NAKTINIO PAMAININIO DARBO SĄSAJOS SU GYDYTOJŲ PSICHIKOS SVEIKATA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

Psichiatrijos klinika

Eglė Kymantaitė

NAKTINIO PAMAININIO DARBO SĄSAJOS SU GYDYTOJŲ

PSICHIKOS SVEIKATA

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas

Dr. Kristina Dambrauskienė

(2)

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

10.1 Miego fiziologija ir svarba ... 10

10.2 Naktinio pamaininio darbo poveikis miegui ir bendrai sveikatai ... 11

10.3 Naktinio pamaininio darbo poveikis psichikos sveikatai ... 12

11. TYRIMO METODIKA ... 14

11.1 Tyrimo organizavimas ... 14

11.2 Tyrimo objektas ... 14

11.3 Tiriamųjų atranka ... 14

11.4 Tyrimo metodai ... 14

11.5 Duomenų analizės metodai ... 15

12. REZULTATAI ... 16

12.1 Imties charakteristikos ... 16

12.1.1 Sociodemografinės charakteristikos ... 16

12.1.2 Gydytojų naktinis pamaininis darbas ir darbo krūvis... 16

12.1.3 Gydytojų psichikos sveikatos vertinimas ... 18

12.1.4 Gydytojų psichikos sveikatos sąsajos su darbo pobūdžiu ... 21

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27 14. IŠVADOS ... 29 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 17. PRIEDAI ... 34 17.1 Nr.1 ... 34 17.2 Nr. 2 ... 36

(3)

1. SANTRAUKA

Eglė Kymantaitė. NAKTINIO PAMAININIO DARBO SĄSAJOS SU GYDYTOJŲ PSICHIKOS SVEIKATA.

Tyrimo tikslas. Įvertinti naktinio pamaininio darbo sąsajas su gydytojų psichikos sveikata

Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti gydytojų demografines ir socialines charakteristikas bei naktinio pamaininio darbo pobūdį bei dėsningumus. 2. Įvertinti gydytojų psichikos sveikatą. 3. Įvertinti sąsajas tarp gydytojų darbo pobūdžio ir jų psichikos sveikatos

Tyrimo metodika. Atliktas tyrimas, kurio tiriamųjų populiacija – gydytojai. Anoniminė apklausa buvo vykdoma interneto puslapyje nuo 2020 metų spalio 19 d. iki 2020 metų gruodžio 19 d. Anketą sudarė 2 dalys: autorės sukurta anketa, vertinti gydytojų sociodemografines charakteristikas, bei keturių dimensijų simptomų klausimynas (4DSQ), naudotas siekiant įvertinti somatizacijos, distreso, depresijos ir nerimo sutrikimų pasireiškimo sunkumą. Duomenų analizė buvo atlikta naudojant aprašomają statistiką, Chi-kvadratą χ2 ir šansų santykio (ŠS) statistinius metodus.

Tyrimo rezultatai. Didžioji dalis tiramųjų dirbo naktinį pamaininį darbą (n = 351, 83,8 proc.). Beveik pusė respondentų dirbo iki 5 metų (n = 182, 43,4 proc.) ir daugiau nei 1 etatu (n = 260, 62 proc.). Bendrai vertinant respondentų psichikos sutrikimus, didžioji dalis jautė vidutiniškai išreikštus distreso simptomus (n = 187, 44,6 proc.). Gydytojai, dirbantys naktinį pamaininį darbą, statistiškai reikšmingai dažniau jautė stiprų distresą (22,2 proc., p = 0,025), turėjo stipriai išreikštus nerimo simptomus (8,0 proc., p = 0,016), vidutiniškai (21,4 proc., p = 0,017) ir stipriai (17,9 proc., p = 0,013) išreikštus depresijos simptomus. Jaunesniems gydytojams dažniau pasireiškė distreso (25,4 proc., p = 0,044), vidutiniškai (22,4 proc. p = 0,014) bei stipriai (19,0 proc. p = 0,037) išreikštos depresijos simptomai. Naktinį pamaininį darbą dirbantys gydytojai 2,49 karto dažniau patyrė stipriai išreikštus distreso simptomus, 2,8 karto dažniau – vidutiniškai ir 3,5 karto dažniau – stipriai išreikštus depresijos simptomus.

Išvados. 1. Didžioji dalis tiriamųjų dirbo naktinį pamaininį darbą, taip pat dirbo daugiau nei 1 etatu bei buvo jauni gydytojai, dirbantys iki 5 metų. 2. Didžioji dalis gydytojų jautė vidutiniškai išreikštus distreso simptomus; somatizacijos, depresijos ir nerimo simptomų neturėjo arba jie buvo menkai išreikšti. 3. Gydytojai, kurie dirbo naktimis, dažniau jautė distreso, nerimo bei depresijos simptomus. Tarp jaunų gydytojų stebėtas dažnesnis distreso ir depresijos simptomų paplitimas. Darbas naktimis didino riziką atsirasti stipriai išreikštiems distreso simptomams (2,49 karto) bei vidutiniškai (2,8 karto) ir stipriai (3,5 karto) išreikštos depresijos simptomams.

(4)

2. SUMMARY

Eglė Kymantaitė. EFFECTS OF NIGHT-SHIFT WORK ON DOCTORS‘ MENTAL HEALTH. Aim. To assess the relationship between night shift work and physicians' mental health

Research tasks. 1. To evaluate the demographic and social characteristics of doctors and the nature and regularities of night shift work. 2. To assess the mental health of doctors. 3. To assess the relationship between the nature of physicians' work and their mental health

Methods. A study was conducted with a study population of physicians. The anonymous survey has been conducted on the website since October 19, 2020 until 19 December 2020. The questionnaire consisted of 2 parts: a questionnaire developed by the author to assess physicians ’sociodemographic characteristics, and a four-dimensional symptom questionnaire (4DSQ) used to assess the severity of somatization, distress, depression, and anxiety disorders. Data analysis was performed using descriptive statistics, Chi-square (χ2), and odds ratio (OR) statistical methods.

Results. The majority of physicians worked night shifts (n = 351, 83.8%). Almost half of the respondents worked for up to 5 years (n = 182, 43.4%) and more than 1 full time equivalent (n = 260, 62%). Overall, most of the respondents experienced moderate distress symptoms (n = 187, 44,6 proc.). Physicians working night shifts were statistically significantly more likely to experience severe distress (22.2%, p = 0.025), had severe anxiety symptoms (8.0%, p = 0.016), and moderate (21.4%, p = 0.017) and severe (17.9%, p = 0.013) symptoms of depression. Younger physicians were more likely to experience symptoms of depression (25.4%, p = 0.044), moderate (22.4% p = 0.014), and severe (19.0% p = 0.037) depression. Doctors working night shifts were 2.49 times more likely to experience severe distress symptoms, 2.8 times more likely to experience moderate depressive symptoms, and 3.5 times more likely to experience severe depressive symptoms.

Conclusions. 1. The majority of the subjects worked night shifts, also worked more than 1 full-time, and were young doctors working for up to 5 years. 2. Most physicians experienced moderate symptoms of distress; had no or mild symptoms of somatization, depression, and anxiety. 3. Doctors who worked at night were more likely to experience symptoms of distress, anxiety, and depression. A higher incidence of distress and depressive symptoms was observed among young physicians. Night work increased the risk of severe distress symptoms (2.49 times) and moderate (2.8 times) and severe (3.5 times) symptoms of depression. The size of the full-time workload of doctors working night shifts did not affect the severity of symptoms of mental disorders.

(5)

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovei dr. Kristinai Dambrauskienei už bendradarbiavimą, suteiktus naudingus patarimus ir pastabas.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas 2020 spalio mėn. 9 d., Nr. BEC-MF-52.

(6)

6. SANTRUMPOS

4DSQ – Four – Dimensional Symptom Questionnaire (Keturių dimensijų klausimynas) BEC – Bioetikos centras

Md – moda Med – mediana Nr. – numeris

N – tiriamųjų skaičius Proc. – procentai

p – statistinio patikimumo reikšmė PI – pasikliautinasis intervalas

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

SWSD - Shift Work Sleep Disorder (Pamaininio darbo miego sutrikimas)

SPSS 21 – Specializuota statistinė programinė įranga, versija 21.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences 21.0 for Windows)

ŠS – šansų santykis vs – prieš (lot. Versus) x̄ - aritmetinis vidurkis χ2 –chi kvadratas

(7)

7. SĄVOKOS

Pamaininis darbas – tai toks darbo pobūdis, kurio metu darbuotojai dirba tiek dienomis, tiek naktimis, t.y. jis vyksta neįprastinėmis darbo valandomis nuo 8:00 iki 17:00 [1].

