Dmitrij Riabinin

Sveikatos vadybos katedra

Dmitrij Riabinin

NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR PREVENCIJOS TYRIMAS

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRE

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas Habil. Dr. Prof. Apolinaras Zaborskis 2010-05-17

SANTRAUKA

NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR PREVENCIJOS TYRIMAS ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRE

Dmitrij Riabinin

Mokslinis vadovas Habil. Dr. Prof. Apolinaras Zaborskis

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, Kaunas; 2010. 75 p.

Vis labiau plinta nelegalių narkotinių medžiagų vartojimas – aktuali visuomenės, ypač jaunimo, sveikatos problema. Sprendžiant šią problemą svarbų vaidmenį atlieka ir profesinės mokyklos.

Darbo tikslas : ištirti nelegalių narkotikų kontrolės ir prevencijos galimybių analizę Alytaus

profesinio rengimo centre.

Uždaviniai: 1. Įvertinti nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą tarp Alytaus profesinio

rengimo centro moksleivių. 2. Nustatyti vartojimo ypatumus ir jų prieinamumo šaltinius. 3. Išanalizuoti tėvų (šeimos) vaidmenį vykdant narkotikų prevenciją. 4. Parengti rekomendacijas Alytaus profesinio rengimo centrui dėl narkotikų kontrolės ir prevencijos.

Tyrimo metodika: anketinė anoniminė Alytaus profesinio rengimo centro moksleivių

(n=333) apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 11 programinį paketą.

Rezultatai: Alytaus profesinio rengimo centre nelegalius narkotikus yra bandę vartoti 32,4

proc. moksleivių; vaikinai dažniau nei merginos (atitinkamai 43,5 proc. ir 17,1). Nelegalius narkotikus dažniau vartojo 16-17 metų moksleiviai, lyginant su 18 ir19-21 metų moksleiviais. Didžiausia dalis narkotikų vartotojų buvo Alytaus mieste baigusių ir gyvenančių su tėvais moksleivių. Marihuaną, hašišą yra bandę vartoti 21,6 proc. respondentų, „diskotekų ar vakarėlių“ narkotikus – 9,3 proc., injekcinius narkotikus yra bandę 2,1 proc. moksleivių. Kas antras moksleivis (52,0 proc.) galvojo, kad blogi santykiai su tėvais galėjo juos paskatinti vartoti narkotikus. 35,8 proc. vaikinų ir 6,4 proc. merginų nuomone, jų tėvai nežino, kad jie yra išbandę marihuaną, hašišą; 23,8 proc. vaikinų ir 8,6 proc. merginų – tabletes ir miltukus. 13,5 proc. vaikinų ir 37,5 proc. merginų nežino, kaip su jais pasielgtų tėvai sužinoję apie narkotikų vartojimą.

Išvados: tyrimas įrodo, kad vis jaunesnio amžiaus moksleiviai pradeda vartoti narkotikus.

Didžiausia dalis narkotikų vartotojų buvo Alytaus mieste baigusių ir gyvenančių su tėvais moksleivių. Taip pat daugelis tėvų nežino, kad jų vaikai vartoja narkotikus.

SUMMARY

DRUG CONTROL AND PREVENTION STUDY AT ALYTUS VOCATIONAL TRAINING CENTRE

Dmitrij Riabinin

Advisor: Habil. Dr. Prof. Apolinaras Zaborskis

Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management, Kaunas; 2010. 75 pages.

The consumption of illegal narcotic substances is becoming more and more widespread; it is a topical heath problem especially in respect of the youth. Vocational schools perform an important role in solving this problem.

The objective of the work: to study the analysis of the possibilities of control and prevention

of illegal drugs at Alytus Vocational Training Centre.

The tasks: 1. To evaluate the prevalence of consumption of the illegal drugs among the

students of Alytus Vocational Training Centre. 2. To find the special features of the consumption and the sources of drugs. 3. To analyse the role of parents (family) in prevention of drug consumption. 4. To prepare recommendations for Alytus Vocational Training Centre regarding drug control and prevention.

The methods of the study: anonymous questionnaire survey of the students of Alytus

Vocational Training Centre (n = 333). The statistical data analysis has been performed using the SPSS 11 software package.

The results: 32.4 % of the students of Alytus Vocational Training Centre have tried the

illegal drugs; the boys more often than the girls (43.5 and 17.1 % accordingly). The illegal drugs were consumed by the students aged 16-17 in comparison with the students aged 18 and 19-20. The largest part of the drug users were those who was graduated and lived in Alytus with their parents. 21.6 % of the respondents have tried marihuana and hashish, 9.3 % have tried the “disco or party” drugs, and 2.1 % of the students have tried the syringe-injected drugs. Every second student (52.0 %) thought that bad relationships with their parents could have encouraged them to use drugs. According to the opinions of 35.8 % of the boys and 6.4 % of the girls, their parents do not know that they have tried marihuana and hashish; 23.8 % of the boys and 8.6 % of the girls – tablets and powder. 13.5 % of the boys and 37.5 % of the girls do not know how their parents would behave with them if they found out about their drug consumption.

The findings: the study has revealed the fact that younger and younger students start

consuming drugs. The largest part of the drug users were those who was graduated and lived in Alytus with their parents. Also, most of parents do not know that their children use drugs.

TURINYS

Darbo tikslas ir uždaviniai ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas užsienio šalyse ... 10

1.2 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje ... 16

1.3 Narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų klasifikavimas ir juos reglamentuojantys teisės aktai21 1.4 Narkomanijos prevencijos metodai ... 23

1.5 Šeimos įtaka prevencinėje veikloje ... 25

1.6 Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką 2008 metais ... 26

1.7 Socialinės narkotikų vartojimo priežastys ir kiti psichosocialiniai veiksniai paauglystėje ... 31

2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMIEJI ... 37

2.1. Tiriamųjų atranka ... 37

2.2 Klausimynas ... 37

2.3 Tiriamųjų charakteristika ... 38

2.4 Duomenų analizės metodai ... 39

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 40

3.1. Bendrieji narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai ir jų skirtumai pagal moksleivių lytį amžių ir kitas demografines charakteristikas ... 40

3.2 Nelegalių narkotikų rūšių vartojimo ypatumai ir jų prieinamumas ... 44

3.3 Tėvų (šeimos) vaidmuo vykdant narkotikų prevenciją ... 49

REZULTATŲ APTARIMAS ... 54

IŠVADOS ... 58

REKOMENDACIJOS ... 59

LITERATŪROS SARAŠAS... 60

SANTRUMPOS

ES Europos Sąjunga

ESPAD Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas eropos mokyklose

HBSC Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas

ECAD Tarptautinė visuomeninė organizacija „Europos miestai prieš narkotikus“

EMCDDA Europos narkotikų stebėsenos (monitoringo) centras

LR Lietuvos Respublika

NKD Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

PM profesinės mokyklos

PSO Pasaulio sveikatos organizacija

SAM Sveikatos apsaugos ministerija

n atvejų skaičius grupėje

p statistinis patikimumas

lls laisvės laipsnių sakaičius

Įvadas

Gera psichinė sveikata sąlygoja žmogaus gyvenimo kokybę ir yra visuomenės gerovės pagrindas. Tik psichiškai sveikas žmogus gali būti naudingas visuomenei. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, išsivysčiusių šalių gydymo įstaigose 30–50 proc. visų pacientų kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų. Mokslinė techninė revoliucija ir su ja susiję reiškiniai (urbanizacija, informacijos gausybė, transporto plėtotė, vis sudėtingesni žmonių tarpusavio santykiai ir kt.) didina psichinę ir emocinę įtampą. Tai žaloja žmogaus nervinę-psichinę sistemą, dėl to dažniau sergama neurozėmis, funkcinėmis nervų sistemos ligomis, alkoholizmu, narkomanija (3, 53, 117).

PSO Europos Regioninio komiteto parengtame sveikatos politikos dokumente „Sveikata 21: Sveikata visiems XXI amžiuje“ aiškiai apibrėžta, kad sveikatos gerinimas yra jos priežiūra ir kasdieninis saugojimas per visą gyvenimą, taip pat įvairiausių ligų, kurių tarpe ir priklausomybės, ypač jaunų žmonių tarpe, mažinimas. Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad iki 2020 metų jaunuoliai turi būti sveikesni turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius, mokėti reguliuoti savo sveikatą (5). Ar bus įgyvendintas šis uždavinys?

PSO dokumente „Sveikata visiems XXI amžiuje“ (4 tikslas: „Jaunų žmonių sveikata“) yra numatyta, jog iki 2020 m. jauni Europos regiono žmonės turėtų būti sveikesni ir geriau suvokti savo vaidmenį visuomenėje. Vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, turi būti sumažintas jaunų žmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį, skaičius (99, 120).

