BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

VIDAUS LIGŲ KLINIKA

BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS

Klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų sąsajų įvertinimas pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis

Medicinos vientisųjų studijų programa

Mokslinis vadovas: doc. Dr. Saulius Sadauskas Parengė: Alma Adomaitytė

2

TURINYS

6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

7. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

8. TYRIMO METODIKA ... 12

9. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 12

9.1. Klinikinių nusiskundimų pasiskirstymas pacientams su LOPL ir astma ... 12

9.2 Klinikinių nusiskundimų pasiskirstymas pagal lytį ... 13

9.3 Diagnozės ir hemoglobino kiekio koreliacija ... 14

9.4 Diagnozės ir lyties koreliacija ... 15

9.5 Diagnozės ir deguonies saturacijos kraujyje koreliacija ... 16

9.6 Diagnozės ir kūno temperatūros koreliacija ... 16

9.7 Plaučių hipertenzijos ir kraujo saturacijos deguonimi koreliacija ... 17

9.8 Diagnozės ir CRB koreliacija ... 18

9.9 CRB ir FEV1 koreliacija ... 19

10. IŠVADOS ... 20

3

1. SANTRAUKA

Darbo autorė: Alma Adomaitytė

Darbo pavadinimas: Klinikinių simptomų ir laboratorinių tyrimų sąsajų įvertinimas pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti nusiskundimų, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų sąsajas pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (LOPL).

Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti klinikinius simptomus, sergant LOPL. 2. Išsiaiškinti klinikinių simptomų koreliaciją su laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rodikliais. 3. Išsiaiškinti vyrų ir moterų skirtumus, sergant LOPL.

Tyrimo metodai: Buvo tiriamas 31 pacientas, stacionarizuotas VšĮ Marijampolės ligoninės Vidaus ligų II skyriuje dėl vienos iš obstrukcinių plaučių ligų. Šios ligos galėjo būti nustatytos anksčiau, arba esamo stacionarizavimo metu. Iš minėtų pacientų buvo renkama nusiskundimų anamnezė, tiriami laboratoriniai kraujo rodikliai (CRB, RBC, WBC, HGB, arterinio kraujo dujos), atliekami instrumentiniai tyrimai (krūtinės ląstos rentgenogramos, spirometrija). Iš gautų duomenų, naudojant „IBM SPSS Statistics v23.0.0 for Windows“ programinį paketą buvo suskaičiuoti nusiskundimų, laboratorinių ir instrumentinų tyrimų koreliacijos rodikliai.

Rezultatai ir išvados: Pacientų išsakyti nusiskundimai apėmė dusulį, kosulį, diskomfortą pilve, skausmą krūtinėje, galvos svaigimą, kojų tinimą, fizinio krūvio netoleravimą ir bendrą silpnumą. Rasta, jog pacientų sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma hemoglobino kraujyje rodikliai skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0.01), taip pat kaip ir FEV1 su CRB koreliuoja tarpusavyje (p<0.01). Koreliacijos tarp kitų rodiklių nerasta, nors rasta, kad kraujo deguonies saturacija priklauso nuo plaučių hipertenzijos laipsnio. Vertinant vyrų ir moterų pasiskirstymą dėl nusiskundimų galvos ir krūtinės skausmu ir dusuliu skirtumų negauta, kai kosuliu, kojų tinimu, fizinio krūvio netoleravimu, diskomfortu pilve bei bendru silpnumu dažniau skundėsi vyrai.

4

2. SUMMARY

Author: Alma Adomaitytė

Title: Evaluation of correlations between clinical symptoms and laboratory tests, in patients that have chronic obstructive pulmonary diseases.

Objective: To find out the correlations between complaints, laboratory and instrumental tests in patients, with chronic obstructive pulmonary diseases (COPD).

Tasks of the thesis: 1. To find out clinical symptoms that occur in patients with COPD. 2. To find out correlation between clinical symptoms, laboratory tests and instrumental tests findings. 3. To find out differences between men and women that have COPD.

