LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Neringa Pabrėžienė
Retrospektyvioji Lietuvos veterinarijos farmakologinio
budrumo apžvalga nuo 2004 iki 2013
metų
The Lithuanian veterinary pharmacovigilance
retrospective review from 2004 to 2013
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Gintaras Daunoras
TURINYS
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ ... 3
SANTRUMPOS ... 4
SANTRAUKA... 6
SUMMARY... 6
ĮVADAS... 7
I. LITERATŪROS APŽVALGA... 9
1.1 Veterinarijos farmakologinis budrumas ...9
1.2. Veterinarijos farmakologinio budrumo istorija...10
1.3. Kaip yra vykdomas veterinarijos farmakologinis budrumas... 11
1.4. Veterinarijos farmakologinio budrumo teisinis reguliavimas ... 13
II. SAVI TYRIMAI... ... 15
2.1. Medžiagos ir metodai ... 15 2.2. Tyrimų rezultatai ... 16 2.3. Rezultatų aptarimas ... 16 IŠVADOS ... 28 PASIŪLYMAI ... 29 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Retrospektyvioji Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo apžvalga nuo 2004 iki 2013 metų“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos
vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
SANTRUMPOS
CRVV – angl. Centrally Authorized Medicinal Products for Veterinary Use, centralizuota procedūra registruoti veterinariniai vaistai,
CVMP – angl. Committee for Medicinal Products for Veterinary Use, Veterinarinių vaistų komitetas, EEE – Europos ekonominė erdvė,
ES – Europos Sąjunga,
EVA – Europos vaistų agentūra,
EVVet – angl. EudraVigilance veterinary, veterinarijos farmakologinio budrumo duomenų bazė, NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas,
PVVSA – periodiškai atnaujinama veterinarinio vaisto ataskaita,
TRTT – veterinarinių vaistų tiekimo rinkai teisės turėtojas (angl. MAH – Marketing Audorisation
Holder),
SANTRAUKA
Magistro baigiamojo darbo tikslas – retrospektyviai išnagrinėti veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos vykdymą Lietuvoje nuo 2004 iki 2013 metų. Siekiant nurodyto tikslo buvo iškelti tokie uždaviniai: susipažinti su prieinama moksline literatūra lietuvių ir anglų kalbomis, išanalizuoti veterinarijos farmakologinio budrumo organizavimą ir atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius veterinarijos farmakologinį budrumą; atlikti Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo dešimties metų analizę, už budrumą atsakingoje institucijoje; įvertinti veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos efektyvumą Lietuvoje; išsiaiškinti problemas, lemiančias tokius rezultatus.
Pirmajame darbo skyriuje yra nagrinėjama veterinarijos farmakologinio budrumo samprata, su tuo susiję teisės aktai, reguliavimas ir vykdymas Lietuvoje. Antrame skyriuje atlikus tyrimą gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje vykdomo veterinarijos farmakologinio budrumo sistema yra menka, gaunamas pranešimų skaičius yra vos keli pranešimai per metus. Prieita išvados, kad Lietuvoje vykdomo veterinarijos farmakologinio budrumo efektyvumas yra labai blogas. Nustatyta viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį rezultatą – menkas visuomenės ir veterinarų praktikų aktyvumas ir nenoras pranešti apie pastebėtas nepalankias veterinarinių vaistų reakcijas.
Darbo apimtis 32 puslapis, darbe yra 4 lentelės ir 2 paveikslai, buvo panaudoti 25 literatūros šaltiniai.
SUMMARY
Master’s final thesis aims was to perform the retrospective analysis of veterinary pharmacovigilance system in Lithuania in the period from 2004 to 2013. To achieve this objective, the below goals were stated: to analyse available scientific literature in the Lithuanian and English languages concerning topic; to reveal veterinary pharmacovigilance concept; to analyse Lithuanian legislation governing veterinary pharmacovigilance; to make analysis of veterinary pharmacovigilance for the period of 10 years in the institutions in charge; to evaluate efficiency of veterinary pharmacovigilance system in Lithuania; to find out the problems leading to such results.
