KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Roma Mikulskytė
Kauno miesto „X“ statybos įmonės darbuotojų darbo sąlygos ir jų
sąsajos su nusiskundimais sveikata
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata – Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas
Lektorius dr. Ričardas Radišauskas
(parašas) 2008 05 26
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
KAUNO MIESTO „X“ STATYBOS ĮMONĖS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU NUSISKUNDIMAIS SVEIKATA
Roma Mikulskytė
Mokslinis vadovas lektorius dr. Ričardas Radišauskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2008. 51 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto statybos įmonės „X“ darbuotojų darbo sąlygas ir jų
sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Uždaviniai. Išanalizuoti statybininkų darbo sąlygas statybos įmonėje; įvertinti statybos
įmonės darbuotojų nusiskundimus sveikata; nustatyti ir įvertinti darbo sąlygų sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – statybos įmonės „X“ darbuotojai, dirbantys
statybvietėse, kurių yra 85. Tyrimui naudojama anoniminė anketa, kuri sudaryta remiantis atliktų tyrimų anketomis bei moksline literatūra. Atlikus žvalgomąjį tyrimą, anketa pritaikyta tiriamajam kontingentui. Atsakytų anketų duomenys buvo apdorojami MS Exel 2003 ir SPSS 14 for Windows programomis. Atlikta duomenų palyginamoji analizė (pasikliovimo lygmuo, p<0,05) bei požymių dažnių lentelės (crosstabs), priklausomybės laipsniui tarp kintamųjų įvertinti.
Rezultatai. Išanalizavus statybininkų darbo sąlygas buvo gauti tokie rezultatai: savo darbo
sąlygomis yra labai patenkinti 18 darbuotojų (21,2 proc.), patenkinti – 41 (48,2 proc.) darbuotojų, o nepatenkinti – 21 (24,7 proc.) darbuotojų.
Statybos įmonėje „X“ beveik visą darbo laiką darbuotojai kvėpuoja dulkėmis, garais ir kt. (24 darb.; 28,2 proc.), patiria vibraciją dėl mechanizmų (19 darb.; 22,4 proc.), žemą temperatūrą lauke ar viduje (17 darb.; 20 proc.), yra veikiami triukšmo (12 darb.; 14,1 proc.).
Didžiajai daliai darbuotojų statybos įmonėje „X“ pusę savo darbo laiko tenka patirti skausmingą ir varginančią kūno padėtį (47,1 proc.), judinti bei nešioti sunkius daiktus, krovinius (44,7 proc.), atlikti pasikartojančius judesius (56,5 proc.). Net 78,8 proc. statybininkų niekada nesinaudoja asmeninėmis saugumo technikos priemonėmis. Daugiausia darbuotojų (88,2 proc.) teigia patiriantys traumas, 70,6 proc. – nugaros skausmą, 60 proc. – raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje, 57,6 proc. – galvos skausmą, 51,8 proc. – turi odos problemų, 40 proc. – susižaloja. Nemaža dalis (78,9 proc.) statybininkų pusę darbo laiko dirba esant aukštai temperatūrai, verčiančiai prakaituoti, teigia patiriantys nugaros skausmą
(p=0.035), 4,7 proc. darbuotojų dirbantys žemoje temperatūroje lauke ar viduje turi kvėpavimo sutrikimų (p 0,038), 88,9 proc. beveik visą darbo dieną atliekantys pasikartojančius, monotoniškus rankų judesius patiria traumas (p=0,0299), o 76,9 proc. darbuotojų pusę darbo laiko naudojantys asmenines saugumo technikos priemones patiria traumas (p=0,047).
Išvados. Statybos įmonėje „X“ darbuotojai susiduria su fizikiniais darbo aplinkos veiksniais
(vibracija, aukšta bei žema temperatūra, triukšmu, dulkėmis) bei nemaža dalis dirbančiųjų patiria skausmingas kūno padėtis, nešioja, judina sunkius daiktus, atlieka pasikartojančius judesius. Didžioji dalis statybininkų patiria skeleto – raumenų sistemos negalavimus (nugaros skausmą, raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje), traumas, sužalojimus, turi odos problemų, kvėpavimo sistemos sutrikimų. Nemažai darbuotojų dėl fizikinių darbo aplinkos veiksnių patiria nugaros skausmą, raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje, traumas, sužalojimus, kvėpavimo sutrikimus.
Raktažodžiai. Statybos pramonė, statybininkų sveikata, statybos darbo sąlygos, statybos
SUMMARY
Public health (Health ecology)
WORK CONDITIONS AND THEIR INTERFACE WITH HEALTH COMPLAINTS OF CONSTRUCTION COMPANY’S “X” WORKERS IN KAUNAS CITY
Roma Mikulskytė
Supervisor Ričardas Radišauskas, Dr. Lect.
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 51 p.
Aim of the study. Evaluate work conditions and their interface with health complaints of
construction company’s “X” workers in Kaunas city.
Objectives. Analyze work conditions in construction company; Evaluate health complaints of
construction company’s workers; identify and evaluate interface of work conditions and health complaints.
Methods. Object of research – 85 workers of construction company working in building lot.
Research was performed using anonymous questionnaire. Questionnaire was made sustaining of accomplished research questionnaires and scientifical articles. When exploratory research was done, questionnaire was adapted for research contingent. Data of questionnaire was processed using programmes MS Exel 2003 and SPSS 14 for windows. Data was analyzed using comparable data analysis (significance p<0.05) and crosstabulation, for variables dependence evaluation.
Results. Evaluating construction work conditions in company, there were found that 18
workers (21.2 %) were very satisfied with their conditions, satisfied – 41 (48.2 %) and 21 worker (24.7 %) dissatisfied with work conditions. In construction company “X” for almost all working time workers impact of breathing with dust, vapour (24 individuals; 28.2 %), vibration of mechanisms (19 individuals; 22.4 %), low temperature outside or inside (17 individuals; 20.0 %) and noise (12 individuals; 14.1 %). There was found, that for half of working hours workers are tend to suffer painful and tiring body position (47.1 %), move and carry heavy items or loads (44.7 %), experience recurrent movements (56.5 %). Even 78.8 percents of workers do not used personal safety implements. Most of the workers (88.2 %) suffer traumas, 70.6 percent – back pain, 60 percent – muscular pain in shoulders and neck area, 57.6 percent – headache, 51.8 percent – skin problems and 40 percent – injuries. Almost eighty percent (78.9 %) of workers experiencing high temperature while working, they are suffering back pain (p=0.035), 4,7 percent of workers which are impacting with low temperature inside or outside while working, they are considering to experience respiratory
complaints (p=0.038). Also, workers who experience recurrent movements, 88.9 percent of them had suffering traumas (p=0.0299). Trauma is also a current complaint and for 76.9 percent of workers who personal safety implements use only half of working hours (p=0.047).
Conclusions. Workers of construction company “X” in their work sustain physical elements
of work environment (vibration, high and low temperature, noise, dust) and most of workers are suffering painful and tiring body position, moves and carries heavy items or loads, experience recurrent movements. Almost all workers have complaints of skeleton-muscular system (back pain, muscular pain in shoulder and neck area), traumas, injuries, skin problems, respiratory complaints. Part of the workers because of physical elements of work environment are experiencing back pain, respiratory problems, traumas, injuries, muscular pain in shoulder and neck area.
Key words. Construction industry, construction workers and health, work conditions in
Turinys
Įvadas
Darbo tikslas ir uždaviniai... 9
1. Literatūros apžvalga ... 10
1.1. Statybų sektoriaus padėtis Lietuvoje... 10
1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas Lietuvoje... 11
1.3. Profesinės ligos ir nelaimingi atsitikimai statybose ... 13
1.4. Darbo sąlygos ir veiksniai statybose bei galimas jų poveikis sveikatai... 19
2. Tyrimo medžiaga ir metodai ... 26
3. Rezultatai ir jų aptarimas... 28
3.1. Statybininkų darbo sąlygos statybos įmonėje „X“... 29
3.2. Statybos įmonės „X“ darbuotojų nusiskundimai sveikata ... 33
3.3. Darbo sąlygų sąsajos su nusiskundimais sveikata... 36
Išvados... 40
Literatūra ... 41
Priedai... 45
Priedai: Priedas 1. Nelegalaus darbo apraiškų kontrolė 2007 m. (lentelė)... 46
Priedas 2. Darbdavio pareigos užtikrinant darbuotojų saugą statybvietėse ... 48
Priedas 3. Bioetikos centro leidimo atlikti apklausą kopija ... 49
Santrumpos
darb. – darbuotojas;
df – angl. „laisvės laipsnis“;
DSS – darbuotojų sauga ir sveikata; JAV – Jungtinės Amerikos valstijos; LR – Lietuvos Respublika;
m. – metai;
MNA – mirtini nelaimingi atsitikimai; pav. – paveikslėlis;
percent – angl. „procentai“; proc. – procentai;
resp. – respondentai;
Įvadas
Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę ir kt. (7; 40).
Tačiau ne vien Lietuvos, bet ir pasaulio duomenys rodo, kad nėra visiškai užtikrinamas darbo saugumas ir darbo sąlygos. Pasaulyje kasmet susižeidžia apie 250 mln., profesinėmis ligomis suserga apie 160 mln. ir žūva apie 1,1 mln. darbuotojų. Skandinavijos šalyse, Anglijoje 100 000 darbuotojų darbo vietose žuvusiųjų tenka 2, ES šalyse vidutiniškai – 5, o Lietuvoje – 7.
