ALYTAUS RAJONO VAIKŲ IR PAAUGLIŲ DANTŲ BŪKLĖS RYŠYS SU MITYBA IR DANTŲ PRIEŽIŪRA

Rugilė Česnulevičiūtė

5 kursas, 10grupė

ALYTAUS RAJONO VAIKŲ IR PAAUGLIŲ DANTŲ

BŪKLĖS RYŠYS SU MITYBA IR DANTŲ PRIEŽIŪRA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas:

Doc. Ingrida Vasiliauskienė

2

TURINYS

1.1. Vaikų ir paauglių dantų karieso paplitimas Lietuvoje ir užsienio šalyse ... 7

1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso vystymesi ... 7

1.3. Dantų priežiūros įpročiai ... 10

1.4. Fluoro preparatų reikšmė karieso profilaktikoje ... 12

2. Medžiaga ir metodai ... 14

3. Rezultatai ... 16

3.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika ... 16

3.2 Alytaus rajono vaikų dantų būklė ... 16

3.3 Dantų priežiūros įpročiai ir priemonės ... 18

3.4 Mitybos įpročiai ... 25 REZULTATŲ APTARIMAS ... 26 IŠVADOS ... 29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 PRIEDAI ... 34

3

Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės ryšys su mityba ir dantų

priežiūra

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų ėduonis yra vis dar opi ir plačiai paplitusi

visuomenės problema, kurios laiku nesprendžiant, pasekmės suaugusio individo gyvenime gali būti labai įvairios. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti vaikų ir paauglių iki 14m. iš Alytaus rajono dantų būklę bei išanalizuoti ryšį tarp jų higienos įpročių ir mitybos.

Medžiaga ir metodai: nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesio buvo atliekamas

anketinis ir klinikinis tyrimas. Alytaus rajono pirminiam sveikatos priežiūros centre. Tyrime dalyvavo 219 tėvų / globėjų, tiek pat 6–10 metų amžiaus vaikų ir 11-14 metų amžiaus paauglių. Buvo parengta 219 anoniminių anketų, sudarytų iš 23 klausimų. Anketų klausimynai susidėjo iš bendrinių klausimų, tačiau didžiąją dalį sudarė klausimai apie vaikų burnos higienos, mitybos įpročius, bei tėvų nuomonę apie vaiko dantų būklę. Klinikinis tyrimas buvo atliekamas vertinant dantų ėduonies paplitimo indeksą visų tipų sąkandžio grupėse. Statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 24.0 (Statistical Package for Social Sciences). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

Rezultatai: Bendras dantų ėduonies paplitimas 63,9 proc., gautas ėduonies intensyvumas

yra aukštas – 4,51. Vertinant ėduonies intensyvumo indeksus, paaiškėjo, kad pastoviojo sąkandžio tiriamųjų KPI = 4,74; pieninio sąkandžio kp = 3,38; mišriojo sąkandžio KPI+kp = 5,6. Lyginant tarp amžiaus grupių ėduonies intensyvumo indeksai buvo ganėtinai panašūs – 4,32 jaunesnės amžiaus grupės ir 4,76 vyresnių.

Išvados: Ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumas kariesu išlieka didelis. Karieso

paplitimas 63,9%, intensyvumas KPI = 4,51. Mitybos ir dantų priežiūros įpročiai nėra pakankamai geri. Tiriamieji dažnai užkandžiauja saldumynais, didžioji dalis vaikų ir paauglių saldumynus, bulvių traškučius valgo bent kelis kartus per savaitę. Siekiant sumažinti vaikų sergamumą kariesu reikalingas intensyvesnis visuomenės švietimas, aktyvesnis profilaktinių programų vykdymas, didesnis gydytojų odontologų, tėvų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimas.

Raktiniai žodžiai: dantų ėduonis, ėduonies paplitimas, mitybos įpročiai, dantų priežiūra,

4

SUMMARY

The connection between nutrition and dental care with condition of teeth of

children from Alytus district

The relevance of the problem and aim of the research: tooth decay is still a sensitive

and large-scale problem in society, which, if not eliminated in time, can have very different consequences in adult life. The aim of this study was to find out the dental condition of young children and adolescents till 14 years old from Alytus district and to analyze the relationship between their hygiene habits and nutrition.

Material and methods: from November of 2018 to February of 2019 were questionnaired

and clinically tested patients at the Alytus District Primary Health Care Center. The study included 219 parents/guardians, as well as 6-10-year-old children and 11-14-year-old adolescents. 219 anonymous questionnaires were prepared, consisting of 23 questions. Questionnaires consisted of general questions, but most of the questions were about children's oral hygiene, eating habits and parents' opinion about the condition of the child's teeth. Clinical testing was conducted to evaluate the index of dental caries prevalence in all types of occlusions groups. Statistical analysis was performed using standard data analysis software package SPSS 24.0 (Statistical Package for Social Sciences). The 0.05 significance level was selected for statistical hypotheses.

Results: the overall prevalence of dental caries was 63.9 percent, and dental decay

intensity was obtained as very high - 4.51. Evaluating dental decay intensity it was found that DMF-T was 4.74; milk teeth dmf-t = 3.38; mixed occlusion DMF + dmf = 5.6. When comparing the age groups, decay intensity index was quite similar - 4.32 younger age groups and 4.76 older.

Conclusions: the presence of caries in pre-school age children remains high. Caries

prevalence 63.9%, intensity 4.51. Nutrition and dental care habits are not good enough. People often eat sweets, most children and adolescents eat candies and potato chips at least several times a week. In order to reduce the incidence of caries in children, more intensive public education, more active prevention programs, and greater cooperation between dentists, parents, and family doctors are needed.

Keywords: dental caries, caries prevalence, eating habits, dental care, children and

5

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

KPI – nuolatinio sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas kp – pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas

KPI+kp – mišriojo sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas

Statistinių rodiklių žymėjimas:

N – tiriamųjų skaičius Ils – laisvės laipsnių skaičius χ2 – chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo proc.- procentai

6

ĮVADAS

Dantų ėduonis vaikystės ir ankstyvosios paauglystės tarpsnyje yra viena labiausiai paplitusių odontologinių problemų. Įvairiose pasaulio šalyse stebimi dantų ėduonies vaikų tarpe statistikos pokyčiai – stiprus mažėjimas, tačiau Lietuvoje ši problema nėra pakankamai suvaldyta. Ėduonies pažeidimai vaikų amžiuje greitai progresuoja, todėl dažnai to pasekoje išsivysto pulpos ar periodonto uždegimai, jeigu jie nėra laiku gydomi – sąlygoja danties netekimą. Dantų ėduonies defektai sukelia ne tik funkcinius sutrikimus, bet ir estetinius, emocinius. Siekiant pagerinti pacientų dantų būklę svarbu, kad skirtinguose regionuose dirbantys gydytojai odontologai žinotų savo regiono situaciją ir tai įtakojančius epidemiologinius veiksnius. Šiuo darbu siekiama ištirti vaikų ir paauglių iki 14 m., besigydančių Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre, dantų būklę, bei nustatyti kaip stipriai ėduonies atsiradimą įtakoja šioje įstaigoje besigydančių vaikų mitybos, dantų priežiūros įpročiai.

Problema: nėra užtektinai skiriama dėmesio vaikų ir tėvų švietimui dantų ir burnos ligų prevenciniais klausimais, todėl dantų ėduonis vis dar viena labiausiai paplitusių ligų vaikų ir paauglių tarpe. vaikai nepakankamai gerai žino kaip tinkamai rūpintis burnos sveikata, nenaudoja papildomų burnos higienos priemonių (dantų siūlo, skalavimo skysčių ir t.t), yra mažai informuoti.

Hipotezė: Alytaus rajono vaikai ir paaugliai turi daug ėduonies pažeistų dantų dėl nepakankamos dantų priežiūros ir netinkamos mitybos.

Tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų būklės sąsajas su mityba bei dantų priežiūra.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių (6-14 m. amžiaus) dantų būklę; 2. Nustatyti 6-14 m. vaikų mitybos ir dantų priežiūros įpročius;

3. Įvertinti ryšį tarp dantų būklės ir mitybos bei dantų priežiūros; 4. Nustatyti kiek dėmesio tėvai skiria savo vaikų burnos priežiūrai.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaikų ir paauglių dantų karieso paplitimas Lietuvoje ir užsienio šalyse

Vaikų ir paauglių dantų kariesas yra liga, kurią kontroliuoti ir ją stabdyti vis dar sunku ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų, kurie atliekami kiekvienais metais įvairiose pasaulio šalyse.

2015 metais Bruce A. Dye su bendraautoriais JAV atliko mokslinį epidemiologinį tyrimą, kuriame pateikė duomenis apie 2011-2012 metų įvairių amžiaus grupių pacientų dantų ėduonies paplitimo statistiką. Nustatyta, kad JAV 2-5 metų vaikams ėduonies paplitimas buvo 22,7 proc., 6-8 metų – 55,7 proc., 9-11 metų – 28,8 proc., 12-15 metų – 50,1 proc. [1].

Lietuva vis dar yra tarp pasaulyje pirmaujančių šalių dėl ėduonies paplitimo. 2010 m. Klaipėdos universitete, Sveikatos mokslų fakulteto mokslininkės atliko tyrimą ir nustatė, kad Joniškio rajono mokinių tarpe ėduonies paplitimas tarp dvylikamečių siekė 89,8 proc., o tarp penkiolikamečių net 96 proc. [2]. Pagal Malmės universiteto pateiktus duomenis, ėduonies intensyvumo indeksai Lietuvoje tarp dvylikos metų paauglių (2008 m.) yra 2,1. Nuo 2005 m. Lietuvos KPI-D rodiklis žymiai sumažėjo, tuo metu jis buvo nustatytas 3,7. Latvijoje KPI-D 20016 m. - 3,4), Albanijoje 2011 m. - 3,7, Kroatijoje 2015 m. - 4.2, Graikijoje 2011 m. – 1,5. Karieso intensyvumo indeksas labiausiai sumažėjo šiaurinėse Europos šalyse ir Vakarų Europoje. Naujausiuose skelbiamuose statistiniuose duomenyse matoma, kad KPI-D <1 pasiektas Belgijoje 2010 m., Danijoje 2014 m., Suomijoje 2009 m., Vokietijoje 2014 m., Švedijoje 2011m. ir

Šveicarijoje 2011 m. [3].

