SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
DAIVA KERIENĖ
ORTODONTINIŲ PACIENTŲ DISKOMFORTO VERTINIMAS BEI
MOTYVACIJOS IR INFORMUOTUMO ĮTAKA JO
PASIREIŠKIMUI
Magistro baigiamasis darbasDarbo vadovas Dr. doc. D.Smailienė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė Jūratė Macijauskienė 2012…...……….
ORTODONTINIŲ PACIENTŲ DISKOMFORTO VERTINIMAS BEI
MOTYVACIJOS IR INFORMUOTUMO ĮTAKA JO
PASIREIŠKIMUI
Magistro baigiamasis darbasKonsultantas Darbo vadovas
Lina Laurs Doc.Dalia Smailienė
2012………. 2012...
Recenzentas Darbą atliko
Doc. Aurelija Blaževičienė Magistrantė Daiva Kerienė
2012...
TURINYS
SANTRAUKA 5 SUMMARY 7 SANTRUPOS 9 PADĖKA 10 NAUDOJAMOS SĄVOKOS 11 ĮVADAS 12 DARBO TIKSLAS 14 DARBO UŽDAVINIAI 14 1. LITERATŪROS APŽVALGA 15 1.1. Pacientų motyvacija 151.2. Pacientų informavimas ir mokymas 19
1.2.1. Informavimas 19
1.2.2. Mokymas ir mokymasis 21
1.3. Gydytojo odontologo padėjėjo funkcijos 23
2. ORTODONTINIAI APARATAI 24
3. ORTODONTINIO GYDYMO SUKELIAMI NEMALONŪS POJŪČIAI 26
3.1. Skausmas 26
3.2. Skausmo, atsirandančio ortodontinio gydymo metu, valdymas 28 3.3. Kramtymo ir valgymo sutrikimai gydantis ortodontiniais aparatais 29 3.4. Kiti nemalonūs pojūčiai pasireiškiantys ortodontinio gydymo metu 30
4. TYRIMO METODIKA 31
4.1. Tyrimo organizavimas ir metodai 31
4.2. Skausmo, atsirandančio ortodontinio gydymo metu, tyrimas 32
4.3. Tiriamųjų atranka ir imtis 32
4.4. Tyrimo etika 33
4.5. Duomenų analizės metodai 33
5. TYRIMO REZULTATAI 34
5.1. Sociodemografiniai duomenys 34
5.2. Nemalonūs pojūčiai 36
5.3. Motyvacijos vertinimas 42
5.4. Informavimas 47
6. REZULTATŲ APTARIMAS 54
7. IŠVADOS 57
8. REKOMENDACIJOS 58
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS 59
D.Kerienė. Ortodontinių pacientų diskomforto vertinimas bei motyvacijos ir informuotumo įtaka jo pasireiškimui, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. Dr. Dalia Smailienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Slaugos fakulteto, Slaugos ir rūpybos katedra. − Kaunas, 2012 − 67p. Raktiniai žodžiai: diskomfortas, slauga, mokymas, motyvacija, informuotumas.
SANTRAUKA
Tyrimo tikslas − įvertinti pacientų diskomfortą bei nustatyti motyvacijos ir informuotumo įtaką diskomforto pasireiškimui.
Metodika. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
klinikų Ortodontijos klinikoje 2011 metų spalio – 2012 metų vasario mėnesiais. Jo metu pacientai, kuriems pradėtas ortodontinis gydymas, vieną mėnesį pildė anketas. Klausimynas sudarytas remiantis Jončiopingo (Jönköping Švedija, 2003 m.) universiteto klausimynu „Burnos sveikatos poveikis gyvenimo kokybei“ ir tyrėjų sudarytais klausimais. Leidimas naudoti anketą tyrimui gautas 2011 m. gegužės mėn.
Rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausti 257 pacientai. Apklaustų pacientų amžius
svyravo nuo 9-26 metų. 99,9 proc. apklausoje dalyvavusių pacientų nurodė patyrę diskomfortą. 85 proc. pacientų ortodontinio gydymo metu vargino skausmas. Seilėtekio padidėjimas labiau vargino pacientus, gydomus ortodontinėmis plokštelėmis (78,3 proc.), gleivinės braižymas labiau vargino pacientus nešiojusius breketų sistemas. Kalbos sutrikimu ortodontinio gydymo metu skundėsi 63,8 proc., o valgymo bei kramtymo problemos vargino 99,6 proc. respondentų. Nepasitenkinimas esama dantų būkle buvo svarbus motyvuojantis veiksnys ortodontiniam gydymui. Nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti dantų būkle prieš gydymą buvo net 64,2 proc. pacientų. Apsispręsti gydytis ortodontiniais aparatais dažniausiai paskatindavo tėvai 59,5 proc.
Vertinant pacientų informuotumą apie diskomforto bei nemalonius pojūčius nustatyta, kad 87,9 proc. pacientų informaciją gavo iš gydytojo odontologo ir tik 30,4 proc. iš gydytojo odontologo padėjėjos. 45,9 proc. pacientų nurodė, kad buvo informuojami 5 min., 33,10 proc. 10 min. Tyrimo metu buvo nustatyta motyvacijos ir informuotumo įtaka neigiamų pojūčių pasireiškimui.
Išvados.
1. Dauguma tyrimo metu apklaustų pacientų buvo motyvuoti gydymui. 72 proc. pacientų nurodė, kad jiems svarbu, jog jų dantys būtų tiesūs, 26,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems iš dalies tai svarbu ir tik 1,2 proc. jog nesvarbu. Pacientų apsisprendimui didelę įtaką turi tėvai (59,5 proc. pacientų). Tėvų nuomonė turi didesnę įtaką berniukams (70,8 proc.) nei mergaitėms (50,7 proc.)
2. Skausmas ir braižymas pacientams gydomiems breketų sistemomis bei ortodontinėmis plokštelėmis stipriausiai pasireiškia 12-24 val. po ortodontinių aparatų pritaikymo, vėliau pojūtis silpsta. Skausmą, braižymą stipriausiai junta pacientai gydomi nenuimamais ortodontiniais aparatais,
bei pacientai vyresni nei 12 metų. Seilėtekis labiau vargina pacientus gydomus ortodontinėmis plokštelėmis.
3. Informaciją pacientai dažniausiai gauna iš gydytojo ortodonto (87,9 proc.) ir tik 30,4 proc. informacijos gauna iš gydytojo odontologo padėjėjų. Todėl gydytojo odontologo padėjėjų funkcija pacientų mokyme yra nepakankama.
4. Gydytojai ortodontai bei gydytojo odontologo padėjėjai paciento informavimui apie ortodontinio aparato priežiūrą bei gydymo metu atsirandančių nemalonių pojūčių valdymą, dažniausiai skiria iki 5 min. (45,9 proc. apklaustų pacientų). Tokia informavimo trukmė yra nepakankama, kad pacientai tinkamai suprastų suteiktą informaciją. Tarp pacientų informuotų trumpiau nei 5 min. buvo ženkliai mažiau informaciją visiškai supratusių pacientų, nei tarp pacientų informuotų ilgesnį laiką.
5. Suprantamai pateikta informacija turi įtakos skausmo ir diskomforto stiprumui ortodontinio gydymo metu, todėl tinkamai pateikta informacija gali padėti pacientui valdyti atsirandančius pojūčius. Supratusieji informaciją pacientai gydomi ortodontinėmis plokštelėmis silpniau reaguoja į skausmą viso gydymo laikotarpio metu. Tarp pacientų gydytų breketų sistemomis, tinkamai supratę informaciją pirmąją parą stipriau reagavo į skausmą, tačiau po paros sėkmingiau valdė pojūtį ir jautė silpnesnį skausmą visą pirmąjį gydymo mėnesį.
6. Iš anksto susiformavusi ortodontinio gydymo baimė suformuoja tam tikrus paciento lūkesčius, dėl kurių pacientas stipriau reaguoja į gydymo sukeliamą skausmą pirmosiomis gydymo valandomis, tačiau tokių pacientų juntamas skausmas anksčiau stabilizuojasi. Išankstinių lūkesčių neturintys pacientai į skausmą sureaguoja vėliau, tačiau jų juntamas skausmas stabilizuojasi vėliau ir pasiekia stipresnių vertinimo balų.
D. Kerienė. Assessment of Discomfort of Orthodontic Patients and the Influence of Motivation and Received Information on its Occurrence, Master Thesis/ Academic Advisor Assoc. Prof. Dr. Dalia Smailienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. − Kaunas, 2012.
Keywords: discomfort, nursing, teaching, motivation, received information.
SUMMARY
The goal of the study is to assess the level of patient’s discomfort and determine the influence of motivation and received information on the occurrence of the said discomfort.
Methods. The research is carried out in the Orthodontics Clinic of the Lithuanian
University of Health Sciences Hospital from October 2011 till February 2012. During the study the patients who had started orthodontic treatment had been filling questionnaires for one month. The questionnaire was based on the Jönköping University’s (Jönköping, Sweden, 2003) questionnaire The Impact of Oral Health on the Quality of Life and the questions created by the researchers. The permission to use the questionnaire was receiver in May 2011.
Results. 257 patients were questioned during the research. The age of the respondents ranged from 9 to
26 years. 99.9 % of the patients participating in the survey indicated having felt discomfort. 85 % of the patients felt pain during the orthodontic treatment. The increase in salivary flow manifested in patients treated with orthodontic plates (78.3%) while gingiva scratches occurred to patients who wore fixed appliances. Speech impairment during the orthodontic treatment occurred to 63.8 % of patients and eating of chewing problems to 99.6 % of patients.
Dissatisfaction with the condition of teeth before treatment was a very important motivating factor for orthodontic treatment. As many as 64.2 percent of the patients were unhappy or entirely dissatisfied with their teeth condition prior to treatment. 59.5 % the decision for orthodontic treatment was heavily influenced by the parents.
