Eglė Sabaitė
5 kursas, 11 grupėANKSTYVAS PIENINIŲ KRŪMINIŲ DANTŲ
NETEKIMAS IR ĮTAKA NUOLATINIŲ DANTŲ
SUSIGRŪDIMUI
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovė:
Lekt. dr. Jaunė Razmienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
ANKSTYVAS PIENINIŲ KRŪMINIŲ DANTŲ NETEKIMAS IR ĮTAKA NUOLATINIŲ DANTŲ SUSIGRŪDIMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ... Darbo vadovė ...
Eglė Sabaitė, 5 kursas, 11 grupė Lekt. dr. Jaunė Razmienė
2017 m. ... 2017 m. ...
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)? 11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai
ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui? 29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,
meta-regresija)? +1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos
meta-analizės rezultatai? +2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo balo -0,5 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 9
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1 Ankstyvas pieninių krūminių dantų netekimas ir priežastys ... 16
2.1.1 Ankstyvas pieninių krūminių dantų netekimas – APKDN ... 16
2.1.2 Ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo priežastys ... 16
2.2 Ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo įtaka pokyčiams dantų lankuose ... 17
2.2.1 Susigrūdimas ... 17
2.2.2 Vietos pasikeitimai dantų lanke po pirmojo pieninio krūminio danties netekimo ... 19
2.2.3 Vietos pokyčiai po ankstyvo 5-tojo pieninio danties netekimo. ... 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
IŠVADOS ... 30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 31
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
APKDN – ankstyvas pieninių krūminių dantų netekimasDAI – ortodontinis indeksas. Dantų estetinis indeksas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ANKSTYVAS PIENINIŲ KRŪMINIŲ DANTŲ NETEKIMAS VAIKO AMŽIUJE
IR ĮTAKA NUOLATINIŲ DANTŲ SUSIGRŪDIMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: žinoma, kad pieniniai dantys yra natūralus vietą
užlaikantis aparatas išdygsiantiems nuolatiniams dantims. Atsiradus dantų eilių defektams, išsibalansuoja jėgų pusiausvyra, dėl ko dantys gali migruoti, sutrikdyti normalią dantų kaitą ir nulemti vietos stoką dantų lanke. Mažieji pacientai dažnai stokoja asmeninės burnos higienos įgūdžių ir motyvacijos juos panaudoti. Dėl to išsivysto komplikuotas dantų kariesas ir vaikai per anksti netenka pieninių krūminių dantų. Akcentuojama, kad vaikams, per anksti netekusiems pieninių krūminių dantų, indikuotina uždėti vietą užlaikantį aparatą, nes ankstyvas pieninių krūminių dantų netekimas (toliau – APKDN) lems vietos stoką dantų lanke ir nuolatinių dantų susigrūdimą.
Šio darbo tikslas yra remiantis mokslinėmis publikacijomis išsiaiškinti, ar vietos trūkumas nuolatinių dantų lanke ir dantų susigrūdimas yra įtakotas ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo. Šios žinios gali būti naudingos praktikoje gydytojams odontologams sudarant vaiko gydymo planą.
Medžiaga ir metodai: paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų
bazėse Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje, mokslinės literatūros ieškota naudojant „Google Schoolar“, žurnaluose „International Journal of Paediatric Dentistry“, „Angle Orthodontist“, „The Journal of the American Dental Association“, „American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics“. Ieškota tyrimų, atliktų 2007-2017 metais, kuriuose tirti pacientai vaikai, turintys mišrų sąkandį, per anksti netekę krūminių pieninių dantų.
Rasti ir analizuoti 6 kriterijus atitikę moksliniai straipsniai.
Rezultatai: tik ankstyvas antrojo pieninio krūminio danties netekimas a/ž lemia vietos netekimą
ir nuolatinio pirmojo krūminio danties migraciją medialiai. Trūksta išsamesnių tyrimų.
Išvados: vaikai per anksti netenka pieninių krūminių dantų dėl ėduonies ir jo sukeltų
komplikacijų. APKDN įtaka nuolatinių dantų susigrūdimui abejotina. Ankstyvas ketvirtojo pieninio danties netekimas nesukelia reikšmingų vietos pokyčių, tačiau antrojo pieninio krūminio danties ankstyva ekstrakcija gali lemti reikšmingus pokyčius a/ž dantų lanke dėl medialinės nuolatinio pirmojo krūminio danties migracijos.
Raktiniai žodžiai: premature primary molar loss, decidous molar loss, space changes, space
PREMATURE PRIMARY MOLARS LOSS AND ITS INFLUENCE ON
PERMANENT TEETH CROWDING
SUMMARY
The relevance of the problem and the aim of the study: It is common knowledge that the
primary teeth are the natural space maintainers for the successional teeth. Dentition defects ciuls lead to the teeth migration and and the lack of space in dental arch. Little patients often lack the personal oral hygiene skills as well as the motivation to use them. Therefore, this may develop complicated tooth decay and children could lose their primary molars too early. It is emphasized to apply space maintainer for the children who have lost their primary molars too early, otherwise it may lead to the lack of space in the dental arch and crowding of the permanent teeth.
The purpose of this study, based on the scientific publications, is to find out whether the shortage of space in the permanent teeth arch and dental crowding is influenced by the early loss of the primary molars. In dental practice, this knowledge may be useful for the dentists creating child’s treatment plan.
Material and methods: The search for scientific literature was conducted using LUHS
subscribed electronic databases: Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins and Lithuanian virtual library database as well as the "Google Scholar”, and academic journals: “International Journal of Paediatric Dentistry“, “Angle Orthodontist“, “The Journal of the American Dental association”, “American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics“. The search guidelines included studies published between 2007 and 2017, where the patients were children with mixed occlusion and prematurely lost primary molars. Based on the search criteria, six scientific articles were found and analysed.
Results: Only the early loss of primary second molar in the lower jaw leads to the loss of space
due to permanent first molar medial migration. There is a lack of well controlled and comprehensive researches.
Conclusions: Children may lose primary molars due to caries and its complications. The
influence of the early loss of primary molars on permanent teeth crowding is questionable. The early loss of the primary first molar does not cause significant changes in the dental arch, however the early extraction of the primary second molar can have significant changes in the mandibular arch because of the mesial drift of the permanent first molar.
Keywords: premature primary molar loss, decidous molar loss, space changes, space loss,
11
ĮVADAS
Ryšys tarp ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo ir ortodontinių anomalijų pradėtas nagrinėti seniai, galima rasti tyrimų, atliktų 1949 metais. Liu su bendraautoriais vienas pirmųjų ištyrė pieninių krūminių dantų ankstyvo netekimo įtaką vietos praradimui dantų lanke. Autorius nustatė, kad antrųjų pieninių krūminių dantų netekimas sukėlė didesnius vietos pokyčius dantų lanke, lyginant su pirmaisiais [1]. Dėl daugelio faktorių, vaikiančių stomatognatinės sistemos biomechaniką ir dėl kiekvieno organizmo indivadualių savybių, sudėtinga atlikti tikslius ir patikimus tyrimus.
Pasaulyje skiriamas didelis dėmesys vaikų dantų karieso profilaktikai, nepaisant to, pieninių dantų ėduonis vis dar išlieka viena iš labiausiai paplitusių ligų tarp vaikų [2, 3, 4] ir pagrindine priežastimi, dėl ko per anksti netenkama pieninių dantų [5]. Nors egzistuoja ir kitos priežastys (bendriniai susirgimai, traumos, šalinimas ortodontiniais tikslais, endodontinio gydymo komplikacijos, ankstyva šaknies rezorbcija dėl ektopinio nuolatinių dantų dygimo), ėduonis išlieka pagrindiniu faktoriumi, dėl ko tenka šalinti pieninius dantis.
Nors autoriai sąvoką apibrėžia skirtingai, daugelyje literatūros šaltinių pieninio danties netekimas laikomas ankstyvu, kuomet jis buvo pašalintas anksčiau, nei būtų įvykusi fiziologinė dantų kaita [6].
