LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dalia Garliauskaitė
Darbuotojų higienos analizė X, Y ir Z skerdyklose Lietuvoje
Analysis of workers hygiene in slaughterhouses X, Y and Z in
Lithuania
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: Doc. dr. Aistė Kabašinskienė
2
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Darbuotojų higienos analizė X, Y ir Z
skerdyklose Lietuvoje“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ...4 SUMMARY ...6 ĮVADAS ...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...91.1. Skerdyklos darbuotojų higiena ...9
1.1.1. Reikalavimai darbuotojų aprangai skirtingose skerdyklos zonose ...9
1.2. Apsauginės skerdyklos darbuotojų priemonės ...10
1.2.1. Pirštinės ...11
1.2.2. Galvos apdangalai ...12
1.2.3. Prijuostės ...12
1.3. Reikalavimai skerdyklos darbuotojų rankų higienai ...12
1.4. Skerdyklos darbuotojų sveikatos būklė ...14
1.5. Žalingi įpročiai ir nepriimtina veikla ...15
1.6. Įrankių higiena...16
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ...18
2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir laikas ...18
2.2. Darbuotojų higienos vertinimo metodika ...18
2.3. Statistinė duomenų analizė ...19
3. TYRIMO REZULTATAI ...20 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...27 IŠVADOS ...29 REKOMENDACIJOS ...30 LITERATŪRA ...31 PRIEDAI ...35
1 priedas. Darbuotojų higienos vertinimo metodika. ...35
4
DARBUOTOJŲ HIGIENOS ANALIZĖ X, Y IR Z SKERDYKLOSE LIETUVOJE
Dalia Garliauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Mėsos saugumui ir kokybei įtakos turi mėsos sektoriuje dirbančių darbuotojų higienos įpročiai. Šio darbo tikslas buvo įvertinti, kaip higienos reikalavimų laikosi darbuotojai Lietuvos skerdyklose. Tyrimas buvo atliktas trijose skerdyklose – X, Y ir Z. Pagal Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinės Karalystės skerdimo ir mėsos higienos vadovus buvo sudaryta vertinimo metodika. Buvo stebimi skerdyklų darbuotojai ir vertinta, kaip jie laikosi higienos reikalavimų.
Įvertintos 4 pagrindinės su darbuotojų higiena susijusios sritys: asmeninė higiena, darbuotojų judėjimas skerdykloje, įrankių higiena ir higiena skerdimo metu. Kiekvienai sričiai priskirti vertinami kriterijai, kurių iš viso buvo 15. Visiems kriterijams buvo suteikti apibūdinimai, pagal kuriuos jiems skirta nuo 0 iki 2 taškų: 2 reiškia, kad higienos reikalavimų laikomasi ir trūkumų nepastebėta, 1 – buvo rasta neatitikimų, 0 – yra daug ir/ar didelių trūkumų. Asmeninės higienos kategorijoje buvo vertinti 8 kriterijai (maksimalus galimų surinkti taškų skaičius - 16), darbuotojų judėjimo kategorijoje – 3 kriterijai (6 taškai), įrankių higienos bei higienos skerdimo metu – po 2 kriterijus (buvo galima surinkti po 4 taškus). Taip pat tyrimo metu stebėti ir fiksuoti darbuotojų daromi higienos pažeidimai. Didžiausia galimų surinkti taškų suma buvo 30. Pagal bendrą taškų skaičių kiekviena skerdykla įvertinta kaip atitinkanti darbuotojų higienos reikalavimus (22-30 taškų), iš dalies atitinkanti (13-21 taškas) arba neatitinkanti (< 13 taškų).
Palyginus rezultatus nustatyta, kad visos trys Lietuvos skerdyklos atitiko darbuotojų higienos reikalavimus ir buvo įvertintos daugiau nei 22 taškais, tačiau nė viena skerdykla nebuvo įvertinta maksimaliu taškų skaičiumi. Geriausiai įvertinta Y skerdykla, surinkusi 28 taškus.
Darbuotojų judėjimo ir higienos skerdimo metu kategorijose pažeidimų užfiksuota nebuvo, jos įvertintos maksimaliu taškų skaičiumi, atitinkamai 6 ir 4 taškais visose trijose skerdyklose. Iš viso užfiksuoti 23 pažeidimai, daugiausia jų nustatyta asmeninės higienos kategorijoje (14 iš 23).
5 Tyrimo metu dažniausiai buvo pastebėti šie higienos pažeidimai: ne visada po kiekvieno gyvūno skerdimo plaunami ir dezinfekuojami įrankiai (35 proc. visų pažeidimų), iš po kepurėlės ar plaukų tinklelio išsikišantys plaukai (29 proc. visų pažeidimų), asmeniniai daiktai darbo vietoje (13 proc.) ir ne visuomet laiku plaunamos apsaugos priemonės (13 proc.). Tarp skerdyklose užfiksuotų pažeidimų skaičiaus bei surinkto taškų skaičiaus atskirose kategorijose ir bendrai buvo nustatyta stipri neigiama, bet statistiškai nereikšminga koreliacija (p>0,05).
6
ANALYSIS OF WORKERS HYGIENE IN SLAUGHTERHOUSES X, Y AND Z IN LITHUANIA
Dalia Garliauskaitė Master‘s Thesis
SUMMARY
The safety and quality of meat is greatly affected by the hygiene habits of workers in the meat sector. The aim of this study was to assess the hygiene compliance of employees in Lithuanian slaughterhouses. The study was carried out in slaughterhouses X, Y and Z. The assessment system was developed in accordance with the legislation in force in the European Union and Lithuania and the slaughter and meat hygiene manuals of the Republic of South Africa, the United Arab Emirates and the United Kingdom. Slaughterhouse staff were monitored and assessed for compliance with hygiene requirements.
4 main areas related to workers hygiene were assessed: personal hygiene, movement of workers in the slaughterhouse, hygiene of tools and hygiene during slaughter. There were a total of 15 evaluation criteria. All criteria were given a description with a score ranging from 0 to 2: 2 meaning that hygiene requirements were met and no deficiencies were observed, 1 - non-compliance was found, 0 - many and / or significant deficiencies were found. In the category of personal hygiene, 8 criteria were evaluated (maximum number of points that could be collected - 16), in the category of worker movement - 3 criteria (6 points), in the category of tool hygiene and hygiene at slaughter - 2 criteria each (4 points could be collected). Hygiene violations by employees were also monitored and recorded during the study.
The maximum number of points that could be collected was 30. In terms of the total number of points, each slaughterhouse was assessed as compliant with staff hygiene requirements (22-30 points), partially compliant (13-21 points) or non-compliant (<13 points).
Comparing the results, it was established that all three Lithuanian slaughterhouses complied with the requirements of employee hygiene and scored more than 22 points, but none of the slaughterhouses was evaluated with the maximum number of points. Top rated slaughterhouse Y with 28 points.
No irregularities were recorded in the categories during worker movement and hygiene at slaughter, they were rated at the maximum number of points, 6 and 4 points respectively in all three
7 slaughterhouses. A total of 23 violations were recorded, most of them in the personal hygiene category (14 out of 23).
The following hygiene irregularities were most commonly observed during the study: tools were not always washed and disinfected after each animal (35 percent of all noted cases), hair protruding from under a cap or hairnet (29 percent of all noted cases), personal items in the workplace (13 percent) and protective equipment not always washed on time (13 percent). A strong negative but statistically insignificant correlation was found between the number of violations recorded in slaughterhouses and the number of points collected in individual categories and in general (p> 0,05).
8
ĮVADAS
Mėsa yra svarbus mitybos šaltinis daugeliui žmonių visame pasaulyje. Šiuo metu pasaulyje yra pagaminama daugiau kaip tris kartus didesnis kiekis mėsos produkcijos nei prieš penkiasdešimt metų. Siekiant patenkinti vartotojų poreikius, vien 2018 metais buvo paskersta 69 milijardai vištų, 1,5 milijardo kiaulių, 302 milijonai galvijų, taip pat ir kitų gyvūnų (38). Lietuvoje mėsos sektorius yra gerai išvystytas, o mėsos produktų gamybos šakai prognozuojamas augimas ateinančius penkerius metus (37,39). Šalyje veikia daugiau kaip 230 galvijų ir kiaulių bei 18 paukščių skerdimo, mėsos išpjaustymo ir perdirbimo įmonių, kurios per metus pagamina apie 40 tūkstančių tonų galvijienos ir apie 90 tūkstančių tonų kiaulienos bei paukštienos (37).
Tinkamas higienos palaikymas bei adekvačios sanitarinės sąlygos yra labai svarbios bet kurioje skerdimo, mėsos apdorojimo įmonėje, kad būtų sumažinta mikrobiologinio užteršimo rizika bei fizinė tarša (16,20). Tačiau, net ir veikiant tokioms gerai išvystytoms maisto apsaugos ir atsekamumo sistemoms kaip europietiškoji „Nuo lauko iki stalo“, viena „silpnoji grandis“ gali sukelti problemų (15, 36). Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, 2011 metais Europos Sąjungoje buvo užfiksuoti 5648 su maistu susiję ligų protrūkiai, kurių pagrindinis šaltinis buvo kiaušiniai bei mėsa ir jos produktai (15).
Skerdyklose darbuotojai yra vienas iš galimų veiksnių patogeninių mikroorganizmų platinime. Tiesioginį ar netiesioginį kontaktą su mėsa turintys asmenys darbo metu turi palaikyti tinkamą asmeninę higieną, elgtis atsakingai ir nedirbti sirgdami ligomis, kurių sukėlėjai galėtų užteršti mėsą (19,20,33). Geros skerdimo higienos praktikos taikymas apima rankų plovimą muilu, vienkartinių rankšluosčių naudojimą, apsauginių priemonių, švarios darbinės aprangos dėvėjimą, sveikatos patikrinimus, įrankių valymą ir dezinfekavimą po kiekvienos skerdenos ir t.t. Visa tai padeda sumažinti galimą mikrobiologinį mėsos užterštumą ir riziką užsikrėsti vartotojams (20,24,25).
