MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra
MARGARITA ŠIMUKAITYTĖ
NAKTINIO DARBO PAMAINOMIS SĄSAJOS SU SLAUGYTOJŲ
SVEIKATOS PROBLEMOMIS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas: dr. doc. Vidmantas Januškevičius
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)Margarita Šimukaitytė
NAKTINIO DARBO PAMAINOMIS SĄSAJOS SU SLAUGYTOJŲ
SVEIKATOS PROBLEMOMIS.
Darbo vadovas: dr. Vidmantas Januškevičius
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2012. – 75 p.
Darbo tikslas: Įvertinti naktinio darbo pamainomis sąsajas su subjektyviais slaugytojų sveikatos nusiskundimais.
Tyrimo metodika. Buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Išdalintos 184 anoniminės anketos. Atgal sugrįžo 156 anketos (n= 156), atsako dažnis 84,7 proc. Tiriamieji palyginimui buvo skirstomi į dvi grupes: medikai dirbantys naktinį darbą ir medikai nedirbantys naktinio darbo. Anoniminė anketa sudaryta remiantis mokslinės literatūros analize ir panašiais anksčiau atliktais tyrimais. Duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 15.0/w statistinių duomenų analizės paketą.
Rezultatai. Dirbantys naktinį darbą pamainomis atsakė, kad dažniausiai dirba po 12 ir daugiau val. vieno budėjimo metu (55,8 proc.), nedirbantys naktinio darbo teigė, kad dažniausiai tenka dirbti iki 8 val. per darbo dieną (61,9 proc.) (χ² = 29,7; lls = 2; p < 0,05). Dirbantys naktimis medikai dažniau (57,8 proc.) nei nedirbantys (54,5 proc.) savo sveikatą vertino kaip gerą. Respondentai paklausti apie psichologinio smurto apraiškas darbe atsakė: dirbantys naktimis medikai (20,0 proc.) dažniau (p = 0,017) patiria diskriminaciją darbe nei nedirbantys (4,5 proc.). Po tiek pat (40,9 proc.), pagal darbo pobūdį buvo pasiskirstę respondentai teigiantys, kad labiausiai su darbo pobūdžiu sietų judėjimo – atramos sistemos sutrikimus. Truputį mažiau atsakiusiųjų pažymėjo, kad virškinimo sistemos sutrikimai taip pat sietini su darbo specifika. Išvados: 1) Visi atsakiusieji, kurie dažnai patiria agresiją iš pacientų (9,2 proc.) buvo dirbantys naktinį darbą (p = 0,000). Tarp stresą darbe patiriančių dažnai, daugiau buvo dirbančiųjų naktimis (27,5 proc.). Tarp stresą patiriančių visada dirbant, buvo tik dirbantieji naktimis (p = 0,015). Moterims dirbančioms iki 4 naktų per mėnesį patikimai dažniau buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys (p = 0,025) ir menstruacinio ciklo sutrikimai (p = 0,004). 2) Bendrą savo sveikatos būklę, kaip gerą, įvertino daugiau nei pusė (57,8 proc.) dirbančių naktimis medikų, iš nedirbančių naktinio darbo medikų 54,5 proc. taip pat įvertino savo sveikatą kaip gerą. Savo psichologinę būklę kaip gerą, vertino dauguma medikų: dirbantys naktimis – 69,1 proc., nedirbantys naktinio darbo 81,4 proc. Dirbantys mažesnį valandų skaičių (iki 8 valandų
naktinėse pamainose) patikimai dažniau, nei dirbantys didesnį valandų skaičių, savo sveikatą vertino kaip labai gerą ( p = 0,003). 3) Tiek naktimis dirbantys medikai, tiek naktinio darbo nedirbatys (40,9 proc.) labiausiai su darbo specifika siejo kaulų – raumenų sistemos sutrikimus. Beveik du kartus patikimai dažniau dirbantys naktinį darbą skundėsi, kad didžiausias stresorius yra prastas psichologinis klimatas darbe (43,6 proc.) tuo tarpu, nedirbančių naktimis sutinkančių su šiuo teiginiu buvo tik (18,2 proc.) (p = 0,0003). Patikimai dažniau (p = 0,041) kvėpavimo sistemos sutrikimus su darbo pobūdžiu siejo dirbantys daugiau nei 12 valandų per dienos pamainą.
Raktiniai žodžiai. Naktinis darbas pamainomis, medicininis personalas, medikų sveikatos nusiskundimai.
SUMMARY
Public health (Health ecology) Margarita Šimukaitytė
THE ASSOCIATIONS BETWEEN NIGHT SHIFT WORK AND NURSES HEALTH PROBLEMS.
Supervisor: dr. Vidmantas Januškevičius
Lithuanian University of Heath Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas, 2012. – 75 p.
Aim of the study. To evaluate the night – shift working associations with subjective health complaints of the nurses.
Material and methods. To reach the aim of study, the questionnaire on anonymous base was performed: altogether, 184 questionnaires were given to all medical staff of the hospital. Response rate was 84,7 percent (n = 156). Subjects of the study were divided into two groups: medical staff working in night – shifts and medical staff without night – shifts working. The questionnaire based on scientific literature and previous similar studies. Statistical data analysis was performed using Statistical Package for Social Sciences (SPSS 15.0).
Results. The study revealed, that medical staff working in night shifts woks 12 hours and more per one shift 55,8 percent, those who have not night shifs work an 8 hours and less per one shift (61,9 percent) (p < 0,05). Medical staff who work at night more often (58,8 percent), than those who not working at night (54,5 percent) assessed their health as good. The study showed, that psychological violence significantly higher (p = 0,017) is between those who work at night (20,0 percent), then between those who not work at night (4,5 percent). Movement – suppot system problems were most related with character of work in both medical staff groups (40,9 percent). Slightly fewer respondents indicated that gastrointestinal disorders are also associated with the character of work.
Conclusions. 1) All respondents who often suffer aggression from patients (9.2 percent) was working at night (p= 0.000). The stress at work were more often exposed thosewho working at night (27.5 percent). Women working for up to 4 nights per month were significantly more often diagnosed cervical cancer (p = 0,025) and menstrual disorders (p = 0,004). 3,7 percent of night shift workers suffer from stress every work shift (p = 0,015). 2) The overall state of health as well received by more than half (57,8 percent.) night workers, nurses outside the night work also rated their health as good 54,5 percent. The majority of respondents psychological conditions of their selves, valuated as good: night shift workers 69.1 percent, those who not working at night 81,4 percent. Working a smaller number of hours (up to 8 hours of night shift) significantly more
often than working more hours, assessed their health as very good (p = 0,003). 3) Bones – muscular system disorders were the most common work related disorders in both groups of respondents (40,9 percent). Working atmosphere was assessed like a biggest stressor at work: it is thought 43,6 percent of working at night and 18,2 percent of those who not work in night shifts (p = 0,003). Respiratory system disorders more often were related with night work those, who works more than 12 hours per day shift (p = 0,041).
TURINYS
1. ĮVADAS ... 8
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
3.1 Centrinės nervų sistemos sutrikimai varginantys medikus, dirbančius naktinėse pamainose; stresas ir poveikis psichologinei savajautai ... 10
3.2 Naktinis darbas pamainomis ir vėžio rizika ... 15
3.3 Naktinio darbo pamainomis įtaka moterų reprodukcinei sveikatai ... ……16
3.4 Sąsajos tarp medikų naktinio darbo pamainomis ir širdies bei kraujagyslių ligų ... 18
3.5 Naktinio darbo pamainomis ir virškinimo sistemos sutrikimų ryšys ... 19
3.6 Medikų naktinio darbo pamainomis įtaka darbe patiriamoms traumoms, intervencijų kokybei bei padidėjusi komplikacijų pacientams rizika ... 20
3.7 Naktinio darbo pamainomis sąlygų optimizavimas ... 21
3.8 Naktinio medikų darbo pamainomis organizavimas Lietuvoje ... 23
4. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 24
4.1 Metodika... ... 24
4.2 Tiriamųjų kontingentas ... 25
5. TYRIMO REZULTATAI ... 26
5.1 Psichologinės sveikatos ir naktinio darbo sąsajos ... 26
5.1.1 Patiriamos agresijos ir naktinio darbo sąsajos ... 30
5.1.2 Patiriamo streso ir naktinio darbo sąsajos ... 32
5.1.3 Miego kokybės ir naktinio darbo sąsajos ... 37
5.1.4 Sąsajos tarp vartojamo alkoholio dažnio ir naktinio darbo ... 41
5.2 Moterų sveikatos sutrikimai ir naktinio darbo sąsajos ... 42
5.2.1 Inkstų ir šlapimo sistemos sutrikimų sąsajos su naktiniu darbu ... 44
5.3 Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ir naktinio darbo sąsajos ... 45
5.4 Virškinimo sistemos sutrikimų ir naktinio darbo sąsajos ... ……45
5.5 Kaulų – raumenų sistemos pakenkimai ir naktinio darbo sąsajos ... 46
5.6 Kvėpavimo sistemos sutrikimų ir naktinio darbo sąsajos ... 47
5.7 Darbo pamainomis organizavimas, darbo sąlygos bei jų vertinimas ... 49
5.8 Subjektyvių sveikatos nusiskundimų ir naktinio darbo sąsajos ... 55
6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 58
6.1.1Patiriamos agresijos ir naktinio darbo sąsajos ... 58
6.1.2 Patiriamo streso ir naktinio darbo sąsajos ... 59
6.1.3 Naktinio darbo sąsajos su miego kokybe bei alkoholio vartojimu ... ……60
6.2 Moterų sveikatos sutrikimai ir naktinio darbo sąsajos ... 61
6.3 Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ir naktinio darbo sąsajos ... 61
6.4 Virškinimo sistemos sutrikimų ir naktinio darbo sąsajos ... 62
6.5 Kaulų – raumenų sistemos pakenkimai ir naktinio darbo sąsajos ... 62
6.6 Medikų darbo sąlygų bei savo sveikatos vertinimas ... 62
7. IŠVADOS ... ……64
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 66
9. LITERATŪRA ... 67
Į
VADAS
Daugelio medikų darbas visame pasaulyje pasižymi tam tikru specifiškumu, tai darbas, pamainomis trunkantis 8, 12 ar 24 val. per parą, dažnai dirbama ir naktimis. Naktinis darbo laikas - naktiniu darbu laikomas darbas, jeigu bent trys darbo valandos tenka nakties laikui (nakties laikas - 22.00 - 6.00 val.). Naktiniai budėjimai ir dėl jų neigiamos įtakos, atsiradę sveikatos sutrikimai, yra šio darbo objektas.