Methods: Taking part in the research, there was 31 patient that was hospitalized in Marijampolė public hospital, Internal diseases II department due to one of the chronic obstructive pulmonary diseases. The patient could have the diagnosis established already, or on the present hospitalization date. The patients had their anamnesis about complaints taken, laboratory tests were performed (CRP, RBC, WBC, HGB, ABG) along with instrumental tests (cardioechoscopy, chest X-rays, spirometry). Using „IBM SPSS Statistics v23.0.0 for Windows“ programme, correlation was counted between complaints, laboratory or instrumental tests findings from the patients.

Results and conclusions: The complaints told by the patients involved shortness of breath, cough, discomfort in the abdomen, chest pain, dizziness, edema in the legs, intolerance of physical activity and weakness. It was found, that patients with COPD and asthma have a statistically significant difference of hemoglobin in blood (p<0.01), as well as correlation of FEV1 and CRP (p<0.01). There was no correlation between other findings, but it was found that the saturation of blood oxygen is dependent on the degree of pulmonary hypertension. Distribution of men and women with complaints of headache, chest pain and shortness of breath is equal, although men are more prone to have complaints about cough, edema in the legs, intolerance of physical activity, discomfort in the abdomen and weakness.

5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Bioetikos komiteto leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras.

Leidimo numeris: BEC-MF-159. Leidimas išduotas: 2015-12-22.

6

4. SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga

COPD – (angl. – chronic obstructive pulmonary disease) lėtinė obstrukcinė plaučių liga GOLD – (angl. – Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease) Pasaulinė Lėtinės Obstrukcinės Plaučių Ligos Iniciatyva

GINA – (angl. – Global Initiative for Asthma) Pasaulinė Astmos Iniciatyva CRB – C – reaktyvinis baltymas

CRP – (angl. C – reactive protein) – C – reaktyvinis baltymas RBC – (angl. red blood cells) eritrocitai

WBC – (angl. white blood cells) leukocitai HGB – hemoglobinas

ACOS – (angl. – Asthma-COPD Overlap Syndrome) astmos – LOPL dalinio sutapimo sindromas

FEV1 – (angl. forced expiratory volume in 1 second) forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę.

7

5. ĮVADAS

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra labai dažnai pasitaikančios ir vis dažnėjančios mūsų visuomenėje. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO), LOPL yra terminas, naudojamas apibūdinti kelias lėtines plaučių ligas, kurios sukelia sunkumą kvėpuoti. Dažnai LOPL yra vadinama „rūkančiųjų liga”, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra sunki, gyvybei pavojinga liga, kurios išsivystymui gali daryti įtakos ir nemažai kitų veiksnių be rūkymo, pavyzdžiui – namų vidaus užterštumas, aplinkos užterštumas lauke, dulkės ir chemikalai darbo aplinkoje. Dėl šių veiksnių sergamumas obstrukcinėmis plaučių ligomis vis didėja – Lietuvos Higienos Instituto duomenimis, 2004m. Lietuvoje sergamumas lėtinėmis plaučių ligomis buvo 34 žmonės 1000-čiui gyventojų, ir iki 2014m. laipsniškai kilo iki 38.9 žmonių 1000-čiui gyventojų. Tai yra, sergamumas lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis per dešimt metų Lietuvoje pakilo 12,6%. Pasaulyje, pagal 2004 metų PSO duomenis, 64 milijonai žmonių sirgo LOPL ir 3 milijonai nuo jos mirė. Spėjama, kad 2030 metais LOPL bus trečioji dažniausia mirties priežastis pasaulyje.

Pasaulyje astma serga daugiau nei 300 milijonų žmonių.[1–3] Pasaulyje yra 1-18% astma sergančių žmonių [4], o Lietuvoje 1.6% pagal preliminarius 2015m. duomenis. Palyginus su lėtine obstrukcine plaučių liga, mirtingumas nuo astmos žymiai mažesnis, apie 250 tūkstančių žmonių per metus [5]. Tačiau nepaisant to, problema yra opi, nes pasaulyje dėl astmos prarandama beveik 15 mln. metų būsimojo gyvenimo trukmės, atsižvelgiant į neįgalumo sunkumą [6]. Pasak PSO, 2025 m. sergančiųjų astma skaičius sieks 400 milijonų.

