The influence of corn grind for intestines, liver, egg production and quality of laying hens dėslumui ir kiaušinių kokyb ei Kukurūzų grūdainio įtaka vištų dedeklių ţarnų, kepenų būklei bei

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Agnė Bernotaitė

Kukurūzų grūdainio įtaka vištų dedeklių ţarnų, kepenų būklei bei

dėslumui ir kiaušinių kokybei

The influence of corn grind for intestines, liver, egg production and

quality of laying hens

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Alius Pockevičius

2

DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kukurūzų grūdainio įtaka vištų dedeklių ţarnų, kepenų būklei bei dėslumui ir kiaušinių kokybei―:

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/ KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-jos) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1.Anatominė virškinimo aparato sandara ... 12

1.2.Histologinė žarnų sandara ... 13

1.3.Histologinė kepenų sandara ... 14

1.4.Žarnyno mikroflora ... 14

1.5.Infekcinės kilmės žarnų ligos ... 15

1.5.1.Virusų sukeltos infekcinės ligos ... 15

1.5.2.Bakterinės ligos ... 15

1.5.3.Parazitinės ligos ... 17

1.5.4.Nespecifinis vištų enteritas ... 17

1.6.Neinfekcinės kilmės žarnyno funkcijos sutrikimai ... 18

1.6.1.Pašarų sudėtis ir žarnų vystymąsis ... 18

1.6.2.Žarnų mikrofloros poveikis sveikatingumui ir mitybai ... 19

1.6.3.Žarnų mikrostruktūra ir mityba ... 19

1.7.Kepenų funkcijos sutrikimai ... 20

1.8.Dėslumo sutrikimai ... 21

1.9. Kukurūzų grūdainis ... 21

2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 23

2.1.Tyrimo atlikimo vieta ir laikas, tyrimo aprašymas, schema ... 23

2.3.Patologinis anatominis vištų tyrimas ... 24

2.4.Histopatologinis ir histomorfometrinis tyrimai ... 25

2.5.Kiaušinių kokybės tyrimai ... 27

2.6. Tyrimo duomenų statistinis įvertinimas ... 28

3.TYRIMO REZULTATAI ... 29

3.1.Paukštidės statistinių duomenų rezultatai ... 29

3.2.Patologinio anatominio ir histopatologinio tyrimo rezultatai... 31

3.3.Histomorfometrinio tyrimo rezultatai ... 36

4 4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 40 IŠVADOS ... 43 REKOMENDACIJOS ... 44 PADĖKA ... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46 PRIEDAS ... 50

5

SANTRAUKA

Kukurūzų grūdainio įtaka vištų dedeklių ţarnų, kepenų būklei bei dėslumui ir kiaušinių kokybei

Agnė Bernotaitė

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimai buvo atliekami nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio X paukštyne, LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre ir LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje. Tyrimo metu buvo siekiama ištirti kukurūzų grūdainio įtaką vištų dedeklių ţarnoms, kepenims bei dėslumui ir kiaušinių kokybei.

X paukštyne buvo sudarytos dvi vištų grupės, kurios buvo lesinamos skirtingu pašaru: viena grupė lesinama sausu pašaru, o kita grupė drėgnu pašaru, kurio drėgmė didesnė 5 proc. nei sauso. Buvo pasirinkta tirti abiejų grupių vištas 40 sav., 44 sav., 48 sav., 52 sav. ir 56 sav. amţiaus. Pirmąją grupę sudarė 18240 vištos dedeklės, kurios buvo lesinamos sausu pašaru (kontrolinė grupė). Antrąją grupę sudarė 30720 vištos dedeklės, kurios buvo lesinamos drėgnu pašaru, kurio sudėtyje yra 15 proc. kukurūzų grūdainio (tiriamoji grupė).

Atlikus tyrimą paukštyne, nustatyta, jog tiriamosios vištų grupės gaištamumas buvo 0,2 proc. didesnis, nei kontrolinės. Tiriamosios grupės vištų svorių vidurkiai tyrimo pabaigoje buvo 2,5 proc. maţesnis uţ kontrolinės. Išanalizavus sunaudotų pašarų kiekį 1 vištai (g), nustatyta, jog tiriamosios grupės vištos viso tyrimo metu vienai vištai sunaudojo 9,6 proc. daugiau pašaro nei kontrolinės grupės vištos. Tiriamosios grupės vištų dėslumas maţesnis, nei kontrolinės, tačiau abiejų grupių dėslumas buvo didesnis uţ dėslumo normą.

Atlikus patologinius anatominius ir histopatologinius tyrimus nustatyta, jog vištų, šertų pašaru, kurio sudėtyje buvo 15 proc. kukurūzų grūdainio ţarnyne pasireiškė maţiau kraujosruvų, dvylikapirštėje ţarnoje sutrumpėjo ţarnų gaureliai ir pagilėjo kriptos, o aklosios ţarnos sienelės gleivinė suplonėjo. Vištų kepenyse, šertų pašaru, kurio sudėtyje buvo 15 proc. kukurūzų grūdainio, pasireiškė 11 proc. daugiau kepenų pakitimų, iš kurių tiriant histologiškai 100 proc. kepenų buvo su kraujosruvom ir 20 proc. kepenų su lipidoze.

Atlikus histomorfometrinį tyrimą nustatyta, jog kontrolinės vištų grupės dvylikapirštės ţarnos gaureliai aukštesni, nei tiriamosios. Tyrimo pradţioje kontrolinės grupės vištų dvylikapirštės ţarnos

6

kriptos gilesnės, o tyrimo pabaigoje tiriamosios vištų grupės 25,50 proc. gilesnės. Tiriamosios vištų grupės gleivinė plonesnė nei kontrolinės.

Vištos, šertos pašaru, kurio sudėtyje buvo 15 proc. kukurūzų grūdainio dėjo kiaušinius, kurių lukšto stiprumas buvo maţesnis nei kitos vištų grupės, tačiau Hafo vienetas buvo didesnis.

Raktaţodţiai: vištos, dedeklės, kukurūzų grūdainis, ţarnos, kepenys, kiaušiniai, patomorfologija

Darbo apimtis – 50 psl.; lentelių skaičius – 3; paveikslų skaičius – 25; naudotos literatūros šaltinių skaičius – 50.

7

SUMMARY

The influence of corn grind for intestines, liver, egg production and quality of laying hens

Agnė Bernotaitė Master‘s Thesis

The research period of this work was 2017 March – 2017 August. It was made in poultry house X, at Pathology center of LHSU VA Department of Veterinary Pathobiology and Animal productivity laboratory of Institute of Animal Rearing Technologies,. The aim of the study was to examine influence of corn grind for intestines, liver, egg production and quality of laying hens.

There were two groups of hens in poultry yard X. They were fed differently: one group was fed with dry feed, another was fed with wet feed, where moisture content was 5 percent higher. The choise was made to investigate hens of different ages – 40, 44, 48, 52 and 56 weeks old in both groups. First group consisted of 18240 laying hens, that were feeding with a dry feed (control group). Second group consisted of 30720 laying hens, that were feeding with a wet feed, that contains 15 percent of corn grind (research group).

The study in the poultry farm carried out that the mortality rate in the experimental hens’ group was 0.2% higher than in the control group. At the end of the study, average weight of the hen in the research group was 2.5% lower than in the control group. After analyzing the amount of feed consumed by 1 hen (g), it was found that during the whole study hens in the experimental group consumed 9.6% more feed than in the control group. Hens also put fewer eggs in the experimental group.

After pathological anatomical and histological examinations of the intestines, it was discovered, that hens of research group had less bruises in intestines, shortened villi and deeper crypts of duodenum, caecum mucosa became thinner. Hens of research group had 11% more liver changes, of which 100% were bruises and 20% liver lipidosis.

A histomorphometric study showed that the control group of the hens duodenal microvilli were higher than in the control group. At the beginning of the study, the control group of the hens had deeper duodenal crypt and at the end of the study, the experimental group of hens had 25.5% deeper crypts. The test group of the hens had thinner caecum mucosa than the control group.

8

Key words: chicken, laying hen, corn grind, intestines, liver, eggs, pathomorphology

9

SANTRUMPOS

10

ĮVADAS

Ţarnyno funkcijos sutrikimai – vieni iš svarbiausių sutrikimų, kurie paveikia paukštininkystę ir sukelia didţiulius ekonominius nuostolius. Sukėlėjais gali būti virusai, bakterijos ar parazitai, veikdami vieni, sąveikoje su kitais mikroorganizmais arba kartu su neinfekcinės kilmės prieţastimis (pašaru ar kitais su auginimu susijusiais faktoriais) (1).

Virškinamasis aparatas veikia kaip selektyvus barjeras tarp paukščio audinių ir aplinkos. Daugelis veiksnių, susijusių su mityba ir infekcinių ligų sukėlėjais, gali neigiamai paveikti subalansuotą ţarnų pusiausvyrą, kuri nulemia vištų sveikatos būklę bei produktyvumą komerciniuose paukštynuose (2).

Ţarnyno sveikatingumo prieţiūra ir stiprinimas yra būtinas gyvūnų gerovei ir produktyvumui uţtikrinti, kuomet antibiotikai pašaruose yra draudţiami. Šiuo metu visuotinai pripaţįstama, jog ţarnyno sveikatingumo išlaikymas ar gerinimas yra ţymiai sudėtingesnis nei ţarnyno mikrofloros balanso palaikymas naudojant prebiotikus ir probiotikus. Todėl ţarnyno sveikatingumo palaikymas yra labai sudėtingas procesas ir apima ţarnų makro ir mikro struktūros vientisumą, mikrofloros balansą ir imuninės sistemos būklę (3). Sveikas vištų ţarnynas yra vienas pagrindinių veiksnių, siekiant gauti ekonominės naudos iš vištų ir jų produkcijos, todėl siekiama uţtikrinti tinkamą paukščių ţarnyno mikroflorą (4, 5).

