The use of medicinal plant extracts for improving the quality of laying hens’ environment

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Goda Pudževelytė

Vaistinių augalų ekstraktų panaudojimas vištidės aplinkos

kokybės gerinimui

The use of medicinal plant extracts for improving the

quality of laying hens’ environment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Bronius Bakutis

(2)

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vaistinių augalų ekstraktų panaudojimas vištidės aplinkos kokybės gerinimui“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Goda Pudževelytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Goda Pudževelytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Bronius Bakutis

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) Raimundas Mockeliūnas

2) Violeta Baliukonienė

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

Turinys

SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Paukštidžių mikroklimatas ... 9

1.1.1. Fizikinės aplinkos rodikliai ... 9

1.1.2. Cheminiai aplinkos rodikliai ... 11

1.1.3. Biologiniai aplinkos veiksniai ... 11

1.2. Paukštidžių aplinkos kokybė ir respiratorinės ligos ... 12

1.2.1. Infekcinis bronchitas ... 12

1.2.2. Mikoplazmozė ... 13

1.2.3. Aspergiliozė ... 13

1.2.4. Infekcinis laringotracheitas ... 14

1.3. Aplinkai draugiškų medžiagų paieška paukščių aplinkos kokybei gerinti ... 15

1.3.1. Eteriniai vaistinių augalų aliejai ... 16

1.3.2. Vaistinių augalų ekstraktai ... 16

1.3.3. Bandymai atlikti paukštininkystėje ... 16

1.3.4. Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) ... 17

1.3.5. Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris) ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 18

2.2. Tyrimo metodika ... 20

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23

3.1. Bandymas su čiobrelio ekstraktu ... 23

3.1.1. Fizikinių ir cheminių rodiklių analizė ... 24

3.1.2. Biologinių rodiklių analizė ... 25

3.2. Bandymas su raudonėlio ekstraktu ... 28

3.2.1. Fizikinių ir cheminių rodiklių analizė ... 29

3.3. Bandymas su ekstraktų mišiniu ... 33

(4)

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

5. IŠVADOS ... 40

6. REKOMENDACIJA ... 41

(5)

SANTRUMPOS

B.M.U. – bendras mikrobiologinis užterštumas EA – eteriniai aliejai

KSV/m3 – kolonijas sudarantys vienetaiviename m3 oro M.U. – mikologinis užterštumas

(6)

SANTRAUKA

Vaistinių augalų ekstraktų panaudojimas vištidės aplinkos kokybės gerinimui Goda Pudževelytė

Magistro baigiamasis darbas

Ištirti čiobrelio, raudonėlio, čiobrelio ir raudonėlio ekstraktų poveikį paukštidės aplinkos kokybei.

Tyrimas buvo atliktas 2015 metais balandžio – birželio mėnėsiais, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto mokomojoje paukštidėje (tūris 27,25 m3, plotas 14,9m2), kurioje bandymo metu buvo laikomos 64 vištos dedeklės (ISA Brown veislės). Buvo tirtas 3 vaistinių augalų ekstraktų poveikis vištidės mikroklimatui bei mikrobiologinei taršai: čiobrelių (40 proc. etanolinis ekstraktas), raudonėlio (40 proc. etanolinis ekstraktas), čiobrelio ir raudonėlio ekstraktų mišinys (santykiu 1:1). Kiekvienas bandymas su skirtingu ekstraktu buvo atliktas po 3 kartus. Bandymo metu augaliniai ekstraktai buvo purškiami vištų dedeklių laikymo patalpoje 24 val. Tyrimo metu paukštidėje buvo matuojami mikroklimato rodikliai (temperatūra, oro juėjimo greitis, drėgnis, amoniako, anglies dioksido dujų kocentracijos, dulkių koncentracija) ir imti mėginiai sedimentacijos metodu bendram mikrobiologiniam užterštumui nustatyti bei gyvybingų mikroskopinių grybų sporų skaičiui nustatyti. Efektyviausiai – 90,02 proc. (p<0,05) bendrą mikrobiologinį oro užterštumą sumažino čiobrelio augalinis ekstraktas. Užterštumą mikroskopinių grybų sporomis gerai veikė raudonėlio augalinis ekstraktas, nustatytas 92,01 proc. sumažėjimas (p<0,05). Čiobrelio ir raudonėlio ekstraktų mišinys turėjo inhibicinį efektą antimikrobinėms augalų savybėms.

Visi tyrimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, gyvūnų gerovės reikalavimais atliekant kai kurias veterinarines procedūras, nepažeidžiant mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų.

(7)

SUMMARY

The use of medicinal plant extracts for improving the quality of laying hens’ environment Topic of the Master‘s Thesis

Goda Pudževelytė Master‘s Thesis

The aim of this study is to test the effect of thyme, oregano and combinatition of both medicinal plants extracts.

The research was made during the period starting April till June, 2015 in LUHS VA experimental laying hens’ house (volume 27,25 m3, area 14,9m2). 64 laying hens (specie: ISA Brown) were kept in poultry in time of the experiment. The effect of the microclimate and microbiological pollution of 3 medical plant extracts was observed in poultry: thyme (40% in ethanol), oregano (40% in ethanol) and combination of thyme and oregano extract (ratio 1:1). Each extract was tested in 3 replicates. Medical plant extracts have been sprayed for 24 hours. In the experiment, values of temperature, air velocity, humidity, ammonia and carbon dioxiode concentration, dust concentration have been measured. Sedimentation method was used to take samples to test microbiological pollution and vital spores of microscopic fungi.

The extract of thyme has shown the highest effect for microbiological pollution – 90,02 proc. (p<0,05). Pollution of the microscopic fungi has been decreased by 92,01 proc. (p<0,05) by herbal extract of oregano. The combination of both thyme and oregano extracts has had the inhibitory effect for antimicrobic quality of plants.

The experiment has been caried out following the law of the Republic of Lithuania on Animal Welfare and Safety, the law of Veterinary activities and regulations of animal welfare, performing veterinary procedures, respecting the regulations of science and educational purposes for animals used in the study.

(8)

ĮVADAS

Pastaraisiais metais ypač susirūpinta gyvūnų gerove. Jau ir vartotojai nori žinoti, kokiomis salygomis auginami gyvūnai, kaip šeriami, kad ant jų stalo patekusi produkcija būtų saugi ir kokybiška.

Vienas iš pagrindinių gyvūnų gerovės uždavinių – nepriekaištingos aplinkos suformavimas gyvulių ir paukščių laikymo vietose, laikantis Europos tarybos direktyvos 1999/74/EB, kuri nustato būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus (1999 m. liepos 19 d.).

Kalbant apie konkrečius veiksmus paukščių laikymo sąlygoms pagerinti yra siekiamybė optimizuoti mikroklimato parametrus. Pagal Lietuvos Respublikos VMVT direktoriaus įsakymą „Dėl VMTV direktoriaus 2001 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 9 pakeitimo“ (2003 m. sausio 14 d. Nr. B164 Vilnius), kuriame pateikiami dedeklių vištų laikymo reikalavimai, 2 d. 6 p. Visos dedeklės vištos privalo kasdien gauti pakankamą kiekį higieniško pašaro ir švaraus vandens bet kokiu metu, išskyrus tuos atvejus, kai pašarai ir vanduo ribojami gydymo ir profilaktikos tikslais. 7 p. Pastatų sandarumas ir ventiliacija turi užtikrinti tokį oro judėjimo greitį, dulkių kiekį ore, temperatūrą, santykinę drėgmę ir dujų koncentraciją, kurie atitiktų normatyvus ir nekeltų pavojaus dedeklių vištų sveikatai.

Taip pat netinkamos aplinkos sąlygos predisponuoja respiratorinių paukščių ligų plitimą, tokių kaip: infekcinis bronchitis, laringotracheitas, aspergiliozė ir kitos.

Šiuo metu labai svarbu veterinarinės higienos priemonėmis siekti gyvūnų gerovės, kad gyvūnai būtų sveikesni, turėtų stipresnį imunitetą ir mažiau sirgtų, kartu tai yra veterinarinės profilaktikos pagrindas.

Sergantys gyvūnai ne tik negali užtikrinti kokybiškos, tinkamos vartoti produkcijos, bet ir veterinarijos gydytojai priversti jų gydymui naudoti agresyvias chemines medžiagas, tarp jų ir antibiotikus. Rezistentiškumas antibiotikams tampa viena iš opiausių mūsų laikų problemų.

Todėl norint, kad gyvūnai mažiau sirgtų, iškilo būtinybė ieškoti gyvūnų laikymo kokybei gerinti skirtų medžiagų, draugiškų aplinkai. Augalų ekstraktai, eteriniai aliejai turi stiprių antimikrobinių komponentų, kurie yra nekensmingi gyvūnams.

Darbo tikslas: Ištirti čiobrelio, raudonėlio, čiobrelio ir raudonėlio ekstraktų poveikį paukštidės aplinkos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti čiobrelio ekstrakto poveikį paukštidės mikroklimatui. 2. Ištirti raudonėlio ekstrakto poveikį paukštidės mikroklimatui.

