Endodontijoje naudojamų laikinųjų danties vainiko restauracijų mikropralaidumas

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

Mantvilė Vindašiūtė

V kursas, 6 gr.

Endodontijoje naudojamų laikinųjų danties vainiko

restauracijų mikropralaidumas

Sisteminė literatūros apžvalga

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Med. m. dr. gyd. endodontologė Neringa Skučaitė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

Endodontijoje naudojamų laikinųjų danties vainiko restauracijų mikropralaidumas

Sisteminė literatūros apžvalga

Darbą atliko

Studentas ... Darbo vadovas ...

Mantvilė Vindašiūtė 5 kursas, 6 grupė Med. m. dr. gyd. endodontologė Neringa Skučaitė 2017 m. ... 2017 m. ... Recenzentas ... Įvertinimas ... ... 2017 m. ... Pastabos: ... ... ... ... ... Kaunas, 2017

(3)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ... Eil.

Nr.

Mokslinio

darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai

Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei

reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas

ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir _uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? _0,2 _0,1 0

7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo

būklė ir pan.) 0,4 0,2

0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais)

ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

0,4 0,1 0

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai _{(santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?} 0,4 0,2 0 16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų į vertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse _{pagal atskirus uždavinius?} 0,6 0,3 0 20 Rezultatų Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų 0,4 0,2 0

(4)

aptarimas (1,4 balo)

reikšmė?

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23 Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus

tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? _0,1 _0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal

27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar

teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų–

ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1

0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31

Praktinės

rekomendacijos Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos

susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės

metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)? +1 +0,5 0 33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2balai)

<15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo

reikalavimus? -1 balas -2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, _{logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo _klaidų? -2 balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių _{numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?} -0,2 -0,5

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 -0,5

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų

paaiškinimai? -0,2 -0,5

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, _{vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?} -0,2 -0,5

Viso (maksimumas 10 balų):

Recenzento pastabos ir klausimai: ____________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________________________

(5)

TURINYS

SANTRAUKA ... 7

SUMMARY ... 8

ĮVADAS... 9

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 10

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 11

2.1 Duomenų sisteminimas ... 11

2.2 Duomenų analizė ... 13

2.2.2 Publikacijose tiriamų laikinųjų restauracijų grupės ... 15

2.3 Rezultatų analizė ... 19

2.3.1 Laikinųjų restauracijų mikropralaidumas tiriant skirtingais tirpalais ... 19

2.3.1.1 Mikropralaidumas tiriant 2 proc. metileno mėlio dažais ... 19

2.3.1.2 Mikropralaidumas tiriant 10proc India Ink dažų tirpalu ... 22

2.3.1.3 Laikinų užpildų pralaidumas tiriant gliukozės tirpalu ... 23

2.3.1.4. Laikinųjų restauracijų pralaidumas bakterinėms kultūroms ... 24

2.3.2 Faktoriai, galintys lemti laikino užpildo pralaidumą... 25

2.3.2.1 Mikropralaidumo priklausomybė nuo užpildo buvimo ertmėje laiko ... 25

2.3.2.2 Mikropralaidumo priklausomybė nuo medžiagos sluoksnio storio ... 27

3. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 29

IŠVADOS ... 32

4. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33

(6)

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė nr. 1 publikacijų atranka duomenų bazėse (10psl.)

Lentelė nr. 2 Mikropralaidumas tiriant 2 proc. metileno mėlio dažais (19psl.)

Lentelė nr. 3 Mikropralaidumas tiriant 10proc India Ink dažų tirpalu (22psl.)

Lentelė nr. 4 Mikropralaidumas tiriant gliukozė tirpalu (23psl.)

Lentelė nr. 5 Laikinų restauracijų pralaidumas bakterinėms kultūroms (24psl.)

Lentelė nr. 6 Mikropralaidumas, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo danteis ertmės užpildymo pradžios. (25psl.)

Lentelė nr. 7 Skirtingų laikinųjų restauracijų pralaidumo gylis dažo medžiagai ertmėje (27psl.)

Lentelė nr. 8 Laikinųjų restauracijų mikropralaidumo gylis, atsižvelgiant į medžiagos aukštį danties ertmėje ir laiką, praėjusį nuo medžiagos įdėjimo į danties ertmę. (27psl.)

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Publikacijų pasiskirstymas pagal metus (12psl.)

2pav. Dažų penetracijos gylio matavimas mm periodontologiniu zondu [24] (14psl.)

3pav. Dažų penetracijos gylio vertinimo grupės nuo 0 iki 3 pavyzdys [13] (14psl.)

4 pav. Užpildų mikropralaidumo gliukozės tirpalui tyrimo modelis [18] (15psl.)

5pav. Sistema, naudojama pralaidumo tyrimams bakterinių kultūrų tirpalais [20] (15psl.)

(7)

SANTRAUKA

Darbo tikslas. Atlikus sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinti endodontinio gydymo

metu naudojamų laikinųjų danties vainiko restauracijų mikropralaidumą ir jį lemiančius faktorius.

Tiriamoji medžiaga ir metodai. Literatūros paieška buvo atlikta PubMed, Sciencedirect, Willey

Online Library, Google.Scholar duomenų bazėse. Analizuotos atrankos kriterijus atitikusios publikacijos. Vertintas laikinųjų restauracijų mikropralaidumas, atsižvelgiant į tyrimams naudotus skirtingus tirpalus, laiką, praėjusį nuo danties ertmės užpildymo, restauracijos sluoksnio aukštį.

Rezultatai. Analizuota 20 publikacijų, atitikusių atrankos kriterijus. Remiantis tyrimų metu

gautais duomenimis, beeugenolės, naudojimui paruoštos laikinosios restauracijos pasižymi mažesniu pralaidumu skirtingiems dažų tirpalams, nei visos kitos tirtos laikinosios restauracijos. Pastebima, jog didėjant laikinosios restauracijos aukščiui, jos pralaidumas mažėja. Dažų

penetracijos gylis vidutiniškai siekia apie 3,5mm laikinosios restauracijos storio. Vertinant laikinųjų restauracijų pralaidumo priklausomybę nuo restauracijos buvimo laiko danties ertmėje, pralaidumas stebimas jau po pirmos dienos, laikui ilgėjant - pralaidumas didėja. Pastebimas statistiškai reikšmingas pralaidumo padidėjimas po tam tikro laiko.

Išvados. Laikinųjų restauracijų mikropralaidumas gali skirtis, atsižvelgiant į tyrimui naudojamą

mežiagą, restauracijos aukštį bei laiką, praėjusį nuo danties ertmės užpildymo. Paruoštos naudojimui laikinosios restauracijos pasižymi mažesniu pralaidumu, nei ranka maišomos medžiagos.

(8)

SUMMARY

Aim of the systematic review. The aim of this review is to survey microleakage of temporary fillings used in endodontics and how it depends from different factors.

Materials and methods. A search of articles was carried out through Pubmed, Sciencedirect, Willey online library and Google.Scholar electronic databases. After screening and evaluation of eligibility, articles were analysed to survey microleakage of temporary fillings considering different dye solutions, dependance of temporary filling‘s layer thickness in endodontic cavity and filling‘s application time.

Results. 20 in vitro studies about temporary fillings microleakage were analysed. Due

to the data of analysed researches, premixed noneugenol restorations show less microleakage of different dye solutions than other examined temporary restorations. It‘s noticeable, that increased thickness of temporary restoration leads to lower dye peneration between filling material and tooth structures. Dye solution‘s penetration reaches about 3,5mm deep. Considering filling‘s application time, it is noticeable that microleakage is observed right after aplication of the filling and microleakage is incresing due to the time passed after application of the restoration. Statistically significant difference is noticeable after some time.

Conclusion. Microleakage of temporary restorations can vary due to the different dye

solutions, height of temporary restoration and restoration‘s application time used in researces. Premixed temporary restorations show less microleakage than hand-mixed temporary restorations.

(9)

ĮVADAS

Endodotinio gydymo tikslas yra pašalinti visus infekuotus audinius ir medžiagas (pergydymo atveju), esančius danties šaknies kanale, dezinfekuoti kanalų sistemą ir apsaugoti ją nuo tolesnės bakterijų penetracijos.