When assessing the received information of patients about discomfort and unpleasant sensations it was determined that 87.9 percent of the patients received the information from their dentist and only 30.4 from the dental assistant. 45.9 percent of the patients indicated that the information was relayed to them in 5 minutes and 33.10 percent said it had lasted for 10 minutes. During the study the influence of motivation and received information on the occurrence of negative sensations was established.
Conclusions.
1. Pain and scratches occur in patients who are treated with braces and orthodontic plates most strongly within 12-24 hours following the application of the orthodontic devices. Later on the sensations weaken. The pain and scratching is most vividly felt by those patients who wear fixed
appliances devices and patients who are older than 12 years. The increase of the saliva flow is more problematic for patients who use removable appliances.
2. 72 % of the patients indicated that it was important to them for their teeth to be straight, 26.8 percent said it was partially important and only 1.2 percent claimed to be indifferent. The decisions of the patients were heavily influenced by their parents (59.5%). Parental opinion had a larger impact on boys (70.8%) rather than girls (50.7%)
3. (87.9%) of patients receive information from their dentist and only 30.4% from the dental assistants. Thus, the functions of dental assistants in patient teaching are not sufficient.
4. The dentists and dental assistants usually dedicate up to 5 minutes for informing the patient about the care of orthodontic device and control of unpleasant sensations during treatment (45.9 % of the respondents). Such duration of information relay is not sufficient for the patients to properly understand the given information. There were significantly more patients who did not properly understand the information among the ones who were talked to in 5 minutes compared to the people who were instructed longer.
5. Suitably presented information influences the intensity of pain and discomfort during the orthodontic treatment; therefore, such information may help the patient control the occurring sensations. The patients who understood the information and were treated with removable appliances, react to pain less severely during the entire period of treatment. Among the patients who wore braces the ones to properly understand the information reacted stronger to the pain on the first day; however, after that they were more successful in managing the sensations and felt weaker pain for the entire first month of the treatment.
6. The preconceived fear of orthodontic treatment formulates certain expectations of the patients due to which the patients react more severely to the pain caused by the treatment during the first treatment hours. However, the pain felt by the patients stabilizes more quickly. Patients who have no prejudiced expectations react to the pain later; yet, their pain stabilizes later as well and receives higher assessment points.
SANTRUPOS
p − reikšmingumo lygmuo proc. − procentai mėn. − mėnuo m. − metai pav. − paveikslasVAS − Vizualinė Analoginė Skalė
PADĖKA
Už pagalbą, patarimus, paaukotą laiką, nuoširdų bendradarbiavimą rašant magistro diplominį darbą dėkoju darbo vadovei dr. doc. D. Smailienei ir konsultantei L. Laurs. Už bendradarbiavimą ir pagalbą dėkoju LSMU Ligoninės Kauno klinikų Ortodontijos klinikos vadovui prof. A. Šidlauskui, gydytojo odontologo padėjėjoms už papildomą darbą mokant bei konsultuojant pacientus.
Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams. Taip pat savo šeimai už pagalbą, kantrybę ir palaikymą visų studijų metu.
NAUDOJAMOS SĄVOKOS
1. Nuimami ortodontiniai aparatai − tai aparatai, kuriuos įdėti ir išimti gali pats ortodontinį aparatą nešiojantis pacientas. Nuimamiems aparatams priklauso plokštelės, funkciniai aparatai, išorinio tempimo aparatai, retenciniai aparatai. Plokšteles sudarantys elementai – plastmasės bazė, sraigtai, kabliukai ir kitos sudėtinės dalys.
2. Nenuimamieji ortodontiniai aparatai − tai aparatai, kurių visų ar atskirų jo dalių pats pacientas negali išsiimti iš burnos. Ortodontinio gydymo laikotarpiu jie yra stabiliai fiksuojami prie dantų emalio. Tai breketų sistemos.
3. Diskomfortas − nepasitenkinimo, nemalonumo, negerumo būsena ar nenormali savijauta, kylanti dėl netinkamų aplinkos sąlygų
ĮVADAS
Odontologijos pagalba neapsiriboja vien tik dantų ėduonies gydymu ar prarastų dantų protezavimu. Vis dažniau pacientai kreipiasi pagalbos dėl dantų implantavimo, netaisyklingo sąkandžio ar kreivų dantų koregavimo.
Keičiantis gydymo ir priežiūros metodams, keičiasi visuomenės požiūris į dantų priežiūrą. Vis daugiau žmonių skiria dėmesį savo burnos sveikatai: reguliariai lankosi pas gydytoją odontologą, domisi burnos higienos ir karieso profilaktikos naujovėmis, taip pat neaplenkia ir gydytojo ortodonto kabineto.
Ortodontija – viena iš odontologijos šakų. Ortodontijos mokslas tiria veido žandikaulių sistemos vystymąsi ir augimą, ortodontinių anomalijų etiologiją, patogenezę, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Ortodontinės anomalijos nėra liga, tačiau jos turi įtakos žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Ortodontinio gydymo paskirtis − atstatyti ar pagerinti žmogaus kramtymo aparato funkciją, kalbą ir išvaizdą, tuo pačiu pagerinti bendrą sveikatos būklę bei paciento komfortą [12].
Retai galima rasti sąkandį, atitinkantį idealaus sąkandžio apibrėžtį, todėl nedideli nukrypimai nuo idealaus sąkandžio laikomi norma. Ortodontine anomalija vadinamas sąkandis, kai yra pastebimų nukrypimų nuo normos, kurie kelia pacientui estetinių ar funkcinių problemų. Ortodontinis gydymas yra būtinas, kai dėl netaisyklingo sąkandžio traumuojami kietieji dantų audiniai, vystosi apydančio uždegimas [12]. Vis dėlto šiandien daug dažniau ortodontinis gydymas pradedamas dėl estetinių sumetimų. Tiesūs dantys ir graži šypsena dažnai yra pagrindinis motyvas kreiptis į ortodontą.
Ortodontinio gydymo reikalingumas apibrėžiamas kaip objektyvi būtinybė koreguoti netaisyklingą sąkandį ir atstatyti sutrikusias kalbos, rijimo ir kramtymo funkcijas, pagerinti veido estetiką bei paciento psichologinę būseną. Lietuvoje ortodontinės anomalijos nustatytos net 85 proc. 7-15 metų Lietuvos vaikų [12]. Lietuvoje ortodontinio gydymo reikalingumas atskirose srityse svyruoja nuo 37,4 iki 48,9 proc. [6]. Remiantis D.Baubinienės tyrimo duomenimis rasta, kad taisyklingą sąkandį turėjo 23 proc. jaunesniųjų (10-11 m.) ir 38,3 proc. vyresniųjų (14-15 m.) mokinių. 10-11 m. amžiaus grupėje 77 proc. ir 14-15 m. amžiaus grupėje 61,7 proc. turėjo ortodontinių anomalijų. Ši patologija dažniau diagnozuota berniukams nei mergaitėms, tačiau ortodontinės pagalbos kreipiasi daugiau mergaitės [5].
Pasiryžti gydytis ortodontiškai tai reiškia susidraugauti su ortodontu, klinikos personalu ir ortodontiniais aparatais keliems metams. Pacientus gąsdina ankstesnio odontologinio gydymo patirtis, ilgas gydymo laikotarpis, nepakankamas informacijos kiekis apie gydymo eigą bei atliekamas procedūras. Pacientai pradedantys gydytis ortodontiškai, turėtų gauti pakankamai informacijos apie tolesnius gyvenimo bei gydymosi ypatumus: dantų higieną ortodontinio gydymo metu, ortodontinio
aparato priežiūrą, diskomfortą, nemalonių pojūčių atsiradimą burnoje, skausmą, atsirandantį po intervencijų, psichologinius − emocinius aspektus.
Vieni iš svarbesnių veiksnių, lemiančių efektyvesnį gydymą tai paciento motyvacija, informavimas, mokymas, žinojimas kaip valdyti nemalonius pojūčius bei diskomfortą ir pastovus bendradarbiavimas.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti pacientų diskomfortą bei nustatyti motyvacijos ir informuotumo įtaką diskomforto pasireiškimui.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti pacientų diskomfortą, atsirandantį ortodontinio gydymo metu. 2. Nustatyti pacientų motyvaciją ortodontiniam gydymui.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Pacientų motyvacija
Paciento ir odontologo santykiai turi būti paremti pasitikėjimu, neužtenka vien tik techninių įgūdžių − reikia sukurti tinkamus tarpusavio santykius, grindžiamus pasitikėjimu [12].
Kaip teigia S. Michel pats žodis „motyvacija“, kuris šiuo laikotarpiu paplitęs atsirado tik apie 1920 metus. Pradinė motyvacijos sąvoka reiškė visumą veiksmų, įtakojančių elgesį [7].
MOTYVACIJA – tai žmogaus elgesį lemiančių veiksnių visuma. Tai vidinis impulsas norint patenkinti nepatenkintus poreikius, tai valia siekti. Motyvacija − elgesio skatinimo sistema, kurią sąlygoja įvairūs motyvai. Žmones motyvuoja daugelis dalykų – psichologiniai poreikiai, psichologinės paskatos, potraukiai, emocijos, nuoskaudos, baimės, grėsmės, norai, tikslai, vidinis pasitenkinimas, interesai, malonumas, įpročiai, įvertinimai, ambicijos [10]. Motyvacija padeda geriau prisitaikyti prie aplinkos poveikio [4].
Žmogaus elgesiui, o ypač jo individualioms ypatybėms paaiškinti remiamasi prielaida, kad asmenybės elgesys yra jo suvokimo ir laukimo, susijusio su situacija ir galimomis jo pasirinkto elgesio pasekmėmis, funkcija [7].
