LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
SOCIALINĖS FARMACIJOS IR VAISTŲ TECHNOLOGIJOS KATEDRA
BRIGITA RAGELYTĖ
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO FARMACIJOS
FAKULTETO STUDENTŲ NUOMONĖS APIE MAISTO PAPILDUS ANALIZĖ
IR JŲ VARTOJIMO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Doc. Dr. Algirdas Baranauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
SOCIALINĖS FARMACIJOS IR VAISTŲ TECHNOLOGIJOS KATEDRA
TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO FARMACIJOS
FAKULTETO STUDENTŲ NUOMONĖS APIE MAISTO PAPILDUS ANALIZĖ
IR JŲ VARTOJIMO TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Dr. Algirdas Baranauskas Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Brigita Ragelytė
Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 SĄVOKOS ... 7 ĮVADAS ... 8DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Maisto papildai ... 10
1.2. Maisto papildų notifikavimas ... 10
1.3. Maisto papildų sudėtis ... 11
1.3.1. Vitaminai ... 11
1.3.2. Mineralinės medžiagos ... 12
1.3.3. Kitos medžiagos ... 13
1.4. Sudėtiniai multivitaminų preparatai ... 15
1.5. Maisto papildų vartojimo tikslingumas ... 15
1.6. Maisto produktų papildymas vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis. ... 16
1.6.1. Reikalavimai, taikomi maisto produktų papildymui vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis. ... 17
1.6.2. Maisto produktų, papildytų vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis, vartojimo trūkumai ... 18
1.7. Maisto papildų vartojimas Lietuvoje ir pasaulyje. ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tyrimo metodai ... 23
2.2 Tyrimo metodo pasirinkimas ... 23
2.3. Tyrimo organizavimas ... 23
2.4. Tyrimo objektai ... 24
2.5. Tyrimo instrumentai ... 24
2.6. Duomenų analizės metodai ... 24
3. REZULTATAI ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
5. IŠVADOS ... 44
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45
SANTRAUKA
B. Ragelytė. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas doc. dr. A. Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Magistrinio darbo tema. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakulteto studentų nuomonės apie maisto papildus analizė ir jų vartojimo tyrimas.
Tikslas. Nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 1–5 kursų farmacijos fakulteto studentų maisto papildų vartojimą, jų nuomonę apie šiuos preparatus ir identifikuoti tai lemiančius veiksnius.
Uždaviniai. Nustatyti maisto papildų vartojimo paplitimą, priežastis, dažnumą ir maisto papildų rūšių populiarumą tarp LSMU FF studentų. Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi LSMU FF studentai renkasi maisto papildus. Identifikuoti priežastis, kodėl LSMU FF studentai nevartoja maisto papildų. Įvertinti LSMU FF studentų nuomonės pokyčius apie maisto papildus priklausomai nuo kurso, kuriame studijuoja.
Metodika. Tyrimo pradžioje buvo sudarytas planas: numatyti tikslai, uždaviniai ir tyrimo metodai. Studijuoti ir aprašyti moksliniai straipsniai ir tyrimai, susiję su nagrinėjama tema. Pasirinktas tyrimo metodas – apklausa. Kiekvienoje anketoje pateikta 19 klausimų, apklausta 217 studentų, studijuojančių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultete. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 22.00 versiją. Grafikai sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2010 programa.
Rezultatai. Yra 58,1 proc. studentų, šiuo metu vartojančių maisto papildus: 65,9 proc. iš jų mano, kad šie preparatai užtikrina reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį, 62,2 proc. maisto papildus vartoja organizmui stiprinti. Pastebėta, kad pirmojo kurso studentai į klausimus, susijusius su maisto papildų vartojimu, dažniau atsako neturintys nuomonės, lyginant su kitų kursų studentais.
Išvados. Maisto papildus daugiausiai vartoja ketvirto ir trečio (p<0,05) kursų studentai, pagrindinės vartojimo priežastys – noras būti sveikiems ir maiste esantis vitaminų ir mineralų trūkumas. Dauguma studentų maisto papildus vartoja 2–3 mėnesius per metus. Populiariausi iš jų – imuniteto stiprinimui. LSMU FF studentai dažniausiai maisto papildus renkasi atsižvelgdami į vaistininko patarimus ir sudėties įvairumą. Dauguma studentų nevartoja maisto papildų, kadangi nejaučia poreikio juos vartoti arba abejoja maisto papildų veiksmingumu. Labai maža dalis jų nevartoja dėl finansinio neprieinamumo. Pirmojo kurso studentai dažniau neturi nuomonės apie maisto papildus (p<0,05). Pastebėta tendencija, kad studentų nuomonė apie maisto papildus gerėja atitinkamai kylant studijų kursui, tačiau penktame kurse studentų, maisto papildus vertinančių teigiamai, šiek tiek sumažėja.
SUMMARY
B. Ragelyte. Master's final thesis. Scientific supervisor doc. dr. A. Baranauskas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. - Kaunas.
Topic of the Master Thesis. Analysis of the opinion of the students of the Faculty of Pharmacy of the Lithuanian University of Health Sciences on the analysis of food supplements and their use.
Aim of that study. To identify and evaluate the use of dietary supplements by students of the 1-5 courses of the Lithuanian University of Health Sciences, their opinions on these preparations and to identify the factors that determine this.
Tasks. To determine the prevalence, causes, frequency and popularity of food supplements consumed among the students of the PF (Pharmacy Faculty) of the LUHS (Lithuanian University of Health Sciences). To determine the criteria for the students of the PF of the LUHS to choose certain food supplements. To identify the reasons why the students of the PF of the LUHS do not use food supplements. To evaluate changes in opinion of the students of the PF of the LUHS concerning the food supplements depending on the course they are studying.
Methodology. Scientific articles have been studied and research has been made, related to the aforementioned topic. Survey method has been selected - questionnaire. Each questionnaire contained 19 questions and 217 students from the Faculty of Pharmacy of the Lithuanian University of Health Sciences participated. The questionnaire survey data was analyzed using SPSS 22.00 version. Graphs are created using Microsoft Office Excel 2010.
Results. There are 58.1 percent students currently consuming food supplements: 65.9 percent. of them believe that these preparations provide them with the right amount of vitamins and minerals, 62.2 percent of them are using food supplements to strengthen their body. It has been noted that first-year students are more likely to respond to questions related to the use of food supplements as „no opinion“, compared to other year of study students.
Conclusions. Food supplements are mostly consumed by fourth and third (p <0.05) year students, the main reason for use is the desire to be healthy and complement the possible lack of vitamins and minerals in food. Most students have been consuming food supplements for 2–3 months per year. The most popular of these are the ones strengthening the immune system. Students of the PF of the LUHS usually choose food supplements according to the advice of the pharmacist and following the diversity of the composition. Most os the students do not use food supplements because they do not feel the need to use them or question the effectiveness of food supplements. There has been a tendency for students to improve their perception of food supplements as the course of study increases, but students in the fifth year have a negative perception of food supplements.
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. FF – farmacijos fakultetas
HN – higienos norma.
VMVT – valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
RPN – minimalus tam tikros medžiagos suvartojimo kiekis, norint išvengti susirgimų (angl.
Recommended Daily Allowance).
MPG – Gla-baltymų šeimai priklausantis baltymas (angl. Matrix Gla Protein)
SĄVOKOS
Maisto papildai – produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną ir kurie vieni arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruoti maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltiniai [4].
Laisvieji radikalai – tai atomai, molekulės, turinčios nesuporuotą elektroną. Laisvieji radikalai, reaguodami su kitomis medžiagomis (ne radikalais), skatina naujų radikalų susidarymą, vyksta grandininės reakcijos [23].
Maistinės medžiagos – tai vitaminai arba mineralinės medžiagos [4].
Triados teorija (angl. triage theory) – teorija, teigianti, kad organizmas, esant ribotam mikroelementų kiekiui, iš jų galimų funkcijų spektro vykdo tik būtinas gyvybės palaikymui funkcijas, nepaisant tų, kurių nebuvimas geriau toleruojamas [38].
ĮVADAS
Maisto papildai plačiai vartojami visame pasaulyje. Jie, kaip atskira produktų grupė, buvo išskirti 1994 metais Junginėse Amerikos Valstijose (JAV), o 2002 metais – Europos Sąjungoje (ES). JAV Maisto ir vaistų kontrolė (FDA – food and drug administration) maisto papildus priskyrė specifinei kategorijai, kuri nėra skirta ligų ar sveikatos sutrikimų gydymui, o taikoma tik mitybos papildymui. Nuo dar dabar galiojančių teisės aktų nustatymo, maisto papildų vartojimas vis auga: plečiasi rinkoje pateikiamų maisto papildų asortimentas, didėja maisto papildų pardavimų apimtys, didžiulės lėšos išleidžiamos reklamai [36]. Per pastaruosius 17 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose maisto papildų pardavimai išaugo 109 procentais [34]. Priežasčių maisto papildų augimui gausu: netaisyklinga mityba, išaugęs ,,greitojo“ maisto populiarumas, nepakankamas fizinis aktyvumas, įtemptas gyvenimo būdas, stresas, todėl vartojant maisto papildus dažniausiai siekiama geros sveikatos ar jos palaikymo [42]. Galima daryti prielaidą, kad šiandien žmonės, nevartojantys maisto papildų, visame pasaulyje sudaro mažumą.