The first part of the thesis analyses the concept of veterinary pharmacovigilance and the related legislation governing and implementing it in Lithuania. In the second part of the thesis the obtained results are presented that showed that the system of veterinary pharmacovigilance in Lithuania is weak. Only a few cases have been reported within a year. It suggests that efficiency of veterinary pharmacovigilance system in Lithuania is equal to zero. One of the main reasons responsible for poor results has been found i.e. unwillingness of the society and veterinary practicians to report detected reactions to veterinary medications.
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Veterinarijos farmakologinis budrumas yra nauja ir aktuali tema visoje
Europoje ir pasaulyje. Per pastarąjį dešimtmetį itin yra domimasi ne tik apie saugų vaistinių preparatų naudojimą žmonių medicinoje, bet vis labiau atkreipiamas dėmesys ir į veterinarinius preparatus skirtus gyvūnams. Siekiama, kad visi naudojami medicininiai preparatai būtų kokybiški, saugūs ir efektyvūs. Tai yra užtikrinama ilgo, kruopštaus ir visapusiško tyrimo metu iki registravimo.
Dabar, sekant žinių didėjimą ir augant technologijoms veterinarijos sektoriuje, farmakologinis budrumas atpažįstamas, kaip gyvybiškai svarbus komponentas saugiam ir veiksmingam veterinarinių vaistų naudojimui. Geros veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos tikslas yra užtikrinti vaistų saugumą, kai jie yra pradedami naudoti rinkoje. Skubus pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos identifikavimas ir reakcijos svarbumo įvertinimas yra naudingas, siekiant ateityje sumažinti, tokių reakcijų pasireiškimą. Kai veterinariniai vaistai naudojami, pagal gamintojo instrukcijas, nepageidaujamos reakcijos pasireiškia rečiau (Woodward, 2009).
Veterinarijos farmakologinio budrumo tema Lietuvoje yra mažai nagrinėta ir aptarta, knygų Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo tema aptikti nepavyko. Tačiau buvo rasta keletas straipsnių, apie Lietuvoje vykdomą veterinarijos farmakologinį budrumą, parašytų tuometinės Lietuvos valstybinės veterinarijos preparatų inspekcijos (LVVPI) atstovų ir Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) mokslininkų. Straipsniai išspausdinti „VetInfo“ žurnale (Antanavičienė ir kt., 2006). Apibendrinančių per tam tikrą laikotarpį duomenų aptikti nepavyko, todėl manome, kad šis darbas yra neabejotinai naudingas ir aktualus. Be to, atlikus apžvalgą, galima įvertinti naudojamos sistemos efektyvumo didėjimą arba mažėjimą (šiuo atveju, gaunamų pranešimų daugėjimą ar mažėjimą) ir imtis tinkamų priemonių siekiant gauti norimų rezultatų. Šiame darbe apžvelgiama veterinarijos farmakologinį budrumo sistema, jos svarba, siūlomos priemonės paskatinti aktyviau įsitraukti į farmokologinio budrumo veiklą susijusius asmenis, nes tik sąmoningumas ir visos visuomenės aktyvus dalyvavimas gali užtikrinti gerą ir efektyvų veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos funkcionavimą.
Tema yra aktuali visoje ES. Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES šalių susiduria su ta pačia problema:
b) menkos kokybes pranešimai, juose trūksta reikiamos informacijos,
c) pusiausvyros nebuvimas tarp gaunamų pranešimų skaičiaus – tarp gyvūnų augintinių (daugiau kaip 80 % visų pranešimų) ir maistinių gyvūnų (apie 20 %) (Atkinson et al., 2013).
Darbo tikslas – atlikti retrospektyviąją Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo
sistemos analizę nuo 2004 iki 2013 metų.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo dešimties metų duomenų analizę, už budrumą atsakingoje institucijoje.
2. Susipažinti su prieinama moksline literatūra lietuvių ir anglų kalbomis, apžvelgti veterinarijos farmakologinio budrumo sistemą Lietuvoje ir ES.
