LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Raminta Morkūnaitė

DEVINTOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR FIZINIO

AKTYVUMO SĄSAJOS SU ŠEIMOS GYVENSENOS ĮPROČIAIS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)

Studentė Mokslinė vadovė

Raminta Morkūnaitė dokt. Justina Vaitkevičiūtė 2019-05-23 2019-05-23

(2)

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba )

DEVINTOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ IR FIZINIO AKTYVUMO SĄSAJOS SU ŠEIMOS GYVENSENOS ĮPROČIAIS

Mokslinė vadovė dokt. Justina Vaitkevičiūtė Raminta Morkūnaitė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2019. 73 p.

Darbo tikslas: Įvertinti devintos klasės moksleivių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo sąsajas su šeimos gyvensenos įpročiais.

Uždaviniai: 1. Įvertinti devintos klasės moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumus; 2. Nustatyti devintos klasės moksleivių šeimos valgymo ir fizinio aktyvumo įpročius; 3. Įvertinti devintos klasės moksleivių mitybos, fizinio aktyvumo ir šeimos gyvensenos įpročių sąsajas.

Metodika: Buvo vykdomas Lietuvos devintų klasių moksleivių tyrimas kartu su PSO Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimu COSI. Lietuvos devintų klasių tyrime dalyvavo 2041 mokinys. Iš jų 51,2 proc. vaikinų ir 48,8 proc. merginų. Vykdant tyrimą buvo apklausti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių moksleiviai, kurių amžius 14-18 metų. Pagrindiniai taikyti tyrimo instrumentai – antropometriniai matavimai ir anketinė apklausa. Ryšiai tarp kokybinių požymių vertinti chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Nustatyti požymių stiprumui buvo taikyta neparametrinė Spearman koreliacija.

Rezultatai: Kiek daugiau nei pusė vaikinų ir apie du penktadaliai merginų laisvalaikiu mankštinosi. 68,4 proc. vaikinų ir 57,3 proc. merginų fiziniu aktyvumu užsiimė 4-7 dienas per savaitę. 61,1 proc. merginų ir 59,8 proc. vaikinų valgė 3-4 kartus per dieną. Kasdien pusryčiavo 66,1 proc. vaikinų ir 59,8 proc. merginų. Didžioji dalis (apie 90 proc.) mokinių atsakė, kad sveikai maitintis yra svarbu. Visada sveikai maitinosi tik apie ketvirtadalis merginų ir penktadalis vaikinų. Apie 90 proc. moksleivių sau gaminosi valgyti. Visada sveikai valgančiose šeimose beveik pusė merginų ir apie du penktadaliai vaikinų irgi visada sveikai maitinosi. Sveikai valgančiose šeimose 72,8 proc. moksleivių kasdien pusryčiavo. Fiziškai aktyviose šeimose du trečdaliai vaikinų ir apie du penktadaliai merginų irgi buvo fiziškai aktyvūs. Šeimose, kuriose tėvai visada kalbėjo apie fizinio aktyvumo naudą 46,9 proc. vaikinų ir 30,8 proc. merginų dažniausiai laisvalaikiu mankštinosi.

(3)

3 Išvados: Daugumai moksleivių buvo svarbu sveikai maitintis. Dažniau vaikinai laisvalaikiu mankštinosi ir naudojosi fiziniui aktyvumui skirtomis erdvėmis negu merginos. Apie trečdalis jaunuolių šeimos narių visada sveikai maitinosi ir buvo fiziškai neaktyvūs. Šeimose, kuriose nebuvo stengiamasi sveikai maitintis, didžioji dalis vaikinų taip pas nesistengė sveikai maitintis, o

daugiausia merginų kartais sveikai maitinosi. Fiziškai neaktyviose šeimose moksleiviai buvo fiziškai pasyvūs.

(4)

4

SUMMARY

Public Health (Public Health and Nutrition)

NINTH GRADE STUDENTS NUTRITION HABITS AND PHYSICAL ACTIVITY

ASSOCIATIONSWITHFAMILY LIFESTYLE HABITS

Scientific Supervisor Doc. Justina Vaitkevičiūtė Raminta Morkūnaitė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2019. 73 pages.

Aim: To evaluate associations between the eating habits and physical activity of ninth grade students with their family lifestyle habits.

Objectives: 1. To evaluate the peculiarities of nutrition and physical activity of ninth grade students; 2. To identify the eating habits and physical activity habits of the ninth grade students; 3. To evaluate associations between nutrition, physical activity and family lifestyle habits of ninth grade students.

Methods: The Lithuanian ninth grade students survey was conducted together with the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). In total 2041 students participated in the ninth grade study in Lithuania. 51.2 percent of them were males and 48.8 percent were females. During the survey, students from Vilnius, Kaunas and Klaipėda counties, aged 14-18, were interviewed. The main research instruments used during this study were anthropometric measurements and questionnaires. Relation between qualitative attributes were evaluated by the criterion of chi square (χ²). The non-parametric Spearman correlation was used to determine the strength of the attributes.

Results: A little more than half of the male students and about two fifths of the female students exercise in their free time. 68.4 percent of guys and 57.3 percent of girls participate in physical activity 4-7 days per week. 61.1 percent of girls and 59.8 percent of guys ate 3-4 times a day. 66.1 percent of male students and 59.8 percent of female students were having breakfast daily. The vast majority (about 90 percent) of students answered that eating healthy is important. However, only about a quarter of girls and one fifth of guys were always healthy. About 90 percent of students were cooking food themselves. In healthy eating families, almost half of the girls and about two-fifths of the guys have been always healthy. In healthy eating families, 72.8 percent of the students had breakfast every day. In physically active families, two-thirds of the guys and about two-fifths of the girls were also physically active. In families where parents have always spoken

(5)

5 about the benefits of physical activity 46.9 percent of male students and 30.8 percent of female students were more likely to exercise during their free time.

Conclusions: The vast majority of students said that eating healthy is important. Male students were exercising and using exercising spaces for physical activity during their free time more often than females. About one third of youths family members always ate healthy and were physically inactive. In families where they did not tend to eat healthy, most of the guys did not try eating healthy as well, and most of the girls sometimes ate healthy. In physically inactive families, students were physically passive.

(6)

6

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Paauglių sveikatos būklė, sąsajos su mityba ir fiziniu aktyvumu ... 11

1.2. Paauglių sveika gyvensena ... 13

1.3. Paauglių mitybos ypatumai ... 14

1.4. Paauglių fizinis aktyvumas ... 16

1.5. Paauglių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių sąsajos su šeimos gyvensena ... 19

1.6. Šeimos įtaka paauglio mitybai ... 20

1.7. Šeimos įtaka paauglio fiziniam aktyvumui ... 21

2. TYRIMO METODIKA ... 23

3. REZULTATAI ... 27

3.1. Moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumai ... 27

3.2. Moksleivių šeimos valgymo ir fizinio aktyvumo įpročiai ... 46

3.3. Moksleivių mitybos, fizinio aktyvumo ir šeimos gyvensenos įpročių sąsajos ... 49

3.3.1. Moksleivių mitybos ir šeimos gyvensenos sąsajos ... 49

3.3.2. Moksleivių fizinio aktyvumo iš šeimos gyvensenos sąsajos ... 54

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 58

IŠVADOS ... 62

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 63

LITERATŪRA ... 64

(7)

7

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

COSI – Vaikų augimo stebėsenos iniciatyva (Childhood Obesity (Growth) Surveillance Initiative) LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

KMI – Kūno masės indeksas

IOTF – Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė ( World Obesity Federation) FA – fizinis aktyvumas

(8)

8

ĮVADAS

Aktualumas. Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami sveikos gyvensenos komponentai. Jie yra labai svarbūs žmogui, nes padeda palaikyti gerą sveikatos būklę, savijautą, išlaikyti teigiamą gyvenimo kokybę. Visavertė mityba ir fizinis aktyvumas ne ką mažiau svarbūs yra ir paaugliams. Jų augančiam organizmui būtina gauti kuo daugiau maistinių medžiagų, vitaminų, užsiimti fizine veikla, kad besivystantys kaulai ir raumenys stiprėtų. Ypač svarbu yra ir tai, kas supa paauglį, kokioje aplinkoje jis gyvena, kokį pavyzdį mato, nes bendraamžiai, mokyklos bendruomenė ir šeima geriausiai padeda palaikyti teigiamą gyvenseną ir sveikatą [1]. Todėl jaunimui būtina gauti kuo daugiau mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių, nes jie išlieka iki pat pilnametystės [2].

Paauglystėje pradeda formuotis pagrindiniai mitybos įpročiai. Jaunuolių mityba labai priklauso nuo socialinės aplinkos, gyvenimo būdo ir gali daryti tam tikrą poveikį tolimesnei paauglio sveikatai [3]. Pastebima, kad paauglių mityba tampa vis blogesnė, nes atsiranda didelis reikalingų maistinių medžiagų trūkumas [2]. Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktais duomenimis, 2015 metais buvo suvartojama žymiai daugiau maisto produktų turinčių aukštą energetinę vertę ir didelį riebalų, cukraus ar druskos kiekį, tačiau žymiai mažiau suvartojama daržovių, vaisių ar maistinių skaidulų [4]. Lietuvoje paauglių mityba nėra tinkamai subalansuota. Iš viso tik 30 proc. jaunuolių kiekvieną dieną maitinosi daržovėmis ar vaisiais, o apie 50 proc. kasdien valgė pusryčius. Kiekvieną dieną pusryčius valgantys jaunuoliai dažniau rinkosi tinkamai subalansuotus maisto produktus, negu nesveiką maistą [5]. Taigi jaunuoliams svarbu tinkamai maitintis, kad išlaikytų visavertę mitybos ir sveikatos kokybę [6].