Lietuvoje vykdomi du tarptautiniai moksleivių gyvensenos stebėsenos tyrimai: „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD“ ir „Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC“. Abiejų tyrimų duomenys rodo didelį ir vis dar didėjantį alkoholinių gėrimų, tabako ir nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą tarp šalies moksleivių (39, 112).

Remiantis plačiais epidemiologiniais tyrimais, visame pasaulyje auga narkotikų vartojimas (102, 117).

Nelegalių narkotikų paplitimas per pastaruosius 20 metų išaugo taip sparčiai, kad dabar kelia grėsmę praktiškai visoms pasaulio tautoms. Nelegali narkotikų apyvarta griauna ekonominį, socialinį ir net politinį stabilumą bei saugumą ir turės rimtų neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai dar kelis dešimtmečius (3, 102, 116).

Tam, kad būtų nustatyta narkomanijos prevencijos politikos kryptis ir prioritetai, politikai turi suvokti informaciją, todėl būtina vykdyti ir kaupti informaciją apie psichoaktyvias medžiagas.

Taigi narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimas yra labai aktualus mažiausioms bendruomenės struktūroms: mokykloms, šeimoms, darbo vietoms, nes taip pasiekiamas konkretus individas.

Mokykla, tėvai – efektyvi priemonė sprendžiant priklausomybės problemas. Tėvai, mokytojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai – tai asmenys, turintys pirmieji pamatyti jaunuolio problemas ir dėti visas jėgas, kad pažintis su nelegaliais narkotikais neįvyktų.

Nuostatos, susijusios su vaikų sveikatos stiprinimu, priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencija, palankių sąlygų ugdyti sveiką gyvenseną sudarymu, išreikštos Europos vaikų ir paauglių sveikatos ir vystimosi strategijos, priimtos PSO Europos regiono komiteto (25).Error! Reference source not found.

Visos valstybės pripažįsta, kad narkomanijos prevencijos politika turi būti įgyvendinama įsijungus įvairioms struktūroms: sveikatos apaugai, švietimui, teisėsaugai, socialinei apsaugai ir kitoms. Jų glaudesnis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat informacijos skleidimas visuomenei atneštų geresnį ir greitesnį rezultatą. Tačiau ne tik horizontalus bendradarbiavimas atneštų puikių rezultatų – vertikalus bendradarbiavimas, kai bendradarbiauja valstybinės struktūros su bendruomene, individu, taip pat labai svarbus.

Lietuvoje narkotikai neturi senų tradicijų, tačiau dėl patogios mūsų valstybės geografinės padėties spėjo įsišaknyti bei sudaryti palankias sąlygas nelegaliam narkotikų vartojimui, gabenimui,tiekimui.

Alytaus profesinio rengimo centras yra svarbus Dzūkijos regionui, atliekantis išvardintų problemų pažinimo ir jų sprendimo galimybių analizę, taip pat svarbus žingsnis sprendžiant nelegalių narkotikų prevencijos uždavinį. Į šią įstaiga suvažiuoja mokytis ir 10 klasių baigę moksleiviai. Kadangi pažeidžiamiausia visuomenės dalis – vaikai ir jaunimas – didžiąją savo laiko dalį praleidžia profesinėse mokyklose. Profesinės mokyklos turi didelę įtaką apsaugant moksleivius nuo nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas nelegalių narkotikų paplitimo, kontrolės ir prevencijos kalusimams.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas – ištirti nelegalių narkotikų kontrolės ir prevencijos galimybių analizę Alytaus profesinio rengimo centre.

Uždaviniai:

1. Įvertinti nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą tarp Alytaus profesinio rengimo centro moksleivių.

2. Nustatyti vartojimo ypatumus ir jų prieinamumo šaltinius.

3. Išanalizuoti tėvų (šeimos) vaidmenį vykdant narkotikų prevenciją.

4. Parengti rekomendacijas Alytaus profesinio rengimo centrui dėl narkotikų kontrolės ir prevencijos

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas užsienio šalyse

Gerai žinomą Europoje ESPAD tyrimą Jungtinėse Amerikos Valstijose atitinka tyrimas „Ateities monitoringas“, kurį nuo 1975 m. kasmet atlieka JAV Mičigano Universiteto Socialinių tyrimų Institutas (49, 50, 111, 122). Tyrimo pradžioje (1975 m.) buvo apklausta apie 15,5 tūkst., o 2004 m. jau apie 50 tūkst. valstybinių ir privačių JAV mokyklų moksleivių. Iki 1980 m. buvo apklausiama tik vidurinių, aukštesnių klasių moksleiviai – abiturientai, nuo 1980 m. ir koledžų moksleiviai, o nuo 1990 m. ir 8 bei 10 klasių moksleiviai. Aukštesniųjų klasių moksleiviai ir koledžų moksleiviai atitinka 17–18 m. amžiaus Lietuvos moksleivius, o tuo pačiu ir mūsų tyrinėtą Alytaus profesinio rengimo centro moksleivius.

„Ateities monitoringas“ – vienas iš pačių reprezentatyviausių tyrimų, atliekamų JAV, kurio metu nustatyta (49):

1. Nelegalių narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo paplitimas ir tendencijos tarp moksleivių.

2. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paauglystėje priežastys ir padariniai.

3. Narkotikų vartojimo skirtumai tam tikrose subgrupėse, diferencijuojant respondentus pagal rasę, lytį, amžių, gyvenamą vietą (miestas, kaimas), socialinę padėtį, kultūrinius, religinius papročius ir pan.

Kadangi JAV narkotikų rinkoje (kaip ir Europoje bei Lietuvoje) kasmet keitėsi nelegalių psichoaktyvių medžiagų asortimentas, moksleivių apklausai „Ateities monitoringas“ naudojamas klausimynas kas keleri metai buvo papildomas klausimais apie naujai atsiradusius rinkoje populiarius narkotikus, o klausimai apie mažiau populiarias narkotikų rūšis sujungiami. Pavyzdžiui, 2002–2004 m. „ateities monitoringo“ klausimynuose (111, 122) atsirado daugiau klausimų apie „klubinius“ arba „diskotekų“ narkotikus, įvairių rūšių migdomuosius ir raminančiuosius vaistus, vartojamus kartu su alkoholiu, tačiau jau mažiau akcentuojami haliucinogeniniai grybai (ypač populiarūs Europoje pastaraisiais metais), hašišas ir namų gamybos mišiniai iš aguonų ar kitų žaliavų, pridedant įvairias kitas buitines-chemines ar farmacijoje naudojamas medžiagas. Kituose JAV tyrinėtojų darbuose nelegalūs narkotikai dažnai apjungiami į tris pagrindines grupes: stimuliuojančius, slopinančius ir haliucinogeninius, nors pasitaiko ir kitokių nestandartinių narkotikų suskirstymo į grupes schemų, kurios atitinka tam tikro regiono specifiką (107).

Šių tyrimų būdu nustatytas abiturientų nelegalių narkotikų vartojimas (bent vienas bandymas nelegalios narkotinės medžiagos, išskyrus tabaką ir alkoholį) kasmet JAV išaugdavo po 2–3 proc.,

pvz., 1975 buvo 41 proc., o 1981 – net 65 proc. Po to, kaip liudija kasmetinių tyrimų rezultatai, prasidėjo beveik visą dešimtmetį trukęs narkotikų vartojimo mažėjimas tarp amerikiečių moksleivių, kuris 1992 m. nukrito net iki 40,7 proc. Tais metais buvo užfiksuotas ne tik mažiausias narkotikų vartojimo lygis, bet ir mažiausias skaičius tų, kurie vartojo narkotiką paskutinių 30 dienų laikotarpiu. Tarp amerikiečių moksleivių „reguliarių“ vartotojų 1992 m. sudarė tik 14,4 proc. (tai yra beveik 3 kartus mažiau) visų bent kartą išbandžiusių bet kokią narkotinę medžiagą (50).

Tačiau amerikiečiams ilgai išlaikyti šį teigiamą rezultatą nepavyko. Prasidėjo naujas lėtas, bet nesustojantis augimas. Kasmetinis prieaugis, nors ir neviršijantis 2–3 proc., atvedė iki to, kad 1997 m. skaičius amerikiečių moksleivių, kurie bent kartą išbandė narkotines medžiagas, pasiekė 54,3 proc., tai yra per 6 metus išaugo beveik 14 proc. Žymiai išaugo ir skaičius reguliarių vartotojų, kuris 1997 m. pasiekė 26,2 proc., kas beveik 2 kartus daugiau nei 1992 m. Iki 1999 m. šis lygis svyravo nežymiai ir po to ėmė labai lėtai (nuo 0,1 iki 0,9 proc. per metus) mažėti. Pagaliau 2003 m. sumažėjo net 2 proc. ir buvo lygus 51,1 proc. Reguliarių vartotojų skaičius taip pat mažėjo ir 2003 m. sudarė 24,1 proc. visų abiturientų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paskutinių 10 metų bėgyje (1994–2004) tarp amerikiečių abiturientų pasikeitė santykis tarp reguliarių ir nereguliarių vartotojų. Pradedant nuo 1994 m. jis tapo ne 3:1, o 2:1 (50).

