LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Aurelija Mažeikaitė
Lietuvoje auginamų arklių veislių dantų būklės
įvertinimas, vilkdančių išaugimo dažnumas
Dental estimation and the comparison of wolf teeth growth
frequency in horses breeds raised in Lithuania
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Kęstutis Maslauskas
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje auginamų arklių veislių dantų būklės įvertinimas, vilkdančių išaugimo dažnumas“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 I. LITERATŪROS APŽVALGA ... 71.1. Arklio dantų anatomija ... 7
1.1.1. Arklių dantų klasifikacija ir nomenklatūra ... 8
1.1.2. Kandžiai ... 8
1.1.3. Iltiniai dantys ... 9
1.1.4. Vilkdančiai ... 9
1.2. Arklių dantų priežiūra... 11
1.2.1. Arklių dantų problemų požymiai... 11
1.2.2. Dažniausiai pasitaikančios arklių dantų problemos... 12
1.2.3. Dantų problemų prevencija ... 12
II. TYRIMO METODIKA ... 14
2.1. Tyrimo objektas ir vieta ... 14
2.2. Klinikinis arklio burnos ir dantų įvertinimas ... 14
2.3. Dantų lyginimo procedūra ir jos reikšmė ... 15
2.4. Arklių dantų šalinimas ... 17
III. REZULTATAI ... 19
VI. REZULTATŲ APTARIMAS... 23
V. IŠVADOS ... 24
4
SANTRAUKA
Lietuvoje auginamų arklių veislių dantų būklės įvertinimas, vilkdančių išaugimo
dažnumas
Aurelija Mažeikaitė
Magistro baigiamasis darbas
Magistro baigiamojo darbo tyrimas atliktas LSMU Veterinarijos akademijoje Stambiųjų gyvūnų klinikoje 2013 – 2015 metais. Tyrimo metu su dantų problemomis iš viso gydyti buvo 151 arklys, 36 iš jų buvo su išdygusiais vilkdančiais, tai sudarė 23,8 proc. tiriamųjų.
Dėl dantų problemų buvo gydyti 19 skirtingų veislių arkliai, dažniausiai pasitaikiusios veislės buvo Prancūzų ristūnai, Lietuvos jojamieji, Trakėnai ir mišrūnai. Vilkdančiai šalinti daugiausia Prancūzų ristūnams – 55,5 proc., Lietuvos jojamiesiems – 13,8 proc., Amerikos ristūnams ir Trakėnams – 5 proc.
Dažniausios arklių dantų gydymo procedūros tyrimo metu buvo aštrių dantų emalio kraštų lyginimas, pieninių dantų ir jų kaušų šalinimas.
2013 – 2014 metais buvo atlikta po 2 vilkdančių šalinimo procedūras, 2015 metais – 32. Vilkdančių šalinimas dažniau atliktas patinams – 66,6 proc., patelės sudarė 33,3 proc.
Amžius, kuomet buvo rasti ir pašalinti išdygę vilkdančiai buvo labai įvairus, tačiau daugiausia vilkdančių pašalinta 1 metų arkliams – 52,7 proc, o 3 – 5 metų – 22,1 proc.
5
SUMMARY
Dental estimation and the comparison of wolf teeth growth frequency in horses
breeds raised in Lithuania
Aurelija Mažeikaitė
Master‘s Thesis
Master's thesis research was made in LUHS Veterinary Academy in Large animal clinic in 2013 - 2015 years. With dental problems was treated 151 horse, wolf teeth were found in 36 horses ( 23,8%).
With dental problems were treated 19 different breeds of horses, the most frequent varieties were French trotters, Lithuanian riding horses, Trakehners and crossbreeds. Wolf teeth mostly found in French trotters – 55,5%, Lithuanian riding horses – 13,8%, American trotters and Trakehners - 5%.
Most common dental procedures performed in 2013 - 2015 have been dental floating and deciduous teeth removal.
In 2013 – 2014 were extracted 2 wolf teeth, in 2015 – 32.
Wolf teeth removal more often performed in males – 66,6%, females accounted for 33.3%. Age, when it was found was very varied, but mostly it was 1 year horses - 52.7%, while 3-5 years – 22,1%.
6
ĮVADAS
Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vis rimčiau pradeda žiūrėti į arklių dantų priežiūrą, nors šios srities specialistų dar nėra labai daug, tačiau susidomėjimas didėja ir vis daugiau veterinarijos gydytojų užsiima arklių dantų gydymo praktika.
Arklio sveikatingumas yra tiesiogiai susijęs su jo dantų būkle. Arklių dantų pakitimai ir patologijos gali sukelti šiuos klinikinius požymius kaip: diegliai, išliesėjimas, nepilnai sukramtyto pašaro metimas iš burnos ėdimo metu, padidintas seilėtekis ar nemalonus kvapas iš burnos. Taip pat žirgai gali jautriai reaguoti į uždedamus žąslus, būti sunkiai suvaldomi, ar perdėtai jautriai reaguoti į perduodamas žąslais jojiko komandas.
Kliniškai dantų ligos ilgą laiką gali būti nepastebėtos, net ir veterinarijos gydytojui atliekant bendrą klinikinį arklio tyrimą. Ilgą laiką tokie pakitimai kliniškai nepasireiškia dėl arklių sugebėjimo prisitaikyti kramtyti pašarą net ir esant dideliems dantų pakitimams, todėl svarbu juos nustatyti laiku. (9)
Sveiki arklio dantys užtikrina gerą pašaro susmulkinimą ir įsisavinimą, bendrą sveikatingumą ir puikius sportinius rezulatatus.
