LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Deimantė Šukaitienė
DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ KAUNO X PREKYBOS TINKLO ĮMONĖSE, NUSISKUNDIMAI SVEIKATA IR JUOS VEIKIANTYS PSICHOSOCIALINIAI BEI
FIZIKINIAI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI
Antrosios pakopos Visuomenės sveikatos studijų baigiamasis darbas
Studentas: Mokslo vadovas:
Deimantė Šukaitienė prof. dr. Ričardas Radišauskas
2016.05.16 2016.05.16
KAUNAS, 2016
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ KAUNO X PREKYBOS TINKLO ĮMONĖSE,
NUSISKUNDIMAI SVEIKATA IR JUOS VEIKIANTYS PICHOSOCIALINIAI BEI FIZIKINIAI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI
Deimantė Šukaitienė
Mokslinis vadovas prof. dr. Ričardas Radišauskas, LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedra, Kaunas, 2016, 74 p.
Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimus sveikata ir juos veikiančius psichosocialinius bei fizikinius darbo aplinkos veiksnius.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimų sveikata ypatumus sociodemografinių charakteristikų atţvilgiu.
2. Nustatyti ir įvertinti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų psichosocialinius ir fizikinius darbo aplinkos veiksnius.
3. Įvertinti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimų sveikata ir psichosocialinių bei fizikinių darbo aplinkos veiksnių sąsajas.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2014 metų birţelio – rugpjūčio mėnesiais. Tyrimo imtis - 356 asmenys (atsako daţnis - 91,7 proc.). Tyrimo instrumentas – Kopenhagos psichosocialinis modifikuotas klausimynas. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 16.0 for Windows“ ir „Microsoft Excel 2010“ programų paketus.
Rezultatai. Didesnė dalis prekybos tinklo X darbuotojų savo sveikatą vertino kaip vidutinišką. Sveikatos vertinimas skyrėsi ir priklausė nuo lyties, amţiaus, išsilavinimo, darbo staţo. Darbuotojų vyrų sveikatos būklė, lyginant su praėjusiais metais, statistiškai reikšmingai pablogėjo labiau negu darbuotojų moterų. Darbuotojams diagnozuotos ir per pastaruosius 12 mėnesių daţniausiai gydytos ligos buvo padidinto kraujospūdţio liga (41,9 proc.
respondentų), ūminis bronchitas (37,4 proc.), lėtinis bronchitas (29,2 proc.), o labiausiai vargino galvos skausmas (97,2 proc.), sloga (95,2 proc.), kosulys (88,8 proc.). X prekybos tinklo darbuotojai vyrai dirbo sunkesnį fiziškai darbą negu to paties prekybos tinklo darbuotojos moterys ir darbovietėje daugiau laiko praleido respondentai vyrai negu moterys (p<0,0001), tačiau respondentai vyrai buvo labiau patenkinti darbo sąlygomis negu respondentės moterys (p<0,0001).
Po darbo fiziškai ir psichologiškai labiau pavargę jautėsi moterys negu vyrai (p<0,0001).
Didesnė dalis darbuotojų moterų negu vyrų teigė, kad darbo vietos aplinka yra triukšminga, o didesnė dalis apklaustų vyrų negu moterų teigė, kad darbo vietos aplinka yra stresinė (p<0,0001).
Išvados. Pablogėjusi X prekybos tinklo darbuotojų sveikata, lyginant su praėjusiais metais, susijusi su ilgesniu darbe praleidţiamu laiku, darbo pobūdţiu (sunkesniu fiziniu darbu), poilsio (miego) reţimu ir nuovargiu dėl darbo nakties metu.
Praktinės rekomendacijos. Atsiţvelgiant į tyrimo rezultatus ir siekiant išvengti galvos skausmų, rekomenduojame sumaţinti darbo aplinkos triukšmingumą ir emocinę įtampą.
Kadangi darbuotojus daţnai vargina peršalimo ligos, rekomenduojame darbuotojų tarpe propaguoti sveikos gyvensenos įgūdţius, fizinį aktyvumą ir grūdinimąsi. X prekybos tinklo vadovams siūlome atkreipti dėmesį į darbo laiko trukmės, darbo ir poilsio reţimo grieţtesnį reglamentavimą.
Raktiniai ţodţiai: prekybos darbuotojai, nusiskundimai sveikata, psichosocialiniai ir fizikiniai darbo aplinkos veiksniai.
SUMMARY
Public health
HEALTH PROBLEMS AND PSYCHOSOCIAL AND PHYSICAL FACTORS OF WORK ENVIRONMENT OF EMPLOYEES WORKING IN THE COMPANIES OF SALES CHAIN X IN KAUNAS
Deimantė Šukaitienė
Supervisor prof. dr. Ričardas Radišauskas, LUHS Department of Environmental and Occupational Medicine, Kaunas, 2016, 74 p.
Aim of the work – to determine and evaluate the health problems and the psychosocial and physical factors of work environment of employees working in sales chain X in Kaunas.
Objectives:
1. To determine the peculiarities of health problems among sales chain employees„
according to the sociodemografic characteristics.
2. To determine and evaluate the psychosocial and physical factors of work environment of Kaunas sales chain employees„.
3. To evaluate the relations between the health problems and the psychosocial and physical factors of work environment of the employees of sales chain X in Kaunas.
Methods of the study. The study was conducted on June–August, 2014 and 356 persons participated (response rate – 91.7%) in it. In this study modified psychosocial Copenhagen questionnaire was used. The statistical data analysis was conducted by using “SPSS 16.0 for Windows“ and “Microsoft Excel 2010“.
Results. The larger part of the sales chain X employees described their health as average. The health evaluation differentiated and depended on gender, age, education, work experience.
The health of male employees statistically got worse (in comparison to the last year) if to compare it with the female employees. Within the last 12 months the employees were diagnosed and treated with increased blood pressure (41.9%), acute bronchitis (37.4%), chronic bronchitis (29.2%), and the most of them had headache (97.2%), head cold (95.2%), cough (88.8%). The male employees of sales chain X had to do a physically tougher work than female employees and they spent more time at work than the females (p=0.0001), however, male respondents were more satisfied with their work conditions than female respondents (p=0.0001).
Also, female employees felt more tired after work than male employees (p=0.0001). The larger part of female employees claimed that their work environment is noisy and the larger part of male employees than female employees claimed that their work environment is stressful (p=0.0001).
Conclusions. The deteriorated health of the employees of sales chain X, if to compare it with the results of last year is related to longer hours at work, the type of activity carried out (more arduous physical work), rest (sleep) balance and tiredness due to the work at night.
Practical recommendations. According to study results and in order to avoid headache we recommend decreasing the noise level and emotional tension of work environment. The employees catch cold quite often so we recommend promoting habits of healthy lifestyle, physical activity and conditioning among the employees. Also, for the managers of sales chain X we recommend paying more attention to stricter regulation of working time, and to work and rest balance.
Key words: sales employees, health problems, psychosocial and physical factors of work environment.
TURINYS
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12
1.1. Dirbančiųjų sveikatos pagrindiniai aspektai ... 12
1.2. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai ... 14
1.3. Darbuotojų patiriamas stresas kaip psichosocialinių aplinkos veiksnių pasekmė ... 20
1.4. Fizikiniai aplinkos veiksniai ir jų įtaka darbuotojų sveikatai ... 25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 29
2.1. Tyrimo imtis ... 29
2.2. Tyrimo instrumentas ... 31
2.3. Tyrimo etika ... 32
2.4. Duomenų analizės metodai ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI ... 33
3.1. X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimai sveikata ... 33
3.2. X prekybos tinklo darbuotojų psichosocialiniai ir fizikiniai darbo aplinkos veiksniai ... 42
3.3. X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimų sveikata, psichosocialinių ir fizikinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos ... 49
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
IŠVADOS ... 55
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57
PRIEDAI ... 65
SANTRUMPOS
ES – Europos sąjunga.
lls – laisvės laipsnių skaičius.
ES25 – dvidešimt penkios Europos sąjungos valstybės.
SĄVOKOS
Psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą [1].
Fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje [1].
Ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms [1].
ĮVADAS
Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama plėtros koncepcijai, kuri turėtų uţtikrinti aplinkai ir ţmogui nekenksmingų technologijų naudojimą bei sveiką darbo aplinką [2]. Darbo srityje vyksta svarbių pokyčių, kuriuos lemia pasaulio globalizacija, intensyvi ţmonių migracija, populiacijos senėjimas ir naujosios technologijos [3]. Daugėja dirbančių moterų, keičiasi darbų pobūdis, sparčiai plėtojamas paslaugų sektorius. Pokyčiai darbo srityje neišvengiamai veikia dirbančių asmenų sveikatą, gyvenimo ir darbo kokybę. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros parengtuose profesinės saugos ir sveikatos tyrimų prioritetuose 2013–2020 m. pabrėţiama, kad svarbu tirti ne tik tai, kokį poveikį darbo srities pasikeitimai turi ţmonių sveikatai ir saugumui darbe, bet ir kokias galimybes suteikia jų sveikatai gerinti bei gerovei darbe didinti [4]. Darbe patiriamas stresas ir psichosocialinės rizikos veiksniai yra vertinami kaip vieni pagrindinių darbuotojų gerovės iššūkių [3].