Esant gyvybingai, neinfekuotai ar uždegimo nepažeistai pulpai, danties šaknų kanalų gydymas gali būti atliekamas vieno vizito metu. Tačiau dėl viršūninio periodonto ligų, endodontinio pergydymo ar sudetingų šaknų kanalų anatomijos atvejais, endodontinis gydymas dažnai atliekamas kelių vizitų metu. Baigus endodontinį gydymą, po kanalų plombavimo, danties vainikas galutine restauracija taip apt dažniausiai atstatomas ne to paties vizito metu.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog gutaperča užplombuotame, bet neizoliuotame hermetiška laikinąja restauracija, danties šaknies kanale, vos per keletą dienų bakterijų penetracija siekia 33% - 85% kanalo ilgio [1]. Be to, užpildžius danties vainiką hermetiška laikinąja restauracija, periapikalinių audinių gijimas prasideda net pilnai nebaigus endodontinio gydymo [2]. Todėl, pagrindinė endodontinio gydymo metu naudojamų laikinųjų restauracijų paskirtis - užkirsti kelią galimam infekcijos patekimui į šaknies kanalų sistemą. Klinikinėje praktikoje naudojamos skirtingos sudėties ir savybių laikinosios restauracijos. Svarbu žinoti, kuri iš laikinųjų restauracijų pasižymi mažiausiu pralaidumu ir yra tinkamiausia naudoti endodontinio gydymo metu.

Darbo tikslas: atlikus sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, įvertinti endodontinio gydymo

metu naudojamų laikinųjų danties vainiko restauracijų mikropralaidumą ir jį lemiančius faktorius.

Uždaviniai:

• Įvertinti laikinųjų restauracijų mikropralaidumą, atsižvelgiant į tyrimo metodiką;

• Nustatyti laikinųjų restauracijų mikropralaidumą lemiančius faktorius;

(10)

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI

BEI STRATEGIJA

Duomenų paieška buvo atlikta elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Sciencedirect, Willey, Google.scholar

Literatūros atrankos metu naudotos raktinių žodžių kombinacijos : „endontics and temporary fillings“, „temporary fillings and bacterial microleakage and in vitro“. Ieškomų straipsnių publikavimo data – 2006-2016m. Publikacijų pasiskirstymas pagal metus pateiktas 1 paveiksle. Visa panaudota mokslinė medžiaga buvo publikuota elektroniniame formate. Ieškant papildomų publikacijų buvo peržiūrėti jau atrinktų straipsnių literatūros sąrašai.

Publikacijų atrankos kriterijai :

Ne senesnės kaip 2006m. publikacijos;

Straipsniai turi būti patalpinti moksliniuose žurnaluose, susijusiuose su odontologija;

Straipsnyje turi būti tiriamos laikinosios restauracijos, naudojamos endodontinio gydymo metu tarp vizitų arba po endodontinio gydymo iki vainiko atstatymo nuolatine restauracija;

Dažų penetracijos gylis įvertinamas mm, naudojami padidinantys optiniai prietaisai; Atliekama statistinė duomenų analizė statistiniam verčių reikšmingumo įvertinimui; Tyrimo metu in vitro turi būti imituojami burnos temperatūriniai pokyčiai;

Tyrimo metu lyginami ne mažiau kaip 2 skirtingos laikinosios restauracijos;

Tyrime vertinami faktoriai, galintys turėti įtakos laikinosios restauracijos mikropralaidumui.

Publikacijų atmetimo kriterijai :

Nėra prieigos prie pilno publikacijos teksto LSMU Bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse;

(11)

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų sisteminimas

Keturiose skirtingose duomenų bazėse, naudojamus raktinius žodžius iš viso atitiko 2460

publikacijų. Atrankos kriterijus atitiko ir į literatūros apžvalgą įtraukta 20 publikacijų. (Lentelė nr.1)

Lentelė nr. 1 Publikacijų atranka duomenų bazėse

Paskutinė paieškos data: 2017.04.10

Paieškos vieta : PubMed, ScienceDirect, Willey, GoogleScholar Atrinkta n = 20

Raktiniai žodžiai PubMed Willey ScienceDirect Google.Scholar Temporary fillings and microleakage 7/2 100/0 159/3 1290/6 Endodontics and temporary fillings 60/4 610/1 72/1 Restorative materials and microleakage. 234/2 809/1 34/0

Publikacijų atrankos eiliškumas pavaizduotas PRISMA Flow diagramoje (Diagrama nr.1)

Diagrama nr. 1 Publikacijų atranka pagal PRISMA Flow diagramą

Duomenų bazėse raktinius žodžius

atitinkančios publikacijos, n=2460 Publikacijos iš pridėtinių _{paieškų šaltinių, n=2}

Atmestų publikacijų skaičius, n=2433

Atranką atitinkančios publikacijos, n=27

Originalaus teksto prieinamos publikacijos, n=23

Publikacijos, įtrautos į mokslinę literatūros apžvalgą, n=20

Neprieinamos publikacijos (pvz.: mokamos), n=4

Nei viena iš tiriamų medžiagų nėra tiriama bent 2 kituose moksliniuose tyrimuose, n=3 PA IEŠKA AT RANKA TIN KAMU M AS ĮTRAU KT A

(12)

Publikacijų pasiskirstymas pagal metus pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. Publikacijų pasiskirstymas pagal metus

Dešimtyje straipsnių buvo tiriamas laikinųjų restauracijų pralaidumas 2proc. metileno mėlio dažams [5-14], dviejuose – pralaidumas gliukozės tirpalui [18,19], trijuose – pralaidumas Indian Ink tirpalui [15-17], dviejuose – pralaidumas bakterinių kultūrų tirpalams [20,21]. Šešiuose straipsniuose buvo tiriamas laikinų restauracijų pralaidumas atsižvelgiant į laiką [7,9,10,18,19,20], viename -

atsižvelgiant į restauracijos storį [18].

Perskaičius duomenų bazėse rastų publikacijų naudotos literatūros sąrašus, pasinaudota dviem temą ir atrankos kriterijus, išskyrus publikacijos metus, atitinkančiais moksliniais straipsniais [21,5]

Iš į sisteminę apžvalgą įtrauktų straipsnių išrinkti tokie duomenys:

 Bendra informacija: pavadinimas, autoriai, publikacijos kalba, metai;  Tiriamų dantų skaičius;

 Tiriamų laikinų rastauracijų rūšys;  Tyrime naudojamas dažų tirpalas;  Dažų penetracijos gylio vertinimas;  Duomenų statistinės analizės programos;

 Faktorių, galinčių turėt įtakos laikinosios restauracijos mikropralaidumui, analizė.

Publikacijų pasiskirstymas pagal metus

<2006m. 2007-2010m. 2011-2016

(13)

2.2 Duomenų analizė

2.2.1 Tyrimų metodika

Išanalizavus visas atrinktas publikacijas, aprašyta bendra laikinųjų restauracijų mikropralaidumo tyrimų metodika:

 Nagrinėjamuose straipsniuose naudojami karieso nepažeisti, prieš tai neplombuoti, skilimų ir lūžių nepažeisti dantys, dažniausi išrauti ortodontiniais tikslais.

 Tiriami dantys yra priklausantys vienai dantų grupei (tik moliarai, premoliarai, priekiniai dantys).

 Nuo dantų paviršių pašalinus minkštuosius audinius ir akmenis, dantys viso tyrimo metu laikomi drėgnoje aplinkoje, dezinfekcijai gali būti laikomi NaOCl 5.25% tirpale apie 5 minutes.  Visuose tyrimuose suskirsčius tiriamuosius dantis į atskiras grupes, išskiriamos ir dvi

kontrolinės grupės – neigiama ir teigiama.

 Išpreparavus endodontinę ertmę atliekamas endodontinis gydymas (publikacijose aprašomi instrumentai, naudojami pulpos kameros atvėrimui, mechaniniam ir cheminiam šaknų kanalų paruošimui, kanalų plombavimo technika) bei rentgeno nuotraukomis įvertinama kanalų plombavimo kokybė (ne visose publikacijose)

 Tiriamieji dantų vainikai atstatomi laikinosiomis restauracijomis, griežtai laikantis gamintojų rekomendacijų.