Darbo tikslas: Tyrimo metu įvertinti Lietuvoje auginamų arklių veislių dantų būklę, susipažinti su dažniausiai pasitaikančiomis dantų problemomis ir jų gydymų, bei įvertinti vilkdančių išaugimo dažnumą.
Darbo uždaviniai:
1. Išmokti atlikti klinikinį arklio burnos tyrimą, atpažinti ir įvertinti dantų pakitimus ir patologijas;
2. Įsisavinti skirtingų dantų problemų gydymo metodikas;
3. Išanalizuoti gautus rezultatus ir palyginti dažniausius susirgimus, vilkdančių išaugimo dažnumą.
7
I. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Arklio dantų anatomija
Arkliai išsivystė kaip žolėdžiai, todėl jų dantys anatomiškai idealiai suderinti su jų mitybos ypatumais. Arklio danties paviršius nelygus, rievėtas, tai padeda kramtyti (trinti) pašarą. (1, 2) Krūminiai dantys ir kapliai turi didesnį ir plokštesnį kramtymo paviršių, taip jie sudaro ištysą smulkinimo grandinę pašarui. (1) Priekiniai dantys, vadinami kandžiais, atlieka pašaro pjovimo funkciją. Dėl savo labai panašios struktūros krūminiai dantys ir kapliai bendrai vadinami žandiniais dantimis. Dantų eilė ir žandikaulis formuoja dantų arkadas. Arklio dantis sudarytas iš trijų
kalcifikuotų ir tvirtų sluoksnių – emalio (kiečiausias), dentino (apsupa pulpą) ir medžiagos būdingos tik arklių dantims – cemento, kuris ir priduoda būdingą specifinę gelsvą spalvą ir yra atrama emaliui.
Arkliai turi specifinės sandaros dantis, kurie pasižymi tuo, kad išdygę nenustoja augti per visą arklio amžių. Didesnė arklio danties dalis yra kaulo alveolėje kaip rezervinė, ir tik nedidėlė danties dalis yra matoma burnos ertmėje kaip karūnėlė. (2) Arklių dantų šaknys yra giliausiai esanti dalis, kuri tvirtinasi su žandikaulio kaulu. Arklių žandikaulių sandara ir padėtis yra tokia, kad pašaro smulkinimas vienu metu gali vykti tik viena puse dantų. Per metus vidutiniškai nusitrina apie 1,5 - 2 mm dantų paviršiaus, tačiau vidutiniškai tiek pat ir atauga, o arkliui senstant dantis palaipsniui redukuojasi ir iškrinta. (3)
Kaip ir būdinga žinduoliams – arkliai taip pat turi laikinuosius (pieninius arba
permanentinius) dantis, kuriuos keičia į nuolatinius. Kumeliuko dantų formulė sudaro 24 dantys – po šešis kandžius ir po šešis kaplius apatiniame ir viršutininiame žandikaulyje. Pieniniai dantys yra mažesni ir baltesni negu nuolatiniai. Preliminarus laikas, kuomet išdygsta pieniniai kandžiai yra: centriniai – 6 dienų, lateraliniai – 6 savaičių, kampiniai – 6 mėnesių. Pieniniai kandžiai prasikala tik gimus arba savaitės bėgyje po gimimo. Vertinant pieninių ir nuolatinių dantų išdygimo laiką,
galima apytikriai nustatyti arklio amžių iki penkių metų.
Suaugęs arklys turi 40 arba 42 (jei išdygsta vilkdančiai) nuolatinius dantis.
Iltis būdingos tik patinams, jos išdygsta 4 – 5 metų.
Nuolatinių kaplių išaugimo laikas: antrasis kaplis – 2,5 metų, trečiasis – 3 metų, ketvirtasis – 4 metų.
8 Nuolatinių krūminių dantų išdygimo laikas: pirmasis krūminis dantis – 1 metų, antrasis – 2 metų, trečiasis – 3,5 metų.
Išdygę nuolatiniai dantys yra didesni ir gelsvesni, nei buvę pieniniai.
1.1.1. Arklių dantų klasifikacija ir nomenklatūra
Triskaitė dantų klasifikacija įvardija kiekvieną dantį atskirai. 1 pav. iliustruoti saugusio arklio dantys padalinti grupėmis ir sužymėti skaitmenimis nuo 1 iki 4, skaičiuojant nuo viršutinio žandikaulio dešiniausios grupės pagal laikrodžio rodyklę. Pieniniai dantys žymimi grupes
numeruojant tokią pat tvarka, tačiau skaitmenimis nuo 5 iki 8, pavyzdžiui, jei nuolatinio danties numeris yra 108, tuomet buvusio pieninio – 508.
Suaugęs arklys turi 4 tipų dantis: kandžius (lot. dentes incisive), iltinius (lot. dentes canini), kaplius (lot. dentes premolares) ir krūminius (lot. dentes molares). (4)
1 pav. Triskaitė dantų klasifikacija. (5)
1.1.2. Kandžiai
Tai dantys, kurie išsidėtę viršutinio ir apatinio žandikaulio priekyje, ir kurių funkcija yra pašaro atplėšimas. (4) Kandžiai turi gilias šaknis ir ilgą rezervinę karūną, kuri kompensuoja danties nudilimą visą arklio gyvenimą. (6) Suaugęs arklys turi 12 kandžių – 6 viršutiniame ir 6 apatiniame žandikaulyje. Kiekviename žandikaulyje jie išskirstomi į centrinius, lateralinius ir kampinius.