Pasaulyje nuolat atliekami įvairūs tyrimai, tiriantys naktinio darbo įtaką medikų sveikatai. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, kaip teigia tyrimai yra: nemiga, medžiagų apykaitos sutrikimai, ilgalaikis stresas, kuris ypač didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu ir daugeliu kitų. Lietuvoje kolkas tokių tyrimų atliekama nedaug. Aktyviausiai šios srities tyrimai atliekami: JAV, Anglijoje, Australijoje bei daugelyje Europos valstybių.
Užsienio valstybėse itin didelis dėmesys skiriamas naktinį darbą dirbantiems medikams. Daug tyrimų atliekama tiriant gydytojus, slaugytojas ir kitą, budintį naktimis personalą. Įrodyta, kad medikams dirbantiems naktį, ypač padidėja traumų darbe tikimybė. Dažniausiai patiriamos traumos: įsidūrimai adatomis ar kitais instrumentais, atliekant intervencijas, įvairių raumenų (nugaros, rankų, kojų) patempimai, sumušimai transportuojant pacientus, nelaimingi atsitikimai vykstant į darbą ar iš jo. Labai dažni įsidūrimai aštriais medicininiais įrankiais, atliekant injekcijas. Kaip teigia, Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) kasmet pasaulyje yra atliekama 12 bilijonų injekcijų. Vidutiniškai 38 proc. medikų susižaloja manipuliuodami aštriomis darbo priemonėmis ir jas nukenksmindami bei pašalindami. Informaciją apie darbuotojų patirtas mikrotraumas surinkti ir susisteminti yra sunku. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti stebėjimai rodo, kad kasmet susižalojimų atvejų skaičius medicinos įstaigose siekia 600- 800 tūkstančių atvejų. Net pusė šių mikrotraumų atvejų lieka neužregistruota [28].
Nors medikų darbas visame pasaulyje įvardijamas kaip prestižinis, šios specialybės atstovus veikia beveik daugiausiai pašalinių kenksimingų ir pavojingų veiksnių darbe. Būtent šie veiksniai ir sukelia sveikatos problemas, kurios bus nagrinėjamos darbe.
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti naktinio darbo pamainomis sąsajas su subjektyviais slaugytojų sveikatos nusiskundimais.
Darbo uždaviniai:.
1. Ištirti ligoninės X medicininio personalo darbo pamainomis ypatumus. 2. Ištirti ir įvertinti medicininio personalo subjektyvų savo sveikatos vertinimą. 3. Įvertinti naktinio darbo pamainomis sąsajas su sveikatos problemomis.
3.
LITERATŪROS APŽVALGA
3.1 Centrinės nervų sistemos sutrikimai varginantys medikus, dirbančius naktinėse pamainose; stresas ir poveikis psichologinei savajautai
Visame pasaulyje medicinos darbuotojus veikia tam tikri veiksniai neigiamai įtakojantys jų sveikatą. Veiksniai gali būti labai įvairūs:
veikiantys fizinę sveikatą (naktiniai budėjimai, pacientų transportavimas, slauga, ergonominės darbo sąlygos kt.)
veikiantys psichologinę sveikatą (mikroklimatas darbo kolektyve bei bendraujant su pacientais, naktinio darbo sukeltos sveikatos problemos ir pan.)
Tiek vieni, tiek kiti veiksniai daro neigiamą įtaką sveikatai, vienas iš svarbiausių ir mažiausiai tyrinėtų yra naktinis darbas ir jo įtaka. Tyrimais patvirtinta, kad dirbantieji naktinį darbą turi didesnę tikimybę susirgti tam tikromis ligomis, nei tie, kurie nedirba naktinio darbo.
Naktinis darbas Sutrikęs paros organizmo ritmas Laikini socialinio gyvenimo trugdžiai Miego ritmo sutrikimai Padidėjęs jautrumas
Vidinio organizmo ritmo desinchronizacija Socialinių funkcijų susilpnėjimas Elgesio pakitimai (mityba, rūkymas) Stresas Liga
Miegas vienas iš svarbiausių faktorių, užtikrinantis tinkamą organizmo funkcionavimą. Suaugęs žmogus per parą vidutiniškai turėtų miegoti apie 7 - 8 val., tam, kad ilgainiui nekiltų sveikatos sutrikimų ir nebūtų sutrikdyta organizmo veikla. Miego poreikis labai priklauso ir nuo pačio žmogaus įpročių, amžiaus ar charakterio tipo.
Medikams, dirbantiems naktinį darbą pamainomis, miego režimas yra ypatingai svarbus veiksnys įtakojantis sveikatą, o kartais ir darbo kokybę. Dirbant pamaininį darbą naktimis, miego režimas labai išsiderina, sukeldamas daug sveikatos sutrikimų, tai: nemiga, mieguistumas dienos metu, padidėjęs miego poreikis, lėtinis nuovargis, sulėtėjusi reakcija ir t.t. Dėl darbo grafiko pasikeitęs natūralus miego režimas gali netik sukelti tam tikrus negalavimus, bet gali turėti neigiamos įtakos jau esamoms ligoms. Sergantiems epilepsija priepuoliai gali kartotis intensyviau, o diabetas ir astma gali paūmėti [24].
Vieni iš dažniausių ir labiausiai įtakojančių veiksnių, veikiančių naktimis dirbančius medikus yra patiriamas fizinis ir psichologinis nuovargis, emocinis išsekimas. Šie veiksniai gali sukelti itin rimtus sveikatos sutrikimus, pradedant nuo smulkių traumų darbo vietoje ir baigiant rimtomis traumomis ar depresija. Buvo nustatyta, kad emocinį išsekimą dažniausiai jaučia gydytojai onkologai ir jiems artimų specialybių darbuotojai ir pagalbinis personalas [20].
Nuovargis gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių: fizinio darbo krūvio, ilgų darbo valandų pamainoje, per trumpo ar nekokybiško poilsio, ilgai besitęsiančio streso ir psichologinio klimato darbe. Sveikatos priežiūros darbuotojams nuovargis dažniausiai kyla kaip psichologinio streso išraiška dėl ilgalaikės įtampos bei streso, kontaktuojant su kenčiančiais (sergančiais) žmonėmis [2,39] ar matant paciento mirtį [40].
Paprastai šis nuovargis išnyksta gerai pailsėjus, tačiau kartais gali pasireikšti lėtinio nuovargio sindromas. Lėtinio nuovargio sindromas apibūdinamas kaip ūmus fizinis ir protinis nuovargis, pasireiškiantis po minimalaus krūvio ir nepaaiškinamas kuriais nors kitais žinomais susirgimais. Šiam sindromui būdingi ir miego sutrikimai, kurie turi įtakos kitiems nuovargio sindromo simptomamas atsirasti [1].
Darbas pamainomis ar slenkančiu grafiku ilgainiui sukelia ne tik fizinius negalavimus, bet ir sutrikdo socialinio gyvenimo ritmą. Dirbantieji naktį teigia, kad dėl tokio darbo prastėja ne tik savijauta, bet kartu ir gyvenimo kokybė. Labai dažnai miego trūkumas ar nekokybiškas miegas naktį, sukelia reakcijos sulėtėjimą, dėmesio koncentravimo sunkumus ir kt. Šie veiksniai dažniausiai įtakoja mikrotraumas darbe. Kaip teigia tyrimai pagrindinė sumažėjusio dėmesio ir koncentracijos darbe priežastis, dėl ko didėja klaidų ir traumų tikimybė, yra miego trūkumas per parą ir nuolat besikeičiantis budėjmų laikas. Miego ir budrumo sistema ypač pažeidžiama dažnai keičiant miego laiką. Dienos miegas yra nepilnavertis, nes miegą blogina triukšmas, šviesa,
gyvenimo ritmas. Miegant neįprastu paros laiku - dieną miegama 1- 4 valandomis trumpiau nei naktį. Miegant netinkamu paros metu ritmo vientisumas pakinta, miegas lyg sutrūkinėja, negali tęstis tiek kiek norėtūsi. Dažni budėjimai ligoninėse sukelia bendruomenės slaugytojoms desinchronizacijos sindromą. Tai rodo, kad sutrinka paties organizmo endogeninio ritminio mechanizmo veikla. Dirbant pamaininį darbą staigiai ir dažnai mėginamos pakeisti miego ir budrumo valandos, jų vieta per parą. Kartais miego ir budrumo ritmas keičiamas visai savaitei, o savaitgalį grįžtama prie normalaus ritmo [5]. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad jautriai reaguojama į visus paros ritmo pokyčius, bet ritmą keičiant lėčiau, lengviau prisitaikyti [6]. Slaugytojos dirbančios slenkančiu darbo grafiku (dienos ir vakariniai budėjimai, kita grupė dirbančios dieną vakarais ir kartais naktį) dažniau patiria nuovargį ir mieguistumą darbo metu nei slaugytojos dirbančios tik naktimis. Taip pat prasta miego kokybe, migdomųjų ar alkoholio vartojimu prieš miegą slaugytojų, dirbančių dienos ir vakarinėse pamainose, skaičius yra daugiau nei tris kartus didesnis, nei dirbančiųjų tik naktimis. Dirbančiųjų nuolat besikeičiančiose dienos ir vakaro pamainose, skaičiai apklausiant dėl patiriamų klaidų darbe ir automobilio avarijų yra visais atvejais didesni, lyginant su slaugytojomis dirbančiomis tik naktį ar dirbančiomis slenkančiu grafiku [12].