Dėl didėjančio sergamumo lėtinėmis plaučių ligomis, aktualumas tirti klinikinius simptomus ir kitus susijusius su ligos pasireiškimu rodiklius didėja, nes juo anksčiau liga yra aptinkama, juo geriau yra užkertamas kelias jos manifestavimui bei galimoms komplikacijoms. Remiantis šia išvada, suformuluotas darbo tikslas – įvertinti klinikinių simptomų ir laboratorinių kraujo tyrimų, spirometrijos, echokardioskopijos duomenų koreliaciją sergant lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis.

8

6. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – išsiaiškinti nusiskundimų, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų sąsajas pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti klinikinius simptomus, sergant lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis.

2. Išsiaiškinti klinikinių simptomų koreliaciją su laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rodikliais.

3. Išsiaiškinti vyrų ir moterų skirtumus, sergant lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis.

9

7. LITERATŪROS APŽVALGA

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gali būti apibūdinamos, kaip kvėpavimo takų būklės, kai dėl jų obstrukcijos pasunkėja kvėpavimas [7,8].

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos apima kelias ligas – tai lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) taip pat plaučių emfizema, lėtinis bronchitas ir lėtinė obstrukcinė astma. Sąsajos tarp visų šių lėtinių ligų, sukeliančių sunkumą kvėpuoti, suteikia pagrindą pacientams pasireiškiančių klinikinių simptomų suvokimui [9]. Bet, nors LOPL ir astma turi bendrų požymių, pripažįstama, kad jos skiriasi klinikine eiga, gydymo taktika, etiopatogenezės patomorfologija ir patofiziologija [10].

Tai yra svarbu, kad įvertinus klinikinius reiškinius, būtų galima suteikti kuo geresnį gydymą pacientui. „Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai liga, pasireiškianti ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri įprastai progresuoja ir susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas. Liga gali pasireikšti ir kitų organų ar audinių pažeidimu, kai kuriems ligoniams galinčiu ją sunkinti. Šios ligos galima išvengti ir būtina ją gydyti.” [11].

Kvėpavimo takų ir plaučių audinio reakcijos į išorinius dirginančius veiksnius sukelia uždegimines reakcijas, kurios lemia plaučių audinio destrukciją, vedančią į emfizemą, sutrikdo audinių regeneraciją, taip sukeldamos plaučių audinio fibrozę. Dėl kvėpavimo takų uždegimo ir struktūrinių pokyčių didėja gleivių sekrecija, bronchų reaktyvumas ir kvėpavimo takų obstrukcija [11]. Taip vystosi oro spąstai, kai įkvepiamo oro tūris būna didesnis nei išvepiamo. Dėl šių pokyčių kyla dujų apykaitos sutrikimai plaučiuose, dėl ko kyla hipoksija, o taip pat vėlesnėse ligos stadijose gali atsirasti plaučių hipertenzija ir sisteminiai pokyčiai. Sutrikęs kvėpavimo takų sekreto pašalinimas ir pakitęs imuninis atsakas plaučiuose sudaro galimybę daugintis bakterijoms kvėpavimo takuose ir plaučiuose, todėl gali būti dažni kvėpavimo takų ligų paūmėjimai.

Lėtinis bronchitas diagnozuojamas tada, kai pasireiškia lėtinis produktyvus kosulys besitęsiantis tris mėnesius, du metus iš eilės ir kai kitos lėtinio kosulio priežastys yra atmestos [12]. Lėtinio bronchito metu uždegimas apima didesnius nei 4mm vidinio diametro kvėpavimo takus, kur išsiplečia iki liaukų latakų ir gleives gaminančių liaukų [13]. Šis uždegiminis procesas siejamas su padidėjusia gleivių produkcija, pakitusiu mukociliariniu klirensu ir įgimtos imuninės sistemos epitelinio barjero suardymu. Dėl vykstančių uždegiminių procesų sustorėja bronchų sienelės ir mažėja kvėpavimo takų elastingumas, pasireiškiantis apsunkusiu kvėpavimu.