(9)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paukštidžių mikroklimatas

Geros mikroklimato sąlygos paukščiams didina produkcijos kiekį, prisideda prie gyvūnų gerovės. Gyvūnams, laikomiems prastomis aplinkos sąlygomis, kur kas dažniau pasireiškia, kvėpavimo, virškinimo trakto, elgesio sutrikimai. Iš gyvūnų, kurie nėra sveiki, negalima tikėtis optimalaus produkcijos lygio. Jaunų paukščių produktyvumas yra didesnis, tačiau jie taip pat yra jautresni pasikeitusioms mikroklimato sąlygoms. Paukštidės klimatą veikia tokie mechaniniai veiksniai kaip: pastato konstrukcijos, t.y. stogas, sienos, grindys, ventiliacijos, šildymo, šaldymo sistemos, apšvietimas. Mikroklimatas - tai aplinkos veiksniai, bendrai darantys įtaką gyvūnų augimui. (1)

Paukštidės mikroklimatą galima apibūdinti kaip oro švaros, t.y. kensmingų dujų koncentracijos, ir dulkėtumo, terminių rodiklių – temperatūros, santykinio drėgnio, oro judėjimo greičio, parametrų visumą.

Temperatūrą galima išskirti kaip vieną iš svarbiausių veiksnių, darančių didelį poveikį pašarų pasisavinamumui, kartu ir produkcijos kiekiui. Tai susiję su biocheminiais procesais, vykstančiais gyvūno organizme, kuriuos ir lemia temperature, t.y. kai maistinės medžiagos virsta produkcija, pvz.: mėsa, kiaušiniais. Tačiau visų pirma maisto energijos reikia gyvulių organizmo fiziologinėms funkcijoms palaikyti. Gerai veikiantis termoreguliacijos mechanizmas užtikrina gyvūnams nuolatinę kūno temperatūrą, net kinkant aplinkos temperatūrai. Normali kūno temperatūra paukščiams – 40–43 oC.

1.1.1. Fizikinės aplinkos rodikliai

Optimali (rekomenduotina) temperatūra - tai temperatūros intervalas, kai gyvulių produktyvumas didžiausias, pašarų sąnaudos mažiausios, o lėšos mikroklimatui palaikyti ekonomiškai pagrįstos. Tiek dėl per žemos, tiek per aukštos temperatūros suvartojama daugiau pašarų, mažėja produktyvumas, didėja gyvulių sergamumas, gyvuliai gali žūti, todėl labai svarbu sudaryti optima- lų mikroklimatą visais metų laikais.

(10)

Termoreguliacija- tai gyvūnų sugebėjimas palaikyti kūno temperatūrą fiziologinės normos ribose, tam labai svarbu žinoti, kaip gyvūnai išspinduliuoja šilumą į aplinką ir kaip ją pasigamina. Šilumos išskyrimo būdai: spinduliavimas, laidumas, konvekcija, garinimas ir difuzija.

Temperatūra, kaip mikroklimato veiksnys, yra svarbi ir turi įtakos kitiems mikroklimato veiksniams. Nustatyta, kad ypač žiemos periodu temperatūra stipriai susijusiu su amoniako kiekiu gyvūnų laikymo patalpose. (2)

Ką tik išsiritusiems vienadieniams viščiukams optimaliusia temperatūra laikymo vietoje 32 oC, o visoje patalpoje 22 oC, jiems ūgtelėjus iki 4 savaičių, galima temperatūrą sumažinti iki 20 oC. Dedeklėms vištoms optimaliausia laikymo temperatūra 12–16 oC. Normalu, kai, esant šalčiams, temperatūra nukrenta iki 5oC, tačiau būtina, kad vasarą neviršytų 30 oC. Sumažėjus temperatūrai dedeklių patalpoje, vištos daugiau sulesa, mažiau deda kiaušinių. Išmatavus kortikosteroido, tirozino ir arginino vazotocino kiekius kraujo plazmoje, buvo nustatyta, kad paukščiai geba prisitaikyti prie terminės aplinkos pokyčių, tačiau jų medžiagų apykaita sulėtėja. (3) Tam įtakos turi šildymo ir ventiliacijos sistemų efektyvumas. Jei to išvengti neįmanoma, reikia įrengti papildomus ventiliatorius, kad suintensyvėtų oro judėjimas aplink paukščius.

Santykinis oro drėgnis yra mikroklimato veiksnys, kuris veikia netiesiogiai, tačiau turi įtakos paukščių sveikatingumui ir produktyvimui. Paukštidėse, kuriose yra per didelis drėgnumas, gyvūnai dažniau serga. Pavyzdžiui, drėgnis svarbus grybelinėms ligoms, nes jos greičiau progresuoja, tokie gyvuliai pasidaro neramūs, jiems atsiranda niežėjimas, krenta produkcijos kiekis. Yra daugybė pavyzdžių, kaip veikia pasikeitęs santykinis drėgnis vištidėse: aukštas oro drėgnumas esant žemai oro temperatūrai – gyvulių kailis nuolat drėgnas, tai dažnai yra viena iš peršalimo ligų, kritimo priežasčių; esant dideliam drėgnumui ir karštam orui, paukščiai jaučia tvankumą, nori atsivėsinti, gerti – neišspinduliuoja pakankamo šilumos kiekio, nes esant itin dideliam aplinkos drėgniui, sunku išgarinti kūno drėgmę. Šiuo atveju labai svarbi pakankama ventiliacija, kad paukščių neištiktų šilumos smūgis. Esant mažam drėgniui gyvūnų laikymo patalpose, padidėja dulkėtumas, dirginami kvėpavimo takai, gyvuliai suserga pneumonija. Per didelis drėgnis gadina pastato konstrukcijas, ant lubų, sienų kaupiasi vandens garai.

Oro judėjimo greitis taip pat svarbus parametras gyvūnams, nes per greitas oro judėjimas gyvulius atšaldo, o per mažas parodo, kad ventiliacija patalpose yra nepakankama. Jeigu oro judėjimo greitis yra labai mažas, nuo 0,01 iki 0,05m/s gyvulio zonoje, tai rodo, kad oro apykaita yra nepakankama, norint užtikrinti gyvulių sveikatingumą. Oro judėjimo greičio padidėjimą nuo 0,1 iki 0,4 m/s galima prilyginti temperatūros sumažėjimui 5 oC.

(11)

1.1.2. Cheminiai aplinkos rodikliai

Paukštidėse yra ribojamos dujų koncentracijos, kurios gali sukelti žalingą poveikį ne tik gyvūnų, bet ir žmonių organizmui, tai amoniako (NH3), anglies dioksido (CO2), sieros vandenilio

(H2S). Šių dujų susidarymo intensyvumą tvartų ore lemia gyvulių rūšis, pakratų kiekis, gyvulių

amžius, pašarų sudėtis, mėšlo šalinimo iš tvartų dažnumas, tvartų oro temperatūra ir kiti mikroklimato rodikliai. (8) Amoniako dujos taip pat yra žalingos visai ekosistemai, nes sklinda iš tvarto į aplinką, tada, veikiamos oro ir drėgmės, virsta azoto ir nitrinite rūgštimi, kurios iškrenta kartu su krituliais. (12)

Anglies dioksidas (CO2) yra medžiagų apykaitos šalutinis produktas, kurį iškvepia gyvuliai,

jo kiekis kinta priklausomai nuo gyvūnų masės, kvėpavimo dažnumo. (7) CO2 taip pat išsiskiria

aerobiniu šlapimo rūgšties skilimo metu, pūvant gyvulių išmatoms, pašarams. (7) Esant didelei anglies dioksido koncentracijai laikymo vietoje, nukrenta kūno temperatūra, susilpnėja oksidaciniai procesai, padidėja audinių rūgštingumas. Kvėpavimo organams ir širdžiai tenka papildomas krūvis, pakilus arteriniam kraujo spaudimui, padažnėjus kvėpavimui ir pulsui, todėl ypač svarbu užtikrinti pakankamą ventiliaciją, norint, kad CO2 koncentracija būtų normali.

Apie 50 % azoto yra šviežiose paukščių išmatose bei šlapime šlapimo rūgšties pavidalu. Azotas šlapimo rūgšties aplinkoje greitai gali būti paverčiamas amoniako dujomis hidrolizės, mineralizacijos ar garinimo būdu. (5) Tvarte intensyviausias garavimas vyksta iš šlapimo, kuomet skyla karbamidas. Gyvuliui, kuris ilgai laikomas patalpose, kuriuose yra nedidelė NH3

koncentracija, pablogėja jo sveikatingumas, mažėja produktyvumas. Įvairių tyrimu metu nustatytta, kad amoniakas žalingai veikia akių gleivinę, padidina galimybę užsikrėsti kvėpavimo takų ligomis, pablogina pašaro pasisavinimą. (6) Kai į kraują patenka didelis amoniako kiekis, staiga pasireiškia nervų sistemos sutrikimai, prasideda kūno traukuliai, gali pasireikšti koma, pakyla kraujospūdis, gyvulys gaišta išsivysčius kvėpavimo centro paralyžiui.

Sieros vandenilio dujos (H2S) gaminasi pūvant baltymams anaerobinėmis sąlygomis, yra

siekiama, kad tvartuose šių dujų visai nebūtų, nes jos labai nuodingos. Šios dujos yra sunkesnės už orą ir turi nemalonų kvapą, dirgina kvėpavimo takus, sukelia kosulį, dispnėją, plaučių edemą. (9) Taip pat bandymuose su pelėmis buvo nustatyta, kad sieros vandenilio dujos pažeidia šlapimo pūslės lygiuosius raumenis. (10) Laikant gyvulius ant kraiko H2S tvarto ore nebūna. Sieros

vandenilio dujų koncentracijos ore pastebimos, kai maišomas ilgai stovėjęs mėšlas.