 Neigiamoje kontrolinėje grupėje neatliekama danties preparacija, teigiamoje : po preparacijos neatstatoma laikina restauracija

 Siekiant užtikrinti visišką restauracijos sukietėjimą, tiriami dantys laikomi 1-10 dienų 37o_C temperatūroje 100proc. drėgmėje.

 Visų tiriamų grupių dantų paviršiai padengiami nagų laku paliekant 1mm iki išpreparuotos ertmės (išskyrus neigiamą kontrolinę grupę). Apikalinė anga patalpinama vaške.

 Visuose tyrimuose buvo sukuriami natūralioje burnos ertmėje vyraujantys temperatūros pokyčiai, juos imituojant spec. aparatu keičiant aplinkos temperatūrą 5-55oC tam tikrą pasikartojančių ciklų kiekį.

 Tiriami dantys patalpinami į dažų tirpalą tiriamam laikotarpiui. Laboratoriniuose tyrimuose plombinių medžiagų pralaidumui įvertinti dažniausia naudojami šie tirpalai : 2% metileno mėlio dažų tirpalas, 10% India Ink dažų tirpalas ir Rodamino B organiniai dažai (dažniausia naudojami nuolatinių restauracijų pralaidumo tyrimuose).

(14)

 Po tiriamojo laiko dantys padalinami tyrimų metodikose nurodomais grąžteliais išilgai bukolingvaline kryptimi, vėsinant vandeniu, atsargiai atskiriant dantų puses plastmasiniu instrumentu.

 Dažų penetracijos gylis tiriamas padidinamaisiais aparatais, taip pat dažų penetracija matuojama periodontologiniu zondu įvertinant penetracijos gylį milimetrais. ( 2 pav.) Daugumoje tyrimų, dažų penetracijos gylio įvertinimas atliekamas suskirstant į grupes (0 – jokių dažų penetracijos požymių, 1 – pradinis pralaidumas, penetracija stebima iki 2mm, 2 – pažengęs pralaidumas, penetracija stebima 2-4mm gylyje, 3 – sunkaus laipsnio pralaidumas, penetracija siekia pulpos kameros dugną) (3pav.);

 Tiriant laikinųjų restauracijų pralaidumą gliukozės tirpalu, naudojamas 4 ml 1mol/l koncentracijos gliukozės tirpalas. Tyrimo modelis pavaizduodas (4 pav.). Tyrimo metu gliukozės penetracija tiriama įvertinant optinį tankį ELISA prietaisu 340 nm bangos ilgiu.

 Tiriant laikinųjų restauracijų pralaidumą bakterijų kultūrų tirpalams, tyrimo metu naudojamą sistemą (pavaizduota 5 pav. ), sudaro dvikamerinė sistema, kurios viršutinėje dalyje talpinamas bakterinis tirpalas, apatinėje dalyje – sterili triptinės sojos terpė. Atsiradus užpildo pralaidumui, apatinis tripalas susidrumsčia. Tyrimas stebimas ir pralaidumas fiksuojamas kasdien.

3 pav. Dažų penetracijos gylio vertinimo grupės nuo 0 iki 3 pavyzdys [13]

(15)

4 pav. Laikinųjų restauracijų mikropralaidumo gliukozės tirpalui tyrimo modelis [18]

5 pav. Sistema, naudojama restauracijų pralaidumo tyrimams bakterinių kultūrų tirpalais [20]

A – pralaidumas nestebimas B – stebimas pralaidumas

2.2.2 Publikacijose tiriamų laikinųjų restauracijų grupės

Laikinosios restauracijos turi pasižymėti šiomis savybėmis:

 Netrukdyti tinkamam danties funkcionavimui;

 Netrukdyti laikytis tinkamos burnos higienos aplink dantį, apsaugant nuo ėduonies, apnašų užsilaikymo ir akmenų formavimosi.

(16)

Idealiai laikinajai restauracijai būdingi šie požymiai :

 Gali nepasižymėti geromis estetinėmis savybėmis, tačiau būti pakankamai estetiška naudojant matomose zonose;

 Aiškiai matomos medžiagos ribos, kad šalinant papildomai būtų pašalinama kaip įmanoma mažiau kietųjų danties audinių ;

 Jugiasi su danties kietaisiais audiniais, tačiau nereikia papildomų priemonių retencijos sustiprinimui;

 Lengvai uždedama ir pritaikoma, bei išimama;  Greitai sukietėjanti;

 Nebrangi;

 Pasižymi geromis tvitumo savybėmis naudojant ir ploną užpildo sluoksnį;  Vidutinio laipsnio drėgmės toleravimas, ypač plombuojant podanteninėse

srityse;

 Jungtis su nerudyjančiu plienu, jei naudojamos matricos;

 Ilgai išsilaikyti danties ertmėje, pasižymėti pakankamu tvirtumu veikiant kramtomosioms jėgoms.

1 grupė - restauracijos CINKO OKSIDO IR EUGENOLIO pagrindu (ZOE)

ZOE yra plačiausiai klinikinėje praktikoje naudojama laikinoji restauracija, sudaryta iš miltelių ( 75% cinko oksido ir 25% susmulkinto stiklo ar silicio), bei skysčio

(eugenolio).

Dauguma laikinųjų restauracijų yra ZOE pagrindu su arba be papildomų sustiprinančių komponentų. Maišant miltelių skysčio santykiu 4:1 (g ml−1) medžiaga pasižymi gana prasta pradine adaptacija, kuri po savaitės pagerėja. Mažesnis miltelių:skysčio

santykis 2:1 pasižymi geresne pradine adaptacija, kuri gali su laiku šiek tiek pablogėti [3].

Kalcinolis (Dentsply DeTrey GmbH, Vokietija)yra cementas ZOE pagrindu su 2% polistireno polimeru, kuris padvigubina kompresinę jėgą.

IRM (Dentsply Int/L.D. Caulk Div. Milford, DE), (Zoer’s, Subiton Laboratories S.A., Buenos Aires, Argentina) yra ZOE cementas sustiprintas polimetilmetakrilatu, kuris suteikia medžiagai didesnį kompresinį tvirtumą, kietumą ir atsparumą abrazijai.

(17)

Zonalin (Kemdent, Wiltshire, UK) - ZnOE, sustiprintas 20-40proc polimetilmetakrilatu

2 grupė – paruoštos naudoti BEEUGENOLĖS laikinosios restauracijos CINKO OKSIDO/KALCIO SULFATO pagrindu.

Cavit (3M Espe Dental, Seefeld, Vokietija) yra iš anksto paruošta (sumaišyta) medžiaga laikinajai restauracijai, kurios sudėtyje yra cinko oksido, kalcio sulfato, cinko sulfato, polivinilacetatinės dervos, polivinilchlorido acetato, trietanolamino ir pigmento. Tai drėgmę sugerianti medžiaga, kuri sugerdama vandenį plečiasi.

Cavit – G ir Cavit – W yra dvi skirtingos Cavit rūšys, kurios skiriasi dervų kiekiu sudėtyje, kietėjimu ir galutiniu medžiagos kietumu.

Coltosol (Coltosol, Colten, Langenau, Germany) yra cinko oksido, cinko sulfato ir kalcio sulfato hemihidrato turinti medžiaga. Coltosol paviršinis sluoksnis drėgnoje aplinkoje sukietėja per 20-30min, remiantis gamintojų nurodymais, atspari kramtymo jėgoms tampa po 2-3val. Ši medžiaga pritaikyta laikinai restauracijai iki 2 savaičių.