Darbo tikslas: įvertinti darbuotojų higienos reikalavimų laikymąsi Lietuvos skerdyklose. Darbo uždaviniai:
1. Parengti metodiką ir pagal ją įvertinti darbuotojų higienos laikymąsi skerdyklose. 2. Palyginti darbuotojų higienos laikymąsi skirtingose skerdyklose.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Skerdyklos darbuotojų higiena
Pilną ir reikalavimus atitinkantį higienos standartą užtikrinti gali tik optimaliai vykdoma skerdimo proceso, asmeninė higiena bei patalpų valymas ir sanitarija. Nesilaikant bent vieno iš šių punktų, atsiranda kelias užteršti mėsą bei jos gaminius (35). Paprastai ką tik paskerstų gyvulių mėsa, galima sakyti, yra sterili. Skerdenų tarša mikroorganizmais įvyksta iš karto prieš skerdimą, jo metu arba po jo, o pagrindiniai šios taršos šaltiniai yra patys gyvuliai (purvas, žemės, kūno išskyros bei išmatos), skerdimui naudojama įranga bei įrankiai, darbuotojai ir patalpų aplinkos sąlygos (34).
Skerdykloje vyksta intensyvus darbas, todėl darbuotojų parengimo lygis ir žinios apie asmeninę bei bendrą higieną yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti mėsą valgančių žmonių sveikatą, saugumą. Prastas ir neatsakingas higienos reikalavimų laikymasis dažnai lemia su maistu platinamų ligų protrūkius (7). Vis dėlto atlikti tyrimai Pietų Afrikos Respublikoje (2004 m.), Egipte (2014 m.) bei Rumunijoje (2014m.) parodė, jog dar daugeliui darbuotojų trūksta žinių apie saugų skerdenų, mėsos tvarkymą bei tinkamų apmokymų, ir todėl jų elgesys ir atliekami veiksmai dažnai neatitinka reikalavimų (7,12,15,20).
Nors kiekvienoje šalyje su mėsos gamyba susiję įstatymai truputį skiriasi, pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, vyrauja ritualinis gyvulių skerdimas ir šio proceso švarą užtikrinantys reikalavimai (23), tačiau mėsos perdirbimo įmonių, skerdyklų darbuotojų asmeninę higieną apibrėžiantys nurodymai ir rekomendacijos visur yra išdėstytos labai panašiai. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos kreipiamas dėmesys, yra darbuotojų sveikata, apranga, vienkartinės apsaugos priemonės, rankų plovimas, žalingi įpročiai, instruktažas ir informavimas, įrankių ir įrangos higienos užtikrinimas darbo metu, judėjimas patalpose (17,19,22,23,27-35,40). Kai kurių šalių, pavyzdžiui, Australijos, higienos standartuose nurodomi ir smulkesni, savaime suprantami punktai – nurodoma, kad mėsos įmonėje dirbantys asmenys šlapintis ir tuštintis turi tik tualetuose (40).
1.1.1. Reikalavimai darbuotojų aprangai skirtingose skerdyklos zonose
Ant dėvimų drabužių gali būti mikroorganizmų, kuriais darbuotojas gali užteršti mėsą prie jos prisilietęs (33). Skerdyklose bei maisto perdirbimo įmonėse įprastai nėra leidžiama dirbti apsivilkus tik savo drabužius. Įmonė personalą aprūpina specialia apranga bei apsauginėmis priemonėmis, kurių švarą užtikrina patys darbuotojai (11).
10 „Nešvari“ zona apima patalpas ir teritoriją, kurioje darbas vyksta iki gyvulio vidaus organų pašalinimo, tai yra: gyvulių/paukščių atvežimo vieta ir plovykla juos pristačiusioms transporto priemonėms, iškrovimo platformos, aptvarai, kuriuose gyvūnai laikomi iki skerdimo, priešskerdiminės gyvūnų patikros patalpos bei izoliatorius sergantiems ar nesveikai atrodantiems gyvuliams ar paukščiams, poskerdiminės patikros patalpos negyviems atvežtiems ar aptvare kritusiems gyvuliams ir paukščiams, apsvaiginimo ir nukraujinimo patalpos, patalpos, skirtos išbrokuotiems ir maistui netinkantiems produktams tvarkyti, šaldymo patalpos maistui naudojamiems vidaus organams ir kita (17,22,23,29).
„Švari“ zona, lyginant su „nešvaria“, yra mažesnė ir apima tokias patalpas, kaip skerdimo salė, kurioje šalinami vidaus organai, skerdenos apžiūros zona po skerdimo, atvėsinimo, šaldymo patalpos bei patalpos, skirtos įtartinų skerdenų laikymui iki jų tyrimų rezultatų gavimo, laboratorija, skalbimo patalpos (17,22,23,29).
Kadangi šiose zonose darbo pobūdis skiriasi, yra rekomenduojama, o Europos Sąjungoje ir Pietų Afrikos Respublikoje – privaloma jų darbuotojams įrengti atskiras persirengimo patalpas, siekiant mažinti galimą taršą (17,28).
Darbinė, ne vienkartinio naudojimo apranga turi būti švari, patogi, tvarkinga, nesuplyšusi, pagaminta iš patvarios medžiagos, kuri greitai nenusidėvėtų dėl dažno skalbimo aukštoje temperatūroje, ir pasiūta taip, kad nebūtų galimybės jos dalims tapti taršos šaltiniu (užspaudžiamos sagos vietoj įsiūtų, be išorinių kišenių). Rekomenduojama, kad darbo drabužiai būtų šviesios spalvos, nes taip greičiau pastebima tarša, ir kad būtų plaunami kasdien. Be to, „švarios“ ir „nešvarios“ zonų darbuotojų aprangos spalvos turi skirtis (11,17,22,23,27,31-34).
Batai turi būti švarūs, baltos spalvos, neslidžiu padu, vandens nepraleidžiantys, lengvai plaunami, o iš jų padų - paprasta išvalyti susikaupusius nešvarumus (11,12,17,32).
1.2. Apsauginės skerdyklos darbuotojų priemonės
Apsauginėmis vienkartinėmis ar daugkartinio naudojimo priemonėmis, kaip ir darbine apranga, personalą privalo aprūpinti skerdimo įmonė. Jos turi būti pagamintos iš vandeniui atsparių medžiagų, geros būklės, šviesios spalvos ir švarios, dėvimos taip, kad paslėptų po apačia vilkimus drabužius. Pagrindinė šių priemonių paskirtis yra skerdenos apsauga nuo potencialių užkrato platintojų – žmonių (11,17,18,22,23,31).
Kad būtų išvengta kryžminės taršos, darbuotojai apsaugines priemones dėvėti turi tik savo darbo vietoje (pavyzdžiui, skerdimo salėje), o prieš ją palikdami – išmesti vienkartines arba nuplauti
11 daugkartinio naudojimo priemones ir švarias sukabinti tam skirtose vietose, jų neišsinešti į kitas patalpas ar už skerdyklos ribų (17,35,40). Pietų Afrikos Respublikos vadove, apibrėžiančiame skerdyklų higieną, dar yra išskiriamas punktas, kuriuo nurodoma, jog apsaugines priemones dėvintis asmuo poilsio metu negali sėdėti ar gulėti ant grindų (17). Taip pat vengiant kryžminės taršos neleidžiama darbuotojams judėti iš „nešvarios“ zonos į švarią, prieš tai nepasikeitus darbo drabužių bei apsaugos priemonių, nedezinfekavus batų ir nenusiplovus bei nedezinfekavus rankų (35,41).
Apsaugos priemones būtina keisti arba nuplauti, kai jos išpurvinamos ar suteršiamos pūliais, tulžimi, pienu, išmatomis, šlapimu, kita užkrėsta medžiaga. Šio reikalavimo laikymąsi užtikrina patys darbuotojai, todėl svarbu, kad jie turėtų pakankamai žinių apie asmeninę bei skerdimo proceso higieną (17,27). 2011-2012 metais buvo tirtos vakarų Kenijos skerdyklos norint įvertinti jų būklę, personalo apmokymą, darbo praktiką, rizikos faktorius, susijusius su kontaktu su zoonozių sukėlėjais. Šis tyrimas atskleidė, kad apsaugines priemones dėvėjo tik mažiau negu pusės visų tirtų skerdyklų darbuotojai, o pirštinių nemūvėjo nė vienas. Be to, 78 proc. darbuotojų apranga turėjo apsirūpinti patys, guminiais batais – 84 proc. (18). 2017 metais atliktas dar vienas tyrimas, kuris parodė stiprią pažangą, lyginant su 2011-2012 metų duomenimis. Aprangą ir apsaugos priemones dėvėjo 94 proc. darbuotojų. Dauguma (90 proc.) kartais dirbdami su mėsa mūvėjo pirštines, tačiau nebuvo žmonių, kurie jas naudotų visada (9). Portugalijoje (2011m.) tik 56,8 proc. skerdyklos darbuotojų suprato ir galėjo paaiškinti, kodėl reikia keisti, plauti apsauginius drabužius ir priemones darbo eigoje. Beveik 6 proc. teigė, jog galima iš „nešvarios“ zonos (skerdimo salės) pereiti į „švarią“ (mėsos išpjaustymo patalpos) su ta pačia apranga ir peiliais (6). Dar kitokia situacija yra Irano skerdyklose. Čia, atlikus darbuotojų apklausas, nustatyta, jog prijuostes visada dėvi net 96 proc. žmonių, pirštines – 76 proc. Vis dėlto apie 3 proc. teigė ne tik nenaudojantys pirštinių, bet ir neplaunantys rankų (14).