Somatizacija – psichinės būsenos, sutrikimų (pvz., depresijos, nerimo) pavertimas į fizinius simptomus arba jaučiami fiziniai simptomai, kurių buvimui nėra fizinio pagrindo (PSO).

Distresas – kenksmingas, trikdantis veiklą stresas (PSO).

Nerimo sutrikimas – tai sutrikimas, kurio dominuojantys simptomai yra nuolatinis nervingumas, drebulys, raumenų įtampa, prakaitavimas, širdies plakimas, galvos svaigimas (PSO).

Depresija – tai sutrikimas, kuriam būdinga liūdesys, interesų rato sumažėjimas, maža savivertė, kaltės jausmas, sutrikęs miegas ar apetitas, nuovargio jausmas ar sutrikusi koncentracija (PSO).

(8)

8. ĮVADAS

Pamaininis darbas – tai toks darbo pobūdis, kurio metu darbuotojai dirba tiek dienomis, tiek naktimis, t.y. jis vyksta neįprastinėmis darbo valandomis nuo 8:00 iki 17:00. Toks darbo organizavimas yra svarbus sektoriuose, kuriuose darbas vyksta nenutrūkstamai visą parą, kiekvieną savaitės dieną [1]

Pamaininio darbo pobūdis yra susijęs su augančia ekonomika ir poreikiu gauti paslaugas visą parą. Naktinis pamaininis darbas yra neatsiejama sveikatos sistemos dalis, kadangi pacientai turi gauti reikiamą pagalbą bet kuriuo paros metu [2]. Tad mediko profesija yra bene labiausiai susijusi su naktiniu darbu [3]. Stacionare dirbančių medicinos darbuotojų darbo režimas yra specifinis, nes jis neturi pastovių darbo valandų, nes medikai daugiausia dirba dieną, tačiau jiems tenka budėti ir naktimis. Dėl tokio nesubalansuoto darbo grafiko, yra išderinami žmogaus cirkadiniai ritmai, kurie yra atsakingi už darbo ir miego arba poilsio režimus [4]. Hormonas melatoninas, kurio išsiskyrimas priklauso nuo šviesos, sąlygoja aplinkos ir vidinės organizmo sistemos balansą [5]. Cirkadiniai ritmai lėtai prisitaiko prie pakitusio darbo/poilsio režimo, tad nuolatiniai pokyčiai, kurie yra būdingi darbui pamainomis, neleidžia nusistovėti pastoviam paros ritmui ir sąlygoja organizmo desinchronizaciją, kas gali lemti nemigą, depresiją, nerimo [2,6] bei kitus sveikatos sutrikimus [7,8].

Psichikos sveikatos problemos yra aktuali tema šiuolaikinėje visuomenėje. PSO duomenimis manoma, kad 25 proc. populiacijos turi įvairaus laipsnio psichikos sutrikimus [9]. Kaip vienas iš rizikos veiksnių, galinčių neigiamai veikti psichikos sveikatą, yra darbo aplinka. Medikų bendruomenė ypač dažnai susiduria su sudėtingomis, stresą sukeliančiomis darbo sąlygomis [10]. Manoma, kad dėl tokio darbo pobūdžio medicinos darbuotojai daug dažniau kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų nei bendra populiacija [11,12].

Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurie vertintų naktinio pamaininio darbo sąsajas su gydytojų psichikos sveikata. Šio ryšio nustatymas prisidėtų prie gydytojų darbo sąlygų tobulinimo, taip gerinant medikų bendruomenės psichikos sveikatą.

(9)

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti naktinio pamaininio darbo sąsajas su gydytojų psichikos sveikata

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti gydytojų demografines ir socialines charakteristikas bei naktinio pamaininio darbo pobūdį bei dėsningumus.

2. Įvertinti gydytojų psichikos sveikatą.

(10)

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Miego fiziologija ir svarba

Miegas yra gyvybiškai svarbus tam, kad organizmas galėtų tinkamai funkcionuoti. Miego metu organizmas ilsisi ir yra paruošiamas kitai dienai. Miegant yra atnaujimos organizmo ląstelės, kaupiama energija, vyksta neuronų remoduliacija ir „užtvirtinami“ prisiminimai, t.y. prisiminimai pereina iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, ir taip pagerinimas naujos informacijos priėmimas [13,14].

Pagrindinis mechanizmas, kuris dalyvauja miego – prabudimo cikle, yra cirkadiniai ritmai. Tai yra natūralus endogeninis procesas cikliškai reguliuojantis miego ir būdravimo režimus, kurie pasikartoja kas 24 valandas ir leidžia adaptuotis prie paros ciklo. Šie ritmai yra tarsi organizmo laikrodis, kuris reaguodamas į aplinkos veiksnius, gali numatyti paros laiką [2]. Dėl šių ciklų buvimo atsiranda žmonėms būdingas paros ritmas, kuris lemia, kad nakties metu einama miegoti, o ryte keliamasi.

Už cirkadinių ritmų pasireiškimą organizme atsakingas pagumburyje esantis virškryžminis branduolys (Nucleus Suprachiasmaticus), kuris, priimdamas informaciją iš aplinkos, reguliuoja miego ir būdravimo režimus [15]. Pagrindinis aplinkos dirglikis, kuris lemia cirkadinių ritmų pasireiškimą yra šviesa. Šviesai sudirginus tinklainėje esančius fotoreceptorius, signalas keliauja į virškryžminį branduolį, kuris perduoda signalą į kankorėžinę liauką slopinti melatonino išskyrimą ir taip lemia žmogaus būdravimą. Ir atvirkščiai, nesant šviesos, kuri dirgintų fotoreceptorius, yra skatinimas melatonino išskyrimas, – žmogus jaučiasi pavargęs ir eina miegoti [16].

Cirkadiniai ritmai reguliuoja ir kitas organizmo sistemas, t.y. kortizolio koncentraciją kraujyje, arterinį kraujo spaudimą ir kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, cirkadiniai ritmai lemia, kad ryte yra didžiausias kortizolio kiekis organizme, dienos metu įprastai pakyla spaudimas, padažnėja širdies susitraukimo dažnis [17]. Būtent ryto metu žmogus jaučiasi energingiausias. Tuo tarpu vakare pakyla temperatūra, žmogus jaučiasi lėtesnis, mieguistas [7].

Sveika organizmo pusiausvyra tarp miego ir budrumo ciklų yra svarbi visam žmogaus organizmui, o ypač centrinės nervų sistemos darbui. Kuomet yra sutrikę šie ciklai ir žmogus miega per mažai arba jo miego kokybė yra prasta, trinka jo kasdienė veikla: mityba, virškinimas, hormonų išskyrimas [17]. Ilgainiui šie užsitęsę miego sutrikimai gali sąlygoti įvarių ligų atsiradimą [18]. Cirkadinio ritmo pagrindinis sinchronizacijos šaltinis yra šviesa. Todėl viena pagrindinių priežasčių, kuri sąlygoja šio ritmo desinchronizaciją yra darbas netipinėmis valandomis, t.y. naktinis pamaininis darbas [17,18].

(11)

10.2 Naktinio pamaininio darbo poveikis miegui ir bendrai sveikatai

Europoje kas penktas darbuotojas dirba naktinį pamaininį darbą. Toks darbo pobūdis, kurio metu yra dirbama tiek naktinėse, tiek dieninėse pamainose, tapo įprasta šiuolaikinio pasaulio dalimi. Ligoninėse toks darbo pobūdis yra būtinas, norint išlaikyti sveikatos paslaugų teikimo tęstinumą. Tad sveikatos sistemos darbuotojai yra ta populiacija, kuri dažnai ir daug susiduria su naktiniu pamaininiu darbu [19]. Nors toks darbo pobūdis yra labai reikalingas, tačiau jis turi neigiamą poveikį tiek žmogaus darbui ir socialiniam gyvenimui, tiek pačiam organizmui [20].

Vienas ryškiausiai pasireiškiančių naktinio pamaininio darbo poveikių yra cirkadinio ritmo išbalansavimas. Svarbiausias šio išsibalansavimo reiškinys yra įvairūs miego sutrikimai, kurie atsiranda dėl sutrikusio melatonino išskyrimo [5]. Pamaininį darbą dirbančių žmonių miego kokybė yra prastesnė nei dirbančiųjų tik dieninį darbą. 2017 metais Australijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginima paramedikų, kurie dirba pamaininį darbą, ir bendros Australijos populiacijos miego kokybė. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad paramedikai daug dažniau skundėsi prastesne miego kokybe (80 proc.) nei bendra populiacija (50 proc.) [21]. 2010 metais Japonijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad slaugytojos, kurios dirba tik naktinėse pamainose, 1,8 karto, ir slaugytojos, kurios dirba naktinį pamaininį darbą, 2,8 karto dažniau jaučia miego sutrikimus nei bendra populiacija [22].