Naktinis darbas pamainomis, yra vienas iš stipriausių stresorių veikiantis medikus. Psichologinei sveikatai įtaką daro daugelis veiksnių: mikrokilmatas kolektyve, vadovybės gebėjimas bendrauti su pavaldiniais, darbo organizacija, patiriamas stresas ir kt. Dažniausiai pasitaikantys psichologinės sveikatos sutrikimai yra: depresija, ,,perdegimo sindromas“, emocinis išsekimas, piknaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir pan.
51 proc. gydytojų moterų kada nors yra sirgę depresija. Didžiausias depresijos dažnis buvo tarp psichiatrių moterų: anamnezėje 73 proc. buvo sirgusios depresija, tuo tarpu kitų specialybių gydytojų – 46 proc. Naujausi tyrimai parodė, kad depresija tarp moterų gydytojų paplitusi panašiai kaip bendroje populiacijoje.
Alkoholizmas ir nelegalių narkotikų vartojimas tarp gydytojų yra panašus kaip bendroje populiacijoje, bet, atrodo, gydytojams yra didesnė piktnaudžiavimo receptiniais vaistais rizika. Su alkoholizmu susiję 40 proc. gydytojų savižudybių, su narkotikų vartojimu - 20 proc.
Tiriant kaip psichologinę sveikatą veikia individualios medikų asmeninės savybės, nustatyta, kad perfekcionizmas, kaip viena pagrindinių savybių įgyta studijuojant, skatina pernelyg didelį kruopštumą ir sąžiningumą, kas gali ugdyti neatlaidų požiūrį į klaidas darbe. Kadangi klaidos klininkinėje praktikoje yra neišvengiamos, jų atskleidimas kolegoms sukelia medikams didelį stresą [48]. Kartais tokių klaidų atsiradimas paskatina medikus griebtis žalingų įpročių, kladingai manant kad tai padės atsipalaiduoti, ko pasekoje, galimybė, kad kolegos sužinos apie psichoaktyvių medžiagų naudojimą, esamą stresą tik padidina.
Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorų) poveikio. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe [49].
Streso išvengti – neįmonoma, o ypač medikams. Stresą formuoja išoriniai veiksniai (darbo sąlygos, profesiniai socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai) bei vidiniai (asmeniniai ir paveldėti: amžius, profesija, stažas, pareigos, psichologinis tipas ir kt.) veiksniai [35].
Pagrindiniai stresoriai darbo vietoje yra per dideli darbo krūviai, vaidmenų konfliktai, psichologinio A tipo elgesys, baimė prarasti darbą, socialiniai konfliktai ir pan. [8].
Itin didelė psichologinė įtampa veikia medikus, kontaktuojant su pacientais. Kai kurie iš jų būna sunkios būklės, neblaivūs, agresyviai nusiteikę ar mažamečiai, kuriems padėti dėl jų amžiaus kartais sunku. Ypač tai aktualu greitosios medicinos pagalbos, skubios pagalbos ir psichiatrijos skyrių darbuotojams. Ten dirbantys medikai patiria ir moralinį ir fizinį smurtą. Tai didžiulis stresas visam personalui. Į šiuos skyrius pacientai patenka pirmiausiai, todėl pirmas kontaktas, dažnai ir sunkiausias, tenka šių skyrių darbuotojams. Nemažai medikų susiduria su agresija bendraujant su pacientais. Dalis jų buna neblaivūs ir agresyvūs, pasitaiko atvejų kai reikia transportuoti pacientus turinčius psichikos sutrikimų ar gabenti pacientą, kuris yra labai sunkios būklės. Pacientai savo pyktį dažnai nukreipia į medicinos personalą, su kuriuo tiesiogiai bendrauja, nes jie lyg ir atstovauja visai medicinos sistemai. Personalui dažnai tenka patirti tokias situacijas ir nepriimti pykčio asmeniškai. Reiškiamas pyktis medikams dažnai sukelia nerimą, kaltės bejėgiškumo jausmą, norą bet kokia kaina nuraminti pacientą ar tiesiog išvengti nemalonios situacijos [26].
Sveikatos priežiūroje yra neišvengiamas darbas naktį, kuris yra įprastas daugeliui medikų, dėl to darbuotojai susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Darbas pamainomis ir darbas naktį turi įtakos patiriamam stresui darbe ir yra kenksmingas darbuotojų sveikatai, ypatingai tų, kurie silpnai prisitaiko [31].
Daug mokslinių studijų, kuriose buvo tirtas streso paplitimas medikų darbe, teigia, kad stresas turi įtakos profesinio gyvenimo kokybei. Streso intensyvumą slaugytojų tarpe atskleidusio tyrimo duomenimis beveik dešimtadalis (8,1 proc.) slaugytojų kiekvieną darbo dieną patiria stresą, o apie 8,0 proc. jų yra linkę į depresiją. Streso poveikio gydymo įstaigų darbuotojams tyrimų rezultatai svarbūs ne tik jų asmeninei gerovei, bet ir pacientų gydymo kokybei [14]. Gydymo įstaigose dirbantis personalas, o ypač slaugytojos turi polinkį psichologinės sveikatos sutrikimams, bei ligoms lyginant su kitų sričių specialistais. Tokie sveikatos skirtumai yra dėl naktinio darbo ir nereguliarių pamainų, kurios išbalansuoja žmogaus biologinius paros ritmus, kurių sutrikimai yra tiesioginės psichologinių sveikatos problemų priežastys. Pastebėta,
kad slaugytojos patiria intensyvesnį stresą, lyginant su kitais medikais. Slaugytojos dirba didesnį stresą sukeliančioje aplinkoje, nuolat reikalaujama aukštesnio žinių ir įgūdžių lygio, dėl greitai besikeičiančių medicinos technologijų. Tyrime buvo ieškoma ryšio tarp klaidų darbo metu ir prastos psichinės slaugytojų sveikatos, amžiaus ir darbo naktimis ar nereguliarų pamainų. Nustatyta, kad iš dirbančių pamaininį darbą slaugytojų 69 proc. jautėsi prastos psichologinės sveikatos lyginant su 55 proc. prastai besijaučiančiųjų pamainomis nedirbančių slaugytojų. Taip pat pastebėta, kad slaugytojų grupėje, kurioje buvo prastos psichologinės sveikatos darbuotojos, klaidų darbe buvo žymiai daugiau, palyginus su slaugytojomis, kurių psichologine sveikata buvo gera [43].
Medikų pasitenkinimo darbu lygis yra sietinas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Tiriant medikų darbo motyvaciją ir jos įtaką sveikatai buvo nustatyta, kad tie medikai, kurie buvo daugiau motyvuoti 47,9 proc., savo sveikatą vertina gerai ar gana gerai lyginant su mažiau motyvuotais gydytojais, kurių didesnė dalis savo sveikatą vertina vidutiniškai ir blogai ar gana blogai (atitinkamai 52 proc. ir 6,7 proc.). Mažiau motyvuoti gydytojai dažniau nei daugiau motyvuoti nurodo juos varginančius psichinę sveikatą atspindinčius simptomus [47].
Pagal tyrimą, kuris tyrė GMP darbuotojų darbo sąlygas ir jų įtaką sveikatai, teigiama, kad dauguma apklaustųjų darbuotojų (96,2 proc.) dirba naktimis. Daugumos respondentų (92,5 proc.) pamainos trukmė yra 24 valandos per parą. 93 proc. jaučia nuovargį darbe. Respondentams, kurių pamainos trukmė 24 valandos yra 4 kartus patikimai didesnė nuovargio rizika darbo metu. Nuovargis darbo metu reikšmingai (17 kartų) didina nugaros skausmų riziką, lyginant su darbuotojais, kurie nejaučia nuovargio darbo metu. 97,2 proc. apklaustųjų darbuotojų dažnai jaučia stresines situacijas (daugiaisiai bendruomenės slaugytojų grupėje – 99,1 proc.) [5].
Pagrindinis rizikos veiksnys – jaučiamas nerimas ir baimė, kurių pasekoje formuojasi stresas. Europoje atliktų gyvenimo ir darbo aplinkos sąlygų tyrimo duomenimis, baimę naktinėje pamainoje dirbdamos jaučia 75 proc. darbuotojų moterų ir 25 proc. darbuotojų vyrų [36]. Darbas pamainomis ir darbas naktį neigiamai veikia darbuotojo vaidmenį šeimyniniame gyvenime ir socialinį aktyvumą. Pamainos tipas ir tai, kaip pamaininis darbas yra organizuotas, taip pat yra svarbu. Įrodyta, kad slaugytojos, kurių darbo valandos periodiškai keitėsi (rotacijos principu), statistiškai patikimai jautė didesnę įtampą, nerimą, depresiją ir nuovargį lyginant su slaugytojomis, kurios dirbo kitose darbo pamainose [30].
Vokietijoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad naktį pamainomis dirbantiems medikams labai svarbus pasitenkinimo darbu jausmas, kuris padeda sumažinti streso ir nervinio išsekimo riziką. Respondentai atsake, kad pasitenkinimo darbu jausmą sudaro pasitikėjimas darbdaviu ir žinojimas, kad darbas yra gerai apmokamas ir pastovus. Taip pat pasitenkinmą darbu labai
įtakoja kolegos medikai. Jei asmuo nejaučia visokeriopo kolegų ir darbovietės palaikymo, jo pasitenkinimo darbu jausmas iškarto sumažėja [31].