Yra daug įvairių apsaugos priemonių, padedančių palaikyti darbuotojų švarą bei prisidedančių prie mėsos apsaugojimo nuo su žmonėmis susijusios taršos. Skerdyklose dėvimos šios priemonės: pirštinės, neperšlampamos prijuostės, kepurėlės, plaukų ir barzdos tinkleliai, rankovės, galimi antbačiai, veido kaukės, šalmai (11,12,17,22,31,35,40).
1.2.1. Pirštinės
Jeigu nurodoma darbo metu naudoti pirštines, joms turi būti taikomi tokie patys higienos reikalavimai kaip ir rankoms; kitu atveju patariama jų nesimauti. Iš pradžių pirštinės apsaugo mėsą nuo užteršimo bakterijomis, kurios yra ant odos arba sekvestruotos joje, kol nepažeidžiamas pirštinių medžiagos vientisumas. Dirbant tarp pirštinės ir odos kaupiasi prakaitas, jai įplyšus, su prakaitu ant
12 mėsos patektų didesnė koncentracija mikroorganizmų. Be to, pirštinės labai greitai užteršiamos, todėl turėtų būti dažnai plaunamos arba keičiamos (11,19,35).
Gali būti naudojamos latekso, guminės, nitrilo, vinilo, plastiko pirštinės. Taip pat naudojamos nerūdijančio plieno pirštinės, skirtos rankų apsaugai dirbant su pavojinga įranga, aštriais įrankiais (11,17,35).
1.2.2. Galvos apdangalai
Žmogaus plaukai, barzda yra gausiai užteršti bakterijomis, ypač Staphylococcus aureus, kurio sukeliamų ligų daugėja Olandijoje (21,35). Visi galvos plaukai turi būti surišti ir paslėpti po kepurėlėmis, plaukų tinkleliais, kad nebūtų išsikišusių palaidų sruogų, o barzda ir ūsai - po barzdos tinkleliais (11,23,32,35). Rumunijoje, pagal 2012 metų tyrimą, beveik 90 proc. su mėsa dirbančių asmenų kepures ir plaukų tinklelius dėvi visada (15). Kenijoje tokių darbuotojų yra 78 proc. (9), o Turkijoje jų vos 8 proc., 39 proc. darbuotojų šių priemonių išvis nedėvi (13).
1.2.3. Prijuostės
Prijuostės turi būti pagamintos iš stiprios, patvarios ir neperšlampamos medžiagos. Jų negalima išnešti iš patalpos, kurioje jos naudojamos. Pertraukų metu prijuostės turi būti išplaunamos ir sukabinamos ant tam skirtų kabliukų (17). Darbą su mėsa reglamentuojantys dokumentai vis labiau griežtinami siekiant užtikrinti vartotojų saugumą, tai ypač aiškiai pastebima Afrikos šalyse. Vis dėlto, Nigerijoje 2017 metais skerdimo metu prijuostes dėvėjo tik 17% darbuotojų (16).
1.3. Reikalavimai skerdyklos darbuotojų rankų higienai
Rankos yra pagrindinis mikroorganizmų užkrato perdavimo šaltinis. Buvo nustatyta, jog mėginiuose, paimtuose nuo skerdyklos darbuotojo vienos rankos, bakterijų galima rasti net nuo 107
iki 1012 kolonijas sudarančių vienetų. Ant rankų esančių bakterijų rūšių skaičius siekia 124 (11,25,33,34). Dažniausiai sutinkamos Salmonella spp., Enterobacteriaceae šeimos bakterijos (pavyzdžiui, Escherichia coli), Staphylococcus aureus (1,2,8,10,11,25,26).
Skerdyklose darbuotojų rankų higienai turi būti skiriamas didelis dėmesys. Visų pirma, svarbu, kad skerdyklų patalpose būtų užtikrintas pakankamas kiekis įrenginių, skirtų rankų plovimui bei dezinfekavimui, kurie būtų paruošti, veikiantys ir patogūs naudoti (17,27-31,41). Šie įrenginiai turi būti atsparūs korozijai ir aprūpinami tekančiu, šiltu, 42-45 ºC temperatūros vandeniu. Kad būtų
13 užkirstas kelias infekcijos platinimui, rekomenduojama įrengti čiaupus, valdomus pėda arba keliu, o ne ranka, alkūne. Rankų plovimo vietas reikia aprūpinti muilu bei dezinfekciniu skysčiu arba mikroorganizmus žudančiai veikiančiu muilu, priemonėmis rankų džiovinimui (šilto oro džiovintuvai, vienkartinio panaudojimo popieriniai rankšluosčiai). Skerdimo, skerdenų dorojimo patalpose šios vietos turi būti įrengtos taip ir tokiu atstumu, kad plaunant rankas vanduo netikštų ant grindų ar kitos įrangos (11,17,22,28,29,31,32,35,41).
Dažnas ir kruopštus rankų plovimas yra efektyvi priemonė siekiant apsaugoti mėsą nuo taršos. Turkai 2020 metais dviejose skerdyklose atliko tyrimą, norėdami įvertinti, kaip rankų plovimas paveikia ant jų esančių mikroorganizmų kiekį. Buvo nustatyta, jog vien tik vandeniu plaunant rankas bendras mikroorganizmų kolonijų skaičius po plovimo sumažėjo 1,8log10 ksv/rankos,
Enterobacteriaceae šeimos bakterijų sumažėjimas siekė 2,9log10 ksv/rankos. Naudojant muilą ar
dezinfekcines priemones išlikusių mikroorganizmų kiekis turėtų sumažėti dar labiau (11,25,35). Gera rankų higiena apima šiuos aspektus:
• rankų plovimas, kai tai yra reikalinga;
• rankų plovimas tam skirtose kriauklėse, įrengimuose; • trumpi nagai ir jokių rankų papuošalų;
• skysto muilo, kuriame yra bakterijų augimą inhibuojančių medžiagų, naudojimas;
• kruopštus rankų plovimo procesas, kurio metu ištrinami visi delnų, riešų ir dilbių paviršiai; • kruopštus rankų nusausinimas džiovintuvais ar popieriniais rankšluosčiais;
• dezinfekavimas (11,17,22,33).
Remiantis Jungtinės Karalystės, Australijos, Juodkalnijos, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Arabų Emyratų, Lietuvos ir bendrai Europos Sąjungos vadovais, įstatymais bei nurodymais, skirtais apibrėžti skerdyklose (taip pat ir mėsos perdirbimo bei maisto sektoriaus įmonėse) vykdomą veiklą, joms taikomus reikalavimus ir dirbančių asmenų higieną, darbuotojai rankas ir, jei naudojamos, pirštines turi plauti:
• prieš darbo pradžią;
• prieš patekdami į „švarią zoną“; • prieš užsimaudami pirštines;
• darbo eigoje, kai jos ištepamos, po kontakto su užteršta mėsa, organais, kita medžiaga, paviršiais;
• panaudojus nešvarią įrangą ar įrankius; • darbo pabaigoje;
14 • iškart pasinaudojus tualetu;
• nusičiaudėjus, išsipūtus nosį, po kosėjimo, rūkymo;
• po odos kasymo, kontakto su plaukais, prisilietus prie savo darbinės aprangos; • nusiėmus pirštines;
• po kontakto su pinigais, telefonu, kitais asmeniniais daiktais;
• palietus atvirą žaizdą, pakeitus žaizdos apsauginį tvarstį (11,17,22,23,27-33,40,41). Nors rankų higienos nurodymai visur yra panašūs arba tokie patys, darbuotojai ne visada jų laikosi. Pavyzdžiui, 2017 metais tirtoje vienoje Nigerijos skerdykloje visi darbuotojai nurodė plaunantys rankas po darbo, bet tik 12,2 proc. jas plovė ir prieš darbą (16). Rumunijoje 97,6 proc. darbuotojų visada plauna rankas pasinaudoję tualetu, tačiau po čiaudėjimo, kosėjimo, rūkymo tai daro tik 40 proc., o prieš ir po pirštinių panaudojimo – 37,5 proc. (15). Irane prieš užsimaudami pirštines rankas plauna 77 proc. darbuotojų (14).
1.4. Skerdyklos darbuotojų sveikatos būklė
Gera sveikata yra svarbi visiems mėsos sektoriuje dirbantiems žmonėms, nes sergantys į aplinką išskiria daug daugiau mikroorganizmų ir kelia didelę riziką mėsos saugumui. Prieš įdarbinimą asmuo turi išsitirti sveikatą ir darbdaviui pristatyti pažymą, įrodančią, jog jis yra sveikas (35,41). Medicininės personalo patikros turi būti organizuojamos bent vieną kartą per metus ir pakartojamos, kai tai indikuoja klinikiniai simptomai, epidemiologinė situacija arba nurodo aukštesnės institucijos (17).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo VIII skyriaus antru punktu nurodoma, kad „sergantiems ar esantiems nešiotojais tokių ligų, kurios gali būti perduodamos per maistą ar kurios gali susargdinti, pavyzdžiui, turintiems infekcinių žaizdų, odos uždegimų, opų ar viduriuojantiems asmenims neleidžiama tvarkyti maisto bei įeiti į jokią maisto tvarkymo zoną, jeigu yra didelė tiesioginio ar netiesioginio užteršimo tikimybė“ (28). Tokie patys reikalavimai taikomi ir šalyse už Europos Sąjungos ribų. Taip pat nurodoma, jog žmonės, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, būdami infekcinių ligų nešiotojais ar turėję kontaktą su užkrato šaltiniu, neturėtų dirbti jokioje skerdyklos dalyje, kur yra tvarkomi maistui tinkami produktai – skerdimo zonoje, išdarinėjimo zonoje, vidaus organų tvarkymo zonoje, sandėliavimo patalpose ir kt. (17,22,23).