Pirminė ţarnyno funkcija yra virškinti ir absorbuoti suvirškintas maisto medţiagas. Ţarnyno funkcija tiesiogiai arba netiesiogiai veikia gyvūno sveikatą. Atrodo, kad ţarnynas yra pats svarbiausias fundamentalus organas, didinantis augimo efektyvumą, kitaip tariant – gyvūninės kilmės produkciją (6).

Kiaušinių kokybė priklauso nuo pašaro sudėties ir jo kokybės (7). Paukštininkystėje kiaušinių dėjimas prasideda lytinės brandos metu ir greitai pasiekia maksimalią produkciją, o tuomet dėslumas pradeda maţėti kartu didėjant vištos amţiui (8).

Kukurūzų ir sojos pupelių rupiniai vis dar yra pagrindinis pasirinkimas naminių paukščių mitybai visame pasaulyje. Šiuo metu nėra pasauliniu mastu taikomų kukurūzų ir sojų miltų alternatyvų, nors kai kuriose pasaulio dalyse daţnai naudojami dideli kviečių kiekiai (9).

Grūdinės kultūros Lietuvoje uţima didelę dalį ţemės ūkio paskirties ţemės ir jų vidutinis metinis derlius siekia 2,1–2,8 mln. tonų. Pagrindinis ir labiausiai paplitęs grūdų derliaus dorojimo būdas yra subrendusių javų kūlimas, dţiovinimas ir sandėliavimas specialiuose vėdinamuose

11

aruoduose ar bokštuose. Tačiau gyvulininkystės ūkiuose pigiau grūdus konservuoti polietileno ţarnose.Brangstant grūdų dţiovinimo energijos resursams ir atsirandant papildomoms išlaidoms, grūdų dţiovinimas ir sandėliavimas darosi labai brangus ir ne visuomet ekonomiškas. Javapjūtės metu, esant nepalankioms oro sąlygoms (daţnas lietus), išlaidos dar labiau padidėja. Sąvoka drėgni grūdai – tai ne iki galo sunokę, 22–40 proc. drėgmės turintys (78–60 proc. sausųjų medţiagų) grūdai. Silosuojami grūdai (grūdainis), kaip ir ţolių ar kitų augalų silosas, uţsikonservuoja fermentinėmis (organinėmis) rūgštimis, kurios pasigamina bakterijoms fermentuojant grūduose esančius tirpius angliavandenius (43).

Lietuvoje nėra populiaru vištas dedekles šerti kukurūzų grūdainiu, todėl nėra atliktų tyrimų, kokią įtaką toks pašaras turi vištų sveikatingumui. Silosuotas pašaras yra pigesnis nei kiti, įprastai naudojami pašarai vištų lesinimui. Kadangi, Lietuvoje viskas sparčiai brangsta, todėl tyrimui pasirinktas būtent šis pašaras, kurio sudėtyje buvo kukurūzų grūdainio. Paukštynų komercinei veiklai yra aktualu vištų priesvoriai, produktyvumas, taip pat ir vištų sveikatos būklė, todėl buvo tiriami vištų svoriai, dėslumas, kiaušinių kokybė, ţarnos ir kepenys, gaištamumas.

Darbo tikslas:ištirti kukurūzų grūdainio įtaką vištų dedeklių ţarnų, kepenų būklei bei dėslumui ir kiaušinių kokybei.

Darbo uţdaviniai:

1. Atlikti kontrolinės ir tiriamosios grupių vištų dedeklių gaištamumo, priesvorių, pašaro sunaudojimo ir dėslumo tyrimą.

2. Atlikus patologinius anatominius ir histopatologinius tyrimus įvertinti pašaro, kurio sudėtyje yra kukurūzų grūdainio įtaką ţarnų ir kepenų patologijų pasireiškimui.

3. Atlikus histomorfometrinį tyrimą įvertinti pašaro, kurio sudėtyje yra kukurūzų grūdainio įtaką ţarnų histologiniams pokyčiams.

4. Atlikus kiaušinių kokybės tyrimus išanalizuoti pašaro, kurio sudėtyje yra kukurūzų

12

1.LITERATŪROS APŢVALGA

1.1.Anatominė virškinimo aparato sandara

Snapas yra pirmoji anatominė struktūra, kuria prasideda vištų virškinimo aparatas (aparatus

digestorius). Paukščių burnos ertmė nėra atskirta nuo ryklės, nes nėra minkštojo gomurio. Po to,

pereina į stemplę (esophagus), kuri skiriama į kaklinę ir krūtininę dalis. Kaklinė stemplės dalis (pars cervicalis) prie įėjimo į krūtinės ląstą pereina į dešiniosios pusės išsiplėtimą, vadinamą gūţiu (ingluvies). Tuomet, eina krūtininė stemplės dalis (pars thoracica) ir skrandis (gaster). Vištų skrandis sudarytas iš dviejų kamerų: pirmasis yra liaukinis skrandis (proventriculus gastris), o antrasis, raumeninis skrandis (arba skilvis) (ventriculus gastris) (10, 11, 12).

Liaukiniame skrandyje išskiriamos skrandţio sultys (hidrochloro rūgštis, pepsinas ir gleivės). Raumeninis skrandis trina ir maišo pašarą su skrandţio sultimis ir seilėmis. Skilvis iš vidaus padengtas kutikule, kuri jį saugo nuo mechaninių paţeidimų bei skrandţio sulčių. Prievartinė skrandţio dalis (pars pylorica gastris) atsiveria į dvylikapirštę ţarną (duodenum), kuri prie dubens formuoja kilpą, tarp kurios nusileidţiančiosios (pars descendens) ir kylančiosios dalių (pars

ascendens) yra įsiterpusi kasa (pancreas). Ji yra siaura, ilga liauka, susidedanti iš trijų skilčių ir

susijungia su dvylikapirštės ţarnos kylamosios dalies ertme per du (arba tris) latakus (ductus

pancreaticus). Taip pat į kylančiąją dvylikapirštės ţarnos dalį atsiveria ir du tulţies pūslės latakai

(ductus cysticoentericus) (10, 11, 12).

1 pav.Anatominė virškinimo aparato sandara(Lorenzoni G., 2010)

Naminių paukščių kepenys (hepar) sudarytos iš dviejų skilčių – didesnės kairiosios (lobus

13

Tulţies pūslė (vesica biliaris) guli ant dešiniosios kepenų skilties (10, 11, 12). Paukščių tulţies pūslės gleivinėje nėra liaukų (12, 13).

Tuščioji (jejunum) ir klubinė (ileum) ţarnos pakabintos ant ilgo serozinio pasaito. Ilgiausias plonųjų ţarnų segmentas – tuščioji ţarna. Tuščiąją nuo klubinės skiria anatominė stuktūra – Mekelio divertikulas. Taigi šios trys ţarnos sudaro plonąjį ţarnyną. Plonąsias ir storąsias ţarnas skiria ţiedinė gleivinės raukšlė, uţ kurios išeina dvi aklosios ţarnos (cecum). Jos guli iš abiejų klubinės ţarnos pusių, susijungusios su ja seroziniu raiščiu. Pas vištas jos yra 10 cm – 25 cm ilgio. Tiesioji ţarna (rectum) yra palyginti trumpa ir tiesi, atsiveria į kloaką (cloaca) (10, 11, 12).

1.2.Histologinė ţarnų sandara

Paukščių ţarnos skiriamos į plonąsias (intestinum tenue) ir storąsias (intestinum crassum). Plonąsias sudaro dvylikapirštė ţarna, tuščioji ir klubinė, o storąsias – dvi aklosios ir tiesioji ţarna. Rezorbcinį šių ţarnų paviršių padidina ţarnų gaureliai (villi intestinales), ţarnų gaurelių klostės (plicae intestinales villosae) ir ţarnų liaukos (gll. intestinales). Ţarnos sudarytos iš šių sluoksnių: gleivinės (tunica mucosa), pogleivinės (tunica submucosa), raumeninio dangalo (tunica

muscularis), serozos (tunica serosa) (12, 13).

Gleivinę sudaro epitelis, savosios gleivinės plokštelė ir raumeninės gleivinės plokštelė (2 pav.). Epitelis sudarytas iš stulpiškųjų epiteliocitų, taurinių egzokrinocitų ir skrandţio bei ţarnų endokrinocitų. Ţarnų liaukos susidaro, kuomet gaurelius dengiantis paviršinis epitelis įlinksta į savąją gleivinės plokštelę. Jos atsiveria tarp gaurelių, o liaukų dugnas beveik pasiekia raumeninę gleivinės plokštelę. Savoji gleivinės plokštelė gaubia ţarnų liaukas ir sudaro gaurelių šerdį. Jos sandara: purus kolageninis jungiamasis audinys, kuriame gausu kraujagyslių, limfagyslių, pavienių limfinių mazgelių. Raumeninę gleivinės plokštelę sudaro neruoţuotųjų miocitų storas vidinis ţiedinis ir plonas išorinis išilginis sluoksniai (13).

2 pav. Paukščio dvylikapirštė žarna(1 – paviršinis epitelis, 2 – žarnų liaukos, 3 – gaurelių

14

Ţarnų gaureliai yra jungiamojo audinio sluoksnio išsikišimai į ţarnos ertmę ir sudaro didesnį virškinimo ir absorbcijos paviršių. Gaurelių paviršius yra padengtas paprastuoju stulpeliniu epiteliu, sudarytu iš absorbcinių, taurinių ląstelių ir endokrinocitų. Gaurelių pagrindo ląstelių sluoksnis padengia ţarnų kriptų vamzdinių įlinkimų vidinį paviršių, kuris siekia gleivinės raumenų sluoksnį. Prie lygiųjų raumenų, kriptų sluoksnyje, pasidengia kaimyninių gaurelių paviršius, kriptos uţsibaigia aklinai. Visos epitelio ląstelės, atsiradusios mitozės būdu kamieninių ląstelių zonoje (kurios yra apatinėje kriptų dalyje) kelias dienas migruoja palei gaurelio paviršių aukštyn, link jo viršūnės brendimui, kur jos yra išstumiamos į ţarnų spindį per 48 valandas po gimimo (14). Kiekviename ţarnų gaurelyje yra tankus kapiliarų tinklas, o ties gaurelio viršūne prasideda centrinis limfinis kapiliaras, kuris yra svarbus lipidų rezorbcijai (13).