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją fizinis aktyvumas – tai, bet koks kūno judėjimas, kurį sukelia skeleto raumenys, kuriam reikia energijos sąnaudų įskaitant ir veiksmus, atliekamus dirbant, žaidžiant, darant bent kokius namų ruošos darbus, keliaujant ar vykdant rekreacinius užsiėmimus [7]. Moksliniai tyrimais nustatyta, kad jaunuoliai rečiau užsiima fizine veikla, dažniau praleidžia laiką prie televizoriaus ar kitos pasyvios veiklos [8]. Kiti tyrimai rodo, kad mažai fiziškai aktyvūs paaugliai turėjo blogesnius gyvensenos ir mitybos įpročius, o pakankamai fiziškai aktyvūs paaugliai pasižymėjo aktyvesne fizine veikla, ilgesne miego trukme, sveikesne mityba ir gyvensenos įpročiais [9]. Todėl mažas fizinis aktyvumas didina antsvorio, nutukimo bei kitų sveikatos sutrikimų riziką [10].

Tinkama mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas šeimoje daro poveikį paauglio mitybos pasirinkimui, fiziniam aktyvumui ir bendrai gyvensenai [11]. Moksliniais tyrimais pastebėta, kad

(9)

9 reguliarus tėvų ir vaikų valgymas kartu skatina vaikų sveikus mitybos įpročius [12]. O kitais tyrimais nustatyta, kad trečdaliai paauglių, kurie skundėsi savo sveikata teigė, kad jų šeima buvo nepakankami fiziškai aktyvi [13]. Abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko gyvenseną. Mamos labiau rūpinasi mitybos ypatumais, o tėčiai palaiko fizinį aktyvumą. Todėl artimoje šeimos aplinkoje, kurioje paauglys praleidžia daugiausiai laiko palankiausia ugdyti sveiką paauglių gyvenseną [14].

Naujumas. Šiame darbe buvo norima įvertinti devintos klasės mokinių mitybos, fizinio aktyvumo sąsajas su šeimos gyvensenos įpročiais. Lietuvoje atlikta nemažai mokslinių tyrimų nagrinėjančių moksleivių mitybą ir fizinį aktyvumą, tačiau nėra pakankamai atlikta tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjamos moksleivių mitybos, fizinio aktyvumo ir šeimos gyvensenos sąsajos.

Autorės indėlis. Atlikta mokslinės literatūros analizė, duomenų suvedimas į kompiuterinę duomenų bazę, statistinių duomenų analizė, rezultatų aprašymas ir aptarimas.

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti devintos klasės moksleivių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo sąsajas su šeimos gyvensenos įpročiais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti devintos klasės moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumus.

2. Nustatyti devintos klasės moksleivių šeimos valgymo ir fizinio aktyvumo įpročius.

3. Įvertinti devintos klasės moksleivių mitybos, fizinio aktyvumo ir šeimos gyvensenos įpročių sąsajas.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paauglių sveikatos būklė, sąsajos su mityba ir fiziniu aktyvumu

Jaunuolių sveikata vis dažniau blogėja. Mažas fizinis aktyvumas, bloga gyvensena prisideda prie prastėjančios jaunuolių sveikatos [1]. Norint, kad paaugliai palaikytų gerą sveikatą reikia atkreipti dėmesį į jaunuolių sveikatos problemas ypač psichinę sveikatą, socialinę aplinką, gyvensenos įpročius [15]. Moksliniai tyrimai rodo, kad paaugliai dažniau vartojantys sveiką maistą ir dažniau būnantys fiziškai aktyvesni mažiau skundėsi sveikatos problemomis nei, tie jaunuoliai, kurie valgė nesveiką maistą ir buvo fiziškai pasyvūs [16]. Išsiaiškinta, kad mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba gali prisidėti prie nutukimo, hipertenzinos, hipercholesterolio sutrikimų. Jau ankstyvoje paauglystėje svarbu išlaikyti gerą sveikatą, kad vėliau netektu susidurti su sveikatos problemomis [17].

Atliekant tyrimus ir nagrinėjant Utenos regiono paauglių mitybą buvo pastebėta, kad merginos labiau rūpinosi savo sveikata negu vaikinai. Mokykloje pertraukų metu merginos dažniau valgė vaisius ir turėjo neigiamą nuomonę apie duonos, varškės sūrelių, bulvių traškučių ar ledų poveikį žmogaus sveikatai. Tuo tarpu vaikinai mokykloje per pertraukas užkandžiams rinkosi sumuštinius. Nustatyta, kad vaikinai daugiau išgėrė šviežių sulčių ir gazuotų gėrimų. Merginos dažniau laikėsi dietos negu vaikinai ir daugiau valgė maisto produktus turinčius mažiau kalorijų, o vaikinai labiau rinkosi žuvį, virtą mėsą, dešrą ar rūkytą kumpį. Tirtų jaunuolių manymu būtina valgyti saikingai ir nepersivalgyti [3].

Paauglystėje pradeda formuotis pagrindiniai mitybos įpročiai. Atsirandantys valgymo sutrikimai daro neigiamą įtaką jaunuolių psichinei sveikatai, maisto medžiagų suvartojimui, asmeniniam vertinimui, kūno svoriui [18]. Vykdant tyrimus ir tiriant paauglius iš Indijos buvo nustatyta, kad 56 proc. merginų ir 30 proc. vaikinų serga anemija [19]. Mokslininkų teigimu merginos dažniau renkasi dietas, badauja, praleidžia valgymus ar valgo greitą maistą. Tokie valgymo būdai ypatingai žaloja paauglių sveikatą [20].

Pastaruoju dešimtmečiu fizinis neaktyvumas, nesveikų maisto produktų vartojimas, gaivieji gėrimai padidino paauglių antsvorio ir nutukimo riziką [21]. Atlikus mokslinius tyrimus ir ištyrus Libano paauglius buvo pastebėta, kad didesnį kūno svorį turintys jaunuoliai valgė nevisaverčius pusryčius, dažniau maitinosi greitu maistu ir dažniau gėrė saldintus gėrimus, o jaunuoliai vartojantys daugiau pieno produktų ir alyvuogių turėjo mažesnę riziką priaugti papildomo kūno svorio [22]. Tačiau vaikai turėję normalų svorį, valgė pusryčius, sportavo kartu su tėvais, mažiau buvo fiziškai pasyvesni ir rečiau vartojo gaiviuosius gėrimus [23]. Kaip teigia kiti tyrimai, paauglių

(12)

12 netinkamiems mitybos įpročiams ir kūno svoriui turi įtakos ilgas laiko praleidimas prie kompiuterinių žaidimų ir televizoriaus [24].

Nutukimas jauname amžiuje ypač paauglystėje didina sveikatos sutrikimus [25]. Ištyrus 10-17 metų paauglius iš Kauno miesto buvo nustatyta, kad antsvorį ar nutukimą turintys paaugliai turėjo 53 proc. lipidų metabolizmo sutrikimą, 33,8 proc. merginų policistinių kiaušidžių sindromą, 26,8 proc. kepenų funkcijos sutrikimus, 21,3 proc. metabolinį sindromą ir 12,1 proc. sutrikusį gliukozės metabolizmą [26].

Moksliniais tyrimais atskleista, kad Indijoje gyvenančių 24 000 vaikų grupėje nuo 5 iki 19 metų amžiaus buvo matoma didėjanti antsvorio tendencija. 2003 metais antsvorį turėjo 4,94 proc., o 2005 metais - 6,57 proc. Didėjantis svoris buvo reikšmingas tiek vaikinams, tiek merginoms. Paauglių antsvorio didėjimas buvo labiau pastebimas miestuose ir privačiose mokyklose [19]. Vykdant mokslinius tyrimus ir nagrinėjant Amerikoje gyvenančius paauglius buvo pastebėta, kad 17 proc. buvo nutukę, o III laipsnio nutukimą turėjo 5,8 proc. jaunuolių [27].

Tyrimai nagrinėjantys Meksikos vaikų ir paauglių nutukimą atskleidė, kad Meksikos jaunimas mažai gėrė vandens, o dažniau gėrė riebų pieną, vaisių sultis, gazuotus ar negazuotus saldintus gėrimus. Tyrimai rodo, kad paprastas vanduo sudarė tik 26,5 proc. jų kasdieninio skysčių suvartojimo. Paauglių geriamo vandens trūkumas siejosi su didelį kaloringumą turinčių saldintų gėrimu vartojimu [28].

Kiti autoriai tiriantys Švedijos paauglių nutukimo ypatumus nustatė, kad maisto produktu vartojimas skyrėsi tarp merginų ir vaikinų. Merginos dažniau valgė daržoves ir vaisius nei vaikinai. Duoną valgė 70 proc. merginų ir vaikinų, o pilno grūdo duoną kasdien vartojo 47 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų. Sviestą kartu su duona valgė 20 proc., o mažo riebumo margariną valgė 30 proc. merginų ir vaikinų. Daugiau nei 90 proc. jaunuolių paprastai valgė įprastą margariną. Tarp pagrindinių maisto produktų paaugliai išskyrė bulves. Jas bent kartą per dieną ar dažniau valgė 30 proc. tiriamųjų. Taip pat dažnai jaunuoliai vartojo ir makaronus, ryžius ar kuskusą. Pastebėta, kad paaugliai dažniausiai gėrė 1,5 proc. riebumo pieną, o 3 proc. riebumo pieną vaikinai vartojo dažniau nei merginos. Vaikinai taip pat dažniau vartojo gazuotus gėrimus, sultis ir valgė greitą maistą: mėsainius, dešreles, picas. Per dieną gaiviųjų gazuotų gėrimų išgerdavo 20 proc. vaikinų ir tik 10 proc. merginų. Tačiau 18 proc. merginų dažniau rinkosi saldumynus ir šokoladą nei 16 proc. vaikinų, o mažiau nei kartą per savaitę riešutus ir traškučius valgė 47 proc. merginų ir 41 proc. vaikinų [29].