Lietuvoje pastaruoju metu nekilnojamojo turto statybos tempai pasiekė piką. Didėjantys statybos tempai vis daugiau reikalavo darbo jėgos. Todėl savo pasirinkta darbo tema stengsiuosi apžvelgti vienos Kauno miesto statybos įmonės darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su nusiskundimais sveikata. Mano manymu, ši tema yra aktuali, nes didėjantys statybų tempai reikalauja daugiau darbo jėgos – darbuotojų, kurie dirbdami fizinį darbą statybose, susiduria su įvairiausiais darbo aplinkos veiksniais: fizikiniais, cheminiais, psichologiniais ir kt. Ilgainiui veikdami šie veiksniai statybininkams gali sukelti ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus, kurie gali pasireikšti po kelerių metų, jau nebedirbant žalingoje aplinkoje. Šiame darbe stengsiuosi išanalizuoti statybose dirbančiųjų darbo aplinkos veiksnius, sveikatos nusiskundimus ir panagrinėti darbuotojų požiūrį, kaip jie sieja savo fizinį darbą su atsirandančiomis sveikatos problemomis.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas – įvertinti Kauno miesto statybos įmonės „X“ darbuotojų darbo sąlygas ir jų
sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. išanalizuoti statybininkų darbo sąlygas statybos įmonėje; 2. įvertinti statybos įmonės darbuotojų nusiskundimus sveikata;
3. nustatyti ir įvertinti darbo sąlygų sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Tyrimo hipotezė – patikrinti, ar statybininkai sveikatos nusiskundimus sieja su sunkiomis
1. Literatūros apžvalga
1.1. Statybų sektoriaus padėtis Lietuvoje
Nekilnojamojo turto atstovai ir ekspertai kalba apie nekilnojamojo turto rinkos ir statybos darbų sąstingi. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2008 metų sausio mėnesį darbų apimtis palyginus su ankstesniais mėnesiais didėjo, tik gerokai lėčiau. Apklausus įmones 24 proc. jų vadovų teigė, jog įmonių darbų apimtis didėjo, ir 21 proc.– jog mažėjo.
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, dauguma (77 proc.) statybos įmonių 2008 metų sausio mėn. teigė, kad užsakymų statybos darbams gauna pakankamai. Be to beveik ketvirtadalis (22 proc.) įmonių prognozuoja, kad statybos darbų užsakymų tolesniais mėnesiais daugės, tiek pat įmonių prognozuoja, kad didės ir darbuotojų skaičius. Beveik pusė (45 proc.) prognozuoja didėsiant statybos darbų kainoms,o tik 3 procentai įmonių mano, kad kainos mažės.
Statybos įmonių vadovų teigimu, toliau svarbiausi statybos veiklą ribojantys veiksniai išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas (nurodė 34 proc. įmonių) ir nepalankios oro sąlygos (34 proc.). Tačiau 20 proc. įmonių teigė, kad jų veiklai netrukdo niekas (1).
Nagrinėjant pastatytų butų skaičių nuo 2000-jų iki 2007 metų, galima stebėti didėjančią tendenciją t.y. didėjantį pastatytų gyvenamųjų namų (daugiabučių) skaičių. Šis skaičius nuo 4463 pastatytų butų 2000 metais padidėjo iki 9286 butų 2007 metais (2). Šį kitimą galima matyti pateiktame pav. 1.
4463 3785 4562 4628 6804 5933 7292 9286 0 2000 4000 6000 8000 10000 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai, m Butų skaičius, sk
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys;
Išduotų leidimų naujų gyvenamųjų pastatų statybai palyginus 2000-uosius ir 2007 metus buvo išduota žymiai daugiau. Laikotarpio pradžioje (2000 m.) statybai buvo išduota 1842 leidimai ir šis skaičius iki 2007 metų padidėjo iki 8800 leidimų (3). Tai pavaizduoja 2 pav.
1842 1942 2292 2859 4001 5488 7486 8800 0 2000 4000 6000 8000 10000 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai, m Išduotų leidimų skaičius, sk
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys. 2 pav. Išduotų leidimų statybai skaičius 2000-2007 metų laikotarpiu
Stebint didėjančius gyvenamųjų namų statybų tempus, galima teigti, jog visiems statybos darbams reikalinga vis daugiau darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis Lietuvoje dirbančiųjų statybos sektoriuje nuo 2001 metų 6,3 proc. palaipsniui padaugėjo iki 9,9 proc. 2006 metais (4). Laisvų darbo vietų statybose 2006 metais buvo žymiai daugiau (3292 vietos) nei 2005 metais (686 vietos). Taip pat palyginus užimtas darbo vietas 2005 metais ir 2006 metais, jų yra žymiai daugiau: 2005 m – 90463 vietos, o 2006 m – 103995 vietos (5).
Atlikus nelegalaus darbo apraiškų kontrolę 2007 metais, Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog statybos sektoriuje po 636 inspektavimų, rasti 169 neteisėtai dirbusiųjų ūkio subjektų ir 372 neteisėtai dirbusieji asmenys (43,4 proc.). Iš visų neteisėtai dirbusiųjų asmenų buvo rasta 14 asmenų iki 18 metų ir 10 užsieniečių. Lyginant su visais veiklos sektoriais, statybose nustatyta daugiausia neteisėtai dirbusiųjų ūkio subjektų bei asmenų. Tai galima matyti priede 1 pateiktoje lentelėje (6).
1.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas yra pagrindinis įstatymas reglamentuojantis teisines nuostatas ir reikalavimus apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokia riziką sumažinti. Taip pat jis nustato ir profesinės rizikos
įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
Šiuo Įstatymu yra įgyvendinamas Europos Sąjungos 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo su paskutiniais pakeitimais.
Pagal šį LR įstatymą kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, darbo vietą, aplinką, pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių ir kt.
Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.
Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį bei valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu (8) (Priedas 2).
Darbuotojų sauga ir sveikata LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra apibrėžiama kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Tačiau VDI atliekant darbo saugos ir sveikatos priemonių, numatytose teisės aktuose, laikymąsi, aptinkama nemažai pažeidimų ir reikalavimų nesilaikymų (7).
Valstybinė darbo inspekcija per 2006 metus nustatė, jog statybos sektoriuje iš 2017 įmonių padarė 12030 pažeidimų, kurie sudaro 23,7 proc. visų darbo saugos ir sveikatos (DSS) pažeidimų. Šie pažeidimai pasiskirstė taip: darbo organizavimo pažeidimai sudarė 62,8 proc., techniniai pažeidimai – 37, 2 proc. Įmonės, kurios darė pažeidimų įrengdamos darbo vietas, sudarė 15,2 proc. nuo visų nusižengusių įmonių, o jie sudarė 46,5 proc. nuo visų padarytų
pažeidimų. Aprūpindamos asmens apsaugos priemonėmis pažeidimų buvo atitinkamai 10,1 ir 46,1 proc., instruktuodamos darbuotojus 9,7 ir 40,1 proc. VDI pateiktame 2005 ir 2006 metų pažeidimų pobūdžių palyginime galime matyti šių pažeidimų procentinį pasiskirstymą (žr. pav. 3)
Šaltinis: Valstybinės darbo inspekcijos duomenys (13) 3 pav. Darbo saugos ir sveikatos priemonių laikymosi pažeidimų 2005 ir 2006 metų palyginimas (VDI)
1.3. Profesinės ligos ir nelaimingi atsitikimai statybose
Statybos darbuotojams yra didelė rizika susirgti profesine liga ar susižeisti. Dešimties metų stebėjimas parodė, jog 16 proc. Vokietijos statybos darbuotojų yra skiriama nedarbingumo pensija. Susižeidimai yra pagrindinis veiksnys sudarantis didelę dalį profesinio nedarbingumo. Blogas statybos darbų saugumas ir su juo susiję mirtini ir nemirtini profesiniai sužeidimai yra minimi daugelio pasaulio šalių tyrimuose: JAV, Jungtinėje karalystėje, Taivane, Australijoje ir Olandijoje. Mirtinų sužeidimų skaičius 2003 metais svyravo nuo 4 (Jungtinėje karalystėje) iki 11,7 (JAV) 100000 statybos darbininkų.
Paskutiniai tyrimai rodo, jog Jungtinėje karalystėje nemirtinų sužeidimų 2003 metais 100000 statybos darbuotojų teko 375. Per metus bet kokiu sužeidimų paplitimas Olandijoje 2004 metais buvo 10 proc. Pagrindinės mirtinų sužeidimų statybose priežastys yra kritimai iš aukščio ir judančių transporto sužeidimai, o tuo tarpu nemirtinų sužeidimų pagrindinės
priežastys kritimai iš aukščio, slydimai ir griuvimai bei judančių ar krentančių objektų sužeidimai.
Nepaisant to, kad statybvietės yra skirtingos ir keičiasi visą laiką, tačiau priemonės sumažinti susižeidimų skaičių veikia panašiai. Haslam 2005 aprašo šių priemonių tipus atsižvelgdamas į atliekamus darbus statybose:
1) statybininkas ir darbuotojų komanda (elgesiniai veiksniai, gebėjimai, bendravimas, priežiūra, sveikata/nuovargis);
2) darbo vieta (priežastiniai veiksniai tokie kaip sklypo savybės, išplanavimas, darbo aplinka, darbo laikas, darbo vietos tvarkymas);
3) medžiagos (veiksniai tokie kaip tinkamumas, praktiškumas, naudojimo sąlygos);
4) įranga (veiksniai tokie kaip tinkamumas, praktiškumas, naudojimo sąlygos); 5) darbo organizavimas (veiksniai tokie kaip statybos konstrukcija, projekto
valdymas, statybų eiga, saugumas, rizikos valdymas) (9).
Yra pateikiamos ir analizuojamos įvairios priemonės profesinių susižeidimų prevencijai, tačiau jų efektyvumas vis dar išlieka neaiškus (10). Dažniausiai įvairios prevencinių priemonių efektyvumas yra nagrinėjamas siekiant išvengti tam tikrų atsitikimų, pavyzdžiui, kritimo nuo stogo, ar siekiant išvengti tam tikro susižeidimo (11).
Nelaimingi atsitikimai darbe yra didžiausia visuomenės sveikatos problema JAV. Nelaimingi atsitikimai sudaro trečdalį visų atsitikimų ir šeštadalį visų mirtinų nelaimingų atsitikimų 20-64 metų amžiau grupėje. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, 14 su darbu susijusios mirtys tenka 100000 statybos sektoriaus darbuotojų.
Analizuojant 17 metų laikotarpį nuo 1978 iki 1994 metų, Šiaurės Karolinoje (JAV) statybos sektoriuje buvo užfiksuoti 525 mirtys dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Didžiausias mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius (25 proc.) rastas 25-34 metų amžiaus grupėje. Mirtinų nelaimingų atsitikimų prielaidomis šiuo laikotarpiu laikoma statybų aikštelės (38,7 proc.), prekybos įstaigos (22,9 proc.) ir transportas (19,6 proc.).
