LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
GIEDRIUS BALAIKA
PROBIOTIKO POVEIKIS VERŠELIŲ AUGIMUI IR SVEIKATAI
THE INFLUENCE OF PROBIOTIC ON THE GROWTH AND HEALTH OF CALVES
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
Doc. dr. Rolandas Stankevičius
KAUNAS, 2019
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: “Probiotiko poveikis veršelių augimui ir sveikatai”
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiau visą panaudotos literatūros sąrašą.
Giedrius Balaika
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Giedrius Balaika
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Darbas parašytas savarankiškai, atitinka keliamiems reikalavimams. Siūlau leisti ginti baigiamųjų darbų gynimo komisijoje.
Doc. dr. Rolandas Stankevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Doc. dr. Rolandas Stankevičius
(aprobacijos data) (katedros vedėjos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
3 TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
SANTRAUKA ... 6
SAMMARY ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Veršelių virškinimo sistema ... 10
1.2. Visavertis pašaras ... 12
1.3. Veršelių laikymas ir šėrimas iki nujunkymo ... 13
1.4. Probiotikų naudojimas gyvulininkystėje ... 15
1.5. Probiotikas “EM” ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 19
2.1. Bandymo laikas, vieta, sąlygos ir bandymo schema ... 19
2.2. Bandymo schema ... 19
2.3. Veršelių priesvorio nustatymas ... 20
2.4. Veršelių sveikatingumo įvertinimas ... 20
2.5. Išmatų tyrimas ... 21
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1. Veršelių priesvorio kitimas naudojant probiotika „EM“ ... 23
3.2. Veršelių sveikatingumo rezultatai ... 24
4
3.3. Išmatų tyrimas ... 26
REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 33
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 34
5 SANTRUMPOS
Ca - kalcis
CO
2 -anglies dioksidas g -gramai
kg - kilogramai μg - mikrogramai mėn. - mėnesis mg - miligramai MJ - megadžaulis ml - mililitras
NEM – vandenyje tirpūs angliavandeniai
0
C - temperatūra pagal Celcijų P - fosforas
pH- (vandenilio potencialas) vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas, parodantis rūgštingumą ar šarmingumą
proc. - procentai
SM - sausosios medžiagos
val. - valandos
6 SANTRAUKA
Giedrius Balaika
PROBIOTIKO POVEIKIS VERŠELIŲ AUGINIMUI IR SVEIKATAI
Darbo vadovas: doc. Dr. Rolandas Stankevičius
Darbo apimtis: 36 psl., rezultatai pateikti 6 lentelėse, 5 paveiksluose, panaudota 34 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: ištirti probiotikų panaudojimo veršelių racionuose galimybes, poveikį augimo spartai ir sveikatai.
Uždaviniai:
1. Surinkti ir išanalizuoti literatūros duomenis apie veršelių virškinimo sistemą.
2. Nustatyti pašaro priedo, poveikį augimo spartai bei sveikatingumui.
Pašarų priedo poveikiui nustatyti buvo sudarytos dvi naujagimių veršelių grupės (kontrolinė ir tiriamoji). Grupės sudarytos analogų principu, atsižvelgiant į veislę, lytį ir svorį. Kontrolinės ir tiriamosios grupės veršeliai buvo laikomi gardeliuose po 10 ir girdomas jį atvedusios karvės krekenomis. Nuo šeštos amžiaus dienos veršeliai buvo girdomi kitų karvių pienu, šeriami šienu (kontrolinė grupė), o tiriamoji grupė buvo šerta kitų karvių pienu, šienu ir pašarų priedu, skirtu naujagimiams veršeliams. Priedas buvo sugirdytas veršeliams per tris kartus – ryte, per pietus ir vakare kartu su krekenomis, vėliau – pienu. Probiotiko „EM“ buvo sugirdoma 30 ml, per dieną. Bandymas buvo tęsiamas iki 30 veršelių gyvenimo dienos.
Ryškiausias probiotiko “EM” veikimas pastebėtas nuo 8 iki 30 buliukų gyvenimo dienos. Viso bandymo metu pašalinio poveikio naudojant probiotiką nebuvo. Tirti rodikliai atitiko fiziologines normos ribas. Kūno temperatūra svyravo nuo 38,7 iki 39,8 laipsnių. Kvėpavimo dažnumas skaičiuojant 30 sekundžių siekė nuo 123 – 150 k/min. Tiriamosios grupės veršelių vidutinis paros priesvoris siekė 162 g. Abiejose grupėse pasireiškė viduriavimo atvejai. Nuo pirmos iki aštuntos dienos tiriamosios grupės veršelių vidutinis paros priesvoris buvo 7,70 proc. arba 50 g., didesnis nei kontrolinės grupės veršelių. Nuo aštuntos iki 20 dienos tiriamosios grupės veršelių vidutinis paros priesvoris buvo 12,96 proc., didesnis nei tiriamosios grupės veršelių. Nuo 20 iki 30 dienos veršelių paros priesvoris lyginant tiriamosios ir kontrolinės grupės 1,64 proc., buvo didesnis tiriamosios grupės veršelių naudai.
Raktiniai žodžiai: krekenys, pienas, šienas, probiotikai, sveikatingumas
7 SUMMARY
Giedrius Balaika
THE INFLUENCE OF PROBIOTIC ON THE GROWTH AND HEALTH OF CALVES
Supervisor: doc., dr. Rolandas Stankevičius
Scope: 36 pages, results are given in 6 tables, 5 figures; 34 references are provided.
Aim of the thesis: to analyse the possibilities of using probiotics in calves’ rations as well as their influence on calves’ rate of growth and health condition.
Objectives: to collect and analyse the literature data regarding the digestive system of calves.
The location and methods of analysis: Two groups of newly born calves were made in order to analyse the influence of feed additives (control and experimental). The groups were made with regards to the principle of analogue, considering the breed, sex and weight of the calves. The young bulls of the control and experimental group were kept in 2 crates, 10 of them in each, and fed the colostrum of the mother cow. From the sixth day of their lives calves were fed milk of other cows; the control group was also fed hay and the experimental group was fed milk of other cows, hay and feed additives. The additives were given three times a day – in the morning, during lunch and in the evening with the colostrum, later with milk. Up to 30 ml of probiotic X were given to the calves per day. The experiment continued until day 30 of calves lives.
Conclusions:
The most significant impact of probiotic X was visible from day 8 to day 30 of the young bulls’ life. During the entire experiment, negative impacts of the probiotic were not noticed. Clinical experiments were in normal physiological boundaries. The body temperature varied between 38.7 to 39.8°C. Breathing frequency, counting for 30 seconds, was 123–150 times/min. The average weight gain of the bulls in the experimental group was 162 g. per day. Both groups showed insignificant cases of diarrhoea. From day one to day eight of the experiment the daily average weight gain of calves in the experimental group was 7.7 per cent or 50 g., which is larger than thay of calves in the control group. From day eight to day 20 of thw experiment, the average daily weight gain of calves in the experimental group was 12.96 per cent, larger than that that in the control group. From day 20 to day 30 of the experiment, the average daily weight gain of calves in the experimental group was 1.64 per cent larger than that of the contol group.Keywords: colostrum, milk, hay, probiotics, health
8 ĮVADAS
Lietuvoje pamažu pieninę galvijininkystę pamažu išstumia mėsinė galvijininkystė. Europos sąjungos rinkoje palankesnės perspektyvos mėsinei galvijininkystei. Kadangi mūsų šalyje mėsinių galvijų yra labai nedidelis procentas, todėl konkuruoti su Europos sąjungos šalimis esame nepajėgūs. Turime atsižvelgti į šiandienos rinkos tendencijas žinodami, kad kokybiška jautiena yra ir bus konkurencingas produktas.