Pieninių dantų išsaugojimas, besiformuojant nuolatiniam sąkandžiui, iki įvyks jų natūralus iškritimas, literatūroje nurodomas kaip svarbus faktorius siekiant išvengti nepageidaujamo vietos praradimo dantų lanke ir sumažinti netaisyklingo sąkandžio atsiradimo ir galimo ortodontinio gydymo reikmės padidėjimą [7, 8]. Kiekvienas pieninis dantis, pašalintas anksčiau, nei jis būtų iškritęs natūraliai, padidina netaisyklingo sąkandžio išsivystymo tikimybę 18 % [9]. Dantų perimetro sumažėjimas literatūroje glaudžiai siejamas su gretimų dantų migracija, kurią sukėlė ankstyvas pieninių dantų netekimas [10]. APKDN gali sukelti nepageidaujamą vieno ar abiejų gretimų dantų migraciją, dėl to prarandama vieta dantų lanke ir padidėja rizika dantų susigrūdimui atsirasti [11]. Sąkandžio formavimąsi įtakoja daugybė faktorių ir vieno iš jų išsibalansavimas gali lemti patologinės okliuzijos vystymąsi [10].
Moksliniuose tyrimuose pateikiamos skaitinės statistiškai reikšmingos reikšmės, apibrėžiančios vietos pasikeitimus dantų lanke po APKDN, klinikiniame kontekste išlieka kontraversiškos.
Darbo tikslas: naudojantis mokslinėmis publikacijomis išsiaiškinti ankstyvo pieninių dantų
12
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo priežastis; 2. Nustatyti APKDN įtaką nuolatinių dantų susigrūdimui;
3. Išsiaiškinti, kokie pokyčiai įvyksta dantų lankuose po 4-ojo pieninio danties netekimo; 4. Isiaiškinti, kokie pokyčiai įvyksta dantų lankuose po 5-ojo pieninio danties netekimo.
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Analizės ir duomenų įtraukimo kriterijai buvo nustatyti iš anksto ir pateikti protokole (priedas Nr. 1)
STRAIPSNIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI:
• Anglų kalba; • Klinikiniai tyrimai;
• Prieiga prie pilno straipsnio; • 2007-2017 metai;
• Tyrimai, atlikti su žmonėmis.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI, PASKUTINĖS PAIEŠKOS DATA
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje, mokslinės literatūros ieškota naudojant „Google Schoolar“, žurnaluose „International Journal of Paediatric Dentistry“, „Angle Orthodontist“, „The Journal of the American Dental Association“, „American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics “. Ieškota tyrimų, atliktų 2007-2017 metais, kuriuose tirti pacientai, turintys mišrų sąkandį, per anksti netekę krūminių pieninių dantų. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2017.02.20.
ELEKTRONINĖ DUOMENŲ PAIEŠKA
Ieškota tyrimų atliktų 2007-2017 metais. Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: anglų k.: „premature primary molar loss“ OR „deciduous molar loss“ AND „space loss“ OR „arch changes“ OR „malocclusion“. Paieška atlikta 2016.09.01. – 2017.02.20. Rasti 6 kriterijus atitinkantys straipsniai.
14
STRAIPSNIŲ ATRANKA
Atrankos kriterijai: • Tyrimai In vivo;
• Pacientai, per anksti netekę krūminių pieninių dantų v/ž ar a/ž;
• Matavimai, atlikti iškart po danties netekimo ir po tam tikro sekimo laikotarpio. Atmetimo kriterijai:
• Sisteminės apžvalgos ir meta-analizės; • Tyrimai, atlikti su gyvūnais;
• Nėra kontrolinės grupės; • Per mažai informacijos;
• Pacientai serga bendrinėmis ligomis, turi įgimtus sindromus; • Stebimas susigrūdimas mišriame sąkandyje.
Sudaryta PRISMA lentelė (priedas nr. 2), kurioje nurodomas atrinktų ir atmestų straipsnių skaičius. Taigi, iš viso buvo rasta 70 mokslinių tiriamųjų straipsnių. Atmetus sistemines literatūros apžvalgas bei meta-analizes, liko 43 straipsniai. Perskaičius pavadinimą ar santrauką, iš šių straipsnių atrinkta 16 pilno teksto straipsnių, kuriuos nuspręsta perskaityti. Atrinktuose straipsniuose tyrimai buvo susiję su APKDN, tačiau 10 straipsnių neatitiko atrankos kriterijų. Atlikus pilną detalią analizę, atrinkti 6 straipsniai.
DUOMENŲ ATRINKIMAS
• Mokslinio tiriamojo straipsnio publikavimo metai; • Tyrimo rūšis;
• Tyrime naudoti matmenys; • Metodai;
• Rezultatai.
KINTAMIEJI IR PAGRINDINIAI JŲ MATAVIMO VIENETAI • Dantų lanko plotis -mm;
• Dantų lanko ilgis – mm; • Tarpiltinis plotis– mm; • Tarpiltinis ilgis – mm;
15 • Dantų lanko perimetras – mm;
• Dantų lanko pusperimetris – mm; • D+E atstumas – mm;
• Amžius – metai;
• Klinikinio sekimo laikotarpis – mėn., d.; • Pasikliautinumo intervalas (P);
• Standartinis nuokrypis (s) , ±.
SISTEMINĖS KLAIDOS
Rizikos veiksniai:
• Nepakankamai kontroliuojamos tyrimo sąlygos; • Pašalinių veiksnių įtaka;
• Tyrimams atlikti naudotas ne vienodas pacientų skaičius; • Galimas vertintojų subjektyvumas;
• Neįvertinti žalingi įpročiai, genetinė šeimos anamnezė.
VIDURKIŲ SKIRTUMAI
Didžiojoje dalyje tyrimų pateikiami skaičiais išreikšti gauti duomenys su standartiniu nuokrypiu (įverčiai). Norint išvengti klaidingų skaičiavimo rezultatų ir išvadų, skaičiuojamas ne įprastas tyrimų kintamųjų vidurkis, o svertinis vidurkis. Tai parodo, jog kiekviena gauta kintamųjų reikšmė/rezultatas tyrime yra vertinamas proporcingai tirtų pacientų. Taigi, galima teigti, kad tyrimai, kuriuose tirta daugiau pacientų, paveikia vidurkio galutinį rezultatą labiau nei tyrimai su mažomis imtimis.
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Ankstyvas pieninių krūminių dantų netekimas ir priežastys
2.1.1 Ankstyvas pieninių krūminių dantų netekimas – APKDN
Literatūroje nurodoma daug ankstyvo pieninių dantų netekimo sąvokų apibrėžimų: ilties ar pirmojo pieninio moliaro netekimas vaikui esant pirmoje klasėje ar anksčiau ir antrojo pieninio moliaro netekimas vaikui esant antroje klasėje ar anksčiau [12]; kai nėra pieninio danties ir negalime užčiuopti nuolatinio [13]; kai pieninis dantis prarastas prieš 6 mėn. ir daugiau, nei tas pats dantis kitame kvadrante [14]; kai per du vizitus, kuriuos skiria metai, vaiko burnoje trūksta pieninio danties [15]; pieninio danties pašalinimas dėl skausmo likus 2 metams ir daugiau iki jo natūralaus iškritimo [16]; galime laikyti, kad įvyko APKDN, kai nuolatinio danties nėra mažiausiai 2 metus toje vietoje, kur buvo pašalintas pieninis dantis [17] ar kai nestebimas nuolatinis dantis po pieninio danties ekstrakcijos [18]. Sąvoka gali būti apibrėžta ir kaip pieninio danties pašalinimas lokalioje ar bendrinėje nejautroje anksčiau, nei jis būtų natūraliai iškritęs [6].
2.1.2 Ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo priežastys
Dažniausia priežastis, dėl ko tenka šalinti pieninius dantis prieš jiems natūraliai iškrentant – dantų kariesas [12]. Pagal PSO, dantų ėduonis yra didžiulė globalinė problema, paliečianti 60-90% mokyklinio amžiaus vaikų visame pasaulyje [20]. Tai lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme, paveikiantis burnos sveikatą ir sisteminę buklę, raidą, gyvenimo kokybę, sukeliantis skausmą ir dėl to dažniausiai užsibaigiantis pieninio danties pašalinimu bendrinėje ar vietinėje nejautroje [21-23].