Jackson ir Loomis (2002 m.) savo tyrime išskiria, kad daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko privačiame sektoriuje (64,5 proc.) nei valstybininiame (8,4 proc.) ar privačia praktika besiverčiančiame (8,2 proc.) sektoriuose.
Nagrinėjant šį laikotarpi taip pat yra stebimas nelaimingų atsitikimų sezoniškumas, priklausomybė nuo savaitės dienos bei darbo valandų. Didesnė dalis mirtinų nelaimingų atsitikimų yra linkę įvykti vasaros mėnesiais ir patį piką pasiekti Rugpjūtį. Labai nedaug MNA (mirtinų nelaimingų atsitikimų) įvyksta žiemos mėnesiais ir savaitgaliais. Darbo
savaitės periodu taip pat pastebimas MNA kitimas . Daugiau MNA pastebima antradienį ir trečiadienį (20,2 proc.). Daugiausia MNA įvyksta 9-17 valandų periodu, rečiausiai – ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais (12).
Nagrinėjant Lietuvos duomenis, 2006 metais daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe (24 proc.) įvyko trečiadieniais (2005 m. – 17,8 proc. pirmadieniais), po 18 proc. antradieniais ir ketvirtadieniais, o visų nelaimingų atsitikimų įvyko, kaip ir 2005 metais, pirmadieniais (20,0 proc.) (13).
Jackson ir Loomis (2002 m.) savo tyrime išskyrė, jog kritimai (26,7 proc.), nutrenkimai elektros srove (20,4 proc.) ir autotransporto avarijos (18,9 proc.) pagrindinės MNA priežastys Šiaurės Karolinoje, JAV.
Nagrinėjant MNA pasiskirstymą pagal profesijas, pagrindinės profesijos buvo statybos darbuotojai (33,9 proc.), elektrikai (8,4 proc.), sunkvežimių vairuotojai (7,2 proc.), prižiūrėtojai (5,7 proc.), stogdengiai (5,1 proc.), dailidės (4,6 proc.) ir techniniai inžinieriai (4,4 proc.). Statybos darbininkų profesija buvo didžiausia MNA rizika (49,5 atvejai 100000 darbuotojų). Kitos minėtos profesijos buvo su mažesne MNA rizika: sunkvežimių vairuotojams (43,2), techniniai inžinieriai (37,2), stogdengiai (32,8) ir elektrikai (29,0). Statybos darbininkai buvo su didžiausia MNA rizika kiekvienais tiriamojo laikotarpio metais (12).
Gordon ir kt. 2005 teigimu, nagrinėjant 1997-1999 metų laikotarpio nelaimingus atsitikimus, pastebėjo, jog susižeidimų lygis vyrų tarpe 40,0 proc. didesnis nei moterų, o nagrinėjant susižeidimus darbe tai jie buvo dvigubai didesni nei moterų. Pastebėta, kad susižeidimų daugėja didėjant darbuotojų amžiui. Darbingo amžiaus asmenų grupėje (18-64 metų amžiaus grupėje) 28,6 proc. susižeidimų įvyksta darbo metu (14; 15)
Nagrinėjant Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, šalies įmonėse per 2006 metus įvyko 3419 nelaimingų atsitikimų darbe, iš kurių 3085 – lengvi, 226 – sunkūs ir 108 – mirtini. Palyginti su 2005 metais, sumažėjo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – 8,5 proc., o padidėjo bendras ir lengvų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius beveik 2,0 proc., sunkių – 5,0 proc.
Palyginti su 2005 metais, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statyboje nuo 33 iki 29 (12,0 proc.),o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statyboje sumažėjo 4 proc. (13).
„Sodros“ duomenimis, vidutinis metinis apdraustųjų skaičius 2006 metais buvo 1 282 100. Bendras nelaimingų atsitikimų darbe apimties lygis, skaičiuojant 100 000 darbuotojų sudarė 266,7, sunkių – 17,6 ir mirtinų – 8,4. Palyginti su 2005 metais, bendras nelaimingų
atsitikimų darbe 100000 darbuotojų sumažėjo nuo 272 iki 267, mirtinų nuo 9,6 iki 8,4, o sunkių išliko nepakitęs. Palyginti su 2005 metais, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Kauno apskrityje sumažėjo beveik 2,5 karto (16).
Apie 62 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu (2005 m. – 58,0 proc.). Iš jų 20,0 proc. dėl netinkamo pavojingų darbo organizavimo (2005 m. – 19,0 proc.), 11 proc. dėl DSS vidinės kontrolės įmonėje organizavimo (2005 m. – 8,0 proc.), 13,0 proc. dėl darbo atlikimo nustatyta tvarka neapmokytų DSS klausimais asmenų (2005 m. – 13,0 proc.), 27,0 proc. dėl susijusių su asmenų veiksmais (2005 m. – 27,0 proc.). Iš visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, įvykusių darbe, 29,0 proc. įvyko dėl techninių priežasčių (2005 m. – 36,0 proc.), 18,0 proc. dėl priežasčių, susijusių su eismu už įmonės ribų (2005 m. – 19,0 proc.).
Šaltinis: Valstybinės darbo inspekcijos duomenys (13)
4 pav. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pagal profesijas 2005-2006 m.
Palyginti su 2005 metais, 33,0 proc. mažiau žuvo gavybos ir statybos, 30,0 proc. nekvalifikuotų gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkų, o daugiau – 67,0 proc. metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkų ir 6,0 proc. vairuotojų ir kilnojamųjų įrenginių operatorių.
Nors 2006 metais iki metų dirbančiųjų žuvo mažiau negu ankstesniais metais, tačiau pirmus metus dirbantys darbe žūsta 3,1 karto dažniau, negu su stažu iki 2 metų, 5,2 karto dažniau, negu su stažu iki 3 metų ir t. t. Pusė visų žuvusiųjų ir daugiau kaip pusė visų sunkiai susižalojusių yra darbuotojai, turintys iki metų darbo stažą. Statyboje 2006 metais asmenims, turintiems iki 1 metų stažą, įvyko 13 (45,0 proc.) mirtinų nelaimingų atsitikimų ir 39 (56,0 proc.) sunkių nelaimingų atsitikimų įvykusių statybos sektoriuje.
Lietuvoje per 2006 metus Profesinių ligų valstybės registre užregistruotos 1447 profesinės ligos, diagnozuotos 1019 asmenų. Palyginti su 2005 metais, 67 profesinėmis ligomis (5,0 proc.) ir 128 asmenimis daugiau. Didėjimas stebimas daugiausia dėl padidėjusio jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos (9,0 proc.) bei nervų sistemos ligų atvejų (26,0 proc.) nustatymo. Klausos pažeidimų, sukeltų triukšmo, sumažėjo 11,0 proc. Tačiau manoma, kad šis skaičius neatspindi realios situacijos. Praktiškai nenustatomi profesiniai vėžiniai susirgimai, odos, asbesto skaidulų, cheminių medžiagų sukeltos profesinės ligos. Dalis profesinių ligų nenustatomos dėl darbuotojų sąmoningo sveikatos sutrikimų slėpimo profilaktinio sveikatos tikrinimo metu, dėl informacijos trūkumo, dėl baimės netekti darbo ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio, nedidelių kompensacijų, išmokamų darbuotojams už padarytą žalą sveikatai profesinės ligos atveju bei nepakankamos medikų, įtariančių profesines ligas, kompetencijos darbo aplinkos veiksnius susieti su esamais sveikatos sutrikimais.
Vis daugiau profesinių ligų nustatoma jau nedirbantiems asmenims. 2006 metais jos nustatytos 39,0 proc. (561 liga) dirbančių ir 61,0 proc. (886 ligos) nedirbančių asmenų, o 2004 metais atitinkamai 47,7 ir 52,3 proc.
2006 metais daugiausia profesinių ligų nustatyta žemės ūkyje – 26,1 proc. (377 ligos) ir statybose – 24,7 proc. (357 ligos). Profesinių ligų skaičius pastaraisiais metais auga statyboje, prekyboje, elektros, dujų ir vandens tiekime, kasyboje. Statybos sektoriuje 37 proc. visų atvejų sudarė jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ir 36 proc. visų atvejų – klausos pažeidimai.
Vyrams profesinės ligos nustatomos keturis kartus dažniau negu moterims (2006 m. vyrams – 82,0 proc., moterims – 18,0 proc.). Profesinių ligų atvejų, diagnozuotų moterims, skaičius padidėjo 21,0 proc., lyginant su 2005, ir 60,0 proc., lyginant su 2004 metais. Jis nustatytas dėl didėjančio jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligų (29 proc.) bei nervų sistemos ligų (19,0 proc.) atvejų nustatymo.
Profesinių ligų struktūroje dominuoja jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos, ausų (klausos pažeidimai, sukelti triukšmo), nervų sistemos ligos. 2006 metais atitinkamai jos sudarė 44,3, 29,5 ir 24,3 proc. visų nustatytų profesinių ligų (2005 m. atitinkamai 42, 35 ir 19 proc.) (13). Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos nuo 29,9 proc. 2004 metais išaugo iki 44,3 proc. 2006 metais, nervų sistemos ligos atitinkamai nuo 14,2 iki 24,3 proc. Didėjantis jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos profesinių ligų skaičius rodo, kad per mažas dėmesys buvo skiriamas pagrindinėms profesinių ligų priežastims (intensyviam darbo krūviui, nepatogiai darbo pozai, sunkių krovinių tvarkymui) mažinti ar šalinti.
Daugiausia profesinių ligų 2007 metais lėmė fizikiniai – 81,2 proc. (1175 ligos) ir įtampos veiksniai – 17,0 proc. (246 ligos). 45,5 proc. (659 ligos) profesinių ligų nustatyta 55– 64 metų amžiaus asmenims, turintiems 31–40 m. darbo stažą. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia jų užregistruota vairuotojams ir kilnojamų įrenginių operatoriams – 70,8 proc. (1024 ligos) (2005 m. – 73 proc.) (13).