1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso vystymesi

Dantų ėduonis yra negrįžtamas dantų kietųjų audinių, t. y. emalio ir dentino demineralizavimas. Tai vyksta kai organinės rūgštys, išskiriamos bakterijų, kaip šalutinis produktas, jų vykdomo anaerobinio sacharidų metabolizmo metu, sukelia danties emalio demineralizaciją. Bakterijos, esančios burnoje, kaip pagrindinį energijos šaltinį naudoja angliavandenius. Jos gali skaidyti ne tik cukrų, bet ir kitus angliavandenius – fruktozę, sacharozę, gliukozę ir kt. Dėl tokio bakterijų prisitaikymo, įvairius angliavandenius skaidyti iki gliukozės, kariesogeninį poveikį gali turėti labai daug maisto produktų. Tačiau angliavandeniai yra būtini kasdienėje sveikai subalansuotoje mityboje, todėl jų vartojimas yra neišvengiamas [4,5].

Moksliškai yra įrodyta, kad įvairias angliavandenių rūšis burnoje esanti mikroflora skaido skirtingu greičiu, todėl ir tokių angliavandenių kariesogeniškumas stipriai skiriasi. Cukrus turi didžiausią kariesogenininį poveikį. Kitiems angliavandeniams, kaip, pvz., gliukozei, fruktozei,

8

laktozei ir galaktozei nustatytas kur kas mažesnis ėduonį sukeliantis poveikis, o mažiausiai kariesogeniškiški yra dirbtiniai saldikliai [6,7].

Tarp atliktų mokslinių tyrimų matomi gana ryškūs skirtumai KPI ir vaikų ėduonies paplitimo. Dantų ėduonies paplitimo tendencija labai skiriasi išsivysčiusiose šalyse, kur dažnai stengiamasi sacharozę ir gliukozę keisti dirbtiniais saldikliais, ir besivystančiose šalyse, kur didžiąją dalį saldinto maisto sudaro lengvai skaidomų sacharidų vartojimas. Tai buvo pradėta taikyti praktikoje po atliktų eksperimentinių tyrimų su vaikais, kurie parodė kad sacharozė turi stipriausią kariesogeninį poveikį, lyginant su kitų rūšių sacharidais, kaip pvz.: fruktozė, maltozė, laktozė ir gliukozė. Karieso paplitimo dažnis, kai dietiniai cukrūs dažniau vartojami matomi kur kas retesnis, nei besivystančiose šalyse, kur dažniau pasirenkami greitai skaidomi sacharidai. Didelis kiekis greitai skaidomų sacharidų maiste turi įtakos dantų karieso vystymuisi. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis matoma, kad šalyse, kuriose per metus asmuo sunaudoja daugiau nei 15kg cukraus, dantų karieso paplitimas bei intensyvumas yra kur kas didesnis lyginant su valstybėmis, kur cukraus suvartojama mažiau. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kitų mokslinių tyrimų duomenimis, sacharozės pakeitimas dirbtiniais saldikliais nėra gera išeitis ėduonies prevencijai, nes dažnai vartojami dirbtiniai saldikliai turi įvairiai pasireiškiančių šalutinių poveikių, pvz., vaikų hiperaktyvumas, alergijos ir kt [5,8].

Dantų ėduonies paplitimo tendencija labai skiriasi įvairiose šalyse. Mokslinių tyrimų duomenimis, besivystančiose šalyse yra didesnis ėduonies paplitimo dažnis, dėl nesubalansuotos vaikų mitybos, reikalingų maistinių medžiagų trūkumo maiste, be to prastesnės individualios burnos higienos bei profilaktinių priemonių nenaudojimo. Yra įrodytas stiprus ryšys tarp mitybos ir burnos būklės. Blogai subalansuota mityba žmogaus organizmą veikia visais gyvenimo tarpsniais, tiek vystymosi metu, tiek ir pilnai susiformavusio, funkcionuojančio organizmo laikotarpiu. Esant nepilnavertei ir nepakankamai mitybai atsiranda įvairių sveikatos problemų, taip pat skatina ir burnos ligų, dantų ėduonies atsiradimą. Jeigu maisto racione trūksta baltymų, vitaminų ar reikiamų mikroelementų, gali mažėti pagaminamų seilių, prastėti jų sudėtis (mažesnis išskiriamų su seilėmis jonų kiekis). Blogėjant išskiriamų seilių kokybei ir mažėjant jų kiekiui, blogėja natūralus dantų apsivalymas seilėmis, be to, seilės praranda savo buferinės sistemos poveikį, todėl padidėja rizika susirgti ėduonimi. Nustatyta, kad didžiausią įtaką karieso atsiradimui dėl nepakankamos mitybos turi pirmųjų gyvenimo metų laikotarpis, kada formuojasi dantų užuomazgos ir reikalingos danties kietuosius audinius sudarančios struktūrinės medžiagos. Nepilnavertė mityba įtakoja emalio hipoplazijų ir seilių liaukų hipofunkcijų išsivystymą, kas, be abejo, turi stiprias sąsajas su ėduonies rizika ateityje [9–11].

Kiti atlikti tyrimai rodo priešingą situaciją. Nustatyta, kad ėduonis labiau paplitęs ekonomiškai stipriose šalyse, nes ten vaikai dažniau valgo daug „paslėpto cukraus“ turinčius maisto

9

produktus, dažnai užkandžiauja. Maisto pramonėje cukrus produktų etiketėse dažnai įvardijamas dekstroze, maltoze, įvairiais sirupais ir pan. Neretai yra pasitelkiamos ir kitos priemonės, kaip aiškiai neįvardinti tikslaus cukraus kiekio produkto sudėtyje. Paprastai vaikai ir paaugliai renkasi maistą pagal tai, koks jo skonis, todėl saldesni produktai labiau priimtini vaikams ir paaugliams. Įvairios greitai paruošiamos košės, sausi pusryčiai, jogurtai yra reklamuojami kaip sveikas ir naudingas vaikams maistas, tačiau savo sudėtyje dažnai turi ypač daug „paslėpto cukraus“ [1,8].

Kiek maisto produktas gali stipriai įtakoti ėduonies vystymąsi yra susiję ir su maisto produkto konsistencija bei jo paruošimo būdu. Burnos mikroflora beveik neskaido gryno krakmolo, bet paveikus aukšta temperatūra krakmolingus produktus jų struktūra tampa lengviau paveikiama bakterijų gaminamiems fermentams [9]. Atliktų tyrimų duomenimis, daug krakmolo turintys pagrindiniai maisto produktai turi mažiau kariesogeninių savybių, o asmenys, kurie vartoja daugiau krakmolo ir mažiau cukraus turi mažiau karieso, palyginti su tais, kurie krakmolingų produktų vartojo mažiau, o cukraus didesnius kiekius. Angliavandenių prisotinti gaminiai, kurie, be visa to, dar ir yra lipnios konsistencijos, ilgiau užsilaiko ant dantų paviršių, todėl yra ilgiau skaidomi bakterijų ir daugiau išsiskiria organinių rūgščių, sukeliančių emalio demineralizaciją [7].

Snehalika Ashok More ir kiti Indijos medicinos mokslų tyrėjai 2018 metais išleido straipsnį, kuriame paskelbė informaciją apie vaikų mėgstamų užkandžių kariesogeninio poveikio palyginimą. Bengalūro mieste, Indijoje buvo atrinkta trisdešimt 6–8 metų amžiaus vaikų, nesirgusių dantų ėduonimi, kurie dalyvavo bandyme, kuriuo buvo siekiama įvertinti bendrą angliavandenių kiekį seilėse, užkandžiaujant įvairiais produktais. Angliavandenių kiekiui seilėje nustatyti buvo naudojamas modifikuotas Anthron reagento metodas, priimtas 1961 m. Beck ir Bibby, kuris matavo angliavandenius kaip gliukozės ekvivalentus. Analizuojami maisto produktai buvo tokie: Bandomasis maistas A - bulvių traškučiai, bandomasis maistas B - gliukozės sausainiai, bandomasis maistas C – „Oreo“ sausainiai, bandymų maistas D - pyragas ir bandomasis maistas E - kukurūzų dribsniai. Bandymo sesijos pradžioje dalyviai buvo paprašyti įprastu būdu kramtyti bandomąjį maistą. Po to prasiskalauti burną vandeniu ir po 10 minučių buvo imamas seilių mėginys. Ištyrus, rezultatai parodė, kad po kukurūzų dribsnių suvartojimo buvo išlaikytas didžiausias angliavandenių kiekis (5,186 mg/ml). Vertės, gautos kitiems perdirbtiems maisto produktams buvo gliukozės sausainiai (3,644 mg/ml), „Oreo“ sausainiai (3,490 mg/ml), bulvių traškučiai (3,239 mg/ml) ir pyragas (2,725 mg/ml). Maisto produktų kariesogeninis potencialas daugiausia susijęs su gliukozės kiekiu burnoje esant tam tikram laiko tarpui ir perdirbto maisto konsistencija [12].