1.3.Histologinė kepenų sandara

Iš išorės kepenis dengia serozinis dangalas (tunica serosa) su poseroza (tela subserosa). Po seroza yra skaidulinis dangalas (tunica fibrosa). Iš skaidulinio dangalo atsiskiria jungiamojo audinio pertvaros, kurios kepenų parenchimą skirsto į skilteles. Kepenų skiltelėms (lobus hepaticus) apibūdinti yra skiriamos klasikinė kepenų ir kepenų vartų skiltelių rūšys. Klasikinės kepenų skiltelės parenchimą sudaro kepenų epiteliocitai (epitheliocyti hepatici), o jie sudaro vienaeiles kepenų plokšteles (laminae hepaticae). Kepenų vartų skiltelė – tai parenchimos plotas, esantis aplink triadą (trias hepatica). Kepenų acinusas (acinus hepatis) yra pagrindinis funkcinis kepenų vienetas, kurį sudaro dvi gretimos klasikinių kepenų skiltelių parenchimos dalys (12, 13).

1.4.Ţarnyno mikroflora

Virškinimo aparatas yra pati didţiausia sistema, kuri gali būti paţeista ir yra nuolat veikiama potencialiai kenksmingų medţiagų. Jis veikia kaip selektyvus barjeras tarp vištos audinių ir jo aplinkos. Šis barjeras susideda iš fizinių, cheminių, imunologinių ir mikrobiologinių komponentų (15). Įvairūs veiksniai, susiję su paukščio mityba ir infekcinių ligų sukėlėjais gali neigiamai paveikti subtilią vištų ţarnų pusiausvyrą tarp sudedamųjų dalių. Dėl šios prieţasties gali būti paveikta vištų sveikatos būklė ir gamybos našumas paukštyne (2).

Virškinimo aparato mikroflora yra sudaryta iš bakterijų, grybelių bei pirmuonių, tačiau bakterijos yra dominuojantys mikroorganizmai. Kadangi, skirtingoms bakterijų rūšims yra skirtingos substratų parinktys ir augimo reikalavimai, cheminė virškinamųjų organų sudėtis didţiąja dalimi lemia mikroorganizmų bendruomenės sudėtį (2, 16). Broilerių viščiukų mityba, kurios sudėtyje yra kukurūzų, sorgų, mieţių, aviţų arba rugių, turėjo įvairų poveikį. Pavyzdţiui, kukurūzų ir sorgų pagrindu mityba padidino Enterococcus spp. kiekį, mieţių pagrindu mityba padidino

15

Laktobacillus spp. kiekį, aviţų pagrindu mityba sustiprino Escherichia spp. ir Lactococcus spp.

augimą, o rugių pagrindu mityba padidino Streptococcus spp. kiekį (2).

1.5.Infekcinės kilmės ţarnų ligos

Keletas infekcinių patogenų, tokių kaip bakterijos, virusai, mikroskopiniai grybai ir parazitai dalyvauja ţarnyno funkcijos sutrikimuose. Pirmomis viščiukų dienomis pagrindinė ligų problema yra susijusi su vertikaliu perdavimo būdu (perduodami tokie infekciniai patogenai, kaip Salmonella

spp., E. coli) ir netinkamu peryklų valdymu. Šie bei kiti sukėlėjai taip pat gali būti perduodami

horizontaliai tiesioginio kontakto būdu ir netiesioginio kontakto būdu per uţkrėstą pašarą, vandenį, įrangą, aplinką ir dulkes, nurijus ar įkvėpus infekcinius patogenus (17).

1.5.1.Virusų sukeltos infekcinės ligos

Vištų virškinimo aparatas yra didţiulis organas, sudarytas iš daugybės skirtingų ląstelių tipų. Tačiau, daţniausiai, virškinamojo aparato ligos atsiranda dėl virusų sukeltos ţalos tik dviems ląstelių tipams: liaukinio epitelio, esančio liaukiniame skrandyje ir diferencijuotų enterocitų, kurie dengia ţarnyno gaurelius (1).

Enteritas – ţarnų uţdegimas. Su šia liga siejami keli virusai: adenovirusai, rotavirusai ir reovirusai. Jie nustatomi audiniuose, išmatose, ţarnų turinyje (18). Virusų sukeltos vištų ţarnų ligos yra sukeliamos virusams veikiant diferencijuotus ţarnų gaurelių enterocitus. Virusinė infekcija ir padaryta ţala gaurelių enterocitams suardo absorbcijos ir virškinimo funkcijas, sumaţindama ţarnų gleivinės plotą (gaurelių atrofija) ir pakeisdama individualių enterocitų funkcijas. Taip pat, virusinių infekcijų paţeisti enterocitai gali sudaryti puikias sąlygas patekti kitiems ţarnų patogenams, tokiems kaip E. coli ar Salmonella spp. (1).

Reovirusai išskiriami daţniausiai su išmatomis iš sergančių vištų. Ţarnos yra pagrindinė infekcijos vieta, nepriklausomai nuo pasirinkto skiepijimo būdo. Virusų replikacija vyksta plonųjų ţarnų gaurelių epitelyje, su vėliau sekančiu vireminiu išplitimu į kitus audinius, įskaitant limfinės sistemos organus. Buvo įrodyta, jog reovirusai padidina daugelio kitų infekcinių sukėlėjų patogeniškumą, tokių kaip Eimeria spp., Cryptosporidium spp., Escherichia coli ir viščiukų anemijos virusas (19).

1.5.2.Bakterinės ligos

Salmoneliozę sukelia gram neigiamos Salmonella genties bakterijos. Naminiams paukščiams specifiškiausi S. pullorum, kurios sukelia viščiukų ligą. Taip pat, dar viena salmonelių sukelta liga, kuri pavojinga ţmonėms – paratifas (1).

16

Viščiukų ligą sukelia Salmonella pullorum, nejudri bakterija, kuri paveikia viščiukus, tačiau maţo laipsnio poveikis. Suserga paukščiai daţniausiai 2-3 savaičių amţiaus, o išgyvenę daţniausiai lieka ūmiai infekuoti be klinikinių poţymių. Uţsikrėtę viščiukai atrodo mieguisti ir linkę susispiesti po šilumos šaltiniu. Susikaupusios baltos išmatos aplink kloaką, diarėja ir depresija – pagrindiniai poţymiai (20).

Paratifas daţniausiai sukeliamas judrių Salmonella spp. serotipų. Paratifas paveikia daugelį paukščių rūšių bei ţinduolius, įskaitant ir ţmogų. Taip pat Salmonella spp. gali būti įneštos į paukštynus veikiant biologiniams faktoriams: pelės, ţiurkės, laukiniai paukščiai, musės, vabalai. Daţniausiai, paveikiami tik jauni viščiukai arba silpnos imuninės sistemos vištos. Didţiausias mirtingumas būna, kuomet uţkrečiami 48 valandų amţiaus viščiukai. Klinikiniai poţymiai apima susišiaušusias plunksnas, nenoras judėti, spietimasis po šilumos šaltiniu, diarėja, išmatų susikaupimas aplink kloaką (1).

Escherichia coli infekcija vištoms apima įvairovę lokalizuotų ar sisteminių infekcijų, kuomet E. coli gali būti kaip pirminis arba antrinis infekcijos sukėlėjas. E. coli infekcija pirmiausia

pasireiškia kaip enteritas. Taip pat įrodyta, jog E. coli gali būti susijęs su viščiukų enteritu ir mirtingumo sindromu. Įrodyta, jog streso faktoriai, tokie kaip pašaro ir vandens atėmimas ar šilumos poveikis gali sukelti patogeninių E. coli sklidimą iš viščiukų ţarnų į aplinkos cirkuliaciją. Daţniausiai platinama per uţterštą vandenį, pašarą ir kraiką. Simptomai: diarėja, apsunkintas kvėpavimas, šlubavimas ir kartais net gaišimas (1).

Kampilobakteriozė – tai zoonozė, kurią sukelia Campylobacter spp. Daţniausiai pas paukščius randama tuščiosios ţarnos kampilobakeriozė. Bakterijos ne šeimininko organizme išgyvena gana trumpą laiką. Kai kuriose šalyse vasarą padidėja infekcijos pavojus. Klinikinių poţymių nėra. Diagnozuojama – išskiriant iš išmatų, aklųjų ţarnų turinio (22).

Clostridium perfringens vištoms gali sukelti keletą klinikinių apraiškų bei paţeidimų, tokių

kaip nekrozinis enteritas, nekrozinis dermatitas, cholangiohepatitas bei skilvio erozijas. Ši bakterija yra paplitusi dirvoţemyje, pašaruose, kraike, bei sergančių ir sveikų vištų virškinamajame aparate. Sporos labai atsparios karščiui, dţiovinimui, rūgštims bei daugeliui kitų cheminių dezinfektantų (22).

Nekrozinis enteritas – tai ūmi liga, kuomet plonajame ţarnyne prisidaugina C. perfringens ir gamina toksinus, kurie ţaloja gleivinę (23). Svarbiausias paukščių infekcijos šaltinis yra uţkrėstas pašaras, kraikas, vanduo ir aplinka. Klinikiniai poţymiai atsiranda staiga, sveikai atrodę paukščiai gali būti apimti depresijos staiga ir net gaišti per keletą valandų. Uţsikrėtę paukščiai depresuoti, spiečiasi į būrius, būdingos vandeningos išmatos ir viduriavimas (10, 22).