Tradiciškai darbuotojų sveikata siejama su profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe prevencija [5]. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėţia, kad darbuotojo sveikata turėtų būti nagrinėjama remiantis holistiniu (biopsichosocialiniu) sveikatos modeliu, apimti ne tik socialinius, bet ir psichologinius veiksnius ir su sveikata susijusį elgesį, o darbo vieta turi tapti pirminės ligų ir priešlaikinių mirčių prevencijos terpe [6].
Aktualumas. Darbo vietoje ţmogus praleidţia didelę laiko dalį, todėl labai svarbu, kad darbo aplinkoje esantys rizikos veiksniai kuo maţiau neigiamai veiktų sveikatą [7]. Gana plačiai mokslininkai analizavo dirbančiųjų sveikatą ir šiuolaikines darbo sąlygas [7], ergonominių rizikos veiksnių valdymo Lietuvoje strategijas [8], ergonomikos rizikos veiksnius maţose ir vidutinėse statybos įmonėse [9], ergonominių rizikos veiksnių tyrimo ypatumus komercinėse įmonėse [10], ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius kelių statybos įmonėje [11] bei kt. Daugiausia publikacijų skirta ergonominių aplinkos veiksnių tyrimams. Be to, daţniausiai įmonėse yra tiriami ergonominiai rizikos veiksniai – 46 proc., po to fizikiniai – 18 proc., bei maţiausiai psichosocialiniai, fiziniai, biologiniai ir cheminiai rizikos veiksniai – po 9 proc. [12]. Mokslininkų nuomone [13] darbuotojų psichinė ir fizinė sveikata, emocinė savijauta, motyvacija dirbti ir kiti aspektai yra stipriai susiję su psichosocialine jų darbo aplinka. Stresas ir kiti psichosocialiniai aplinkos veiksniai yra tirti [14, 15, 16], tačiau jie nėra plačiai nagrinėjami, todėl darbe siekiame atskleisti prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimus sveikata ir juos veikiančius psichosocialinius bei fizikinius aplinkos veiksnius.
Pasirinkta darbo tema yra aktuali, nes prekybos tinklo įmonėse dirbančių darbuotojų darbo krūvis didelis, tenka dirbti naktimis ar ilgas darbo valandas, o darbuotojų darbo sąlygos sudėtingos. Tai leidţia daryti prielaidą, kad prekybos tinklo įmonėse dirbančių darbuotojų darbo sąlygos nėra optimalios ir gali būti susijusios ar lemti darbuotojų nusiskundimus sveikata. Mūsų gauti tyrimo rezultatai padės įvertinti psichosocialinius ir fizikinius darbo aplinkos veiksnius, jų įtaką darbuotojų nusiskundimams sveikata, o pateiktos rekomendacijos prisidės prie darbuotojų darbo sąlygų gerinimo.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimus sveikata ir juos veikiančius psichosocialinius bei fizikinius darbo aplinkos veiksnius.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimų sveikata ypatumus sociodemografinių charakteristikų atţvilgiu.
2. Nustatyti ir įvertinti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų psichosocialinius ir fizikinius darbo aplinkos veiksnius.
3. Įvertinti Kauno X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimų sveikata ir psichosocialinių bei fizikinių darbo aplinkos veiksnių sąsajas.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Dirbančiųjų sveikatos pagrindiniai aspektai
Pastaruoju metu ypač daţnai nustatomos ligos, kurias sukelia stresas, padidėjo sergamumas onkologinėmis ligomis, daţnai nustatomi jungiamojo audinio bei skeleto–
raumenų sistemos įvairūs paţeidimai.
Mokslininkų nuomone [17] svarbus profesinę sveikatą ir saugą darbe apibūdinantis rodiklis yra sergamumas profesinėmis ligomis. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis [18] depresija, nerimas ir stresas uţima gana didelę profesinių ligų dalį Europos Sąjungoje (18,9 proc. nuo visų su darbu susijusių ligų), bei yra moterims pagal daţnumą antra nustatoma liga. Pirmoje vietoje moterims nustatoma raumenų ir kaulų ligos.
Depresijos paplitimo mąstai tokie dideli, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis [6], 2020 metais planuojama, jog depresija gali būti antroji neįgalumo prieţastimi. Pirmoje vietoje neįgalumo prieţasčių tarpe išliks išeminė širdies liga. Visgi depresijos pasireiškimas ir jos paplitimas kiekvienoje šalyje yra skirtingas. PSO duomenimis, atlikus tyrimą keturiolikoje valstybių nustatyta, kad faktiškai ketvirtadaliui pacientų, apsilankiusių priminės sveikatos prieţiūros įstaigoje, buvo nustatyti psichikos sutrikimai, ir daugiausiai pasireiškiantis iš jų buvo depresijos epizodai. Jie nustatyti 10,4 proc. tiriamųjų.
2005 metais dvidešimt septyniose Europos Sąjungos šalyse atlikus ketvirtąjį darbo sąlygų tyrimą [19] nustatyta, kad daugiau negu trečdalis Europos dirbančių asmenų nurodė neigiamą darbo poveikį jų sveikatai. Nustatyti ir tam tikri ţenklūs skirtumai tarp tirtų šalių.
Didţiausią neigiamą poveikį sveikatai darbas turi dirbantiesiems, gyvenantiems Graikijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Slovėnijoje. Maţesnis procentas (apie 25 proc.) Vokietijos, Olandijos, Airijos ir Prancūzijos dirbančiųjų paţymėjo neigiamą darbo poveikį jų sveikatai. Jungtinės Karalystės darbuotojų nuomonė apie neigiamą darbo poveikį darbuotojų sveikatai buvo dar maţesnė: darbas neigiamai veikė penktadalio dirbančiųjų sveikatą. Paprastai dirbantieji paţymėdavo nuo 2 iki 6 simptomų, kuriuos patyrė, o daţniausiai kartojosi šie sutrikimai:
stresas, nuovargis, dirglumas, galvos skausmas, raumenų ir nugaros skausmai. Tokiose šalyse, kaip Graikija, Latvija, Estija ir Lietuva darbuotojai skundţiasi daţnai ir psichologinėmis, ir fizinėmis su darbu susijusiomis sveikatos problemomis. Nustatyta, kad Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos dirbantieji daţniau skundţiasi fiziniais, o rečiau psichologiniais sveikatos negalavimais. Tuo tarpu Švedijos dirbantieji daţniau skundţiasi psichologiniais negalavimais, o rečiau pasitaiko sveikatos problemos susijusios su fiziniais negalavimais. Tokių valstybių
kaip Jungtinė Karalystė, Olandija, Vokietija, Austrija ir Airija, dirbantieji maţiau negu Europos Sąjungoje nustatytas vidurkis patiria tiek fizines, tiek psichologines sveikatos problemas susijusias su darbu. Šiame tyrime nustatyta, kad Lietuvos darbuotojai skundţiasi panašiais simptomais susijusiais su darbu, kaip ir kiti Europos Sąjungos dirbantieji, tai – stresas ir nuovargis, raumenų ir nugaros skausmai. Be to daugiau nei pusė (52,4 proc.) Lietuvos dirbančiųjų paţymėjo, kad darbas neigiamai veikia ir kenkia jų sveikatai [19].
Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme [20] pateiktą apibrėţimą, profesinė liga apibūdinama kaip darbuotojo sveikatos sutrikimas (ūmus ar lėtinis), kuris atsiranda dėl vieno ar daugiau ţalingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių, kuris nustatyta tvarka pripaţįstamas kaip profesinė liga. Profesinės ligos registruojamos Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre.
Valstybinė darbo inspekcija [21] pateikia profesinių ligų valstybės registro informaciją ir nurodo, kad 2013 metais 256 asmenims buvo uţregistruota 412 profesinių ligų. Lyginant su ankstesniais metais (2012 metais), padidėjo profesinių ligų skaičius (nuo 393 iki 412), tačiau sumaţėjo asmenų skaičius, kuriems buvo nustatytos profesinės ligos (nuo 282 iki 256 asmenų). Taigi galima teigti, vienam asmeniui tenkančių profesinių ligų skaičius padidėjo, lyginant 2012 ir 2013 metus. 2013 metų tyrimo duomenimis, vyrams buvo nustatyta tris kartus daugiau profesinių ligų (309 profesinės ligos) negu moterims (103 profesinės ligos).
Nuo 2012 iki 2013 metų vyrams nustatytų profesinių ligų skaičius nuo 295 ligų padidėjo iki 309 ligų, o moterims nustatytų profesinių ligų skaičius padidėjo nuo 98 iki 103 profesinių ligų [21].
2013 m. jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos sudarė – 59,5 proc.
(245 profesinės ligos arba 7 ligomis maţiau negu 2012 m.), ausų ligos – 19,4 proc. (80 profesinių ligų arba 2 ligom daugiau negu 2012 m.), nervų sistemos ligos – 17,7 proc. (73 profesinės ligos arba 36 ligom daugiau negu 2012 m.) visų nustatytų ligų. 2012 m. nustatytos skeleto raumenų ir jungiamojo audinio sistemos ligos sudarė 64,1 proc. visų ligų, ausų ligos sudarė 19,9 proc. visų profesinių ligų, nervų sistemos ligos sudarė 9,4 proc. visų profesinių ligų [21].
Tyrimo rezultatai gauti iš šalių kandidačių į Europos Sąjungą rodo, kad darbininkų saugai ir sveikatai dėl jų darbo yra nemaţa rizika. Tai atsispindi sveikatos problemose, dėl kurių darbuotojai skundţiasi: problemos yra kur kas rimtesnės nei Europos Sąjungoje.