Žmogaus elgesį dažniausiai lemia ne vienas, o keli motyvai. Elgesio motyvacija labai glaudžiai siejama su žmogaus poreikiais. Yra daug įvairių psichologinių veiksnių, įtakojančių paciento elgesį ir sąlygojančių tam tikrus veiksmus ir psichologinius poreikius. Prie pagrindinių veiksnių galime priskirti: ankstesnė nemaloni patirtis, baimė dėl skausmo, nerimas dėl savo estetinės išvaizdos. Kad būtų lengviau suprasti ir numatyti pacientų elgseną savo sveikatos atžvilgiu bei nustatyti motyvuojančius ir stabdančius veiksnius, siekiant gydymo ir priežiūros buvo sudaryti ir pritaikyti įvairioms pacientų grupėms elgsenos modeliai. JAV visuomenės sveikatos specialistai sukūrė paciento elgsenos modelį Health Belief Model (HBM) nagrinėjantį priežastis, dėl kurių visuomenė vengia dalyvauti nacionalinėse sveikatos kontrolės bei ligų prevencijos programose.
1 pav. Paciento apsisprendimo gydytis modelis
Remiantis šiuo modeliu išskiriamo trys elgesio fazės: aplinkos įtaka, apsisprendimas, veiksmas (pav.1). Autorės plačiau nagrinėjo veiksnius lemiančius apsisprendimą gydytis. Vienas iš veiksnių − paciento santykis su personalu.
Ž. Sakalauskienės ir V. Mačiulskienės tyrimas parodė, kad 80 proc. žmonių yra nepatenkinti savo dantų išvaizda. Autorės pateikia odontologinio paciento elgsenos modelį (2 pav.). Iš šio modelio matome, kad paciento apsisprendimą gydytis nulemia veiksnių visuma. Kiekvieno paciento kelias į apsisprendimą gydytis yra individualus, nulemtas skirtingų motyvų [23,24].
APSISPRENDIMAS
VEIKSMAS
SOCIODEMOGRAFINIAI FAKTORIAI
LŪKESČIAI
Laukiama gydymo nauda; Gydymo baimė, kitos kliūtys.
SUVOKIAMOS GRĖSMĖS Jautrumas Sveikatos būklės sunkumo suvokimas. APLINKA ĮTAKA Žiniasklaida, Asmeninė įtaka, Aplinka. SPRENDIMAS SUMAŽINTI GRĖSMĘ PAGRĮSTAS LŪKESČIAIS
Kai kurie mokslininkai kaip motyvo esminę sąlygą ypač akcentuoja poreikius. Siekimas patenkinti poreikius yra pirmasis motyvacijos šaltinių.
Pacientų, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas motyvacija gydytis svarbi dviem aspektais:
1. Motyvuoti pacientai tiksliau ir geriau laikosi gydytojo ir kito personalo nurodymų, todėl gydymas vyksta sėkmingiau.
2. Motyvuoti pacientai, lengviau pakelia ortodontinio gydymo sukeliamus nemalonius pojūčius.
Vaikai retai turi tik vidinę motyvaciją, tai labiau būdinga suaugusiems pacientams. Motyvacija gali būti išorinė − tai tarsi “spaudimas “iš aplinkinių“ (pvz. tėvai liepė) ir vidinė − kai pacientas pats to nori.
Svarbu įvertinti, ko pacientas tikisi iš ortodontinio gydymo. Jei pacientas tikisi ortodontinio gydymo pagalba išspręsti psichologines problemas, jam gali tekti labai nusivilti.
Daugelio autorių atlikti tyrimai parodė, kad jaunesnių pacientų tėvai yra labiau motyvuoti vaikų gydymo atžvilgiu nei patys pacientai. Tėvų nuomonė turi didelę įtaką vaiko apsisprendimui gydytis ortodontiškai. Tėvai ir gydytojas ortodontas turi bendradarbiauti viso gydymo eigoje motyvuojant vaiką gydymuisi, informuojant jį apie būsimas procedūras [36,61]. A. Becker ir kolegų gauti tyrimo rezultatai parodė, kad daugumoje atvejų pagrindinę įtaką gydymosi apsisprendimui turėjo
Gydymo kaina Baimė/nerimas Laiko sąnaudos Gydymo prieinamumas / pasiekiamumas Kliūtys gydymui Paciento / gydytojo santykiai Apsisprendimo gydytis tikimybė Estetika Funkcija Pasitikėjimas savimi Bendros sveikatos pagerinimas Gydymo vertės Ypatingas įvykis/ užuomina / replika Socialinė aplinka
Netiesioginis poveikis Tiesioginis poveikis
tėvai arba gydantysis odontologas, penkis kart rečiau šeimos gydytojas, draugų ir socialinio darbuotojo įtaka buvo labai neženkli [28].
Adam S. Daniels [36]tyrimas parodė, kad pacientų tėvai labiau motyvuoti gydymui buvo gydymo metu, nei prieš gydymą, tuo tarpu vaikų motyvacija prieš gydymą ir jo metu buvo vienoda. Taip pat tyrimas parodė, kad stipri priemonė didinti vaikų motyvaciją gydymo metu, yra nuolat kalbėti apie pasiektą gydymo pažangą. Ši priemonė gali nukreipti vaikų dėmesį ir sumažinti neigiamų pojūčių poveikį. Tyrimas parodė, kad pacientai vaikai, kurie dalyvavo priimant sprendimą dėl gydymo buvo labiau linkę bendradarbiauti viso gydymo metu.
Vidinė motyvacija remiasi savaiminiais faktoriais. Kiekvienas žmogus kažką laiko svarbiu ir, norėdamas tą dalyką pasiekti, nukreipia į jį savo veiksmus. Tuo tarpu išorinės motyvacijos pagrindas − dalykai, veikiami aplinkos, o ne pačiame žmoguje glūdinčios priežastys. Elgesys, kuris remiasi vidine motyvacija, mažiau priklauso nuo išorinių aplinkybių [16].
Vidinė motyvacija lemia didesnį įsitraukimą į veiklą ir atkaklumą siekiant tikslo. Žmogus turi patirti motyvuojantį veiksnį iš vidinės ar išorinės aplinkos, kad būtų aktyvus. Išorinė ir vidinė motyvacija gali veikti tuo pačiu metu [51].
Sona Pabari [48] ir kolegos tyrė motyvus skatinančius gydytis ortodontiškai. Tyrimo rezultatai parodė, kad gražesnė šypsena buvo svarbi 68 proc. pacientų, gražesnis veidas − 34,28 proc., tiesesni dantys − 78 proc., mažesni tarpai tarp dantų − 39 proc. pacientų, 18 proc. tikėjosi pagerinti dantų valymą, 5,2 proc. − kalbą, 40,7 proc. − sąkandį.
A. C. Williams [64] ir kolegų tyrimas parodė, kad noras pagerinti šypseną ir pasitikėjimą savimi buvo svarbesnis mergaitėms, tuo tarpu berniukams buvo svarbiau pagerinti socialinį gyvenimą ir išvengti problemų su dantimis ateityje. Jaunesniems nei 20 metų pacientams buvo svarbiau pagerinti jų išvaizdą nei vyresniems. Tačiau stipriausi motyvai išryškėja kai reikia: ištiesinti dantis (80 proc.), bei išvengti dantų problemų ateityje (69 proc.).
Bendravimo sunkumai ortodontinio gydymo metu dažniau iškyla su vaikais, todėl labai svarbu prieš gydymo pradžią išsiaiškinti ir tėvų požiūrį į jų vaiko gydymą ir šio gydymo tikslus.
Ortodontinio gydymo eigoje pacientas, norintis pasiekti gero rezultato turi aktyviai dalyvauti visame gydymo procese. Dalyvavimas priklauso nuo to, ar pacientas nori dalyvauti gydymo procese, t.y. kokie motyvai skatina jį tai daryti. Nustatyta, kad dalis pacientų abejoja dėl ortodontinio gydymo, o kartais net atsisako, nes jiems trūksta motyvacijos.
Kai kurie mokslininkai ypač akcentuoja poreikius kaip motyvo esminę sąlygą. Siekimas patenkinti poreikius yra pirmasis motyvacijos šaltinis. Maištaujantis paauglys ir abejingi tėvai gali sukelti problemų gydyme. Ortodontinis gydymas gali užsitęsti arba būti neveiksmingas, jei pacientas nenešioja aparatų, jų nesaugo − pameta ar sulaužo. Kai pacientas nepilnametis, gerų gydymo rezultatų
galima tikėtis tik glaudžiai bendradarbiaujant gydytojui ortodontui, odontologo padėjėjui, pacientui bei jo tėvams.
Anderson LE [26] savo tyrime nustatė, kad po ortodontinio gydymo 74,6 proc. pacientų yra labai patenkinti gydymo rezultatais, 22,6 proc. pacientų yra vidutiniškai patenkinti ir 2,8 pacientų yra nepatenkinti gydymo rezultatais. Autoriai daro išvadą, jog labiau motyvavus pacientą gydymui bei tiksliau jį informavus apie būsimus pokyčius po gydymo, galima pasiekti didesnį pacientų pasitenkinimą gydymo rezultatais. Labai svarbu prieš gydymą bei gydymo metu tinkamai informuoti pacientą apie gydymo eigą bei laukiamus rezultatus, suformuoti teisingus paciento lūkesčius. Šiuo aspektu labai svarbus gydytojo odontologo padėjėjo indėlis gydymo proceso metu.
1.2 Pacientų informavimas ir mokymas
1.2.1. Informavimas
Pacientų motyvacijai ir apsisprendimui turi įtakos tinkamas ir savalaikis informacijos suteikimas.
Teisė į informaciją apima daugelį asmens ir visuomenės gyvenimo sričių. Tai ne tik teisė gauti informaciją apie įvykius valstybėje, bet ir teisė į informaciją apie savo sveikatą. Informaciją apie sveikatą sudaro pacientui galimybę dalyvauti priimant sprendimus apie diagnostikos ir gydymo metodus, bei jų taikymo pasekmes. Pacientai ne tik turi teisę išreikšti savo nuomonę apie jiems teikiamas paslaugas, bet netgi ir skatinami tai daryti [9].