2004 m. JAV kanapių preparatus vartojo nuo 36 iki 43 proc. paauglių (net 25 proc. jų reguliariai), o inhaliantus ir amfetaminus – 27,7 proc. paauglių. Pagal JAV medicinos įstaigų ataskaitas apie asmenis, kurie kreipėsi pagalbos į gydymo įstaigas, 49 proc. jų apsinuodijo kanapių produktais, 13 proc. – haliucinogenais, 12 proc. – inhaliantais, 9 proc. – raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais, 8 proc. – kokainu, 2 proc. – heroinu, (vaikai ir paaugliai sudarė 1/5 dalį visų besikreipusių). Net 54 proc. JAV narkotikų vartotojų yra jaunesni negu 16 metų (111).

PSO Regioninis biuras, 2004 m. kaip naują tendenciją pažymėjo, jog vis dažniau JAV ir kitose šalyse sergama priklausomybe nuo 2 narkotinių medžiagų: kanapių ir alkoholio arba kokaino ir alkoholio (118).

Išeiviai iš Azijos, gyvenantys JAV, dažnai serga priklausomybe nuo kanapių ir amfetaminų arba opiatų ir barbitūratų (118). 2002 m. JAV 31 proc. besigydančių nuo priklausomybių asmenų gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir amfetaminams, 28 proc. – nuo priklausomybės kanapėms, 19 proc. – nuo priklausomybės heroinui. 1998 m. Niujorke tarp perdozavusių narkotikus asmenų, 57,8 proc. mirties priežastimi buvo alkoholio, opiatų ir kokaino mišinys. Tarp Niujorko studentų, vartojančių kanapių preparatus, net 91 proc. vartojo ir kitas psichoaktyvias medžiagas (133).

Ateities monitoringas – ne vienintelis reprezentatyvus tyrimas JAV. Daug kitų JAV tyrinėtojų, tirdami moksleivius, paauglius, jaunimą, gavo panašius rezultatus, tačiau yra ir tam tikrų regioninių skirtumų, priklausančių nuo respondentų socialinio statuso, rasės, mokyklos prestižo,

demografinės situacijos ir pan. Kiekvienas šių tyrinėtojų atskleidė tam tikrą narkotikų vartojimo specifiką, išaiškino daugelį narkotikų vartojimą skatinančių veiksnių, gana įvairiai interpretavo priežastis, šeimos ir aplinkos įtaką narkotikų vartojimui ir pan.

1976 m. D. Kandel atliktas tyrimas tarp Niujorko vidurinių mokyklų, atskleidė, kad dauguma paauglių (82 proc.) gėrė alų arba vyną, rūkė cigaretes (72 proc.), vartojo stiprų likerį (65 proc.). Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) nurodė vartoję vieną ar kelis nelegalius narkotikus. Dažniausias nelegalus narkotikas – marihuana (29 proc.) ir hašišas (21 proc.). Apie aštuntadalis paauglių vartojo amfetaminus ir barbitūratus, o apie dvyliktadalis bandė LSD ar kitus stiprius narkotikus. Be to, 4 proc. nurodė vartoję kokainą, o 3 proc. – heroiną. Tyrimas parodė, kad jau 1976 m. eksperimentavimas ir atsitiktinis narkotikų vartojimas tarp paauglių buvo gana dažnas (54).

2002 m. JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad narkotikų vartojimas ypač paplitęs tarp jaunų žmonių, o vartojama dažniausiai naktiniuose klubuose. Vakarėliuose (ir klubuose) dažniausiai vartojamas ekstazis ir kiti psichostimuliatoriai, kurie gali būti įvairių formų kapsulių ir piliulių pavidalu. Laukiamas vartojimo poveikis yra euforija, intymūs jausmai, haliucinacijos, libido padidėjimas, energijos perteklius. Dažnas neigiamas poveikis – tachikardija, hipertonija, nerimas, susijaudinimas ir kt. Prevencijos specialistai apie tai turi informuoti jaunus žmones (103).

2004 m. C. A. Flanagan Pensilvanijoje (JAV) atliktas tyrimas (buvo apklausti 5–12 klasių moksleiviai) atskleidė, kad jaunesni moksleiviai yra labiau linkę pasirinkti iniciatyvias strategijas narkotikų vartojimo atžvilgiu negu vyresni (pvz., kalbasi su draugais, kurie vartoja narkotikus, arba nutraukia su jais draugystę). Vyresni moksleiviai yra labiau linkę ignoruoti draugų rūkymą ar narkotikų vartojimą, laikydami, kad tai jų asmeninė problema. Merginos yra labiau linkusios negu vaikinai kalbėtis su draugais apie narkotikų vartojimą ir mažiau linkusios ignoruoti vartojančius draugus ar nutraukti draugystę (28).

2005 m. atliktas tyrimas tarp Oregono valstijos (JAV) paauglių, atskleidė, kad per paskutinį dešimtmetį labai išaugo „klubinių“ narkotikų vartojimas, o šie narkotikai įgijo naują populiarumą. “Klubiniai“ narkotikai vartojami ne tik klubuose, bet ir kitose jaunų žmonių susibūrimo vietose, o narkotikų vartotojų amžius jaunėja (60).

2005 m. tyrimas Teksase (JAV) atskleidė, jog „klubiniai“ narkotikai yra laisvalaikio praleidimo narkotikai, o kiekviena narkotikų rūšis turi savą aplinką ir savus vartotojus. Be to, autorius teigia, kad auga trumpalaikių ir ilgalaikių narkotikų paplitimo tyrimų skaičius, tačiau dėl įvairių priežasčių (tyrinėtojų pasiruošimas, demografiniai respondentų duomenys), jie ne visuomet gali būti tikslūs (74).

2007 m. gegužės mėn. atliktas tyrimas Centrinės Amerikos šalyse tarp paauglių atskleidė, kad yra stiprus ryšys tarp rizikos/apsaugos veiksnių ir narkotinių medžiagų vartojimo. Rizikos

veiksniams priskiriami: šeimos problemos dėl alkoholio ar narkotikų, neigiami šeimos ryšiai, mokyklos metimas, tos pačios amžiaus grupės asmenų deviantiškas elgesys, prasti bendravimo įgūdžiai. Apsaugantys veiksniai: asmens tikėjimas Dievu, teigiami šeimos ryšiai, tėvų religingumas, teigiami moksleivio ir mokytojo santykiai. Rastas patikimas ryšys tarp rizikos/ apsaugos veiksnių ir alkoholio bei marihuanos vartojimo. Autorius pabrėžia, kad narkotinių medžiagų vartojimo prevencija ir intervencija, dirbant su paaugliais, turi vykti skirtingose mikrosistemos lygiuose: pvz., su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais (59).

2007 m. atliktas tyrimas tarp 15–24 metų Kanados paauglių atskleidė, kad marihuanos vartojimas yra aukštesnis tarp rūkančiųjų tabaką ir žemesnis tarp niekada nerūkiusių tabako. Didesnis marihuanos vartojimo paplitimas rastas tarp vyrų, jaunų paauglių gyvenančių kaimuose, nei tarp likusiųjų respondentų, o vartojimo paplitimas didėja kartu su amžiumi. Jauni paaugliai yra linkę marihuaną pabandyti, dar besimokydami mokykloje. Tie moksleiviai, kurie marihuaną vartojo baigdami mokyklą, turi didesnę galimybę tapti reguliariais marihuanos vartotojais. Vaikinai ir tie asmenys, kurie pirmiausiai pabandė marihuaną ankstyvame amžiuje, taip pat daug dažniau vartoja marihuaną reguliariai. Ši išvada atitinka aukščiau minėtų autorių nuomonę, kad ypatingai svarbu atitolinti pirmojo kontakto su narkotinėmis medžiagomis pradžią (67).

Dar daugiau kai kurie nelegalūs narkotikai paplitę Pietų Amerikos šalyse, nors yra ir tam tikrų specifinių regioninių skirtumų. V. M. Herrera. ir bendraautorių atliktas tyrimas tarp 11–24 metų Meksikos jaunimo 2004 m. atskleidė, kad 65 proc. vyrų pradeda vartoti alkoholį nuo 17 metų, o rūkyti tabaką apie 18 metus. Merginos pradeda vartoti alkoholį ar rūkyti metais vėliau nei vaikinai. 13 proc. vaikinų ir 5 proc. merginų narkotikus pradeda vartoti nuo 19 metų. Maždaug 9 iš 100 moksleivių narkotikus pradeda vartoti be prieš tai buvusios alkoholio ar tabako vartojimo patirties, – šį požymį galima priskirti Pietų Amerikos šalių specifikai (36).