Daţniausios su darbu susijusios sveikatos problemos yra: bendras nuovargis – 41 proc., nugaros skausmai – 34 proc., stresas – 28 proc., raumenų skausmai, kaklo ir pečių – 23 proc.
[22].
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis [21] fizikiniai darbo aplinkos veiksniai lėmė daugiausia profesinių ligų 2013 m. ir iššaukė 271 profesinę ligą, kas sudarė 65,8 proc.
nuo visų profesinių ligų. Daugiausia iš fizikinių darbo aplinkos veiksnių profesines ligas sąlygojo akustinis triukšmas ir rankas bei visą kūną veikianti vibracija. Akustinis triukšmas lėmė 80 profesinių ligų atsiradimą, o rankas bei visą kūną veikianti vibracija sąlygojo 191 profesinę ligą. Ergonominiai darbo aplinkos veiksniai 2013 metais sukėlė 129 profesines ligas arba 31,3 proc. visų profesinių ligų, o 2012 metais šie veiksniai sąlygojo 29 proc. arba 114 profesines ligas.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis [21], 2013 metais 55–64 metų amţiaus dirbantiesiems, kurie turi 30–39 metų darbo staţą, nustatyta daugiausia profesinių ligų: 60,0 proc. arba 247 profesinės ligos. Atliktų tyrimų duomenimis [23] vyresnio amţiaus darbuotojų sergamumas didesnis. Didėja jungiamojo audinio patologijos, navikų, kraujotakos ir nervų sistemos ligų daţnis. Paţymima, kad moterys serga 1,5 karto daugiau negu vyrai. Nustatyta, kad 89,14 sergamumo atvejo tenka vienam šimtui moterų, kai tuo tarpu šimtui vyrų tenka ţymiai maţiau sergamumo atvejų – 61,35. Vyrams daţniau nustatoma įvairios traumos, akių ar nervų sistemos ligos negu moterims.
Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad darbuotojai nusiskundimus sveikata sieja su darbo sąlygomis. Daţniau darbuotojai išskiria šiuos su darbu susijusius nusiskundimus sveikata: stresas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmas.
1.2. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai
Psichosocialine nuostata laikomas toks terminas, kuris apima socialinius bei psichologinius veiksnius stipriai lemiančius fiziologinius procesus [24]. Paprastai paţymima, kad tokie veiksniai kaip nerimas, depresija bei stresas, savigrauţa bei pyktis, gyvenamoji vieta, išsilavinimas bei socialinė atskirtis sąlygoja asmens psichosocialinę nuostatą.
Kiti autoriai [14] psichosocialiniais veiksniais laiko aplinkybes ar veiksmus, lemiančius darbuotojo psichologinį atsaką į jo darbą bei darbo vietos aplinką. Tokiais veiksniais ar aplinkybėmis gali būti didelis darbo krūvis ir maţa asmens įtaka darbo metodams ar pačiam darbui, darbuotojams skiriamas maţas laikotarpis uţduotims atlikti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu [25] patvirtintuose psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose apibrėţiami šie psichosocialiniai rizikos veiksniai:
susiję su didesnių pastangų reikalaujančiomis darbo aplinkos sąlygomis, išgaunant tokį patį darbo rezultatą;
susiję su netinkamu darbo krūviu, kuris gali būti per didelis arba per maţas, pernelyg dideliu darbo tempu, neaiškiai pateikiamomis darbo uţduotimis, netinkamai parenkamomis uţduotimis darbuotojams, neatsiţvelgiama į jų sugebėjimus ir galimybes;
susiję su laiko organizavimu darbuotojams, tinkama darbo laiko trukme, darbo paskirstymu, per daug ar per maţai kontroliuojamais darbuotojais, per dideliu ar per maţu darbo uţmokesčiu;
susiję su darbuotojams suteikiama per maţa laisve priimti sprendimus, per maţai įtakojamais ir planuojamais darbais, atliekamo darbo maţu pasitenkinimu, psichologine įtampa, monotonišku darbu, susidarančiu per didelius kiekiu informacijos;
susiję su tarpasmeniniais darbuotojų santykiais, su santykių su vadovu ypatumais, su netinkamu vadovavimu, trūkumu kelti kvalifikaciją, negalėjimu įtakoti sprendimus įstaigoje, grįţtamojo ryšio apie atliktą darbą nebuvimu, bauginimu bei įstaigoje esančiu smurtu, priekabiavimu, patyčiomis.
Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose [26] psichosocialinis veiksnys įvardijamas kaip veiksnys sukeliantis darbuotojui psichinį stresą, kurį įtakoja darbo sąlygos ir darbo reikalavimai, darbo organizavimas ir turinys, santykiai tarpusavyje tarp darbuotojų ar darbuotojų ir vadovų.
Psichosocialiniai rizikos veiksnių tyrimai Lietuvos įmonėse yra gana nauja sritis, nors moksliniai tyrimai Higienos instituto Darbo medicinos centre atliekami nuo 1994 metų.
Profesinės rizikos dalimi psichosocialiniai rizikos veiksniai tapo tik 2005 metais patvirtinus Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikos nurodymus, kurie sukūrė juridinę bazę šiems veiksniams vertinti [27].
Anot mokslininkų [28] šie veiksniai yra itin svarbūs, kai kalbama apie sveikos darbo vietos, o kartu ir darbuotojų gerovės kūrimą. Sveikai darbo vietai kurti būtinos sąmoningos, sistemingos ir bendradarbiavimu pagrįstos pastangos, kuriomis siekiama didinti darbuotojų gerovę ir produktyvumą. Kiti mokslininkai [13] paţymi, kad tam reikalingi gerai planuojami ir prasmingi darbai, palaikanti socialinė organizacinė aplinka, prieinamos ir teisingumu pagrįstos karjeros bei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės.
Darbuotojų sveikata yra stipriai susijusi su visos organizacijos sveikata vykstant individo ir aplinkos kintamųjų sveikai [6]. Tyrimai rodo, kad dėmesys sveikatingumui padeda didinti darbuotojų pasitenkinimą darbu ir visuotinę asmens gerovę [29]. Sveikatingumo programų taikymas didina darbuotojų lojalumą, maţina streso lygį ir padeda įveikti polinkį pravaikštoms – sveikatingumo programos duoda naudą ne tik kiekvienam asmeniui, bet ir visai organizacijai [5].
Darbo krūvis yra organizacinis veiksnys, su kuriuo darbuotojas, atlikdamas jam reikiamus darbus, daţniau ar rečiau susiduria. Psichinis darbo krūvis apibrėţiamas kaip keliamų darbo reikalavimų ir darbuotojo gebėjimų juos atlikti sąveika [30]. Teigiama, kad darbo krūvis daro įtaką ir įmonės rezultatams, taip pat asmens ir įmonės gerovei ir saugai [31], todėl svarbu įvertinti skiriamą darbuotojams darbo krūvį ir tinkamai jį paskirstyti, siekiant išvengti neigiamų pasekmių tokių, kaip motyvacijos sumaţėjimas, abejingumas atliekant darbus, nuobodulys ir pan. [5].
Mokslininkai [13] paţymi, kad dirbantiems ţmonėms reikalingas optimalus darbo krūvis, kuris neviršija jų galimybių, bet kartu veikia kaip iššūkis ir nekelia nuobodulio.
Europoje atlikti socialiniai tyrimai atskleidė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai Europoje dirba maţiau valandų (iki 40 valandų) nei privataus sektoriaus darbuotojai.
Palyginus tyrimus atliktus 2008-2010 metais su tyrimais atliktais 2010-2012 metais, nustatyta, kad Europoje padidėjo skaičius asmenų, kurie dirba ilgesnes darbo valandas viešajame ir privačiame sektoriuje. Paţymima, kad tirtuoju laikotarpiu Lietuvoje asmenų, dirbančių viešajame sektoriuje standartines keturiasdešimt darbo valandų per savaitę, skaičius padidėjo nuo 59,87 (2008-2010 metais) iki 51,29 proc. (2010-2012 metais). Šis pokytis atsispindėjo padidėjusiu maţiau dirbančių (maţiau nei 30 val. per savaitę) darbuotojų skaičiumi nuo 8,78 proc. iki 12,07 proc. bei padidėjusiu daugiau valandų dirbančių (41-59 val. per savaitę) darbuotojų skaičiumi nuo 15,67 proc. iki 25,43 proc. Privačiame sektoriuje Lietuvoje sumaţėjo dirbamų valandų skaičius per savaitę [32].
1 lentelė. Viešojo ir privačiojo sektoriaus Lietuvos darbuotojų dirbamos valandos (proc.) įskaitant viršvalandţius 2008–2012 m. [32]
Darbo val. per savaitę
2008–2010 m. 2010–2012 m.
Viešasis sekt. Privatusis sekt. Viešasis sekt. Privatusis sekt.