1.1.3. Biologiniai aplinkos veiksniai

(12)

sveikus gyvūnus, sukelti alergines reakcijas, turėti toksinį poveikį. (15) Dalelių dydis gali būti nuo 0,5 iki 100 µm. (16)

Svarbiausi dulkių šaltiniai yra pašarai, kraikas, gyvulių odos ir plaukų dalelės. Dulkės skirstomos į stambiąsias ir smulkiąsias. Stambiosios sunkina kvėpavimą, tačiau smulkiosios (ne didesnės nei 10 mikronų skersmens) labiau kenkia sveikatai, nes nusėda plaučių alveolėse.

Tipinė bioaerozolių charakteristika gali veikti organizmus infekuojančiai, alergizuojančiai, toksiškai. Susirgimus dažnai sukelia ne pačios dulkės, tačiau jose esantys mikroorganizmai: bakterijos, mikroskopiniai grybai ir jų produkuojami toksinai. Studijų metu tirti bioaerozoliai kiaulių fermose, galvijų ūkiuose ir paukštynuose. Nustatyta buvo didelė koncentracija pagrindinių bioaerozolių visose tirtose fermose, tačiau didžiausi skaičiai užfiksuoti paukščių laikymo vietose. Užterštumas tarp vienos rūšies gyvulių taip pat priklauso nuo produkcijos tipo. Didžiausias dulkėtumas tarp skirtingos produkcijos tipo paukščių nustatytas vištų dedeklių aplinkoje. Dulkių kiekis aplinkoje ypač padidėja esant aukštam gyvulių aktyvumui, tais atvejais dulkių koncentracija viršija leistinas normas 4 mg/m3 (Vokietijoje). Dulkių užterštumas gyvulių laikymo patalpose yra efektyviai mažinamas ventiliacinių sistemų pagalba.

1.2. Paukštidžių aplinkos kokybė ir respiratorinės ligos

Paukščiams, auginamiems blogomis aplinkos sąlygomis, yra pažeidžiama jų, kaip gyvūnų, gerovė, o kartu sukeliami susirgimai, sumažėja produkcija. (11) Dėl didelių ekonominių nuostolių, kuriuos sukelia ligos, paukštynuose yra netaikomas pavienis gyvulių gydymas, o gydymas skiriamas visam pulkui. Kuriant vakcinas, gerinant praktikinius įgūdžius, vis labiau yra vertinama ligų prevencija nei jų gydymas. (13) Šiomis dienomis gyvulininkystė ypač intensyvėja, daugeliui ligų atsirasti įtakos turi fiziniai, cheminiai ir biologiniai aplinkos veiksniai, kurie taip pat lemia ir gyvulių sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Išvengti daugelio susirgimų yra įmanoma, kai ūkio savininkas yra tinkamai informuotas ir sudaro optimalias laikymo sąlygas gyvūnams, užtikrina šėrimą geros kokybės pašarais. Geras ūkio gyvulių sveikatingumas tik parodo, kad laikymo sąlygos atitinka visus gyvūnų gerovės reikalavimus. (14) Kvėpavimo ligos paukštynuose yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių, jų atsiradimą lemia neatitinkantys normų mikroklimato rodikliai, nuodingos dujos, dulkės, mikroorganizmai, endotoksinai. (15, 17)

1.2.1. Infekcinis bronchitas

(13)

vibraciją, kurią sukelia eksudatas, susikaupęs žemiausioje kvėpavimo sistemos vietoje, vandeningos akys, letargija. Jauni viščiukai gaišta tiesiogiai dėl IB pažeidimų, tačiau nemaža dalis gaišta ir dėl IB sukeltos antrinės bakterinės infekcijos. Suaugę pauščiai gaišta rečiau, tačiau IB sukelia rimtus ekonominius nuostolius. Mėsinių paukščių fermose tai pasireiškia sulėtėjusiu augimu, o dedeklių ūkiuose sumažėja kiaušinių kiekis ir suprastėja kokybė, kuri dažnai negrįžta į pradinę. (19)

Prevencija – ligos plitimą lemia daugybė faktorių, tokių kaip: viruso štamas, paukščių amžius, šėrimas, laikymo sąlygos, pavyzdžiui, amoniako kiekis, lauko temperatūra. Vietovėse, kuriose yra daug paukščių fermų, praktiškai yra neįmanoma apsaugoti nuo IB, nepaisant biosaugos priemonių, virusas lengvai plinta. Praktikoje yra taikoma paukščių vakcinacija. (18)

1.2.2. Mikoplazmozė

Mikoplazmozė dažniausiai pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus vištoms, o kalakutams tai pasireiškia kaip infekcinis sinusitas, sinovitas ir oro maišų uždegimas. Klinikiniai požymiai – kosulys, čiaudėjimas, auskultuojant plaučius girdimas nenormalus virpėjimas, ištakos iš nosies ir akių, sumažėjęs pašaro suvartojimas, dėslumas, padidėja gaištamumas, viščiukai blogiau kalasi iš kiaušinio, didelis embrionų mirtingumas. Kalakutams atsiranda intraorbitalinio sinuso edema. Skiauterė ir galva blyškios spalvos, ištinsta kojos, padai. Išmatos gali būti žalios spalvos. Ir nors daugiausia M. Gallisepticum sukelia kvėpavimo takų susirgimus, tačiau taip pat siejasi ir su keratokonjungtyvitu, salpingitu, artritu, encefatopatija. (19) (province poultry using PCR) Mikoplazmoze paukščiai užsikrečia horizontaliai, užsikrėtusiems paukščiams čiaudint ar kosėjant, taip pat per užkrėstą vandenį ar pašarą. Taip pat gali vykti ir vertikalus užsikrėtimas nuo tėvų vaikams, dedant kiaušinius – transovarinis perdavimo būdas. Gerai žinoma, kad kvėpavimo susirgimams didelę įtakatą turi aplinkos sąlygos: temperatūra, ventiliacija, drėgnis, amoniako kiekis, dulkės. Kvėpavimo ligų sergamumas ypač padidėja žiemos mėnesiais. Atliktų tyrimų metu buvo pastebėta, kad dulkės, esančios aplinkoje, padidina oro maišų pažeidimus, kuriuos sukelia M.

Melagridis. Vištoms svarbus rodiklis yra aplinkos temperatūra: vištos, kurios buvo laikomas 7-10

laipsnių temperatūroje, buvo imlesnės oro maišų uždegimui, kurį sukelia M. Sinoviae. (20)

1.2.3. Aspergiliozė

Aspergiliozės sukėlėjai yra mikroskopiniai grybai Aspergillus fumigatus, Aspergillus flavus,

Aspergilus niger, Aspergilus glaucus, Aspergilus nidulans ar mišrus užsikrėtimas. Aspergillus fumigatus yra įvardijamas kaip pagrindinis ligos sukėlėjas, nes šio grybo sporos yra daug mažesnės

(14)

organizmą, o lėtinė formuojasi, kai sporos patenka į organizmą reguliariai, nedideliais kiekiais, (imuno supresija). Dažniausiai pažeidžiami kvėpavimo trakto organai, tačiau taip pat nepriklausomai gali pažeisti bet kurį kitą organą. Nesant specifinių aspergiliozės simptomų, šią ligą sunku diagnozuoti. (19)

Padidėjęs sporų kiekis aplinkoje gali lemti užsikrėtimą aspergiliozė. Per šilta aplinka, oro drėgnumas, bloga ventiliacija, higieninės laikymo sąlygos, ilgas pašaro užsistovėjimas - viskas didina riziką užsikrėsti mikoze. (21)

1.2.4. Infekcinis laringotracheitas

Infekcinis laringotracheitas – vienas iš reikšmingiausių kvėpavimo sistemos susirgimų, dėl kurio kasmet patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai paukštynuose. Sukėlėjas Herpes virusų šeimos Gallid herpesvirus 1 virusas. Virusas jautrus kaitinimui, eteriui, chloroformui ir kitiems lipolitiniams (lipolytic) tirpikliams. Esant 13-23 laipsnių temperatūrai virusas trachėjos eksudate ir skerdenoje gali išgyventi nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Užsikrėsti gali įvairaus amžiaus vištos, tačiau jautriausi yra vyresni negu 3 savaičių paukščių. (19) Kalakutai užsikrečia nuo 100 dienų amžiaus, kitos paukščių rūšys yra atsparios. Infekcinio laringotracheito perdavimas vyksta per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrėtimo šaltiniai yra kliniškai sergančios vištos, infekuotos, tačiau klinikinių simptomų neturinčios vištos, užterštos dulkės, jaunikliai, vabalai, užkrėstas vanduo, daiktai, rūbai. Plisdamas aerogeniniu keliu, virusas gali išplisti iki 10 kilometrų spinduliu. Ligos eiga gali būti ūminė ir lėtinė. Paukštynuose eiga gali būti žaibiška, kai per kelias dienas nugaišta 50-70 proc. sergančių paukščių. Specifinių šios ligos simptomų nėra: paukščiai tampa apatiški, neėda, sutrinka kvėpavimas, paukščiai tiesia kaklą, tarsi gaudytų orą, akys migdolo formos, girdimi karkalai ir spazminis kosulys su galvos purtymu, gleivės iš nosies su krauju, sumažėja kiaušinių

dėslumas, svorio prieaugis.