Pieninė galvijininkystė - pagrindinė žaliavos tiekėja pieno produktų gamybai, todėl paskutiniu metu didelis dėmesys skiriamas gaminamų pieno produktų kokybei. Dėl susidariusių nepalankių sąlygų, nuo 2016 m. pradžios jaučiamas pieninės galvijininkystės sektoriaus smukimas, mažėja bendras respublikoje esančių ir kontroliuojamų karvių skaičius. Per 2015 - 2016 metų laikotarpį pieninių karvių skaičius sumažėjo 5,31 proc., kai tuo tarpu kontroliuojamų karvių skaičius sumažėjo tik 1,2 proc. [1]. Pasaulio mastu melžiamų karvių priskaičiuojama apie 250 mln., Europos sąjungos šalyse šių gyvulių priskaičiuojama apie 23 mln. [2].
Pasaulio gyventojų skaičius išaugs nuo 7,2 mlrd. iki 9,6 mlrd. 2050 metais. Numatomas didėjimas suvartojamų iš galvijininkystės šakos gaunamų produktų: pieno 58 proc., mėsos 73 proc. [3].
Jautienos paklausos pokyčiai gali pakeisti poveikį aplinkai atkreipiant dėmesį kaip galvijas bus auginama ir kaip bus pateikiama vartotojui. Paskaičiuota, kad pasaulinis mėsos vartojimas nuo 2000 iki 2050 metų gali išaugti dvigubai [4]. Šiuo metu žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas: klimato kaita, žemės degradacija, vandens tarša ir biologinės įvairovės nykimas.
Augimo ateityje įgyvendinimo galimybės siejamos su gamtinių išteklių saikingu vartojimu, įskaitant žemės, vandens, maisto medžiagų bei atliekų, mažinant šiltnamio efektą. Gyvulininkystė ir kiti žemės ūkio sektoriai turi būti glaudžiame ryšyje su aplinka.
Stebint prognozuojamus ateities skaičius, būtina sekti kai kurių šalių pavyzdžiu - didinti vertingų, turinčių paklausą ir atitinkamą kainą maisto produktų gamybą. Būtina plėsti mėsinės galvijininkystės sektorių mūsų šalyje. Tam reikia sukurti tinkamą bazę - apsirūpinimą pilnaverčiais pašarais, papildais, kad būtų galima gauti maksimalius priesvorius su minimaliomis pašarų sąnaudomis, vadovautis naujausiomis šėrimo rekomendacijomis, naudoti tik pažangias šėrimo technologijas. Visa tai turi būti pradedama nuo veršelio atsivedimo, nes pradinis etapas lemia tolimesnį gyvūno vystymąsi ir sveikatingumą.
Darbo tikslas - įvertinti probiotiko panaudojimo poveikį gimusių veršelių augimo spartai ir
sveikatingumui.
9 Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti probiotiko „EM“poveikį veršelių augimo spartai;
2. Įvertinti veršelių sveikatos būklę.
3. Nustatyti probiotiko „EM“ įtaką veršelių virškinimo trakto bendram laktobacilų ir bendram
enterobakterijų kiekiui.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Veršelių virškinimo sistema
Virškinimo sistema naujagimių nėra pilnai išsivysčiusi, nors jų skrandis turi taip pat keturis skyrius kaip ir suaugę galvijai. Veršelių tinklainis, knygenos ir didysis prieskrandis yra neišsivystę ir neaktyvūs.
Veršelis yra vadinamas monogastriniu gyvuliu, nes pirmąsias dvi gyvenimo savaites veikia vienintelė skrandžio dalis – šliužas, jame virškinamas pašaras.[5]. Naujagimis yra priklausomas nuo jo virškinimo sistemoje esančių fermentų. Juos išskiria šliužas bei plonosios žarnos, dėl jų veiklos naujagimis gauna maisto medžiagų iš krekenų, pieno ar jo pakaitalų. Šliužas yra dvigubai didesnis už knygenas, tinklainį ir didįjį prieskrandį. Didysis prieskrandis atlieka vis svarbesnį vaidmenį kai veršelis pradeda ėsti sausą pašarą, o ypač koncentruotus pašarus kuriuose yra lengvai virškinamų angliavandenių. Skrandžio kameroms didėjant veršelis vis labiau panašėją į suaugusiems gyvuliams būdingą virškinimo tipą.
Naujagimių veršelių virškinimo tipai skiriasi nuo suaugusių atrajotojų, todėl jiems yra būdingi unikalūs mitybos poreikiai. [6].
Veršeliui augant ir pradedant ėsti įvairų pašarą, jo skrandžio kameros auga ir keičiasi skirtingai.
Šie pokyčiai parodyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Galvijo skrandžio kamerų dydis nuo gimimo iki suaugusio gyvulio [6]
Amžius
Bendras skrandžio dydis, proc.
Didysis
priešskrandis Tinklainis Knygenos Šliužas
Naujagimis 25 5 10 60
3-4 mėn. 65 5 10 20
Suaugęs 80 5 7-8 7-8
11 Veršelio skrandžio didžiąją dalį talpos sudaro šliužas, jis užima 60 proc. O suaugusių atrajotojų šliužas sudaro tik 8 proc., visos skrandžio talpos. Gimus naujagimiui 30 proc., skrandžio talpos apima didysis prieskrandis bei tinklainis, 10 proc., - knygenos. Po mėnesio tinklainis ir didysis prieskrandis sudaro apie 58 proc., skrandžio, apie 12 proc., - knygenos, o šliužas sumažėja dvigubai ir tesudaro 30 proc. [6]. Veršeliui augant proporcingai vystosi ir skrandžio kameros dydis. Veršeliui pasiekus trijų mėnesių amžių tinklainis ir didysis prieskrandis sudaro daugiau nei du trečdalius bendros skrandžio talpos. Knygenoms tenka 10 proc., šliužui – tik 20 proc. visos skrandžio talpos [6]. Nuo dvyliktos gyvenimo savaitės tinklainis ir didysis prieskrandis virsta svarbia virškinimo sistemos dalimi.
Jaunikliams žindant arba geriant pieną, stemplės griovelio lūpos susitraukia suformuodamos vamzdelį.