(13)

13 Pagal mokslininkų tyrimų duomenis Lietuvos 7-17 metų vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo vienas žemiausių tarp Europos šalių [30]. Nustatyta, kad jaunuolių antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo itin didelis Šiaurės Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje ir Pietvakarių Europoje. Daugelyje šalių pastebėta, kad paauglių fizinio aktyvumo lygis yra žemas, o dažniau laiką prie televizoriaus leisdavo jaunuoliai turintys antsvorį nei turintys normalų kūno svorį.

Jaunuolių dažnas praleidimas prie televizoriaus išstumia fizinę veiklą. Moksliniais tyrimais pastebėta, kad paaugliai praleidžiantys >120 minučių per dieną prie televizoriaus buvo mažiau fiziškai aktyvūs ir turėjo didesnį kūno masės indeksą [31]. Didelė rizika priaugti svorio kyla ir tiems paaugliams, kurie savo miegamuosiuose turi televizorius. Tyrimai rodo, kad vaikinai turintys savo miegamuosiuose televizorių turėjo didesnę kūno masę [32]. Taip pat televizorius jaunuolių miegamajame didina centrinio nutukimo riziką [33]. Didinant jaunuolių fizinį aktyvumą mažinant laiką praleistą prie televizoriaus, tinkamai pasirenkant maisto produktus galima užkirsti kelia nutukimui ar antsvoriui paauglystėje [34,35].

Paauglių antsvoriui ar nutukimui turi įtakos nedidelės šeimos pajamos ar tėvų nenormalus kūno svoris [36]. Jeigu tėvai ugdytų vaikus ir paauglius rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, daugelis nutukimo problemų būtų išvengta, nes vaikai daugiausia žinių gauna iš tėvų apie mitybą, racionalius maisto pasirinkimus, fizinį aktyvumą [35].

1.2. Paauglių sveika gyvensena

Gyvensenos įpročiai yra labai svarbūs paauglystėje, nes jie išlieka iki pat pilnametystės [2]. Prie teigiamų gyvensenos įpročių priskiriama sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Paaugliui sveika mityba turėtų būti pradedama ugdyti kuo anksčiau, nes tai palaiko sveiką augimą ir brendimą, kognityvines funkcijas, palaiko gerą sveikatą, mažina antsvorio ar nutukimo riziką. Sveika mityba padeda apsisaugoti nuo lėtinių ligų: diabeto, širdies ligų, insulto ar vėžio [4]. Atliekant tyrimus Lietuvoje ir nagrinėjant paauglių mitybos ypatumus buvo pastebėta, kad daugiau nei pusė 67,8 proc. jaunuolių kartais valgė sveiką maistą (straipsnyje sveikas maistas nurodomas kaip vaisiai ir daržovės, pilno grūdo patiekalai, liesa mėsa, paukštiena, žuvis, mažas cukraus ir druskos suvartojimas kiekis), 26,9 proc. visada valgė sveiką maistą, o 5,3 proc. niekada nevalgė sveiko maisto. Išsiaiškinta, kad vaikinai mažiau domėjosi sveika mityba negu merginos, o 50 proc. jaunuolių nebuvo įsitikinę ar tikrai žino kas yra sveika mityba [37].

Jaunuolių prisidėjimas prie šeimos maisto gaminimo, maisto produktų pasirinkimo, jų tinkamas švietimas apie sveiką mitybą gali padėti įsitvirtinti sveikesniems mitybos įpročiams ir

(14)

14 turėti įtakos tolimesniems paauglio mitybos ypatumams [38]. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad jaunuoliai mažai bendrauja su mokytojais ar šeimos nariais apie sveikos mitybos įpročius. Didžioji dalis paauglių norėtų išmokti sveikos mitybos pagrindų iš mokykloje vykstančių sveikos gyvensenos užsiėmimų. Pasirodo, kad 51,9 proc. merginų daugiausia informacijos sužino apie sveiką mitybą iš mokykloje vykdomų sveikos gyvensenos užsiėmimų, 26,9 proc. merginų - iš interneto. Didžioji dalis (35 proc.) vaikinų apie sveiką mitybą sužino iš interneto, 32,7 proc. – iš televizijos, o 26,9 proc. vaikinų – iš sveikos gyvensenos pamokų [37].

Fizinis aktyvumas pagreitina medžiagų apykaitą ir teikia naudą sveikatai [39]. Tiriant paauglius iš Brazilijos ir jų sveikos gyvensenos elgseną buvo nustatyta, kad 67,5 proc. vaikinų ir 67,8 proc. merginų nelankė kūno kultūros pamokų. Pasirodo, kad jaunuolių įsitraukimas į fizinę veiklą teigiamai veikė vaisių vartojimą ir bendrą fizinį aktyvumą. Jaunuoliai, kurie dalyvavo kūno kultūros pamokose mažiau praleido laiko prie televizoriaus [40]. Kiti moksliniai tyrimai rodo, kad mažai fiziškai aktyvūs paaugliai turėjo blogesnius gyvensenos ir mitybos įpročius, o pakankamai fiziškai aktyvūs paaugliai pasižymėjo aktyvesne fizine veikla, ilgesne miego trukme, sveikesne mityba ir gyvensenos įpročiais [9]. Ištyrus Omano paauglių mitybą ir fizinį aktyvumą pastebėta, kad jaunuoliai ypatingai merginos mažiau buvo fiziškai aktyvios, o nesveiki mitybos įpročiai buvo dažni tiek vaikinų, tiek merginų tarpe [41]. Sveikų maisto produktų pasirinkimas kartu su fiziniu aktyvumu turėtų būti skatinami išlaikant paauglių gerą sveikatą ir normalų kūno svorį [39].

Šeimos, mokyklos ar bendraamžių aplinka yra svarbios jaunuoliams, nes padeda palaikyti sveikatą ir gyvenimo būdą [1]. Ypač sveika mityba ir sveika gyvensena turėtų būti ugdoma namuose įtraukiant šeimos narius ar mokyklose skatinant jaunuolius rinktis tinkamą sveikatai elgesį [38].

1.3. Paauglių mitybos ypatumai

Šiuolaikinėje visuomenėje netinkami mitybos įpročiai tampa vis dažnesni [2]. Pastaruoju metu suvartojama žymiai daugiau maisto produktų turinčių aukštą energetinę vertę ir didelį riebalų, cukraus ar druskos kiekį, tačiau žymiai mažiau suvartojama daržovių, vaisių ar maistinių skaidulų [4].

Tinkami mitybos įpročiai yra svarbūs visiems. Paaugliams mityba yra labai svarbi, nes prisideda prie tolimesnės sveikatos ir yra reikalingi augant bei bręstant [42]. Pastebima, kad paauglių mityba tampa vis blogesnė, nes atsiranda didelis reikalingų maistinių medžiagų trūkumas [2]. Nustatyta, kad tarp jaunuolių mitybos įpročiai palyginti su lytimi ar amžiumi yra skirtingi. Merginos daugiau valgo sveikesnius produktus: daržoves ir vaisius, bet dažniau renkasi

(15)

15 saldumynus, o vaikinai dažniau valgo pusryčius ir dažniau renkasi nesveikus, greito maisto produktus: kebabus, traškučius, gazuotus gėrimus [5]. Atliekant mokslinius tyrimus ir analizuojant Lietuvos 14-17 metų moksleivius ir jų mitybos įpročius buvo nustatyta, kad moksleiviai neturėjo tinkamų mitybos įgūdžių. Išsiaiškinta, kad tik 50 proc. tiriamųjų pusryčiavo, 20 proc. jaunuolių valgė prieš miegą, o tik 10 proc. valgė daržoves ir vaisius. Dauguma vaikinų teigė, kad dažniau gėrė arbatą, gazuotus gėrimus negu vandenį, o merginos didesnį dėmesį skyrė maisto etiketėms ir jų sudėčiai [43].

Pats rizikingiausias amžius paauglių tarpe yra 13~14 metų, nes tuomet padidėja nesveiko maisto vartojimas [5]. Ištyrus 14-19 metų Brazilijos jaunuolių mitybos ypatumus buvo pastebėta, kad jaunuoliai, kurie valgė reguliariai, daugiau suvartojo sveikesnio maisto, o paaugliai praleidžiantys valgymus, maitinosi prastesnės kokybės maistu. Jie mažiau suvalgė vaisių ir daržovių, pasižymėjo didesniu gaunamų kalorijų kiekiu iš suvartotų riebalų, pridėtinio cukraus ar alkoholinių gėrimų [6]. Kiti autoriai nustatė, kad 23 proc. merginų ir tiek pat vaikinų nevalgydavo pusryčių, nes jų tėvai irgi nepusryčiaudavo, o vakarienę kiekvieną dieną valgydavo 78,5 proc. merginų ir 74,5 proc. vaikinų. Dažniausiai 51 proc. merginų ir 42,4 proc. vaikinų valgė vaisius ir daržoves, o saldainius valgė 37,2 proc. merginų ir 36,1 proc vaikinų. Pieno produktus vartojo šiek tiek daugiau nei pusė vaikinų ir tiek pat merginų [44]. Lietuvoje vykdant tyrimus, kuriuose buvo tiriama paauglių mityba buvo atskleista, kad tris kartus per dieną valgė 50 proc. paauglių, o ketvirtadalis maitinosi keturis kartus. Taip pat šiame tyrime buvo pastebėta, kad 1-2 dienas per savaitę 51,9 proc. paauglių valgė saldainius, 56,7 proc. gėrė gazuotus gėrimus, 56 proc. tiriamųjų valgė greitą maistą ir 48,5 proc. maitinosi uogomis ir vaisiais. Daržoves nuo 3 iki 5 dienų per savaitę valgė tik 44 proc. respondentų, o juodą duoną 1 ar 2 dienas per savaitę valgė 39,6 proc. tiriamųjų [45]. Kitame tyrime, kuriame buvo tirti 15-19 metų moksleiviai buvo nustatyta, kad per dieną jaunuoliai maitinosi tris ar daugiau kartų [37]. Pastebėta, kad merginos rečiau maitinasi reguliariai negu vaikinai [45]. Jaunuoliams svarbu tinkamai maitintis, kad išlaikytų visavertę mitybos ir sveikatos kokybę [6].