(15)

1.3. Aplinkai draugiškų medžiagų paieška paukščių aplinkos kokybei

gerinti

Pagrindinė priežastis ieškoti medicinių augalų, turinčių antimikrobinių savybių, yra ta, kad bakterijos tampa atsparios antibiotikams. (23) Medicininių augalų panaudojimas skausmui malšinti buvo žinomas jau senovės Kinijoje, Indijoje ir Artimųjų Rytų civilizacijose. Vaistiniai augalai yra potencialus naujų vaistų šaltinis, nes didžioji dalis augalų vis dar nėra ištirta ir nežinomas jų poveikis. Tik maža dalis yra ištirta fitochemiškai, o biologiškai ir farmakologiškai dar mažiau. (24) Dauguma augalų turi beribes galimybes sintetinti aromatines medžiagas, dauguma iš jų fenoliai. Šios medžiagos yra tarsi apsauga nuo mikroorganizmų, vabzdžių ir kenkėjų. Visos augalo dalys gali turėti aktyvių kompomentų, ženšenio šaknys tuti daug aktyvių saponinų ir eterinių aliejų, o, pavyzdžiui, eukaliptų lapuose gausu taninų ir eterinių aliejų. (25)

Iš augalų išgaunamas naudingas antimikrobines medžiagas galima suskirstyti į kategorijas: fenoliai ir polifenoliai – vieni iš paprastesnių fitocheminių junginių, turintys fenolio žiedą. Cinamono ir cafeino rūgštys yra fenolinės rūgštys, randamos vaistiniame kietyje ir čiobrelyje – aktyviai veikia prieš virusus, bakterijas ir grybus. Chinonai – aromatiniai junginiai, kurie turi aromatinį žiedą ir 2 karbonilo grupes. Paplitę gamtoje ir yra labai aktyvūs junginiai. Antrachinonas išskirtas iš Cassia italic bakteriostatiškai veikė Bacillus anthracis, Corynebacterium

pseudodiphthericum, Pseudomonas aeruginosa ir baktericidiškai Pseudomonas pseudomalliae. Flavonai, flavanoidai, flavanoliai – fenoliniai junginiai, turintys vieną karbonil grupę, viena karbonil ir tris hidroksi grupes - flavanoliai, flavanoidai prie C6-C3 turi fenolinius žiedus. Šiuos

(16)

1.3.1. Eteriniai vaistinių augalų aliejai

Įvairių tyrimų metu eteriniai aliejai parodė turintys antibakterinių, priešgrybinių, antivirusinių, insekticidinių, antioksiduojančių savybių. (29). Kai kurie eteriniai aliejai yra nuodojami gydant vėžį. (30). Kiti naudojami maistui konservuoti (31), aromoterapijoje, kvepalų pramonėje. Eteriniai aliejai yra turtingi biologiškai aktyvių komponentų. Tai labiausiai ir domina mokslininkus, kaip šiuos –biologiškai aktyvius komponentus panaudoti antimikrobiškai. (32)

Eteriniai aliejai, kartais gali būti vadinami lakaisiais aliejais, tai aromatinis aliejinis skystis, gautas iš augalų dalių: žiedų, stiebų, sėklų, lapų, šakelių, žievės, medienos, vaisių ar šaknų. EA gali būti išgaunami klasikiniais ekstrakcijos metodais, kaip šalto spaudimo metodas, distiliacija ir ekstrakcija organiniais tirpikliais, ir naujesniais metodais – superkritinių skysčių ekstrakcija, kietafazė mikroekstrakcija, mikrobangomis skatinama ekstrakcija, mikrodistiliacija, ultragarsu skatinama ekstrakcija, membraninė ekstrakcija ir kt. (27) Tyrimams yra svarbu, kokį ekstrakcijos metodą pasirinksime, nes nuo to priklauso EA išeiga, kokybinė, kiekybinė sudėtis ir kartu biologinės savybės. (28)

1.3.2. Vaistinių augalų ekstraktai

Ekstraktai, skystos konsistencijos koncentruoti preparatai, dažniausiai gaunami iš sausos (išdžiovintos) fitožaliavos, bet taip galima ruošti ir iš šviežios medžiagos. Proceso metu ekstrahuojant augalinę žaliavą ir gautą ištrauką toliau apdorojant įvairiais būdais, gaunami augaliniai ekstraktai. Ekstrahavimo medotų yra įvairių, jie priklauso nuo ekstrahavimo periodo, naudojamo ekstrahento, ekstrahento pH, temperatūros, augalo dalelių dydžio, santykio tarp naudojamų augalo dalių ir ekstrahento. (37)

Ekstrahentai naudojami vaistinių ekstratų gamyboje, dažniausiai yra distiliuotas vanduo ir įvairių koncentracijų etanoliai. Labai svarbus yra augalo dalių paruošimas ekstrahavimui, šlifavimo ir džiovinimo metodai yra svarbūs norit išsaugoti naudingus fitocheminius junginius. (36) Palyginus, kaip fitocheminius junginius išsaugojo džiovinta ir šviežia Moringa oliefera, didelio skirtumo nebuvo, tik džiovintoje buvo rastas didesnis kiekis kiekis flavanoidų. (34) Palankiausias augalų dalelių dydis ekstrahavimui yra 0,5 mm, kuo dalelės didesnės, tuo jų paviršiaus plotas mažesnis ir tai pablogina gauto ekstrakto chemines savybes. (35)

1.3.3. Bandymai atlikti paukštininkystėje

(17)

Tyrimo metu anyžių eteriniu aliejumi, naudojant 400 mg/kg, taip pat buvo gauti teigiami rezultatai. (39)

Naudojant juodųjų kmynų eterinį aliejų pašaruose, kaip turintį antimikrobinių ir priešgrybinių savybių preparatą bei siekiant sumažinti patogeninių bakterijų kiekį, galima pasiekti geresnių rezultatų auginant viščiukus broilerius. (40)

1.3.4. Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare)

Lamiaceae šeimos augalas, 20-80cm. aukščio. Paprastasis raudonėlis kilęs iš Vakarų ir

Pietvakarių Eurazijos ir Viduržemio jūros regiono. (41) Čiobrelis pasaulyje plačiai naudojamas tiek kaip prieskoninė žolelė, tiek liaudies medicinoje. (42) Karvakrolis ir timolis - fenoliniai junginiai, kuriuos randame raudonėlyje (41). Cheminė sudėtis priklauso nuo regiono, kuriame auga raudonėlis, ir augimo periodo, kada augalas nuskintas. (43)

Ekstraktai, gauti ekstrahuojant raudonėlį, palengvina virškinimo trakto sutrikimus, sumažina gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, veikia inhibitoriškai prieš navikus (44). Paprastasis raudonėlis pasižymi antioksidacinėmis ir antibakterinėmis savybėmis prieš mikroskopinius grybus ir bakterijas (45).

1.3.5. Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris)

Čiobrelis vienas iš labiausiai paplitusių augalų visame pasaulyje, tai nedidelis aštraus kvapo ir skonio krūmas, naudojamas kaip arbatžolė, prieskonis ir vaistinis augalas. (26) Šis augalas kilęs iš europinės Viduržemio jūros dalies. Dabar aktyviai auginamas Jugtinėse Amerikos valstijose. Sudėtyje yra karvakrolio, linolio, tymolio, taninų, flavanoidų, saponinų.

Tyrimais įrodyta, kad įvairios čiobrelio rūšys turi stiprių antibakterinių, priešgrybinių, antivirusinių, antiparazitinių, spazmolitinių ir antioksiduojančių savybių. Čiobrelis plačiai naudojamas liaudies medicinoje kaip atsikosijimą lengvinanti priemonė, mažina bronchito simptomus, lengvina spazmus, veikia antihelmintiškai, mažina vidurių pūtimą, veikia kaip diuretikas. (33). Čiobrelis turi stiprių antimikrobinių savybių tyrimuose su antibiotikams atspariu

(18)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo vieta ir objektas

Bandymai buvo pradėti 2015 metais balandžio mėnesį. Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto mokomojoje paukštidėje, kurioje laikomos 64 vištos dedeklės (ISA Brown veislės). Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vaistinių augalų aerozoliai veikia paukštinės mikroklimatą ir mikroorganizmus. Tirti 3 skirtingi vaistinių augalų ekstraktai: čiobrelių (40% etanolinis ekstraktas), raudonėlio (40% etanolinis ekstraktas), čiobrelio ir raudonėlio ekstraktų mišinys (santykiu 1:1). Ekstraktams išpurkšti paukštidėje buvo naudotas prietaisas Atomiser Aerosol Generator 3079 TSI, Vokietija.

Bandymo metu 24 val. buvo purškiamas ekstraktas, išpurkšta 70 ml. Buvo imami oro mėginiai 3 nustatytose paukštidės vietose. Mėginiai imti atitinkamais intervalais (prieš ekstrakto purškimą – kontrolė, po 6 val., po 10 val., po 24 val., po 48 val.), kada buvo purškiamas aerozolis ir kai purškimas buvo sustabdytas. Kiekvieną kartą prieš imant oro mėginius, buvo išmatuojami nustatyti paukštidės mikroklimato parametrai. Atlikus tyrimą, apskaičiuotas ir įvertinas vaistinių augalų ekstraktų efektyvumas, siekiant sumažinti bioaerozolių kiekį paukštidės aplinkoje.

