Auksė Marmaitė
V kursas, 11 grupėDANTŲ SU SUSIFORMAVUSIOMIS IR
NESUSIFORMAVUSIOMIS ŠAKNIMIS
AUTOTRANSPLANTACIJOS METODŲ PALYGINIMAS,
DAŽNIAUSIOS KOMPLIKACIJOS
Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovas
Dr. Lekt. Vesta Guzevičienė Kaunas, 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
DANTŲ SU SUSIFORMAVUSIOMIS IR NESUSIFORMAVUSIOMIS
ŠAKNIMIS AUTOTRANSPLANTACIJOS METODŲ PALYGINIMAS,
DAŽNIAUSIOS KOMPLIKACIJOS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas) Darbo vadovas ... (parašas)
...
(vardas pavardė, kursas, grupė) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ... Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimasBMD reikalavimų
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka
(0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0 10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
0,4 0,1 0
derinius)?
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)? 0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis? 0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje? 0,6 0,3 0 17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0 18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai? 0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?
0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados
(0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros
sąrašas
(1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 rekomendaci Praktinės jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34 Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe (nevert. >20%
)
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
SANTRAUKA ... 9
COMPARISON OF AUTOTRANSPLANTATION METHODS FOR TEETH WITH COMPLETE AND INCOMPLETE ROOT FORMATION AND THEIR MOST FREQUENT COMPLICATIONS ... 10
ĮVADAS ... 11
STRAISPNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
1. DANTŲ AUTOTRANSPLANTACIJA SU NESUSIFORMAVUSIOMIS ŠAKNIMIS ... 15
1.1. Kaplių su nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacija. ... 15
1.2. Krūminių dantų su nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacija. ... 16
2. DANTŲ AUTOTRANSPLANTACIJA SU SUSIFORMAVUSIOMIS ŠAKNIMIS ... 19
3. DANTŲ AUTOTRANSPLANTACIJOS KOMPLIKACIJOS ... 21
3.1. Dantų šaknų rezorbcija. ... 21
3.2.Ankilozė. ... 23 REZULTATŲ APTARIMAS ... 25 IŠVADOS ... 26 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28 PRIEDAI ... 31
SANTRUMPOS
A/ž – apatinis žandikaulis; V/ž – viršutinis žandikaulis;
GBR (guided bone regeneration) – kaulo transplantatas; PDL (periodontal ligament) – periodonto raiščių sistema.
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dėl įvairių priežasčių, netekus vieno ar kelių
dantų, šiuo metu itin populiarūs yra dantų implantai, kuriais yra atkuriami dantų lanko defektai. Pacientams, kurių amžius nesiekia 18 metų, dantų implantacija yra kontraindikuotina. Kitais atvejais – dėl finansinių priežasčių, netekus dantų dėl ėduonies pažeidimų, periodonto ligų, traumų ar esant visiškai danties agenezei, galima dantų autotransplantacija ir vyresnio amžiaus pacientams, siekiant atstatyti dantų eilių defektus bei užtikrinti dantų lanko vientisumą.
Remiantis mokslinėmis publikacijomis ir atliktais klinikiniais tyrimais šio darbo tikslas yra išanalizuoti dantų autotransplantacijos sėkmingumą bei galimas komplikacijas.
Medžiaga ir metodai: paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse
duomenų bazėse Pubmed, Science Direct, Wiley Online Library ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje. Ieškota tyrimų, kurie buvo atlikti 2012-2017 metais, kuriuose tirta dantų autotransplantacija su susiformavusiomis ir nesusiformavusiomis šaknimis bei dantų autotransplantacijos komplikacjos.
Rasta ir analizuota 9 kriterijus atitikusių mokslinių straipsnių.
Rezultatai: apsvarsčius indikacijas bei palyginus chirurginio gydymo rezultatus, nustatytas
dantų autotransplantacijos sėkmingumas su nesusiformavusiomis šaknimis, kuomet atsistato danties pulpos kraujotaka bei vyksta tolimesnis dantų šaknų vystymasis ir dantų autotransplantacijos sėkmingumas su susiformavusiomis šaknimis. Išanalizuotos dažniausios dantų autotransplantacijos komplikacijos.
Išvados: dantų autotransplantacija su nesusiformavusiomis šaknimis yra šiek tiek
sėkmingesnė negu dantų autotransplantacija su susiformavusiomis šaknimis, tačiau skirtumas nėra žymus. Dantų autotrnasplantacijos sėkmingumas siekia net iki 94 proc. Išanalizavus mokslines publikacijas nustatytos dažniausios dantų autotransplantacijos komplikacijos – tai dantų šaknų rezorbcija bei dantų ankilozė.
Raktiniai žodžai: tooth autotransplantation, incomplete root formation, immature third
molar.
COMPARISON OF AUTOTRANSPLANTATION METHODS FOR TEETH
WITH COMPLETE AND INCOMPLETE ROOT FORMATION AND THEIR
MOST FREQUENT COMPLICATIONS
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of the work: The most popular way of fixing the
problem of loosing one or more teeth is by teeth implants that help restore the defects of dental arch. When patients are younger than 18 years old, teeth implantation is contraindicated. In other cases, because of financial reasons, after loosing a teeth as a result of enamel degradations, periodontal disease, injuries or after complete teeth agenesis, it is possible to perform autotransplantation for the patients older in age, in order to restore teeth line defects and ensure that the teeth are alligned. Based on scientific articles and clinical trials, this work aims to analyse the success rate of teeth autotransplantation and its possible complications.
Material and the methods: Data was collected from online databases that LSMU has access
to: Pubmed, Science Direct, Wiley Online Library, as well as Lithuanian online library’s database. The material for this work had to be published between 2012 and 2017 and had to analyse tooth autotransplantation methods for teeth with complete and incomplete root formation and their complications. Data selection resulted in 9 scientific articles that matched the search criteria; these are analysed in this work.
Results: Considering indication and comparing results of surgical treatment, this work
established the success rate of tooth autotransplantation for teeth with incomplete root formation as it results in recovered blood circulation of tooth pulp and further tooth root formation and the success rate of tooth autotransplantation for teeth with complete root formation; this work also analysed the most frequent tooth autotransplantation complications.
Conclusions: Tooth autotransplantation for teeth with incomplete root formation is somewhat
more successful than tooth autotransplantation for teeth with complete root formation, however the difference is not significant. The success rate of tooth autotransplantation reaches up to 94 %. After analyzing scientific articles the most frequent complications of teeth autotransplantation were established – it is tooth resorption and tooth ankylosis.