3. Išanalizuoti Lietuvos teisės aktus, reglamentuojančius veterinarijos farmakologinį budrumą. 4. Įvertinti veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos efektyvumą Lietuvoje.
I.LITERATŪROSAPŽVALGA 1.1. Veterinarijos farmakologinis budrumas
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-594 „dėl veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų patvirtinimo“ farmakologinis budrumas apibūdinamas taip: farmakologinis budrumas – neigiamų reakcijų, ar kitų, su veterinariniu vaistu susijusių problemų nustatymo, vertinimo, pranešimo ir tokios rizikos prevencijos sistema.
Veterinarijos farmakologinis budrumas – tai yra informacijos, apie veterinarinių vaistų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas, rinkimas ir vertinimas, įskaitant ir tolimesnį poregistracinį vaisto stebėjimą, vaistui esant rinkoje. Nepageidaujamos reakcijos į vaistą yra neatsiejama farmakologijos dalis. Kuriant naują vaistą, yra atliekama daugybė tyrimų siekiant išsiaiškinti visas galimas nepageidaujamas reakcijas, tačiau geriausiai matomos reakcijos, kai naujas veterinarinis vaistas yra išleidžiamas į plačiąją rinką naudojimui (Woodward, 2009). Atliekami bandymai vaisto registracijos metu negali visiškai garantuoti vaisto saugumo ir efektyvumo. Dėl šios priežasties yra svarbu rinkti ir skaičiuoti pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą, kad būtų galima reguliuoti vaisto saugumą ir efektyvumą. Reguliavimas labai dažnai yra kaip kelio užkirtimas didesnėms nelaimėms ar pasekmėms (Whittem et al., 2003).
Farmakologinio budrumo sistema yra skirta registruotų vaistinių preparatų saugumui stebėti bei jų naudos ir rizikos santykio pokyčiams nustatyti. Tačiau pradėjus vaistą tiekti į rinką ir naudoti realiomis sąlygomis ir įvairiais individualiais atvejais, pastebima iki tol nenustatytų ir nežinotų vaisto keliamų problemų. Tiksliai nustatytas veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis veterinarinėje praktikoje leidžia veterinarijos gydytojui tinkamai parinkti ir saugiai naudoti vaistą. Farmakologinio budrumo sistema yra užtikrinama vaistinio preparato saugumo stebėsena, siekiant nustatyti, ar atsirado nauja vaistinio preparato rizika, ar rizika pakito, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis, būtų nustatytos ir įgyvendintos vaistinio preparato rizikos mažinimo ir prevencijos priemonės.
Tam, kad pavojingumo ir naudingumo balansą būtų galima įvertinti nuolat, Europos vaistų agentūra (EVA) gali bet kuriuo metu pareikalauti, kad rinkodaros teisės leidimo turėtojas atsiųstų duomenis, įrodančius pavojingumo ir naudingumo teigiamą balansą ((EB) Nr. 726/2004).
Farmakologinis budrumas – tai yra bendra vyriausybės, veterinarijos pramonės, veterinarų ir galutinių naudotojų pastanga įvertinti veterinarinių vaistų saugumą ir veiksmingumą praktikoje. Įgytos žinios naudojamos informacijai apie produktą ir produkto prieinamumą siekiant optimizuoti gyvūnų sveikatą ir visuomenės gerovę.
Pagrindiniai farmakologinio budrumo uždaviniai yra pasikeitimas skubia informacija apie pavojingą vaisto neigiamą reakciją tarptautiniu mastu ir taip pat pasikeitimas neskubia informacija apie vaistų sukeliamas nepalankias reakcijas, duomenų kaupimas ir analizavimas ir su tuo susijęs sprendimų priėmimas (Stakišaitis, 2002). Veterinarijos farmakologinio budrumo tikslai yra užtikrinti:
• veterinarinių vaistų saugų naudojimą gyvūnams, • gyvūninių produktų saugumą,
• su veterinariniu vaistu dirbančių žmonių saugumą, • aplinkos apsaugą.