17

Ţarnų paţeidimai labiau paplitę tuščiojoje ir klubinėje ţarnose, tačiau gali atsirasti ir dvylikapirštėje bei aklosiose ţarnose. Ţarnų sienelės išsipūtusios, plonos, trapios, pilnos dujų, tamsių skysčių. Gleivinei būdinga į centrą sueinanti, daţniausiai tvirtai prisitvirtinusi pseudomembrana, kraujavimas retas (24). Makroskopiškai matomos difterinės membranos dėmės ant ţarnų gleivinės. Difterinė membrana sudaryta iš degeneruotų epitelio ląstelių, raudonųjų kraujo ląstelių, heterofilų (antikūnų), makrofagų, limfocitų, fibrino ir bakterijų. Heterofilai yra dominuojančios uţdegiminės ląstelės, kurios infiltruoja gleivinę ligos pradinėse stadijose, o vienabranduolės ląstelės būna labiau lėtiniuose paţeidimuose (25). Mikroskopiškai šios ligos pradţia apibūdinama enterocitų suirimu gaurelių viršūnėje (10). Gaurelių viršūnėse būna nekrozė su demarkacine linija tarp nekrotizuoto ir gyvybingo audinio, o jungtyje yra susikaupusios vienabranduolės ląstelės (24). Epitelis padengtas nekrozine mase, kartu su gram teigiamų bacilų kolonizacija jungiamojo audinio sluoksnyje (lot. lamina propria), tačiau nepaţeidţia gyvų, dar nenekrotizuotų ląstelių (10, 24). Nekrozinės vietos yra apsuptos uţdegiminio infiltrato (heterofilų ir makrofagų) (10). Paţengusi gaurelių nekrozė gali apimti pogleivinę ar net raumeninį ţarnų sluoksnius.

1.5.3.Parazitinės ligos

Kokcidiozę sukelia Eimeria genties pirmuonių parazitai, plinta fekaliniu-oraliniu būdu. Pasireiškia enteritu ir kraujinga diarėja. Dauginasi ţarnyne, sukelia audinių paţeidimus, kas sąlygoja gaištamumą, nutraukia virškinimo ir absorbcijos procesus, krenta svoris ir padidėja jautrumas kitoms ligoms. Paţeidimų stiprumas priklauso nuo to, kiek oocistų nuryta. Subklinikinė kokcidiozė gali būti svarbus faktorius vištų nekrozinio enterito vystymuisi, nes gleivinės paţeidimai palengvina C. perfringens įsitvirtinimą ir dauginimąsi. Klinikiniai poţymiai: kraujingos išmatos, anemija, pašiauštos plunksnos, sumaţėjusi galva ir mieguistumas. Plotas aplink išeinamąją angą suteptas krauju. Ţarnyno paţeidimai atsiranda dėl gleivinės paţeidimų, kur dauginasi parazitai. Esant skirtingoms eimerijų rūšims randami ir skirtingi paţeidimai. Išskiriamos šios eimerijų rušys:

E. acervulina, E. brunetti, E. maxima, E. necatrix, E. tenella (10).

1.5.4.Nespecifinis vištų enteritas

Malabsorbcijos sindromas apibūdinamas mikroskopine ţarnų degeneracija, kaip cistinės kriptos, gaurelių epitelinių ląstelių vakuolių degeneracija, gaurelių susijungimas ir uţdegiminių ląstelių infiltracija (limfocitai ir granuliocitai). Ryškiausias šios ligos bruoţas – negalėjimas priaugti svorio. Keletas infekcinių agentų yra siejami su šiuo sindromu – tai reovirusai, enterovirusai, adenovirusai, parvovirusai. Klinikiniai poţymiai: kai kuriems pasireiškia svorio maţėjimas, padidėjęs sulesamo lesalo kiekis, sumaţėjęs pulko vienodumas. Diarėja su geltonom ar oranţinėm išmatom, išmatų kaupimasis aplink kloaką, išblyškusi oda, kojų silpnumas ir padidėjęs gaištamumas. Reikia uţtikrinti higienines sąlygas, prevencijai į pašarą dėti vit.E, naudoti

18

probiotikus. Skrodimo metu matyti išblyškusios, išsipūtusios, suplonėjusiomis sienelėmis ţarnos. Kartais galima pastebėti nesuvirškinto pašaro ir didelį kiekį skysčių per suplonėjusias ţarnų sieneles (10).

Disbiozė (ar disbakteriozė) – tai būklė, kai yra sutrikusi gyvūno ţarnų mikroflora. Kuomet, pasikeičia natūralus mikrofloros balansas, atsiranda ţarnų uţdegimas, nespecifinė diarėja, kraiko pablogėjimas. Diarėja ir ţarnų uţdegimas paaiškinamas pagausėjusiu maţų populiacijų bakterijų kiekiu, kurios normaliai gyvena ţarnyne. Pagausėjus patogeninių bakterijų kiekiui jos pradeda gaminti didesnį kiekį toksinų (10).

Pašaro produktų uţkrėtimas pelėsiais ir mikotoksinais laikomas pačiu svarbiausiu neigiamu faktoriu augalininkystėje ir gyvūnų pašarų kokybei. Mikotoksinai paveikia ţarnų gleivinę. Sulesus mikotoksinais uţteršto pašaro ţarnų epitelio ląstelės paţeidţiamos toksinais. Sutrinka maistinių medţiagų absorbcija ţarnyne, ţarnų sekrecinės funkcijos. Dėl mikotoksinų poveikio sustiprėja patogenų kolonizacija ir pasikeičia ţarnų motorika (10).

1.6.Neinfekcinės kilmės ţarnyno funkcijos sutrikimai

Vienas iš faktorių, dėl ko atsiranda ţarnyno sutrikimai – mityba. Ţarnyno būklė ir mityba yra labai susijusi. Prasta ţarnų sveikata gali paveikti pašaro virškinimą, ţarnų judrumą ir maistinių medţiagų absorbciją. Mitybos veiksniai, kurie paveikia ţarnyno sveikatą, apima pašaro paėmimą, skonines savybes, pašarų ingridientų kokybę, pašarų formulavimą ir granulių kokybę. Taip pat, įvairios klaidos šėrimo technikoje, kaip skaidulinių medţiagų kiekis pašare, ţaliavų turinys ir kokybė, staigūs pašaro pakeitimai ir apribojimai gali sukelti ţarnyno mikrofloros ar fermentinio aktyvumo pokyčius, kurie veda į virškinimo sutrikimus. Taip pat, pernelyg didelis mikotoksinų ar biogeninių aminų kiekis pašare gali sukelti ţarnų funkcijos sutrikimus (1).

Kitas faktorius – valdymo ir aplinkos veiksniai. Auginimo valdymas apima visus veiksnius, turinčius įtakos paukščių sveikatai, tokius kaip pastato struktūra, klimato sąlygos (ventiliacija, temperatūra, kraiko sąlygos), gyvūnų tankis, pašaro ir vandens tiekimas, higieninės sąlygos. Taip pat paukščių ramybės trukdymas gali sukelti stresą, dėl ko sumaţėja jų atsparumas, padidėja imlumas infekcijoms ir sumaţėja imuninis atsakas į vakcinas (1).

1.6.1.Pašarų sudėtis ir ţarnų vystymąsis

Dauguma augalinės kilmės pašarų ingridientų turi didelį kiekį skaidulų, kurių dauguma yra netirpios. Šios skaidulos atlieka daugelį vaidmenų ţarnyno sveikatos gerinime, stiprina maistinių medţiagų virškinimą ir moduliuoja gyvūnų elgseną. Nemaţai atliktų tyrimų rodo, jog viščiukai sunaudoja daug pakratų medţiagos, o vištos dedeklės, šeriamos smulkiai maltu pašaru, kuriame trūksta skaidulų, vartoja plunksnas – savo ar kitos vištos (26).

19

Ryšys tarp fermentų veiklos, ţarnų svorio ir augimo rezultatų buvo išaiškinti, kuomet į kviečių pagrindu broilerių dietą buvo įtrauktos aviţų luobelės – padidėjo skilvio svoris, kuris sutapo su ţymiu krakmolo virškinimo pagerėjimu klubinėje ţarnoje. Krakmolas – pats svarbiausias energijos šaltinis broilerių mityboje (27).

Uţkrėstas ţarnynas (kokcidiozė, nekrozinis enteritas) nėra efektyvus virškinant ir transportuojant maistines medţiagas. Kaip jau minėta ankščiau, sunkesnis ir raumeningesnis skilvis yra glaudţiai susijęs su geresniu maistinių medţiagų panaudojimu. Taip pat yra daug įrodymų, jog gerai išsivysčiusios paukščių ţarnos yra būtinos, norint turėti atsparumą ligoms (3).

Ţarnyno sveikata yra susijusi ne tik su fiziniu ţarnyno išsivystymu dėl ţarnyno stimuliacijos skaidulomis, bet ir su ţarnyne esančiais mikroorganizmais (3).

1.6.2.Ţarnų mikrofloros poveikis sveikatingumui ir mitybai

Bakterijų rūšių įvairovė yra vienas svarbiausių faktorių stabiliai ţarnyno ekosistemai. Natūraliai sukurta ţarnyno mikroflora yra stabili, bet ji gali būti paveikta mitybos, ligų ir aplinkos veiksnių. Kaip pavyzdys, tai gali būti higieninės sąlygos (švari arba purvina aplinka, drėgmė paukštidėje, kraiko tipas ir t.t.), maistiniai priedai (antibiotikai, kokcidiostatikai, buferiniai ar šarminiai priedai, reguliuojantys ţarnų pH) ir stresas (pašaro pasikeitimas, karštis, vandens trūkumas). Kiti pašarų priedai, tokie kaip prebiotikai, probiotikai ir fermentai gali moduliuoti ţarnyno mikroflorą ir veiklą. Taigi, net vienintelis pašarinis priedas gali visiškai pakeisti ţarnyno sveikatingumą (28).

1.6.3.Ţarnų mikrostruktūra ir mityba

Plonojo ţarnyno epitelio ląstelių gyvenimo trukmė yra trumpiausia ir didţiulis ląstelių kiekis yra atnaujinamas kiekvieną sekundę. Vertinant ţarnyno funcionalumą yra racionalu stebėti gaurelių aukštį, ląstelių plotį, ląstelių mitozės skaičių ir epitelio ląsteles gaurelio viršūnėje (6).