9 Nuolatinių kandžių išdygimo laikas: centriniai – 2,5 metų (3 metų normaliai susiformavę), lateraliniai – 3,5 metų (4 metų jau normaliai susiformavę), kampiniai – 4,5 metų (5 metų normaliai susiformavę). (4, 20)
1.1.3. Iltiniai dantys
Tai dantys, kurie būdingi tik patinams, iltiniai dantys tai kovos su kitais patinais įrankis. Patelėms dažniausiai jie neišdygsta, tačiau 28 proc. pasitaiko rudimentinės iltys, kurios būna beveik nematomos, vos prasikalusios. (8, 9) Normaliai patinai turi po 2 iltinius dantis abiejuose žandikauliuose. (4) Iltiniai dantys išdygsta 4 – 5 metų amžiaus, o užaugę yra 5 – 7 cm ilgio, ledkalnio formos, matoma karūna yra tik 20 proc. pačio danties. Viršutinio žandikaulio iltiniai dantys yra savotiškos L formos. (7) Dygdami iltiniai dantys gali sukelti nemalonius pojūčius ir skausmą. Šie dantys neauga visą arklio amžių, priešingai nei kiti. Apatinio žandikaulio iltiniai dantys išsidėstę rostraliau, kad būtų išvengta trinties su viršutiniais, dėl šios priežasties jie linkę pasidengti dantų akmenimis.
1.1.4. Vilkdančiai
Vilkdančiais vadinami viršutinio ir apatinio žandikaulio pirmieji kapliniai dantys (pagal triskaitę klasifikacija žymimi - 105, 205, 305, 405 numeriais) (2 pav.). Jie išdygsta 6 – 18 mėnesių amžiaus arkliams, tačiau tai nėra taisyklė ir išdygimo laikas gali labai varijuoti. (8) Vilkdančiai yra pastovieji dantys, tačiau pasitaiko, kuomet jie iškrinta su pieninių kandinių dantų kaušais, kuomet kandžiai keičiasi i pastovius. (9) 40 – 80 proc. arklių išdygsta bent vienas vilkdantis, rečiau tai būna apatiniame žandikaulyje. (8) Neretai vilkdančiai neprasikala pro dantenas, tačiau klinikinio burnos tyrimo metu užčiuopami palpuojant. (10) Patys vilkdančiai tai rudimentiniai, jokios funkcijos neturintys dantys. (11) Vilkdančių išaugimui arklio lytis įtakos neturi.
Vilkdančių šalinimas šiuo metu yra ginčytinas, daugiau nei 100 metų pasaulyje buvo priimta visada šalinti rastus išdygusius vilkdančius, tačiau dabar rekomenduojama juos šalinti tik tuomet, kai jie yra labai dideli, netaisyklingos formos, palpuojant skausmingi ir arkliui sukelia diskomfortą. (8) Aštriais kraštais, pakeitę padėtį, kreivai išdygę vilkdančiai kliniškai gali pasireikšti arklio padidėjusiu jautrumu į dedamus žąslus. (9)
10 2 pav. Išdygę vilkdančiai. (12)
11
1.2. Arklių dantų priežiūra
Profilaktiškai arklio burnos ertmę ir dantis apžiūrėti rekomenduojama iškart po gimimo, pirmosios apžiūros metu gali būti nustatytos įgimtos problemos, tokios kaip papūgiškas sąkandis ar kitos anomalijos, taip pat įvertinami išdygę pieniniai kandžiai, antrasis, trečiasis ir ketvirtasis kapliai. Antroji profilaktinė apžiūra rekomenduojama arkliui jau esant 2 – 3 metų amžiaus, jos metu gali būti šalinami išdygę vilkdančiai, patikrinama ar nėra likusių pieninių kaplių kaušų, esant reikalui lyginami dantų emalio kraštai. Vėlesnės apžiūros rekomenduojamos kas 6 mėnesius, kadangi arklis keičia pieninius dantis į nuolatinius, taip pašalinami užsilikę laikinieji dantys arba jų kaušai ir netrukdomas naujų dantų augimas. Vyresniam nei 5 metų arkliui dantis tikrinti reikėtų kartą per metus, rutininė metinė apžiūra užtikrina gerą dantų būklę, taisyklingą jų dilimą, pažeistų ir klibančių dančių pašalinimą, nelygių dantų emalio kraštų sulyginimą, ko pasekoje užtikrinima ir gera gyvūno sveikata, ilgaamžiškumas, ir geri sportiniai rezultatai. (6)
1.2.1. Arklių dantų problemų požymiai
Arkliai, turintys dantų problemų gali rodyti įvairiausius simptomus, pavyzdžiui, skausmas, kramtymo efektyvumo sumažėjimas, tačiau simptomų gali ir nebūti. Dėl šios priežasties reguliarūs dantų patikrinimai yra labai svarbūs.
Atsiradusias dantų problemas galima pastebėti iš pakitusio ir nebūdingo gyvūno elgesio. Arkliams, kurie turi mažiau fizinio krūvio, dažniausi simptomai yra:
Kramtymo metu iš burnos iškrinta daug pašaro masės; Netaisyklingas sąkandis kramtymo metu;
Seilėtekis;
Svorio kritimas ir suprastėjusi kailio būklė; Nemalonus kvapas iš snukio;
Pakreipta galva arba galvos purtymas; Jautri žandų zona;
Skausmas geriant; Kraujas iš burnos.
Didesnės nesuvirškinto pašaro dalelės išmatose.