1.2. Veterinarijos farmakologinio budrumo istorija
Veterinarijos farmakologinis budrumas – tai palyginti visai nauja visuomenės veiklos sritis, pradėta taikyti tiktai dvidešimtojo amžiaus viduryje. Farmakologinio budrumo svarbą pradėta aptarinėti stebint parduodamų vaistų saugumą ir vertinimą. Pirmiausia pradėta kalbėti apie žmonėms naudojamų vaistų farmakologinį budrumą, bet po kurio laiko suprasta ir veterinarinių vaistų saugumo svarba. Pirmasis veiksnys turėjęs įtakos, žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų, kontroliavimo atsiradimui yra laikomas 1937 m. JAV įvykęs masinis apsinuodijimas sulfanilamidu. Po šios didžiulės nelaimės imta kalbėti apie vaistų saugumo kontroliavimą. Sekančiais metais JAV kongreso buvo išleistas aktas, įpareigojantis įrodyti vaisto saugumą, prieš išleidžiant vaistą į rinką (Woodward, 2009).
Europoje aktyviau farmakologinio budrumo svarba imta nagrinėti 1960 m. Po kitos masinės nelaimės, susijusios su nesaugiu vaisto talidomido vartojimu. Per dešimtmetį po talidomido tragedijos, daugelyje šalių buvo pradėti leisti teisės aktai ir taisyklės, nustatančios vaistų saugumą, kokybę ir efektyvumą, prieš vaistams patenkant į rinką (Harmonisation for better health. http://www.ich.org/about/history.html.).
Šie abu įvykiai buvo nemaža paspirtis farmakologinio budrumo pradžiai, tačiau tarptautiniu mastu pripažinta farmakologinio budrumo pradžia yra laikoma 1971 m. kada buvo įkurtas bendras tarptautinis farmakologinio budrumo sistemos centras Upsaloje, Švedijoje (Essential Medicines and Health Products Information Portal. http://www.ich.org/about/history.html.).
Lietuvoje veterinarijos farmakologinis budrumas yra vykdomas nuo 2000 metų, kai buvo įgyvendinti pirmieji su farmakologiniu budrumu susiję teisės aktai, vykdymas pavestas Lietuvos valstybinei veterinarijos preparatų inspekcijai (LVVPI). Nuo 2008 m. liepos 1 d. reorganizavus LVVPI ir Nacionalinę veterinarijos laboratoriją (NVL), įkurtas Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), kuris yra pavaldus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Ši institucija Lietuvoje koordinuoja visą veterinarijos farmakologinio budrumo veiklą, priima pranešimus, perduoda informaciją Europos vaistų agentūrai, naudojasi duomenų bazėmis ir užtikrina veterinarinių vaistų kontrolę.
1.3. Kaip yra vykdomas veterinarijos farmakologinis budrumas
Vadovaujantis Veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 29 d. Įsakymu Nr. B1-594 225 punktu, Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licencijas, veterinarijos gydytojai, užsiimantys veterinarijos veikla arba dirbantys veterinarinės farmacijos įmonėse, kiti sveikatos priežiūros specialistai privalo pranešti teritorinėms VMVT apie įtariamas stiprias veterinarinių vaistų neigiamas reakcijas arba netikėtas neigiamas gyvūno ir neigiamas žmogaus reakcijas, užpildydami Reikalavimų 2 priede nustatytą pranešimo apie neigiamas reakcijas veterinarijoje formą (Žin., 2005, Nr. 131-4754). Pranešama apie:
• neigiamą reakciją, kuri sukėlė gaišimą;
• neigiamą reakciją, kuri sukėlė žymius, ilgai trunkančius ar pastovius klinikinius požymius;
• neigiamą reakciją, kuri nenurodyta etiketėje arba informaciniame lapelyje;
• žmogaus neigiamą reakciją, susijusią su veterinarinio vaisto naudojimu gyvūnams; • neigiamą reakciją, kuri pasireiškė naudojant vaistą ne pagal veterinarinio vaisto aprašą; • veterinarinio vaisto neefektyvumą (gali būti susiję su atsparumu);
• nustatytos išlaukos nepakankamumą, dėl kurio gali būti pavojingų žmogui liekanų; • nepageidaujamą poveikį aplinkai;
• neigiamą reakciją, stipresnę, dažnesnę ir (ar) sunkesnę, nei nurodyta informaciniame lapelyje.