Kitos publikacijose tirtos naudojimui paruoštos medžiagos:

Hidrofilinės:

Fermin (Detax GmbH &Co KG Ettlingen, Germany)

Cavizol (Golchai, Tehran, Iran)

Litrak (LASCOD Sesto, Via L. Longo, Florence, Italy)

Spacer (Vericom, Anyang, Korea),

Canseal (Showa Yakuhin Kako Co., Ltd, Tokyo, Japan)

Šviesa kietinamos:

Tempit, Tempit Ultra – F (Centrix, Shelton, CT) Voco Clip (Voco, Cuxhavem, Vokietija)

(18)

3 grupė - STIKLO JONOMERINIS CEMENTAS (SJC)

Stiklo jonomeriniai cementai įvairiai panaudojami endodontijoje dėl savo adaptacinių, bei antibakterinių savybių. Antibakterinis aktyvumas siejamas su fluorido jonų

atpalaidavimu, šarminiu pH, bei sudėtyje esančių elementų (kai kuriuose cementuose stroncio ir cinko). Trūkumai: kaina, kietėjimo laikas, panaši į danties audinius spalva, dėl ko tampa sunku atskirti plombos-danties audinių ribą šalinant SJC plombą. Publikacijose tiriami SJC :

Cheminio kietėjimo SJC :

Ketac Molar Easymix (3M Espe, Seefeld, Vokietija),

SJC (Carefil-PL, Dentcare, Romsey, UK),

Fuji II (GC, Tokyo, Japan),

Fuji IX (GC EUROPE, Belgium Leuven),

SJC (Carefil-PL, Dentcare, Romsey, UK),

Šviesa kietinamas SJC :

Fuji II LC (GC EUROPE, Belgium Leuven),

4 grupė – restauracijos CINKO FOSFATINIO CEMENTO pagrindu

Cinko fosfatinis cementas (Harvard Cement, Richter & Hoffmann Harvard, Berlin, Germany)

5 grupė – Laikinosios restauracijos POLIKARBOKSILATINIO CEMENTO pagrindu

Jo naudojimas kaip laikinojo užpildo endodontinio gydymo metu nėra gerai ištirtas, mokslininkų tyrimai in vitro rodo prieštaringus rezultatus.

(19)

2.3 Rezultatų analizė

2.3.1 Laikinųjų restauracijų mikropralaidumas tiriant skirtingais tirpalais

2.3.1.1 Mikropralaidumas tiriant 2 proc. metileno mėlio dažais

Duomenų bazėse atlikus publikuojamų straipsnių atranką, iš visų atrinktų publikacijų (n=20) 10 publikacijų laikinųjų užpildų pralaidumas tiriamas 2proc. metileno mėlio dažais. Naujausios publikacijos paskelbimo data – 2016m. spalis.

Lentelė nr. 2 : mikropralaidumas tiriant 2 proc. metileno mėlio dažais

Eil. nr.

Autorius Metai Tirtų

dantų skaičius

Tirti laikinieji užpildai

Rezultatai :

pralaidumas nuo maziausio (1) iki didžiausio (3-4)

1 [5] Shigetani Y ir kt. 2002m. 160 moliarų Fermin (2) Canseal (2) Caviton (2) Cavit (2) 1 – Fermin *3,4 2 – Caviton *3,4 3 – Cavit *1,2 4 – Canseal *1,2 2 [6] Aytül Çiftçi ir kt. 2009m. 48 premoli arai Cavit-G (2) IRM (1) Ketac Molar Easymix (3) Clip (2) 1 – Cavit – G *3,4 2 – Clip *3,4 3 – IRM *1,2

4 – Ketac Molar Easymix *1,2

3 [7] Yi-Yin Lai ir kt. 2007m. 176 moliarai Cavit (2) IRM (1) Cinko fosfatinis cementas (4) 1 – Cavit 2 – cinko fosfatinis c. 3 - IRM 4 [8] Zmener O ir kt. 2004m. 45 moliarai Cavit (2) IRM (1) Ultratemp Firm (5) 1 – Cavit 2 – Ultratemp Firm 3 – IRM 5 [9] Naseri M ir kt. 2012m. 98 moliarai Coltosol (2) Cavitol (2) Zonalin (1) 1 – Coltosol *3 2 – Cavisol *3 3 – Zonalin *1,2 6 [10] Madarati A ir kt. 2008m. 135 a/ž premoli Coltosol (2) 1 – SJC *3,4

(20)

arai SJC (3) Cinko fosfatinis cementas 45) IRM (1) 2 – Coltosol *3,4 3 – cinko fosfat. c. *1,2 4 – IRM *1,2 7 [11] Markose A ir kt. 2016m. 50 v/ž priekini ų dantų IRM (1) Cavit – W (2) Fermit – N (2) ZnOE (1) 1 - Fermit – N 2 – Cavit – W 3 – ZnOE 4 – IRM 8 [12] Tapsir Z ir kt. 2013m. 80 krūmini ų dantų Kalcinol (2) Caviton (2) GC Fuji IX (3) GC Fuji II LC (3) 1 - GC Fuji II LC *2,3,4 2 – Caviton *1,3,4 3 – Fuji IX *1,2,4 4 – Kalzinol *1,2,3 9 [13] Hager Ibn ir kt. 2011m. 80 moliarų Cavisol (2) Litrak (2) Zn Fosfatinis cementas (4) Zinconol (IRM) (1) 1 -Cavisol *3,4 2 – Litrak*3,4 3 – Zn fosfatinis cementas *1,2 4 – IRM *1,2 10 [14]Susan O. Koagel ir kt. 2008m. 55 vienkan aliai dantys Cavit (2) IRM (1) Tempit (2) Tempir Ultra- F (2) 1 - Tempit Ultra-F *3,4,1 2- Tempit *4 3– Cavit *1,4 4 – IRM *1,2,3

Skliausteliuose ( ) nurodyta laikinajai restauracijai naudojamos mežiagos grupė (1- ZnOE pagrindu, 2 – paruoštos naudojimui restauracijos, 3 – SJC, 4 – cinko fosfatiniu pagrindu, 5 – cinko polikarboksilatiniu pagrindu);

* parodo statistinį reikšmingumą, skaičiai nurodo su kuriomis medžiagomis

Šešiuose [14,11,8,7,6,5] iš 10-ties nagrinėjamų straipsnių viena iš tiramųjų medžiagų – Cavit, priklausanti paruoštų naudoti laikinųjų restauracijų grupei (2 gr.). Remiantis šių tyrimų rezultatais:

- Cavit mikropraladumas metileno mėlio dažams mažesnis, nei IRM penkiuose analizuotuose tyrimuose [14,6,7,8,11], dviejuose iš jų [3,6] skirtumas statistiškai reikšmingas

(21)

- Cavit mikropralaidumas metileno mėlio dažams mažesnis, nei ZnOE cementų [11]

- Cavit mikropralaidumas metileno mėlio dažams mažesnis, nei medžiagų, cinko polikarboksilatinio cemento pagrindu [8] ir cinko fosfatinio cemento pagrindu [15]

- Palyginus su kitomis iš anksto paruoštomis naudoti laikinosioms restauracijoms (Caviton*, Fermin*) ir šviesa kietinamomis iš karto paruoštomis naudoti medžiagomis (Tempit, Tempit Ultra F*, Fermit-N), Cavit pasižymėjo didesniu mikropralaidumu metileno mėlio dažams, tačiau mažesniu pralaidumu , nei Canseal* ir šviesa kietinamas paruoštas naudoti laikinas užpildas Clip*. (*-skirtumas statistiškai reikšmingas).

Dviejuose [9,10] iš 10-ties mokslinių straipsnių lyginamas taip pat plačiai naudojamo laikino užpildo Coltosol, kuris kaip ir Cavit priklauso iš karto paruoštų naudojimui medžiagų grupei, pralaidumas. Remiantis šių tyrimų rezultatais:

- Coltosol pralaidumas metileno mėlio dažams mažesnis, nei ZnOE cementų [9], skirtumas statistiškai reikšmingas. Taip pat Coltosol pralaidums statistiškai reikšmingai mažesnis nei IRM [10].

- Coltosol pralaidumas metileno mėlio dažams statistiškai reikšmingai mažesnis, nei užpildų, cinko polikarboksilatiniu pagrindu [10].

- Coltosol pralaidumas didesnis, nei cheminio kietėjimo SJC [10], tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas.