Pacientų informavimas vienas reikšmingiausių procesų, darantis didelę įtaką paciento gydymui, nors medicininėje literatūroje galima rasti straipsnių, keliančių klausimą, ar būtina pacientą supažindinti su jam skiriamu gydymu. Daugelis autorių pritaria tam, kad kiekvienas pacientas turi būti informuotas, kaip ir kodėl buvo parinktas vienas ar kitas diagnostikos bei gydymo metodas [9].
Pacientų informavimas yra viena iš prielaidų įtraukti pacientą į gydymo problemų sprendimą. Remiantis R. Giedrikaitės su bendraautoriais tyrimu, tik trečdalis pacientų dalyvauja priimant gydymo sprendimus [9].
Informacijos teikimas pacientams grindžiamas švietimu ir orientacija į individualumą, apsisprendimą ir asmeninę atsakomybę. Daugelis autorių pritaria tam, kad kiekvienas pacientas turi būti informuotas, kaip ir kodėl buvo parinktas vienas ar kitas diagnostikos tyrimas bei gydymas, nors pacientai dažniausiai nežino, koks gydymas tinkamiausias, kokie turi būti atlikti tyrimai [9]. 2002 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 50,2 proc. medicinos darbuotojų taip pat teigia, kad informacija apie ligą, gydymo eigą, gydymo rezultatus ir kitus galimus gydymo metodus reikalinga pacientams
[13]. Prieš pradedant gydymą ar kitas intervencijas, pacientas turi būti informuojamas apie diagnozę, prognozę, rekomenduojamą ir alternatyvų įmanomą gydymą, jo pobūdį, naudą, trumpalaikį šalutinį poveikį, jo tikimybę, ilgalaikes pasekmes, jų tikimybę, intervencijos pobūdį, naudą bei kitas aplinkybes. Pacientas turi gauti objektyvią medicininę informaciją, o sveikatos priežiūros specialistai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti paciento vertybines nuostatas, įsitikinimus ar kitą subjektyvią informaciją, susijusią su jo sveikatos priežiūra [17].
Vienas esminių asmens informuoto sutikimo elementų yra pateiktos informacijos supratimas. Pacientai geriau supranta jiems pateikiamą medicininę informaciją tuomet, kai medicinos darbuotojai skiria pakankamai laiko jai suteikti, pacientai yra skatinami klausinėti jiems rūpimus klausimus, daug dėmesio skiriama žodiniam, prie kiekvieno paciento poreikių pritaikytam informacijos pateikimo būdui, kai medicininę informaciją suteikę sveikatos priežiūros specialistai įsitikina, ar informacija buvo teisingai suprasta. Medicininės informacijos suvokimą pacientų tarpe sąlygoja ir informacijos pristatymui naudojami garso ir vaizdo įrašai bei kitos vaizdinės priemonės.
Schouten atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti ryšį tarp pacientų pasitenkinimo vizitu pas odontologą ir personalo komunikacijos elgsenos. Buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp pacientų pasitenkinimo ir paciento požiūriu pakankamos informacijos apie gydymą suteikimo [55].
Daugelis atliktų studijų [32,35,60] rekomenduoja pacientams duoti rašytinę informaciją apie jų gydymą. Tačiau tik apie 50 proc. minėtose studijose apklaustų pacientų prisiminė gavę informacinį lapelį apie jų gydymą.
Harwood ir Harrison tyrimas [39] parodė, kad daugelis informacinių lapelių apie gydymą pacientams yra sunkiai suprantami, todėl autoriai daro išvadą, kad dėl šios priežasties jie daro mažą įtaką gydymo rezultatams, o taip pat galima manyti, kad tai yra priežastis kodėl anksčiau minėtuose tyrimuose apie 50 proc. pacientų neprisiminė gavę informacinius lapelius.
Silva ir kolegų tyrimas [27] parodė, kad ortodontiniai pacientai, kurie gavo informacinius lapelius pirmąją gydymo dieną, nepakeitė savo higienos įpročių. Tuo tarpu kiti pacientai gaudavo informacinius lapelius kas dvi savaites viso tyrimo periodo metu, ir jų burnos higienos įpročiai pagerėjo. Tai rodo, kad labai svarbu informuoti pacientą ne vieną kartą, o keletą ir daugiau kartų.
Jau minėtos studijos [32,35] parodė, kad ortodontiniams pacientams labai naudinga išgirsti buvusių ortodontinių pacientų patirtį, ypač jei šią patirtį perduoda brolis, sesuo ar kiti artimieji.
A. C. Williams ir kolegų studija parodė, kad dauguma pacientų manė prieš apsispręsdami gydytis ortodontiškai gavę pakankamai informacijos apie tai ko gali tikėtis iš gydymo. Nepaisant to dauguma pacientų nurodė, kad nešiojo breketus ilgiau nei tikėjosi. Dalis pacientų nurodė nusivylę, kad turėjo nešioti reteinerius gydymo pabaigoje [64].
Vertinant slaugytojų suteikiamą informaciją pacientams ir jos įtaką pacientų pasitenkinimui Worth A. ir kitų buvo nustatyta, kad teigiamus pacientų vertinimus ir pasitenkinimą
slaugytojų priežiūra sukėlė efektyvus priežiūros planavimas, personalo empatija ir, ypatingai, informacijos apie priežiūrą suteikimas[65].
Larson CO. ir kiti [44] atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad, pacientų informacijos poreikio patenkinimas teigiamai ir stipriai veikia pacientų pasitenkinimą gauta paslauga. Tai veikia ir tokius svarbius veiksnius kaip gydymo proceso vertinimas, bendras pasitenkinimas, suvokta nauda sveikatai ir net bendrą sveikatos būklės matą − gyvenimo kokybę. Autoriai teigia, kad pacientų paslaugos kokybės ir gyvenimo kokybės suvokimas yra susijęs su gydytojų ir slaugytojų sugebėjimu perduoti pagrindinę informaciją, susijusią su gydymu, konsultavimu bei sveikatos mokymu.
1.2.2. Mokymas ir mokymasis
Mokymas ir mokymasis − svarbus slaugos elementas, neatsiejama slaugos dalis. Konsultavimas, mokymas, švietimas, lavinimas yra neatsiejamos slaugos dalys, reikalingos daugeliui pacientų, o atsakingi už tai yra slaugos profesijos atstovai. Odontologo padėjėjai kasdien turi teikti informaciją, pamokyti ar patarti pacientui, padėti jam išsakyti savo padėtį žodžiais, atgauti pusiausvyrą, tapti nepriklausomam. Mokantis keičiasi žmogaus elgesys, nuostatos ir vertybės. Pagal V. Henderson, kai kuriais atvejais ligos priežastis gali būti tai, kad tiesiog nežinota, kaip nuo jos apsisaugoti. Gydymo ir priežiūros sėkmė labai priklauso nuo pacientui suteikiamos informacijos. Mokymo procesas turi remtis demokratiškumo ir humaniškumo principais [21]. Šie principai reikalauja žmogų laikyti pagrindine vertybe, gerbti kiekvieną asmenybę, siekti lygybės žmonių santykiuose, teisingumo. Mokymo procese šie principai reikalauja skatinti ugdytinių aktyvumą, siekti pagarbos ir pasitikėjimo, tarpusavio pagalbos ir paramos. Visų pirma pacientai turi jausti pagarbą, pasitikėjimą iš slaugytojų, nes tik tada pacientų mokymas bus efektyvus ir naudingas abiem pusėm, slaugytojams ir pacientams [22].
Slaugytojų dalyvavimas mokymo procese − tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis ne tik profesinių, bet ir pedagoginių, psichologinių ir socialinių žinių. Laukiamas mokymo rezultatas yra pacientų sugebėjimas, tapus aktyviais mokymo dalyviais, kartu su sveikatos priežiūros specialistais spręsti iškilusias problemas. Sėkmingas mokymas garantuoja pacientų sugebėjimą panaudoti įgytas žinias gyvenimo kokybės pagerinimui.
Pacientų mokymas reikalauja mokėjimo bendrauti ir gebėjimo skatinti. Mokymas apima formalų ir neformalų mokymą, naudojant įvairius metodus [8]. Mokymo procesas prasideda nustatant bei įvardijant pacientų reikmes bei poreikius. Tada mokytojas gali planuoti reikalingą mokymo veiklą, atitinkančią paciento poreikius.
Atsižvelgiant į Lietuvos medicinos normą MN 24:2007 „ Gydytojo odontologo padėjėjas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 punktą į gydytojo odontologo pareigas įeina
mokyti pacientus sveikos gyvensenos, racionalios mitybos ir burnos ertmės priežiūros, pagal punktą 16.6 paaiškinti ir pademonstruoti pacientui, kaip naudotis ortodontiniais įtaisais. Taigi gydytojo odontologo padėjėjas tai ne tik paslaugos vykdytojas, jis dar ir mokytojas, patarėjas.
Gydytojo odontologo padėjėjas ir gydytojas odontologas turi remti paciento pastangas saugoti sveikatą. Tai ypač reikalinga patiems pacientams, kurių silpna motyvacija. Mokant pacientus, labai svarbu žinoti, koks yra žinių poreikis. Geriausia pacientą, mokyti ortodontinio gydymo pradžioje, nes tinkamai suformuoti įgūdžiai išlieka visą gydymo laikotarpį. Sunku mokyti suaugusius, nes susiformavusius jų įpročius ir pažiūras keisti sunku. Tačiau geranoriška pagalba ir draugiški patarimai dažnai paskatina keisti įpročius [18].
Mokant iškyla ir etinė problema – ar mes turime teisę įsibrauti į asmens gyvenimą, mokydami apie sveikatos priežiūrą, t.y. mokydami gyvenimo filosofijos.
Skiriamas autoritarinis ir skatinamasis sveikatos mokymo metodai. Autoritarinis tinka tiems žmonėms, kuriems trūksta žinių. Dabar žinių nuolat daugėja, bet trūksta paskatų.
Geriausias skatinimo metodas yra apdovanojimas, kai pacientui įdiegiama, kad jis pasieks gerą rezultatą. Neveiksminga skatinti gąsdinant, nes tai pacientui sukelia nemalonius pojūčius ir priešiškumą.