Stemplės vamzdelis skysčiams padeda aplenkti naujagimio didįjį prieskrandį, ir nukreipią juos tiesiai į šliužą. Šis griovelis – tai lyg stemplės tęsinys. Stemplės griovelio susitraukimas yra refleksinis. Jį sukelia burnos, liežuvio ir ryklės gleivinės receptorių dirginimas ryjant. Šį procesą kontroliuoja nervų sistema, o žindymas ir pieno baltymai stimuliuoja stemplės griovelio susiformavimą. Girdant vandenį naujagimiui stemplės griovelio raumeninės raukšlės stimuliuojamos mažai, to pasekmėje vanduo patenka į didįjį prieskrandį, nebent vanduo veršeliui sugirdomas labai greitai po pieno sugirdymo. Esant nedideliam stemplės griovelio tūriui į šliužą pienas gali patekti tik veršelius lėtai girdant iš gertuvės ar žindant. Girdomas iš kibiro veršelis geria godžiai, todėl į stemplę patenka daug pieno, kuris praskiria stemplės griovelio lūpas, todėl vamzdelis nesusidaro ir dalis pieno patenka į didįjį prieskrandį, kuris tuo metu dar nefunkcionuoja. Ten pienas pradeda rūgti, ir veršelis gali susirgti. Stemplės griovelio lūpos šiurkštėja jaunikliui augant, griovelis visiškai neišnyksta. Net ir suaugusiems galvijams geriant, dalis vandens patenka tiesiai į šliužą [6,7].
Didžiojo prieskrandžio formavimasis, yra vienas iš svarbiausių naujagimio veršelio virškinamo trakto vystymosi etapas. [8]. Didžiojo prieskrandžio mikrobų populiacijos pradeda vystytis praėjus daugiau nei 48 valandoms po veršelio gimimo [9]. Didžiąją dalį įtakos turi veršelio šėrimas, supanti aplinka, bei pakratai. Angliavandenius ir daug ląstelienos turintį pašarą skaido mikroorganizmai kurie yra didžiajame prieskrandyje, kuris veikia kaip fermentacijos kamera. [9]. Susidarymui mikroorganizmų ir pašaro apdorojimui būtina jog jauniklis gautų vandens. [8].Jo poreikio neatstoja pieno pakaitalai ar pienas, nes vanduo stemplės grioveliu patenka tiesiai į šliužą. Stemplės griovelis nustoja funkcionuoti kai tik veršelis pradedamas maitinti sausu pašaru [7]. Labai ryškius spenelius turi suaugusių atrajotojų didžiojo prieskrandžio sienelės gleivinė. Mikrobinės fermentacijos galutiniai produktai yra sviesto bei propiono rūgštys. Šie produktai stimuliuoja gleivinės spenelių vystymąsi.
Vienas svarbiausių bei įdomiausių etapų veršelių mityboje yra didžiojo prieskrandžio formavimasis.
Didžiojo prieskrandžio vystymosi etape racionaliai ir ekonomiškai vartojant pieno pakaitalus išlieka
12 didžiausias tikslas išsaugoti jį kaip fermentacijos kamerą žolei ir kitam pašarui. [7]. Besivystant didžiajam prieskrandžiui yra labai svarbus jo dydis kaip organo. Gimus mažyliui šis organas yra mažas ir neišsivystęs. Viena iš aplinkybių kas lemia didžiojo prieskrandžio vystymasis tai yra pašaras. Iki mėnesio amžiaus jei veršelis girdomas vien tik pienu ar jo pakaitalais didysis prieskrandis būna mažas.
Šeriant didesniais kiekiais pieno ar jo pakaitalais didysis prieskrandis išlieka mažas ir auga lėtai, o šliužas didėja. Šis skirtumas išryškėja kai veršeliai šeriami skirtingu pašaru. Jei veršeliui esant šešių savaičių ar dar vyresniam ir jis bus šeriamas vien tik pienu ar jo pakaitais tai didysis prieskrandis liks mažas palygint su šliužu. Ilgiau veršelį šeriant dideliu kiekiu skysto pašaro, žymiai apribojamas didžiojo prieskrandžio augimas, palyginus su veršelio dydžiu. Įdomiausia tai, kad veršelis atrodo normaliai ir jo augimo sparta nemažėja, bet didysis prieskrandis lieka neišsivystęs. Šis neišsivystymas didžiojo prieskrandžio lemia tai, kad po nujunkymo dalis veršelių krinta. Kitas didžiojo prieskrandžio vystymosi etapas yra spenelių ilgėjimas ir sienelės storėjimas. Didžiojo prieskrandžio vystymuisi ypač svarbus yra sureguliuotas šėrimas. Sulyginus didžiojo prieskrandžio spenelių susidarymą 42 dienų amžiaus jauniklio šerto tik pieno pakaitalais ir tokio pat amžiaus veršelio šerto pienu ir startiniu koncentruotu pašaru nuo trečios amžiaus dienos, tai šio veršelio didžiojo prieskrandžio spenelių išsivystymas yra žymiai didesnis.
Sienelė storesnė bei tamsesnė. Didžiojo prieskrandžio sienelių kraujagyslių tinklas žymiai geriau išsivystęs. Palyginus veršelius šertus pienu ir puikios kokybės šienu nuo 3 amžiaus dienos didžiojo prieskrandžio speneliai vystosi gerokai sunkiau, o pati sienelė yra plona ir šviesi. Daugiau acto rūgšties gaunama virškinat šieną. Ši rūgštis neleidžia pilnai vystytis šiems svarbiems organams. Veršelius šeriant palyginti didesniu kiekiu rupaus pašaro, didysis prieskrandis padidėja, bet tai yra tik sienelės audinių ištempimas, bet ne jo augimas. Tai nepadeda virškinimo procesams, o tik suvartojamas didesnis kiekis pašaro. Jaunikliai vis tiek vystosi lėčiau ir norint užtikrinti jų pakankamą augimo spartą reikia papildomai duoti koncentruotųjų pašarų [6].
1.2. Pilnavertis pašaras
Pirmomis gyvenimo paromis labai svarbu atlikti pilnavertį veršelių šėrimą. Vykdant tyrimus
paskutinius tris dešimtmečius atskleista, kad subalansuotas veršelių šėrimas turėjo didelės įtakos jų
sveikatai, vystymosi spartai bei galutiniam rezultatui – tai gero kokybės produktą [9]. Pradiniame šėrimo
etape rekomenduojama vartoti tik aukštos kokybės krekenas. Heinrich teigimu: „Labai svarbu ne tik IgG
kiekis krekenų sudėtyje, kuris lemia naujagimio veršelio sveikatos būklę, bet ir kitos krekenų biologiškai
aktyvios medžiagos: į insuliną panašus augimo faktorius (IGF-I, IGF-II), augimo hormonas (GH),
13 prolaktinas (PRL), leptinas, kurios tam tikru aspektu įtakoja gimusio veršelio vystymosi spartą, padidina paros priesvorius. Minėti junginiai skatina virškinamojo trakto vystymąsi, įskaitant ląstelių proliferaciją, maisto medžiagų skaidymą, imuninės sistemos atsparumą“ [10].
Didesnis gliukozės kiekis patekęs su krekenomis į virškinimo traktą išskirtiniais atvejais gali turėti nepageidaujamą poveikį. Siekiant to išvengti privaloma naudoti tik aukščiausios mitybinės vertės krekenas. Visa tai įtakoja virškinamojo trakto apimtį, pagerina laktozės konversiją [11].
