SLAUGYTOJŲ DARBO ETIKOS IR PROFESINIŲ VERTYBIŲ SĄSAJOS Magistro

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

EDITA JAKUBAUSKAITĖ

SLAUGYTOJŲ DARBO ETIKOS IR PROFESINIŲ VERTYBIŲ

SĄSAJOS

Magistro studijų programos „Išplėstinės slaugos praktikos” (valst. kodas 621B70004) baigiamasis darbas

Darbo vadovas prof. dr. A. Blaţevičienė

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1. Profesinių vertybių samprata ... 12

1.2. Profesinės vertybės slaugoje ... 15

1.3. Darbo etika slaugoje ... 16

2. TYRIMO METODIKA ... 23

2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 23

2.2. Tyrimo instrumentas ir organizavimas ... 24

2.3. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 25

2.4. Tyrimo etika ... 27

2.5. Duomenų analizės metodai ... 27

3. REZULTATAI ... 28

3.1. Slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno klinikose, poţiūrio į darbo etiką analizė . 28 3.2. Slaugytojų, dirbančių LSMUL KK, profesinių vertybių analizė ... 38

3.3. Slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių sąsajų vertinimas ... 43

REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 53

REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56

Edita Jakubauskaitė. Slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių sąsajos. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinio darbo vadovė prof. dr. Aurelija Blaţevičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2018; 60p. (be priedų).

Darbo tikslas – įvertinti slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių sąsajas.

Uţdaviniai: 1. Įvertinti slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno klinikose poţiūrį į darbo etiką. 2.Išanalizuoti slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno klinikose, profesines vertybes. 3. Įvertinti sąsajas tarp slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių.

Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK, 2017 m. spalio – gruodţio mėnesiais. Buvo atliktas vienmomentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimui buvo naudotas klausimynas sudarytas iš 69 uţdaro tipo teiginių. Šis klausimynas leido įvertinti slaugytojų darbo etiką jų pačių poţiūriu bei jų profesines vertybes. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Tiriamieji: Anoniminėje apklausoje dalyvavo 143 respondentai. Tiriamąją populiaciją sudarė slaugytojai dirbantys LSMUL KK Endokrinologijos, Odos ir venerinių ligų, Gastroenterologijos, Intensyvios terapijos, Nefrologijos, Pulmonologijos, Ginekologijos, Galvos smegenų traumų, Stuburo neurochirurgijos skyriuose.

Išvados: Tyrime dalyvavę respondentai pasiţymėjo aukštu ir vidutiniu darbo etikos lygiu bei svarbiausiais etiniais principais laikė konfidencialumą bei pacientų privatumą.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad statistiškai reikšmingai daţniau respondentai manė, kad viena svarbiausių darbo vertybių dedamųjų yra darbo sunkumas. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp profesinių darbo vertybių ir respondentų amţiaus, išsilavinimo, darbo staţo, gaunamų pajamų. Respondentai, turintys aukštą darbo etikos lygį statistiškai reikšmingai daţniau jautėsi nepriklausomais nuo kitų, laikėsi darbo etikos ir moralės dogmomis lyginant su vidutinio etikos lygio respondentais.

Edita Jakubauskaitė. The coherence between nursing work ethics and professional values. Master's thesis. Research supervisor prof. dr Aurelija Blaţevičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2018; 60 p. (appendices excluded).

Objective – assess the relationship between nursing ethics and professional values.

Tasks: 1. Evaluate the work ethic attitudes of nurses working at the LSMU Kaunas Clinics. 2. Analyse the professional values of nurses working at LSMU Kaunas Clinics. 3. Evaluate the interfaces between nursing ethics and professional values.

Research methodology: The study was conducted at LSMU Kaunas Clinics in 2017, from the month of October to the month of December. A one-time quantitative study was performed. A questionnaire consisting of 69 closed-ended statements was used for the study. This questionnaire made it possible to evaluate the approach to work ethic and the professional values from the subjects own point of view. The differences were considered statistically significant when p <0.05.

Research subjects: 143 respondents participated in the anonymous survey. The subject population consisted of nurses working in the Endocrinology, Skin and Venereal Diseases, Gastroenterology, Intensive Care, Nephrology, Pulmonology, Gynaecology, Brain Injury, Spinal Neurosurgery departments of the LSMU Kaunas Clinics.

Conclusions: Respondents who participated in the survey were characterized by a high and average level of work ethics. Confidentiality and patient privacy were considered to be the most important ethical principles. The results of the research revealed that the respondents statistically significantly more often thought that one of the most important components of work values was the difficulty of work. Statistically significant differences between professional work values and respondents' age, education, duration of service, income were determined. Respondents with a high level of work ethic were statistically significantly more likely to be independent from others, adhered to ethics and morality dogma as compared to respondents with an average level work ethic.

PADĖKA

Dėkoju magistrinio baigiamojo darbo vadovei prof. dr. Aurelijai Blaţevičienei uţ skirtą laiką, patarimus ir nuoširdţią pagalbą.

SANTRUMPOS

df– laisvės laipsnių skaičius.

LR – Lietuvos Respublika.

LSMULKK – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetinė Ligoninė Kauno Klinikos.

m – metai.

n – tiriamųjų skaičius.

p – statistinio reikšmingumo lygmuo.

proc – procentai.

ŢODYNĖLIS

Darbo etika – elgesio taisyklės, kuriomis turi vadovautis tam tikros profesijos atstovai [8].

Profesinės vertybės – tai darbe taikomos elgesį ir veiksmus sąlygojančios vertybės. Jos

apibrėţia teisingo ir neteisingo, gero ir blogo elgesio supratimu [18].

Bendrosios praktikos slaugytojas – asmens sveikatos prieţiūros specialistas, padedantis

ĮVADAS

Slaugytojai dirba sparčiai kintančioje ir techninėje aplinkoje, todėl jie turi priimti greitus sprendimus dėl pacientų prieţiūros ir veiksmingai bendrauti ne tik su pacientais, bet ir kitais sveikatos prieţiūros specialistais. Slaugytojų darbo etika yra viena iš esminių slaugos dalių. Tai reiškia, kad visi slaugytojai turi gerbti savo pacientus, kartu ginant ir savo teises. Slaugytojai turi sukurti palankią abipusio pasitikėjimo ir pagarbos pusiausvyros aplinką tarp pacientų ir kitų sveikatos prieţiūros specialistų. Slaugos etika apima teisingą irlygiaverčią prieţiūrą visiems pacientams. Slauga apima savarankišką ir bendradarbiavimu pagrįstą visų amţiaus grupių, šeimyninio statuso, ekonominės padėties, rasės pacientų prieţiūrą. Slaugytojai taip pat skatina pacientų sveikatą, vykdo ligų prevenciją, įvairias intervencijas, todėl ne maţiau svarbios tampa ir slaugytojų profesinės vertybės. Slaugytojai šiomis vertybėmis turi vadovautis savo klinikinėje praktikoje. Taigi galima teigti, kad pacientų prieţiūra turi būti etiška ir grindţiama profesinėmis vertybėmis.

Problemos aktualumas. Slaugytojų supratimas apie darbo etiką ir profesinių vertybių poveikį savo darbe yra pagrindinė humanistinės slaugos dalis [46]. Slaugytojas savo veikloje turi vadovautis keturiais pagrindiniais medicinos etikos principais, t. y. autonomija, nepakenkimo principu, geradaryste ir teisingumo principu [44]. Mokslinėje literatūroje yra skiriamos tokios profesinės slaugytojų vertybės, tokios kaip savarankiškumas, parama, atsakomybė, rūpestingumas, gailestingumas, korektiškumas, jautrumas, pakantumas, pagarba ţmogaus orumui, teisingumas ir kitos [6,9,46]. Šios vertybės bei jų svarba yra susijusios ne tik su slaugytojo asmenybe, bet ir pacientų sveikatos prieţiūros specialistų komandos bendrąja etika [22]. Moksliniuose tyrimuose yra atskleidţiama, kad egzistuoja ryšiai tarp profesinio etikos mokymosi ir slaugos standartų [1], o vertybių raiška priklauso nuo slaugytojų demografinių charakteristikų, tokių kaip amţiaus, darbo staţo, išsilavinimo lygio, darbo pozicijos ir mokymų [10]. Taigi galima teigti, kad moksliniuose tyrimuose yra akcentuojama slaugytojo darbo etikos ir profesinių vertybių svarba paciento prieţiūros kontekste. Nors darbo etika ir profesinės vertybės yra būtina slaugos dalis, tačiau tinkamai paciento slaugai gali trukdyti per didelė slaugytojo empatija [21], nepakankamas psichologinis pasiruošimas ir nemokėjimas susidoroti su patiriamu stresu [43]. Be to mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad slaugytojai stokoja autonomijos [50,12]. Visos šios prielaidos sudaro pagrindą tirti LSMUL Kauno klinikose dirbančių slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių sąsajas.

