Kačių burnos ertmės ir dantų pokyčiai, priklausomi nuo mitybos tipo Changes in the oral cavity and teeth of cats depending on the type of diet

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Austėja Ţymantaitė

Kačių burnos ertmės ir dantų pokyčiai, priklausomi nuo

mitybos tipo

Changes in the oral cavity and teeth of cats depending

on the type of diet

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Judita Ţymantienė

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių burnos ertmės ir dantų pokyčiai, priklausomi nuo mitybos tipo“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2020-12-01 Austėja Ţymantaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

2020-12-20 Prof. dr. Judita Ţymantienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

2020-12-11 Prof. dr. Rasa Ţelvytė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Lekt. dr. Snieguolė Malakauskienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Burnos ertmės sandara ... 9

1.1.1 Burnos ertmės dalys ... 9

1.1.2 Burnos ertmės gleivinės skirstymas ... 9

1.1.3 Lūpų ir ţandų anatominė ir histologinė sandara ... 10

1.1.4 Kietasis ir minkštasis gomurys ... 10

1.1.5 Dantenos ... 10

1.1.6 Seilių liaukos ... 10

1.1.7 Lieţuvis ... 11

1.2 Dantų formavimasis ir sandara ... 12

1.2.1 Odontogenezė ... 12

1.2.2 Dantų tipas ir rūšys ... 12

1.2.3 Dantų anatominė sandara... 13

1.2.4 Dantų ir burnos ertmės apţiūra ... 14

1.2.5 Triados metodas ... 15

1.3 Kačių dantų ligos ... 15

1.3.1 Periodontito etiologija ir patogenezė ... 15

1.3.2 Periodontito klinikiniai poţymiai ... 16

1.3.3 Periodontito gydymas ir profilaktika ... 16

1.3.4 Apnašų susidarymas ... 17

1.3.5 Gingivitas ... 17

1.3.6 Dantų rezorbcija ... 18

1.3.7 Kačių burnos ertmės bakterijų sąstatas ... 18

1.4 Kačių mitybos tipai ... 19

1.4.1 Sausas pašaras ... 19

1.4.2 Drėgnas pašaras ... 19

1.4.3 Namuose gamintas pašaras ... 19

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 21

4

2.2 Tyrimo metodika ... 21

2.3 Tyrimo duomenų analizė ... 24

3 TYRIMO REZULTATAI ... 25

3.1 Kačių pasiskirstymas pagal amţių, mitybos tipą ir klasę ... 25

3.2 Periodontito, dantų akmenų susikaupimo, dantų paslankumo, dantenų būklės ir jų apnašų indeksų analizė ... 28

4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

5 IŠVADOS... 39

6 REKOMENDACIJOS ... 40

5

KAČIŲ BURNOS ERTMĖS IR DANTŲ POKYČIAI, PRIKLAUSOMI NUO

MITYBOS TIPO

Austėja Ţymantaitė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

SANTRAUKA

Darbo tikslas – įvertinti įvairaus amţiaus ir mitybos tipo kačių dantų ligų paplitimą bei nustatyti prieţastis X veterinarijos klinikoje. Tyrimas buvo atliktas 2019-2020 metais. Ištirtos 34 katės, kurios pagal amţių suskirstytos į tris grupes. Pirmajai grupei priskirtos katės nuo 0 iki 12 mėn. amţiaus, antrajai grupei katės nuo 2 m. iki 4 m. ir trečiajai grupei katės nuo 5 m. ir vyresnės. Burnos ertmės ir dantų matomas vaizdas buvo fotografuojamas taikant apatinių, viršutinių bei kairės ir dešinės pusės dantų pozicijas. Kiekvienos katės dantų ir burnos ertmės fotografijos vertintos taikant Caiafa metodiką, nustatytas periodontito indeksas (PD), dantų akmenų kaupimosi indeksas (CI), dantenų indeksas (GI), dantų apnašų indeksas (PI), dantų paslankumas (M).

Katės gali būti šeriamos sausu, drėgnu, mišriu (sausu ir drėgnu) arba namuose gamintu pašaru. Burnos ertmėje aptinkamos gramneigiamos Proteobacteria, gramteigiamos Bakteroidetes, Firmicutes, Spirochaetae, gramneigiamos Fusobacteri ir kitų rūšių bakterijos. Įvertinus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, jog peridontito – PD indeksas trečiojoje kačių amţiaus grupėje buvo septynis kartus didesnis lyginant su pirma kačių amţiaus grupe, o antrojoje grupėje periodontito indeksas keturis kartus didesnis nei pirmojoje kačių amţiaus grupėje (p<0,05). Dantų akmenų kaupimosi indeksas - CI tris kartus didesnis antrojoje ir trečiojoje kačių amţiaus grupėje negu pirmojoje grupėje (p<0,05). Dantų palankumo indeksas – M statistiškai nepatikimas (p>0,05), nors visose amţiaus grupėse nustatytas skirtingas. Kačių dantenų indeksas - GI trečiojoje grupėje du kartus didesnis negu antrojoje amţiaus grupėje (p<0,05). Taip pat dantų apnašų kaupimosi indeksas – PI antroje ir trečioje grupėje didţiausias, o pirmos grupės kačių dantų apnašų buvo 3 kartus maţesnis nei kitose grupėse (p<0,01). Taip pat šie indeksai buvo didesni toms katėms, kurios šeriamos drėgnu ir mišriu pašaru negu toms katėms, kurios šeriamos sausu pašaru.

6

CHANGES IN THE ORAL CAVITY AND TEETH OF CATS DEPENDING ON

THE TYPE OF DIET

Austėja Ţymantaitė

Master‘s Thesis

SUMMARY

The aim of the study was to evaluate the prevalence of dental diseases in cats of different ages and diets and to determine the causes in X veterinary clinic. The study was conducted in 2019-2020. Thirty-four cats were studied, which were divided into three groups according to age. The first group included cats from 0 to 12 months age, the second group of cats from 2 years up to 4 years and the third group of cats from 5years and older. The visible image of the oral cavity and teeth was photographed using the positions of the lower, upper, and left and right sides of the teeth. Photographs of each cat’s teeth and mouth were evaluated using the Caiafa technique, periodontitis index (PD), calculus accumulation index (CI), gum index (GI), dental plaque index (PI), and tooth mobility (M) were determined.

Cats can be fed a variety of feeds: commercial diets (dry, wet feeds or a combination of these) as well as home-made feeds. Gram-negative Proteobacteria, Gram-positive Bacteroidetes, Firmicutes, Spirochaetae, Gram-negative Fusobacteri and other species are found in the oral cavity of cats. The results of the study showed that the peridontitis - PD index in the third age group of cats was seven times higher compared to the first age group of cats, and the periodontitis index in the second group was four times higher than in the first age group of cats (p<0,05). The index of tartar accumulation is CI three times higher in the second and third age groups of cats than in the first group (p<0,05). The tooth favorability index is M statistically unreliable, although it is found to be different in all age groups (p>0,05). The index of cat gums in the third group is twice as high as in the second age group (p<0,05). Also, the index of dental plaque accumulation was the highest in PI in the second and third groups, and dental plaque in the first group of cats was 3 times lower than in the other groups (p <0,01). These indices were also higher for cats fed wet and compound feed than for cats fed dry feed.

7

SANTRUMPOS

I – kandţiai ( lot. dentes incisivi) C – iltiniai dantys (lot. dentes canini)

P – prieškrūminiai dantys (lot. dentes praemolares) M – krūminiai dantys (lot. dentes molares)

ME – metabolinė energija m. – metai mm - milimetrai mėn. – mėnesiai proc. – procentai Nr. – numeris

FIV – kačių imunodeficito virusas (angl. feline immunodeficiency virus) FIP – kačių infekcinis peritonitas (angl. feline infectious peritonitis) kcal. – kilokalorijos

PD – periodontito indeksas (angl. Periodontal desease index) CI – dantų akmenų kaupimosi indeksas (angl. Calculus index) GI – dantenų indeksas (angl. Gingival index)

PI – apnašų kaupimosi indeksas (angl. Plaque index) M – dantų paslankumas (angl. Tooth mobility)

8

ĮVADAS

Katės mityba – vienas svarbiausių dalykų, siekiant kokybiškai auginti gyvūną. Šiuo metu specializuotose gyvūnų prekių parduotuvėse galima įsigyti įvairaus tipo pašaro – arba patiems jį ruošti namuose. Iš viso yra išskiriami trys kačių mitybos tipai: šėrimas sausu pašaru, drėgnu pašaru ir namuose pagamintu ėdalu. Sausas ir drėgnas pašaras arba dar kitaip vadinama komercinė dieta, pagal kokybę yra skirstomas į tris klases: superpremium, premium ir ekonominę klasę. Pašaras atkandamas, kramtomas ir smulkinamas dantimis, todėl jo kokybė ir tipas gali turėti įtakos katės burnos ertmės ir dantų būklei bei nulemti tokių ligų, kaip gingivitas ar periodontitas pasireiškimą. (1) Kačių dantys priskiriami brachiodontinių dantų tipui. Išdygę dantys daugiau neauga ir išlieka trumpi visą gyvūno gyvenimą. Yra skiriamos keturios dantų rūšys: kandţiai (dentes incisivi), iltiniai (dentes canini), prieškrūminiai (dentes premolares) ir krūminiai (dentes molares) dantys. (2)

Veterinarinėje praktikoje pastebėta bei daugelyje mokslinės literatūros šaltinių nurodyta, kad vyrauja tiesioginė koreliacija tarp gyvūno burnos paţeidimų, dantų būklės sveikatingumo ir medţiagų apykaitos sutrikimų, ko pasėkoje sutrinka daugelio organizmo funkcijų veikla.