Mokslininkai nustatė tai: „ veršelių šėrimas, pasibaigus krekenų laikotarpiui, įtakoja ir suaugusio gyvūno produktyvumą - kūno masės priaugimą per trumpesnį auginimo laikotarpį, didesnius pieno primilžius iš pirmaveršės“ [12].
1.3. Veršelių laikymas ir šėrimas iki nujunkymo
Viena svarbiausių užduočių siekiant užauginti sveikas ir puikiai išsivysčiusias telyčaites, aukštos veislinės vertės bulius reproduktorius ir prieauglį auginant mėsai – daug ir aukščiausios kokybės mėsos produkcijos yra tinkamiausias galvijų prieauglio auginimas [14]. Veršelių sveikata priklaus nuo motinos, nes naujagimių kraujyje beveik nėra antikūnų, kurie galėtų organizmą apsaugoti nuo ligų. Veršelių organizmas dar nepasiruošęs ir nepajėgus gaminti didelius kiekius antikūnų, kurie užtikrintų apsaugą.
Imunoglobulinai tai baltymai kuriuos galima aptikti kraujyje. Šios baltymų sudėtinės dalys yra gyvybiškai svarbūs imuninei sistemai. Antikūnai padeda atpažinti ir sumažinti bakterijų kiekį ir antigenus, kurie puola organizmą [13]. Per parą laiko nuo gimimo geriausiai įsisavinami antikūnai, kurie perduodami iš motinos organizmo su krekenomis [15]. Mirštamumas veršelių per pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites išauga tada kai naujagimiams nepavyksta pakankamai absorbuoti antikūnų [16].
Krekenos yra klampus labai riebus , dramblio kaulo spalvos skystis gaunamas iš karvės tešmens apsiveršiavus. Jos pasižymi aukšta maistine verte. Krekenose taip pat yra daug antikūnų, kurie naudojami apsaugoti naujagimius veršelius nuo infekcijų, nuo kurių gali suviduriuoti ir mirti.
Vidutiniškai antikūnų krekenose būna apie šešis procentus, bet gali būti ir nuo dviejų iki 23 procentų.
O piene viso labo yra tik apie 0,1 proc. [16]. Krekenos pradeda formuotis karvės tešmenyje dar 5 savaitės
prieš apsiveršiavimą. Kuo karvė tinkamiau prižiūrima tuo krekenų kokybė gali būti geresnė, taigi
privaloma vaisingas karves šerti aukščiausios kokybės pašarais ir saugoti jas nuo streso, bei auginti
14 tinkamomis sąlygomis. Vyresnės karvės ir tos kurios auginamos bandoje dažnais atvejais gamina geresnės kokybės krekenas, kuriose yra daugiau antikūnų ligoms, kurios vyrauja toje aplinkoje.
Mažiausią kiekį antikūnų krekenose turi pirmą kartą besiveršiuojančios karvės, nes jos turėjo mažesnį sąlytį su ligomis.[17]. Po gimimo nepraėjus 20 min. jaunikliai turėtų išgerti tokį krekenų kiekį , kuris atitiktų penkis procentus jo kūno masės. Pavyzdys jei veršelis sveria 60 kg, tai jis turėtų išgerti apie tris litrus krekenų. Kartais nutinka taip, jog veršelis gimsta silpnas ir jis nepajėgus žysti karvės spenio, tokiu atveju krekenas reikėtų zondo pagalba sugirdyti tiesiai į skrandį. Praėjus šešioms valandoms reikėtų vėl sugirdyti analogišką kiekį krekenų. Jei jauniklis pats žinda jam reikėtų leisti tai daryti 20 minučių, kad gautų tinkamą kiekį krekenų [18]. Naujagimiai veršeliai turi išgerti nors 100 g imunoglobulinų per pirmąsias 3 - 6 savo gyvenimo valandas, ir tokį patį kiekį per sekančias 12 valandų [17]. Imunoglobulino koncentracijos kiekis nulemia krekenų kokybę. Jei viename litre jų yra 90 g., tuomet tokios krekenos yra laikomos labai geromis, jei imunoglobulino koncentracija siekia nuo 65 iki 90 g., tokios krekenos laikomos tik geros kokybės, o koncentracijai pasiekus tarp 40 ir 65 gramų, krekenos laikomos vidutiniškai geromis. Prastomis krekenomis laikomos tokios, kurių viename litre yra 40 gramų ir mažiau imunoglobulino koncentracija. Pagal imunoglobulino kiekį krekenose, veršeliams yra apskaičiuojamas sugirdomų krekenų kiekis, jog imunoglobulino gautų nemažiau nei 100 gramų. Nutraukus girdymą krekenomis bei tarpiniu pienu, mėsai auginami veršeliai yra laikomi su karvėmis žindenėmis iki šešių arba aštuonių mėnesių amžiaus. Vidutiniškai minėti veršeliai yra atjunkomi ir atskiriami nuo septynių mėnesių amžiaus. Todėl galima teigti kad mėsinių veršelių priesvorio didėjimas priklauso nuo karvės pieningumo, bei atskyrimo laikotarpio. Daugumos mėsinių karvių per laktaciją vidutinis primilžis yra apie 1300 kg. Todėl galima daryti išvadą, jog veršelių priesvoris tiesiogiai priklauso nuo karvės pieningumo. [19]. Veršeliai kurie maitinami iki 6-7 mėnesių pienu nėra tokie jautrūs pašarai nei tie, kurie negauna pieno.[20]. Jauni veršeliai nesugeba suvartoti viso karvės žindenės gaminamo pieno , nes jo kiekis būna per didelis. Veršeliui augant jo pieno poreikiai didėja tai pat didėja ir suvartojamų maisto medžiagų kiekis, bet karvės produktyvumas pamažu pradeda mažėti. Vis daugiau augalinių pašarų suvartoja augantys veršeliai, bet kartu vartoja ir pieną. Šie pašarai stimuliuoja didžiojo prieskrandžio vystymąsi, o taip pat padidina maisto medžiagų poreikį [21]. Veršeliai kaip ir dauguma gyvūnų gimsta paprastai pavasarį ir visą ganiavos sezoną ganosi kartu su savo motinomis [20]. Geriausiai kai karvės veršiuojasi vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį. Kai karvės veršiuojasi vasario - kovo mėnesiais, veršeliai išeina į ganyklą sutvirtėję, o karves išginus į ganyklą, padidėja jų pieningumas ir veršeliai gali gauna daugiau pieno, jie geriau auga ir daugiau sveria nujunkymo metu. Pereinamuoju laikotarpiu labai svarbu tinkamai suorganizuoti karvių šėrimą, kad jos ir jų jaunikliai tinkamai priprastų prie jaunos žolės.
Svarbiausia užtikrinti, kad ganykloje pakaktų žolės, nes veršeliai žįsdami karves ir ėsdami vystosi
normaliai. Tačiau jeigu ganykla skurdoka, tai karvės duoda mažiau pieno ir veršeliai auga lėčiau. Tokiais
15 atvejais būtina organizuoti jų šėrimą koncentruotaisiais pašarais. Tam tikslui naudojamos kilnojamos ėdžios su stogeliu, tam kad užtikrintų, jog į lovelį su pašarais neprilytų [14]. Pasitaiko tokių žindenių bandų, kurios veršiuojasi rudenį, o jų veršeliai atskiriami pavasarį. Šis projektas gali būti pelningas tik tuose ūkiuose, kuriuose yra daug pigaus ir geros kokybės žieminio pašaro, tinkamo veršelius žindančioms karvėms, ir daug erdvės karvėms ir augantiems veršeliams. Jei pavasarį būna išaugusi paklausa ir aukštos atjunkytų veršelių kainos, toks verslo modelis gali būti ekonomiškai naudingas [20].