Temos mokslinis naujumas. Nors Lietuvoje slaugytojų darbo etika ir kompetencijos yra apibrėţiamos Lietuvos Respublikos medicinos normose bei slaugytojo profesinės etikos kodekse,

tačiauslaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių sąsajos Lietuvos autorių yra maţai nagrinėtas t. y. slaugytojų vertybės nagrinėjamos Lietuvos slaugytojo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose [9], slaugytojų profesinę elgseną [19]. Uţsienio mokslininkai šią temą nagrinėja tik tam tikrais aspektais priklausančiais nuo jų pasirinktos tyrimo krypties, pavyzdţiui, slaugytojų etinių vertybių sampratą teoriniu aspektu [46], atlieka sisteminę, veiksnių darančių poveikį slaugos studentų profesinėms vertybėms, apţvalgą [34],detalizuoja slaugos etikos kodekso svarbą [12], tiria slaugytojų darbo etikos ir slaugos standartų sąsajas [1], profesinių vertybių raišką slaugytojų tarpe [10]. Taigi maţas pasirinktos temos ištirtumas Lietuvos mastu ir fragmentiški tyrinėjimai uţsienio mastu pagrindţia pasirinktos temos mokslinį naujumą.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių sąsajas.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno klinikose poţiūrį į darbo etiką. 2. Išanalizuoti slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno klinikose, profesines vertybes. 3. Įvertinti sąsajas tarp slaugytojų darbo etikos ir profesinių vertybių.

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Profesinių vertybių samprata

Vertybės bendrąja prasme yra siejamos su asmenybės poţiūriu, įvykių ir procesų, objektų vertinimo prizme. Kitaip tariant praktikoje vertybių koncepcijos sandaros dalimis gali būti pripaţįstama tokia asmenybės dalis, kuri nulemia jo elgseną ir reakciją tam tikrose situacijose. V. Ivanauskienė ir L. Varţinskienė (2007) vertybes apibūdina kaip elgesio standartus bei principus, kurie laikytini pageidaujamais tam tikroje kultūroje ar individų grupėje [18].

K. Ralio (2011) teigimu, vertybės yra siekiami tikslai arba esminiaiasmens gyvenimo principai, turintys kintančią reikšmę konkrečiam individui. Tokių vertybių atsiradimas yra siejamas su asmens socializacijos procesu. Autorius vertybes taip pat sieja su bendraisiais elgesio standartais, kurių raiška atsiranda socialinių normų paradigmoje. Visgi, pabrėţiamas to pačios vertybės svarbos skirtingumas grupės asmenų atţvilgiu, kitaip tariant vertybės reikšmė dauguma atveju yra individualizuojama [40].

Uzdilateigia, kad asmens vertybės turėtų būti suvokiamos kaip hierarhizuota asmenybės būtiessandara, kurią atitinkamai sudaro pakopos, išdėstytos pagal svarbą:

 vertybinė orientacija (ţemesnioji pakopa)

 vertybinė nuostata (reikšmingesnė – vidurinioji pakopa)

 vertybė (internalizuota prasme, uţkurią subjektas linkęs „guldyti galvą“ – aukčiausias lygmuo) [49].

K. Ralis (2011) plačiau analizuoja socialines vertybes, kurios kaip teigia autorius yra skiriamos į materialiąsias ir nematerialiąsias vertybes.Nematerialiosios (dvasinės) vertybės apima tokius dalykus kaip – įsitikinimus, moralines dogmas, tikėjimą ir t.t.Tuo tarpu materialinės vertybės apima tik piniginis reikalus, tai reiškia, kad asmuo laimingas būna tik tada kai turi pakankamai pinigų [40].

V. Ivanauskienėir L. Varţinskienė (2007) pateikia vertybių sampratos ir analizės kompleksinio metodo struktūrą, kuri suformuota Compton B. R. &Galaway B., 1999 pavyzdţiu. Autorių teigimu, vertybės turėtų būti vertinamos trikampio grafiko metodu (ţr. 1 pav.).

1 pav. Konkrečios ir abstrakčios vertybės

Tolimasis trikampio kraštas apima abstrakčias arba kitaip tariant bendrąsias, tolimąsias vertybes, o smailasis trikampio kampas atspindi konkrečias, artimiausias vertybes [18]. V. Vveinhardt (2007) teigia, kad vertybės yra tam tikra orientavimosi visuma, kuriomis vadovaudamasis asmuoatlieka savo veiklą socialinėje erdvėje.Autorės nuomone, vertybės gali būti vertinamos inivido, organizacijos ir visuomenės aspektais (ţr. 1 lent.) [53].

1 lentelė. Vertybės pagal V. Vveinhardt

Subjektas Vertybės

Individas Šeima, atsakingumas, ištikimybė, draugiškumas, dorumas, meilė, pasiaukojimas ir kt.

Organizacija Pelnas, bendradarbiavimas,

kolektyviškumas, lojalumas, profesionalumas ir kt.

Visuomenė Pasiaukojimas, teisingumas, laisvė, socialinė atsakomybė, patriotizmas, geranoriškumas.

Kaip nurodo autorė, dauguma tokių vertybių yra sutampančios dėl bendraţmogiškųjų principų bei fundamentaliųjų vertybių. Visgi, svarbu paţymėti atsirandančio skirtumo principą individo kaip subjekto atveju, dėl praktikoje egzistuojančios darbuotojų profesinės kompetencijos[53]. L. Ruibytė ir kiti autoriai (2012) atskiria vertybių kontekstą organizacijos ir individo atveju. Tokiu būdu pabrėţiama, kad individui būdingos vertybės nebūtinai yra tapačios organizacijos vertybėms, tačiau siekiant kompetetingos ir efektyvios veiklos asmeninės individo nuostatos neturėtų prieštarauti organizacinėje aplinkoje vyraujančioms vertybėms [42].

Vertybės darbe yra viena svarbiausia darbuotojų profesinės kompetencijos sritis. Anot autoriaus labai svarbu, jog darbuotojai, kurių darbo pobūdis yra susijęs su paţeidţiamais visuomenės nariais (senyvais ţmonėmis, sergančiais asmenimis, vaikais), skirtų pakankamai dėmesio savo profesiniam ir asmeniniam elgesiui [41]. Amerikos slaugytojų asociacija darbo vertybes skirsto į vidines ir išorines. Išorinės darbo vertybės siejamos su rezultatais pasiektais darbe, kurie individui sudaro įvairią materialinę vertę, t. y. darbo uţmokestis, patogios darbo sąlygos, premijos. Tuo tarpu vidinės vertybės siejamos su savirealizacija, kompetencija bei savo tikslų pasiekimais [3].

J. Vveinhardt (2007) ir E. Gulbovaitė (2012) pabrėţė, kad darbuotojas ateidamas į organizaciją, atsineša asmenines vertybes, kurios praktikoje yra derinamos su socialinėmis vertybėmis. Visgi autorių teigimu, viena esminių problemų išlieka asmeninių ir organizacijos vertybių atitikmens derinimas ir dermės siekimas. Šiuo tikslu vykdoma vertybių kongruencija, kurios pagalba efektyviai formuojamas palankus organizacijos mikroklimatas ir skatinamas darbuotojų susitelkimas į profesinę veiklą [52].

Kiti autoriai – A. Patapas ir G. Labenskytė (2011) taip pat pabrėţe organizacijoje vyraujančių vertybių prioritetą. Autorių teigimu, organizacijos vertybės daro tiesioginę įtaką darbo veiksmingumui ir tampa atliekamos veiklos pobūdţio dalimi[35].B. Z. Posner(2010) nuomone, organizacijos vertybės – tai tam tikri moraliniai bei etiniai principai ir įsitikinimai. Tokios principai bei įsitikinimai būna organizacijos kultūroje, taip suteikdami vienokią ar kitokią reikšmę nustatytiems standartams ir elgesio normoms [38].

D. Viningienė (2014) asmenines vertybės siedama su organizacijos vertybėmis analizavo darbuotojų pasitenkinimo darbu klausimą. Autorės teigimu, asmeninių ir organizacijos vertybių sutapimas yra vienas veiksnių, nulemiančiu pasitenkinimą darbu, didinančiu siekti rezultatyvių veiklos rezultatų [51].

Apibendrinant galima teigti, jog kiekvienas autorius vertybes klasifikuoja savaip. Tačiau visi autoriai sutinka su tuo, jog turimos vertybės prisideda prie darbo našumo, komandinio darbo sėkmingumo ir pasitenkinimo jausmo.

1.2. Profesinės vertybės slaugoje

Vertybės formuoja individo pasaulį bei lemia jo gyvenimo prioritetus. Jos gali būti suprantamos kaip fundamentalios ţmogaus egzistencijos dalys. Vertybės vaidina svarbų vaidmenį ţmogaus gyvenime, apibrėţdamos individų lūkesčius bei veiksmus. Profesinės vertybės – tai vertybės, kurios yra taikomos darbo aplinkoje. Slauga – tai ţinių ir įgūdţių, reikalingų veiksmingai profesinei prieţiūrai, derinys [45].

Reikšmingas ţingsnis individo gyvenime yra slaugytojo profesijos pasirinkimas.Šį ţingsnį ţengdamas individas pasirenka savo būsimą gyvenimo būdą bei darbo aplinką. Bet norint tapti geru slaugytoju reikia ne tik specialių įgūdţių ar ţinių, bet taip pat reikia tam tikrų profesinių vertybių pritaikymo praktikiniame darbe. Ilgą laiką slaugytojų profesijos pasirinkimas buvo siejamas su asmeninėmis individo savybėmis, tokiomis kaip – atjauta, geraširdiškumas, noras padėti kitiems [46].