Virškinamojo trakto išsivystymas ir maistinių medţiagų panaudojimas yra sudėtingai susiję. Makromolekulių hidrolizė plonajame ţarnyne daugiausiai pasiekiama dėl kasos fermentų veiklos, kuri yra susijusi su kūno ir ţarnų svoriais. Virškinamojo aparato vystymasis yra labai svarbus augimo faktorius, ypač periodu po išsiritimo. Netrukus, po išsiritimo, virškinamojo trakto segmentai ir virškinimo organai padidėja daug greičiau, lyginant su kūno svoriu, nei kiti organai. Morfologiniai viščiukų ţarnų gaurelių matavimai rodo, jog gaureliai padidėja į aukštį dvigubai per 48 valandas po išsiritimo, taip pat šiek tiek padidėja ir gaurelių plotis bei gaurelyje esančių enterocitų kiekis (29).

Ţarnų morfologiniai pokyčiai, tokie kaip sutrumpėję ţarnų gaureliai ir pagilėjusios (padidėjusios) kriptos, susiję su toksinų buvimu. Kuomet, sutrumpėję ţarnų gaureliai, pablogėja maistinių medţiagų absorbcija. Energijos ir proteinų poreikis ţarnyno aprūpinimui yra palyginti didelis, lyginant su kitais organais (30).

20

Riebalų rūgštys yra absorbuojamos tuščiojoje ir klubinėje ţarnose. Jos transportuojamos enterocitų viduje, kur jos yra iš naujo esterifikuojamos į trigliceridus, suformuojami portomikronai, kurie tiesiogiai pereina į portalinę cirkuliaciją. Lakiosios riebalų rūgštys absorbuojamos plonajame ţarnyne ir aklosiose ţarnose (10).

Pilnas oligosacharidų ir disacharidų virškinimas priklauso nuo fermentų veikimo, kurie yra ţarnų gaurelių enterocituose. Didţiausias angliavandenių kiekis absorbuojamas dvylikapirštėje ţarnoje, po to tuščiojoje ir klubinėje ţarnose. Didţioji dalis amino rūgščių absorbuojama plonajame ţarnyne, bet kai kurios amino rūgštys, kaip pavyzdţiui metioninas, gali būti absorbuojamas tiesiojoje ţarnoje (10).

1.7.Kepenų funkcijos sutrikimai

Kepenys atlieka pagrindinį vaidmenį lipidų metabolizme. Jos yra riebalų rūgščių sintezės ir lipidų cirkuliacijos centras lipoproteinų sintezės metu. Lipidų lašelių susikaupimas hepatocituose sukelia kepenų steatozę, kuri gali pasireikšti dėl daugybės disfunkcijų, tokių kaip pakitimai beta oksidacijoje, maţo tankio lipoproteinų sekrecija ir riebalų rūgščių sintezės procesai (38).

Daugiau nei 70 proc. riebalų rūgščių, susintetintų paukščio organizme, randami kepenyse. Priešingai nei ţinduolių, kurių riebalinis audinys yra atsakingas uţ riebiųjų rūgščių sintezę. Riebalinis vištų audinys turi maţai galios riebiųjų rūgščių sintezei, tačiau yra didţiulė riebalų saugykla (31).

Vištos turi polinkį į kepenų suriebėjimą. Per didelis riebalų atsidėjimas kepenyse yra dėl to, jog višta nesugeba eksportuoti lipoproteinų į riebalinį ar kitą audinį. Dėl suriebėjusių kepenų sumaţėja vištų dėslumas, taip pat daţnai ištinka staigi mirtis dėl kepenų kapsulės plyšimo (32).

Mityba ir gyvenamosios sąlygos yra vieni iš pagrindinių faktorių, sukeliančių kepenų suriebėjimą: kuomet mityba yra aukšto kaloringumo ir trūksta fizinio aktyvumo. Todėl vištos, laikomos narvuose, turi didesnę riziką į kepenų suriebėjimą, nei vištos, laikomos palaidai (33).

Kepenų lipidozė – tai būklė, kuomet padidėja kepenys, atsiranda margų gelsvų plotų. Histologiškai svarbiausia ypatybė yra riebalinė degeneracija, susijusi su nekroze ir hemoragijomis (40).

Riebiųjų kepenų hemoraginis sindromas – tai metabolizmo būklė, kuri aptinkama pas vištas dedekles iš komercinių paukštynų ir daţniausiai vištose, kurios laikomos narvuose ir šeriamos didelio kaloringumo pašaru. Šiam sindromui būdingas perteklinis riebalų lašelių kiekis ir hemoragijos kepenyse. Etiologija nėra ţinoma, tačiau siejama su aplinkos veiksniais, genetika, hormoniniais veiksniais, mityba ir antioksidacinėmis būklėmis (39).

21

1.8.Dėslumo sutrikimai

Kiaušinio lukšto ir kiaušinio vidaus kokybė yra labai svarbi kiaušinių pramonėje visame pasaulyje. Kiaušinių lukšto kokybė gali būti paveikta priklausomai nuo vištos padermės ir jos amţiaus; mitybinių faktorių, tokių kaip kalcis, fosforas, vitaminai, vandens kokybė, nekrakmoliniai polisacharidai, fermentai, pašarų uţterštumas; bendro ir karščio streso; ligų, produkcinės sistemos ar patentuotų produktų pridėjimo į mitybą. Kiaušinio vidaus kokybė gali būti paveikta dėl kiaušinių laikymo; vištų padermės ir amţiaus; mitybos ir ligų (34).

Vištų mityboje turi būti pakankamas kalcio kiekis, kuris būtų efektyviai panaudotas. Netinkamas fosforo kiekis mityboje gali iššaukti skeleto kaulų demineralizaciją. Kalcio ir fosforo santykis mityboje yra svarbus, kadangi didelis fosforo kiekis gali trukdyti kalcio absorbcijai iš ţarnų, dėl ko suprastėja kiaušinio lukšto kokybė (34).

Kalcio metabolizmui reikalingas vitaminas D, o vitaminas C reikalingas palaikyti vištos sveikatingumui. Vitaminas E padeda įveikti karščio stresą, o dėl ţemo vitamino A kiekio gali padaugėti kraujo dėmių kiaušinyje (34).

Vanduo, kuriame yra didelis kiekis elektrolitų (druskingas vanduo) gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių lukšto kokybei. Tyrimai parodė, jog šalto vandens gėrimas esant karščio stresui, pagerina lukšto kokybę (34).

Mityba, kurioje dideli kiekiai nekrakmolinių polisacharidų padidina ţarnyno klampumą ir sulaiko didelį kiekį vandens, tuomet išmatos būna vandeningos ir lipnios. Tyrime, kurį atliko naujosios Anglijos Universiteto mokslininkai nustatyta, jog komercinių fermentų preparatų pridėjimas į paukščių pašarą ne tik pagerina drėgmės kiekį išmatose, bet taip pat pagerina kiaušinių lukštų kokybę (kviečių ir mieţių pagrindu sudarytoms mityboms). Šis tyrimas taip pat nustatė, jog šių fermentų pridėjimas į mitybos racioną sukėlė rudų kiaušinių lukštų spalvos pašviesėjimą ir Hafo vienetų sumaţėjimą (34).

Daugelis mitybinių faktorių veikia albumino kokybę. Jų kokybė maţėja, kuomet didėja dietinių baltymų ir amino rūgščių kiekis, taip pat didėjant lizino koncentracijai mityboje, didėjant askorbo rūgšties papildų ir vitamino E kiekiui, ypač esant aukštai aplinkos temperatūrai. Skirtingi grūdų ar kviečių tipai ir veislės taip pat gali paveikti albumino kokybę (34).

1.9. Kukurūzų grūdainis

Kukurūzai (kukurūzų silosas) Irane yra populiarūs javai, kurie yra pagrindinis pašarų šaltinis naminių paukščių auginimui ir gyvulininkystei, todėl svarbus indėlis šioje pramonės srityje. Šiuo metu ūkininkai yra linkę rinktis silosuotus kukurūzus dėl didelės pašarų kainos (41).

22

Silosuojami grūdai (grūdainis) uţsikonservuoja fermentinėmis (organinėmis) rūgštimis, kurios pasigamina bakterijoms fermentuojant grūduose esančius tirpius angliavandenius. 1960 metais suomių fermeris, turintis inţinieriaus išsilavinimą, sugalvojo prieš silosavimą drėgnus grūdus traiškyti, kad pagerėtų grūdų virškinamumas. Tyrimais įrodyta, kad traiškant grūdus suardoma jų luobelė, o grūduose esantis krakmolas tuomet geriau virškinamas bei pasisavinamas. Be to, drėgnų grūdų fermentacijos kokybės gerinimui ir apsaugojimui nuo gedimo naudojami silosavimo priedai – organinės rūgštys. Traiškyti silosuoti grūdai turi didelę energinę vertę ir virškinamųjų baltymų, kurių būna šiek tiek daugiau, negu dţiovintuose grūduose (42).

Kukurūzai ir kviečiai yra labiausiai naudojami javai vištų mityboje. Kukurūzuose yra 13,8 proc. maţiau baltymų ir 2,9 proc. maţiau skaidulų, bet 56 proc. daugiau krakmolo nei kviečiuose. 2009 metais buvo atliktas tyrimas, kuomet vištos dedeklės buvo šeriamos skirtingais pašarais – vienos kviečių pagrindu, kitos kukurūzų pagrindu, tačiau bendra pašaro energinė vertė buvo vienoda. Tyrimo metu buvo lyginamas produktyvumas ir kiaušinių kokybė. Po eksperimento paaiškėjo, jog javų rūšis neturėjo jokios įtakos produkcijai ir kiaušinių kokybei (35).

Dėl netinkamai atliktos silosavimo procedūros gali būti per daug ar per maţai drėgmės, dėl ko gali atsirasti kondensacija ar kaitimas, lietaus vandens nutekėjimas ir uţkrėtimas vabzdţiais, o tai gali turėti įtakos nepageidaujamų mikroaerobinių rūgščių, atsparių mikroskopiniams grybams, atsiradimui. Dėl mikrosporinių grybų augimo silosas gali prarasti maistines medţiagas, taip pat gali būti uţterštas mikotoksinais, kurie kenkia gyvūnams (44).