Kačių burnoje daugindamiesi patogeniniai mikroorganizmai sukelia ne tik dantų ligas, bet ir bakterijos su krauju patekusios į virškinimo sistemą paţeidţia kepenis, inkstus, kraujotakos ir nervų sistemą, todėl norint išvengti dantų ligų, rekomenduojama naudoti ir prevencines priemones burnos higienai palaikyti. (1,43).

Šiandien prekyboje yra labai didelė pasiūla įvairių gamintojų ėdalų katėms ir kiekvienas augintojas turi visas galimybes parinkti katei mėgstamą ir subalansuotą maistinių medţiagų poţiūriu ėdalą, tačiau daugelis renkasi pigesnę kainą.

Tik subalansuota mityba ir nuolatinė katės burnos higiena bei dantų apţiūra gali uţtikrinti jos sveikatingumą ir ilgaamţiškumą.

Darbo tikslas: įvertinti įvairaus amţiaus ir mitybos tipo kačių dantų ligų paplitimą bei nustatyti prieţastis X veterinarijos klinikoje.

Darbo uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti, kokie pagrindiniai kačių šėrimo tipai. 2. Išanalizuoti kačių burnos bakterijų sąstatą.

3. Ištirti kačių dantų sistemą, nustatyti dantų apnašų, dantų paslankumo, dantenų, periodontito indeksus, bei akmenų susidarymo indeksus.

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Burnos ertmės sandara

1.1.1 Burnos ertmės dalys

Burna (os) arba burnos ertmė (cavum oris) yra anga tarp lūpų, kuri ţymi virškinamojo trakto pradţią (1 pav.). Joje maistas su dantimis yra sukramtomas, susmulkinamas, suvilgomas seilėmis, o jose esantis fermentas amilazė skaido krakmolą. Taip maistas yra paruošiamas tolesniam virškinimui. Burnos ertmė (cavium oris) prasideda nuo lūpų ir tęsiasi iki ryklės burninės dalies (oropharynx). Rostralinėje dalyje burnos ertmę apriboja lūpos (labia oris): viršutinė lūpa (labium superius), apatinė lūpa (labium inferius), o jos abi susijungia lūpų kampuose (angulus oris). Lateralinėje dalyje iš kairės ir dešinės pusės yra skruostai (buccae), dorsalinėje dalyje yra randamas minkštasis (palatum molle) ir kietasis gomurys (palatum durum), o ventralinėje dalyje burnos dugnas. Burnos ertmė skirstoma į dvi dalis: burnos prieangį (vestibulum oris), tikrąją burnos ertmę (cavium oris proprium). Burnos prieangis yra erdvė tarp lūpų ar skruostų ir dantų, o burnos ertmė tęsiasi nuo dantų iki ryklės burninės dalies (oropharynx). Tarp viršutinio ir apatinio ţandikaulio yra lieţuvis (linguae), kuris uţpildo burnos ertmės vidų. (3,2)

1 pav. Katės burnos ertmė (4)

1.1.2 Burnos ertmės gleivinės skirstymas

Burnos ertmės gleivinė, remiantis atliekama funkcija ir histologine sandara yra suskirstyta į tris pagrindines kategorijas. Pirmoji kategorija – specializuota gleivinė. Ja padengti lieţuvio speneliai (papillae liguales), kuriuose išsidėstę skonio receptoriai. Antroji kategorija – kramtomoji gleivinė, kuri nuolat veikiama kramtymo, todėl būna dalinai keratinizuota arba visiškai

10 keratinizuota. Dengia kietąjį gomurį (palatum durum), dantenas (gingiva) ir lieţuvio nugarą (dorsum linguae). Trečioji kategorija yra bendroji gleivinė, nekeratinizuota, dengia likusias burnos ertmės struktūras: skruostus (buccae), lūpas (labiae). (2)

1.1.3 Lūpų ir ţandų anatominė ir histologinė sandara

Gyvūnui lūpos (labiae) atlieka lytėjimo, pašaro griebimo, ţindimo funkcijas, o ţandai (buccae) padeda prilaikyti kramtomą pašarą, kad šis negalėtų nuslinkti nuo dantų paviršiaus. Tiek lūpas, tiek ţandus sudaro trys dalys: odinė dalis (pars cutanea), gleivinės dalis (pars mucosa), kurią sudaro daugiasluoksnis plokščiasis epitelis, kuris pas kates yra suragėjęs. Savosios gleivinės plokštelės speneliai, įsiterpdami į epitelį, sudaro spenelinį kūną (corpus papillare). Lūpų kampučiuose yra aptinkamos lūpų liaukos (glandulae labiales), o ţanduose – ţandų liaukos (glandulae buccales), kurios apsaugo burnos ertmės gleivinę. Tarpinę dalį (pars intermedia) sudaro raumenys. Burnos ţiediniai raumenys (musculus orbicularis oris) esantys lūpose ir ţando raumuo (musculus buccinator) esantis abiejuose ţanduose. Raumenys sudaryti iš griaučių skersaruoţių raumenų. (2)

1.1.4 Kietasis ir minkštasis gomurys

Kietasis gomurys (patalum durum) yra sudarytas iš odos tipo gleivinės, kuri suformuoja skersines raukšles (rugae paltinae). Raukšlės atlieka pašaro laikymo ir trynimo funkciją. Minkštasis gomurys (palatum molle) atskiria ryklę nuo burnos ertmės. Vidurinis minkštojo gomurio sluoksnis sudarytas iš sausgyslinės – raumeninės plokštelės (lamina tendinomuscularis). Nosinį minkštojo gomurio paviršių (facies nasopharingeus) dengia kvėpuojamoji gleivinė išklota tariamuoju daugiasluoksniu stulpiškuoju epiteliu. (2)

1.1.5 Dantenos

Dantenos (gingiva) padengia dantų kaklelius ir ţandikaulių alveolines ataugas. Sudarytos iš daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio epitelio, be to jose nėra pogleivinės. Išskiriamos trys dalys: laisvoji dalis (pars libera), nepaslankioji dalis (pars fixa) ir dantenų kraštas (margo gingivalis). (2)

1.1.6 Seilių liaukos

Išsidėsčiusios burnos ertmėje, kuriose gaminamos seilės ir drėkina burnos gleivinę. Seilių liaukos (glandulae salivariae) yra skirstomos į didţiąsias seilių liaukas (glandulae salivariae majores) ir maţąsias seilių liaukas (glandulae salivariae minores). Didţiosios seilių liaukos: poausinė liauka (glandula parotis), ţando liauka (glandula mandibularis) ir polieţuvinė liauka (glandula sublingualis). Maţosios seilių liaukos: lūpų liaukos (glandulae labiales), kačių krūminės liaukos (glandulae malares), gomurio liaukos (glandulae palatinae), lieţuvio liaukos (glandulae linguales), ţandų liaukos (glandulae buccales), mėsėdţių skruosto liauka (glandula zygomatica). (2 pav.) (2,5,6)

11

2 pav. Seilių liaukos (7) 1.1.7 Lieţuvis

Lieţuvį (lingua) sudaro trys dalys: šaknis (radix linguae), kūnas (corpus linguae) ir viršūnė (apex lingua). Tai iš raumeninio audinio sudarytas organas, padengtas odos tipo gleivine. Naudojant lieţuvį gyvūnas laka vandenį, ryja pašarą, o ant paviršiaus išsidėstę skonio receptoriai padeda pajusti skonį ir jį įvertinti. Lieţuvyje randami dviejų tipų speneliai: mechaniniai speneliai (papillae mechanicae) ir skonio speneliai (papillae gustatoriae). (2)

Kačių mechaniniai speneliai yra trijų rūšių: kūgiškieji speneliai (papillae conicae) randami ant lieţuvio šaknies, kurie padeda prilaikyti pašarą ir neleidţia jam iškristi iš burnos ertmės, siūliškieji speneliai (papillae filiformes), kurie primena spyglio formą, pakrypę link ryklės: katėms jie yra itin gerai išsivystę ir padeda prausiant kailį ar lakant vandenį. Taip pat mechaniniams lieţuvio speneliams priskiriami kraštiniai speneliai (papillae marginales), kurie aptinkami tik jauniklių lieţuvio kraštuose ir padeda palengvint ţindymo procesą: vėliau šie speneliai išnyksta. (2)

Skonio speneliams priskiriami pyliminiai speneliai (papillae vallate), kurie yra stambiausi, randami lieţuvio kūno perėjimo į šaknį vietoje. Po jais yra baltyminių skonio liaukų (glandulae gustatoriae), kurių išskiriamas sekretas, susimaišęs su pašaru, padeda pajusti skonį. Lapiškieji speneliai (papillae foliatae) katėms yra redukuoti. Grybiškieji speneliai (papillae fungiformes) yra išsidėstę tarp siūliškųjų spenelių ant lieţuvio nugaros. (2,6)

12

1.2 Dantų formavimasis ir sandara

1.2.1 Odontogenezė

Embriono stadijoje pieniniai dantys formuojasi iš mezenchimos ir ektodermos uţuomazgų. Viršutinio ir apatinio ţandikaulio vietoje pirminės burnos ertmės epitelis sudaro danties plokštelę (lamina dentalis). Iš dantų plokštelės vėliau formuojasi epiteliniai pumpurai, kurie vadinami pieninių dantų uţuomazgomis (germen dentes). Epitelinių ląstelių pumpuras apauga mezenchima ir tampa emaliniu organu (organum enamelum). Vykstant ląstelių diferenciacijos procesui, vėliau emalinis organas pasidengia išoriniu emalinio organo epiteliu (epithelium enamelum externum). Tarp emalio organo išorinio ir vidinio sluoksnio yra emalio organo minkštimas (pulpa enamelea). Dentinoblastai išskiria predentiną, o išdygus dantims, formuojasi antrinis dentinas. Emalioblastai sintetina emalį. Danties uţuomazga kartu su mezenchima sudaro danties maišelį (saccullus dentis). Iš jo susidaro cementas, kaulinė alveolė ir antkaulis. Taip pat formuojasi ir nuolatiniai dantys, kurie gyvūnui gimus ir pasiekus tam tikrą amţiaus ribą, pakeičia pieninius dantis. Susiformavus nuolatinių dantų pumpurui ir organizmui palaipsniui augant, pieniniai dantys yra spaudţiami ir vėliau išstumiami nuolatinių dantų. (2)