Tyrimai, nagrinėjantys paauglių gyvenančių JAV, Kanadoje, Italijoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Latvijoje mitybos įpročius, atskleidė, kad visose tyrime dalyvavusiose šalyse merginos pagal kūno masės indeksą buvo liesesnės nei vaikinai. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią kūno masės indeksą turėjo jaunuoliai gyvenantys Kanadoje ir JAV, o didžioji dalis merginų gyvenančių Kroatijoje, Italijoje, Latvijoje ir Lietuvoje turėjo normalų kūno masės indeksą. Pastebėta, kad paauglių, kurių kūno svoris buvo normalus pagal kūno masės indeksą dažniau valgė daržoves ir

(16)

16 vaisius negu jaunuoliai turintys antsvorį ar nutukimą. Jaunuoliai turintys mažesnį kūno svorį dažniau rinkosi saldainius. Kiti paaugliai, ypatingai, merginos turinčios didesnį kūno svorį dažniau gėrė gazuotus gėrimus [46]. Tiriant Klaipėdos miesto ir rajono dešimtos klasės moksleivių kūno masės indeksą buvo nustatyta, kad daugumos Klaipėdos miesto ir rajono dešimtokų kūno svoris buvo normalus. Antsvorį arba nutukimą turėjo 10,4 proc. mokinių, o 14,2 proc. jaunuolių kūno svoris buvo per mažas [45]. Vykdant kitus mokslinius tyrimus Kalifornijoje ir analizuojant paauglių fizinį aktyvumą, kūno masės indeksą ir maisto pasirinkimą buvo rasta, kad vaikinai buvo fiziškai aktyvesni ir turėjo didesnį kūno masės indeksą priešingai nei merginos. Tuo pačiu buvo pastebėta, kad merginos dažniau valgė salotas, daržoves ir vaisius nei vaikinai, o vaikinai daugiau suvartojo mėsainių, picos, raudonos ar perdirbtos mėsos, kiaušinių, žuvies, daugiau gėrė vaisių sulčių, gazuotų gėrimų ir pieno. Taip pat šio tyrimo rezultatai parodė, kad paaugliai turintys antsvorį ar nutukimą dažniau valgė raudoną ar perdirbtą mėsą ir sūrio nei normalų kūno svorį turintys jaunuoliai [39].

Europoje iki šiol kyla didelis susirūpinimas dėl paauglių pusryčiavimo [2]. Ištyrus Europoje gyvenančių paauglių sveiko gyvenimo būdą buvo išsiaiškinta, kad jaunuoliai valgantys pusryčius turi normalų kūno svorį, o paaugliai nevalgantys pusryčių yra linkę turėti antsvorį ar nutukimą [47,48]. Lietuvoje paauglių mityba nėra tinkamai subalansuota. Iš viso tik 30 proc. jaunuolių kiekvieną dieną maitinosi daržovėmis ar vaisiais, o apie 50 proc. kasdien valgė pusryčius. Kiekvieną dieną pusryčius valgantys jaunuoliai dažniau rinkosi tinkamai subalansuotus maisto produktus, negu nesveiką maistą [5].

Vykdant sisteminę apžvalgą ir tiriant jaunuolius nuo 10 iki 19 metų iš 5 šalių: JAV, Europos, Australijos, Artimųjų Rytų ir Pietų Afrikos buvo pastebėta, kad paauglių žinios apie mitybos įpročius veikė jų bendrą mitybą. Jaunuoliai žinantys kaip visavertiškai maitintis dažniau rinkosi sveikesnius ir naudingesnius maisto produktus. Tyrimo išvados atskleidė, kad būtina skatinti visuomenės sveikatos specialistų ir politikos atstovų bendradarbiavimą, kad būtų sukurtos paauglių mitybos gerinimo rekomendacijos [49]. Kartu prijungiant maisto produktų gamintojus ir mažmenininkus, kurie turėtų bendradarbiauti, kad rastų būdus kaip padaryti kasdieninę paauglių mitybą įdomesnę bei patrauklesnę [2].

1.4. Paauglių fizinis aktyvumas

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizaciją fizinis aktyvumas – tai, bet koks kūno judėjimas, kurį sukelia skeleto raumenys, kuriam reikia energijos sąnaudų įskaitant ir veiksmus, atliekamus dirbant, žaidžiant, darant bent kokius namų ruošos darbus, keliaujant ar vykdant rekreacinius užsiėmimus.

(17)

17 Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, sportas turi didelę naudą sveikatai. Fizinis aktyvumas pagerina raumenų ir širdies būklę, kaulų ir bendra fizinę sveikatą, sumažina hipertenziją, koronarinės širdies ligas, insultą, diabetą, įvairias vėžio formas, depresijos riziką, sumažina klubo ar stuburo bei kitų kaulų lūžių riziką, teikia energijos ir palaiko normalų kūno svorį [7].

Tyrimais nustatyta, kad jaunuoliams fizinis aktyvumas pagerina fizinę, psichologinę, socialinę sveikatą, sumažina antsvorio ir nutukimo riziką, palaiko normalų kūno svorį, padidina savigarbą [32]. Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 17 metų užsiimti kasdien bent 60 minučių vidutine ar intensyvia fizine veikla ir bent 3 kartus per savaitę užsiimti aerobine veikla, kuri padėtų stiprinti jaunuolių raumenis ir kaulus [7].

Atlikus mokslinius tyrimus ir ištyrus paauglių iš specializuotų muzikos ir meno mokyklų fizinį aktyvumą nustatyta, kad jaunuoliams būdingas pasyvus – sėdimas gyvenimo būdas. Pusė 50 proc. respondentų per dieną buvo nejudrus ir sėdėjo 6 valandas ir daugiau, o mažesnė dalis tirtų paauglių teigė, kad kiekvieną dieną bent 15-30 minučių skyrė vidutiniam ar intensyviam fiziniam aktyvumui [52].

Remiantis kitų mokslininkų tyrimais, 20 proc. jaunuolių buvo mažai fiziškai aktyvūs ir skyrė bent 60 minučių per savaitę fizinei veiklai, 31 proc. tiriamųjų teigė, kad yra vidutiniškai aktyvus, ir bent 4 ar 5 dienas buvo fiziškai aktyvūs, o 49 proc. paauglių buvo pakankamai fiziškai aktyvūs 7 dienas per savaitę. Tačiau pastebėta, kad daugiau nei pusė 67 proc. jaunimo neskyrė nei 60 minučių per savaitę fiziniam aktyvumui [53].

Tyrimai rodo, kad 2015-2016 metais Lietuvoje gyvenančių 14-17 metų paauglių fizinis aktyvumas buvo mažas. Pusė jaunuolių fiziniam aktyvumui skyrė valandą, o ketvirtadalis visai neužsiimė jokia fizine veikla ir nelankė kūno kultūros pamokų. Išsiaiškinta, kad mokiniai, kurie dažniau užsiėmė fiziškai aktyvia veikla mažiau turėjo įvairių nusiskundimų dėl sveikatos [43].

Tiriant paauglių iš Rytinės Anglijos fizinį aktyvumą nustatyta, kad vaikinai buvo fiziškai aktyvesni negu merginos. Darbo dienomis vaikinai labiau užsiimdavo fizine veikla nei savaitgaliais. Lyginant metų laikus nustatyta, kad paaugliams pavasaris buvo sėslesnis metų laikas negu vasara [54]. Vykdant mokslinius tyrimus su paauglėmis merginomis iš Lietuvos rezultatai parodė, kad merginų didžiausias fizinis aktyvumas buvo vasarą, kai buvo atostogų metas ir nereikėjo eiti į mokyklą. Nežymiai fizinis aktyvumas padidėjo pavasarį, o visiškai sumažėjo žiemą. Merginų fiziniam aktyvumui turėjo įtakos pamokos ir mokymosi krūvis [55].

(18)

18 Kitame moksliniame tyrime nagrinėjant paauglių iš Lietuvos ir Vokietijos fizinį aktyvumą pastebėta, kad Vokietijoje gyvenantys paaugliai labiau lankė būrelius ir sportinius užsiėmimus nei Lietuvoje gyvenantys jaunuoliai. Paaugliai iš Vokietijos labiau domėjosi fiziniu aktyvumu, nes fizinio aktyvumo erdvės buvo šalia namų ir nurodė, kad duoti mokytojų ar kitų žmonių patarimai taip pat didino susidomėjimą fizine veikla. Jaunuoliai iš Vokietijos teigė, kad fizinei užsiėmimai buvo vieni iš būdų praleisti laisvalaikį, susitikti su draugais ar atrasti naujų pažinčių. Tačiau dauguma fiziškai neaktyvių jaunuolių iš Vokietijos teigė, kad fiziniam aktyvumui neturėjo laiko, o paaugliai iš Lietuvos įvardino, kad neturėjo daug valios pradėti fizinei veiklai ar buvo tingūs. Neigiamai prieš fizinį aktyvumą buvo nusistatę dešimtadalis jaunuolių iš Vokietijos, nes jie manė, kad fizinis aktyvumas yra tik tuščias laiko praleidimas, o 14,3 proc. Lietuvoje tirtų paauglių manė, kad fizinė veikla reikalauja daug laiko, pastangų ir neleidžia užsiimti mėgstama veikla [56]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad paauglių fizinį aktyvumą didiną asmeninės žinios apie fizinio aktyvumo naudą, vidinė motyvacija ir tėvų fizinis lavinimas [23].