Jeigu tvartiniu laikotarpiu karvės po apsiveršiavimo šeriamos pagal tinkamai subalansuotus racionus ir pašarai yra kokybiški, tai veršeliai gaudami iš motinų pakankamai pieno ir palaipsniui priprasdami prie žolinių pašarų, auga be papildomo šėrimo koncentruotaisiais pašarais. Tačiau jei karvių šėrimui naudojami prastos kokybės pašarai ar racionai nesubalansuoti, tai nuo trijų - keturių mėnesio amžiaus veršeliams privaloma papildomai duoti koncentruotųjų pašarų. Kiekviename garde arba tarp jų kur laikomos karvės su jų jaunikliais, dažniausiai kampe įtaisomi loveliai koncentruotiesiems pašarams ir jie yra atitveriami. Plyšiai daromi tokio dydžio, kad jaunikliai galėtų lengvai prieiti prie pašaro, o karvės ne. Auginant veršelius veislei patartina jau nuo trečio - ketvirto mėnesio pratinti juos prie koncentruotųjų pašarų ir taip juos šerti iki nujunkymo. Veislinėse bandose tikslinga jau nuo šešto mėnesio veršelius išskirstyti į atskirus gardus pagal lytį, užkertant kelią ankstyvam telyčių apsivaisinimui. Mėsai skirtas prieauglis iki atskyrimo auginamas tokiomis pat sąlygomis kaip ir veislinis [14].
1.4. Probiotikų panaudojimas gyvulininkystėje
Probiotikai yra naudojami visiems žemės ūkio gyvuliams, bei paukščiams. Jų pagrindinė paskirtis – gerinti virškinamojo trakto funkcijas, gydyti virškinamojo trakto ligas ir naudoti profilaktiškai. M.
Modesto teigimu: visi žemės ūkio paskirties gyvuliai labai dažnai daro poveikį aplinkos veiksniai. Šie
neigiami veiksniai yra pagrindiniai žarnyno sukialamų mikrofloros pakitimų priežastis. Infekcijų
išsivystymą gali sukelti aplinkos veiksniai. Kiekvienai gyvulių rūšiai galime priskirti tik jai būdingą
kritinį tašką gamybos grandinėje. Probiotikai yra viena iš efektyviausių ir geriausių priemonių žemės
ūkio gyvulių fiziologinėms funkcijoms gerinti. Disbakteriozės gydymui ir profilaktikai taip pat yra
naudojami probiotikai, kurie organizme kompensuoja sunykusių ar net neišsivysčiusių gerųjų bakterijų
trūkumą. Probiotikai pasižymi antagonistiniu poveikiu prieš patogeninius mikroorganizmus. Jie sudaro
žalingai mikroflorai barjerą ant žarnų gleivinės ir sienelių (pagerėja maisto medžiagų absorbcija),
mažina toksinų gamybą, skatina imuninės sistemos veiklą, gerai veikia fiziologinius ir cheminius
16 procesus žarnyne, taip pat jie puikiai veikia tulžies apykaitą, gerina riebalų virškinimas. Pagrindinis probiotikų funkcija– subalansuoti disbalansa žarnyno bakterijų. Probiotikai gerina maisto medžiagų virškinamumą įsisavinimą, mažina pašarų sąnaudas tuo pačiu ir ūkininkui pinigines sanaudas, didina priesvorį ir gerina mėsos kokybę. Nustatyta, kad probiotikai gali 9−10 proc. padidinti pašarų ėdamumą, 12−16 proc. − ląstelienos virškinamumą, 10−26 proc. − masės prieaugį. Č. Juknos atlikto tyrimo duomenimis, probiotinis preparatas laktoamilovorinas darė įtaką veršelių augimo intensyvumui. Per visą bandymo laikotarpį abiejų tiriamųjų grupių veršelių priesvoris per parą vidutiniškai buvo apie 8,1 proc.
didesnis lyginant su kontroline grupe. Per pirmąsias 90 bandymo dienų abiejų tiriamųjų grupių veršelių svoris buvo vidutiniškai 10,0 proc. didesnis negu kontrolinės grupės analogų. Veršelių priesvorio dinamika pavaizduota pirmąjame paveiksle, kuriame aiškiai matyti, jog tiriamosios grupės veršelių vidutinis priesvoris per parą visą bandymo laikotarpį buvo didesnis negu kontrolinės grupės gyvulių.
1 pav. Veršelių priesvorio dinamika [14]
0 1000
2000 3000 30
60 90 120 150 180
555 620
800 755
970 950
Svoris, kg.
Die nos
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji
17 1.5. Probiotikas „EM“
Šiais laikais pieninei galvijininkystei yra būtini labai aukšto produktyvumo gyvuliai. Pelninga pieno gamyba neatsiejama nuo dviejų tarpusavyje artimai susijusių faktorių:
- stambiųjų ir koncentruotų pašarų maistinių medžiagų optimalaus išnaudojimo - geriausios sveikatos galvijų tokiomis sąlygomis
Šėrimo stabilumas: sveikata ir nauda
Puiki virškinamojo trakto veikla, kuri tamriai priklauso nuo mikrofloros aktyvumo, - karvių šėrimo sėkmės dalis.
Virškinamajame trakte vykdoma ne vien tik virškinimo procesai. Virškinamojo trakto sveikatos būklė yra labai svarbi galvijo imunitetui. Tad sutrikus žarnyno mikroflorai iškyla daug problemų su gyvulio sveikata: silpnėja imuninės sistemos funkcionavimas, mažėja produktyvumas, gimsta mažesnio svorio palikuoniai,sutrinka maistinių medžiagų isissavinimas.
Sveiko gyvulio jauniklio užauginimas turi būti siejamas su labai geru stambiųjų pašarų virškinamumu ir įsisavinimu. Tik tuo atveju mes galime efektyviai ir produktyviai panaudoti koncentruotus pašarus ir užtikrinti visos galvijų bandos sveikatingumą ir išsaugojimą.
Natūrali apsauga yra palankiauses sprendimas galvijų augintojams
EM probiotikai turi realių privalumų, tačiau jų pagrindine funkcija išlieka saugoti ne vien atskiras virškinimo sistemos dalis, bet ir visapusiškai užtikrinti visą virškinamojo trakto darbą. Šie probiotikai unikalūs tuo, kad pradeda veikti jau tuomet kai įterpiame į pašarus ir tęsia savo darbą didžiajame prieskrandyje, tuo pat metu teigiamai veikdami virškinimo procesus.