Pagrindiniai aflotoksikozės paveiktų paukščių klinikiniai simptomai: sumaţėjęs pašaro suvartojimas, sumaţėjęs kūno svoris, prasta odos būklė, sumaţėjęs dėslumas ir imunitetas (47). Aflatoksinai gali sukelti didţiulius ir mikroskopinius pakitimus kepenyse, tokius kaip hepatomegalija, pašviesėjimas, hidropinė degeneracija, riebaliniai pokyčiai, tulţies latakų hiperplazija, periportalinė fibrozė (45). Mikroskopiškai vištų, šertų pašarais su aflatoksinais, kepenyse buvo rasta vakuolinė degeneracija, riebalinė ir plečiančioji hepatocitų degeneracija. Hepatocitai, turintys riebalinių pokyčių, susijungę sudaro riebalines cistas (46).

Siloso kokybei turi įtakos masės pradinė drėgmė – per drėgna masė (pvz. lietingu oru) netinkama fermentacijai, padaugėja acto rūgšties kiekis silose, silosas parūgštėja. Taip pat, silosavimui netinka per sausa masė - 60% ir daugiau sausųjų medţiagų. Ţalia masė negali tinkamai susislėgti. Kai sausųjų medţiagų per maţai, daţnai įsiveisia klostridijos (anaerobinėje aplinkoje). Šios bakterijos pašarų cukrų ir baltymus skaldo į sviesto rūgštį, amoniaką, šie junginiai padidina siloso pH iki 5,0 ir silosas įgauna nemalonų kvapą ir skonį (būna kartus) (44).

23

2.TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1.Tyrimo atlikimo vieta ir laikas, tyrimo aprašymas, schema

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio X paukštyne, LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre ir LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje.

X paukštyne buvo sudarytos dvi vištų grupės, kurios buvo lesinamos skirtingu lesalu: viena grupė lesinama sausu pašaru, o kita grupė drėgnu pašaru, kurio drėgmė didesnė 5 proc. nei sauso. Buvo pasirinkta tirti abiejų grupių vištas 40 sav., 44 sav., 48 sav., 52 sav. ir 56 sav. amţiaus. Pirmąją grupę sudarė 18240 vištos dedeklės, kurios buvo lesinamos sausu pašaru (kontrolinė grupė). Antrąją grupę sudarė 30720 vištos dedeklės, kurios buvo lesinamos drėgnu pašaru, kurio sudėtyje yra 15 proc. kukurūzų grūdainio (tiriamoji grupė).

Sauso pašaro pagrindą sudarė kviečiai, o drėgno pašaro – kukurūzai. Pilna pašarų sudėtis pateikta lentelėje (1 lentelė). Energetinė vertė abiejų pašarų buvo vienoda – 11,4 MJ/kg. Drėgno pašaro drėgnumas didesnis 5 proc. uţ sauso, jis ruošiamas pirmiausiai traiškant kukurūzus, pridedama pieno rūgšties bakterijų ir silosuojama. Ekonominiu poţiūriu – pigesnis drėgnas pašaras.

1 lentelė. Tiriamųjų vištų grupių pašarų sudėtis, proc.

Sauso pašaro sudėtis, proc. Drėgno pašaro sudėtis, proc.

Kviečiai 67 34

Premiksas 1 -

Smulkus kalkakmenis 2,5 3

Sojos rupiniai be GMO 13,5 -

Saulėgrąţų rupiniai 5,75 15,55

Saulėgrąţų aliejus 2,8 1

Monokalcio fosfatas 0,45 0,45

Stambus pašarinis kalkakmenis 7 6

Kukurūzai - 20

Kukurūzų grūdainis - 15

Pupos - 5

Taip pat paukštyne buvo renkami duomenys apie vištų dedeklių gaištamumą, dėslumo vidurkiai (proc.), vidutiniai vištų svoriai (g), sunaudotų pašarų kiekių vidurkiai vienai vištai (g).

24

Tyrimo schema

2.3.Patologinis anatominis vištų tyrimas

Kas 4 savaites buvo atliekami tyrimai, iš viso 30 vištų – 15 vištų iš kontrolinės grupės, 15 vištų iš tiriamosios grupės (kiekvieną tyrimo kartą po 3 vištas iš kiekvienos grupės). Tyrimo metu buvo atliekamas svėrimas, tiriamas virškinimo aparatas, kepenys – aprašomi nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai (Mačiulskis ir kt., 2007), fotografuojama (3 pav.). Paukštyne buvo laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.

3 pav. Vištų patologinis anatominis tyrimas (Agnė Bernotaitė, 2017)

Kontrolinė vištų grupė Tiriamoji vištų grupė

Patologinis anatominis tyrimas

Kiaušinių kokybės tyrimas Tyrimas paukštyne (vištų

svoriai, dėslumas, pašaro sunaudojimas, gaištamumas) Histopatologinis ir histomorfometrinis tyrimai Statistinė analizė

25

2.4.Histopatologinis ir histomorfometrinis tyrimai

Histopatologiniam tyrimui organų mėginiai buvo imami iš dvylikapirštės ţarnos (vidurinės dalies), aklųjų ţarnų (ties viduriu) ir kepenų (iš kairiosios skilties, apatinėje dalyje) (4 pav.). Mėginiai paimti tyrimo pradţioje ir pabaigoje: 40 sav. amţiaus vištų (3 mėginiai, šertų vienu pašaru, 3 mėginiai šertų kitu pašaru) ir 56 sav. amţiaus (3 mėginiai, šertų vienu pašaru, 3 mėginiai šertų kitu pašaru). Iš viso pagaminta 12 histologinių mikropreparatų: iš dvylikapirštės ţarnos mėginio tyrimo pradţioje ir pabaigoje (kontrolinės ir tiriamosios grupės = 4), iš aklųjų ţarnų tyrimo pradţioje ir pabaigoje (kontrolinės ir tiriamosios grupės = 4), iš kepenų mėginio tyrimo pradţioje ir pabaigoje (kontrolinės ir tiriamosios grupės = 4).

4 pav. Mėginiai histopatologiniam tyrimui (Agnė Bernotaitė, 2017)

Toliau aprašytos procedūros yra standartinės, atliekant histopatologinį ir histomorfologinį ţarnų tyrimus (Mačiulskis ir kt., 2007).

Paimti mėginiai buvo fiksuojami neutraliame, 10 proc. formalino tirpale, specialiuose vienkartiniuose indeliuose, 3-5 dienas. Audinių paruošiamajame kabinete buvo pjaustoma patologinė medţiaga ir dedama į specialias biopsines kasetes. Tuomet, visos kasetės 24 valandoms merkiamos į šaltą, tekantį vandenį, kad išsiplautų 10 proc. formalinas iš patologinės medţiagos.

Po mirkymo šaltame vandenyje biopsinės kasetės sudedamos į audinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, USA―, kuriame patologinė medţiaga dehidratuota 60 º , 80 º ir 96 º etilo alkoholyje po 2,3 val. ir izopropanolio alkoholyje po 1,3 val. Vėliau patologinė medţiaga skaidrinta chloroforme 1,3 val. Po dehidratavimo ir skaidrinimo patologinė medţiaga impregnuota parafinu A,B,C,D po 1,3 val. Visas procesas uţrunka apie 24 val.Pasibaigus automatiniam audinių paruošimo etapui, tiriamieji audinių mėginiai įlieti į parafininius blokus, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99―.

Kad mėginys būtų tvirtas, parafininis blokelis su patologine medţiaga atvėsinamas ant šaldomo stalelio. Vėliau parafininis blokelis su patologine medţiaga atvėsintas ant šaldomo stalelio, kad įgytų reikiamą mėginio tvirtumą. Naudojant „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija― pusiau

26

automatinį rotacinį mikrotomą iš suformuotų parafininių, 4 µm storio parafininių blokų daromi audinių mikropjūviai. Atpjautas pjūvis adatėlių pagalba perneštas į 37 ºC temp. termostatinę vandens vonelę ir ten ištiesintas, padalijamas atskirais pjūviais, kurie vėliau perkelti ant objektinio stiklelio. Objektinis stiklelis su pjūviu perkeltas 5 valandoms ant reguliuojamos kaitinimo plokštės „Thermo Scientific Hotplate―, kurios temp. 37 ºC. Vėliau objektiniai stikleliai sudėti į termostatą „Binder― 24 val. 37 ºC temp. Praėjus 24 valandoms termostate išdţiūvę parafininiai audinių pjūviai daţomi, naudojant histologinių pjūvių automatiniui daţymui skirtą įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija―.

Histologiniai preparatai buvo analizuojami naudojant „Olympus BX41― mikroskopą, histologinių vaizdų analizatorių „Olympus DP72 BX63― ir kompiuterinę „Image Pro Plus― programos (Olympus) sistemą. Morfometriškai išmatuoti abiejų vištų dedeklių grupių dvylikapirštės ţarnos gaurelių aukštis ir kriptų gylis, aklosios ţarnos gleivinės storis. Gaurelių aukštis buvo matuojamas nuo gaurelių viršūnės iki gaurelių ir kriptos jungties, o bendras gleivinės storis –nuo gaurelių viršūnės iki gleivinės raumeninio sluoksnio (5, 6 pav.). Kriptų gylis gaunamas iš gleivinės aukščio atėmus gaurelio aukštį. Kiekviename ţarnų mėginyje atlikta po 10 gaurelių aukščio matavimų ir tose pačiose vietose po 10 gleivinės storio matavimų. Iš gleivinės storio atėmus gaurelių aukštį gautas kriptų gylio rodiklis. Matavimo vienetas – mikrometras (µm).

Mikroskopinės nuotraukos darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus DP72 BX63―.

5 pav. Dvylikapirštės žarnos gaurelių aukščio matavimas (A – gleivinės aukštis, B – gaurelio

27

6 pav. Aklosios žarnos gleivinės storio matavimas. Dažyta HE, 40x padidinimas.

