškai plintančių ligų (sifilis ir trichomonozė), tuberkuliozės ir hepatito C. Taip pat gali pasireikšti psichikos ir elgesio sutrikimai: depresija, mintys apie savižudybę, nerimo sutrikimai. Vartojančios kokainą moterys kelia riziką vaisiaus augimui, placentos atsiskyrimui, kūdikiui gali išsivystyti mikrocefalija, ištikti priešlaikinis gimdymas [26].

Amfetaminas. Šiuo metu amfetamino produktai, tokie kaip „Adderall”, „Dexedrine”, ir jų

generiniai ekvivalentai yra patvirtinti terapiniam naudojimui. Priklausomybė amfetaminui išsivysto tuomet, kai receptinis preparatas vartojamas didesnėmis dozėmis negu nurodyta rekreaciniais tikslais. Amfetaminas stimuliuoja kvėpavimo centrus, taip sukeldamas gilesnį ir greitesnį kvėpavimą. Naudojant terapines dozes, šis poveikis dažniausiai nėra pastebimas, naudojant didelėmis dozėmis, šis poveikis akivaizdus. Amfetaminas taip pat sukelia šlapimo pūslės sfinkterio susitraukimą, kuris gali pasireikšti sunkumu šlapinantis. Šis poveikis gali būti naudingas gydant šlapimo nekontroliavimą. Amfetaminas taip pat turi silpną nuskausminamąjį poveikį ir gali sustiprinti skausmą malšinantį opioidų poveikį. Nėra ryšio tarp rimtų nepageidaujamų reiškinių širdies ir kraujagyslių sistemai (t.y. staigi mirtis, širdies priepuolis ir insultas). Vartojant amfetaminą didelėmis dozėmis gali pasireikšti „Amfetamino psichozė” – kliedesiai ir paranoja. Psichozė taip pat gali pasireikšti vartojant terapines dozes ilgalaikio gydymo metu. Didėjant amfetamino dozėms, yra rizika

(25)

25

sutrikdyti kognityvinę funkciją ir rabdomiolizę. Taigi, norint išvengti priklausomybės nuo amfetamino, ypač jaunosios kartos, reikia racionaliai ir atsargiai skirti šiuos preparatus terapiniais tikslais [27].

1.5 Psichiką slopinančių medžiagų poveikis burnos sveikatai 1.5.1 Alkoholis

Alkoholis (tiksliau vadinamas etilo alkoholiu arba etanoliu) yra penktas pagal svarbą blogos sveikatos ir priešlaikinės mirties rizikos veiksnys pasaulyje. Tai po kofeino antra dažniausiai vartojama priklausomybes sukelianti medžiaga. Daugiausiai alkoholio suvartojama rytų Europoje ir centrinėje Azijoje. Ilgalaikis alkoholio vartojimas veikia visą kūną - priklausomybė nuo alkoholio gali sukelti įvairius fizinius padarinius: neigiamai veikti centrinę nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių, reprodukcinę, kvėpavimo sistemas, taip pat sukelti psichinius sutrikimus [7].

Burnos sveikata ir alkoholio vartojimas yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Tai skatina vystytis daugelį ligų, kurios neigiamai veikia burnos sveikatą. Nuolat vartojantys alkoholį mažiau rūpinasi savo sveikata ir asmens higiena, todėl tai lemia blogą burnos higieną. Vartojimas tiek mažais, tiek dideliais kiekiais gali turėti įvairų poveikį burnos sveikatai ir sukelti įvairius sutrikimus [7].

Dantų struktūros pokyčiai. Vartojant daug alkoholinių gėrimų per trumpą laiką galima

pažeisti dantų emalį, kas sudaro sąlygas vystytis dantų ėduoniui. Žmonėms, kurie turi alkoholio vartojimo sutrikimų, paprastai būna daugiau apnašų ant jų dantų paviršių ir yra tris kartus didesnė tikimybė patirti nuolatinio danties praradimą. Daugumos alkoholinių gėrimų pH yra rūgštinis apie 4,0, didelė koncentracija organinių ir neorganinių rūgščių, o tai sukelia dantų ėduonį, eroziją. Reguliarus ir ilgalaikis vartojimas rūgščių gėrimų, tokių kaip vynas, taip pat daro neigiamą įtaką burnos ertmei, nes pažeidžiamas paviršinis emalis ir dantų paviršiai tampa labiau pažeidžiami dėl mechaninių pažeidimų, dantų valymo, griežimo ir kt. Alkoholio vartojimas taip pat sukelia dantų spalvos pokyčius [7].