1.2.2 Dantų tipas ir rūšys

Kačių dantys priskiriami brachiodontinių (paprastų) dantų tipui. Tai reiškia, kad jiems išdygus, šie daugiau neauga ir išlieka trumpi visą gyvūno gyvenimą (3 pav.). Yra skiriamos keturios dantų rūšys: kandţiai (dentes incisivi), iltiniai (dentes canini), prieškrūminiai (dentes premolares) ir krūminiai (dentes molares) dantys. Suaugusios katės turi šešis kandţius viršutiniame ţandikaulyje ir šešis apatiniame ţandikaulyje. Jie skirti atkąsti pašarą, be to katės juos naudoja kailio prieţiūros metu. Kačiukai turi tokį patį skaičių kandţių viršutiniame ir apatiniame ţandikaulyje. Iltiniai dantys skirti sugriebti pašarą. Viršutiniame ir apatiniame ţandikaulyje suaugusios katės ir kačiukai turi po du iltinius dantis: du viršutiniame ir du apatiniame ţandikaulyje. Katės taip pat kaip ir kačiukai turi šešis kaplius viršutiniame ţandikaulyje ir keturis kaplius apatiniame ţandikaulyje. Šie dantys skirti pašarą kramtyti ir smulkinti. Krūminiai dantys kaip ir prieškrūminiai yra skirti pašaro smulkinimui. Kačiukams šie dantys išdygsta vėliausiai – maţdaug penkių ar šešių mėnesių amţiaus. Suaugusios katės turi du krūminius dantis viršutiniame ţandikaulyje ir du krūminius dantis apatiniame ţandikaulyje. (2,8,9)

13

3 pav. Katės dantys (autorės nuotrauka, 2020)

1.2.3 Dantų anatominė sandara

Kliniškai sveiki ir nepaţeisti dantys sudaryti iš trijų dalių: danties vainiko (corona dentes) esančio virš dantenų ribos, tarpinės jungties tarp danties šaknies perėjimo į danties vainiką vietos – danties kaklelio (cervix dentis) ir šaknies (radix dentis), kuri yra ţemiau dantenų ribos (4 pav.). Pačiame danties viduje yra danties vaniko ertmė (cavum coronale dentis), kuri pereina į danties šaknies kanalą (canalis radicis dentis), o jis baigiasi danties šaknies viršūnės anga (foramen apicale radicis dentis). Vainikas sudarytas iš dentino, kurį dengia emalis, o šaknis ir kaklelis sudaryti iš dentino, kuriuos gaubia plonas cemento sluoksnis. Emalis (enamelum) – tvirčiausia organizme randama medţiaga sudaryta iš 96 proc. mineralinių medţiagų (hidroksiapatito kristalų) ir 4 proc. vandens bei kitų organinių medţiagų, randamas virš dentino ir dengia tik danties vainiką. Dentinas (dentinum) yra antra pagal tvirtumą organizme aptinkama medţiaga, kurią sudaro 70 proc. mineralinės kilmės medţiagos ir 30 proc. organinės medţiagos tokios kaip: vanduo, mukopolisacharidai, kolagenas. Jame nėra kraujagyslių ir kitų ląstelių. Jis apsupa danties minkštimą. Cementą (cementum) sudaro 45-50 proc. neorganinės ir 50-55 proc. organinės medţiagos, kurias maitina apydančio raištyje esančios kraujagyslės. Cementas dengia tik danties šaknies sritį. Apydantis (periodontium) yra randamas tarp cemento ir alveolės kaulinės sienelės ir sudarytas iš kolageninių skaidulų, be to jame išsidėstęs kraujagyslių tinklas ir skausmo receptoriai. Apydančio raištį (ligamentum periodontale) sudaro kolageno pluoštai, kurie išsiraizgę cemento sluoksnyje ir alveoliniame kaule. Tarp kolageno skaidulų yra išsidėsčiusios kraujagyslės ir nervai. Po dentinu danties viduje yra danties minkštimas (pulpa dentis) sudarytas kraujagyslių tinklo, limfagyslių, puriojo kolageninio jungiamojo audinio, nediferencijuotų rezervinių mezenchiminių ląstelių ir nervinių skaidulų. Jis atlieka mitybinę ir apsauginę funkciją. (10,11,5,2)

14

4 pav. Danties sandara (12) 1.2.4 Dantų ir burnos ertmės apţiūra

Pirmiausia veterinarijos gydytojas apţiūri burną dar nepraţiodţius gyvūno. Vizualiai įvertinamos lūpos, bendra gyvūno snukio išvaizda, palapuojami limfiniai mazgai, seilių liaukos. Po to švelniai praskleidţiamos lūpos, apţiūrimi iš abiejų pusių dantys, dantenos, burnos gleivinė, vėliau gyvūnas praţiodinamas ir vizualiai įvertinama dantų būklė, apţiūrimas dantų paviršius ir jų sąkandis. Atliekant burnos ertmės ir dantų apţiūrą, reikia dirbti atsargiai, kad gyvūnas neįkastų, todėl svarbu, jog veterinarijos gydytojo asistentas ar gyvūno savininkas apţiūros metu tinkamai fiksuotų gyvūno kūną ir jo galvą. Prie katės reikia prieiti atsargiai, švelniai, siekiant kuo labiau sumaţinti patiriamo streso lygį, be to vengti pašalinių garsų, kurie galėtų išgąsdinti gyvūną. Norint lengviau praţiodinti katę ir siekiant išvengti įkandimų, galima naudoti medinį pagaliuką, kuris įvedamas į burnos ertmę tarp viršutinio ir apatinio ţandikaulio. Gerai apšviestoje patalpoje katės galva atlošiama atgal tol, kol atsipalaiduoja apatinis ţandikaulis. Tada veterinarijos gydytojas pirštais apatinį ţandikaulį traukia ţemyn, kol prasiveria burnos ertmė. Šis apţiūros metodas taikomas neseduotam gyvūnui ir gali padėti nustatyti vizualiai matomus dantų ir burnos ertmės paţeidimus. (13)

Norit atlikti detalią dantų ir dantenų apţiūrą yra reikalinga gyvūno sedacija. Taikant anesteziją, galime atlikti detalesnę burnos ertmėje esančių struktūrų apţiūrą: įvertinti kietąjį ir minkštąjį gomurį, ţandų gleivinę, lieţuvį, ryklę, dantenas, atlikti detalų dantų skaičiavimą taikant Triados metodą. Jei atliekant tyrimą pastebimas daugiau negu vieno milimetro tarpas tarp paveiktų dantenų ir danties, tokiu atveju galima įtarti periodontitą. Taip pat gali būti naudojami specialieji tyrimo metodai, tokie kaip rentgenologinis tyrimas. Jis yra informatyvus periodontito diagnostikoje, kadangi daugiau negu 60% pokyčių yra paslėpti gilesniuose danties sluoksniuose, o vizualiai negalima to pamatyti ir įvertinti. Ankstyvojoje periodontito stadijoje rentgenograma gali parodyti danties šaknies ir kaulinio audinio tankio pokyčius. (13,14,15)

15

1.2.5 Triados metodas

Suaugusių kačių dantys yra ţymimi naudojant Triados sistemą. Viršutinis ir apatinis ţandikauliai yra padalijami į keturis kvadrantus ir skaičiuojama laikrodţio rodyklės kryptimi nuo viduriniojo kandţio einant distaline kryptimi paskutinio krūminio danties link. Dantys ţymimi skaičiais nuo vieno iki devynių. Pirmajam kvadrantui priskiriama dešinės viršutinio ţandikaulio pusės dantys, antrajam kvadrantui – kairės viršutinio ţandikaulio pusės dantys, trečiajam – kairės apatinio ţandikaulio pusės dantys o ketvirtajam kvadrantui – dešinės apatinio ţandikaulio pusės dantys (5 pav.). Suaugusių kačių dantų formulė: 2x I 3/3 : C 1/1 : P 3/2 : M 1/1 = 30, o kačiukų – 2x I 3/3 : C 1/1 : P 3/2 = 26. Kiekviena raidė atitinka tam tikrą dantų morfologinę grupę: I (dentes incisivi)- kandţiai, C (dentes canini)-iltiniai, P (dentes praemolares)- prieškrūminiai, M (dentes molares)- krūminiai dantys. (16)

5 pav. Kačių dantų skaičiavimas pagal Triados metodą (17)

Kačiukams pieniniai kandţiai ir iltiniai dantys išdygsta maţdaug 3-4 savaičių amţiaus, o prieškrūminiai – 6 savaičių amţiaus. Krūminiai išdygsta 6 mėnesių amţiaus. Nuolatiniai dantys kačiukams išdygsta maţdaug 5,5-6,5 mėnesių amţiaus. (18)

1.3 Kačių dantų ligos

1.3.1 Periodontito etiologija ir patogenezė

Periodontitą sukelia ant dantų paviršiaus esančios, apnašose gyvenančios bakterijos, kurių išskiriami toksinai sukelia organizmo imuninį atsaką, dėl kurio formuojasi burnos ertmės uţdegimas. Liga būdinga vyresnio amţiaus katėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniame amţiuje, daţniausiai katės jau gali sirgti nuo 1-2 metų. Būdinga persų, siamo, Abisinijos veislių katėms. (18) Pirmoji apydančio uţdegimo stadija yra gingivitas (dantenų uţdegimas). Toliau formuojasi periodontitas, kuris skirstomas į ankstyvąjį (antros stadijos), vidutinio sunkumo (trečios stadijos) ir