2005 metais V. Honawar atliktas tyrimas tarp Kolumbijos vidurinių mokyklų moksleivių atskleidė, kad narkotikų vartojimas auga tarp moksleivių, kurie teigia, jog negalių narkotikų gali įsigyti savo mokyklose. Tyrimas, kuris apėmė 1000 paauglių ir 829 tėvus, patvirtino, kad 62 proc. vidurinių ir 23 proc. pagrindinių mokyklų moksleivių teigė, jog įsigyti nelegalių narkotikų jų mokykloje galima gana lengvai, – kas taip pat nebūdinga (arba mažiau būdinga) Centrinės Amerikos ir Europos šalims (40).

2006 metų tyrimas tarp Brazilijos jaunimo nustatė, kad tabakas, kanapės, alkoholis bei inhaliantai yra daugiau paplitę tarp vaikinų, o trakviliantai tarp merginų. Apie lyties skirtumus rašė ir aukščiau paminėti Pietų Amerikos autoriai, akcentuodami, kad nelegalių narkotikų vartojimas daugiau susijęs su vyriška lytimi, tuo tarpu Europoje merginos paauglės sparčiai vejasi vaikinus (66).

Nors sekančios šalys: Australija, N. Zelandija, Kinija ir kt., gana nutolusios nuo Amerikos ir Europos kontinentų, narkotikų vartojimas tarp paauglių bei jaunimo ir šiose šalyse gana paplitęs reiškinys ir sukelia vartotojams bei visuomenei panašias psichosocialines bei sveikatos problemas. 2003 m. M. T. Lynskey su bendraautoriais Australijos Melburno mieste atliktas tyrimas tarp 15–21 metų respondentų atskleidė, kad kanapių vartojimas kas savaitę yra reikšmingai susijęs su didele rizika anksti mesti mokyklą. Be to, šis požymis yra susijęs su demografinėmis charakteristikomis kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, psichine sveikata ir asocialiu elgesiu (70).

S. Lenton 2004 m. atliktas tyrimas Vakarų Australijoje tarp 9–12 klasių moksleivių parodė, kad moksleiviai turi nemažai žinių apie kanapių vartojimo riziką ir žalą, teisinius aspektus. Tyrimas parodė, kad apie pusė 12 klasės moksleivių ir apie 28 proc. 9 klasių moksleivių yra vartoję nelegalių narkotikų. 70 proc. moksleivių, kurie nėra bandę narkotikų, teigia, kad jų ir nebandytų ateityje, netgi jei narkotikai būtų įteisinti legaliai; 5 proc. teigė, kad bandytų, o 24 proc. – nežino ar bandytų, o tikriausiai bandytų narkotikų apie 11 proc. moksleivių, jei narkotikai būtų legalizuoti (68).

L. Degenhardt ir bendraautorių 2007 m. atliktas tyrimas tarp 14–16 Australijos paauglių atskleidė, kad ekstazis tarp paauglių pradedamas vartoti nuo 17 metų, o ekstazio vartojimas šiame jauname amžiuje siejasi su prastesne psichine sveikata, sveikatos problemomis ir tolesniu kitų narkotikų vartojimu. Moksleiviai, pradėję vartoti ekstazį nuo 17 metų, ateityje turi didelę riziką turėti psichosocialinių ir sveikatos problemų (20).

2001 m. Kinijoje Z. Liu atliktas tyrimas tarp 11 klasių moksleivių iš 18 mokyklų, parodė, kad 66,1 proc. respondentų vartojo alkoholį, 27,4 proc. – tabaką, 3,1 proc. – heroiną, 2,8 proc. – tirpiklius. Reguliariai (daugiau nei 15 kartų per mėnesį) vartojo tabaką – 4,2 proc., alkoholį – 1,6 proc., tirpiklius – 0,1 proc., kanapes – 0,1 proc. Visus nelegalius narkotikus dažniau vartojo vaikinai negu merginos (69).

2003 metais Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas tarp 15–25 metų paauglių ir jaunimo (27) atskleidė, kad kanapių ir kitų nelegalių narkotikų vartojimas yra susijęs su mokyklos nelankymu arba metimu, universiteto nebaigimu ar žemais akademiniais pasiekimais. Apart paminėtų autorių visame pasaulyje įvairūs mokslininkai plačiai nagrinėja alkoholio, tabako ir nelegalių narkotikų vartojimo paauglystėje sąsajas (3, 94, 101, 114), akcentuoja šeimos, bendraamžių, mokyklos, artimiausios socialinės aplinkos įtaką vartojimui (23, 26, 55, 73, 115, 119, 121), analizuoja jaunų žmonių požiūrį į narkomanijos problemą, asmens sveikatą, turimų žinių lygį ir šių faktorių įtaką narkotikų vartojimui (21, 29, 34, 77, 105). Be to, dauguma kitų autorių, kurie tyrinėja narkomanijos, kaip socialinio reiškinio, visuomenėje prevencijos problemas (32, 33, 57, 75, 100) ir narkomanijos, kaip priklausomybės, gydymo bei diagnostikos ypatumus, taipogi savo darbuose nagrinėja daugelį

narkotikų vartojimo tarp jaunų žmonių paplitimo ir priežastingumo aspektų (30, 76, 79, 89, 90, 104).

Rusijoje per paskutinius du dešimtmečius taip pat labai išaugo narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių (131). Joje sergamumas narkomanija nuo 1991 iki 2001 m. išaugo daugiau kaip 14 kartų (nuo 3 atv. 100 000 gyventojų iki 43,6 atvejų). Sergamumo pikas užregistruotas 2000 m. – 50,7 atv. 100 000 gyventojų. 2001 m. Rusijoje tarp asmenų, kurie pirmą kartą kreipėsi gydytis – 92,9 proc. vartojo opiatus. Narkotizacijos latentinis periodas (nuo vartojimo pradžios iki kreipimosi į gydymo įstaigą) prilyginamas 1:7. Tarp asmenų, sergančių narkomanija – 19,8 proc. moterų ir 10,1 proc. paauglių. 76 proc. visų narkotikų vartotojų sudarė asmenys iki 25 metų, o tarp injekcinių narkomanų jauni žmonės nuo 15 iki 30 metų sudarė tik 7–8 proc. (125).

Rusijoje tarp 15–17 m. paauglių iki 2000 m. įvairias narkotines medžiagas vartojo 15 proc., iš jų nelegalius narkotikus apie 10 proc. Tarp 14–18 metų vartojančių paauglių – 70,8 proc. vartojo kanapių produktus, 10,5 proc. – įvairius kitus narkotikus. 2004 m. apie 30 proc. vaikų ir paauglių vartojo narkotikus. Vėl „lengvesnius“ narkotikus pakeitė „sunkieji“, todėl 2004 m. stebima tendencija grįžti prie injekcinių narkotikų vartojimo būdo. Tarp studentų net 13,9 proc. (kas 8-as) vartojo narkotikus, 3,3 proc. iš jų reguliariai. Per paskutinius 10 metų tarp paauglių sergamumas narkomanija Rusijoje išaugo 17 kartų. Šis rodiklis tarp paauglių 2 kartus aukštesnis, negu tarp bendros populiacijos, o sergamumas toksikomanijomis – 8 kartus. Sergantys priklausomybe opiatams sudaro 97,6 proc. (126).

Rusijoje paskutiniais metais tarp paauglių populiariausi nestiprūs alkoholiniai gėrimai (stiprus alus, džinas su toniku ir pan.), kurie vartojami su kanapėmis ir trankviliantais. Kas penktas, besikreipiantis gydytis nuo priklausomybės, vartoja kelis narkotikus (124).

Tarp 15–17 m. profesinių mokyklų ir technikumų moksleivių Rusijoje nuo 8–15 proc. reguliariai vartoja alkoholį, o 2,5 proc. jau serga priklausomybe nuo alkoholio (128). Nelegalių narkotikų vartojimas daugelio autorių (123, 128, 134) duomenimis siekia daugiau negu 50 proc.

Rusijoje 2003 m. buvo atliktas platus tyrimas, bendradarbiaujant Sociologinių tyrimų centrui ir Švietimo ministerijai 88 subjektuose, remiantis reprezentacine proporcine kvotine atranka. Šio tyrimo duomenimis, apklausus 5000 paauglių ir jaunimo nuo 11 iki 24 metų amžiaus, nors kartą gyvenime bandė narkotikus 29,8 proc. apklaustųjų. Nors Rusijoje pavyko 2003–2004 metais ženkliai sumažinti injekcinių narkotikų vartotojų (heroino, aguonų nuoviro) skaičių, vis tik bendras narkotikų vartotojų skaičius ypač amžiaus grupėje nuo 11 iki 24 metų kasmet didėja (125).