Slaugytojų vertybės skiriamos į asmenines ir profesines. Asmeninės vertybės apima bendrąsias ir pamatines. Autoriai atlikę tyrimą nustatė, jog slaugytojų profesinėms vertybėms įtakos turi pasitenkinimas darbu, darbo patirtis, etninė priklausomybė bei amţius [46]. Anot autorių, A. Blaţevičienės ir S. Kaselienės (2007), pagrindiniai slaugytojų profesinę veiklą sąlygojantys veiksniai buvo geras darbo uţmokestis, patogus darbo laikas bei darbo saugumas. Tuo tarpu, karjeros galimybės liko paskutinėje darbo veiksnių vietoje [6].

R. Butėnas ir V. Ţydţiūnaitė (2011) savo darbe analizavo vertybių refleksiją slaugytojo veikloje – autoriai teigė, jog slaugytojų atliekama veikla yra kintanti. Ji pasiţymi tuo, kad joje beveik visada būtina prisitaikyti prie tam tikrų besikeičiančių profesinių aplinkybių – didelio darbo krūvio, bendravimo bei bendradarbiavimo su kolegomis, bei dalyvavimo įtampos pilnuose įvykiuose – slaugantlėtinėmis ir ūminėmis ligomis sergančius asmenis, vykdant sveiko gyvenimo būdo propagavimą beivykdant kasdieninius slaugos darbus.Autorių manymu, dominuojančios vertybės slaugytojų veikloje yra parama,savarankiškumas, atsakomybės jausmas, rūpestingumas, jautrumas, gailestingumas ir t.t.Pateiktoje lentelėje išskirtas autorių parengtas slaugytojų profesijos vertinimas remiantis vertybių, kompetencijų bei funkcijų kriterijais (2 lent.) [9].

2 lentelė. Slaugytojų profesijos vertinimas

Kriterijai Indikatoriai

Slaugytojo vertybės Savarankiškumas, parama, atsakomybė, rūpestingumas, gailestingumas, korektiškumas, jautrumas, pakantumas, savikontrolė ir kt. Slaugytojų kompetencijos Slaugos organizavimas ir

įgyvendinimas; bendradarbiavimas su sveikatos prieţiūros specialistais; profesinės kvalifikacijos tobulinimas; būtinosios medicininės pagalbos teikimas;

Slaugytojo funkcijos Bendradarbiavimas su pacientais; pacientų bei asmens sveikatos prieţiūros personalo mokymas; slaugos praktikos plėtojimas.

D.McNeese-Smith ir M.Crook (2003) atliko tyrimą skirtą įvertinti slaugytojų vertybių priklausomybę nuo jų amţiaus, kartų ir atlikto darbo. Iš viso buvo apklausta 412 respondentų dirbančių trijose Los Andţelo ligoninėse. Kūrybingumas, estetika bei vadovavimo gebėjimai buvo populiarūs tarp tų respondentų, kurie buvo patenkinti savo darbu. Tuo tarpu materialinė gerovė kaip vertybė buvo laikoma tokių slaugytojų, kurie nebuvo patenkinti savo darbu [28].

Apibendrinant galima teigti, jog pagrindinės profesinės vertybės yra atsakomybės jausmas, parama, geradariškumas. Profesinės vertybės slaugytojo darbe uţima svarbų vaidmenį. Vadovaudamiesi jomis slaugytojai gali suteikti pacientams tinkamą prieţiūrą.

1.3. Darbo etika slaugoje

Medicinos etika gyvuoja nuo pat medicinos atsiradimo pradţios. Vakarų medicinos pradininku laikomas Hipokratas, gyvenęs 460 – 377 metais prieš Kristų. Hipokratas laikomas šių

laikų “medicinos tėvu”, todėl, jog nuo medicinos atskyrė filosofiją bei religiją, tai yra pašalino religinį bei mitinį mąstymą. Pagal jį sveikatos prieţiūros specialistai pirmenybę turi teikti ne savo pačių interesams, o pacientų [23].J.R. Williams (2005) teigė, jog medicinos etikai nemaţą reikšmę turi ţmogaus teisių srityse vykę pokyčiai.Įvairias moralines tradicijas ir skirtingas kultūras išpaţįstančiame pliuralistiniame pasaulyje, medicinos etikos pagrindus sudaro tarptautinis susitarimas reikšmingiausiais ţmogaus teisių klausimais [55].

Darbo etikos sąvoka buvo pradėta vartoti jau prieš kelis amţius. Ji pradėta naudoti tuomet, kai išsilavinę asmenys pabrėţė individualizmo svarbą, o ne skatino visuomenės gerovę.Šiuolaikiniai tyrinėtojai darbo etiką apibrėţia kaip kultūrinę normą, kuri atspindi asmens jaučiamą atsakomybę, ir jo poţiūrį ne tik į darbą, bet ir vertybines nuostatas darbe [56]. Tuo tarpu, M. Weber (1958), kuris prisidėjo prie kapitalizmo sėkmės Vakarų visuomenėje, pateikė sąvoką, kuri tapo ţinoma kaip protestantų darbo etika. Jis pabrėţė darbo reikšmę, įsipareigojimus ir iškėlė klausimus, kodėl kai kuriems ţmonėms darbas yra svarbesnis ir kodėl kai kurie yra sąţiningesni uţ kitus [54].

Darbo etikos samprata yra neatsiejama nuo bendrosios etikos koncepcijos ir ją apimančių moralės normų, kurios reiškiasi tiek bendroje visuomeninėje kultūroje, tiek priimant savarankiškus sprendimus ar darbinės veiklos kontekste. Būtent įvairios organizacijos, viešojo ir privataus sektoriaus dalyviai, siekdami rūpintis vertybėmis, uţtikrinti darbuotojų veiklos principus ar elgseną su kolegomis, taiko darbuotojo etikos kodeksą, kuris ir yra sietinas su darbo etika. Visgi, nors darbo etikos tikslai yra panašūs, tačiau ji skiriasi savo turiniu, reikalavimais bei įgyvendinimo principais atsiţvelgiant nuo įstaigos veiklos krypties, todėl siekiant pagrįsti darbo etikos taikymą slaugoje, pirmiausia būtina suprasti slaugytojų profesijos aspektus ir su jais sietinas darbinės veiklos vertybes [30].

Anot D. Brok (2015) medicininė etika apima drausmes ir metodikas atsiţvelgiant į etines pasekmes, ypatingą dėmesį skiriant tam, kas sveikatos prieţiūros paslaugų teikime buvo padaryta ir kas ne. Todėl didţioji dalis autorių medicinos etiką sieja su teise. Anot jų, įvairos valstybės yra priėmusios tam tikrus nuostatus, įstatymus, kurie apima tai, kaip slaugytojai turi išspręsti atsiradusias etines problemas, susijusias su medicininiais tyrimais bei pacientų prieţiūra [8].

Tam, kad priimtų įstatymų sveikatos prieţiūros specialistai laikytųsi yra atsakingos tam tikros institucijos, atsakingos uţ medicinos prieţiūrą bei licencijavimą. Nustačius paţeidimus, tokios institucijos, gali imtis tam tikrų sankcijų ir paskirti nuobaudas.Tačiau vis tik medicininė etika ir teisė skiriasi, nes medicininė etika yra takoma neatsiţvelgiant nuo valstybės ir tautų skirtumų, o tuo tarpu įstatymai gali kardinaliai skirtis [36].

Yra skiriami keturi pagrindiniai medicinos etikos principai [44]:

 Autonomijos: Šis principas yra orientuotas į paciento nepriklausomybę ir laisvę. Kompetentingas suaugęs ţmogus turi teisę pats priimti sprendimus apie tai, kas vyksta su jo

kūnu. Asmuo turi būti pajėgus racionaliai mąstyti, o nebūti manipuliuojamu arba verčiamu priimti bet kokį sprendimą. Suaugęsasmuo galipats atsisakyti medicininės prieţiūros ar gydymo, arba priimti gydymą, kuris jam yra siūlomas.Toks asmuo tada gyvena su savo sprendimu ir jo pasekmėmis.Autonomijos principas pacientui suteikia penkias reikšmingiausias jo teises, t. y. teisė pasirinkimui, teisė gauti informaciją, teisė uţtikrinanti jo privatumą, teisė garantuojanti jo konfidencialumą, bei teisė nebūti diskriminuojamu. Todėl sveikatos prieţiūros įstaigose būtina suteikti informaciją pacientui apie jo diagnozę, gydymo bei tyrimų planą, įmanomas pasekmes, šalutines reakcijas ir t.t [44];

 Nepakenkimo principas: reikalauja iš sveikatos prieţiūros specialistų, jog jie nepakenktų pacientams. Šis principas apima ne tik ţalos padarymą pacientui dėl kaţkokių netinkamų veiksmų atlikimo (aplaidumo, neatsargumo), bet taip pat ir dėl nieko neveikimo (nedarymo). Todėl reikia uţtikrinti tinkamą sveikatos prieţiūros standartą, kad būtų išvengta arba padaryta kuo maţesnė ţala pacientui. T. y. nauda pacientui turi būti didesnė nei ţala. Ţinoma, medicinoje gali pasitaikyti klaidų. Todėl šis principas reiškia asmeninį sveikatos prieţiūros specialistų įsipareigojimą, siekiant apsaugoti savo pacientus nuo galimos didelės ţalos [44];

 Geradarystės – Šis principas apima tai, jog sveikatos prieţiūros specialistai veiktų pacientų interesų labui, t.y. privalo jiems padėti. Medicinos personalas privalo rūpintis pacientų sveikata bei jų gerove [44];

 Teisingumo principas – sveikatos prieţiūros sistemoje paprastai apibrėţiamas kaip teisingumo forma, arba kaip Aristotelis yra pasakęs, suteikiant kiekvienam tai, kas jam priklauso.Šis principas remiasi etikos, teisės ir visuomenės politika. Stengiamasi, jog medicininiai ištekliai būtų paskirti tinkamai [44];

Kalbant apie darbo etiką slaugoje, tai J. Katz (2007) savo darbe teigė, jog dėl slaugytojų profesijos nuvertinimo, darbo etikos įgyvendinimas šioje profesijoje buvo sunkus. Nors ir slaugytojų kaip profesijos pripaţinimas nebuvo labai paplitęs, tačiau tai nereiškė, jog slaugytojai savo praktikiniame darbe nesprendė klausimų susijusių su darbo etika [23]. Su tuo sutinka ir M. Kangasniemi et all (2015), anot jų, slaugos istorija rodo, jog darbo etika slaugoje buvo naudojama nuo pirmųjų jos atsiradimo dienų ir kad tai yra elementari profesijos dalis. Autoriai teigė, jog etika yra susijusi ne tik su įvairiomis vertybėmis bei principais, kurie priklauso nuo pačio asmens, bet taip pat ir nuo to kaip grupė asmenų laikosi tos profesinės etikos [22].