Lietuvoje, Kauno mieste, karieso paplitimas pieniniame sąkandyje siekia net 96,6% [24], o Bulgarijoje 6,2 % vaikų nuo 7 iki 14 metų yra patyrę pieninių dantų pašalinimą dėl karieso, taip pat 16,5 % Saudo Arabijoje ir 9,28% Brazilijoje [25]. 2013 metais atliktas tyrimas su vaikais Anglijoje parodė, kad apie pusė aštuonmečių ir beveik kas trečias penkiametis turi pieninių dantų kariesą. 5% aštuonmečių Bulgarijoje ir 17 % penkiamečių patyrė pieninių dantų pašalinimą dėl ėduonies [26].
2015 metais Santanu Mukhopadhyaysu bendraautoriais, analizuodami ankstyvo pieninių dantų netekimo ypatumus Indijoje, nurodė, kad kariesas ir jo sukeltos komplikacijos yra dažniausia priežastis,
17 dėl ko per anksti pašalinami pieniniai dantys [5]. Kitos priežastys – traumos, šalinimas ortodontiniais tikslais, šalinimas dėl sisteminių priežasčių, endodontinio gydymo komplikacijos, ankstyva šaknies rezorbcija dėl ektopinio nuolatinių dantų dygimo [5]. Daugiausiai pieninių dantų dėl karieso pašalinama 5-tais gyvenimo metais [27]. Lyginant su priekine dantų grupe, labiausiai pažeidžiami ir dažniausiai per anksti pašalinami yra pieniniai krūminiai dantys [12, 28], kurių ankstyvo netekimo sukelti padariniai ir yra šio darbo objektas.
2.2 Ankstyvo pieninių krūminių dantų netekimo įtaka pokyčiams dantų lankuose
2.2.1 Susigrūdimas
Pagrindinė problema po APKDN yra natūralaus vietą užlaikančio aparato (pieninio danties) praradimas. Literatūroje nurodoma, kad gretimi dantys migruoja į ekstrakcijos vietą, taip prarandama vieta išdygsiantiems nuolatiniams dantims ir tai gali lemti dantų dygimo chronologijos sutrikimą ar nuolatinių dantų susidrūdimą [16].
2015 metais publikuotame straipsnyje Diravidamani Kamatchi ir kt., kalbėdamas apie siekiamybę išvengti ortodontinių problemų nuolatiniame sąkandyje teigia, kad netekus pieninių krūminių dantų, nuolatinis 6-as dantis nebeteks atramos, užlaikančios jį savo vietoje. To pasekoje įvyks danties migracija medialiai, o priekinės grupės dantys migruos distaliai - išsivystys vietos trūkumas dantų lanke, bus sutrikdyta natūrali dantų kaita ir išsivystys dantų lankų neatitikimai [29, 11]. Grippaudo su bendraautoriais 2015 metais Italijoje publikuotame straipsnyje nurodo, kad ne tik vystymosi sutrikimai, žirklinis sąkandis, įgimti sindromai, žandikaulių traumos, skeletinės anomalijos, bet ir ankstyvas pieninių dantų netekimas turi būti įtrauktas skaičiuojant ortodontinio gydymo reikmės indeksą. Šie autoriai teigia, kad ankstyvas pieninių dantų netekimas yra viena iš priežasčių patologiniam sąkandžiui susiformuoti [30].
Netaisyklingo sąkandžio vystymasis yra polietiologinės kilmės procesas. Literatūroje nurodoma, kad vienas iš sąkandžio anomalijas sąlygojančių veiksnių – APKDN [31]. Galimas biologinis patologinio sąkandžio vystymosi mechanizmas nurodytas 1 paveiksle:
18
1 pav. Galimas biologinis dantų susigrūdimo ir netaisyklingo sąkandžio susiformavimo
mechanizmas po ankstyvo pieninių dantų netekimo (N. Bhujel et al., The effect of premature extraction of primary teeth on the subsequent need for orthodontic treatment).
Formuojantis nuolatiniam sąkandžiui, svarbų vaidmenį vaidina šie veiksniai: rasė, etniniai bruožai, lytis, individualios okliuzinės charakteristikos [11, 32], dėl to sudėtinga ištirti vieno vieno faktoriaus poveikį etiologijai ir gauti vienareikšmiškus bei kliniškai patikimus rezultatus. Faktą, jog nuolatinio sąkandžio formavimąsi lemia daugybė veiksnių, patvirtina Alexander ir kt. išvados, pateiktos 2015 metais ,,Angle Orthodontist” žurnale publikuotame tyrime [32]. Autoriai nagrinėjo vietos pokyčius po ankstyvo 4-ųjų pieninių dantų netekimo. Jie įrodė, kad vietos netekimas po APKDN yra priklausomas nuo veido formos: siauro ir ilgo veido formos atstovai labiau linkę patirti vietos praradimą dantų lanke po ankstyvos ekstrakcijos.
Martins-Junior su bendraautoriais yra vieninteliai, kurie per pastarąjį penkmetį nagrinėjo APKDN įtaką nuolatinių dantų susigrūdimui, naudodami ortodontinį indeksą DAI (Dantų estetinis indeksas) [16]. Savo 6 metų trukmės prospektyvioje studijoje autoriai bandė įrodyti ryšį tarp APDN ir nuolatinių dantų susigrūdimo. Autoriai tyrė 110 vaikų (12,4±1,6 m. – tiriamųjų amžius atliekant galutinį ištyrimą), kurie buvo padalinti į dvi grupes: tiriamąją ir kontrolinę. Tiriamąją grupę sudarė 56 (6.4±1.4 m. –
tiriamųjų amžius, kai buvo netekta pieninio danties) vaikai, kuriems per anksti buvo pašalintas pieninis
Ankstyvas pieninių dantų netekimas Vietos praradimas dantų lanke Patologinė okliuzija Ortodontinio gydymo reikmė • Amžius • Danties tipas • V/ž ar a/ž • Dantų skaičius • Augimas • Lytis • Rasiniai bruožai Aplinkos veiksniai • Susigrūdęs dantų lankas • Nesusigrūdęs dantų lankas
19 dantis (-ys), jie nesirgo bendrinėmis ligomis, jiems nebuvo diagnozuotos ortodontinės anomalijos ir nebuvo gydyti ortodontiškai. Kontrolinei grupei buvo atrinkti 54 vaikai, kuriems buvo taikyti tie patys reikalavimai, tačiau jie turėjo būti nepatyrę ankstyvo pieninių dantų netekimo. Abiejų grupių atstovai buvo suskirstyti pagal lytį ir amžių. Duomenys buvo renkami atliekant klinikinius matavimus ir analizuojant gipsinius modelius. Gauti rezultatai buvo vertinami remiantis DAI (Dental Aesthetic Index). Po 6,5 m. tiriamoji ir kontrolinė grupės buvo įvertintos iš naujo pagal tuos pačius kriterijus. Statistinei analizei naudoti kintamieji: v/ž susigrūdimas, a/ž susigrūdimas, v/ž horizontalus
perdengimas ir ortodontinio gydymo reikmė (priklausomi kintamieji); paciento metai ir lytis ir
netaisyklingo sąkandžio tipai, nustatyti pagal DAI (nepriklausomi kintamieji). Taip pat, buvo įvertinti esantys ir anksčiau atžymėti ar žalingi įpročiai. Gavus rezultatus, APKDN viršutiniame dantų lanke buvo glaudžiai susietas su susigrūdimu (p <0.001) ir padidėjusiu horizontaliu perdengimu (p=0.001). APKDN apatiniame dantų lanke taip pat buvo siejamas su dantų susigrūdimu (p<0.001). Autoriai 2017 metais publikuotame tyrime įrodė, kad APKDN vaidina svarbų vaidmenį formuojantis patologinei okliuzijai, konkrečiai – dantų susigrūdimui v/ž ir a/ž [16].