Universiteto studentus, kaip maisto papildų vartotojus, galima priskirti atskirai gyventojų grupei atsižvelgiant į jų amžių, socialinę ir ekonominę padėtį. Jauni žmonės daug mokosi, lanko paskaitas, seminarus, laisvalaikiu įsitraukia į įvairias aktyvias veiklas, paprastai yra remiami tėvų ir turi ribotas finansines galimybes. Šie veiksniai dažnai yra nevisavertės mitybos priežastis, galinti turėti įtakos maisto papildų vartojimui. Pavyzdžiui, nustatytas didelis geležies trūkumo anemijos paplitimas tarp Saudo Arabijos universiteto studentų. Manoma, kad tai susiję su jų gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais – dauguma Saudo Arabijos universiteto studentų nevalgo pusryčių namuose, o nesveiko maisto pasirinkimas gali prisidėti prie specifinių maistinių medžiagų trūkumo [15]. Taigi maisto papildus studentai vartoja kaip priemonę, užtikrinančią reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį organizme esant intensyviam gyvenimo tempui, tačiau vis dar per mažai kalbama apie šių preparatų nepageidaujamas reakcijas, nors yra nustatyta, kad vitaminai ir mineralai gali sukelti neigiamą poveikį organizmui. Kai kurie maisto papildai žaloja kepenis ir inkstus, gali sukelti širdies smūgį ar net mirtį [32].
Magistro baigiamajame darbe analizuosiu maisto papildams keliamus reikalavimus, jų sudedamąsias dalis, naudą ir žalą sveikatai, įvertinsiu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 1–5 kursų farmacijos fakulteto studentų maisto papildų vartojimą ir požiūrį į juos, nustatysiu kriterijus ir priežastis, dėl kurių vartojami / nevartojami maisto papildai, įvertinsiu įvairių LSMU FF kursų studentų maisto papildų vartojimo pokyčius. Mokslinį tyrimą atlikau anketavimo būdu apklausdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakulteto 1–5 kursų studentus, išanalizavusi ir apibendrinusi tyrimo rezultatus, pateiksiu darbo išvadas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 1–5 kursų farmacijos fakulteto studentų maisto papildų vartojimą, jų nuomonę apie šiuos preparatus ir identifikuoti tai lemiančius veiksnius.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti maisto papildų vartojimo paplitimą, priežastis, dažnumą ir maisto papildų rūšių populiarumą tarp LSMU FF studentų.
2. Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi LSMU FF studentai renkasi maisto papildus. 3. Identifikuoti priežastis, kodėl LSMU FF studentai nevartoja maisto papildų.
4. Įvertinti LSMU FF studentų nuomonės pokyčius apie maisto papildus priklausomai nuo kurso, kuriame studijuoja.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Maisto papildai
Pasaulyje žmonės vis didesnę reikšmę skiria mitybai. Nuo jos priklauso mūsų sveikata, ji yra svarbi visą žmogaus gyvenimo laiką. Yra išskirti tam tikri cheminiai junginiai, kuriuos kasdien būtina gauti su maistu. Žmogaus organizmas negali šių junginių pasigaminti arba gamina pernelyg mažą kiekį, o be jų negali vykti biocheminės reakcijos, būtinos gerai organizmo būklei užtikrinti[35]. Didžiąją dalį šių junginių sudaro vitaminai ir mineralai, veikiantys oksidacinį stresą. Jis yra daugelio lėtinių ligų ir senėjimo priežastis, kadangi senstant mažėja žmogaus galimybė sujungti laisvuosius radikalus, o pačių junginių išsiskiria vis daugiau [24]. Žmogaus smegenys labai jaurios laisvųjų radikalų poveikiui. Su tuo tapatinamos neurodegeneracinės ligos, kurių prevencijai svarbus antioksidantų vartojimas [26].
Maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį
arba fiziologinį poveikį, šaltinis
.
Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis: kapsulėmis,pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, milteliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais ir kitomis formomis, skirtomis vartoti mažais dozuotais kiekiais. Nors papildai priskiriami maisto produktams, tačiau negali būti vartojami kaip maisto pakaitalai ir yra skirti tik papildyti įprastą maisto racioną [13]. Maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai, taikoma Lietuvos higienos norma HN 17:2010 „Maisto papildai“. Šia higienos norma įgyvendinama 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo (toliau Direktyva 2002/46/EB). Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami tik šios higienos normos reikalavimus atitinkantys maisto papildai. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems, importuojantiems, tiekiantiems į Lietuvos Respubliką maisto papildus. Ši higienos norma netaikoma vaistiniams preparatams, apibrėžtiems Lietuvos Respublikos farmacijos
įstatyme [8].
1.2. Maisto papildų notifikavimas
Notifikavimas – tai nustatytos formos pranešimas kompetentingai institucijai apie rinkai tiekiamus naujus maisto papildus. Lietuvoje už kiekvieną naujai įvežamą maisto papildą mokamas rinkliavos mokestis.Nuo 2016 m. balandžio 15 d. apie visus Lietuvos rinkai tiekiamus maisto papildus reikia pranešti (notifikuoti) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Notifikuojant maisto papildus, įvežamus iš Europos Sąjungos šalių, būtina užpildyti maisto papildų notifikavimo formą ir
pateikti norimo įvežti maisto papildo etiketės pavyzdį, maisto tvarkymo subjekto identifikuojančius ir kontaktinius duomenis, tokius kaip fizinio asmens vardą, pavardę, adresą; juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės pavadinimą, kodą, adresą, telefono, fakso numerius, elektroninio pašto adresą, taip pat apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu apie importuojamus maisto papildus praneša ne Lietuvos Respublikos maisto tvarkymo subjektas, jis turi pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad šis subjektas yra registruotas ar patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį. Jeigu maisto papildas įvežamas iš trečiųjų šalių, prie visų išvardytų dokumentų privalo būti laboratorinio tyrimo protokolas, kuriame nurodytas sudedamųjų medžiagų kiekis ir minimalus vartojimo terminas, gamintojo nurodytas dokumentas, kuriame nurodytos sudedamosios dalys, jų kiekis, paskirtis ir kuriame patvirtinta, kad maisto papildas skirtas žmonėms ir atitinka Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus maisto saugos, sudėties ir kokybės reikalavimus. Taip pat tos šalies, iš kurios įvežamas maisto papildas, kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kad maisto papildas pagamintas teisėtai veikiančio ūkio subjekto [14].
1.3. Maisto papildų sudėtis
Maisto papildus gali sudaryti vitaminai, kurie gali būti tirpūs vandenyje arba tirpūs riebaluose, mineralinės medžiagos, kurios skirstomos į mikroelementus ir makroelementus. Vitaminai ir mineralai,
kurie gali įeiti į maisto papildų sudėtį, išvardyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2009 [7.5] I priede
[6]. Maisto papilduose gali būti ir kitų ingredientų, įskaitant amino rūgštis, nepakeičiamas riebalų rūgštis, skaidulas, įvairius augalų ir žolių ekstraktus [4].
1.3.1. Vitaminai
Vitaminai yra organiniai junginiai, kurių mažais kiekiais reikia normaliai sveikatai ir metaboliniam principingumui palaikyti [16]. Kiekvienas junginys organizme atlieka tam tikrą fiziologinę funkciją (1 lentelė). Vitaminų deficitas gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas, kurių išvengiama maitinantis visaverčiu maistu arba naudojant papildomus preparatus, atstatančius reikiamą vitaminų kiekį [22].Pagal tirpumą vitaminai skiriami į tirpstančius riebaluose – tai vitaminai A, D, E, K – ir tirpstančius vandenyje – tai vitaminų C ir B grupės. Vitaminai, tirpstantys riebaluose, turi gebėjimą kauptis organizme, taigi didesnis jų kiekis kumuliuojasi ir išlieka iki tol, kol jų vėl prireikia. Esant pertekliniam riebaluose tirpstančių vitaminų kiekiui, gali būti pasiektas toksinis slenkstis, lemiantis jų kumuliaciją kepenyse, dėl ko netgi vystosi ilgalaikės psichologinės problemos. Vandenyje tirpūs vitaminai nesikaupia organizme, esant per dideliam kiekiui, jie geba pasišalinti su šlapimu. Vandenyje tirpių vitaminų dienos norma turėtų būti išlaikoma gaunant pakankamą jų kiekį kas dieną ar dvi [12].
1 lentelė. Vitaminai ir jų reikšmė žmogaus organizmui [6, 16, 22] .
Vitaminas Fiziologinė funkcija
Vitaminas A (retinolis, retinilo acetatas, retinilo palmitatas, beta-karotenas)
Odos ir gleivinių epitelio funkcijų gerinimas. Regėjimo funkcijos gerinimas.
Vitaminas D (ergokalciferolis, cholekalciferolis)
Kalcio ir fosforo apykaitos procesų reguliavimas: rachito, osteomaliacijos, osteoporozės, dantų ėduonies išsivystymo rizikos mažinimas. Vitaminas E (D ir kiti alfa-tokoferoliai, jų
mišiniai, tokotrienolis, tokoferolis)
Intraląstelinis antioksidantas, suriša laisvuosius radikalus biologinėse membranose.