B. Kalisch et all (2011) pabrėţia, kad slaugytojo profesijos subtilumas reikalauja priimti organizacijoje vyraujančią kultūrą, kurios dėka vyksta slaugytojo profesinės elgsenos pokyčiai - asmeninė būsena, praktikinė klinikinė veikla, ir edukacinio poreikio svarba [21]. R. Butėnas ir V. Ţidţiūnaitė (2013) nurodo, jog slaugytojų veikla paremta tokiomis vertybėmis kaip

savarankiškumas, parama, atsakomybė, jautrumas bei korektiškumas. Tokių vertybių sąrašas iš esmės yra plėstinas ir taip pat gali būti sietinas tiek su sąţiningumu, pakantumu, savikontrole, tiek su profesiniu atsakingumu.

Darbo etika ir gebėjimas ją įgyvendinti taip pat gali būti tiesiogiai siejamas su kompetencijomis bei pareigomis ir atsakomybe [9]. Šiuo atveju, galima remtis J. Shamian (2014), kuris nurodo, kad slaugytojas turi turėti tiek bendrąsias, tiek specializuotas ţinias ir gebėjimus, kurie būtini slaugytojų funkcijų įgyvendinimui bei atsakomybės uţtikrinimui [48].

Darbo etika tarp slaugytojų yra pagrįsta jų profesijos atstovų darbo etika, kuri įtvirtinta slaugytojo profesinės etikos kodekse. Šis kodeksas reglamentuoja slaugytojų profesinę, etinę bei moralinę atsakomybę ir apibrėţia slaugytojų darbo etiką. Siekiant suprasti tokios etikos esmę tarp slaugytojų profesijos atstovų, darbo etiką slaugoje galima analizuoti pacientų, bendradarbiavimo su kolegomis bei visuomenės kontekste [5].

Bendrosios praktikos slaugytojų veiklą Lietuvoje uţtikrina įvairūs įstatymai - Lietuvos Respublikos prieţiūros įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos prieţiūros įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Slaugytojų profesnės etikos kodekas bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymai [15]. Lietuvos Respublikos medicinos norma MN 28:2011 taip pat reglamentuoja bendrosios praktikos slaugytojų veiklą [26].

Norint apţvelgti profesines vertybes slaugytojų veikloje, galima remtis minėta medicinos norma MN 28:2011, kuri leidţia išskirti tokias vertybes:

1. Atsakingumas, drąsumas. Tai galima spręsti pagal 10.8 dokumento teiginį - Pastebėjęs

kito sveikatos priežiūros specialisto padarytą klaidą, nedelsdamas turi informuoti tą klaidą padariusį asmenį ir jo tiesioginį vadovą. Tai reiškia, bendriosios praktikos slaugytojas neturi

taiksytis su darbinėje veikloje kylančiais sunkumais ar trūkumais [26].

2. Tinkamų sprendimų priėmimas. Dokumento teiginys 9.4: atsisakyti teikti slaugos

paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia realų pavojų paciento, bendrosios praktikos slaugytojo sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Panašiomis profesinėmis vertybėmis slaugytojas turi vadovautis ir savo teisių atžvilgiu [26].

3. Nuolatinis tobulėjimas darbinėje veikloje. Dokumento teiginys 11: Bendrosios praktikos

slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančių studijų metu bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos pažangą [26].

Tuo tarpu, slaugytojų darbo etiką reglamentuoja Slaugytojų profesinės etikos kodeksas. Jis sudarytas iš: 1.) Paskirties; 2.) Nuorodų; 3.) Bendrų nuostatų; 4.) Slaugytojų ir pacientų; 5.) Slaugytojų ir praktikos; 6.) Slaugytojų ir visuomenės; 7.) Slaugytojų ir bendradarbių [25].

Šio kodekso paskirtis yra tokia: apibrėţti slaugytojų moralinius aspektus, kurie ir lemia jų profesines vertybes bei veiklos esmę. Ir šis kodeksas yra skirtas ne tik slaugytojams, bet ir slaugos dėstytojams ir studentams, kurių mokslinė veikla susijusi su slaugos teorija ir praktika [25].

B. Epstein ir kiti autoriai (2015) teigia, kad slaugytojo veikla yra susijusi paslaugų teikimu uţtikrinant pagarbą individui [12]. Tuo tarpu Ulrich ir kiti (2010) autoriai atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad daugiau kaip 60 procentų slaugytojų paciento teisės bei autonomija yra kasdienės veiklos problema [50]. Toks rūpinimasis pacientais, slaugytojo darbinės veiklos atveju yra siejamas, kaip nurodo D. Lachman(2012) su dėmesiu, atsakomybe bei kompetencijomis. Būtent taip gali būti apibrėţiama pagrindinė slaugytojo pareigą - suteikti pagalbą ţmonėms ir jais rūpintis [23].

L. Olson ir kiti autoriai (2015) analizuoja slaugytojų ir pacientų konfidencialumo santykį, pabrėţdami, kad slaugytojai privalo uţtikrinti konfidencialumą ir pacientų pasitikėjimą. Be to, kaip teigia autoriai, slaugytojo darbas etikos kontekste taip pat turi apimti ir bendrą slaugytojo pareigą, kuria tenkinami visuomenės poreikiai [32].

Remiantis M. Shahriari ir kitų autorių atliktu tyrimu (2013), slaugos vertybės yra būtinos siekiant apsaugoti pacientų orumą ir pagarbą. Taip pat teigiama, kad slaugytojo vertybės bei supratimas yra būtinos uţuojautos, supratimo pacientams ir jų artimiesiems atveju. Visgi, šiuo atveju per didelė empatija gali neigiamai įtakoti slaugytojo asmenybę, sukelti stresą bei profesinio perdegimo sindromą[46]. Pavyzdţiui, R. Balčiūnienės ir G. Matusevičienės (2015) atlikto tyrimo duomenimis, didţioji dauguma esamų ir būsimų slaugytojų darbo metu su pacientais, kurie patyrė suicidinius bandymus, patiria vidutinio stiprumo stresą vertinant 10 balų skalėje bei emocinį ir fizinį smurtą [4]. E. Glumbakaitė ir kiti (2007) taip pat paţymi, kad slaugytojų patiriamas stresas susijęs statistiškai patikimais koreliacijos ryšiais su slaugytojų perdegimo sindromu, emociniais, depresijos ir psichosomatiniais simptomais [13].

L. Rovo ir kitų autorių (2015) teigimu, slauga reikalauja daugybės psichologinių resursų iš darbuotojų, nes ši profesija susideda iš gausybės stresinių faktorių, kurie reikalauja slaugytojo atsidavimo. Iš esmės visa tai yra slaugytojo darbo pasekmė, nulemta negebėjimo susidoroti su stresu ir tinkamai valdyti santykių su pacientais. Kitaip tariant, slaugytojas privalo būti rūpestingas, dėmesingas arba kitaip empatiškas pacientams, todėl svarbu, kad įstaigose būtų vadovaujamasi ne vien tik slaugytojų etikos kodeksu, bet ir atsiţvelgiant į profesijos subtilybes, būtų taikomi streso įveikimo metodai.

Slaugytojo supratingumas būtinas įvairioje kasdienėje veikloje, susiduriant su pacientų kančiomis, padedant susitaikyti su negalią. Tai yra psichologiškai stipraus darbuotojo pareigos,

kurios privalomos siekiant įgyvendinti slaugytojo veiklos principus. Kita vertus, tokiu būdu ne tik suteikiamas būtina pagalba, rūpinamasi pacientais, bet ir įgyvendinimas kitas slaugytojų profesijos atstovų etikos kodekso tikslas. Tai yra slaugytojų veikla, gebėjimai, kompetencijos bei įgūdţiai atstovauja etikos įvaizdį visuomenėje [43].

Kitaip tariant slaugytojai yra savo profesijos reprezentatoriai, turintys išsaugoti esamą įvaizdį ar net jį pagerinti. Y. Hoeve ir kiti (2013) teigia, kad slaugytojai, siekdami pagerinti šios profesijos įvaizdį visuomenėje, pirmiausia turi didinti savo matomumą bei ţinomumą darbo aplinkos bei švietimo priemonėmis.