Pastebėjus sunkias įtariamas nepalankias reakcijas, kurios sukėlė gyvūno kritimą, būtina pranešti nedelsiant, ir ne vėliau, kaip per 15 dienų. Labai svarbu yra pateikti kuo pilnesnę informaciją. Jei įmanoma, reikia pateikti laboratorinių tyrimų duomenis, gyvūno gaišenos tyrimo aktą, nuotraukas ir kitą informaciją, kuri suteiktų papildomų duomenų apie veterinarinio vaisto sukeltą nepalankią reakciją (Žin., 2005, Nr. 131-4754). Farmakologinio budrumo tikslas yra nuolat gilinti žinias apie visus įmanomus bei neįmanomus veterinarinių vaistų panaudojimo būdus veterinarinėje praktikoje (taip pat dirbant su vaistais, ne pagal naudojimosi instrukciją), be išankstinio vertinimo apie produkto vartojimo tikslumą ar pranešėjo įgūdžių stoką. Pranešimai apie jau žinomus šalutinius poveikius vis dar yra svarbūs sekant jų pasikartojimo dažnumą praktikoje. Produktui pirmą kartą pasirodžius rinkoje, praktinės žinios apie jį yra pakankamai ribotos (Woodward, 2009). Farmakologinio budrumo siekis – atvirai bendraujant veterinarijos gydytojams ir kitiems naudotojams, didinti šių žinių kiekį, kad būtų galima užtikrinti saugų veterinarinių vaistų panaudojimą praktikoje. Atsakinga už farmakologinį budrumą institucija, gavusi pranešimą apie nepageidaujamą šalutinę reakciją į vaistą gautą informaciją moksliškai įvertina, siekiant užtikrinti tinkamų ir suderintų sprendimų priėmimą dėl veterinarinių vaistų ir nusprendžia kokių imsis tolimesnių veiksmų.
Galimi veiksmai yra šie:
• papildyti produkto informaciją nauju nepageidaujamu poveikiu, • laikinai sustabdyti prekiavimą vaistu,
• atšaukti vaistą iš rinkos (Stevner, 2008).
Rinkodaros teisės turėtojas ir valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa svarbi informacija apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, sukeliamas veterinarinių vaistų, kuriems išduotas leidimas, patektų EVA žinion. Gyvūnų savininkai ir veislininkystės specialistai skatinami siųsti informaciją apie bet kurią nepageidaujamą reakciją sveikatos apsaugos specialistams arba kompetentingai nacionalinei institucijai, atsakingai už farmakologinį budrumą. Pranešimus reikia siųsti į regioninę VMVT: e. paštu, faksu, paštu.
1.4. Veterinarijos farmakologinio budrumo teisinis reguliavimas
Veterinarijos farmakologinis budrumas Lietuvoje yra vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais: Lietuvos Respublikos VMVT direktoriaus 2005 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. B1-594 „Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 131-4754) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą. Taip pat 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 882/2994 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, reikalauja kad valstybinė kontrolė būtų atliekama remiantis rizikos vertinimu.
Vis aktyviau siekiant didinti tarpusavio bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir keitimąsi naudinga informacija, buvo įkurta bendra įstaiga – Europos vaistų agentūra – tai Europos Sąjungos įstaiga, atsakinga už valstybių narių Agentūros žinion perduotų jų turimų mokslinių išteklių, skirtų vaistinių preparatų vertinimui, priežiūrai ir farmakologiniam budrumui, koordinavimą. Europos vaistų agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Europos Komisija, taip pat partneriais Europos vaistų tinkle teikia nepriklausomas, moksliškai pagrįstas rekomendacijas vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo klausimais ir bendresniais visuomenės ir gyvūnų sveikatai reikšmingais klausimais, susijusiais su vaistais.