Vitaminas K (filochinonas, menachinonas) Kraujo krešėjimui, žaizdų gijimui, vitamino D pasisavinimui į kaulus.
Vitaminas C (askorbo rūgštis ir kt.) Imuninės sistemos stiprinimas. Greitina žaizdų gijimą. Stiprina dantenas, dantis, kaulus, kraujagysles. Gerina geležies absorbciją.
Vitaminas B1 (tiaminas) Gerina nervinio ir raumeninio audinio aprūpinimą energija
Vitaminas B2 (riboflavinas, natrio riboflavin-5‘-fosfatas)
Burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimų rizikos mažinimas. Mažina odos bėrimų atsiradimo riziką
Vitaminas PP (niacinas, nikotino rūgštis, nikotinamidas, inozitolio heksanikotinatas)
Odos, virškinamojo trakto ir CNS veiklos
palaikymas. Cholesterolio kiekio kraujyje mažinimas Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) Reikalingas medžiagų ir energijos apykaitai.
Vitaminas B6 (piridoksinas) Būtinas eritropoezei, audinių ir nervų sistemos funkcijoms,sveikos odos palaikymui.
Vitaminas B9 (folio rūgštis) Svarbus kraujodarai ir DNR sintezei, pasižymi antisklerotiniu poveikiu.
Vitaminas B12 (cianokobalaminas, hidroksokobalaminas)
Genetinės medžiagos struktūros formavimui, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, svarbus nervų sistemai.
Biotinas (D-biotinas) Normaliai odos funkcijai palaikyti, reguliuoja prakaito liaukų veiklą, reikalingas sveikiems plaukams, odai bei kraujo gamybai.
1.3.2. Mineralinės medžiagos
Mineralinės medžiagos yra neorganiniai cheminiai junginiai, dalyvaujantys daugelyje biocheminių ir fiziologinių procesų ir yra reikalingi augimui, vystymuisi ir gerai sveikatai užtikrinti (2 lentelė). Mineralinės medžiagos skirstomos į makroelementus ir mikroelementus. Dažnai maišomos sąvokos mineralas ir mikroelementas, tačiau tarp jų yra aiškus ir svarbus skirtumas: jeigu mineralo suvartojama daugiau nei 100 miligramų per dieną, medžiaga yra vadinama mineraline medžiaga arba
makroelementu. Jeigu mineralo suvartojama mažiau nei 100 miligramų kasdien, medžiaga vadinama mikroelementu [16]. Iš viso yra 8 makroelementai: kalcis, natris, fosforas, geležis, kalis, magnis, silicis
– tai varis, cinkas, jodas, fluoridas, chromas, selenas, manganas, molibdenas, boras. Nors jų kiekis organizme nedidelis, tačiau labai reikalingas, padedantis palaikyti optimalią organizmo funkciją [31].
2 lentelė. Mineralinės medžiagos ir jų poveikis žmogaus organizmui [6, 16, 31] .
Mineralinė medžiaga Fiziologinis poveikis
Kalcis (mg) Dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Pagrindinis dantų ir kaulų struktūros elementas. Būtinas normaliai nervų sistemos veiklai.
Magnis (mg) Stiprina kaulus ir nervų sistemą. Būtinas raumenų atsipalaidavimui. Kai jo trūksta, gali sutrikti širdies veikla, traukti mėšlungis.
Kalis (mg) Pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Kai jo trūksta, gali pasireikšti raumenų silpnumas, sutrikti širdies ir nervų sistemos veikla.
Natris (mg) Svarbus vandens apykaitai, palaiko organizmo skysčių osmosinį slėgį , veikia nervinį ir raumenų jaudrumą.
Fosforas (mg) Kaulų ir dantų sudėtinis komponentas.
Geležis (mg) Įeina į hemoglobino ir daugelio fermentų sudėtį. Jodas (µg) Svarbus normaliai skydliaukės veiklai.
Fluoridas (mg) Dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis. Mažina dantų ėduonies ir kaulų lūžių riziką.
Selenas (µg) Vėžinių susirgimų išsivystymo rizikos mažinimui. Lėtina senėjimo procesus. Stiprina imuninę sistemą, skatina plaukų augimą.
Cinkas (mg) Mažina reumatizmo, virškinamojo trakto opaligės išsivystymo riziką. Greitina nudegimų gijimą, stiprina regėjimą ir imuninę sistemą, skatina plaukų ir nagų augimą, palaiko reguliarų menstruacijų ciklą, stabdo senatvinio atminties susilpnėjimo eigą.
Varis (µg) Dalyvauja kolageno sintezėje, įeina į melanino sudėtį, antioksidantas. Manganas (mg) Padeda palaikyti optimalų cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja
angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje, veikia lytinių liaukų funkciją.
Chromas (µg) Būtinas insulino veikimui, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, aktyvina kai kurių fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, riebalų apykaitoje.
Molibdenas (µg) Dalyvauja kepenų detoksikacijos procesuose, geležies apykaitoje, atsakingas už apykaitinių produktų pašalinimą su šlapimu. Vyresniame amžiuje gali skatinti gleivinių susilpnėjimą.
Chloridas (mg) Organizmo skysčių osmosinio slėgio palaikymui, vandens apykaitai, dalyvauja susidarant druskos rūgščiai skrandyje.
Boras (mg) Mažina vitamino D trūkumo simptomus.
Silicis (mg) Dalyvauja kolageno ir elastino sintezėje, reikalingas audinių struktūrai, tvirtumui, atsparumui ir elastingumui.
1.3.3. Kitos medžiagos
Yra ir kitų medžiagų, kurių gali būti dedama į maisto papildų sudėtį, tai amino rūgštys, nepakeičiamosios riebalų rūgštys, skaidulos, įvairūs augalų ir žolių ekstraktai [4] (3 lentelė). Aminorūgštys gali būti pakeičiamos ir nepakeičiamos. Pakeičiamos yra tos, kurios sintetinamos žmogaus organizme, o nepakeičiamos aminorūgštys nesintetinamos, jų žmogus turi gauti su maistu, o jei mityba nevisavertė ar padidėjęs organizmo poreikis – su maisto papildais. Iš aminorūgščių žmogaus
organizme sintetinami baltymai – pagrindinė statybinė arba atnaujinamoji medžiaga. Neatsižvelgiant į organizmo rūšį ar ląstelės tipą, visi baltymai sintetinami iš tų pačių 20 aminorūgščių. Suaugusio žmogaus kūno masės kilogramui per parą reikia apie 0,75 g baltymų, tačiau jų poreikis priklauso ir nuo lyties, fizinio aktyvumo, amžiaus [9]. Maistinės skaidulos susideda iš lignino ir angliavandenių, kurių neskaido organizmas, tačiau turinčių teigiamą fiziologinį poveikį. Dideli maistinių skaidulų kiekiai yra asocijuojami su mažesniu kūno svoriu ir nutukimo prevencija [19].Antioksidantai klasifikuojami pagal jų veikimo mechanizmą: fermentiniai ir nefermentiniai, prevenciniai arba atstatomieji, endogeniniai ir egzogeniniai, pirminiai ir antriniai, tirpūs vandenyje ar riebaluose, natūralūs ar sintetiniai, kurių pagrindinis tikslas – sumažinti įvairių faktorių įtaką oksidacinio streso vystymuisi ląstelėse [28]. Polinesočių riebalų rūgščių, kurias sudaro omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys, pagrindinis papildomas šaltinis yra žuvų taukai. Reikėtų atsižvelgti į tai, jog žymus omega-3 padidėjimas sukelia omega-6 riebalų rūgščių sumažėjimą [29]. Žolelių, vaisių, uogų koncentratai paprastai yra natūraliai augaluose pasigaminusios maistinės medžiagos, turinčios biologinį aktyvumą žmogaus organizmui. Fitoterapija, kaip nauja gydymo koncepcija, išpopuliarėjo ir greitai paplito visame pasaulyje [40,18].
3 lentelė. Kitos medžiagos, įeinančios į maisto papildų sudėtį ir jų fiziologinė funkcija [5].
Biologiškai aktyvi medžiaga Fiziologinė funkcija
Aminorūgštys: Kreatinas Taurinas Karnitinas
Inozitolis
Kreatinas anaboliškai stimuliuoja baltymų sintezę raumenyse, stiprina raumenis ir skatina jų masės augimą.
Taurinas pasižymi analogiškomis kreatinui savybėmis ir sustiprina jo poveikį.
Karnitinas padeda organizme deginti riebalus, sumažina aminorūgščių išsiskyrimą, skatina baltymų sintezę ir raumenų masės formavimąsi.
Inozitolis būtinas normaliam smegenų, nervų ir raumenų darbui, dalyvauja skaldant riebalus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Maistinės skaidulos Virškinimo trakto veiklos gerinimas. Storojo žarnyno vėžio
rizikos mažinimas. Cholesterolio koncentracijos ir cukraus kiekio kraujyje mažinimas. Tulžies pūslės akmenligės rizikos mažinimas.
Antioksidantai: Vitaminai A, E, C Bioflavonoidai Selenas
Širdies ir kraujagyslių ligų ir kai kurių vėžio formų išsivystymo rizikos mažinimas. Stabdo senėjimo procesus.