<30 8,78 6,85 12,07 11,74
30–39 12,85 5,60 9,05 1,68
40 59,87 56,02 51,29 60,40
41–49 10,97 15,77 15,09 14,09
50–59 4,70 8,51 10,34 6,04
60> 2,82 7,26 2,16 6,04
Tyrėjai nurodo [33], kad ilgos darbo valandos Lietuvoje yra norma. Du trečdaliai (65,6 proc.) Lietuvos respondentų atsakė, kad dirba 40–49 valandas per savaitę, o daugiau nei kas dešimtas (12,3 proc.) Lietuvoje dirba 50 valandų ir daugiau per savaitę. Autoriai paţymi, kad daugiau kaip 40 valandų per savaitę teigia Lietuvoje dirbantys keturi iš penkių darbuotojų. Teigė, dirbantys maţiau nei 40 valandų per savaitę, 15 proc. darbuotojų.
Matome, kad pateikiami skaičiai nesutampa su oficialiai pateikiamais skaičiais.
Oficialiai pateikiamas darbo valandų skaičius yra gerokai sumaţinamas anot mokslininkų [33]
ir siekiant išvengti mokesčių ir kitų socialinio draudimo įmokų uţ darbą mokama atlyginimai
„vokeliuose“.
Nustatyta [34], kad darbo krūvis yra susijęs su emociniu stresu, darbuotojo kraujospūdţiu ir asmenine gerove. Darbo krūvį kiekvienas darbuotojas suvokia individualiai, tačiau daugelis teigia, kad dėl per didelio / per maţo darbo krūvio patiria tam tikrą problemą, veikiančių tiek fizinę, tiek psichikos savijautą.
Paţymima, jog neigiamą įtaką darbuotojų sveikatai turi naktinis darbas. Jis sąlygoja miego bei virškinimo sistemos sutrikimus. Dėl naktinio darbo pasikeičia valgymo įpročiai, darbuotojai gali jausti baimę bei nerimą [35].
Tyrėjų nuomone [36], naktinis ar pamaininis darbas turi neigiamą įtaką darbuotojų šeimyniniam gyvenimui bei socialiniam įsitraukimui. Atlikti tyrimai atskleidė, kad didesnį nuovargį, depresiją, nerimą bei įtampą jautė medicinos slaugytojos, dirbančios besikeičiančiomis darbo valandomis, lyginant su slaugytojomis, dirbančiomis kitose pamainose.
Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų papildomas darbo krūvis Europoje skiriasi, maţesnis papildomas darbo krūvis yra viešajame sektoriuje negu privačiame. Privataus sektoriaus darbuotojams Europoje daugiau tenka dirbti naktimis, savaitgaliais, pasitaiko neplanuotų viršvalandţių. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kiek kitokia, maţesniu darbu savaitgaliais gali pasidţiaugti viešajame sektoriuje dirbantys asmenys [32].
Svarbus psichosocialinis darbo aplinkos veiksnys yra darbo reikalavimai. Paţymima, kad darbo reikalavimai gali būti emociniai ir kognityvūs (darbo lemiamas emocinis ir protinis
krūvis), kiekybiniai ir kokybiniai (kiek darbo turi būti atlikta ir kokios jo kokybės tikimasi).
Tiek labai aukšti, tiek labai ţemi reikalavimai darbe yra susiję su menkesniu darbuotojų jaučiamu įsipareigojimu savo organizacijai ir maţesniu pasitenkinimu darbu [37, 38].
Anot mokslininkų [13] darbo kontrolė reiškia darbuotojams suteikiamą sprendimų, susijusių su jų darbu, priėmimo galią, laisvę spręsti su darbu susijusius klausimus. Galimybė kontroliuoti savo darbą yra laikoma vienu iš vadinamų darbo išteklių, tarp kurių yra ir kiti pozityvieji psichosocialinės darbo aplinkos veiksniai (socialinė parama darbe, darbo vaidmens aiškumas, prasmės darbe suvokimas, galimybės tobulinti įgūdţius ir t. t.).
Penktojo Europos darbo sąlygų tyrimo ataskaitoje paţymima, kad svarbiausias veiksnys, kuris padeda sumaţinti neigiamą didelių darbo reikalavimų ir menkos darbo kontrolės poveikį, yra socialinė kolegų parama [39]. Mokslininkai paţymi [38, 40, 41], kad didesnė bendradarbių ir vadovų parama leidţia prognozuoti geresnę psichologinę darbuotojų sveikatą, didesnį pasitenkinimą darbu ir įsipareigojimą savo darbo vietai, silpnesnius emocinio išsekimo, psichologinės įtampos ir psichosomatinius simptomus.
Kaip paţymima, tarpasmeniniai konfliktai yra viena iš tarpasmeninių problemų, daţnai pasitaikančių įvairiose organizacijose. Problemiški darbuotojų santykiai ir ţmonės, laikomi darbo objektais, darbuotojams sukelia psichologinę įtampą, veikiančią sveikatingumą, o kartu ir darbo rezultatus [42]. Konfliktai, kylantys tarp kolegų, vadovų ar su klientais, darbuotojui sukelia emocinį išsekimą, dėl daţnų konfliktų darbuotojas nenori eiti į darbą ar galvoja apie išėjimą [43].
Dirbantiems ţmonėms ypač svarbus atviras ir pasitikėjimu grįstas bendravimas su kolegomis, bendradarbiavimo galimybės, ţinojimas, kad jų vadovai linkę padėti ir palaikyti, suvokiamas teisingumas organizacijoje [13]. Pasitikėjimu ir atvirumu grįsti kolektyvo santykiai kuria prasmingos darbo aplinkos jausmą, o tai teigiamai veikia darbuotojų gerovę [44].
Apie psichologinį smurtą darbe, vadinamą mobingu, kalbama retai. Mobingu įvardijamas daromas psichologinis spaudimas darbuotojui siekiant jį suţlugdyti. Ši problema nėra labai daug aptarinėjama. Tokiu spaudimu ar ujimu siekiama pašalinti asmenį iš įstaigos ar organizacijos [45].
Smurtas darbo vietoje yra rimta pasaulinio masto problema, kuriai pastaruoju metu skiriama daug dėmesio mokslinėse publikacijose. Realus problemos mastas nėra ţinomas, todėl visa prieinama informacija šia tema tėra aisbergo viršūnė [46].
Neigiamas elgesys darbe paprastai pasireiškia pasirinkto asmens uţgauliojimu darbo metu, prieš jį naudojama psichologinė prievarta ar smurtas, toks asmuo gąsdinamas ir prie jo
priekabiaujama. Visa tai sukelia pavojų ujamam asmeniui, jo saugumui, sveikatai, nukenčia darbo rezultatai bei asmens gerovė [47].
Kaip ir daugelis socialinių reiškinių, taip ir negatyvus elgesys nuolat besikeičiančioje aplinkoje neturi vieno ir visoms situacijoms apibūdinti tinkamo apibrėţimo. Neapibrėţtumą skatina ir nevienodos tų pačių negatyvaus elgesio pasireiškimo formų įvardijimas skirtingų mokslo šakų darbuose [48]. Negatyvus elgesys darbe gali įgauti įvairias formas, kurios daţniausiai pasiţymi kryptingumu, valingumu, sąmoningumu. Tos formos – tai grasinimai, bauginimai, priekabiavimas, įţeidinėjimai, ignoravimas, izoliavimas ar atskyrimas, fizinė agresija, kitos atviros ar pasyvios agresijos formos. Būtina paţymėti, kad negatyvios veikos gali būti atliekamos tiek vieno ţmogaus, tiek ir jų grupės, kaip ir veiksmai gali būti nukreipti tiek prieš vieną ţmogų, tiek prieš visą grupę [49].
Pabandysime paanalizuoti, kaip pasireiškia psichosocialiniai veiksniai darbe. Autoriai [50] tyrę protinį ir fizinį darbą dirbančių Vilniaus gyventojų intensyvius psichosocialinius darbo veiksnius nustatė, kad intensyviausi Vilniaus miesto darbuotojų psichosocialiniai veiksniai yra karjeros stagnacija, uţduoties/veiksmo pasikartojimas, neadekvatus atlygis, skubėjimas, susiţeidimo rizika ir atsakomybė uţ materialines vertybes. Autoriai nustatė, kad nervinę įtampą daţniau patyrė darbuotojai, kurie dirbo protinį darbą, kadangi jiems tuo pačiu meto tekdavo atlikti ne vieną, o po kelias uţduotis. Fizinį darbą dirbantys daţniau patiria fizinę įtampą, daţniau kartojasi ta pati uţduotis ar veiksmas, atlygis neadekvatus atliekamam darbui. Nustatyta, kad fizinį darbą dirbančios moterys daţniau darbe priverstinai skuba, jų galimybės siekti karjeros maţesnės, palyginti su protinį darbą dirbančiomis moterimis ir fizinį darbą dirbančiais vyrais. Vyrų, kurie dirba fizinį darbą, susiţeidimo rizika ir atsakomybė uţ materialines vertybes daţnesnė lyginant su protinį darbą dirbančiais vyrais [50].
Tiriant stresą ir psichosocialinius veiksnius maţose statybos ir nekilnojamo turto įmonėse nustatyta [15], kad daugiausia įtakos nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojų darbui turi darbo tempas ir emociniai reikalavimai, taip pat didelė dalis asmenų patiria stresą ir yra maţai informuoti. Apklaustiems darbuotojams niekad neteko patirti fizinio smurto ir smurto grėsmės, seksualinis priekabiavimas ir erzinimas gana reti.
Autoriai [51] lyginę psichosocialines darbo charakteristikas ir sveikatos rodiklius nustatė, kad tyrime dalyvavę vyrai darbe galėjo priimti laisviau sprendimus, negu moterys, o vyresniems darbuotojams, lyginant su jaunesniais, buvo keliami maţesni reikalavimai.