Išanalizavus JAV moksleivių fizinio aktyvumo ypatumus išsiaiškinta, kad vaikinai labiausiai mėgo užsiimti amerikietišku futbolu, beisbolu ir įprastu futbolu, o merginos labiausiai mėgo šokti, plaukti ir žaisti tinklinį. Pasirodo, kad 79 proc. vaikinų ir 85,6 proc. merginų dažniausią fizinę veiklą išskyrė vaikščiojimą pėsčiomis [57]. Lietuvoje pastebėta, kad dauguma 86,7 proc. paauglių taip pat labiausiai mėgo vaikščioti pėsčiomis, 43,4 proc. bėgioti ir 18,1 proc. jaunuolių dažniausiai mėgo užsiimti rytine mankšta [56].

Vykdant tyrimus ir analizuojant Klaipėdos miesto ir rajono dešimtokų gyvensenos ir kūno masės indekso sąsajas išsiaiškinta, kad dažniau pėsčiomis vaikščiojo vaikinai nei merginos. Jaunuoliai turintys mažą kūno svorį dažniau vaikščiojo pėsčiomis nei normalų kūno svorį arba antsvorį turintys paaugliai. Apie 50 proc. moksleivių du kartus ar daugiau per savaitę užsiimė fiziniu aktyvumu. Merginos rečiau buvo fiziškai aktyvesnės nei vaikinai. Pastebėta, kad moksleiviai turintys normalų kūno svorį buvo fiziškai aktyvesni negu mažą kūno svorį turintys mokiniai [45].

Mažas fizinis aktyvumas didina antsvorio, nutukimo bei kitų sveikatos sutrikimų riziką. Bloga fizinė ir psichinė sveikata tame tarpe ir medžiagų apykaitos, širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai vis dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje [10].

Atlikus mokslinius tyrimus ir ištyrus paauglius iš Lietuvos ir Lenkijos paaiškėjo, kad 38,6 proc. merginų užsiimė fiziniu aktyvumu, tačiau 61,4 proc. buvo fiziškai neaktyvios. Nustatyta, kad 17 metų paauglės dažniau užsiiminėjo fiziniu aktyvumu nei 16 ar 18 metų merginos. Taip pat pastebėta, kad didžioji dalis 58,2 proc. vaikinų buvo fiziškai aktyvūs, o 41,8 buvo fiziški neaktyvūs.

(19)

19 Jaunuoliai iš Lenkijos 63,3 proc. užsiiminėjo fiziniu aktyvumu dažniau nei 53,9 proc. vaikinai iš Lietuvos [58]. Tolimesni Rutkauskaitės tyrimai atlikti nagrinėjant Lazdijų 9-12 klasių mokinių fizinį aktyvumą atskleidė, kad 33,1 proc. moksleivių užsiimė fiziniu aktyvumu, o 66,9 proc. moksleivių buvo fiziškai neaktyvūs. Analizuojant mokinių fizinį aktyvumą pagal lytį buvo išsiaiškinta, 42,3 proc. vaikinų buvo labiau fiziškai aktyvesni negu 25 proc. merginų [58].

Fizinis neaktyvumas kyla iš mažo judėjimo, dažno sėdėjimo darbe ar namuose dėl parkų, šaligatvių sporto ir poilsio vietų trūkumo [7]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didėjanti urbanizacija mažina fizinį aktyvumą. Jaunuoliai rečiau užsiima fizine veikla, dažniau praleidžia laiką prie televizoriaus ar kitos pasyvios veiklos [8]. Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kurie užsiimė fiziniu aktyvumu jų sveikatos būklė buvo geresnė negu tų, kurie neužsiimė jokia fizine veikla. Nustatyta, kad didesnės trukmės, intensyvumo ir dažnumo fizinė veikla yra naudingesnė sveikatai nei mažesnio intensyvumo fizinė veikla [59].

Svarbu padidinti jaunuolių fizinį aktyvumą norint išvengti neigiamo poveikio sveikatai [55]. Būtina suteikti galimybes paaugliams būti fiziškai aktyviems ir užsiimti sportinėmis veiklomis, nes tai sumažina pasyvų – sėdimą gyvenimo būdą, optimizuoja medžiagų apykaitą ir sumažina svorio padidėjimo riziką [38]. Būreliai, sportinė veikla ir renginiai, olimpinei užsiėmimai, varžybos, mankštos, kūno kultūra, netradiciniai žaidimai, mokyklose įrengtos aktyvaus laisvalaikio vietos, sporto ir poilsio įstaigų suteiktos galimybės sportuoti yra vieni iš būdų pagerinti paauglių fizinį aktyvumą [7,55]. Mokslininkai ir visuomenės sveikatos institucijos turėtų dirbi kartu, kad ieškotų kūrybiškesnių sprendimų kaip sumažinti jaunuolių sėdimą gyvenimo būdą ir padidinti fizinį aktyvumą [2]. Kartu turėtų prisidėti ir tėvai, kad kokybiškai auklėtų vaikus ir rodytų teigiamą fizinio aktyvumo pavyzdį, kad tai išsilaikytų ir visą likusį vaiko gyvenimą [7].

1.5. Paauglių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių sąsajos su šeimos gyvensena Tinkama mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas šeimoje daro poveikį paauglio mitybos pasirinkimui, fiziniam aktyvumui ir bendrai gyvensenai [11]. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tėvų sveikos gyvensenos įpročiai turėjo įtakos jų vaikų subalansuotai mitybai ir dažnesniam fiziniam aktyvumui, o šeimose, kuriose buvo neigiami gyvensenos įpročiai, vaikai dažniau valgė greitą maistą ir turėjo problemų su kūno svoriu [60]. Pakitęs vaiko svoris gali būti rimtas pavojus sveikatai, bet tėvai retai priima sveikus gyvensenos įpročius [61].

Tėvai skirtingai veikia vaiko gyvenimo būdo įpročius. Abu tėvai yra vienodai atsakingi už vaiko gyvenseną. Mamos labiau rūpinasi mitybos ypatumais, o tėčiai palaiko fizinį aktyvumą. Pastebėta, kad tėčiai su savo sūnumis daugiau kalbasi apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, o

(20)

20 mamos dažniau su savo dukromis bendrauja apie kūno svorį [62]. Todėl artimoje šeimos aplinkoje, kurioje paauglys praleidžia daugiausiai laiko palankiausia ugdyti sveiką paauglių gyvenseną [14].

Jaunuoliai, kurie savo tėvų buvo auklėjami sveikos gyvensenos mažiau praleido laiko prie televizoriaus, daugiau sportavo, reguliariau maitinosi, dažniau valgė vaisius ar daržoves, mažiau valgė saldumynų, rečiau vartojo gaiviuosius gėrimus ir greitą maistą, [63]. Tyrimai rodo, kad tėvų tinkamos gyvensenos mokymas buvo susijęs su sveikesniais jų vaikų mitybos įpročiais, geresne fizine ir psichine sveikata [64].

Sveikatos gerinimo elgesys, tėvų ugdymas gali padėti paaugliui palaikyti sveikatą. Šiuo požiūriu turėtų remtis mokyklų bendruomenės [65]. Mokyklose, kur jaunuoliai daugiausia praleidžia laiko turėtų būti naudojamos įvairios strategijos pagerinti fizinį aktyvumą ir bendrą jaunuolių sveikatos būklę [19].

1.6. Šeimos įtaka paauglio mitybai

Tėvai ir draugai daro poveikį paauglio mitybos įpročiams [66]. Ypač tėvų mitybos ypatumai namuose turi įtakos jų vaikų mitybai [67]. Tėvai sukuria aplinką, kurioje ugdoma vaiko mitybos elgsena. Tyrimai rodo, kad didelė tėvų mitybos ugdymo kontrolė: maisto produktų apribojimas, vertimas valgyti sveiką maistą (dažniausiai daržoves ir vaisius), spaudimas valgyti didesnius maisto kiekius, ar maisto kiekio reguliavimas padidino vaiko antsvorio riziką [68].

Paaugliai, kurie rečiau patyrė iš tėvų psichologinį spaudimą, jų mityba buvo labiau racionalesnė ir turėjo mažiau valgymo sutrikimų negu tie jaunuoliai, kurie patirdavo didesnį psichologinį spaudimą [69]. Pastebėta, kad tėvai kontroliuojantys savo vaikus arba ribojantys jų mitybą dažniausiai turėjo žemesnį ar vidurinį išsilavinimą ir mažas pajamas [70]. Pasirodo, kad aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai turėjo daugiau žinių apie teigiamą mitybą ir labiau rūpinosi savo vaikų sveikos mitybos įpročiais [71].