(19)

(20)

2.2. Tyrimo metodika

1. Ekstrakto išpurškimas. Ekstraktas purškiamas paukštidėje 24 val. prietaisu Atomiser Aerosol Generator 3079 TSI Vokietija (2 paveikslas), aparatas padėtas 1 metro aukštyje. 3079 modelis, naudoja suspausto oro purkštuką su nerūdijančio plieno dvigubos srovės tiekimo antgaliu, kad pagamintų polidispersinį aerozolį. Dalelių dydis – 0,2 – 0,3 µm, dalelių koncentracija >107/cm3, tėkmės greitis nuo 1,0 iki 4,2 L/min. (47)

2 pav. Prietaisas Atomiser Aerosol Generator 3079 TSI Vokietija (47)

2. Mikroklimato rodiklių matavimas. Paukštidėje buvo matuoti šie mikroklimato parametrai: temperatūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis, amoniako ir anglies dioksido dujų koncentracijos. Matavimai atlikti 3 pasirinktose patalpos vietose, 1 metro nuo žemės aukštyje. Temperatūros, santykinio drėgnio ir oro judėjimo greičio parametrai išmatuoti VELOCICALC Plus Multi-Parameter Ventilation Meter 8386 prietaisu. (3 pav.)

Amoniako ir anglies dioksido dujų koncentracijos išmatuotos Microtector II G460 dujų detektoriumi. (4 pav.)

(21)

3 pav. VELOCICALC Plus Multi-Parameter Ventilation Meter 8386 prietaisas (autoriaus

nuotrauka)

4 pav. Dujų detektorius Microtector II G460 (autoriaus nuotrauka)

(22)

3. Mėginių paėmimas. Oro mėginiai iš paukštidės buvo imami į sterilias Petri lėkšteles su mitybine terpe. Mėginiai imti 3 nustatytose patalpos vietose, 1 metro aukštyje. Kiekviename taške buvo po 2 lėkšteles su mitybine terpe bendram mikrobiologiniam užterštumui tirti ir taip pat po 2 gyvybingų mikroskopinių grybų sporų skaičiui nustatyti. Mėginiai bandymo metu imti 5 kartus atitinkamais intervalais, kai buvo purškiamas aerozolis ir po paros, kai purškimas buvo nutrauktas.

4. Bendro mikrobiologinio užterštumo nustatymas sedimentacijos metodu. Mėginiams bakteriologiniam tyrimui imti naudojamos Petri lėkštelės su mėsos peptono agaro mitybine terpe. Lėkštelės laikomos atidengtos 10 min, per jas ant agaro nusėdęs mikroorganizmų skaičius atitinka mikroorganizmų kiekį, esantį 10 – 20 litrų oro. Mėginiai laikomi termostate 37 oC temperatūroje, gyvybingų mikroorganizmų skaičius mėginyje vertinamas po 24 val. Nustatomas bendras mikrobiologinis užterštumas (KSV/m3) paukštidės ore, skaičiuojant išaugusių kolonijų skaičių ir panaudojant formulę: x=a.100.5.100/b.t;

čia a – išaugusių kolinijų skaičius Petri lėkštelėje; b – lėkštelės plotas, cm2; t – ekspozicijos laikas, min. (49)

5. Gyvybingų mikroskopinių grybų sporų skaičiaus nustatymas sedimentacijos metodu. Petri lėkštelės su Sabūro mitybine terpe laikomos atidengtos 10 min. Lėkštelės laikomos atidengtos 10 min, per jas ant agaro nusėdęs mikroorganizmų skaičius atitinka mikroorganizmų kiekį, esantį 10 – 20 litrų oro. Vėliau talpinamos į termostatą ir laikomos 7 paras 25 oC temperatūroje. Vertinami rezultatai, apskaičiuojamas mikroskopinių grybų kolonijų skaičius 1m3 oro pagal formulę: x=a.100.5.100/b.t,

a – išaugusių kolinijų skaičius Petri lėkštelėje; b – lėkštelės plotas, cm2_{; t – ekspozicijos}

laikas, min. (49)

(23)

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Bandymas su čiobrelio ekstraktu

Atlikus tyrimą apskaičiuota statistinė duomenų analizė. Pirmiausia išanalizuota aprašomoji statistika (1 lentelė).

1 lentelė. Aprašomoji statistika, bandymas su čiobrelio ekstraktu

0 val. (kontrolė) po 6 val. po 10 val. po 24 val. po 48 val

B.M.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.M.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.M.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.M.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.M.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 Vidurkis 306441 ,83 11965, 83 193931 ,83 10085, 50 93589, 83 10255, 33 30598, 17 14102, 50 146538 ,67 11624, 00 Standartinis nuokrypis 200804 ,71 7088,5 0 142382 ,69 2587,8 0 70250, 70 3040,9 8 12081, 95 7199,5 3 31189, 43 3188,7 4 Vidurkio paklaida 81978, 18 2893,8 7 58127, 49 1056,4 6 28679, 73 1241,4 7 4932,4 3 2939,2 0 12733, 03 1301,8 0 Variacijos koef. 65,53 59,24 73,42 25,66 75,06 29,65 39,49 51,05 21,28 27,43 Mažiausia reikšmė 99487 5128 43077 6667 35897 5128 16923 3590 123077 6667 Didžiausia reikšmė 560001 25128 343590 13846 217436 13839 51282 21538 202821 16410 Moda1 _{448043 12308} _- _- _- ₉₇₄₄ _- _- _- ₁₀₇₆₉ Mediana2 295303 ,5 11282 195128 ,5 10000 65385 10000 28205 15641 133077 11538, 5

1 _{dažniausiai pasitaikanti reikšmė}

(24)

3.1.1. Fizikinių ir cheminių rodiklių analizė

Paukštidėje temperatūra bandymo su čiobrelio ekstrakto metu kito nežymiai, didžiausia svyravimo amplitude buvo 1,6oC, tai užtikrina gera paukščių savijautą ir sudaro palankias salygas tyrimui vykti (2 lentelė).

Tyrimo metu aplinkos temperatūra lauke buvo pastovi, 6-10 °C tyrimo valandomis siekė 10 laipsnių o_C.

Stebint santykinį aplinkos drėgnį paukštidėje bandymo metu ryškaus pokyčio nebuvo užfiksuota, tačiau po 6 ir po 10 val. turėjo tendenciją didėti apie 3,65 proc. (p<0.05). Didžiausias skirtumas buvo po 48 valandų, kai nuo kontrolės skyrėsi apie 4 proc. (p<0,05).

Oro judėjimo greitis nekito viso bandymo metu, tačiau buvo per mažas, tai rodo, kad ventiliacija nepakankama.

Čiobrelio ekstraktas turėjo įtakos NH3 dujų koncentracijai, mažiausia buvo išmatuota

praėjus 10 valandų – 3,6 mg/m3, tai 14,29 proc. mažiau lyginant su kontrole (p>0,05).

Matuojant CO2 dujų koncentraciją nustatytas nežymus didėjimas iki 24 val., tačiau po 48

val. rodiklis šiek tiek sumažėjo.

2 lentelė. Mikroklimato rodikliai bandymo su čiobrelio ekstraktu metu

Laikas, val.

0 val.

(25)

3.1.2. Biologinių rodiklių analizė 3.1.2.1. Dulkių kiekis

Taip pat čiobrelio ekstraktas ženkliai sumažino dulkių kiekį ore po 10 val., buvo apskaičiuotas 54,44 proc. mažesnis dulkių kiekis negu kontrolės metu (p>0,05). (1 pav.)

6 pav. Čiobrelio etanolinio ekstrakto poveikis dulkių kiekiui paukštidėje

3.1.2.2. Bendro mikrobiologinio užterštumo analizė

Tiriant čiobrelio ekstrakto poveikį bendram mikrobiologiam užterštumui, kontrolės metu užfiksuotas bendras mikroorganizmų kiekis buvo 3,06x105 KSV/m3 (1 pav.). Po 6 valandų, purškiant ekstraktą, sumažėjo– 1,93x105 KSV/m3, tai 36,71 proc. sumažėjimas lyginant su kontrole (p>0,05). Praėjus 10 val. nuo kontrolės bendras mikroorganizmų kiekis buvo 9,35x104 KSV/m3, 69,56 proc. mažiau negu kontrolės metu (p<0,05). Parą laiko purškiant ekstraktą pastebėtas 90,02 proc. mažesnis išaugusių mikroorganizmų kiekis, tai yra 3,09x104 _KSV/m3 _{(p<0,05). Išjungus}

aerozoliui purkšti skirtą prietaisą (Atomiser Aerosol Generator 3079 TSI Vokietija) ir išmatavus bendrą mikrobiologinį užterštumą, išaugusių mikroorganizmų skaičius taip pat neviršijo kontrolės – 1,46x105 KSV/m3 ir buvo net 52,19% mažesnis (p<0,05).

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

0 val. (kontrolė) po 6 val. po 10 val. po 24 val. po 48 val

MG

/M

3

(26)

7 pav. Čiobrelio ekstrakto poveikis bendram mikrobiologiniam užterštumui

3.1.2.3. Mikologinio užterštumo analizė

Čiobrelio ekstraktas taip pat turėjo įtakos paukštidžių ore esantiems mikroskopiniams grybams. 2 pav. Pradedant eksperimentą, kuriuo norime išsiaiškinti čiobrelio ekstrakto poveikį mikroskopiniams grybams, kontrolės metu buvo nustatytas 1,19x104 KSV/m3. Purškiant ekstraktą mikologiniam užterštumui nustatyti, mėginiai buvo imi 3 kartus, po 6 val. - 1,01x104_KSV/m3_,

užfiksuotas sumažėjimas lyginant su kontrole 26,72 proc. (p<0,05), po 10 val. - 1,02x104 KSV/m3, stebimas nežymus pagausėjimas, tačiau rezultatą palyginus su kontrole, gauname teigiamą rezultatą – 24,30 proc. mažiau (p>0,05), po 24 val. – mikologinis užterštumas viršijo kontrolę 17,86 proc., tai yra 1,41x104 KSV/m3 (p>0,05). Baigus purkšti čiobrelio ekstraktą ir po paros paėmus mėginį apskaičiuota 1,16x104 KSV/m3, 2,86 proc. mažiau negu kontrolės metu (p>0,05).

8 pav. Čiobrelio ekstrakto poveikis mikroskopiniams grybams 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450

TŪ KS T KS V/ M 3 LAIKAS (VAL.) 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

(27)

Išanalizuoti mikroklimato rodiklių tarpusavio ryšiai (3 lentelė). Nustatyta stipri neigiama korealiacija tarp temperatūros paukštinėje ir dulkių kiekio, tai vadinasi, kad temperatūrai didėjant, dulkių kiekis mažėja, tai galėjo lemti etanolinio aerozolio purškimas paukštidėje. Silpnai neigiamamas tarpusavio ryšys nustatytas tarp dulkių kiekio ir santykinio drėgnio, žemėjant santykiam drėgniui, dulkių kiekis aplinkoje mažėja.

3 lentelė. Mikrolimato rodiklių tarpusavio ryšiai (Pirsono koreliacijos koeficientai r)

Dulkių kiekis

Bendras

mikrobiologinis

užterštumas Mikologinis užterštumas Amoniako konc. Temperatūra Santykinis drėgnis

Dulkių kiekis 1 0,10 0,25 0,33 -0,79 -0,38 Bendras mikrobiologi-nis užterštumas 1 0,06 -0,23 -0,31 0,22 Mikologinis užterštumas 1 0,13 -0,30 -0,08 Amoniako konc. 1 0,05 0,14 Temperatūra 1 0,36 Santykinis drėgnis 1

kai | r | < 0,361, koreliacijos koeficientas statistiškai nereikšmingas (p<0,05), kai 0,361 < | r |<0,463

(28)

3.2. Bandymas su raudonėlio ekstraktu

Atlikus bandymą su raudonėlio ekstraktu, apskaičiuota statistinė duomenų analizė ir išanalizuota aprašomoji statistika (4 lentelė).

4 lentelė. Aprašomoji statistika, bandymas su raudonėlio ekstraktu

2 _{už medianą 50% reikšmių mažesnių ir 50% didesnių}

(29)

Bandymo su raudonėliu metu paukštidėje temperatūra turėjo tendenciją didėti iki 10 val. kai 16,77 proc. viršijo kontrolę (p>0,05), vėliau nežymiai sumažėjo – 1,93 proc. (5 lentelė)

Tyrimo metu lauke temperatūra buvo pakilusi iki 19,6 °C.

Stebint santykinio aplinkos drėgnio vertę paukštidėje, purškiant ekstraktą koncentracija didėjo, po 24 val. 4,49 proc. buvo didesnis negu lyginant su kontrole (p>0,05).

Bandymo metu oro judėjimo greitis nekito, paukštidėje buvo nepakankama ventiliacija. NH3 dujų koncentracija mažiausia buvo išmatuota praėjus 48 valandoms – 4,8 mg/m3 44,19

proc. sumažėjo (p>0,05), o tyrimo pradžioje didėjo iki 10 val., 33,72 proc. viršijo kontrolę (p>0,05). Matuojant CO2 dujų koncentraciją, nustatyta itin maža, jos nežymus didėjimas iki 10 val.,

tačiau iki 48 val. atsistatė.

5 lentelė. Mikroklimato rodikliai bandymo su raudonėlio ekstraktu metu

Laikas, val.

0 val.

(kontrolė) po 6 val. po 10 val. po 24 val. po 48 val Temperatūra, °C 15,5±0,058 17,3±0,682 18,1±0,071 16±0,158 15,3±0,088 Santykinis drėgnis, % 60,1±0,614 61,1±0,68 62,4±0,4 62,8±0,48 61,3±0,47 Oro judėjimo greitis,

m/s 0,01±0,01 0,01±0,01 0,01±0,01 0,01±0,01 0,01±0,01

NH3 konc., mg/m3 8,6±1,29 11,2±0,14 11,5±0,92 8±1,25 4,8±0,53

CO2 konc., % 0,02±0,005 0,04±0,005 0,05±0,006 0,02±0,005 0,03±0,006

(30)

9 pav. Raudonėlio etanolinio ekstrakto poveikis dulkių kiekiui

Tiriant raudonėlio ekstrakto poveikį bendram mikrobiologiam užterštumui, kontrolės metu užfiksuotas bendras mikroorganizmų kiekis buvo 1,05x105 KSV/m3. (3 pav.) Po 6 valandų, purškiant ekstraktą sumažėjo – 9,65x104 KSV/m3, tai 8,32 proc., mažiau negu kontrolė (p>0,05). Praėjus 10 val. nuo kontrolės bendras mikroorganizmų kiekis buvo 6,78x104 KSV/m3, 42,28 proc. mažiau negu kontrolės metu (p<0,05). Parą laiko purškiant ekstraktą pastebėtas 37,67 proc. mažesnis išaugusių mikroorganizmų kiekis, tai yra 6,78x104 KSV/m3 (p<0,05). Baigus purkšti aerozolį ir išmatavus bendrą mikrobiologinį užterštumą, išaugusių mikroorganizmų skaičius atsistatė – 1,39x105 KSV/m3 ir 32,08 proc. buvo didesnis negu kontrolės metu (p<0,05).

10 pav. Raudonėlio ekstrakto poveikis bendram mikrobiologiniam užterštumui 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

MG /M 3 LAIKAS (VAL.) 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

(31)

Raudonėlio ekstraktas tyrimo metu stipriai veikė paukštidės ore esančius mikroskopinius grybus. (4 pav.)

Kontrolės metu buvo nustatytas 5,79x104_KSV/m3_{. Purškiant ekstraktą po 6 val. pastebėtas}

didelis mikroskopinių grybų sumažėjimas - 8,12x103_KSV/m3_{85,97proc. (p<0,05), po 10 val. ir}

toliau stebimas mažėjimas - 4,63x103_KSV/m3_{, lyginant su kontrole, gauname – 92,01 proc.}

sumažėjimą (p<0,05), po 24 val. – mikologinis užterštumas išlieka mažesnis lyginant su kontrole 82,1 proc., tai yra 1,04x104 KSV/m3 (p<0,05). Eksperimento pabaigoje paaiškėjo, kad ištyrus, ar mikologinis užterštumas atsistato nustojus purkšti ekstraktą, nustatyta 9,2x104 KSV/m3, 58,94 proc. padidėjimas lyginant su kontrole (p>0,05).

11 pav. Raudonėlio poveikis mikroskopiniams grybams 0 20 40 60 80 100 120

(32)

Šio tyrimo mikroklimato rodikliams buvo apskaičiuoti ir įvertinti tarpusavio ryšiai. (6 lentelė). Nustatytas stipri teigiama bendro mikrobiologinio užterštumo ir mikologinio užterštumo priklausomybė. Stiprus neigiamas ryšys nustatytas tarp amoniako koncentracijos ore ir mikologinio užterštumo. Temperatūra koreliavo su 3 mikroklimato rodikliais: bendru mikrobiologiniu užterštumu – stiprus neigiamas ryšys, mikologiniu užterštumu – labai stiprus neigiamas, amoniako koncentracija – labai stipri teigiama korealiacija. Tarp santykinio drėgnio ir dulkių kiekio ore nustatyta stipri neigiama priklausomybė.

(33)

3.3. Bandymas su ekstraktų mišiniu

Trečiasis eksperimentas vykdytas su dviejų ekstraktų mišiniu (raudonėlio ir čiobrelio), atlikus tyrimą, apskaičiuota statistinė duomenų analizė ir išanalizuota aprašomoji statistika (7 lentelė).

7 lentelė. Aprašomoji statistika, bandymas su raudonėlio ekstraktu

B.B.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.B.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.B.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.B.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 B.B.U. KSV/m 3 M.U. KSV/m 3 Vidurkis 111274,67 27521,33 89246,50 10798,17 75207,00 9658,00 52557,00 11538,33 65293,67 17607,00 Standartini s nuokrypis 44875,85 7 5977,57 6 2387,62 1 2638,30 3 10987,9 7 7881,05 15145,11 5 6644,95 3 20787,30 7 11271,12 7 Vidurkio paklaida 18320,492 2440,335 974,742 1077,083 4485,82 3217,43 6182,967 2712,791 8486,383 4601,418 Variacijos koeficienta s 40,33 21,72 2,68 24,43 14,61 81,60 28,82 57,59 31,84 64,02 Mažiausia reikšmė 71794,0 19487,0 86319,0 7535,0 64103 2564 37436,0 2051,0 47180,0 6667,0 Didžiausia reikšmė 193846,0 37436,0 93160,0 14054,0 92308 23077 72265,0 22564,0 104103,0 35385,0 Moda1_- _- ₈₉₀₀₀ _- _- ₄₆₁₅ _- _- _- _- Mediana2_104872,0 _26410,5 _89000,0 _10800,0 ₇₀₇₆₉ ₆₄₁₀ _47179,5 _11025,5 _59983,5 _12564,5

(34)

Temperatūra šio bandymo metu svyravo nuo 15,3 °C iki 19,4 °C, vadinasi buvo 26,79 proc. didesnė negu kontrolės metu, turėjo tendenciją didėti. (8 lentelė) Lauko temperatūra svyravo nuo 10,1°C iki 18,6 °C.

Santykinis drėgnis nežymiai didėjo tyrimo metu, purškiant ekstraktą po 24 val. buvo išmatuotas 52,8 %, tai 4,35 proc. didesnis negu kontrolės metu (p>0,05).

Oro judėjimo greitis, kaip ir kitų bandymų metu, nekito, tai rodo per mažą vantiliaciją šioje paukštidėje.

NH3 dujų koncentracija iki 10 tyrimo valandos mažėjo iki 4,3 mg/m3 (p>0,05), vėliau pakilo

5,7 mg/m3, tačiau dujų konc. buvusios kontrolės metu neviršijo (p<0,5). Anglies dioksido dujų koncentracija bandymo metu svyravo nežymiai – nuo 0,04 proc. iki 0,05 proc.

8 lentelė. Mikroklimato rodikliai bandymo su ekstraktų mišiniu metu

Laikas, val.

0 val.

(kontrolė) po 6 val. po 10 val. po 24 val. po 48 val Temperatūra, °C 15,3±0,071 18±0,136 19±0,061 17,9±0,136 19,4±0,077 Santykinis drėgnis, % 50,6±0,38 51,1±0,43 51,8±0,44 52,8±0,51 56,4±0,48 Oro judėjimo greitis,

m/s 0,01±0,01 0,01±0,01 0,01±0,01 0,01±0,01 0,01±0,01

NH3 konc., mg/m3 5,7±0,44 5,1±0,53 4,3±0,91 5,5±0,44 5,7±0,44

CO2 konc., % 0,03±0,005 0,02±0,005 0,02±0,005 0,02±0,005 0,02±0,004

(35)

12 pav. Ekstraktų mišinio poveikis dulkių kiekiui

Dviejų ekstraktų vandeninio mišinio poveikis bendram mikrobiologiam užterštumui, kontrolės metu užfiksuotas bendras mikroorganizmų kiekis buvo 1,11x105 KSV/m3 (5 pav.) ir tyrimo metu tendencingai mažėjo, po 6 valandų užfiksuotas 19,8 proc. sumažėjimas (p<0,05). Praėjus 10 val. bendras mikroorganizmų kiekis mažėja, 32,42 proc. mažesnis negu kontrolės metu (p<0,05). Po 24 val. išmatuotas mikroorganizmų kiekis rodė stabilų mažėjimą, jis buvo 52,77 proc. mažesnis už kontrolę (p<0,05). Prietaisas aerozoliui purkšti išjungtas. Po 48 val. stebima, ar mikrobiologinis užterštumas atsistato – 6,53x104 KSV/m3, jis išlieka 41,33 proc. mažesnis lyginant su kontrole. 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

MG /M 3 LAIKAS (VAL.) 0 20 40 60 80 100 120

(36)

13 pav. Ekstraktų mišinio poveikis bendram mikrobiologiniam užterštumui

Ekstraktų mišinys veikė paukštidės ore esančius mikroskopinius grybus. (6 pav.)

Kontrolės metu buvo nustatytas 2,75x104_KSV/m3_{. Purškiant ekstraktą po 6 val. pastebėtas}

didelis mikroskopinių grybų sumažėjimas – 1,08x103 KSV/m3 60,77proc. (p>0,05), po 10 val. ir toliau stebimas mažėjimas - 9,66x103 KSV/m3, lyginant su kontrole, gauname – 64,01 proc. sumažėjimas (p>0,05), po 24 val. – mikologinis užterštumas išlieka mažesnis lyginant su kontrole 58,08 proc., tai yra 1,15x104 KSV/m3 (p>0,05). Eksperimento pabaigoje, ištyrus, ar mikologinis užterštumas atsistato, nustojus purkšti ekstraktą, nustatyta 1,76x104 KSV/m3, 46,03 proc. (p>0,05).

14 pav. Ekstraktų mišinio poveikis mikroskopiniams grybams 0 5 10 15 20 25 30 35

(37)

Tyrimo ekstraktų mišiniu metu tarp išmatuotų mikroklimato rodiklių nustatyti tarpusavio ryšiai: mikologinis užterštumas stipriu teigiamu ryšiu siejasi su bendru mikrobiologiniu užterštumu. Tarp temperatūros ir dulkių kiekio nustatytas silpnas neigiamas ryšys. Taip pat temperatūra stipria neigiama priklausomybe susijusi su bendru bakteriniu užterštumu ir mikologiniu užterštumu.

Dulkių kiekis Bendras mikrobiologinis užterštumas Mikologinis užterštumas Amoniako konc. Temperatūra Santykinis drėgnis Dulkių kiekis 1 -0,13 -0,06 0,02 -0,38 -0,44 Bendras mikrobiologinis užterštumas 1 0,50 0,12 -0,51 -0,11 Mikologinis užterštumas 1 0,27 -0,54 0,03 Amoniako konc. 1 -0,25 -0,19 Temperatūra 1 0,27 Santykinis drėgnis 1

kai | r | < 0,361, koreliacijos koeficientas statistiškai nereikšmingas (p<0,05), kai 0,361 < | r |<0,463

(38)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pastaruoju metu vis labiau atsižvelgiama į gyvūnų gerovę. Kaip gyvūnai buvo auginami, ar neturi sveikatos problemų, gyvūnų laikymą ir priežiūrą reglamentuoja tiek Europos Sąjungos direktyvos, tiek nacionaliniai teisės aktai, todėl gyvūnams būtina sudaryti geras laikymo salygas. Kita aktuali šių dienų tema yra sparčiai besivystantis mikroorganizmų rezistentiškumas antimikrobinėms medžiagoms. Šios problemos glaudžiai susijusios viena su kita, gerai žinome, kad pagrindinis veterinarijos gydytojo uždavinys pirmiausia užtikrinti gerą profilaktiką ir užkirsti kelią ligoms, kurios sukelia didelius ekonominius nuostolius, taigi kadangi turime sparčiai besivystantį rezistentiškumą, esame priversti ieškoti alternatyvų. Kaip alternatyvą puikiai galime įsivaizduoti dar senovėje naudotus vaistinius augalus, kuriuose yra gausu cheminių junginių, kurie geba veikti kaip antimikrobinės medžiagos, t.y. pasižymi baktericidiniu, bakteriostatiniu veikimu.

Vaistinių augalų rūšių yra daugybė. Norint pasirinkti tinkamą, svarbu žinoti pagrindines sudedamąsias chemines medžiagas ir kaip jos veikia. Taip pat svarbus etapas, siekiant tikslo, yra tinkamas augalo paruošimas naudojimui, siekiant išsaugoti visas naudingąsias chemines medžiagas. Vaistinių augalų ekstraktų panaudojimas paukščių aplinkoje svarbus, norint pagerinti mikroklimatamo rodiklius, ypač kalbant apie dulkių koncentraciją ore, taip pat norint sumažinti bendrą mikrobiologinį užterštumą ir mikroskopių grybų sporų kiekį paukštidėje. Didesnis dulkių kiekis lemia ir didesnį mikroorganizmų skaičių ore, greitesnį jų dauginimąsi. Tai sukelia tokias ligas, kaip infekcinis bronchitis, laringotracheitas, aspergiliozę, mikoplazmozę, kurios gali sukelti didelius ekonominius nuostolius, todėl būtent kaip prevencinę priemonę pasitelkiame vaistinių augalų ekstraktus.

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti augalinių ekstraktų poveikį paukštidės aplinkos mikroklimatui. Žinoma, kad vaistinio čiobrelio sudėtyje yra karvakrolio, timolio, cafeino rūgšties, taninų, flavanoidų, saponinų, o raudonėlyje biologiškai aktyviausi fenoliniai junginiai karvakrolis ir timolis. (41) Jau yra ištirta ir kur kas daugiau medžiagų – fitocheminių junginių, kurie veikia antimikrobiškai, tačiau bandymai su žmonėmis ar gyvūnais atliekami atsargiai dėl augalų toksiškumo ir poveikio ne tiksliam taikiniui, bet ir visam organizmui. (47) Taigi 2 bandymai buvo atliekami su čiobrelio ir raudonėlio etanolinias ekstraktais, o 3 bandymas buvo vykdomas su čiobrelio ir raudonėlio etanolinių ekstraktų mišiniu. Ir kiti autoriai teigia, kad vaistinių augalų eteriniai aliejai gali būti naudojami po vieną ar maišant keletą EA, norint užtikrinti sinergizmą. (37)

(39)

Bandymuose in vitro su Lactobacillus acidophilus ir Candida albicans, Streptoccocus mutants kultūromis Thymus vulgaris ir Origanum vulgare vandeniniai ekstraktai parodė, kad gerai veikia bakteriostatiškai. Veiksmingiausia veikė 20 proc. čiobrelio vandeninis ekstraktas, kuriuo 48 val. veikiant S. mutants, nustatytas 96 proc. inhibitorinis poveikis bakterijų augimui ir žymus adhezijos sumažėjimas prie kitų ląstelių. (44) Remiantis šiuo tyrimu galima teigti, kad ne tik etanoliniai, bet ir vandeniniai tirpalai turi savybių, kurios sumažina bendrą aplinkos mikrobiologinį užterštumą.