Dėl tokio darbo pobūdžio atsiranda pamaininio darbo miego sutrikimas (Shift Work Sleep Disorder,

SWSD) [20]. Tai yra miego sutrikimas, kuris tęsiasi bent jau vieną mėnesį ir pasireškia pernelyg dideliu

mieguistumu dieną, nemiga, sunkumu susikoncentruoti, energijos trūkumu ir galvos skausmais [23]. Šis sutrikimas atsiranda dėl sutrikdyto cirkadinio ritmo, esant nereguliariam darbo režimui, ir paveikia apie 26 proc. darbuotojų [24]. Užsitęsus pamaininio darbo miego sutrikimui (SWSD), didėja rizika sirgti depresija ir nerimo sutrikimais [25].

Medicinos darbuotojų darbas yra intensyvus, sukeliantis daug streso ir reikalaujantis daug jėgų. Tokiam išvarginančiam darbo pobūdžiui labai svarbus darbo ir poilsio režimas. Deja, dirbantiems naktinį pamaininį darbą, sunku išlaikyti šį režimą, kadangi yra prarandamas pagrindinis poilsio laikas – miegas. Dėl to didėja nuovargis, kuris lemia sumažėjusį budrumą, didėjantį mieguistumą, sulėtėjusį suvokimą. Esant miego trūkumui, negalint pailsėti, sumažėja darbo efektyvumas, lėtėja reakcijos laikas [26], sumažėja budrumas, susilpnėja dėmesio koncentracija, tampa sunku apdoroti informaciją, susiduriama su atminties problemomis bei pailgėja sprendimų priėmimo laikas [26]. Visi šie reiškiniai yra labai pavojingi medicinos personalo praktikoje, kadangi didėja klaidų tikimybė ir prastėja pacientų priežiūros kokybė [27].

(12)

10.3 Naktinio pamaininio darbo poveikis psichikos sveikatai

Psichikos sveikata yra vienas iš žmogaus sveikatos komponentų. Pagal PSO apibrėžimą tai yra geros savijautos būseną, kurioje asmuo suvokia savo sugebėjimus, gali susidoroti su įprastai gyvenime pasitaikančiu stresu, produktyviai dirbti ir įnešti savo indėlį į bendruomenę [28]. PSO duomenimis, kas ketvirtą žmogų pasaulyje paveikia viena arba kelios psichikos ligos [1]. 2019 metų Lietuvos higienos instituto duomenimis, Lietuvoje įvairūs psichikos sutrikimai yra nustatyti 235 tūkst. žmonių (84,18/1000 gyventojų) [9]. Medicinos darbuotojai yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė dėl savo darbo pobūdžio. Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 27 proc. tirtų gydytojų ir medicinos studentų serga įvairiais psichikos sutrikimais, iš kurių dažniausi yra depresija ir nerimo sutrikimai [29]. Psichikos sveikatos sutrikimai blogina gyvenimo kokybę, tad svarbu išsiaiškinti priežastis, kas gali daryti įtaką jų atsiradimui.

Mokslininkų nuomone naktinis pamaininis darbas turi įtakos atsirasti įvairiems psichikos sutrikimų simptomams. Dėl cirkadinio ritmo išbalansavimo yra sutrikdoma pogumburio – kankorėžinės liaukos ašis, kuri yra atsakinga už atsaką į stresorius. Dėl to sutrinka hormono kortizolio išskyrimas – pasislenka jo išskyrimo laikas. Taip pat dėl šios ašies sutrikdymo sumažėja periferinių audinių jautrumas kortizoliui, ko pasekmė – vystosi hiperkortizolizmas. Dėl šių pokyčių sutrinka organizmo atsakas į stresą – žmogus tampa labiau pažeidžiamas įvairių stresorių [30,31]. Viena iš labiausiai stresą sukeliančių profesijų yra gydytojo specialybė. Pats naktinis pamaininis darbas yra įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių su darbu susijusių stresorių. Tad vien pats budėjimas naktį yra pakankamai didelis asmenį veikiantis stresorius [19]. Ilgalaikis streso jautimas darbe veikia psichikos sveikatą ir gali sąlygoti įvairių psichikos sutrikimų atsiradimą [8]. Pastebėta, kad medicinos darbuotojai, kurie dirba pamainomis dažniau skundžiasi irzlumu [32], somatizacija, obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu [33], depresija ir nerimo sutrikimais [21,34]. 2016 m. Taivane atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojos, dirbusios naktimis ir pamainomis, dažniau jautė depresijos ir nerimo sutrikimus (24,2 proc. ir 20,9 proc.) nei slaugytojos, dirbančios tik dienomis (15,3 proc.) [5]. 2020 m. italų mokslininkų atliktame tyrime, kuriame tiriamąją imtį sudarė chirurgijos ir anesteziologijos rezidentai, taip pat buvo stebėta, kad daugiau nei trečdalis rezidentų turi nerimo sutrikimo simptomus [35]. Svarbų vaidmenį vaidina ir socialiniai aspektai. Naktinis pamaininis darbas išderina ir žmogaus socialinį gyvenimą. Dažniausiai artimi žmonės gyvena dienos ritmu. Pamaininio darbo darbuotojai gali susidurti su didesniais sunkumais derinant darbą ir socialinę veiklą. Tai lemia žmogaus desinchronizaciją su aplinkiniais asmenimis. Laiko trūkumas ir konfliktai šeimoje yra dažnos problemos dirbantiems pamaininį darbą, ypatingai tiems, kurie turi didelę šeimyninę naštą arba papildomas pareigas (pvz., moterys,

(13)

turinčios mažų vaikų). Visa tai gali turėti neigiamos įtakos sutuoktinių santykiams, tėvų vaidmenims ir vaikų ugdymui, dėl ko asmuo gali jaustis izoliuotas, kas gali sąlygoti depresijos atsiradimą [19,36].

(14)

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas 2020 m. rugsėjo – 2021 m. balandžio mėn. Jis buvo atliekamas dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo atliekama literatūros analizė, kurios metu buvo išanalizuota 40mokslinių tyrimų; išverstas į lietuvių kalbą keturių dimensijų simptomų klausimynas (4DSQ). Pasirinkta tiriamųjų populiacija – gydytojai bei tyrimo atlikimo vieta – socialinio tinklalapio „Facebook“ „Lietuvos medikai“ ir „Lietuvos psichiatrai“ grupės.

2020 metų spalio 9 dienągautas Bioetikos komiteto leidimas atlikti tiriamąjį darbą.

Antrojo etapo metu anketa buvo patalpinta minėto socialinio tinklalapio grupėse. Tyrimo duomenys buvo renkami 2 mėnesius nuo 2020 metų spalio 19 d. iki 2020 metų gruodžio 19 d. Gauti rezultatai buvo analizuojami ir iš jų formuojamos išvados.

11.2 Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – tiek dirbantys naktinį pamaininį darbą, tiek nedirbantys gydytojai, atsakę į anketos klausimus.

11.3 Tiriamųjų atranka

Anoniminė apklausa vykdyta socialiniame tinkle „Facebook“ esančiose grupėse „Lietuvos medikai“ ir „Lietuvos psichiatrai“. Apklausoje dalyvavo 419 gydytojų. Analizuotos tik tų respondentų anketos, kurie atsakė į visus anketos klausimus.

Įtraukimo kriterijai:

1. Gydytojai, tiek dirbantys, tiek nedirbantys naktinį pamaininį darbą. 2. Geros lietuvių kalbos žinios

11.4 Tyrimo metodai

Tyrimo metu gydytojų darbo pobūdžio vertinimui buvo sukurta anketa, kurioje respondentai turėjo pateikti sociodemografinę informaciją: amžių, šeimyninę padėtį, nepilnamečių vaikų skaičių. Taip pat turėjo atsakyti į klausimus apie darbo stažą, krūvį, ar dirba naktinį pamaininį darbą ir kiek naktų per savaitę ir per

(15)

Kita klausimyno dalis – keturių dimensijų simptomų klausimynas (4DSQ), naudotas siekiant įvertinti respondentų psichikos sveikatą (žiūr. 2 priedas). Šis klausimynas padeda įvertinti somatizacijos, distreso, depresijos ir nerimo sutrikimų pasireiškimo sunkumą. Atsakinėdami respondentai turėjo įvertinti savo paskutinės savaitės pojūčius. Klausimyną sudaro 50 teiginių, kurie yra priskiriami tam tikrai kategorijai: somatizacija (16 teiginių), distresas (16 teiginių), depresija (6 teiginiai) ir nerimas (12 teiginių), į kuriuos pasirenkami atsakymo variantai: „ne“, „kartais“, „reguliariai“, „dažnai“, „nuolatos“, atitinkamai pagal tai, kaip dažnai buvo jaučiami teiginiuose paminėti pojūčiai. Variantas „ne“ buvo vertinamas 0 balų, „kartais“ – 1 balu, o atsakymai „reguliariai“, „dažnai“ ir „nuolatos“ – 2 balais. Susumavus kiekvienos kategorijos balus, balų sumos vertinamos atitinkamai pagal kiekvieną kategoriją:

somatizacijos: 0 – 10 balų – nėra arba menkai išreikšta, 11 – 20 balų – vidutiniškai išreikšta, 21 ir daugiau balų – stipriai išreikšta somatizacija;

distreso: 0 – 10 balų – nėra arba menkai išreikštas, 11 – 20 balų – vidutiniškai išreikštas, 21 ir daugiau balų – stipriai išreikštas distresas;

depresijos: 0 – 2 balų – depresijos simptomų nėra arba menkai išreikšti, 3 – 5 – vidutiniškai išreikšti, 6 balai ir daugiau – stipriai išreikštus depresijos simptomus;

nerimo: 0 – 8 balai – nerimo simptomų nėra arba menkai išreikšti, 9 – 12 balų - vidutiniškai išreikšti, 13 balų ir daugiau – stipriai išreikšti nerimo simptomai.