Intensyviausias stresas patiriamas kai medikams tenka gelbėti paciento gyvybę, kurio būklė staiga ima blogėti, laiko pasiruošti nėra, reikia priimti svarbius sprendimus nepasitarus, visą atsakomybę prisiimant vienam. Tokios situacijos dažniausiai pasitaiko chirurginio skyriaus medikams. Chirurgai patiria stresą dėl ligonio būklės, o tokios nervinės įtampos pasekoje, kartais sutrikus emocinei pusiausvyrai kai kurie asmenys tampa tiesiog nestabilios emocinės būsenos. Tuomet pasitaiko ir psichologinio smurto atvejų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dažniausiai smurtą patiria slaugytojos ir jų padėjėjos. Pagrindinė smurto išraiška – pakeltas tonas, necenzūriniai žodžiai, grasinimai, įžeidinėjimai. Palaikymo iš komandos esant grasinimų ir kitokio smurto išraiškų dažniausiai negaunama, nes komandos nariai tokiu atveju dažniausiai tyli. Manoma, kad tylėjimu ir diskusijos vengimu nebus didinamos neigiamos emocijos, kiti bijo sukelti chaosą, kad tik agresija nebūtų nukreipta į juos [29]. Būtent tokiais atvejais labai reikalingas kolegų palaikymas tam, prieš kurį smurtaujama, nes kolektyvo parama yra tiesiogiai susijusi su pasitenkinimu darbu.
Ilgalaikis psichogeninės kilmės stresorių poveikis yra laikomas vienu reikšmingiausių veiksnių psichosomatinėmis ligoms (psichikos sutrikimai, hipertoninė ir išeminė širdies liga, dvylikapirštės žarnos opa ir kt.) atsirasti. Epidemiologiniai sergamumo ir mirtingumo dėl šių ligų tyrimai rodo, kad asmenų, kuriuos ilgai veikė didelis stresas, sergamumo ir mirtingumo psichosomatinės kilmės ligomis rodikliai yra 1,8 – 2,2 karto didesni nei nepatyrusių ilgalaikio ir intensyvaus streso [20].
3.2 Naktinis darbas pamainomis ir vėžio rizika
Vakarų Europos valstybėse naktimis dirba beveik 20 procentų visų darbingų žmonių Pasaulinės sveikatos organizacijos Vėžinių susirgimų tyrimo skyrius pranešė, kad naktinis darbas „gali būti kancerogeniškai pavojingas". Naktinio darbo sąlygos gali būti tapatinamos su tokiais, vėžį sukeliančiais veiksniais, kaip steroidai, saulės radiacija ir dyzelinių variklių išmetamosios dujos. [25].
JAV buvo atliktas ilgalaikis kohortinis tyrimas, kurio metu buvo tiriamos slaugytojos dirbančios naktinį darbą pamainomis. Buvo tiriama sąsajos tarp naktinių budėjimų ir padidėjusios tikimybės susirgti krūties vėžiu. Apklaustos 78 562 slaugytojos. Pagal tyrimo rezultatus, naktinį darbą dirbančios moterys medikės, kurios dirba pagal slenkantį grafiką bent tris naktis per mėnesį ir jų darbo stažas yra daugiau nei 30 metų,turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu, nei nedirbančios naktinio darbo [36]. Toks naktinio darbo poveikis žmogaus
organizmui, aiškinamas sutrikusia hormono melatonino gamyba, žmogaus organizme dirbant naktį. Melatoninas - hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu [32]. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jis taip pat yra antioksidantas - naikinantis laisvuosius radikalus [10]. Šviesa yra pagrindinis faktorius įtakojantis melatonino gamybą bei jo ritmų kitimą organizme. Tam, kad organizme gamintūsi melatoninas, reikalinga tamsa, kuri paprastai būna naktį, kai žmogus miega. Dirbdamas naktinį darbą žmogus didžiąją dalį nakties praleižia dirbtinėje šviesoje, kas yra manoma ir surtikdo melatonino gamybą. Sumažėjęs melatonino kiekis, siejamas su padidėjusia krūties vėžio rizika moterims, ypač dirbančioms naktinį darbą. Šis hormonas taip pat slopina vėžinių ląstelių susidarymą [9].
Taip pat buvo tiriamos galimos sąsajos tarp naktinį darbą dirbančių slaugytojų ir padidėjusios rizikos susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, tačiau šios srities tyrimai dar nauji ir nelabai išsamūs, reikalaujantys gilesnių tyrinėjimų.
JAV vėžio asociacijos atliktas kohortinis tyrimas nustatė sąsajas tarp moterų dirbančių naktinį darbą pamainomis ir didesnės rizikos joms susirgti reprodukcinės sistemos onkologiniais susirgimais, lyginant su moterimis nedirbančiomis naktinio pamaininio darbo. Slaugytojos buvo stebimos 16 metų periodiškai kiekvienais metais,registruojant jų sveikatos būkles,ar jų pakitimus. Per tyrimo laikotarpį buvo stebėtos 53 487 slaugytojos dirbančios naktinį darbą pamainomis. Gavus tyrimo rezultatus buvo nustatyta 515 slaugytojų reprodukcinės sistemos vėžio atvejų. Navikų išsivystymo tikimybę didino keletas faktorių: darbo stažas dirbant naktinį darbą bei antsvoris. Vėžinių procesų progresavimą skatina sutrikusi hormono melatonino gamyba moterų organizme bei įvairios virškinimo sistemos problemos skatinančios medžiagų apykaitos sutrikimus, o taip pat ir nutukimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad slaugytojoms, kurios dirbo naktinį darbą pamainomis 20 ir daugiau metų, yra žymiai padidėjusi rizika susirgti reprodukcinės sistemos onkologiniais susirgimais, lyginant su slaugytojomis nedirbančiomis naktinio darbo. Dirbančioms naktinį darbą ir turinčioms antsvorį slaugytojoms tikimybė susirgti padidėja 2 kartus lyginant su antsvorio neturinčiomis slaugytojomis. Naktį dirbančiųjų didesnę rizika susirgti onkologiniais susirgimais galimai siejama su sutrikusia melatonino gamyba organizme, kuris atlieka apsauginę funkciją neleisdamas formuotis vėžinėms ląstelėms. Taip pat tyrimai nurodo, kad melatoninas dalyvauja medžiagų apykaitoje ir jo kiekis organizme turi įtakos nutukimui [3, 46].
3.3 Naktinio darbo pamainomis įtaka medikų reprodukcinei sveikatai
Naktinis darbas pamainomis neigiamai įtakoja visas žmogaus organizmo sistemas, o ypač jautri neigiamam poveikiui yra moterų reprodukcinė sistema. Dažnai pasitaiko, kad patiriamas
stresas paveikia moterų emocinę būklę, o tuo pačiu ir reprodukcinę sistemą. Ypač dažnai dėl darbe patiriamo streso ir kitų negatyvių faktorių moterims sutrinka menstruacinis ciklas, nėščiosios dirbančios naktinį darbą pamainomis turi didesnę persileidimo, priešlaikinio gimdymo, mažo kūdikio svorio bei įvairių nėštumo komplikacijų riziką. Šiaurės Karolinoje atliktas tyrimas parodė neigiamas naktinio darbo pasekmes nėščiosioms. Moterims, kurios dirbo naktį per pirmą trimestrą, priešlaikinio gimdymo rizika buvo net 50 proc. didesnė lyginant su nėščiosiomis, kurios nedirbo naktinio darbo [33].
Prancūzijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma moterų dirbančių naktinį darbą nereguliariomis pamainomis turėjo daug trumpesnes motinystės atostogas, dirbo beveik iki paskutinio nėštumo mėnesio lyginant su paslaugų sektoriaus darbuotojomis. Dirbančios medikės daug dažniau skundėsi neigiamu vadovų ir kolegų požiūriu į jas, nėštumo metu. Taip pat, medikės patyrė daugiau priešlaikinių gimdymų bei joms dažniau gimė mažo svorio kūdikiai palyginus su paslaugų sektoriaus atstovėmis. Tarp 56 067 tyrime dalyvavusių medikių didesnis persileidimų skaičius buvo toms, kurios didžiają dienos dalį dirbo stovimą darbą, patyrė stresą, dirbo dideliu darbo krūviu. Dar keletas tyrimų (n=1475) nurodo, kad naktinis darbas pamainomis nėštumo metu įtakoja per mažų, pagal gestacinį amžių kūdikių gimimą. Taip pat pagal tyrimo rezultatus, kuriame dalyvavo 4390 moterų medikių, naktinis darbas pamainomis bei sunkių krūvių kilnojimas antrojoje nėštumo pusėje didina priešlaikinio gimdymo ir sulėtėjusio vaisiaus vystymosi riziką. Priešlaikinio gimdymo riziką taip pat didina darbo aplinka (per žema temperatūra arba didelė oro drėgmė darbo vietoje, labai triukšminga aplinka, darbas su cheminėmis medžiagomis) ir patiriamo streso intensyvumas. Taip pat buvo pastebėtas žymus gimusių kūdikių svorio skirtumas lyginant medikes dirbančias nereguliariomis pamainomis ir slenkančiu grafiku su medikėmis dirbančiomis tik dienomis. Moterų dirbusių pamaininį darbą kūdikių svoris buvo mažesnis, nei moterų dirbusių tik dienomis.
Tarp Europos tyrimų centro atliktų tyrimų buvo tirta ir naktinio darbo įtaka žmogaus vaisingumui. Buvo tiriamos 4035 moterys dirbančios pamaininį darbą. Buvo pastebėta, kad dirbančiųjų pamaininį darbą moterų, laikas kai jos planavo pastoti buvo prailgėjęs lyginant su nedirbančiomis tokio pobūdžio darbo [38].