ĮVADAS
Dantų autotransplantacija yra išdygusio, nepilnai išdygusio arba visiškai neišdygusio danties perkėlimas iš vienos anatominės vietos į kitą tam pačiam individui. Dantis gali būti perkeliamas į išmušto, pašalinto danties vietą arba visiškai naujai operaciniu būdu suformuotą ložę žandikaulio alveolinėje ataugoje [1,2]. Pirmuosius raštus apie dantų autotransplantaciją galime aptikti jau senovės Egipto rankraščiuose, kuomet vergai faraonams privalėdavo atiduoti savo dantis. Autogeninę dantų autotransplanctaciją literatūroje pirmą kartą aprašė Švedijos odontologas L. Vidmanas dar 1915 metais [1,3]. Dantų autotransplantacija turi daug privalumų: atstatomas dantų eilių vientisumas, taip pat autotransplantacija turi teigiamos įtakos kaulo atkūrimo procesui [1]. Tai itin alternatyvus gydymo sprendimas vaikų ir paauglių amžiuje dėl įvairių priežasčių netekus danties [4].
Dantų netekimo priežasčių yra labai daug. Vaikų amžiuje itin dažnai pasitaiko dantų traumos, kuomet netenkama priekinių viršutinių kandžių [5]. Zachrissonas pirmasis aprašė apatinių antrųjų kaplių transplantaciją į viršutinio žandikaulio kandžių vietą [1]. Jauname amžiuje pirmieji krūminiai dantys dažnai šalinami dėl ėduonies pažeidimų ar periodonto ligų. Šiuo atveju tretieji krūminiai dantys perkeliami į pirmo krūminio danties vietą [1]. Kita priežastis - dantų agenezė. Dažniausiai neišsivysto kapliai ir šoniniai kandžiai [3]. Dantų agenezės priežastys iki šiol yra nežinomos, tik yra moksliniais tyrimais įrodyta, kad šį sutrikimą nulemia genetiniai faktoriai [6]. Dantų retencija – toks sutrikimas, kuomet dantis yra visiškai susiformavęs, bet dėl įvairių priežasčių negali išdygti. Dažniausiai retinuotos būna viršutinės iltys [1]. Dantų autotransplantacija atliekama ir po žandikaulio rekontrukcinių operacijų, kaip alternatyva metaliniams implantams [1]. Po sėkmingai atliktos dantų autotransplantacijos operacijos atsistato dantų funkcija, persitvarko periodonto raiščių sistema. Svarbiausia - atidi paciento atranka, atsižvelgiant į jo amžių, dantų būklę, taisyklingai pasirinktą gydymo metodą. Taip pat teisingai atlikta chirurginė operacija ir ilgalaikis stebėjimas po dantų autotransplantatacijos [2].
Šio darbo tikslas: remiantis mokslinėmis publikacijomis ir atliktais klinikiniais tyrimais,
išanalizuoti dantų autotransplantacijos sėkmingumą bei galimas komplikacijas.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti dantų autotransplantacijos procedūrą, nurodyti indikacijas jai atlikti.
2. Palyginti dantų su susiformavusiomis šaknimis ir su nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacijos metodų sėkmingumą.
3. Nustatyti rizikos faktorius, lemiančius nesėkmingą dantų autotransplanciją. 4. Išnagrinėti dažniausias dantų autotransplantacijos komplikacijas.
STRAISPNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Analizės ir duomenų įtraukimo kriterijai buvo nustatyti iš anksto ir pateikti protokole (priedas Nr. 1).
STRAIPSNIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI
• Anglų kalba; • 2012 – 2017 metai; • Klinikiniai tyrimai;
• Tyrimai atliekami su žmonėmis; • Prieiga prie pilno straipsnio.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI, PASKUTINĖS PAIEŠKOS DATA
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Science Direct, Willey Online Library. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2017 – 02 – 15.
ELEKTRONINĖ DUOMENŲ PAIEŠKA
Ieškota tyrimų, atliktų 2012 – 2017 metais. Neradus pakankamai duomenų, paieška išplėsta pagal rastų straipsnių kriterijus 2008 – 2017 metais.
Naudoti ranktiniai žodžiai ir jų deriniai anglų kalba: ,,tooth autotransplantation’’, ,,incomplete root formation’’, ,,immature third molar’’.
Paieška buvo atlikta nuo 2016 – 09 – 01 iki 2017 – 02 – 15. Rasta 9 kriterijus atitkusių mokslinių publikacijų.
STRAISPNIŲ ATRANKA
Atrankos kriterijai:
• Pacientai, kuriems atlikta dantų autotransplantacija;
• Tyrimai, kuriuose nurodoma taikyta chirurginė intervencija, aprašyti dantų autotransplantacijos metodai;
• Tyrimai, kuriuose buvo vykdomi pakartotiniai patikrinimai ir stebėjimas;
Atmetimo kriterijai:
• Sisteminės literatūros apžvalgos ir meta-analizės; • Tyrimai, atlikti su gyvūnais;
• Tyrimai, kuriuose nurodomas tik vienas ar keli klinikiniai atvejai.
DUOMENŲ ATRINKIMAS
• Mokslinio tiriamojo straipsnio publikavimo metai; • Tyrimo rūšis;
• Metodai; • Pacientai;
• Tyrime naudoti vertinimo kriterijai; • Rezultatai.
KINTAMIEJI IR JŲ PAGRINDINIAI MATAVIMO VIENETAI
• Dantų šaknų susiformavimas lygis; • Atlikta chirurginė intervencija; • Sėkmingumo metodų įvertinimas;
• Pakartotiniai patikrinimai – savaitė, mėnuo, metai. • Komplikacijų dažnumas.
SISTEMINĖS KLAIDOS
• Rizikos veiksniai:
• Nepakankamai kontroliuojamos tyrimo sąlygos; • Pašalinių veiksnių įtaka;
• Skirtinga tyrimų trukmė;
• Tyrimams atlikti naudotas ne vienodas pacientų bei dantų skaičius; • Pakartotiniai tyrimai atlikti ne vienodu laiku;
• Galimas vertintojų subjektyvumas.
VIDURKIŲ SKIRTUMAI
Didžiojoje dalyje tyrimų pateikiami skaičiais išreikšti gauti duomenys su standartiniu nuokrypiu (įverčiai). Kitoje dalyje tyrimų nuokrypiai ir paklaidos neįvertintos.
Norint išvengti klaidingų rezultatų ir išvadų, skaičiuojamas ne įprastas tyrimų kintamųjų vidurkis, o svertinis vidurkis. Tai parodo, jog kiekviena gauta kintamųjų reikšmė/rezultatas tyrime yra vertinamas proporcingai tirtiems pacientams. Taigi, galima teigti, kad tyrimai, kuriuose tirta daugiau pacientų, galutinį vidurkio rezultatą paveikia labiau, nei tie, kurie atlikti su mažomis imtimis.
DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
1. DANTŲ AUTOTRANSPLANTACIJA SU NESUSIFORMAVUSIOMIS
ŠAKNIMIS
1.1. Kaplių su nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacija.
Mokslinėje literatūroje yra aprašyta daug skirtingų dantų autotransplantancijos metodų. Autotransplantacijos metodas yra pasirenkamas atsižvelgiant į danties tipą, šaknies susiformavimo stadiją, atliekamą chirurginę intervenciją bei danties būklę prieš autotransplantaciją [7]. Dantų šaknų susiformavimo stadija yra vienas iš pagrindių kriterijų, lemiančių sėkmingą dantų autotransplantaciją. Kaip teigiama, daugiau negu 80 proc. teigiamų rezultatų galima tikėtis, jeigu replantuojamo danties šaknis susiformavusi pusę ar tris ketvirtadalius šaknies ilgio pagal Moorrees šaknų klasifikaciją [8]. Nors geresni autotransplantacijos rezultatai pasiekiami dantų su nesusiformavusiomis šaknimis, tačiau šių dantų šaknų prognozė ir sėkmingumas po replantacijos yra mažesnis, negu dantų su susiformavusiomis, bet neužsidariusiomis šaknų viršūnėmis [1].
Zachrisson ir kiti aprašė pagrindines kaplių autotransplantacijos indikacijas ortodontinio gydymo tikslu. Tai apatinio žandikaulio kaplių agenezė, viršutinio žandikaulio kandžių netekimas traumų atvejais bei kelių dantų netolygi agenezė. 2013 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo replantuoti 23 antrieji kapliai su besiformuojančiomis šaknimis. Vidutinis šaknų susiformavimo laipsnis buvo du trečdaliai šaknies. Mažiausias susiformavimo laipsnis buvo ketvirtadalis šaknies, o didžiausias – kuomet šaknis buvo visiškai susiformavusi, tačiau neužsidariusi jos viršūnė. Po autotransplantacijos ir ilgalaikio stebėjimo, pateikti rezultatai: 21 autotransplantacijos atvejis, t.y. 91,3 proc., buvo sėkmingi. Nei vienam iš šių 21 sėkmingai autotransplantuotų dantų nebuvo atliktas endodontinis gydymas [7].
Kitame tyrime, buvo atlikta autotransplanacijos operacija dėl kaplių agenzės arba šių dantų netekimo. Visi replantuoti kapliai buvo vienašakniai, jų šaknų susiformavimas buvo skirtingas, tačiau visų dantų šaknų viršūnės buvo platesnės negu 1 mm. Po autotransplantacijos ir ilgalaikio stebėjimo, replantuotiems dantims buvo atliekamas pulpos jautrumo testas bei radiologiniai tyrimai, kuriais buvo stebima pulpos revaskuliarizacija ir tolimesnis šaknies vystymasis. Po stebėjimų gauti rezultatai – 93,1 proc. autotransplantacijos atvejų įvertinti sėkmingais, 6,9 proc. – nesėkmingais. Taip pat pastebėta, kad kaplių autotranspltantacija, kuomet jie buvo replantuoti į viršutinio žandikaulio
kandžių vietą, dažniau buvo nesėkminga, negu kai kapliai buvo replantuojami į apatinio žandikaulio kaplių poziciją [9].
Dar viename tyrime, kuriame priešingai, negu anksčiau išanalizuotame ir aprašytame, iš viso buvo atlikta 215 autotransplantacijos operacijų ir pastebėta, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai replantuojami kapliai į viršutinio žandikaulio kandžių poziciją. Taip pat pastebėta, kad visos autotransplantacijos operacijos, kuomet buvo replantuoti kapliai (13 viršutinių bei 11 apatinių) į viršutinio žandikaulio kandžių vietą, buvo sėkmingos. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami kaplių autotransplantacijos sėkmingumo rezultatai [10].
Lentelė nr. 1. Kaplių autotransplantacijos sėkmingumas [10].
Dantų
skaičius Sėkmingumas Replantuojamas
dantis Pozicija po operacijos n n %
v/ž kaplys v/ž kaplys 5 4 80
v/ž kaplys v/ž kandis 13 13 100
v/ž kaplys a/ž kaplys 37 31 84
a/ž kaplys a/ž kaplys 7 6 86
a/ž kaplys v/ž kandis 11 11 100
a/ž kaplys v/ž kaplys 3 3 100
Iš viso 76 68 91,67
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, jog dantų autotransplantacija, kuomet buvo replantuojami viršutinio bei apatinio žandikaulių kapliai į viršutinio žandikaulio kandžių vietą visais atvejais buvo sėkminga ir siekė net 100 procentų. Dantų autotransplantacijos sėkmingumas, kuomet kapliai buvo replantuojami į kitų kaplių poziciją – vidutiniškai siekė 87,5 proc.
1.2. Krūminių dantų su nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacija.
Dantų autotransplantacija gali būti atliekama netekus priekinio danties traumos atveju, esant iltinio danties retencijai arba esant neberestauruojamam pirmajam ar antrajam krūminiam dančiui. Dažnai jauni pacientai netenka krūminio danties dėl ėduonies pažeidimų, o fiksuoti dantų protezai bei implantai jaunesniems negu 18 metų pacientams yra kontraindikuotini. Todėl dantų autotransplantacija yra geras pasirinkimas jauniems, ypač iki 18 metų amžiaus, pacientams [11].
Ankstesnės studijos parodė, kad geri dantų autotransplantacijos rezultatai pasiekiami, kuomet yra pakankamai išsivysčiusios dantų šaknys. Sutrikęs šaknies vystymasis po chirurginės operacijos sąlygoja komplikacijų atsiradimą bei autotransplantacijos nesėkmingumą. Buvo atliktas tyrimas,
kuriame buvo replantuoti 64 tretieji krūminiai dantys. Dantų šaknys buvo susiformavusios skirtingai: nuo pusės (3 stadija) iki trijų ketvirtadalių (4 stadija) viso šaknies ilgio. Šie replatuoti tretieji krūminiai dantys buvo suskirstyti į dvi grupes: tie, kurie buvo replantuoti į naujai suformuotą ir paruoštą kaulinę ložę ir kurie buvo replantuoti į išrauto danties alveolę. Po visų šių dantų autotransplantacijos operacijų ir ilgalaikio stebėjimo buvo atliekami pulpos jautrumo testai bei radiologiniai tyrimai tolimesniam šaknies vystymuisi įvertini. Rezultatai parodė, kad tais atvejais, kuomet replantuotų dantų šaknys buvo išsivysčiusios iki pusės viso šaknies ilgio (3 stadija), po autotranspltantacijos operacijos ir toliau vystėsi vienodai tiek naujai suformuotoje ložėje, tiek ir išrauto danties alveolėje. Tačiau, kai dantų šaknys buvo susiformavusios tris ketvirtadalius viso šaknies ilgio (4 stadija), po replantacijos operacijos pastebėta, jog naujai paruoštoje alveolėje šių dantų šaknų vystymasis buvo mažesnis, negu dantų, kurie buvo replantuoti į išrauto danties vietą. Taip pat buvo pastebėta, kad jau ketvirtą dieną po autotransplantacijos, vyksta danties pulpos revaskuliarizacija, kuri dažniausiai trunka apie mėnesį laiko. Tokia greita replantuotų dantų pulpos revaskuliarizacija užtikrina tolimesnį šaknų vystymąsi. Tik 7 atvejai iš 64 buvo nesėkmingi, nes šaknys po autotransplantacijos nesivystė [12].