Vykdant šiuos uždavinius, bendradarbiaujama tarp ES, EEE valstybių įgaliotomis institucijomis, Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija farmakologinio budrumo klausimais.
EVA bendradarbiaudama su Veterinarinių vaistų komitetu vykdo centralizuota procedūra registruotų veterinarinių vaistų, tiekiamų į ES rinką, stebėseną. EVA su valstybėmis narėmis ir Komisija, sukuria ir prižiūri duomenų bazę ir duomenų apdorojimo tinklą EudraVigilance Veterinary (EVVet), kuris padėtų kompetentingoms institucijoms tuo pačiu laiku naudotis ir keistis farmakologinio budrumo informacija apie ES leidžiamus prekiauti vaistus ((EB) Nr. 726/2004). Taip yra užtikrinamas pastovus vaistų kontroliavimas ir galimybė imtis veiksmų pastebėjus pasikeitusį naudos ir rizikos balansą. Visumoje EVA dirba su daugiau, kaip 4500 Europos ekspertų tinklu (EMA).
vaistų, kuriems yra taikomos Bendrijos leidimo prekiauti išdavimo tvarkos, mokslinio kokybės, saugos ir efektyvumo įvertinimo koordinavimas;
atitinkamos informacijos farmakologinio budrumo klausimais sklaida plačiajai visuomenei, visų pirma sukuriant ir prižiūrint Europos vaistų interneto svetainę;
pagalba valstybėms narėms operatyviai teikiant informaciją farmakologinio budrumo klausimais sveikatos priežiūros specialistams ir koordinuojant nacionalinių kompetentingų institucijų skelbimus apie saugumą;
informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus, kuriais leidžiama prekiauti Sąjungoje, rinkimo ir skleidimo per duomenų bazę, kuri yra nuolat prieinama visoms valstybėms narėms, užtikrinimas;
farmakologinio budrumo aktyvumo gerinimas ir palaikymas centralizuota procedūra registruotiems vaistams, ypač per rizikos vertinimo planus; ((EB) Nr. 726/2004).
Šios duomenų bazės naudojimas yra tapęs privalomu visiems veterinarinių vaistų tiekimo rinkai teisės turėtojams (TRTT) ir kompetentingoms ES institucijoms. TRTT nuolat savo žinioje turi atitinkamos kvalifikacijos asmenį, atsakingą už farmakologinį budrumą ir užtikrina, kad visos įtariamos pavojingos nepageidaujamos reakcijos, kurias sukelia veterinarinis vaistas, būtų registruojamos ir apie jas pranešama valstybėms narėms, kurių teritorijoje tas incidentas įvyko, pranešama turi būti nedelsiant ir jokiu būdu ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos informacijos gavimo (EVA).
Leidimo prekiauti veterinariniu vaistu turėtojas išsamiai registruoja visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pasitaikančias Bendrijoje ar už jos ribų, apie kurias jam praneša sveikatos apsaugos specialistas. Registravimo įrašai yra pateikiami EVA ir valstybėms narėms, periodiškai juos atnaujinant, nedelsiant po pareikalavimo arba bent kas šeši mėnesiai po leidimo išdavimo iki pateikimo į rinką. Periodinis įrašų atnaujinimas taip pat pateikiamas nedelsiant arba bent kas šeši mėnesiai per pirmuosius dvejus metus nuo pateikimo į Bendrijos rinką arba vienąkart per metus paskesnių dvejų metų laikotarpiu. Po to šie registravimo įrašai yra pateikiami kas treji metai arba nedelsiant pareikalavus. Šie pranešimai pateikiami kartu su moksliniu, ypač vaisto pavojingumo ir naudingumo balanso įvertinimu ((EB) Nr. 726/2004).