Rodrigo A. Giacaman 2018 metais atliko mokslinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama pagrįsti teiginį, kad gazuotų saldintų gėrimų vartojimas turi poveikį emalio ir dentino demineralizacijai, bei Streptococcus mutans biofilmo kariesogeniškumo savybių padidėjimui. Streptococcus mutans bakterijos buvo auginamos ant emalio, dentino plokštelių ir 3 kartus per dieną buvo užlašinama

10

coca-cola gėrimo arba apelsinų skonio limonado. Taip pat buvo auginamos šių mikroorganizmų kolonijos, į kurią buvo lašinama tokių pačių gėrimų, bet becukrė versija, t.y. saldinta dirbtiniais saldikliais. Tyrimo rezultatai parodė, kad bakterijų kolonijose, augintose su cukraus turinčiais gazuotais gėrimais, susidarė panašios biomasės gyvybingų mikroorganizmų, nepriklausomai nuo gėrimo rūšies (p<0,05). Becukrė Coca cola ir apelsinų skonio gėrimas turėjo mažesnį poveikį biofilmui formuotis palyginus su įprastiniais gazuotais gėrimais (p<0,05). Visi išbandyti produktai, įskaitant ir becukrius parodė didesnius demineralizacijos pažeidimus nei kontroliniam mėginyje (p<0,05). Taigi, cukrus turintys gazuoti gėrimai pagerina S. mutans biofilmų kariesogeninį aktyvumą, efektas panašus kaip vartojant sacharozės prisotintus maisto produktus. Be to, becukriai gazuoti gėrimai turi didelį demineralizacijos potencialą, nors jų įtaka biofilmų formavimuisi nenustatyta [13].

Moksliniai tyrimai parodė, kad valgymas ir užkandžiavimas gali kartais ir apsaugoti nuo ėduonies atsiradimo, priklausomai nuo to, kokiais produktais užkandžiaujama. Buvo nustatyta, kad pieno ir tam tikrų rūšių sūrio, pvz., čederio vartojimas stipriai sumažina kariesogeninį poveikį, jei jis suvalgomas po valgio. Pieno cukrus (laktozė) yra angliavandenis, turintis nedidelį kariesogeninį poveikį. Sūris skatina seilių išsiskyrimą, o tai sudaro sąlygas dantims natūraliai apsivalyti. Negana to, nustatyta, kad sūrio sudėtyje yra gausu kazeino, kalcio ir fosfatų, jie pasižymi rūgštis neutralizuojančiu bei danties paviršių stiprinančiu poveikiu [5,7,14].

Pastaruoju metu visuomenė vis aktyviau skatinama sveikai maitintis. Sukuriamas neigiamas požiūris į dažną užkandžiavimą, greito, saldaus maisto ir gėrimų, pusfabrikačių vartojimą. Gydytojai odontologai dažnai savo pacientams rekomenduoja po valgio išsivalyti dantis ar bent prasiskalauti burną vandeniu siekiant sumažinti angliavandenių likučius ant dantų paviršių [15].

1.3.Dantų priežiūros įpročiai

Vaikai ir paaugliai ne visada aiškiai suvokia dantų priežiūros svarbą, nes nežino kaip ir dėl kokių priežasčių atsiranda dantų ėduonis ir kokias pasekmes įtakoja jo tolesnis vystymasis. Reguliarus lankymasis pas odontologą profilaktiniais tikslais padeda vaikams ir jų tėvams suformuoti dantų priežiūros reikalingumo suvokimą. Gydytojas odontologas ne tik paaiškins dantų ir burnos ligų patogenezinius veiksnius, bet ir pamokys kaip taisyklingai atlikti individualią burnos higieną. Profilaktinei apžiūrai vaikams rekomenduojama apsilankyti kas pusę metų [16].

Individuali asmens burnos higiena apibūdinama kaip reguliari, kasdienė burnos ertmės priežiūra, naudojant specialias burnos ertmės priežiūros priemones – dantų šepetėlį, pastą, tarpdančių siūlą arba šepetėlius, liežuvio valymo įrankį, bei burnos skalavimo skystį [17]. Visos burnos priežiūros priemonės yra reikalingos, norint palaikyti idealią dantų ir gleivinės būklę, tačiau

11

siekiant išvengti ėduonies pažeidimų didžiausią vaidmenį atlieka dantų šepetėlis ir pasta. Valant šepetėliu pasišalina minkštasis apnašas ir maisto likučiai. Dantų pasta burnos gleivinę padengia antibakterinėmis, kvapą gerinančiomis, o dantų paviršius remineralizuojančiomis sudedamosiomis medžiagomis. Naudojant dantų šepetėlį ir pastą atliekamas ne tik mechaninis apnašų pašalinimas, bet masažuojamos dantenos, todėl pagerėja jų kraujotaka, ragėjimo procesas, mažėja uždegimas [2]. Dabartinių atliktų mokslinių tyrimų duomenimis matoma, kad yra nustatytas didelis skirtumas ėduonies prevencijoje tarp naudojančių rankinius ir elektrinius dantų šepetėlius. B. Kurtz su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame siekta išsiaiškinti apnašų nuvalymo efektyvumą naudojant rankinį ir elektrinį dantų šepetėlius. Rezultatuose buvo skelbiama, kad abiejų rūšių šepetėliai yra efektyvūs apnašų pašalinime, jeigu naudojami taisyklingai. Tačiau vertinant tiriamųjų apnašų kiekį ant dantų paviršių po valymo buvo pastebėta, kad valantis su elektriniu dantų šepetėliu rezultatai buvo žymiai geresni nei valant rankiniu, ypač sunkiai prieinamose vietose ir prie dantenų krašto [18].

Nors dantų valymo svarba siekiant išvengti dantų ligų yra plačiai skelbiama, tačiau remiantis įvairiais mokslininkų atliktais tyrimais, galima teigti, kad vaikų burnos higienos įpročiai vis dar yra nepakankamai geri. 2017 metais buvo išleistas straipsnis apie Čekijoje atliktą tyrimą. Buvo siekiama apibūdinti 11, 13 ir 15 metų amžiaus Čekijos vaikų dantų valymo tendencijas nuo 1994 iki 2014 metų. Vaikų burnos higienos įpročiai buvo vertinami anketinės apklausos būdu. Išanalizavus rezultatus, paaiškėjo, kad dantų valančių vaikų dažniau nei kartą per dieną per dvidešimt metų padaugėjo (labiau berniukų), tačiau 21–38 proc. tirtųjų yra įpratę dantis valytis kartą per dieną arba rečiau [19]. Kitų autorių atlikti darbai parodo priešingą situaciją. Labiau išsivysčiusiose šalyse, kur daugiau dėmesio yra skiriama vaikų ugdymui ir priežiūrai, stebima ir geresnė dantų priežiūros situacija. Tarvonen P., Suominen A., su bendraautoriais atliko tyrimą, kuris atskleidė vaikų burnos priežiūros įpročių tendenciją Pietų Korėjoje. Imtį sudarė 492 nuo 10 iki 13 metų vaikai, kurie 6 metus dalyvavo vaikų burnos sveikatos skatinimo programoje. Vaikai savarankišką užpildė specialų klausimyną apie burnos sveikatos įpročius, po to klinikiškai jų burnos būklę ištyrė odontologas. Rezultatai parodė, kad tirti mokiniai dažniausiai nurodė, kad valo dantis du arba daugiau kartų per dieną (94 proc. mergaičių ir 94 proc. berniukų) ir visi atsakė, kad naudoja dantų pastą su fluoru. Tyrimo duomenimis, tirtame Pietų Korėjos regione vaikų dantų ėduonies atsiradimas statistiškai reikšmingiausiai siejamas ne su nepakankamu dantų valymu (p = 0,725) , bet saldžių užkandžių dažnu vartojimu (p = 0,011) [20].

Dantų šepetėliu daugiausia apnašų pašalinama nuo kramtomųjų ir vestibiulinių paviršių, o į tarpdančius šereliai nepatenka. Norint dar sumažinti apnašo ir jame esančiu kariesogeninių mikroorganizmų, reikalinga naudoti tarpdantinį siūlą arba tarpdantinius šepetėlius. Nepaisant to, kad tarpdančių valymas seniai įrodyta kaip būtinas individualios burnos higienos aspektas, vaikai ir

12

paaugliai retai skiria tam dėmesio, o dažniausiai išvis to neatlieka [6,14]. J. Mattos-Silveira su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kodėl vaikai ir suaugusieji vengia tarpdančių valymo siūlu. Rezultatuose paaiškėjo, kad dauguma nurodo tokias priežastis kaip tingėjimas, nemokėjimas naudotis dantų siūlu arba neigiami, su tuo susiję, praeities prisiminimai [21].

Vis dažniau gydytojų odontologų rekomenduojama priemonė ir pagrįstai skelbiama, kaip ne mažiau svarbi tinkamoje burnos higienoje, yra liežuvio grandiklis. Liežuvis burnos ertmėje yra ypatingas savo nugarinio paviršiaus struktūra – jis yra gruoblėtas, todėl ant jo lengvai kaupiasi apnašos ir jose dauginasi mikroorganizmai. Apnašos liežuvio paviršiuje susidaro iš gleivinės deskvamavusio epitelio dalelių, maisto liekanų, seilių. Negana to, jose aptinkama netgi Candida grybelio bei periodontito sukėlėjų, todėl susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui gali pasireikšti burnos gleivinės ir periodonto audinių infekcijos. Liežuvio šaknies srityje susidaro puikios sąlygos veistis anaerobinei mikroflorai. Šios bakterijos išskiria sieros junginius, todėl nevalant liežuvio apnašų atsiranda nemalonus burnos kvapas. Buket Acar šiais metais užbaigė mokslinį tyrimą, kuriuo įrodė, kad nevalant liežuvio apnašų padidėja gingivito ir periodontito rizika, bei atsiranda nemalonus kvapas iš burnos [22]. Lietuvoje ši higienos priemonė vis dar nėra pakankamai populiari tarp visų amžiaus grupių pacientų, tačiau, gera žinia yra tai, kad pastebima, jog vis dažniau pacientai įpranta liežuvį nusivalyti bent jau dantų šepetėliu, dantų valymo metu [14].