Visi darbuotojai turi būti informuoti apie sveikatai taikomus reikalavimus ir ligos atveju jie visada ir kuo greičiau turi informuoti už darbuotojų sveikatą atsakingus asmenis. Be to, turi būti
15 nurodyta, kaip sergantis ar ligos simptomų turintis žmogus turėtų elgtis, pranešęs apie ligą. Idealu, kad tokiems darbuotojams nebūtų leidžiama dirbti, kol jiems nebus pradėtas taikyti gydymas ir pristatyta pažyma apie pasveikimą, arba kol visiškai išnyks visi simptomai bei 48 valandas po to (5, 22,23,35,41). Privaloma informuoti, jeigu pasireiškia šie simptomai:
• gelta,
• viduriavimas, • vėmimas, • karščiavimas,
• gerklės perštėjimas ir karščiavimas, • išskyros iš akių, nosies ar ausų,
• infekuotos opos, įpjovimai, žaizdos, ypač, jei jos yra ant rankų (22,33,41).
Kiekvienos dienos pradžioje darbuotojai turėtų būti įvertinami dėl šių bei kitokių simptomų, kurie galėtų kelti riziką produkcijos saugumui. Neinfekuotais odos įpjovimais, nubrozdinimais, pažeidimais turi būti atitinkamai pasirūpinta, po to jie glaudžiai ir patikimai aptvarstomi neperšlampama, ryškios spalvos medžiaga, naudojamos pirštinės (17,23).
Kadangi kelionės į užsienio šalis padidina tikimybę užsikrėsti per maistą platinamomis ligomis, iš užsienio grįžusiems darbuotojams, prieš pradedant darbą, rekomenduojama pateikti klausimyną, pagal kurio atsakymus nusprendžiama, ar saugu jiems leisti dirbti (23).
Nepaisant to, kad sergantys darbuotojai gali užteršti mėsą ir su ja išplatinti sukėlėjus vartotojams, kai kuriose Afrikos šalyse darbuotojai yra linkę ignoruoti savo sveikatos būklės svarbą. Vienoje Nigerijos skerdykloje buvo nustatyta, kad nė vienas darbuotojas nepraneša apie susirgimus, o 93 proc. ligos atveju užsiima savigyda, užuot kreipęsi į gydytoją (16). Lyginant su Afrika, Europos šalyse situacija yra žymiai geresnė. Pavyzdžiui, Rumunijoje apie karščiavimą bei apsinuodijimo maistu požymius atsakingus asmenis visuomet informuoja atitinkamai 88 proc. ir 86 proc. darbuotojų. Taip pat 85 proc. darbuotojų niekada nedirba mėsos tvarkymo skyriuose turėdami infekuotų žaizdų (15).
1.5. Žalingi įpročiai ir nepriimtina veikla
Skerdykloje dirbantys asmenys turi vengti veiklos, dėl kurios kiltų grėsmė užteršti mėsą, susižeisti patiems ar sužeisti kitus. Draudžiama į įmonę įsinešti alkoholio, narkotikų ir kitų svaigiųjų medžiagų, o girtiems ir/ar apsvaigusiems darbuotojams neturi būti suteikta galimybių patekti į bet
16 kurias įmonės patalpas (17,32). Vis dėlto, 2014 metais vertinant skerdyklos darbuotojų higieną Kenijoje, apie 10 proc. darbuotojų į interviu atėjo apsvaigę (18).
Draudžiama rūkyti, kramtyti ar uostyti tabaką darbo vietoje. Tam turi būti įrengtos specialios atskiros patalpos bei sudarytos sąlygos nusiplauti rankas (17,22,23,31,32,41).
Darbuotojams visose skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės patalpose draudžiama spjaudyti ant grindų ir kitų paviršių (22,23,32,33,41).
Taip pat, kad būtų išvengta kryžminės taršos, negalima čiaudėti, kosėti ant mėsos, kramtyti gumą, krapštytis galvą, pirštais liesti nosį, burną, akis, krapštytis nosį bei ausis, kramtyti nagus ar laižytis pirštus. Nagai turi būti trumpai nukirpti, nepriklijuojami ir nelakuoti (17,22,23,33,41,42).
Draudžiama darbo vietoje valgyti bei gerti. Darbuotojams turi būti įrengta atskira patalpa, kur jie galėtų laikyti savo atsineštą maistą, arba valgykla. Tačiau Irane šio reikalavimo laikosi tik 67 proc. darbuotojų (14,17,22,23,33,41,42).
Į darbines patalpas draudžiama įsinešti mobiliųjų telefonų, papuošalų, laikrodžių ir kitų asmeninių daiktų. Turi būti įrengtos patalpos, kur darbuotojai galėtų juos saugiai palikti (17,22,23,33,41,42).
1.6. Įrankių higiena
Gyvulių nukraujinimui, odos lupimui, vidaus organų šalinimui, skerdenos išpjaustymui, poskerdiminiam tikrinimui naudojami įrankiai yra svarbus galimo užterštumo šaltinis. Siekiant sumažinti mikrobiologinę skerdenos paviršiaus taršą, reikia mažinti mikrobiologinę įrankių taršą (25).
Įrankių švarą užtikrina darbuotojai, todėl juos naudojančio personalo darbo vietose turi būti įranga plovimui ir dezinfekcijai. Ši įranga turi būti pagaminta iš korozijai atsparių medžiagų, įmontuota taip, kad plovimo metu vanduo netikštų į šalis, ant linijos, grindų. Dezinfekcijos sistema aprūpinama bent 82 ºC temperatūros vandeniu arba naudojama alternatyvi sistema, pasiekianti lygiaverčius rezultatus (17,22,29,31-33,40,41). Nustatyta, kad peilio pamerkimas į ≥ 82 ºC temperatūros vandenį 5 sekundėms bendrą mikroorganizmų kolonijų skaičių, išaugintą iš nuo peilio paimto mėginio, sumažina 3 log10 ksv/peilio (25).
Sterilizuojami tik švarūs įrankiai. Išpurvinti peiliai pirmiausia yra kruopščiai nuplaunami, ypač rankena bei rankenos ir ašmenų jungties vieta, pašalinant visus matomus nešvarumus (17).
17 • išplaunami iškart pasibaigus skerdimui;
• plaunami ir sterilizuojami kiekvieno darbo pradžioje;
• plaunami ir sterilizuojami iškart po kontakto su nenormaliais ar ligos pažeistais audiniais, kuriuose gali būti su maistu platinamų patogenų;
• plaunami ir sterilizuojami pagal poreikį viso darbo metu, mažiausiai po kiekvienos skerdenos;
• laikomi švarioje, tam skirtoje vietoje;
• naudojami tik pagal savo paskirtį ir neišnešami į kitas patalpas (17,19,22,23,40).
Europos Sąjungoje maisto saugai skiriamas didelis dėmesys, bet tai nereiškia, kad situacija visur yra pagirtina. 2017 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog Jungtinėje Karalystėje higienos reikalavimų neatitinka kas ketvirta skerdykla. Viena iš trijų pagrindinių problemų buvo įrankių higienos trūkumas - jie nebuvo sterilizuojami ir tinkamai plaunami (4,42). Tyrimas Portugalijoje parodė, jog septyniose skerdyklose 57 proc. darbuotojų mano, kad yra svarbu keisti ir plauti dėvimas apsaugines priemones, tačiau nesutinka, jog svarbu keisti arba nuvalyti peilį po kiekvienos skerdenos; o 5,8 proc. teigė, jog galima įrankius išsinešti iš „švarios“ zonos (6). 2006 metų duomenimis Suomijoje naudojamą įrangą ir įrankius reguliariai plovė 57 proc. darbuotojų (3).
18
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir laikas
Tyrimui medžiaga buvo rinkta trijose Lietuvos skerdyklose: X, Y ir Z. Tyrimas atliktas 2020 metų liepos – spalio mėnesiais: skerdykloje X - liepos 15 d., skerdykloje Y – rugsėjo 9 d., o skerdykloje Z – spalio 5 d. Tyrimas atliktas stebėjimo metodu, pagal iš anksto susidarytą metodiką vertinant, kaip įmonėse darbo metu darbuotojai laikosi higienos reikalavimų, kokios yra galimybės jų laikytis ir kokie pažeidimai pasitaiko dažniausiai. Darbuotojai stebėti ne pavieniui, o kaip grupė žmonių. Iš viso X skerdykloje dirba 817, Y skerdykloje - 937, o Z skerdykloje – 30 žmonių.
2.2. Darbuotojų higienos vertinimo metodika
Vertinimo metodika (1 priedas) sudaryta remiantis Europos Sąjungos reglamentais: (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, (ES) Nr. 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialų mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/624, Tarybos direktyva 91/497/EEB, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-2-1-D1 „Mėsos ir mėsos produktų tvarkymo subjektų kontrolė“ 1 priedu, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinės Karalystės skerdimo ir mėsos higienos vadovais bei taisyklėmis.