Septyniuose [14,12,11,10,8,7,6] iš 10-ties mokslinių straipsnių lyginamas IRM , priklausančio 1-ai, ZnOE cementų, grupei, mikropralaidumas. Remiantis rezultatais :

- IRM pralaidumas metileno mėlio dažams didesnis, nei paruoštų naudoti laikinųjų užpildų [6*,7,8,10*,11,12*,14*] (*-statistiškai reikšmingas skirtumas)

- IRM pralaidumas metileno mėlio dažams didesnis nei kitoms grupėms priklausantys tirti laikinieji užpildai [6,7,8,10,11,12] tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas Trijuose [6,10,13] iš 10-ties moklinių straipsnių lyginant SJC cementų pralaidumą, gauti prieštaringi rezultatai

- Cheminio kietėjimo SJC pralaidumas metileno mėlio dažams didesnis, nei 2-os grupės užpildų [6*,10, 13*] (*-statistiškai reikšmingas skirtumas), statistiškai nereikšmingu skirtumu didesnis, nei restauracijos ZOE pagrindu [6,10] ir cinko fosfatinės laikinosios restauracijos [10]

(22)

Šviesa kietinamo SJC GC Guji II LC pralaidumas statistiškai reikšmingai mažesnis, nei paruošti naudoti užpildai, bei cheminio kietėjimo SJC GC Fuji IX [13]

2.3.1.2 Mikropralaidumas tiriant 10proc India Ink dažų tirpalu

Lentelė nr. 3 Mikropralaidumas tiriant 10proc India Ink dažų tirpalu

Eil. nr.

dantų skaičius

Rezultatai :

1 [15] Shahi S ir kt. 2010m. 120 premoliar ų Coltosol (2) Zonalin (1) Zamherir (1) IRM (1) 1 – Zonalin *4 2 – Zamherir 3 – IRM 4 – Coltosol *1 2 [16] Cardoso AS ir kt. 2014m. 45 moliarai Cavit (2) IRM (1) Ultratemp Firm (5) 1 - Cavit *2,3 2 – Ultratemp Firm *1 3 – IRM *1 3 [17] Srikumar G. Ir kt. 2012m. 75 centriniai kandžiai Cavit G (2) Coltosol F (2) ZnOE cementas (1) Zn fosfatinis cementas (4) Zn polikarboksilatinis cementas (5) 1 - Cavit G *3,4,5 2 – Coltosol F *4,5 3 – Zn polikarboksilatinis *1,5 4 – ZnOE cementas *1,2 5 – Zn fosfatinis cementas *1,2,3

Skliausteliuose ( ) nurodyta laikinajai restauracijai naudojamos mežiagos grupė (1- ZnOE pagrindu, 2 – paruoštos naudojimui restauracijos, 3 – SJC, 4 – cinko fosfatiniu pagrindu, 5 – cinko polikarboksilatiniu pagrindu);

Duomenų bazėse atlikus publikuojamų straipsnių atranką, iš visų atrinktų publikacijų (n=20) trijose laikinųjų restauracijų pralaidumas tiriamas 10proc. India Ink dažais. Naujausios publikacijos paskelbimo data – 2016m. Tyrimų imtis 45-120 vienodos grupės dantų (centriniai kandžiai, premoliarai, moliarai). Viename iš tyrimų [15] su kitomis laikinosiomis restauracijomis lyginamas plačiai prieš tai aptartuose tyrimuose nagrinėjamas paruoštas naudoti - Coltosol, antrame [16] –

(23)

Cavit, trečiame [17] – abi medžiagos palygintos su grynu ZnOE cementu, cinko fosfatiniu ir cinko karboksilatiniu cementais. Remiantis šių tyrimų rezultatais:

- Cavit mikropralaidumas India Ink dažų tirpalui mažesnis nei 1-os ir 5-os grupės užpidų [15,17] bei 4-os grupės užpildų [17]. Mikropralaidumo skirtumai statistiškai reikšmingi;

- Coltosol pralaidumo rezultatai India Ink dažų tirpalui, prieštaringi: viename tyrime nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis jo pralaidumas, nei Zonalin užpildo (1 gr) [15]. Tuo tarpu kito [17] tyrimo duomenimis, Coltosol pralaidumas statistiškai reikšmingai mažesnis nei 1 ir 4 grupių užpildų.

- Palyginus paruošus naudoti užpildus Coltosol ir Cavit [17], Cavit pasižymi mažesniu mikropralaidumu India Ink dažų tirpalui, nei Coltosol, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

2.3.1.3 Laikinų užpildų pralaidumas tiriant gliukozės tirpalu

Duomenų bazėse atlikus publikuojamų straipsnių atranką, iš visų atrinktų publikacijų (n =20) dviejose laikinųjų užpildų pralaidumas tiriamas gliukozės tirpalu. Tyrimų imtis 44 ir 48 premoliarai. Naujausios publikacijos paskelbimo data – 2015m. (Lentelė nr.3)

Lentelė nr. 4 mikropralaidumas tiriant gliukozė tirpalu

Eil. nr.

dantų skaičius

Rezultatai :

pralaidumas nuo maziausio (1) iki didžiausio (3-4) 1 [18] Sin-Young Kim ir kt 2015m. 48 premoliar ai Caviton (2) IRM (1) 1 – Caviton *2 2 – IRM *1 2 [19] Sang-Mi Yun ir kt. 2012m. 44 vienašakn ių premoliar ų Caviton (2) Spacer (2) IRM (1) Fuji II (1) 1 – Caviton *3,4 2 – Spacer *3,4 3 – Fuji II *1,2 4 – IRM *1,2

Skliausteliuose ( ) įvardyta užpildų priklausomybė grupei (1- ZnOE pagrindu, 2 – paruoštos naudojimui restauracijos, 3 – SJC, 4 – cinko fosfatiniu pagrindu, 5 – cinko polikarboksilatiniu pagrindu)

(24)

Abiejuose tyrimuose tirtos Caviton ir IRM medžiagos, taip pat pralaidumas lygintas su stiklo jonomeriniu cementu (SJC). Remiantis tyrimų rezultatais:

- Paruoštos naudoti restauracijos Caviton ir Spacer pasižymi mažesniu pralaidumu gliukozės tirpalui, nei IRM užpildas (1gr.) [18,19] ir cheminio kietėjimo SJC Fuji II (3 gr.) [19]. - Cheminio kietėjimo SJC Fuji II pasižymi statistiškai reikšmingu mažesniu pralaidumu, nei

IRM (1gr.) [19].

2.3.1.4. Laikinųjų restauracijų pralaidumas bakterinėms kultūroms

Duomenų bazėse atlikus publikuojamų straipsnių atranką, iš visų atrinktų publikacijų (n =20) 2 publikacijose [20,21] laikinųjų užpildų pralaidumas tiriamas bakterinėms kultūroms ( S.Sanquis [21] ir S.mutans [20]) tirpalais . Tyrimų imtis 44 ir 48 premoliarai. Naujausios publikacijos paskelbimo data – 2015m. (lentelė nr.5)

Lentelė nr.5 Laikinų restauracijų pralaidumas bakterinėms kultūroms

Eil. nr.

dantų skaičius

Rezultatai :

pralaidumas nuo maziausio (1) iki didžiausio (3-4) 1 [20] Igor Križnar ir kt. 2016m 128 v/ž moliarai Cavit (2) Fuji II LC (3) Fuji IX (3) 1 – Cavit *2,3 2 - Fuji II LC*1,3 3- Fuji IX *1,2 2 [21] E. Deveaux ir kt. 1999m. 126 v/ž moliarai Cavit (2) IRM (1) Fermit (2) 1 – IRM 2 – Cavit 3 – Fermit

Skliausteliuose ( ) įvardyta užpildų priklausomybė grupei (1- ZnOE pagrindu, 2 – paruoštos naudojimui restauracijos, 3 – SJC, 4 – cinko fosfatiniu pagrindu, 5 – cinko polikarboksilatiniu pagrindu);

Remiantis šių tyrimų rezultatais:

- Paruoštų naudoti medžiagų Cavit ir Clip pralaidumas bakterinių kultūrų tirpalams mažesnis, nei cheminio kietėjimo SJC Fuji IX ir šviesa kietinamo SJC Fuji II LC (3 gr) [20].

Skirtumas statistiškai nereikšmingas.