Narkotikų vartojimo lygis atskirose amžiaus ir lyties grupėse – skirtingas. Pavyzdžiui, Peterburge 2004 m. šis rodiklis buvo 28,5 proc. vyrams ir 10,5 proc. moterims (tai yra moterims beveik tris kartus mažiau). Panašus santykis būdingas ir tam tikroms amžiaus grupėms. Peterburge

jauniems vyrams iki 25 metų šis rodiklis siekia 70 proc., jų bendraamžėms – 25–30 proc. (135). „Jauni žmonės iki 30 metų sudaro keturias penktąsias (79 proc.) visų reguliarių narkotikų vartotojų, tai yra tų, kurių gyvenimo būdas nulemtas daugiau ar mažiau reguliaraus narkotikų vartojimo. Tuo tarpu asmenys, kurie jaunesni, kaip 25 metai, sudaro tris penktadalius (59 proc.) visų reguliarių narkotikų vartotojų. Taigi, apie pusė Peterburgo gyventojų, kurie jaunesni, nei 25 metai, nors kartą gyvenime bandė kažkokius narkotikus“, – teigė R. Chlopušin (2004) kartu su bendraautoriais keletą metų vykdęs tyrimus S. Peterburge (135).

1.2 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje nuo 1995 m. vykdomi du tarptautiniai moksleivių gyvensenos tyrimai: „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose – ESPAD“ ir „Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas – HBSC“. Abiejų tyrimų duomenys rodo didelį ir vis dar didėjantį alkoholinių gėrimų, tabako ir nelegalių narkotikų vartojimo paplitimą tarp šalies moksleivių (13, 37, 38, 39, 112).

1999 metais Lietuva užėmė vidurinę padėtį tarp šalių, dalyvaujančių ESPAD projekte (38). Per ketverius metus – nuo 1995 iki 1999 metų – kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui: Jungtinė Karalystė, Airija, Farerų salos, pradėjo mažinti moksleivių narkotikų vartojimo plitimą. Narkotikų vartojimas Rytų ir Centrinės Europos šalyse per tą patį laikotarpį padidėjo du kartus, o Lietuvoje per tą patį laikotarpį jis išaugo 5 kartus; marihuanos vartojimas išaugo net 12 kartų (22, 39).

Lietuvoje ESPAD tyrimų duomenimis: 1995 m. narkotikus nors kartą vartojo 3,2 proc. 15–16 m. amžiaus moksleivių (3,4 proc. vaikinų, 2,7 proc. merginų), 1999 m. – 15,5 proc. (9,6 proc. merginų ir 21 proc. vaikinų), 2003 m. – 15,6 proc. (10,5 proc. merginų ir 20,7 proc. vaikinų).

Dažniausiai Lietuvos moksleiviai vartoja marihuaną/hašišą ir šio narkotiko vartojimas per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 11,9 proc. iki 13,5 proc. Labai svarbus rodiklis, vertinant narkotikų paplitimą, yra kitų narkotikų be marihuanos ir hašišo vartojimas. Šis rodiklis Lietuvoje 1999 metais buvo gana aukštas (9,0 proc.), o kaimyninės šalys Latvija ir Lenkija (11 proc.) užėmė Europoje antroje vietoje po Jungtinės Karalystės (12 proc.). Mažiausią šį rodiklį turėjo Suomija, Kipras, Švedija, Malta (2–3 proc.) (22, 39).

Kitas paplitęs narkotikas (be marihuanos/hašišo) yra amfetaminai. Jų vartojimas Lietuvoje per ketverius metus išaugo net tris kartus nuo 1,5 iki 4,4 proc. Lietuva lygiuojasi su šalimis, turinčiomis didžiausią amfetaminų vartojimo rodiklį (Airija, Vokietija, Lenkija). Didesnis rodiklis nustatytas tik Estijoje (7 proc.). Pagal vartojimo dažnumo eiliškumą Lietuvoje paplitęs ekstazis Jo vartojimas per ketverius metus sumažėjo 2,5 karto (nuo 4,4 proc. iki 1,9 proc.). Labiausiai ekstazis paplitęs Čekijos

Respublikoje – 8 proc. Kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje šis rodiklis siekia 3 proc. (22, 39).

Heroino vartojimas Lietuvoje 1999 metais buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 4,8 proc. 2003 metais šio narkotiko vartojimas sumažėjo net tris kartus iki 1,4 proc. Reikia pažymėti, kad heroino vartojimas per ketverius metus sumažėjo visoje Europoje [(2, 39).

Lyginant 2003 metų ir 1999 metų ESPAD tyrimų duomenis, pastebimas haliucinogeninių grybų vartojimo augimas, tačiau Europoje Lietuva – prie mažiausiai šiuos grybus vartojančių šalių. Lietuvoje per keturis metus sumažėjo kokaino vartojimas (nuo 1,1 proc. iki 0,9 proc.), tačiau jį pakeitė krekas – jo vartojimas išaugo (nuo 0,3 proc. iki 0,7 proc.) (22, 39).

LSD ir leidžiamų narkotikų rodikliai Lietuvoje per keturis metus beveik nepakito. LSD eksperimentavusių moksleivių procentas liko 1,4 proc., o leidžiamų narkotikų nuo 0,6 proc. pakilo iki 0,7 proc. Leidžiamus narkotikus dažnai (iki 2 proc.) vartojo tik Turkijos moksleiviai. Visose kitose Europos šalyse šis procentas neviršija 1 proc. (22, 39).

Berniukų ir mergaičių nelegalių narkotikų vartojimo paplitimas yra skirtingas: Lietuvoje berniukai dažniau nei mergaitės vartojo visų rūšių narkotikus. Pagal ESPAD - 2003 Europos šalyse stebimas vis mažėjantis skirtumas tarp lyčių, o kai kuriose šalyse, kai kuriuos narkotikus vartoja daugiau merginų, nei vaikinų (22, 39).

ESPAD 2003 m. tyrimas nustatė, kad narkotikų vartojimo paplitimas pats didžiausias buvo Klaipėdos miesto mokyklose: 15–16 metų amžiaus moksleiviai dažniau nei kituose šalies regionuose vartoja tiek bet kuriuos, tiek ir kitus narkotikus be marihuanos ir hašišo. Antroje vietoje – sostinė Vilnius, turintis dešimt procentų mažesnį narkotikų paplitimą tarp moksleivių, tačiau ir jis labai aukštas. Toliau sekė kiti respublikos miestai (Druskininkai, Palanga, Visaginas, Alytus ir kiti). Juose bet kurio narkotiko vartojimas yra šiek tiek mažesnis nei sostinėje, tačiau kitų narkotikų be marihuanos vartojimas – toks pat. Didesnį narkotikų vartojimo rodiklį nei respublikos vidurkis turėjo Kauno ir Panevėžio mokyklos. Pastarajame mieste gana didelis kitų narkotikų be marihuanos ir hašišo vartojimo rodiklis. Iš respublikos miestų mažiausią narkotikų vartojimo rodiklį, mažesnį nei respublikos vidurkis, nustatė Šiauliuose – ypač kitų narkotikų be marihuanos ir hašišo. Dar mažesnius narkotikų vartojimo rodiklius fiksavo rajonų centrų ir kaimo mokyklose. Taigi, narkotikų vartojimas kol kas didžiųjų miestų problema (22, 39).

Analizuojant narkotikų paplitimą šalies mokyklose pagal Švietimo ir mokslo ministerijai siunčiamas kasmetines ataskaitas, buvo pastebėta, kad narkotikų vartojimas atskirose mokyklose labai nevienodas (17).

Pagal ESPAD–2003 duomenis, bet kurio narkotiko vartojimas daugiau paplitęs tarp moksleivių pagrindinėse mokyklose, (17,1 proc.) o kiti narkotikai be marihuanos ir hašišo – vidurinėse mokyklose (7,3 proc.). Berniukai žymiai daugiau ir dažniau nei mergaitės vartojo

narkotikus, pvz., bet kurį narkotiką 40 ir daugiau kartų vartojo 2,9 proc. berniukų ir 1,0 proc. mergaičių. Daugiausia moksleivių 40 ir daugiau kartų vartojo marihuaną ir hašišą (1,1 proc.). Panašius duomenis nurodė Latvija, Norvegija (22, 39).