Seilių liaukos. Seilių liaukos, daugiausia paausinės, ilgą laiką vartojant alkoholį gali patinti.

Tai yra žinoma kaip sialadenozė, kuri yra susijusi su etanolio sukelta periferine neuropatija. Dėl šios būklės sutrinka metabolizmas ir seilių liaukų išsiskyrimas. Sumažėja seilių sekrecija ir buferinė talpa, mažiau dėmesio skiriama burnos higienai, todėl tai gali padidinti dantų ėduonies ir dantenų ligų atsiradimo riziką [7].

(26)

26 Sausa burna. Burnos sausumas ar mažesnis seilių kiekis gali varginti dėl rūgštaus alkoholio

vartojimo. Poliežuvinėje liaukoje padidėja riebalų ir sumažėja fibrovaskulinio audinio. Paausinės liaukos seilių srautas gali sumažėti, todėl padidėja karieso rizika vartojant alkoholį ir kartu piktnaudžiaujant narkotikais [7].

Periodonto būklė. Periodonto audinių uždegimas ar dantenų ligos atsiranda dėl bakterijų

dauginimosi burnos ertmėje. Cukrus, esantis alkoholyje, padeda šioms bakterijoms daugintis ir dirginti dantenų audinius – sukelti kraujavimą, patinimą, blogą kvapą bei kitus simptomus. Kai periodontitas progresuoja, jis gali sukelti dantenų audinių ir dantų netekimą. Blogi valgymo įpročiai, dėl kurių trūksta maistinių medžiagų, lemia blogą imuninį atsaką. Dehidratacija, sukelta alkoholio vartojimo, sukelia bakterijų ir apnašų kaupimąsi, nes jų neišplauna seilės. Nežinant ankstyvųjų dantenų ligų simptomų, liga progresuoja iki sunkesnės būklės, sukeliančios periodonto ligas. Alkoholis yra rizikos veiksnys susirgti lėtiniu generalizuotu periodontitu, dantenų uždegimu, formuotis gilioms kišenėms, yra susijęs su kaulo netekimu. Alkoholikai vyrai kenčia dažniau dėl horizontalaus kaulo netekimo ir dantų akmenų lyginant su moterimis [7].

Liežuvis. Dėl burnos sausumo, sukelto alkoholio, gali atsirasti baltas, juodas plaukuotas

liežuvis. Alkoholikams pasikeičia skonio pojūčiai, dažniausiai jaučiamas metalo skonis. Be tiesioginio kenksmingo poveikio burnos sveikatai, alkoholikai kenčia nuo netiesioginių padarinių, kurie pasireiškia dėl tinkamos mitybos trūkumo. Dažniausi padariniai yra šie: liežuvio uždegimas (glositas), burnos kampo uždegimas (kampinis cheilitas). Ankstyvoje glosito stadijoje liežuvis būna skausmingas ir lygus, kartais pasireiškia patinusios fungiforminės papilomos. Vėlesnėse stadijose liežuvio srityje jaučiamas deginimo pojūtis, liežuvis tampa intensyviai raudonas, po to atsiranda grybelinės papilomos [7].

Kiti žalingi poveikiai. Smilkininio-apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai, skausmas ausies

srityje ar sunkumai kramtant – tai gali sukelti naktinis dantų griežimas. Alkoholio vartojimas padidina dantų ir veido ir žandikaulių traumų riziką. Stiprus alkoholio vartojimas gali turėti įtakos mikrobiomos sudėčiai, kuri taip pat gali sukelti įvairias burnos ertmės ligas [7].

1.5.2 Opioidai

Dantų ėduonis. Pacientams, vartojantiems opioidus, dažniausiai diagnozuojamas lygių

paviršių ir priekaklelinis kariesas. Šis aukštas dantų ėduonies paplitimas nulemtas kelių veiksnių: bendra asmeninė nepriežiūra, pinigų trūkumas, mitybos pokyčiai (centriniai opioidų receptoriai

(27)

27

moduliuoja skonio receptorius – norima vis daugiau saldžių produktų). Opioidai tiesiogiai sukelia padidėjusį potraukį saldiems angliavandeniams, kuriuose gausu cukraus. Sacharozės sirupo pagrindu pagaminto geriamojo metadono preparato dažnas vartojimas ir ilgalaikis sulaikymas burnoje yra dar vienas dantų ėduonies progresavimo veiksnys. Metadoną vartojantys pacientai gali įprasti laikyti šį sirupą burnoje ilgą laiką, kad pratęstų absorbcijos laiką. Taip pat dantų skausmas gali būti nejaučiamas dėl opioidų skausmą malšinančio poveikio, todėl pacientai kreipiasi pagalbos esant dideliam skausmui, išplitusiam kariesui [40].