Teisingai panaudojus EM probiotikus mes efektyviai ir ilgam laikui:
- pagerina pašarų virškinamumą, mineralų, mikroelementų ir vitaminų įsisavinimą;
- suriša ir neutralizuoja mikotoksinus;
- perima apsauginę funkciją;
- stiprina gyvulio bandos imunitetą;
- neleidža pasireikšti medžiagų apykaitos ligoms, įskaitant ketozę;
- gerina pieno kokybę, net mažina somatinių ląstelių skaičių;
- gerina mikroklimatą gyvulių auginimo vietose.
EM probiotiko naudojimas instrukcija:
Veršeliai nuo 20 ml iki 50 ml per parą; karvėms nuo 50 ml iki 150 ml per parą.
18 Sudedamosios dalys: vanduo, cukranendrių melasa, Saccharomyces cerevisiae: Priedai: Lactobacillus casei, Lactobacillus plantarum
Neturi genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) Tinka naudoti ekologiniuose ūkiuose
Pagrindinės veikliosios dalys:
Vanduo 95 proc., žali baltymai 4,4 g/kg, žali riebalai 0, žalia ląsteliena 0, pelenai 7 g/kg, fosforas 0, magnis 190 mg/kg, kalcis 650 mg/kg, natris 88 mg/kg, lizino mažiau nei 0,5 mg/kg, metioninas 0,02 g/kg.
Laikymo sąlygos: Laikyti tamsioje sausoje patalpoje, +6 ° C+20 ° C temperatūroje. Atidarius pakuotę produktą sunaudoti per 30 dienų. Tinka naudoti šešis mėnesius nuo pagaminimo datos.
Pastabos: baltas mielių sluoksnis ant paviršiaus yra natūralus reiškinys ir neturi įtakos jo kokybei. Prieš
naudojimą gerai sumaišykite pakuotės turinį
[22].19 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Bandymas atliktas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728, Nr. 122-6126) pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL 2010 L 276, p. 33) ir pagal Europos konvenciją dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (Žin., 2007, Nr. 49-1883, Nr. 49-1884). Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ 2015 rugsėjo 24 d. Nr. B1-872; pagal įsakymą „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų pakeitimo“
2011 m. liepos 1 d. Nr. B1-248.
2.1. Tyrimo laikas, vieta, sąlygos ir tyrimo schema
Tyrimas atliktas 2016 - 2017 metais su Lietuvos juodmargiais veršeliais privačiame ūkyje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, smulkių gyvūnų klinikoje, rizikos veiksnių vertinimo laboratorijoje Kauno skyriuje.
2.2. Bandymo schema
Bandymas atliktas su 1 – 30 dienų amžiaus Lietuvos juodmargių veislės veršeliais. 20 veršelių buvo suskirstyta į dvi grupes po dešimt vienetų. Veršeliai buvo laikomi garduose, kurių dydis yra 1,8 m
2. Pirmąsias tris gyvenimo dienas visi veršeliai buvo girdomi krekenomis, vėliau krekenas pakeičiamos pienu ir duodant šieno iki soties. Tiriamosios grupės veršeliams buvo papildomai girdomas pienas su EM probiotiku po 30 ml., per parą. Veršeliai buvo girdomi tris kartus paroje (ryte, per pietus ir vakare), laikantis gamintojo rekomendacijomis. Reguliariai buvo atliekamas išmatų tyrimas.
Bandymo schema pavaizduota 1 lentelėje.
20 1 lentelė. Bandymo schema
Rodiklis
Grupės
Tiriamoji n=10 Kontrolinė n=10
EM Probiotikas 30ml per dieną + -
Priesvorio tyrimas + +
Bendras klinikinis tyrimas + +
Išmatų tyrimas + +
2.3. Veršelių priesvorio tyrimas
Veršelių svoris buvo nustatytas sveriant kiekvieną veršelį keturis kartus: pirmą kartą – iš karto po gimimo, antrą kartą – po aštuonių dienų, trečią kartą – po 20 dienų, ketvirtą kartą – bandymo pabaigoje, po 30 dienų. Veršeliai buvo sveriami praėjus 2 val., po rytinio šėrimo, platforminėmis svarstyklėmis CAS PB-150, (metrologinė patikra, prieš svėrimus buvo atlikta, Metrologinės patikros stotyje, Kaune).
Remiantis svėrimų duomenimis, buvo apskaičiuotas vidutinis veršelių priesvoris per parą.
2.4. Sveikatingumas
Bendro klinikinio tyrimo metu garduose laikomiems veršeliams kiekvieną bandymo dieną, buvo atliekama bendroji apžiūra. Gimus veršeliui ir kas penkias dienas elektroniniu termometru „microlife
®“ (matavimo tikslumas ± 0,1) buvo matuota rektinė kūno temperatūra (
0C). Matuojamas pulsas bei kvėpavimo dažnumas (gimus, 10; 20; 30 dienomis), atliekamas kraujo tyrimas.
Kraujo tyrimas buvo imamas iš Jungo venos, visiems veršeliams tyrimo pradžioje ir pabaigoje.
Kraujui paimti buvo naudojami vienkartiniai sterilūs mėgintuvėliai devynių ml., ir trijų ml., talpos.
Biocheminiams tyrimams naudoti – devynių ml. Venosafe mėgintuvėliai. Morfologiniams – N100,
violetiniu kamšteliu trijų ml, Vacumine mėgintuvėliai su viduje esančiu antikoaguliantu EDTA.
21 Morfologiniams tyrimams nustatyti naudotas Melet Schloesing Labaratoties MS4-5 Vet automatinis analizatorius (2015, Prancūzija). Biocheminiams – Reflektron plius aparatas (2012, Vokietija).
2.5. Išmatų tyrimas
Išmatų mėginiai yra paimti, praėjus dviems val. po rytinio veršelių šėrimo. Mėginiai paimti ir laikyti stikliniuose steriliuose indeliuose,kad nepatektų užkratas, mėginiai imti kas penkios dienas. Pirmas išmatų mėginys yra paimtas penktą gyvenimo dieną, paskutinis – 30 dienų amžiaus.
Mėginiai paimti viso tyrimo metu veršeliams dirginant dorsalinę išangės sienelę.
Lėkštelių metodu buvo nustatytas veršelių išmatose esamų mikroorganizmų kiekis. Mikrobiologiniam tyrimui imta vienas g išmatų, kurios santykiu 1:99 suspenduotos fiziologiniame tirpale, panaudojant sterilią porcelianinę lėkštelę ir grūstuvėlį. Gautas pirminis išmatų skiedimas 1:100 (10
-2), iš kurio toliau atliktas serijinis skiedimas santykiu 1:10 iki galutinio 10
-7. Kitus serijinius skiedimus atliekant, mėgintuvėlių turinys buvo sumaišomas homogenizatoriumi MS1 (IKA, JAV). Po 0,05 ml tiriamosios medžiagos iš 10
-4– 10
-7skiedimų buvo užsėta ant selektyvių standžių terpių Petri lėkštelėse. Tiriant išmatas, buvo nustatytas bendras enterobakterijų ir bendras laktobacilų kiekis. Bendram laktobacilų kiekiui nustatyti tiriami mėginiai buvo užsėti ant trijų Petri lėkštelių su MRS agaru ir kultivuoti mikroaerofilinėmis sąlygomis (5-10 proc. CO
2), +37
oC temperatūroje, 48 val. Bendram enterobakterijų kiekiui nustatyti tiriami mėginiai užsėti ant 3 Petri lėkštelių su McConkey agaru ir kultivuotos aerobinėmis sąlygomis, +37
oC temperatūroje, 24 val. Mikroorganizmų KSV/g (kolonijas sudarantys vienetai) apskaičiuoti pagal 1 formulę :
) ; 1 , 0 ( n
1n
2d V
N C
(1)
kur:
N – mikroorganizmų skaičius (KSV);
C
– suma kolonijų, suskaičiuotų visose lėkštelėse su mitybine terpe, kai bent vienoje iš
jų yra 15 kolonijų;
22 V – kiekvienai Petri lėkštelei naudotas tiriamosios medžiagos kiekis mililitrais;
n
1– pirmojo skiedimo rinktų Petri lėkštelių skaičius;
n
2– antrojo skiedimo rinktų Petri lėkštelių skaičius;
d – pirmąjį rinktą skiedimą atitinkantis skiedimo laipsnis.