Medikų vyrų viena iš dažnesnių reprodukcinės sistemos problemų yra įvairūs prostatos sutrikimai bei prostatos vėžys. Pagal Japonijoje atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad naktinis – pamaininis darbas neigiamai įtakoja vyrų reprodukcinę sveikata ir žekliai didina riziką jiems susirgti prostatos vėžiu. Iš 14 052 tirtų asmenų dirbančių naktinį – pamaininį darbą 32 per 2 metų stebėjimo laikotarpį buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Dirbantiems naktinį darbą pamainomis padidėjusi rizika susirgti prostatos vėžiu siejama su sutrikusiu paros ritmu dėl nereguliarių darbo pamainų. Taip pat ir dėl sumažėjusio hormono melatonino kiekio organizme,
kurio gamyba sutrinka dėl nakties metu gaunamo dirbtini iš rizikos faktorių taip pat yra ir antsvoris ar nutukimas, kur nustatomas dažniau nei dieną
3.4 Sąsajos tarp medik
Šiuo metu, Lietuvoje dažniausia mirties priežastis ligos dažniau pasitaikydavo vyr
pasiskirsto daugmaž vienodai abiej
2 pav. Pagrindinė
Viena iš dažniausių, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, širdies bei kraujagysli išeminė širdies liga. JAV atliekama daug tyrim
medikų darbo. Pagrindiniai rizikos faktoriai susirgti šia liga: ž
netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas ir kt. Visi šie veiksniai daugiau ar mažiau veikia kiekvieną, o ypa
Skandinavijos mokslinink ir širdies bei kraujagyslių lig
proc. didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagysli darbo. Manoma, kad ligas gali
žalingi įpročiai, socialinės paramos tr
patvirtina, kad yra patikimas ryšys tarp medik išemine liga. Kuo ilgesnė pamainos trukm
ėl nakties metu gaunamo dirbtinių šviesos šaltini taip pat yra ir antsvoris ar nutukimas, kuris naktinių nustatomas dažniau nei dieną dirbantiesiems [44].
sajos tarp medikų naktinio darbo pamainomis ir širdies bei kraujagysli
Šiuo metu, Lietuvoje dažniausia mirties priežastis - širdies ir kraujagysli ligos dažniau pasitaikydavo vyrų tarpe dabar, dėl pasikeitusio moter pasiskirsto daugmaž vienodai abiejų lyčių tarpe.
2 pav. Pagrindinės Lietuvos vyrų ir moterų mirties priežastys 2010 m.
ų, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, širdies bei kraujagysli
širdies liga. JAV atliekama daug tyrimų nustatyti sąsajoms tarp šios ligos ir naktinio darbo. Pagrindiniai rizikos faktoriai susirgti šia liga: žalingi
netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas ir kt. Visi šie veiksniai daugiau ar ą, o ypač medikus.
Skandinavijos mokslininkų atlikti tyrimai, kurie tyrė sąsajas tarp naktini
ų ligų nustatė, kad dirbantys naktinį darbą pamainomis medikai turi ę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nei nedirbantys tokio darbo. Manoma, kad ligas gali įtakoti nuolatinis stresas, sutrikęs miego ir maitinimosi režimas,
ės paramos trūkumas ir kt [28]. Tyrimas atliktas Singap
patvirtina, kad yra patikimas ryšys tarp medikų naktinio darbo trukmės ir rizikos susirgti širdies gesnė pamainos trukmė, tuo didesnė rizika darbuotojui susirgti išemine šviesos šaltinių šviesos srautų. Vienas is naktinių pamainų darbuotojams
naktinio darbo pamainomis ir širdies bei kraujagyslių ligų
širdies ir kraujagyslių ligos. Anksčiau šios l pasikeitusio moterų gyvenimo būdo,
mirties priežastys 2010 m. [27]
, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, širdies bei kraujagyslių ligų yra sajoms tarp šios ligos ir naktinio alingi įpročiai (rūkymas), netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas ir kt. Visi šie veiksniai daugiau ar
sajas tarp naktinio darbo pamainomis pamainomis medikai turi 40 sistemos ligomis, nei nedirbantys tokio s miego ir maitinimosi režimas, Tyrimas atliktas Singapūre ir Korėjoje ės ir rizikos susirgti širdies rizika darbuotojui susirgti išemine
širdies liga [15]. Kiti pasaulyje atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad pailgintas darbo laikas turi neigiamų pasekmių sveikatai. Japonijoje, kur žmonės dirba labai ilgai, įrodyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didesnė tiems vyrams, kurie per mėnesį 1 – 2 val. kasdien viršija normalų darbo laiką. Pailgėjus darbo laikui 2- 3 val., širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja du kartus. Kitais Japonijoje atliktais tyrimais įrodyta, kad daugiau nei 60 savaitinių valandų atidirbę vyrai dviem trečdaliais dažniau susirgdavo širdies ir kraujagyslių ligomis už tuos vyrus, kurių darbo savaitė buvo 40 val. [20, 17]. Taip pat teigiama, kad net tokios charakterio savybės kaip per didelis atsakingumas ar stiprus troškimas pirmauti ( A tipo charakterio savybės), didina riziką susirgti kraujotakos sistemos ligomis [13].
Pamaininis medikų darbas naktimis gali įtakoti širdies ir kraujagyslių ligas dėl kelių priežasčių, tai: pamainomis dirbančiųjų surūkomų cigarečių kiekis ir kraujo spaudimas buvo didesni, lyginant su darbuotojais dirbančiais tik dienomis. Palyginimui atlikti buvo tiriama grupė medikių, kurios niekada nedirbo pamaininio darbo. Šioms medikėms, kurį laiką, buvo paskirta dirbti pamaininiu darbo grafiku. Ištyrus jų kraujyje esančius lipidus ir kitas medžiagas, susidariusias staiga perėjus prie kitokio darbo rėžimo paaiškėjo, kad jų organizme padidėjo cholesterolio, adrenalino, gliukozės ir šlapimo rūgšties lygis, kurie iš karto normalizavosi, darbuotojoms grįžus prie įprastįnio darbo grafiko [22].
3.5 Naktinio darbo pamainomis ir virškinimo sutrikimų ryšys
Mokslininkai, tyrinėjantys miego sutrikimus teigia, kad nereguliarus, nekokybiškas ir nepakankamas miegas turi nemažai įtakos nutukimui ir kitiems virškinimo sistemos sutrikimams vystytis. Pažeidžiamiausia žmonių grupė – dirbantys naktinį - pamaininį darbą, vieni iš jų – medikai.
Atliktas tyrimas, kurio metu, tiriant bandyme dalyvavusius asmenis, pastebėta, kad jų metabolizmą reguliuojantys hormonai "išėjo iš rikiuotės" vos tik jų darbo ritmas buvo atskirtas nuo paros ritmo. Teigiama, kad tai yra įtikinamas įrodymas, kad naktinis darbas nėra tik nepatogumas, bet ir kelia pavojų sveikatai. "Normalioje būsenoje kūno biologinis laikrodis paruošia organizmą tam tikrai veiklai konkrečiu dienos metu. Tačiau kai nėra sinchronizacijos, kūnas neparuošiamas tinkamai", teigia tyrimo bendraautorius Harvardo Medicinos Mokyklos neurologas Frank'as Scheer'as. Keletas žmonių, kurį laiką, buvo atydžiai stebimi ir tiriami, o jų miego režimas buvo paskirstytas taip, kad kiekvieną dieną jie turėjo keltis 4 valandomis vėliau, nei praėjusią dieną. Žmonių organizmai greitai pradėjo gaminti mažiau leptino - riebalinio audinio išskiriamo hormono, kuris signalizuoja kūnui nustoti valgyti, sužadinant sotumo jausmą. Jų kraujyje padidėjo gliukozės ir insulino kiekiai, o tai yra siejama su diabeto išsivystymo rizika.
Taip pat padidėjo kortizolio kiekis - o tai yra hormonas, išskiriamas streso metu, kuris yra siejamas su beveik kiekvienu naktinės pamainos sukeliamu sveikatos sutrikimu [50].
Azijos šalyse tirtas ryšys tarp medikų darbo pamainomis ir išeminės širdies ligos bei metabolinio sindromo. Rezultatai parodė, kad vyrams, o ypač tiems, kurių amžius 30 metų ir daugiau cholesterolio kiekis kraujyje didėjo ilgėjant pamainos trukmei. Moterims, kurių amžius taip pat buvo 30 ir daugiau metų, ilgėjant pamainos trukmei cholesterolio kiekis kraujyje mažėjo, tačiau didėjo liemens ir klubų apimtys [15].
Tyrimo, atlikto tiriant GMP darbuotojų darbo sąlygų įtaką sveikatai rezultatuose teigiama, kad nervinė įtampa darbe susijusi su virškinamojo trakto sutrikimais. Nustatyta, kad respondentams, kurie visuomet jaučia nervinę įtampą darbe yra 14 kartų didesnė virškinamojo trakto sutrikimų rizika, lyginant su respondentais, kurie nejaučia nervinės įtampos darbe [5].
3.6 Medikų naktinio darbo pamainomis įtaka darbe patiriamoms traumoms, intervencijų kokybei bei padidėjusi komplikacijų pacientams rizika
Darbo aplinkoje medikų patiriamas stresas įtakoja tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Dažnai patiriantys intensyvų stresą, vėliau perdegimo sindromą ar kitus negalavimus medikai skundžiasi dėmesio koncentracijos sutrikimais, didėja traumų ir klaidų darbe rizika. Dėl traumų, kuriam laikui, prarandama ne tik sveikata, bet ir neišdirbtas darbo laikas. JAV, Oregono valstijoje vykdytas tyrimas parodė, kad vidutinis visų vienos ligoninės darbuotojų, prarasto darbo laikas dėl traumų, vidurkis apytiksliai yra 39 darbo dienos (kiekvienos traumos atveju). Dažniausiai 79 proc. traumas patyrė moterys medikės.
Pasiskirstymas pagal pamainas ir prarastą darbo laiką: dienos pamainose dirbančiųjų vidurkis - 38 dienos vakarinių pamainų medikų vidurkis – 38,6 dienos
naktinių pamainų darbuotojų vidurkis – 41,1 dienos [18].