1 pav. Trečiojo krūminio danties autotransplantacija [11].
Kitame tyrime, publikuotame 2014 metais, taip pat buvo replantuoti tretieji krūminiai dantys į pirmųjų krūminių dantų vietą. Anot autoriaus Shakil Nagori ir kitų, autotransplantacija yra gana reta procedūra šiuolaikinėje odontologijoje, tačiau tyrimo rezultatai parodė, jog tai yra puikus būdas atstatyti dantų eilių defektus. Esant tinkamoms indikacijoms ir pacientų atrankai pasiekiami puikūs rezultatai. Visų pacientų pirmieji krūminiai dantys buvo neberestauruojami, todėl jie buvo pašalinti, o į jų vietą replantuoti tretieji krūminiai dantys. Iš viso tyrime buvo replantuoti 57 dantys, iš kurių 45 dantys buvo su nesusiformavusiomis šaknimis. Šaknų susiformavimas buvo skirtingas, nuo 3 iki 6 stadijos pagal Moorrees šaknų formavimosi klasifikaciją. Po autotransplantacijos ir ilgalaikių stebėjimų, tyrimo rezultatai parodė, jog visais atvejais, kuomet dantų autotransplantacija su nesusiformavusiomis šaknimis buvo sėkminga, pulpos kraujotaka atsistatė. Tai įrodė ir teigiama
pulpos reakcija į elektroodontometrinį testą. Nei vienam pacientui, kuriam buvo sėkmingai atlikta autotransplantacija su nesusiformavusiomis šaknimis, nebuvo pastebėta dantų vainikų spalvos pokyčių, jų jautrumas perkusijai buvo neigiamas [11].
Šaknies tolimesnis vystymasis galimas tik tada, kai operacija yra atliekama labai atsargiai ir nepažeidžiama Hertvigo epitelio membrana. Replantuojamo danties šaknies susiformavimas prieš operaciją turi įtakos tolimesniam jos vystymuisi po autotransplantacijos [2]. Tyrimo autorius išskiria būtiną sėkmingos autotransplantacijos sąlygą – negalima pažeisti Hertvigo epitelio membranos [11]. Jeigu Hertvigo epitelio membrane pažeidžiama, tolimesnis šaknies vystymasis sutrinka arba šaknis gali visiškai nesivystyti [8]. Svarbiausias veiksnys dantų autotransplantacijoje, lemiantis sėkmingą danties prigijimą, yra periodonto raiščių savybės. Periodonto raiščiai yra jautrūs pH pokyčiams bei osmosinio potencialo pokyčiams [13]. Išanalizavus šiuos straipsnius, galima teigti, kad dantų su nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacija yra sėkminga. Svarbūs ir sėkmingumą lemiantys faktoriai yra danties šaknies susiformavimas bei teisingai pasirinkta operacijos technika, greitas danties persodinimas į tinkamai paruoštą alveolę.
2. DANTŲ AUTOTRANSPLANTACIJA SU SUSIFORMAVUSIOMIS
ŠAKNIMIS
Dantu autotransplantacija su nesusiformavusiomis šaknimis, paprastai yra susijusi su apeksogeneze (danties šaknies viršūnės užsidarymu) ir pulpos revaskuliarizacija. Tačiau pulpos revaskuliarizacija, po danties autotransplantacijos su susiformavusiomis šaknimis mažai tikėtina [14]. Remiantis histologinės analizės duomenimis, autoriai Kristersonas ir Andresenas teigia, kad po dantų su susiformavusomis šaknimis autotransplantacijos ryškesnė yra šaknies rezorbcija negu pulpos revaskuliarizacija [15]. Po autotransplantacijos operacijos bei sugijijus periodonto raiščiams yra atliekamas endodontinis danties gydymas. Anot autorių, geriausias laikas endodontiniam gydymui atlikti yra trys savaitės po operacijos. Endodontinis gydymas atliekamas ir tam, kad būtų išvengta tokių komplikacijų, kaip pulpos infekcija, danties šaknies rezorbcija ar ankilozė [14]. Dantų autotransplantacija su susiformavusiomis šaknimis gali būti indikuotina suaugusiems pacientams, kurie yra netekę vieno ar daugiau dantų dėl ėduonies ar įvairių periodonto ligų [16].
Aprašytas tyrimas, kuriame atlikta 65 trečiųjų krūminių dantų autotransplantacija. 29 dantys buvo replantuoti į neapdorotą išrauto danties alveolę, likę 36 dantys buvo replantuoti į naujai suformuotą kaulinę ložę. Dantys, kurie buvo replantuoti į naujai suformuotą kaulinę ložę, buvo suskirstyti į dvi grupes: kuriems autotransplantacijos metu buvo dėtas kaulo pakaitalas GBR ir į tuos, kuriems GBR nebuvo dėtas. Po klinikinių bei pakartotinių radiologinių tyrimų gauti rezultatai: 29 dantų, persodintų į išrauto danties alveolę autotransplantacija buvo sėkminga 93,1 proc., t.y. 27 dantų iš 29 autotransplantacija buvo sėkminga. Dantų, kurie buvo replantuojami į naujai suformuotą kaulinę ložę, autotransplantacijos sėkmingumas – 88,9 proc., t.y. 32 sėkmingi atvejai iš 36 autotransplantacijų. Nustatyta, kad dantų, kurie buvo replantuoti į naujai suformuotą ložę su GBR ir be GBR sėkmingumas atitinkamai siekė 95 proc. ir 80 proc. [15].