16 sunkios formos (ketvirtos stadijos) periodontitą (6 pav.). Jo metu paţeidţiami gilesni danties sluoksniai ir tiek minkštieji, tiek kauliniai audiniai: apydančio raištis, cementas ir alveolinis kaulas. Gali būti ūmus arba lėtinis. Paţeisti audiniai suminkštėja ir gali pradėti nykti, todėl gali išsivystyti dantenų recesija, formuotis periodonto kišenė arba vykti abu procesai vienu metu. Be to periodonto kaulo nykimas yra negrįţtamas procesas, o laiku nesiėmus jokių gydymo ar profilaktikos priemonių, gali pradėti kristi dantys arba juos tenka pašalinti, todėl tokiu atveju reikalinga rekonstrukcinė chirurginė intervencija. Nors kaulo nykimas yra negrįţtamas procesas, jį galima pristabdyti, tačiau tam reikia ypatingos gyvūno prieţiūros. (16,19,20)

6 pav. Kačių periodontito stadijos (21) 1.3.2 Periodontito klinikiniai poţymiai

Esant pirmajai periodontito uţdegimo stadijai gingivitui, dantenos būna patinusios, paraudusios, gali atsirasti kraujavimas, ant dantų paviršiaus yra matomos apnašos. Antroji uţdegimo stadija vadinama ankstyvu periodontitu. Jam būdinga patinusios dantenos, kurios yra paraudusios, edemiškos, gali kraujuoti, burnos ertmė skausminga, atsiranda nemalonus burnos ertmės kvapas. Trečioji uţdegimo stadija yra vidutinio sunkumo periodontitas. Klinikiniai poţymiai yra: tamsiai raudonos spalvos, kraujuojančios, edemiškos dantenos. Tiek dantenos, tiek dantys paţeisti uţdegiminio proceso ir akmenų, iš burnos ertmės juntamas nemalonus kvapas. Ketvirtoji uţdegimo stadija yra vadinama paţengusiu periodontitu, kuriai būdinga dantenų, danties ir alveolinio kaulo stiprus paţeidimas, kurį sukelia burnos ertmėje esančios bakterijos, kurios keliaudamos kraujotakos sistema gali paţeisti kitus organus: širdį, inkstus, kepenis. Dantenos kraujingos, patinusios, tamsiai raudonos, dantys prastos būklės, gali pradėti kristi, iš burnos ertmės sklinda nemalonus kvapas. Šios stadijos paţeidimai yra negrįţtami. (22,23)

1.3.3 Periodontito gydymas ir profilaktika

Periodontito gydymo metu siekiama pašalinti susikaupusias apnašas ir sumaţinti apydančio kišenių gylį. Pirmos stadijos dantenų uţdegimui (gingivitui) gydymui uţtenka reguliarios dantų higienos atlikimo veterinarijos klinikoje arba namų sąlygomis, naudojant specialią dantų pastą, maţinančią apnašų susidarymą. Tokiu būdu, nuo dantų paviršiaus pašalinamas apnašų sluoksnis, sumaţinamas bakterijų kiekis burnos ertmėje ir uţkertamas kelias tolesniam gingivito formavimuisi. (24,25) Uţdegimo maţinimui ir bakterijų naikinimui gali būti skiriamas

17 chlorheksidino tirpalas arba sisteminiai antibiotikai: amoksicilinas su klavulano rūgštimi, doksiciklinas, klindamicinas. Dantų higiena atliekama tik seduotam gyvūnui, kuri indikuotina tokiu atveju, jei katėms apydančio kišenės yra ne gilesnės nei 1 ar 2 milimetrai. Prietaiso pagalba mechaniškai yra pašalinamas apnašų sluoksnis nuo danties vainiko, išvalomi grioveliai ir tarpeliai bei pašalinamas paţeistas audinys aplink apydančio kišenę. Po to dantų paviršius yra poliruojamas su specialia dantų pasta ir po procedūros burnos ertmė yra praplaunama vandeniu arba chorheksidino tirpalu iš burnos pašalinant dantų pastos likučius. (26)

Atviras gydymo metodas taikomas katėms, kurių apydančio kišenės gylis siekia 2 ar 3 milimetrus, esant paţengusiai periodontito stadijai. Atviram gydymo būdui priskiriama modifikuota Widmano atvarto chirurginė procedūra, kuri atliekama darant smailėjantį pjūvį link dantenų krašto ir ţemyn iki alveolinio kaulo. Kitas chirurginis gydymo metodas – gingivektomija ir gingivoplastika. Kontraindikuotina katėms, kurių dantenų prisitvirtinimas yra maţesnis negu 2 milimetrai. (26,27)

Siekiant išvengti susirgimo periodontitu rizikos, profilaktiškai rekomenduojama valyti katės dantis naudojant specialią dantų pastą, reguliariai lankytis veterinarijos klinikoje, kad būtų atliekama profesionali dantų higiena maţiausiai kartą per metus. Taip pat gyvūno savininkui rinktis kokybišką superpemium klasės sausą pašarą, padedantį palaikyti normalią burnos ertmės ir dantų būklę ir apsaugantį nuo apnašų kaupimosi. (26,25)

1.3.4 Apnašų susidarymas

Apnašos yra dantį dengianti bioplėvelė, sudaryta iš seilių glikoproteinų ir tarpląstelinių polisacharidų: bakterijos yra išsidėsčiusios jų matricoje. Jos tvirtinasi prie švarių dantų ir susikaupia per 24 valandas, jei nėra pašalinamos nuo dantų paviršiaus. Uţdegimas vystosi ne nuo padidėjusio bakterijų skaičiaus, o nuo bakterijų rūšių populiacijos kitimo nuo gram teigiamų į gram neigiamas bakterijas. Būtent gram neigiamos bakterijos sukelia dantenų uţdegimą. Didėjant apnašų sluoksniui, formuojasi dantų akmenys, kurie, laiku nepašalinus, burnos ertmėje taip pat sukelia rimtus patologinius pakitimus. (16)

1.3.5 Gingivitas

Dantenų uţdegimą gali sukelti įvairios prieţastys: ant dantų paviršiaus apnašose gyvenančios bakterijos, virusinės kačių ligos (FeLV, FIV), senyvas amţius, minkštos konsistencijos pašaras, autoimuninės ligos, cukrinis diabetas ir taip toliau. Daugiau negu 80 proc. kačių, vyresnių nei 3 metų amţiaus, daţniausiai serga vienokios ar kitokios formos dantenų uţdegimu. Gingivito klinikiniai poţymiai: raudonos ir patinusios dantenos, halitozė, dantų apnašos ir akmenys ant dantų paviršiaus. Esant paţengusiai gingivito stadijai, dantenos atrodo labiau paraudusios, matomas susikaupęs dantų apnašų sluoksnis po dantenomis ir nemalonus kvapas iš burnos ertmės. Apnašose gyvenančios bakterijos palaipsniui dauginasi ir išskiria toksinus, kurie ardo danties paviršių

18 sukeldami uţdegiminį procesą. Kai dantenų uţdegimas yra lokalizuotas (apimantis dantenų sritį), galima sukėlimo prieţastį pašalinti atliekant profilaktinę burnos higieną ar imtis kitų dantų prieţiūros priemonių, pavyzdţiui, katę šerti pašaru, maţinančiu dantų apnašų kaupimąsi, naudoti valomąją dantų pastą su specialiu dantų šepetėliu arba naudoti specialų stomatologinį gelį, kuris padedantį sumaţinti apnašų kiekį ir suminkštinti dantų akmenis: tačiau jei gingivitas susiformavo dėl kitų gyvūno organizme vykstančių patologinių procesų, tokiu atveju, pirmiausia reikia gydyti ligą, sukėlusią gingivitą. (16,28,29)

1.3.6 Dantų rezorbcija

Katėms, kurios pasireiškia dantų rezorbcija, yra paţeidţiamos tokios danties struktūrinės dalys, kaip: danties kaklelis ir danties šaknis. Pasireiškia beveik trečdaliui įvairaus amţiaus kačių, tačiau šios ligos atsiradimo prieţastys nėra iki galo ištirtos. Bet kokie dantų formavimuisi ar mineralizacijai įtakos turintys veiksniai gali sukelti odontoklastinį rezobcijos sutrikimą. Esant pradinei ligos stadijai, dantų šaknies paţeidimai yra minimalūs ir neturintys klinikinės išraiškos, todėl juos galima aptikti tik atlikus rentgenologinį tyrimą gyvūnui taikant anesteziją. Progresuojant ligos eigai paţeidimai apima gilesnį dentino sluoksnį, pradeda ryškėti klinikiniai poţymiai: atsiranda rausva dėmelė ant danties vainiko arba įvyksta jo lūţis, o rezorbciniai paţeidimai tęsiasi uţ emalio. Daţniausiai dantų rezobcija nesukelia ryškių klinikinių poţymių, tačiau kartais gali pasireikšti stiprus burnos ertmės skausmas, letargija, depresija ar kramtymo sutrikimai. (30,31)

Dantų rezorbcijos paţeidimai yra skirstomi į du tipus. Pirmo tipo paţeidimai siejami su periodontitu, paţeidimai nustatomi danties kaklelio srityje virš dantenų krašto, kuris daţniausiai būna paveiktas uţdegimo. Antro tipo paţeidimams būdingas lengvos formos dantenų uţdegimas, paţeidimai yra danties šaknies paviršiuje, ant dantų vainiko atsiranda rausva dėmelė. Jei paţeistas emalis ir dentinas tokiu atveju dantys pasidengia granuliaciniu audiniu. (30,31)