Arkliams, kurie yra balnojami ir patiria didelį fizinį krūvį, dažniausi simptomai yra: Prastesni sportiniai rezultatai;
12 Blaškymasis;
Stipriai sukąsti dantys; Uodegos sukimas;
Komandų neklausymas; Nesugebėjimas susikaupti; Nusvirusi galva. (13)
1.2.2. Dažniausiai pasitaikančios arklių dantų problemos
Aštrios viršūnės ir krūminių dantų kraštai žaloja žando gleivinę ir liežuvį;
Likę pieniniai kaušai (pieninių dantų liekanos ant nuolatinių dantų). Jie sulaiko nuolatinio danties augimą;
Skausmingi vilkdančiai;
Ant viršutinio ar apatinio žandikaulio krūminių dantų išsivystęs „kablys“. Jis susiformuoja, kai būna netolygūs krūminiai dantys (nesutampa eilių pabaiga). Ilgi kabliai gali suskaldyti dantį; Ilgų ir / arba aštrių ilčių kramtymo metu sukeltas gleivinės ir dantenų skausmas;
Iškritę arba nulūžę dantys. Tokiu atveju priešingoje eilėje likęs dantis neturi į ką nusidildinti ir peraugęs remiasi į dantenas bei jas žaloja;
Neįprastas ar netolygus sąkandis (rampos). Neteisingas sąkandis gali būti ir įgimtas, ir nelaimingų atsitikimų pasekmė;
Pernelyg nusidėvėję dantys; Neįprastai ilgi dantys;
Dantų ir / ar dantenų ligos, infekcijos;
Vyresnių arklių dantys aplūžta ir susidėvi per gyvenimą. (14)
1.2.3. Dantų problemų prevencija
Dantų lyginimas - pašalinamos aštrios viršūnėlės ir aštrūs dantų emalio kraštai, formuojamas fiziologiškas kramtomasis paviršius. Kandžiai ir krūminiai dantys paliekami norimo ilgio. Kai arkliai ganosi, ėsdami kartu su žole paima purvo ir akmenų, kurie gali sukelti per didelį dantų nusidėvėjimą.
13 Daug dirbantys arkliai ėdimui turi mažiau laiko, nei reikia pagal prigimtį, todėl dantys auga greičiau, nei dėvisi.
Ganykloje kandžiai naudojami nuolat, o ėdant šieną naudojami mažai, ėdant grūdus – visai nenaudojami, todėl esant reikalui turi būti trumpinami.
Minkštas pašaras sumažina kramtymo efektyvumą. Todėl šeriant reikėtų skirti pakankamai grubių pašarų.
Arklio burna pritaikyta pasiimti pašarą nuo žemės ir kramtyti nuleidus galvą. Kai arklys pašarus pasiima iš aukščiau, pavyzdžiui, iš pakabinto šienmaišio ar ėdžių, jis kramto
laikydamas galvą nenatūralioje padėtyje, dėl ko dantys gali nudilti netaisyklingai. Todėl šerti reikia taip, kad arklys pašarą pasiimtų iš žemai – iš žemų lovių, nuo žemės, ar ant žemės padėto šienmaišio (šėrimo vieta turi būti sausa ir pakankamai švari, kad arklys neprisiėstų purvo ir žemių). (14)
14
II. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo objektas ir vieta
Tyrimas atliktas remiantis LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje 2013 – 2015 metais gydytų arklių su dantų problemomis ligų istorijų duomenimis. Dažniausiai gyvūnai buvo gydomi gavus iškvietimą iš gyvūno savininko, arba kasmetinės rutininės apžiūros metu.
2.2. Klinikinis arklio burnos ir dantų įvertinimas
1. Gyvūno anamnezės surinkimas ir išorinis arklio galvos apžiūrėjimas – įvertinant galvos asimetriją ir poziciją, apžiūrimi ir palpuojami matomi pakitimai ir deformacijos, įvertinamas gyvūno elgesys, bei kaip gyvūnas ėda ir geria, taip ar nėra nemalonaus kvapo iš burnos ar šnervių.
2. Klinikinis gyvūno tyrimas – įvertinama bendra paciento būklė, pagal tai parenkamas tinkamiausias sedacijos būdas ir dozė.
3. Sedacija ir analgezija – LSMU Veterinarijos akademijoje Stambiųjų gyvūnų klinikoje sedacija ir analgezija dantų procedūroms ir apžiūrai atliekama šiais preparatais:
Domosedan Gel 7,6 mg/ml burnos gleivinės geliu (veiklioji medžiaga – detomidino hidrochloridas), kurio dozavimas švirkštu yra 0,5 ml gelio 100 kg svoriui.
Cepesedan 10,0 mg/ml injekciniu tirpalu (veiklioji medžiaga - detomidino
hidrochloridas), kurio dozė yra 0,1 – 0,2 ml tirpalo 100 kg svoriui (lengvai sedacijai ir analgezijai).
Injekcija suleidžiama į jungo veną, gelis sušvirkščiamas specialiu švirkštu po liežuviu. Seduotas gyvūnas bus ramesnis, nesukels pavojaus sau ir veterinarijos gydytojui apžiūros metu. Sedacijos poveikis praeina maždaug po pusvalandžio ar valandos, rekomenduojama porą valandų gyvūno nešerti.
4. Kandžių, iltinių dantų ir burnos gleivinės, bei dantenų apžiūra – ją galima atlikti ir neuždėjus žiodiklio, kadangi prilaikant viena ranka arklio galvą, kita ranka atvertus lūpas - matoma išorinė dantų pūsė ir burnos minkštieji audiniai, o su asistento pagalba – pražiodžius gyvūną nesunku įvertinti dantų paviršių, apčiuopus būdu įvertinti minkštųjų audinių būklę vidinėje pusėje.
15 5. Žiodiklio uždėjimas, arklio galvos fiksavimas ir vilkdančių, kaplių, bei krūminių dantų
apžiūra – LSMU Veterinarijos akademijoje Stambiųjų gyvūnų klinikoje naudojami ,,Haussmann” firmos žiodikliai ( 3 pav.). Šie žiodikliai yra nerūdijančio plieno ir suteikia
maksimalią apsaugą ir kontrolę procedūrą atliekančiam veterinarijos gydytojui, kadangi su juo nesunku atverti burną iki norimo lygio. (15) Prieš dantų būklės vertinimą specialiu švirkštu su vandeniu praplaunama arklio burnos ertmė, kad neliktų pašaro masės.