Buvo pasirinktos vertinti 4, su darbuotojų higiena susijusios, kategorijos: asmeninė higiena, darbuotojų judėjimas skerdykloje, įrankių higiena ir higiena skerdimo metu. Kiekvienai kategorijai buvo priskirti vertinami kriterijai. Iš viso įvertinta 15 kriterijų. Asmeninės higienos kategorijoje buvo vertinti šie kriterijai: darbuotojų rankų plovimas, rankų plovimo efektyvumas, apsauginių priemonių dėvėjimas darbo metu, plaukai, darbo drabužiai, žalingi įpročiai ir pašalinė veikla, asmeniniai daiktai darbo vietoje, sveikatos sutrikimo požymiai. Darbuotojų judėjimo kategorijoje buvo vertinami tualetai, darbuotojams skirtos patalpos ir darbuotojų judėjimas darbo patalpose. Įrankių higienos kategorijoje vertinti 2 kriterijai: įrankių švara ir peilio keitimas nukraujinant galvijus. Higienos skerdimo metu kategorijoje taip pat vertinti 2 kriterijai: švaros užtikrinimas odos lupimo bei vidaus organų šalinimo metu ir kontaktas su aplinka.
Visiems kriterijams buvo suteikti apibūdinimai, pagal kuriuos jiems skirta nuo 0 iki 2 taškų: 2 reiškia, kad higienos reikalavimų laikomasi ir trūkumų nepastebėta, 1 – buvo rasta neatitikimų, 0 – yra daug ir/ar didelių trūkumų.
19 2 priede nurodytas galimų surinkti taškų skaičius. Didžiausia galimų surinkti taškų suma buvo 30. Pagal bendrą taškų skaičių kiekviena skerdykla įvertinta kaip atitinkanti darbuotojų higienos reikalavimus (22-30 taškų), iš dalies atitinkanti (13-21 taškas) arba neatitinkanti (< 13 taškų).
Taip pat buvo fiksuojama, kiek ir kokių konkrečių darbuotojų higienos neatitikimų pastebėta visose trijose skerdyklose.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys buvo apdoroti Microsoft Excel 2016 programa, padaryti grafikai duomenų iliustravimui. SPSS Statistics programa buvo apskaičiuotas skerdyklose užfiksuotų higienos reikalavimų neatitikimų, asmeninės bei įrankių higienos kategorijose surinktų taškų vidurkis ir skirtumo tarp vidurkių patikimumo koeficientas. Įvertinta koreliacija tarp šiose kategorijose nustatytų pažeidimų skaičiaus ir kategorijai skirto bendro taškų skaičiaus. Skirtumai laikomi patikimais, kai p<0,05.
20
3. TYRIMO REZULTATAI
Asmeninės darbuotojų higienos kategorijoje buvo vertinti 8 kriterijai (1 pav.). 5 kriterijai (62,5 proc. viso kategorijos vertinimo): sveikatos sutrikimo požymiai, žalingi įpročiai ir pašalinė veikla, darbo drabužiai, rankų plovimo efektyvumas bei rankų plovimas - visose trijose skerdyklose buvo įvertinti didžiausiu galimu surinkti taškų skaičiumi (2). 2 kriterijai – asmeniniai daiktai darbo vietoje bei plaukai – visose skerdyklose įvertinti 1 tašku, tai mažiausias skirtas įvertinimas šioje kategorijoje. Apsauginių priemonių dėvėjimas darbo metu X ir Z skerdyklose įvertintas 1 tašku, o Y skerdykloje – 2 taškais; šio kriterijaus vidutinis įvertinimas tarp skerdyklų buvo 1,33 taško.
Vidutiniškai už kiekvieną šios kategorijos kriterijų Y skerdyklai buvo skiriama po 1,75 taško, o X ir Z skerdykloms – po 1,63 taško, bet rezultatai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
1 pav. Asmeninės darbuotojų higienos įvertinimas X, Y ir Z skerdyklose
2 2 1 1 2 2 1 2 2 2 2 1 2 2 1 2 2 2 1 1 2 2 1 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5 Rankų plovimas Rankų plovimo efektyvumas Apsauginių asmens priemonių dėvėjimas darbo metu Plaukai Darbo drabužiai Žalingi įpročiai ir pašalinė veikla Asmeniniai daiktai darbo vietoje Sveikatos sutrikimo požymiai
Skirtas taškų skaičius
Ver tin tas k riter ij u s Z Y X
21 Darbuotojų judėjimo kategorijoje buvo vertinti 3 kriterijai (2 pav.). Visi kriterijai – tualetai, darbuotojams skirtos patalpos ir darbuotojų judėjimas darbinėse patalpose - X, Y ir Z skerdyklose buvo įvertinti didžiausiu galimu surinkti taškų skaičiumi – 2 taškais. Visoms skerdykloms skirtas maksimalus taškų skaičius kategorijoje (po 6 taškus), jų rezultatai nesiskyrė.
2 pav. Darbuotojų judėjimo įvertinimas X, Y ir Z skerdyklose
Įrankių higienos kategorijoje buvo vertinti 2 kriterijai – įrankių švara ir įrankių keitimas nukraujinimo metu (3 pav.). Y skerdykloje abu kriterijai buvo įvertini maksimaliu taškų skaičiumi – 2 taškais. X ir Z skerdyklose įrankių švara įvertinta 1 tašku, o įrankių keitimas – 2 taškais. Vidutinis įrankių švaros palaikymo įvertinimas skerdyklose buvo 1,33 taško.
X ir Z skerdyklose šios kategorijos kriterijams vidutiniškai buvo skirta po 1,5 taško, bet rezultatai tarp X ir Z bei Y skerdyklų reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
2 2 2 2 2 2 2 2 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Tualetai Darbuotojams skirtos patalpos Darbuotojų judėjimas darbinėse patalpose Sk ir tas tašk ų sk aičiu s Vertintas kriterijus X Y Z
22
3 pav. Įrankių higienos įvertinimas X, Y ir Z skerdyklose
Higienos skerdimo metu kategorijoje buvo vertinti 2 kriterijai – švaros užtikrinimas odos lupimo ir vidaus organų šalinimo metu bei skerdenų kontaktas su aplinka (4 pav.). Visose trijose skerdyklose šie abu kriterijai buvo įvertinti 2 taškais ir, kaip ir darbuotojų judėjimo kategorijoje, buvo surinktas maksimalus galimas taškų skaičius – po 4 taškus.
1 2 2 2 1 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Įrankių švara Įrankių keitimas nukraujinimo metu
Skirtas ta škų s ka ič iu s Vertintas kriterijus X Y Z
23
4 pav. Higienos laikymosi skerdimo metu įvertinimas X, Y ir Z skerdyklose
Darbuotojų judėjimo bei higienos skerdimo metu kategorijoms visose trijose skerdyklose buvo skirtas maksimalus galimų surinkti taškų skaičius, atitinkamai po 6 ir 4 taškus. Asmeninės higienos kategorija X ir Z skerdyklose buvo įvertinta 13 taškų iš 16 galimų, o Y skerdykla įvertinta 14 taškų. Įrankių higienos kategorija X ir Z skerdyklose įvertinta 3 taškais, o Y skerdykloje – 4 taškais (maksimalus galimų surinkti taškų skaičius).
Iš viso X ir Z skerdyklos surinko po 26, o Y skerdykla – 28 taškus ir pagal metodikos lentelę (2 priedas) atitiko darbuotojų higienai taikomus reikalavimus (surinko daugiau nei 22 taškus).
2 2 2 2 2 2 0 0.5 1 1.5 2 2.5
Švaros užtikrinimas odos lupimo ir vidaus organų šalinimo metu Kontaktas su aplinka Sk ir tas tašk ų sk aičiu s Vertintas kriterijus X Y Z
24
5 pav. Kiekvienai vertintai kategorijai skirtas bendras taškų skaičius X, Y ir Z skerdyklose
Viso tyrimo metu buvo pastebėti 23 darbuotojų higienos reikalavimų neatitikimai (6 pav.). Daugiausia pažeidimų (10) nustatyta skerdykloje X, o mažiausiai (5) – skerdykloje Y. Dažniausiai pasitaikęs pažeidimas visose skerdyklose buvo ne kaskart po kiekvieno gyvūno nuvalomas peilis, tai sudarė 35 proc. visų pažeidimų. Plaukų išsikišimas iš po kepurėlės sudarė 26 proc., papuošalų turėjimas darbo vietoje bei ne visuomet laiku valomos apsaugos priemonės - po 13 proc. atvejų. Po 1 kartą buvo pastebėti atvejai, kai darbuotojas nuplautas rankas nusivalo į darbinius drabužius, prieš panaudojimą nuvalo, bet nedezinfekuoja peilio ir po kepurėle nesusiriša plaukų.
Vidutiniškai kiekvienoje skerdykloje buvo užfiksuota po 3,29 pažeidimus. 60,8 proc. visų pažeidimų buvo susiję su asmeninės darbuotojų higienos reikalavimų nesilaikymu (p<0,05). Likę 39,2 proc. pažeidimų buvo susiję su įrankių higiena. Darbuotojų judėjimo bei higienos skerdimo metu neatitikimų X, Y ir Z skerdyklose pastebėta nebuvo.