Nagrinėjamais metais (2005 ir 2006 m) dažniausiomis profesinių ligų priežastimis buvo kenksmingas triukšmo ir vibracijos poveikis. Profesinių ligų, sukeltų triukšmo, 2006 m. buvo nustatyta 11,0 proc. mažiau nei 2005 m., tačiau bendras sergamumas profesinėmis ligomis, sukeltomis fizikinių veiksnių, sumažėjo tik 1 proc. Atsižvelgiant į tai, kad 2006 metais buvo vykdomi tiksliniai įmonių patikrinimai, siekiant išsiaiškinti, kaip įgyvendinami Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų reikalavimai. Patikrinimo rezultatai parodė, kad darbdaviai dauguma atvejų susipažinę su nuostatų reikalavimais, tačiau dar nepakankamas dėmesys skiriamas vibracijos matavimams ir vibracijos rizikos vertinimui. 11,0 proc. įmonių vibracijos rizikos vertinimas visai neatliekamas. Darbdaviai dažniausiai darbuotojams, dirbantiems vibracijos poveikyje, suteikia papildomas poilsio pertraukas, rečiausiai papildomas atostogas – jas suteikė tik kas dešimta įmonė. Efektyviausia vibracijos profilaktikos priemonė – darbo laiko kenksmingo veiksnio poveikyje trukmė. Ji buvo taikyta 17,0 proc., nevisiškai taikyta 19,0 proc. įmonių.
Europos Vyriausiųjų darbo inspektorių komiteto organizuojamoje asbesto kampanijoje, kurios metu 2006 metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas darbuotojų, atliekančių asbesto turinčių statinių, konstrukcijų ar gaminių remonto, griovimo, priežiūros, asbesto turinčių medžiagų šalinimo darbus, apsaugai rezultatai parodė, kad: darbdaviai vengia pranešti VDI apie atliekamus darbus; įmonėms trūksta kompetencijos DSS srityje, rizikos vertinimas atliktas tik 27,0 proc. visų kampanijos metu patikrintų įmonių; ne visada buvo taikomi tinkami darbo metodai, praktiškai neatliekami periodiniai asbesto plaušelių koncentracijos darbo aplinkos ore matavimai; ne visi darbuotojai apmokyti saugiai dirbti darbus, kurių metu yra veikiami ar gali būti veikiami asbesto skaidulų; trūksta informacijos apie asbesto poveikį darbuotojų sveikatai. Atsižvelgiant į Asbesto kampanijos rezultatus, ji bus tęsiama ir 2007 metais (13).
1.4. Darbo sąlygos ir veiksniai statybose bei galimas jų poveikis sveikatai
Sumažėjusi psichologinė gerovė ir kai kurie profesiniai veiksniai yra siejami su nesaugumo jausmu darbe ir galimybe tobulėti darbe, kas vėliau gali sąlygoti nedarbingumą vyresniame amžiuje. Mažos kvalifikacijos reikalaujančių užduočių atlikimas taip pat priskiriamas prie veiksnių, kurie gali sąlygoti vėlesnį nedarbingumą. Vėlesnio nedarbingumo priežastimis taip pat laikomi didėjantys reikalavimai darbo paslankumui, t.y. darbo valandoms ir darbo pobūdžiui. Šie veiksniai ypač svarbūs, pavyzdžiui, mažų vaikų turinčioms motinoms. Lyčių skirtumai taip pat laikytinas kaip nedarbingumo veiksnys, iš dalies dėl to, kadangi skiriasi moterų ir vyrų gyvenimo sąlygos. Tik 10 proc. visų moterų ir vyrų Švedijoje turi profesiją tinkančią abiem lytims. Todėl galime sakyti, kad moterų ir vyrų darbo sąlygos skiriasi. Moterų darbo sąlygos dažniausiai siejamos su paprastomis, pasikartojančiomis ir monotoniškomis darbo užduotimis pavyzdžiui, darbas su kompiuteriu. Taip pat moterys darbe išlieka tose pačiose pareigose daug metų (17). Vyrų darbo sąlygos dažniausiai yra siejamos su sunkiu darbu t.y. sunkių svorių kilnojimu, fizinės jėgos reikalaujančiomis darbo užduotimis ir vibracija.
Vyrų ir moterų gyvenimo sąlygos ne darbo metu taip pat skiriasi. Dažniau moterims nei vyrams tenka susidurti su kasdieniu fizine ir psichosocialine įtampa įvairioje veikloje. Lyčių skirtumai sveikatos atžvilgiu taip pat pastebimi, neskaitant sveikatos nusiskundimų reprodukcine sistema. Beveik visose bendruomenėse daugiau moterys nei vyrai teigia, jog jų sveikata yra prasta bei diagnozuojama blogesnė sveikata. Toks skirtumas stebimas, kadangi vyrai yra mažiau linkę kreiptis ir lankytis pas gydytoją. Vyrai dažniau linkę lankytis pas gydytoją esant rimtiems sveikatos sutrikimams (15).
Kaip jau minėta, daugiausia profesinių ligų Lietuvoje 2007 metais lėmė fizikiniai ir įtampos veiksniai. Fizikiniai veiksniai profesines ligas Lietuvoje sukėlė profesines ligas 93,5 proc. vyrų, kuriems nustatytos profesinės ligos, ir 25,9 proc. moterų atitinkamai (13). Šiems veiksniams priskiriami visi veiksniai, kurių pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje (18) t.y. žema ar aukšta temperatūra, vibracija, triukšmas ir kt.
Japonijoje atliktame tyrime nustatyta, jog darbas aukštoje temperatūroje ir didelėje drėgmėje arba įtemptas ir sunkus darbas tokioje aplinkoje gali sukelti darbininkams šilumos smūgį. Darbas aukštoje temperatūroje ypač būdingas statybose dirbantiems darbininkams. Tyrimo metu atlikus skaičiavimus nustatyta, jog mirtis nuo šilumos smūgio gali grėsti, kai
temperatūra siekia 34°C ir daugiau, o drėgmė – 40,0 proc. Vasaros metu tai dažnos sąlygos. Mirties nuo šilumos smūgio grėsmė ypač didelė karštų vasarų metu. Ištyrus 12 statybose dirbančių vyrų, nustatyta, kad dirbant karštoje aplinkoje sistolinis kraujo spaudimas pakilo iki 180 mmHg, diastolinis – 100 mmHg, o pulsas pasiekė 110 susitraukim per minutę.
Siekiant kontroliuoti tokias darbo sąlygas ir išvengti šilumos smūgio, darbo vietoje turi būti dažnai matuojama temperatūra, darbo vietose taip pat turi būti įrengiami ventiliatoriai, skydai nuo saulės ir kt. Darbuotojams taip pat turi būti leidžiama pailsėti vėsesnėje aplinkoje bei dažnai gerti vandenį (19).
Mechaninė vibracija yra plačiai įvedama į mūsų kasdieninį gyvenimą kuriant vis naujus prietaisus, kurie plačiai naudojami kaip rankiniai prietaisai įvairiuose darbuose. Todėl didelį susirūpinimą kelia vibracijos poveikis sveikatai. Yra žinoma, kad rankas veikianti vibracija sukelia kraujotakos sutrikimus tokius kaip „balti pirštai“ (vibration white fingers), kaulų ir sąnarių deformaciją bei neurologinius pakitimus įskaitant riešo tunelio sindromą. Profesijose, kuriose naudojami grandininiai pjūklai, laužtuvai, šlifuotuvai ir pneumatiniai kūjai, yra nustatoma 40,0 proc. ir daugiau plaštakos-rankos vibracijos sindromo (hand-arm vibration syndrome) atvejų. Taip pat vibracija yra laikoma rizikos veiksniu sukeliančiu profesinius raumenų-skeleto sistemos ligas. Skeleto-raumenų sistemos sutrikimai apima skausmingus raumenų, nervų, sausgyslių, raiščių, sąnarių, kremzlių ar stuburo diskų sutrikimus.
Norint išvengti ir kontroliuoti rankas veikiančią vibraciją būtini dozės-atsako tyrimai. ISO 5349 (20) standartas siūlo riboti darbo metus su rankas veikiančia vibracija. Šie reikalavimai yra pagrįsti dozės-atsako tyrimu metodu dirbant su rankas veikiančia vibracija 4 ir 8 darbo valandas. Siekiant normuoti vibracijos poveikį yra nustatomos slenkstinės ribos, remiantis dažniu ir poveikio trukme. Tačiau kontroliuoti vibracijos poveikį yra sunku, kadangi darbuotojai darbo metu atlieka daug įvairių darbų, kurie keičiasi darbo eigoje, ir taip pat darbą atlieka su skirtingais prietaisais. Park‘as ir Yim‘as 2006, ištyrę 114 su šlifuotuvais dirbančius vyrus darbininkus, nustatė, kad jie su vibracija skleidžiančiu prietaisu dirba 4,6 valandas per dieną. O naudojant ISO5349 standartą paskaičiuota, jog šiuos darbuotojus veikianti vibracija po 10,8 metų tolesnio poveikio gali sukelti „baltų pirštų sindromą“ (21).
Jau seniai žinomas ryšys tarp triukšmo ir klausos sutrikimų. Jau nuo 1950 metų yra kuriami modeliai, kurie siekia paaiškinti triukšmo intensyvumo ir poveikio trukmės įtaką atsirasti profesiniams klausos sutrikimams. Statybose veikiantis triukšmas dažnai apibūdinamas kaip 85-90 dBA triukšmas, tuomet papildomas neprofesinio triukšmo poveikis gali padidinti klausos sutrikimų atsiradimo riziką (22; 23).
Triukšmo sukelti klausos sutrikimai darbininkams yra seniai nagrinėjami. Remiantis šių sutrikimų analize yra kuriami klausos sutrikimų išsivystymo modeliai priklausomai nuo triukšmo intensyvumo, poveikio trukmės ir asmens amžiaus. Yra laikoma, kad profesinis triukšmas, darbuotojo amžius ir kiti veiksniai, įskaitant lytį, ne-profesinį triukšmą (pvz.: šaunamojo ginklo naudojimas, pramogos, muzika ir pomėgiai), vaistų vartojimas ir galimai pigmentacija (plaukų ir akių spalva) gali padidinti imlumą atsirasti klausos sutrikimams, sukeltiems triukšmo, bei jiems progresuoti.