2.2.2 Vietos pasikeitimai dantų lanke po pirmojo pieninio krūminio danties netekimo
Dauguma autorių nurodo, kad po ankstyvo 4-ojo danties netekimo, vietos praradimas įvyksta ekstrakcijos vietoje dėl gretimų dantų migracijos. Tačiau, nagrinėjant literatūrą, galime daryti prielaidą, kad statistiškai reikšmingas rezultatas yra abejotinas klinikiniame kontekste, ypač, jei ekstrakcija atlikta po to, kai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys yra bedygstantys ar jau išdygę [33]. Nagrinėtuose straipsniuose autoriai pateikia panašias išvadas [17, 18, 35, 36, 37].
Buvo rasti tik 5 moksliniai tyrimai, publikuoti per pastaruosius 10 metų, nagrinėjantys vietos pasikeitimus dantų lanke po ankstyvo pieninio pirmojo krūminio danties netekimo. Keturi iš jų nagrinėjo pokyčius viršutiniame dantų lanke, tik vienas apėmė ir apatinį žandikaulį. Įtraukti tyrimai, kuriuose matavimai buvo atlikti prieš pat ekstrakciją, iškart po jos arba praėjus 2-3 dienoms ir vėliau po tam tikro laikotarpio, tam, kad įvertinti įvykusius pasikeitimus. Tyrimai, kuriuose matavimai buvo atlikti ne iškart po ekstrakcijos, nebuvo įtraukti.
Tiriant vietos pasikeitimus dantų lanke po APKDN, naudojami šie matavimai:
Dantų lanko plotis - atstumas tarp dviejų pieninių antrųjų krūminių dantų okliuzinių centrinių vagelių pieniniame sąkandyje arba dviejų antrųjų premoliarų nuolatiniame sąkandyje;
20 Dantų lanko ilgis - statmuo, išvestas nuo kontaktinio taško tarp centrinių kandžių iki dantų lanko pločio linijos;
Tarpiltinis plotis - atstumas tarp dviejų nuolatinių arba pieninių ilčių gumburų;
Tarpiltinis ilgis - statmuo, išvestas nuo kontaktinio taško tarp centrinių kandžių iki tarpiltinio pločio linijos arba linijos, einančios tarp pirmųjų nuolatinių moliarų medialinių paviršių;
Dantų lanko perimetras - lankas, matuojamas naudojant vielą nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties vidurinio medialinio taško (arba pieninio antrojo moliaro distalinio paviršiaus), apimant ilčių gumburus ir kandžių kandamuosius kraštus iki tų pačių dantų kitame kvadrante;
D+E atstumas - atstumas tarp nuolatinio pirmojo krūminio danties medialinio paviršiaus vidurinio taško ar distalinio antrojo pieninio krūminio danties paviršiaus vidurinio taško ir pieninės ilties distalinio paviršiaus vidurinio taško;
Pieninio krūminio danties ekstrakcijos vieta – pirmojo pieninio krūminio moliaro ekstrakcijos atveju apibūdinamas kaip atstumas nuo medialinio antrojo pieninio moliaro paviršiaus iki distalinio pieninės ilties paviršiaus. Antrojo pieninio moliaro ekstrakcijos atveju – atstumas nuo medialinio pirmojo nuolatinio moliaro paviršiaus iki distalinio pirmojo pieninio moliaro paviršiaus.
Dantų lanko pusperimetris – naudojamas atskirti kontrolinę grupę nuo tiriamosios. Tai atstumas, matuojamas naudojant vielą, nuo pirmojo nuolatinio moliaro medialinio paviršiaus vidurinio taško, einant per ilties gumburą ir kandžio kandamąjį kraštą iki dantų lanko vidurio linijos.
Lin ir kt. atliko metodika ir tikslu beveik tokių pačių tyrimų ciklą nuo 2007 iki 2016 m. Šie autoriai nagrinėjo vietos pokyčius, įvykstančius po ankstyvo pieninio 4-to danties netekimo v/ž įvairiame laikotarpyje (6 mėn., 12 mėn ir 6 m.). 2007 metais atliktame tyrime dalyvavo 19 vaikų (5,9±0,74 m. – tiriamųjų amžius), patyrusių vienpusį 4-ojo pieninio danties netekimą v/ž, kuriems jau buvo išdygęs ar bedygstantis pirmasis nuolatinis krūminis dantis [35]. Intaktinio kvadranto D+E atstumas buvo pasirinktas kontrolei. Gipsiniai v/ž modeliai buvo atpilti praėjus 2-3 dienoms ir 6 mėn. po ekstrakcijos. Statistiškai analizuoti ir lyginti šie matavimai: D+E atstumas, dantų lanko plotis ir ilgis ir perimetras, tarpiltinis ilgis ir plotis. Pradiniuose matavimuose, D+E atstumas ekstrakcijos pusėje reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės. Po 6 mėnesių, tas pats atstumas ekstrakcijos pusėje sumažėjo nuo 16,70 mm. iki 15,62 mm. (p = 0,001) ir buvo gerokai mažesnis, nei kontrolinėje pusėje (16,88 mm.). Dantų lanko ilgis buvo reikšmingai mažesnis (sumažėjo nuo 25,66 mm. iki 25,47 mm.), o tarpiltinis plotis – didesnis (padidėjo nuo 30,42 mm. iki 31,29 mm.), lyginant su pradiniais rezultatais. Šie pokyčiai įvyko dėl pieninės ilties distalinio poslinkio į ekstrakcijos vietą ir dėl palatinalinės v/ž kandžių migracijos. Kituose matavimuose reikšmingų rezultatų negauta. Vietos dantų lanke po 6
21 mėnesių buvo apie 1 mm mažiau. Autorių teigimu, šis skaičius yra reikšmingas statistiškai, tačiau klinikiniame kontekste - abejotinas. Panašius rezultatus šie autoriai gavo ir 2011 metais publikuotame tyrime [18]. Jie atliko tyrimą su 13 vaikų (6.0±0.74 – vidutinis amžius, kai buvo pašalintas dantis), per anksti netekusių v/ž pirmųjų pieninių moliarų vienoje dantų lanko pusėje. Intaktinę pusę autoriai naudojo kaip kontrolinę grupę. Buvo atrinkti pacientai, kuriems jau buvo išdygęs ar bedygstantis pirmasis nuolatinis krūminis dantis. Buvo nuimti alginatiniai atspaudai ir atpilti gipsiniai modeliai praėjus 2-3 dienoms po ekstrakcijos ir praėjus 12 mėnesių. Statistiškai analizuoti bei palyginti matavimai : D+E atstumas, lanko plotis ir ilgis, tarpiltinis plotis ir ilgis, lanko perimetras. Statistiškai reikšmingi pokyčiai per 12 mėn. įvyko tik D+E atstume: vietos ekstrakcijos vietoje sumažėjo nuo 16,66 mm. iki 15,84 mm. (p = 0,025); taip pat ekstrakcijos pusėje vietos buvo gerokai mažiau, nei kontrolinėje pusėje (16,92 mm, p=0,015 ). Reikšmingų pokyčių autoriai nepastebėjo kituose matavimuose, atvirkščiai, jie buvo didesni, lyginant su pradiniais matavimais. D+E atstumo sumažėjimas įvyko dėl pieninės ilties distalinio poslinkio, nuolatinio pirmojo krūminio danties ar 5-ojo pieninio danties migracija neįvyko. Pačiame naujausiame, 2017 metais publikuotame tyrime, autoriai, suprasdami, kad trūksta žinių apie ilgalaikius pokyčius, išsikėlė tikslą atlikti ilgalaikį dantų lankų stebėjimą (trukusį 81 mėn.) po ankstyvo 4-ojo pieninio danties v/ž netekimo, kas padėtų suprasti pokyčius, vykstančius besiformuojant nuolatiniam sąkandžiui ir pateikti kliniškai patikimas išvadas [17]. Buvo atrinkti 19 galimų tyrimo dalyvių, iš kurių 10 buvo atmesti dėl intensyvaus karieso. Tai gali įtakoti klaidas skaičiavimuose, nes interproksimalinis kariesas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko gali būti prarasta vieta dar prieš pieninio danties ekstrakciją [33]. Galiausiai buvo atrinkti 9 vaikai, kuriems buvo taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir anksčiau atliktuose tyrimuose [17, 18]. Intaktinė dantų lanko pusė buvo naudota kaip kontrolinė grupė. Gipsiniai modeliai atpilti po 2 ar 3 dienų po danties pašalinimo ir praėjus 81 mėn. Į statistinį palyginimą įtraukti 5 matavimai: dantų lanko ilgis ir plotis, tarpiltinis ilgis ir plotis, dantų lanko perimetras. Dantų lanko ilgis ir plotis, tarpiltinis ilgis ir plotis buvo statistiškai didesni po 81 mėn., o dantų lanko perimetre pasikeitimų neįvyko. Aštuoniais iš devynių atvejų, nebuvo stebima nuolatinių dantų susigrūdimo ar nuolatinės ilties blokados ekstrakcijos vietoje. Įdomu tai, kad nuolatinių dantų susigrūdimas dažniau buvo stebimas kontrolinėje pusėje, kur joks vietos praradimas neįvyko ir buvo tikėtasi, jog bus pakankamai vietos nuolatiniams dantims (2 iš 9 atvejų, 2 pav.), lyginant su ekstrakcijos puse (1 iš 9 atvejų).