13 14 13 6 6 6 3 4 3 4 4 4 0 2 4 6 8 10 12 14 16 X Y Z Su rin ktas tašk ų sk aičiu s Vertintos kategorijos
25
6 pav. X, Y ir Z skerdyklose pastebėti darbuotojų higienos reikalavimų pažeidimai ir jų kiekis
Buvo palyginti higienos pažeidimų skaičiaus kategorijoje ir kategorijoje surinkto taškų skaičiaus vidurkiai (7 pav.). Asmeninės higienos kategorijos pažeidimų vidurkis buvo 4,67, o surinktų taškų vidurkis – 13,33 taškų; skirtumas tarp jų buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Įrankių higienos kategorijos pažeidimų vidurkis skerdyklose buvo 3,0, o surinktų taškų vidurkis – 3,33; skirtumas tarp jų nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Bendras skerdyklose nustatytų pažeidimų vidurkis buvo 7,67, o bendras surinktų taškų vidurkis – 26,67; skirtumas tarp jų buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Taip pat įvertinta koreliacija tarp nustatytų pažeidimų skaičiaus bei surinkto taškų skaičiaus atitinkamoje kategorijoje ir bendrai. Visais atvejais buvo gauta stipri neigiama koreliacija, rodanti, kad didėjant pažeidimų skaičiui mažėja gaunamų taškų skaičius; tačiau ši koreliacija nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05). 10 0 3 1 3 1 1 1 5 0 2 1 2 0 0 0 8 1 1 1 3 0 2 0 0 2 4 6 8 10 12
Bendras pažeidimų skaičius Nesurišti plaukai Plaukai išlenda iš po kepurėlės Turi papuošalų darbo vietoj Ne visada valomas peilis po kiekvieno gyvūno Peilis nuplaunamas, bet nedezinfekuojamas Apsaugos priemonės ne visada plaunamos, kai išsipurvina Rankos po plovimo nuvalomos į drabužius
Pažeidimų skaičius, vnt. P až eid im as Z Y X
26
7 pav. Koreliacijos įvertinimas tarp skerdyklose nustatyto pažeidimų skaičiaus kategorijoje
27
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą ir įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, kad visos trys skerdyklos, kurių darbuotojų higiena buvo vertinama, atitinka Lietuvoje, Europos Sąjungoje, taip pat ir kitose šalyse taikomus reikalavimus. Higienos reikalavimų laikymasis šiose skerdyklose įvertintas daugiau nei 22 taškais. Vis dėlto nė viena skerdykla nebuvo įvertinta maksimaliu taškų skaičiumi - 30, ir visose buvo rasta vienokių ar kitokių darbuotojų higienos neatitikimų.
Įvertinus darbuotojų judėjimą bei higieną skerdimo metu, trūkumų pastebėta nebuvo: visose skerdyklose įrengtos atskiros patalpos persirengti, pavalgyti, yra rūkomieji, tualetuose sudarytos sąlygos nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, darbuotojai negali laisvai judėti tarp „nešvarios“ ir „švarios“ zonų, lupant odą, šalinant vidaus organus dirbama taip, kad būtų išvengta skerdenos užteršimo, rankų ir įrankių plovimo įrenginiai įtaisyti taip, kad būtų patogu jais naudotis ir plovimo metu nebūtų galimybės užteršti skerdeną.
Iš įrankių higienos maksimalų įvertinimą gavo tik viena - Y - skerdykla. X ir Z skerdyklose buvo pastebėta trūkumų, susijusių su įrankių nenuvalymu, nedezinfekavimu prieš juos panaudojant kitam gyvūnui. Nors buvo taikytas kitoks tyrimo metodas ir vertintas mažesnis skaičius skerdyklų, gauti rezultatai panašūs į 2010 metais portugalų atliktą tyrimą, kuriuo nustatyta, jog daugiau nei pusė apklaustų darbuotojų nemano, kad keisti, valyti, dezinfekuoti įrankius po kiekvieno gyvūno yra svarbu (6). Mūsų tyrimo metu su įrankių švaros užtikrinimu susiję trūkumai sudarė beveik 40 proc. visų nustatytų pažeidimų (9 iš 23).
Asmeninės higienos kategorija vertinta plačiau nei kitos kategorijos, išskiriant 8 kriterijus, kadangi didelė dalis skerdimo proceso švarumo priklauso nuo to, kaip pats darbuotojas vertina higienos svarbumą ir kaip ja pasirūpina. Daugiau nei pusei kriterijų visose tirtose skerdyklose skirtas didžiausias taškų skaičius ir nė vienas neįvertintas 0. Rankų plovimas, kuris yra labai svarbus bet kokioje su maisto gamyba, ruošimu susijusioje veikloje, pagal sudarytą metodiką įvertintas 2 taškais. Pagal C. Jianu ir I. Golet tyrimą 2017 metais Rumunijoje, beveik visi darbuotojai rankas plovė pasinaudoję tualetu, bet tik kiek mažiau nei 40 proc. – prieš užsimaudami ir nusimaudami darbui reikalingas pirštines (15). Mūsų gauti rezultatai rodo, kad rankų higiena tirtose Lietuvos skerdyklose pilnai atitinka visus reikalavimus. Vis dėlto vėliau X skerdykloje buvo pastebėtas pažeidimas, neįtrauktas į metodikos kriterijaus apibūdinimą.
Visose skerdyklose ties įėjimu į „švarią“ zoną įrengta rankų plovimo efektyvumo kontrolės sistema, neleidžianti praeiti žmonėms, kurių rankos nebuvo pakankamai kruopščiai nuplautos bei dezinfekuotos. Prieš patenkant į skerdyklos vidinę teritoriją žmonės patikrinami alkotesteriu, kad darbo vietoje nebūtų apsvaigusių darbuotojų ar lankytojų. Nė vienoje skerdykloje nepastebėta
28 sveikatos sutrikimo požymių turinčių darbuotojų, visam personalui buvo išduotos darbinės aprangos, skalbiamos įmonėje.
Nepaisant to, kad asmeninė darbuotojų higiena turi daug įtakos galimam skerdenos užterštumui, vertinant ją pastebėta daugiausia neatitikimų, todėl aukščiausias įvertinimas nebuvo skirtas nė vienai skerdyklai. Beveik 61 proc. pažeidimų nustatyta būtent šioje kategorijoje. Dažniausiai pasitaikęs pažeidimas buvo iš po kepurėlės išlendantys plaukai, o tai sudarė 43 proc. visų asmeninei higienai priskirtų neatitikimų.
Lyginant visų skerdyklų, kuriose buvo vertinta darbuotojų higiena, rezultatus skerdykloje X nustatyta daugiausia higienos pažeidimų (10 iš 23). Mažiausiai pažeidimų (5 iš 23) pastebėta Y skerdykloje, ji įvertinta 28 taškais iš 30 galimų. Tarp užfiksuotų pažeidimų skaičiaus bei surinkto bendro taškų skaičiaus nustatyta stipri neigiama koreliacija, nors ji ir nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05).
Dažniausiai pastebėtas higienos neatitikimas buvo ne visuomet po kiekvieno gyvūno nuvalomas ir dezinfekuojamas peilis (35 proc. visų pažeidimų). Šis pažeidimas nustatytas visose trijose skerdyklose, nors Y skerdykloje jo dažnumas buvo mažesnis.
29
IŠVADOS
1. Vadovaujantis parengta metodika trijose Lietuvos skerdyklose stebėjimo metodu buvo įvertintas darbuotojų higienos laikymasis pagal 15 kriterijų, tačiau maksimalus įvertinimas (30 taškų) neskirtas nė vienai skerdyklai.
2. Visos tirtos skerdyklos atitiko darbuotojų higienai keliamus reikalavimus, tačiau: 2.1 Geriausiai higienos sąlygos įvertintos Y skerdykloje (28 taškai). Maksimaliai buvo
įvertintas darbuotojų judėjimas (6 taškai), įrankių higiena (4 taškai) ir higiena skerdimo metu (4 taškai). Asmeninė higiena įvertinta 14 taškų iš 16 galimų.
2.2 Prasčiausiai įvertintos X ir Z skerdyklos, kurioms skirta po 26 taškus. Darbuotojų judėjimas ir higiena skerdimo metu įvertinti maksimaliu taškų skaičiumi. Įrankių higiena abiejose skerdyklose įvertinta 3 taškais iš 4 galimų, o asmeninė higiena – 13 taškų iš 16 galimų.
3. Tyrimo metu dažniausiai nustatyti darbuotojų higienos pažeidimai visose tirtose skerdyklose buvo ne visada po kiekvieno gyvūno nuvalomas ir dezinfekuojamas peilis (35 proc. pažeidimų) bei iš po kepurėlės išsikišantys plaukai (26 proc.).
4. Skerdyklose užfiksuotų pažeidimų skaičius neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos nei bendram, nei atskirų kategorijų higienos įvertinimui.
30
REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama į skerdyklas darbinti tik kvalifikuotus darbuotojus, kurie pilnai suprastų higienos svarbumą maisto vartotojų saugumui ir sveikatai. Darbuotojai turi rūpintis savo asmenine higiena ne tik skerdykloje, bet ir nedirbdami.
2. Visi nauji darbuotojai prieš pradėdami darbą skerdykloje turėtų būti instruktuojami ir apmokomi, daug dėmesio skiriant ne tik darbo saugumui ir technikai, bet ir viso proceso bei asmeninės higienos užtikrinimui, kaip nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.852/2004 dėl maisto produktų higienos (28). Taip pat mokymai turi būti organizuojami reguliariai visiems darbuotojams.
3. Kadangi tyrimo metu buvo pastebėta, jog daugiausiai pažeidimų daroma asmeninės bei įrankių higienos srityse, reikėtų prieš darbo, pamainos pradžią atlikti darbuotojų patikrinimą, įsitikinti, kad yra dėvimos visos reikalingos ir švarios apsaugos priemonės, nėra darbuotojų su ligos požymiais. Taip pat stebėti darbuotojus darbo metu, pakartotinai reikalavimų nesilaikančius ir nesistengiančius laikytis - atleisti.