Burnos sausumas. Opioidai taip pat gali sukelti kserostomiją, vartojant kartu su

antidepresantais ši problema tampa daug intensyvesnė [40].

Periodonto ligos. Poveikis periodonto audiniams atsiranda dėl didelio apnašų kaupimosi, dėl

asmeninės nepriežiūros ir kserostomijos, taip pat opioidai silpnina imuninę sistemą, dėl ko gali pakisti mikroorganizmų profiliai [40].

Kiti susirgimai. Kelios kitos burnos būklės, susijusios su priklausomybe nuo opioidų, yra

kandidozė, gleivinės displazija ir bruksizmas. Burnos kandidozė dažnai nustatoma vartojantiems opioidus, dažniausiai morfiną, kuris gali sukelti slopinantį poveikį fagocitozei, tai lemia šį susirgimą. Priklausomi nuo opioidų žmonės dažniausiai kartu vartoja ir alkoholį su cigaretėmis. Nėra duomenų, patvirtinančių didesnį burnos ertmės karcinomos atvejų skaičių būtent šiems opioidų vartotojams. Tačiau kartu vartojamos rūkomos kanapės ir (arba) kokainas gali būti papildomas etiologinis gleivinės displazijos atsiradimo faktorius. Šiose medžiagose yra daug kancerogenų, kurie veikia taip, kad epitelis taptų jautresnis egzogeniniams kancerogenams. Bruksizmas, kuris yra dažna priklausomybės nuo opioidų pasekmė, gali atsirasti dėl šios grupės asmenų neurozės susirgimų padidėjimo [40].

1.6 Psichiką stimuliuojančių narkotinių medžiagų poveikis burnos sveikatai

1.6.1. Nikotinas

Nikotinas, randamas tiek įprastose cigaretėse, tiek elektroninėse, ir yra pagrindinis cheminis komponentas, kuris sukelia priklausomybę nuo tabako [10]. Elektroninės cigaretės (e-cigaretės) tampa vis populiaresniu tabako vartojimo būdu per paskutinį dešimtmetį [8]. Dėl didelio masto rinkodaros elektroninės cigaretės plačiai paplito tarp visų amžiaus grupių, įskaitant labiausiai pažeidžiamus paauglius [10].

(28)

28

Elektroninių cigarečių garuose yra daugybė žinomų kenksmingų tradicinių cigarečių toksinų, tokių kaip nikotinas, formaldehidas, kadmis ir švinas, nors paprastai jų kiekis yra sumažintas [9]. Pasak elektroninių cigarečių gamintojų, viename elektroninių cigarečių įrenginyje gali būti tiek pat nikotino kaip ir 20 cigarečių pakelyje [10]. Tačiau trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis elektroninių cigarečių vartotojams lieka miglotas. Elektroninių cigarečių rinkodara kelia ypatingą susirūpinimą, nes sukuria iliuziją, kad elektroninės cigaretės yra saugesnės ir sveikesnės nei įprastos cigaretės, o jų saugumas ir galimas vaidmuo metant rūkyti vis dar diskutuotinas [9].

Periodonto ligos ir tabako rūkymas. Tabako rūkymas yra vienas reikšmingiausių rizikos

veiksnių, darančių įtaką imuniniam uždegiminiam atsakui. Nustatytas ryšys tarp dantenų prisitvirtinimo praradimo, dantenų recesijos, dantų netekimo, gilesnių periodonto kišenių, alveolinio kaulo netekimo. Cigarečių rūkymas taip pat yra vienas iš svarbiausių žinomų veiksnių, skatinančių burnos ertmės leukoplakijos ir leukokeratozės vystymąsi. Taip pat gali modifikuoti burnos mikroflorą taip, kad prisitaiko keletas oportunistinių patologijų, tokių kaip burnos ertmės kandidozė ir plaukuotas liežuvis. Metimas rūkyti sumažina burnos vėžio ir periodonto ligų riziką. Tyrimai parodė, kad rūkalių burnos higiena yra blogesnė nei nerūkančių. Rūkymo įprotis padidina seilių mineralizacijos potencialą [10].