Reguliarus tėvų ir vaikų valgymas kartu skatina sveikus mitybos įpročius [12]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad paauglių sveikata priklauso nuo tėvų sveikos mitybos palaikymo, maistingo maisto vartojimo, pokalbių apie teigiamus mitybos įpročius [72]. Tiriant paauglius nuo 13 iki 17 metų iš Naujosios Zelandijos ir jų ryšį su šeimos mitybos ypatumais buvo atskleista, kad 67,3 proc. paauglių mamos ir 54,4 proc. paauglių tėčiai kiekvieną dieną skatino sveiką mitybą šeimoje. Jaunuoliai iš Naujosios Zelandijos rinkosi 47,5 proc. daržoves ar vaisius, o 30,4 jaunuolių - šokoladą. Gaiviųjų gėrimų išgerdavo 77,7 proc. paauglių, o greitą maistą valgydavo 50,3 proc. jaunuolių. Namuose vaisių turėjo 63,1 proc. Naujosios Zelandijos paauglių, 34,1 proc. gaiviųjų

(21)

21 gėrimų, o 23,8 proc. turėjo šokolado [73]. Nustatyta, kad namie esantis sveikas maistas teigiamai veikė vaisių ir daržovių suvartojimą ir mažesnį užkandžių ar gaiviųjų gėrimų vartojimą [70].

Paauglių mitybos žinios turi būti tobulinamos norint ugdyti tinkamus mitybos įpročius. Prie to labiausiai turėtų prisidėti tėvai, siekiantys pagerinti ne tik vaiko, bet ir visos šeimos mitybos kokybę ir mitybos įpročius [74]. Labai svarbu, kad ir visuomenės sveikatos, politikos formuotojai ir specialistai skatintų sveiką mitybą, ypač tų maisto produktų, kurie yra naudingi sveikatai [75].

1.7. Šeimos įtaka paauglio fiziniam aktyvumui

Paauglių fizinio aktyvumo lygis priklauso nuo jų tėvų fizinio aktyvumo lygio. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jaunuolių fizinis aktyvumas priklauso nuo lyties, amžius, tėvų švietimo, šeimos pajamų, socialinės ir ekonominės padėties, tikslo ar motyvacijos, dalyvavimo sportinėje veikloje, galimybių naudotis sporto ar laisvalaikio įranga lauke [76,77]. Didelis kūno masės indeksas, maža motyvacija, tėvų neskatinimas užsiimti fizine veikla - kliūtys dėl kurių paaugliai nenori užsiimti fiziniu aktyvumu [78]. Nustatyta, kad nepakankamas šeimos dėmesys į fizinį ugdymą mažino jaunuolių fizinį aktyvumą [79]. Pagrindiniai veiksniai trukdantys paaugliams užsiimti fizine veikla buvo: požiūris į fizinį aktyvumą, motyvacijos neturėjimas, kūno įvaizdžio suvokimas, draugų ir šeimos nariu fizinis pasyvumas, kūno kultūros mokytojų įtaką [80].

Moksliniais tyrimais pastebėta, kad norint padidinti jaunuolių fizinio aktyvumo lygį tėvai turėtų skatinti savo vaikus dalyvauti fizinėse veiklose [72]. Kiti tyrimai rodo, kad du trečdaliai paauglių, kurie skundėsi savo sveikata teigė, kad jų šeima buvo nepakankami fiziškai aktyvi [13]. Tėvai daro didesnę įtaką paauglių fiziniam aktyvumui nei kūno kultūros mokytojai. Tėvų motyvavimas sportuoti ir ugdyti paauglius fizinės veiklos priklauso nuo pačių tėvų fizinio aktyvumo. Tyrimai rodo, kad politinės pastangos nukreipti fizinio aktyvumo rekomendacijas į paauglių fizinį pasyvumą labiau turėtų būti atsižvelgtos ne į fizinio lavinimo mokytojus, o į tėvus. Asmenys atsakingi už fizinio aktyvumo ugdymą ir skatinimą turėtų mokyti tėvus ir šeimas užsiimti fizine veikla, kad visi šeimos nariai galėtų laisvai įsitraukti į fizinį aktyvumą [81].

Paaugliai ir jų tėvai būtų daugiau fiziškai aktyvesni jeigu atsirastų vietų, fizinei veiklai užsiimti. Norint paskatinti šeimos fizinį aktyvumą svarbu kurti parkus, žaidimų aikštynus, fizines veiklos programas. Tėvai, mokyklos bendruomenė ir gydytojai turėtų labiau skatinti jaunuolių fizinį aktyvumą: tėvai - dažniau užsiimti fizine veikla kartu su savo vaikais, o ne žiūrėti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus, mokyklos - supažindinti paauglius su aktyvesne veikla, skatinti ateiti į mokyklas pėsčiomis arba atvažiuoti dviračiu, kurti sporto renginius, gydytojai - rekomenduoti dažniau užsiimti aktyvesne fizine veikla: daugiau judėti, bėgioti, ar plaukioti [82].

(22)

22 Pastangos paskatinti ilgalaiki fizinį aktyvumą paauglystėje gali padidinti fizinio aktyvumo lygį suaugus [83].

(23)

23

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo aprašymas

Šis devintų klasių moksleivių tyrimas buvo vykdomas kartu su PSO Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimu COSI (angl.WHO European Childhood Obesity/Growth Surveillance Initiative). COSI tyrimas vykdomas PSO Europos regionui priskiriamose šalyse. Jose mokslininkai atlieka tyrimus naudodamiesi ekspertų patvirtinta metodika ir protokolu. Ši iniciatyva vykdoma nuo 2008 m., LSMU šioje iniciatyvoje dalyvauja nuo pat pradžių.

Tyrimo organizavimas

Buvo atliekamas momentinis tyrimas. Vykdant Lietuvos vaikų augimostebėseną 2016 metais buvo tiriami devintų klasių mokiniai.

Tyrime dalyvavusios mokyklos buvo pasirinktos iš anksto. Vizitai buvo suderinti prieš vykstant į mokyklas. Tyrėjai mokyklose lankėsi du kartus. Pirmo apsilankymo metu tyrėjai supažindino tiriamuosius su vykdomu tyrimu, tyrimo tikslu ir eiga. Taip pat vaikams buvo išdalintos tyrimo anketos (Devintoko anketa) (1 priedas) ir sutikimai skirti tėvams, kuriuose buvo klausiama ar abu tėvai sutinka, kad būtų išmatuotas jų vaikų ūgis ir svoris.

Kito tyrėjų vizito metu buvo atliekami antropometriniai matavimai tiems vaikams, kurių tėvai sutiko, kad jų vaikai dalyvautų tyrime. Buvo surinktos užpildytos Devintoko tyrimo anketos. Antropometriniai matavimai buvo žymimi Vaiko anketoje (6 priedas).

Tyrimas buvo vykdomas balandžio – gegužės mėnesiais. Tiriamasis kontingentas ir imtis

Devintų klasių tyrime dalyvavo 2041 mokinys. Iš jų 51,2 proc. vaikinų (n=1044) ir 48,8 proc. merginų (n=997).

Vykdant tyrimą buvo apklausti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių moksleiviai. Daugiausia respondentų buvo iš Vilniaus apskrities, 423 vaikinai ir tiek pat merginų. Detalus tiriamųjų pasiskirstymas pagal apskritis pateiktas 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apskritis (n ( proc.))

Apskritis Lytis

Vaikinai, n (proc.) Merginos, n (proc.)

Vilnius 423 (40,5) 423 (42,4)

Kaunas 297 (28,4) 298 (29,9)

Klaipėda 324 (31) 276 (27,7)

(24)

24 Analizuoti tyrime dalyvavusių moksleivių ūgio, svorio, kūno masės vidurkiai bei jų standartiniai nuokrypiai. Daugumos 15 metų amžiaus vaikinų ūgio vidurkis buvo 173,86 ± 9,11 cm, o merginų - 171,15 ± 9,03 cm , o vaikinų KMI vidurkis buvo nustatytas 20,91 ± 3,22 kg/m2 , o merginų - 20,87 ± 3,31 kg/m2 (2.2 lentelė).

2.2 lentelė. Devintos klasės mokinių ūgio, svorio ir KMI vidurkiai atsižvelgiant į amžių ir lytį (x±SN)

Tiriamieji Amžius (metais) Ūgis (cm) Kūno masė (kg) KMI (kg/m2)

Vaikinai (n=1030) 14 metų (n=12) 177,83 ± 7,99 66,78 ± 12,45 21,07 ± 3,42 15 metų (n=651) 173,86 ± 9,11 63,44 ± 12,16 20,91 ± 3,22 16 metų (n=361) 175,48 ± 9,08 64,95 ± 12,72 21,04 ± 3,48 17 metų (n=5) 178,04 ± 7,86 66,91 ± 12,46 21,07 ± 3,43 18 metų (n=1) 178,07 ± 7,84 66,97 ± 12,44 21,08 ± 3,43 Merginos (n=959) 14 metų (n=7) 166,82 ± 6,69 57,74 ± 9,69 20,72 ± 3,07 15 metų (n=660) 171,15 ± 9,03 61,34 ± 11,98 20,87 ± 3,31 16 metų (n=288) 170,06 ± 8,73 60,37 ± 11,14 20,81 ± 3,10 17 metų (n=3) 166,77 ± 6,65 57,68 ± 9,64 20,72 ± 3,07 18 metų (n=1) 166,72 ± 6,61 57,64 ± 9,65 20,71 ± 3,08 Tyrime dalyvavusios mokyklos buvo atrinktos atsitiktinės imties sudarymo būdu. Tyrime dalyvauti buvo kviečiamos visos mokykloje buvusios devintos klasės. Tyrimo imtis sudaryta proporcingai kiekvienai apskričiai pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis apskrityse.

Tyrimo instrumentai

Pagrindiniai taikyti tyrimo instrumentai – antropometriniai matavimai ir anketinė apklausa.

1) Antropometriniai matavimai:

Vaikų antropometriniai matavimai buvo registruojami tyrėjų antropometrinių matavimų formoje - Vaiko anketoje.