Seix‘ui ir kt. 2004 metais ištyrus 393 pradedančius dirbti statyboje ir 63 baigusius universitetą studentus (iš viso 456 studentus), kurių amžiaus vidurkis buvo 27 metai, paaiškėjo, jog 16 valandų laikotarpyje 87,6 proc. respondentų teigė nepatyrę didelio triukšmo, 8,2 proc. – patyrę ir naudoję apsaugos nuo triukšmo priemones ir 4,3 proc. teigė patyrę triukšmą ir nenaudoję jokių apsaugos priemonių.
Triukšmo lygiai statyboje paprastai viršija 85 dBA ir apibūdinamas kaip didelio intensyvumo ir kintantis triukšmas. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, jog 30 proc. viso darbo laiko darbuotojai praleidžia 85 dBA triukšme. Intensyvaus triukšmo poveikis ir jo kitimas darbo eigoje ypač padidina riziką atsirasti klausos sutrikimams (24).
Darbo aplinkos psichosocialiniai aspektai yra vertinami dviem modeliais. Pirmasis modelis yra suformuotas Karasek‘o, kuris teigia, kad natūrali darbo prigimtis apibūdinama kaip „aukšti reikalavimai ir maža sprendimų laisvė“, kas tiesiogiai susiję su negalavimo atsiradimu. Kitas modelis, suformuotas Siegrest‘o, parodo „pastangų ir atlygio pusiausvyros nebuvimą“, t.y. jeigu didelės pastangos nesusilaukia atitinkamai didelio atlygio, tuomet atsiranda emocinė įtampa bei ligos atsiradimo rizika. Pagal jau minėtus modelius yra nagrinėjama psichosocialinių darbo veiksnių įtaka atsirasti širdies-kraujagyslių sistemos ligoms.
Psichologinių pastangų analizė atskleidė, kad 38,0 proc. vyrų įvardijo save kaip dideles pastangas dedantys ir mažą atlygį gaunančiais darbuotojais, o fizinių pastangų analizė parodė, jog toks savęs apibūdinimas būdingas 30,0 proc. vyrų. Aukštų psichologinių reikalavimų ir mažo kontroliavimo modelio įvertinimas parodė, jog taip save įvardija 28 proc. vyrų ir 27,0 proc. moterų Krokuvos mieste (25).
Lietuvoje 2007 metais, VDI duomenimis, darbe įtampos veiksniai sąlygojo 17,0 proc. profesinio sergamumo, kur vyrams įtampos veiksniai lėmė 5,2 proc. profesinių susirgimų, o moterims – net 70,0 proc. Įtampos veiksniams yra priskiriami visi psichosocialiniai veiksniai t.y. veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio,
įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą (18).
Statistika rodo, kad ES valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja mažiausiai 20 milijardų eurų. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, padidėjusį lėtinį nuovargį ir širdies ligas, jis turi didelės įtakos darbo našumui, kūrybingumui (26). Stresas, kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, būdingas daugelio profesijų atstovams. Šių profesijų veiklai būdinga didelė profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingų užduočių ir nežinomų algoritmų sprendimas, dideli informaciniai krūviai, laiko trūkumas, konfliktinės situacijos ir kiti stresoriai.
Naujausi darbo medicinos moksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia daugelį organizmo sistemų ir funkcijų: širdies ritmą, arterinį kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, raumenų tonusą, smegenų elektrinį aktyvumą nervinę emocinę būseną, vegetacinę nervų, endokrininę ir analizatorių sistemas. Stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme humoralinių ir vegetacinių sutrikimų, kurie gali pasireikšti įvairiomis reakcijomis. Stresas aktyvina pagumburio, kankorėžinės liaukos, antinksčių žievės veiklą, t. y. svarbiausius centrus, integruojančius viso organizmo vegetacines funkcijas (27).
Ūminis stresas sukelia didelį nuovargį, nervų sistemos išsekimą, galvos skausmą, atsiranda bendras silpnumas, hiperhidrozė, parausta arba išblykšta veidas, šąla galūnės, pasireiškia ir kitos vegetacinės reakcijos (28). Įvairių profesijų darbuotojų, kuriuos veikia lėtinis profesinis stresas, tyrimai rodo, kad sveikiems asmenims dėl streso, priklausomai nuo jo intensyvumo, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimai, pakyla sistolinis ir diastolinis kraujospūdis. EKG neretai užregistruojama širdies ritmo, širdies ciklo formos ir laidumo sutrikimų.
Sistolinio, ypač diastolinio kraujospūdžio bei EKG pokyčiai būna ne tik streso poveikio metu, bet išlieka praėjus kuriam laikui (0,5–2 val.) po jo. Kraujyje pastebimi limfocitų, leukocitų, gliukozės bei riebalų pokyčiai. Ilgainiui veikiant stresui, sustorėja antinksčių žievė, nes sustiprėjusi sekrecinė funkcija iki 1,5–2 kartų padidina adrenalino, ypač noradrenalino, ir kortizolio kiekį kraujyje ir paros šlapime (28).
Psichofiziologiniai pokyčiai, kuriuos sukelia ilgalaikis streso poveikis kumuliacijos pagrindu, ilgainiui sukelia pastovius patologinius pokyčius centrinėje nervų, širdies ir kraujagyslių, endokrininės bei kitose organizmo sistemose. Ilgalaikis psichogeninės kilmės stresorių poveikis laikomas vienu reikšmingiausių rizikos veiksnių psichosomatinių ligų atsiradime bei vystymesi. Psichosomatinėms ligoms priskiriami įvairūs psichikos sutrikimai,
tarp jų hipertoninė ir išeminė širdies liga, aterosklerozė, dvylikapirštės žarnos opa, žvynelinė, kai kurios imunoalerginės ligos (27).
Dulkės – tai kietosios dalelės, susidarančios mechaniškai ardant (gręžiant, sprogdinant, trinant, malant, pjaunant, šlifuojant) uolienas, mineralus ar kitas medžiagas, taip pat yrant organinei medžiagai ar ją maišant (medvilnės pluoštas, žiedadulkės, grybelių sporos) (28). Taip yra apibrėžiamos dulkės. Jos 2007 metais lėmė 1,1 proc. sergamumo profesinėmis ligomis: 0,8 proc. vyrų ir 2,3 proc. moterų (13).
Statybose darbo aplinkoje yra įvairių dulkių t.y. smėlio, cemento, medžio ir kt. Bene dažniausia minimos ir pavojingiausiomis įvardijamos asbesto dulkės (plaušeliai), kurios sukelia net vėžinius susirgimus.
Asbestas tai pluoštinės struktūros mineralų grupė. Jis buvo plačiai naudojamas statybose, tačiau jo poveikis sveikatai buvo pastebėtas tokiose srityse kaip santechnika ir izoliacija. Asbestas žinomas kaip plaučių ar pilvaplėvės mesoteliomos priežastis. Pastebėta, kad 80 proc. mesoteliomos sukeltos vyrams atvejų yra sukelta dirbant su asbestu. Kaip jau minėta asbestas buvo plačiai naudojamas statybose t.y. izoliuojant vamzdžius ar sienas, metalo konstrukcijas ir kt.
Didelei daliai Švedijos statybos darbuotojų bei santechnikų 1975-1984 metais nustatyta 37,0 proc. plaučių mesoteliomos atvejų, o vėlesniu 1998-2002 metų laikotarpiu jiems nustatyta 21,0 proc. šio susirgimo. Yra pastebėta, jog 25-40 proc. visų vyrams sukeltos plaučių mesoteliomos atvejų Švedijoje yra sukelta dėl darbo statybose su asbestu. Be asbesto taip pat yra daug žinoma kancerogenų statyboje t.y. variklio išmetamos dujos, silicio dioksidas, asfalto garai, tirpikliai ir kt., tačiau yra sunku nustatyti šių medžiagų kiekius aplinkoje ir nustatyti rizikos dydį (29; 30; 31).
LR įsakymas dėl profesinės rizikos patvirtinimo (18) cheminius veiksnius apibūdina kaip cheminius elementus ar junginius, grynus ar mišinyje, egzistuojančius natūraliai arba pagamintus, naudojamus arba išskiriamus, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintus tikslingai ar ne, teikiamus rinkai ar ne. Tokie veiksniai 2007 metais Lietuvoje lėmė 0,5 proc. profesinio sergamumo. Vyrų profesinių ligų jie sudarė 0,3 proc., o moterų –1,5 proc.
Tyrimai Vokietijoje rodo, kad joje statybos sektoriuje didėja profesinių odos ligų. Statybos darbininkai turi didelę riziką išsivystyti dirginančiam ar alerginiam dermatitui dėl cemente esančio alergeno – kalio dichromato. Skandinavijos šalyse kalio dichromato poveikio paplitimas mažėja, kadangi vietoj jo į cementą pradėta dėti geležies sulfatas.
Ištyrus 491 profesinius odos ligų atvejus Bavarijoje (Vokietija), nustatyta, jog statyboje darbininkams odos problemos išsivysto vidutiniškai per 12 metų. Tai yra žymiai ilgesnis laikotarpis nei kitų profesijų, nes medžio apdirbimo darbuotojams odos problemos išsivysto vidutiniškai per 6 metus, dažytojams, plytelių klojėjams – 5 metai.
Tyrimo metu Bock‘as ir kt. 2003 nustatė, jog profesinių odos ligų dažniausia atsiradimo vieta statybos darbuotojams yra rankos (74 proc.), veidas (12 proc.) ir kojos (14 proc.). Atlikus alergijos testus, 162 reakcijos buvo teigiamos, iš kurių 152 buvo susijusios su profesija. Epoksidinė derva sukėlė 40 reakcijų, kobalto chloridas – 32, „thiuram” mišinys – 14, nikelio sulfatas – 11, p-phenylenediaminas – 9 ir kanifolija – 5 reakcijas. Devynių metų laikotarpyje nuo 1990 iki 1999 metų tyrimų centre užregistruoti 5285 pirminių profesinių odos ligų atvejų, iš kurių 57,2 proc. buvo vyrų ir 42,8 proc. moterų (32; 33; 34; 35). Galima teigti, jog ilgainiui darbas statybose su įvairioms medžiagomis gali sukelti alergines odos reakcijas bei odos profesines ligas.