3 pav. LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje naudojamas žiodiklis. (16)
6. Įvertinus dantų būklę, burnos gleivinę, liežuvį - atliekamos reikiamos procedūros. Dažniausiai tyrimo metu pasitaikė šie dantų pakitimai: aštrūs dantų emalio kraštai,
vilkdančiai ir likę pieniniai dantys, bei jų kaušai.
2.3. Dantų lyginimo procedūra ir jos reikšmė
Dėl specifinės arklio galvos anatomijos (viršutinis žandikaulis yra platesnis už apatinį) ne visas kaplių ir krūminių dantų sąkandinis paviršius nusidėvi vienodai. Todėl viršutiniame žandikaulyje ties išoriniu kaplių ir krūminių dantų sąkandinio paviršiaus kraštu formuojasi aštrūs emalio kraštai, kurių aštrios viršūnės remiasi ir žaloja žandų gleivinę. Susidariusios žaizdos ir erozijos negyja tol, kol nepašalinami susiformavę aštrūs dantų emalio kraštai. Tokie pat aštrūs emalio kraštai susiformuoja atitinkamai ant apatinio žandikaulio kaplių ir krūminių dantų vidinių sąkandinio paviršiaus kraštų, kurie gali žaloti liežuvį.
16 Neatliktos procedūros pasekmės gali būti labai įvairios - nuo neužgijančių žaizdų, iki sunkiai ištaisomų sąkandžio pakitimų.
LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje dantų lyginimo procedūrai naudojami specialūs instrumentai:
Žiodiklis;
Tvirtinamas ant galvos šviesos šaltinis, kuris būtinas, nes gilioje ir tamsioje arklio burnos ertmėje sunku įžiūrėti dantų pakitimus ir atlikti dantų lyginimą;
Skirtingo ilgio rankinių arklių dantų lyginimo brūžtų komplektas, kurį sudaro septyni brūžtai: 1) kandinių ir iltinių dantų brūžtas (24,5 cm); 2) viršutinio žandikaulio premoliarų su lenkta darbine galvute (35,5 cm) brūžtas; 3) apatinio žandikaulio kaplių su tiesia darbine galvute (36,0 cm) brūžtas; 4) tiesus viršutinio ir apatinio žandikaulių kaplių ir krūminių dantų (53,0 cm) brūžtas; 5) lenkta darbine galvute viršutinio žandikaulio krūminių dantų (55,0 cm) brūžtas; 6) lenkta darbine galvute apatinio ir viršutinio žandikaulių paskutinių krūminių dantų (61,0 cm) brūžtas; 7) išlenkta darbine galvute sąkandinio paviršiaus premoliarų ir krūminių dantų (52,0 cm) brūžtas;
350 - 400 ml tūrio švirkštas, kuriuo galima praplauti arklio burnos ertmę aseptizuojančiu 0,02 % chlorheksidino tirpalu po atliktų dantų lyginimo procedūrų; Intraveninė arba peroralinė sedacija detomidino hidrochlorido preparatais;
Matavimo juosta, kuria galima gana tiksliai nustatyti arklio svorį pamatavus arklio krūtinės apimtį, pagal tai galima tiksliai apskaičiuoti reikalingą raminamųjų dozę; Specialus didelis, sutvirtintas apynasris, kurio pagalba ir naudojant tvirtą virvę,
galima fiksuoti arklio galvą pageidaujamame aukštyje.
Paprastai dantų lyginimo procedūra yra atliekama iš karto po dantų klinikinio tyrimo ir jų būklės nustatymo. Naudojant trumpą, 24,5 cm ilgio brūžtą galima apdoroti kandinius ir iltinius dantis, viršutinius pirmuosius kaplius rekomenduojama brūžinti su lenkta galvute, 35,5 cm ilgio brūžtu, o atitinkamus apatinio žandikaulio kaplius su tiesia galvute, 36,0 cm ilgio brūžtu, toliau naudojama tiesia galvute, 53,0 cm ilgio brūžtas apatiniams ir viršutiniams kapliams, bei krūminiams, o galiniams viršutiniams krūminiams lenkta darbine galvute, 55,0 cm ilgio brūžtas, bei paskutiniesiems viršutiniams ir apatiniams lenkta darbine galvute ilgesne, 61,0 cm rankena brūžtas. Abiejų žandikaulių kaplių ir krūminių dantų sąkandinio paviršiaus peraugusioms skersinėms rievėms lyginti naudojamas išlenkta darbine galvute, 52,0 cm ilgio brūžtas, kuris praverčia ir lyginant banguotą, bei iš dalies laiptinį sąkandį, kai reikia nubrūžinti didesnę peraugusio danties dalį. Brūžto galvutė yra užaštrinta taip, kad ją galima traukti į save arba stumti nuo savęs priklausomai nuo to, kokia kryptimi ji bus įstatoma į brūžto rankeną. Paskutiniesiems krūminiams
17 dantims įstatoma taip, kad būtų galima traukti į save, nes stumiant nuo savęs, galima sužaloti minkštuosius audinius. Lyginant dantis, brūžto darbinė galvutė dedama ant išorinio viršutinio žandikaulio ir vidinio apatinio žandikaulio kaplių ir krūminių dantų krašto 10 - 15° kampu, susiformavusio aštraus danties krašto pašalinimui. ( 3 pav.) Krūminių dantų lyginimas užbaigiamas išlenkta darbine galvute, 52,0 cm ilgio brūžtu, kuriuo palyginami sąkandiniao paviršiai. Po lyginimo burnos ertmėje susikaupusias dantų emalio daleles rekomenduojama išskalauti aseptizuojančiu 0,02 % chlorheksidino tirpalu. Įdėjus žiodiklį, po 15 minučių darbo, būtina žiodinimą sumažinti iki nulinio laipsnio ir leisti pailsėti kramtomiesiems raumenims. (17)
4 pav. Dantų lyginimas. (17)
2.4. Arklių dantų šalinimas
Specifinis arklio dantų nuolatinis augimas, pieninių dantų keitimosi į pastoviuosius sutrikimai ar išdygę vilkdančiai yra dantų šalinimo priežastys. Tyrimo metu dažniausiai buvo šalinami pieninių kandinių, bei pieninių kaplių kaušai, bei išdygę vilkdančiai.