22
2 pav. Dantų susigrūdimas stebimas kontrolinėje pusėje (Lin ir kt., Long-term space changes
after premature loss of a primary maxillary first molar).
Vykstant mišraus sąkandžio perėjimui į nuolatinį, vietos dantų lanke pagausėjo. Tai įvyko galimai dėl centrinių kandžių dygimo ir natūralios pieninės ilties ditalizacijos dygstant nuolatiniams antriesiems dantims. Tarpiltinio ilgio ir pločio matmenų padidėjimas rodo, kad nuolatiniai kandžiai ir iltys išdygo labiau lūpinėje pozicijoje. Autoriai šia ilgalaike studija įrodo, kad vietos praradimas po ekstrakcijos, laikui bėgant yra kompensuojamas ir ankstyvas 4-ojo krūminio danties netekimas nesudaro kliūčių nuolatiniams dantims dygti normalioje pozicijoje. Susigrūdimas, pastebėtas kontrolinėje pusėje, kur buvo tikėtasi, kad vietos nuolatiniams dantims bus pakankamai, tik įrodo faktą, kad nuolatinio sąkandžio formavimąsi veikia daugybė faktorių ir norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, reikia atlikti tyrimus su didelėmis tiriamųjų grupėmis ir pasirinkti ilgesnius stebėjimo intervalus.
Panašias į pastarųjų straipsnių išvadas pateikia ir Park K. su bendraautoriais 2009 metais publikuotame straipsnyje [36]. Autoriai atliko tyrimą su 13 vaikų (5-10 m. – tiriamųjų amžius), kuriems buvo paskirta 4-ojo v/ž pieninio moliaro vienpusė ekstrakcija (intaktinė pusė buvo naudojama kaip kontrolinė grupė) dėl nepavykusio endodontinio gydymo ar gilaus karieso. Nuolatinių dantų išdygimo buvo tikimasi mažiausiai už 12 mėn. Pacientams turėjo būti išdygę pirmieji krūminiai (Angle I klasė) ir centriniai nuolatiniai dantys, o pieninės iltys ir 5-ieji pieniniai dantys turėjo būti išlaikyti dantų lanke per visą tyrimo periodą. Autoriai iškart po ekstrakcijos, naudodami 3D lazerį, skaitmenizavo pacientų dantų modelius ir lygino su modeliais, gautais vidutiniškai po 12 mėn. Lyginti šie matavimai: D ir E atstumas, dantų lanko plotis ir ilgis, dantų lanko perimetras prieš ekstrakciją ir po (vidutiniškai po 12 mėn.). Šie autoriai, skirtingai nei anksčiau aprašytuose tyrimuose, negavo statistiškai reikšmingų pokyčių D ir E atstume, lyginant su kontroline grupe (p = 0,33). Kalbant apie
23 dantų lanko ilgį, plotį ir perimetrą , autoriai gavo kliniškai teigiamus rezultatus, panašius į Lin ir kt. ilgalaikį tyrimą – gauti matmenys buvo reikšmingai didesni, lyginant su pradiniais matavimais.
2011 metais Macena ir kt. tyrė 55 vaikus (6-9 m. – tiriamųjų amžius; klinikinis ištyrimas, gipsinių modelių analizė su išormačiu, radiologinė analizė atliktos iškart po ekstrakcijos ir kas 3, 6, 10 mėn.), patyrusius vienpusį APKDN [37]. Intaktinis dantų lanko pusperimetris buvo naudojamas kaip kontrolinė grupė. Tiriamiesiems turėjo būti išdygę ar bedygstantys visi nuolatiniai kandžiai, išdygę nuolatiniai 6-ieji dantys, o pieninės iltys išlaikytos per stebejimo periodą. Tyrimo tikslas buvo įvertinti vietos pasikeitimus tose pačiose fiziologinėse sąlygose tiriamajame ir kontroliniame dantų lankų pusperimetriuose tam tikruose laiko tarpuose. Buvo atlikti pieninio krūminio danties ekstrakcijos atstumo, dantų lanko ilgio ir dantų lanko pusperimetrio matavimai, rezultatai apdoroti naudojant statistinius testus ir analizuoti. Autoriai nustatė, kad netekus pirmojo pieninio krūminio danties, neįvyko reikšmingų vietos pokyčių pokyčių nei a/ž, nei v/ž dantų lanke : nei pieninė iltis, nei nuolatinis pirmasis moliaras nepakeitė savo pozicijos.
Visi minėti autoriai nagrinėjo tą patį klausimą ir pateikė panašias išvadas (mokslinių straipsnių palyginamoji charakteristika nurodyta 2 lentelėje ).
Lentelė Nr. 2. Straipsnių palyginamoji charakteristika. Autorius, metai Tiriamųjų sk. Tiriamųjų amžius Sekimo periodas Analizuoti matavimai Gauti rezultatai Lin ir kt. 2007 19 5,9±0,74 m. 6 mėn. Dantų lanko ilgis, plotis ir perimetras, tarpiltinis ilgis ir plotis, D+E atstumas viršutiniame žandikaulyje. Reikšmingai mažesni po 6 mėn: D+E atstumas (15.62 ±1.13 mm), lyginant su pradiniu (16.70 ±0.69 mm) ir su kontroliniu (16.88 ±1.12 mm); dantų lanko ilgis (25.47 ±1.58 mm), lyginant su pradiniu (25.66 ±1.64 mm). Vietos praradimas dėl pieninės ilties distalinio poslinkio ir nuolatinių kandžių palatinalinės migracijos.
24 Lin ir kt. 2011 13 6.0±0.74 m. 12 mėn. Dantų lanko ilgis, plotis ir perimetras, tarpiltinis ilgis ir plotis, D+E atstumas viršutiniame žandikaulyje. Reikšmingai mažesnis po 12 mėn. buvo D+E atstumas (15.84 ± 0.97 mm.) lyginant su pradiniu (16.66 ± 0.94 mm.) ir su kontroliniu (16.93 ± 1.03 mm.) dėl pieninės ilties distalinio poslinkio. Lin ir kt. 2016 9 6±0,42 m. 81 mėn. Dantų lanko ilgis, plotis ir perimetras, tarpiltinis ilgis ir plotis viršutiniame žandikaulyje. Visi matmenys padidėjo. Park ir kt. 2009 13 5-10 m. Vidutiniškai 12 mėn. Dantų lanko ilgis ir plotis, perimetras ir D+E atstumas viršutiniame žandikaulyje. Neįvyko statistiškai reikšmingų pokyčių. Macena ir kt. 2011 55 8-9 m. 12 mėn. Dantų lanko pusperimetris ir ilgis, atstumas ekstrakcijos vietoje viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose. Neįvyko statistiškai reikšmingų pokyčių.
Vidutinis matavimas su ± standartiniu nuokrypiu (s) mm.