Išskiriami keturi mokymo etapai: 1. Žinios
2. Supratimas. 3. Įsitikinimas. 4. Veiksmas, elgesys.
Pacientas daug geriau mokosi, jei yra fiziologiškai ir psichologiškai pasirengęs. Gydytojo odontologo padėjėjas mokant turi atsižvelgti į žmonių skirtumus, kiekvieną mokyti skirtingu greičiu ir skirtingais etapais. Kiekvieno apsilankymo metu įvertinti paciento, kuris gydosi ortodontiniais aparatais specifinius higienos įgūdžius ir įtvirtinti pasiektus rezultatus. Mokantis svarbu motyvacija. Pacientas turi tikėti tuo kas jį mokina, kaip jį mokina ir ko jį mokina. Jis turi patikėti, kad mokymas jam naudingas. Pacientas turi aktyviai dalyvauti mokymo procese − pats atlikti nurodytus veiksmus ir įvertinti gautus rezultatus. Kad pacientas viską teisingai suprastų mokyti reikia suprantamai, nesudėtingais terminais. Gydytojo odontologo padėjėjas turi atsižvelgti į paciento amžių ir išsilavinimą. Gydymo poveikis bus trumpalaikis ir neefektyvus, jei pacientas neprižiūrės savęs.
Mokyti galima odontologinėje kėdėje arba specialiame kabinete, kuriame yra veidrodžiai, kriauklės ir įvairios vaizdinės priemonės. Mokymas neturi užimti daug laiko, todėl kad dažniausiai pacientai skuba arba būna pavargę po ortodontinių procedūrų.
1.3. Gydytojo odontologo ─ ortodonto padėjėjo funkcijos
Gydytojo odontologo padėjėjas turi įvertinti pacientų poreikius, suvokti jų specifiškumą, gebėti produktyviai bendrauti atsižvelgdamas į kiekvieno iš pacientų fizinius ir fiziologinius poreikius, gerbti skirtumus, kurių priežastys gali būti kultūrinės ar asmeninės [12].
Pacientai apie odontologo padėjėjo darbą pradeda spręsti pagal tai, kaip su juo kalbamasi telefonu, kaip jie būna sutikti kabinete. Taigi galima teigti, kad gydytojo odontologo padėjėjas sukuria pasitikėjimo ar nepasitikėjimo odontologo teikiama paslauga prielaidas. Pasitikėjimas, kai santykiai simetriški, reikalauja, kad bendraujantieji papildytų vienas kitą, t.y. kiekvienas jų drįstų pripažinti, kad kitas tam tikroje srityje yra viršesnis. Tokį pripažinimą galima pasiekti rimtai atsižvelgiant į paciento pasakojimą ir laikant jį pokalbio atramos tašku ar nuolat domintis. Taip įgyjamas pasitikėjimas [12].
Gydytojo odontologo padėjėjas turi mokyti pacientą susidoroti su stresu siekiant išvengti pasekmių, tiek fizinių, tiek emocinių. Tam nepakanka vien žinių iš knygų − reikia remtis patirtimi ir gebėjimu pažinti žmones. Pirmiausia reikia bandyti pakeisti paciento požiūrį į problemas ir skatinti nepasiduoti blogai nuotaikai. Tam padeda šypsena. Besišypsantis žmogus negali supykti, šypsena kelia teigiamas emocijas ir keičia požiūrį į problemas. Žinios, praktinė patirtis, nuoširdumas tai raktas į paciento supratimą. Gydytojo odontologo padėjėjas turi atkreipti dėmesį į skirtingus pacientų pojūčius, kuriuos lemia įgimtos anatominės ar fiziologinės jutimo organų ypatybės ar gyvenime vykstantys pokyčiai.
Pacientas, pradėjęs gydytis ortodontiškai, nežino kas tiksliai bus daroma. Iš ankstesnės patirties jis žino, jog lankymasis pas gydytoją odontologą yra nemalonus. Pacientai jaučia baimę, nerimą. Baimė gali būti subjektyvi, t.y. įgyta dėl nuostatų, ar kitų asmenų įtakos, ir objektyvi − išmokta, susijusi su konkrečia patirtimi ar prisiminimu. Esant tokiai paciento patirčiai gydytojo odontologo padėjėjų, dirbančių ortodontijos kabinete funkcija − įgyti paciento pasitikėjimą, sumažinti pacientui nerimą, baimę, skausminę reakciją į odontologines procedūras, supažindinti pacientą su būsimomis procedūromis. Odontologo padėjėjai turi būti atviri su pacientais, sąžiningi ir elgtis taip, kad žodžiai ir elgesys atitiktų vienas kitą. Norėdami išsaugoti paciento pasitikėjimą, gydytojo odontologo padėjėjas turi parodyti savo sugebėjimų ribas ir nežadėti to, ko negalima ištesėti.
Odontologo padėjėjas gali padėti gydytojui bendrauti su pacientu, ir atvirkščiai netinkamas gydytojo odontologo padėjėjo elgesys gali turėti neigiamos įtakos paciento elgesiui. Ortodontijoje svarbu, kad odontologo padėjėjas suteiktų žinių pacientams nešiojantiems nuimamus ortodontinius aparatus ir nenuimamus ortodontinius aparatus.
2. ORTODONTINIAI APARATAI
Ortodontinio gydymo metu naudojami įvairių tipų ortodontiniai aparatai. Pacientams nešiojantiems nuimamus ir nenuimamus ortodontinius aparatus per pirmąsias gydymo dienas atsiranda nemalonūs pojūčiai, tokie kaip dantų skausmas, dantų ir žandikaulių aptirpimas, plokštelinių aparatų plastmasinio pagrindo trynimas, metalinių dalių braižymas ir spaudimas. Dėl dantų jautrumo pakinta paciento mityba, gali sutrikti normalaus miego režimas. Taip pat pakinta paciento kalba, atsiranda psichologinių problemų.
2.1. Nuimamieji ortodontiniai aparatai − tai aparatai, kuriuos įdėti ir išimti gali pats pacientas. Nuimamiems aparatams priklauso plokštelės, funkciniai aparatai, išorinio tempimo aparatai, retenciniai aparatai. Šių aparatų plastmasinėje bazėje gali susikaupti daug bakterijų, kurios sukelia gomurio gleivinės uždegimą. Bakterijos kaupiasi ant plokštelinių aparatų elementų ir sudaro nemalonaus kvapo apnašą. Valant dantis, tokios uždegiminės vietos pradeda kraujuoti. Kraujuojant dantenoms ir dėl to bijant valyti dantis, dantys nuvalomi paviršutiniškai, tuo dar bloginant higieninę burnos būklę.
Dažniausiai nuimami aparatai nešiojami naktį, tai sutrikdo normalų miego režimą, atsiranda baimė dėl aparato iškritimo iš burnos, baimė praryti metalines aparato dalis, dėl to sukelia pacientams daug nemalonių pojūčių.
2.1.1. Nenuimamiems ortodontiniams aparatams priskiriami: breketų sistema, gomuriniai ir liežuviniai lankai, greito plėtimo sraigtas (RME), Herbsto aparatas.
Nenuimami aparatai pastoviai yra burnoje, o aplink juos susidaro didžiausia terpė apnašoms kauptis.
Dažniausiai gydymas breketais užtrunka 1,5-2 metus. Trukmė priklauso nuo anomalijos sunkumo, paciento amžiaus, alveolinio kaulo būklės. Gydant breketais komplikacijos būna daug dažniau. Aplink breketus gali išsivystyti kariesas, taip pat atsiranda dantenų, gleivinės uždegiminiai reiškiniai. Galimi lūpų, skruostų, gleivinės pažeidimai dėl aštrių breketų sistemos dalių:
1. atlinkusių metalinių ligatūrų galiukų; 2. breketų su kabliukais;
3. per daug atlinkusių skruostinių, gomurinių vamzdelių kabliukų; 4. trauminių skruostų gleivinės pažeidimų breketų sistemos lanku:
per ilga, aštri, išlindusi už distalinio skruostinio vamzdelio lanko dalis kramtymo metu gali traumuojančiai žaloti skruosto gleivinę krūminių dantų srityje, pažeisti gleivinės ir raumenų sluoksnius;
dėl nepakankamos fiksacijos į vieną ar į kitą pusę nuo vidurio linijos „slankiojančio“ lanko aštrūs galai gali žaloti už skruostinio vamzdelio esančią gleivinę;
estetinės problemos – „slepiant“ neseniai ant dantų fiksuotą breketų sistemą, intensyviai čiaupiamos lūpos. Tuo atveju lūpų, skruostų gleivinės pažeidimai lokalizuosis labiausiai ne dantų lanke esančių dantų srityse (dažniausiai stebima ilčių srityje);
gali alergizuoti breketų sistemos dalių metalo lydiniai [2].
Visi šie minkštųjų audinių pažeidimai apsunkina (dėl skausmo, kraujavimo, uždegiminių reiškinių, žaizdų) dantų valymą. Tuomet ypač prastėja bendra burnos higienos būklė. Nors ir netiesiogiai, bet ilgiau trunkant, tai skatina kariesogeninį procesą [2].
3. ORTODONTINIO GYDYMO SUKELIAMI NEMALONŪS
POJŪČIAI
3.1. Skausmas
Skausmas − emocinė organizmo reakcija į dirgiklį.
Tarptautinė Skausmo Tyrimų Asociacija (IASP), skausmą apibrėžia kaip nemalonų jausmą ir emocinę patirtį, susieta su dabartine ar galima žala ar apibrėžta tokios žalos išraiška [41]. Skausmas yra labai svarbus diagnostinis įrankis ortodontijoje bei visoje odontologijoje. Skausmas tarnauja kaip įspėjamasis signalas, leidžiantis organizmui pajusti audinių pažeidimą ir taip išvengti žalos.