Visose mokyklose buvo naudojami tie patys antropometrinių matavimų instrumentai. Pagal PSO rekomendacijas vaikų ūgis buvo matuojamas naudojant SECA ūgio matuoklę, kurios matavimo tikslumas buvo 1 mm, o svoris buvo matuotas SECA elektroninėmis nešiojamomis kūno svorio svarstyklėmis, kurios matavo 0,1 kg tikslumu.

Prieš tyrimą visi tyrėjai dalyvavo mokymuose, kuriuose buvo pristatoma tyrimo atlikimo metodika. Merginos ir vaikinai buvo matuojami atskirose patalpose. Tyrėjų antropometrinių matavimų formose – Vaiko anketoje buvo fiksuojama: vaiko gyvenamoji vieta, tyrimo data, tyrimo laikas, išmatuotas vaiko ūgis (cm), kūno svoris (kg), ar vaikas valgė pusryčius ir kokius rūbus vilkėjo. Apranga tyrimo metu buvo svarbi, nes pagal tai buvo koreguojamas tikslus vaiko kūno svoris.

Išmatavus ūgį ir svorį buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas: svoris (kg)/ūgis2

(25)

25 Šiame tyrime buvo taikomi IOTF (angl. International Obesity Task Force ) KMI vertinimo kriterijai sukurti 2000 metais [84,85]. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir lyties buvo suskirstyti į mitybos būklės grupes: turintys nepakankamą svorį (atitinkantis suaugusiųjų KMI iki 18,5 kg/m2

), normalų svorį (atitinkantis nuo 18,5 kg/m2

iki 24,9 kg/m2), antsvorį (atitinkantis nuo 25 kg/m2 iki 29,9 kg/m2 ) ir nutukimą (atitinkantis nuo 30 kg/m2 iki 40 kg/m2 ) [86].

2) Anketinė apklausa:

Vaikams apklausti buvo naudojama Devintoko anketa skirta devintų klasių mokiniams. Tyrimo anketa nebuvo anoniminė, ją sudarė 35 klausimai:

1-6 klausimai buvo skirti išsiaiškinti tiriamojo asmeninę informaciją: vardą, pavardę, gimimo datą, su kuo gyvena, kaip tiriamieji vertina asmeninę sveikata ir kūno svorį, kokiomis transporto priemonėmis keliauja į mokyklą ir iš mokyklos.

7-18 anketos klausimai buvo skirti įvertinti jaunuolio ir šeimos fizinį aktyvumą: ar gyvenamoje aplinkoje yra vietų, kur būtų galima mankštintis, ar laisvalaikiu mankštinasi aikštelėse, ar kitose vietose, ar naudoja fizinio aktyvumo infrastruktūrą lauke asmeninei fizinei veiklai, kiek dienų per savaitę būna fiziškai aktyvus, kiek dienų per savaitę laisvalaikiu būna fiziškai aktyvus, kiek valandų per dieną būna fiziškai aktyvus, ar lanko sporto ar šokių būrelius, kiek kartų per savaitę lanko sporto ar šokių būrelius, kaip subjektyviai, mano, kiek yra fiziškai aktyvus, ar šeima yra fiziškai aktyvi, kiek valandų per dieną darbo dienomis ir savaitgaliais praleidžia prie pamokų ar knygų, kiek valandų per dieną darbo dienomis ir savaitgaliais praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus.

19-20 respondento buvo klausiama apie miegą: kada darbo dienomis ir savaitgaliais eina miegoti ir kada keliasi.

21-34 klausimai buvo pateikti norint išsiaiškinti tiriamojo ir jo šeimos mitybos įpročius: kiek kartų per dieną valgo, ar pusryčiauja namuose, ar valgo mokykloje, kaip dažnai naudoja tam tikrus produktus ( šviežius vaisius, virtas daržoves, fermentinį sūrį, paukštiena, saldainius ir kt.), kiek deda šaukštelių cukraus į arbatą, ar svarbu sveikai maitintis, ar stengiasi sveikai maitintis, ar šeimos nariai sveikai maitinasi, ar mokykloje, šeimos ar draugų aplinkoje kalbama apie sveiką gyvenseną, ar laikėsi kada nors dietos, ką šiuo metų tiriamasis mėgina su savo kūno svorių, ar dažnai gaminasi valgyt, kaip dažnai užkandžiauja.

(26)

26 Duomenų analizės metodai

Tyrimo anketos buvo vedamos EpiData programa, statistinė analizei atlikti buvo naudota SPSS programa 17 versija, 20 versija ir Microsoft Excel 2010 programa.

Gauti duomenys buvo apdoroti matematinės statistikos metodais. Tyrimo rezultatai vertinti apsoliučiais (n) ir procentiniais (proc.) skaičiais. Buvo pritaikyta aprašomoji tyrimo duomenų statistika, kuri buvo naudota apskaičiuoti moksleivių amžiaus, ūgio, kūno masės ir KMI vidurkius bei standartinius nuokrypius. Ryšiai tarp kokybinių požymių vertinti chi kvadrato (χ²) kriterijumi. Naudojant Z testą pagal Bonferroni metodą skirtumai laiktyti statistiškai reikšmingais jeigu, jei p buvo <0,05. Požymių ryšių stiprumui nustatyti buvo naudotas neparametrinis Spearman koreliacijos koeficientas (r).

Tyrimo etika

Tyrimui atlikti buvo išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (2008-03-13 Nr. 16) (3 priedas ), jo pratęsimas (2013-01-09 Nr.13-17) (4 priedas) bei papildymas (2017-10-20 Nr. 6B-17-211) (5 priedas).

(27)

27

3. REZULTATAI

3.1. Moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumai

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina savo sveikatą. Nustatyta, kad dauguma (65,3 proc.) merginų ir apie pusė vaikinų savo sveikatą vertino gerai, o kiek mažiau negu pusė vaikinų ir apie trečdalis merginų teigė, kad jų sveikata yra puiki (3.1.1 pav.).

3.1.1 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į savo sveikatos vertinimą ir lytį

(χ²=44,854; ll=2; p<0,001).

*- p<0,05, lyginant su merginomis (Z testas pagal Bonferroni metodą)

Pagal 3.1.2 paveikslo rezultatus matome, kad daugiau negu pusė vaikinų ir merginų teigė, kad jų kūno svoris yra normalus. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis merginų savo svorį vertino kaip per didelį. 47,9* 51,3* 0,8* 32,8 65,3 1,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Puiki Gera Bloga

P ro ce nta i Vaikinai Merginos

(28)

28 3.1.2 pav. Mokinių skirstinys (proc.) atsižvelgiant į savo svorio vertinimą ir lytį

(χ²= 126,982; ll=2; p<0,001).

Tiriant moksleivių kūno masės indeksą, nustatyta, kad didžiosiose Lietuvos apskrityse dauguma mokinių turėjo normalų kūno masės indeksą. Nepakankamo svorio vaikų dalis Kauno apskrityje buvo 43 proc., Vilniaus apskrityje - apie 37,5 proc., o Klaipėdos – apie trečdalį (3.1.3 pav.).

3.1.3 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į apskritis ir KMI vertinimą (χ²= 22,075; ll=4; p<0,001).

*- p<0,05, lyginant su Kauno apskritimi (Z testas pagal Bonferroni metodą)

16* 67,9* 16,1* 4,4 60,1 35,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Per mažas Normalus Didelis

P ro ce nta i Vaikinai Merginos 37,5 53,4 9,1 43 48,2 8,7 30* 59,5* 10,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Per mažas Normalus Antsvoris

įskaitant nutukimą P ro ce nta i Vilniaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis

(29)

29 Analizuojant mokinių fizinio aktyvumo ypatumus galima pastebėti, kad dauguma merginų ir vaikinų į mokyklą atvykdavo mokykliniu autobusu, visuomeniniu transportu ar šeimos automobiliu, o kiek daugiau nei trečdalis vaikinų ir merginų į mokyklą ateidavo pėsčiomis arba atvažiuodavo dviračiu. Tarp lyčių nenustatyti reikšmingi skirtumai (3.1.4 pav.).

3.1.4 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į atvykimo į mokyklą būdą ir lytį

(χ²= 0,717; ll=1; p=0,397).

Lyginant skirtingose apskrityse gyvenančių devintokų atvykimo į mokyklą būdus paaiškėjo, kad didžioji dalis moksleivių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių atvykdavo į mokyklą mokykliniu autobusu, visuomeniniu transportu ar šeimos automobiliu, o apie du penktadaliai mokinių iš Kauno apskrities ir kiek daugiau nei trečdalis mokinių iš Klaipėdos apskrities ateidavo į mokyklą pėsčiomis arba atvažiuodavo dviračiu (3.1.5 pav.).

36,4 63,6 34,6 65,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Eina pėsčiomis/Važiuoja dviračiu Vyksta transportu P ro ce nta i Vaikinai Merginos

(30)

30 3.1.5 pav. Mokinių skirstinys (proc.) atsižvelgiant į apskritis ir atvykimo į mokyklą būdą

(χ²= 14,229; ll=2; p=0,001).

Vertinant tiriamųjų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskričių rezultatus buvo pastebėta, kad daugiau negu pusė moksleivių iš Vilniaus ir Klaipėdos apskričių iš mokyklos į namus vyko mokykliniu autobusu, visuomeniniu transportu ar šeimos automobiliu, o 50,1 proc. moksleivių iš Kauno apskrities – ėjo pėsčiomis arba važiavo dviračiu (3.1.6 pav.).

3.1.6 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į apskritis ir grįžimo iš mokyklos būdą

(χ²= 26,202; ll=2; p<0,001).