Autoriai sutinka, kad ankstyvas 4-ojo pieninio danties netekimas v/ž nėra priežastis vystytis netaisyklingai okliuzijai, nes jų gauti rezultatai neparodė kliniškai reikšmingų pokyčių dantų lanke. Rizika ypač sumažėja, kai po ekstrakcijos yra išdygęs ar bedygstantis nuolatinis pirmasis moliaras, nes jis yra pasyvus ir nemigruoja medialiai [36]. Statistiškai reikšmingi pasikeitimai įvyko tik D+E atstume dėl pieninės ilties distalinio poslinkio, kuris gali būti laikomas fiziologiniu vystantis nuolatiniam sąkandžiui [33], Lin studijoje sumažėjęs dantų lanko ilgis buvo kompensuotas, o plotis ir perimetras
25 nesumažėjo per stebėjimo laikotarpį, medialinis nuolatinių šeštų dantų poslinkis taip pat neįvyko. Autoriai rezultatuose gavo netgi vietos pagausėjimą, kas rodo, kad formuojantis nuolatiniam sąkandžiui, prarasta vieta yra kompensuojama [17]. Literatūroje per mažai atkreipiamas dėmesys į fiziologinius pokyčius, vykstančius formuojantis nuolatiniam sąkandžiui, dėl to gali būti hiperbolizuojamas ankstyvo pieninio krūminio danties netekimas kaip veiksnys, įtakojantis dantų lankų neatitikimų vystymąsi ir susigrūdimą [33]. Nors išvados vienareikšmiškos, visi autoriai patvirtina, kad reikalingi gerai kontroliuojami išsamesni, didesnį tiriamųjų kiekį bei sąkandžio formavimąsi veikiančius faktorius įtraukiantys tyrimai.
2.2.3 Vietos pokyčiai po ankstyvo 5-tojo pieninio danties netekimo.
Daugiau vietos prarandama, kai APKDN įvyksta a/ž, nei v/ž, jei yra netekta 5-ojo pieninio danties, o ne 4-ojo, jei ankstyvas netekimas įvyko ankstesniame amžiuje ir labiau susigrūdusiame sąkandyje [33]. Per anksti įvykęs 5-tojo danties vienpusis netekimas lemia medialinį nuolatinio 6-ojo danties poslinkį [34].
Tik viename iš nagrinėtų tyrimų buvo pateiktos išvados apie 5-ojo danties netekimo nulemtus pokyčius dantų lanke [37]. Macena su bendraautoriais studijavo vietos pokyčius dantų lankuose po APKDN tam tikruose laiko tarpuose (tyrimo metodologija aprašyta ankstesniame skyrelyje). Autoriai, lygindami pokyčius po pirmojo ir antrojo pieninio krūminio danties netekimo, nurodo, kad statistiškai reikšmingi rezultatai gauti tik po 5-ojo pieninio danties praradimo v/ž ir a/ž (p<0.001), gauti matavimai pateikti 3 lentelėje.
26
Lentelė Nr. 3. Vietos pokyčiai dantų lankuose po antrųjų pieninių krūminių dantų netekimo
(Macena et al., Space changes after premature loss of deciduous molars among Brazilian children). Pradinis Po 3 mėn. Po 6 mėn. Po 10 mėn. P reikšmė Atstumas ekstrakcijos vietoje V/Ž antrasis pieninis moliaras 8.5 ± 1.2 7.3 ± 1.1 7.4 ± 0.8 7.8 ± 0.5 P<0,001 A/Ž antrasis pieninis moliaras 9.6 ± 0.7 8.8 ± 0.7 8.5 ± 0.7 8.4 ± 0.8 P<0,001 Dantų lanko ilgis V/Ž antrasis pieninis moliaras 30.1 ± 2.1 29.7 ± 2.2 29.7 ± 2.2 29.9 ± 2.1 P=0.095 A/Ž antrasis pieninis moliaras 25. ± 6 1.5 25.6 ± 1.4 25.5 ± 1.5 25.5 ± 1.4 P=0,032 Dantų lanko pusperimetris V/Ž antrasis pieninis moliaras 38.7 ± 2.2 38.5 ± 1.8 38.5 ± 2.1 38.6 ± 1.9 P=0,597 A/Ž antrasis pieninis moliaras 35.9 ± 2.0 35.3 ± 1.8 34.8 ± 2.1 34.8 ± 2.0 P<0,001
Reikšmės pateiktos mm su ± standartiniu nuokrypiu. P <0,05 – statistiškai reikšmingas rezultatas.
Statistiškai reikšmingi pokyčiai po antrojo pieninio krūminio danties netekimo v/ž įvyko tik ekstrakcijos atstume. Pastebėta tendencija nuo 3 mėnesio kompensuoti prarastą vietą. Daug reikšmingesni pokyčiai įvyko a/ž – čia sumažėjo ne tik atstumas ekstrakcijos vietoje, bet ir dantų lanko ilgis ir pusperimetris; šis matavimas laikomas svarbiausiu prognozuojant nuolatinio sąkandžio susigrūdimą [37]. Vietos praradimas buvo susietas su nuolatinio 6-ojo danties medialiniu poslinkiu ir nebuvo kompensuotas per visą stebėjimo laikotarpį.
Macena MC ir kt. nurodo, kad ankstyvas antrojo pieninio krūminio danties netekimas v/ž nesukelia reikšmingų pasekmių, tačiau kai kuriuose šaltiniuose galima rasti prielaidų, kad ankstyvas pirmojo krūminio danties netekimas v/ž vis dėlto gali sukelti greitą vietos užsidarymą ir Angle II tipo okliuzijos vystymąsi [34]. Chauhan ir kt. 2016 m. publikuotame straipsnyje tai įrodo, tirdamas, kaip okliuzinės jėgos pakeičia 6-ojo nuolatinio danties poziciją po antrojo pieninio moliaro netekimo
27 viršutiniame žandikaulyje: autoriai nurodo, kad dantis, neturėdamas atramos, migruoja medialiai su medio-palatinaline rotacija [38].
28
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Dantų ėduonis vaiko amžiuje išlieka vienu didžiausių iššūkių gydytojo odontologo praktikoje. Nors jaunieji pacientai pieninių dantų dažnai netenka dėl traumų ir kitų priežasčių, dantų kariesas lieka didžiausia priežastimi, dėl ko vaikai per anksti patiria pieninių dantų ekstrakciją. Mišrųjį sąkandį keičiant nuolatiniam, dažniausiai pažeidžiami ir pašalinami yra ketvirtieji ir penktieji pieniniai krūminiai dantys. Literatūroje nagrinėjami APKDN padariniai ir įtaka nuolatinio sąkandžio formavimuisi. Ši literatūros apžvalga buvo atlikta siekiant gauti patikimų išvadų apie pokyčius dantų lankuose, įvykstančius po APKDN.
Analizuotų tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad po APKDN dantų lankuose vyksta tam tikri vietos pokyčiai, tačiau tik viename paieškos kriterijus atitinkančiame tyrime buvo bandyta įrodyti ryšį tarp vietos pokyčių po APKDN ir nuolatinių dantų susigrūdimo naudojant ortodontinį indeksą DAI (Dental Aesthetic Intex). Nors šiems autoriams savo tyrime pavyko įrodyti, kad APKDN vaidina svarbią rolę formuojantis sąkandžio anomalijoms, tokioms kaip nuolatinių dantų susigrūdimas, ektopinis dygimas ar rotacija, gautais rezultatais nereikėtų vadovautis klinikinėje praktikoje. Kiekvieną situaciją reikia vertinti ir parinkti gydymą individualiai, atsižvelgiant į tai, kad nuolatinio sąkandžio formavimąsi lemia daugybė veiksnių: individualios okliuzinės charakteristikos, veido forma, rasė ir etniniai bruožai, dentalinis amžius, interkuspidacija, žalingi įpročiai ir dar daugybė faktorių, kurie turėtų būti įtraukti į tyrimus ateityje, siekiant gauti kuo tikslesnes išvadas. Be to, 2017 metų žurnale publikuotą Martins-Junior ir kt. tyrimą galime laikyti metodologiškai grubiu, nes nebuvo tirti konkretaus danties ankstyvo netekimo padariniai nuolatinio sąkanžio formavimuisi; dantų grupės įvertintos bendrai (per anksti netekti pieniniai krūminiai dantys buvo vertinti kartu). Svarbu išskirti pirmuosius ir antruosius krūminius dantis, nes ankstyva jų ekstrakcija lemia skirtingus padarinius. Literatūroje nurodoma, kad antrojo pieninio krūminio danties netekimas sukelia rimtesnes vietos praradimo dantų lanke pasekmes [19].