Dantų gydymas ir priežiūra dažnai yra siejami su skausmu. 90-95 proc. pacientų nurodo apie įvairaus intensyvumo skausmą ortodontinio gydymo metu [29,54]. Skausmas atsirandantis ortodontinio gydymo metu priskiriamas pasikartojančiam skausmui [30]. Net ir būdamas nedidelio intensyvumo, toks skausmas gali veikti gyvenimą, kelti emocinį stresą. Ortodontijoje skausmas suintensyvėja per 24 val. po ortodontinio aparato lanko pakeitimo. Dalis pacientų jaučia skausmą ir po 7 dienų [30].
Skausmo slenkstis yra menkiausio skausmo patirtis, kurią organizmas gali atpažinti. Skausmo tolerancijos lygmuo − aukščiausias skausmo lygmuo, kurį dar galima toleruoti. Tačiau tiek skausmo slenkstis, tiek ir skausmo tolerancijos lygmuo yra subjektyvūs potyriai. Individualų skausmo suvokimą įtakoja ir kiti aplinkos veiksniai – amžius, lytis, išsilavinimas, kultūriniai ypatumai. Individualų skausmo suvokimą taip pat įtakoja emociniai faktoriai: paciento nerimas, baimė ar susirūpinimas prieš vizitą pas odontologą. Skirtingų tyrimų metu nustatyta, kad nuo 3 iki 21 proc. vaikų bijo arba jaučia nerimą prieš vizitą pas odontologą. Daug tyrėjų nagrinėjo ryšį tarp pacientų amžiaus ir jų juntamo skausmo stiprumo ortodontinio gydymo metu. Daugelis autorių teigia, kad jaunesnio amžiaus vaikai silpniau reaguoja į skausmą nei vyresnieji [38, 49].
Ngan su [47] kolegomis nustatė, kad pacientai amžiaus grupėje iki 16 metų jautriau reagavo į skausmą negu vyresni nei 16 metų. Dauguma autorių sutaria, kad stipriausiai į skausmą ortodontinio gydymo metu reaguoja pacientai nuo 13 iki 16 metų [49,54,57].
Pacientai, paveikti išankstinės gydymo baimės, jaučia santykinai stipresnį skausmą gydymo metu nei pacientai, nejaučiantys išankstinio nerimo dėl gydymo. Tai paaiškinama tuo, kad ankstesnė skausmo patirtis įtakoja būsimo skausmo lūkesčius bei skausmo stiprumo suvokimą.
Williams [64] tyrė skirtumus tarp vaikų, kurie pagal tėvų įvertinimus bijojo bei vengė ortodontinio gydymo (tiriamoji grupė) bei vaikų, kurie buvo gydyti (kontrolinė grupė). Buvo nustatyta,
kad gydymo baimės istorija buvo susijusi su bendrąja „medicinos darbuotojų baime“, skausmo netoleravimu ar silpnesniu gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Šie vaikai tėvų vertinimu dažniau yra negatyviai nusiteikę ir turi daugiau bendravimo su kitais vaikais problemų. Litt‘as [46] nurodo, kad skausmas ir nerimas yra neatskiriami. Jo teigimu išankstinis nerimas sumažina skausmo slenkstį ir gali iššaukti normaliai neskausmingo stimulo suvokimą kaip skausmingo.
Nors emociniai faktoriai, tokie kaip baimė ir nerimas, ortodontiniame gydyme nėra tokie svarbūs kaip kitose odontologijos srityse, motyvacija ir tinkami lūkesčiai gali suvaidinti ypač svarbų vaidmenį ortodontinio gydymo metu. Stipri motyvacija gydymui bei suformuoti tinkami paciento lūkesčiai gali teigiamai įtakoti išankstinio nerimo bei skausmo suvokimo lygį. Didele įtaką turi tinkamas informacijos pacientams pateikimas. Daugelyje literatūros šaltinių subjekto nerimo valdymas nurodomas kaip efektyvus būdas sumažinti skausmo ir diskomforto suvokimą. Tokiam valdymui didelę įtaką turi tinkamas paciento informavimas apie gydymo eigą bei planus. Pateikiama informacija ne visada tinkamai priimama pacientų, ypatingai mažų vaikų, kuriems informacija gali būti sunkiai suprantama arba visai nesuprantama.
Daugelio autorių tyrimai rodo, kad kai kurie skausmo aspektai yra specifiški kultūroms. Kultūrinių bei etninių grupių skausmo suvokimas yra skirtingas. Tarkime, pietų europiečiai toleruoja mažesnio intensyvumo skausmą nei šiaurės europiečiai [43]. Kai kurios etninės grupės skatina stoiškas elgesio nuostatas, tuo tarpu kitose etninėse grupėse skatinama atvirai išreikšti skausmą, taip sulaukiama užuojautos ir dėmesio. Šie modeliai išmokstami visuomenėje ir perduodami šeimos. Todėl galima teigti, jog šeima yra pats svarbiausias ankstyvojo mokymosi šaltinis skausmo suvokimui.
Literatūroje labai prieštaringai vertinama lyties įtaka skausmo suvokimui [49]. Seni papročiai sako, kad moterys yra silpnos ir jautrios skausmui. Vyrai yra labiau iš anksto nusiteikę pakelti skausmą. Tačiau tyrimai rodo, kad nėra skirtumo tarp vyrų ir moterų skausmo slenksčio [43]. Galima teigti, kad lyčių skirtumai skausmo elgsenoje labiau atspindi kultūros įtaką lyčių skirtumams. Ortodontiniai tyrimai retai nurodo kokią nors koreliaciją tarp lyties ir skausmo suvokimo. Vis dėl to yra tyrimų kurie nustatė, kad mergaitės išsako daugiau nusiskundimų dėl diskomforto nei berniukai [54].
Atlikta daug tyrimų, kuriuose nurodomas skausmo suvokimo ryšys su paciento amžiumi. Nustatyta, kad skausmo slenkstis sparčiai didėjo iki 25 metų amžiaus, vėliau stabilizavosi ir laipsniškai kilo iki 75 metų. Vėliau skausmo suvokimas vėl kilo gana sparčiai.
Sunku įvertinti skirtingų asmenų jaučiamą skausmą, nes kiekvienas asmuo skausmą priima individualiai. Medicinoje nuo seno ieškoma objektyvių skausmo įvertinimo būdų, bet niekam nepavyko išrasti skausmo indikatoriaus ─ paprasto matavimo prietaiso, analogiško termometrui ar barometrui. Skausmas nėra paprastas pojūtis, skirtinga jo dozė žmonėms sukelia nevienodą atsaką.
Vertinant vaikų skausmo suvokimą, nereikėtų pamiršti, kad išreikšdami reakcijas į nemalonius pojūčius, vaikai nemeluoja. Vaiko suvokimas gali labai skirtis nuo suaugusio žmogaus vertinimo.
Skausmui matuoti naudojami įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs vertinimo būdai. Fiziologinių procesų stebėsena, reitingavimo skalės, vaiko elgesio stebėsena − visa tai galima pasirinkti atsižvelgiant tiek į amžių, bendradarbiavimo galimybes, tiek į buvusio skausmo patirtį [18].
3.2. Skausmo, atsirandančio ortodontinio gydymo metu, valdymas
Gydymo metu labai svarbu tinkamai valdyti pacientų patiriamą skausmą. Ortodontinio gydymo metu atsirandantį skausmą reikėtų skirti į dvi fazes:
1. skausmas, atsirandantis ortodontinių manipuliacijų metu;
2. skausmas, atsirandantis gydymo metu dėl pastovaus ortodontinių aparatų veikimo.
Skausmo mažinimo priemonės skirstomos į medikamentines ir nemedikamentines. Svarbi nemedikamentinė skausmo valdymo priemonė – jau minėtas paciento prablaškymas, dėmesio atitraukimas, leidžiantis sumažinti skausmo ir diskomforto suvokimą. Dėmesio atitraukimui R. Račienė [19] siūlo TV žiūrėjimą, muzikos klausymą, pasakų sekimą. Literatūroje nurodomi ir kiti nemedikamentiniai skausmo kontrolės būdai. Roth ir Trash [52] naudojo transkutaninę elektrinę nervų stimuliaciją kontroliuojant separacinių žiedų sukeliamą skausmą. Jie nurodo apie skausmo sumažėjimą per 6 sekundes po elektrodų uždėjimo. Weiss ir Carver [62] pasiekė panašių rezultatų mažinant breketų sistemų sukeliamą diskomfortą elektrodų pagalba, tačiau plačiau šis metodas literatūroje nėra nagrinėjamas. LIM su kolegomis [45] studijavo lengvo lazerio spinduliavimo į paradontinius audinius poveikį ortodontiniam skausmui. Tačiau metodo poveikis skausmo mažinimui nebuvo reikšmingas. Proffit [50] rekomenduoja kramtyti plastikines plokšteles bei kramtomą gumą, siekiant paskatinti kraujo pritekėjimą į spaudimo vietą, taip sustabdant impulsų perdavimą iš nervų receptorių. Hwang su kolegomis [40] rekomendavo pacientams kramtyti kramtymo lazdeles 10-12 min. po vielinių lankų uždėjimo ir pasiekė skausmo sumažėjimo net 55 proc. White [63] nustatė, kad 63 proc. pacientų diskomfortas sumažėja kramtant Aspargum (silpnai analgetizuotą kramtomąją gumą su aspirinu), po ortodontinių manipuliacijų.
Skausmui malšinti naudojamos ir medikamentinės priemonės. Dažniausiai ortodontiniam skausmui malšinti naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo. Naujausi tyrimai atkreipia dėmesį į analgetikų naudojimą prieš pradedant taikyti bet kokias manipuliacijas burnoje.
Vis dažniau literatūroje nurodoma, jog skausmui malšinti naudojami homeopatiniai preparatai. L. Raškinienė ir I. Buškienė [20] tyrimo metu nustatė, kad pacientai, kuriems buvo uždėti ortodontiniai aparatai ir vartojo Traumeel‘į, jautė daug mažesnį diskomfortą, nei nevartojusieji šio
preparato. Taigi Traumeel'io vartojimas mažina skausmo intensyvumą po breketų suklijavimo, kuris atsiranda pamažu ir intensyviausias būna po paros laiko.