10 Plaučių emfizema apibūdinama kaip nenormalus ir pastovus oro tarpų tolimesnių galinėms bronchiolėms padidėjimas, kuris yra lydimas plaučių audinio destrukcijos, nors jokios žymios fibrozės nėra matyti. Nors pacientai, neturintys kvėpavimo takų obstrukcijos, gali sirgti emfizema, pacientai turintys vidutinę ar sunkią kvėpavimo takų obstrukciją emfizema serga dažniau [14,15].

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina daug skirtingų ląstelių ir ląstelinių elementų. Lėtinis uždegimas yra susijęs su kvėpavimo takų atsaku, kuris veda prie pasikartojančių švokštimo, apsunkusio kvėpavimo, krūtinės įtemptumo, kosėjimo dažniausiai naktį ar anksti ryte. Šie epizodai yra dažniausiai susiję su išplitusia, bet kintančia kvėpavimo takų obstrukcija pačiame plautyje, kuri gal būti grįžtama spontaniškai ar su gydymu [16].

Astmos – LOPL dalinio sutapimo sindromas (Asthma – COPD overlap syndrome – ACOS) – laikantis idėjos, kad yra žymus dalinis sutapimas tarp skirtingų lėtinių obstrukcinių plaučių ligų tipų, daug pacientų turi bronchų uždegimą su astmos ir/ar lėtinio bronchito ar emfizemos požymiais [17]. Atkreipiant dėmesį į tai, bronchų uždegimas turi daug variantų net tarp pacientų su vieno tipo lėtine obstrukcine plaučių liga. Pažymint šį sutapimą, Pasaulinė Lėtinės Obstrukcinės Plaučių Ligos Iniciatyva (Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease – GOLD) ir Pasaulinė Astmos Iniciatyva (Global Initiative for Asthma – GINA) išleido susitarimą dėl astmos, LOPL, ir astmos – LOPL dalinio sutapimo sindromo (ACOS) [17], kuris aprašo ACOS kaip "apibūdinamas išliekančio oro tėkmės apribojimo su keliais požymiais, dažniausiai siejamais su astma ir keliais požymiais, dažniausiai siejamais su LOPL. Taigi ACOS klinikinėje praktikoje yra identifikuojamas pagal požymius, kuriuos jis dalijasi su abiem – astma ir LOPL." Tolimesnis šios grupės tyrimas bus reikalingas tiksliai nuspręsti kaip gydymo algoritmai turėtų būti pritaikomi šiems pacientams. Pavyzdžiui, pacientų grupė su skreplių eozinofilija gali patirti kvėpavimo funkcijos pagerėjimą su anti-interleukino-5 receptoriaus monokloniniu antikūnu, kuris išeikvoja kraujo ir skreplių eozinofilus [18]. Panašiai, daugėja literatūros, kuri parodo skirtingus atsakus į inhaliuojamus gliukokortikoidus pacientams su ar be padidėjusių eozinofilų rodiklių kraujyje [9,19]. Norint diagnozuoti bet kurią iš lėtinių plaučių ligų, reikia remtis ne tik klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais, bet ir anamneze, kuri yra labia svarbi, nes LOPL išsivystymui įtakos gali turėti rūkymas (didžiausias ir svarbiausias rizikos veiksnys), buvimas aplinkoje, kurioje yra dūmų, organinių ar neorganinių dulkių. Tai padeda paaiškinti, 20proc pacientų, sergančių LOPL (imant tik plaučių

11 funkciją) ir 20proc pacientų, kurie miršta nuo LOPL, bet niekada nerūkė. Taip pat, žmonėms, kuriems įtariama LOPL, reikėtų surinkti išsamią anamnezę dėl astmos, nes dažnai LOPL yra neteisingai diagnozuojamas kaip astma, nors astma gali progresuoti į negrįžtamą kvėpavimo takų obstrukciją ir LOPL [20,21].