1.4.Fluoro preparatų reikšmė karieso profilaktikoje

Siekiant sumažinti ėduonies progresavimą ir esant nedideliems emalio pažeidimams skatinti jo remineralizaciją dažnai rekomenduojama naudoti fluoro turinčias profilaktines priemones ir preparatus [23].

Naudojant fluoro turinčias profilaktines medžiagas, jų poveikis pasireiškia tuo, kad ant danties paviršiaus padidėja fluoro jonų koncentracija. Emalio molekulinėje struktūroje hidroksiapatitai paverčiami į fluorapatitus, kurie yra sunkiau paveikiami rūgščių, todėl sumažina kariozinį poveikį emalio srityje, skatinama emalio remineralizacija. Be to, atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad fluoro jonai stabdo apnašose esančių bakterijų metabolinius procesus, taigi mažėja bakterijų išskiriamų rūgščių skaidant angliavandenius [5,17,23].

Mokslininkų įrodyta, kad fluoro lako naudojimas profilaktikoje ėduonies paplitimą sumažina iki 43 proc. nuolatiniuose dantyse, o pieniniuose iki 37 proc. [15]. Fluoro lako aplikacijos taikomos tuomet, jei yra stebima daug aktyvių kariozinių dėmių. Tačiau gerus profilaktinius rezultatus pasiekti pasitelkiama ne būtinai tik fluoro lako aplikacijas, panašų poveikį turi ir dantų pastos, geliai, skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra didesnė fluoro koncentracija.

13

Rekomenduojama vaikams iki 3 metų dantis valyti pasta, kurios sudėtyje yra 500 ppm fluoro, nuo 3 iki 6 metų amžiaus – iki 1000 ppm, o vyresniems nei 6 metai – skiriama 1000ppm arba 1450 ppm, jei yra padidėjusi ėduomies rizika [1,23,24].

Dantų pasta ir kitos profilaktinės medžiagos turėtų būti parenkamos individualiai, pagal gydytojo odontologo rekomendacijas, atsižvelgiant į paciento dantų būklę, gaunamo fluoro kiekį su geremuoju vandeniu, bei maistu, nes per didelis fluoro kiekis gali daryti žalingą poveikį organizmui. Taip pat aktualu yra tai, kad vaikams iki 3 metų amžiaus ne visada pavyksta gerai išsiskalauti burną po dantų valymo, todėl tėvai turėtų prižiūrėti vaikus, kad jie nenurytų dantų pastos likučių [10,16].

Įvairiose pasaulio šalyse taikoma dantų ėduonies profilaktinė programa – vandentiekio vandens fluoravimas vietovėse, kur yra nepakankamas fluoro kiekis pagal nustatytas normas. Mokslininkų nuomone, tai efektyvus būdas sustiprinti dantų emalio struktūrą jau netgi dantų užuomazgų formavimosi metu ir taip sumažinti ėduonies riziką išdygus dantims. Lietuvoje ši profilaktinė programa nėra taikoma dėl natūraliai esančio pakankamo fluoro jonų kiekio vandenyje. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, pvz. Klaipėdos rajone, fluoro junginių geriamajam vandenyje yra netgi per didelis [23].

Nepaisant to, kad fluoridų pritaikymas profilaktikoje stipriai sumažina ėduonies paplitimą, tyrimai rodo, kad ši problema nėra visiškai išsprendžiama, net optimaliai subalansuojant fluoro kiekį, gaunamą su geriamuoju vandeniu, maistu bei įvairiomis priemonėmis. Tačiau pakankamas fluoro kiekis sušvelnina vartojamo cukraus daromą žalą. Pasitelkiant kuo daugiau įmanomų ėduonies prevencijos priemonių galima sulaukti puikių rezultatų [1,8].

14

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (priedas Nr.1). Tėvai ir tiriamieji buvo raštu informuoti, koks tyrimas bus atliekamas, užtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai ir duomenys, surinkti apžiūros metu bus anoniminiai ir niekur kitur nepanaudoti, išskyrus šį darbą. Paruošta tiriamo asmens informavimo forma (priedas Nr. 2) bei sutikimo forma (priedas Nr. 3).

Tyrimui naudota anketinė tėvų apklausa (priedas Nr. 4) bei registruoti apžiūros metu surinkti vaikų ir paauglių (6-14m. amžiaus) dantų būkės duomenys.

2.1. Vaikų burnos higienos įpročių ir mitybos vertinimas

Pagal šio darbo uždavinius, buvo siekiama įvertinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14 metų amžiaus dantų priežiūros įpročius, todėl anketose tėvams buvo užduodami klausimai kaip dažnai vaikas valo dantis, kokia dantų valymo trukmė, naudojamas dantų šepetėlis, kas kiek laiko jis keičiamas, kokią dantų pastą naudoja (su fluoru ar be), naudojamas kitas burnos higienos priemones ir jų dažnumą. Taip pat, tėvų buvo klausiama ar rūpinasi savo vaikų burnos priežiūra, ar yra taikytos prevencinės ėduonies programos (fluoro lako aplikacijos).

Mitybos įpročių išsiaiškinimui pasirinktas dažnuminių klausimų metodas. Tiriamieji turėjo atsakyti kaip dažnai jų vaikai valgo išvardintus maisto produktus. Galimi atsakymų variantai buvo tokie: „kasdien“, „2 kartus per dieną arba dažniau“, „1 kartą per dieną“, „kelis kartus per savaitę“, „1 kartą per savaitę“, „retai arba niekada“. Buvo klausta kaip dažnai vartoja saldumynus, saldintus gazuotus gėrimus, citrusinius vaisius, kepinius (pyragaičius, sausainius, bandeles), bulvių traškučius, pieną ir pieno gaminius (varškę, sūrį, sūrelius). Taip pat ar turi įprotį užkandžiauti arba gerti saldintus gėrimus vakare po dantų valymo.

Anketa parengta atsižvelgiant į šia tema publikuotą literatūrą bei iškeltus uždavinius. Anketą sudaro 23 klausimai. Pirmieji du klausimai skirti sužinoti tiriamųjų demografinę padėtį, 3– 13 klausimais siekiama išsiaiškinti burnos priežiūros įpročius. 14-20 klausimai atskleidžia tėvų požiūrį į vaiko burnos priežiūrą ir jų skiriamas asmenines pastangas išsaugoti sveikus vaiko dantis. 22 klausimas ir 23 klausimyno lentelė padeda įvertinti vaikų mitybos įpročius.

Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, šioje įstaigoje 2018m. spalio mėnesio pabaigoje buvo prisirašę 965 6-14m. amžiaus pacientai. Taigi, naudojant Panijoto formulę (su 0,05 paklaida) buvo gauta 242 tyrimo populiacija.

15

n =____1____ ∆² + 1/N

n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.); N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)

Atsako dažnis – 98%. Likę vaikai atvyko be tėvų, todėl nebuvo įtraukti į tyrimą.

Tiriamųjų dantų būklė buvo vertinama odontologinėje kėdėje naudojant šviesos šaltinį, sterilius apžiūros instrumentus.

Tyrimo metu buvo paruošta 242 anketos 6 – 14 metų moksleivių tėvams, tačiau dėl ribotų galimybių atsakytų anketų ir apžiūros rezultatų surinkta 219. Tyrimas vykdytas nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 vasario mėnesio.

Anketinių duomenų ir dantų būklės įvertinimo rezultatai analizuoti ir lyginti tarpusavyje naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 24 (angl. Statistical Package for Social Science for Windows) programą. Duomenys statistiškai patikimais laikyti, kai p<0,005. Priklausomybė tarp kokybinių parametrų buvo įvertinta remiantis χ2 kriterijumi. Gautiems tyrimo rezultatams pateikti buvo pasirinktos stulpelinės ir skritulinės diagramos, lentelės.

Statistinės analizės metu buvo skaičiuojamas dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas. Klinikinio tyrimo metu vertinta ir registruota dantų būklė, vėliau skaičiuotas dantų ėduonies intensyvumas (KPI indeksas), kur K – ėduonies pažeistų dantų skaičius, P - plombuotų dantų skaičius, I - išrautų nuolatinių dantų skaičius. Kadangi tiriamųjų tarpe buvo pastovus, mišrusis ir pieninis sąkandis, tai visų tipų sąkandžių indeksai atitinkamai buvo skaičiuojami atskirai: pastoviojo sąkandžio KPI; pieninio sąkandžio kp; mišriojo sąkandžio KPI+kp. Vyresnių kaip ketverių metų vaikų pieninio sąkandžio KPI neskaičiuojamas, nes dantys, dėl fiziologinės kaitos, gali patys iškristi. Dantis vertintas kaip sveikas, jei jo paviršiuose nebuvo rasta jokių ėduonies požymių. Indekso dydžio skaičiavimas buvo atliktas tokiu būdu: KPI=K+P+I. Esant KPI reikšmėms nuo 0 iki 1,0 - ėduonies intensyvumas apibūdinamas kaip labai mažas; nuo 1,1 iki 2,6 – kaip mažas; nuo 2,7 iki 4,4 - vidutinis; nuo 4,5 iki 6,6 - didelis; ir labai didelis - daugiau kaip 6,7. Buvo apskaičiuotas individualus KPI indeksas kiekvienam tiriamajam, po to skaičiuojama bendrai pagal sąkandžio grupes.