Rekomenduojama paţeistus dantis ištraukti, nes specifinio gydymo nėra, be to ligai progresuojant paţeidimai tampa vis didesni ir gyvūnui skausmingesni. Pirmo tipo dantų rezobcijos gydymui taikomas visos danties šaknies pašalinimas, o esant antro tipo dantų rezorbcijai pašalinamas tik danties vainikas paliekant danties šaknį. (30,31)

1.3.7 Kačių burnos ertmės bakterijų sąstatas

Kačių burnos ertmėje vyrauja įvairių rūšių bakterijos. Vienos daţniausiai sutinkamų bakterijų burnos ertmėje yra Pasteurella multocida, tai fakultatyvi gramneigiama anaerobinė bakterija, kuri aptinkama 70 proc. infekuotų kačių įkandimų ţmonėms. Taip pat kačių burnos ertmėje aptinkamos gramneigiamos Proteobacteria, gramteigiamos Bakteroidetes, Firmicutes, Spirochaetae, gramneigiamos Fusobacteria, gramteigiamos Actinobacteria, gramneigiamos Pasteurellaceae, gramneigiamos Moraxella, Termomonas, gramneigiamos Comamonadaceae, gramneigiamos Neisseria bakterijos. (32-34)

19

1.4 Kačių mitybos tipai

Katės gali būti šeriamos įvairaus tipo pašaru: taikoma komercinė dieta (sausas, drėgnas pašaras arba jų derinimas tarpusavyje), taip pat namuose gamintu pašaru. Komercinio tipo kačių ėdalas pagal kokybę yra skirstomas į tris klases: superpremium, premium ir ekonominę. (1)

1.4.1 Sausas pašaras

Sausame pašare yra nuo 6 iki 10 proc. drėgmės, o sausosios medţiagos sudaro 90 proc. ar daugiau. Jis gali būti gaminamas iš įvairių ingredientų, tokių kaip: ţuvis, jautiena, vištiena, antiena, triušiena, įvairių rūšių grūdai, darţovės, taip pat gali būti naudojami aliejai, mineralinės medţiagos ir vitaminai. Visi ingredientai yra homogenizuojami į vienalytę masę ir veikiami temperatūra. Po to iš atvėsintos ir išdţiovintos masės yra gaminamos įvairaus dydţio granulės, kurios supakuojamos į skirtingo dydţio pakuotes ir parduodamos specializuotose gyvūnų prekių parduotuvėse ar įvairiuose prekybos centruose. Tokio pašaro kaloringumas gali svyruoti nuo 3000 iki 4500 kcal. ME/ kg. Dėl kietos granulių struktūros gyvūnui kramtant tokio tipo ėdalą gali būti uţkertamas kelias dantų apnašų ir akmenų formavimuisi, todėl tai yra geras pasirinkimas katėms, linkusioms sirgti burnos ertmės ir dantų ligomis. Be to sausas pašaras yra ilgo galiojimo, greitai negenda, todėl jį patogu vartoti ilgesnį laiką. Tačiau toks ėdalas gali būti prastesnio skonio lyginant su drėgnu pašaru ypač, jei jis pagamintas iš nekokybiškų ingredientų arba sudėtyje yra maţiau riebalų. (1, 35-37)

1.4.2 Drėgnas pašaras

Visaverčio drėgno pašaro sudėtyje yra įvairių rūšių mėsos (paukštienos, triušienos, ţuvies, jautienos), šalutinių gyvūninių produktų, grūdų, tekstūrizuotų augalinių baltymų, vitaminų ir mineralinių medţiagų. Visos sudedamosios dalys yra sutrinamos į masę įpilant vandens. Jo sudėtyje yra net 75 proc. vandens. Šio tipo pašaras yra skirtas papildyti visavertę mitybą, bet ne vartoti kaip pagrindinį pašarą. Yra išskiriamos trys pagrindinės drėgno pašaro rūšys: mėsos gabalėliai padaţe, paštetas arba mėsos gabalėliai be padaţo. Neretai gyvūno savininkai sausą pašarą derina kartu su drėgnu pašaru taip papildydami gyvūno mitybą. Drėgnas ėdalas pagerina sauso ėdalo skonį ir konsistenciją, o kaloringumas siekia nuo 3500 iki 5000 kcal./kg. Daţniausiai tokio tipo pašaras yra dedamas į skardinę pakuotę arba pakuojamas į maišelius, todėl pakuotėje nepaţeidus gali būti ilgą laiką, tačiau atidarius daţniausiai reikia suvartoti per 2-3 dienas. Kadangi drėgname ėdale lyginant su sausu pašaru yra ţymiai didesnis vandens kiekis, katės ėsdamos tokį maistą gauna daugiau vandens taip sumaţinant riziką sirgti apatinių šlapimo takų ligomis. Tačiau šis ėdalas lyginant su sausu pašaru yra kaloringesnis, todėl maţo fizinio aktyvumo katėms ėdant tokį maistą gali išsivystyti nutukimas. (1,37)

1.4.3 Namuose gamintas pašaras

Namie gamintą maistą sudaro ţalia mėsa (paukštiena, triušiena, ţuvis, jautiena) ir šalutiniai jos produktai. Gali būti šaldytas arba ne. Katės, kurios ėda ţalią mėsą, turi sveikesnį kailį, maţiau

20 šeriasi, yra aktyvesnės, taip pat sumaţėja rizika sirgti inkstų, dantų ir virškinimo trakto ligomis. Tačiau šeriant ţalia mėsa kyla rizika uţsikrėsti tokiomis bakterijomis kaip: E.coli, Salmonella, Campylobacter. Siekiant sumaţinti bakterinį uţterštumą, ţalią mėsą prieš duodant gyvūnui galima termiškai apdoroti. Tačiau visgi, jei savininkai nusprendţia katę šerti ţalia mėsa turėtų dezinfekuoti maisto indelius ir paviršius, turėjusius sąlytį su termiškai neapdorota mėsa. (1,38-40)

21

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1 Tyrimo atlikimo objektas ir vieta

Tyrimas buvo atliktas 2019-2020 metais X smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje. Iš viso ištirtos 34 katės, kurios pagal amţių suskirstytos į tris grupes. Pirmajai grupei priskirtos katės nuo 0 iki 12 mėn. amţiaus, antrajai grupei katės nuo 2 m. iki 4 m. ir trečiajai grupei katės nuo 5 m. ir vyresnės.

2.2 Tyrimo metodika

Tyrimas atliktas neseduotiems gyvūnams prieš tai atliekant savininkų apklausą apie katės amţių ir kokio tipo (sausą, drėgną, mišrų, namuose gamintą) ir kokios klasės pašaru (superpremium, premium, ekonominės) šeria savo augintinį. Po trumpos savininko apklausos kiekvienai katei buvo atliekama burnos ertmės ir dantų apţiūra laikantis gyvūnų gerovės bei apsaugos reikalavimų remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais: Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (priimtas: 1991-12-17, dokumento Nr.: I-2110), Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (priimtas: 1997-11-06, dokumento Nr.: VIII-500). Tirti kliniškai sveiki ir gretutinių ligų neturintys gyvūnai. Gauti apklausų ir tyrimų rezultatai buvo surašomi į lentelę. Apţiūros metu pirmiausia vizualiai apţiūrima katės burnos ertmė ir dantų būklė, matomas vaizdas fotografuojamas taikant apatinių, viršutinių (7 pav.) bei kairės (8 pav.) ir dešinės pusės (9 pav.) dantų pozicijas.

7 pav. Katės burnos ertmės ir dantų nuotrauka (matomi viršutiniai ir apatiniai dantys) (autorės

22

8 pav. Katės burnos ertmės ir dantų nuotrauka (matomi viršutiniai ir apatiniai dantys iš kairės

pusės) (autorės nuotrauka, 2020)

9 pav. Katės burnos ertmės ir dantų nuotrauka (matomi viršutiniai ir apatiniai dantys iš dešinės

pusės) (autorės nuotrauka, 2020)

Taigi vienos gyvūno apţiūros metu atliekamos trys skirtingų burnos ertmės ir dantų pozicijų nuotraukos ir iš viso įvertintos 102 kačių dantų ir burnos ertmės nuotraukos. Po to kiekvienos katės dantų ir burnos ertmės fotografijos vertinamos taikant Caiafa metodiką. Nustatomas periodontito indeksas (PD), dantų akmenų kaupimosi indeksas (CI), dantenų indeksas (GI), dantų apnašų indeksas (PI), dantų paslankumas (M). (13)

Periodontito indeksas (PD) skirstomas į keturias stadijas: Nulinė stadija (0) – ligos poţymių nėra;

Pirmoji stadija (PD1) – gingivitas yra grįţtamos formos, danties prisitvirtinimo praradimas (AL) lygus 0 proc.;

Antroji stadija (PD2) – danties prisitvirtinimo praradimas < 25 proc.,

Trečioji stadija (PD3) – danties prisitvirtinimo praradimas nuo 25 iki 50 proc.;

Ketvirtoji stadija (PD4) – danties pristirtinimo praradimas siekia daugiau negu 50 proc. Dantų akmenų kaupimosi indeksas (CI) skirstomas į keturias stadijas:

23 Nulinė stadija (0) – dantų akmenų nėra;

Pirmoji stadija (CI1) – akmenys dengia iki vieno trečdalio danties paviršiaus;

Antroji stadija (CI2) – akmenys dengia nuo vieno trečdalio iki dviejų trečdalių danties paviršiaus; Trečioji stadija (CI3) – akmenys dengia daugiau negu du trečdalius danties paviršiaus.