Iš esmės galima sutikti su poreikiu didinti slaugytojo profesijos ţinomumą visuomenėje, siekiant, kelti profesijos įvaizdį. Tai reiškia, kad pristatant slaugytojų profesijos atstovų veiklos subtilybes, pasiekimus, veiklos principus, didesnė visuomenės dalis paţintų šią profesiją iš arčiau. Įvaizdis yra labai trapi kiekvienos profesijos atstovo veiklos dalis, kurią darbuotojas įsipareigojęs bet kokiai įstaigai turi ne tik siekti išsaugoti, bet ir ją gerinti [17].

Analizuojant darbo etiką slaugoje, nereikėtų apsiriboti vien tik slaugytojo ir paciento bei įvaizdţio kontekste. Slaugytojas dirba visuomenei sveikatos atţvilgiu svarbų darbą, todėl atitinkamai privalo būti atsakingas ir prieš visuomenę keldamas profesinę kvalifikaciją bei tobulindamas ţinias ir įgūdţius. Visgi, darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas negali būti siejamas vien tik su atsakomybe prieš visuomene, tai taip pat yra darbuotojų tobulėjimo poreikių tenkinimas [32]. Be to, kaip nurodo J. Pulcini ir kt. (2009) slaugytojai privalo dalyvauti slaugos mokslo raidoje bei plėtojant slaugos praktiką, kurios metu dalyvaujama atliekant mokslinius tyrimus bei ugdoma profesinė atsakomybė. Paminėtina, kad profesine atsakomybe yra vadinama konkrečios profesijos asmenų atsakomybė uţ netinkamą savo profesinių pareigų vykdymą[39].

Be to, slaugytojų veikla yra nulemta ir kitų normų. Slauga yra neatsiejama nuo bendradarbiavimo, todėl slaugytojas taip pat privalo uţtikrinti bendradarbiavimą su valdţios institucijomsi, siekiant informuoti apie pacientų sveikatos poreikius. Komandinis darbas, patirties dalijimasis slaugytojų veikloje taip pat būtinassu kitais slaugytojais, gydytojais, slaugos administratoriais, pacientų organizacijomis ir kitų sričių atstovais, kurie rūpinasi ţmonių sveikata [21].

Apibendrinant darbo etiką ir jos reikšmę tarp slaugytojų, pirmiausia reikėtų vadovautis slaugytojų darbo etikos kodeksu, apibrėţiančiu slaugytojų profesinę, etinę bei moralinę atsakomybę. Etikos kodeksas yra būtinas vykdant tokias slaugytojo pareigas kaip sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, sveikatos grąţinimą ar skausmo sumaţinimą. Tokiu būdu uţtikrinami tinkami šios profesijos atstovų veiklos principai, jų santykis su pacientais, pareigos bei atsakomybė visuomenės bei bendradarbių kontekste. Slaugytojo profesija yra neatsiejama nuo stresinių situacijų, empatijos reiškimo pacientams, atsidavimo, slaugos organizavimo bei įgyvendinimo

bendradarbiaujant tiek su kitomis įstaigomis, tiek su pacientais. Slaugytojo veiklos vykdymas taip pat tiesiogiai įtakoja jos įvaizdį visuomenėje, todėl būtina uţtikrinti, kad slaugytojas atitiktų ne tik savo profesijos kompetencijas, bet ir turėtų slaugytojų būtinas vertybes, kurios neatsiejamos nuo pareigų, atsakomybės bei funkcijų.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. spalio – gruodţio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Imties dydţio apskaičiavimui naudota formulė:

( )

Tiriamąją populiaciją sudarė slaugytojaidirbantysEndokrinologijos, Odos ir venerinių ligų, Gastroenterologijos, Intensyvios terapijos, Nefrologijos, Pulmonologijos, Ginekologijos, Galvos smegenų traumų, Stuburo neurochirurgijos skyriuose. Tyrimo metu šiuose skyriuose dirbo 182 slaugytojos. Fiksuojant visumos proporciją (p=0,5) bei standartinės paklaidos dydį (z=1,96) ir atrankos klaidą (e=0,05), rekomenduojamas imties dydis buvo lygus:

( )

T. y. :

n – rekomenduojamas imties dydis;

p – visumos proporcijos, atitinkančios dominančias charakteristikas (p = 50 proc.);

z – Esant normaliam pasiskirstymui standartinės paklaidos dydţio vienetai, atitiksiantis norimą patikimumo laipsnį (kai patikimumo laipsnis 95 proc., z = 1,96);

e – atrankos klaida ( maksimalus skirtumas tarp imties ir visumos proporcijų, e =5 proc.); N – analizuojamos populiacijos (visumos) dydis (N = 182).

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad rekomenduojamą tyrimo imtį turėjo sudaryti nemaţiau nei 125 slaugytojai, dirbančios tiriamuosiuose skyriuose. Iš viso apklaustos 143 respondentai.

Apklausiant slaugytojas buvo naudojamas vienmomentinis anoniminis anketinis tyrimas. Klausimynas dirbantiems slaugytojams buvo išdalintas kvalifikacijos kėlimo, personalo susirinkimų metu, bei bendradarbiaujant su skyrių vyresniosioms slaugos administratorėmis. Iš viso buvo

išdalinta 180 anketų, gauta 146 anketų (atsako daţnis 81,1 proc.). Tinkamai uţpildytos 143 anketos, 3 – uţpildytos nepilnai, todėl nebuvo naudotos tyrimo analizės metu.

Įtraukimo į tyrimą kriterijus – slaugytojai tyrimo atlikimo metu dirbantys tiriamuosiuose skyriuose.

2.2. Tyrimo instrumentas ir organizavimas

Tyrimui skirta anketa sudaryta iš dviejų atskirų klausimynų. Vienas iš jų R. Briedelytės (2011) sudaryta anketa - skirta įvertinti profesinių vertybių raišką sveikatos prieţiūros įstaigose, kita klausimyno dalis, skirta darbo etikos įvertinimui, sudaryta remiantis literatūros šaltiniais (ţr. 1 priedą).

Respondentams pateiktą anketą sudarė 69 uţdaro tipo teiginiai, iš kurių 54 teiginiai buvo skirti įvertinti profesines vertybes. Šie teiginiai buvo suskirstyti į septynias sritis: Darbo svarbumas; Nepriklausomybė nuo kitų asmenų, bei pasitikėjimas savimi; Darbo sunkumas; Laisvalaikio svarba; Darbo etika ir moralė; Premijų reikšmė; Darbo laiko išnaudojimas;

Darbo svarbumui priskirti teiginiai - 2, 3, 9, 11, 25, 27, 33, 34, 43, 53. Anot autorių, ši grupė parodo kokią darbo prasmę bei įtaką jis daro ţmonių gyvenimui.

Nepriklausomybę nuo kitų asmenų, bei pasitikėjimą savimi sudarė tokie uţdaro tipo

teiginiai - 5, 18, 22, 24, 28, 32, 37, 41, 46, 48. Ši grupė apėmė socialinius įgūdţius, kurie yra labai svarbūs darbuotojui, nes suteikia saugumo bei komforto jausmą. Pasitikėjimas savimi suteikia asmeniui galimybę siekti savo tikslų. Tokiems ţmonėms darbo aplinkoje sekasi puikiai, nes jie sugeba išsakyti savo nuomonę su argumentais, konstruktyviai priimti kritiką.

Darbo sunkumas – apėmė 15, 17, 19, 21, 29, 38, 39, 44, 49 teiginius.Buvo vertinamas

darbuotojų poţiūris į tai, jog sunkiai dirbant galima daug ko gyvenime pasiekti (karjeros srityje bei geresnio gyvenimo susikūrime).

Laisvalaikio svarbai priskirti teiginiai - 4, 7, 12, 16, 23, 26, 36, 40, 47, 52. Kaip teigia

autoriai, šis parametras atspindi individo kultūrą bei jo vertybių sistemą, todėl ši grupė skirta atskleisti kokią reikšmę laisvalaikio svarba daro darbuotojo elgesiui.

Darbo etikai ir moralei skirti 6, 13, 14, 31, 42, 45, 50teiginiai. Šie teiginiai padeda

atskleisti darbuotojų etikos normas bei poţiūrį į moralę.

Premijų reikšmei priskirti teiginiai - 35, 51.Teiginiai, padedantys atskleisti darbuotojų nuomonę apie premijų skyrimus uţ pasiekimus darbe.

Darbo laiko išnaudojimas –apėmė 1, 8, 10, 20, 54uţdaro tipo teiginius. Šie teiginiai

atskleidţia darbuotojų poţiūrį į laiko planavimą darbo metu.

Respondentai, jiems labiausiai tinkantį teiginį, galėjo pasirinkti iš 5 pateiktų atsakymo variantų – nuo 5 „visiškai sutinku“, „sutinku“, „nei sutinku, nei nesutinku“, „nesutinku“, iki 1 -„visiškai nesutinku“.