Polinesočios riebalų rūgštys Cholesterolio koncentracijos kraujyje mažinimas. Širdies ir
kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos mažinimas. Žolelių, vaisių, uogų, daržovių
koncentratai
Imuninės sistemos stiprinimas. Priešlaikinių senėjimo procesų stabdymas. Darbingumo ir energijos didinimas.
1.4. Sudėtiniai multivitaminų preparatai
Multivitaminų preparatus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: pirmą ir antrą. Pirmoji, į kurią įeina preparatai, skirti užtikrinti, kad juos vartojantis asmuo gautų visus būtinus vitaminus ir mikroelementus neatsižvelgiant į tai, kaip jis maitinasi. Šiai grupei priklausančiuose preparatuose visų ingredientų dozės atitinka nustatytus RPN (rekomenduojamą paros normą) reikalavimus. Antroji multivitaminų preparatų grupė skirta patenkinti specialius žmonių poreikius. Pavyzdžiui, multivitaminai, skirti nėščiosioms ar kaulų ir sąnarių ligomis sergantiems žmonėms. Šios grupės preparatuose kai kurių ingredientų dozės gali būti didesnės nei RPN. Tačiau reikėtų paminėti, kad įvairiuose regionuose RPN šiek tiek skiriasi [2,23].
1.5. Maisto papildų vartojimo tikslingumas
Atvejų, kai įprastą mitybą reikia papildyti maisto papildais, gali būti labai įvairių. Pavyzdžiui, 2017 metais Europos paliatyviosios priežiūros centro vykdyto tyrimo duomenimis nustatyta, kad maisto papildų vartojimas vėžiu sergantiems pacientams žymiai sumažina navikų gydymo metu atsirandančius nepageidaujamus reiškinius, tokius kaip apetito praradimą ir kt. [20]. Pagrindiniai veiksniai, kuriems esant žmogus turėtų vartoti maisto papildus:
• netinkama mityba – kada žmogus neįvairina mitybos, laikosi tik tam tikros dietos ir dėl to negauna visų reikiamų maistinių medžiagų;
• maži maistinių medžiagų kiekiai augaliniame maiste – dėl intensyvaus dirvožemio eksploatavimo ir įvairių cheminių trąšų panaudojimo išsekinami dirvoje esančių elementų resursai, todėl augalijos, užauginto tokiame dirvožemyje, maistinė vertė skurdesnė;
• skurdžios, nuo regiono priklausančios kai kurių organizmui būtinų maistinių medžiagų koncentracijos vandenyje (pavyzdžiui, daugelyje Lietuvos regionų vandenyje trūksta fluoro) ir dirvožemyje (trūksta seleno). Lietuva taip pat yra endeminėje zonoje, kur trūksta jodo;
• per daug išgrynintas maistas (pavyzdžiui, aukščiausios rūšies miltai, plikyti ryžiai ir kt.) praranda didelį kiekį būtinų organizmui maistinių medžiagų;
• maisto terminis apdorojimas ir netinkamas jo laikymas gali turėti įtakos biologiškai aktyvių struktūrų suardymui;
• sumažėjusi maisto biologinė vertė dėl gamybos technologinio proceso, prailginančio maisto tinkamumo vartoti terminą;
• sezonų kaita – žiemą, ankstyvą pavasarį žmogaus organizmas gauna mažesnį vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui svarbių maistinių medžiagų kiekį, kadangi vartoja mažiau šviežių vaisių ir daržovių, o konservuotuose produktuose maistinių medžiagų yra mažiau, be to, juos laikant per žiemą palaipsniui sumažėja vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai;
• padidėjęs organizmo poreikis maistinėms medžiagoms dėl fiziologinių ar patologinių veiksnių.
Taip pat yra kitų veiksnių, mažinančių maistinių medžiagų pasisavinimo galimybes, tokių kaip alkoholio vartojimas ir rūkymas, vaistų vartojimas, pavyzdžiui, oralinių kontraceptikų, antibiotikų ar vidurius laisvinančių, taip pat įvairaus pobūdžio virškinimo sutrikimai, galimai mažinantys tam tikrų maistinių medžiagų absorbciją ar prasiskverbimą pro sieneles. Be to, galimos tam tikros būklės, sumažinančios galimybę gauti reikalingas maistines medžiagas, pavyzdžiui, alergijos kai kuriems maisto produktams, vegetarizmas [17].
1.6. Maisto produktų papildymas vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis.
Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijoje dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl maisto produktų papildymo vitaminais, mineralais ir tam tikromis kitomis medžiagomis yra rašoma: ,,Socialinės ir ekonominės padėties Bendrijoje pokyčiai ir įvairių gyventojų grupių gyvenimo būdas sąlygojo skirtingus mitybos poreikius ir kintančius mitybos įpročius. Tai savo ruožtu pakeitė skirtingų gyventojų grupių energijos ir maistinių medžiagų poreikį ir jų suvartojamą tam tikrų vitaminų bei mineralų kiekį, kuris yra mažesnis negu rekomenduojama skirtingose valstybėse narėse. Be to, nauji mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad siekiant palaikyti optimalią sveikatą ir gerą savijautą, kai kurių maistinių medžiagų galėtų būti suvartojama daugiau nei šiuo metu rekomenduojama.“ [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, 2006, p. 1] Tinkamai ir įvairiai maitinantis paprastai galima gauti tokį geram vystymuisi ir sveikatai palaikyti reikalingų maistinių medžiagų kiekį, tačiau, tyrimai rodo, kad tokia ideali padėtis pasiekta ne visų vitaminų ir mineralų atveju ir ne visose gyventojų grupėse [33]. Nors gamintojai papildo maisto produktus vitaminais ir mineralais siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti, tačiau vartojant vitaminais ir mineralais papildytus maisto produktus, gaunama nemaža šių maistinių medžiagų dalis, todėl galima manyti, kad jie teigiamai papildo bendrą suvartojamų medžiagų kiekį [25].
1.6.1. Reikalavimai, taikomi maisto produktų papildymui vitaminais, mineralais ar
kitomis medžiagomis.
Prieš papildant maisto produktus vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, būtina atsižvelgti į teisės aktus ir juose nustatytą griežtą tvarką. Buvo sukurtos Bendrijos taisyklės, dėl kurių suderintos nacionalinės nuostatos, susijusios su maisto produktų papildymu vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, kadangi maisto produktų papildymą šiomis medžiagomis daugelis valstybių reglamentavo skirtingomis nacionalinėmis taisyklėmis, kurios apsunkino šių produktų laisvą judėjimą, sukūrė nevienodas konkurencijos sąlygas ir tokiu būdu tiesiogiai veikė vidaus rinkos funkcionavimą. Bendrijos taisyklės taip pat nustato vitaminų, mineralų ar kitų medžiagų, papildančių maisto produktus, kiekį, kadangi esant subalansuotai mitybai ar dėl kitokių priežasčių, vartotojams gali atsirasti pavojus sveikatai. Taigi, šio reglamento tikslas yra užtikrinti efektyvų vidaus rinkos veikimą ir aukštą vartotojų apsaugos lygį.
Vitaminai, mineralai ar kitos medžiagos maisto produktuose turi būti pateiktos žmogaus organizmui tinkamomis biologinėmis formomis atsižvelgiant į tai, kokių vitaminų ar mineralų trūkumas yra nustatytas klinikiniais ar subklinikiniais tyrimais ir priskirtas tam tikrai žmonių grupei. Taip pat turi būti remiamasi grynumo kriterijais ir atsižvelgta į konkrečių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių saugos ribas nepamirštant atkreipti dėmesį į kituose mitybos šaltiniuose esančius vitaminų ir mineralų kiekius. Ženklinant tokius maisto produktus negali būti teigiama, kad įvairi ir subalansuota mityba neužtikrina reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekio.
Vitaminai ir mineralai, kuriais galima papildyti maisto produktus: Vitaminai: Vitaminas A Vitaminas D Vitaminas E Vitaminas K Vitaminas B1 Vitaminas B2 Niacinas Pantoteno rūgštis Vitaminas B6 Folio rūgštis Vitaminas B12 Biotinas Vitaminas C Mineralai: Kalcis Magnis Geležis Varis Jodas Cinkas Manganas Natris Kalis Selenas Chromas Molibdenas Fluoridas Chloridas Fosforas
Be to, yra medžiagų, kurių naudojimą draudžia, riboja arba prižiūri Bendrijos taryba. Jeigu buvo nustatyta žala sveikatai, tokia medžiaga ar ingredientas įtraukiami į A sąrašą, pagal kurį šią medžiagą naudoti yra draudžiama arba B sąrašą, pagal kurį vartojimas nėra draudžiamas, tačiau
tomis medžiagomis maisto produktų papildymas turi vykti pagal nurodytas sąlygas. Tokiu atveju, jeigu nėra aiškiai nustatytos žalos sveikatai, tačiau yra tokia galimybė, medžiagos ar ingredientai įtraukiami į sąrašą C [3, 13].