Nagrinėjant straipsnius, kuriuose buvo tirtos ankstyvo pirmųjų pieninių krūminių dantų netekimo pasekmės viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, gautos panašios išvados: autoriai sutinka, kad ankstyvas pirmojo pieninio krūminio danties netekimas nesukelia reikšmingo vietos praradimo nei viršutiniame, nei apatiniame dantų lanke. Po ankstyvo 4-ojo pieninio krūminio danties pašalinimo įvyksta vietos praradimas ekstrakcijos vietoje dėl pieninės ilties ir nuolatinių kandžių distalinės migracijos. Tačiau tokie pokyčiai gali būti laikomi fiziologiniais, nes formuojantis nuolatiniam sąkandžiui pieninės ilties distalinis poslinkis įvyksta dėl nuolatinių priekinių dantų dygimo. Be to, nei
29 viename tyrime dantų lanko perimetras reikšmingai nepasikeitė; į šį matmenį reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį, siekiant prognozuoti nuolatinių dantų susigrūdimą. Stebint mišraus sąkandžio keitimąsi į nuolatinį, pastebėtas netgi prarastos vietos kompensavimas. Svarbu paminėti, kad iki priešlaikinės ekstrakcijos išdygęs nuolatinis pirmasis krūminis dantis sumažina vietos praradimo tikimybę, nes yra stabilus ir nemigruoja po APKDN. Visi autoriai sutinka, kad statistiškai reikšmingo rezultato reikšmingumas klinikinėje praktikoje yra abejotinas. Be to, Lin su bendraautoriais, parodydami, kad nuolatinių dantų susigrūdimas įvyko kontrolinėje pusėje, kur ekstrakcija nebuvo atlikta, patvirtina, kad sąkandžio formavimasis yra nulemtas daugybės veiksnių.
Ieškant, kokias pasekmes sukelia antrojo pieninio krūminio danties netekimas, rastas tik vienas, atitikęs atrankos kriterijus, mokslinis straipsnis. Viršutiniame dantų lanke reikšmingas vietos praradimas įvyko tik ekstrakcijos atstume ir jis vėliau buvo dalinai kompensuotas. Tačiau autoriai nurodo, kad tokie vietos pokyčiai nėra reikšmingi, nes vietos praradimas įvyksta tik ,,Leeway” tarpo diapazone ir tokie vietos pokyčiai laikomi fiziologiniais. Remiantis šio straipsnio išvadomis, per anksti netekus 5-tojo pieninio danties, dėmesį atkreipti reikėtų tik į apatinį dantų lanką. Autorių duomenimis, čia įvyko reikšmingas vietos praradimas dėl medialinės nuolatinio pirmojo krūminio danties migracijos. Toks poslinkis laikomas rizikos veiksniu nuolatinių dantų impakcijai arba susigrūdimui atsirasti. Todėl ypatingai reikėtų sekti pacientus, turinčius žalingų įpročių ir dantų susigrūdimą, didesnį, nei 4 mm pieniniame sąkandyje [38].
Kadangi paieškos kriterijus atitiko labai mažas mokslinių tyrimų kiekis, šios literatūros apžvalgos rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikomi klinikinėje praktikoje. Kalbant apie atrinktų tyrimų kokybę, prieita išvados, kad reikalingi gerai kontroliuojami išsamesni, didesnį kitamųjų veiksnių ir tiriamųjų pacientų kiekį įtraukiantys tyrimai. Tačiau galima teigti, kad siekiant užtikrinti normalų nuolatinio sąkandžio formavimąsi po APKDN, reikalingas nuolatinis klinikinis stebėjimas, ir, jei reikia, vizitas pas gydytoją ortodontą.
30
IŠVADOS
1. Pieninių dantų ėduonis ir jo sukeltos komplikacijos yra pagrindinė priežastis, dėl ko vaikai per anksti netenka pieninių krūminių dantų;
2. Negalima teigti, kad ankstyvas pieninių dantų netekimas įtakoja nuolatinių dantų susigrūdimą, nes rastas tik vienas tai įrodęs mokslinis tyrimas su didele klaidų rizika;
3. Ankstyvas pirmojo pieninio krūminio danties netekimas nėra rizikos veiksnys formuotis netaisyklingam sąkandžiui;
4. Ankstyvas antrojo pieninio krūminio danties netekimas reikšmingus vietos pokyčius sukelia tik
31
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tėvams ar globėjams. Skirti daug dėmesio vaiko burnos higienai, nuo mažumės formuoti taisyklingus asmeninės burnos higienos įgudžius, šviesti apie burnos sveikatos priežiūros svarbą. Reguliuoti mitybą, į vaiko maisto racioną įtraukti daugiau daržovių, vaisių, vengti saldumynų. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą profilaktinėms apžiūroms ir
procedūroms. Atsiradus problemoms, kuo greičiau jas spręsti, nelaukti skausmo simptomatikos. Jei vaikas jau yra išgyvenęs APKDN, apsilankyti pas gydytoją ortodontą.
2. Gydytojams odontologams. Ugdyti tėvų ir vaikų žinias apie burnos sveikatos priežiūros svarbą, mokyti taisyklingos individualios burnos higienos, skirti reguliarius vizitus, atlikti profilaktines procedūras, ugdyti vaiko motyvaciją taisyklingai valytis dantis. Paskyrus pieninių krūminių dantų ekstrakciją, informuoti tėvus apie galimas pasekmes ir tolimesnį veiksmų planą.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Liu W. A study of the closure of space following premature loss of deciduous teeth. Toronto, Ontario, Canada: University of Toronto; 1949.
2. Weusmann J et al. Epidemiological investigation of caries prevalence in first grade school children in Rhineland-Palatinate. Head Face Med. 2015 Vol. 11, Issue 1. P. 33. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4591732/
3. Bonotto DV et al. Association of parental attitudes at mealtime and snack limits with the prevalence of untreated dental caries among preschool children, Appetite 2016, Volume 108, 1 January 2017, Pages 450–455. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27818303
4. Kassebaum N J et al. Global Burden of Untreated Caries: A Systematic Review and
Metaregression. Journal of Dental Research 1–9 © International & American Associations for Dental Research 2015 Journal of Dental Research. Vol 94, Issue 5, Pages 650 – 658. Avaliable from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4591732/
5. Mukhopadhyay S, Roy P. Extraction of primary teeth in children: An observational study. Journal of Cranio-Maxillary Diseases. 2015 Vol.4, Issue 1. P. 57-61. Avaliable from:
https://www.researchgate.net/publication/276439162_Extraction_of_primary_teeth_in_children _An_observational_study
6. Bhujel N, Duggal MS, Saini P. The effect of premature extraction of primary teeth on the subsequent need for orthodontic treatment.,. Eur Arch Paediatr Dent. 2016 Dec; 17(6):423-434. Avaliable from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27812892
7. American Academy of Pediatric Dentistry. Guideline on management of the developing dentition and occlusion in pediatric dentistry. Clinical Affairs Committee—Developing Dentition Subcommittee. Pediatr Dent. 2015;37(Suppl):253–65. Avaliable from:
http://www.aapd.org/media/policies_guidelines/g_developdentition.pdf
8. Royal College of Surgeons of England. Extraction of primary teeth—balance and compensation. Faculty of Dental Surgery Working Party. 2006. Accessed 31 Dec 2015. Avaliable from :
33
9. Bhujel, N, Duggal, M, Munyombwe T et al. The effect of premature extraction of primary teeth on the subsequent need for orthodontic treatment
Eur Arch Paediatr Dent (2014) 15: 393. doi:10.1007/s40368-014-0128-x. Avaliable from:
http://link.springer.com/article/10.1007/s40368-014-0128-x
10. Wilson B, Joseph J, Bharadwaj P, Kaushik PC. Space Management in Paediatric Dentistry. The Journal of Dental Panacea. 2014: Vol 1: Oct-Nov. Issue 2. P. 68-76.