Pasaulyje, dėl minėto lėtinių obstrukcinių plaučių ligų aktualumo, yra atliekami intensyvūs šių ligų tyrimai ir ieškoma ryšio tarp šių ligų, siekiant optimizuoti diagnostinių tyrimų taktiką.

12

8. TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas

Tyrimas buvo atliekamas VšĮ Marijampolės ligoninėje, Vidaus ligų II skyriuje, gavus VšĮ Marijampolės ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimus.

Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo eiga

Iš 31 tiriamųjų buvo suaugę vyrai ar moterys, sergantys arba lėtine obstrukcine plaučių liga, arba astma. Kontrolinės sveikųjų grupės nebuvo. Abiejų lėtinių obstrukcinių ligų sunkumas pacientams galėjo būti įvairus. Buvo renkama pacientų nusiskundimų anamnezė, iš ligos istorijų imami duomenys apie atliktus instrumentinius tyrimus, parodančius pacientų kvėpavimo funkciją, laboratorinių tyrimų duomenys.

Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics v23.0.0 for Windows programinį paketą.

9. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

9.1. Klinikinių nusiskundimų pasiskirstymas pacientams su LOPL ir astma

100% pacientų ir sergančių astma, ir lėtine obstrukcine plaučių liga, skundėsi dusuliu. 32% pacientų skundėsi bendru silpnumu, iš jų 80% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga ir 20% sirgo astma. 12.9% pacientų skundėsi diskomfortu pilve, iš jų 100% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga. 19.3% pacientų netoleravo fizinio krūvio, iš jų 42.8% sirgo astma ir 57.1% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga. 3.2% pacientų skundėsi kojų tinimu, iš jų 100% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga. 48.3% pacientų skundėsi kosuliu, iš jų 76.4% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga ir 23.5% sirgo astma. 6.4% pacientų skaudėjo krūtinę, iš jų 100% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga. 6.4% pacientų svaigo galva, iš jų 50% sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga ir 50% sirgo astma. (1 pav.)

13

1 pav. Nusiskundimų pasiskirstymas pacientams su LOPL ir astma

9.2 Klinikinių nusiskundimų pasiskirstymas pagal lytį

100% iš 21-o vyro ir 100% iš 10-ies moterų skundėsi dusuliu. 30% iš besiskundusiųjų bendru silpnumu buvo moterys ir atitinkamai 70% sudarė vyrai. 75% besiskundusiųjų diskomfortu pilve buvo vyrai ir 25% – moterys. 42.9% pacientų, netoleruojančių fizinio krūvio buvo moterys ir 57.1% buvo vyrai. 100% pacientų, besiskundžiančių kojų tinimu buvo vyrai. 70.6% pacientų, besiskundžiančių kosuliu buvo vyrai ir 29.4% – moterys. Iš pacientų, besiskundžiančių krūtinės skausmu, 50% buvo vyrai ir likusieji 50% buvo moterys, kaip ir pacientų, besiskundžiančių galvos svaigimu. (2 pav.) 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Galvos svaigimas Krūtinės skausmas Kosulys Kojų tinimas Fiz.krūvio netoleravimas Diskomf. pilve B. Silpnumas Dusulys LOPL Astma

14

2 pav. Klinikinių nusiskundimų pasiskirstymas pagal lytį

9.3 Diagnozės ir hemoglobino kiekio koreliacija

Pacientų, sergančių lėtine plaučių obstrukcine liga, hemoglobino kiekio vidurkis buvo 143.6g/l (standartinė paklaida 1.54), kai pacientų, sergančių astma, hemoglobino kiekio kraujyje vidurkis buvo 128.2g/l (standartinė paklaida 2.99). Leveno dispersijų lygybės (3 pav.) parodo, kad dispersijos yra nelygios statistiškai reikšmingai. Laikant jas nelygiomis, p<0.01, tai reiškia, kad pacientų sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma hemoglobino kraujyje rodikliai skiriasi statistiškai reikšmingai.