Elektroninių cigarečių poveikis burnos mikrobiomai. Burnos mikrobioma yra antra pagal

gausumą, apimanti per 600 bakterijų rūšių. Normaliomis sąlygomis burnos ertmės mikrobioma laikoma komensaliztine, nes ji egzistuoja harmonijoje su šeimininku. Tačiau esant disbiotinėms sąlygoms, kai kurios bakterijų rūšys, tokios kaip Porphyromonas gingivalis, gali sukelti periodonto ligas, o kitos bakterijos, pavyzdžiui, Streptococcus mutans – dantų ėduonis. Yra daugybė įrodymų, kad įprastas cigarečių rūkymas yra periodonto ligų ir dantų ėduonies rizikos veiksnys. Tačiau tyrimų dėl elektroninių cigarečių įtakos dantų ėduonies ir periodonto ligų atsiradimui yra nedaug. Seilių mikrobiomų analizė iš 119 dalyvių parodė, kad gramneigiamų bakterijų gausa (Porphyromonas ir Veillonella) buvo didesnė tarp elektroninių cigarečių vartotojų palyginti su rūkančiais įprastas cigaretes ar niekada nerūkančiais. Bandomasis tyrimas, kuriame dalyvavo 20 dalyvių, parodė statistiškai reikšmingą dantenų uždegimo padidėjimą, kai dalyviai perėjo nuo įprastų cigarečių rūkymo prie elektroninių cigarečių. Dantų ėduonies tyrimas in vitro rodo, kad elektroninių skysčių klampos derinys ir kai kurios saldžiųjų skonių cheminių medžiagų klasės gali padidinti kariosogeninio potencialo riziką. Iki šiol turimi duomenys turi būti aiškinami labai atsargiai, ypač todėl, kad skiriasi tyrimų metu naudojamos skirtingų markių elektroninės cigaretės, kuriose gali būti dideli kompozicijos skirtumai [10].

(29)

29 1.6.2 Kava, arbata ir energetiniai gėrimai

Kofeinas yra dažniausiai vartojama priklausomybes sukelianti medžiaga pasaulyje. Tai yra natūralus alkaloidas, randamas daugiau daugiau kaip 60 augalų, įskaitant kavos pupeles, arbatos lapus, kakavos ankštys ir kt. Įprasti gėrimai, kurių sudėtyje kofeinas yra kava, arbata, gaivieji gėrimai, energetiniai gėrimai, šokolado produktai, tam tikri vaistai nuo skausmo, maisto papildai [11].

Teigiamas kofeino poveikis. Naujausių tyrimų metu teigiama, kad kava ir arbata yra

sudėtingi mišiniai, kuriuose yra daug biologiškai aktyvių junginių, įskaitant kofeiną ir polifenolius, kurie turi antioksidacinį, antimutageninį, antiproliferacinį ir (arba) priešuždegiminį poveikį. Visos šios medžiagos gali turėti įtakos burnos mikrobiotai [11].

Nustatyta, kad kavos ekstraktas turi antibakterinį poveikį tam tikriems mikroorganizmams. Tai apima gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas, įskaitant Streptococcus mutans, kurios yra pagrindinė dantų ėduonies priežastis [13]. Antikariozinis poveikis gali būti toks:

● Slopinami S. mutans metaboliniai procesai. Kavos ekstraktas mažina bakterijų kolonizaciją, slopindamas mikroorganizmų adheziją ant danties paviršiaus.

● Fiziocheminis poveikis slopinant demineralizacijos poveikį. Kaip žinoma, dantų kariesas yra danties demineralizacijos rezultatas, kuris apima hidroksiapatitų tirpimą, kalcio, fosforo ir vandenilio jonų difuziją iš ir į emalį. Nustatyta, kad šie jonai randami kavos ekstrakte. Taip pat kavos ekstraktas galėtų sąveikauti su emalio organine matrica, slopindamas jos irimą. Tai yra priežastis, nors kava turi mažesnę pH vertę, tai nėra susiję su emalio erozija [13].

Tačiau, kavoje yra pridėtinių saldiklių, kreminių medžiagų, kurios mažina antibakterinį ir antikariozinį kavos poveikį, todėl tai reiktų vertinti dviprasmiškai.