ESPAD–2003 duomenų analizė rodo, kad 5,6 proc. moksleivių (8,2 proc. berniukų ir 3,0 proc. mergaičių) per paskutines 30 dienų vartojo marihuaną. Kai kurie berniukai marihuaną vartojo daugiau nei 20 kartų. Tai reikštų, kad šį narkotiką jie vartojo kasdien. Kitus narkotikus be marihuanos ir hašišo per paskutines 30 dienų vartojo 1,8 proc. moksleivių (2,5 proc. vaikinų ir 1,2 proc. merginų), o 2,2 proc. moksleivių (3,4 proc. berniukų ir 1,0 proc. mergaičių) per paskutines 30 dienų vartojo alkoholį ir marihuaną tuo pačiu metu. 1,3 proc. moksleivių vartojo alkoholį kartu su tabletėmis (kiek daugiau mergaičių nei berniukų), o 1,1 proc. moksleivių vartojo amfetaminus. Likusius narkotikus moksleiviai retai vartojo (0,5 proc. – 0,1 proc.) (22, 39).

Net 60 proc. moksleivių nurodė, kad jie gerai žino, kur įsigyti marihuaną ir hašišą (1999 m. – 33,2 proc.). Moksleiviai narkotines medžiagas dažniausiai gauna iš vyresnių draugų, bendraamžių ar pasidalija grupė draugų. Vis dažniau moksleiviai nurodo narkotikus nusipirkę iš draugo ar nepažįstamo žmogaus. Gana nemažai moksleivių nurodė, kad jie galėtų lengvai gauti kai kurių narkotikų ar psichotropinių medžiagų kada tik panorėtų. Pvz., 28,3 proc. moksleivių žino, kur lengvai galima įsigyti inhaliantų, 27,1 proc. – raminamųjų ir migdomųjų, 20,3 proc. – marihuanos ir hašišo. 9-14 proc. paauglių žino, kur galima lengvai įsigyti kitų narkotikų (amfetaminų, ekstazio, heroino, kokaino ir kt.) (22, 39).

Be to, moksleiviai nurodė, kad lengviausia gauti narkotikų tarpininkaujant draugams arba paskambinus telefonu, narkotikai yra pristatomi į sutartą vietą. Kiekvienoje klasėje buvo moksleivių, kurie nurodė, kad galėtų lengvai nusipirkti marihuanos ar hašišo (jeigu to panorėtų) diskotekose, gatvėje ar parke, prekiautojo namuose ir net mokykloje. Taigi, narkotikų pasiūla toliau skverbiasi į visus šalies kampelius. Lietuvos ir kitų Europos šalių moksleiviai nurodė diskotekas ir barus, kaip vietas, kur lengviausia įsigyti narkotikų (22, 39).

Pastaruoju metu vis plačiau yra vartojamas alkoholis su marihuana ir hašišu arba alkoholis su įvairiomis psichiką veikiančiomis tabletėmis, kad sustiprintų ir pagreitintų alkoholio poveikį. Alkoholio vartojimas su kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis dažnėja, ypač tarp mergaičių. Pagal ESPAD–2003 duomenis kaimyninėje Latvijoje moksleivių, vartojančių alkoholį ir marihuaną/hašišą tuo pačiu metu procentas toks pat kaip ir Lietuvoje. Estijoje jis didesnis ir siekė 12 proc. Alkoholį kartu su tabletėmis vartojo 6 proc. moksleivių ir Latvijoje, ir Estijoje (39).

Kai kurie moksleiviai raminamuosius ir migdomuosius, marihuaną ir hašišą, amfetaminus, inhaliantus, alkoholį kartu su tabletėmis išbando labai anksti – 11 ir mažiau metų amžiuje. Tačiau daugiausia eksperimentuojančių moksleivių yra keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo

metais. Tų metų laikotarpiu atsiranda ir plečiasi narkotinių medžiagų vartojimo asortimentas (14, 112). Palyginimui šalys naudoja 13 metų ir jaunesnių moksleivių vartojančių psichoaktyvias medžiagas rodiklius. Lietuvoje tokio amžiaus moksleivių 2003 m., kurie išbandė raminamuosius ir migdomuosius, buvo 3 proc. (2 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių), kurie išbandė inhaliantus – 2 proc. – (4 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių), marihuaną ir hašišą – 1 proc. – (2 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių). Kitų narkotikų išbandymas nesiekė 1 proc. Didžiausią šį rodiklį marihuanai ir hašišui nurodė Jungtinė Karalystė (13 proc. respondentų iki 13 metų ir jaunesni išbandė marihuaną ir hašišą) Latvijoje šis rodiklis buvo – 3 proc., Estijoje – 4 proc. (22, 39).

Apibendrinant, anksčiau įvardintus rodiklius, galima pasakyti, kad 2003 metų ESPAD tyrimų duomenimis narkotikų vartojimas tarp 15 –16 metų moksleivių Lietuvoje išlieka gana aukšto lygio ir kelia grėsmę mokinių saugumui, nes yra pavojus padidinto narkotikų vartojimo santalkomis atskiruose regionuose, galinčioms artimiausiu metu tapti pavojingais epidemijų židiniais. Apie 2 proc. moksleivių narkotikus vartojo 40 ir daugiau kartų, o tai daugiau nei tūkstantis 15 –16 metų amžiaus moksleivių. 4 proc. moksleivių narkotikus vartojo 20 ir daugiau kartų. Tai dar daugiau nei du tūkstančiai to amžiaus moksleivių. Jiems jau reikalinga rimta pagalba ir būtinas gydymas.

Bet kurį narkotiką bent kartą vartojusių moksleivių procentas 2003 metų duomenimis atskirose Europos šalyse yra skirtingas. Lietuvos narkotikų vartojimo duomenys yra labai panašūs į Latvijos ir šiek tiek mažesni už Estijos. Europoje Lietuva yra tarp šalių, turinčių vidutinį narkotikų vartojimo rodiklį, nors „Rytų ir Centrinės Europos šalyje narkotikų vartojimas tarp jaunimo nuo 1995 iki 1999 m. padidėjo 2 kartus, o Lietuvoje – net 5 kartus“ (10).

Dar vienas iš didesnės apimties tyrimų, tai 2004 metų pabaigoje NKD iniciatyva atliktas psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas Lietuvoje (86). Tyrimas buvo atliktas tarp visų 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, naudojant EMCDDA rekomenduotą ir adaptuotą klausimyną.

Tai vienas pagrindinių EMCDDA rekomenduotų epidemiologinių tyrimų, kurie ateityje bus atliekami kas ketveri metai. 2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, narkotikų nors kartą gyvenime bandė 8,2 proc., per pastaruosius metus vartojo 2,6 proc. ir per pastarąjį mėnesį 0,9 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų. Narkotikus vartojo daugiau vyrai (13,1 proc.), nei moterys (3,8 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) daugiau nei vyresni (35–64 metų amžiaus) žmonės (atitinkamai 14,1 proc. ir 3,8 proc).

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas 2008 m. pakartotinai atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime (LTP) yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. (LYP) – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų (LMP) – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent

kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.), nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15-34 metų amžiaus) nei vyresni (35-64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc.(88).

Kaip ir 2004 m. – labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra paplitęs kanapių vartojimas: bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 5,6 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 1,2 proc. Lietuvos gyventojų [88]. Dažniausiai narkotikai siūlomi uždaruose vakarėliuose, klubuose, diskotekose. Tarp tų, kuriems gyvenime buvo pasiūlyta narkotikų – 44,6 proc. nors kartą gyvenime išbandė vieną ar kitą narkotiką. Kitų tyrimų duomenimis [85] tarp jauno amžiaus (15–24 m.) Lietuvos gyventojų narkotikų vartojimo paplitimas (nors kartą gyvenime) siekia net 16,9 proc. (2004 m.), tarp jaunimo diskotekose – 48 proc. (2000 m.), tarp gatvės vaikų – 81 proc. (2000 m.) (84).

2008 m. tyrimo Lietuvoje duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,5 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutines 30 dienų – 0,1 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2004 m. tyrimo duomenimis – reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pateikiamas (1 pav.) (88).

(1 Pav.) Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, proc.