Tyrime, publikuotame 2012 metais, buvo atlikta dantų autotransplantacija su susiformavusiomis šaknų viršūnėmis. Iš viso buvo replantuoti 259 dantys. Iš jų 27 atvejai buvo nesėkmingi, todėl šie dantys buvo pašalinti. Tolimesniems stebėjimams liko 232 dantys. Po atliktų klinikinių ir radiologinių tyrimų dantų autotransplantacijos sėkmingumas siekė 84,4 proc., t.y. iš 232 atliktų autotransplantacijos operacijų, 36 atvejai buvo nesėkmingi ir 196 atvejai sėkmingi [16]. Atliekant dantų autotransplantaciją su nesusiformavusiomis šaknimis, po operacijos stebėta pulpos revaskuliarizacija bei tolimesnis šaknų vystymasis ir jų viršūnių užsidarymas [11]. Kai atliekama dantų autotransplantacija su susiformavusiomis šaknimis, pulpos revaskuliarizacija dažniausiai neįvyksta, todėl yra atliekamas jų endodontinis gydymas po replantacijos, siekiant išvengti
komplikacijų [16]. Buvo atliktas tyrimas, kuriame, priešingai negu anksčiau išanalizuotuose ir aprašytuose, kai buvo atliekama autotransplantacija dantyse su susiformavusiomis šaknimis, bet nebuvo atliktas endodontinis dantų gydymas ir buvo tikimasi pulpos revaskuliarizacijos [17]. Žemiau esančioje lentelėje pateikiami tyrimo rezultatai.
Lentelė nr. 2. Pulpos revaskuliarizacija po autotransplantacijos su susiformavusiomis šaknimis
[17].
Dantys atvira šaknies viršūne (n=12)
Dantys uždara šaknies viršūne (n=11)
Revaskuliarizacija 11 3
Endodontinis gydymas 1 8
Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad pulpos revaskuliarizacija, kai buvo replantuoti dantys su atvira šaknies viršūne, įvyko beveik visada, o dantų su uždara šaknies viršūne pulpos revaskuliarizacija stebėta tik trijuose atvejuose.
3. DANTŲ AUTOTRANSPLANTACIJOS KOMPLIKACIJOS
3.1. Dantų šaknų rezorbcija.
Dantų autotransplantacija yra perspektyvi alternatyva atstatyti dantų eilių defektus jauniems pacientams. Nepažeistos ir sveikos periodonto audinių ląstelės bei gera audinių adaptacija yra vienas iš svarbiausių sėkmingos dantų autotransplantacijos aspektų [1]. Anksčiau analizuotų tyrimų rezultatai rodo, kad dantų autotransplantacijos sėkmingumas yra tikrai didelis. Kaip teigia vienas iš tyrimų autorių, sėkmingos dantų autotransplantacijos atvejai visų tyrėjų skirasi, tačiau sėkmingų rezultatų procentas visada yra labai aukštas. Štai jo paties straipsnyje, buvo aprašyta 370 autotransplantuotų dantų su susiformavusiomis ir su nesusiformavusiomis šaknimis atvejai, kurių sėkmingumas atitinkamai buvo 98 ir 95 procentai. Anot autoriaus, pagrindinis veiksnys, lemiantis sėkmingą dantų autotransplantaciją, yra periodonto membranos gyvybingumas. Kitu atveju, kai yra pažeidžiama periodonto raiščių sistema, įvyksta išorinė šaknies rezorbcija [3].
2 pav. Dantų šaknų rezorbcija [18].
Replantuoto danties prigijimas taip pat priklauso nuo operacijos metu pažeisto šaknies paviršiaus ploto. Kai PDL (periodonto raiščių) sistema ir paviršiaus pažeidimo plotas yra mažas, galimas danties šaknies cemento atsistatymas. Tačiau, kai PDL šaknies paviršiaus ploto pažeidimas yra didelis, dažniausiai įvyksta danties šaknies rezorbcija. Genetiškai, PDL ląstelės gali būti diferencijuojamos į fibroblastus, cementoblastus ir osteoblastus. Idealiu atveju galima tikėtis, kad PDL vienos ląstelės nuo šaknies paviršiaus diferencijuojasi į cementoblastus ir skatina dentino formavimąsi, o kitos – diferencijuojasi į osteoblastus ir skatina kaulo formavimąsi. Svarbiausia užtikrinti, kad neišsivystytų uždegimas, užtikrinti, kad infekcija, bakterijos nepatektų į periodonto audinius aplink transplantuotą dantį. Siekiant išvengti infekcijos patekimo per pulpos ertmę, būtina endodontiškai gydyti dantį praėjus dviems – trims savaitėms po autotransplantacijos. Kai yra transplantuojami dantys su nesusiformavusiomis šaknų viršūnėmis, svarbiausia yra nepažeisti apikalinės Hertvigo membranos, kad pulpa galėtų regeneruoti, o šaknis vystytis toliau [1].
Vienoje publikuotoje mokslinėje publikacijoje buvo analizuojamos anksčiau atliktų dantų autotransplantacijos komplikacijos. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos dažniausiai pasitaikančios dantų autotransplantacijos komplikacijos [19].
Lentelė nr. 3. Nesėkmingos dantų autotransplantancijos komplikacijos [19].
Komplikacijos n % Jungties praradimas (mobilimas) 18 51.4 Šaknies rezorbcija 8 22.9 Ėduonis 3 8.6 Šaknies lūžis 2 5.7 Kitos 4 11.4 Iš viso 35 100
Šie 35 replantuoti dantys buvo priskirti prie nesėkmingai atliktos autotransplantacijos operacijos. Tačiau ir tiems 148 dantims, kuriems buvo sėkmingai atlikta autotransplantacijos operacija, vėliau stebėta dantų šaknų rezorbcija – 8,8 proc., 3,4 proc. ankilozė ir 6,8 proc. kitos komplikacijos [19].
Anksčiau analizuotuose ir jau aptartuose tyrimuose, dantų autotransplantacijos sėkmingumas buvo gana didelis, tačiau visuose pasitaikė ir dalis nesėkmingų dantų autotransplantacijos atvejų. Jau aptartame tyrime, kuriame buvo atliekama dantų autotransplantacija su nesusiformavusiomis šaknimis, iš 23 dantų autotransplantacijos atvejų, tik 2 buvo nesėkmingi. Iš šių dviejų nesėkmingų atvejų nei vienam nestebėta šaknies rezorbcija [7]. Kitame tyrime, kuriame taip pat buvo replantuoti dantys su nesusiformavusiomis šaknimis, iš 8 nesėkmingų dantų autotransplantacijos atvejų, 7 buvo pastebėta šaknies rezorbcija [11]. Pagrindinės nesėkmės priežastys – sudėtinga danties šalinimo procedūra operacijos metu, danties šaknies anatominė forma bei periodonto raiščių sistemos pažeidimas [10].