11.5 Duomenų analizės metodai

Duomenų analizė buvo atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2016“ ir „SPSS 21“ (angl.

Statistical Package for the Social Sciences) programas. Aprašomajai statistikai buvo naudotas aritmetinis

vidurkis (x̄ ) ± standartinis nuokrypis (SD), moda ir mediana. Požymių pasikartojimo dažniai buvo įvertinti procentais (proc.) bei pasikliautinaisiais intervalais (PI). Patikrinti kintamojo pasiskirstymą populiacijoje buvo pasirinkta naudoti Chi-kvadratą (χ2). Analizuoti gydytojų naktinio pamaininio darbo ryšį su psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškimu, buvo naudojamas šansų santykis (ŠS) ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Rasti požymiai laikyti statistiškai reikšmingais, kuomet reikšmingumo lygmuo – p ≤ 0,05.

(16)

12. REZULTATAI

12.1 Imties charakteristikos

12.1.1 Sociodemografinės charakteristikos

Anoniminę anketą užpildė 419 gydytojai: 334 (79,7 proc.) moterys ir 85 (20,3 proc.) vyrai. Respondentų amžius svyravo nuo 25 iki 66 metų, o amžiaus vidurkis buvo 36,11 (±10,26) metai. Moterų

amžiaus vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei vyrų (36,62 (±10,42) vs. 34,07 (±9.38), p = 0,03). Vertinant gyvenimą poroje tarp vyrų ir moterų, rezultatai tarp gyvenančių ir negyvenančių poroje pasiskirstė panašiai: ne poroje gyvenančių moterų buvo daugiau nei vyrų (79,2 proc. vs. 20,8 proc), taip pat didesnė dalis moterų gyveno poroje nei vyrai (79,9 proc. vs. 20,1 proc.). Tačiau šis pasiskirstymas nebuvo statistiškai reikšmingas. Panašūs rezultatai tarp lyčių buvo gauti lyginant nepilnamečių vaikų turėjimą ir neturėjimą. Gauti rezultatai taip pat nebuvo statistiškai reikšmingi. 1 lentelėje pateiktos tiriamosios grupės sociodemografinės charakteristikos.

1 lentelė. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos (N, proc.) Sociodemografinės charakteristikos Moterys Vyrai N Proc. N Proc. Amžiaus vidurkis 36.62 (±10,42)* 34,07 (±9.38) Gyvenimas poroje: Ne poroje Poroje 80 254 79,2 79,9 21 64 20,8 20,1 Nepilnamečiai vaikai: Neturi Turi 194 140 79,2 80,5 51 34 20,8 19,5 *p < 0,05 lyginant vyrus su moterimis

12.1.2 Gydytojų naktinis pamaininis darbas ir darbo krūvis

Daugiau nei pusė tiriamųjų dirbo daugiau nei 1 etatu (n = 260, 62 proc.). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių gydytojų dirbo naktinį pamaininį darbą (n = 351, 83,8 proc.). Beveik pusės respondentų darbo stažas buvo iki 5 metų (n = 182, 43,4 proc.). Dažniausiai gydytojai dirbo 1 naktį per savaitę (Md = 1), vidutiniškai - 1,65 (0,72) naktų, o darbo naktų skaičius svyravo nuo 1 iki 3 naktų (Med = 2 (1-3)). Vertinant

(17)

darbo naktimis skaičių per mėnesį, dažniausiai tiriamieji dirbo po 4 naktis per mėnesį (Md = 4), o darbo naktų skaičius svyravo nuo 1 iki 20 (Med = 4 (1-20)) per mėnesį.

2 lentelė. Gydytojų darbo pobūdžio charakteristikos (N, proc.)

Darbo pobūdžio charakteristikos Absoliutūs skaičiai (N) Procentai (proc.) Etatas: 0,5 0,75 1 Daugiau nei 1 13 10 136 260 3,1 2,4 32,5 62 Naktinis pamaininis darbas:

Nedirba Dirba 68 351 16,2 83,8 Darbo stažas bendrai:

Iki 5 metų 6 – 10 metų 11 – 15 metų 16 – 20 metų 21 ir daugiau metų 182 89 45 34 70 43,4 21,1 10,7 8,1 16,7 Darbo stažas, dirbant naktinį pamaininį darbą:

Iki 5 metų 6 – 10 metų 11 – 15 metų 16 – 20 metų 21 ir daugiau metų 170 78 31 25 47 48,4 22,2 8,8 7,2 13,4

Buvo vertintas darbo pobūdžio (naktinis pamaininis darbas, darbo krūvis) pasiskirstymas tarp lyčių – statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta (3 lentelė).

(18)

3 lentelė. Darbo pobūdžio pasiskirstymas tarp lyčių (N, proc.)

Darbo pobūdis Vyrai, N (proc.) Moterys, N (proc.) p - reikšmė

Darbas 0,5 etatu 2 (2,4) 11 (3,3) 0,655

Darbas 0,75 etatu 3 (3,5) 7 (2,1) 0,439

Darbas 1 etatu 24 (28,2) 112 (33,5) 0,352

Darbas daugiau nei 1 etatu 56 (65,9) 204 (61,1) 0,415 Naktinis pamaininis darbas:

Dirba Nedirba 75 (88,2) 10 (11,8) 276 (82,6) 58 (17,4) 0,211

*p < 0,05 stebimas statistinis reikšmingumas

12.1.3 Gydytojų psichikos sveikatos vertinimas

Šio tyrimo metu buvo vertinamas psichikos sutrikimų simptomų paplitimas tarp gydytojų, naudojant keturių dimensijų simptomų klausimyną (4DSQ). Didžioji dalis respondentų neturėjo somatizacijos (n = 273, 65,2 proc. (95 proc. PI 4,8 – 4,2)), nerimo (n = 351, 83,8 proc. (95 proc. PI 3,2 – 3,8)) bei depresijos (n = 271, 64,7 proc. (95 proc. PI 4,3 – 4,7)) simptomatikos arba ji buvo menkai išreikšta. Tačiau didžioji dalis respondentų turėjo vidutiniškai išreikštą distresą (n = 187, 44,6 proc. (95 proc. PI 4,4 – 4,6)).

*p < 0,05, lyginant tarp psichikos sutrikimų simptomų grupių

65,2 35,1 83,8 64,7 30,8 44,6 9,5* 19,3 4* 20,3 6,7 16* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Somatizacija Distresas Nerimo sutrikimai Depresija

P

ro

ce

n

tai

Psichikos sutrikimų simptomai Neišreikšta Vid. išreikšta Stipriai išreikšta

(19)

Buvo lyginamas psichikos sutrikimų simptomų pasiskirstymas tarp lyčių (4 lentelė). Įvertinti pasiskirstymą tarp šių dviejų grupių ir patikrinti jo statistinį reikšmingumą, buvo naudojamas Chi-kvadratas (χ2). Pastebėta, kad moterims statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrams pasireiškė vidutiniškai išreikšti somatizacijos (34,4 proc. vs. 16,5 proc., p = 0,001), bei stipriai išreikšto distreso simptomai (22,8 proc. vs. 10,6 proc., p = 0,013).

4 lentelė. Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumo pasiskirstymas pagal lytį (N, proc.) Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumas Moterys,

N (proc.)