2007 – 2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotinę ar psichotropinę medžiagą bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. - 19,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų - 7,7 proc. studentų. Labiausiai tarp studentų paplitusi narkotinė medžiaga – kanapės. (88)

Ir vėlesni teritoriniai narkotikų vartojimo paplitimo tyrimai parodė, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių – moksleivių plinta. Narkotikų vartojimo paplitimas savivaldybių ir apskričių vaikų globos namuose 2004 m. (tyrimas buvo vykdytas Narkotikų kontrolės departamento užsakymu), vartojimas tarp 15–17 metų jaunimo siekė 19 proc. (92). Tais pačiais metais vykdytas O. Aleksiūnienės tyrimas (2) dėl narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo tarp Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklų (tyrime buvo tirtos 3–12 klasės) atskleidė, jog 6–9 klasėse, t. y., tarp 12–15 metų jaunimo narkotikų vartojimas siekė 11 proc. Utenos rajono bendrojo lavinimo mokyklų 2006 m. G. Blažienės tyrime (7) tarp 8–12 klasės moksleivių narkotikų vartojimas (įtrauktos populiariausios narkotinės medžiagos kaip ir ESPAD, bet neįtraukti raminamieji ir tirpikliai) siekė 7,6 proc. Joniškio apskrities bendrojo lavinimo mokyklų A. Budgimo 2004–2005 m. vykdytame tyrime (8) tarp 6–10 klasės moksleivių, narkotikus 1–2 kartus bandė 7,2 proc. moksleivių, tik marihuaną – 4 proc. moksleivių. 2003–2004 m. vykdytame D. Miniauskienės tyrime (72) tarp Šiaulių apskrities bendrojo lavinimo mokyklų (buvo atliekamas tarp 5–12 klasių moksleivių pagal LR švietimo plėtotės centro paruoštą klausimyną) narkotikus vartojo 7,8 proc. respondentų. Panašius tyrimus atliko 2003 m. Z. Januškevičienė Kėdainiuose (43), 2005 m. A. Cicėnienė Raseiniuose (11).

1.3 Narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų klasifikavimas ir juos reglamentuojantys teisės aktai

Lietuva yra visų trijų Jungtinių Tautų konvencijų (44, 45, 46), reglamentuojančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę, narė. Visi šalies teisės aktai, reglamentuojantys narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų kontrolę, buvo parengti šių konvencijų pagrindu. 1997 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą (64), kuriuo nustatyta narkologinių ligonių bei kitų asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, sveikatos priežiūra, 1997 m. balandį – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą (65), kuris reglamentuoja pinigų plovimo prevencijos priemones, tarp jų ir pinigų, gautų iš neteisėtos narkotikų apyvartos. 1998 m. sausį priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (63). Juo nustatyta narkotinių medžiagų klasifikavimo, šių medžiagų, kai jos vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams, teisėtos apyvartos tvarka ir kontrolė. Taip pat, atsižvelgiant į minėtas konvencijas, buvo sudaryti ir 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtinti trys narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai (19).

Pirmasis sąrašas: Augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždraustos vartoti

sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų padarinių, kai jomis piktnaudžiaujama. Į šį sąrašą įrašyti amfetaminų grupės preparatai, aguonų preparatai, kanapės ir kt., t. y., visos narkotinės medžiagos, kurios aptariamos ir mūsų darbe bei įeina į I, II, III mūsų naudojamas narkotinių medžiagų grupes.

Antrasis sąrašas: Augalai ir narkotinės medžiagos, vartojamos sveikatos priežiūros tikslams,

dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, labai pavojingos žmogaus sveikatai.

Trečiasis sąrašas: Augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojamos sveikatos priežiūros

tikslams dėl žalingų padarinių, kai jomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai.

Šie psichotropinių medžiagų sąrašai atnaujinami beveik kasmet – į juos įtraukiamos naujos narkotinės medžiagos, plačiai naudojamos ne tik medicinos tikslams.

1961 metų Jungtinių Tautų bendroje konvencijoje narkotikams priskiriama daugiau nei 100 pavadinimų medžiagų. Psichotropinės medžiagos išvardintos 1971 metų Jungtinių Tautų konvencijoje „Dėl psichotropinių medžiagų“ (44, 45).

Literatūroje narkotikai ir kitos psichoaktyvios medžiagos klasifikuojamos skirtingai. Lietuvoje, vykdant klinikinę bei statistinę veiklą, vadovaujamasi 1992 m. PSO priimtos ir patvirtintos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtosios redakcijos (TLK–10) penktuoju skyriumi (106). Psichikos ir elgesio sutrikimai jame klasifikuojami pagal psichoaktyvių medžiagų vartojimą:

1. F10 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį 2. F11 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus 3. F12 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus

4. F13 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminančias ir migdančias medžiagas 5. F14 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą

6. F 15 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną 7. F 16 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant haliucinogenus

8. F 17 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką

9. F 18 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas

10. F 19 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.

Pagal TLK–10 psichotropinėms medžiagoms, kurias vartojant sutrinka psichika ir elgsena, priklauso: alkoholis, opioidai, kanapinoidai, raminančios ir migdančios medžiagos, kokainas ir preparatai iš kokos augalo, stimuliatoriai ir kofeinas, haliucinogenai, tabakas, lakios medžiagos, psichoaktyvios medžiagos ir keli narkotikai, sumaišyti vienu metu.

1.4 Narkomanijos prevencijos metodai

Lietuvos valstybė nuo pirmųjų nepriklausomybės dienų, padedama Jungtinių Tautų, Europos Bendrijos, Europos Tarybos Pompidou grupės, Dublino grupės ir kitų tarptautinių organizacijų, formavo nacionalinius narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos pagrindus (81).

Pagrindinis šalies narkotikų kontrolės politikos tikslas – įgyvendinti narkomanijos prevencijos priemones, siekiant laisvos nuo narkotikų visuomenės, užkirsti kelią jaunų žmonių piktnaudžiavimui narkotikais, padėti priklausomiems nuo narkotikų asmenims ir visomis išgalėmis kovoti su neteisėta narkotikų apyvarta (82).

Koordinavimo struktūromis Lietuvoje yra Seimo narkomanijos prevencijos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Vyriausybės narkotikų kontrolės komisija, Nacionalinės narkotikų informacijos biuras ir 2004 m. sausio mėn. įkurtas Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės.

Vienas iš geriausių, atitinkančių prevencinio darbo sampratą ugdymo institucijose yra LR ŠMM 2001 m. rugsėjo 21 d. dokumente pateiktas apibrėžimas:

Pirminė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija – tai ne tik žinių ir informacijos suteikimas, bet svarbiausia – gyvenimo įgūdžių ugdymas, psichologinės – socialinės moksleivių kompetencijos formavimas, kuri padėtų sąmoningai rinktis, atsakyti už savo veiksmus ir suprasti savo poelgių padarinius.

Galimi ir kiti narkomanijos prevencijos apibrėžimai ir prevencijos sudėtinės dalys: Narkomanijos prevencija – tai ne vien žinios apie neigiamas narkotikų vartojimo pasekmes, tai reali socialinė politika jaunimo atžvilgiu. Narkotikų vartojimui daugiausia įtakos turi šeima: tėvų pasirengimas narkotikų vartojimo prevencijai, jų požiūris į sukeliančias priklausomybę medžiagas – alkoholį, tabaką, narkotikus, ir tai, ar jie šias medžiagas patys vartoja. Svarbi ir mokyklos vykdoma politika, ir, be abejo, draugai, socialinė politika, narkotikų prieinamumas (120).

Pagrindiniai prevencijos metodai mokykloje (9):

1. Gąsdinimas – vienas iš naudojamų metodų, kai pateikiama negatyvi informacija apie narkotikų vartojimo pasekmes, rodomos narkomanų, pažeistų organų nuotraukos. Šis metodas pasirodė visiškai neefektyvus, nes moksleiviai nesusiejo šių pasekmių su savo elgesiu, elgesys – šiandien, o pasekmės – už ilgo laiko, moksleiviams pasirodė labai jau tolimos. Šis metodas neskatina keisti elgesio. Psichologai sako, kad žmogus

rizikingai elgdamasis (vartodamas priklausomybę sukeliančias medžiagas) atmeta, “nepriima“ bauginančios informacijos.

2. Informacijos teikimas – tai kuo didesnės apimties informacijos pateikimas, tačiau ir šis metodas, jeigu yra vykdomas vienui vienas – neduoda rezultato. Vien informacija tai pat nekeičia žmogaus elgesio. Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotines medžiagas žino net daugiau nei suaugusieji. Moksleiviai domisi šiuo klausimu, aptarinėja su bendraamžiais, turi pažystamų, kurie vartoja ar bandė vartoti, būna kompanijose kur šios medžiagos vartojamos. Jaunuolių turima informacija dažniausiai būna netiksli, draugų „pagražinta, neparemta tikrais faktais“. Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių sužinoma bet kokia informacija yra televizija 20 proc., spauda 23 proc., bendraamžiai 15 proc. (55, 91).