Nustatyta, kad dirbantys pamaininį darbą (su naktinėmis pamainomis) gydytojai rezidentai jaučia tam tikrus negalavimus: dažnai pasireiškia mąstymo - reagavimo funkcijos suprastėjimas, jiems iškyla didesnė klaidų tikimybė. Teigiama, kad gydytojų rezidentų miego trūkumas gali įtakoti atliekamas operacijas, jų kokybę, o tuo pačiu ir komplikacijas po intervencijos [7, 16]. Medikams, kurie po naktinės pamainos neturėjo galimybės tinkamai pailsėti (t.y miegojo mažiau nei 6 val.) atliekant įvairias procedūras, pacientams pasitaikančių komplikacijų skaičius buvo didesnis lyginant su tais, kurie po naktinio budėjimo turėjo galimybę miegoti ilgiau nei 6 val. [41].
Tyrimo duomenimis, apklausus slaugytojas, paaiškėjo, kad pamaininis darbas yra susijęs su intensyviu stresu darbo metu, dėmesio koncentravimo problemomis, padažnėjusiais psichosomatiniais nusiskundimais bei prastesne darbo kokybe [4, 21].
Kaip teigia traumų dažnumo riziką tyrę mokslininkai, nors naktinėse pamainose dirbantys medikai padaro mažiau klaidų: 279 atvejai iš 10 000 tūkst. darbuotojų, (vakarinėse pamainose dirbantys 324 atvejai iš 10 000 tūkst.) tačiau, naktimis dirbančių nedarbingumo laikas dėl traumos trunka ilgiau nei vakarinių pamainų medikų. Medikai dirbantys vakarinėse ir naktinėse pamainose turi didesnę traumų tikimybę darbe nei dirbantys dienos ir vakaro pamainose ar dirbantys tik naktimis [18].
3.7 Naktinio darbo pamainomis sąlygų optimizavimas
Nėra tokio naktinio darbo grafiko, kuris galėtų visiškai atitikti visų pamainomis dirbančių darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas. Tačiau labai svarbu, kad organizuojant pamaininio – naktinio darbo laiką jis būtų organizuojamas taip, kad kuo mažiau skirtūsi nuo natūralaus žmogaus organizmo ritmų, ne taip stipriai įtakotų darbuotojų sveikatą ir būtų skirta pakankamai laiko poilsiui. Nustatyta, kad statistiškai patikimai nugaros skausmų rizika yra 5 kartus didesnė tiems respondentams, kuriems nepakanka laiko po darbo pailsėti, lyginant su respondentais, kuriems visuomet pakanka laiko po darbo pailsėti [5].
Mokslininkai mano, kad remiantis žemiau pateiktomis rekomendacijomis, būtų galima šiek tiek pagerinti medikų, dirbančių naktinį darbą pamainomis darbo sąlygas.
Medikai dirbantys naktinį darbą pamainomis neturėtų dirbti ilgiau nei savaitę be atitinkamo laiko tarpo skirto poilsiui.
Po kiekvienos naktinės pamainos poilsio laikas turėtų būti bent 24 val. Miego trūkumas, ypač kai tęsiasi keletą dienų, yra pagrindinis rizikos faktorius dirbantiems pamainomis. Po kiekvienos pamainos tiek ryto, tiek nakties darbuotojams turėtų būti suteikiamas reikiamas poilsio laikas organizmo balansui atkurti.
Pamainos trukmė turėtų priklausyti nuo darbo pobūdžio. Dirbančiųjų dienomis darbo valandos galėtų būti ilgesnės, nei dirbančiųjų naktį ir tų, kurie dirba sunkų fizinį darbą. Tačiau, bet kokiu atveju darbo pamaina neturėtų būti ilgesnė nei 8 val. Ištęstos darbo valandos (10 – 12 val.) intensyvina streso pasireiškimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Pamainų ciklas turėtų būti reguliarus (pvz., 4 savaitės) tai svarbu tam, kad žmogus galėtų
planuotis savo laisvą nuo darbo laiką. Darbuotojai nurodo, kad 21 dienos pamainų ciklas būtų patogesnis nei savaitės. Svarbu, kad pamainos būtų reguliarios, tam tikram laiko tarpe.
Dirbantiems nuolatinį darbą pamainomis medikams, turėtų būti suteikiama pakankamai laisvadienių tam, kad jie galėtų tinkamai rūpintis šeimos gerove ir dalyvauti socialiniame gyvenime [25].
Apie 20 proc. žmonių visiškai negali dirbti pamaininio darbo, todėl formuojant medikų personalą, kuris turės dirbti pamainomis, reikia atsižvelgti į tam tikras asmenų fizines ir psichines charakteristikas. Monk ir Folkard tyrimas nustatė, kad didžiausią riziką sveikatai kelia naktinis ir pamaininis darbas tiems žmonėms, kurie yra vyresni nei 50 metų, dirba ne vienoje darbovietėje, sunkiai dirba namuose, yra turėję miego sutrikimų ar sirgę psichinėmis ligomis, epilepsija, diabetu, širdies ligomis arba pagal charakterį yra intravertai [34]. Šie skirstymo metodai dar nepakankamai ištyrinėti ir praktiškai juos taikyti yra sunku, tačiau yra keletas pastebėjimų, kurie galėtų palengvinti personalo atranką.
Asmenys jaunesni nei 25 ir vyresni nei 50 metų, turėtų būti atrenkami atidžiai. Negalima nuvertinti jauno žmogaus dėl mažos darbo patirties, o taip pat ir vyresnio amžiaus žmogaus dėl fizinio aktyvumo sumažėjimo, nes chronologinis žmogaus amžius gali neatitikti fiziologinio.
Pretendentai turintys virškinimo sistemos sutrikimų, nėra itin tinkami tokio pobūdžio darbui. Darbas pamainomis ir naktį yra stipriai stresinis, o stresas ypatingai neigiamai veikia virškinimo sistemą.
Diabetu sergantieji taip pat turėtų ypač atidžiai apsvastyti galimybes dirbti pamaininį darbą. Šiems žmonės nuolat, reguliariai reikalingas tam tikro maisto kiekis, kurį gauti dirbant pamainomis ir naktį butų sudėtinga.
Asmenys sergantys epilepsija, besiskundžiantieji miego sutrikimais, neturėtų rinktis tokio pobūdžio darbo. Nuolatinis miego trūkumas, bendras organizmo disbalansas skatintų esančių susirgimų sunkėjimą [25].
Be visų išvardintų priemonių darbo sąlygoms gerinti dar būtų galima paminėti keletą: organizacijų vadovams keisti darbo organizavimo pobūdį, atidžiau formuoti kolektyvą, skirti darbuotojams įvairų paskatinimą, gerinti komunikaciją tarp vadovų ir pavaldinių tam, kad didėtų darbuotojų pasitenkinimas darbu, nes tai yra vienas iš svarbiausių faktorių įtakojantis darbo našumą ir efektyvumą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad didėjant medikų amžiui motyvacijos lygis statistiškai reikšmingai mažėja. Vyresnio amžiaus gydytojų darbo motyvacijai daugiausiai įtakos turi pakankamas pasikeitimas informacija tarp gydytojų ir vadovų bei specialybės perspektyvumas. Jaunesnio amžiaus gydytojų darbo motyvacijai svarbiausia yra
specialybės perspektyvumas, darbo turiningumas ir įvairumas bei galimybės saviraiškai darbe [47].
Medikams, taip pat kaip ir kitų specialiųjų tarnybų atstovams, nustatyti ankstesnį pensijinį amžių. Medikų darbo sąlygos yra ypač stresinės ir nemažiau negiamai įtakojančios sveikatą nei, policijos ar priešgaisrinės apsaugos pareigūnų.
3.8 Naktinio medikų darbo pamainomis organizavimas Lietuvoje
Viena iš didesnių Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriaus problemų vis dar yra netinkamas darbo laiko organizavimas. Daugelis medikų dirba nereguliariomis pamainomis, pernelyg didelis darbo valandų skaičius per parą, netinkamai paskirstytas darbo ir poilsio laiko režimas. Dėl šių nepatogumų medikams dažnai kyla sveikatos problemų, dažnėja mikrotraumų, klaidų darbe ir nelaimingų atsitikimų. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis didžioji medikų dalis (49,3 proc.) dirba nuo 37 iki 54 val. per savaitę. Didesniu nei 2 etatų darbo krūviu dirba 8,5 proc. medikų. Tenka pripažinti, kad mūsų šalyje nėra adekvataus balanso tarp darbo ir poilsio režimo. Kai kuriose Skandinavijos šalyse per parą neleidžiama dirbti ilgiau nei 18 val. Darbuotojams yra užtikrinamas tinkamas poilsis, kurio metu galėtų atsistatyti organizmo resursai, tuo užkertamas kelias nuovargio vystymuisi ir su tuo susijusių pasekmių atsiradimui (elgesio pokyčiai, klaidų atsiradimas darbe, pacientų nepriežiūra ir t.t.) [11, 45].
Neesant tinkamo poilsio ir darbo rėžimo, didėja klaidų darbe rizika, o taip tap mažėja ir pacientų saugumas, dėl medikų nuovargio pasitaikančios netinkamai atliktos procedūros bei kitos problemos. JAV, Pencilvanijos valstijos universiteto inicijuotas tyrimas tyrė slaugytojų dirbančių pamaininį – naktinį darbą, darbo laiko ir klaidų darbe ryšį. Nustatyta, kad medikams dirbantiems naktinį darbą pamainomis, kurių trukmė yra daugiau nei 12 val. per parą, dirbant viršvalandžius ir tiems, kurie dirba daugiau nei 40 val. per savaitę, reikšmingai padidėja klaidų rizika darbe. Tiriamieji (n= 393) buvo ligoninėse dirbančios slaugytojos. Pusė slaugytojų, iš dirbančių pamainomis, viršijo pamainos darbo laiką 10,5 val. Beveik 31 proc. dirbančiųjų pamainomis, darbo grafike darbo laikas buvo nustatytas lygus arba ilgesnis nei 12,5 val. per parą. 14 proc. respondentų atsakė, kad bent kartą per mėnesį dirba daugiau kaip 16 darbo valandų be poilsio.