II. SAVI TYRIMAI 2.1. Medžiagos ir metodai
Tyrimas buvo atliktas 2013 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimo skyriuje retrospektyviai išanalizuojant Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo veiklos duomenis. Buvo atlikta dešimties metų retrospektyvioji veterinarijos farmakologinio budrumo duomenų analizė. Duomenys buvo surinkti analizuojant dokumentaciją ir interviu būdu apklausus skyriaus vedėją ir atsakingąją specialistę farmakologinio budrumo klausimais. Išanalizavus gautus rezultatus buvo atliktas aptarimas, aptarti veiksniai, lemiantys tokį rezultatų buvimą.
Analizuojant duomenis taikytas apibendrinimo metodas ir įvertinta veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos raida Lietuvoje.
Lyginamuoju metodu palygintas veterinarijos farmakologinio budrumo vykdymas Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Buvo nagrinėta Europos vaistų agentūros duomenų bazė ir išanalizuoti kasmetiniai ataskaitų biuleteniai.
Taip pat buvo susipažinta su įstaigoje atliekama veikla farmakologinio budrumo srityje, naudojamomis programomis duomenų apdorojimui ir bendradarbiavimu su kitomis atsakingomis įstaigomis užsienio šalyse, vaistų firmomis ir vykdomu tarpusavio informacijos apsikeitimu saugiais specialiais tinklais.
2.2. Tyrimų rezultatai
Tyrimo metu atliekant retrospektyvią veterinarijos farmakologinio budrumo analizę NMVRVI veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimo skyriuje buvo gauti tokie duomenys. Apibendrintieji duomenys pateikti 1 lent.
1 lentelė. Pranešimų apie gyvūnų nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus Lietuvoje
skaičiai pagal metus.
Metai Gautų pranešimų skaičius
2004 5 2005 5 2006 4 2007 5 2008 5 2009 3 2010 0 2011 0 2012 2 2013 0
Kaip matyti iš duomenų Lietuvoje veterinarijos farmakologinio budrumo sistema įsibėgėja labai sunkiai. Kasmet, nuo farmakologinio budrumo įteisinimo pradžios, per metus gaunami vos keli pranešimai, o tai neatitinka veterinarinių vaistų naudojimo apimčių ir tikėtino statistinio nepalankaus poveikio pasireiškimo. Gauti duomenys rodo, kad minimalus skaičius pranešimų būdavo laikotarpiu po LR įstojimo į ES, vėliau visiškai sumažėjo.
2.3. Rezultatų aptarimas
Apibendrinant 1 lentelės duomenis matyti, kad VMVT vidutiniškai per metus gauna tik apie 3 pranešimus apie pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus. Tai yra labai mažai ir neatitinka veterinarinių vaistų naudojimo apimčių ir tikėtino statistinio nepalankaus poveikio
pasireiškimo. Pranešimuose apie pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus, daugiausiai buvo nurodomos reakcijos, kurios pateikiamos vaisto informaciniame lapelyje, arba pranešimuose trūksta informacijos, kad reakciją galima būtų susieti su atitinkamu vaistu. Iš visų pasireiškusių reakcijų, nė viena nebuvo priskirta prie svarbių, dėl šios priežasties ypatingų priemonių imtasi nebuvo. Į vaistus sureagavusių gyvūnų skaičius yra didesnis, negu pranešimų skaičius, nes kaip pavyzdys viename ūkyje panaudojus tam tikrą veterinarinį vaistą visai gyvulių bandai, ir pasireiškus nepageidaujamai reakcijai, pranešimas VMVT tarnyboje registruojamas, kaip vienas atvejis.
Nuo 2004 metų yra matomas pranešimų apie nepalankias reakcijas tam tikras skaičius. Tai gali reikšti tą, kad tais metais įvyko svarbūs Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pakeitimai. Per informavimo sistemas buvo skelbiamas reglamento pakeitimas, tai pritraukė dėmesį ir susidomėjimą farmakologiniu budrumu, manoma, kad dėl šios priežasties atitinkamais metais buvo gauta daugiau pranešimų.