31
LITERATŪRA
1. Biasino W, De Zutter L, Mattheus W, Bertrand S, Uyttendalele M, et al. Correlation between slaughter practices and the distribution of Salmonella and hygiene indicator bacteria on pig carcasses during slaughter. Food Microbiology. 2018;70:192-199;
2. Habib I, Berkvens D, De Zutter L, Dierick K, Van Huffel X, et al. Campylobacter contamination in broiler carcasses and correlation with slaughterhouses operational hygiene inspection. Food Microbiology. 2012;29:105-112;
3. Aarnisalo K, Tallavaara K, Wirtanen G, Maijala R, Raaska L. The hygenic working practices of maintenance personnel and equipment hygiene in the Finnish food industry. Food Control. 2006;17:1001-1011;
4. Pinillos RG, Jukes DJ. Hygiene assesment system (HAS) scores – An analysis of the available data from English slaughterhouses. Food Control. 2008;19:806-816;
5. Seaman P. Food Hygiene training: Introducing the food hygiene training model. Food Control. 2010; 21:381-387;
6. Gomes-Neves E, Cardoso CS, Araújo AC, da Costa JMC. Meat handlers training in Portugal; A survey on knowledge and practice. Food Control. 2011;22:501-507;
7. Abd-Elaleem R, Bakr WMK, Hazzah WA, Nasreldin O. Assesment of the personal hygiene and the bacteriological quality of butcher‘s hands in some abattoirs in Alexandria, Egypt. Food Control. 2014;41:147-150;
8. Nastasijevic I, Tomasevic I, Smigic N, Milicevic D, Petrovic Z, et al. Hygiene assessment of Serbian meat establishments using different scoring systems. Food Control. 2016;62:193-200; 9. Wambui J, Karuri E, Lamuka P, Matofari J. Good hygiene practices among meat handlers in
small and medium enterprise slaughterhouses in Kenya. Food Control. 2017;81:34-39; 10. Alvseike O, Røssvoll E, Røtterud OJ, Nesbakken T, Skjerve E, et al. Slaughter hygiene in
European cattle and sheep abattoirs assessed by microbiological testing and Hygiene Performance Rating. Food Control. 2019;101:233-240;
11. Margas E, Holah JT. Personal hygiene in the food industry. In: Lelieveld HLM, Holah JT, editor. Hygiene in Food Processing: Principles and Practice. 2nd ed. Woodhead Publishing; 2014. p. 408–440;
12. Nel S, Lues JFR, Buys EM, Venter P. The personal and general hygiene pratices in the deboning room of a high throughput red meat abattoir. Food Control. 2004;15:571-578; 13. Baş M, Şafak A, Kıvanç G. The evaluation of food hygiene knowledge, attitudes, and
32 14. Ansari-Lari M, Soodbakhsh S, Lakzadeh L. Knowledge, attitudes and practices of workers on food hygienic practices in meat processing plants in Fars, Iran. Food Control. 2010;21:260-263;
15. Jianu C, Goleţ I. Knowledge of food safety and hygiene and personal hygiene practics among meat handlers operating in western Romania. Food Control. 2014;42:214-219;
16. Enem SI. An appraisal of the knowledge, attitude and practices (kap) of meat handlers on their personal hygiene in Gwagwalada municipal abattoir, Abuja, Nigeria. International Journal of Development Research. 2017;7:17807-17811;
17. National Department of Agriculture. Bergh T, editor. Meat inspectors manual. Abattoir hygiene. 2007. p. 6-48;
18. Cook EAJ. Epidemiology of zoonoses in slaughterhouse workers in western Kenya. The University of Edinburgh; 2015. p. 25-50, 70-104;
19. Kenya Bureau of Standards. Meat Hygiene – code of practice. 2017. p. 31–55.
20. Nyamakwere F, Muchenje V, Mushonga B, Kandiwa E, Makepe M, et al. Evaluation of meat safety knowledge, attitudes and practices among slaughterhouse workers of Amathole District in eastern Cape Proince, South Africa. Journal of Food Safety and Hygiene. 2017;3:7-15; 21. Mulders MN, Haenen APJ, Geenen PL, Vesseur PC, Poldervaart ES, et al. Prevalence of
livestock-associated MRSA in broiler flocks and risk factors for slaughterhouse personnel in The Netherlands. Epidemiology and Infection. 2010;138:743-755;
22. Food Standards Agency. Guide to food hygiene & other regulations for the UK meat industry. 2006. p. 13–20, 143–76;
23. Abu Dhabi Food Control Authority. Code of practice No. (12)/2019. Hygiene practices in slaughterhouses. 2019. p. 36-69;
24. Bonnaud L, Coppalle J. Co-regulation in Practices: The hygiene package in French slaughterhouses. Sociologia Ruralis. Journal of the European Society for Rural Sociology. 2013;53:479-495;
25. Durmuşoğlu H, İncili GK, Demir P, İlhak Oİ. Effects of workers‘ hand washing and knife
disinfection practices on microbiological quality of small animal carcasses in slaughterhouse environment. Journal of Food Processing and Preservation. 2020; 00:e14918.
https://doi.org/10.1111/jfpp.14918;
26. Sibhat B, Zewde BM, Zerihun A, Muckle A, Cole L, et al. Salmonella serovars and antimicrobial resistance profiles in beef cattle, slaughterhouse personnel and slaughterhouse environment in Ethiopia. Zoonoses and Public Health. 2011;50:102-109;
27. 1991 m. liepos 29d. Tarybos Direktyva iš dalies keičianti ir konsoliduojanti Direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa,
33 ir papildanti ją sveikatos reikalavimais, taikomais gaminant ir prekiaujant šviežia mėsa (91/497/EEB);
28. 2004 m. balandžio 29d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos;
29. 2004 m. balandžio 29d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus;
30. 2019 m. vasario 8d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/624 dėl konkrečių taisyklių, taikomų vykdant oficialų mėsos gamybos ir gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo bei natūralaus valymosi vietų kontrolę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/624;
31. Čereška G. Gyvulių skerdyklų įrengimo ir jų skerdimo rekomendacijos. Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba.
https://vmvt.lt/sites/default/files/gyvuliu_skerdimo_ukiuose_rekomendacijos_.pdf (2020 11
19);
32. Heinz G, editor. Guidelines for slaughtering, meat cutting and further processing. FAO; 1991. p. 13-29;
33. European guide to good practice for food hygiene in the contract catering sector. FERCO; 2009. p. 65-72;
34. Manual for the slaughter of small ruminants in developing countries. Principles of slaughter hygiene. FAO. http://www.fao.org/3/X6552E/X6552E08.htm (2020 11 20);
35. Slaughterhouse cleaning and sanitation. Hygiene. FAO.
http://www.fao.org/3/x6557e/X6557E02.htm (2020 11 20);
36. Maisto higiena (2020). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/maisto-higiena (2020 11 21);
37. Mėsos pramonė (2020). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/maisto-pramone/mesos-pramone (2020 11 21);
38. Ritchie H, Roser M (2017). Meat and dairy production. Our World In Data.
https://ourworldindata.org/meat-production (2020 11 21);
39. Liuima J (2017). Kurios Lietuvos pramonės ir paslaugų sritys bus svarbiausios 2025 metais?
Euromonitor International.
https://blog.euromonitor.com/kurios-lietuvos-pramones-ir-paslaugu-sritys-bus-svarbiausios-2025-metais/ (2020 11 21);
40. Australian standard for the hygienic production and transportation of meat and meat products for human consumption (AS 4696:2007). CSIRO Publishing. 2007. p. 65-69;
34 41. Šibalić S, Martinović A, Tar D. Guidelines for good hygiene practices and implementation
of national derogations for construction, layout and equipment for small volumes of meat production, processing and distribution establishments. The Ministry for Agriculture and Rural Development. 2017. p. 21-50,61-90;
42. Wasley A, Robbins J (2017). One in four UK abattoirs fails to meet basic hygiene standards.
The Bureau of Investigative Journalism.
https://www.thebureauinvestigates.com/stories/2017-02-20/one-in-four-uk-slaughterhouses-fails-to-meet-basic-hygiene-standards (2020 11 22);
43. Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-2-1-D1 „Mėsos ir mėsos produktų tvarkymo subjektų kontrolė“ 1 priedas.
35
PRIEDAI
1 priedas. Darbuotojų higienos vertinimo metodika.
ASMENINĖ HIGIENANr. Kriterijus Apibūdinimas Vertinimas
balais
1. Rankų plovimas
Darbuotojai rankas plauna prieš pradėdami darbą, prieš užsimaudami pirštines, darbo eigoje, po kontakto su užteršta/užkrėsta skerdena/organais, pasinaudojus tualetu, darbo pabaigoje, po pirštinių nusimovimo. Rankų plovimas privalomas, nėra galimybių to išvengti.
2
Didžioji dauguma darbuotojų rankas plauna prieš pradėdami darbą, prieš užsimaudami pirštines, darbo eigoje, po kontakto su užteršta/užkrėsta skerdena, pasinaudojus tualetu, darbo pabaigoje, po pirštinių nusimovimo. Rankų plovimas privalomas, bet nėra griežtai kontroliuojamas.
1
Pusė ar daugiau kaip pusė darbuotojų neplauna rankų prieš darbo pradžią, darbo eigoje ar baigus darbą. Rankų plovimas
privalomas, bet ne kontroliuojamas. 0
2.
Rankų plovimo priemonės ir efektyvumas
Darbuotojai rankas iki alkūnių plauna su muilu ir naudoja dezinfekcinį skystį po plovimo. Įrengtos rankų plovimo efektyvumo patikros priemonės, kuriomis darbuotojai naudojasi.
2
Didžioji dauguma darbuotojų rankas iki alkūnių plauna su muilu ir naudoja dezinfekcinį skystį po plovimo. Priemonės rankų plovimo efektyvumui patikrinti yra, bet jomis darbuotojai naudojasi retai arba šių priemonių nėra.