Dažnai iškyla klausimas − kokius vaistus vartoti pacientui. Atlikta daugybė tyrimų, įrodančių nesteroidinių priešuždegiminių vaistų efektyvumą, tačiau nėra pateikta jokių nuorodų ortodontiškai gydomiems pacientams, kokiu režimu šiuos vaistus vartoti. Kaip alternatyvą šių vaistų grupei nuo skausmo galima vartoti ir homeopatinius preparatus nuo skausmo. L. Raškinienė ir I. Buškienė pasinaudojusios atlikto tyrimo rezultatais rekomenduoja Traumeel‘į. Jis turi mažai pašalinių reiškinių, todėl gali būti rekomenduojamas įvairių amžiaus grupių pacientams, ypač vaikams [20].
3.3.Kramtymo ir valgymo sutrikimai gydantis ortodontiniais aparatais.
Dantys yra virškinamojo trakto sistemos dalis, todėl vienoki ar kitokie kramtymo sistemos pokyčiai gali sąlygoti virškinamojo trakto sutrikimus. Sunku nustatyti kada atsiranda maisto susmulkinimo sutrikimai. Tai priklauso nuo dantų skaičiaus, nuo jų vietos dantų lanke. Pradėjus ortodontinį gydymą, pritaikius ortodontinį aparatą, kramtymo judesiai pakinta, jie tampa nenatūralūs [12]. Kadangi maistas tinkamai nesukramtomas, gali atsirasti virškinimo sistemos sutrikimų. Nustatyta, kad kramtymas refleksiškai įtakoja skrandžio ir žarnų sulčių išsiskyrimą. Esant nepilnavertei kramtymo funkcijai, ji kompensuojama aktyvesne virškinimo sistemos organų veikla. Nors sutrikusi kramtymo funkcija tikrai nėra vienintelė ir pagrindinė virškinamojo trakto sutrikimų priežastis, tačiau, galime manyti, jog normalaus kramtymo funkcijos netekimas galėtų įtakoti šių ligų atsiradimą [12].
Pacientams, kurie pradeda gydytis ortodontiškai, kinta mitybos įpročiai. Pakeisti mitybos įpročius yra sunku. Psichologiniai, fiziologiniai, socialiniai ir ekonominiai faktoriai turi įtakos maisto pasirinkimui. Pacientams būtina pateikti informaciją apie saugų ir kenksmingą dantims maistą, tinkamą mitybos režimą ortodontinio gydymo metu [3].
Iš praktikos pastebima, kad pacientai, kurie nešioja ortodontinius aparatus, skundžiasi sutrikusia kramtymo funkcija. Maisto sukramtymas tampa apsunkintas, todėl pacientai vengia dažnai užkandžiauti, kai kurie pastebi, kad dėl pakitusio kramtymo atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų (padidėja skrandžio rūgštingumas, kitiems pasunkėja virškinimas). Specialaus maisto paprastai rinktis nereikia. Laikui bėgant, kiekvienas pacientas pastebi, ką ir kaip gali valgyti geriausiai.
Ortodontinio gydymo metu reikia vartoti sveiką, subalansuotą, prisotintą vitaminų maistą. Rekomenduojama nevartoti produktų, kurie gali pažeisti ortodontinį aparatą: tai visi kieti maisto produktai (riešutai, saulėgrąžos, džiūvėsiai, ledinukai, morkos, obuoliai). Daugelis maisto produktų, tokie kaip bulvių traškučiai, lipnūs saldainiai, sausainiai, javainiai limpa prie dantų ir sunkiai valosi, tai padidina ėduonies riziką [2]. Gydantis ortodontiškai kai kurių maisto produktų (šokoladas,
medus, saldūs ar labai rūgštūs vaisiai) tenka atsisakyti, nes šie produktai padidina karieso atsiradimo galimybę
.
Pirmomis paromis po ortodontinio aparato uždėjimo pacientai skundžiasi, kad dėl skausmo ir braižymo negali atkąsti kietesnio maisto. Pacientai renkasi minkštesnį maistą, įprastą maistą tenka susismulkinti, vengia kąsti priekiniais dantimis, sunku sukramtyti maistą. Vengiama valgyti viešose vietose, nes dėl kramtymo diskomforto ir maisto likučių aplink aparatą pacientas jaučiasi nepatogiai.
Tinkami mitybos įpročiai, gydytojo ortodonto ir gydytojo odontologo padėjėjos mokymai sumažina pacientų, kuriems uždėti ortodontiniai aparatai diskomfortą ir leidžia išvengti karieso rizikos.
3.4. Kiti nemalonūs pojūčiai pasireiškiantys ortodontinio gydymo
Padidėjęs seilėtekis. Suaugusiam žmogui normaliai išsiskiria nuo pusės iki dviejų litrų seilių per parą. Seilės skiriasi refleksiškai (išalkus, matant maistą ir kt.). Tačiau seilių kiekiui didelę reikšmę turi fiziologiniai organizmo pokyčiai, priklausomi nuo kvapo, kramtymo, valgymo, psichikos sutrikimų, svetimkūnių ir t.t. Padidėjusi seilių liaukų funkcija vadinama hipersalivacija. Esant padidėjusiam seilių kiekiui, poveikio burnos gleivinei nebūna. Daugiau seilių gali išsiskirti esant ūmiems uždegimo procesams burnos ertmės gleivinėje. Tai vertinama kaip organizmo apsauginė reakcija ir gydyti nereikia.
Ortodontijoje su hipersalivacija susiduriama pacientui pritaikius ortodontinį aparatą. Kiekvienas nuimamas ortodontinis aparatas žmogaus organizmui yra svetimkūnis, bet ir burnos audinių dirgiklis, turintis mechaninį, cheminį poveikį. Ortodontinis aparatas sumažina burnos ertmę, pakeičia artikuliaciją. Ortodontinis aparatas pakeičia normalią paciento būseną, todėl išsiskiria daugiau seilių, sutrinka kalba, kramtymas, kartais pacientą pykina. Tokie reiškiniai per kelias dienas turėtų išnykti, jei pacientas nešiotų ortodontinį aparatą pastoviai [11].
Kalbos sutrikimas. Dažnai pacientai, kuriems pritaikyti ortodontiniai aparatai gydymo pradžioje skundžiasi kalbos sutrikimais: šveplavimu, negalėjimu ištarti kai kuriuos žodžius. Tai sukelia diskomfortą, o paaugliams gali atsirasti ir psichologinių problemų: nenoru bendrauti, baime atsakinėti pamokose. Ypatingai kalbos sutrikimus mini pacientai, kurie pradėjo gydytis nuimamais ortodontiniais aparatais − plokštelėmis.
Cem Caniklioglu, Yildiz Ozturk savo tyrime [33] nustatė, kad kalbos sutrikimus minėjo 63,3 proc. respondentų, kurie gydosi įvairiais ortodontiniais aparatais. Šis sutrikimas truko nuo 1 iki 30 dienų ir vėliau mažėjo. Tačiau 23,3 proc. respondentų atsakė, kad kalbos sutrikimai jiems praėjo tik po 90 dienų.
4.
TYRIMO METODIKA
4.1. Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrimo objektas
− motyvacija, informuotumas bei nemalonūs pojūčiai.Tyrimo subjektas
−ortodontiniai pacientai.Tyrimo metodas
− anketinė apklausa. Apklausa vyko 2011 metų spalio – 2012 metų vasario mėn. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Ortodontijos klinikoje. Pritaikius ortodontinius aparatus ir bendradarbiaujant odontologo padėjėjoms pacientų mokymo procese, pacientams į namus duotos anketos ir atmintinė apie ortodontinio aparato priežiūrą, bei nemalonių pojūčių valdymą (6 priedas), paprašyta stebėti savo pojūčius visą mėnesį atžymint juos anketoje, o užpildytą anketą atvežti kito vizito metu.Klausimynas sudarytas remiantis Jončiopingo (Jönköping Švedija, 2003 m.) universiteto klausimynu „Burnos sveikatos poveikis gyvenimo kokybei“ ir tyrėjų sudarytais klausimais. Leidimas naudoti anketą tyrimui gautas 2011 m. gegužės mėn.
Klausimyną sudaro 4 pagrindinės klausimų grupės apimančios šiuos aspektus: 1. pacientų motyvaciją;
2. diskomfortą ortodontinio gydymo metu; 3. pacientų informuotumą.
Anketos klausimai sudaryti:
1. Pirmaisiais klausimais (1-8 kl.) siekta įvertinti paciento motyvaciją ortodontiniam gydymui.
2. 9-10 klausimais tyrėme kokio stiprumo skausmą patyrė pacientai. Skausmo stiprumą pacientai žymėjo balais.
3. 11 klausimu tyrėme ar pacientams padidėjo seilėtekis pritaikius ortodontinį aparatą. 4. 12 klausimu tyrėme ar ortodontiniai aparatai braižė pacientams lūpas, gleivinę, skruostus, liežuvį.
5. 13 klausimu tyrėme valgymo bei kramtymo sutrikimus, kurie vargino pacientus. 6. 14 klausimu tyrėme ar sutriko kalba pacientams nešiojant ortodontinius aparatus. 7. 15-17 klausimais tyrėme kokias emocines − psichologines problemas ortodontinio gydymo metu patiria pacientai.
8. 18 klausimu tyrėme kas respondentams suteikė informaciją kaip išvengti nemalonių pojūčių bei sumažinti skausmą.
9. 20-22 klausimais siekėme sužinoti kokią informaciją gavo respondentai ir kiek laiko truko informavimas.
10. 23-27 klausimai skirti nustatyti pacientų demografinius duomenis: amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą.
Buvo įvertintos anketos psichometrinės savybės. Anketos patikimumui (angl. reliability) nustatyti analizuotos anketos teiginiai vidinis nuoseklumas (angl. internal consistency). Buvo nustatyta, kad šis rodiklis pakankamas (Cronbach α koeficiento reikšmė – 0,81). Tai parodė, kad anketa tinkama respondentų apklausai.