Vyrai, N (proc.)

p - reikšmė Nėra arba menkai išreikšti somatizacijos simptomai 203 (60,8) 70 (82,4) 0,000* Vidutiniškai išreikšti somatizacijos simptomai 115 (34,4) 14 (16,5) 0,001* Stipriai išreikšti somatizacijos simptomai 16 (4,8) 1 (1,2) 0,132 Nėra arba menkai išreikšti distreso simptomai 115 (34,4) 32 (37,6) 0,579 Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 143 (42,8) 44 (51,8) 0,138 Stipriai išreikšti distreso simptomai 76 (22,8) 9 (10,6) 0,013* Nėra arba menkai nerimo simptomai 275 (82,3) 76 (89,4) 0,114 Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 35 (10,5) 5 (5,9) 0,198 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 24 (7,2) 4 (4,7) 0,414 Nėra arba menkai išreikšti depresijos simptomai 211 (63,2) 60 (70,6) 0,202 Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 67 (20,1) 14 (16,5) 0,454 Stipriai išreikšti depresijos simptomai 56 (16,8) 11 (12,9) 0,390 * p < 0,05, lyginant vyrus su moterimis

Vertintas psichikos sveikatos sutrikimų simptomų išreikštumas tarp gyvenančių poroje ir vienišų asmenų. Šiam vertinimui buvo naudojamas χ2 statistinis metodas. Gauti rezultatai parodė apsauginį gyvenimo poroje poveikį: gyvenantiems poroje gydytojams statistiškai reikšmingai rečiau pasireiškė vidutiniškai išreikšti depresijos (16,7 proc. vs. 27,7 proc., p = 0,014) bei stipriai išreikšto distreso (17,9 proc. vs. 27,7 proc., p = 0,033) simptomai. Gauti rezultatai pateikiami 5 lentelėje.

(20)

5 lentelė. Psichikos sutrikimųsimptomų išreikštumo pasiskirstymas (N, proc.) pagal gyvenimą poroje Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumas Gyvena poroje,

N (proc.)

Gyvena ne poroje, N (proc.)

p - reikšmė Nėra arba menkai išreikšti somatizacijos

simptomai

208 (65,4) 65 (64,4) 0,847

Vidutiniškai išreikšti somatizacijos simptomai 97 (30,5) 32 (317) 0,823 Stipriai išreikšti somatizacijos simptomai 13 (4,1) 4 (4,0) 0,955 Nėra arba menkai išreikšti distreso simptomai 117 (36,8) 30 (29,7) 0,193 Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 144 (45,3) 43 (42,6) 0,633 Stipriai išreikšti distreso simptomai 57 (17,9) 28 (27,7) 0,033* Nėra arba menkai nerimo simptomai 270 (84,9) 81 (80,2) 0,264 Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 27 (8,5) 13 (12,9) 0,192 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 21 (6,6) 7 (6,9) 0,909 Nėra arba menkai išreikšti depresijos simptomai 220 (69,2) 51 (50,5) 0,001* Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 53 (16,7) 28 (27,7) 0,014* Stipriai išreikšti depresijos simptomai 45 (14,2) 22 (21,8) 0,068 * p < 0,05 , lyginant tarp grupių

Taip pat buvo vertintas turimų nepilnamečių atžalų skaičiaus sąsajos su psichikos sutrikimų simptomų išreikštumu, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų grupių nestebėta (6 lentelė). Šiam vertinimui buvo naudojamas χ2 statistinis metodas.

6 lentelė. Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumo pasiskirstymas (N, proc.), atsižvelgiant į šeimos sudėtį

Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumas Neturi nepilnamečių vaikų, N (proc.) Turi nepilnamečių vaikų, N (proc.) p - reikšmė Neišreikšti arba menkai išreikšti

somatizacijos simptomai

160 (58,6) 113 (41,4) 0,939

(21)

Stipriai išreikšti somatizacijos simptomai 10 (58,8) 7 (41,2) 0,976 Nėra arba menkai išreikšti distreso

simptomai

86 (58,5) 61 (41,5) 0,992

Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 107 (57,2) 80 (42,8) 0,640 Stipriai išreikšti distreso simptomai 52 (61,2) 33 (38,8) 0,571 Nėra arba menkai nerimo simptomai 201 (57,3) 150 (42,7) 0,254 Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 26 (65,0) 14 (35,0) 0,378 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 18 (64,3) 10 (35,7) 0,518 Nėra arba menkai išreikšti depresijos

simptomai

158 (58,3) 113 (41,7) 0,924

Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 49 (60,5) 32 (39,5) 0,681 Stipriai išreikšti depresijos simptomai 38 (56,7) 29 (43,3) 0,750

12.1.4 Gydytojų psichikos sveikatos sąsajos su darbo pobūdžiu

Vertinta gydytojų psichikos sveikatos sąsajos su darbo pobūdžiu. Gydytojai, dirbantys naktinį pamaininį darbą, statistiškai reikšmingai dažniau jautė stiprų distresą (22,2 proc. vs. 10,3 proc., p = 0,025), turėjo stipriai išreikštus nerimo simptomus (8,0 proc. vs. 0,0 proc., p = 0,016), vidutiniškai (21,4 proc. vs. 8,8 , p = 0,017) ir stipriai (17,9 proc.vs 5,9 proc., p = 0,013) išreikštus depresijos simptomus. Gydytojai, nedirbantys naktinio pamaininio darbo, statistiškai reikšmingai dažniau neturėjo arba turėjo menkai išreikštus distreso (51,5 proc. vs., 31,9 proc. p = 0,002), nerimo (92,6 proc. vs. 82,1 proc., p = 0,030) ir depresijos (85,3 proc. vs. 60,7 proc., p = 0,000) simptomus, lyginant su dirbančiais naktinį pamaininį darbą (7 lentelė).

7 lentelė. Psichikos sveikatos sutrikimų simptomų pasiskirstymas tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį pamaininį darbą (N, proc.)

Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumas Nedirba naktinį darbą, N (proc.) Dirba naktinį darbą, N (proc.) χ² - reikšmė p - reikšmė Neišreikšti arba menkai išreikšti

50 (73,5) 223 (63,5) 2,507 0,113

(22)

Stipriai išreikšti somatizacijos simptomai 0 (0,0) 17 (4,8) 3,433 0,064 Nėra arba menkai išreikšti distreso

simptomai

35 (51,5) 112 (31,9) 9,571 0,002*

Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 26 (38,2) 161 (45,9) 1,343 0,246 Stipriai išreikšti distreso simptomai 7 (10,3) 78 (22,2) 5,012 0,025* Nėra arba menkai nerimo simptomai 63 (92,6) 288 (82,1) 4,704 0,030* Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 5 (7,4) 35 (10,0) 0,452 0,501 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 0 (0,0) 28 (8,0) 5,813 0,016* Nėra arba menkai išreikšti depresijos

simptomai

58 (85,3) 213 (60,7) 15,102 0,000*

Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 6 (8,8) 75 (21,4) 5,748 0,017* Stipriai išreikšti depresijos simptomai 4 (5,9) 63 (17,9) 6,174 0,013* * <0,05, lyginant tarp grupių

Vertinant naktinio pamaininio darbo poveikį, atskirai buvo vertinami gydytojai pagal jų darbo stažą. Jauni gydytojai (dirbantys 10 metų ir mažiau), dirbantys naktinį pamaininį darbą, statistiškai reikšmingai dažniau jautė stipriai išreikštus distreso (25,4 proc. vs. 10,5 proc., p = 0,044) ir vidutiniškai (22,4 proc. vs. 5,3 proc., p = 0,014) bei stipriai (19,0 proc. vs. 5,3 proc., p = 0,037) išreikštus depresijos simptomus.

8 lentelė. Psichikos sveikatos sutrikimų simptomų pasiskirstymas tarp jaunų gydytojų, dirbančių 10 metų ir mažiau, atsižvelgiant į darbo pobūdį (dirba naktinį darbą ar nedirba) (N, proc.)

28 (73,7) 153 (65,9) 0,884 0,347

Vidutiniškai išreikšti somatizacijos simptomai

10 (26,3) 69 (29,7) 0,185 0,667

simptomai

(23)

Stipriai išreikšti distreso simptomai 4 (10,5) 59 (25,4) 4,055 0,044* Nėra arba menkai nerimo simptomai 35 (92,1) 185 (79,7) 3,308 0,069 Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 3 (7,9) 27 (11,6) 0,463 0,496 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 0 (0,0) 20 (8,6) 3,538 0,060 Nėra arba menkai išreikšti depresijos

simptomai

34 (89,4) 136 (58,6) 13,328 0,000*

Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai

2 (5,3) 52 (22,4) 6,003 0,014*

Stipriai išreikšti depresijos simptomai 2 (5,3) 44 (19,0) 4,337 0,037* * <0,05, lyginant tarp grupių

Tarp gydytojų, dirbančių ir nedirbančių naktinį pamaininį darbą, kurių dirbo stažas daugiau nei 10 metų, statistiškai reikšmingų rezultatų nebuvo gauta.