1.6.2. Maisto produktų, papildytų vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis,
vartojimo trūkumai
Kartais maisto produktų, papildytų vitaminais ir mineralais vartojimas turi ir neigiamą pusę. Vitaminų ir mineralų trūkumas yra pakankamai retas, tačiau jų perteklius pradėjo kelti susirūpinimą. Nuo tada, kai žmonės pradėjo labiau rūpintis savo sveikata, vartoti sveikus ir ekologiškus maisto produktus, papildomas vitaminų ir mineralinių medžiagų vartojimas lėmė vis dažniau pasireiškiantį toksiškumą nuo jų, alergijas ir kitus nepageidaujamus poveikius [27]. Pavyzdžiui, vitamino D, ypač skystos jo formos, perteklius gali sukelti hiperkalcemiją, kurią lydi inkstų nepakankamumas, sumažėjusi inkstų kanalėlių funkcija, hiperkalciurija, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas ir minkštųjų audinių kalcifikacija [37].
Yra sudarytas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vaistų ir maisto administracijos (FDA –
food and drug administration) sąrašas, kuriame išvardintos mineralinių medžiagų ir vitaminų
maksimalios dozės per dieną, nesukeliančias pavojaus sveikatai (4 lentelė). Panašius sąrašus turi reglamentavusios daugelis šalių, juose dozės gali skirtis.
4 lentelė. Kai kurie vitaminai ir mineralai, jų maksimalios suaugusiųjų dozės per dieną ir
organizmo pato-fiziologinis poveikis perdozavus [27, 37].
Biologiškai aktyvi medžiaga
Maksimali dozė suaugusiems per parą
Perdozavus
Vitaminas A 3000 µg/d Teratogeninis, kepenų toksiškumą sukeliantis poveikis.
Vitaminas D 4000 IU/d Hiperkalcemija.
Vitaminas E 1000 mg/d Hemoraginis toksinis poveikis.
Vitaminas PP 35 mg/d Virškinamojo trakto sutrikimas, paraudimas.
Vitaminas B6 100 mg/d Neuropatija.
Folio rūgštis 1000 µg/d Neurologinės komplikacijos žmonėms, turintiems vitamino B12 nepakankamumą.
Vitaminas C 2000 mg/d Virškinamojo trakto sutrikimai, inkstų akmenys, geležies absorbcijos perteklius.
Kalcis 2000 mg/d Vidurių užkietėjimas, inkstų akmenys,
hiperkalcemija, prostatos vėžys.
Selenas 400 µg/d Plaukų ir nagų trapumas.
Fosforas 4000 mg/d Metastazinė kalcifikacija, skeleto paraudimas
Vitaminas K, kuris nenurodytas 4 lentelėje, reikalingas baltymų, priklausančių Gla-baltymų šeimai, sintezei. Į šią baltymų šeimą įeina keturi kraujo krešėjimo faktoriai, kurie sudaromi kepenyse
ir yra būtini kraujo krešėjimui. Kiti baltymų šeimos nariai yra osteokalcinas, matricos Gla-baltymas (MPG) ir augimo sekos-6 Gla-baltymas (GAS6), kurių pagrindinės funkcijos yra palaikyti kaulų stiprumą, arterinės kalcifikacijos slopinimą ir ląstelių augimo reguliavimą. Svarbiausia Vitamino K funkcija – homeostazės palaikymas. Jo reikšmingumą įrodo tai, kad vitamino K trūkumas gali sukelti pavojingą gyvybei būseną dėl nukraujavimo rizikos. Tačiau nustatyta, kad vartojant vitaminą K, koaguliacijos faktorių susidarymui reikalingas žymiai mažesnis jo kiekis nei kitiems Gla-proteinų šeimos nariams (osteokalcinui, MPG ir GAS6). Šiuo atveju pasitvirtina triados teorija (angl. triage
theory), kad organizme vitaminai ir kitos medžiagos pirmiausiai yra naudojamos svarbiausioms,
gyvybę lemiančioms funkcijoms [38]. Būtent dėl to vitamino K kiekis turi būti atidžiai parenkamas tarp skirtingų grupių pacientų: vaikų, nėščiųjų , senyvo amžiaus ir turinčių sumažėjusią virškinamojo trakto absorbciją žmonių.
1.7. Maisto papildų vartojimas Lietuvoje ir pasaulyje.
Yra atlikta nemažai tyrimų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje apie maisto papildų vartojimą tarp skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonių.
2002 metais Vilniaus universitete buvo atliktas tyrimas ,,Maisto papildų vartojimo tarp Vilniaus universiteto studentų įvertinimas“, per kurį buvo nustatomas maisto papildų vartojimas tarp gamtos mokslų, chemijos, matematikos ir medicinos studentų. Per visą tyrimą rezultatai buvo statistiškai lyginami tarp moterų ir vyrų. Atsitiktinės atrankos būdu buvo išdalinta 500 anketų, iš kurių užpildytos 396. Tyrimas parodė, kad maisto papildus vartoja 71,2 proc. visų apklaustųjų. Studentai nurodė šias dažniausias maisto papildų vartojimo priežastis: organizmo stiprinimui, dėl vitaminų ir mineralų trūkumo ir noro būti sveikiems. Duomenys taip pat parodė, kad maisto papildus vartojantys studentai juos vartoja beveik kasdien – 31,6 proc., nemaža dalis vartoja 3-4 mėnesius per metus – 27,7 proc., mažiausia dalis buvo vartojančių 1-2 mėnesius per metus – 14,1 proc. Kriterijai, pagal kuriuos studentai renkasi maisto papildus, buvo sudėties įvairovė (52,1 proc.), reklama (6,3 proc.), rekomendavus gydytojui (4,9 proc.), optimalus kainos ir sudėties santykis (4,6 proc.), ingredientų dozės (2,8 proc.), rekomendavus vaistininkui (0,7 proc.). Statistiškai patikimiau maisto papildus
vartojo merginos (74 proc.) negu vaikinai (65,5 proc.) [11]. Po ketverių metų, 2006-aisiais Vilniaus
universiteto visuomenės sveikatos institute buvo atliktas ,,Maisto papildų vartojimo ir požiūrio į maisto papildus tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimas“, per kurį atsitiktinės imties sudarymo būdu buvo atrinkti 1087 studentai iš Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus pedagogikos universiteto. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų, besimokančių 1–4 kursuose ir vartojančių maisto papildus, buvo žymiai daugiau (73,7 proc.) negu
nevartojančių. Labiau maisto papildus linkę vartoti pirmo ir paskutinio kurso studentai, atitinkamai p=0,025 ir p=0,0499. Dažniausiai (36,4 proc.) maisto papildus studentai vartojo 3–4 mėnesius per metus, vidutiniškai jų (25,8 proc.) vartojo 1–2 mėnesius per metus, o rečiau negu 1 mėnesį per metus vartojo 21,4 proc. studentų. Maisto papildus dažniausiai studentai rinkdavosi norėdami sustiprinti savo organizmą (29,5 proc.) ir maistinių medžiagų trūkumui maiste kompensuoti (20,1 proc.). Pagrindiniai maisto papildų pasirinkimo kriterijai buvo šie: preparato kokybė (50,1 proc.), individualus organizmo poreikis (20,6 proc.), optimali kaina (16,5proc.). Tuo tarpu dažniausios maisto papildų nevartojimo priežastys buvo visavertė mityba (31,6 proc.), laiko trūkumas (25,6 proc.), finansinis neprieinamumas (24,3 proc.), žinių trūkumas (10,5 proc.). Daugumos studentų nuomonę apie maisto papildus suformavo gydytojai (26,8 proc.), televizijos ir radijo laidos apie sveikatą (15,3 proc.), reklamos (14,4 proc.), tėvai (12,4 proc.) ir draugai (12,4 proc.), internetas (5,6 proc.). Daugelis studentų (76 proc.) mano, kad maisto papildai yra efektyvūs, tačiau tik 23,7 proc. studentų pasisako už tai, kad maisto papildų kainos yra prieinamos. 59,6 proc. tiriamųjų nurodė, jog maisto papildų kainos galėtų būti mažesnės, o 16,9 proc. – kad yra per brangūs [5]. Tais pačiais metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas apie maisto papildų vartojimą tarp suaugusių žmonių, atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius. Tyrimas buvo atliekamas Kauno medicinos universiteto biomedicininių tyrimų instituto darbuotojų. Iš Lietuvos gyventojų registro sąrašo atsitiktinai išrinkta 3 tūkstančiai 20–64 metų amžiaus žmonių, kurie buvo apklausiami anketiniu būdu. Klausimyną užpildė 1739 gyventojai, tai sudarė 52,9 proc. žmonių, kuriems buvo išsiųstos
anketos. Lietuvos suaugusių žmonių tyrimo duomenimis, bent vieną mėnesį per metus maisto
papildus vartojo 71 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniau maisto papildus vartojo jaunesni nei 35 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą ir mieste gyvenantys žmonės [7]. 2007 metais Vilniaus universitete rengiant Alberto Barzdos daktaro disertaciją ,,Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos ir mitybos įpročių tyrimas ir vertinimas“ buvo atliekamas tyrimas apie maisto papildų vartojimo
dažnumą, tuo tarpu jeigu jų nevartoja, buvo prašoma nurodyti priežastį. Atlikus suaugusių Lietuvos
gyventojų maisto papildų vartojimo analizę, nustatyta, kad tik šiek tiek daugiau kaip trečdalis (37,4 proc.) suaugusių gyventojų atsakė, jog niekada nevartoja maisto papildų. Juos beveik kasdien vartoja 8,5 proc., likusieji vartoja kartais arba po kelis mėnesius per metus. Buvo nustatyta, kad moterys maisto papildus vartoja dažniau nei vyrai. Tuo tarpu maisto papildų nevartojantieji nurodė, kad maistinių medžiagų gauna pakankamai su maistu [1]. Tais pačiais metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute buvo atliktas tyrimas apie maisto papildų vartojimą ir požiūrį į juos tarp studentų medikų. Taikytas anonimines anketinės apklausos metodas, kuriame dalyvavo 300 pirmo, antro ir trečio kurso studentų medikų, studijuojančių Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete. Rezultatai
parodė, jog iš viso maisto papildus vartoja 74,3 proc. apklaustų studentų. Statistiškai reikšmingai maisto papildus vartojo Vilniaus universiteto antro kurso studentai (p=0,019). Maisto papildų vartojimas statistiškai didėja priklausomai nuo kurso: pirmame kurse maisto papildus vartoja 71,3 proc., antrame kurse – 76,6 proc., trečiame – 86,4 proc. Tiriamųjų. Pagrindinės priežastys, skatinusios vartoti maisto papildus, buvo šios: organizmo ir imuninės sistemos stiprinimas (40,4 proc.), vitaminų ir mineralų trūkumas (13,9 proc.), odos, plaukų ir nagų priežiūra (16,1 proc.), kitos neįvardintos priežastys (26 proc.). Priežastys, dėl kurių studentai teigė nevartojantys maisto papildų, buvo visavertė mityba (59,0 proc.), laiko trūkumas (15,4 proc.), manymas, kad maisto papildai yra neveiksmingi (12,8 proc.), finansinis neprieinamumas (10,3 proc.). Tyrimas parodė, kad didžioji studentų medikų dalis vartoja sudėtinius vitaminų ir mineralų papildus (60,2 proc.), mažesnė apklaustųjų dalis renkasi vitaminų (28,9 proc.) ir, mineralų (7,5 proc.) papildus. Maisto papildus studentai renkasi vartoti skirtingą laiko tarpą: 1–2 mėnesius per metus (27,1 proc.), 3–4 mėnesius per metus (24, 7 proc.), beveik kasdien (21,9 proc.), rečiau nei 1 mėnesį per metus(16,3 proc.) niekada nevartoja (10,1 proc.). Dauguma apklaustųjų (45,5 proc.) maisto papildus renkasi pagal jų kokybę, kiti (35,8 proc.) – pagal individualų organizmo poreikį. 70,0 proc. studentų mano, kad maisto papildai yra veiksmingi [10].