3. Atsisakymo įgūdžio formavimas – šiuo metodu norima moksleivius išmokyti pasakyti „Ne“. Dauguma jaunuolių, turinčių bendravimo problemų, sudėtingose situacijose yra linkę reaguoti pasyviu arba agresyviu būdu. Jeigu paauglys yra linkęs reaguoti pasyviu būdu, draugui pasiūlius pavartoti narkotinių medžiagų, jis pasakys maždaug taip: „Na, aš nežinau. Gal geriau nereikia. Na, bet jeigu visi taip darys, tai galbūt ir aš“. Taigi yra didelė tikimybė, kad jis pasiduos įtaigaiError! Reference

source not found.. Ypač tai aktualu jaunesnio amžiaus moksleiviams. Tačiau

narkotinių medžiagų vartojimas tik dalinai priklauso nuo nemokėjimo atsispirti spaudimui, todėl šis metodą patartina naudoti su kitais (40, 96).

4. Socialinių įgūdžių ugdymas – dažnai tyrimų duomenimis (4, 6, 12, 18, 24, 31, 42, 58, 78, 108) priklausomybę sukeliančios medžiagos pradedamos vartoti kai jis nepasitiki savo jėgomis, nemoka bendrauti su savo bendraamžiais, tampa „atstumtasis“. Šie moksleiviai nemoka spręsti konfliktų, nugalėti streso, kas sukelia įtampą ir stresą. Tai paskatino šio metodo taikymą prevencinėje veikloje. Dauguma moksleivių slegia mokyklos aplinka, jie nerimauja dėl pažymių, daug jėgų išnaudoja įveikdamas mokymo programą, jaučia didelę įtampą prieš kontrolinius ir atsiskaitymus. Nuvertinantys save jaunuoliai jaučiasi nesaugūs, nepasitikintys savo jėgomis, pasyvūs. Tai prevenciniai įgūdžiai, kurių turėtų būti nuosekliai mokoma nuo vaikystės. Socialiniai įgūdžiai sudaro būtinas prielaidas išvengti paauglių įsitraukimo į narkotinių medžiagų vartojimą. D. Jurgaitienės tyrime įrodyta, kad moksleiviams labai trūksta socialinių įgūdžių, kaip teisingai pasielgti susidūrus su narkotikų paklausa (48). Dauguma vaikų, linkusių į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą dažniausiai yra iš tų šeimų, kurios patiria stiprų stresą(56).

5. Diskusijos, debatai – suteikia naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą. 6. Pasveikusių narkomanų pokalbis su moksleiviais – netinkamas metodas, kuris buvo

itin populiarus. Vaikai po pokalbio dažnai mano – „šis žmogus išsigydė, vadinasi aš tikrai galėsiu mesti ir gyventi toliau normalų, visavertį gyvenimą“ (47, 83).

Atskirai vykdant šiuos metodus didelio efekto nepasieksime.

1.5 Šeimos įtaka prevencinėje veikloje

Tėvai turėtų būti pirmoji grandis, kuri turi ugdyti nepilnamečius savo vaikus ir mokyti juos sveikai gyventi, aiškinti savo vaikams apie narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą bei pasekmes, parengti vaikus suaugusiųjų gyvenimui, mokant juos prisitaikyti kintančioje visuomenėje, kritiškai mąstyti, save pažinti ir teisingai priimti sprendimą, įveikti stresą ir atsispirti bendraamžių spaudimui (93).

Narkomanija – naujas šių dienų reiškinys, svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams, todėl trūksta žinių apie narkotikus. Daugelis tėvų nežino kaip elgtis, kai paaiškėja, kad jų vaikas vartoja narkotikus ar psichoaktyvias medžiagas. Patirtis rodo, kad įtraukti tėvus į prevencijos veiklą nėra lengva, egzistuoja nemažai barjerų. Tėvai ir kiti šeimos nariai turi dėti dideles pastangas. Tėvai gali tapti gerais pagalbininkais, saugant vaikus nuo narkotikų ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo(15). Tėvai privalo daug žinoti apie alkoholio ir narkotikų bei kitų svaigiųjų medžiagų žalą, kad savo vaikams galėtų pateikti tilksią informaciją. Jei ta informacija yra apie plačiai paplitusius kvaišalus, tėvai pirmiausiai turi žinoti, kokį poveikį svaigiosios medžiagos turi žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, kokie vartojimo simptomai, o tada jau gali kompetentingai kalbėtis su savo vaikais (61).

Kiekvienoje šeimoje vyrauja tam tikri elgesio standartai bei principai. Visų jų pagrindas – atitinkamos šeimos vertybės. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį - mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai su šeimos nariais apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga, tad verčiau pasidžiaugti

tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save. Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys "ne", kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės, narkotikai ar kokios kitos psichoaktyvios medžiagos. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vis tiek dera pasišnekėti su savo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga (1).

Tėvų dalyvavimas narkotikų prevencijoje gerina tarpusavio supratimą šeimoje, mažina atotūkį nuo realybės ir suartina tėvus su vaikais, sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus (15).

1.6 Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką 2008 metais

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gegužės 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 65-2455), kuriame nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1764), siekiant suderinti nuostatas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 46).

2. 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatantis prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles (OL 2005 L 22, p. 1).

3. 2005 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1277/2005, nustatantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005, nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, įgyvendinimo taisykles (OL 2005 L 202, p. 7). Įstatymas nustato veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), ir jos kontrolės teisinius pagrindus. Šis įstatymas Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskiria naujas funkcijas:

1. Veiklos, susijusios su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimas.

2. Vietos, kurioje vykdoma veikla, susijusi su antros ir (arba) trečios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), registravimas.

3. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) importo, eksporto leidimų išdavimas (87).

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. birželio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 76-3000). Šiame įstatyme Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytas kaip viena iš institucijų pagal kompetenciją vykdančių cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę (87).

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“(Žin., 2008, Nr. 69-2624). Koncepcijoje išdėstytas valstybinės šeimos politikos tikslas – numatyti ir vykdyti šeimos institutą palaikančią ir stiprinančią bendrą politiką, kuri užtikrintų bendrąsias sąlygas teikiant diferencijuotą valstybės ir visuomeninių institucijų pagalbą šeimai visose srityse, siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos jai būti autonomišku, atsakingu, tvirtu, stabiliu, aktyviu ir savarankišku institutu, gebančiu visavertiškai atlikti savo funkcijas (87).

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. XI-37 „Dėl Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 140-5534) sudarė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisiją iš 14 narių ir patvirtino šios komisijos sudėtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2008, Nr. 146-5870) „Kova su nesaikingu alkoholio vartojimu ir narkomanija“ nurodoma, kad „Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika yra sudedamoji valstybės užsienio ir vidaus politikos dalis. Šios politikos

įgyvendinimui turi būti skiriamas tiek politinis dėmesys, tiek reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyta parengti ir pradėti įgyvendinti naują nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą“ (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. X-1185 „Dėl 2008 metų paskelbimo Blaivybės metais“ (Žin., 2007, Nr. 69-2727) nuostatomis, 2008 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 19 „Dėl Blaivybės metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 8-277) Programos tikslas – ugdyti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, blaivybės nuostatas, skatinti blaiviai gyventi, plėtoti valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevalstybinių organizacijų ir bendruomenės bendradarbiavimą skleidžiant blaivybės idėjas visuomenėje, diegiant vaikams ir jaunimui vertybines sveiko gyvenimo būdo nuostatas (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 76-3014) (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 747 „Dėl Lietuvos antidopingo komisijos sudarymo“ (Žin., 2008, Nr. 86-3415) sudarė Lietuvos antidopingo komisiją dopingo vartojimo sporte prevencijai šalyje įgyvendinti (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 836 „Dėl Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3979). Šios programos tikslas – plėtoti vaikų sveikatos stiprinimą – ugdyti vaikams sveikos gyvensenos įpročius, užtikrinti vaikų sveikatos stiprinimo prieinamumą visoje šalyje, gerinti jo kokybę, tam vienyti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir visuomenės pastangas (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1261 „Dėl Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 140-5558). Šios programos tikslas – mažinti mokyklos nelankančių vaikų (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 142-5629). Asmenų tikrinimus, siekiant nustatyti jų neblaivumą (girtumą) arba apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų (87).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1174 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1478 „Dėl Narkotikų

kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 134-5205) (87).

Kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. sausio 28 d. direktorius įsakymu Nr. V-20 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 13-460). Reglamentuoja asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą (87).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69„Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490) (87).

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 55-2113) Šių metodinių rekomendacijų tikslas – rekomenduoti darbdaviui procedūras, kaip nušalinti nuo darbo darbuotoją, kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų (87).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1V-167 „Dėl Vaikų socialinės aplinkos duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 57-2160) Metodikos taikymo tikslas – įvertinti vaikų nusikalstamumo būklę ir nustatyti svarbiausius vaikų nusikalstamumo rizikos socialinius veiksnius savivaldybių ir šalies lygiu. Pagal šią metodiką savivaldybių ir šalies lygiu renkami ir metiniai statistiniai duomenys apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą (87).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-462 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2008, Nr. 59-2242) pakeitė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (87).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-463 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.