LSMU Veterinarijos akademijoje Stambiųjų gyvūnų klinikoje dantų šalinimo procedūra atliekama naudojant specialius instrumentus, kurie specifiški atsižvelgiant į šalinamą dantį. Arklio žiodinimui, galvos fiksavimui, anastezijai ir analgezijai, bei burnos skalavimui po procedūros naudojami tie patys įrankiai ir medikamentai kaip ir dantų lyginimo procedūrai.
18 Užsilaikiusių pieninių kaplių ir kandžių kaušų šaknų likučiai įstrigę į dantenų gleivinę gali sukelti uždegimą ir skausmą, bei diskomfortą arkliui kramtant pašarą. Likę pieniniai dantys trukdo normaliai dygti nuolatiniams. Pastebėjus jog jie juda ir yra jau iškritusi bent viena pieninių kaplių pora reikia likusius pieninius dantis ir kaušus šalinti, taip būtina šalinti ir likusį pieninį dantį, jei šalia jau dygsta nuolatinis.
Rovimui būtini instrumentai:
Burges tipo vilkdančių šalinimo komplektas;
Dantų elevatorių komplektas naudojamas vilkdančio išjudinimui iš alveolės, bei nedideles replės (17 cm) vilkdančių ir pieninių kandinių šalinimui;
Specialios pieninių premoliarų kaušų šalinimo replės (37 cm).
Vilkdančio išjudinimui iš alveolės ir periodontinių raiščių nutraukimui naudojamas elevatorių komplektas ir Burges tipo vilkdančių šalinimo komplektas, kuriuo dantis atidalijamas iš alveolės ir pašalinimas. Naudojant elevatorius, tik gerai išjudintas vilkdantis yra galutinai ištraukiamas naudojant 17 cm dantų reples.
Užsilaikiusius pieninius dantis ir jų kaušus pirmiausia reikia išjudinti elevatoriumi, tuomet ištraukti dantų šalinimo replėmis (17 cm).
Prieš pasirinkto danties šalinimą, galima šalinamo danties vietą anestezuoti ir vietiškai naudojant lidokaino purškalą, kuris papildomai anestezuos ir sukels arkliui procedūros metu mažiau diskomforto ir skausmo.
Sudėtingiau yra atlikti pastoviųjų kandinių, iltinių, kaplių ir krūminių dantų šalinimą. Šie dantys būna nuo 5-7 cm (kandiniai, iltiniai) iki 9- 10 cm (kapliai, krūminiai) aukščio. Vien tik šių dantų išjudinimas iš alveolės šalinant juos per burnos ertmę stovinčiam arkliui užtrunka 4- 6 val. Tokių dantų šalinimui reikia naudoti gilią, inhaliacinę narkozę, o šalinimo technika gali būti atliekama tik operacinės sąlygomis specializuotose klinikose. (9)
19
III. REZULTATAI
Dėl dantų problemų gydytų arklių 2013 – 2015 metais skaičius, bei procentinė išraiška
LSMU Veterinarijos akademijoje 2013 – 2015 metais dėl dantų problemų buvo gydyti iš viso 151 arklys. Vilkdančiai buvo rauti 36 arkliams, tai sudaro 23,8 proc. visų atvejų, o dėl kitų dantų problemų gydyti 115 arklių, tai sudaro 76,2 proc. (1 lent.).
1 lentelė. Dėl dantų problemų gydytų arklių veislės ir skaičius, bei procentinė išraiška.
Veislė Dantų problemos Vilkdančiai Viso
Lietuvos jojamieji 19 5 24 Holšteinai 3 0 3 Prancūzų ristūnai 10 20 30 Amerikos ristūnai 9 2 11 Mišrūnai 16 2 18 Budionai 2 0 2 Lenkų jojamieji 1 0 1 Žemaitukai 5 1 6 Honoveriai 9 0 9 Arabų ristūnai 2 0 2 Latvijos ristūnai 9 1 10 Trakėnai 17 2 19 Baltijos hanoveriai 7 1 8 Lietuvos sunkieji. Stambieji žemaitukai 1 0 1 Rusų ristūnai 1 0 1 Dono 1 1 2 Westlife 1 0 1 KWPN 1 0 1 Fryzai 1 1 2
Viso (proc.) 115 (76,2 proc.) 36 (23,8 proc.) 151
Tyrimo metu (2013 metais – 2015 metais) iš viso dėl dantų problemų buvo gydyti 19 skirtingų veislių arkliai (1 lent.) Dažniausiai pasitaikusios veislės buvo Prancūzų ristūnai – 30, Lietuvos jojamieji – 24, Trakėnai – 19 ir mišrūnai – 18.
Dėl kitų dantų problemų gydyti dažniausiai buvo Lietuvos jojamieji – 19, Trakėnai – 17 ir mišrūnai – 16.
Vilkdančių daugiausia pašalinta Prancūzų ristūnams – 20, Lietuvos jojamiesiems – 5, Amerikos ristūnams ir Trakėnams – 2 (1 lent.).