Tuo tarpu Brazilijoje 2002 metais buvo atliktas maisto papildų vartojimo tyrimas tarp universitete besimokančių studentų. Kandidatai buvo atrinkti atsitiktinės apklausos būdu iš 894 privačių universitetų San Paulo mieste. Rezultatai parodė, jog iš 30,4 proc. maisto papildus vartojančių studentų, 23,1 proc. juos vartojo per pastaruosius 3 mėnesius, 6 proc. – tik kartais. Populiariausios maisto papildų grupės – vitamino C ir multivitaminų preparatai, o dažniausia nurodyta priežastis, skatinusi vartojimą, – noras būti sveikam [30]. 2014 metais Irane atliktas maisto papildų vartojimo paplitimo ir susijusių veiksnių nustatymo tarp Ardebilio universiteto studentų atsitiktinės imties tyrimas, per kurį apklausta 250 studentų. Rezultatai parodė, kad iš 250 apklaustųjų maisto papildus reguliariai vartoja 167 studentų (66,8 proc.). Tarp dažniausiai vartojamų buvo nurodyti jodo (30,8 proc.), multivitaminų kompleksų preparatai (27,2 proc.), vitaminai (25,6 proc.), papildai sportui (18,8 proc.), kalcio (18,4 proc.), cinko (16,4 proc.) ir preparatai, padedantys numesti svorį (10,8 proc.). Dažniausiai informaciją apie maisto papildus apklaustieji nurodytė gaunantys iš draugų ir artimųjų (45,3 proc.). Apklausos dalyviai, kurie nevartojo maisto papildų, nurodė tokias priežastis: visavertė mityba (73 proc.), finansinis neprieinamumas (11,2 proc.), kiti faktoriai (15,8 proc.) [21]. 2015 metais Australijoje atliktas tyrimas parodė, jog 56 proc. apklaustųjų vartoja maisto papildus bent kartą per mėnesį ar dažniau. Vyrai dažniausiai renkasi vitamino A, vitamino E, cinko ir beta-karoteno preparatus, tuo tarpu moterys reikšmingai dažniau vartoja jodo preparatus (p<0,05). Kaip dažniausią informacijos šaltinį apie maisto papildus studentai nurodė sveikatos
darbuotojus (11 proc.). Šiame tyrime išskirta grupė, vartojanti multivitaminų kompleksus. Didžioji dauguma šios grupės žmonių (63 proc.) vartoja daugiau nei vieną preparatą. Populiariausi buvo multivitaminų preparatai (28 proc.), multivitaminų kompleksai su vitaminu C (28 proc.) ir multivitaminų kompleksai su jodu ar kitais mineralais (27 proc.) [39]. 2017 metais Serbijoje buvo atliktas maisto papildų vartojimo tyrimas tarp medicinos studentų. Apklausta 380 žmonių, grįžtamumo atsakas – 89 proc. (n=334). Medicinos studentai buvo išskirti į 2 grupes: tuos, kurie jau praėję farmakologijos kursą ir išlaikę egzaminą (ketvirto, penkto ir šešto kurso studentai), ir tuos, kurie dar nepraėję šio kurso ir nelaikę egzamino (pirmo ir antro kurso studentai). Daugiau nei pusė visų apklaustųjų (53 proc.) vartojo maisto papildus mokydamiesi farmakologijos, 36 tiriamieji (11 proc.) nurodė, jog yra vartoję maisto papildus anksčiau, dar nepradėję mokytis šio kurso. Dažniausios priežastys, paskatinusios studentus vartoti maisto papildus, buvo sveikatos gerinimas (49 proc.), imuniteto stiprinimas (39 proc.), reikiamų medžiagų užtikrinimui, esant nevisavertei mitybai (31 proc.) ir darbo našumo gerinimas (24 proc.). Populiariausios maisto papildų rūšys tarp baigusiųjų farmakologijos kursą buvo vitaminas C (32 proc.), propolis (24 proc.), proteino milteliai (16 proc.), magnis (15 proc.) ir vitaminas B (15 proc.). Tuo tarpu studentai, dar nestudijavę farmakologijos, dažniausiai vartojo multivitaminų kompleksus (46 proc.) ir vitaminus (42 proc.), iš kurių populiariausias –vitaminas C (33 proc.), vitaminas B (22 proc.), žuvų taukai (19 proc.), kalcis (18 proc.) ir jodas (17 proc.). Palyginus gautus rezultatus buvo nustatyta, jog praėję farmakologijos kursą studentai vartojo daugiau propolio, proteino miltelių ir ežiuolės ekstraktų, bet mažiau kalcio ir žuvų taukų, lyginant su farmakologijos kurso nesimokiusiais studentais. Visi apklaustieji sutiko, kad maisto papildai naudingi ligų prevencijai, tačiau nebuvo užtikrinti dėl jų poveikio ligų gydymui [41]. Remiantis nagrinėtuose straipsniuose aprašytais tyrimų duomenimis, daryti bendrą išvadą sunku, kadangi visais atvejais maisto papildų vartojimą lėmė skirtingi veiksniai, priklausantys nuo skirtingo žmonių amžiaus ir išsilavinimo. Lietuvoje tiriant tiek įvairių specialybių studentus, tiek skirtingų profesijų atstovus, maisto papildus vartojančių žmonių tarp apklaustųjų buvo beveik trys ketvirtadaliai. Tuo tarpu Brazilijoje jų buvo 30,4 proc., Serbijoje 53 proc., o Irane – net 66,8 proc. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad beveik visais atvejais vartojančių maisto papildus apklaustųjų buvo žymiai daugiau nei nevartojančių tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo metodai
1. Mokslinės literatūros analizės metodas. Šio metodo tikslas – apžvelgti ir aprašyti mokslines publikacijas ir tyrimus, susijusius su baigiamajame darbe nagrinėjama tema.
2. Atliktas tyrimo metodas – apklausa. Šio metodo tikslas – paruošti ir surinkti anketines apklausas. Atliktos farmacijos fakulteto studentų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti tiriamųjų nuomonę apie maisto papildus ir jų vartojimą, priklausomai nuo kurso, kuriame studijuoja.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Šio metodo tikslas – gauti duomenų analizę, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science) 22.00 versiją.
2.2. Tyrimo metodo pasirinkimas
Pasirinktas tyrimo metodas – anketinė apklausa. Šio metodo privalumai: per trumpą laiką ir su nedidelėms lėšų sąnaudoms galima apklausti tiriamos populiacijos reikiamą dalyvių kiekį, nesudėtingas duomenų perkėlimas į duomenų analizės programas (tai palengvina surinktų duomenų analizę), o pati anketa neturi griežtos struktūros, ji sudaroma pagal tyrimo tikslą ir uždavinius. Prieš klausimų sudarymą buvo gerai apgalvota, ką reikia sužinoti, suformuluoti konkretūs klausimai, į kuriuos atsakius būtų galima analizuoti gautus rezultatus, padaryti tam tikras išvadas. Sudaryta devyniolikos klausimų nesudėtinga internetinė anketa (1 priedas) atsižvelgiant į tai, kad tyrimo dalyviams nekiltų papildomų klausimų ir atsakinėjimas neužimtų daug laiko.