Kaip jau buvo minėta, slaugytojų darbo etikos nustatymui buvo naudotas klausimynas, sudarytas remiantis literatūros šaltiniais.Šią skalę sudaro 15 uţdaro tipo teiginių, kurie nėra suskirstyti į subskales. Iš penkių galimų variantų, respondentai turėjo paţymėti vieną jiems labiausiai atitinkantį atsakymą. Kiekvieno uţdaro tipo teiginio pasirinkimas apima tam tikrą balų skaičių, t. y. „visiškai nesutinku’’ atitinka 1 balą, ,,nesutinku’’ – 2 balus, ,,nei sutinku, nei nesutinku’’ – 3 balus, ,,sutinku’’ – 4 balus, ,,visiškai sutinku’’ – 5 balus. Visi teiginiai suformuluoti teigiama kryptimi, nei vienas teiginys neturėjo priešingos reikšmės.Maţiausia balų suma, kurią buvo galima surinkti – 16, didţiausia – 80 balų.Kuo didesnis slaugytojų surinktas balų skaičius, tuo stipresnė jų darbo etika. Buvo laikoma, jog surinkus nuo 0 iki 26 balų, slaugytojų darbo etika yra ţema, nuo 27 – 53 balų – vidutinė, nuo 54 – 80 balų aukšta.

Anketos pabaigoje buvo pateikti sociodemografiniai klausimai, susiję su respondentų amţiumi, lytimi, šeimynine padėtimi ir kt.

Kronbacho alfa rodiklis buvo naudojamas vidiniam anketos stabilumui įvertinti.Rodiklis buvo skaičiuojamas atskirų sričių ir viso klausimyno. Buvo laikoma, jog jei Cronbacho alfa siekia 0,60, tai klausimynas yra tinkamas.

Cronbacho alfa reikšmės:

 Darbo etikos vertinimas – 0,950 koeficiento reikšmė;  Profesinių vertybių vertinimas – 0,937 koeficiento reikšmė;

Klausimyno tinkamumo įvertinimui 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktas pilotinis tyrimas. Pilotinio tyrimo metu buvo apklausta 20 slaugytojų ir buvo siekta įvertinti:

1. Ar pateikti klausimai bei atsakymo variantai yra suprantami; 2. Ar yra pakankamai pateiktų atsakymo variantų į klausimus;

3. Ar klausimų eilės tvarka, klausimyno apimtis bei šrifto dydis yra tinkami;

2.3. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos

Iš viso anoniminėje apklausoje dalyvavo 143 respondentai. Visi apklausti respondentai buvo moteriškos lyties. Vidutinis tiriamųjų amţius buvo 41,5 metai (standartinis nuokrypis –± 11,02). Jauniausio tiriamojo amţius – 22 m., vyriausiojo – 63 m. Pagal amţių respondentai buvo

suskirstyti į dvi amţiaus grupes. Abi amţiaus grupės pasiskirstė pagal tiriamuosius tolygiai. Iki 44 metų amţiaus grupę sudarė 51,0 proc., tuo tarpu, nuo 45 metų amţiaus – 49,0 proc. respondentų.

Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą nustatyta, jog didţioji dalis (62,2 proc.) respondentų turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, o aukštąjį universitetinį – 37,8 proc.

Analizuojant apklaustųjų šeimyninę padėtį nustatyta, jog didţioji dalis apklaustųjų yra išsiskyrę – 44,1 proc. Tuo tarpu netekėjusių buvo 37,0 proc., o ištekėjusių 18,9 proc. Tyrimo metu nustatyta, jog didţiausiosios dalies respondentų (68,5 proc.) darbo krūvis siekia etatą ir maţiau, tuo tarpu, daugiau nei vienu etatu dirba 31,5 proc. respondentų. Tyrime dalyvavusių respondentų didţioji dauguma (45,5 proc.) dirbo 10 metų ir daugiau. 68,5 proc. respondentų dirbo vienu ar maţesniu darbo krūviu ir 60,8 proc. mišrioje pamainoje (ţr. 3 lent.).

3 lentelė. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos

Atsakymų skaičius proc. (n) Amţiaus grupės Iki 44 metų 51,0 (73) Nuo 45 metų 49,0 (70) Viso 100,0 (143) Išsilavinimas Aukštasis neuniversitetinis 62,2 (89) Aukštasis universitetinis 37,8 (54) Viso 100,0 (143) Šeimyninė padėtis Nevedęs/ netekėjusi 37,0 (53) Išsiskyręs/ išsiskyrusi 44,1 (63) Vedęs/ ištekėjusi 18,9 (27) Viso 100,0 (143) Darbo staţas Iki 10 m. 32,1 (46) Nuo 10 iki 25 m. 45,5 (65) Virš 25 m 22,4 (32) Viso 100,0 (143) Darbo krūvis Iki 1 etato 68,5 (98)

Daugiau nei 1 etatas 31,5 (45)

Viso 100,0 (143)

Pamaina

Dieninė 27,3 (39)

Naktinė 11,9 (17)

2.4. Tyrimo etika

Tyrimo atlikimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas - Nr. BEC – ISP (M) – 05 (ţr. 2 priedą). Tyrimo atlikimo metu buvo laikomasi tokių tyrėjo elgesio su respondentais etikos principų:

1. Savanoriškas dalyvavimas. Respondentai tyrime dalyvavo savo noru, jie nebuvo verčiami. Kiekvienas iš jų galėjo atsisakyti dalyvauti šiame tyrime.

2. Anonimiškumo uţtikrinimas. Tiriamiesiems buvo paaiškinta, jog tyrimo metu gauti duomenys baigiamajame darbe bus pateikti tik apibendrinti. Taip uţtikrinant, kad nebus paţeistas individo privatumo principas.

3. Sąţiningumas. Gauti tyrimo duomenys bus skelbiami tokie, kokie buvo gauti.

4. Informavimas. Kiekvienas respondentas uţpildė asmens informavimo formą. Taip pat jie buvo supaţindinti su tyrimo tikslu, bei anketos pildymo metodika.

2.5. Duomenų analizės metodai

Statistinei tyrimo duomenų analizei atlikti buvo naudotas ,,SPSS 22.0“ (angl. Statistical

Package for the Social Sciences) programinis paketas.Dviems nerpiklausomoms imtims palyginti

buvo naudojamas Mann – Whitney U testas.Siekiant įvertinti kokybinių poţymių tarpusavio priklausomumą buvo naudojamas Chi kvadrato kriterijus. Trim ir daugiau priklausomoms imtims palyginti taikytas Friedmano kriterijus. Buvo laikoma, jog kai p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas. Kiekybiniai poţymių rezultatai buvo aprašomi skliausteliuose pateikiant santykinį daţnį (%)bei daţnį (n).

Viso 100,0 (143)

Pajamos

< 600 € 44,1 (63)

≥ 600 € 55,9 (80)

3. REZULTATAI

3.1. Slaugytojų, dirbančių LSMUL Kauno klinikose, poţiūrio į darbo etiką

analizė

Taikant klausimyną, sudarytą remiantis literatūros šaltiniais, buvo nustatytas respondentų darbo etikos lygis. Tyrimo duomenys parodė, jog iš visų tiriamųjų 42,0 proc. pasiţymėjo vidutiniu darbo etikos lygiu, aukštu – 58,0 proc (ţr. 5 pav.).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo etikos lygį

Lyginant etikos lygį pagal respondentų amţių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta(p=0,117; χ2=2,46). 35,6 proc. pirmosios amţiaus grupės respondentų (≤ 45 m.) pasiţymėjo vidutiniu etikos lygiu. Tuo tarpu, vidutinį etikos lygį turėjo 48,6 proc. antrosios amţiaus grupės respondentų (> 45 m.).

Tyrimas parodė, kad net 70,4 proc. aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių respondentų pasiţymėjo aukštu darbo etikos lygiu. Tuo tarpu, 50,6 proc. aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių respondentų pasiţymėjo aukštu etikos lygiu. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp išsilavinimo ir etikos lygio (p=0,020; χ2

=5,42). 42,0 58,0 0 10 20 30 40 50 60 70 Vidutinis Aukštas P roc en tai

Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šeimyninės padėties ir etikos lygio (p=0,048; χ2=6,09). Nevedę (64,2 proc.) ir vedę (61,9 proc.) respondentai daţniau pasiţymėjo aukštu etikos lygiu lyginant su išsiskyrusiais respondentais (37,0 proc.) (ţr. 4 lent.).

4 lentelė. Respondentų etikos lygis priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų

Veiksniai N

Etikos lygis

p reikšmė Vidutinis

(proc.) Aukštas (proc.)

Amţius ≤ 45 m. 73 35,6 64,4 p=0,117 > 45 m. 70 48,6 51,4 Išsilavinimas Neuniversitetinis 89 49,4* 50,6* p=0,020 Universitetinis 54 29,6 70,4 Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 53 35,8● 64,2● p=0,048 Vedęs (ištekėjusi) 63 38,1 61,9 Išsiskyrę 27 63,0 37,0

*– statistiškai patikimi skirtumai lyginant su neuniversitetiniu išsilavinimu

● - statistiškai patikimi skirtumai lyginant su nevedusiais respondentais

Tyrimo metu atskleista, kad gaunamos pajamos, darbo krūvis bei pamaina statistiškai reikšmingo skirtumo darbo etikai neturėjo (p>0,05). 49,2 proc. pirmos pajamų grupės respondentai (< 600 €) ir 36,2 proc. antros pajamų grupės respondentai pasiţymėjo vidutiniu etikos lygiu (p=0,119; χ2=2,43).