Avaliable from: http://www.i-scholar.in/index.php/jdp/article/view/60725
11. Proffit WR, HW Fields Jr, DM Sarver. Contemporary orthodontics . 2014. P. 429-433.
12. Andreeva R et al. Epidemiological study of premature extraction of 5-6 year-old children from Northeastern Bulgaria. Scripta Scientifica Salutis Publicae, vol. 2, No. 1, 2016,
P.56-59.Avaliable from:
https://www.researchgate.net/publication/305211196_Epidemiological_study_of_premature_ex traction_of_5-6-year-old_children_from_Northeastern_Bulgaria
13. Pedersen J., Stensgaard K., Melsen B. Prevalence of malocclusion in relation to premature loss of primary teeth. Community Dentistry & Oral Epidemiology,1978, Vol. 6, 204-9. Avaliable from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/278705
14. Kronfeld SM. The effects of premature loss of primary teeth and sequence of eruption of permanent teeth on malocclusion. Journal of Dentistry for Children, 1953, Vol. 31, 302-313. 15. Northway WM, Wainright RL, Demirjian A. Effects of premature loss of deciduous molars.
Angle Orthodontist, 1984, Vol. 54, 295-329.
16. Martins-Júnior PA, Ramos-Jorge ML, de Paiva SM et al. J Public Health (2017) 25: 173.
Avaliable from: http://link.springer.com/article/10.1007/s10389-016-0775-y
17. Lin et al. Long-term space changes after premature loss of a primary maxillary first molar.
Journal of Dental Sciences Volume 12, Issue 1, March 2017, Pages 44–48. Avaliable from:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1991790216300563
18. Lin Y et al. Twelve-month space changes after premature loss of a primary maxillary first molar. International Journal of Paediatric Dentistry 2011; 21: 161– 166. Avaliable from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20961344
19. L. Mitchell. An introduction to orthodontics. 2013. P. 22. 20. World Health Organization, 2012.
34 21. Dye BA et al. Dental caries and sealant prevalence in children and adolescents in the
United States, 2011-2012. NCHS data brief, No. 191. Hyattsville, MD: National Center for Health Statistics, 2015. Avaliable from:
https://www.cdc.gov/nchs/products/databriefs/db191.htm
22. Leal SC et al. Untreated Cavitated Dentine Lesions: Impact on Children’s Quality of Life. Caries Res. 2012;46(2):102-6. Epub 2012 Mar 6. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22398411
23. Dental health foundation Ireland. Statement 2015 – 2017 of Strategy.
24. Razmienė J, Milčiuvienė S. Kauno miesto 7-8 metų amžiaus moksleivių burnos būklės analizė. Sveikatos mokslai 2009 m. Nr.3 visuomėnės sveikata. P. 2419-2425.
25. Ahamed S, Reddy VN, Krishnakumar R, Mohan MG, Sugumaran DK, Rao AP. Prevalence of early loss of primary teeth in 5–10-year-old school children in Chidambaram town.
Contemporary Clinical Dentistry. 2012;3(1):27-30. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3341755/
26. Health and Social Care Information Centre. Children’s Dental Health Survey 2013, Country specific report: England. Avaliable from:
http://content.digital.nhs.uk/catalogue/PUB17137/CDHS2013-England-Report.pdf
27. Moles DR, Ashley P. Hospital admissions for dental care in children: England 1997-2006. Br Dent J. 2009 Apr 11;206(7):E14; discussion 378-9. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19330014
28. Murshid SA, Al-Labani MA, Aldhorae KA, Rodis OM. Prevalence of prematurely lost primary teeth in 5-10-year-old children in Thamar city, Yemen: A cross-sectional study. J Int Soc Prevent Communit Dent 2016. Suppl S2:1 26-30. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27652244
29. Kamatchi D, Vasanthan P, Kumar SS. Orthodontic challenges in mixed dentition. SRM J Res Dent Sci 2015. Vol. 6, page 22-28. Available
from: http://www.srmjrds.in/text.asp?2015/6/1/22/149585
30. Grippaudo C, Paolantonio EG, Pantanali F, Antonini G, Deli R. Early orthodontic treatment: a new index to assess the risk of malocclusion in primary dentition. Eur J Paediatr Dent. 2014 Dec;15(4):401-6. Avaliable from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25517589
31. Mitchell L. The aetiology and classification of malocclusion, New York: Oxford University Press, Oxford University 2007. Page 8.
35 32. Alexander SA et al. The premature loss of primary first molars: Space loss to molar occlusal
relationships and facial patterns. Angle Orthod. 2015 Mar;85(2):218-23. Avaliable from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25010923
33. Tunison W et al. Dental arch space changes following premature loss of primary first molars: a systematic review. Pediatr Dent. 2008 Jul-Aug;30(4):297-302. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18767508
34. Scott K et al. The developing occlusion of children and young people in general practice: when to watch and when to refer. Br Dent J 218 (3), 151-156. 2015 Feb 16. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/labs/articles/25686432/
35. Lin Y et al. Immediate and six-month space changes after premature loss of a primary maxillary first molar. J Am Dent Assoc. 2007 Mar;138(3):362-8. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17332042
36. Park K et al. Three-dimensional space changes after premature loss of a maxillary primary first molar . Int J Paediatr Dent. 2009 Nov;19(6):383-9. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19486367
37. Macena MC et al. Space changes after premature loss of deciduous molars among Brazilian children. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2011 Dec;140(6):771-8. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22133941
38. Chauhan PS, Sharma DS et al. Initial Stresses induced in Permanent Maxillary First Molar in Mixed Dentition under Normal Masticatory Forces: A Finite Element Study. The Journal of Clinical Pediatric Dentistry Vol. 40, Number 4/2016. P. 334-340. Avaliable from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=10.17796%2F1053-4628-40.4.334.
36
PRIEDAI
1 priedas. Apžvalgos protokolas
APŽVALGOS KLAUSIMAS
Analizuotos APKDN priežastys ir padariniai.
PAIEŠKOS SRITIS
Medžiaga ir metodai: paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje, mokslinės literatūros ieškota naudojant „Google Schoolar“, žurnaluose „International Journal of Paediatric Dentistry“, „Angle Orthodontist“, „The Journal of the American Dental Association“, „American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics “. Ieškota tyrimų anglų kalba, atliktų 2007-2017 metais.
ATRINKTŲ TYRIMŲ TIPAS
Įtraukti visi klinikiniai tyrimai su žmonėmis. Atmestos sisteminės apžvalgos ir meta-analizės.
TYRIMO OBJEKTAS Pokyčiai dantų lanke po APKDN ir jų reikšmė. TIRIAMIEJI Pacientai vaikai, patyrę APKDN.
STEBĖJIMO OBJEKTAS Dantų lanko ilgio, pločio, perimetro pokyčiai po APKDN.
MATAVIMO RODIKLIAI
• Dantų lanko plotis -mm; • Dantų lanko ilgis – mm; • Tarpiltinis plotis– mm; • Tarpiltinis ilgis – mm;
• Dantų lanko perimetras – mm; • Dantų lanko pusperimetris – mm; • D+E atstumas – mm;
• Amžius – metai;
• Klinikinio sekimo laikotarpis – mėn., d.; DUOMENŲ
SISTEMINIMAS
Tyrimų sisteminimas atliktas suskirsčius dantų grupes. APŽVALGOS DATA 2016.09.01-2017.02.20.
37
2 priedas. PRISMA lentelė
Paieška atlikta: Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams &
Wilkins, Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje, Google Scholar ir tarptautiniuose žurnaluose.
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: „premature primary molar loss“ OR „deciduous molar loss“ AND „space loss“ OR „arch changes“ OR „malocclusion“.
Tyrimai, atlikti su žmonėmis. Straipsniai anglų kalba. -Rasta tyrimų n = 43 A T RA N K A ĮT RA U K IM A S T IN K A M U M A S A T P A Ž IN IM A S
Straipsniai iš kitų šaltinių n = 27
Iš viso straipsnių n=70
Straipsnių skaičius atmetus sistemines apžvalgas ir besikartojančius tyrimus
(n = 43)
Atmesti netinkantys straipsniai, perskaičius pavadinimą ar santrauką
(n = 27) Pilni straipsniai (n = 16) Atmesti straipsniai dėl informacijos stokos (n =10) Tinkami straipsniai (n =6) Naudota straipsnių n =6