Paveiksluose ir lentelėse pateiktas mikroorganizmų kiekis, yra išreikštas logaritmais (x) ir apskaičiuotas pagal 2 formulę:
);
( log
10a
x (2)
kur: a – mikroorganizmų skaičius (KSV/g)
2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant MS Office Excel 2017. Apskaičiuoti požymių
aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas
pagal Stjudentą. Rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05.
23 3. REZULTATAI
3.1. Veršelių priesvorio kitimas naudojant probiotika „EM“
Tirtų veršelių kūno masės kitimas, bei dienos priesvorio rodikliai pateikti 2 – 5 lentelėse.
2 lentelė. Vidutinis veršelių augimo intensyvumas
Amžius dienomis Grupės ± lyginant su kontroline grupe
Kontrolinė n=10
Tiriamoji
n=10 kg proc.
gimusio 39,89±0,21 39,88±0,19 -0,01 -0,03
8 41,48±0,11 41,98±0,12** +0,50 +1,19
20 49,12±0,12 50,61±0,13*** +1,49 +2,94
30 57,02±0,11 58,24±0,12*** +1,22 +2,14
**p<0,01 ***p<0,001
Iš pateiktų duomenų antroje lentelėje galime spręsti, jog per visą bandymo laikotarpį vidutiniškai
veršelių augimo sparta, lyginant su kontroline grupę gavosi 6,24 proc., arba 3,2 kg, didesnis, naudojant
EM probiotiką . Intensyviauses augimas pastebimas tiriamosios grupės veršelių 20 amžiaus dieną, ir
siekė 2,94 proc., lyginant su kontrolinės grupės veršeliais.
24 3 lentelė. Vidutinis veršelių paros priesvoris, g
Amžius dienomis
Grupės ± lyginant su kontroline grupe
Kontrolinė n=10 Tiriamoji n=10 g Proc.
1 - 8 648±12.28 698±12.38*** +50 +7.70
8 - 20 764±2.95 863±3,0*** +99 +12.96
20 – 30 790±16.50 803±16.60*** +13 +1.64
***p<0,001
Iš trečiosios lentelės pateiktų duomenų galime matyti, kad tiriamosios grupės veršelių vidutinis paros priesvoris buvo 0,162 kg., arba 22,30 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės. Nuo pirmos iki aštuntos dienos tiriamosios grupės veršelių vidutinis paros priesvoris gavosi 7,70 proc. arba 0,50 kg., didesnis nuo aštuntos iki 20 dienos taip pat tiriamosios grupės veršelių vidutinis paros priesvoris buvo 12,96 proc., didesnis nei tiriamosios grupės veršelių. Nuo 20 iki 30 dienos paros priesvoris 1,64 proc., buvo didesnis tiriamosios grupės veršelių lyginant su kontroline grupe.
Taigi vidutinis paros priesvoris labiausiai išryškėjo nuo aštuntos iki 20 bandymo dienos.
3.2. Sveikatingumo rezultatai
Atliekant veršelių bendrą klinikinį tyrimą nustatyta, kad kai kuriems veršeliams pasireiškė viduriavimo požymiai. Viduriavusių veršelių skaičius ir procentinis santykis grupėse pateiktas 4 lentelėje.
4 lentelė. Veršelių viduriavusių skaičius ir procentinis santykis grupėse
Veršelių grupės Veršelių skaičius grupėje
Viduriavimo požymiai pasireiškia veršeliams
Viduriavimo požymiai pasireiškia veršeliams,
proc.
Kontrolinė 10 8 80 proc.
Bandomoji 10 8 80 proc.
25 Pagal lentelės duomenis matome, kad abiejų grupių veršelių grupėse buvo nustatyti viduriavimo požymiai skirtingam veršelių skaičiui.
5 lentelė. Vidutinė kūno temperatūra
°CAmžius dienomis
Kontrolinė grupė n=10
Tiriamoji grupė n=10
Temperatūros normos ribos
Gimusio 40,0 40,1 38,5-40,2
8 39,1 39,0 38,5-40,2
20 38,9 38,9 38,5-40,2
30 39,1 39,1 38,5-40,2
Viso tyrimo metu abiejų grupių veršelių kūno temperatūra atitiko normos ribas.
6 lentelė. Kraujo tyrimų rezultatai
Rodikliai
Bandymo pradžia Bandymo pabaiga
Kontrolinė grupė
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Hemoglobinas, g/l 90,42±3,30 90,46±2,99 104,06±3,41 109,03±3,34*
Eritrocitai, 5,52±0,24 5,66±0,33 5,20±0,28 5,94±0,31
Leukocitai 6,10±0,28 6,72±0,21 6,24±0,41 6,22±0,34
Baltymų kiekies, g/l 75,57±3,34 74,19±3,41 76,68±3,28 79,52±3,64
Bazofilai (proc.) 2,35±0,54 2,36±0,66 2,29±0,72 2,34±0,84
Eozinofilai (proc.) 7,21±2,60 5,63±2,64 7,13±3,76 7,69±2,22 Lazdeliniai
neutrofilai (proc.)
5,31±2,84 5,42±2,39 5,48±2,79 5,49±4,42
26 Segmentiniai
neurofilai (proc.)
32,13±5,49 31,02±4,79 30,67±3,84 30,86±3,64
Limfocitai (proc.) 54,30±4,00 55,22±4,11 52,35±3,01 52,20±4,20
Monocitai (proc.) 4,41±1,82 4,38±1,63 4,40±1,19 4,50±1,18
p<0,05*
Iš 6 lentelės pateiktų duomenų matyti, jog abiejų kontrolinės ir tiriamosios grupės veršelių kraujo rodikliai viso tyrimo metu nenukrypo nuo normos ribų. Hemoglobino kiekis, tiriamosios grupės veršelių pabaigoje tyrimo buvo 18,60 g/l arba 20,53 proc., didesnis nei pradžioje. Baltymų kiekis tiriamosios grupės veršelių tyrimo pabaigoje lyginant su kontroline grupe buvo didesnis 2,84 g/l arba 3,7 proc.
Leukocitų kiekis tiriamosios grupės veršelių buvo 0,02 g/l mažesnis nei kontrolinės grupės veršelių.