2.5.Kiaušinių kokybės tyrimai

Kiaušinių kokybės tyrimai buvo atliekami LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje. Tokia pačia tvarka, kaip ir vištos (kas 4 sav., kuomet buvo parveţamos kiekvienos grupės vištos, parveţami ir kiaušiniai), buvo imami ir tiriami vištų kiaušiniai – iš viso ištirta 100 kiaušinių – 50 kiaušinių kontrolinės vištų grupės ir 50 kiaušinių tiriamosios vištų grupės (kiekvieną tyrimo kartą po 10 vnt. iš kiekvienos vištų grupės).

Vertinti kiaušinio kokybės rodikliai: lukšto tvirtumas (N) ir Hafo vienetas. Pirmiausia tirtas kiaušinio lukšto tvirtumas aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II― (7 pav.). Po to, daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“ (8 pav.) ištirtas kiaušinio Hafo vienetas.

28

2.6. Tyrimo duomenų statistinis įvertinimas

 Duomenys iš X paukštyno: vištų dedeklių kiekis grupėse, gaištamumas, dėslumo vidurkis (proc.), dėslumo normos (proc.), vidutinis vištų svoris (g), sunaudotų pašarų kiekio vidurkis vienai vištai (g);

 Duomenys iš patologinio anatominio tyrimo: organų patomorfologiniai pakitimai;

 Duomenys iš histopatologinio tyrimo: dvylikapirštės ţarnos gaurelių aukštis (µm) ir kriptų gylis (µm), aklosios ţarnos gleivinės storis (µm).

 Duomenys iš kiaušinių kokybės tyrimo: lukšto tvirtumas (N), Hafo vienetas.

Tyrimo duomenų statistinis įvertinimas atliktas naudojant „Microsoft Office Excel 2007― programą, apskaičiuoti rezultatų vidurkiai, procentinė išraiška, statistinis patikimumas (p reikšmė).

29

3.TYRIMO REZULTATAI

3.1.Paukštidės statistinių duomenų rezultatai

Atliekant tyrimą, kurio metu dvi vištų grupės buvo šeriamos skirtingais pašarais, paukštyne X buvo renkami duomenys apie vištų gaištamumą.

9 pav. Kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių gaištamumo palyginimas, proc.

Kontrolinėje vištų grupėje tyrimo pradţioje iš viso buvo 18240 vnt., o tiriamojoje grupėje – 30720 vnt. Viso tyrimo metu iš viso nugaišo 1,89 proc. vištų dedeklių: 1,77 proc. vištų iš kontrolinės grupės ir 1,97 proc. vištų iš tiriamosios grupės. Kaip matyti 9 paveiksle, didėjant vištų amţiui, gaištamumas taip pat didėjo iki 52 sav., tačiau tiriamosios vištų grupės gaištamumas paskutiniąją tyrimo savaitę sumaţėjo ir buvo maţesnis uţ kontrolinės vištų grupės gaištamumą. Remiantis, surinktų duomenų analize, kontrolinės vištų grupės gaištamumas buvo 0,2 proc. maţesnis, nei tiriamosios grupės vištų.

10 pav. Kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių svorių vidurkiai, (g)

0,01 0,15 0,38 0,56 0,59 0,15 0,35 0,47 0,62 0,39 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7

40 sav. 44 sav. 48 sav. 52 sav. 56 sav.

Kontrolinės vištų grupės gaištamumas, proc. Tiriamosios vištų grupės gaištamumas, proc. 1824 ₁₈₂₀ 1845 1873 1918 1820 1832 1829 1809 1870 1740 1760 1780 1800 1820 1840 1860 1880 1900 1920 1940

40 sav. 44 sav. 48 sav. 52 sav. 56 sav.

Kontrolinės vištų grupės svorių vidurkis, g Tiriamosios vištų grupės svorių vidurkis, g

30

Kontrolinės grupės vištos pasiekė didesnį svorio vidurkį (10 pav.). Svorių vidurkis tyrimo pabaigoje kontrolinės grupės siekė 1918g., o tiriamosios grupės – 1870g. Viso tyrimo metu (išskyrus 44sav.) kontrolinės grupės vištų svorių vidurkiai buvo didesni.

Vištų pašarai buvo skirtingi, tačiau energinė vertė vienoda. Buvo registruojamas kiekvieno pašaro sunaudojimas 1 vištai, gramais.

11 pav. Kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių sunaudotų pašarų kiekis 1 vištai, g.

Kaip matyti 11 paveiksle, kontrolinės grupės vištos sunaudojo daugiau pašaro. 40 sav. skirtumas tarp grupių buvo didţiausias, o 56 sav. skirtumas buvo maţiausias. Kontrolinės grupės vištos viso tyrimo metu vienai vištai sunaudojo 564g., o tiriamosios grupės – 624g.

Vištų dėslumas buvo skaičiuojamas procentais, priklausomai nuo padėtų kiaušinių skaičiaus.

12 pav. Vištų dėslumo normos, kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių dėslumas, proc.

117 ₁₁₄ 101 113 119 140 119 122 122 121 0 20 40 60 80 100 120 140 160

40 sav. 44 sav. 48 sav. 52 sav. 56 sav.

Kontrolinės vištų grupės sunaudotų pašarų kiekis 1 vištai, g

Tiriamosios vištų grupės sunaudotų pašarų kiekis 1 vištai, g 91,5 89,9 88,2 86,2 83,3 93,8 94,1 89 85,9 85,9 93,1 90,7 88,7 87,8 82,6 76 78 80 82 84 86 88 90 92 94 96

40 sav. 44 sav. 48 sav. 52 sav. 56 sav.

Vištų dėslumo norma, proc. Kontrolinės vištų grupės dėslumas, proc.

Tiriamosios vištų grupės dėslumas, proc.

31

Kaip matyti 12 paveiksle, pateiktos trys grafos: vištų dėslumo norma, kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių dėslumas. Pirmasis stulpelis rodo dėslumo normas tam tikrame vištų amţiuje, pagal kurias galima spręsti, ar vištų produktyvumas atitinka normas.

Vištų dėslumo normos kinta priklausomai nuo jų amţiaus. Kuo amţius didesnis, tuo dėslumo norma maţesnė. 40 sav. amţiaus vištų dėslumo norma turi būti 91,5 proc., 44 sav. – 89,9 proc., 48 sav. – 88,2, 52 sav. – 86,2 proc., o jau 56 sav. amţiaus – 83,3 proc.

Buvo palyginta kaip dėslumas atitinka dėslumo normas – lyginamas konkrečiai kontrolinės ir tiriamosios grupės dėslumo atitikimas tam tikrame amţiuje. Kaip matyti 12 paveiksle, didţioji dalis dėslumo viršijo dėslumo normą. Kontrolinės grupės vertinimas: 40 sav. dėslumas 2,3 proc. didesnis uţ dėslumo normą, 44 sav. – didesnis 4,2 proc., 48 sav. – didesnis 0,8 proc., 52 sav. – maţesnis 0,3 proc., 56 sav. – didesnis 2,6 proc. Tiriamosios grupės vertinimas: 40sav. dėslumas 1,6 proc. didesnis uţ dėslumo normą, 44 sav. – didesnis 0,8 proc., 48 sav. – didesnis 0,5 proc., 52 sav. – didesnis 1,6 proc., 56 sav. – maţesnis 0,7 proc.

Lyginant kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių dėslumą, matyti, jog kontrolinės vištų grupės dėslumas buvo didesnis (išskyrus 52 sav.). Įvertinti dėslumų skirtumai tarp grupių: 40sav. kontrolinės grupės dėslumas 0,7 proc. didesnis uţ tiriamosios grupės, 44 sav. – 3,4 proc. didesnis, 48 sav. – 0,3 proc. didesnis, 52 sav. – 1,9 proc. maţesnis, 56 sav. – 3,3 proc. didesnis.

3.2.Patologinio anatominio ir histopatologinio tyrimo rezultatai

Išskrodus 30 vištų buvo gauti rezultatai ir palyginti tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių.

13 pav. Kepenų lipidozė kontrolinėje 14 pav. Kepenų lipidozė (pašviesėjusios, padidėjusios,

ir tiriamojoje vištų grupėse minkštos konsistencijos kepenys)

39% 61% Kepenų lipidozė kontrolinėje grupėje Kepenų lipidozė tiriamojoje grupėje

32

Atlikus vištų patologinį anatominį tyrimą, daugumai vištų buvo nustatyta kepenų lipidozė. 46,67 proc. kontrolinės grupės vištų ir 73,33 proc. tiriamosios grupės vištų turėjo pakitusias kepenis. Lyginant abi grupes tarpusavyje, tiriamosios grupės vištų kepenų lipidozė sudarė 61 proc. o kontrolinės grupės – 39 proc. (13 pav.). Morfologiškai kepenys buvo padidėjusios, pašviesėjusios (gelsvos, gelsvai rudos spalvos), minkštos konsistencijos (14 pav.). Įtariama kepenų lipidozė, nes atlikus patologinį anatominį kepenų tyrimą buvo nustatytas kepenų padidėjimas, kepenys gelsvos spalvos ir trapios, minkštos konsistencijos.

Atlikus histologinių mikropreparatų analizę, kepenų mėginiuose nustatyta lipidozė (15 pav.) – tai sudarė 58,33 proc., taip pat, buvo nustatyta hiperemija kepenyse (16 pav.) – tai sudarė 100 proc. Histopatologinio tyrimo metu nustatyti padidėję hepatocitai, įvairaus dydţio riebalų vakuolės kepenų ląstelių citoplazmoje, o hepatocitų branduoliai nustumti į ląstelės periferiją. Kuomet, kepenų mėginiai yra daţomi hematoksilinu ir eozinu lipidai ištirpsta, o lipidų lašelių vietose randamos vakuolės. Kepenų lipidozė kontrolinėje grupėje buvo nustatyta 4 vištoms, tiriamojoje grupėje – 3 vištoms.