Tyrimo metu buvo skaičiuotas ir Alytaus rajono vaikų ir paauglių ėduonies paplitimo indeksas. Ėduonies paplitimo indeksas - tai dantų ėduonimi sergančiųjų dažnis tarp visos populiacijos. Jis išreiškiamas santykiu sergančiųjų ir visų tirtųjų skaičiaus. Ši išraiška verčiama procentais: ėduonimi sergančių žmonių skaičius / tirtų žmonių skaičius x 100%.

16

3. REZULTATAI

3.1 Bendroji tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvavo 219 vaikų kartu su savo tėvais. Imtį sudarė 103 berniukai ir 116 mergaičių. Tėvai atsakė į anketose pateiktus klausimus, o vaikai buvo kliniškai ištirti vertinant dantų būklę.

Atliekant statistinę duomenų analizę tirti vaikai buvo grupuoti į dvi amžiaus grupes – 6-10 ir 11-14 metų. Pirmą amžiaus grupę sudarė 125 tiriamieji, o antrą – 94. Visi apžiūroje dalyvavę pacientai buvo skirstomi ir pagal sąkandžio tipus: 74 vaikai turėjo pieninį sakandį, 87 – nuolatinį ir 58 – mišrų.

3.2 Alytaus rajono vaikų dantų būklė

Išanalizavus apžiūros duomenis, paaiškėjo, kad iš visų tiriamųjų net 63,9 proc. turėjo ėduonies pažeistų dantų. Kaip matome lentelėje (Lentelė Nr. 1), 1 ėduonies pažeistą dantį turėjo 37 tiriamieji (16,9 proc.). Gana didelį procentą (13,2 proc.) sudarė turintys 2 kariozinius dantis. Kiti skaičiai pasiskirstė įvairiai, mažesniais procentais, tačiau matoma, kad tiriamųjų tarpe pasitaikė net ir turinčių po 10 ir daugiau ėduonies pažeistų dantų.

Lentelė Nr. 1 Dantų ėduonies paplitimas Kariozinių dantų skaičius 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Viso: Tiriamųjų skaičius 37 29 17 16 6 9 4 11 3 4 2 1 0 1 140 Procentinė tiriamųjų dalis (%) 16.9 13,2 7,8 7,3 2,7 4,1 1,8 5 1,4 1,8 0,9 0,5 0 0,5 63,9

Buvo nustatyta, kad šiek tiek daugiau ėduonies pažeidimų aptikta mergaičių tarpe, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga (78 mergaitės ir 62 berniukai turėjo karieso pažeistų dantų). Lyginant tarp amžiaus grupių - jaunesnių vaikų (6-10m.) tarpe ėduonies paplitimas sudarė 67,2 proc., o vyresnių (11-14m.) – 60,6 proc.

17

Žemiau pateiktoje lentelėje (Lentelė Nr.2) informacija rodo, kad didžioji dalis (75,8 proc.) tirtųjų turėjo bent 1 plombuotą dantį. 22,2 proc. tirtųjų turėjo du plombuotus dantis. Labai panašiai pasiskirstė tirti vaikai ir paaugliai, kurie turėjo 1 plombuotą dantį – 17,8 proc. ir 3 plombuotus dantis - 17,4 proc. Tik labai nedidelis skaičius tiriamųjų turėjo 6 arba daugiau plombų – 2,5 proc.

Lentelė Nr.2 Plombuotų dantų skaičius

Plombų skaičius 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 Viso: Tiriamųjų skaičius 39 53 38 24 7 1 0 0 1 1 1 0 1 166 Tiriamųjų skaičius procentaliai (%) 17,8 24,2 17,4 11 3,2 0,5 0 0 0,5 0,5 0,5 0 0,5 75,8

Atsižvelgiant į amžių buvo nustatyta, kad plombuotų dantų daugiau turėjo jaunesnės amžiaus grupės vaikai (87 tiriamieji) lyginant su vyresniais (79 tiriamieji). Lyginant pagal lytį, nustatyta kad mergaičių tarpe pasitaikė daugiau plombuotų dantų – 92 mergaitės ir 74 berniukai turėjo plombuotų dantų.

Apžiūros metu buvo rastas ir nedidelis procentas (5,9 proc.) tirtųjų, kurių dantyse buvo ne tik plomba, bet ir ėduonies pažeidimas kartu. 13 vaikų turėjo bent 1 tokios būklės dantį. Didžiausias rastas skaičius dantų plombuotų kartu su ėduonimi buvo 3 vienam pacientui ir tik 3 atvejai pasitaikė.

Lyginant tarp sąkandžio tipų, matoma (Lentelė Nr. 3), kad tiek plombuotų, tiek ėduonies pažeistų dantų daugiausia turi nuolatinio sąkandžio grupė, tačiau šią grupę sudaro ir daugiausiai tiriamųjų (N=87), lyginant su pieninio (N=74) ir su mišraus (N=58) sąkandžio grupėmis. Kartu viename dantyje ėduonis ir plomba pasitaikė tik mišraus ir nuolatinio sąkandžio grupėse, pieninio sąkandžio grupėje atvejų nerasta.

18

Lentelė Nr.3 Ėduonies ir plombų paplitimas tarp skirtingo sąkandžio grupių

Sąkandžio tipas

Bendras tiriamųjų

skaičius

Ėduonis Plomba Ėduonis ir

plomba

Pieninis 74 47 50 0

Mišrus 58 44 45 7

Nuolatinis 87 49 71 6

Šio darbo vienas iš svarbiausių uždavinių buvo išsiaiškinti Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14 m. dantų būklę, todėl surinkti apžiūros duomenys statistinės analizės metu buvo skaičiuojami naudojant specialius indeksus. Suskaičiavus Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14m ėduonies paplitimo indeksą, paaiškėjo, kad jis yra 63,9 proc..

Vertinant ėduonies intensyvumo indeksus, paaiškėjo, kad pastoviojo sąkandžio tiriamųjų KPI = 4,74; pieninio sąkandžio kp = 3,38; mišriojo sąkandžio KPI+kp = 5,6. Lyginant tarp amžiaus grupių ėduonies intensyvumo indeksai buvo ganėtinai panašūs – 4,32 jaunesnės amžiaus grupės ir 4,76 vyresnių. Berniukų ėduonies intensyvumo indeksas reikšmingai nesiskyrė nuo mergaičių, kuris nustatytas 4,65 berniukų ir 4,83 mergaičių. Iš visos imties didžiausias rastas individualus KPI buvo 16. Didžioji dalis tiriamųjų turėjo aukštą ėduonies intensyvumą. Ėduonies intensyvumo vidurkis tirtoje populiacijoje lygus 4,51 – kuris prilygsta aukštam ėduonies intensyvumo laipsniui.

3.3 Dantų priežiūros įpročiai ir priemonės

Siekiant išsiaiškint vaikų ir paauglių dantų priežiūros įpročius anketose tėvams/globėjams buvo užduoti specifiniai klausimai, kurie parodė bendrą situaciją.

Norint sužinoti kiek kartų tirti vaikai per dieną valo dantis, buvo klausiama tėvų nuomonės, kiek kartų per dieną, jų pastebėjimu, vaikas valo dantis. Gauti atsakymai parodė, kad 57,5 proc. tirtų vaikų valo dantis du kartus per dieną. Tai reiškia, kad tik šiek tiek didesnė dalis nei pusė visų apklaustųjų dantis valosi du kartus per dieną, kiti - 21,0 proc. - vieną kartą, 17,4proc. ne kasdien ir 4,1 proc. visai nevalo. (1 pav.) Matoma, kad yra ir nedidelė dalis vaikų, kurie dantų išvis nevalo.

19

1 pav. Dantų valymo dažnumas per parą

Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų dantų valymo dažnio nepastebėta. Lyginant dantų valymo dažnumo duomenis su tiriamųjų dantų ėduonies intensyvumu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=47,713, lls=3, p<0,00 ) tų, kurie dantis valo 2 ir daugiau kartų per parą (3,29) ir tų, kurie valo vieną kartą (5,35), ne kasdien (6,61) ir visai nevalo (8,44) (2 pav.).

2 pav. Dantų ėduonies intensyvumo indekso priklausomybė nuo dantų valymo dažnio

Pagal PSO rekomendacijas dantis reikėtų valyti nuo dviejų iki trijų minučių. Tiek užtrunka, kad visi kiekvieno danties paviršiai būtų švariai ir kokybiškai nuvalyti. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tarp tirtų Alytaus rajono vaikų, tinkamą laiko tarpą (2-3 minutes) dantis valo 36,2 proc., kiti dant7 valymui skiria nepakankamai laiko (3 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas

3.29 5.35 6.61 8.44 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 2 kartus arba dažniau

1 kartą Ne kasdien Visai nevalo

Ėduonies intensyvumo indeksas

20

(χ2=28,897, lls=3, p<0,001) dantų būklės tų, kurie valo 2-3 minutes (KPI=2,97, KPI+kp=3,41, kp=3,2) ir tų, kurie valo 30 sekundžių (KPI=5,45, KPI+kp=6,74, kp=4,5). Tačiau laiko matavimo prietaisus, tiksliai nustatyti dantų valymo laiką, teigė naudojantys tik 9,0 proc. apklaustųjų. Naudojantys laiko matavimo pritaisą, tiksliam dantų valymo laikui nustatyti, turėjo mažesnį ėduonies intensyvumo indeksą (KPI=1,79, KPI+kp=2,36, kp=1,44), lyginant su nenaudojančiais (KPI=4,64, KPI+kp=4,32, kp= 2,41).