Autoriai nustatė, kad didelę įtampą darbe patiriantys asmenys savo fizinę sveikatą vertino prasčiau, lyginant su maţesnę įtampą patiriančiais tiriamaisiais. Didelę įtampą patiriančių darbuotojų grupės vyrai skundėsi daţnesniais širdies skausmais, lyginant su maţos įtampos
tiriamųjų vyrų grupe. Moterys, patiriančios didelę darbo įtampą, skundėsi daţnesniais galvos skausmais, lyginant su moterimis iš maţos darbo įtampos grupės. Darbe didelę įtampą patiriantys respondentai savo emocinę sveikatą yra linkę vertinti prasčiau, o taip pat jie pasiţymi aukštesniu nerimo lygmeniu.
Psichosocialiniai veiksniai skirtingai veikia darbuotojus ir jų darbą priklausomai nuo jų lyties, amţiaus, išsilavinimo ir uţimamų pareigų. Jie nustatė, kad moterys, kitaip negu vyrai, daţniau jaučiasi išsekusios ir jų kiekybiniai reikalavimai yra didesni (t.y. jos daţniau vėluoja atlikti darbus negu vyrai ir savo uţduotims atlikti neturi pakankamai laiko). Daugiau įtakos savo darbui turi moterys, nors jos yra maţiau informuotos. Vyrai seksualinio priekabiavimo nėra patyrę, bet erzinimą ir nemalonų pokštavimą jie jaučia daţniau nei moterys. Jie taip pat nustatė, kad didelis darbo tempas būdingas vidurinį išsilavinimą turintiems darbuotojams. Taip pat jie teigė, kad vadovavimo kokybė, teisingumas ir pagarba darbuotojų atţvilgiu ir pripaţinimas yra labai maţo lygio jų agentūrose. Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu neturi didelės įtakos savo darbui, jo kiekiui, tobulėjimo galimybės, informuotumas ir socialinė vadovų parama yra labai nedidelė. Savo sveikatą blogiausiai įvertina aukštesnįjį išsilavinimą turintys darbuotojai, tačiau jie pasitiki vadovybe labiau nei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai [15].
Apibendrinant galima teigti, kad nors ir psichosocialiniai veiksniai maţiausiai tiriami įmonėse, tačiau jie yra be galo svarbūs. Tokie psichosocialiniai aplinkos veiksniai kaip darbo sąlygos, darbo reikalavimai, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykiai ilgainiui darbuotojams gali sukelti stresą.
Psichosocialiniai veiksniai skirtingai veikia darbuotojus, tai priklauso nuo lyties, amţiaus, išsilavinimo ar uţimamų pareigų.
1.3. Darbuotojų patiriamas stresas kaip psichosocialinių aplinkos veiksnių pasekmė
Stresą, verčiantį prie jo prisitaikyti, sukelia įvairūs psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai bei darbo sąlygos, jų tarpusavio sąveikavimas [15]. Neatitikimas tarp asmens poreikių ir vilčių bei realybės paprastai ir sukelia stresą. Šis neatitikimas gali atsirasti dėl neteisingos ir nepilnos visos informacijos apie tikrovę, perdėtų lūkesčių ar kito ţmogaus vilčių nesuvokimo.
Stresas darbe įvardijamas kaip emocinė būsena, kurią sukelia neatitikimas tarp asmeniui keliamų reikalavimų darbe bei to asmens sugebėjimų tuos reikalavimus atlikti. Kiti
autoriai stresą įvardija, kaip reiškinį, kurio metu asmuo suvokia, kad jam nepavyks įgyvendinti jam darbe keliamų reikalavimų [27, 50].
Vieni autoriai [52] nurodo, kad stresas – tai tam tikrų įvykių, kuriuos mes laikome grėsmingais, sunkiais, vadinamais stresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos.
Anot autorių [53] stresas ţmones lydi nuolat ir yra gyvenimo dalis, nes kasdien kiekvienas asmuo atsidurdamas įvairiose situacijose patiria įvairaus lygio stresą. Teigiama, kad nedidelis stresas gali būti naudingas, padeda apjungti asmens psichines ir fizines jėgas, beii padeda įveikti kasdienius sunkumus. Tačiau uţsitęsęs ar labai stiprus stresas nėra naudingas, sukelia nemalonius simptomus asmeniui, sumaţiną asmens atsparumą ligoms, o tuo pačiu sustiprina ir kitų neigiamų veiksnių ţalingą poveikį. Nors biologine prasme ţmogus keitėsi nepastebimai per šimtus metų, tačiau besivystant technologijoms bei pakitus dėl to darbo pobūdţiui, sparčiai pakito darbo aplinka, susidarė naujų stresą sukeliančių veiksnių.
Darbinio streso prieţastimis nurodoma asmeniniai ir darbo organizavimo stresoriai [54]. Kiti autoriai [55] kaip asmeninius stresorius įvardija šeimą, artimus santykius, vedybas, skyrybas, sveikatos ir finansines problemas, vaikų auginimą, baimės jausmą, kai neţinoma, kaip vienas ar kitas įvykis pakeis situaciją, pasipriešinimą, kai nenorima atsisakyti to, kas saugu, struktūruota ir ţinoma, apmaudą, kai nepajėgiama kontroliuoti pokyčių ir nesuprantama, kodėl jie įvyko. Asmeninius stresorius sudaro su darbu nesusiję, tačiau turintys įtakos dirbančiųjų darbinei veiklai veiksniai. Prie profesinių stresorių priskiriami su darbu ir organizacinėmis charakteristikomis susiję stresoriai.
Autoriai [56] išskiria keletą kategorijų, sukeliančių stresą darbe:
1 kategorija – su darbo turiniu susiję prieţastys. Streso darbe prieţastimi gali būti neadekvatus darbo krūvis, neaiškūs ar vienas kitam prieštaraujantys darbo reikalavimai bei kiti.
2 kategorija – su darbo sąlygomis susiję prieţastys. Stresą gali sukelti visa eilė fizikinių darbo aplinkos veiksnių: triukšmas, darbas su kenksmingomis medţiagomis, neturėjimas ar trūkumas asmeninių apsaugos priemonių bei kita.
3 kategorija – su įsidarbinimo sąlygomis susiję prieţastys. Streso darbe prieţastimi gali būti per menkas atlyginimas, karjeros galimybių trūkumas, netinkama darbo sutartis, jos lankstumas, pastovumo darbe trūkumas, nerimas dėl ateities bei kt.
4 kategorija – su darbo santykiais susiję prieţastys. Stresą darbe gali iššaukti mobingas, diskriminavimas, prastas vadovavimas, negalėjimas dalyvauti priimant sprendimus bei kt.
Yra išskiriama dvi darbinį stresą sukeliančių veiksnių grupės, tai darbo organizavimo ir asmeniniai veiksniai [16].
Anot autorių [27] stresas atsiranda, kai individo gebėjimai ir aplinkos reikalavimai yra nelygiaverčiai, o individas mano, kad jo gebėjimai turi atitikti tuos reikalavimus. Būtina pabrėţti, kad svarbiausia ne individų turimi ar neturimi gebėjimai, o tie gebėjimai, kuriuos jie mano turi ar neturi. Nepaisant kai kurių akivaizdţių fizinės aplinkos situacijų, tokių kaip stichinės nelaimės, labai svarbus lemiamas gyvenimo reikalavimus veiksnys yra situacijos supratimas. Sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą tarp individo gebėjimų susidoroti su situacija ir aplinkos reikalavimų sukuria psichologinę harmoniją arba psichologinį nestabilumą.
Susidorojimo su problemomis gebėjimams turi įtakos daug veiksnių. Be galo svarbus tas faktas, kad šie gebėjimai yra išmokstami, o ne įgimti. Tai procesai, kurie nėra atliekami refleksiškai, automatiškai, o reikalauja sąmoningų pastangų.
Kiti autoriai [57] išskiria šešias stresą darbe iššaukiančias kategorijas: darbinius santykius, galėjimą siekti karjeros, organizacinius vaidmenis, organizacinius veiksnius, darbo bei namų sąveiką bei savaime iškylančius veiksnius.
Atsiţvelgiant į tai, kaip stresoriai įtakoja asmenį, išskiriama vidiniai ir išoriniai stresoriai, sukeliantys stresą darbe [58]. Prie išorinių darbo stresorių priskiriami:
Neţinomybė dėl ateitis (darbo kaita, nes darbuotojas nėra uţtikrintas, ar nereiks keisti darbo ir kreiptis į darbo birţą).
Ilgos darbo valandos, kurios iššaukia tiek fizinį, tiek ir protinį nuovargį.
Darbas izoliuotoje patalpoje, kuomet nėra galimybės bendrauti su kitais darbuotojais.
Pavojingas darbas (fiziniu, psichiniu poţiūriu).
Vidiniais stresoriais laikoma:
anksčiau pasitaikę nesėkmės, kurios padarytos atliekant įvairias uţduotis.
baimė, dėl galimybės būti sukritikuotam.
Nemalonūs fiziniai pojūčiai.
darbo greičio pajautimas, kai darbuotojui reikia per trumpą laiką baigti darbą ir vienu metu priimti labai daug informacijos.