Dantenų indeksas (GI) skirstomas į keturias stadijas:

Nulinė stadija (0) – dantenos be pakitimų, normalios išvaizdos;

Pirmoji stadija (GI1) – gingivitas pastebimas aplink dantenų kraštą, neţymus dantenų patinimas, neţymiai pakitusi dantenų spalva;

Antroji stadija (GI2) – dantenos stipriai paraudusios ir patinusios; Trečioji stadija (GI3) – stiprus dantenų uţdegimas, dantenos kraujuoja. Dantų apnašų indeksas (PI) skirstomas į keturias stadijas:

Nulinė stadija (0) – dantų apnašų nėra;

Pirmoji stadija (PI1) – dantų apnašos dengia iki vieno trečdalio danties paviršiaus;

Antroji stadija (PI2) – dantų apnašos dengia nuo vieno trečdalio iki dviejų trečdalių danties paviršiaus;

Trečioji stadija (PI3) – dantų apnašos dengia daugiau negu du trečdalius danties paviršiaus. Dantų paslankumas (M) skirstomas į tris stadijas:

Pirmoji stadija (M1) – dantų paslankumas didesnis negu 0,2 mm, bet maţesnis negu 0,5 mm;

Antroji stadija (M2) – dantų paslankumas didesnis negu 0,5 mm, bet maţenis negu 1 mm bet kuria šonine padėtimi;

Trečioji stadija (M3) – dantų paslankumas didesnis negu 1 mm.

Tiriamųjų kačių šeimininkų apklausa apie gyvūno amţių ir mitybą

Burnos ertmės ir dantų apţiūros atlikimas katėms.

Burnos ertmės ir dantų apţiūros fotografavimas taikant apatinių, viršutinių bei kairės irdešinės pusės dantų pozicijas

Burnos ertmės ir dantų apţiūros nuotraukų vertinimas

24

2.3 Tyrimo duomenų analizė

Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 2010 programą. Apskaičiuotas vidurkis (Mean), standartinis nuokrypis (StDev), standartinė paklaida (SE Mean), pasikliautinis intervalas (CI 95 proc.). Rezultatai statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

25

3 TYRIMO REZULTATAI

3.1 Kačių pasiskirstymas pagal amţių, mitybos tipą ir klasę

Tiriamieji gyvūnai suskirstyti į tris grupes pagal amţių: pirmąją grupę (nuo 0 iki 12 mėn.) sudarė 18 kačių (53 proc.). Antrąją grupę (2-4 m.) sudarė 10 kačių (29 proc.), o trečiąją grupę (5 m. ir vyresnės) sudarė 6 katės (18 proc.) (11pav.)

11 pav. Kačių pasiskirstymas pagal amžių

Remiantis savininkų apklausos rezultatais ir suskirsčius kates pagal mitybos tipą (sausą pašarą, drėgną pašarą, mišrų) nustatyta, jog 14 kačių (41,2 proc.) šeriamos sausu pašaru, drėgnu ėdalu šeriamos 10 kačių (29,4 proc.) ir mišriu pašaru šeriamos 10 kačių (29,4 proc.). Taigi nustatyta, jog daugiausiai kačių šeriamos sausu pašaru. (12 pav.)

12 pav. Kačių pasiskirstymas pagal mitybos tipą

Remiantis savininkų apklausos rezultatais pirmojoje kačių amţiaus grupėje nustatyta, jog 11 kačių (61 proc.) šeriamos sausu pašaru, drėgnu ėdalu šeriamos 3 katės (17 proc.) ir mišriu pašaru šeriamos 4 katės (22 proc.). Taigi, pirmojoje grupėje katės daugiausiai šeriamos sausu pašaru. (13 pav.) 53% 29% 18% 1 grupė (0-12 mėn.) 2 grupė (2-4 m.) 3 grupė 5m. ir vyresnės sausas 41,2% drėgnas 29,4% mišrus 29,4%

26

13 pav. Pirmos kačių grupės pasiskirstymas pagal mitybos tipą

Remiantis savininkų apklausos rezultatais pirmojoje kačių amţiaus grupėje nustatyta, jog 4 katės (40 proc.) šeriamos sausu pašaru, drėgnu pašaru šeriamos 3 katės (30 proc.) ir mišriu pašaru šeriamos 3 katės (30 proc.). Taigi, antrojoje grupėje kačių šėrimo tipas tarp tiriamųjų pasiskirsto apylygiai. (14 pav.)

14 pav. Kačių antros grupės pasiskirstymas pagal mitybos tipą

Remiantis savininkų apklausos rezultatais trečiojoje amţiaus grupėje kačių šertų sausu pašaru nebuvo, o drėgnu pašaru šeriamos 3 katės (50 proc.) ir mišriu pašaru šeriamos 3 katės (50 proc.). Taigi, trečiojoje kačių grupėje drėgnu ir mišriu pašaru šeriamos katės pasiskirsto lygiomis dalimis. (15 pav.) sausas 61% drėgnas 17% mišrus 22% drėgnas 50% mišrus 50%

27

15 pav. Kačių trečios grupės pasiskirstymas pagal mitybos tipą

Komercinio tipo sausas ir drėgnas pašaras pagal kokybę suskirstytas į tris klases: superpremium, premium ir ekonominę. Apklausus savininkus nustatyta, jog 15 kačių (44 proc.) šeriamos superpremium klasės pašaru, o tai sudaro didţiausią dalį visų tiriamųjų. Premium klasės pašaru šeriamos 12 kačių (35 proc.). Maţiausiai kačių buvo šeriama ekonominės klasės pašaru – 7 katės (21 proc.). (16 pav.)

16 pav. Kačių pasiskirstymas pagal pašaro klasę drėgnas 50% mišrus 50% superpremium 44% premium 35% ekonominė 21%

28

3.2

Periodontito, dantų akmenų susikaupimo, dantų paslankumo, dantenų

būklės ir jų apnašų indeksų analizė

1 Lentelė. Kačių periodontito (PD), dantų akmenų susikaupimo (CI), dantų paslankumo (M)

dantenų vertinimo indekso (GI) ir apnašų kaupimosi indekso (PI) rezultatai Eilės nr. Amţiaus grupė 1 grupė (0-12 mėn.) 2 grupė (2-4 m.), 3 grupė (nuo 5 m. ir vyresnės) Periodontito indeksas (PD) (0-4) Dantų akmenų kaupimosi indeksas (CI) (0-3) Dantų paslankumo indeksas (M) (M1-M3) Dantenų vertinimo indeksas (GI) (0-3) Dantų apnašų kaupimosi indeksas (PI) (0-3) 1 1 grupė 0 0 M1 1 0 2 3 grupė 1 2 M2 1 2 3 1 grupė 0 0 M1 0 0 4 1 grupė 2 1 M1 2 1 5 1 grupė 0 0 M1 0 0 6 3 grupė 3 2 M2 2 2 7 1 grupė 0 0 M1 1 0 8 3 grupė 3 3 M2 3 3 9 2 grupė 1 1 M1 1 1 10 2 grupė 2 3 M1 2 3 11 2 grupė 1 2 M1 1 2 12 1 grupė 0 1 M1 1 1 13 1 grupė 0 1 M1 1 1 14 2 grupė 4 4 M3 3 3 15 1 grupė 0 1 M1 0 1 16 1 grupė 0 0 M1 0 0 17 2 grupė 1 1 M1 1 1 18 1 grupė 0 1 M1 1 1 19 1 grupė 1 2 M1 1 2

29 Pirmoje lentelėje pateikiamos kačių amţiaus grupės: 1 grupė (0-12 mėn.), 2 grupė (2-4m.) ir 3 grupė (nuo 5m. ir vyresnės). Atlikus savininkų apklausą, kiekviena iš tiriamųjų kačių priskirta atitinkamai amţiaus grupei. Taip pat lentelėje matomi kačių burnos ertmės ir dantų nuotraukų vertinimo rezultatai. Įvertinus kiekvienos katės trijų projekcijų (viršutinių ir apatinių dantų (17,20,23 pav.), bei kairės pusės (19,22,25 pav.) ir dešinės pusės dantų (18, 21,24 pav.) fotografijas,

1 lentelės tęsinys Eilės nr. Amţiaus grupė 1 grupė (0-12 mėn.) 2 grupė (2-4 m.), 3 grupė (nuo 5 m. ir vyresnės) Periodontito indeksas (PD) (0-4) Dantų akmenų kaupimosi indeksas (CI) (0-3) Dantų paslankumo indeksas (M) (M1-M3) Dantenų vertinimo indeksas (GI) (0-3) Dantų apnašų kaupimosi indeksas (PI) (0-3) 20 2 grupė 1 2 M1 2 2 21 3 grupė 2 3 M2 2 3 22 1 grupė 0 0 M1 0 0 23 2 grupė 1 2 M1 1 2 24 1 grupė 0 1 M1 0 1 25 1 grupė 1 1 M1 1 1 26 1 grupė 1 1 M1 2 1 27 1 grupė 1 1 M1 2 1 28 3 grupė 2 2 M2 2 2 29 2 grupė 2 3 M2 2 3 30 2 grupė 2 3 M2 2 3 31 1 grupė 0 1 M1 1 1 32 3 grupė 3 3 M2 3 2 33 1 grupė 0 1 M1 1 1 34 2 grupė 0 1 M1 1 1

30 pagal matomą dantų ir burnos ertmės paţeidimo lygį, nustatomas periodontito indeksas – PD (vertinimo skalė: 0-4), dantų akmenų kaupimosi indeksas – CI (vertinimo skalė: 0-3), dantų paslankumo indeksas – M (vertinimo skalė: M1-M3), dantenų vertinimo indeksas – GI (vertinimo skalė: 0-3) ir dantų apnašų kaupimosi indeksas – PI (vertinimo skalė: 0-3).