3 pav. Dantų valymo laikas

Tinkama individuali burnos higiena sumažina dantų ir burnos ligų riziką. Paprastai individuali higiena siejama su dantų pastos ir šepetėlio kasdieniu naudojimu, tačiau, norint kuo kokybiškiau išvalyti burnos ertmę nuo susidariusių apnašų ir patogeninių mikroorganizmų, reikalingos ir kitos higienos priemonės, tokios kaip tarpdančių siūlas ar šepetėliai, burnos skalavimo skystis ir kt. Siekiant sužinoti kokias priemones naudoja tirti vaikai ir paaugliai buvo užduotas klausimas, kuriame reikėjo sužymėti visas naudojamas priemones. Visi apklaustieji (100 proc.) atsakė, kad valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau tarpdančių šepetėlį arba siūlą naudoja tik 12,9 proc. tiriamųjų. Burnos skalavimo skystį naudojančių buvo 18,6 proc.. Pastebėtas reikšmingas skirtumas (χ²= 9,694, lls =1, p=0,002) tarp amžiaus grupių. Vaikai 6-10 m. skalavimo skystį naudoja kur kas rečiau nei paaugliai 11-14 m. Atitinkamai 6,7 proc. ir 11,9 proc. iš visų atsakiusių teigiamai į šį klausimą (4 pav.).

21

4 pav. Individualios higienos priemonės

Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tiriamųjų dantų būklės, kurie naudoja tik dantų šepetėlį ir pastą (KPI=4,66, KPI+kp= 4,32, kp=3,74) bei tų, kurie naudoja tarpdančių siūlą ar burnos skalavimo skystį (KPI=2,19, KPI+kp=1,66, kp=1,46).

Mokslininkų atliktais tyrimais yra įrodyta, kad valant su elektriniu dantų šepetėliu apnašos nuo dantų paviršių pašalinamos kokybiškiau. Dėl to pasirinkti naudoti kasdienėje dantų priežiūroje elektrinį šepetėlį būtų ypač efektyvu vaikams, kurie dar nemoka pakankamai taisyklingai atlikti valymo judesių ir švariai išsivalyti dantų bei paaugliams, kurie dažnai tingi valytis pakankamą laiką ir reguliariai, nes yra tikslūs nustatyti šerelių judesiai, bei veikimo laikas (paprastai 2 minutės). Šio tyrimo metu buvo klausiama kokį šepetėlį renkasi tirtieji vaikai. Atsakymai parodė, kad elektriniai šepetėliai vis dar nėra labai populiarūs (10,5%), dauguma renkasi įprastinius rankinius šepetėlius (89,5%). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) tiriamųjų dantų būklės, kurie naudoja tik rankinį dantų šepetėlį (KPI=4,7, KPI+kp=4,96, kp=3,21) ir elektrinį (KPI=1,27, KPI+kp=1,56, kp=2,04).

Pagal dantų šepetėlio šerelių kietumo pasirinkimą, matoma, kad dažniausiai yra renkamasi minkštus dantų šepetėlius (48,1 proc.). Taip pat pastebėtas reikšmingas ryšys (χ²= 15,472, lls =3, p= 0,001) tarp skirtingų amžiaus grupių tiriamųjų. Vaikai 6-10m amžiaus labai minkštais šereliais šepetėlius naudojo dažniau (19,0 proc.) nei 11-14m (4,8 proc). Vidutinio kietumo šereliais šepetėlius rinkosi atvirkščiai – mažiau jaunesnio amžiaus vaikų (10,5 proc.) negu vyresnio (14,3 proc.). Naudojančių minkštų šerelių dantų šepetėlius ėduonies intensyvumo indeksas buvo ženkliai mažesnis (KPI=3,87, KPI+kp=3,42, kp=2,94) nei naudojančių vidutinio kietumo (KPI=5,5, KPI+kp= 6,35, kp=4,21) ar kietus (KPI=8,71, KPI+kp=8,87, kp=6,35).

Dantų šepetėlio šereliai kasdien naudojant nusidėvi per 3 mėnesius, todėl yra rekomenduojama kas tiek laiko pakeisti seną dantų šepetėlį nauju. Nors vizualiai nusidėvėjimas

22

nėra pastebimas, tačiau ištyrus mikroskopu būtų galima matyti ne tik šerelių nusidėvėjimą, bet ir susikaupusius nešvarumus, mikroorganizmų kolonijas. Visa tai įtakoja prastesnę valymo kokybę. Šiame tyrime išsiaiškinta, kad kas 3 mėnesius, kaip rekomenduojama, dantų šepetėlį keičia tik 38,6%, likusi tiriamųjų dalis pasiskirstė įvairiai (5 pav.). Nustatytas ryšys prastesnės dantų būklės ir įpročio ilgai naudoti tą patį dantų šepetėlį kasdienei burnos higienai. Kas 3 mėnesius keičiančių dantų šepetėlį ėduonies intensyvumo indeksas buvo reikšmingai mažesnis (KPI=3,09, KPI+kp= 2,98, kp=1,73) už tų, kurie jį keičia kas puse metų (KPI=4,61, KPI+kp=4,25, kp=3,63) arba kai nusidėvi (KPI=5,65, KPI+kp=6,43, kp=4,56). Gauti duomenys buvo statistikai reikšmingi (χ²=31,168, lls =4, p< 0,001).

5 pav. Dantų šepetėlio keitimo nauju įpročiai

Dantų pastos pasirinkimui didelę reikšmę turi vaiko amžius. Tyrimo duomenimis nustatytas stiprus ryšys su vaiko amžiumi ir pastos pasirinkimu priklausomai nuo fluoridų naudojimo sudėtyje (χ²= 22,826, lls =2, p< 0,001). Jaunesniems vaikams iki 10 m. amžiaus dažniau buvo parenkamos pastos be fluoro junginių, o vaikams nuo 11 iki 14 metų – pastos be fluoro kur kas rečiau. Procentinis pasiskirstymas pateiktas 4 lentelėje.

24.30% 14.80% 38.60% 21.00% 0.00% 5.00% 10.00% 15.00% 20.00% 25.00% 30.00% 35.00% 40.00% 45.00% Kai nusidėvi šereliai Dažniau nei kas 3 mėnesius Kas 3 mėnesius

Kas pusę metų

23

Lentelė Nr. 4. Dantų pastos pasirinkimas

Kokią pastą renkasi

Amžiaus grupė Su fluoridais Be fluoridų Nežino

6-10 m. 25,2% 25,7% 7,1%

11-14 m. 30% 5,7% 6,2%

Didžioji dalis tiriamųjų (70,5 proc.) rytais dantis valo po pusryčių, kaip ir yra rekomenduojama mokslininkų ir odontologų. Rastas statistiškai reikšmingas (p<0,001) skirtumas dantų būklės tiriamųjų, kurie dantis valo prieš pusryčius (KPI=5,71, KPI+kp=5,72, kp=4,56) ir, kurie valo po pusryčių (KPI=3,76, KPI+kp=3,81, kp=2,35). Be to, daugiau tėvų atsakė, kad jų vaikai po vakarinio dantų valymo nebevalgo ir nebegeria įvairių gėrimų - 62,4 proc., tačiau 26,7 proc. tėvų atsakė, teigiamai, kad vaikas turi įprotį vakare užkandžiauti arba gerti saldžius gėrimus po dantų valymo. 11 proc. tėvų atsakinėjusių į anketos klausimus nežinojo ir negalėjo tiksliai atsakyti. Įpratusių užkandžiauti arba gerti saldžius gėrimus po vakarinio dantų valymo, tyrimo duomenimis, dantų būklė buvo reikšmingai (χ²= 47,603, lls =2, p<0,001) prastesnė (KPI=6,67, KPI+kp=5,75, kp=4,43) nei tų, kurie nebevalgo po dantų valymo (KPI=3,15, KPI+kp=3,41, kp=2,95). 54,8 proc. apklustų tėvų pasisakė, kad moko vaikus bent išsiskalauti burną vandeniu po saldumynų valgymo. Didžioji dalis (38,8 proc. iš visų pasisakiusių teigiamai) buvo jaunesnės amžiaus grupės tiriamųjų tėvai.

Iki 8 metų amžiaus yra rekomenduojama valyti vaikams dantis, nes vaikai vis dar nesugeba taisyklingai to atlikti patys. Nuo 8 metų vaikams turėtų būti leidžiama dantis valytis patiems, bet valymo kokybę reikėtų įvertinti tėvams ir taip tikrinti iki tol, kol įsitikinama, kad vaikas jau pilnai kokybiškai gali išsivalyti dantis savarankiškai. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad dantų valymo kokybę tėvai tikrina 15,7 proc. vaikų ir nustatyta reikšminga koreliacija (χ²= 20,360, lls =3, p<0,001) su vaiko amžiumi. Vaikams iki 10 metų dantų valymo kokybę tikrina 11,9 proc., o vyresnių, nei 11 metų vaikų – tik 3,8 proc. Be to, jaunesnės amžiaus grupės tirtų vaikų 4,8 proc. tėvų pažymėjo, kad dantis vaikui valo patys.

Siekiant sumažinti ėduonies riziką yra siūloma pasitelkti ir profilaktines procedūras, pavyzdžiui, dantis dengti fluoro lako aplikacijomis, silantais. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad iš tirtų vaikų fluoro lako aplikacijos 1 kartą per praėjusius metus buvo atliktos tik 23,7 proc., o 2-4 kartus 3,7 proc.. Kaip matoma, profilaktika fluoru nėra dažnai taikoma, nors didžioji dalis apklaustų tėvų (59,8 proc.) pasisakė, kad žino kas yra ir kam reikalingos fluoro aplikacijų procedūros. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001), kad fluoro profilaktines procedūras gaunantys vaikai ir paaugliai pasižymėjo žemesniu ėduonies intensyvumo indeksu (KPI=3,13, KPI+kp=4,31, kp=2,83) lyginant su jų negaunančiais (KPI=4,82, KPI+kp=6,57, kp=3,41).