15 pav. Vidutinio laipsnio kepenų lipidozės mikroskopinis vaizdas. Riebalų vakuolės hepatocitų

33

16 pav. Kepenų hiperemijos mikroskopinis vaizdas. Eritrocitai kraujagyslių spindyje ir tarp

hepatocitų. Dažyta HE, 100x padidinimas.

17 pav. Kraujosruvų pasireiškimas žarnose, proc.

Susumavus kontrolinės vištų grupės patologinio anatominio tyrimo metu aptiktas kraujosruvas ţarnose, buvo išvestos procentinės dalys. Daugiausia kraujosruvų rasta tuščiojoje ţarnoje – 31 proc. Vištos, kurių nei vienoje ţarnų dalyje nebuvo rasta kraujosruvų, sudarė 6,67 proc. Tiriamosios vištų grupės daugiausia kraujosruvų rasta taip pat tuščiojoje ţarnoje – 34 proc., o vištos, kurių nei vienoje ţarnų dalyje nebuvo rasta kraujosruvų, sudarė 20 proc. Rezultatai buvo registruojami nepriklausomai nuo kraujosruvų kiekio.

34

Remiantis 17 paveikslu, abiejų vištų grupių dvylikapirštėse ţarnose rasta tiek pat – 22 proc. kraujosruvų. Tiriamosios grupės tuščiojoje ţarnoje 3 proc., o klubinėje – 2 proc. daugiau kraujosruvų, nei kontrolinėje grupėje. O tiriamosios grupės aklosiose ţarnose buvo 5 proc. maţiau kraujosruvų, nei kontrolinės grupės.

Atliekant mikroskopinį tyrimą, dvylikapirštėje ţarnoje nustatytos kraujosruvos, kurios sudarė 50 proc. – iš jų kontrolinėje grupėje pas 4 vištas, o tiriamojoje – pas 2. Taip pat, rasta deskvamuotų, degeneravusių gaurelių – šios patologijos sudarė 91 proc., ( kontrolinėje grupėje pas 6 vištas ir tiriamojoje grupėje pas 5 vištas). Taip pat, kai kuriose ţarnose rasta ir uţdegiminių ląstelių, iš kurių dominuojančios buvo limfocitai ir plazmocitai. (18 pav).

18 pav. Dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimas. Matomos uždegiminės ląstelės (limfocitai,

plazmocitai). Dažyta HE, 100x padidinimas.

Klubinės ţarnos mikropreparatuose taip pat rasta kraujosruvų – 75 proc. (kontrolinėje grupėje 5 vištos ir tiriamojoje grupėje 4 vištos). Deskvamuoti, degeneravę gaureliai buvo pas 66,66 proc. vištų (kontrolinėje grupėje 5 vištos ir tiriamojoje grupėje 3 vištos) (19 pav.). Kai kuriose ţarnose rasta uţdegiminių ląstelių.

35

19 pav. Kraujosruvos klubinėje žarnoje

Ištyrus akląsias ţarnas rasta 66,66 proc. kraujosruvų (kontrolinėje grupėje 4 ir tiriamojoje grupėje 4 vištos) ir 58,33 proc. ţarnų su apirusiais gaureliais (kontrolinėje grupėje 4 ir tiriamojoje grupėje 3 vištos). Taip pat, kai kuriose ţarnose rasta uţdegiminių ląstelių.

Be visų šitų pokyčių –vištų pilvo ertmėje rasta dešiniojo kiaušintakio cistų (20 pav.). Rastų cistų dydţiai svyravo nuo 8 mm iki 23 mm. Kontrolinėje grupėje cistos rastos pas 4 vištas, o tiriamojoje – pas 5. Taigi, lyginant abi grupes gauta, jog kontrolinės grupės cistos sudaro 44 proc., o tiriamosios – 56 proc.

36

3.3.Histomorfometrinio tyrimo rezultatai

Buvo išmatuoti dvylikapirštės ţarnos gaurelių aukštis ir kriptų gylis, taip pat aklosios ţarnos gleivinės storis. Prieduose pridėtos lentelės, kuriose pateikti kontrolinės vištų grupės (1 lentelė) ir tiriamosios vištų grupės (2 lentelė) histomorfometrinių matavimų rezultatai. Pateiktos minimalios, maksimalios ir vidutinės vertės.

21 pav. Dvylikapirštės žarnos gaurelių aukštis, µm

Dvylikapirštės ţarnos gaurelių aukščių vidurkių palyginimas pateiktas 21 paveiksle, kur lyginami abiejų vištų grupių gaurelių aukščiai tyrimo pradţioje ir pabaigoje. Kontrolinės grupės vištų gaureliai aukštesni, nei tiriamosios grupės tiek tyrimo pradţioje, tiek pabaigoje. 40 sav. amţiaus vištų kontrolinės grupės gaurelių aukščių vidurkis - 2783 µm, o tiriamosios grupės - 2368

µm. 56 sav. amţiaus vištų kontrolinės grupės gaurelių aukščių vidurkis - 2189 µm, o tiriamosios

grupės - 1902 µm. Taip pat, paveiksle matyti, jog gaurelių aukštis tyrimo pradţioje (40 sav. amţiaus) yra didesnis, nei pabaigoje (56 sav. amţiaus). Kontrolinės grupės gaurelių aukščių vidurkis sumaţėjo 21,34 proc., o tiriamosios – 19,67 proc. Lyginant tos pačios amţiaus grupės dvylikapirštės ţarnos gaurelių aukštį, paskaičiuota, jog 40 sav. amţiaus grupės kontrolinės vištų grupės gaureliai aukštesni 14,91 proc. (p<0,001), o 56 sav. amţiaus – 13,11 proc. (p<0,01) – vidurkiai skiriasi reikšmingai.

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 40 sav., p<0,001 56 sav., p<0,01 Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

37

22 pav.Dvylikapirštės žarnos kriptų gylis, µm

Dvylikapirštės ţarnos kriptų gylio vidurkių palyginimas pateiktas 22 paveiksle, kur lyginami abiejų vištų grupių kriptų gyliai tyrimo pradţioje ir pabaigoje. Kontrolinės grupės vištų kriptos tyrimo pradţioje gilesnės (didesnės), o tyrimo pabaigoje atvirkščiai – gilesnės tiriamosios grupės. 40 sav. amţiaus vištų kontrolinės grupės gaurelių aukščių vidurkis - 447 µm, o tiriamosios

grupės – 429 µm. 56 sav. amţiaus vištų kontrolinės grupės gaurelių aukščių vidurkis - 471 µm, o

tiriamosios grupės - 600 µm. Taip pat, paveiksle matyti, jog kriptų gylis tyrimo pradţioje (40 sav. amţiaus) yra maţesnis, o pabaigoje (56 sav. amţiaus) didesnis. Kontrolinės grupės kriptų gylių vidurkis padidėjo 5,4 proc., o tiriamosios – net 39,7 proc. Lyginant tos pačios amţiaus grupės dvylikapirštės ţarnos kriptų gylį, paskaičiuota, jog 40 sav. amţiaus grupės kontrolinės vištų grupės kriptos gilesnės 4,02 proc. (p>0,05), o 56 sav. amţiaus tiriamosios vištų grupės 25,50 proc. (p<0,001) gilesnės.

23 pav. Aklosios žarnos gleivinės storis, µm

Aklosios ţarnos gleivinės storio vidurkių palyginimas pateiktas 23 paveiksle, kur lyginami abiejų vištų grupių aklųjų ţarnų gleivinių storiai tyrimo pradţioje ir pabaigoje.

0 100 200 300 400 500 600 700 40 sav., p>0,05 56 sav., p<0,001 Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė 0 100 200 300 400 500 600 40 sav., p<0,05 56 sav., p<0,05 Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

38

Kontrolinės grupės vištų aklųjų ţarnų gleivinės storis tiek tyrimo pradţioje, tiek tyrimo pabaigoje didesnis, nei tiriamosios grupės. 40 sav. amţiaus vištų kontrolinės grupės gleivinės storio vidurkis -

481 µm, o tiriamosios grupės - 412 µm. 56 sav. amţiaus vištų kontrolinės grupės gleivinės storio

vidurkis - 402 µm, o tiriamosios grupės - 346 µm. Taip pat, paveiksle matyti, jog gleivinės storis tyrimo pradţioje (40 sav. amţiaus) yra didesnis, o pabaigoje (56 sav. amţiaus) maţesnis. Kontrolinės grupės gleivinės storių vidurkis sumaţėjo 16,53 proc., o tiriamosios – 16,05 proc. Lyginant tos pačios amţiaus grupės aklosios ţarnos gleivinės storį paskaičiuota, jog 40 sav. amţiaus grupės tiriamosios vištų grupės gleivinė plonesnė 14,35 proc. (p<0,05), o 56 sav. amţiaus – 13,93 proc. (p<0,05) – vidurkiai skiriasi reikšmingai.

3.4. Kiaušinių kokybės tyrimų rezultatai

24 pav. Kontrolinės ir tiriamosios vištų grupių kiaušinių lukšto stiprumo palyginimas, N

Iš diagramos galime pastebėti (24 pav.), kad kontrolinės vištų grupės kiaušinių lukšto stiprumas viso tyrimo metu buvo didesnis, nei tiriamosios vištų grupės. Kontrolinės grupės kiaušinių lukšto stiprumas 40 sav. – 44,53 N, 44 sav. – 44,65 N, 48 sav. – 36,45 N, 52 sav. – 44,29 N, 56 sav. – 34,99 N. Tiriamosios grupės kiaušinių lukšto stiprumas 40sav. 41,66 N, 44 sav. – 37,99 N, 48 sav. –35,75 N, 52 sav. – 29,09 N, 56 sav. – 32,77 N. 44 sav. ir 52 sav. vidurkiai skiriasi reikšmingai (p<0,01). 44,53 44,65 36,45 44,29 34,99 41,66 37,99 35,75 29,09 32,77 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

40 sav. 44 sav., p<0,01 48 sav. 52 sav., p<0,01 56 sav.

Kontrolinės grupės kiaušinių lukšto stiprumas, N

Tiriamosios grupės kiaušinių lukšto stiprumas, N