Statybose dirbantiems darbininkams taip pat yra pavojus susirgti profesinėms kvėpavimo sistemos ligomis tokiomis kaip „suaugusiųjų“ astma, „profesinė“ astma ir lėtinė abstrukcinė plaučių liga. Šias ligas sukelia statybinės dulkės, medžio dulkės, įvairių dažų ir tirpiklių garai bei betono ir mūro dulkės. Statybose dažymo metu darbininkus veikia daug įvairių dirginančių ir alergizuojančių medžiagų, iš kurių dominuoja dažai ir dulkės. Paskutiniu metu statybose tirpiklių pagrindu pagaminti dažai yra pakeičiami į vandens pagrindu pagamintus dažus, dėl to yra sumažėję neurotoksinių sveikatos sutrikimų statybose.
Kaukiainen A. ir kt. 2005 atliko tyrimą, kuriame buvo siekiama įvertinti statybininkų-dažytojų subjektyvų kvėpavimo sutrikimų ir ligų paplitimo vertinimą ir nustatyti riziką susirgti šiomis ligomis lyginant su kontroline dailidžių grupe dirbančiais statybose, išvengiant žymaus dažų poveikio darbo aplinkoje. Ištyrus abi grupes buvo nustatyta dozės-atsako ryšys tarp dažymo metų ir lėtinio bronchito, užsitęsusio bronchito ir sudirgusių akių sindromo. Dažytojų grupėje su 30 metų dažymo patirtimi buvo nustatytas Šansų santykis, kuris parodė, kad dažytojai susirgti lėtiniu bronchitu turi 2,2 karto didesnę riziką nei dailidės, užsitęsusiu bronchitu – 2,0 karto ir sudirgusių akių sindromu – 1,8 karto. Iš kitos pusės, astma, kosulys ir švokštimas bei dusulys ir švokštimas buvo dažnai pasitaikantys dažytojų tarpe, o su 1-10 metų dažymo patirtimi nustatytas Šansų santykis atitinkamai buvo lygus 3,1, 2,5 ir 2,7 lyginant su dailidėmis (36; 37). Galima sakyti, kad dažytojai tame tarpe ir statybininkai dirbdami su dažais turi didelę riziką, jog ateityje jie turės kvėpavimo sistemos sutrikimų.
Apibendrinant galime teigti, jog statybininkai ilgainiui dirbdami savo srities darbą rizikuoja sveikata. Vis didėjantys statybų tempai Lietuvoje reikalauja daugiau darbo jėgos ir
pastangų, o sunkiai kontroliuojami ar nekontroliuojami darbo aplinkos veiksniai gali turėti įtakos statybininkų sveikatai dabartiniu momentu arba vėliau ateityje. Todėl yra svarbu užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbininkams, kad būtų išvengta sveikatos sutrikimų ir ligų.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimas buvo atliktas 2008 metais sausio-vasario mėnesiais. Tiriamųjų kontingentas – Kauno miesto statybos įmonė. Tyrimo metu buvo planuojama apklausti dvi Kauno miesto statybos įmones, tačiau dėl statybos įmonių nenoro leisti atlikti tyrimą, sutikimas buvo gautas tik iš vienos įmonės, kurios darbuotojai ir buvo apklausiami. Toliau tyrimą atlikti leidusi įmonė dėl konfidencialumo įvardijama kaip įmonė „X“. Statybos įmonėje „X“ iš viso dirba 91 darbuotojas, iš jų statybvietėse dirba 85 darbuotojai. Reikalingos imties dydis apskaičiuotas remiantis imties tūrio skaičiavimo formule (41):
N p p z N p p z n ) 1 ( 1 1 ) 1 ( 2 2 2 − × × + Δ × ⎟ ⎠ ⎞ ⎜ ⎝ ⎛ − − × × =
Formulėje naudojami sutrumpinimai:
n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje (imties tūris);
z – koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Stjudento pasiskirstymo lentelių (kai patikimumas 95 proc., z = 1,96);
Δ – leistinas netikslumas (tenkinanti paklaida arba patikimumas, dažniausiai 5 proc.);
p – preliminarus dominančio požymio paplitimo dažnis (nesant preliminarių duomenų arba jei požymių daug – pasirenkama 50 proc.);
N – generalinės aibės dydis (visos nagrinėjamos populiacijos tūris – mūsų atveju 85).
Tačiau dėl nedidelio imties skaičiaus buvo pasirinkta apklausti visus (85) statybvietėse dirbančius darbuotojus, kad tyrimo duomenys pilnai reprezentuotų visus dirbančiuosius statybose.
Gavus leidimą iš KMU Bioetikos centro, buvo atliekama darbuotojų anoniminė anketinė apklausa. Anketos buvo pateikiamos ir pildomos pertraukėlių nuo darbo metu, laukiant kol respondentas užpildys anketą. Tyrimo metu buvo surinktos visos 85 užpildytos anketos.
Tyrimo anketa buvo sudaryta remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Darbo sąlygos prisijungiančiose šalyse ir kandidatėse“ (42) tyrimo anketa bei
moksline literatūra. Anketa buvo pritaikyta tiriamųjų kontingentui. Anketoje buvo paaiškintas tyrimo tikslas, nurodyta tyrimą atliekanti institucija ir asmuo, pabrėžtas tyrimo konfidencialumas ir atsakymų svarba. Anketa sudaryta iš 4 dalių: asmens duomenys, sveikatos būklė ir nusiskundimai, gyvenimo būdas ir socialiniai-psichologiniai veiksniai bei darbinė veikla ir darbo sąlygos. Atlikus žvalgomąjį 20 atsitiktinai pasirinktų statybininkų apklausą, tyrimo anketa buvo galutinai pakoreguota ir pritaikyta tiriamųjų kontingentui.
Atsakytu anketų duomenys buvo apdorojami MS Exel 2003 ir SPSS 14 for Windows programomis. Atlikta duomenų palyginamoji analizė (pasikliovimo lygmuo, p<0,05) bei požymių dažnių lentelės (crosstabs), priklausomybės laipsniui tarp kintamųjų įvertinti.
3. Rezultatai ir jų aptarimas
Statybos įmonėje „X“ apklausus 85 statybvietėse dirbančius darbuotojus, iš kurių buvo 23 moterys ir 62 vyrai, paaiškėjo, jog darbuotojų amžiaus vidurkis 30,15 metų: jauniausi – 23 metų amžiaus, o vyriausi – 47 metų. Daugiausia darbuotojų buvo turintys aukštesnįjį išsilavinimą (47,0 proc.) (žr. 1 pav.). Kaip „kitą“ išsilavinimą respondentai įvardino profesinį išsilavinimą, nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Penkiasdešimt šeši su puse procento (48 resp.; 56,5 proc.) įmonėje dirbančių darbuotojų yra vedę/ištekėjusios, nevedusių ar netekėjusių darbuotojų – 18,8 proc. (16 resp.)., gyvenančių su partneriu ar partnere – 23,5 proc. (20 resp.), o 1,2 proc. (1 resp.) respondentų į šį klausimą neatsakė.
11% 11% 47% 31% Vidurinis Spec.vidurinis Aukštesnysis Kitas
1 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal turimą išsilavinimą įmonėje “X”
Pagal profesiją, įmonės darbuotojai save įvardino daugiausia (37,0 proc.) statybininkais, o mažiausiai (6,0 proc.) – dažytojais. Šis pasiskirstymas matyti 2 pav.
19% 6% 20% 14% 37% 4% Apdailininkas (-ė) Darbų vadovas Dažytoja (-s)
Pagalbinis (-ė) darbuotojas (-a) Plytelių klojėja (-s)
Statybininkas (-ė)
2 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal profesiją
Statybos įmonėje „X“ dirba darbuotojai turintys vidutiniškai 7,68 metų darbo patirtį statybose. Darbuotojų darbo patirtis svyruoja nuo 4 iki 24 metų. Darbo patirties
pasiskirstymas gana platus, todėl juos galima suskirstyti į darbo stažo grupes (žr. 3 pav.) Iš grafiko galime matyti, jog įmonėje daugiausia dirba darbuotojų turinčių 6-10 metų darbo stažą. 1,2 25,9 58,8 12,9 0 10 20 30 40 50 60 70
iki 3 metų nuo 4 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 20 metų
Darbo stažo grupės, metais Procentai
3 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažo grupes (proc.)
3.1. Statybininkų darbo sąlygos statybos įmonėje „X“
Įmonės darbuotojų klausiant apie darbo sąlygas, paaiškėjo, jog vidutiniškai jų darbo diena trunka 8,05 valandos. O savo darbo sąlygomis yra labai patenkinti 18 darbuotojų (21,2 proc.), patenkinti – 41 darbuotojas (48,2 proc.), o nepatenkinti – 21 darbuotojas (24,7 proc.). Tačiau esant galimybei darbą pakeistų tik 19 darbuotojų. Pastebima, kad aukštesnį išsilavinimą turintys darbininkai yra labiau patenkinti savo darbo sąlygomis, nei tie, kurie turi žemesnį išsilavinimą (p<0,05). Tai galima matyti lentelėje 1.
Anketuojamųjų paprašius įvardinti kaip dažnai jie patiria stresines situacijas, matyti, jog kasdien jas patiria 4,7 proc. darbuotojų, kelis kartus per savaitę – 44,7 proc. darbuotojų, kelis kartus per mėnesį (rečiausiai) – 36,5 proc., o likusi 14,1 proc. darbuotojų neatsakė į šį klausimą.
Lentelė 1. Darbininkų pasitenkinimo darbo sąlygomis pasiskirstymas pagal išsilavinimo grupes
Išsilavinimo grupės Ar patenkinti darbo
sąlygomis? aukštesnysis ir Aukštasis, spec.vidurinis Vidurinis ir kitas išsilavinimas Viso Labai patenkintas (n) 14 4 18 (proc.) 77,78 22,22 100 (proc.) 29,79 12,12 22,5 Patenkintas (n) 26 15 41 (proc.) 63,41 36,59 100 (proc.) 55,32 45,45 51,25 Nepatenkintas (n) 7 14 21 (proc.) 33,33 66,67 100 (proc.) 14,89 42,42 26,25 Viso (n) 47 33 80 (proc.) 58,75 41,25 100 (proc.) 100 100 100 χ2=8,66; df=2; p=0,013.