Neigiamas kavos poveikis. Dantų ėduonis. Priedai, tokie kaip cukrus, pienas, šokoladas ar

įvairūs kremai, esantys kavoje, yra veiksnys, didinantis karieso atsiradimo riziką. Tyrimai parodė, kad sacharozės vartojimas nuo trijų iki šešių kartų per dieną sukelia danties audinių demineralizaciją. Tačiau fluoridų naudojimas (dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai ir kt.) gali sumažinti progresavimo riziką ėduonies pažeidimui. Taigi, odontologams svarbu žinoti savo pacientų mitybos įpročius ir paaiškinti, kaip išvengti dantų ėduonies rizikos atsiradimo [13].

Dantų spalvos pokyčiai. Kavos vartojimas gali pakeisti tiek natūralaus danties audinio, tiek

restauracinės medžiagos spalvą. Restauracinėse medžiagose yra kompozicinės dervos (naudojamos restauracijoms ar estetikai), akrilo dervos (laikinoms restauracijoms) ir akrilinės dervos, kurios

(30)

30

naudojamos dantų protezuose. Atlikus nesėkmingą polimerizaciją, lieka nesureagavęs laisvas monomeras, kuris gali reaguoti su dažančiomis medžiagomis. Dervos kompozicinės medžiagos, kurios gali sugerti vandenį, taip pat sugeba absorbuoti kitus skysčius su pigmentais per ilgą ekspozicijos laikotarpį, dėl kurio pakinta spalva. Kavoje esantys fenoliai ir flavanoidai yra tirpūs vandenyje, taip pat spalvos pokyčiai tiesiogiai proporcingi kavos koncentracijai. Taip pat restauracinių medžiagų spalvos pokyčiai tiesiogiai susiję su medžiagos paviršiaus charakteristika – kuo mažesnis paviršiaus šiurkštumas po poliravimo procedūros, tuo didesnis atsparumas nusidažymui [13].

1.6.3 Amfetaminas

Metamfetaminas yra priklausomybę sukeliantis amfetamino analogas, pradėtas sintetinti 1919 metais. Neteisėtas metamfetamino vartojimas sukelia pražūtingą poveikį sveikatai, ypač burnos. Vis labiau populiarėja terminas „Meth mouth”, apibūnantis daugybę burnos sveikatos problemų, kurias sukelia metamfetamino vartojimas [30]. Metamfetaminas gali būti vartojamas per nosį, rūkomas, nuryjamas, ištirpintas vandenyje arba suleistas į veną (IV) [31].

Burnos sausumas. Pagrindinis metamfetaminą vartojančių asmenų nusiskundimas – burnos

sausumas ar kserostomija. Keli veiksniai prisideda prie šios būklės. Metamfetaminas jį vartojančius veikia hiperaktyviai, jie retai kada sustoja valgyti ar gerti ūmaus narkotikų vartojimo metu. Užuot gėrę vandenį, metamfetaminą vartojantys asmenys paprastai geria didelius kiekius gaiviųjų gėrimų, kurių sudėtyje gausu kofeino, tai lemia generalizuotą dehidrataciją. Metamfetaminas taip pat suaktyvina simpatinės nervų sistemos veiklą, tai sumažina seilių sekreciją, stimuliuojant α2 receptorius, kurie slopina seilių sekreciją [30].

Dantų ėduonis. Be apsauginio seilių efekto didėja karieso atsiradimo rizika. Tipiškai

pažeidžiami skruostiniai paviršiai ties kakleliais, tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose, su progresavimu iki danties pulpos. Skirtingai nuo kitų ėduonies formų, kurias sukelia narkotikų vartojimas ar kserostomija, kariesas pacientams, vartojantiems metamfetaminą, progresuoja lėčiau [30]. 79% rūkančių metamfetaminą padidėja karieso atsiradimo rizika. [31] Taip pat metamfetamino sudėtyje esančios rūgštinės medžiagos sukelia dantų ėduonį ir eroziją. Kuomet metamfetaminas yra rūkomas, jame esantis fosforas, siera ir muriatino rūgštis kontaktuoja su dantų paviršiais, tai sukelia dantų paviršių erozijas ar skilimą [30].

Bruksizmas. Ūmaus vartojimo metu dideliais kiekiais ir dažnai vartojantiems žmonėms