Vidinius ir išorinius stresorius labiau įtakoja darbo organizavimas bei visa darbo aplinka, maţiau įtakoja pats darbuotojas.
Pasak autorių [58], pasitaikantis vienas stresorius gali neveikti neigiamai asmens, tačiau stresas turi tendenciją kauptis ir susidarę keli neigiami veiksniai gali iššaukti didelio laipsnio stresą. Trumpas stresas gali būti naudingas, nes susikaupus padeda darbą atlikti
ţymiai operatyviau. Tačiau pasireiškus ilgalaikiams streso veiksniams kartu su trumpalaikiais, iššaukiamas didelis stresas.
Stresas, kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, būdingas daugelio profesijų atstovams, ypač aukščiausių grandţių operatoriams, pramonės, verslo bei gamybos įmonių vadovams, gydytojams prekybininkams. Šių profesijų veiklai būdinga didelė profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingų uţduočių ir neţinomų algoritmų sprendimas, didelis informaciniai krūviai, laiko trūkumas, konfliktinės situacijos ir kiti stresoriai [59].
Stresas darbe sukelia daugiau kaip ketvirtadalį (28 proc.) visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurio netenkama darbingumo dviem ar daugiau savaičių. Statistika rodo, kad ES valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja maţiausiai 20 milijardų eurų. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidėjusį lėtinį nuovargį ir širdies ligas, jis turi didelės įtakos darbo našumui, kūrybingumui ir konkurencingumui [60, 61].
Autorių teigimu [59] ūmus stresas gali iššaukti didelį nuovargį, nervų sistemos išsekimą, sąlygoti galvos skausmus. Ūmus stresas pasireiškia atsiradusiu bendru silpnumu, šąlančiomis galūnėmis, paraudusiu ar išblyškusiu veidu. Streso įtakojama širdies ritmas, arterinis kraujospūdis, kvėpavimo daţnis, raumenų tonusas bei kitos organizmo funkcijos.
2005 metais atlikto Europoje tyrimo metu, nustatyta, kad bendras streso paplitimo vidurkis sudarė 22,3 proc. tarp švietimo sistemos bei sveikatos prieţiūros darbuotojų.
Lietuvoje streso paplitimo vidurkis, skyrėsi nuo Europos ir buvo aukštesnis – 31,0 proc. [62].
Mastrichto nuovargio darbe tyrimas nurodo, kad tarp vyrų nerimo paplitimas yra 8,2 proc., tarp moterų – 10 proc. dirbančiųjų populiacijoje [63].
Protinis stresas yra antrasis daţnai pasitaikantis nusiskundimas sveikata tarp Europos darbuotojų. Streso buvimas ir darbo organizavimo trūkumai yra tarp savęs glaudţiai susiję.
Pavyzdţiui, tose įmonėse, kur didelė darbo sparta ir labai grieţti darbo uţduočių atlikimo terminai, stresų atvejai padvigubėja. 28 proc. Europos dirbančiųjų galvoja, kad įtampa veikia jų darbingumą. Nustatyta, kad 2002 m. 38 proc. Estijos dirbančiųjų jautė įtampą [64].
Lietuvos mokslininkai [27] atlikę psichosocialinių rizikos veiksnių Lietuvos įmonėse tyrimą nustatė, kad darbuotojai iki 40 metų amţiaus labiau patiria stresą dėl darbo aiškumo stokos, kompetencijos trūkumo savarankiškai įvertinant darbą, maţesnio pasitenkinimo darbu.
Juos taip pat labiau nei gretinamos grupės darbuotojus erzina viršvalandţiai ir kiti ţmonės.
Darbuotojai, kurių amţius 40 ir daugiau, stresą patiria dėl santykių su bendradarbiais, bendros sveikatos būklės, naujų darbo sutarčių, neuţtikrintumo, vyresnio amţiaus ar sumaţėjusių galimybių mokytis. Moterys labiau negu vyrai jaučia stresą dėl santykių su bendradarbiais, skubėjimo. Jos taip pat labiau negu vyrai turi rūpesčių dėl susikaupimo, nerimauja dėl
vyresnio amţiaus ir susiduria su sunkumais išlaikant privataus ir darbinio gyvenimo pusiausvyrą. Darbuotojai, neturintys aukštojo išsilavinimo, nerimauja dėl savo nuomonės reikšmingumo, patiria fizinę įtampą ir pergyvena dėl vyresnio amţiaus. Tačiau darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, jaučia maţesnį pasitenkinimą darbu.
Atlikę 230 respondentų iš 18 Lietuvos įmonių anoniminių anketų analizę, autoriai [27]
atskleidė, kad tik ketvirtadaliui darbuotojų neverta nerimauti dėl gręsiančio „perdegimo“
darbe. Kas trečiam darbuotojui reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą ir patiriamą streso lygį. Taip pat kas trečias darbuotojas jau yra didelės rizikos zonoje ir turėtų imtis veiksmų, maţinančių streso lygį. Vienas iš dvidešimties darbuotojų jau „perdegė“ ir jam reikalinga skubi pagalba.
Nustatyta [65], kad stresą darbe patiria 13,6 proc. visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų, dirbančių visuomenės sveikatos biuruose bei nustatytas vyraujantis vidutinis streso lygis (pasirinko 47,3 proc.). Minėtų autorių tyrimo duomenimis, sveikatos prieţiūros specialistai stresą darbe daţniausiai patiriam ţiemą (44,9 proc.) ir rudenį (44,4 proc.), stresą labiausiai iššaukia maţas atlyginimas (50,7 proc.). Tokios priemonės, kaip sportas ir mėgstama veikla, yra taikomos kovai su stresu darbe.
40–49 m. tiriamieji daţniausiai (27,6 proc.) patiria stresą darbe ir jaučiamas vidutinis streso lygis. Streso paplitimui statistiškai reikšmingos įtakos turėjo šie psichosocialiniai darbo veiksniai: nuolatinis skubėjimas, darbo apmokėjimas, atsakingumas, maloni darbo vieta (p<0,05). Tyrimas atskleidė, kad daţniausiai stresą darbe jaučia vadovai bei patiriamas vidutinis stresas. Rajonų visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai daţniausiai patiria vidutinio lygios stresą, o statistiškai reikšmingiausi psichosocialiniai darbo veiksniai: sunkūs periodai, trumpam nutrauktas darbas norint pailsėti (p<0,05) [65].
Kiti autoriai [35] atlikę savo tyrimą nustatė, kad depresijos, streso ir nerimo paplitimą darbuotojų tarpe įtakojo tokie psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai kaip esama darbuotojo savijauta, įsiklausymas į darbuotojų nuomonę, svarbus ir prasmingas darbas, jaučiama šeimos parama, pasitenkinimas savo darbu bei kt.
Darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi [59].
Siekiant motyvuoti ir įtraukti dirbančius ţmones bei tokiu būdu kurti jų gerovę, gerinti darbo atlikim ir didinti įsipareigojimą darbo vietai organizacijose turėtų būti kuriama atvira, palaikanti ir teisinga organizacinė bei komandos kultūra, uţtikrinamas organizacijos tikslus aiškiai atitinkantis darbas, optimalus autonomijos lygis, parama ir karjeros galimybės [66].
Emocinius, kognityvinius fiziologinius ir elgesio poţymius galima sumaţinti tinkamai
organizuojant darbą, laikantis teigiamos atmosferos kolektyve ir išlaikant darbingus santykius [67].
Apibendrinant galima teigti, kad stresas yra labiausiai pasireiškianti psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių pasekmė. Stresą sukelia įvairios prieţastys. Jos gali būti asmeninės ar darbo organizavimo, susijusios su darbo turiniu, sąlygomis, darbiniais santykiais. Stresas sukelia daugiau nei ketvirtadalį susirgimų, veikia daugelį organizmo sistemų.
1.4. Fizikiniai aplinkos veiksniai ir jų įtaka darbuotojų sveikatai
Daţniausiai įmonėse yra tiriami ergonominiai rizikos veiksniai, maţiau tiriami fizikiniai, o maţiausiai tiriami psichosocialiniai, fiziniai, biologiniai ir cheminiai rizikos veiksniai. Minėtos autorės tirtų įmonių darbo atmosfera yra tinkama ir draugiška, kolektyvas darnus, todėl maţiausiai yra tiriami psichosocialiniai veiksniai [12].
Fizikinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje [26].
Išskiriama šie darbuotojus veikiantys fizikiniai aplinkos veiksniai – rankas ar visą kūną veikiančią vibracija; akustinis triukšmas; elektros, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukas; jonizuojanti spinduliuotė; apšvietimas bei šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis. Su daugeliu iš šių kenksmingų aplinkos veiksnių susiduria prekybos įmonių darbuotojai [68].
Mokslininkų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis [69], profesines ligas Lietuvoje daţniausiai iššaukia du fizikiniai rizikos veiksniai: vibracija ir triukšmas, kurie sudarė 70 proc. nuo visų profesinių ligų. Daţniausiai šie rizikos veiksniai sukelia raumenų ir kaulų, ausies bei nervų sistemos ligas.
Vibracija. Vibracija vadinami dėl kietų kūnų svorio centro kitimo kilę mechaniniai kietų kūnų svyravimai infragarsiniu (1–16 Hz) bei garsiniu daţnumu [70].
Neigiamą vibracijos poveikį lemia vibracijos dydis, poveikio trukmė, rankų jėga, kūno ar atskirų kūno dalių padėties veikiant vibracijai bei kitų.