17 pav. Pirmos amžiaus grupės katės viršutiniai ir apatiniai dantys (autorės nuotrauka, 2020)

18 pav. Pirmos amžiaus grupės katės dešinės pusės burnos ertmės pozicija (autorės nuotrauka,

31

19 pav. Pirmos amžiaus grupės katės kairės pusės burnos ertmės pozicija (autorės nuotrauka,

2020)

20 pav. Antros amžiaus grupės katės viršutiniai ir apatiniai dantys (autorės nuotrauka, 2020)

21 pav. Antros amžiaus grupės katės dešinės pusės burnos ertmės pozicija (autorės nuotrauka,

32

22 pav. Antros amžiaus grupės katės kairės pusės burnos ertmės pozicija (autorės nuotrauka, 2020)

23 pav. Trečios amžiaus grupės katės viršutiniai ir apatiniai dantys (autorės nuotrauka, 2020)

24 pav. Trečios amžiaus grupės katės dešinės pusės burnos ertmės pozicija (autorės nuotrauka,

33

25 pav. Trečios amžiaus grupės katės kairės pusės burnos ertmės pozicija (autorės nuotrauka,

2020)

2 Lentelė. Periodontito – PD , dantų akmenų susikaupimo – CI, dantų paslankumo – M, dantenų

būklės – GI ir dantų apnašų indeksų vertinimas 1, 2, 3 kačių grupėse

Amţiaus grupė Periodontito indeksas (PD), skalė (0-4) Dantų akmenų kaupimosi indeksas (CI), (skalė 0-3) Dantų paslankumo indeksas ( M), (skalė M1-M3) Dantenų vertinimo indeksas (GI), (skalė 0-3) Dantų apnašų kaupimosi indeksas (PI), (skalė 0-3) 1 grupė (0-12 mėn.) 0-2 0-1 M1 0-2 0-2 Procentai 50,00 33,33 33,33 66,66 66,66 2 grupė (2-4 m.) 0-4 1-3 M1-M3 1-3 1-3 Procentai 100 100 33,33-100 33,33-100 33,33-100 3 grupė (nuo 5 m.ir vyresnės) 2-3 1-3 M2 1-3 2-3 Procentai 50,00-75,00 33,33-100 66,66 33,33-100 66,66-100

Kaip matome 2 lentelėje periodontito indeksas – PD (skalė: 0,1,2,3, jei 0, tai paţeidimo nėra, jei 1-4 skirtingo laipsnio dantų paţeidimas) pirmojoje kačių amţiaus grupėje svyravo nuo 0 iki 2 balų ir sudaro 50 proc., 3 ir 4 balų indeksai tiriamųjų kačių grupėje nenustatyti. Antrojoje kačių grupėje periodontito indeksas svyravo nuo 0 iki 4 balų tai sudaro 100 proc., vadinasi šioje grupėje tiriamiesiems nustatyti visų galimų balų periodontito indeksai. Trečiojoje grupėje periodontito

34 indeksas svyravo nuo 2 iki 3 balų, o tai sudaro nuo 50 iki 75 proc., 1 ir 4 balų periodontito indeksai grupėje nenustatyti. Dantų akmenų kaupimosi indeksas – CI (skalė: 0,1,2,3, jei 0, tai paţeidimo nėra, 1-3 skirtingo laipsnio dantų akmenų kaupimasis) pirmojoje kačių amţiaus grupėje svyravo nuo 0 iki 1 balo ir sudaro 33,3 proc., 2 ir 3 balų indeksai tiriamųjų grupėje neuţfiksuoti. Antrojoje kačių grupėje dantų akmenų kaupimosi indeksas svyravo nuo 1 iki 3 balų ir sudaro 100 proc., vadinasi grupėje nustatyti visi galimi dantų akmenų kaupimosi indeksai. Trečiojoje tiriamųjų kačių grupėje dantų apnašų kaupimosi indeksas svyravo nuo 1 iki 3 balų ir sudaro nuo 33,33 iki 100 proc. Dantų paslankumo indeksas – M (skalė: M1, M2,M3) pirmojoje kačių grupėje M1, tai sudaro 33,3 proc., M2 ir M3 dantų indeksai tiriamųjų grupėje nenustatyti. Antrojoje kačių grupėje dantų paslankumo indeksas svyravo nuo M1 iki M3, tai sudaro nuo 33,33 iki 100 proc., vadinasi grupėje nustatyti visi galimi dantų paslankumo indeksai. Trečiojoje kačių grupėje dantų paslankumo indeksas buvo M2, sudaro 66,66 proc., o M1 ir M3 dantų indeksai nenustatyti. Dantenų vertinimo indeksas – GI (skalė: 0,1,2,3, jei 0, tai paţeidimo nėra, 1-3 skirtingo laipsnio dantenų paţeidimas) pirmojoje kačių amţiaus grupėje svyravo nuo 0 iki 2 balų ir sudaro 66,6 proc., 3 balų dantenų paţeidimo indekso grupėje nenustatyta. Antrojoje kačių amţiaus grupėje dantenų paţeidimo indeksas svyravo nuo 1 iki 3 balų ir sudaro nuo 33,3 iki 100 proc., tai reiškia, jog šioje grupėje pasireiškė visi galimų balų dantenų indeksai. Trečiojoje grupėje dantenų indeksas svyravo nuo 1 iki 3 balų, o tai sudaro nuo 33,33 iki 100 proc., vadinasi grupėje nustatyti visų galimų balų dantenų indeksai. Dantų apnašų kaupimosi indeksas – PI (skalė: 0,1,2,3, jei 0, tai dantų apnašų nėra, jei 1-3, tai skirtingo laipsnio dantų apnašų kaupimasis) pirmojoje kačių amţiaus grupėje dantų apnašų kaupimosi indeksas svyravo nuo 0 iki 2 balų, tai sudaro 66,66 proc., 3 balų dantų apnašų kaupimosi indekso grupėje nenustatyta. Antrojoje kačių grupėje PI svyravo nuo 1 iki 3 balų, o tai sudaro nuo 33,33 iki 100 proc., vadinasi grupėje pasireiškė visų galimų balų dantų apnašų kaupimosi indeksai. Trečiojoje kačių grupėje PI svyravo nuo 2 iki 3 balų ir sudaro nuo 66,66 iki 100 proc., grupėje 1 balo dantų apnašų kaupimosi indekso nenustatyta.

Taigi, kaip matome iš 2 lentelės duomenų, trečios grupės kačių periodonto (PD 2-3 balai, 50-75 proc.), dantų akmenų susikaupimo (CI 1-3 balai, 100 proc.), dantų paslankumo (M2 66,66 proc.), dantenų būklės ((GI 1-3) 33,33-100 proc.) ir dantų apnašų (PI 2-3 balai, 66,66-100 proc.) indeksai buvo didţiausi: tai rodo, kad šioje grupėje kačių dantys buvo paţeisti daugiausiai ( p<0,01).

35

3 Lentelė. Kačių periodontito indekso – PD vertinimas 1, 2, 3 grupėje nepriklausomai nuo pozicijos Grupė n Vidurkis (Mean) Standartinis nuokrypis (StDev) Standartinė paklaida (SE Mean) 95% CI (pasikliautinis intervalas) 1 grupė (0-12 mėn.) 18 0,35 0,61 0,144 0,05 – 0,65 2 grupė (2-4 m.) 10 1,50 1,08 0,342 0,73-2,27 3 grupė (nuo 5 m.ir vyresnės) 6 2,33 0,82 0,335 1,48-3,19

Remiantis 3 lentelėje pateiktais duomenimis, trečiojoje tiriamųjų kačių grupėje (n=6) periodontito indekso vidurkis – 2,33, kuris septynis kartus didesnis negu pirmojoje kačių grupėje (n=18) – 0,35. Antrojoje kačių grupėje (n=10) periodontito indekso vidurkis – 1,50 keturis kartus didesnis uţ pirmos kačių grupės periodontito indekso vidurkį – 0,35 (p<0,05).

4 Lentelė. Kačių dantų akmenų kaupimosi indekso – CI vertinimas 1, 2, 3 grupėje nepriklausomai

nuo pozicijos Grupė n Vidurkis (Mean) Standartinis nuokrypis (StDev) Standartinė paklaida (SE Mean) 95% CI (pasikliautinis intervalas) 1 grupė (0-12 mėn.) 18 0,72 0,58 0,133 0,44-1,00 2 grupė (2-4 m.) 10 2,20 1,03 0,326 1,46-2,94 3 grupė (nuo 5 m.ir vyresnės) 6 2,50 0,55 0,225 1,92-3,08

Kaip matome iš 4 lentelės duomenų dantų akmenų kaupimosi indekso vidurkis 2 ir 3 grupėje buvo 3 kartus didesnis nei pirmoje. (p<0,05).