Gauti labai geri rezultatai naudojant raudonėlio etanolinius ekstraktus, mikroskopinių grybų kiekį – jį sumažina net 92,01 proc. Įvairių tyrimų metu tiek su etanoliniais, tiek su vandeniniais

Origanum vulgaris tirpalais, užfiksuoti geri rezultatai kaip antioksidanto palyginus su tokiomis

medžiagomis kaip - DPPH (α, α-diphenyl-β-picrylhydrazy). Raudonėlio ekstraktai gali apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio ląsteles žalojančių veiksnių ir sumažinti ciklooksigenazės – 2 (COX-2) uždegiminį poveikį, kuris yra svarbus veiksnys vėžio vystymuisi. (43) Raudonėlio eterinis aliejus slopinančiai veikia Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus ir Yersinia enterocolitica. Sterilioje terpėje gerai veikia ir Salmonella typhimurium. Oregano vulgaris geriausiai iš kitų vaistinių augalų veikia mikroskopinių grybų patogenus, dėl karvakrolio ir timolio, šios medžiagos sugeba pažeisti grybų sienelės membraną. Bandant gvazdikėlių, cinamono ir raudonėlio eterinius aliejus su gyvybingomis ląstelėmis, stebint poveikį micelio augimui, toksinų išskyrimui nustatyta, kad didžiausias poveikis buvo Aspergillus parasiticus ir Fusarium moniliforme. (49)

(40)

5. IŠVADOS

1. Čiobrelio etanolinis ektrasktas mikroklimato rodiklius veikė skirtingai: 1.1.Fizikiniams ir cheminiams veiksniams įtakos neturėjo.

1.2.Purškiamas ekstraktas efektyviai sumažino dulkių kocentraciją 54,44 proc. (p>0,05).

1.3.Bendrą mikrobiologinį užterštumą čiobrelio etanolinis ekstraktas veikė efektyviausiai – kiekis aplinkoje sumažėjo 90,02 proc. (p<0,05).

1.4.Taip pat efektyviai mažino mikroskopinių grybų kiekį aplinkoje pirmosiomis valandomis 26,72 proc. (p<0,05), tačiau išliekamasis poveikis nesustatytas.

2. Raudonėlio etanolinis ekstraktas mikroklimato rodiklius veikė taip pat skirtingai: 2.1.Fizikiniams ir cheminiams veiksniams įtakos taip pat neturėjo.

2.2.Raudonėlio etanolinis ekstraktas teigiamai veikė dulkių kiekį paukštidės aplinkoje – sumažino net 72,72 proc. (p>0,05).

2.3.Nustatytas teigiamas poveikis bendram mikrobiologiniam užterštumui, KSV/m3 oro sumažėjo 37,67 proc. (p<0,05).

2.4.Mikologinis užteštumas sumažėjo net 30 kartų (p<0,05), iš visų purkštų ektraktų mikroskopinius grybus veikė stipriausiai.

3. Etanolinis dviejų ekstraktų mišinys neišsaugojo gerų abiejų ekstraktų savybių – veikė inhibitoriškai, nepasiekė geresnių rezultatų negu kiekvienas ekstraktas atskirai:

3.1. Fizikiniams ir cheminiams veiksniams įtakos neturėjo.

3.2. Veikė bendrą mikrobiologinį užterštumą, tačiau grynas čiobrelio augalinis ekstraktas efektyviau veikė 41,38 proc.

(41)

6. REKOMENDACIJA

Siekiant pagerinti paukščių laikymo aplinką, po atliktų tyrimų rekomenduojama naudoti čiobrelio etanolinį ekstraktą, kuris ypač efektyviai veikė bendrą mikrobinį užterštumą vištidėje. Taip pat siūloma naudoti raudonėlio etanolinį ekstraktą, kuris stipriai sumažino mikroskopinių grybų skaičių paukštidės aplinkoje. Tai ekologiškos profilaktikos priemonės, kurios gali būti naudojamos esant paukščiams paukštidėje bei gali užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip: aspergiliozė, infekcinis bronchitas ir kt. Šie ekstraktai taip pat prisidėtų prie dideliu pavojumi tapusios problemos – rezistentiškumo antibiotikams mažinimo.

Po atliktų tyrimų nerekomenduojama naudoti bendro čiobrelio ir raudonėlio ektraktų etanolinio mišinio, nes tikėtasis ekstraktų sinergizmas nustatytas nebuvo.

(42)

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Taddele H, Gebretinsae T. Sudden exposure to sand bath as a cause of death in Pullets. Ethiopian Veterinary Journal; 2013; 17(2): 135, 136.

2. Xu Y Y, Guan J N. Measurement and analysis of ammonia emission from a pig farm in the northeasth of China. Ecological Chemistry and Engineering S; 2014; 21(1):71, 72.

3. Giloh M, Shinder D, Yahav S. Skin surface temperature of broiler chickens is correlated to body core temperature and is indicative of their thermoregulatory status. Poultry Science; 2012; 91(1):175.

4. Hamrita T K, Conway R H. First order dynamics approaching of broiler chicken deep body temperature response to step changes in ambient temperature. International Journal of Agricultural and Biological Engineering; 2017; 10(4):14.

5. Ritz C W, Fairchild B D, Lacy M P. Implications of Ammonia Production and Emissions from Commercial Poultry Facilities: A Review. The Journal of Applied Poultry Research; 2004; 13:686.

6. Kristensen H H, Wathes C M. Ammonia and poultry welfare: review. World's Poultry Science Journal; 2000; 56(3):236, 237

7. Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 spalio 9]; Prieiga per internetą:

http://gamta.lt/files/Pazangaus_ukininkavimo_taisykles_ir_patarimai_6skyrius.pdf

8. Trevisani M, Patacchini R, Nicoletti P, Gatti R, Gazzieri D, Lissi N, Zagli G, Creminon C, Geppetti P, Harrison S. Hydrogen sulfide causes vanilloid receptor 1-mediated neurogenic inflammation in the airways. British Journal of Pharmocology; 2005; 145(8):1124. [Elektroninis

išteklius] [žiūrėta 2017 spalio 11]; Prieiga per internetą:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1038/sj.bjp.0706277/full

9. Patacchini R, Santicioli P, Giuliani S, Maggi C A. Hydrogen sulfide (H2S) stimulates

capsaicin-sensitive primary afferent neurons in the rat urinary bladder. British Journal of Pharmocology; 2004; 142(1):31. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 spalio 11]; Prieiga per internetą:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1038/sj.bjp.0705764/full

10. Moroki Y, Tanaka T. A pecking device as an environmental enrichment for caged laying hens. Animal Science Journal; 2016; 87:1055. doi: 10.1111/asj.12525

(43)

apsaugos inžinerija", 2013; 111-116. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 spalio 11]; Prieiga per internetą:

http://lvb.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay.do?vid=LABT_VU1&docId=VGT02VGT02 -000027300&fromSitemap=1&afterPDS=true

12. Mountney G J, Parkhurst C R. Poultry Products Technology: Third Edition. Food products press an imprint of Howorth press, Inc. New York, London, 1995, ISBN 1-56022-856-3; 25-27

13. Bakutis B ,,Gyvulininkystės patalpų mikroklimatas”, LSMU Maisto saugos ir kokybės katedra, Kaunas, 2006; 6-18

14. Hartung J and Schulz J. Risks caused by bio-aerosols in poultry houses. Hannover; 2007;1-7 15. Hirst J M, Christopher S C, Christopher W. Bioaerosols handbook. CRC Press, Boca Raton,

1995;27-30, 55-62

16. Woodward C L, Park S Y, Jackson D R, Li X, Birkhold S G, Pillai S D, Ricke S C. Optimization and Comparison of Bacterial Load and Sampling Time for Bioaerosol Detection Systems in a Poultry Layer House. The Journal of Applied Poultry Research, 2004: 13(3):433-436

17. Dave C. Coronavirus avian infectious bronchitis virus. Veteterinary Research, INRA, EDP Sciences; 2007; 38: 281–284

18. Kaženiauskas E A ,,Užkrečiamosios paukščių ligos”, VŠĮ ,,Terra Publika”, Kaunas, 2005, ISBN 9955-652-09-8;24,25.

19. Nascimento E, Pereira V, Barreto M. Avian Mycoplasmosis Update. Brazilian Journal of Poultry Science; 2005; 7(1):1-3.

20. Beernaert L A, Pasmans F, Van Waeyenberghe L, Haeasebrouck F. Aspergillus infections in birds: a review. Journal Avian Pathology; 2010; 39(5): 325; DOI 03079457.2010.506210. [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2017 spalio 13]; Prieiga per internetą:

http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/03079457.2010.506210

21. Ou S, Giambrone J J. Infectious laryngotracheitis virus in chickens. World Journal of Virology; 2012; 1(5): 143

22. Anandhi D, Srinivasan P T, Praveen Kumar G, Jagatheesh S. Influence of flavonoids and glycosides from Caesalpinia coriaria (Jacq) wild as bactericidal compound. International Journal of Current Microbiology and Applied Sciences; 2014; 3(4): 1045,1046

23. Khan U A, Rahman H, Niaz Z, Qasim M, Khan J, Tayyaba, Rehman B. Antibacterial activity of some medicinal plants against selected human pathogenic bacteria. European Journal of Microbiology & Immunology; 2013; 3(4):272