20 5 pav. 2013 – 2015 metais pasitaikiusių vilkdančių atvejų pasiskirstymas tarp veislių (proc.)
Daugiausia vilkdančių tyrimo metu buvo pašalinta Prancūzų ristūnams – 55,54 proc., Lietuvos jojamiesiems – 13,90 proc., Amerikos ristūnai, Trakėnai ir mišrūnai sudarė po 5,54 proc.
2 lentelė. 2013 metais – 2015 metais pasitaikusių vilkdančių atvejų skaičius.
Metai 2013 2014 2015 Viso
Vilkdančių atvejų skaičius
2 2 32 36
Iš viso tyrimo metu buvo atliktos 36 vilkdančių šalinimo procedūros. Daugiausia jų, net 32 buvo atliktos 2015 metais, o 2013 ir 2014 metais po 2.
55,89% 5,54% 5,54% 13,90% 5,54% 2,72% 2,72% 2,72% 2,72% 2,72%
2013 - 2015 metais pasitaikiusių vilkdančių atvejų pasiskirstymas tarp veislių (proc.) Prancūzų ristūnai Mišrūnai Trakėnai Lietuvos jojamieji Amerikos ristūnai Latvijos jojamieji Dono Žemaitukai Baltijos Hanoveriai Fryzai
21 6 pav. 2013 – 2015 metais pasitaikiusų vilkdančių atvejų procentinė išraiška.
2015 metais vilkdančių rovimas sudarė 88,98 proc., o 2013 – 2014 metais – 5,51 proc..
7 pav. Tyrimo metu rautų vilkdančių išaugimo vieta pagal triskaitę klasifikacija ir jų skaičius (proc.)
Visi tyrimo metų rasti vilkdančiai buvo išdygę viršutiniame žandikaulyje, daugiausia jų buvo rasta išdygusių po viena dešinėjė ir kairėje žandikaulio pusėje, tai sudarė 88,8 proc. visų
5,51%
5,51%
88,98%
2013 metais – 2015 metais pasitaikusių vilkdančių atvejų procentinė išraiška 2013 2014 2015 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Tyrimo metu rautų vilkdančių išaugimo vieta pagal triskaitę klasifikacija ir jų skaičius (proc.)
205 105 205;105
22 atvejų, po 5,5 proc. sudarė vilkdančiai išdygę po vieną viršutinio žandikaulio kairėje arba dešinėje pusėse.
3 lentelė. Arklių turėjusių išdygusius vilkdančius amžius, kuomet jie buvo išrauti. Gimimo data (amžius) Skaičius (proc.)
2014 (1) 19 (52,7 proc.) 2012 (3) 3 (8,3 proc.) 2010 (5) 5 (13,8 proc.) 2009 (6) 1 (2,7 proc.) 2008 (7) 2 (5,5 proc.) 2007 (8) 1 (2,7 proc.) 2006 (9) 2 (5,5 proc.) 2011 (4) 2 (5,5 proc.) 2004 (11) 1 (2,7 proc.)
Tyrimo metu arklių amžius, kuomet buvo pašalinti rasti išdygę vilkdančiai buvo labai įvairus. Daugiausia jų pašalinta 1 metų arkliams, tai sudarė 52,7 proc., 5 metų – 13,8 proc. ir 3 metų – 8,3 proc. (3 lent.).
8 pav. Arklių, kuriems rauti vilkdančiai lytys ir jų procentinė išraiška.
Pagal tyrimo metu gautus duomenys daugiau vilkdančių buvo pašalinta patinams, tai sudarė 66,67 proc., o patelės 33,33 proc. visų arklių (8 pav.)
66,67% 33,33%
Arklių, kuriems rauti vilkdančiai lytys ir jų procentinė išraiška
Patinai Patelės
23
VI. REZULTATŲ APTARIMAS
LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikose 2013 – 2015 metais dėl iškilusių dantų problemų iš viso buvo gydyti 151 arklys. Iš jų vilkdančiai rauti 23,8 proc.. Lyginant su klinikos duomenimis gautais 2011 – 2013 – skaičius labai panašus, todėl galima daryti išvadą, kad arklių augintojai pakankamai stabiliai rūpinasi savo gyvūnų dantų sveikata.
Tyrimo metu dalyvaujant arklių dantų gydymo procedūrose, pastebėjau, kad vis daugiau arklių augintojų vadovaujasi rekomendacijomis, kurios atsižvelgiant į arklio amžių nurodo, kas kiek laiko veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti arklio dantis ir burnos ertmę, kad būtų išvengta ligų, dantų augimo sutrikimų ir kitų gyvūno sveikatos sutrikdymų dėl atsiradusių dantų problemų.
Dažniausios tyrimo metu atliktos dantų priežiūros procedūros buvo aštrių dantų emalio kraštų sulyginimas ir dantų ar dantų kaušų šalinimas.
Rezultatai gauti tiriant vilkdančių išaugimo dažnumą džiugina, kadangi lyginant arklių amžius, aiškiai matoma, kad daugiausia vilkdančių buvo pašalinta 1 – 5 metų arkliams – 80,3%. Dažnai žirgų savininkai kalbėdami apie savo augintinį pasako tokį apibūdinimą, kaip „kietas snukis“ jojimo metu. Tai vienas iš vilkdančių sukeltų klinikinių požymių apibūdinimų. Tokius vilkdančius reikia šalinti, nes vilkdančių sukeltas skausmas iššaukia žirgo diskomfortą, jis tampa jautrus, o jojikas reikalaudamas žirgo paklusnumo tik dar labiau didina žirgo patiriamą stresą. (9) Taip pat kuo jaunesniam gyvūnui randamas vilkdantis, tuo lengviau jį pašalinti. (8)
Lyginant arklių veisles ir lytis su išaugusiais vilkdančiais daugiausia tai buvo grynakraujai žirgai patinai, daugiausia Prancūzų risūnai – 55,5 proc.