1
Pusė ar daugiau kaip pusė darbuotojų rankas plauna arba tik su muilu, arba tik dezinfekuoja jas dezinfekciniu skysčiu ir ne aukščiau kaip iki riešo, arba jų visai neplauna. Priemonių rankų plovimo efektyvumui patikrinti nėra.
0 3. Apsauginių asmens priemonių dėvėjimas darbo metu
Visi darbuotojai darbo metu dėvi visas privalomas ir nurodytas apsaugines priemones (kepurėles, pirštines, prijuostes, rankogalius, antbačius, kaukes). Apsaugos priemonės pilnai paslepia darbo drabužius. Apsaugos priemonės keičiamos kaskart jas išpurvinus. Kiekvieną kartą palikus darbo patalpas priemonės nusiimamos ir išmetamos, pakartotinai nenaudojamos.
2
Darbuotojai darbo metu dėvi visas privalomas apsaugines priemones; yra pavienių, kai kurių apsaugos priemonių nedėvinčių darbuotojų. Apsaugos priemonės pilnai paslepia darbo drabužius. Apsaugos priemonės keičiamos kaskart jas išpurvinus. Palikus darbo patalpas priemonės nusiimamos ir išmetamos, pakartotinai nenaudojamos.
36 ASMENINĖ HIGIENA
Nr. Kriterijus Apibūdinimas Vertinimas
balais Pusė arba kiek daugiau nei pusė darbuotojų darbo metu dėvi
visas privalomas apsaugines priemones. Apsaugos priemonės pilnai nepaslepia darbo drabužių. Apsaugos priemonės nekeičiamos kaskart jas išpurvinus, nuplovus naudojamos pakartotinai.
0
4. Plaukai
Trumpai kirpti, o ilgi – tvarkingai surišti, kad neišsipeštų sruogos, plaukai patikimai paslėpti po apsaugine kepurėle. Vyrai be barzdų, arba jos yra trumpai kirptos ir paslėptos po barzdos tinkleliu ar apsaugine kauke.
2
Plaukai surišti, paslėpti po apsaugine kepurėle, bet kai kurių darbuotojų iš po jos išsikiša nedidelės, trumpos sruogos/pavieniai plaukai. Vyrų barzdos tvarkingos, trumpos, paslėptos po barzdos tinkleliu ar apsaugine kauke.
1
Vidutinio ilgumo ir ilgi plaukai po kepurėle nerišami ir iš po jos išsikiša, arba rišami, bet nedėvima kepurėlė. Barzdos nepridengtos apsauginėmis priemonėmis.
0
5. Darbo drabužiai
Darbo vietoje dėvimi švarūs, prieš darbo pradžią persirengti drabužiai arba skirta speciali apranga. Yra galimybė įmonėje juos išskalbti. Skiriasi aprangos spalva „švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojų. Apsiaunama švariais, kitur neavimais guminiais batais arba juos parūpina, plauna ir dezinfekuoja įmonė.
2
Darbo vietoje dėvimi švarūs, prieš darbo pradžią persirengti drabužiai. Yra ribotos galimybės įmonėje juos išsiskalbti. Skiriasi aprangos spalva „švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojų. Apsiaunama švariais, kitur neavimais guminiais batais. Yra galimybė juos nuplauti ir dezinfekuoti įmonėje.
1
Prieš darbą nepersirengiama, dėvimi drabužiai, su kuriais
buvo ateita į darbą. Apsiaunama guminiais batais. 0
6. Žalingi įpročiai ir pašalinė veikla darbo vietoje
Darbuotojai darbo vietoje nerūko, tam įrengtos specialios atskiros patalpos. Nėra darbo vietoje alkoholį vartojančių darbuotojų. Darbuotojai darbo metu nesinaudoja mobiliaisiais telefonais (nebent tai susiję su jų darbu)/telefonų negalima įsinešti į darbines patalpas. Darbuotojai nespjaudo ant grindų darbo vietoje.
2
Darbuotojai darbo vietoje nerūko, tai daro lauke arba netoli darbo vietos, atskirų patalpų nėra. Nėra alkoholį vartojančių darbuotojų. Esama darbuotojų, kurie darbinėse patalpose naudojasi mobiliaisiais telefonais ne darbo tikslais. Ant grindų nespjaudoma.
37 ASMENINĖ HIGIENA
Nr. Kriterijus Apibūdinimas Vertinimas
balais Esama darbo vietoje rūkančių ar apsvaigusių darbuotojų,
naudojamasi mobiliaisiais telefonais ar spjaudoma ant grindų. 0
7.
Asmeniniai daiktai darbo vietoje
Darbuotojai prieš eidami į darbo patalpas nusiima visus papuošalus, laikrodžius, persirengimo kambaryje palieka visus tiesiogiai su darbu nesusijusius daiktus. Prieš darbo pradžią darbuotojai patikrinami.
2
Darbuotojai prieš eidami į darbo patalpas nusiima visus papuošalus, laikrodžius, persirengimo kambaryje palieka visus tiesiogiai su darbu nesusijusius daiktus. Patikros prieš darbą nėra. Yra pavienių darbuotojų, nepaisančių tvarkos.
1
Matoma nemažai darbuotojų su papuošalais ar pašaliniais
daiktais darbo vietoje. 0
8.
Sveikatos sutrikimo požymiai
Nėra darbuotojų, kurie turėtų sveikatos sutrikimo požymių
(sloga, kosėjimas, čiaudėjimas ir pan.). 2
Yra keli (iki 5) darbuotojai, turintys sveikatos sutrikimo požymių. Jie dažniau keičia apsaugines priemones, viso darbo metu dėvi apsaugines kaukes, pirštines. Jeigu kosėja, čiaudi – tai daro toliau nuo mėsos/skerdenos/organų (ar išėję į kitą patalpą) į servetėlę, kuri iškart išmetama, rankos plaunamos ir dezinfekuojamos.
1
> 5 sveikatos sutrikimo požymių turintys darbuotojai arba iki 5 darbuotojų, kurie dirba įprastai, nesiimdami papildomų priemonių apsisaugoti nuo galimo mėsos/skerdenos/organų užteršimo.
0
Maksimalus balų skaičius kategorijoje: 16 DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS
Nr. Kriterijus Apibūdinimas Vertinimas
balais
1. Tualetai
Įrengti atskiri tualetai vyrams ir moterims kitose nei persirengimo patalpose, atskiri „švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojams. Yra tualetinio popieriaus ir vienkartinių popierinių rankšluosčių rankoms nusivalyti. Yra galimybė pasinaudojus tualetu iškart nusiplauti ir dezinfekuoti rankas.
2
Įrengti bendri arba atskiri tualetai vyrams ir moterims kitose nei persirengimo patalpose, bendri arba atskiri „švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojams. Yra tualetinio popieriaus ir vienkartinių popierinių rankšluosčių arba daugkartinio naudojimo rankšluosčiai rankoms nusivalyti. Yra galimybė pasinaudojus tualetu iškart nusiplauti ir/ar dezinfekuoti rankas.
38 DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS
Nr. Kriterijus Apibūdinimas Vertinimas
balais Tualetai įrengti persirengimo patalpoje, bendri arba atskiri
„švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojams. Nėra galimybės pasinaudojus tualetu nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, tai padaryti iškart arba tam skirtos priemonės yra kitoje patalpoje.
0
2.
Darbuotojams skirtos
patalpos
Atokiau nuo gamybos patalpų yra įrengtos patalpos darbuotojams (atskirai vyrams ir moterims) persirengti ir nusiprausti, darbuotojai turi atskiras spinteles daiktams pasidėti. Taip pat yra atskira patalpa darbuotojams valgyti, laikyti savo maistą. Patalpos įrengtos atskirai „švarioje“ ir „nešvarioje“ zonoje dirbantiems darbuotojams.
2
Atokiau nuo gamybos patalpų yra įrengtos patalpos darbuotojams (atskirai vyrams ir moterims) persirengti ir nusiprausti, darbuotojai turi atskiras spinteles daiktams pasidėti. Atskiros patalpos valgymui, maisto laikymui nėra, tam sudarytos sąlygos persirengimo patalpoje. Patalpos įrengtos atskirai „švarioje“ ir „nešvarioje“ zonoje dirbantiems darbuotojams.
1
Persirengimo, prausimosi, valgymo patalpos yra, bet jos arti/tiesiogiai susisiekia su darbo vieta, arba yra tik bendros persirengimo patalpos, arba patalpos yra bendros „švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojams.
0 3. Darbuotojų judėjimas darbinėse patalpose
„Švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojai laikosi savo zonoje. Prireikus palikti „nešvarią“ zoną, yra išmetamos/padedamos plovimui naudotos apsaugos priemonės, plaunamos rankos ir batai, nusiprausiama, imamos naujos, švarios apsaugos priemonės. Prie išėjimų iš „nešvarios“ zonos įrengtos vonelės/kilimėliai su dezinfekcine medžiaga.
2
„Švarios“ ir „nešvarios“ zonos darbuotojai laikosi savo zonoje. Prireikus palikti „nešvarią“ zoną, yra išmetamos/padedamos plovimui naudotos apsaugos priemonės, plaunamos rankos ir batai, imamos naujos, švarios apsaugos priemonės. Yra darbuotų, nesilaikančių reikalavimų, nekeičiančių apsaugos priemonių. Prie išėjimų iš „nešvarios“ zonos įrengtos vonelės/kilimėliai su dezinfekcine medžiaga, kurie kartais peržengiami.
1
Darbuotojai laisvai juda tarp „švarios“ ir „nešvarios“ zonų, dažniausiai nekeičia apsaugos priemonių. Prie išėjimų iš „nešvarios“ zonos nėra įrengtos vonelės/kilimėliai su dezinfekcine medžiaga arba jais naudojamasi retai.
0