Pritaikius ranginį Spearmano koreliacijos koeficientą, hemoglobino kiekio vidurkio priklausymo nuo diagnozės vertė yra 0.722, p<0.01, kad rodo, jog hemoglobino vidurkis yra statistiškai reikšmingai priklausomas nuo diagnozės.

Galima teigti, jog šis rezultatas buvo tikėtinas, pastebint, kad pacientai, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga turi didesnį ar mažesnį pastovų dusulį, lyginant su astma sergančiais pacientais, kurie dūsta tik paūmėjimų metu.

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Dusulys B.silpnumas Diskomf.pilve Fiz.krūvio netoleravimas Kojų tinimas Kosulys Krūtinės skausmas Galvos svaigimas Vyrai Moterys

15

3 pav. Leverno dispersijų lygybės (1-LOPL, 2-astma)

9.4 Diagnozės ir lyties koreliacija

1 lentelė. Diagnozės pasiskirstymas pagal lytį

Diagnozė Iš viso LOPL Astma Lytis M 6 4 10 V 14 7 21 Iš viso 20 11 31

Nežiūrint to, kad įvertinus skaitines pacientų lyties ir diagnozės priklausomybės reikšmes (1 lentelė), atrodo, jog lėtine obstrukcine plaučių liga serga didesnė vyrų dalis, nei moterų, bet tai nėra statistiškai reikšminga, nes Pearsono Chi-kvadrato reikšmė yra 0.132 su patikimumo rodikliu p=0.717.

16 Mokslinėje daktaro disertacijoje „Vietinio ir sisteminio imuninio atsako ypatumai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma“, Daivos Urbonienės atliktoje Kauno Medicinos Universitete, atliktoje įtraukiant daugiau pacientų, buvo taip pat atkreiptas dėmesys, į tai, jog vyrų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga yra daugiau negu sergant astma, arba lyginant su kontroline grupe.

Kadangi aukščiau minėtame tyrime pacientų imtis buvo didesnė, rezultatai buvo tikslesni, nei šiame tyrime pateikiami, kur pacientų imtis buvo 11 moterų ir 20 vyrų.

9.5 Diagnozės ir deguonies saturacijos kraujyje koreliacija

Deguonies saturacijos kraujyje vidurkis pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga yra 92.6% (standartinė paklaida 0.432), o pacientams sergantiems astma, tas pats rodiklis yra 94% (standartinė paklaida 0.588). Leveno dispersijų lygybės parodo, kad jos yra lygios, p=0.808. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vidurkių nėra p=0.064.

9.6 Diagnozės ir kūno temperatūros koreliacija

Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga kūno temperatūros vidurkis buvo 37.4 laipsniai (standartinė paklaida 0.168), o sergant astma 37.1 laipsniai (standartinė paklaida 0.31). (4 pav.) Kūno temperatūrų dispersijos lygios ir pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, ir astma atvejais. Kūno temperatūrų vidurkių skirtumas yra 0.287, todėl šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas p=0.791.

17

4 pav. Kūno temperatūrų, sergant LOPL ir astma dispersija (1-LOPL, 2-astma)

9.7 Plaučių hipertenzijos ir kraujo saturacijos deguonimi koreliacija

Plaučių hipertenzijos laipsnio ir kraujo saturacijos deguonimi vidurkio Spearmano koreliacijos koeficientas priklausomas (r=0.502), tačiau p=0.081, kas rodo, jog skirtumas yra statistiškai nereikšmingas.

Tikėtina, kad tokiam rezultatui padarė įtaką nepakankama pacientų imtis ir norint gauti statistiškai reikšmingą skirtumą, reikėtų, kad tyrime dalyvautų daugiau pacientų. (2 lentelė)

18

2 lentelė. Saturacijos deguonimi pasiskirstymas pagal PH laipsnį.