2.3. Tyrimo organizavimas
Maisto papildų vartojimo ir nuomonės apie juos tyrimas atliktas 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje. Anketavimas atliktas 2018 metų spalio – lapkričio mėnesiais tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto studentų. Siekiant garantuoti tiriamųjų privatumą ir nepažeisti žmogaus teisių gautas leidimas Nr. BEC – FF – 20 iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (2 priedas). Leidimas atlikti tyrimą gautas pritarus LSMU Farmacijos fakulteto dekanei. Gauti tyrimo duomenys iliustruoti pateikiant paveikslus.
2.4. Tyrimo objektai
Pirmajai tyrimo daliai buvo pasirinkta mokslinė literatūra ir teisės aktai, pagal kuriuos atlikta teorinė apžvalga apie maisto papildus, jų notifikavimą, sudėtį ir maisto produktų papildymą vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Antrajai tyrimo daliai pasirinkta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto studentų nuomonės analizė. Šio fakulteto dekanato duomenimis, farmaciją studijuojančiųjų yra 493, iš jų pirmame kurse – 80, antrame – 117, trečiame – 110, ketvirtame – 87, o penktame – 99 studentai. Naudojantis „Raosoft“ programa, kuri skirta populiacijos imčiai apskaičiuoti, nustatyta, kad siekiant turėti statistiškai reikšmingus duomenis su nedidesne kaip 5 proc. paklaida, reikia apklausti 216 respondentų, iš viso apklausta 217. Anketų grįžtamumas – 43,81 proc.
2.5. Tyrimo instrumentai
Sukurta anketa, kurios klausimai sudaryti remiantis mokslinės literatūros analize. Anketą sudaro šios dalys:
− Studentų charakteristika (lytis, studijų kursas);
− Nuomonė ir jos formavimas (nuomonė apie maisto papildų veiksmingumą, populiarumą); − Maisto papildų nevartojimas, priežastys;
− Maisto papildų vartojimas (populiariausios rūšys, vartojimo trukmė, kriterijai, išlaidos per mėnesį);
− Maisto papildų rekomendavimas kitiems.
2.6. Duomenų analizės metodai
Rezultatų analizėje vertinta aprašomoji statistika, taikytas Chi-kvadrato (χ2) statistinis
kriterijus. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Duomenys apdoroti taikant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 22.0 ir Microsoft Excel programas.
3. REZULTATAI
Pagrindiniai šaltiniai, kurie padėjo tyrime dalyvavusiems asmenims suformuoti nuomonę apie maisto papildus, yra universitete įgytos žinios (nurodė 61,3 proc. studentų) ir šeima (nurodė 57,6 proc. studentų). Draugų, gydytojo ar reklamos įtakos pasiskirstymas pateiktas 1 paveikslėlyje. 10,1 proc. asmenų nurodė kitas priežastis, tokias kaip darbas arba gamybinė praktika, vaistininko ar farmacininko patarimai, domėjimas moksliniais tyrimais ir moksline literatūra, informacija internete.
1 pav. Nuomonės formavimas apie maisto papildus
Paveiksle 2 pateikti rezultatai apie kitų įtakos formuojant nuomonę apie maisto papildus ir studijų kurso sąsajas. Rezultatai rodo, kad universitete įgytos žinios mažiausiai nuomonę formuoja pirmo kurso studentams (12,5 proc. pirmakursių), labiausiai – 4 ir 5 kursų studentams (nurodė 89,7 proc. ir 86,4 proc. apklaustųjų), šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05).
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant šeimos įtaką nuomonės formavimui apie maisto papildus skirtingo studijų kurso studentų grupėse – didžiausią įtaką nuomonės apie maisto papildus formavimui šeima turi pirmojo kurso studentams (nurodė 72,5 proc. pirmo kurso studentų), mažiausią – penkto kurso studentams (nurodė 36,4 proc. 5 studijų kurso studentų; p<0,05).
Statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant draugų įtaką nuomonės formavimui apie maisto papildus tarp skirtingų kursų studentų (p<0,05): dažniausiai draugų įtaką jaučia 2 kurso studentai (taip teigė 48,2 proc. antrakursių), rečiausiai – 4–5 kurso studentai (17-18 proc., 2 paveikslas).
Rezultatai rodo, kad pirmo kurso studentams gydytojo įtaka yra silpniausia (12,5 proc.), o ketvirto kurso studentams – stipriausia (43,6 proc.; p<0,05).
61.3% 57.6% 30.9% 29.5% 25.3% 10.1% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% Universitete įgytos žinios
Šeima Draugai Gydytojas Reklama Kita
Stude nt ų sk ai či us (pr oc.)
Reklama rečiausiai formavo nuomonę apie maisto papildus antro kurso studentams (reklamos įtakai pritarė 12,5 proc. antrakursių), dažniausiai – trečiojo kurso studentams (reklamos reikšmei renkantis papildus pritarė 39,5 proc. studentų), šie apklaustųjų nuomonės pasiskirstymo skirtumai yra statistiškai patikimi (p<0,05).
Kitų nurodytų variantų, formuojančių nuomonę apie maisto papildus pasirinkimo skirtumai statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo studentų studijų kurso (p>0,05).
2 pav. Nuomonės formavimas apie maisto papildus, kurso sąsajos.
Didžiausia dalis apklaustų studentų maisto papildų veiksmingumą vertina vidutiniškai (47,0 proc.). Teigiamai maisto papildus vertina 34,1 proc., neigiamai 13,4 proc., neturi nuomonės – 5,5 proc. apklausos dalyvių.
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai analizuojant maisto papildų vertinimus skirtingų kursų studentų grupėse (p<0,05) – pirmo kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau neturi nuomonės apie maisto papildus lyginant su kitų kursų studentais. Analizuojant nuomonių pasiskirstymą kiekvieno kurso studentų grupėje, matome, kad 1–4 kursų studentai dažniausiai maisto papildus vertina vidutiniškai, o penkto kurso studentai dažniau maisto papildus vertina teigiamai (3 paveikslas). 12.5% 72.5% 30.0% 12.5% 35.0% 10.0% 53.6% 64.3% 48.2% 19.6% 12.5% 5.4% 65.8% 68.4% 34.2% 36.8% 39.5% 15.8% 89.7% 46.2% 17.9% 43.6% 17.9% 10.3% 86.4% 36.4% 18.2% 38.6% 27.3% 20.3% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% 100.0% Universitete
įgytos žinios Šeima
Draugai Gydytojas Reklama Kita
St ude nt ų skai či us ( pr oc. ) I k. II k. III k. IV k. V k.
3 pav. Maisto papildų vertinimas.
Dauguma (74,2 proc.) studentų mano, kad maisto papildai yra veiksmingi, 11,5 proc. – neturi nuomonės, o 14,3 proc. mano, kad maisto papildai neveiksmingi.
Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant maisto papildų veiksmingumo vertinimą skirtingų studentų kursų grupėse (p>0,05). Visuose studijų kursuose studentai ypač dažnai pritaria nuomonei, kad maisto papildai yra veiksmingi (4 paveikslas). Pirmojo kurso studentai kiek dažniau, lyginant su vyresnių kursų kolegomis, neturi nuomonės apie maisto papildų veiksmingumą, tačiau ši tendencija nėra statistiškai reikšminga.
27.5% 28.6% 31.6% 43.6% 40.9% 37.5% 57.1% 55.3% 46.2% 36.4% 12.5% 12.5% 10.5% 10.3% 20.5% 22.5% 1.8% 2.6% 0.0% 2.3% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Stude nt ų sk ai či us (pr oc.)
4 pav. Nuomonė apie maisto papildų veiksmingumą.
65,9 proc. studentų mano, kad reikia gerti maisto papildus, norint užtikrinti reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį, 25,8 proc. nesutinka su šia nuomone, o 8,3 proc. studentų nuomonės šiuo klausimu neturi.
Nuomonė dėl maisto papildų vartojimo, siekiant užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, nuo studijų kurso nepriklauso – visų kursų studentai dažniausiai sutinka su nuomone, kad maisto papildus vartoti reikia (p>0,05; 5 paveikslas)
5 pav. Nuomonė apie reikiamą vitaminų ir mineralų kiekio užtikrinimą vartojant maisto papildus. 62.5% 71.4% 76.3% 84.6% 77.3% 15.0% 14.3% 15.8% 7.7% 18.2% 22.5% 14.3% 7.9% 7.7% 4.5% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Stude nt ų sk ai či us (pr oc.) Taip Ne Nežinau 52.5% 60.7% 73.7% 82.1% 63.6% 32.5% 30.4% 18.4% 15.4% 29.5% 15.0% 8.9% 7.9% 2.6% 6.8% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Stude nt ų sk ai či us (pr oc.)
Beveik visi (91,2 proc.) studentai sutinka su nuomone, kad vitaminų ir mineralų trūkumas gali padėti susiformuoti ligai, tik 2,8 proc. su šia nuomone nesutinka, o 6,0 proc. apie tai nežino.