4.
TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
4.1 Metodika
Siekiant įvertinti naktinio darbo sąsajas su subjektyviais medikų sveikatos nusiskundimais buvo atliktas tyrimas. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas (Nr. Be – VS (M) – 29). Tiriamųjų grupę sudarė visas X ligoninės medicininis personalas. Anketų pagalba buvo siekiama išsiaiškinti kaip medikai vertina savo sveikatą, darbo sąlygas ir kaip darbo specifiką sieja su subjektyviais savo sveikatos nusiskundimais.
Buvo išdalintos 184 anoniminės anketos. Atgal sugrįžo 156 anketos (n= 156), atsako dažnis 84,7 proc. Apdorojant duomenis tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: dirbantys naktinį darbą ir dirbantys tik dieninėse pamainose. Analizuojant gautus duomenis šios dvi grupės buvo lyginamos tarpusavyje ir ieškoma sąsajų tarp naktinio darbo ir subjektyvių nusiskundimų savo sveikata.
Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa sudaryta remiantis mokslinės literatūros analize ir panašiais anksčiau atliktais tyrimais. Anketą sudarė 34 klausimai, ji buvo suskirstyta į dvi dalis:
bendrąją specialiąją
Bendrojoje dalyje pateikti klausimai apie demografinius duomenis (amžių, lytį, išsilavinimą ir kt.). Specialiojoje dalyje pateikti klausimai apie subjektyvius sveikatos nusiskundimus, darbo sąlygas bei darbo specifiką.
Analizuojant gautus rezultatus apie medikų amžių, darbo stažą ir darbo valandų skaičių per tam tikrą laiką tiriamieji buvo apjungti į keletą grupių. Respondentų amžius buvo analizuojamas 10 metų intervalu. Pagal darbo stažą grupes sudarė:
10 ir < 11 – 20 21 – 30
31> metų darbo stažo.
Duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 15.0/w statistinių duomenų analizės paketą, taip pat MS Excel programa. Hipotezės apie požymių priklausomybę buvo nustatytos pagal reikšmingumo lygmenį (p = 0,005). Taip pat naudojant Chi kvadrato kriterijų ir jo laisvės laispsnių skaičių.
Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir paveiksluose. Dažniausiai jų vertinimas atsakymų į anketos klausimus dažnis (proc.), pagal atsakymų variantus.
Pateikiant rezultatus nurodomas hipotezių patikimumas. Šiame tyrime naudoti statistinių hipotezių patikimumo lygiai: p >0,005 – statistiškai nepatikima, p <0,005 – statistiškai patikima.
4.2 Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo metu buvo apklausta 156 X ligoninės medicininio personalo darbuotojai. Tiriamųjų grupę sudarė: 96,8 proc. moterų, 3,2 proc. vyrų. Pagal amžių tiriamieji buvo pasiskirstę nuo 24 iki 70 m., amžiaus vidurkis – 46,8 m. Pagal profesiją tiriamieji pasiskirstę: slaugytojos 81,3 proc., 18,7 proc. kitas medicininis personalas.
Pagal išsilavinimą respondentai pasiskirstę: vidurinį išsilavinimą turi – 8,4 proc., specialųjį vidurinį (aukštesnįjį) išsilavinimą turi – 80,0 proc., aukštąjį išsilavinimą turinčių buvo 11,6 proc. Pagal darbo stažą pasiskirstymas buvo: nuo 1 iki 45 metų. Darbo stažo vidurkis tarp apklaustųjų yra 22,9 proc. Pagal darbo pobūdį: dirbantys naktinį darbą ir nedirbantys. Dirbančiųjų naktimis buvo daugiau: 71,2 proc., nedirbančiųjų – 28,8 proc.
Apdorojant tyrimo rezultatus, tiriamieji buvo suskirstyti į keletą grupių: dirbantys naktinį darbą ir nedirbantys naktinio darbo;
dirbantys iki 8 valandų, daugiau nei 8 valandas ir dirbantys 12 ir daugiau valandų per dienos ir nakties pamainas;
dirbantys iki 4 naktinių budėjimų ir dirbantys daugiau nei 4 budėjimus naktimis, per mėnesį.
5.
TYRIMO REZULTATAI
5.1 Psichologinės sveikatos ir naktinio darbo sąsajos
Nedirbantys naktinio darbo savo psichologinę būklę vertino šiek tiek geriau nei dirbantys naktimis. Naktinio darbo nedirbantys medikai dažniau atsakė, kad jų psichologinė būklė yra grea (81,4 proc.), dirbantys naktimis dažniau atsakė, kad jų psichologinė sveikata yra patenkinama (18,2 proc.).
1 lentelė. Respondentų savo psichologinės būklės vertinimas priklausomai nuo darbo pobūdžio.
Psichologinė būklė
Darbo pobūdis
Bendrai Dirba naktimis Nedirba naktimis
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Bloga 1 0,9 0 0,0 1 0,7 Patenkinama 20 18,2 6 14,0 26 17,0 Gera 76 69,1 35 81,4 111 72,5 Labai gera 13 11,8 2 4,7 15 9,8 Iš viso 110 100 43 100 153 100 χ2= 2,981; lls= 3; p= 0,395
Mažiausią darbo stažą turintys medikai rečiau nei kiti pažymėjo savo psichologinę būklę kaip gerą ir dažniau nei kiti ją vertino kaip patenkinamą ( χ2= 5,778; lls= 9; p= 0,762).
Atlikus statistinę analizę, nustatyta, kad nedirbantys naktinio darbo dažniau (26,5 proc.) nei dirbantys (20,9 proc.) teigiamai atsakė į klausimą ar darbo santykiai kolektyve veikia savijautą. Nedirbančiųjų naktimis taip pat buvo daugiau tarp tų, kurie atsakė, kad darbo santykiai šiek tiek įtakoja savijautą. Teigiančiųjų, kad darbo kolektyvo santykiai savijautą įtakoja labai stipriai daugiau buvo tarp dirbančių naktimis (Žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Bendravimo santykių kolektyve įtaka savijautai, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Kaip bendravimo santykiai kolektyve įtakoja savijautą Darbo pobūdis Bendrai Dirba naktimis Nedirba naktimis
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Taip 23 20,9 11 25,6 34 22,2 Ne 40 36,4 10 23,3 50 32,7 Šiek tiek 38 34,5 21 48,8 59 38,6 Labai stipriai 9 8,2 1 2,3 10 6,5 Iš viso 110 100 43 100 153 100 χ2= 5,189; lls= 3; p= 0,158
Turintys mažiausią darbo stažą (10 ir mažiau metų) dažniausiai iš visų amžiaus grupių (54,5 proc.) atsakė, kad darbo santykiai kolektyve šiek tiek įtakoja savijautą. Tarp atsakiusiųjų, kad darbo santykiai labai stipriai įtakoja savijautą didžiausia grupė taip pat buvo mažiausią stažą turinčių (18,2 proc.)
3 lentelė. Bendravimo santykių kolektyve įtaka savijautai, priklausomai nuo darbo stažo. Kaip bendravimo santykiai kolektyve įtakoja savijautą Darbo stažas Bendrai 10 m. ir mažiau 11-20 m. 21-30 m. 30 m. ir daugiau Abs.
sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.
Abs. sk. Proc. Taip 1 9,1 5 18,5 12 27,9 4 19,0 22 21,6 Ne 2 18,2 11 40,7 17 39,5 9 42,8 39 38,2 Šiek tiek 6 54,5 9 33,3 13 30,2 6 28,5 34 33,3 Labai stipriai 2 18,2 2 7,4 1 2,3 2 9,5 7 6,9 Iš viso 11 100 27 100 43 100 21 100 102 100 χ2= 8,434; lls= 9; p= 0,491
Tarp dirbamų valandų skaičiaus per dienos ir nakties budėjimus, naktinių budėjimų skaičiaus per mėnesį bei darbo santykių įtakos savijautai vertinimo patikimų ryšių nenustatyta.
Analizuojant ir vertinant respondentų atsakymus apie darbo kolektyvo santykius galime pastebėti tam tikrą tendenciją: nepriklausomai nuo darbo pobūdžio, darbo stažo ir dirbamų valandų skaičiaus per pamainas, santykius savo darbo kolektyve visi medikai vertino panašiai. Didžioji dalis atsakė, kad santykiai darbo kolektyve geri, mažesnioji pusė teigė, kad darbo santykiai – patenkinami, maždaug po lygiai pasiskirstė likusieji, atsakę, kad kolektyve santykiai labai geri ir prasti (χ2= 1,995; lls= 6; p= 0,92).
1 pav. Bendras visų respondentų, santykių darbo kolektyve vertinimas.
Nedirbantys naktimis dažniau (67,4 proc.) nei dirbantys naktinį darbą (57,3 proc.), atsakė, kad darbo santykiai kolektyve yra geri, taip pat didesnioji dalis (11,6 proc.) nedirbančių naktimis buvo ir tarp tų, kurie nurodė, kad darbo santykiai kolektyve yra labai geri, lyginant su dirbančiais naktinį darbą. Prastais darbo santykiais daugiau skundėsi dirbantieji naktimis 5,5 proc., nei nedirbantys 2,3 proc. (χ2= 5,71; lls= 3; p= 0,127).
Respondentai turintys 11 – 21 metų ir 21 - 30 metų darbo stažą, dažniau (atitinkamai 66,7 proc. ir 60,5 proc.) nei kitos darbo stažo grupės atsakė, kad darbo santykiai kolektyve yra geri. Tarp manančių, kad darbo santykiai yra prasti nebuvo mažiausią darbo stažą turinčių, taip pat šios darbo stažo grupės atstovai dažniau (9,1 proc.) nei kiti atsakė, kad darbo kolektyvo santykiai yra labai geri (χ2= 7,074; lls= 9; p= 0,629).