Daugiausia vilkdančių šalinimo procedūrų atlikta 2015 – 88,8 proc. kadangi profilaktiškai dėl dantų problemų buvo aplankytas žirgynas, kuriame laikomi Prancūzų ristūnai.
24
V. IŠVADOS
1. Arklių gydytų LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje dėl kitų dantų problemų buvo 76,2 proc., vilkdančiai rauti – 23,8 proc.
2. Dėl kitų dantų problemų dažniausiai buvo gydyti Lietuvos jojamieji, mišrūnai ir Trakėnų veislės žirgai. Vilkdančiai daugiausia buvo rasti pas Prancūzų ristūnus – 55,5 proc., Lietuvos jojamuosius - 13,8 proc.
3. Dažniausiai atliktos dantų gydymo procedūros buvo aštrių dantų emalio kraštų lyginimas ir dantų, bei jų kaušų pašalinimas.
4. 2013 – 2015 metais iš viso vilkdančiai buvo rauti 36 arkliams, daugiausia jų pasitaikė 2015 metais – 88,8 proc.
5. 2013 – 2015 metais visi šalinti vilkdančiai buvo išdygę viršutiniame žandikaulyje, daugiausia jų buvo rasta išdygusių po viena dešinėjė ir kairėje žandikaulio pusėje, tai sudarė 88,8 proc. visų atvejų, po 5,5 proc. sudarė vilkdančiai išdygę po vieną viršutinio žandikaulio kairėje arba dešinėje pusėse.
6. Amžius, kuomet buvo pašalinti rasti išdygę vilkdančiai - daugiausia jų pašalinta 1 metų arkliams, tai sudarė 52,7 proc., 5 metų – 13,8 proc. ir 3 metų – 8,3 proc.
7. Daugiau vilkdančių buvo pašalinta patinams, tai sudarė 66,6 proc., o patelės 33,3 proc. visų arklių.
25
VI. LITERATŪRA
1. Dyce K.M., Sack W.O., Wensing J.G. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed. Riverport Lane St. Louis, Missouri: Saunders Elsevier; 2010; p. 512-514.
2. Maslauskas K. Arklių dantų pakitimai: klinikinis įvertinimas ir gydymas. Vetinfo. Kaunas; 2011;: p. 22-23.
3. Baltaduonytė R. Arklių dantys ir jų priežiūra. Vetinfo. Kaunas; 2004;: p. 26-29. 4. Coumbe K.M. The Equine Veterinary Maidstone: Blackwell Science Ltd; 2001.
5. Auer J.A., Stick J.A. Equine surgery. 4th ed. United States: Saunders Elsevier; 2012; p. 339-342.
6. Dixon P., du Toit N. Equine dentistry. 3rd ed. Easley J., Dixon J., Schumachen J., editors. London: Saunders Elsevier; 2011.
7. Baker G.J., Easley J. Equine Dentistry. 2nd ed. Philadelphia: Saunders Elsevier; 2005. 8. Johnson T.J. Evaluation and extraction of wolf teeth. In Proceedings of the; 2010;
Birmingham, United Kingdom. p. 24.
9. Maslauskas K. Arklių dantų šalinimas. Vetinfo. Kaunas; 2012; 6 (86): p. 13-16. 10. Liyou O. Wolf Teeth in Horses. Australian Stock Horse Journal. 2005 July-August.
11. Pence P. Equine dentistry. A practical guide Philadelphia: Lippincott Williams and Wilkins; 2002.
12. Animal dental. [Online]. Available from:
http://www.animaldental.com.au/images/wolf2.JPG.
13. Wilewski K. A., Rubin L. Bit-seats: a dental procedure for enhancing performance of show horses. Equine practise. Mision Viejo, CA:; 1999.
14. Žirgų mylėtojų klubas. Arklių dantų priežiūra.
https://zmklubas.wordpress.com/2015/02/28/apie-dantis/ (interneto puslapis žiūrėtas 2015-09-15)
15. Haussmann Mouth Gag.
http://www.vetnpetdirect.com.au/haussmann_mouth_gag?utm_medium=cpc&utm_source= myshopping&utm_campaign=Pet+Supplies&gdftrk=gdfV25674_a_7c2113_a_7c7878_a_7c
26 35311&utm_term=Haussmann+Mouth+Gag+Economy#.Vn8cL7Z96t8. (interneto puslapis žiūrėtas 2015-10-19)
16. Arklių dantų priežiūra. Dantų lyginimas. http://augintinis.lrytas.lt/prieziura/kruvina-butinybe-dantu-lyginimas-zirgams.htm. (interneto puslapis žiūrėtas 2015-11-13) 17. Maslauskas K., Noreika A., Kučinskas A. Arklių dantų ligų profilaktika atliekant dantų
lyginimą. Vetinfo. Kaunas; 2012; 2 (82): p. 36-39.
18. Sisson S., Grossman J. The digestive system. In: The anatomy of the domestic animals. 4th ed. Philadelphia: W. B. Saunders; 1953.
19. Easley J., Hatzel H. The history of equine dentistry. In Easley J, Dixon PM, Schumacher J. Equine dentistry. 3rd ed. Philadelphia: Elsevier Saunders; 2012. p. 11-26.
20. Rawlinson J. E. Proceedings of the 58th Annual Convention of the American Association of Equine Practitioners. In Extraction of Incisor and Canine Teeth; 2012; Anaheim, CA, USA.