- Paruoštų naudoti medžiagų Cavit ir Fermit pralaidumas bakterinių kultūrų tirpalams statistiškai reikšmingai neiskyrė nuo IRM pralaidumo (1 gr.) [21]

(25)

2.3.2 Faktoriai, galintys lemti laikino užpildo pralaidumą

2.3.2.1 Mikropralaidumo priklausomybė nuo užpildo buvimo ertmėje laiko

Duomenų bazėse atlikus publikuojamų straipsnių atranką, iš visų atrinktų publikacijų šešiose publikacijose [20,19,18,10,9,7] tiriamas laikinųjų restauracijų pralaidumas, atsižvelgint į laiką, praėjusį nuo danties ertmės užpildymo padžios. Tyrimų imtis 44 -176 vienos dantų grupės dantys. Naujausios publikacijos paskelbimo data – 2016m. (lentelė nr.6)

Lentelė nr.6 mikropralaidumo priklausomybė nuo užpildo buvimo ertmėje laiko

Eil. nr. Autorius, metai Dažų tirpala s Tirtų dantų skaičius Tirti laikinieji užpildai Tyrimo laikas Dažų penetracij os gylis** Rezultatai :

1 [7] Yi-Yin Lai ir kt. 2007m. Metile no mėlis 176 moliarai Cavit (2) 1-7d (0-2)1 _{1 – Cavit} 2 – cinko fosfatinis c. 3 - IRM IRM (1) 1-7d (2-3)1 Cinko fosfat cementas (4) 1-7d (2-3)1 2 [9] Naseri M ir kt. 2012m Metile no mėlis 98 moliarai

Coltosol (2) 2 d-4sav (1-4)2 _{1 – Coltosol *3 **2d-1sav, 2d-4sav}

2 – Cavisol *3 **2d-1sav, 2d – 4sav 3 – Zonalin *1,2 Cavitol (2) 2 d-4sav (0-4)2 Zonalin (1) 2 d-4sav (3-5)2 3 [10] Madarati A ir kt. 2008m. Metile no mėlis 135 a/ž premoli arai

Coltosol (2) 1 sav-3sav 1,28-2,303 _{1 – Coltosol *3,4 **2sav-4sav}

2 – SJC *3,4 **1d-4sav 3 – Cinko fosfat.c. *1,2 4 – IRM *1,2 SJC (3) 1 sav-3sav 0,76-3,293 Cinko fosfatinis cementas(4) 1 sav-3sav 5,01-5,723 IRM (1) 1 sav-3sav 5,52-7,563 4 [18] Sin-Young Kim ir kt 2015m .gliuk ozės tirpala s 48 premoli arai Caviton (2) 1d-6av 0,106-0,5774 1 – Caviton *2 **4sav-6sav 2 – IRM *1 IRM (1) 1d-6sav 0,693-0,6514 5 [19] Sang-Mi Yun ir kt. 2012m Gliuk ozės tirpala s 44 vienašak nių premoli arų

Caviton (2) 1d-2sav 05 _{1 – Caviton *3,4}

2 – Spacer *3,4 3 - IRM *1,2

Spacer (2) 1d-2sav 0-0,055

IRM (1) 1d-2sav

(26)

Fuji II (3) 1d-2sav 1,700-2,1505 2 – Fuji II * 1,2 6 [20] Igor Križnar ir kt. 2016m S. mutan s kultūr os 128 v/ž moliarai Cavit (2) 4-796 _{1 – Cavit *2,3} 2 - Fuji II LC*1,3 3- Fuji IX *1,2 Fuji II LC (3) 1-556 Fuji IX (3) 1-74d6

** Skaičius parodo dažų penetracijos įvertinimo metodiką 1_{- dažų penetracija įveritinama laipsniais nuo (0-3),}2_–

laipsniais nuo (0-6), 3_{– apskaičiuota vertė (standartinis nuokrypis),}4_{– optinis tankis,}5_{– optinis tankis,}6 _{– laikas, kada}

pasirodė restauracijos pralaidumas tyrimo metu

Remiantis analizuotų tyrimų rezultatais:

- Visų tirtų laikinųjų restauracijų grupėse pralaidumas stebimas jau po 1dienos.

- Cavit pralaidumas, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo danties ertmės užpildymo 1d-3d-5d-7d statistiškai reikšmingai nesiskyrė [7]. Po 7 dienų, nei vieno tiriamo danties dažų penetracijos gylis nesiekė 3 laipsnio skalėje 0-3 (pav.nr.3) [7]. Bakterinių kultūrų pralaidumo tyrimo duomenimis, Cavit pralaidumas pasireiškia 3-48 dienomis [20];

- Coltosol pralaidumas priklausomai nuo užpildo buvimo ertmėje laiko, didėja einant laikui [9,10]. Statistiškai reikšmingas pralaidumo skirtumas stebimas tarp 1d-4sav [9], 1sav-3sav [10] ir 2sav-3sav [10];

- Paruoštos naudoti laikinosios restauracijos Cavisol pralaidumas didėja einant restauracijos buvimo ertmėje laikui (2d-1sav ir 2d-4sav) [9];

- Caviton (2 gr.) pralaidumas taip pat didėjo einant restauracijos buvimo laikui (4sav-6sav) danties ertmėje [18];

- Cheminio kietėjimo SJC (3 gr.) ir šviesa kietinamo SJC Fuji II pralaidumas didėjo, vertinant 1d. -4 sav [10] ir atitinkamai 1 d. – 2 sav.[19] laiko intervalą, kai buvo užpildyta danties ertmė. Vertinant baktrijų pralaidumo tyrimo rezultatus, pralaidumas, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo danties ertmės užpildymo, tiek cheminio kietėjimo SJC Fuji II, Fuji IX, tiek šviesa kietinamo SJC Fuji II LC kinta panašiai [20];

- IRM (1 gr.) pralaidumas priklausomai nuo užpildo buvimo laiko ertmėje didėja, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas [19,18,10,7]. Panašus pralaidumas ir Zonalin (1 gr. -ZOE) laikinosios restauracjos [9];

(27)

2.3.2.2 Mikropralaidumo priklausomybė nuo medžiagos sluoksnio storio

Visuose tyrimuose, kuriuose analizuojamas laikinųjų užpildų mikropralaidumas, siekiant užtikrinti pakankamą užpildo kiekį, dedamas 3,5 mm ir storesnis medžiagos sluoksnis. Nustatytas tyrimuose laikinųjų restauracijų pralaidumo gylis (mm) dažo medžiagai nurodomas lentelėje Nr. 6

Lentelė nr. 7 Skirtingų laikinųjų restauracijų pralaidumo gylis dažo medžiagai ertmėje.

Šaltinis Naudotas dažų tirpalas Medžiagos Medžiagos sluoksnis Tyrimo laikas Dažų penetracijos gylis (mm) [8] Metileno mėlio dažai Cavit (2) IRM (1) Ultratemp Firm (5) ≥5mm 10d 0-2,5 0-2 0,5-2,5 [10] Metileno mėlio dažai Coltosol (2) IRM (1) SJC (3) Zn fosfat.c. (4) 3,5-4mm 1sav-3sav 1,28-2,30 0,76-3,29 5,52-7,56 5,01-5,72 [9] Metileno mėlio dažai Coltosol (2) Cavisol (2) Zonalin (1) 4mm 1sav-4sav 2,2-2,5 2,4-2,8 4,2-4,8 [12] Metileno mėlio dažai Caviton (2) Fuji II LC (3) Fuji IX (3) Kalcinol (2) 4mm 10d 1,185 0,8 3,39 4,1 [15] India Ink dažai Coltosol (2) IRM (1) Zonalin (1) Zamherir (1) 4-6mm 3d 6,3 5,9 3,2 3,5

(28)

Daugumos tirtų laikinųjų restauracijų (Cavit, Coltosol, Caviton, Cavisol (1 gr.); IRM, Zonalin, Zamherir (2 gr.); Fuji IX ir Fuji II LC (3 gr.)) pralaidumas po 1 sav ar net ilgesnio laiko nesiekia 3,5mm suoksnio, išskyrus tiriant India Ink dažų tirpalu [15], kai Coltosol ir IRM pasižymėjo itin gilia dažų penetracija (apie 6mm). Tyrimuose, kriuose naudotas metileno melis, laikinosios restauracijos aukštis svyravo nuo 3,5 iki 5 mm. Metileno mėlio penetracijos gylis nustatytas mažesnis tyrimuose, kuriuose tirtas didesnis laikinosios restauracijos aukštis.