Trumpiausiai (iki 8 valandų) per darbo pamainą dirbantys medikai dažniau nei kiti ( tiek dieninėse, tiek naktinėse pamainose) savo darbo kolektyvo santykius vertina kaip gerus (χ2= 1,995; lls= 6; p= 0,92), (χ2= 5,289; lls= 6; p= 0,507).
Apklausus medikus kaip dažnai jie patiria neigiamas emocijas bendraudami su pacientais, nustatyta, kad naktimis dirbantys neigiamas emocijas bendraudami su pacientais patiria šiek tiek dažniau nei nedirbantys. Iš naktimis dirbančių medikų, dažnai neigiamas emocijas patiria 21,8 proc., tuo tarpu, iš nedirbančių naktimis medikų, dažnai neigiamas emocijas patiria tik 9,3 proc. Tarp neigiamas emocijas patiriančių retai didesnioji dalis buvo naktinio darbo nedirbančių medikų. (Žr. 4 lentelę). 6,4 38,3 50,0 5,3 0 20 40 60 80 100
prasti patenkinami geri labai geri
P
roc
ent
4 lentelė. Patiriamų neigiamų emocijų dažnis bendraujant su pacientais pagal darbo pobūdį. Patiriamų neigiamų emocijų dažnis bendraujant su pacientais Darbo pobūdis Bendrai Dirba naktimis Nedirba naktimis
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Nepatiriu 10 9,1 7 16,3 17 11,1 Patiriu retai 75 68,2 32 74,4 107 69,9 Patiriu dažnai 24 21,8 4 9,3 28 18,3 Patiriu visada 1 0,9 0 0,0 1 0,7 Iš viso 110 100 43 100 153 100 χ2= 4,647; lls= 3; p= 0,2
Tiriant priklausomybę tarp darbo stažo ir patiriamų neigiamų emocijų bendraujant su pacientais buvo pastebėta, kad tarp neigiamas emocijas patiriančių retai daugiausiai (90,9 proc.) atsakiusiųjų buvo medikai turintys mažiausią (10 metų ir mažiau) darbo stažą. Tarp neigiamas emocijas patiriančių dažnai, daugiausiai atsakiusiųjų buvo tų, kurie turi 11 – 21 metų darbo stažą.
5 lentelė. Patiriamų neigiamų emocijų dažnis bendraujant su pacientais pagal darbo stažą.
Patiriamų neigiamų emocijų dažnis bendraujant su pacientais Darbo stažas Bendrai 10 m. ir mažiau 11-20 m. 21-30 m. 30 m. ir daugiau Abs.
sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.
Abs. sk. Proc. Nepatiriu 0 0,0 2 7,4 6 14,0 1 1,0 9 5,1 Patiriu retai 10 90,9 18 66,7 29 67,4 72 76,5 129 73,7 Patiriu dažnai 1 9,1 7 25,9 8 18,6 20 21,2 36 20,6 Patiriu visada 0 0,0 0 0,0 0 0,0 1 1,0 1 0,6 Iš viso 11 100 27 100 43 100 94 100 175 100 χ2= 8,525; lls= 9; p= 0,482
Lyginant dirbančiuosius iki 4 naktų ir tuos, kurie dirba dažniau nei 4 naktis per mėnesį, galima pastebėti, kad tarp patiriančių neigiamas emocijas dažnai, daugiau yra tų, kurie dirba iki 4 naktinių budėjimų per mėnesį ( χ2= 3,373; lls= 3; p= 0,338). Didesnių skirtumų tarp dirbamų valandų skaičiaus, pamainos laiko ir patiriamų neigiamų emocijų bendraujant su pacientais nepastebėta.
5.1.1 Patiriamos agresijos ir naktinio darbo sąsajos
Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti lyginant medikus pagal darbo pobūdį ir patiriamą agresiją bendraujant su pacientais. Tarp patiriančių agresiją buvo 71,6 proc. dirbančių naktimis ir 38,1 proc. nedirbančių naktimis. Dirbantys naktinį darbą agresiją iš pacientų patiria dažniau (χ2= 16,063; lls= 2; p= 0,000).
2 pav. Medikų patiriančių agresiją bendraujant su pacientais procentinis pasiskirstymas pagal darbo pobūdį.
Didžiausia procentinė dalis respondentų visose darbo stažo grupėse atsakė, kad agresiją iš pacientų patria retai. Rečiausiai (90,9 proc.) agresiją patiria mažiausią darbo stažą turintys medikai (10 ir mažiau metų). Tarp atsakiusiųjų, kad agresiją patiria dažnai dižiausią procentinę dalį sudarė didžiausią darbo stažą (30 ir daugiau metų) turintys respondentai (14,3 proc.) (χ2= 9,176; lls= 6; p= 0,164). 28,4 71,6 61,9 38,1 0 20 40 60 80 100
nepatiriu patiriu retai
P
roc
ent
ai
3 pav. Medikų patiriančių agresiją bendraujant su pacientais procentinis pasiskirstymas pagal darbo stažą.
Atliekant analizę pagal dirbamas valandas per dienos ir nakties pamainas ryškesnių skirtumų nepastebėta. Vyrauja panašus atsakiusiųjų pasiskirstymas: du trečdaliai respondentų teigia, kad agresiją bendraudami su pacientais patiria retai, likusieji beveik po lygiai pasiskirsto į teigiančius, kad agresijos nepatiria (didesnioji dalis) ir teigiančius, kad agresiją patiria dažnai bendraudami su pacientais (χ2= 9,176; lls= 6; p= 0,164), (χ2= 9,699; lls= 4; p= 0,046). Tiriant dirbančius iki 4 naktų ir daugiau nei 4 naktis per mėnesį, pastebėta, kad tarp patiriančių agresiją dažnai, didesnioji dalis (9,1 proc.) yra dirbančių daugiau nei 4 naktis per mėnesį, palyginus su rečiau dirbančiais naktį (5,6 proc.).
9,1 90,9 18,5 74,1 7,4 35,7 59,5 4,8 38,1 47,6 14,3 0 20 40 60 80 100
nepatiriu patiriu retai patiriu dažnai
P
roc
ent
ai
6 lentelė. Patiriamos agresijos dažnumas bendraujant su pacientais, pagal naktinių budėjimų skaičių per mėnesį.
Patiriamos agresijos dažnumas bendraujant
su pacientais
Budėjimų per mėnesį skaičius
Bendrai Iki 4 naktų 4 naktys ir dažniau
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Nepatiriu 4 22,2 25 28,4 29 27,4 Patiriu retai 13 72,2 55 62,5 68 64,2 Patiriu dažnai 1 5,6 8 9,1 9 8,5 Iš viso 18 100 88 100 106 100 χ2= 0,649; lls= 2; p= 0,723
5.1.2 Patiriamo streso ir naktinio darbo sąsajos
Apklausus medikus apie patiriamo streso darbe intensyvumą nustatyta, kad patikimai dažniau patiria stresą darbe tie, kurie dirba naktinį darbą. Didesnioji dalis atsakiusiųjų teigė, kad stresą darbe patiria retai, tačiau nedirbančių naktimis čia buvo daugiau (71,4 proc.), nei dirbančiųjų (64,2 proc.). Tarp stresą darbe patiriančių dažnai, taip pat daugiau buvo dirbančiųjų naktimis (27,5 proc.). Tarp stresą patiriančių visada dirbant, buvo 3,7 proc. dirbančių naktimis (χ2= 10,536; lls= 3; p= 0,015).
4 pav. Medikų patiriamo streso intensyvumas priklausomai nuo darbo pobūdžio. 4,6 64,2 27,5 3,7 16,7 71,4 11,9 0 20 40 60 80 100
nepatiriu patiriu retai patiriu dažnai dirbant patiriu visada
P
roc
ent
ai
Suskirsčius medikus pagal darbo stažą ir tiriant priklausomybę tarp patiriamo streso darbe dažnio ir medikų darbo stažo, pastebėta, kad mažiausią (10 ir mažiau metų) ir didžiausią (30 ir daugiau metų) darbo stažą turintys atsakė, kad stresą dirbant patiria visada, dažniau nei kitos darbo stažo grupės. Tarp atsakiusiųjų, kad streso nepatiria niekada buvo 18,2 proc. mažiausią darbo stažą turinčių darbuotojų ir po keletą medikų iš kitų darbo stažo grupių. Tarp didžiausią darbo stažą turinčių respondentų teigiamai į šį klausimą atsakiusių nebuvo.
7 lentelė. Darbe patiriamo streso intensyvumas priklausomai nuo darbo stažo.
Patiriamo streso darbe dažnis Darbo stažas Bendrai 10 m. ir mažiau 11-20 m. 21-30 m. 30 m. ir daugiau Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Nepatiriu 2 18,2 1 3,7 2 4,7 0 0 5 4,9 Patiriu retai 6 54,5 17 63,0 29 67,4 14 66,6 66 64,7 Patiriu dažnai 2 18,2 8 29,6 12 27,9 6 28,5 28 27,5 Dirbant patiriu visada 1 9,1 1 3,7 0 0,0 1 4,7 3 2,9 Iš viso 11 100 27 100 43 100 21 100 102 100 χ2= 8,695; lls= 9; p= 0,466
Daugiausiai (47,7 proc.) nedirbančių naktimis respondentų teigė, kad patiriamas stresas darbe laikinai sutrikdo dėmesį, dirbančių naktimis su šiuo teiginiu sutiko 38,2 proc. (p = 0,276). Po patirto streso darbe neigiamas emocijas ir po darbo pamainos jaučia 37,3 proc. dirbančių naktimis ir 29,5 proc. tų, kurie nedirba naktinio darbo (p = 0,364).