32,4 67,6 41,7 58,3 33,8* 66,2* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Eina pėsčiomis/Važiuoja dviračiu Vyksta transportu Pro centa i Vilniaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis 38,2 61,8 50,1 49,9 37,3* 62,7* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Eina pėsčiomis/Važiuoja dviračiu Vyksta transportu P ro ce nta i Vilnius apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis

(31)

31 Tyrimo metu moksleivių buvo klausiama, ar jie savo gyvenamojoje aplinkoje turi FA erdvių. Nustatyta, kad statistiškai daugiau FA erdvių buvo Kauno apskrityje negu Vilniaus apskrityje, o daugiausia FA erdvių trūko Vilniaus apskrityje (3.1.7 pav.).

3.1.7 pav. Mokinių skirstinys (proc.) atsižvelgiant į apskritis ir gyvenamojoje vietoje

esančias fizinio aktyvumo erdves (χ²= 23,024; ll=2; p<0,001).

Pagal 3.1.8 paveiksle pateiktus rezultatus matome, kad daugiau negu pusė vaikinų ir apie du penktadaliai merginų laisvalaikiu mankštinosi, o statistiškai reikšmingai daugiau merginų nesimankštino. 77,3* 22,7* 86,5 13,5 85,6 14,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Yra FA erdvių Nėra FA erdvių

P ro ce nta i Vilniaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis

(32)

32 3.1.8 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į laisvalaikio mankštinimąsi

stadionuose, aikštelėse ir lytį (χ²= 68,968; ll=1; p<0,001).

Tiriant ar mokiniai naudojasi FA erdvėmis nustatyta, kad 45,8 proc. merginų ir 39,7 proc. vaikinų nurodė, kad mokyklose kartais naudojosi fiziniui aktyvumui skirtomis erdvėmis. Dažnai mokyklų fizinio aktyvumo vietomis naudojosi kiek daugiau negu trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų (3.1.9 pav.).

3.1.9 pav. Mokinių skirstinys (proc.) atsižvelgiant į fizinio aktyvumo erdvių naudojimą

mokyklose ir lytį (χ²= 73,342; ll=2; p<0,001).

61,9* 38,1* 42 58 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Mankštinasi Nesimankština P ro ce nta i Vaikinai Merginos 22,7* 39,7* _37,6* 34,3 45,8 19,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Niekada Kartais Dažnai

P ro cen ta i Vaikinai Merginos

(33)

33 Vertinant, kaip tiriamieji stengėsi būti fiziškai aktyvumiais, nustatyta, kad dauguma moksleivių teigė esantys fiziškai neaktyvūs. Tik kiek mažiau nei trečdalis vaikinų ir 13,7 proc. merginų laikė save fiziškai aktyviais (3.1.10 pav.).

3.1.10 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į subjektyvų fizinį aktyvumą ir lytį

(χ²= 55,018; ll=1; p<0,001).

Vertinat moksleivių FA dažnumą pastebėta, kad kiek daugiau negu du trečdaliai vaikinų ir apie pusė merginų fiziniu aktyvumu užsiimė 4-7 dienas per savaitę. Statistiškai reikšmingai daugiau merginų buvo fiziškai aktyvios 1-3 dienas per savaitę (3.1.11 pav.).

28,3* 71,7* 13,7 86,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Aktyvūs/ios Neaktyvūs/ios P ro ce nta i Vaikinai Merginos

(34)

34 3.1.11 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į fizinio aktyvumo dažnumą ir

lytį(χ²= 31,000; ll=2; p<0,001).

Tyrimo metu devintokų buvo klausiama, kiek kartų jie užsiima fizine veikla per savaitę. Nustatyta, kad didžioji dalis (66 proc.) merginų ir kiek daugiau negu pusė vaikinų per savaitę buvo fiziškai aktyvūs 1-4 kartus, o apie trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų atsakė, kad fizinei veiklai skyrė 5-7 kartus per savaitę. Rezultatai tarp moksleivių skyrėsi statistiškai reikšmingai (3.1.12 pav.). 3,6* 28* 68,4* 3,1 39,6 57,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nei vienos dienos 1-3 dienos 4-7 dienos

(35)

35 3.1.12 pav. Mokinių skirstinys (proc.) atsižvelgiant į klausimą ,, Kiek kartų per savaitę būna

fiziškai aktyvūs?“ir lytį (χ²= 58,105; ll=2; p<0,001).

Analizuojant kaip moksleiviai lanko sporto ar šokių būrelius pastebėta, kad kiek daugiau nei du trečdaliai merginų ir pusė vaikinų būrelių nelankė. Tačiau kiek mažiau nei pusė vaikinų lankė sporto ar šokio būrelius (3.1.13 pav).

3.1.13 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į sporto ar šokio būrelių lankymą ir

lytį (χ²= 22,745; ll=2; p<0,001).

8,3* 56,5* 35,2* 14,2 66 19,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Užsiiminėju veikla, kurioje yra mažai

FA 1-4 kartus per savaitę 5-7 kartus per savaitę P ro ce nta i Vaikinai Merginos 48,9* 50,9* 38 62 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Lanko Nelanko P ro ce nta i Vaikinai Merginos

(36)

36 Pagal 3.1.14 paveiksle pateiktus rezultatus didžioji dalis (61,3 proc.) merginų ir apie pusė vaikinų būrelių nelankė, o statistiškai reikšmingai dažniau vaikinai būrelius lankė 4-7 dienas per savaitę.

3.1.14 pav. Mokinių skirstinys (proc.) pagal sporto ar šokių būrelių lankymą kartais per

savaitę ir lytį (χ²= 32,703; ll=2; p<0,001).

Tiriant devintokų pamokų ruošai ir knygų skaitymui skirta laiką pastebėta, kad didžioji dalis vaikinų darbo dienomis pamokoms ir knygų skaitymui skyrė apie 1 valandą. Dauguma merginų darbo dienomis pamokų ruošai ar knygų skaitymui skyrė apie 2 valandas ir ilgiau - tai reikšmingai skyrėsi nuo vaikinų, iš kurių tik 27,1 proc. pamokų ruošimui ir skaitymui skyrė tiek pat laiko. Savaitgaliais tiek vaikinai, tiek merginos pamokoms ar knygų skaitymui daugiausia skyrė apie 1 valandą (3.1.1 lentelė). 50,7* 24,7 24,6* 61,3 24,5 14,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nei vienos dienos 1-3 dienas 4-7 dienas

(37)

37 3.1.1 lentelė. Mokinių pasiskirstymas priklausomai nuo lyties ir pamokų ruošai ar knygų skaitymui

skiriamo laiko (n (proc.)) Pamokų ruošos, knygų

skaitymo laikas Lytis p Vaikinai Merginos Darbo dienomis χ²=190,300 ll=2 p<0,001 visai neruošia 85 (9,3)* 15 (1,7) apie 1 val. 579 (63,6)* 358 (40,7)

apie 2 val. ir daugiau 247 (27,1)* 507 (57,6)

Iš viso: 911 (100) 880 (100) Savaitgaliais χ²=147,811 ll=2 p<0,001 visai neruošia 197 (22,5)* 67 (7,9) apie 1 val. 499 (57)* 401 (47,2)

Iš viso: 875 (100) 850 (100)

Analizuojant mokinių kompiuterinių žaidimų ir TV žiūrėjimo dažnumą darbo dienomis ir savaitgaliais nustatyta, kad dauguma (62,7 proc.) vaikinų ir kiek mažiau nei pusė merginų darbo dienomis prie kompiuterio ar TV praleido apie 2 valandas ir ilgiau. Savaitgaliais taip pat didžioji dalis mokinių prie kompiuterio ar TV praleido apie 2 valandas ir daugiau. (3.1.2 lentelėje).

3.1.2 lentelė. Mokinių pasiskirstymas priklausomai nuo lyties ir kompiuteriniams žaidimams ar

TV žiūrėjimui skirto laiko (n (proc.)) Kompiuteriu žaidimų, TV žiūrėjimo laikas Lytis p Vaikinai Merginos Darbo dienomis χ²=45,532 ll=2 p<0,001 visai neruošia 74 (8,1)* 98 (11,2) apie 1 val. 266 (29,2)* 369 (42)

Iš viso: 911 (100) 878 (100) Savaitgaliais χ²=28,767 ll=2 p<0,001 visai neruošia 55 (6,2)* 76 (8,9) apie 1 val. 162 (18,3)* 235 (27,4)

Iš viso: 886 (100) 857 (100)

Tyrimo metu moksleivių buvo klausiama kiek kartų prie dieną jie valgo. Paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė merginų ir panaši dalis vaikinų valgė 3-4 kartus per dieną, o35,1 proc. vaikinų ir daugiau nei ketvirtadalis merginų valgė 5 ir daugiau kartų per dieną (3.1.15 pav.).

(38)

38 3.1.15 pav. Mokinių skirstinys (proc.) atsižvelgiant į valgymų skaičių per dieną ir lytį

(χ²= 38,360; ll=2; p<0,001).

Kaip pateikta 3.1.16 paveiksle, pastebėta, kad didžioji dalis moksleivių pusryčiavo kasdien, o statistiškai reikšmingai daugiau merginų niekada nepusryčiavo.

3.1.16 pav. Mokinių pasiskirstymas(proc.) atsižvelgiant į pusryčiavimo dažnumą ir lytį

(χ²= 10,492; ll=2; p=0,005)

Ištyrus mokinių valgymo įpročius mokykloje buvo pastebėta, kad didžioji dalis (93,6 proc.) merginų ir 85,5 proc. vaikinų retai arba niekada nevalgė pusryčių mokykloje. Tuo tarpu kiek

5,2* 59,8 35,1* 11,9 61,1 27 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

1-2 kartus 3-4 kartus 5 ir daugiau

P ro ce nta i Vaikinai Merginos 66,1* 25,1 8,8* 59,8 27,2 12,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kasdien 1-6 dienas per sav. Niekada