4.2. Skausmo, atsirandančio ortodontinio gydymo metu, tyrimas
Skausmui matuoti pasirinkta vizualinė analoginė skalė (Visual Analogue Scales, VAS) [29,30,31]. VAS yra dažniausiai naudojama priemonė skausmui įvertinti, kur skausmo intensyvumas, vertinamas nuo 0 iki 10. Skaičiai atitinka skausmo intensyvumą, kurie didėja į dešinę per visą skalę. Todėl skaičius 0 reiškia, kad visiškai neskauda, o 10 – nepakeliamą, patį intensyviausią skausmą.
Pacientų buvo prašoma nurodyti, koks skaičius nurodo jo dabartinį skausmą. Skausmas buvo vertinamas po 1 val., po 3 val., po 6 val., po 12 val., po paros, savaitės ir po mėnesio.
4.3. Tiriamųjų atranka ir imtis
Tyrime dalyvavo į LSMUL VšĮ Kauno klinikų Ortodontijos kliniką atvykę pacientai, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas.
Tyrime dalyvavo 285 pacientai. Iš jų 53,7 proc. pritaikyti nuimami ortodontiniai aparatai − plokštelės, o 46,3 proc. nenuimami ortodontiniai aparatai − breketų sistemos.
Pacientų įtraukimo į tyrimą kriterijai:
pasirašytas sutikimas dalyvauti tyrime;
gydymo ortodontiniais aparatais pradžia 2011 m. − 2012 m.
pacientai, kurie anksčiau nesigydė ortodontiškai. Pacientų išbraukimo kriterijai:
lietuvių kalbos nemokėjimas;
pacientai jaunesni nei 9 metai ir vyresni nei 26 m.
4.4. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos komisijos leidimas, išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vadovės Z. Liubarskienės, Nr. BC – KS(M) − 16 (1 priedas) bei LSMU Ligoninės VšĮ Kauno klinikų Slaugos direktorės D. Zagurskienės leidimas (2 priedas). Anoniminėje anketinėje apklausoje sutikę dalyvauti tiriamieji buvo informuoti apie tyrimą, jo tikslą ir eigą (4 priedas).
4.5. Duomenų analizės metodai
Anketos laikytos teisingomis ir panaudotos tolimesnei duomenų analizei, kai buvo atsakyta į visus anketoje pateiktus klausimus. Surinkti duomenys buvo sukaupti duomenų bazėje. Statistinė analizė atlikta SPSS 13.1 paketu ir „Microsoft Office Exel 2007“. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojama aprašomoji statistika, požymių dažnių analizė, neparametriniai duomenų analizės testai dviem ir daugiau nepriklausomoms imtims t.y. Mann-Whitney testas; trims ir daugiau imčių buvo skaičiuojamas Kruscal – Wallis testas, esant atmestinai nulinei hipoteziai apie duomenų normalųjį skirstinį.
Statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti naudoti Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus. Kiekybinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį, tikrintas Kolmagorov – Smirnov testu.
Apskaičiuotos statistinio reikšmingumo (p) reikšmės. Pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys statistinėms hipotezėms tikrinti: kai p > 0,05 – skirtumas statistiškai nereikšmingas, kai p<
5. TYRIMO REZULTATAI
5.1. Sociodemografiniai duomenys
Tyrimo metu buvo apklausti 257 LSMUL VŠĮ Kauno klinikų Ortodontijos klinikos pacientai. Apklaustų pacientų amžius svyravo nuo 9 iki 26 metų. Pacientai amžiaus grupėje nuo 9 iki 12 metų sudarė 40,9 proc. visų apklaustųjų, vyresni nei 12 metų pacientai sudarė 59,1 proc. Pagal išsilavinimą apklausoje dominavo pacientai su pradiniu išsilavinimu. Jie sudarė 82,5 proc. apklaustųjų. Dauguma apklaustųjų pacientų gyveno mieste (62,3 proc.), kaime gyvenantys pacientai sudarė tik 37,7 proc. Apklausoje dalyvavusių mergaičių ir berniukų skaičius skyrėsi neženkliai, atitinkamai 44 proc. berniukų ir 56 proc. mergaičių. Apklaustųjų berniukų skaičius abiejose amžiaus grupėse buvo panašus, tuo tarpu apklaustųjų mergaičių tik 35,4 proc. buvo nuo 9 iki 12 m. ir 64,6 proc. vyresnės nei 12 metų. Šie duomenys pateikti 5.2 pav.
5.1 pav. Apklaustųjų pacientų pasiskirstymas atsižvelgiant į gydymui taikytą aparatą (proc.)
Atsižvelgiant į gydymui taikytus ortodontinius aparatus (5.1 pav.) 53,7 proc. apklaustųjų pacientų buvo gydomi ortodontinėmis plokštelėmis (tarp jų 71,7 proc. nuo 9 iki 12 metų ir 28,3 proc. vyresni nei 12 metų, tarp jų mergaitės ir berniukai atitinkamai sudarė 47,8 proc. ir 52,2
proc.). 46,3 proc. gydomų breketų sistemomis pacientų (tarp jų 5 proc. buvo nuo 9 iki 12 metų 95 proc. vyresni nei 12 metų, tarp jų mergaitės ir berniukai atitinkamai sudarė 65,5 proc. ir 34,5 proc.). 71,7 5 35,4 47,8 28,3 95 64,6 52,2 0% 20% 40% 60% 80% 100% Gydyti ortod.plokštelėmis Gydyti breketų sistemomis Mergaitės Berniukai
9 - 12 > 12
5.2 Nemalonūs pojūčiai
Beveik visi apklausoje dalyvavę pacientai nurodė patyrę vienokius ar kitokius nemalonius pojūčius. 85 proc. pacientų juto skausmą, 73 proc. apklaustųjų gydymo metu jautė braižymą ir beveik visi apklaustieji patyrė vienokių ar kitokių kramtymo bei valgymo nepatogumų (nepatogumų nepatyręs nurodė tik vienas respondentas).
Skausmas. Tyrimo metu respondentų buvo prašoma įvertinti skausmo pojūčio intensyvumą balais po 1, po 3, po 6 bei po 12 val., taip pat po paros, po savaitės ir po mėnesio nuo ortodontinių aparatų pritaikymo. Skausmas stipriausiai buvo juntamas antroje pirmosios paros pusėje bei po paros pritaikius ortodontinį aparatą. Po valandos skausmo pojūtis nebuvo labai stiprus (vid. 0,8 balo). Vėliau vidutinis skausmo vertinimas tolygiai stiprėjo ir po 12 val. pasiekė 2,93 balo. Po paros – 3,16 balo stabilizavosi, o po savaitės ir po mėnesio ženkliai mažėjo (1,44 ir 0,4 balo). Skausmo pojūčio stiprumas tarp berniukų ir mergaičių (5.3 pav.) neišsiskyrė. Reikšmės kiek labiau išsiskyrė po 12 val. (2,68 balo tarp berniukų ir 3,13 balo tarp mergaičių) bei po paros (atitinkamai 2,83 ir 3,42 balo).
0
0,5
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
po 1 val.
po 3 val.
po 6 val.
po 12 val.
po paros po savaitės po mėnesio
Berniukai
Mergaitės
5.3 pav. Skausmo pojūčio stiprumas pirmąjį mėnesį tarp berniukų ir mergaičių (p<0,05 )
Skausmo pojūčio stiprumas reikšmingai išsiskyrė atsižvelgiant į tai koks ortodontinis gydymas buvo taikomas. Pacientai, gydyti breketų sistemomis skausmą juto stipriau (p<0,05) nei pacientai, kuriems pritaikytos ortodontinės plokštelės (5.4 pav.). Labiausiai skausmo stiprumo vertinimas išsiskyrė po 12 val. ir po paros atitinkamai 3,87 ir 4,45 vid. balo tarp pacientų gydytų breketų sistemomis bei 2,13 ir 2,06 vid. balo tarp pacientų gydytų ortodontinėmis plokštelėmis.
5.4 pav. Skausmo pojūčio stiprumas pirmąjį mėnesį atsižvelgiant į taikytus aparatus (p<0,05 )
Skausmo pojūčio stiprumas išsiskyrė ir atsižvelgiant į pacientų amžių (5.5 pav.). Skausmui tolerantiškesni buvo jaunesni pacientai. Amžiaus grupėje nuo 9 iki 12 metų aukščiausi skausmo balai po 12 val. buvo 2,2 vid. balo, po paros − 2,02 balo. Tuo tarpu vyresnių nei 12 metų pacientų aukščiausi skausmo įvertinimo balai po 12 val. buvo 3,44 balo, po paros 3,94 balo.
Nepaisant to, kad vertinant skausmo stiprumą, mergaičių ir berniukų rezultatai išsiskyrė neženkliai, mergaitės skausmą malšino medikamentinėmis priemonėmis dažniau nei berniukai. Skausmą medikamentinėmis priemonėmis malšino 22,6 proc. respondentų (mergaitės 29,9 proc., 13,3 proc. berniukų). Vyresni nei 12 metų amžiaus respondentai skausmą malšino daug dažniau nei jaunesnėje amžiaus grupėje esantys respondentai (atitinkamai 32,9 ir 7,6 proc.). Tai atitiko skausmo pasireiškimo stiprumo rezultatus, kur vyresnio amžiaus pacientai ženkliai jautriau reagavo į skausmą. Dažniau skausmą medikamentinėmis priemonėmis malšino ir pacientai, kurie buvo gydomi breketų sistemomis (42,8 proc., tuo tarpu tarp gydytų ortodontinėmis plokštelėmis tik 4,3 proc.). Skausmo malšinimo dažnumas pateiktas 5.6 pav.
Medikamentines priemones skausmui malšinti taip pat dažniau naudojo mieste gyvenantys pacientai, nei pacientai gyvenantys kaime.