Replantuotų dantų su susiformavusiomis šaknimis, sėkmingumo rodikliai buvo mažesni ir šaknies rezorbcija buvo žymiai dažnesnė. Jau aptartame tyrime, kuriame buvo atlikta 259 dantų autotransplantacija, iš 27 nesėkmingų atvejų, dešimčiai buvo pastebėta šaknų rezorbcija [16]. Dar kitame tyrime, kuriame buvo atlikta 65 dantų autotransplantacija, net septyniems iš jų taip pat pastebėta dantų šaknų rezorbcija.
a b
3 pav. a) rentgenograma po danties replantacijos; b) rentgenograma 5,5 metai po danties
replantacijos- ryški danties šaknies rezorbcija [20].
Išanalizavus tyrimus, matome, kad dantų šaknų rezorbcija dažniau pasireiškia, kai atliekama autotransplantacija dantų su susiformavusiomis šaknimis, negu dantų su nesusiformavusiomis šaknimis. Galima teigti, kad teisingai atlikus operaciją bei išsaugojus periodonto raiščius nuo pažeidimų ir aplinkos faktorių, dantų autotransplantacija gali būti sėkmingas gydymo metodas atkuriant estetinius bei funkcinius dantų eilių defektus vaikų ir paauglių amžiuje [8].
3.2.Ankilozė.
Dantų ankilozė įvardijama kaip viena dažnesnių dantų autotranspltancijos komplikacijų [10]. Ankiloziniai dantys paprastai trukdo vertikaliam kaulo augimui ir sukuria dar daugiau komplikacijų pacientams jauname amžiuje. Ankilozinių dantų šalinimas dažniausiai siejamas su kaulo netekimu. Dantų šalinimo metu dažniausiai pažeidžiama viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos skruostinė siena, kuri yra labai plona. Pastebėta, kuomet dantų autotransplantacija atliekama ankiloziniams dantims, po autotransplantacijos dantų akilozė yra žymiai dažnesnė. Dėl neatsargaus danties šalinimo ar kitų priežasčių, taip pat išsivsyto dantų ankilozė po autotransplantacijos [10]. Radiologiniuose tyrimuose dantų ankilozė gali būti matoma praėjus šešiems mėnesiams po dantų autotransplantacijos. Radiologiniuose tyrimuose matomas ir kaulinės plokštelės (lamina dura) netekimas, periodonto plyšio nebuvimas bei dažniausiai nustatoma infraokliuzinė danties padėtis. Kliniškai ankilozinis dantis identifikuojamas perkutuojant, kai girdimas aukštas ankilozinis metalinis garsas [8].
4 pav. a) 6 mėnesiai po danties replantacijos; b) 3 metai po replantacijos, stebima ankilozė
bei stabili šaknies rezorbcija [21].
Anksčiau analizuotame tyrime, kuriame autotransplantacija buvo atlikta dantims su nesusiformavusiomis šaknimis, iš 23 atliktų dantų autotransplantacijų, dvi buvo nesėkmingos. Vienam atvejui buvo diagnozuota šaknies rezorbcija, o kitam ankilozė. Apskaičiavus imtį procentine išraiška – ankilozė pasireiškė 4,3 proc [7]. Kitame tyrime, kuriame buvo atlikta autotransplantacija su susiformavusiomis šaknimis, ankilozė pasireiškė dažniau. Iš 65 atliktų autotransplantacijų šešios buvo nesėkmingos dėl išsivysčiusios dantų ankilozės. Tai sudaro 9,2 proc. Taip pat nepastebėtas skirtumas, ar dantis buvo replantuotas į ką tik išrauto danties alveolę, ar dantis buvo persodinamas į naujai suformuotą kaulinę ložę. Trys dantų ankilozės aptiktos būtent kątik išrauto danties alveolėje bei trys naujai suformuotoje kaulinėje ložėje [15].
Išanalizavus šias mokslines publikacijas, galima teigti, kad ankilozė yra gana dažna komplikacija po nesėkmingos dantų autotransplanatacijos. Norint išvengti dantų ankilozės po dantų replantacijos svarbiausia yra nepažeisti periodonto raiščių sistemos danties šalinimo ir replantacijos metu. Taip pat svarbu apsaugoti periodonto raiščių ląsteles nuo jų išdžiūvimo. Norint išvengti dantų ankilozės po dantų autotransplantacijos, danties šaknies viršūnė turėtų būti platesnė negu vienas milimetras. Gydytojo patirtis bei teisingai pasirinkta ir atlikta chirurginė procedūra taip pat lemia sėkmingą dantų autotransplantaciją [8].
REZULTATŲ APTARIMAS
Šioje literatūros sisteminėje apžvalgoje, nagrinėjant dantų su susiformavusiomis ir nesusiformavusiomis šaknimis autotransplantacijos metodus bei dažniausias komplikacijas, prieita išvados, jog abu dantų autotransplantacijos metodai yra puikus būdas atsatyti dantų eilių defektus ir dantų lankų vientisumą.
Analizuojant dantų autotransplantaciją su nesusiformavusiomis šaknimis nustatytas labai aukštas autotransplantacijos atvejų sėkmingumas. Atliekant dantų autotransplantaciją su nesusiformavusiomis šaknimis labai svarbi danties pulpos revaskuliarizacija bei tolimesnis danties šaknies vystymasis. Išanalizavus mokslines publikacijas, kuomet buvo atliekama dantų autotransplantacija su nesusiformavusiomis šaknimis, sėkmingų rezultatų gauta iki 90 procentų ir daugiau. Po atliktos dantų autotransplantacijos su nesusiformavusiomis šaknimis stebėta pulpos revaskuliarizacija bei tolimesnis šaknies vystymasis. Kuomet danties pulpos kraujotaka neatsistato, atliekamas endodontinis dantų gydymas. Kaplių autotransplantacijos sėkimgumas siekia nuo 91,1 proc. iki 93,3 proc. Krūminių dantų autotransplantacijos sėkmingumas su nesusiformavusiomis šaknimis iki 89 proc.
Išanalizavus mokslines publikacijas, kuomet dantų autotransplantacija atliekama dantims su susiformavusiomis šaknimis, taip pat pastebėti labai aukšti sėkmingumo rezultatai, kurie siekia iki 84 – 93 proc. Tačiau pulpos revaskuliarizacijos, kuomet dantys replantuojami su susiformavusiomis šaknimis, tikimybė maža. Tokiu atveju, po danties autotransplantacijos praėjus trims savaitėms yra atliekamas endodontinis gydymas.
Po nesėkmingai atliktos dantų autotransplantacijos, išsivysto įvairios komplikacijos. Nors jos nėra dažnos, tačiau išanalizavus mokslines publikacijas, pastebėta, jog dažniausia komplikacija yra danties šaknies rezorbcija bei ankilozė. Taip pat pastebėta, kad po dantų autotransplantacijos su susiformavusiomis šaknimis, komplikacijos pasireiškia dažniau.