SO2 89% 90% 91% 92% 93% 94% Iš viso PH laipsnis Nenustatyta 0 0 0 1 0 0 1 I 0 0 1 1 2 2 6 II 0 1 2 0 2 0 5 III 1 0 0 0 0 0 1 Iš viso 1 1 3 2 4 2 13 9.8 Diagnozės ir CRB koreliacija

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos pacientų CRB vidurkis buvo 17.7mg/l (standartinė paklaida – 5.67), o pacientų, sergančių astma – 16.7mg/l (standartinė paklaida – 7.97). Leveno dispersijų testas parodo, jog dispersijos yra lygios (p=0.638), todėl sergant LOPL ar astma, CRB vidurkių skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. (5 pav.)

Panašiame atliktame aukščiau minėtame Daivos Urbonienės tyrime, kuriame pacientų imtis buvo didesnė, buvo rasta, jog lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiems pacientams CRB buvo pakilęs 84% atvejų, kai sergantiems astma pakildavo tik 30% atvejų.

19

5 pav. CRB ir diagnozės dispersija (1-LOPL, 2-astma)

9.9 CRB ir FEV1 koreliacija

Statistiškai reikšmingas Spearmano koreliacijos koeficientas -0.893 (p<0.01). Aiškiai matoma, kad FEV1 reikšmė yra atvirkščiai priklausoma nuo CRB dydžio. CRB dydis 121mg/l buvo išimtas iš imties, nes pacientui buvo prisidėjusi šlapimo takų infekcija. (6 pav.)

Daivos Urbonienės disertacijoje „Vietinio ir sisteminio imuninio atsako ypatumai sergant lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma“ buvo rasta, kad lėtine obstrukcine plaučių liga sergančiųjų FEV1 turi atvirkštinę priklausomybę nuo CRB koncentracijos (r=−0,452, p=0,003)

20

6 pav. CRB ir FEV1 koreliacija

10.

IŠVADOS

1. Išaiškinti nusiskundimai, sergant lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis apėmė dusulį, kosulį, diskomfortą pilve, skausmą krūtinėje, galvos svaigimą, kojų tinimą, fizinio krūvio netoleravimą ir bendrą silpnumą.

2. Rasta, jog pacientų sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma hemoglobino kraujyje rodikliai skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0.01), taip, kaip ir FEV1 statistiškai reikšmingai yra priklausomas nuo CRB (p<0.01). Koreliacijos tarp kitų rodiklių nerasta, nors gauta, kad kraujo deguonies saturacija priklauso nuo plaučių hipertenzijos laipsnio.

3. Vertinant vyrų ir moterų pasiskirstymą dėl nusiskundimų galvos ir krūtinės skausmu ir dusuliu skirtumų negauta, o kosuliu, kojų tinimu, fizinio krūvio netoleravimu, diskomfortu pilve bei bendru silpnumu dažniau skundėsi vyrai.

21 4. Tyrimo imtis nėra pakankama, kad rasti daugiau statistiškai reikšmingų rodiklių.

22

11.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. World Health Organization. The Global Burden of Disease: 2004 update [Internet]. Vol. 2010, Update. 2008. Available from:

http://www.who.int/healthinfo/global_burden_disease/2004_report_update/en/index.html 2. Braman SS. The global burden of asthma. In: Chest. 2006;130;4S-12S

3. GINA. Global Initiative for Asthma. Director [Internet]. 2007;32(12):1130–1. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21508193

4. Buyukozturk S, Gelincik AA, Genc S, Kocak H, Oneriyidogan Y, Erden S, et al. Acute phase reactants in allergic airway disease. Tohoku J Exp Med [Internet].

2004;204(3):209–13. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&dopt=Citation& list_uids=15502420

5. Urbonienė D. Disertacija. IMUNINIO ATSAKO YPATUMAI SERGANT LĖTINE OBSTRUKCINE PLAUČIŲ LIGA. Kauno Medicinos Universitetas 2010;

6. Masoli M, Fabian D, Holt S, Beasley R. The global burden of asthma: Executive summary of the GINA Dissemination Committee Report. Vol. 59, Allergy: European Journal of Allergy and Clinical Immunology. 2004. p. 469–78.