24

Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata, bet iš tų, kurie atsakė teigiamai, didesnė dalis (55,7 proc.) turi jaunesnės amžiaus grupės vaikus. Buvo pastebėtas reikšmingas ryšys su vaiko amžiumi ir jo tėvų susidomėjimu jo dantų būkle ir sveikata – kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau svarbu dantų būklė jo tėvams (χ²= 4,200, lls =1, p= 0,040). Daugiausia informacijos apie dantų priežiūrą tėvai gauna iš gyd. odontologo, pas kurį lankosi, į šį klausimą teigiamai atsakė net 86,1 proc. tiriamųjų. Daugiau nei pusė (56,3 proc.) į anketos klausimus atsakinėjusių tėvų pažymėjo, kad informacijos taip pat gauna ir iš interneto, televizijos. Kitus pasirinkimo variantus pažymėjo kur kas mažesnė dalis - 10,6 proc. - iš pažįstamų ar draugų, 13,9 proc. - iš mokyklos, kurioje mokosi vaikas, 4,8 proc. - pataria bendrosios praktikos gydytojas.

Siekiant nustatyti pagrindines vaikų ir paauglių iš Alytaus rajono lankymosi pas odontologą priežastis, tėvai anketose pažymėjo kelis, jiems tinkančius, variantus. Paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis tiriamųjų atvyksta dėl profilaktinių procedūrų ar profesionalios higienos atlikimui. Rezultatuose pastebima, kad dažniausia priežastis apsilankymo yra sveikatos pažymos išrašymas, kuri yra privaloma mokyklose ir darželiuose arba pajutus dantų skausmą (6 pav.).

6 pav. Apsilankymų pas odontologą priežastys

55.1% 37.4% 14.2% 5.0% 52.1% 15.1% 61.2% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% Dėl skausmo Dėl sugedusių dantų Dėl danties rovimo Atlikti profesionalią burnos higieną Profilaktinei apžiūrai Profilaktinėms procedūroms Sveikatos pažymai gauti

25

3.4 Mitybos įpročiai

Mityba atlieka svarbų vaidmenį ypač vaikystėj ir paauglystėj. Besiformuojančiam organizmui reikalinga subalansuota, turtinga vitaminais ir mineralais kasdienė mityba, kuri įtakoja normalų viso organizmo, o kartu ir dantų audinių vystymąsi. Taip pat, mityba reikšmingai įtakoja burnos mikrofloros sudėtį, kuri turi tiesioginį ryšį su ėduonies formavimusi dantų paviršiuose.

Apklausos duomenimis tarp pagrindinių valgymų vaikai ir paaugliai užkandžiams dažniausiai renkasi sumuštinius (N=89), jogurtus, vaisius (N=105), sausainius, bandeles (N=96). Tiriamųjų, kurie pažymėjo, kad užkandžiauja sumuštiniais, jogurtais, vaisiais dantų būklė reikšmingai nesiskyrė nuo tiriamųjų, kurie šių variantų nepasirinko. Tačiau buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) ėduonies intensyvumo indeksų vaikų, kurie užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14, KPI+kp= 7,36, kp=5,54) lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24, KPI+kp=3,56, kp=2,81). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26, KPI+kp=8,46, kp=4,52).

Saldinti gėrimai, juos dažnai vartojant, turi įtakos rūgštinės terpės burnoje palaikymui, kas, atitinkamai, įtakoja ėduonies vystymąsi. 4,5 proc. apklaustųjų anketose pažymėjo, kad saldžius gėrimus vartoja 1 kartą per dieną arba dažniau. Lyginant su pažymėjusiais, kad saldžius gėrimus vartoja rečiau nei kelis kartus per savaitę, nustatytas reikšmingas skirtumas (p<0,001) dantų būklės. Rečiau saldžius gėrimus vartojančių ėduonies intesyvumo indeksas buvo kur kas mažesnis (KPI=3,24, KPI+kp=3,82, kp=2,67), nei tų, kurie dažnai vartoja saldintus gėrimus (KPI=5,63, KPI+kp= 7,65, kp=4,58).

Nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001), kad dažniau geriančių pieną tiriamųjų burnos būklė taip pat buvo prastesnė (KPI=4,56, KPI+kp=5,34, kp=4,42), nei jo nevartojančių (KPI=3,87, KPI+kp=2,56, kp=3.05). Tačiau įdomu tai, kad kasdien valgančių kitus pieno produktus (varškę, sūrį, sūrelius) ėduonies intensyvumo indeksas mažesnis (KPI=3,06, KPI+kp=4,12, kp=2,45), nei jų nevalgančių (KPI=4,31, KPI+kp=6,05, kp=4,45).

26

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu ištirta 219 6–14 metų amžiaus vaikų besilankančių Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro įstaigoje, norint nustatyti ėduonies paplitimą ir intensyvumą, bei apklausta 219 tėvų (globėjų) anketinėmis apklausomis siekiant išsiaiškinti, vaikų mitybos, dantų priežiūros įpročius. Nustatyta, kad bendras ėduonies paplitimas yra 63,9 proc., intensyvumas 4,51 – kuris prilygsta aukštam ėduonies intensyvumo laipsniui. Lyginant su kitų autorių atliktais tyrimais, galima teigti, kad Alytaus rajone gyvenančių vaikų burnos būklė yra šiek tiek geresnė. 2017 m. Anykščių mieste atliktame moksliniame tyrime skelbiama, kad ėduonies paplitimas 12 metų moksleivių grupėje siekė 89,8 proc. [17].

Tyrime nustatyta, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių ėduonies paplitimas, aukštesnis jaunesnių vaikų tarpe (6-10 m.) negu vyresnių (11-14 m.). Plungėje atlikto tyrimo duomenimis stebima priešinga situacija – prastesnė dantų būklė vyresnių vaikų ir paauglių tarpe - KPI-D tarp 15-17m. paauglių - 4,87, o 12-14m. - 3,39 (p<0,05) [6].

Įvairiose mokslinėse publikacijose teigiama, kad vaikų sergamumas ėduonimi priklausonuo dantų priežiūros ir mitybos. [11,25,26]. Norint įrodyti dantų priežiūros svarbą, buvo ieškoma skirtumo tarp tiriamųjų, kurie buvo apklausti apie mitybos ir dantų priežiūros įpročius. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=28,897, lls=3, p<0,001) dantų būklės tų, kurie valo 2-3 minutes (KPI=2,97) ir tų, kurie valo 30 sekundžių (KPI=5,45). Tyrimo metu nustatyta, kad 58,33 proc. Amerikoje vaikų, kurie dantis valėsi nereguliariai arba trumpiau negu 2 minutės kasdien, kp-p buvo 4,54, o tų, kurie dantis prižiūrėjo pagal PSO rekomendacijas, ėduonies intensyvumo indeksas buvo ženkliai mažesnis (kp-p=2,37) [1].

Visi apklaustieji (100%) atsakė, kad valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau tarpdančių šepetėlį arba siūlą naudoja tik 12,9 proc. tiriamųjų. Burnos skalavimo skystį naudojančių buvo 18,6 proc.. Pastebėtas reikšmingas skirtumas (χ²= 9,694, lls =1, p=0,002) tarp amžiaus grupių. Vaikai 6-10 m. skalavimo skystį naudoja kur kas rečiau nei paaugliai 11-14 m. Atitinkamai 6,7 proc. ir 11,9 proc. iš visų atsakiusių teigiamai į šį klausimą. Mokslininkų nuomone, pilnavertiškai burnos higienai nepakanka tik dantų šepetėlio ir pastos. [27]. Lyginant su kitose šalyse vyraujančia situacija, matoma panaši tendencija, kad dantų siūlo naudojimas kasdienėje burnos higienoje vis dar nėra pakankamai įprastas dalykas, jo vengiama dėl tingėjimo ar nemokėjimo tinkamai naudotis [21]. Galima teigti, kad Alytaus rajono vaikų tarpe, taip pat, vis dar trūksta žinių apie burnos higienos svarbą ir priemones.

Atsižvelgiant į mitybos svarbą ėduonies vystymesi buvo tirti tėvų atsakymai apie jų vaikų maitinimosi įpročius ir pomėgius. Apklausos duomenimis tarp pagrindinių valgymų vaikai ir

27

paaugliai užkandžiams dažniausiai renkasi sumuštinius (N=89), jogurtus, vaisius (N=105), sausainius, bandeles (N=96). Tiriamųjų, kurie pažymėjo, kad užkandžiauja sumuštiniais, jogurtais, vaisiais dantų būklė reikšmingai nesiskyrė nuo tiriamųjų, kurie šių variantų nepasirinko. Tačiau buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001) ėduonies intensyvumo indeksų vaikų, kurie užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14) lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26). Saldintų gėrimų vartojimas prieš miegą, ypač po vakarinio dantų valymo, įtakoja ankstyvojo ėduonies vystymąsi, kuris gali turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai. 4,5 proc. apklaustųjų anketose pažymėjo, kad saldžius gėrimus vartoja 1 kartą per dieną arba dažniau. Lyginant su pažymėjusiais, kad saldžius gėrimus vartoja rečiau nei kelis kartus per savaitę, nustatytas reikšmingas skirtumas (p<0,001) dantų būklės. Rečiau saldžius gėrimus vartojančių ėduonies intensyvumo indeksas buvo kur kas mažesnis (KPI=3,24), nei tų, kurie dažnai vartoja saldintus gėrimus (KPI=5,63). Kitų autorių atlikti tyrimai patvirtina šiame tyrime rastą ryšį tarp mitybos ir dantų būklės. Teigiama, kad sacharidais praturtinta dieta smarkiai pakelia ėduonies riziką [12,13]. Negana to, įprotis užkandžiauti ar dažnai vartoti saldžius gazuotus gėrimus taip pat paskatina ėduonies pažeidimų vystymąsi. Patariama po užkandžiavimo angliavandenių turinčiu maistu arba po saldžių gėrimų vartojimo bent jau prasiskalauti burną vandeniu, kas reikšmingai sumažina maisto likučių kiekį ir rūgštinės terpės burnoje užsilaikymą [28]. 2016 m. Pietų Korėjoje atliktame tyrime skelbiama, kad vaikų mityba nėra pakankamai sveika ir tausojanti dantų sveikatą. Nustatyta, kad daugiausia vaikų (89 proc. mergaičių ir 88 proc. berniukų) nurodė, kad valgo saldžius užkandžius bent dukart per dieną ir 69 proc. mergaičių, 73 proc. berniukų geria vandenį kai yra ištroškę, kiti yra įpratę gerti saldžius gėrimus, sultis ar arbatas [20].