9 lentelė. Psichikos sveikatos sutrikimų simptomų pasiskirstymas tarp gydytojų, dirbančių daugiau nei 10 metų, atsižvelgiant į darbo pobūdį (dirba naktinį darbą ar nedirba) (N, proc.)

22 (73,3) 71 (59,7) 1,908 0,167

8 (26,7) 41 (34,5) 0,658 0,417

simptomai

12 (40,0) 41 (34,5) 0,332 0,571

Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 15 (50,0) 60 (50,4) 0,002 0,967 Stipriai išreikšti distreso simptomai 3 (10,0) 18 (15,1) 0,520 0,471 Nėra arba menkai nerimo simptomai 28 (93,3) 104 (87,4) 0,836 0,361 Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 2 (6,7) 8 (6,7) 0,000 0,991 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 0 (0,0) 7 (5,9) 1,852 0,174

(24)

Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 4 (13,3) 22 (18,5) 0,442 0,506 Stipriai išreikšti depresijos simptomai 2 (6,7) 19 (16,0) 1,711 0,191 * <0,05, lyginant tarp grupių

Vertinant gydytojų, dirbančių mažiau nei 1 etatu ir 1 etatu darbo krūviu, psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimą tarp dirbančių arba nedirbančių naktinį pamaininį darbą, nustatyta, kad gydytojai, dirbantys naktimis, statistiškai reikšmingai dažniau jautė stipriai išreikštus distreso (28,8 proc. vs. 12,2 proc., p = 0,033) ir nerimo (9,3 proc. vs. 0,0 proc., p = 0,043) simptomus (10 lentelė).

10 lentelė. Psichikos sveikatos sutrikimų simptomų pasiskirstymas tarp 1 etato ir mažiau krūviu dirbančių, atsižvelgiant į darbo pobūdį (dirba naktinį darbą ar nedirba) (N, proc.)

28 (68,3) 73 (61,9) 0,543 0,461

13 (31,7) 39 (33,1) 0,025 0,874

simptomai

19 (46,3) 40 (33,9) 2,019 0,155

Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 17 (41,5) 44 (37,3) 0,224 0,636 Stipriai išreikšti distreso simptomai 5 (12,2) 34 (28,8) 4,539 0,033* Nėra arba menkai nerimo simptomai 38 (92,7) 93 (78,8) 4,034 0,045* Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 3 (7,3) 14 (11,9) 0,659 0,417 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 0 (0,0) 11 (9,3) 4,106 0,043* Nėra arba menkai išreikšti depresijos

simptomai

32 (78,0) 66 (56,0) 6,294 0,012*

Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 5 (12,2) 26 (22,0) 1,877 0,171 Stipriai išreikšti depresijos simptomai 4 (9,8) 26 (22,0) 2,996 0,083 * <0,05, lyginant tarp grupių

(25)

Panašūs rezultatai gauti ir vertinant gydytojus, kurie dirba didesniu nei 1 etatu krūviu. Stebėta, kad gydytojai, dirbantys naktimis, dažniau jautė tiek vidutiniškai (21,0 proc. vs 3,7 proc., p = 0,031), tiek stipriai išreikštus (15,9 proc. vs 0,0 proc., p = 0,025) depresijos simptomus (11 lentelė).

11 lentelė. Psichikos sveikatos sutrikimų simptomų pasiskirstymas tarp didesniu nei 1 etato krūviu dirbančių, atsižvelgiant į darbo pobūdį (dirba naktinį darbą ar nedirba) (N, proc.)

Psichikos sutrikimų simptomų išreikštumas Nedirba naktinį darbą, N (proc.) Dirba naktinį darbą,N (proc.) χ² - reikšmė p - reikšmė Neišreikšti arba menkai išreikšti

22 (81,5) 150 (64,4) 3,161 0,075

5 (18,5) 72 (30,9) 1,780 0,182

simptomai

16 (59,3) 72 (30,9) 8,690 0,003*

Vidutiniškai išreikšti distreso simptomai 9 (33,3) 117 (50,2) 2,761 0,097 Stipriai išreikšti distreso simptomai 2 (7,4) 44 (18,9) 2,189 0,139 Nėra arba menkai nerimo simptomai 25 (92,6) 195 (83,7) 1,473 0,225 Vidutiniškai išreikšti nerimo simptomai 2 (7,4) 21 (9,0) 0,077 0,781 Stipriai išreikšti nerimo simptomai 0 (0,0) 17 (7,3) 2,108 0,147 Nėra arba menkai išreikšti depresijos

simptomai

26 (96,3) 147 (63,1) 11,983 0,001*

Vidutiniškai išreikšti depresijos simptomai 1 (3,7) 49 (21,0) 4,676 0,031* Stipriai išreikšti depresijos simptomai 0 (0,0) 37 (15,9) 4,999 0,025* * <0,05, lyginant tarp grupių

Vertinta, ar darbas naktimis didina riziką psichikos sveikatos sutrikimų simptomų pasireiškimui. Nustatyta, kad naktinį pamaininį darbą dirbantys gydytojai 2,49 karto dažniau patyrė stipriai išreikštus distreso simptomus, 2,808 karto dažniau – vidutiniškai ir 3,5 karto dažniau – stipriai išreikštus depresijos simptomus.

(26)

Vidutiniškai išreikšti simptomai Stipriai išreikšti simptomai ŠS 95 proc. PI ŠS 95 proc. PI Somatizacijos simptomai Nedirbantys (1) 1 1 Dirbantys 1,285 0,717 – 2,030 1,051 1,026 – 1,076 Distreso simptomai Nedirbantys (1) 1 1 Dirbantys 1,369 0,804 – 2,331 2,490* 1,095 – 5,662 Nerimo sutrikimų simptomai

Nedirbantys (1) 1 1 Dirbantys 1,369 0,526 – 3,701 1,087 1,054 – 1,121 Depresijos simptomai Nedirbantys (1) 1 1 Dirbantys 2,808* 1,169 – 6,743 3,500* 1,226 – 9,965 (1) – referentinė grupė

(27)

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrime buvo analizuojama sociodemografinių veiksnių poveikis gydytojų psichikos sveikatai. Gauti rezultatai parodė, kad moterys dažniau nei vyrai jautė somatizacijos simptomus bei stipriai išreikštą distresą. Vertinant kitus tirtus psichikos sutrikimus, reikšmingo skirtumo tarp lyčių nebuvo rasta. 2017 metų atliktoje meta – analizėje, kurioje buvo išnagrinėta 11 straipsnių, nagrinėjančių ryšį tarp naktinio pamaininio darbo ir psichikos sveikatos sutrikimų, buvo rasta, kad moterims statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškia depresijos simptomai negu vyrams [6]. Taip pat vertinant psichikos sveikatos sutrikimų pasiskirstymą tarp gyvenančių poroje ir ne poroje medikų, stebėta, jog gyvenantys poroje statistiškai reikšmingai rečiau jautė stipraus distreso (17,9 proc.) bei vidutiniškai išreikštos depresijos (16,7 proc.) simptomus. Tačiau Brazilijoje atlikto tyrimo metu skirtumo tarp poroje ir ne poroje gyvenančių slaugytojų ir depresijos pasireiškimo nebuvo rasta [34]. Vertinant psichikos sutrikimų pasiskirstymą tarp gydytojų turimų vaikų skaičiaus, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo rasta tarp nepilnamečių atžalų turėjimo ir neturėjimo.

Šio tyrimo metu buvo vertinamas psichikos sutrikimų pasiskirstymas tarp dirbančių ir nedirbančių naktimis gydytojų. Pirmiausia buvo vertinama somatizacijos simptomų išreikštumas. Tačiau statistiškai reikšmingo pasiskirstymo nebuvo rasta tarp šių dviejų grupių.

Vertinant depresijos simptomų išreikštumą, gauta, kad gydytojai, dirbantys naktinį pamaininį darbą statistiškai reikšmingai dažniau patiria vidutiniškai (21,4 proc.) ir stipriai (17,9 proc.) išreikštos depresijos simptomus nei nedirbantys. Taip pat stebėta, kad dirbantys naktimis medikai 2,8 karto dažniau patiria vidutiniškai išreikštus bei 3,5 karto dažniau patiria stipriai išreikštus depresijos simptomus. Panašūs rezultatai gauti ir 2015 metų tyrime, kurio metu stebėti rezultatai parodė, kad slaugytojos, kurios dirba naktimis, 1,519 karto dažniau patiria sunkesnę depresiją nei nedirbančios [37]. Tačiau tų pačių metų tyrime, atliktame Norvegijoje, rasti skirtingi rezultatai, kurie parodė, kad darbo psichosocialiniai faktoriai, tarp kurių yra ir darbas pamainomis, neturi sąsajų su slaugytojų psichikos sveikata [38].