Vibracija skirstoma į rankas veikiančią ir visą kūną veikiančią vibraciją. Rankas veikiančia vibracija laikoma kenksmingi darbuotojo sveikatai ir saugai mechaniniai virpesiai.
Šie virpesiai sukelia raumenų, kaulų bei sąnarių, kraujagyslių ir neurologinius sutrikimus [71].
Visą kūną veikiančia vibracija laikoma į visą kūną perduodamus kenksmingus darbuotojų sveikatai ir saugai virpesius. Tokie virpesiai sąlygoja nugaros apatinės srities negalavimus ir stuburo traumas [71].
Paskaičiuota aštuonių valandų darbo laiko trukmei rankas veikiančiai vibracijai kasdienio veikimo vertė veiksmams pradėti neturi viršyti 2,5 m/s2 [72, 73].
Atliktų tyrimų duomenimis [59, 74] daţniausiai rankas ir visą kūną veikianti vibracija sąlygoja ir paţeidţia judėjimo organų bei skeleto ir raumenų sistemas.
Triukšmas. Nauji technologiniai procesai padeda verslininkams stiprinti savo lyderystę pasaulinės ekonomikos plotmėje, inovatyvios technologijos padeda ţmogaus kasdieninėje būtyje, tačiau šių technologinių procesų galingumo ir spartos augimo pasekmė daţnai yra didėjantis triukšmas. Triukšmas yra vienas iš kenksmingiausių ir daţniausiai pasireiškiančių neigiamų veiksnių darbo aplinkoje [75].
Triukšmu paprastai vadinama įvairaus stiprumo ir daţnio ţmogaus ausies girdimo garso bangos, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimus [70].
Kaip paţymi autoriai [76], vienas plačiausiai paplitusių kenksmingo darbo ir socialinės aplinkos veiksnių yra triukšmas. Tai be galo aktuali aplinkos problema, sukelianti sveikatos sutrikimus: akustinę traumą, klausos susilpnėjimą ir apkurtimą, akustinį stresą. Vis pasikartojantis triukšmas sukelia homeostazės pakitimų, dėl kurių gali atsirasti širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčių, emocinė įtampa.
Nustatyta, kad sveikatą neigiamai veikia stipresnis ir ilgai veikiantis arba miegą trikdantis triukšmas, didesnis nei 60 dBA [77]. Triukšmas neigiamai veikia visą organizmą, o ypatingai paveikia klausą. Triukšmas darbo ir poilsio metu erzina, silpnina dėmesį, sukelia nuovargį, vargina nervų sistemą. Dirbant triukšmingoje aplinkoje išeikvojama daugiau energijos, greičiau pavargstama, susergama triukšmalige [78]. Miegos sutrikimas yra viena iš rimčiausių triukšmo pasekmių [79].
Mokslininkai savo tyrimais įrodė [80, 81], kad triukšmo padidėjimas iki 70 dBA sąlygoja funkcinius centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimus, skatina vystytis tokias ligas kaip arterinė hipertenzija ir išeminė širdies liga. Atliktų tyrimų duomenimis [82], triukšmo poveikį organizmui gali sustiprinti toksiškos medţiagos, vibracija, nepalankus mikroklimatas. Ţmogui atsiranda psichinės reakcijos, jeigu jis nuolat veikiamas 40–50 decibelų (dB) triukšmu [83].
Mokslininkų tyrimais nustatyta [84], kad dėl triukšmo darbo aplinkoje, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, o jis savo ruoţtu sąlygoja iššeminės širdies ligos rizikos padidėjimą.
Elektromagnetinė spinduliuotė. Pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiriama radijo daţnių elektromagnetinės spinduliuotės arba elektromagnetinių laukų įtakai sveikatai.
Nustatyta, kad visi buitiniai elektros prietaisai skleidţia nedidelio galingumo mikrobangų spinduliuotę [59]. Lietuvos higienos normoje HN 80: 2011 apibrėţiamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų faktinės vertės darbo vietose [85].
Anot autorių [59], širdies ir kraujagyslių sistemą 3–5 metus įtakojanti superaukštų daţnių elektromagnetinių laukų spinduliuotė susijusi su centrinės nervų sistemos funkciniais paţeidimais.
Prekybos tinklų darbuotojus veikia tokie fizikiniai darbo aplinkos veiksniai kaip patalpų mikroklimatas ir apšvietimas.
Šiluma. Lietuvos higienos normoje HN 69: 2003 [86], šiluminis komfortas apibrėţiamas kaip šiluminės aplinkos parametrų deriniai, nesukeliantys darbuotojų kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.
Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose nustato Lietuvos higienos norma HN 69:2003
„Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.
Darbo patalpų šiluminės aplinkos parametrai yra tokie: oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis ir šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Šiluminio komforto aplinkos parametrai nustatomi visai darbo zonai. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsiţvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrų norminės vertės pateikiamos Lietuvos higienos normoje HN 69:2003 [87].
Autorių nuomone [74] sunkus fizinis darbas, aukštų parametrų mikroklimato veikimo trukmė gali sąlygoti organizmo perkaitimą. Kiti autoriai nurodo [59], kad darbuotojai dirbdami aukštoje temperatūroje, pirmų darbo mėnesių metu gali jausti įvairius negalavimus:
galvos skausmą, galvos svaigimą, bendrą silpnumą ir pykinimą.
Apšvietimas. Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 apšvietimas apibrėţiamas kaip šviesos energijos paskirstymas, gerinantis objektų Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, turi būti uţtikrintas natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai dėl technologinių ypatumų negali būti taikomas natūralus apšvietimas. Atsiţvelgiant į regos darbų kategorijas, turi būti įrengtas bendras, vietinis arba kombinuotas dirbtinis apšvietimas. Darbo patalpų nuolatinių darbo vietų dirbtiniam apšvietimui gali būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, ţemo slėgio dujų išlydţio
(liuminescencinės), aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio ir kitos lempos, kurių naudoti nedraudţia teisės aktai. Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 pateikta dirbtinio apšvietimo apšvietos maţiausios ribinės vertės (liuksais) maţmeninėje ir didmeninėje prekyboje [88].
Atliktų tyrimų duomenimis [33], respondentai kaip rimtą arba nedidelę problemą, kylančią darbe, nurodė per aukštą temperatūrą (49,3 proc.), triukšmą (42,0 proc.), prastą apšvietimą (37,5 proc.), vietos trūkumą (36,3 proc.).
Tyrimų duomenimis Lietuva yra trečioje vietoje pagal per aukštą temperatūrą darbo vietoje, antroje vietoje pagal triukšmo ir vibracijos keliamas problemas bei uţima antrą vietą nuo galo pagal pasitenkinimą darbo sąlygomis [33].
Apibendrinant galima teigti, kad fizikiniai aplinkos veiksniai (vibracija, triukšmas, apšvietimas, spinduliuotė ir kt.) yra be galo svarbūs ir jeigu viršijamos leidţiamos ribos neigiamai veikia dirbančiųjų sveikatą. Fizikiniai darbo aplinkos veiksniai yra svarbiausia profesinių ligų prieţastis.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tyrimo imtis
Siekiant įvertinti X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimus sveikata ir juos veikiančius psichosocialinius bei fizikinius veiksnius 2014 metų birţelio – rugpjūčio mėnesiais buvo atliktas momentinis tyrimas. Tyrimo imties nustatymui buvo įvertintas X prekybos tinklo darbuotojų skaičius. Išsiaiškinta, kad X prekybos tinkle dirbo 4200 darbuotojai. Tyrimo imties nustatymui naudota www.apklausos.lt įrankis – imties dydţio skaičiuoklė. Apskaičiuota, kad imties dydis, esant 95,0 proc. patikimumui ir 5,0 proc.
leistinam netikslumui yra 352 darbuotojai tiriamajai populiacijai. Darbe buvo naudojamas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa.
Tiriamųjų įtraukimo kriterijai: Kauno miesto prekybos tinklo įmonių darbuotojai (vyrai ir moterys), dirbantys prekyboje ir prekių paruošimo srityje; Kauno miesto prekybos tinklo įmonių darbuotojai, turintys ne maţesnį nei 1 metų darbo staţą;
Tiriamųjų atmetimo kriterijai: Kauno miesto prekybos tinklo įmonių darbuotojai, kurių darbo staţas maţesnis nei 1 metai; Kauno miesto prekybos tinklo įmonių darbuotojai, atsakingi uţ patalpų valymą.
Apskaičiavus imties dydį buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu buvo išdalinta 400 anketų, o grąţintos 367 anketos. Tinkamos tyrimo duomenų apibendrinimui buvo 356 anketos (atsako daţnis buvo 91,7 proc.). Į atsako daţnį neįskaičiuoti tie asmenys, kurie iš karto atsisakė dalyvauti tyrime.
Tyrime dalyvavo 260 (73,0 proc.) vyrų ir 96 (27,0 proc.) moterys. Išsamesnės tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos pateiktos 2 priede. Didesnė tyrime dalyvavusių asmenų dalis buvo 30–39 ir 40–49 metų amţiaus (atitinkamai 31,7 proc. ir 30,9 proc.
respondentų). 20–29 metų amţiaus buvo apklausta 25,3 proc., o 50–59 metų amţiaus apklausta 12,1 proc. Tyrime dalyvavo didesnė dalis 40–49 metų moterų (42,7 proc.) ir 30–39 metų vyrų (31,2 proc.) (2 lentelė, 1 priedas).