36

5 Lentelė. Kačių dantų paslankumo – M indekso vertinimas 1, 2, 3 grupėje nepriklausomai nuo

pozicijos Grupė n Vidurkis (Mean) Standartinis nuokrypis (StDev) Standartinė paklaida (SE Mean) 95% CI (pasikliautinis intervalas) 1 grupė (0-12 mėn.) 18 1,00 0 0 1,00-1,00 2 grupė (2-4 m.) 10 1,40 0,70 0,24 0,90-1,90 3 grupė (nuo 5 m.ir vyresnės) 6 2,00 0 0 2,00-2,00

Kaip matome iš 5 lentelės duomenų dantų paslankumo indeksas – M nors ir buvo skirtingas tarp 1, 2 ir 3 grupių, tačiau gauti rezultatai statistiškai nepatikimi. (p>0,05)

6 Lentelė. Kačių dantenų indekso – GI vertinimas 1,2,3 grupėje nepriklausomai nuo pozicijos Grupė n Vidurkis (Mean) Standartinis nuokrypis (StDev) Standartinė paklaida (SE Mean) 95% CI (pasikliautinis intervalas) 1 grupė (0-12 mėn.) 18 0,89 0,74 0,17 0,54-1,25 2 grupė (2-4 m.) 10 1,60 0,70 0,221 1,10-2,10 3 grupė (nuo 5 m.ir vyresnės) 6 2,17 0,75 0,306 1,38-2,96

Kaip matome iš 6 lentelės duomenų, kačių dantenų būklė daugiausia buvo pakitusi trečioje grupėje, o antroje 2 kartus buvo didesni dantenų paţeidimai nei pirmojoje tiriamųjų grupėje (p<0,05)

37

7 Lentelė. Kačių dantų apnašų kaupimosi – PI indekso vertinimas 1,2,3 grupėje nepriklausomai

nuo pozicijos Grupė n Vidurkis (Mean) Standartinis nuokrypis (StDev) Standartinė paklaida (SE Mean) 95% CI (pasikliautinis intervalas) 1 grupė (0-12 mėn.) 18 0,72 0,58 0,137 0,44-1,01 2 grupė (2-4 m.) 10 2,10 0,88 0,278 1,47-2,73 3 grupė (nuo 5 m.ir vyresnės) 6 2,33 0,52 0,212 1,79-2,88

Kaip matome iš 7 lentelės rezultatų, dantų apnašų kaupimasis buvo 2 ir 3 grupėse intensyviausias, tačiau pirmos grupės kačių dantų apnašų buvo 3 kartus maţiau lyginant su 2 ir 3 grupėmis (p<0,01).

38

4 REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus skirtingo amţiaus grupių 34 kačių burnos ertmės ir dantų vertinimo tiriamąjį darbą nustatyta, jog periodontito, dantenų, dantų apnašų kaupimosi ir dantų akmenų indeksai buvo didesni vyresnėms katėms, kurių amţius siekė daugiau negu 5 m., lyginant su jaunesnio amţiaus katėmis ( nuo 0 mėn. iki 4 m.). Periodontito indeksas vyresnio amţiaus kačių grupėje svyravo nuo 2-3 balo, o tai reiškia, jog tiriamos katės serga vidutinio ar sunkesnio laipsnio periodontitu, kuris lemia danties prisitvirtinimo sumaţėjimą nuo 25 iki 50 proc. Literatūroje nurodoma, jog periodontitas daţniausiai pasireiškia vyresnio amţiaus katėms, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesnėms katėms (18). Įvertinus atlikto tyrimo periodontito indekso gautus rezultatus, galima patvirtinti šį teiginį, jog periodontitu daţniausiai serga vyresnės katės. Taip pat įvairiuose literatūros šaltiniuose yra teigiama, jog gingivitą ir periodontitą sukelia ant dantų paviršiaus esančios dantų apnašos ir dantų akmenys. (16,18) Atlikus kačių periodontito indekso, dantenų, dantų apnašų kaupimosi ir dantų akmenų indeksų analizę nustatyta, jog katės, kurioms nustatytas dantų apnašų ir dantų akmenų kaupimosi indeksas sirgo įvairaus laipsnio gingivitu ir periodontitu. Kai kurių autorių darbuose minima, jog sausas pašaras maţina dantų apnašų kaupimąsi ir sumaţina riziką sirgti dantų ir burnos ertmės ligomis (1). Atlikto tyrimo dantų apnašų, dantų akmenų, periodontito, dantenų indeksai nustatyti daug didesni ne tik vyresnio ir vidutinio amţiaus katėms, bet ir toms katėms, kurios šeriamos drėgnu ar mišriu pašaru negu toms katėms, kurios šeriamos sausu pašaru. Todėl galime teigti, jog pašaras taip pat gali turėti įtakos dantų ir burnos ertmės ligų pasireiškimui.

Be to, trečios grupės kačių periodonto (PD 2-3 balai), dantų akmenų susikaupimo (CI 1-3 balai), dantų paslankumo (M2), dantenų būklės (1-3) ir dantų apnašų (PI 2-3 balai ) indeksai buvo didţiausi, tai įrodo, kad šioje grupėje kačių dantys buvo paţeisti daugiausiai. Vertinant kačių dantenų būklę, didţiausi pakitimai taip pat buvo nustatyti trečioje grupėje.

Priklausomai nuo šėrimo tipo kačių burnoje vyrauja ir gramteigiamos, ir gramneigiamos bakterijos, o jų sąstato kitimui turi įtakos dantų būklė, mitybos ypatumai, katės ilgaamţiškumas, medţiagų apykaitos balansas (10,41,42)

39

5 IŠVADOS

1. Kačių dantų patologijos buvo labai skirtingos jas šeriant įvairaus tipo pašaru: sausu, drėgnu, superpremium, premium ir ekonominės klasės.

2. Kačių burnos ertmėje vyrauja įvairių rūšių gramteigiamos ir gramaneigiamos bakterijos: Bakteroidetes, Firmicutes, Spirochaetea Proteobacteria, Fusobacteri. Vienos daţniausiai sutinkamų bakterijų burnos ertmėje yra Pasteurella multocida.

3. Periodontito – PD, dantų akmenų kaupimosi - CI, dantų apnašų kaupimosi – PI ir dantenų – GI indeksai didţiausi trečioje kačių amţiaus grupėje, todėl jų dantų ir burnos ertmės būklė buvo prasčiausia lyginant su kitų grupių katėmis. Minėti indeksai buvo didesni katėms, kurios šertos drėgnu ir mišriu pašaru negu toms katėms, kurios šertos sausu pašaru.

4. Siekiant išvengti dantų apnašų ir akmenų kaupimosi bei gingivito ar periodontito vystymosi gyvūnų savininkai katėms turėtų parinkti kokybišką pašarą, atlikti dantų higieną veterinarijos klinikoje arba namų sąlygomis; mechaniškai valyti dantis, naudojant specialiai katėms skirtas priemones.

40

6 REKOMENDACIJOS

Siekiant uţtikrinti katės organizmo bendrą sveikatingumą, reikia kreipti didesnį dėmesį į gyvūno burnos higieną. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp gyvūno burnos bei dantų būklės ir diabeto vystymosi, medţiagų apykaitos sutrikimų. Gyvūnų savininkai turėtų nebijoti, kuo anksčiau kreiptis į veterinarijos specialistą pastebėjus gyvūno negalavimą, nors ir bus detaliai dantų apţiūrai gyvūnui panaudota anestezija.

Kačių augintojams rekomenduojama:

 atlikti nuolatinę dantų apţiūrą, išvengti gingivito ir periodontito bei taikyti prevencines dantų ligų priemones;

 reguliariai atlikti dantų valymą, naudoti specialų dantų valiklį su sidabro molekulėmis katėms ar higieninį gelį,fermentinę dantų pastą ar specialius apnašų šalinimo miltelius;

41

7 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Linda P. Case, Leighann Daristotle, Michael G. Hayek. Canine and feline nutrition 3rd edition: A Resource for Companion Animal Professionals: Mosby Elsevier; 2010 p.161-173.

2. Antanas Padaiga, Vidmantas Lasys, Antanas Sederevičius. Naminių gyvūnų mikroskopinė anatomija Kaunas: Lietuvos veterinarijos akademija; 2006 p.15-37

3. Heidi B. Lobprise, Johnathon R.(Bert).Wiggs’s Veterinary Dentistry Principles and Practice. 2nd ed. Texas: John Wiley & Sons, Inc.; 2019 p.14-15

4. ISFM Advanced Feline Dentistry for Veterinary Nurses Ţiūrėta: 2020 11 14 Prieiga per internetą: https://icatcare.org/event/advanced-feline-dentistry-for-veterinary-nurses/. 5. Jan Bellows. Feline dentristry. Oral assessment, treatment, and preventative Care. 1st ed.:

Blackwell Publishing; 2010 p.16-22

6. Marco A. Gioso, Vanessa G.G. Carvalho, Oral Anatomy of the Dog and Cat in Veterinary Dentistry Practice. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice. 2005-06; 35(4): p. 763-780.

7. Langley-Hobbs SJ. Veterinarian Key, 2016-09-06 Ţiūrėta: 2020 11 16 Prieiga per internetą:

https://veteriankey.com/head-2/.

8. Melisa Rouge. Dental Anatomy of Cats.VIVO Pathophysiology. Ţiūrėta: 2020 05 21 Prieiga per internetą: http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/pregastric/catpage.html. 9. Chistine Hawke. Dental Anatomy of the Cat and Dog, 2014-06-30 Ţiūrėta: 2020 11 17 Prieiga

per internetą:

https://www.vetzone.com.au/Cats/Articles/Article/tabid/1962/ArticleID/1136/Dental-Anatomy-of-the-Cat-and-Dog.aspx#.X7Pmo1DgrIU.

10. Jan Bellows, L. Berg M., Dennis S., et al.. 2019 AAHA Dental Care Guidelines for Dogs and Cats. Journal of the American Animal Hospital Association. 2019 55(2) p. 1-21

11. Norman Johnston. Oral Anatomy and Charting. World Small Animal Veterinary Association World Congress Proceedings. 2001.

12. Howard E. Evans AdL. A. Miller‘s anatomy of the dog 4th edition. 4th ed.: Saunders; 2012 p.287

13. Dale Kressin.Oral Examination of Cats and Dogs Vet Folio, 2019-03-08 Ţiūrėta: 2020 11 17 Prieiga per internetą: https://www.vetfolio.com/learn/article/oral-examination-of-cats-and-dogs. 14. Hanie Elfenbein . Gum Disease in Cats. Petmd, 2019-03-01. Ţiūrėta: 2020 05 24 Prieiga per