Vertinant nerimo sutrikimo simptomų išreikštumą, stebėta, kad medikai, dirbantys pamainomis, dažniau jaučia stipriai išreikšto nerimo sutrikimo simptomus (8,0 proc.). Panašios išvados buvo padarytos ir 2019 metų straipsnyje, kuriame buvo analizuojamos gydytojų rezidentų naktinio pamaininio darbo sąsajos su miego kokybe bei psichikos sveikata. Rezultatai parodė, kad naktinis darbas yra susijęs tiek su nerimo, tiek su depresijos atsiradimu [39].

Taip pat šio tyrimo metu buvo stebėta, kad medikai, kurie dirba naktimis, dažniau jaučia stiprų distresą negu nedirbantys pamainomis ir darbas naktimis yra susijęs 2,49 karto dažnesniu stipraus distreso

(28)

simptomų pasireiškimu. Lyginant su 2016 metų tyrimu gauti rezultatai buvo panašūs: tiek vyrai, tiek moterys, dirbantys naktinį pamaininį darbą, dažniau jautė distresą nei tie, kurie nedirba naktimis [40].

Išskiriant gydytojus pagal jų darbo krūvį į dirbančius 1 etatu ir mažiau bei į dirbančius daugiau nei 1 etatu ir vertinant psichikos sutrikimų pasiskirstymą, reikšmingo skirtumo tarp šių grupių nebuvo rasta. Gydytojai, dirbantys 1 etatu ir mažiau naktimis dažniau patyrė stipriai išreikštus distreso (12,2 proc.) ir nerimo sutrikimo (9,3 proc.) simptomus. Tuo tarpu gydytojai, kurie dirba daugiau nei 1 etatu ir dirba naktimis, dažniau patyrė vidutiniškai (21,0 proc.) ir stipriai (15,9 proc.) išreikštus depresijos simptomus.

Vertinant psichikos sveikatos pasiskirstymą tarp jaunų gydytojų (dirbančių iki 10 metų) ir gydytojų, dirbančių daugiau nei 10 metų, rezultatai parodė, jog jauni gydytojai, kurie dirba naktimis dažniau patiria stipriai išreikšto distreso (10,5 proc.), vidutiniškai (5,3 proc.) bei stipriai (5,3 proc.) išreikštos depresijos simptomus. Tuo tarpu tarp gydytojų, kurie dirba daugiau nei 10 metų, statistiškai reikšmingo pasiskirstymo tarp dirbančių ir nedirbančių naktinį pamaininį darbą nebuvo rasta. Tačiau kiek skirtingi rezultatai buvo gauti Jungtinės Karalystės mokslinkų. Jų tyrimas parodė, kad psichikos sutrikimų pasireiškimas priklauso nuo darbo stažo dirbant naktimis ir rasti rezultatai parodė, kad dirbantiems naktinėse pamainose 4 metus ir daugiau dažniau pasireiškia įvairūs psichikos sutrikimai [41].

(29)

14. IŠVADOS

1. 79,7 proc. respondentų sudarė moterys, o 20,3 proc. vyrai. Atsakiusiųjų amžiaus vidurkis buvo 36,11 (±10,26) metai. Didžioji dalis tiriamųjų dirbo naktinį pamaininį darbą, taip pat dirbo daugiau nei 1 etatu bei buvo jauni gydytojai, dirbantys iki 5 metų.

2. Didžioji dalis gydytojų jautė vidutiniškai išreikštus distreso simptomus; somatizacijos, depresijos ir nerimo simptomų neturėjo arba jie buvo menkai išreikšti.

3. Gydytojai, kurie dirbo naktimis, dažniau jautė distreso, nerimo bei depresijos simptomus. Tarp jaunų gydytojų, kurių darbo stažas buvo iki 10 metų, stebėtas dažnesnis distreso ir depresijos simptomų paplitimas. Darbas naktimis didino riziką atsirasti stipriai išreikštiems distreso simptomams (2,49 karto) bei vidutiniškai (2,8 karto) ir stipriai (3,5 karto) išreikštos depresijos simptomams.

(30)

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Kadangi gydytojų darbo specifika neleidžia atsisakyti naktinio pamaininio darbo, reikalingas atidus gydytojų darbo grafiko sudarymas, reglamentuotas Darbo kodekso įstatyminės bazės, siekiant sumažinti darbo naktimis dažnį iki kelių naktų per mėnesį. Tai lemtų mažesnį cirkadinio ritmo išbalansavimą.

2. Svarbu rūpintis gydytojų psichikos sveikata, užtikrinant kaip įmanoma geresnį mikroklimatą darbovietėje, gerinti psichologinio konsultavimo prieinamumą. Ypač svarbu sutelkti dėmesį į jaunus specialistus, kurie yra labiausiai pažeidžiami darbo stresorių.

3. Reikalingi tolimesni tyrimai šioje srityje, kurie išsiaiškintų psichologinius stresorius darbe, kas leistų gerinti gydytojų darbo aplinką.

(31)

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Higienos institutas [Internet]. [cited 2021 Feb 2]. Available from: https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=168

2. Brown JP, Martin D, Nagaria Z, Verceles AC, Jobe SL, Wickwire EM. Mental Health Consequences of Shift Work: An Updated Review. Curr Psychiatry Rep. Current Psychiatry Reports; 2020;22:1–7.

3. Janušonis V. Tinkama Sveikatos Priežiūra: Naktinis Medikų Darbas. Tiltai. 2015;72:25–39.

4. Zhao Y, Richardson A, Poyser C, Butterworth P, Strazdins L, Leach LS. Shift work and mental health: a systematic review and meta-analysis [Internet]. Int. Arch. Occup. Environ. Health. Springer Berlin Heidelberg; 2019. Available from: https://doi.org/10.1007/s00420-019-01434-3

5. Lin PC, Chen CH, Pan SM, Pan CH, Chen CJ, Chen YM, et al. Atypical work schedules are associated with poor sleep quality and mental health in Taiwan female nurses. Int Arch Occup Environ Health. 2012;85:877–84.

6. Lee A, Myung SK, Cho JJ, Jung YJ, Yoon JL, Kim MY. Night shift work and risk of depression: Meta-analysis of observational studies. J Korean Med Sci. 2017;32:1091–6.

7. Boivin DB, Boudreau P. Impacts of shift work on sleep and circadian rhythms. Pathol Biol [Internet]. Elsevier Masson SAS; 2014;62:292–301. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.patbio.2014.08.001 8. Fortes AM, Tian L, Huebner ES. Occupational stress and employees complete mental health: A cross-cultural empirical study. Int J Environ Res Public Health. 2020;17.

9. Gordon N. Mental and neurological disorders. Neurol Probl Child. 2001;1–4.

10. Žutautienė R, Radišauskas R, Ustinavičienė R, Kirvaitienė J. Gydytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir subjektyvios sveikatos įvertinimas. Sveik Moksl. 2014;24:23–6.

11. Hoben M, Knopp-sihota JA, Nesari M, Chamberlain SA, Squires JE, Norton PG, et al. Health of health care workers in Canadian nursing homes and pediatric hospitals: a cross-sectional study. 2017;5. 12. Cohen JS, Patten S. Well-being in residency training : a survey examining resident physician

satisfaction both within and outside of residency training and mental health in Alberta. 2005;11:1–11. 13. Rasch B, Born J. About sleep’s role in memory. Physiol Rev. 2013;93:681–766.

14. Chambers AM. The role of sleep in cognitive processing: focusing on memory consolidation. Wiley Interdiscip Rev Cogn Sci. 2017;8.

15. Hida A, Kitamura S, Mishima K. Pathophysiology and pathogenesis of circadian rhythm sleep disorders. J Physiol Anthropol [Internet]. BioMed Central Ltd; 2012;31:1–5. Available from:

(32)

16. Rosenwasser AM, Turek FW. Neurobiology of circadian rhythm regulation. Sleep Med Clin [Internet]. Elsevier Inc; 2015;10:403–12. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jsmc.2015.08.003 17. Serin Y, Acar Tek N. Effect of Circadian Rhythm on Metabolic Processes and the Regulation of Energy Balance. Ann Nutr Metab. 2019;74:322–30.

18. Parry DA, Oeppen RS, Amin MSA, Brennan PA. Sleep: its importance and the effects of deprivation on surgeons and other healthcare professionals. Br J Oral Maxillofac Surg. British Association of Oral and Maxillofacial Surgeons; 2018;56:663–6.

19. Harrington JM. Health effects of shift work and extended hours of work. Occup Environ Med. 2001;58:68–72.

20. Vogel M, Braungardt T, Meyer W, Schneider W. The effects of shift work on physical and mental health. J Neural Transm. 2012;119:1121–32.