Kasdien stresines situacijas patiriantys darbuotojai (3 darb.; 100 proc.) yra patenkinti savo darbo sąlygomis. Kelis kartus per savaitę stresines situacijas patiriančių darbuotojų didžioji dalis (20 darb.; 55,6 proc.) yra patenkinti savo darbo sąlygomis, o nepatenkinti – 19,4 proc. (7 darb.). Rečiausiai (kelis kartus per mėnesį) stresines situacijas išgyvenantys darbuotojai yra patenkinti savo darbo sąlygomis: 13,3 proc. (4 darb.) labai patenkinti, 56,67 proc. (17 darb.) tik patenkinti, o 30,0 proc. (9 darb.) – nepatenkinti (p=0,016). Kodėl rečiau stresines situacijas patiriančių darbuotojų patenkinti savo darbo sąlygomis, galėtume paaiškinti tuo, kad kuo darbuotojas darbe patiria mažiau stresinių situacijų, įtampos, tuo jis geriau jaučiasi, gali ramiai dirbti ir sugrįžti į darbą nebijodamas, kad jo laukia nemalonumai, įtampa, nepasitenkinimas.
Apie šios įmonės darbuotojus taip pat galima pastebėti statistiškai reikšmingą (p=0,007) dėsningumą, jog didesnį darbo stažą turintys darbuotojai rečiau patiria stresą. Tai matyti 4 paveiksle.
Kadangi stresas yra kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, kuris veikia daugelį organizmo sistemų, sukeldamas įvairius negalavimus, todėl svarbu mokėti jį valdyti (27). Juk statybos darbai reikalauja nemažų fizinių pastangų atliekant darbo užduotis.
20 0 0 60 43,9 70 20 56,1 30 100 0 20 40 60 80 100
nuo 1 iki 3 metų nuo 4 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 20 metų
Darbo stažo grupės, metais Procentai
kasdien
kelis kartus per savaite kelis kartus per menesi
(χ2=17,56; df=6; p=0,007)
4 pav. Darbuotojų patiriamų stresinių situacijų pasiskirstymas pagal turimą darbo stažą (proc.)
Nors nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio tarp patiriamų stresinių situacijų ir santykių su bendradarbiais, tačiau galime pastebėti, jog įmonėje „X“ santykiai tarp bendradarbių yra geri. Maža dalis (7,1 proc.) respondentų juos įvardina kaip labai gerus, gerais santykiais apibūdina 35,3 proc., patenkinamais – 32,9 proc., blogais – 5,9 proc., o 18,8 proc. darbuotojų jų neįvardija.
Lentelė 2. Patiriamų darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas įmonėje „X“
Atsakymai Veiksnys Beveik visą darbo laiką N (proc.) Puse darbo laiko N (proc.) Niekada
N (proc.) Neatsakė N (proc.) Vibracija dėl įrankių, mechanizmų ir pan. 19 (22,4) 41 (48,2) 20 (23,5) 5 (5,9) Triukšmu: tokiu dideliu, kad norint susikalbėti reikia pakelti balsą 12 (14,1) 32 (37,6) 38 (44,7) 3 (3,5) Aukšta temperatūra, verčiančia prakaituoti net jei nedirbama 0 23 (27,1) 58 (68,2) 4 (4,7)
Žema temperatūra lauke ar viduje 17 (20) 31 (36,5) 31 (36,5) 6 (7,1)
Kvėpavimu garais, dūmais, dulkėmis ar kitomis medžiagomis 24 (28,2) 57 (67,1) 0 4 (4,7) Pavojingų produktų ar medžiagų nešimu ar lietimu 0 14 (16,5) 63 (74,1) 8 (9,4) Radiacija, tokia kaip radioaktyvi radiacija, suvirinimo spinduliai 0 4 (4,7) 76 (89,4) 5 (5,9) Respondentai statybos įmonėje „X“ beveik visą darbo laiką daugiausia kvėpuoja dulkėmis, garais ir kt. (24 darb.; 28,2 proc.), vibraciją dėl mechanizmų (19 darb.; 22,4 proc.) (žr. Lentelė 2). Paaiškėjo, jog nemaža dalis tiriamųjų darbo metu susiduria su vibracija dėl
įvairių naudojamų įrankių ar mechanizmų. Šiems darbuotojams gresia pavojus susirgti skeleto raumenų sistemos negalavimais, kuriuos sukelia rankas veikianti vibracija (21).
Iš gautų duomenų matyti, jog su vibracija susiduria daugiausia darbuotojai turintys didesnį nei 6 metai darbo stažą – 57,1 proc. jų susiduria su vibracija puse darbo laiko (p=0,013). Daugiausiai darbe su vibracija susiduria aukštesnįjį išsilavinimą turintys darbuotojai. Net 54,1 proc. jų su vibracija skleidžiančiais prietaisais dirba puse darbo laiko (p=0,02). Dėl statybos darbų pobūdžio ir sudėtingumo, dažniausiai priklauso tai, kad darbuotojui tenka valdyti vis sudėtingesnius, naujesnius prietaisus, kurių valdymas pareikalauja didesnio supratimo (išsilavinimo), darbo patirties.
Triukšmas laikomas didžiausiu rizikos veiksniu galinčiu sukelti profesinius klausos sutrikimus. Apklausus respondentus tiriamoje įmonėje 14,1 proc. (12 darb.) patiria triukšmą beveik visą darbo laiką, o 37,6 proc. (32 darb.) jį patiria puse darbo laiko. Apibendrinant galima teigti, kad triukšmą įmonėje patiria 51,7 proc. visų darbuotojų. Todėl svarbu šioje įmonėje išmatuoti triukšmo intensyvumą, nes jis veikia ne tik klausos sistemą, tačiau sukelia ir bendro pobūdžio negalavimus: nuovargį, irzlumą, gali veikti ir širdies ir kraujagyslių sistemą (23; 22).
Taip pat lentelėje 2 galima matyti, kiek darbuotojų veikia kiti fiziniai veiksniai. VDI duomenimis, 2007 metais šie veiksniai lėmė daugiausia profesinį sergamumą. Todėl svarbu imtis priemonių šių veiksnių poveikio mažinimui, bei darbuotojų sveikatos išsaugojimui (13).
Lentelė 3. Darbuotojų statybos įmonėje „X“ pasiskirstymas, pagal tai, ką jiems tenka daryti darbo metu Beveik visą laiką N (proc.) Puse darbo laiko N (proc.) Niekada N (proc.) Neatsakė N (proc.) Skausminga ir varginanti kūno padėtis 17 (20) 40 (47,1) 25 (29,4) 3 (3,5) Sunkių daiktų ir krovinių nešiojimas ir judinimas 8 (9,4) 38 (44,7) 33 (38,8) 6 (7,1) Pasikartojančių, monotoniškų rankų judesių atlikimas 9 (10,6) 48 (56,5) 24 (28,2) 4 (4,7) Asmeninių saugumo technikos priemonių naudojimas 0 (0) 13 (15,3) 67 (78,8) 5 (5,9) Iš lentelės 3 galime matyti, kad didžiajai daliai darbuotojų statybos įmonėje „X“ puse savo darbo laiko tenka patirti skausmingą ir varginančią kūno padėtį, judinti bei nešioti sunkius daiktus, krovinius, atlikti pasikartojančius judesius. Darbuotojai įmonėje turintys tiek aukštesnįjį, tiek „kitą“ išsilavinimą yra linkę panašiai vienodai nešioti ar judinti sunkius daiktus, krovinius. Atitinkamai 44,7 proc. ir 42,1 proc. (p=0,043).
Taip pat galime matyti, jog 78,8 proc. darbuotojų niekada nesinaudoja asmeninėmis saugumo technikos priemonėmis. Daugiausiai (83,9 proc.) šių priemonių nenaudoja 20-30 metų amžiaus grupės darbuotojai (p=0,02), o jų nenaudojant darbo aplinkoje esantys veiksniai, ilgainiui veikdami darbuotoją, gali didinti įvairių sveikatos problemų atsiradimą,
3.2. Statybos įmonės „X“ darbuotojų nusiskundimai sveikata
Anketinės apklausos metu, buvo siekiama išsiaiškinti darbuotojų sveikatos nusiskundimus, per jų pačių subjektyvų sveikatos vertinimą. Vertinant atsakymus į anketoje pateiktą klusimą „Kaip jūs vertinate dabartinę savo sveikatą?“, paaiškėjo, kad didžioji dalis darbuotojų savo sveikatą vertina labai gerai ir gerai (žr. Pav.5).
21,2 32,9 23,5 16,5 5,9 0 5 10 15 20 25 30 35
Puikiai Labai gerai Gerai Patenkinamai Neatsakė
Sveikatos vertinimas Procentai
Pav. 5. Darbuotojų dabartinės sveikatos vertinimo pasiskirstymas
Puikiai ir labai gerai savo sveikatą daugiausia vertina 6-10 metų stažą turintys darbuotojai. Reikšmės atitinkamai yra 26,1 proc. ir 43,5 proc. (p=0,001). Taip pat pastebėta, kad geriausiai savo sveikatą vertina 20-30 metų amžiaus darbuotojų grupė (p=0,0005). Net 72,2 proc. respondentų 20-30 metų amžiaus vertina savo sveikatą teigiamai t.y. puikiai ir labai gerai. Taip pat geriausiai savo sveikatą vertina aukštesnį išsilavinimą turintys darbuotojai (p=0,003). Puikiai ir labai gera sveikatą vertina 73,7 proc. aukštesnįjį išsilavinimą turintys anketuojamieji. Tai galima paaiškinti tuo, kad darbuotojai turintys aukštesnį išsilavinimą, turi didesnį supratimą apie sveikatą.
Tiriamoje statybos įmonėje respondentai vidutiniškai per metus pas gydytoją lankėsi 1,8 karto, o per paskutinius metus darbe vidutiniškai dėl ligos nebuvo 13 dienų (atsakiusiųjų tik 11 darbuotojų). Paskutiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai 61,2 proc. (52 darb.) darbuotojų atlikti prieš vienerius metus, 17,7 proc. (15darb.) – prieš 2-jus metus, 2,3 proc. (2 darb.) – prieš 3-jus ir daugiau metų, o 18,8 proc. (16 darb.) – neįvardino, kada jiems atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas. Galima daryti prielaidą, jog darbuotojai savo sveikatą vertina gerai, kadangi jiems atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimai kas metai, nors statistiškai patikimas ryšys tarp šių veiksnių nenustatytas.