Daugiau nei pusė visų respondentų, dirbančių tiek dieninėje, tiek naktinėje, tiek mišrioje pamainoje, pasiţymėjo aukštu etikos lygiu (atitinkamai 51,3 proc., 64,7 proc. ir 59,8 proc.) (p=0,563; χ2=1,15) (ţr. 5 lent.).

5 lentelė. Respondentų etikos lygis priklausomai nuo darbo veiksnių

Veiksniai N

Etikos lygis

p reikšmė Vidutinis

(proc.) Aukštas (proc.)

Pajamos < 600 € 63 49,2 50,8 p=0,119 ≥ 600 € 80 36,2 63,8 Krūvis ≤ 1 etatas 98 36,7 53,3 p=0,062 > 1 etatas 45 63,3 46,7 Pamaina Dieninė 39 48,7 51,3 p=0,563 Naktinė 17 35,3 64,7 Mišri 87 40,2 59,8 Staţas ≤ 10 metų 46 30,4* 69,6* p=0,030 Nuo 11 iki 25 m. 65 53,8 46,2 > 25 metų 32 34,4 65,6

*– statistiškai patikimi skirtumai lyginant su II stažo grupe.

Apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar jie sutinka su teiginiu, jog saugo pacientų moralines ir etines teises. Daugiau nei pusė (61,5 proc.) sutiko su šiuo teiginiu.

Tyrimas parodė, kad 56,6 proc. respondentų pacientams teikia prieţiūrą be išankstinio nusistatymo dėl skirtingo jų gyvenimo būdo. Taip pat didţioji dauguma (66,4 proc.) respondentų mano, jog saugo pacientų teisę į privatumą.

Tyrimo metu atskleista, jog 62,9 proc. respondentų teigė, jog savo darbe vadovaujasi ištikimybės ir pagarbos asmeniui principais. Analizuojant kaip respondentai saugo pacientų konfidencialumą, tyrimo duomenys atskleidė, kad 64,3 proc. respondentų visada laikosi konfidencialumo principo.

Tyrimas parodė, jog 81,8 proc. respondentų siekia papildomo išsilavinimo ţinioms ir įgūdţiams atnaujinti. Taip pat, didţioji dalis apklaustųjų teigė, jog prašo savo kolegų konsultacijos, kai negali patys patenkinti paciento poreikių(ţr. 6 lent.).

6 lentelė. Respondentų nuomonės apie darbo etikos veiksnius skirstinys Teiginys Sutinku proc. (n) Nei sutinku, nei nesutinku proc. (n) Nesutinku proc. (n) Viso proc. (n)

Saugau pacientų moralines ir etines teises

61,5 (88) 6,3 (9) 32,2 (46) 100,0 (143)

Teikiu prieţiūrą be išankstinio nusistatymo prieš skirtingą gyvenimo būdą gyvenančius pacientus

56,6 (81) 9,8 (14) 33,6 (48) 100,0 (143)

Saugau paciento teisę į privatumą 66,4 (95) 2,1 (3) 31,5 (45) 100,0 (143)

Pasipriešinu asmenims, kurie vykdo abejotiną ar netinkamą praktiką

73,4 (105) 23,1 (33) 3,5 (5) 100,0 (143)

Vadovaujuosi ištikimybės ir pagarbos asmeniui principais

62,9 (90) 18,9 (27) 18,2 (26) 100,0 (143)

Saugau paciento konfidencialumą 64,3 (92) 2,8 (4) 32,9 (47) 100,0 (143)

Siekiu papildomo išsilavinimo ţinioms ir įgūdţiams atnaujinti

81,8 (117) 3,5 (5) 14,7 (21) 100,0 (143)

Prašau savo kolegų konsultacijos, kai negaliu patenkinti paciento poreikių

74,8 (107) 5,6 (8) 19,6 (28) 100,0 (143)

Darau profesinę paţangą aktyviai dalyvaudamas (-a) su sveikata susijusioje veikloje

48,3 (69) 23,8 (34) 28,0 (40) 100,0 (143)

Siejant pacientų konfidencialumo uţtikrinimą su gaunamomis pajamomis, darbo krūviu bei pamaina, statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05). Daugiau nei pusė visų respondentų, dirbančių tiek dieninėje, tiek naktinėje, tiek mišrioje pamainoje teigė uţtikrinantys pacientams konfidencialumą (atitinkamai 69,2 proc., 58,8 proc. ir 63,2 proc.) (p=0,166; χ2

7 lentelė. Pacientų konfidencialumo užtikrinimas priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Saugau pacientų konfidencialumą

p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Pajamos < 600 € 63 58,7 3,2 38,1 p=0,462 ≥ 600 € 80 68,8 2,5 28,8 Krūvis ≤ 1 etatas 98 68,4 4,1 27,6 p=0,071 > 1 etatas 45 55,6 - 44,4 Pamaina Dieninė 39 69,2 - 30,8 p=0,166 Naktinė 17 58,8 11,8 29,4 Mišri 87 63,2 2,3 34,5

Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų amţiaus grupių ir pacientų konfidencialumo uţtikrinimo (p=0,002; χ2

=7,60). Net 41,4 proc. antros amţiaus grupės ( > 45 m.) respondentų teigė ne visada uţtikrinantys pacientų konfidencialumą. Tuo tarpu pirmos amţiaus grupės (≤ 45 m) respondentų tik 24,7 proc. teigė ne visada uţtikrinantys pacientų konfidencialumo.

Taip pat aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų ţymiai didesnė dalis (81,5 proc.) nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių respondentų, daţniau teigė uţtikrinantys pacientams konfidencialumą (p=0,004; χ2

=11,17).

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų šeimyninės padėties ir pacientų konfidencialumo uţtikrinimo (p=0,009; χ2

=13,42). Net 59, 3 proc. išsiskyrusių respondentų pasirinko atsakymo variantą „nesutinku“, taip teigdami, jog ne visada uţtikrina pacientų konfidencialumo. Tuo tarpu, tik 23,8 proc. vedusių ir 30,2 proc. nevedusių respondentų teigė, jog ne visada uţtikrina pacientų konfidencialumo (ţr. 8 lent.).

8 lentelė. Respondentų nuomonės skirstinys apie konfidencialumo laikymąsi priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Saugau pacientų konfidencialumą

p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Amţius ≤ 45 m. 73 69,8* 5,5* 24,7* p=0,002 > 45 m. 70 58,6 - 41,4 Išsilavini mas Neuniversitetinis 89 53,9● 3,4● 42,7● p=0,004 Universitetinis 54 81,5 1,9 16,6 Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 53 64,2♦ 5,7♦ 30,2♦ p=0,009 Vedęs (ištekėjusi) 63 74,6 1,6 23,8 Išsiskyrę 27 40,7 - 59,3

*– statistiškai patikimi skirtumailyginant su II amžiaus grupe

●

- statistiškai patikimi skirtumai lyginant su universitetiniu išsilavinimu

♦

- statistiškai patikimi skirtumai lyginant su nevedusiais respondentais

Siejant pacientų teisės į privatumą uţtikrinimą su darbo veiksniais: pajamomis, pamaina, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). 61,9 proc. respondentų, kurių mėnesinės pajamos siekia iki 600 eurų, teigė suteikiantys pacientams teisę į privatumą (p=0,497;χ2

=1,39). Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal darbo pamainą ir pacientų privatumo uţtikrinimo, rezultatai pasiskirstė tolygiai. 69,2 proc. dieninės, 58,8 proc. naktinės ir 66,7 proc. mišrios darbo pamainos respondentų teigė uţtikrinantys pacientams teisę į privatumą (p=0,684;χ2

=2,281).

Tuo tarpu, analizuojant pacientų privatumo uţtikrinimą pagal darbo krūvį nustatyta, jog respondentai dirbantys etatą ir maţiau daţniau uţtikrina pacientams privatumą, tuo tarpu kitoje darbo krūvio grupėje ( > 1 etato) ši dalis yra patikimai maţesnė (p=0,048; χ2

9 lentelė. Pacientų privatumo užtikrinimas priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Saugau pacientų teisę į privatumą

p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Pajamos < 600 € 63 61,9 3,2 34,9 p=0,497 ≥ 600 € 80 70,0 1,2 28,8 Krūvis ≤ 1 etatas 98 71,4* 3,1 25,5 p=0,048 > 1 etatas 45 56,6* - 44,4 Pamaina Dieninė 39 69,2 - 30,8 p=0,684 Naktinė 17 58,8 5,9 35,3 Mišri 87 66,7 2,3 31,0

*– statistiškai patikimi skirtumai lyginant su antrąją darbo krūvio grupe (p < 0,05)

Siejant pacientų teisės į privatumą uţtikrinimą su aplinkos veiksniais: šeimynine padėtimi, išsilavinimu statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). 80,1 proc. Neuniversitetinį išsilavinimą turinčių respondentų, teigė suteikiantys pacientams teisę į privatumą (p=0,714; χ2

=1,39). Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal šeimyninę padėtį ir pacientų privatumo uţtikrinimo, rezultatai pasiskirstė tolygiai. 64,2 proc. nevedusių, 74,6 proc. vedusių ir 59,3 proc. išsiskyrusių respondentų teigė uţtikrinantys pacientams teisę į privatumą (p=0,578; χ2

=3,271). Tuo tarpu, analizuojant pacientų privatumo uţtikrinimą pagal amţių nustatyta, jog jaunesni respondentai daţniau uţtikrina pacientams privatumą, tuo tarpu kitoje amţiaus grupėje ( > 45 m.) ši dalis yra patikimai maţesnė (p=0,002; χ2

10 lentelė. Pacientų privatumo užtikrinimas priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Saugau pacientų teisę į privatumą

p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Amţius ≤ 45 m. 73 71,5* 5,5* 23,0* p=0,002 > 45 m. 70 51,5 - 48,5 Išsilavini mas Neuniversitetinis 89 80,1 1,2 18,7 p=0,741 Universitetinis 54 81,5 1,9 16,6 Šeimyninė padėtis Nevedęs (netekėjusi) 53 64,2 5,7 30,2 p=0,578 Vedęs (ištekėjusi) 63 74,6 1,6 23,8 Išsiskyrę 27 59,3 - 40,7

*– statistiškai patikimi skirtumailyginant su II amžiaus grupe

Tyrimas parodė, jog statistiškai reikšmingai(p=0,042; χ2

=6,36)daugiau pacientų moralinių ir etinių teisių uţtikrina tie respondentai, kurie dirba etatą ir maţiau (63,7 proc.) lyginant su daugiau nei etatu dirbančiais respondentais (48,9 proc.). Kiti darbo aplinkos poţymiai pacientų moralinių ir etinių teisių uţtikrinimui patikimos įtakos neturėjo (p>0,05).