IŠVADOS
1. Dantų autotransplantacija – tai danties perkėlimas iš vienos vietos į kitą tam pačiam pacientui siekiant atstatyti dantų eilių defektus. Pagrindinės indikacijos – tai dantų agenezė, traumos, danties praradimas dėl ėduonies ar periodonto ligų.
2. Dantų autotransplantacijos sėkmingumas su nesusiformavusiomis šaknimis siekia 94 procentus, o dantų autotransplantacijos sėkmingumas su susiformavusiomis šaknimis siekia 89 procentus.
3. Pagrindiniai rizikos faktoriai – pacientų amžius ir šaknies susiformavimo stadija, neteisingai pasirinkta ir atlikta chirurginė intervencija, kuomet pažeidžiama periodonto raiščių sistema (PDL). 4. Pagrindinės komplikacijos, lemiančios nesėkmingą dantų autotransplantaciją yra danties šaknies rezorbcija bei danties ankilozė.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Dantų netekimas dėl ėduonies pažeidimų bei periodonto ligų ar traumų yra gana dažnai pasitaikanti situacija odontologo praktikoje. Taip pat minima ir dantų agenezė dėl pacientų sisteminių sutrikimų. Esant tokiai situacijai, kai netenkama danties, galimi keli gydymo būdai. Dantų eilių defektus galima atstatyti taikant ortopedinę odontologiją, darant tiltinius protezus, dantų plokšteles, arba pritaikant chirurginius gydymo metodus, kaip dantų implantacija. Tačiau ne visada pacientai yra mokūs, be to, esant jaunam paciento amžiui (iki 18 metų) tiek ortopedinis gydymas, tiek chirurginis gydymas, kaip dantų implantacija, yra kontraindikuotini.
Dantų autotransplantacija nėra naujas gydymo metodas, tačiau Lietuvoje jis atliekama gana retai. Išanalizavus mokslinius tyrimus šioje mokslinėje apžvalgoje, galima rekomenduoti dažniau taikyti dantų autotransplantaciją kaip gydymo metodą, atstatant dantų eilių defektus. Dantų autotransplantaciją galima atlikti ankstyvame amžiuje, kuomet formuojasi veido ir žandikaulių srities kaulų sistema ir kitų alternatyvių gydymo metodų taikyti negalima. Atsižvelgiant į indikacijas ir jauną paciento amžių, atliekant dantų autotransplantaciją yra pasiekiami puikūs rezultatai.
Šioje mokslinėje analizėje pastebėta, kad geresni dantų autotransplantacijos rezultatai pasiekiami tuomet, kai dantys replantuojami dar su nesusiformavusiomis šaknimis. Replantuojant dantis su nesusiformavusiomis šaknimis beveik visada įvyksta pulpos revaskuliarizacija ir dantis nepraranda gyvybingumo. Taip pat išanalizuota, kad dantų autotransplantacija, kuomet kapliai yra replantuojami į viršutinių kandžių poziciją, beveik visada yra sėkminga. Taigi, esant indikacijoms, kaip, pavyzdžiui, netekus danties traumos metu, dantų autotransplantacija gali būti naudojama kaip gydymo būdas atkuri dantų eilių vientisumą.
Tačiau atliekant šių mokslinių publikacijų atranką nebuvo rasta mokslinių straipsnių su tyrimais, kuriuose būtų palygintos visos galimos dantų autotransplantacijos metodikos su vienodais kriterijais, todėl negalima teigti, kad visi dantų autotransplantacijos gydymo būdai yra geri ir neturi lydinčių komplikacijų.
Pabaigai, rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti tinkamiausią dantų autotransplantacijos gydymo metodą. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų, apimančių visas galimas metodikas su vienodu pacientų skaičiumi ir ta pačia chirurgine intervencija.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Farheen Ustad, Fareedi Mukram Ali, Zaheer Kota, Abdelbagi Mustafa, Mohd Inayatullah Khan, Autotransplantation of teeth: A Review. Am. J. Med. Dent. Sci., 2013, 1(1): 25-30. URL: http://sciconnect.org/downloads/ajmds-1-1-25-30.pdf
2. Delphine Denys, Maryam Shahbazian, Reinhilde Jacobs, Annouschka Laenen, Jan Wyatt, Frans Vinckier and Guy Willems, Importance of root development in autotransplantations: a retrospective study of 137 teeth with a follow-up period varying from 1 week to 14 years. European Journal of Orthodontics 35 (2013) 680–688.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23407475
3. Muhamad Abu-Hussein, Nezar Watted, Azzaldeen Abdulgani, Autogenous tooth transplantation – reality or not. Int J Dent Health Sci 2015; 2(4):722-730.
URL:https://www.researchgate.net/publication/283085935_AUTOGENOUS_TOOTH_TR
ANSPLANTATION_-_REALITY_OR_NOT
4. Marjolijn Gilijamse, Jacobus A. Baart, Jan Wolff, PhD,George K. Sándor and Tymour Forouzanfar, Tooth autotransplantation in the anterior maxilla and mandible: retrospective results in young patients. Oral Surgery, Oral Medicine, Oral Pathology, Oral Radiology, and Endodontology (2016).
URL:https://www.researchgate.net/profile/George_Sandor2/publication/304705374_Tooth_ autotransplantation_in_the_anterior_maxilla_and_mandible_Retrospective_results_in_youn g_patients/links/57ab1bf208ae3765c3b70ce9.pdf
5. Inga Mollen, Thomas Bernhart, Andreas Filippi, Transplantation of teeth after traumatic tooth loss. ENDO (Lond Engl) 2014;8(4):301–307.
URL:
http://andreas-filippi.ch/pdfs/fachartikel/quintessenz-verlag/01012014__Transplantation%20of%20teeth%20after%20traumatic%20tooth%20loss .pdf
6. Jae Hyun Park, Kiyoshi Tai, Daisuke Hayashi ,, Tooth Autotransplantation as a Treatment Option: A Review. The Journal of clinical pediatric dentistry December 2010.