Kitoje lentelėje (Lentelė 4), galime matyti, kaip respondentai vertina, ar jų darbas sukelia įvardintus sveikatos sutrikimus.
Lentelė 4. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar sutinkate, kad darbas jums sukelia sekančius sveikatos sutrikimus?“
N (proc.) Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku N (proc.) Nesutinku
N (proc.) Neatsakė N (proc.)
1.Klausos sutrikimus 0 16 (18,8) 45 (52,9) 24 (28,2) 2. Regėjimo sutrikimus 0 6 (7,1) 54 (63,5) 25 (29,4) 3. Odos problemas 44 (51,8) 16 (18,8) 22 (25,9) 3 (3,5) 4. Nugaros skausmą 60 (70,6) 2 (2,4) 14 (16,5) 9 (10,6) 5. Galvos skausmą 49 (57,6) 1 (1,2) 10 (11,8) 25 (29,4) 6. Skrandžio skausmą 9 (10,6) 23 (27,1) 14 (16,5) 39 (45,9)
7. Raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje 51 (60,0) 15 (17,6) 3 (3,5) 16 (18,8)
8. Raumenų skausmą rankose 3 (3,5) 14 )16,5) 30 (35,3) 38 (44,7)
9. Raumenų skausmą kojose 2 (2,4) 7 (8,2) 38 (44,7) 38 (44,7)
10. Kvėpavimo sutrikimus 8 (9,4) 26 (30,6) 20 (23,5) 31 (36,5) 11. Širdies ligą 0 17 (20,0) 30 (35,3) 38 (44,7) 12. Sužalojimus 34 (40,0) 23 (27,1) 11 (12,9) 17 (20,0) 13. Įtampą/ stresą 0 9 (10,6) 38 (44,7) 38 (44,7) 14. Bendras nuovargį 9 (10,6) 7 (8,2) 31 (36,5) 38 (44,7) 15. Miego sutrikimus 1 (1,2) 8 (9,4) 38 (44,7) 38 (44,7) 16. Alergiją 29 (34,1) 8 (9,4) 31 (36,5) 17 (20,0) 17. Nerimą 0 18 (21,2) 29 (34,1) 38 (44,7) 18. Irzlumą 0 7 (8,2) 39 (45,9) 39 (45,9) 19. Traumas 75 (88,2) 8 (9,4) 1 (1,2) 1 (1,2)
Net 89,7 proc. atsakiusiųjų apie sveikatos sutrikimus darbuotojų, nesutinka, kad jų darbas gali sukelti regėjimo problemų (p=0,025), 50,0 proc. – nei sutinka, ne nesutinka, kad darbas gali sukelti skrandžio skausmą (p=0,039), 36,2 proc. – nei sutinka, nei nesutinka, kad dėl darbo gali atsirasti širdies liga (p=0,052).
Beveik puse atsakiusiųjų (48,5 proc.), kurie savo dabartinę sveikatą vertina teigiamai, sutinka, kad dėl jų darbo jie gali patirti sužalojimus (p=0,001), 19,1 proc. darbuotojų nei sutinka, nei nesutinka, kad dėl savo darbo patiria įtampą, stresą (p=0,016), 19,1 proc. – sutinka, kad dėl darbo patiria bendrą nuovargį, tik 2,1 proc. sutinka dėl darbo patiriantys miego sutrikimus (p=0,035).
Pastebėta, kad didesnį darbo stažą (6-20 metų) turinčių darbuotojų 80,4 proc. , sutinka dėl darbo patiriantys nugaros skausmą (p=0,048), kuris atsiranda po kelerių metų kenksmingų darbo veiksnių poveikio nugarai. Nugaros skausmai yra dažnesni išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, pusę dirbančių amerikiečių kasmet susiduria su nugaros skausmais. Apie 37 proc. nugaros skausmų yra susiję darbo aplinkos veiksniais. Nors nugaros skausmai dar ne mirštamumo priežastis, bet įtakoja sergamumą. Nugaros skausmai yra pagrindinė darbe nebuvimo priežastis, o tai sąlygoja ekonominius nuostolius (38).
Analizuojant duomenis pastebėta, kad jaunesnio amžiaus darbuotojai, t.y. 20-30 metų amžiaus, mano kad dėl darbo jie patiria raumenų skausmą pečių ir kaklo srityje (74,4 proc.; p=0,000), sužalojimus (61,4 proc.; p=0,026) ir traumas (92,7 proc.; p=0,018). Pastebėtina, jog darbuotojai turintys aukštesnį išsilavinimą, labiau linkę sieti, jog darbas gali sukelti sveikatos sutrikimus: nugaros skausmą (78,4 proc.; p=0,007), skrandžio skausmą (9,5 proc.; p=0,015), sužalojimus (58,8 proc.; p=0,035). 51% 18% 31% Taip Ne Nezinau
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, ar sveikatos nusiskundimai yra susiję su darbu ir jo sunkumu
Lentelė 5. Respondentų atsakymų, ar sveikatos nusiskundimai susiję su darbu ir jo sunkumu, pasiskirstymas pagal dabartinės sveikatos vertinimą
Dabartinės sveikatos vertinimas Puikiai ir labai gerai Gerai ir patenkinamai Viso Taip (n) 19 22 41 (proc.) 46,34 53,66 100 (proc.) 41,30 64,71 51,25 Ne (n) 6 7 13 (proc.) 46,15 53,85 100 (proc.) 13,04 20,59 16,25 Nežinau (n) 21 5 26 (proc.) 80,77 19,23 100 Ar sveikatos nusiskundimai yra susiję su darbu ir jo sunkumu? (proc.) 45,65 14,71 32,5 (n) 46 34 80 (proc.) 57,5 42,5 100 Viso (proc.) 100 100 100 χ2=8,53; df=2; p=0,014
Didžioji dalis (51 proc.) darbuotojų sutinka, kad jų sveikatos nusiskundimai yra susiję su darbu ir jo sunkumu (žr. 6 pav.). Žiūrint į lentelę 5, matyti kaip savo dabartinę sveikatą vertinantys respondentai sieja savo sveikatos nusiskundimus su darbu ir jo sunkumu. Galima pastebėti, kad gerai ir patenkinamai savo sveikatą vertinantys darbuotojai (64,7 proc.) sveikatos nusiskundimus sieja su darbu, jo sunkumu (p=0,014).
3.3. Darbo sąlygų sąsajos su nusiskundimais sveikata
Nagrinėjant statybos įmonės „X“ darbuotojų darbo sąlygų sąsajas su nusiskundimais sveikata, galima paminėti, jog darbuotojai beveik visi (75 darb. iš 85 darb. ) savo sveikatą vertina teigiamai. Teigiamai savo sveikatą vertinančių darbuotojų 22,7 proc. yra labai patenkinti savo darbo sąlygomis, 53,3 proc. – patenkinti, o 24,0 proc. – nepatenkinti, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingos reikšmės (p=0,078).
Nagrinėjant darbo sąlygų sąsajas su darbuotojų įvardijamais nusiskundimais, 78,9 proc. darbuotojų puse darbo laiko patiriantys aukštą temperatūrą, verčiančią prakaituoti, teigia patiriantys nugaros skausmą (p=0,035)(žr. Lentelė 6), tačiau aukšta temperatūra neturi tiesioginio poveikio nugaros skausmų atsiradimui. Nugaros skausmo atsiradimui įtakos turi
sunkių daiktų kėlimas, nešimas, stūmimas. OSHA duomenimis, nugaros sužeidimai statybos pramonėje sudaro 25,0 proc. sužeidimų (39).
Lentelė 6. Aukštos temperatūros poveikio darbo metu sąsajos su patiriamais nugaros skausmais
Aukštą temperatūrą patiria Puse darbo laiko Niekada
Viso
Sutinka (n) 15 42 57
(proc.) 26,3 73,7 100 (proc.) 78,9 77, 8 78,1
Nei sutinka, nei nesutinka (n) 2 0 2
(proc.) 100 0 100 (proc.) 10,5 0 2,7 Nesutinka (n) 2 12 14 (proc.) 14,3 85,7 100 Nugaros skausmas (proc.) 10,5 22,2 19,2 (n) 19 54 73 (proc.) 26,0 73,9 100 Viso (proc.) 100 100 100 χ2=6.69; df=2; p=0,035
Maža dalis (4,7 proc.) respondentų, dirbančių esant žemai temperatūrai lauke ar viduje, teigia patiriantys kvėpavimo sutrikimus (p=0,038). Galima paaiškinti, kad dėl dažno įvairių alergenų tokių, kaip dažai, tirpikliai, dulkės, poveikio yra pažeidžiama normali kvėpavimo sistemos veikla (36), todėl žemos temperatūros poveikis sukelia kvėpavimo sutrikimus įvairiais metų laikais. Taip pat kvėpavimo sutrikimams atsirasti gali turėti įtakos tai, kad 91,7 proc. darbuotojų rūko, o iš jų net 64,71 proc. dažniausiai rūko darbe. Rūkymas čia gali veikti kaip kvėpavimo sistemą silpninantis veiksnys.
Darbuotojai beveik visą dieną dirbantys triukšmingoje aplinkoje (11,1 proc.), teigia susižalojantys (p=0,048). Intensyvaus triukšmo (85 dBA) poveikis ir jo kitimas darbo eigoje ypač padidina riziką atsirasti klausos sutrikimams, sužalojimams (24). Taip pat triukšmas gali veikti
kaip veiksnys, sukeliantis bendrus negalavimus, t.y. sumažinti budrumą, gebėjimą sutelkti dėmesį ir kt. Dėl bendrų triukšmo sukeltų negalavimų, tiriamieji gali patirti sužalojimus.
Su darbu susiję kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimams būdingi simptomai gali išsivystyti ilgainiui ir pasireikšti skausmo, diskomforto, tirpimo ir dilgčiojimo forma. Nuo šių pažeidimų kenčiantiems žmonėms taip pat gali tinti sąnariai, sumažėti plaštakų ar pirštų judrumas arba sugniaužimo jėga, pasikeisti jų odos spalva. Nors kai kada su darbu susiję šie