Pirmojo kurso studentai iš kitų kursų išsiskyrė savo vertinimais ir nuomone apie tai, ar vitaminų ir mineralų trūkumas gali padėti susiformuoti ligai (p<0,05; 6 paveikslas). Lyginant su kitais, pirmakursiai statistiškai reikšmingai rečiau manė, kad maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti ligas. Jie dažniau teigė, kad šių medžiagų trūkumas ligų nesukelia arba šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
6 pav. Vitaminų / mineralų trūkumo įtaka ligos formavimuisi.
13,4 proc. tyrime dalyvavusių studentų mano, kad reguliarus maisto papildų vartojimas gali atstoti daugelį vaistų, 70,5 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, o 16,1 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Nustatyta, kad antro kurso studentai, lyginant su kitų kursų, rečiau, o penkto kurso – dažniau galvoja, jog reguliarus maisto papildų vartojimas galėtų atstoti daugelį vaistų (7 paveikslas). Tuo tarpu antro kurso studentai, lyginant su kitais, statistiškai reikšmingai dažniau neturėjo nuomonės šiuo klausimu, tuo tarpu penkto kurso studentų grupėje nebuvo tokių, kurie neturėtų nuomonės minėtu klausimu (p<0,05). 67.5% 92.9% 100.0% 100.0% 95.5% 12.5% 1.8% 0.0% 0.0% 0.0% 20.0% 5.4% 0.0% 0.0% 4.5% 0.0% 20.0% 40.0% 60.0% 80.0% 100.0% 120.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Studentų skai či us (proc.)
7 pav. Maisto papildų vartojimas ir vaistai
Net 72,8 proc. tyrimo dalyvių mano, kad maisto papildų populiarumas auga, 22,6 proc. apie tai nežino, o 4,6 proc. studentų mano, kad šių preparatų populiarumas mažėja.
Vertinant tiriamųjų nuomones pagal studijų kursą, išryškėjo tam tikri statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Pirmo ir antro kursų studentai, lyginant su kitais, rečiau mano, kad maisto papildų vartojimas auga (8 paveikslas). Tuo tarpu trečio ir ketvirto kursų studentai dažniau teigia, kad maisto papildų vartojimas didėja. Penkto studijų kurso tyrimo dalyviai, lyginat su kituose kursuose studijuojančiais studentais, labiau linkę manyti, kad maisto papildų vartojimas mažėja (šiai nuomonei pritaria 11,4 proc. penktakursių). Stebima tendencija, kad žemesnių kursų (pirmo ir antro) studentai dažniau teigia nežinantys, ar maisto papildų populiarumas didėja, ar ne, o vyresnių kursų taip teigia rečiau. 10.0% 8.9% 18.4% 12.8% 18.2% 72.5% 58.9% 65.8% 76.9% 81.8% 17.5% 32.1% 15.8% 10.3% 0.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Stude nt ų sk ai či us (pr oc.)
8 pav. Maisto papildų populiarumas
58,1 proc. tyrime dalyvavusių studentų teigia vartojantys maisto papildus, 17,5 proc. – yra juos vartoję anksčiau, 24,4 proc. – nevartojantys arba nėra vartoję maisto papildų.
Mažiau pirmo ir antro studijų kurso, daugiau trečio ir ketvirto kursų studentų teigia, kad vartoja maisto papildus (nuomonių pasiskirstymas tarp studijų kurso grupių yra statistiškai reikšmingas; 9 paveikslas, p<0,05).
9 pav. Maisto papildų vartojimas.
57.5% 62.5% 86.8% 84.6% 77.3% 2.5% 3.6% 2.6% 2.6% 11.4% 40.0% 33.9% 10.5% 12.8% 11.4% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% 100.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Stude nt ų sk ai či us (pr oc.)
Taip, manau, kad didėja Ne, manau kad mažėja Nežinau
47.5% 42.9% 73.7% 76.9% 56.8% 40.0% 42.9% 5.3% 7.7% 18.2% 12.5% 14.3% 21.1% 15.4% 25.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% I k. II k. III k. IV k. V k. Studentų sk ai či us (proc.)
Priežastis, kodėl nevartoja maisto papildų, studentai nurodė šias: 18,4 proc. nejaučia poreikio, 15,2 proc. abejoja maisto papildų veiksmingumu, 0,9 proc. negali sau leisti vartoti maisto papildų dėl finansinių priežasčių.
Stebima tendencija, kad pirmo ir antro studijų kurso studentai dažniau nevartoja maisto papildų dėl to, kad nejaučia tam poreikio, o trečio ir penkto kursų – dėl to, kad abejoja maisto papildų veiksmingumu. Nepaisant šių dėsningumų, statistiškai reikšmingo ryšio tarp studijų kurso ir maisto papildų nevartojimo priežasties, nenustatyta, priežasčių pasiskirstymo statistika pateikta 10 paveiksle (p>0,05).
10 pav. Priežastys, kodėl studentai nevartoja maisto papildų
62,2 proc. tyrime dalyvavusių studentų maisto papildus vartoja organizmo stiprinimui, 38,7 proc. – dėl noro būti sveiku, 31,3 proc. – dėl to, kad maiste trūksta vitaminų ir mineralų (priežasčių, kodėl respondentai vartoja maisto papildus, pasiskirstymas pateiktas 11 paveiksle).
57.9% 66.7% 28.6% 42.9% 40.0% 36.8% 33.3% 71.4% 42.9% 60.0% 5.3% 0.0% 0.0% 14.3% 0.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% I k. II k. III k. IV k. V k. St ude nt ų skai či us ( pr oc. )
11 pav. Priežastys, kodėl studentai vartoja maisto papildus.
Informacija apie tai, kokios yra maisto papildų vartojimo priežastys skirtingų studijų kursų studentų grupėse pateikta 12 paveiksle. Organizmo stiprinimui maisto papildus dažniau vartoja trečio ir ketvirto kursų studentai, rečiau – pirmo ir antro kursų studentai (p<0,05).
Dėl sveikatos sutrikimų maisto papildus rečiausiai vartoja antro kurso, o dažniausiai – trečio studijų kurso studentai (p<0,05).
Maisto papildų vartojimas dėl noro būti sveikam dažniausiai motyvuoja trečio ir ketvirto studijų kursų studentus (p<0,05).
Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų, kad studijų kursas turėtų įtakos maisto papildų vartojimo dėl aktyvaus sporto pasirinkimui (p>0,05).
Maisto papildų vartojimas dėl maiste esančio mineralų ir vitaminų trūkumo ir kitos priežastys statistiškai reikšmingai nesisieja su studijų kursu (vitaminų ir mineralų trūkumo maiste atveju statistika p>0,05; kitų priežasčių atveju – p>0,05).
62.2% 38.7% 31.3% 15.2% 9.7% 1.4% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% St ude nt ų skai či us ( pr oc. ) Organizmo stiprinimui
Noras būti sveikam
Dėl maiste esančio vitaminų ir mineralų trūkumo
Dėl sveikatos sutrikimų Dėl aktyvaus sporto Kitas variantas
12 pav. Priežasčių, kodėl studentai vartoja maisto papildus, pasiskirstymas pagal studijų kursą.
Tyrimo dalyviai dažniausiai maisto papildus renkasi patarus vaistininkui (43,3 proc.), atsižvelgdami į preparato sudėties įvairumą (43,3 proc.) ir ingredientų kiekį (41,0 proc.). Remdamiesi gydytojo patarimu maisto papildus renkasi 31,8 proc. tyrime dalyvavusių studentų. Kiti kriterijai, kuriais remiantis studentai renkasi maisto papildus, pateikti 13 paveiksle. Pačių apklausos dalyvių nurodyti pasirinkimo kriterijai buvo artimųjų rekomendacijos ir preparato kilmės šalis, gamintojas.
13 pav. Kriterijai, pagal kuriuos studentai renkasi maisto papildus
4 7 .5 % 4 8 .2 % 7 6 .3 % 7 6 .9 % 6 8 .2 % 1 5 .0 % 7 .1 % 3 1 .6 % 1 5 .4 % 1 1 .4 % 5 .0 % 1 2 .5 % 1 5 .8 % 5 .1 % 9.1 % 2 7 .5 % 33 .9 % 5 7 .9 % 4 8 .7 % 2 9 .5 % 2 2 .5 % 2 1 .4 % 4 4 .7 % 3 3 .3 % 38.6 % 0 .0 % 0 .0 % 5.3 % 0 .0 % 2 .3 % 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% I k. II k. III k. IV k. V k. St ud en tų s ka ič iu s (p ro c.)
Organizmo stiprinimui * Dėl sveikatos sutrikimų *
Dėl aktyvaus sporto Noras būti sveikam *
Dėl maiste esančio vitaminų ir mineralų trūkumo Kitas variantas
43.3% 43.3% 41.0% 31.8% 11.1% 9.2% 2.8% 1.8% 0.0% 5.0% 10.0% 15.0% 20.0% 25.0% 30.0% 35.0% 40.0% 45.0% 50.0% St ude nt ų skai či us ( pr oc. ) Patarus vaistininkui
Preparato sudėties įvairumas Preparato ingredientų kiekis Patarus gydytojui
Nedidelė kaina Reklama
Preparato išorinė pakuotė Kita