7. Buist AS, McBurnie MA, Vollmer WM, Gillespie S, Burney P, Mannino DM, et al.

International variation in the prevalence of COPD (The BOLD Study): a population-based prevalence study. Lancet. 2007;370(9589):741–50.

8. Gershon AS, Warner L, Cascagnette P, Victor JC, To T. Lifetime risk of developing chronic obstructive pulmonary disease: a longitudinal population study. Lancet [Internet]. Elsevier Ltd; 2011;378(9795):991–6. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21907862

9. King Han M, Dransfield MT, Martinez FJ, Stoller JK, Hollingsworth H. Chronic obstructive pulmonary disease: Definition, clinical manifestations, diagnosis, and staging [Internet]. 2016. Available from: http://www.uptodate.com/contents/chronic-obstructive-pulmonary-

disease-definition-clinical-manifestations-diagnosis-and-23 staging?source=search_result&search=chronic+obstructive+pulmonary+disease&selected Title=1~150

10. Barnes PJ. Immunology of asthma and chronic obstructive pulmonary disease.

NatRevImmunol [Internet]. 2008;8(1474-1741 (Electronic) LA - eng PT - Comparative Study PT - Journal Article PT - Review SB - IM):183–92. Available from: PM:18274560 11. Gedminas L. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas. 2009;(2):128–33. 12. Celli BR, MacNee W, Agusti A, Anzueto A, Berg B, Buist AS, et al. Standards for the

diagnosis and treatment of patients with COPD: A summary of the ATS/ERS position paper. Vol. 23, European Respiratory Journal. 2004. p. 932–46.

13. Hogg JC. Pathophysiology of airflow limitation in chronic obstructive pulmonary disease. Lancet. 2004;709–21.

14. McDonough JE, Yuan R, Suzuki M, Seyednejad N, Elliott WM, Sanchez PG, et al. Small-airway obstruction and emphysema in chronic obstructive pulmonary disease. N Engl J Med [Internet]. 2011;365(17):1567–75. Available from:

http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=3238466&tool=pmcentrez&rend ertype=abstract

15. Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease (GOLD). Global Strategy for the Diagnosis, Management and Prevention of COPD [Internet]. 2016. Available from: www.goldcopd.org

16. Global Initiative for Asthma (GINA). Global Strategy for Asthma Management and Prevention [Internet]. 2015. Available from: www.ginasthma.org

17. Postma DS, Rabe KF. The Asthma-COPD Overlap Syndrome. N Engl J Med [Internet]. 2015;373(13):1241–9. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26398072. 18. Brightling CE, Bleecker ER, Panettieri RA, Bafadhel M, She D, Ward CK, et al.

Benralizumab for chronic obstructive pulmonary disease and sputum eosinophilia: A randomised, double-blind, placebo-controlled, phase 2a study. Lancet Respir Med. Lancet Publishing Group; 2014;2(11):891–901.

24 Extrafine Beclomethasone/Formoterol in Chronic Obstructive Pulmonary Disease. Am J Respir Crit Care Med. 2015;523-525

20. Mannino D, Buist A, Petty T, Enright P, Redd S. Lung function and mortality in the United States: data from the First National Health and Nutrition Examination Survey follow up study. Thorax [Internet]. 2003;58(5):388–93. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12728157

21. Qaseem A, Wilt TJ, Weinberger SE, Hanania NA, Criner G, van der Molen T, et al. Disease: A clinical practice guideline update from the american college of physicians, american college of chest physicians, american thoracic society, and european respiratory society. Ann Intern Med [Internet]. 2011;155(3):179–91. Available from:

http://www.embase.com/search/results?subaction=viewrecord&from=export&id=L3622700 39\nhttp://www.annals.org/content/155/3/179.full.pdf+html