Pagal gautus rezultatus daţniausiai pacientų moralines ir etines teises uţtikrina tie respondentai, kurie dirba naktinėje pamainoje (64,7 proc.), rečiausiai – dieninėje pamainoje dirbantys respondentai (59,0 proc.) (p=0,818; χ2=1,55). 34,9 proc. respondentų, kurių ganamos pajamos siekia iki 600 eurų, teigė ne visada saugojantys pacientų moralines ir etines teises(p=0,065; χ2

11 lentelė. Pacientų etinių ir moralinių teisių užtikrinimas priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Saugau pacientų moralines ir etines teises

p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku, nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Pajamos < 600 € 63 54,0 11,1 34,9 p=0,065 ≥ 600 € 80 67,5 2,5 30,0 Krūvis ≤ 1 etatas 98 63,7* 7,1 25,5 p=0,042 > 1 etatas 45 48,9* 4,4 46,7 Pamaina Dieninė 39 59,0 10,2 30,8 p=0,818 Naktinė 17 64,7 5,9 29,4 Mišri 87 62,1 4,6 33,3

*– statistiškai patikimi skirtumai lyginant su antrąją darbo krūvio grupe (p < 0,05)

Išanalizavus gautus duomenis nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų amţiaus grupių ir ištikimybės bei pagarbos laikymosi principų (p<0,05). 28,6 proc. antros amţiaus grupės ( > 45 m.) respondentų teigė ne visada laikantys šių principų. Tuo tarpu pirmos amţiaus grupės (≤ 45 m) respondentų tik 8,2 proc. teigė ne visada besilaikantys ištikimybės ir pagarbos asmeniui principais(p=0,005; χ2=10,41).

Taip pat aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų ţymiai didesnė dalis (77,8 proc.) nei aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių respondentų (54,0 proc.), daţniau teigė uţtikrinantys vadovaujantys ištikimybės ir pagarbos asmeniui principais ((p=0,009; χ2

=9,37).

Tyrimo duomenis atskleidė, jog 74,6 proc. vedusių respondentų šiam teiginiui pasirinko atsakymo variantą „sutinku“, taip teigdami, jog savo darbinėje veikloje vadovaujasi pagarbos ir ištikimybės asmeniui principais. Tuo tarpu tik 40,7 proc. išsiskyrusių respondentų pasirinko šį atsakymo variantą. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ištikimybės ir pagarbos asmeniui principais ir šeimyninės padėties(p=0,024; χ2

12 lentelė. Respondentų nuomonės skirstinys apie ištikimybės ir pagarbos principų laikymąsi priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Vadovaujuos ištikimybės ir pagarbos asmeniui principais p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku, nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Amţius ≤ 45 m. 73 68,5* 23,3* 8,2* p=0,005 > 45 m. 70 57,1 14,3 28,6 Išsilavini mas Neuniversitetinis 89 54,0● 21,3● 24,7● p=0,009 Universitetinis 54 77,8 14,8 7,4 Šeimyninė padėtis Netekėjusi (nevedęs) 53 60,4♦ 18,9♦ 20,8♦ p=0,024 Ištekėjusi (vedęs) 63 74,6 11,1 14,3 Išsiskyrusi (-ęs) 27 40,7 37,0 22,2

*– statistiškai patikimi skirtumai lyginant su II amžiaus grupe

●

- statistiškai patikimi skirtumai lyginant su universitetiniu išsilavinimu

♦

- statistiškai patikimi skirtumai lyginant su nevedusiais respondentais

Siejant respondentų pasipriešinimą asmenims, kurie vykdo netinkamą praktiką darbo veiksniais: pajamomis, darbo krūviu statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p>0,05). 66,7 proc. respondentų, kurių mėnesinės pajamos siekia iki 600 eurų, teigė pasipriešinantys asmenims, kurie vykdo netinkamą praktiką(p=0,261; χ2

=2,69). Analizuojant respondentų atsakymų pasiskirstymą pagal darbo krūvį ir saugios slaugos uţtikrinimo, rezultatai pasiskirstė tolygiai. 75,5 proc. pirmos darbo krūvio grupės (≤ 1 etato), 68,9 proc. antros darbo krūvio grupės (> 1 etato) teigė pasipriešinantys asmenims, kurie vykdo abejotiną ar netinkamą praktiką(p=0,484; χ2

=1,45).

To tarpu, analizuojant respondentų pasipriešinimą asmenims, kurie vykdo netinkamą praktiką pagal darbo pamaina nustatyta, jog respondentai dirbantys naktinėje pamainoje daţniau pasipriešina asmenims, kurie vykdo netinkamą praktiką, tuo tarpu kitose darbo pamainos grupėse ( > 1 etato) ši dalis yra patikimai maţesnė (p=0,027; χ2

13 lentelė. Pacientų saugios slaugos užtikrinimas priklausomai nuo sociodemografinių veiksnių

Veiksniai N

Pasipriešinu asmenims, kurie vykdo abejotiną ar netinkamą praktiką

p reikšmė Sutinku (proc.) Nei sutinku, nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) Pajamos < 600 € 63 66,7 28,6 4,8 p=0,261 ≥ 600 € 80 78,8 18,8 2,5 Krūvis ≤ 1 etatas 98 75,5 20,4 4,1 p=0,484 > 1 etatas 45 68,9 28,9 2,2 Pamaina Dieninė 39 79,5 12,8 7,7 p=0,027 Naktinė 17 91,4* 5,9 - Mišri 87 66,7 31,0 2,3

*– statistiškai patikimi skirtumai lyginant su naktinės pamainos grupe (p < 0,05)

Apibendrinant gautus duomenis, nustatyta, jog išsiskyrę respondentai daţniau pasiţymėjo vidutiniu etikos lygiu. Taip pat nustatyta, jog respondentai stengiasi savo darbe vadovautis privatumo, konfidencialumo, ištikimybės ir pagarbos bei kitais darbo etikos principais.

3.2. Slaugytojų, dirbančių LSMUL KK, profesinių vertybių analizė

Gauti duomenys atskleidė, jog respondentų nuomone nepriklausomumas buvo statistiškai reikšmingai didţiausiai svarbus lyginant su kitomis darbo dedamosiomis. Tuo tarpu, statistiškai reikšmingai maţesniu balu, lyginant su kitomis darbo dedamosiomis, buvo vertinami darbo sunkumas bei darbo etika ir moralė. Taip pat respondentams statistiškai reikšmingai buvo svarbus darbo turėjimas.

Analizuojant respondentų darbo laiko išnaudojimą bei premijų reikšmę nustatyta, jog nors ir jos statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų darbo dedamųjų, tačiau lyginant šias dvi dedamąsias tarpusavyje statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo gauta (ţr. 5 pav).

*- p<0,05, lyginant su kiekviena likusiąja darbo dedamąja, ; χ2=330,51, df=6, p<0,001

5 pav. Darbo vertybių vertinimas

Įvertinus respondentų poţiūrį į darbo svarbumo vertybę nustatyta, jog statistiškai reikšmingai daţniau lyginant su kitais darbo svarbumo vertinimo teiginiais, respondentams buvo svarbu galimybė dirbti bei efektyvus darbo laiko išnaudojimas (p<0,05). Efektyvus laiko išnaudojimas yra skiriamas darbo efektyvumo padidinimui. Respondentai darbo dieną stengiasi planuoti kuo kruopščiau.

Tuo tarpu, statistiškai reikšmingų skirtumų negauta lyginant kitus minėtus teiginius. Teigiamas pastebėjimas - respondentų vienas iš labiausiai vertinamų teiginių buvo pasitenkinimo jausmo jutimas. Daugeliui respondentų dirbamas darbas teikia pasitenkinimo jausmą (ţr. 6 pav.).

2,59* 2,73* 2,82* 2,96* 2,99 3,04* 3,63 0 1 2 3 4

Darbo etika ir moralė Darbo svarbumas Laisvalaikio svarba Nepriklausomumas Darbo laiko išnaudojimas Darbo sunkumas Premijų reikšmė