Taipogi limfocitų kiekis tiriamosios grupės veršelių buvo 0,15 proc., mažesnis nei kontrolinės grupės veršelių.
3.3. Išmatų tyrimas
Veršelių išmatų tyrimo metu išanalizuota: bendri enterobakterijų ir laktobacilų kiekiai. Jie išreikšti
logoritmine išraiška, kurie pateikti antrame paveiksle. Praėjus šešioms bandymo dienom tiriamosios
grupės veršelių išmatose laktobacilų kiekis buvo mažesnis 0,03 log/g (p>0,05) lyginant su kontrolinės
grupės veršelių išmatomis. Ganėtinai didelis skirtumas laktobacilų išryškėjo skirtingose veršelių grupėse
11 ir 16 bandymo dieną. Tiriamosios grupės veršelių išmatose 11 dieną laktobacilų buvo 0,22 log/g
daugiau (p<0,05), 16 dieną – 0,21 log/g daugiau (p>0,05) lyginant su kontrolinės grupės veršelių
išmatomis.Išanalizavus turimus duomenis nustatyta jog 16 bandymo dieną tarp abiejų grupių pastebimas
statististinis duomenų nepatikimumas. Galima teigti, jog įtakos turėjo kontrolinėje veršelių grupėje
nustatytas didelis požymių įvairavimo koeficientas. Mažiausias skirtumas nustatytas 21 ir 26 tyrimo
dieną. Tiriamosios grupės veršelių išmatose laktobacilų kiekis 21 bandymo dieną buvo didesnis 0,16
log/g (p>0,05), o 26 dieną – 0,13 log/g didesnis (p>0,05) lyginant su kontroline grupe. Galimai vienas
didžiausių laktobacilų kiekio skirtumas tarp veršelių grupių nustatytas 30 tyrimo dieną. Tiriamosios
grupės veršelių išmatose laktobacilų kiekis 30 bandymo dieną buvo didesnis 0,24 log/g (p<0,05) lyginant
su kontroline grupe. Išanalizavus viso tyrimo metu gautus rezultatus, matome, kad laktobacilų bendras
27 kiekis veršelių išmatose pasireiškė dominavimu tiriamojoje veršelių grupėje ir buvo vidutiniškai 0,18 log/g didesnis lyginant su kontroline grupe.
2 pav. Laktobacilų kiekio dinamika
3 pav. Enterobakterijų kiekio dinamika
9,05 8,68
8,6 8,63
8,64 8,49
9,02 8,92
8,81 8,8 8,79 8,75
8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 8,7 8,8 8,9 9 9,1
6 11 16 21 25 30
log/g
Veršelių amžius, d.
Tiriamoji Kontrolinė
6,5 7
7,5 8
8,5 9
6 11 16 21 25 30
8,51 8,29 8,23 8,13 7,81
7,68
8,67 8,51 8,03
7,55 7,53 7,3
log/g
Veršelių amžius, d.
28 Nuo šeštos iki vienuoliktos tyrimo dienomis, bendras enterobakterijų kiekis tiriamojoje grupėje ir kontrolinėje išlieka kiekis veršelių išmatose panašus. Matome jog iki 11 dienos tiriamojoje veršelių grupėje enterobakterijų kiekis išmatose yra šiek tiek didesnis nei kontrolinėje grupėje. Tiriamosios grupės veršelių išmatose šeštają dieną enterobakterijų buvo 0,17 log/g daugiau (p>0,05), o 11 dieną – 0,22 log/g daugiau (p>0,05) lyginant su kontroline grupe. Žymesnis enterobakterijų kiekio sumažėjimas tiriamosios grupės veršelių išmatose pastebimas 16 bandymo dieną. Tiriamosios grupėje enterobakterijų kiekis išmatose, lyginant su 11 bandymo dieną, sumažėjo 0,48 log/g, o kontrolinėje grupėje – tik 0,07 log/g. 16 bandymo dieną visas enterobakterijų kiekis veršelių išmatose tiriamojoje grupėje buvo 0,18 log/g mažesnis (p>0,05) lyginant su kontroline grupe, duomenys statistiškai patikimi. Dar labiau skirtumas išryškėja enterobakterijų kiekio tiriamosios ir kontrolinės grupės veršelių 21 bandymo dieną.
EM Probiotiko gavusių tiriamosios grupės veršelių išmatose enterobakterijų kiekis prilygo 0,57 log/g mažesnis lyginant su kontrolinės grupės veršelių išmatų tyrime (p<0,05) šie duomenys taip pat statistiškai patikimi. Panašus kiekis išlieka enterobakterijų tiriamosios grupės veršelių išmatose ir 26 bandymo dieną. Bet truputėlį krenta žemiau didesnis enterobakterijų kiekis kontrolinėje veršelių grupėje.
Kontrolinėje veršelių grupėje šių bakterijų kiekis sumažėjo 0,34 log/g, lyginant su 21 tyrimo dienos duomenimis. 21 bandymo dieną tiriamosios grupės išmatose enterobakterijų kiekis sumažėjo iki 0,25log/g (p<0,01) lyginant su kontroline veršelių grupe. Galutinę bandymo dieną skirtumas jau buvo 0,38 log/g (p<0,05). Apskaičiavus galutinius bandymo rezultatų duomenis galima teigti, jog tiriamosios grupės veršelių išmatose buvo vidutiniškai 0,17 log/g mažiau (p<0,001) enterobakterijų nei kontrolinės grupės veršelių išmatose.
Tiriamojoje ir kontrolinėje veršelių grupėse skirtumo dinamika tarp bendro laktobacilų ir bendro
enterobakterijų kiekių išmatose pateikta ketvirtame ir penktame paveiksluose.
29 4 pav. Laktobacilų ir enterobakterijų kiekio skirtumo dinamika kontrolinėje grupėje.
5 pav. Laktobacilų ir enterobakterijų kiekio skirtumo dinamika tiriamojoje grupėje.
Iš pateiktų duomenų galime matyti jog ketvirtame ir penktame paveiksluose, tiek tiriamojoje tiek kontrolineje veršelių grupėje bendras laktobacilų kiekis viso bandymo metu buvo didesnis nei bendras enterobakterijų kiekis.
Kontrolinės veršelių grupės išmatose šeštąją bandymo dieną enterobakterijų buvo 0,45 log/g mažiau (p>0,05) nei laktobacilų. Didesnis skirtumas tarp laktobacilų ir enterobakterijų matomas kontrolinėje veršelių grupėje, kuris buvo 0,34 log/g (p>0,05). Taigi galime spresti, kad skirtumai yra
6,5 7
7,5 8
8,5 9
9,5 6
11 16 21 26 30
9,05 8,59
8,6 8,63
8,64 8,49
8,51 8,29 8,22 8,12 7,79 7,68
log/g
Veršelių amžius, d.
Enterobakterijos Laktobacilos
0 2
4 6
8 10
5 11 16 21 26 30
9,02 8,92 8,81 8,8 8,79 8,75
8,67 8,51 8,03 7,55 7,53 7,3
log/g
Veršelių amžius, d.
Enterobakterijos Laktobacilos