Atliktu tyrimu buvo svarbu sužinoti ir kiek tėvai skiria dėmesio savo vaikų dantų sveikatos priežiūrai ir problemoms. Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata, bet iš tų, kurie atsakė teigiamai, didesnė dalis (55,7 proc.) turi jaunesnės amžiaus grupės vaikus. Buvo pastebėtas reikšmingas ryšys su vaiko amžiumi ir jo tėvų susidomėjimu jo dantų būkle ir sveikata – kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau svarbu dantų būklė jo tėvams (χ²= 4,200, lls =1, p= 0,040). Daugiausia informacijos apie dantų priežiūrą tėvai gauna iš gyd. odontologo, pas kurį lankosi, į šį klausimą teigiamai atsakė net 86,1% tiriamųjų. Daugiau nei pusė (56,3 proc.) į anketos klausimus atsakinėjusių tėvų pažymėjo, kad informacijos taip pat gauna ir iš interneto, televizijos. Kitus pasirinkimo variantus pažymėjo kur kas mažesnė dalis - 10,6 proc. - iš pažįstamų ar draugų, 13,9 proc. - iš mokyklos, kurioje mokosi vaikas, 4,8 proc. - pataria bendrosios praktikos gydytojas. Galima teigti, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių dantų priežiūrai jų tėvai skiria nepakankamai dėmesio, tokios pačios tendencijos pastebimos ir kitose valstybėse

28

atliktuose tyrimuose, kuriuose pabrėžiama, kad daugiausiai dėmesio skiriama vaikų iki mokyklinio amžiaus dantų priežiūrai arba tada, kai vaikas pradeda skųstis skaudančiais dantimis [10,21,25].

Net ir esant nepakankamai taisyklingai individualiai burnos higienai, bei dažnai užkandžiaujant angliavandenių prisotintais produktais, ėduonies riziką galima dalinai sumažinti specialiomis profilaktinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, fluoro lako aplikacijomis [15]. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad iš tirtų vaikų fluoro lako aplikacijos 1 kartą per praėjusius metus buvo atliktos tik 23,7 proc., o 2-4 kartus 3,7 proc.. Kaip matoma, profilaktika fluoru nėra dažnai taikoma, nors didžioji dalis apklaustų tėvų (59,8 proc.) pasisakė, kad žino kas yra ir kam reikalingos fluoro aplikacijų procedūros. Kinijoje 2015 m. atlikto tyrimo metu apklausus paauglių tėvus paaiškėjo, kad 61.8 proc. Tiriamųjų pasisakė, kad mano, jog fluoro profilaktinės procedūros, jų nuomone, padeda apsaugoti vaikų dantis nuo ėduonies, o 38.2 proc. manė priešingai [26].

Šiame tyrima nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001), kad fluoro profilaktines procedūras gaunantys vaikai ir paaugliai pasižymėjo žemesniu ėduonies intensyvumo indeksu (KPI=3,13) lyginant su jų negaunančiais (KPI=4,82).

29

IŠVADOS

1. Vaikų dantų ėduonies paplitimas yra 63,9 proc., intensyvumas – KPI = 4,74; kp = 3,38; KPI+kp = 5,6. Plombuotų dantų daugiau turėjo jaunesnės amžiaus grupės vaikai (6-10m.) lyginant su vyresniais (11-14m.). Lyginant pagal lytį, nustatyta kad mergaičių tarpe pasitaikė daugiau plombuotų dantų.

2. Visi tiriamieji (100 proc.) dantų valymui naudoja pastą ir šepetėlį, tačiau papildomas burnos priežiūros priemones naudoja tik nedidelė dalis tiriamųjų. Reguliariai 2 kartus per dieną dantis valo tik daugiau negu pusė tiriamųjų. Mityba nėra pakankamai sveika, pusė tirtų vaikų saldumynus valgo kiekvieną dieną, dažnai mėgaujasi kepiniais, saldžiaisiais gėrimais, bulvių traškučiais.

3. Buvo nustatyta statistiškai reikšmingai prastesnė dantų būklė vaikų, kurie užkandžiams renkasi sausainius, bandeles, bulvių traškučius ar kukurūzus (KPI=6,14) lyginant su tais, kurie tokių užkandžių nesirenka (KPI=3,24). Užkandžiaujančių saldumynais (šokoladu, saldainiais, guminukais) ėduonies intensyvumo indeksas buvo aukščiausias (KPI= 6,26). Naudojančių tik dantų šepetėlį ir dantų būklė prastesnė (KPI=4,66) nbei tų, kurie naudoja tarpdančių siūlą ar burnos skalavimo skystį (KPI=2,19).

4. Absoliuti dauguma tėvų (95,0 proc.) atsakė, kad domisi savo vaiko burnos sveikata. Dantų valymo kokybę tėvai tikrina 15,7 proc. vaikų.

30

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Alytaus rajono vaikų ir paauglių iki 14 metų dantų būklė yra bloga. Rastas statistiškai reikšmingas ryšys su mityba ir dantų priežiūros įpročiais. Tačiau tyrimas parodė, kad vaikų ėduonies intensyvumo indeksas buvo mažesnis, kurių tėvai į anketos klausimus atsakė, kad gauna patarimų iš gyd. odontologo ir mokyklose. Todėl rekomenduoju gydytojams odontologams:

1. Skirti daugiau dėmesio sveikos mitybos ir dantų priežiūros švietimo srityje, pabrėžiant šių faktorių svarbą ir įtaką ėduonies vystymuisi.

2. Skatinti tėvus, kad vaikus pas odontologą pirmojo vizito turėtų atvestų vos išdygus pirmiesiems dantims, o vėliau reguliariai 1-2 kartus kiekvienais metais burnos būklės ir higienos įvertinimui. 3. Įvertinus ėduonies riziką ir įsitikinus ir esant poreikiui rekomenduoti profilaktines procedūras, ypač fluoro lako ar želė aplikacijas.

4. Mokyti vaikus ir jų tėvus kaip taisyklingai valomi dantys, kokie judesiai turi būti atliekami, kiek laiko trukti valymas ir kaip svarbu papildomai naudoti dantų siūlą ar kitas higienos priemones.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bruce A. Dye, D.D.S., M.P.H.; Gina Thornton-Evans, D.D.S MPH. Dental Caries and Sealant Prevalence in Children and Adolescents in the United States, 2011-2012 [Internet]. 2015. Available from: http://www.cdc.gov/nchs/data/databriefs/db191_table.pdf#1.

2. DANGUOLĖ DRUNGILIENĖ, SONATA KVYKLIENĖ VM, RENATA DARGINAVIČIENĖ. BURNOS HIGIENA IR ĖDUONIES PAPLITIMAS TARP 12-15 METŲ MOKSLEIVIŲ. 2011 [cited 2018 Dec 29];21:70–4. Available from: http://sm-hs.eu

3. Oral health database [Internet]. Malmö högskola; 2016. Available from: https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/

4. Dautoriūtė V. 3-5 METŲ VAIKŲ DANTŲ ĖDUONIES ATSIRADIMĄ IR VYSTYMĄSI LEMIANTYS RIZIKOS VEIKSNIAI. Kaunas; 2017.

5. Jepsen S, Blanco J, Buchalla W, Carvalho JC, Dietrich T, Dörfer C, et al. Prevention and control of dental caries and periodontal diseases at individual and population level: consensus report of group 3 of joint EFP/ORCA workshop on the boundaries between caries and periodontal diseases. J. Clin. Periodontol. [Internet]. Wiley/Blackwell (10.1111); 2017 [cited 2018 Nov 9];44:S85–93. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/jcpe.12687

6. Šriupšaitė E. PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE, DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ. Kaunas; 2017.

7. K. Halvorsru, J. Lewney D. Craig and PJM. Effects of Starch on Oral Health: Systematic Review to Inform WHO Guideline. J. Dent. Res. [Internet]. 2018 [cited 2018 Oct 16]; Available from: https://doi.org/10.1177/0022034518788283

8. Do LG, Ha DH, Spencer AJ. Factors attributable for the prevalence of dental caries in Queensland children. Community Dent. Oral Epidemiol. [Internet]. Wiley/Blackwell (10.1111); 2015 [cited 2018 Nov 9];43:397–405. Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/cdoe.12162

9. Peres MA, Sheiham A, Liu P, Demarco FF, Silva AER, Assunção MC, et al. Sugar Consumption and Changes in Dental Caries from Childhood to Adolescence. J. Dent. Res. [Internet]. SAGE PublicationsSage CA: Los Angeles, CA; 2016 [cited 2018 Nov 10];95:388–94. Available from: http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0022034515625907

10. Alshahrani NF, Alshahrani ANA, Alahmari MA, Almanie AM, Alosbi AM, Togoo RA. First dental visit: Age, reason, and experiences of Saudi children. Eur. J. Dent. [Internet]. Dental Investigations Society; 2018 [cited 2018 Nov 9];12:579–84. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30369806

11. Pham TAV, Nguyen PA. Factors related to dental caries in 10-year-old Vietnamese schoolchildren. Int. Dent. J. [Internet]. Wiley-Blackwell; 2018 [cited 2018 Nov 9]; Available from: