Aplinkos ir darbo medicinos katedra
GINTARö GRIGAITYTö
Ergonominių darbo aplinkos veiksnių
ir darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų sąsajos,
tekstil÷s gamybos įmon÷je
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
Visuomen÷s sveikatos ekologija
Mokslinis vadovas
Prof. habil. dr. Vytautas Obelenis
(parašas) (data)
SANTRAUKA
Visuomen÷s sveikata (Sveikatos ekologija)
ERGONOMINIŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ IR DARBUOTOJŲ SKELETO IR RAUMENŲ SISTEMOS PAŽEIDIMŲ SĄSAJOS, TEKSTILöS GAMYBOS ĮMONöJE
Gintar÷ Grigaityt÷
Mokslinis vadovas: profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Obelenis.
Kauno medicinos universitetas, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas; 2009. 96 p.
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti ergonominius darbo aplinkos veiksnius bei jų sąsajas su
darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos pažeidimais tekstil÷s gamybos įmon÷je.
Tyrimo metodai: vienmomentis epidemiologinis tyrimas buvo atliktas Kauno tekstil÷s
gamybos įmon÷je. Tyrime dalyvavo 138 įmon÷s darbuotojai. Tyrimo duomenys buvo surinkti tiesioginio (steb÷jimų bei matavimų) tyrimo metu bei anketin÷s apklausos metodu. Tiesioginio tyrimo metu buvo identifikuojami ir vertinami ergonominiai darbo aplinkos veiksniai, vadovaujantis Lietuvoje patvirtintais Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais. Anketine apklausa buvo siekiama išsiaiškinti darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos diskomforto simptomų paplitimą. Apklausai buvo naudotas standartizuotas klausimynas - Nordic Musculoskeletal Questionnaire. Statistin÷ surinktų duomenų analiz÷ atlikta naudojant statistin÷s programos “SPSS 15” paketą.
Tyrimo rezultatai: ergonomin÷ darbo vietų analiz÷ parod÷, kad ergonominiai rizikos
veiksniai yra dažni tekstil÷s įmon÷s darbuotojų tarpe. Dažniausiai darbuotojai yra veikiami priverstin÷s darbo pozos, krovinių k÷limo rankomis, priverstinių liemens pasilenkimų, pasikartojančių darbo judesių. Anketin÷s apklausos rezultatai parod÷, kad net 89,9 proc. darbuotojų per paskutiniuosius 12 m÷n. tur÷jo nusiskundimų kaulų raumenų sistema. Dažniausiai - 65,2 proc. darbuotojai skund÷si apatin÷s nugaros (juosmens) dalies diskomforto simptomais, apie pus÷ respondentų (51,4 proc.) tur÷jo nusiskundimų kaklo (sprando) srityje, trečdalis darbuotojų (40,6 proc.)- nusiskundimų riešų plaštakų srityje. Nustat÷me, kad negatyvūs skeleto ir raumenų sistemos simptomai buvo dažnesni moterų tarpe, vyresniame amžiuje bei respondentų tur÷jusių antsvorį (KMI >25) tarpe. Itin reikšminga skeleto raumenų sistemos nusiskundimų atžvilgiu buvo darbuotojų pareigyb÷, nusiskundimai dažniausi buvo aud÷jų (GS įvairių kūno sričių atžvilgių svyravo nuo 1,5 iki 15) bei verp÷jų tarpe (GS įvairių kūno sričių atžvilgių svyravo nuo 1,5 iki 2,5). Didesnis darbo stažas esamoje pareigyb÷je taip pat buvo susijęs su dažnesniais skeleto raumenų sistemos nusiskundimais. Nustat÷me, kad
ergonominiai darbo aplinkos veiksniai buvo susiję su skeleto raumenų sistemos pažeidimais. Nusiskundimams apatin÷je nugaros dalyje statistiškai reikšmingi buvo šie veiksniai: priverstin÷ darbo poza (p= 0,03); krovinių k÷limas (p= 0,0001); nuolatiniai liemens palinkimai (p= 0,001). Kaklo/ sprando srityje nusiskundimai statistiškai reikšmingai buvo susiję su pasikartojančiais darbo judesiais (p<0,05), pečių srityje- su priverstine darbo poza (p= 0,03); krovinių stūmimu/ traukimu (p= 0,02). Alkūnių bei riešų sričių nusiskundimai statistiškai reikšmingai buvo susiję su krovinių stūmimu/ traukimu (p= 0,02). Apatin÷s galūnes nusiskundimai netur÷jo reikšmingų sąsajų su ergonominiais rizikos veiksniais, tik kelių srities diskomforto simptomai buvo susiję su krovinių k÷limu (p= 0,01).
Išvados: nustatytos reikšmingos sąsajos tarp ergonominių darbo aplinkos rizikos
veiksnių ir skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų.
Praktin÷s rekomendacijos: darbuotojams susiduriantiems su skeleto raumenų sistemos įtampa darbo aplinkoje, rekomenduojama didelį d÷mesį kreipti į tinkamos darbo vietos, ergonominiu požiūriu, užtikrinimą - optimalų darbo krūvį, tinkamą darbo pozą, optimalų liemens palinkimų kampą, pasikartojančių darbo judesių sukeliamos įtampos mažinimą. Nemažiau svarbios administracin÷s priemon÷s – tinkamas darbo organizavimas, profilaktinių tikrinimų periodiškumo užtikrinimas, savalaikis darbo vietų higienin÷s būkl÷s įvertinimas.
Raktiniai žodžiai: skeleto ir raumenų sistemos pakenkimai, ergonominiai darbo
SUMMARY
Public health (Health ecology)
ASSOCIATIONS BETWEEN WORK RELATED ERGONOMIC RISK FACTORS AND MUSCULOSKELETAL COMPLAINTS IN THE TEXTILE MANUFACTURING COMPANY
Gintar÷ Grigaityt÷
Supervisor: Vytautas Obelenis, Professor, Hab. Dr.
Department of Occupational and Environmental Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2009. –96 p.
Aim of the study - to analyze and asses work related ergonomic risk factors, and to
investigate their associations with employees complaints of musculoskeletal system.
Methods. Data was collected by way of direct observation and measurement method
and questionnaire survey. Totally 138 employees of textile company were participated in the survey. Objective analysis of ergonomic risk factors was applied by using Methodical Directions of Ergonomic risk factors analysis. Questionnaire information of musculoskeletal complaints were collected by using Nordic Musculoskeletal Questionnaire.Statistical analysis of the obtained findings was performed using SPSS 15 statistical software package.
Results. Analysis of ergonomic risk factors in the work place showed that ergonomic
risk factors are common in the textile industry company. The most prevalent were a strained posture, lifting or carrying weights, bending of trunk. Questionnaire survey results have showed that 89, 9 % employees have got musculoskeletal disorders in any site of body during the past 12 months. The most common were low back pain (65, 2 %), more then half (51, 4 %) of employees were exposed by neck pain, 40, 6 % - wrist/ hand pain. We have found that women had more musculoskeletal problems then men, these problems were more common in older age and between employees with overweight (BMI > 25). Prevalence of musculoskeletal disorders the most common were between weavers in almost all sites of body (OR in various sites of body were 1, 5 – 15) and between spinners (OR in various sites of body were 1, 5 – 2, 5). The seniority of work was significant risk factor for musculoskeletal complains. Ergonomic risk factors were significant for musculoskeletal complains in various sites of body. Strained posture (p= 0, 03), lifting of weight (p= 0, 0001), bending of trunk (p= 0,001) were statistically significant for low back pain. Disorders of neck associated with repeated movements of work (p<0, 05), shoulder negative symptoms associated with strained
posture (p= 0, 03) and pushing or pulling weights (p= 0, 02), last mentioned was also significant for complains of elbow and wrist sites (p= 0, 02). Negative symptoms of lower limb had have no associations with any of ergonomic risk factor, only complains of knee were associated with lifting or carrying weights (p= 0, 01).
Conclusion: significant associations between ergonomic risk factors and
musculoskeletal disorders were identified.
Practical recommendations: Attention should be provided for proper ergonomic
conditions in the work place- optimal load of work, proper posture of work, optimal bending of trunk and speed of repeated movements. Also important proper organizations of work, continuous hygiene evolution of workplace and assessment of health risk of the employees.
Key words: musculoskeletal disorders, ergonomic risk factors, textile manufacturing
industry.
TURINYS
ĮVADAS... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Tekstil÷s gamybos įmonių darbuotojų profesin÷ rizika, ergonominiu požiūriu ... 11
1.1.1. Tekstil÷s gamybos įmonių technologinio proceso ypatumai ... 11
1.1.2. Ergonominiai rizikos veiksniai tekstil÷s įmon÷se ... 12
1.2. Profesin÷s, ergonominių rizikos veiksnių sukeltos, rizikos vertinimas ... 16
1.2.1. Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo nuostatai ... 16
1.2.2. Ergonominių rizikos veiksnių vertimo metodai ... 18
1.3. Ergonominių veiksnių sukeltos rizikos įtaka sveikatai... 22
1.3.1. Su darbu susiję skeleto raumenų sistemos pakenkimai... 22
1.3.2. Su darbu susiję kaulų raumenų sistemos pakenkimų paplitimas tekstil÷s pramon÷je ... 27
1.3.3. Su darbu susijusių kaulų raumenų sistemos pakenkimų profilaktika ... 29
2. TYRIMO METODIKA ... 32
2.1. Darbo apimtis ir metodai... 32
2.3. Statistin÷ duomenų analiz÷... 34
3.TYRIMO REZULTATAI... 37
3.1. Tekstil÷s įmon÷s darbuotojų charakteristika ... 37
3.2. Darbo vietos ergonomin÷s analiz÷s rezultatai ... 39
3.2.1. Ergonominių darbo aplinkos veiksnių paplitimas tekstil÷s gamybos įmon÷je ... 39
3.2.2. Darbo pozos bei judesių rizikos įvertinimas ... 40
3.2.3. Darbo sunkumo įvertinimas ... 44
3.3. Skeleto ir raumenų sistemos įtampa... 46
3.3.1. Skeleto ir raumenų sistemos diskomforto simptomų paplitimas tekstil÷s įmon÷je 46 3.3.2. Skelto ir raumenų sistemos pakenkimai kaklo, pečių ir juosmens (apatin÷s nugaros dalies) srityse... 50
3.4. Darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos nusiskundimų sąsajos su profesiniais veiksniais ... 53
3.4.1. Skeleto ir raumenų sistemos nusiskundimų sąsajos su profesija bei darbo stažu .. 53
3.4.2. Skeleto ir raumenų sistemos nusiskundimų sąsajos su ergonominiais darbo aplinkos veiksniais ... 55 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 61 IŠVADOS ... 66 REKOMENDACIJOS ... 68 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 70 PRIEDAI ... 76
SANTRUMPOS
NIOSH – Nacionalinis darbų saugos ir profesin÷s sveikatos institutas (National Institute of Occupational Safety and Health).
OSHA – Profesin÷s saugos ir sveikatos agentūra (Occupational Safety and Health Agency). RSL – rekomenduojamas svorio limitas.
KI- k÷limo indeksas.
SRSP – skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai. KMI – kūno mas÷s indeksas.
Abs. sk.- absoliutus skaičius. Proc.- procentai.
df - laisv÷s laipsnių skaičius. GS – galimybių santykis. p – patikimumo lygmuo. PI - pasikliautinieji intervalai.
ĮVADAS
Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai – labiausiai paplitę darbuotojų sveikatos sutrikimai Europoje, nuo kurių kenčia milijonai darbuotojų. Europos Sąjungos valstyb÷se nugaros skausmais skundžiasi 25 proc. darbuotojų, o raumenų skausmais – 23 proc.
Minimi sveikatos sutrikimai – dažniausia neatvykimo į darbą priežastis beveik visose Europos Sąjungos valstyb÷se. Kai kuriose valstyb÷se išmokos darbuotojams d÷l skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų sudaro 40 proc. visų darbuotojų kompensacijoms skirtų sąnaudų. Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų kaina darbuotojams, darbdaviams ir vyriausyb÷ms – didžiul÷. Darbuotojui – tai asmenin÷s kančios ir prarastos pajamos; darbdaviui – sumaž÷jęs verslo našumas, o vyriausybei – padid÷jusios socialinio draudimo sąnaudos [18,19].
ES šalių profesinių ligų priežasčių struktūroje 2001 m. pirmoje vietoje yra įtampos sukeltos ligos, kurios sudaro 41,5 proc. Antroje vietoje fizikinių veiksnių sukeltos ligos - 22,5 proc., trečioje – d÷l cheminių veiksnių atsiradusios profesin÷s ligos, ketvirtoje – biologinių veiksnių sąlygotos ligos. Nepaisant ES maž÷jančio pramon÷je ir žem÷s ūkyje dirbančių darbuotojų skaičiaus, fizikinių ir ergonominių rizikos veiksnių paplitimas ES šalyse vis dar išlieka aktualus. Ketvirtojo Europos darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimo duomenimis, net 62 proc., ES darbuotojų darbe atlieka stereotipinius judesius, o 45 proc. dirbančiųjų dirba skausmingoje nepatogioje darbo pozoje [63].
Dažniausia skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų priežastis – krovinių k÷limas rankomis, dažnas lankstymasis ir sukiojimasis, sunkus fizinis darbas, skausminga arba varginanti kūno pad÷tis, vis dažnesnis mašinų bei kompiuterių naudojimas ir visą kūną veikianti vibracija. Daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, nustatyta gausyb÷ sąsajų tarp ergonominių darbo aplinkos veiksnių ir skeleto raumenų sistemos pakenkimų[19,20,23].
Europos Sąjungoje tekstil÷s pramon÷s sektoriuje dirba 2,7 mln. darbuotojų, dauguma iš jų moterys. Lietuvoje statistikos departamento duomenimis, lengvosios pramon÷s (tekstil÷s, aprangos, odos) sektoriuje dirba 26 proc., visų pramon÷je dirbančių darbuotojų. Lietuvoje veikia apie 334 tekstil÷s gamybos įmon÷s, kuriose dirbo apie 19 tūkst. darbuotojų [61, 62].
Kaip pažymi dauguma autorių, tekstil÷s gamybos įmon÷se, d÷l gamybinio proceso ypatumų, veikia daug ergonominių darbo aplinkos veiksnių [1,5,6]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis skeleto ir raumenų sistemos pakenkimai yra vieni dažniausių tekstil÷s įmon÷se, o dažniausios jų priežastys ir yra ergonominiai darbo aplinkos
rizikos veiksniai – darbas nepatogioje pozoje, didel÷ skeleto raumenų įtampa, d÷l svorių k÷limo, pernešimo ar stūmimo bei pasikartojantys darbo judesiai [7].
Mokslinis naujumas.
Dauguma Lietuvoje atliktų studijų, tiriančių kaulų raumenų sistemos pakenkimų paplitimą – atlikta statybų, transporto, slaugos sektoriuose bei kai kuriose pramon÷s šakose. Tuo tarpu Lietuvos mokslininkų tyrimų, liečiančių ergonominių darbo aplinkos veiksnių sąsajas su skeleto ir raumenų sistemos pakenkimais tekstil÷s pramon÷s įmon÷se, neaptikta. Panašų tyrimą atliko Gamparien÷ M. ir bendraautoriai [5], Vilniaus verpimo įmon÷je. Šis tyrimas ap÷m÷ tik siūlų verpimo cechą. Mūsų tyrimas ap÷m÷ visą gamybos procesą nuo žaliavos iki audinių - (žaliavos paruošimas, verpimas, audimo paruošimas, audimas, apdaila). Be to, mūsų tyrime ergonominiai veiksniai vertinami atliekant objektyvų ir integruotą ergonominių rizikos veiksnių ištyrimą, tuo tarpu min÷tame tyrime rizikos veiksniai vertinami pasikliaunant subjektyviu darbuotojų vertinimu. Taigi mūsų atliktas tyrimas įgalins objektyviai įvertinti ergonominių veiksnių sąsajas su skeleto ir raumenų sistemos pažeidimais, kurių paplitimas tiriamas šiuo metu geriausiu pripažįstamu ir panaudojant plačiai panašiuose moksliniuose tyrimuose naudojamu Šiaur÷s šalių standartizuotu klausimynu (Standardized Nordic Musculoskeletal Questionnaire) [46].
Praktin÷ reikšm÷.
Tyrimo rezultatai pad÷s atskleisti pagrindines darbo ergonomikos problemas tekstil÷s
įmon÷se bei jų sąsajas su skeleto ir raumenų sistemos pažeidimais. Įmon÷s darbdaviai bei darbuotojai bus supažindinti su tyrimo rezultatais. Bus pateiktos praktin÷s rekomendacijos ergonominių darbo sąlygų bei darbo organizavimo pagerinimui, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo skeleto ir raumenų sistemos perkrovos ir skeleto raumenų sistemos pažeidimų.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Ištirti ir įvertinti ergonominius darbo aplinkos veiksnius bei jų sąsajas su darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos pažeidimais tekstil÷s gamybos įmon÷je.
Uždaviniai:
1. Ištirti ir įvertinti ergonominius darbo aplinkos veiksnius, tekstil÷s gamybos įmon÷je 2. Įvertinti tekstil÷s įmon÷s darbuotojų skeleto raumenų sistemos pažeidimų paplitimą 3. Įvertinti ergonominių darbo aplinkos veiksnių sąsajas su tekstil÷s gamybos įmon÷s
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Tekstil÷s gamybos įmonių darbuotojų profesin÷ rizika, ergonominiu
požiūriu
1.1.1. Tekstil÷s gamybos įmonių technologinio proceso ypatumai
Tekstil÷s įmonių technologinis procesas yra specifinis, ši pramon÷s šaka sudaryta iš daug smulkesnių sektorių, apimančių visą gamybos ciklą – žaliavų gamybą (dirbtinius pluoštus), iš dalies apdirbtus gaminius (verpalus, audinius, megztinę medžiagą ir jų apdailos procesus) bei galutinius gaminius (kilimus, apyvokos tekstil÷s gaminius, drabužius ir pramon÷s reikm÷ms naudojamus tekstil÷s gaminius) [1].
Pirmasis tekstil÷s gaminių gamybos proceso žingsnis - tai natūralaus ar sintetinio pluošto gamyba. Šioje gamybos srityje dirba žaliavos paruošimo operatoriai, kurie užtikrina žaliavos (medviln÷s, vilnos, lino) pluošto ruošimą specialiose gamybos mašinose – temptuv÷se, karštuv÷se, pluošto šukavimo mašinose ir šio proceso pabaigoje išgauna reikiamos sud÷ties pluoštą. Toliau šis pluoštas, verpimo operatorių, yra verpiamas, kad išgauti reikiamus verpalus t.y. siūlą iš kurio bus gaminamas audinys. Audimo paruošimo operatoriai paruošia pagamintų siūlų patekimą į audimo stakles. Tolesnis audimo darbas yra atliekamas aud÷jų, kurių pagrindin÷ užduotis užtikrinti audimo procesą stakl÷se - jas užtaisant darbui bei užtikrinant teisingą siūlo tiekimą jose. Pagaminto audinio tinkamą kokybę užtikrina adytojos, kurios peržiūr÷damos visą pagamintą audinį, ištaiso audimo padarytas klaidas. Techninį mašinų aprūpinimą atlieka, meistrai bei pameistriai [2].
Profesin÷ ergonomin÷ rizika dirbant tekstil÷s įmon÷se yra ypatingai glaudžiai susijusi su fizine įtampa- konkrečiai atliekama darbo užduotimi, keliamu kroviniu, darbo aplinka bei asmenin÷mis darbuotojo savyb÷mis. Konkretaus darbuotojo darbo pobūdis nulemia, nuolat atliekamą veiksmą, kuris reikalauja, tam tikros kūno įtampos, specialios darbo pozos. Keliamo krovinio charakteristikos – mas÷, forma, stabilumas, taip pat yra susijusios su darbuotojui keliama rizika. Darbo aplinka, gali tur÷ti neigiamos įtakos atliekamam darbuotojo veiksmui – netinkama grindų danga, varžanti judesius aplinka, netinkamos mikroklimato sąlygos [3].
1.1.2. Ergonominiai rizikos veiksniai tekstil÷s įmon÷se
Ergonominiai darbo aplinkos veiksniai apibūdinami darbo sunkumą sudarančių veiksnių parametrais ir darbo įtampos veiksnių rodikliais bei darbo vietos parametrų ir darbuotojų antropometrinių duomenų bei galimybių atitikimu. Darbo sunkumo parametrai apima fizinę
įtampą, reikalingą atlikti dinaminį ar statinį darbą, susijusį su krovinio k÷limu rankomis ar pernešimu, daugkartinius pasilenkimus, nuolat pasikartojančius rankų judesius, ilgalaikį krovinio laikymą, nepatogią darbo pozą. Ergonominiai darbo įtampos veiksnių rodikliai apima d÷mesio koncentravimą ar regos analizatorių įtampą atliekant įvairių veiklos rūšių darbus [4].
Tekstil÷s įmon÷se skirtinguose gamybos baruose veikia skirtingi ergonominiai rizikos veiksniai. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis tiek žaliavos paruošimo bei verpimo, tiek audimo cechuose dirbantys asmenys yra veikiami daugelio ergonominių darbo aplinkos veiksnių - krovinių k÷limas rankomis, dinaminis darbas, pasilenkimai, priverstin÷ kūno pad÷tis, fiksuota kūno pad÷tis, jud÷jimo atstumas, pasikartojantys rankų judesiai (1 lentel÷) [1,5].
1 Lentel÷. Kenksmingi ergonominiai darbo aplinkos veiksniai įvairaus tipo lengvosios pramon÷s įmon÷se [1].
Gamybos rūšis Ergonominiai veiksniai
Verpimas Pasilenkimai, dinaminis darbas, fiksuota, nepatogi kūno pad÷tis.
Mezgimas Pasilenkimai, stereotipiniai judesiai, dinaminis darbas, sunkių daiktų k÷limas.
Siuvimas Fiksuota, nepatogi kūno pad÷tis, dinaminis darbas, stereotipiniai judesiai.
Audimas Pasilenkimai, stereotipiniai judesiai, priverstin÷ kūno pad÷tis. Apdaila Pasilenkimai, stereotipiniai judesiai, priverstin÷ kūno pad÷tis
Tekstil÷s pramon÷s įmonių darbuotojai, nuolat atlikdami savo darbo užduotį -aptarnaudami gamybos stakles, atlikdami paruošiamuosius darbus patiria fizinę įtampą. Turkijos mokslininkai nustat÷, kad tekstil÷s įmon÷s pirmauja tarp kitų pramon÷s šakų pagal ergonominių rizikos veiksnių paplitimą – priverstin÷ darbo poza dažniausiai pasitaikanti rizikos veiksnys (74,9 proc.), antroje vietoje pasikartojantys darbo judesiai (64,1 proc.), trečioje - sunkų krovinių k÷limas (33,3 proc.). [3, 6]
Darbuotojai dažnai kelia, perneša, stumia krovinius, tai gali būti net iki 30 kg sveriantys žaliavos ryšuliai, ar kilogramo nesverianti siūlų šeiva. Krovinių k÷limas rankomis - tai
vienas pagrindinių rizikos veiksnių tekstil÷s įmon÷se. Keliant krovinį fizin÷s įtampos dydis priklauso nuo tam tikrų faktorių [7, 8, 9]:
Darbo trukm÷ ir dažnis. Darbo, keliant krovinį trukm÷, kuo ji didesn÷ tuo darbuotojui sukeliama fizin÷ įtampa yra didesn÷. K÷limo dažnis. Nustatyta tiesiogin÷ priklausomyb÷ tarp sukeltos fizin÷s įtampos ir keliamo krovinio dažnio bei krovinio svorio. Per dažnos ir per ilgos fizin÷s pastangos, ypač dirbant ilgai įtempus stuburą, nepakankamas laikas kūno poilsiui ir j÷goms atgauti bei technologijos procese nustatytas darbo tempas, kurio darbuotojas negali pakeisti yra susijusios su didele rizika, ypač susižaloti stuburą [3,10].
Krovinio savyb÷s (mas÷, forma, sud÷tis), įtakoja kokiu būdu bus keliamas krovinys. Krovinių tvarkymas rankomis gali kelti riziką, ypač susižeisti nugarą, jei krovinys [3,10]:
1. pernelyg sunkus ar pernelyg didelis; 2. griozdiškas ar nepatogus paimti; 3. nestabilus arba jo turinys gali jud÷ti;
4. pad÷tas taip, kad jį reikia laikyti arba juo manipuliuoti per atstumą nuo liemens, liemenį lenkti arba sukti;
5. d÷l savo matmenų ir (arba) konsistencijos gali sužeisti darbuotojus, ypač su juo susidūrus.
Tekstil÷s įmon÷se dažniausiai pasitaikantys kroviniai [3, 8]:
1. Žaliavos paketai, paprastai šie paketai yra per sunkūs kelti be mechanizuotos pagalbos, tam naudojama rankinis vežim÷lis, šiuo atveju didžiausia įtampa tenka rankoms, nuimant krovinį nuo vežim÷lio.
2. Paruoštos žaliavos ryšuliai. Paruošimo operatoriai šiuos ryšulius, turi nuolat kilnoti užtaisydami mašinas, šie ryšuliai gali sverti nuo 9 iki 22 kg., atlikdami šia užduoti darbuotojai rankomis atlieka nuolat pasikartojančius judesius, susikūprinę.
3. Siūlų ritiniai yra nuolat perkeliami iš specialių d÷žių, lentynų, vežim÷lių užtaisant mašinas. Kadangi procesas vyksta prie įvairių mašinų, šiuo atveju darbuotojai susiduria su ribota darbo erdve.
4. Siūlų konusai, viena ranka, keliant ranką aukščiau peties, užtaisant verpimo ar audimo paruošimo stakles. Konuso svoris 3-5 kg.
5. Išaustos medžiagos ritiniai. D÷l ritinio formos ir didelio svorio, jų pernešimas sukelia fizinę įtampą, nes darbuotojas nuolat turi palaikyti krovinio pusiausvyrą.
6. Siūlų šeivos ir tuščios rit÷s. Tokie kroviniai n÷ra sunkūs sveria iki 0,5 kg, tačiau darbuotojai, užtaisydami verpimo stakles, nuolat nuima siūlų prisuktas šeivas ir keičia jas tuščiomis rit÷mis, d÷l nuolat atliekamų pasikartojančių judesius, patiria fizinę įtampą riešuose.
Krovinio k÷limo technika. Tai darbuotojo darbo pozos pritaikymas keliant krovinį. J÷ga, kurios prireiks pernešti krovinį priklauso, kiek krovinys yra nutolęs nuo darbuotojo svorio centro, kuo šis atstumas didesnis tuo patiriamą fizin÷ įtampa yra didesn÷. Taip pat su didele įtampa yra susijęs, pernelyg ilgas krovinio k÷limo, nuleidimo ar nešimo atstumas [8, 10].
Priverstin÷je, darbo pozoje daugelis tekstil÷s darbuotojų dirba trumpesnį ar ilgesnį
laiką. Priverstiniai liemens pasilenkimai (daugkartiniai pasilenkimai keliant krovinį rankomis ar atliekant kitus darbus) dažni tekstil÷s darbuotojų tarpe, kurie kelia stumia perneša įvairius krovinius. Priverstin÷ statin÷ pad÷tis, kuomet palaikoma darbo poza, kurioje darbuotojas viena ar abiem rankom paliko tam tikrą krovinio masę, dalyvaujant tik rankų arba ir rankų bei liemens ir kojų raumenims. Šis rizikos veiksnys dažnas verpimo bei audimo cechuose, kur darbuotojai atlikdami tiesiogines savo darbo užduotis - užtaisydami stakles, prižiūr÷dami jų veiklą, yra priversti būti nepatogioje darbo pozoje. Gaminių apdailos (adymo) cechuose darbuotojai ilga laika dirba s÷dimoje ar stovimoje priverstin÷je darbo pozoje [4, 7, 9, 11].
Pasikartojantys darbo judesiai, gali būti atliekami dalyvaujant plaštakos ir pirštų ar
rankų ir pečių juostos raumenims, sukeldami raumenų įtampą, d÷l dažno to paties judesio kartojimo. Šie judesiai dažni tarp darbuotojų, kurie nuolat kilnoja krovinius iš d÷žių, karučių taip pat užtaisydami paruošimo mašinas verpimo bei audimo stakles, atliekant gaminių apdaila – adytojos nuolat atlieka judesius adata, dalyvaujant plaštakos ir ranku raumenims [4, 11,12].
Darbo aplinka taip pat įtakoja, darbuotojų atliekamos užduoties atlikimo galimybes [1,3,12]:
Fiziniai veiksniai. Fiziniai darbo aplinkos pavojai, dažniausiai susiję su nesaugiais darbo įrankiais, neapsaugotomis pavojingomis zonomis, netinkamos dangos grindimis ir pan.
Apšvietimas. Netinkamas apšvietimas gamybos cechuose, sukelia reg÷jimo sunkumus, kurie sąlygoja netinkamą darbo užduoties atlikimo greitį bei blogesnę atliekamo darbo kokybę.
Temperatūra. Aukšta temperatūra, gamybos cechuose, fiziškai dirbantiems darbuotojams, gali sukelti per didelę širdies kraujagyslių sistemos apkrova, per žema temperatūra gali sumažinti kruopštumo reikalaujančių veiksmų atlikimo galimybes.
Triukšmas. Tekstil÷s įmonių darbuotojai nuolat dirba triukšmingoje aplinkoje. Triukšmas neigiamai veikia darbuotoją – jį blaškydamas, tod÷l neretai darbuotojams sud÷tinga susikoncentruoti ties atliekama darbo užduotimi, be to triukšmas sąlygoja didesnį nuovargio vystymąsi.
Vibracija. Vibracija daro didžiulę neigiamą įtaka darbuotojams. Didelio dažnio ir pagreičio vibracija gali sukelti krūtines ir pilvo srities skausmus, pusiausvyros praradimą, pykinimą, raumenų nevalingus susitraukimus, paviršutini kv÷pavimą.
1.2. Profesin÷s, ergonominių rizikos veiksnių sukeltos, rizikos vertinimas
1.2.1. Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo nuostatai
Daugelis Europos šalių teisinių aktų, kuriais siekiama apsaugoti darbuotojų saugą bei sveikatą darbe remiasi ES Direktyva „D÷l priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“. Pagrindiniai direktyvoje numatyti darbuotojų apsaugos principai yra šie [7,13]:
rizikos vengimas;
rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimas;
rizikos šalinimas jos atsiradimo vietoje;
darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų įrengimas, darbo priemonių, darbo bei gamybos metodų pasirinkimas, siekiant pirmiausia palengvinti monotonišką darbą ar darbą iš anksto nustatytu tempu bei sumažinti tokio darbo poveikį sveikatai;
derinimas su technikos pažanga;
pavojingo darbo pakeitimas nepavojingu ar mažiau pavojingu;
nuoseklios bendros prevencijos politikos, apimančios technologiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių poveikį, sukūrimas;
pirmenyb÷s suteikimas kolektyvin÷ms apsaugos priemon÷ms, palyginti su asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis;
atitinkami nurodymai darbuotojams.
Remiantis ES direktyvos nuostatomis, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [14] numato, kad darbdavys atsižvelgdamas į įmon÷s arba įstaigos veiklos pobūdį, įvertina rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai rūšis, atsižvelgdamas į darbo pobūdį. Profesin÷s rizikos vertinimo tikslas yra ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesin÷s rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Remiantis Europos saugos ir sveikatos agentūros rekomendacijomis bei Lietuvos darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojančiais teis÷s aktais [4,15], profesin÷s rizikos vertinimas įgyvendinamas etapais [13]. Tekstil÷s įmon÷se ergonominiai darbo aplinkos veiksniai vertinami nuosekliai įgyvendinant visus tyrimo etapus: 1. Ergonominių rizikos veiksnių identifikavimas. Įmon÷je ergonominių veiksnių rizikos
vertinimą organizuoja įmon÷s vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai. Rizikos identifikavimo etape atliekami parengiamieji
darbai, kurių metu nustatomi ergonominiai veiksniai, keliantys riziką darbuotojų sveikatai ir saugai, darbo vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami ergonominių veiksnių keliamos rizikos. Šiame etape svarbi pačių dirbančiųjų pagalba siekiant identifikuoti darbo vietas kurios gali kelti riziką. Identifikuojant riziką svarbu apimti visas darbo vietas, nepaisant to kiek darbuotojai jose praleidžia laiko, be to identifikuojant riziką svarbu apimti skirtingas darbuotojų grupes, atsižvelgiant į amžių, lyti, darbingumo lygį. Rizikos identifikavimo etape tyr÷jai turi vadovautis, ES teisiniuose dokumentuose įteisintu principu, kad darbas jo organizavimas, naudojami įrankiai turi būti pritaikyti darbuotojams, o ne darbuotojai prisitaiko prie darbo aplinkos [4, 7].
2. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimas. Rizikos tyrimo etape tiriami identifikuoti
ergonominiai veiksniai, jų pasireiškimo priežastys, matuojami ergonominių rizikos veiksnių dydžiai bei nustatoma jų veikimo trukm÷. Taip siekiama nustatyti, kokio didžio riziką sukelia rizikos veiksnys. Rizikos tyrimo etape gali būti tiriami šie pagrindiniai ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, nuolat pasikartojantys rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza, d÷mesio koncentravimas, regos analizatoriaus įtampa, darbo įrenginio, darbo priemonių, darbo k÷d÷s ir darbuotojo darbo zonų parametrai bei išd÷stymas [4, 7]. 3. Ergonominių rizikos veiksnių nustatymas. Šio etapo pagrindinis tikslas nustatytos
rizikos valdymas. Rizikos nustatymo etape analizuojami ergonominių veiksnių rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas d÷l ergonominių veiksnių rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo[4, 7].
4. Ergonominių veiksnių keliamos rizikos prevencin÷s priemon÷s. Rizikos nustatymas –
tai tik pirmas žingsnis siekiant s÷kmingo rizikos valdymo, toliau būtina imtis veiksmų – t.y. įgyvendinti prevencines priemones. Kuomet nustatoma, kad rizika yra nepriimtina, ji turi būti pašalinta arba sumažinta iki leistino lygio. Diegiant prevencijos priemones darbo vietoje svarbu nuolat bendradarbiauti su darbuotojais, juos informuoti apie prevencijos priemones, jos turi būti priimtinos darbuotojams [4,7].
5. Steb÷sena. Rizikos veiksnių steb÷sena turi būti įgyvendinama nuolat: darbuotojų saugos
ir sveikatos teis÷s aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu; pakeitus technologinį procesą; įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių modernizavimą; įvykus įmon÷je sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys gal÷jo būti sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą. Tokiais atvejais valstybinis
darbo inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, ar profesin÷s ligos tyrimo komisija, tirianti profesin÷s ligos priežastis, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimo darbe ar profesin÷s ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmon÷s vietoje; valstybiniam darbo inspektoriui nustačius
įmon÷je darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą; kai kitos inspekcijos ar kontroliuojančios tarnybos nustato technin÷s saugos reikalavimų pažeidimus[7,15].
1.2.2. Ergonominių rizikos veiksnių vertimo metodai
Lietuvoje ergonominiai darbo aplinkos veiksniai yra vertinami vadovaujantis, Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymais. Darbo vietos ergonomin÷ analiz÷ atliekama trimis etapais [4]:
1. Išanalizuojama darbo užduotis. Darbo užduotį galima išskaidyti į atskiras skirtingas operacijas.
2. Aprašoma užduotis, sudaromas atliekamų operacijų sąrašas. 3. Atskirų operacijų vertinamos balais ir įvertinama rizika.
Lietuvoje krovinių k÷limas rankomis vertinimas pagal, keliamo krovinio svorį, horizontalų atstumą tarp krovinio ir žmogaus kūno (laikymo rankose nuotolis) ir krovinio k÷limo aukštį (priedas Nr.1) Lietuvoje sunkių krovinių k÷limo ir nešimo vertinimas reglamentuojamas Ergonominių veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, kurie remiasi Potsdamo profesin÷s sveikatos ir saugos instituto siūlomą metodika. Šiuo atveju vertinama krovinio, pozos, įvykdymo sąlygų bei laiko įtaka ir suskaičiuojamas išvestinis balas pagal kurį vertinama rizika (priedas Nr.2). Krovinio traukimo bei stūmimo riziką tai pat vertinama suskaičiuojant išvestinį balą, kuris gaunamas įvertinus krovinio svorį, jud÷jimo greitį, darbo poza, įvykdymo sąlygas bei laiko įtaką (priedas Nr.3) [4].
Vadovaujantis Europos saugos ir sveikatos agentūra, vertinat krovinių k÷limo rankomis riziką, rekomenduoja vertinti šiuos veiksnius[10]:
1. Krovinio charakteristika. 2. Darbo užduoties atlikimą. 3. Naudojamus įrankius. 4. Darbo aplinką.
Kaip pagalbinę priemonę, įvertinti min÷tiems veiksniams Europos saugo ir sveikatos darbe agentūra (OSHA) rekomenduoja naudoti specialų klausimyną, kuris padeda identifikuoti su krovinių k÷limų susijusią riziką (priedas Nr.4) [16]. Šis klausimynas neleidžia visiškai įvertinti rizikos, tačiau tai gali būti pirmas žingsnis siekiant nustatyti riziką darbo vietoje. Siekiant geresnio klausimyno efektyvumo tyr÷jas tur÷tų jį pritaikyti konkrečiai tiriamai darbo vietai. Kiekvienas teigiamas atsakymas į klausimyno klausymus, nurodo, kad yra tam tikra rizika darbuotojui ir būtina imtis priemonių siekiant jos išvengti arba sumažinti [10].
Nacionalinis saugos ir sveikatos darbe institutas (NIOHS) pateikia krovinių k÷limo vertinimo metodiką, skirtą nustatyti krovinių k÷limo rankomis sukeliamą riziką. Naudojantis šia metodika, darbuotojo darbo užduotis turi būti kruopščiai aprašyta ir išmatuoti pagrindiniai kintamieji, pildomas darbo analiz÷s lapas, kuris gali būti pildomas vienai darbo užduočiai aprašyti, arba visoms darbuotojo atliekamoms užduotims aprašyti. Atliekant vertinamą renkami duomenys būtini rekomenduojamam svorio limito (RSL – rekommended weight limit) rodikliui bei krovinio k÷limo indeksui (KI- lifting index) apskaičiuoti [17].
RSL – tai toks keliamo krovinio svoris, kuris sveikam darbuotojui, esamomis darbo sąlygomis ir nustatytam darbo laikui (pvz.: 8 darbo valandos) nesukelia rizikos darbuotojo sveikatai. Sveikas darbuotojas šiuo atveju yra darbuotojas, kuris neturi sutrikimų, kurie gal÷tų tur÷ti įtakos didesnei skeleto-raumenų sistemos pažeidimo rizikai atsirasti. RSL, apskaičiuojamas pagal formulę:
RSL= SC×××HK×× ××VK×× ×KK××× ×××AK××××DK××××PK
2 Lentel÷. RSL apskaičiuoti kintamųjų reikšm÷s [16]. Kintamojo pavadinimas Reikšm÷ Svorio konstanta (SC) 23 kg. Horizontalios pad÷ties koeficientas (HK) 25/H Vertikalios pad÷ties koeficientas (VK) 1-( 0,003|V-75|) Aukščio koeficientas (KK) 0,82+(4,5/K) Asimetrijos koeficientas (AK) 1-(0,0032A) Dažnio koeficientas (DK)
Reikšm÷s iš lentel÷s Pa÷mimo koeficientas
(PK)
Reikšm÷s iš lentel÷s
Horizontali pad÷tis (H), matuojama laikant krovinį – tai atstumas nuo vidurio taško tarp alkūnių iki vietos, kur sukimas krovinys. Vertikali pad÷tis (V) – tai atstumas nuo rankų iki žem÷s. Aukštis – tai aukštis į, kurį pakeliamas krovinys. H, V, A matavimai pavaizduoti paveiksle (priedas Nr.5). Asimetrijos kampas- parodo kiek darbuotojas keldamas krovinį, pasisuka (priedas Nr.6). Dažnis – vidutinis krovinio pak÷limų skaičius per minutę. Krovinio pa÷mimo (P) galimyb÷s apibūdinamos kaip geros, vidutin÷s ar blogos. Jau paskaičiuotos kintamųjų reikšm÷s yra pateikiamos lentel÷se (priedas Nr. 7).
Krovinio k÷limo indeksas (KI) apskaičiuojamas pagal formulę:
KI = Krovinio svoris / rekomenduojamo svorio limito = S/RSL
Krovinio k÷limo indeksas parodo, kaip stipriai patiriama fizin÷ įtampa yra susijusi, su konkrečiai atliekama darbo užduotimi. Kuo šis indeksas didesnis, tuo mažesn÷ galimyb÷ darbuotojams saugiai dirbti atliekant konkrečią užduotį. Indeksas gali būti naudojamas, kaip indikatorius, ergonomin÷ms darbo sąlygoms keisti. Kuomet KI yra 1 arba didesnis yra būtinyb÷ keisti ergonomines krovinio k÷limo sąlygas.
Atliekant rizikos tyrimą tekstil÷s įmon÷se svarbu atsižvelgti į darbuotojo darbo pozą ir
atliekamus judesius. Remiantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais
[4] būtina įvertinti darbo sukeliamą fizinę įtampą kaklui, pečiams; rankoms (alkūn÷ms, riešams); nugarai; kojoms (priedas Nr. 8). Remiantis min÷tais nurodymais, statinis darbas per pamainą, kai yra prilaikomas krovinys netur÷tų viršyti šių ribinių verčių [4]:
1. Prilaikant svorį viena ranka:
Vyramas 43 000 (kg×sekund÷s)
Moterims 21 000 (kg×sekund÷s) 2. Prilaikant svorį dviem rankom:
Vyramas 97 000 (kg×sekund÷s)
Moterims 43 000 (kg×sekund÷s) 3. Dalyvaujant liemens ir kojų raumenims:
Vyramas 130 000 (kg×sekund÷s)
Moterims 65 000 (kg×sekund÷s)
Nuolat pasikartojančių judesių, kurie atliekami darbo metu, rizika vertinama nustačius jų dažnį, t.y. suskaičiavus atliekamų stereotipinių judesių skaičių per pamainą. Pasikartojantys rankų judesiai dalyvaujant plaštakos ir pirštų raumenims netur÷tų viršyti 40 tūkst. kartų per pamainą, o dalyvaujant rankų ir pečių juostos raumenims ne daugiau 20 tūkst. kartų [4].
1.3. Ergonominių veiksnių sukeltos rizikos įtaka sveikatai
1.3.1. Su darbu susiję skeleto raumenų sistemos pakenkimai
Europoje skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai (SRSP) yra labiausiai paplitusi su darbu susijusi problema. Beveik 24 proc. 25-ių ES šalių darbuotojų skundžiasi nugaros skausmais, o 22 proc. – raumenų skausmais. Šios problemos labiausiai aktualios naujosiose valstyb÷se nar÷se – su šiomis problemomis atitinkamai susiduria 39 proc. ir 36 proc. darbuotojų. Lietuvoje kaulų ir raumenų ligos šiuo metu taip pat yra viena iš aktualiausių problemų, profesinių ligų struktūroje yra pirmoje vietoje (sudaro 44,7 proc.). Vis dažniau nustatomos kaulų ir raumenų sistemos profesin÷s ligos, d÷l kurių darbuotojai praranda darbingumą, arba tampa neįgaliaisiais. Profesinių ligų valstyb÷s registro duomenimis bendroje profesinių ligų struktūroje profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, kuriuos suk÷l÷ fizikiniai (vibracija) ir įtampos (sunkių krovinių k÷limas ir pernešimas, pasikartojantys rankų judesiai, darbo poza ir kt.) veiksniai 2004 m.- sudar÷ 30%, 2005 m.- 42%, 2006 metais - 44%, o 2007 metais – 45%. Įtampos veiksnių sukeltų profesinių ligų atvejų skaičius taip pat auga: 2005 m. – 11%, 2006 m. – 17%, o 2007 metais – 19% nuo visų nustatytų ligų [18, 19, 20].
Skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai, įtakoti darbo aplinkos veiksnių, mokslin÷je literatūroje vadinami įvairiai: nuolatin÷s įtampos pažeidimai (Repetetive Strain Injuries), nuolatinio traumavimo pakenkimai (Cumulative trauma disorders), profesiniai kaklo-sprando pakenkimai (Occupational cervicobrachial disorders). SRSP tokių audinių bei kūno sričių, kaip raumenys, sąnariai, sausgysl÷s, nervai, kaulai ir vietin÷ kraujotakos sistema, pažeidimai, kuriuos pirmiausia sukelia arba didina darbas ir tiesioginiai darbo aplinkos, kurioje dirbama, veiksniai. Daugelis su darbu susijusių SRSP išsivysto ilgainiui ir atsiranda d÷l pasikartojančio ilgalaikio didesnių ar mažesnių fizinių krūvių. Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus (t.y. dirbant monotonišką darbą), taip pat būnant priverstin÷je pad÷tyje, ar netaisyklingai keliant svorį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros, kojų kaulų – skeleto ir raumenų sistemos pažeidimų [9, 21, 22]. Su darbu susiję SRSP gali būti apibūdinami labai įvairiai: pagal sutrikimą sukeliantį rizikos veiksnį, pagal pakenkimo pasireiškimo pobūdį ar pagal pažeistą kūno sritį.
Kaip rodo daugelis epidemiologinių tyrimų su darbu susiję SRSP, n÷ra būdingi tik tam tikrai profesinei grupei darbuotojų, tam tikras surikimas pasireiškia tiems darbuotojams, kurie turi bendrą rizikos veiksnį. Nacionalinio saugos ir sveikatos darbe instituto (NIOSH -
National Institute for Occupational Safety and Health) duomenimis yra nustatytas glaudus ryšys tarp darbo aplinkos veiksnių ir SRSP [23, 24, 25]. Epidemiologiniais tyrimais nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnių ir sveikatos pakenkimų skirstomas į šias grupes [23]:
1. Įrodytas stiprus ryšys (+++). Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp ilgalaikio
darbo aplinkos veiksnio poveikio ir SRSP yra laibai stipriai tik÷tinas, ir epidemiologiniai priežastiniai duomenys gali būti plačiai naudojami. Toks ryšys buvo nustatytas itin patikimais tyrimais ir klaidos tikimyb÷ labai maža, ir tik kaip išimtis gali pasitaikyti laibai retais atvejais.
2. Ryšys įrodytas (++). Kai kurie epidemiologiniai tyrimai įrod÷ esant
priežastiniam ryšiui tarp intensyvaus ir ilgalaikio rizikos veiksnio poveikio ir SRSP. Toks ryšys buvo nustatytas itin patikimais tyrimais ir klaidos tikimyb÷ labai maža.
3. Nepakanka įrodymų patvirtinti ryšį (+/0). N÷ra pakankamai atlikta tyrimų,
kurių kokyb÷, statistinis patikimumas tinkamai pavirtintų esant priežastiniam ryšiui tarp darbo aplinkos veiksnių ir SRSP.
4. Nenustatytas ryšys (-). Patikimais tyrimais nustatyta, kad n÷ra ryšio tarp
darbo aplinkos veiksnių ir SRSP.
SRSP pagal atskiras kūno dalis priežastinis ryšys su darbo aplinkos veiksniais pavaizduotas lentel÷je Nr. 3.:
3 Lentel÷. Priežastinio ryšio tarp KRSP ir darbo aplinkos veiksnių stiprumas [23]. Kūno dalis Rizikos veiksnys Stiptus ryšys (+++) Ryšys įrodytas (++) Nepakanka įrodymų (+/0) Nenustatytas ryšys (-)
Kaklas bei kaklas ir pečiai Pasikartojantys judesiai ● Fizin÷ įtampa ● Darbo poza ● Pečiai Darbo poza ● Fizin÷ įtampa ● Pasikartojantys judesiai ● Alkūn÷ Pasikartojantys judesiai ● Fizin÷ įtampa ● Darbo poza ●
Visų veiksnių derinys ●
Ranka/riešas
riešo tunelinis sindromas Pasikartojantys judesiai
●
Fizin÷ įtampa ●
Darbo poza ●
Visų veiksnių derinys ●
Tenditas
Pasikartojantys judesiai ●
Fizin÷ įtampa ●
Darbo poza ●
Visų veiksnių derinys ● Nugara
Svorių k÷limas ● ●
Priverstin÷ darbo poza ●
Įtemptas fizinis darbas
Kaip jau min÷ta SRSP yra susiję su daugybe ergonominių darbo aplinkos veiksnių: fiksuota, nepatogia darbo poza, nuolat pasikartojančiais darbo judesiais, daug j÷gos reikalaujančiu įtemptu fiziniu darbu, tačiau dažniausiai poveikį kaulų raumenų sistemai turi tam tikras ergonominių rizikos veiksnių derinys kartu su fizikinių rizikos (šaltis, karštis, vibracija) veiksnių poveikiu. Darbo poza su SRSP gali būti siejama dviem atvejais, pirmuoju
atveju- darbo poza turi įtakos tuomet, kai tam tikra kūno dalis atlieka darbo užduotį, pvz. užduotis reikalaujanti atlikti pasikartojančius judesius, tokiu atveju ypatingai yra veikiami peties, alkūn÷s ir riešo sąnariai, kurie d÷l atliekamo veiksmo yra tam tikroje priverstin÷je pad÷tyje. Kitu atveju poza turi įtakos tuomet, kai darbuotojas palaiko tam tikrų kūno sričių
įtampą (dažniausiai kaklo ir pečių srities), fiksuotoje darbo pozoje, nes tuo metu atlieka užduotį rankomis. Nuolatiniai pasikartojantys judesiai, sukelia SRSP tod÷l, kad d÷l dažno, vienodo veiksmo atlikimo, nors ir nereikalaujančio didel÷s fizin÷s j÷gos, jei daromos pertraukos yra nepakankamos, ilgainiui vystosi nuovargis, kuris ir yra pakenkimo priežastis. Daug j÷gos reikalaujančios darbo užduotys, sukelia didel÷ raumenų įtampą, kuri reikalauja didesnio raumens atsigavimo laikotarpio, tačiau atliekant tam tikrus darbus raumuo dirba itin intensyviai ir atsigavimo laikotarpis nepakankamas, tod÷l greitai vystosi raumens nuovargis. J÷gos reikalaujantys darbai, kurių metu naudojami įvairūs įrankiai, keliami daiktai, ar stumiami įvairūs objektai, sukels tuo didesnę raumenų įtampą kuo didesnis atstumas nuo to daikto [22, 26].
Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų terminas apima kompleksą sutrikimų, pažeidžiančių raumenis, nervus, sausgysles, raiščius, sąnarius, kremzles ir stuburo diskus. Su darbu susiję SRSP, yra susiję su gausybe, uždegiminių ir degeneracinių, jud÷jimo sistemos ligų: sausgyslių uždegimai (tenditai, tenosinovitai) dažniausiai pasireiškiantys sausgysl÷se turinčiose savo makštį - delno bei riešo srityse arba sausgysl÷se neturinčiose makšties alkūnes, peties ir dilbio srityse. Šie sausgyslių pažeidimai dažniausiai yra susiję su užsitęsusiu darbu, kuris reikalauja nuolat pasikartojančių judesių, greito judesių atlikimo, statin÷s ar nepatogios priverstin÷s pozos. Įvairios mialgijos – tai skausminis ir funkcinis raumens pakenkimas, dažniausiai pasireiškiantis kaklo, peties srityse, išsivystantis d÷l ilgalaikio statinio darbo. Nervų užspaudimas (spąstinis sindromas), atsiranda d÷l nervą supančių audinių patinimo ar paburkimo, kuris atsiranda d÷l atliekamo darbo, ypatingai dažnai pasireiškia riešo ir dilbio srityse. Degeneraciniai pakenkimai dažni stuburo srityje- kaklin÷je ir apatin÷je juosmens dalyse, rečiau pasitaiko klubų ar kelio sąnarių srityse. Šie sutrikimai dažni tarp darbuotojų, kurie kelia svorius, ir dirba darbą, kuris reikalauja didel÷s fizin÷s įtampos. Visi min÷tieji su darbu susiję sutrikimai yra l÷tinio pobūdžio ir simptomai dažniausiai pasireiškia tik po tam tikro laiko atliekant tam tikrą darbo užduotį [21, 22, 27,].
Skandinavijos mokslininkai sukūr÷ modelį pagal kurį aiškina su darbu susijusių SRSP patogenezę. Kaklo ir apatinių galūnių (sausgyslių bei nervų pažeidimų) SRSP vystymuisi pagrįsti naudojo min÷tąjį modelį, kuris remiasi doz÷s- atsako ryšiu. Šiuo atveju pažeidimai yra įtakoti rizikos veiksnio ekspozicijos (darbo užduotis nulemia – darbo pozą, raumenų
susitraukimo greitį bei dažnį ir t.t.), sutrikdymo mąsto, atsako (apima individualias darbuotojo atsparumą) ir galimybių (pasipriešinti tam tikram pažeidimui) sąveikos. Pagal šį modelį nustatyta, kad su darbu susiję nervų ir sausgyslių pakenkimai yra sąlygoti tiek individualių darbuotojo savybių, tiek darbo aplinkos veiksnių [28].
Kiti mokslininkai taip pat teigia, kad SRSP priežastys yra daugiafaktorin÷s ir išskiria jas
į profesines ir neprofesines. Nustatyta, kad ne visiems darbuotojams tur÷jusiems ergonominių rizikos veiksnių poveikį darbe išsivysto SRSP, ir ne visi turintys pakenkimų turi profesinę ergonominę riziką. Su darbu susiję sutrikimai skiriasi nuo specifinių profesinių ligų, kurios dažniausiai įtakotos vieno profesinio rizikos faktoriaus (pvz.: mezoteliomos atveju asbestas). Ergonominiai rizikos veiksniai taip pat yra plačiai paplitę ir bendroje populiacijoje, tačiau jie n÷ra profesiniai. SRSP atsiradimo rizika kinta priklausomai nuo amžiaus lyties, socialin÷s -ekonomin÷s pad÷ties, taip pat įtakos sociopsichologiniai darbo aplinkos rizikos veiksniai bei asmeniniai rizikos veiksniai nutukimas, rūkymas, fizinis paj÷gumas [25, 29].
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dažniausiai su darbu susiję įvairių kūno sričių skausminiai sindromai (regional pain syndromes) apima šias kūno sritis: apatinę nugaros dalį, kaklą, pečius, rankos dilbio bei plaštakos sritis, apatines galūnes. Epidemiologiniais tyrimais
įrodyta kaklo bei viršutinių galūnių pakenkimo sąsajos su ergonominiais darbo aplinkos veiksniais. Kaklo pakenkimai siejami su nepatogia ar statine darbo poza, pavyzdžiui kaklo pasukimas 30 laipsniu ir daugiau sukelia kaklo raumenų nuovargį (pastebima elektromiogramoje) jau po 6 valandų darbo. Moksliniais tyrimais patvirtintas ryšys tarp nuolat pasikartojančių darbo judesių ir kaklo bei viršutinių galūnių pakenkimo, tačiau greta fizinę
įtampą sukeliančių veiksnių kaklo įtampos atsiradimui reikšmingi ir tokie veiksniai kaip menkas pasitenkinimas darbu, kiti psichosomatiniai sutrikimai, menkas fizinis išsivystymas. Nuolatin÷ fizin÷ įtampa ir priverstin÷ darbo poza, didelio dažnio rankos pasikartojantys judesiai ir šių veiksnių kombinacinis poveikis bei šalto mikroklimato papildomas poveikis yra pagrindin÷s peties ir rankos sausgyslių pažeidimo ir specifinio skausminio sindromo priežastys. Apatin÷s juosmens dalies profesiniams sutrikimams, kurie apima juosmens dalies pažeidimus bei skausminį apatin÷s juosmens dalies sindromą, atsirasti įtakos turi krovinių k÷limas, liemens pasisukimai bei palinkimai, statin÷ kūno pad÷tis [28, 29, 30, 31, 32, 33].
1.3.2. Su darbu susiję kaulų raumenų sistemos pakenkimų paplitimas tekstil÷s
pramon÷je
Tekstil÷s įmon÷se d÷l gamybos proceso įvairov÷s veikia gausyb÷ kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, kurie įtakoja profesinius sveikatos pakenkimus. Tekstil÷s įmon÷s yra išskiriamos, kaip aukštos rizikos lengvosios pramon÷s šaka, kaulų raumenų sistemos pakenkimams atsirasti. Suomijos mokslininkai tyrin÷dami tekstil÷s įmonių darbuotojų sergamumą nustat÷, kad SRSP dažnesni tarp tekstil÷s darbuotojų nei bendroje populiacijoje[25, 34, 35, 36].
Rytų šalyse atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis tekstil÷s įmon÷se, kaip pagrindin÷ sveikatos problema išskiriama kv÷pavimo sistemos ligos (bronchin÷ astma, bisinoz÷, bronchitas), d÷l didelio dulk÷tumo šiose įmon÷se, tuo tarpu sergamumas kaulų raumenų sistemos ligomis n÷ra didelis – Etiopijoje atlikto tyrimo duomenimis nusiskundimai SRSP sudar÷ tik 6,3 proc. [37].
Tiriant darbuotojų nedarbingumo priežastis Lietuvos tekstil÷s įmon÷se nustatyta, kad jungiamojo audinio ir kaulų raumenų sistemos ligos buvo tik ketvirtoje vietoje po kv÷pavimo sistemos ligų, slaugos ir traumų, ir visų darbuotojų tarpe sudar÷ 7,9 proc. Pastebima, kad Lietuvoje profesinių kaulų raumenų sistemos susirgimų registruojama mažiau nei Skandinavijoje ar kitose vakarų šalyse, tačiau kaip rodo daugelyje šalių atlikti tyrimai kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomai tekstil÷s įmon÷se yra gana dažni [1,9].
Lietuvos mokslininkai tyrin÷dami SRSP paplitimą lengvosios pramon÷s įmon÷se nustat÷, kad net 79,3 proc. iš 363 darbuotojų dalyvavusių tyrime, 12 m÷nesių laikotarpyje tur÷jo nusiskundimų kaulų raumenų sistema. Kojų kaulų raumenų diskomforto simptomas buvo dažniausiai (61,2 proc.) pasitaikantis nusiskundimas tarp tekstil÷s darbuotojų, antroje vietoje kaklo ir rankos skausminis sindromas (54,8 proc.), trečioje- nugaros (36,9 proc.). Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ergonominių rizikos veiksnių sąsajas su min÷tais darbuotoju kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomais, nustatyta, kad lengvų (1-7 kg) krovinių k÷limas rankomis yra susiję su kaklo ir rankų diskomforto simptomais, nuostabu tai, kad sunkių krovinių reikšminga įtaka nenustatyta. Šioje pramon÷s šakoje itin būdingas darbas priverstin÷je nepatogioje darbo pozoje, šio veiksnio įtaka reikšminga kaklo ir rankų, nugaros bei kojų diskomforto simptomams atsirasti [5, 9].
Nacionalinis profesin÷s saugos ir sveikatos institutas JAV atliko tyrimą neaudimo tekstil÷s įmon÷je ir nustat÷, kad darbuotojų tarpe labiausiai paplitęs kaulų raumenų sistemos
diskomforto simptomas pasireiškia nugaros srityje (20 proc.), antroje vietoje peties ir rankų kaulų raumenų diskomforto simptomai. Šių simptomų atsiradimui įtakos tur÷jo krovinių k÷limas, priverstiniai palinkimai, nepatogi darbo poza. Tyr÷jai taip pat nustat÷, kad bendroje populiacijoje nugaros skausminis sindromas taip pat yra dažnas, tod÷l jo atsiradimui įtakos gali tur÷ti ne tik profesin÷ rizika, tačiau ir su darbu nesusiję veiksniai. Indijos mokslininkai, tirdami apatin÷s nugaros dalies diskomforto simptomus tarp tekstil÷s darbuotojų nustat÷, kad skausminis sindromas yra reikšmingai susijęs su amžiumi, nutukimu, rūkymu bei darbo valandomis ir darbo poza [38, 39].
Kanados mokslininkai tyrin÷jo asmeninių bei profesinių veiksnių sąsajas su SRSP, tekstil÷s darbuotojų tarpe. Darbo stažas, darbuotojo amžius, užimamos pareigos bei darbo patirtis buvo nustatyti kaip reikšmingi veiksniai kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomams atsirasti, tačiau šių simptomų pasiskirstymas tarp įvairių darbuotojų grupių buvo panašus – min÷tais simptomais tirtoje įmon÷je skund÷si daugiau nei 50 proc. darbuotojų (12 m÷nesių laikotarpyje) [40].
Viršutinių galūnių kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomai daugelyje studijų siejami su ergonominių darbo aplinkos veiksnių poveikiu tekstil÷s įmon÷se. Viršutin÷s galūn÷s diskomforto simptomai dažnesni darbuotojų tarpe, kurie darbo metu patiria fizinę
įtampą rankos srityje- nuolat atlieka pasikartojančius darbo judesius bei ilgą laiką būna asimetrin÷je darbo pozoje. Epidemiologiniais tyrimais nustatytas didelis rankos ir riešo diskomforto simptomų paplitimas aud÷jų ir verp÷jų tarpe [5,43,44,45].
Švedijos mokslininkai atlikę epidemiologinę studiją tekstil÷s įmon÷je nustat÷, kad rizikos veiksniai veikdami tam tikroje kombinacijoje turi kur kas didesnę įtaką nei vieno rizikos veiksnio poveikis. Buvo išskirti 5 pagrindiniai rizikos faktoriai kurie buvo susiję su kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomų išsivystymu – netinkamos ergonomin÷s darbo sąlygos; priverstin÷ darbo poza; darbo užduoties monotonija; darbuotojo pasirinkimo laisv÷s stoka, darbo užduoties atlikimo atžvilgiu bei atitinkamo mokymo, kaip išvengti su darbu susijusios rizikos stoka; nepakankamos poilsio pertraukos darbo metu [46].
1.3.3. Su darbu susijusių kaulų raumenų sistemos pakenkimų profilaktika
Europos saugos bei sveikatos darbe agentūra su darbu susijusių kaulų raumenų sistemos problemas siūlo spręsti laikantis galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teis÷s aktų arba taikant gerąją darbo praktiką. Tai ir darbo užduočių vertinimas, ir prevencinių priemonių
įgyvendinimas, ir tų priemonių veiksmingumo kontrol÷ [21].
Lietuvos profesin÷s rizikos vertimo nuostatuose [15] bei Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose [4], reglamentuojama, kad nustačius ergonominių veiksnių nepriimtiną riziką, ji turi būti pašalinta arba sumažinta. Įmon÷s vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai organizuoja techninių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų ergonominių veiksnių keliamai rizikai sumažinti ar pašalinti, parengimą ir įgyvendinimą.
Su darbu susijusių kaulų raumenų sistemos pakenkimų profilaktika yra susijusi su profesin÷s rizikos valdymu darbo vietoje. Nacionalinis saugos ir sveikatos darbe institutas JAV siūlo strategiją, kuri pagrįsta profesin÷s ergonomin÷s rizikos šalinimu, mažinimu ar kontrole ir išskiria šių veiksmų seką [25]:
1. Darbo vietos, įrankių, darbo užduočių saugos užtikrinimas, kitaip tariant tinkamas ergonominis darbo vietos pritaikymas. Vadovaujantis, Ergonominių
rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose, pateiktomis rizikos prevencin÷mis priemon÷mis – būtina taikyti technin÷s pažangos priemones įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, atitinkančias darbuotojo galimybes. Šiuo atveju būtina vadovautis pagrindiniais ergonominiais principais [4, 47]:
Dirbant darbo poza turi būti neutrali. Siekiant išvengti padid÷jusios fizin÷s kaulų raumenų sistemos įtampos darbin÷s kūno pad÷tys turi būti: nugara
įgimtos, sveikos „S“ formos tiek s÷dint tiek ir stovint; kaklas neutralios pad÷ties – nepasuktas nepalenktas; alkūn÷s natūraliai laikomos prie šonų; plaštaka ir dilbis yra vienoje plokštumoje. Rekomenduojama kur tik leidžia technologinis darbo procesas, stovimą darbo pozą keisti į patogią s÷dimą darbo pozą.
Viskas turi būti lengvai pasiekiama - teisingai išd÷stytos darbo priemon÷s nuolat atliekamo darbo zonoje. Horizontalaus darbinio paviršiaus pasiekiamumo zonos apibūdinamos plotu, kuriame žmogui atliekančiam rankinius darbus, lengva pasiekti bet kuria vietą įprastiniu būdu ištiesus ranką.
Tinkamas darbo aukštis. Šis principas glaudžiai susijęs su darbin÷s pozos principu. Jei darbo metu išlaikoma neutrali darbo poza tai aukščiai iš esm÷s yra geri. Vadinasi reikia atsiminti, kad darbo poza yra svarbiausia, o aukščių parinkimo taisyklių reikalavimai yra pagalbin÷s priemon÷s. Apskritai tiek s÷dint tiek ir stovint darbas geriausiai atliekamas alkūn÷s aukštyje. Jei
įmanoma darbo auštis turi būti reguliuojamas. Stovimos darbo vietos, kurių aukščiai negali būti reguliuojami, parenkami pagal aukščiausius darbuotojus, o žemesniesiems įrengiamos pakylos.
Pernelyg didel÷s naudojamos j÷gos mažinimas. Visų pirma būtina siekti išvengti arba riboti krovinių k÷limo ir pernešimo rankomis darbus, naudoti technines priemones, mechaninius įrengimus planuojant ir organizuojant darbus; naudoti stiprų su÷mimą, kai objektas kabinamas keturias pirštais, nykštį paliekant prieš juos; taikyti įtvirtinimo įrangą – darbą atliekant abiem rankom; transportuojant krovinį v÷žim÷liu reikia atsižvelgti į tai, kad krovinį lengviau stumti nei traukti; derinant įrangos aukščius atsižvelgti, į tai, kad nereiktų aukštai kelti krovinių.
Pasikartojančių darbo judesių mažinimas. Dažnai pasikartojančius darbo judesius galima sumažinti: automatizuojant daro procesus; optimaliai įrengiant darbo vietas, gerai organizuojant darbą taip didinant judesių efektyvumą; daiktus nekeliant, o perstumiant, tai mažinant atliekamų judesių skaičių.
Nuovargio ir statinio krūvio mažinimas gali būti įgyvendinamas šiomis priemon÷mis: naudojant įvairias mašinas ir mechanizmus; paskirstant darbą ilgesniam laikui; naudojant daugiau darbuotojų; kaitaliojant darbo užduotis; darant dažnas trumpas poilsio pertraukas. Statiniam krūviui mažinti gali būti naudojamos šios priemon÷s: atramos naudojimas ištiestoms rankom atremti;
įvairių tvirtinimų įrangos, diržų, kablių naudojimas darbo reikmenims laikyti; keisti poza arba daryti pertraukas; parinkti tinkamą laikomo daikto skersmenį, formą, paviršių.
Kontaktin÷s įtampos mažinimas. Keičiant įrankio formą, dydį ir padengiant rankenas galima padidinti daikto ir įrankio kontakto plotą, audinius gniuždantį poveikį perkeliant mažiau jautrioms vietoms. Kontaktin÷ įtampa patiriama, kai dirbant įrankius dilbis remiasi į aštrius kraštus, briaunas, tokiais atvejais kampai apvalinami, minkštinami, naudojamos rankų atramos, keičiant atraminio paviršiaus išd÷stymą – pašalinamas dilbio pasvirimas.
Pakankamos darbo erdv÷s- laisvo jud÷jimo užtikrinimas. Darbo vietos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų pakankamai erdv÷s ir kad visos darbui reikalingos priemon÷s būtų lengvai pasiekiamos. Svarbu, kad aukšti žmon÷s tur÷tų pakankamai vietos galvai keliams, alkūn÷ms kojoms. Pritaikant darbo vietą perstatoma darbo įranga, padidinamos angos, pašalinamos judesius ribojančios pertvaros. Pakankamai erdv÷s turi būti numatyta ne tik darbui atlikti, bet įrangai aptarnauti, remontui.
2. Administraciniai veiksmai. Darbo užduoties nuolatinis kaitaliojimas, siekiant išvengti
darbo monotonijos, viršvalandžių ribojimas, tinkamas darbo-poilsio r÷žimo užtikrinimas. Būtina informuoti darbuotojus apie darbo vietas ir darbo priemones, keliančias ergonominių veiksnių riziką. Darbų saugos mokymai, kreipiant d÷mesį į kūno biomechanikos principus. Tinkama darbuotojų atranka [25].
3. Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas. Su ergonominių rizikos veiksnių
prevencijos priemonių planu supažindinami darbuotojai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmon÷s darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.
4. Nuolatinių, periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų užtikrinimas, siekiant išvengti sveikatos pakenkimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymu - darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesin÷s rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmon÷je patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbdaviui atstovaujantis asmuo atsako už privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimą. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Su šiuo grafiku pasirašytinai supažindinami įmon÷s darbuotojai. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai sveikatos priežiūros įstaigoms moka Vyriausyb÷s nustatyta tvarka [14].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Darbo apimtis ir metodai
Vienmomentinis epidemiologinis tyrimas buvo atliktas vienoje Kauno tekstil÷s pramon÷s įmon÷je. Gavus visus reikiamus leidimus (priedas Nr.10) tyrimas buvo vykdomas 2008 m. birželio, liepos ir rugpjūčio m÷nesiais. Tyrimas ap÷m÷ visus įmon÷s gamybos padalinius – žaliavos paruošimo, verpimo, audimo paruošimo, audimo bei apdailos. Tyrime iš visų 160 gamyboje dirbančių darbuotojų, dalyvavo 86,25 proc. (n = 138) asmenų.
Tyrimas buvo įgyvendinamas tiesioginio tyrimo (steb÷jimo ir matavimų) bei anketin÷s apklausos metodu. Tyrimui vykdyti buvo gautas įmon÷s generalinio direktoriaus leidimas. Ergonominių veiksnių tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais [4]. Pagrindinių profesijų darbuotojus veikiantys ergonominiai darbo aplinkos veiksniai buvo identifikuojami, matuojami jų dydžiai bei vertinami tiesioginio tyrimo, darbo vietoje būdu. Vadovaujantis min÷ta metodika, kiekvienos profesijos darbuotojo atliekamos darbo užduotys aprašomos, sudaromas atliekamų operacijų sąrašas bei vertinami rizikos veiksniai:
Krovinių k÷limas rankomis. Tyrimo metu krovinys buvo sveriamas, vertinama laiko, pozos, darbo sąlygų įtaka ir skaičiuojamas išvestinis balas pagal kurį nustatoma keliamo krovinio veikiamos rizikos dydis, vadovaujantis Potsdamo profesin÷s sveikatos ir saugos instituto siūloma metodika. (priedas Nr. 2, 3).
Krovinio įtaka + Pozos įtaka + Įvykdymo
sąlygų įtaka =
Suma x Laiko įtaka = Išvestiniai balai
Darbo poza, judesiai. Darbo užduočių atlikimo proceso metu stebint darbuotoją, balais vertinama darbuotojo patiriama įtampa kaklo, pečių; alkūn÷s, riešo; nugaros; klubų, kojų srityse:
Balas Kaklas, pečiai Alkūn÷, riešas Nugara Klubai, kojos 1 Laisvi atsipalaidavę Atsipalaidavę laisvi nereikalauja daug j÷gų Natūralioje pozoje ir arba gerai atsir÷mus. Kai dirbama s÷dint arba stovint. Laisvoje pad÷tyje, kurią norint galima lengvai keisti. Atsir÷mus, kai dirbama s÷dint. 2 Natūralioje, bet darbo apribotoje pozoje. Rankos darbin÷je pad÷tyje kartais truputį įtemptos. Patogioje, bet darbo apribotoje pozoje.
Patogioje, bet darbo apribotoje pozoje.
3 Įsitempę d÷l darbo Rankos įtemptos arba sąnariai nepatogioje pad÷tyje. Pasilenkus ir / arba be geros atramos. Nepatogiai atsir÷mus arba nepakankamai atsir÷mus stovint. 4 Kaklas pasuktas arba palenktas arba viršutin÷ rankų dalis pečių lygyje.
Rankoms tenka statinis krūvis ir/ arba nuolat
kartojami tie patys judesiai.
Pasilenkus ar persikreipus be atramos.
Stovint ant vienos kojos arba klūpint bei susilenkus.
5 Galva atlošta, naudojama didel÷ rankų j÷ga.
Naudojama didel÷ rankų j÷ga ir / arba atliekami greiti judesiai. Nepatogioje pozoje dirbant sunkų darbą. Nepatogioje pozoje dirbant sunkų darbą.
Įvertinus darbo pozą balais atsižvelgiant į tai, kiek laiko darbuotojas praleidžia tokioje pad÷tyje yra balas koreguojamas (žiūr÷kite priedą Nr.8).
Liemens vienkartiniai palinkimai laipsniais. Vertinama vizualiai, apytiksliai laipsniais nuo vertikalios kūno pad÷ties. (priedas Nr. 9)
Nuolat pasikartojantys darbo judesiai, chronometro pagalba vertinamas atliekamų veiksmų skaičius per minutę. Matavimo metodika pateikta priede Nr.9.
Statinis darbas per pamainą. Tyrimo metu buvo įvertinama statin÷je pad÷tyje laikomo krovinio mas÷ bei laikas per kurį darbuotojas atlieka veiksmą. Rizika vertinama apskaičiuojant kilogramų ir sekundžių sandaugą.
Anketine apklausa buvo siekiama išsiaiškinti darbuotojų skeleto ir raumenų sistemos diskomforto simptomų paplitimą. Apklausai buvo naudotas standartizuotas klausimynas- Nordic Musculoskeletal Questionnaire (priedas Nr.11) [46]. Standartizuotas Šiaur÷s šalių kaulų raumenų sistemos skausmo klausimynas, plačiai naudojamas įvertinti kaulų raumenų sistemos simptomų atsiradimo prigimtį bei sunkumą.
Pirma klausimyno dalis skirta išsiaiškinti bendrą informaciją apie respondentus – jų lytis, profesija, ūgis, svoris, darbo stažas (atliekant tokio pobūdžio darbą). Antroje klausimyno dalyje, vertinamas skeleto ir raumenų sistemos problemos, apimant devynias kūno sritis -