2015 m. atliktame Sin-Young Kim ir kt. tyrime [18] palygintos dvi laikinųjų užpildų rūšys : Caviton (2 gr) ir IRM (1 gr). Medžiagų pralaidumas gliukozės tirpalui įvertintas tiriant optinį tankį,

atsižvelgiant į laiką ir restauracijos aukštį (2mm,3mm ir 4mm) (lentelė Nr 7)

Lentelė nr. 8 Laikinųjų restauracijų mikropralaidumo gylis, atsižvelgiant į medžiagos aukštį danties ertmėje ir laiką, praėjusį nuo medžiagos įdėjimo į danties ertmę.

Medžiaga Trukmė 1d-6sav Caviton 2mm 0,112-0,771 Caviton 3mm 0,110-0,577 Caviton 4mm 0,106-0,266 IRM 2mm 0,703-0,666 IRM 3mm 0,711-0,647 IRM 4mm 0,693-0,651

Remiantis ir šio tyrimo rezultatais, pralaidumo gyliui gali turėti įtakos laikinosios restauracijos aukštis. Paruošto naudojimui Caviton pralaidumas, tiriant skirtingą restauracijos aukštį danties ertmėje, statistiškai reikšmingai mažesnis, nei IRM. Caviton 3mm ir 4mm aukščio restauracijos pasižymi mažesniu pralaidumu pirmas dvi savaites palyginus su IRM. Po 4 savaičių, 2 mm Caviton pralaidumas nesiskyrė nuo IRM.

(29)

3. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Tyrimuose naudojamų dažų tirpalų molekulių, jonų ir izotopų dydis yra mažesnis nei

mikroorganizmų ir jų išskiriamų produktų dydis [4] Tačiau atsiradus dažų penetracijai, akivaizdu, jog atsirada skverbimosi kelias, kuriuo po didesnio ar mažesnio laiko periodo gali pradėti skverbtis ir bakterijos, bei jų toksinai.

Galimai dėl šios priežasties, tiriant bakterinėmis kultūromis, skirtingai nei kitais naudotais tirpalais, laikinųjų restauracijų pralaidumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vertinant šios apžvalgos rezultatus, galime teigti, kad tiek paruoštos naudoti medžiagos, tiek IRM, tiek SJC yra vienodai tinkami laikinosioms restauracijoms naudoti bakterinio pralaidumo atžvilgiu.

Remiantis metileno mėlio ir India Ink dažų tirpalų bei gliukozės tirpalo pralaidumo tyrimais, gauti panašūs rezultatai : mažiausiu pralaidumu pasižymi naudojimui paruoštos laikinosios restautacijos. Didžiausiu mikropralaidumu pasižymi restauracijos ZnOE pagrindu.

Remiantis tyrimų, kuriuose laikinųjų restauracijų pralaidumas yra išmatuotas (mm), rezultatais, paruoštų naudojimui restauracijų pralaidumas metileno mėlio dažams siekia 2,8 mm, o Indian Ink dažams – 6,3mm (6 lentelė). Galima skirtingų rezultatų priežastis - tyrimais nustatytas didesnis metileno mėlio dažų molekulių skersmuo yra panašesnis į bakterijų ir jų toksinų skersmenį, nei India Ink tirpalo molekulių [4]. Todėl, vertinant dažų penetracijos savybes klinikiniu požiūriu, metileno mėlio pralaidumo rezultatai, turėtų būti tikslesni. Dažniausiai naudojamų medžiagų laikinosioms restauracijoms - IRM, bei paruoštų naudoti - pralaidumo gylis metileno mėliui neviršijo atitinkamai 3,3 mm ir 2,8 mm restauracijos aukščio. Todėl, remiantis šios apžvalgos rezultatais, laikinosios restauracijos storis turėtų būti ne mažesnis, nei 3,5 mm. Be to, vertinant laikinųjų restauracijų pralaidumą, atsižvelgiant į skirtingą restauracijos aukštį, pastebėta, kad didėjant medžiagos aukščiui, jos pralaidumas mažėja [18] Reikėtų pažymėti, kad burnos ertmėje, veikiant kramtomosioms jėgoms, dėl prastų laikinųjų užpildų mechaninių savybių, užpildo sluoksnis gali dar labiau plonėti dėl tenkančio krūvio. Be to, dėl vainko pažeidimo apimties, gali nebūti galimybės izoliuoti endodontinę ertmę tokio aukščio laikina restauracija.

Tiriant skirtingais tirpalais, pralaidumas, atsižvelgiant į restauracijos buvimo laiką danties ertmėje, nesiskiria – pralaidumas stebimas jau po pirmos dienos, laikui ilgėjant - pralaidumas didėja.

Pastebimas statistiškai reikšmingas pralaidumo padidėjimas po tam tikro laiko (pvz. Coltosol iki 2 savaičių pralaidumas kinta nereikšmingai, taičiau 2 sav – 4sav pralaidumas didėja statistiškai reikšmingu skirtumu [9,10]).

Atlikus endodontijoje naudojamų laikinųjų restauracijų mikropralaidumo tyrimų analizę,

(30)

nei visų kitų tirtų grupių laikinosios restauracijos. Palyginus naudojimui paruoštų restauracijų (2 gr.) medžiagas tarpusavyje, statistiškai reikšmingo pralaidumo skirtumo negauta nei viename iš atliktų tyrimų. Palyginus plačiausiai publikacijose tirtas restauracijas – Coltosol ir Cavit, Cavit pasižymi mažesniu, tačiau statistiškai nereikšmingu, pralaidumu, nei Coltosol [17].

Paruoštos naudojimui laikinosios restauracijos mažu pralaidumu pasižymi dėl savo hidrofilinių savybių, plėtimosi drėgnoje aplinkoje Tyrimais įrodyta, kad Cavit išsiplėtimo koeficientas yra dvigubai didesnis, nei ZOE, dėl to ši medžiaga pasižymi daug geresne kraštine adaptacija [3]. Coltosol plėtimasis drėgnoje aplinkoje siekia 17-20% [22].

Šių laikinųjų užpildų trūkumas – prastos mechaninės savybės. Tyrimais įrodyta, jog taikant hidrofilines, naudojimui paruoštas restauracijas (2 gr.) didelėse MOD ertmėse, dažnai (net iki 85%) sukeliami danties vainiko/ šaknies/ šaknies ir vainiko skilimai, kietųjų audinių įtrūkimai ir lūžiai [22,23]. Apžvalgoje nagrinėjamų tyrimų metu naudojamas 4- 5,5mm užpildo sluoksnis, tačiau tyrimų metu neimituojama mechaninė apkrova, tenkati dantims kramtymo metu, bei nėra

nagrinėjamas laikinųjų restauracijų savybėms galintis turėti įtakos danties ertmės dydis (pvz.: ertmė okliuziniame paviršiuje ar MOD ertmės). Dėl šių aplinkybių, tyrimo in vitro metu gauti rezultatai gali skirtis nuo klinikinės praktikos.Todėl bandant išaiškinti tinkamiausią naudoti klinikinėje praktikoje laikinąją restauraciją, reikėtų atsižvelgti ne tik į pralaidumo, bet ir į tyrimus, vertinančius ankščiau paminėtus klinikinius faktorius. Neįvertinta karmtymo jėgos ir danties ertmės dtdžio įtaka laikinajai restauracijai yra šios literatūros apžvalgos trūkumas.

Remiantis šios literatūros apžvalgos rezultatais, laikinosios restauracijos ZnOE pagrindu pasižymėjo didžiausiu mikropralaidumu. Literatūroje svarstomos galimos tokio pralaidumo

priežastys: maža kompresinė jėga; jungties su danties kietaisiais audiniais nebuvimas; dideli užpildų erdviniai pokyčiai esant temperatūrų pokyčiams. Nurodomos konkrečiosIRM užpildo savybės, kurios gali turėti įtakos dideliam restauracijos pralaidumui :

- didesnis miltelių:skysčio santykis nei 6g/ml;

- restauracijos jautrumas burnos ertmės temperatūros pokyčių imitavimui tyrimo metu

(5-55o_C);

- dėl nekokybiško medžiagos sumaišymo atsirandantis medžiagos nevientisumas,

poros, oringos ertmės, kurios matomos tiriant restauraciją mikroskopu;

- Restauracijos kiekio pakitimai dėl susitraukimo.