Didesnė dalis tiriamųjų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (45,8 proc.) ir vidurinį (37,4 proc.). Aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję bendrai 14,0 proc. respondentų, šiek tiek daugiau vyrų (15,4 proc.), nei moterų (10,4 proc.). Didesnė dalis tyrime dalyvavusių moterų turėjo vidurinį išsilavinimą (71,9 proc.), o vyrų turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (60,0 proc.) (2 priedas).
Tyrime dalyvavusių prekybos tinklo darbuotojų bendras darbo staţas buvo nuo 1 iki 25 metų, o dabartinėje darbo vietoje tiriamųjų darbo staţas buvo nuo 1 iki 9 metų.
Vyrų bendro darbo staţo vidurkis 10,9±7,0 metai, o moterų 5,0±5,5 metai (p<0,0001).
Didesnės dalies tiriamųjų moterų darbo staţas buvo nuo 1 iki 5 metų (78,1 proc.), tuo tarpu didţiosios dalies vyrų darbo staţas buvo nuo 6 iki 10 metų (57,3 proc.). Didesnį nei 10 metų darbo staţą turėjo panašiai tiek pat vyrų ir moterų (3 priedas).
Vertinant darbuotojų darbo staţą dabartinėje darbo vietoje nustatyta, kad 57,6 proc.
respondentų dabartinėje darbo vietoje dirbo nuo 5 iki 10 metų. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių vyrų dabartinėje darbo vietoje dirbo nuo 5 iki 10 metų (68,1 proc.), tuo tarpu tokį darbo staţą dabartinėje darbo vietoje turėjo 29,2 proc. apklaustų prekybos tinkle dirbusių moterų. Didesnė dalis prekybos tinklo darbuotojų moterų dabartinėje darbo vietoje dirbo nuo 1 iki 5 metų (70,8 proc.) (4 priedas). Vyrų darbo staţo dabartinėje darbovietėje vidurkis 4,4±0,9 metai, o moterų 3,0±2,3 metai (p<0,0001).
2 lentelė. Tiriamųjų sociodemografinės charakteristikos
Poţymiai Grupės Absoliutus
skaičius
Procentai
Lytis Vyrai 260 73,0
Moterys 96 27,0
Amţius
20–29 metų 90 25,3
30–39 metų 113 31,7
40–49 metų 110 30,9
50–59 metų 43 12,1
Išsilavinimas
vidurinis 133 37,4
spec. vidurinis 10 2,8
aukštesnysis 163 45,8
aukštasis 50 14,0
Darbo staţas
1–5 metai 140 39,3
6–10 metų 149 41,9
11–25 metų 67 18,8
Darbo staţas
dabartinėje darbo vietoje
Nuo 1 iki 5 metų 151 42,4
Nuo 5 iki 10 metų 205 57,6
KMI
iki 18,5 (nepakankamas) 28 7,9
Nuo 18,5 iki 25 (normalus) 205 57,6
Nuo 25 iki 30 (antsvoris) 123 34,5
Apibendrinant ir analizuojant tyrimo rezultatus X perkybos tinklo dirbantieji pagal amţių buvo sugrupuoti į dvi grupes:
1 grupė – 20-39 metai (57,0 proc.);
2 grupė – 40-59 metai (43,0 proc.).
X prekybos tinklo dirbantieji pagal išsilavinimą buvo suskirstyti taip pat į dvi grupes:
1 grupė – vidurinis, spec. vidurinis išsilavinimas (37,4 proc.);
2 grupė – aukštesnysis ir aukštasis išsilavinimas (62,6 proc.).
2.2. Tyrimo instrumentas
Siekiant išsiaiškinti X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimus sveikata ir juos veikiančius psichosocialinius veiksnius taikėme anketinę apklausą. Tyrimo instrumentas – Kopenhagos psichosocialinis modifikuotas klausimynas, kurį sudarė 39 klausimai. Anketos pavyzdys pateikiamas 5 priede.
Klausimynas buvo sudarytas iš penkių dalių:
pirma dalis – dokumentiniai duomenys (lytis, amţius, išsilavinimas, uţimamos pareigos);
antra dalis – savo sveikatos vertinimas ir sveikata (apsilankymai pas gydytojus, dėl ligos praleistos darbo dienos, susirgimai ir simptomai, vartoti medikamentai);
trečia dalis – darbo pobūdis (darbe praleidţiamos darbo valandos, etatai, naktinės pamainos bei pasitenkinimas profesija ir darbo sąlygomis);
ketvirta dalis – psichosocialinės ir ergonominės darbo sąlygos (darbo aplinka, emocinė, fizinė įtampa, priverstinė padėtis bei psichologinis ir fizinis nuovargis jaučiamas po darbo).
Anketoje buvo pateikti klausimai apie tiriamųjų ūgį ir kūno svorį. Panaudojant šiuos duomenis buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI). Kūno masės indeksas parodo antsvorį ir nutukimą bei riziką sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Tiriamųjų kūno masės indeksas buvo apskaičiuojamas pagal formulę:
KMI kūno masė (kg) / ūgis (m2)
KMI vertinimas:
iki 18,5 – nepakankamas kūno svoris;
nuo 18,5 iki 24,9 – normalus kūno svoris;
nuo 25,0 iki 30,0 – antsvoris;
virš 30,0 – nutukimas.
2.3. Tyrimo etika
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas (6 priedas). Taip pat buvo gautas raštiškas leidimas iš X prekybos įmonių tinklo vadovo atlikti tyrimą jo vadovaujamame prekybos tinklo įmonėje. Prieš atliekant tyrimą respondentams buvo paaiškinta, kad nebus paţeistas privatumo principas ir visi duomenys bus pateikti tik apibendrinti.
Respondentams pirmiausia buvo pristatytas tyrimo tikslas ir uţdaviniai bei paaiškinta, kad jie gali atsisakyti dalyvauti tyrime. Tiems kurie sutiko dalyvauti, toliau buvo paaiškinta kaip pildyti klausimyną, akcentuota, kad klausimyną būtina uţpildyti nepraleidţiant klausimų bei pabrėţtas anonimiškumas.
2.4. Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės
„SPSS 16.0 for Windows“ (Statistical Package for Social Sciences) ir „Microsoft Excel 2010“
programų paketus.
Tyrimo duomenų statistinei analizei panaudota: aprašomoji statistika, Kolmogorovo ir Smirnovo kriterijus, Šapiro–Vilk kriterijus, Mano–Vitnio–Vilkoksono kriterijus, Chi–
kvadrato (χ)2 kriterijus, Kendalo tau ranginės koreliacijos koeficientas.
Kintamųjų skirstinių normalumo patikrinimui taikėme Kolmogorovo–Smirnovo kriterijų ir Šapiro–Vilk kriterijų. Kai buvo netenkinama normaliojo pasiskirstymo dėsnio sąlyga dviejų nepriklausomų imčių tyrimo duomenims palyginti taikyta Mano–Vitnio–
Vilkoksono kriterijus. Tyrimo duomenims įvertinti buvo taikytas ir neparametrinis Chi–
kvadrato (χ)2 kriterijus. Ryšiams tarp prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimų sveikata ir psichosocialinių bei fizikinių darbo aplinkos veiksnių nustatyti taikytas Kendalo tau koreliacijos koeficientas. Skirtumai tarp atitinkamų duomenų laikomi reikšmingi, kai klaidos tikimybė p<0,05. Tyrimo duomenys pateikti stulpelinėse diagramose bei lentelėse.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. X prekybos tinklo darbuotojų nusiskundimai sveikata
Tyrimu nustatyta, kad didesnė dalis prekybos tinklo X darbuotojų savo sveikatą vertino kaip vidutinišką (90,0 proc. respondentų vyrų ir 57,3 proc. respondentų moterų).
Prekybos tinklo X darbuotojų savo sveikatos vertinimas pagal lytį ir išsilavinimą skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,0001) (1 pav.). Daţniau moterys savo sveikatą vertino kaip gerą ar blogą, o vyrai daţniau savo sveikatą vertino kaip vidutinišką. Didesnė dalis aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų savo sveikatą vertino kaip vidutinišką, o ţemesnį išsilavinimą turintys respondentai daţniau paţymėjo savo sveikatą kaip gerą ar blogą.
1 pav. Respondentų savo sveikatos būklės vertinimas pagal lytį ir išsilavinimą (χ2=65,17, lls=2), *-p<0,0001, lyginant vyrus ir moteris; ( χ2=54,76, lls=2), * – p<0,0001, lyginant
skirtingo išsilavinimo
Palyginus respondentų savo sveikatos būklės vertinimą pagal darbo staţą dabartinėje darbovietėje ir amţių, nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,0001) (2 pav.). 6,6 proc. prekybos tinklo X darbuotojų, dirbančių nuo 1 iki 5 metų, savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą, 10,6 proc. – kaip blogą, o 82,9 proc. kaip vidutinišką. Ilgiau X prekybos tinkle dirbantys darbuotojai savo sveikatos būklę vertino kaip vidutinišką (80,0 proc.) ir gerą (20,0 proc.). Vyresni respondentai (40–59 metų) savo sveikatos būklę vertino geriau negu jaunesni (20–39 metų) (p<0,0001).
*
* *
*