21. Khan WAA, Conduit R, Kennedy GA, Jackson ML. The relationship between shift-work, sleep, and mental health among paramedics in Australia. Sleep Heal [Internet]. Elsevier Ltd; 2020;6:330–7.

Available from: https://doi.org/10.1016/j.sleh.2019.12.002

22. Arimura M, Imai M, Okawa M. Sleep, Mental Health and Errors in Nurses. Ind Health [Internet]. 2010;48:811–7. Available from: https://www.jstage.jst.go.jp/article/indhealth/48/6/48_MS1093/_pdf 23. Wright KP, Bogan RK, Wyatt JK. Shift work and the assessment and management of shift work disorder (SWD). Sleep Med Rev [Internet]. Elsevier Ltd; 2013;17:41–54. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.smrv.2012.02.002

24. Drake CL, Roehrs T, Richardson G, Walsh JK, Roth T. Shift work sleep disorder: Prevalence and consequences beyond that of symptomatic day workers. Sleep. 2004;27:1453–62.

25. Kalmbach DA, Pillai V, Cheng P, Arnedt JT, Drake CL. Shift work disorder, depression, and anxiety in the transition to rotating shifts: The role of sleep reactivity. Sleep Med [Internet]. Elsevier B.V.; 2015;16:1532–8. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.sleep.2015.09.007

26. Kaliyaperumal D, Elango Y, Alagesan M, Santhanakrishanan I. Effects of sleep deprivation on the cognitive performance of nurses working in shift. J Clin Diagnostic Res. 2017;11:CC01–3.

27. Saadat H, Bissonnette B, Tumin D, Thung A, Rice J, Barry N, et al. Time to talk about work-hour impact on anesthesiologists: The effects of sleep deprivation on Profile of Mood States and cognitive tasks. Paediatr Anaesth. 2016;26:66–71.

28. Boxer J. Promoting mental health. Handb Community Ment Heal Nurs. 2005;149–63.

29. Bhugra D, Sauerteig SO, Bland D, Lloyd-Kendall A, Wijesuriya J, Singh G, et al. A descriptive study of mental health and wellbeing of doctors and medical students in the UK. Int Rev Psychiatry.

(33)

30. Kino T. Acetylation-mediated epigenetic regulation of glucocorticoid receptor activity. 2012;336:23– 30.

31. Pariante CM. Risk Factors for Development of Depression and Psychosis. Ann N Y Acad Sci. 2009;1179:144–52.

32. Smith-Coggins R, Broderick KB, Marco CA. Night shifts in emergency medicine: The American Board of Emergency Medicine Longitudinal Study of Emergency Physicians. J Emerg Med [Internet]. Elsevier Ltd; 2014;47:372–8. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.jemermed.2014.04.020 33. Chen W, He W, Zeng L, Li X, Gong R, Peng T, et al. Mental health status of Chinese physicians working in intensive care unit. J Crit Care [Internet]. Elsevier Inc.; 2021;61:227–32. Available from: https://doi.org/10.1016/j.jcrc.2020.11.005

34. Vargas D de, Dias APV. Depression prevalence in Intensive Care Unit nursing workers: a study at hospitals in a northwestern city of São Paulo State. Rev Lat Am Enfermagem. 2011;19:1114–21. 35. Costa C, Mondello S, Micali E, Indelicato G, Licciardello AA, Vitale E, et al. Night shift work in resident physicians: does it affect mood states and cognitive levels? J Affect Disord [Internet]. Elsevier B.V.; 2020;272:289–94. Available from: https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.03.139

36. Haines VY, Marchand A, Rousseau V, Demers A. The mediating role of work-to-family conflict in the relationship between shiftwork and depression. Work Stress. 2008;22:341–56.

37. Lee HY, Kim MS, Kim O, Lee IH, Kim HK. Association between shift work and severity of

depressive symptoms among female nurses: The Korea Nurses’ Health Study. J Nurs Manag. Blackwell Publishing Ltd; 2016;24:192–200.

38. Magerøy N, Tyssen R, Berthelsen M. Effects of Psychological and Social Factors in Shiftwork on Symptoms of Anxiety and Depression in Nurses. 2015;57.

39. Lahlouh A, Mustafa M. Sleep quality and health related problems of shift work among resident physicians : a cross-sectional study. Sleep Med [Internet]. Elsevier Ltd; 2020;66:201–6. Available from: https://doi.org/10.1016/j.sleep.2019.11.1258

40. Jaradat YM, Nielsen MB, Kristensen P, Bast-Pettersen R. Shift work, mental distress and job satisfaction among Palestinian nurses. Occup Med (Chic Ill). 2017;67:71–4.

41. Bara AC, Arber S. Working shifts and mental health - Findings from the British Household Panel Survey (1995-2005). Scand J Work Environ Heal. 2009;35:361–7.

(34)

17. PRIEDAI

17.1 Nr.1

Anketa, įvertinti sociodemografinius veiksnius 1. Lytis a) Vyras b) Moteris 1. Jūsų amžius ____________________ 2. Ar gyvenate poroje? a) Taip b) Ne

3. Ar turite vaikų iki 18 metų? a) Neturiu

b) 1 c) 2

d) 3 ir daugiau

4. Koks jūsų darbo stažas? a) Iki 5 metų

b) 6-10 metų c) 11-15 metų d) 16-20 metų

e) 21 ir daugiau metų 5. Kokiu etatu dirbate?

a) Mažiau nei 0,5 etato arba 0,5 et. b) 0,75 et.

c) 1 et.

d) Daugiau nei 1 et.

(35)

b) Ne

7. Koks jūsų darbo stažas dirbant naktinį pamaininį darbą? a) Iki 5 metų

b) 6-10 metų c) 11-15 metų d) 16-20 metų

e) 21 ir daugiau metų

8. Kiek naktų per savaitę dirbate? a) 1

b) 2 c) 3

9. Kiek naktų per mėnesį vidutiniškai tenka budėti? a) 1

b) 2 c) 3 d) 4

(36)

17.2 Nr. 2

Keturių dimensijų simptomų klausimynas (Four-Dimensional Symptom Questionnaire (4DSQ)) Ar pastarąją savaitę jus vargino

1. Galvos svaigimas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 2. Raumenų

skausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 3. Alpimas Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 4. Kaklo

skausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 5. Nugaros

skausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 6. Padidėjęs

prakaitavimas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 7. Širdies

plakimas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 8. Galvos

skausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 9. Pilvo pūtimas Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 10. Neryškus

matymas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 11. Dusulys Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 12. Pykinimas Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 13. Pilvo

skausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 14. Dilgčiojimas

pirštuose

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 15. Spaudimas

krūtinėje

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 16. Skausmas

krūtinėje

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 17. Prislėgtumo

jausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 18. Be jokios

priežasties atsiradęs išgastis

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos

19. Nerimas Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 20. Miego

sutrikimai

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 21. Baimės

jausmas

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 22. Energijos

trūkumas

(37)

23. Drebulys, esant šalia žmonių

24. Panika Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos Ar pastarąją savaitę jūs jautėtės

25. Įsitempęs/usi Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 26. Lengvai

susierzinantis/ti

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 27. Išsigandęs/usi Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 28. Kad viskas yra

beprasmiška

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 29. Kad jūs

daugiau

negalite kentėti

30. Kad gyvenimas yra beprasmis

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 31. Kad jums

neberūpi aplink esantys žmonės

32. Kad jūs nebegalite susitvarkyti su iškilusiomis problemomis

33. Kad geriau būtų, jei jūsų tiesiog nebūtų

34. Kad niekas jūsų

nebedžiugina

35. Kad jūs negalite pabėgti nuo iškilusių problemų

36. Kad daugiau nebegalite kentėti

Ar per pastarąją savaitę 37. Jautėtės,

kad nieko

(38)

38. Buvo sunku aiškiai mąstyti

39. Buvo sunku užmigti

Ne Kartais Reguliariai Dažnai Nuolatos 40. Jautėte

nerimą išeiti vieni iš namų

41. Lengvai tapdavote emocionalus

42. Jautėte baimę kuriai atsirasti nebuvo jokio pagrindo

43. Bijojote vykti į darbą mašina ar viešuoju transportu

44. Bijojote būti sugėdintas kitų žmonių?

Per pastarąją savaitę 45. Ar kada nors jautėte lyg jūsų tykotų pavojus, kurio negalite paaiškinti?

46. Ar galvojote „Norėčiau būti miręs“?

47. Ar galvojote apie buvusius nemalonius gyvenimo įvykius?

48. Ar reikėjo stengtis iš

(39)

nuvyti neigiamas mintis ir emocijas? 49. Ar vengėte tam tikrų vietų, kurios jums sukelia baimę?

50. Ar jums reikia tam tikrus veiksmus atlikti kelis kartus, kad galėtume pradėti kokią nors veiklą?