URL:https://www.researchgate.net/publication/50590815_Tooth_Autotransplantation_as_a_
Treatment_Option_A_Review
7. Pawel Plakwicz, Andrzej Wojtowicz, Ewa Monika Czochrowska, Survival and success rates of autotransplanted premolars: A prospective study of the protocol for developing teeth. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23910204
8. D Ong, Autotransplantation: A Viable Treatment Option for Adolescent Patients with Significantly Compromised Teeth. Aust Dent J 61 (4), 396-407. 12 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/labs/articles/27029674/
9. H.U.Paulsen, Long-term successes and failures of autotransplanted premolars. URL: http://ezproxy.biblioteka.ku.lt:2086/science/article/pii/S0901502711003651
10. Sven Kvint, Rune Lindsten, Anders Magnusson, Peter Nilsson, Krsiter Bjerklin, Autotransplantation of teeth in 215 patients.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20050735
11. Shakil Ahmed Nagori, Ongkila Bhutia, Ajoy Roychoudhury and Ravinder Mohan Pandey, Immediate autotransplantation of third molars: an experience of 57 cases. Vol. 118 No. 4 October 2014.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25183229
12. Oskar Bauss, Ioannis Zonios, Alexander Rahman, Root development of immature third molars transplanted to surgically created sockets.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18486785
13. Rahul Kumar, Neha Khambete and Ekta Priya, Successful immediate autotransplantation of tooth with incomplete root formation: case report. Vol. 115 No. 5 May 2013.
URL:https://www.researchgate.net/profile/Rahul_Kumar44/publication/228323862_Success ful_immediate_autotransplantation_of_tooth_with_incomplete_root_formation_Case_report
/links/00b7d5354d96ac9663000000.pdf
14. Kanae Niimi, Michiko Yoshizawa, Toshiko Sugai, Tadaharu Kobayashi, Kazuhiro Ono, Ritsuo Takagi, Takashi Okiji, Chikara Saito, Clinical study on root resorption of autotransplanted teeth with complete root formation. K. Niimi et al. / Asian Journal of Oral and Maxillofacial Surgery 23 (2011) 18–24.
URL:
http://ac.els-cdn.com/S0915699210001329/1-s2.0-S0915699210001329-
main.pdf?_tid=3062a746-eed0-11e6-9736-00000aab0f6c&acdnat=1486649041_8ce123a1f1ac9ce29d76f06b20cf8fad
15. H. J. Yu, P. Jia, Z. Lv, L. X. Qiu, Autotransplantation of third molars with completely formed roots into surgically created sockets and fresh extraction sockets: a 10-year comparative study. Int. J. Oral Maxillofac. Surg. 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28062250
16. Shoko Aoyama, Michiko Yoshizawa, Kanae Niimi, Toshiko Sugai, Nobutaka Kitamura and Chikara Saito, Prognostic factors for autotransplantation of teeth with complete root formation. Vol. 114 No. 5S November 2012.
URL:https://www.researchgate.net/publication/227169899_Prognostic_factors_for_autotran
splantation_of_teeth_with_complete_root_formation
17. Manuel Marques-Ferreira, Maria-Filomena Rabaça-Botelho, Lina Carvalho, Barbara Oliveiros, Eunice- Virgínia Palmeirão-Carrilho. Autogenous tooth transplantation: Evaluation of pulp tissue regeneration. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2011 Nov 1;16 (7):e984-9.
URL:https://www.researchgate.net/publication/51480969_Autogenous_tooth_transplantatio
n_Evaluation_of_pulp_tissue_regeneration
18. Claudia Tschammler, Johannes Angermair, Manuel Heiligensetzer, Primary canine auto-transplantation: a new surgical technique (2015).
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25306257
19. K. Yoshino, N. Kariya, D. Namura, I. Noji, K. Mitsuhashi and etc. Risk factors affecting third molar autotransplantation in males: a retrospective survey in dental clinics Journal of Oral Rehabilitation 2012 39; 821–829.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22672336
20. Mitsuhiro Tsukiboshi, Taisuke Tsukiboshi, Bone morphology after delayed tooth replantation – case series, 2014.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24720285
21. C. S. Teixeira, B. Pasternak Jr, L. P. Vansan & M. D. Sousa-Neto, Autogenous transplantation of teeth with complete root formation: Two case reports,
39(12):977-85 2007.
URL:https://www.researchgate.net/publication/6689339_Autogenous_transplantation_of_te
eth_with_complete_root_formation_Two_case_reports
22. Anibal Diogenes, Nikita B. Ruparel, Regenerative Endodontic Procedures: clinical outcomes. Volume 61, Issue 1, January 2017.
URL:http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0011853216300763
PRIEDAI
1 priedas. Apžvalgos protokolas.
APŽVALGOS KLAUSIMAS Analizuotas dantų autotransplantacijos
sėkmingumas bei komplikacijos.
PAIEŠKOS SRITIS Paieška buvo atlikta LSMU
prenumeruojamose duomenų bazėse PubMed, Science Direct, Wiley Online Library. Ieškota straispnių atliktų 2012 – 2017 metais anglų kalba.
TIPAS ATRINKTŲ TYRIMŲ Peržiūroje įtraukti visi klinikiniai tyrimai su
žmonėmis, atmesti tyrimai su gyvūnais, literatūrinės apžvalgos ir meta-analizės.
TYRIMO OBJEKTAS Dantų autotransplantacijos sėkmingumas
bei komplikacijos.
TIRIAMIEJI Įtraukimo kriterijai: pacientai, kuriems
reikalinga dantų autotransplantacija Atmetimo kriterijai: gyvūnai, tyrimai su mažesniu negu atliktų autotransplantacijų skaičiumi.
STEBĖJIMO OBJEKTAS Įtraukimo kriterijai: autotransplantacijų
sėkmingumas su susiformavusiomis bei nesusiformavusiomis šaknimis,
komplikacijos.
Atmetimo kriterijai: tyrimai be tolimesnio stebėjimo.
MATAVIMO RODIKLIAI Autotransplantacijų sėkmingumas - %,
komplikacijos - %, pakartotiniai stebėjimai – sav., mėn., m.
DUOMENŲ SISTEMINIMAS Atliktų tyrimų sisteminimas buvo atliktas,
suskirsčius autotransplantaciją su
susiformavusiomis bei nesusiformavusiomis dantų šaknis.
2 priedas. PRISMA lentelė.
Paieška atlikta: Pubmed, Science Direct, Wiley Online Library Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje. Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: „tooth autotransplantation’’, ,,incomplete root formation’’, ,,immature third molar’’. Straipsniai skelbti 2012-2017 metais. Tyrimai atlikti su žmonėmis. Straipsniai anglų kalba Rasta tyrimų n=107 AT RA N KA ĮT RA U KI M AS TI N KA M U M AS AT PAŽ IN IM AS Straipsniai iš kitų šaltinių n = 4 Iš viso straipsnių n = 111 Straipsnių skaičius atmetus sistemines apžvalgas ir besikartojančius tyrimus (n = 78) Atmesti netinkantys straipsniai, perskaičius pavadinimą ar santrauką (n = 46) Pilni straipsniai (n = 32) Atmesti straipsniai dėl informacijos stokos (n=23) n= 8 Tinkami straipsniai (n = 9) Naudota straipsnių n = 9