Tyrimų metu tiriant šviesa kietinamo SJC Fuji II LC mikropralaidumą, gauti prieštaringi rezultatai: 2013m. Tapsir Z ir kt. atliktame tyrime [12] – SJC Fuji II LC statistiškai reikšmingu skirtumu mažiau pralaidus metileno mėlio dažų tirpalui, nei naudojimui paruoštos laikinosios

(31)

restauracijos, tačiau šiam tyrimui prieštarauja 2016m. I. Križnar ir kt. atliktas tyrimas[20], kuriame šviesa kietinamas SJC Fuji II LC pasižymi statistiškai reikšmingu didesniu pralaidumu bakterinėms kultūroms, nei naudojimui paruoštos laikinosios restauracijos. Dėl prištaraujančių tyrimų rezulatų, šviesa kietinamo SJC Fuji II LC pralaidumo įvertimui ir palyginimui su kitomis laikinosiomis restauracijomis, reikalingi papildomi mikropralaidumo tyrimai.

Standartinis cheminio kietėjimos SJC Fuji IX, nepaisant to, kad turi savybę jungtis su kietaisiais danties audiniais ir geras adaptacines savybes, pasižymėjo didesniu mikropralaidumu, nei paruošti naudoti laikinieji užpildai. Viena iš priežasčių, kodėl gali pasireikšti standartinio SJC pralaidumas, tai jo jautrumas vandens absorbcijai ir dehidratacijai kietėjimo pradžioje. Taip pat dėl mikrotarpų atsiradimo tarp užpildo ir kietųjų danties audinių. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog viena iš padidėjusio laikinųjų užpildų pralaidumo priežasčių yra maišymo metu susidariusios poros [12,20]. Mikroskopiniais tyrimais įrodytas maišomų ranka medžiagų vientisumo trūkumas [25].

(32)

IŠVADOS

1. Laikinųjų restauracijų mikropralaidumas gali skirtis, atsižvelgiant į tyrimui naudojamą mežiagą. 2. Laikinųjų restauracijų mikropralaidumą lemia restauracijos aukštis bei laikas, praėjęs nuo

danties ertmės užpildymo. Laikinosios restauracijos pralaidumas didėja, einant laikui nuo danties ertmės užpildymo, bei gali būti priešingai proporcingas jos aukščiui danties ertmėje. 3. Remiantis laikinųjų restauracijų mikropralaidumo tyrimais, mažiausiu pralaidumu

(33)

4. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis šio tyrimo rezultatais galima būtų rekomenduoti:

- Siekiant užtikrinti minimalų laikinosios restauracijos pralaidumą, izoliuoti ja endodontines ertmes ne ilgesniam, nei 3 savaičių laikotarpiui;

-

Siekiant sumažinti laikinosios restauracijos pralaidumą, jos aukštis endodontinėje ertmėje turėtų siekti bent 3,5-4 mm, atsižvelgiant į klinikinę situaciją.

(34)

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1 Abbott PV. Factors associated with continuing pain in endodontics. Aust Dent J. 1994;39:157– 61.

2 Vail MM, Guba PP. Apical healing of an endodontically treated tooth with a temporary restoration. J Endod. 2002;28:724–6.

3 Sivakumar JS, Suresh Kumar BN, Shyamala PV. Role of provisional restorations in endodontic therapy. J Pharm Bioallied Sci. 2013;5(Suppl 1):S120-4.

4 Francisca J, Heleno G, Nunes E, Ilma M, Côrtes S, Silveira FF. Assessment of coronary microleakage marker capacity of three dyes. Dental Press Endod. 2012;2(2):30-6. 5 Cruz EV, Shigetani Y, Ishikawa K, Kota K, Iwaku M, Goodis HE. A laboratory study of

coronal microleakage using four temporary restorative materials. International Endodontic Journal, 35, 2002;315–320.

6 Ciftci A, Vardarli DA, Sonmez IS. Coronal microleakage of four endodontic temporary restorative materials: An in vitro study Oral Surgery, Oral Medicine, Oral Pathology, Oral Radiology, and Endodontology. 2009;108(4); 67-70.

7 Lai YY, Pai L, Chen CP. Marginal Leakage of Different Temporary Restorations in Standardized Complex Endodontic Access Preparations Journal of

Endodontics.2007;33(7);875-878

8 Zmener O, Banegas G, Pameijer CH. Coronal microleakage of three temporary restorative materials: an in vitro study. J Endod. 2004;30:582–584.

9 Naseri M, Ahangari Z, Shahbazi Moghadam M, Mohammadian M. Coronal sealing ability of three temporary filling materials. Iran Endod J. 2012;7(1):20-4.

10 Madarati A, Rekab MS, Watts DC, Qualtrough A. Time-dependence of coronal seal of temporary materials used in endodontics. Aust Endod J. 2008;34(3):89–93.

11 Markose A, Krishnan R, Ramesh M, Singh S. A comparison of the sealing ability of various temporary restorative materials to seal the access cavity: An in vitro study. J Pharm Bioallied Sci. 2016;8(Suppl 1):S42-S44.

12 Tapsir Z, Aly Ahmed HM, Luddin N, Husein A. Sealing ability of various restorative materials as coronal barriers between endodontic appointments. J Contemp Dent Pract. 2013;14(1):47-50. 13 Aledrissy HII, Abubakr NH, Yahia NA, Ibrahim YE. Coronal microleakage for readymade and

hand mixed temporary filling materials. Iranian Endodontic Journal 2011;6(4):155-159. 14 Koagel SO, Mines P, Apicella M, Sweet M. In Vitro Study to Compare the Coronal

Microleakage of Tempit UltraF, Tempit, IRM and Cavit by Using the Fluid Transport Model. Journal of Endodontics 2008;34(4); 442-444.

(35)

15 Shahi S, Samiei M, Rahimi S, Nezami H. In Vitro Comparison of Dye Penetration through Four Temporary Restorative Materials. Iran Endod J. 2010;5(2):59-63.

16 Cardoso AS, Silva NC, Silva JM, Herrera DR, Neves AA, Leal Silva EN. Assessment of coronal leakage of a new temporary light-curing filling material in endodontically treated teeth. Indian J Dent Res 2014;25:321-4

17 Deveaux E, Hildelbert P, Neut C, Romond C. Bacterial microleakage of Cavit, IRM, TERM, and Fermit: a 21-day in vitro study. J Endod, 1999;25;653-659.

18 Kim SY, Ahn JS, Yi YA, Lee Y, Hwang JY, Seo DG, Quantitative microleakage analysis of endodontic temporary filling materials using a glucose penetration model, Acta Odontologica Scandinavica, 2015; 73(2); 137

19 Yun SM, Karanxna L, Kim HJ, Jung SH, Park SJ, Min KS. Coronal microleakage of four temporary restorative materials in Class II-type endodontic access preparations. Restor Dent Endod. 2012;37(1):29-33.

20 Križnar I, Seme K, Fidler A. Bacterial microleakage of temporary filling materials used for endodontic access cavity sealing. J. of Dental Sciences, 2016;11(4);394-400.

21 Deveaux E, Hildelbert P, Neut C, Romond C. Bacterial microleakage of Cavit, IRM, TERM, and Fermit: a 21-day in vitro study J Endod, 1999;25;653–659.

22 Eskandarizadeh A, Parizi MT, Parirokh M, Taheri A. Cusp deflection, infraction and fracture in endodontically treated teeth filled with three temporary filling materials (in vitro), Int. Journal Of Contemporary Dentistry, 2015;4(4);173-175.

23 Tennert C, Eismann M, Goetz F, Woelber JP, Hellwig E, Polydorou O. A temporary filling material used for coronal sealing during endodontic treatment may cause tooth fractures in large class II cavities in vitro International Endodontic Journal, 2015;48(1);84-88

24 Ravisankar D. Abhilash R. An In vitro Evaluation of Microleakage of cavit restoration in Complex endodontic access cavities. The Journal Of Contemporary Dental Praktice, 2012;3(1);6-9.

25 Matousek A, Skvarilová H, Halackova Z, Kukletova M. Evaluatin of methods for microscipic investigation of quality of temporary filling marginal seal. Int Poster J Dent Oral Med 2011;13; No 2, Poster 527.