Paskutiniaisiais metais pranešimų išvis nebegaunama, tai rodo visišką visuomenės abejingumą ir nesuinteresuotumą įsitraukti į veterinarijos farmakologinio budrumo veiklą. Paskutinieji du pranešimai yra gauti iš veterinarinių vaistų tiekimo rinkai teisės turėtojų (TRTT), jie teisiniu pagrindu yra įpareigoti sekti vaistų pateiktų į rinką tolesnį buvimą rinkoje ir rengti ataskaitas. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip pat yra nurodoma, kad asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licencijas, veterinarijos gydytojai, užsiimantys veterinarijos veikla arba dirbantys veterinarinės farmacijos įmonėse, kiti sveikatos priežiūros specialistai privalo pranešti teritorinėms VMVT apie įtariamas stiprias veterinarinių vaistų neigiamas reakcijas arba netikėtas neigiamas gyvūno ir neigiamas žmogaus reakcijas (Žin., 2005, Nr. 131-4754). Gaila, kad Lietuvoje veterinarine veikla užsiimantys specialistai taip atsainiai žiūri į veterinarijos farmakologinį budrumą ir nejaučia pareigos pranešti apie pastebėtą nepalankią reakciją, kiti, gal būt net nežino apie tai. Ypač veterinarijos specialistams turėtų būti svarbu, juk jų darbas yra užtikrinti gyvūnų ir visuomenės gerovę ir sveikatą. Tinkamai funkcionuojanti farmakologinio budrumo sistema leidžia laiku nustatyti nepalankių reakcijų pasireiškimą ir gausina informaciją apie nepalankų veterinarinių vaistų poveikį gyvūnams. Pranešimai apie nepalankias reakcijas leidžia nenutrūkstamai stebėti esančių rinkoje veterinarinių vaistų naudą ir riziką, bei užtikrina saugų bei efektyvų jų naudojimą.
Turint tokius rezultatus negalima vesti statistikos, nes keli pranešti atvejai, neatspindi tikrosios veterinarinių vaistų kokybės ir efektyvumo, palyginus nuperkamų vaistų kiekį ir pranešamų pasireiškusių reakcijų skaičių. Dėl šios priežasties Lietuvos statistiniai duomenys apie farmakologinį
budrumą nėra įtraukiami vedant bendras šalies metų ataskaitų lenteles, kaip tai yra daroma daugelyje ES šalių.
Tyrimų gautų Lietuvoje rezultatų palyginimui pasirinkta ES valstybė, Prancūzija, nes šioje valstybėje veterinarijos farmakologinio budrumo sistema yra labai efektyvi, o rezultatai prieinami ir viešai skelbiami nacionaliniame tinklalapyje. Šioje šalyje ne tik yra gaunamas didžiausias pranešamų nepageidaujamų reakcijų į veterinarinius vaistus kiekis, bet ir itin aktyvus veterinarų dalyvavimas. Nagrinėta Prancūzijos 2012 metų veterinarijos farmakologinio budrumo ataskaita, buvo nustatyta, kad per 2012 metus buvo gauti 3 058 pranešimai apie pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus. Pranešimų pranešėjai pateikiami 1 paveiksle.
1 paveikslas. Prancūzijoje gautų pranešimų apie nepalankias reakcijas pranešėjai pagal grupes.
Iš pateiktos diagramos matyti, kad iš 3 058 gautų pranešimų daugiau, kaip 90 % pranešėjų yra veterinarijos gydytojai. Tai parodo veterinarijos gydytojų sąmoningumą, profesionalumą ir atsakingumą užimamose pareigose. Prancūzijos nacionalinė sistema yra visiškai gebanti aptikti naujus ženklus ir tokiu būdu papildyti žinias apie veterinarinius vaistus. Straipsnyje teigiama, kad kol buvo pasiekti tokie aktyvumo rezultatai, įdėta nemažai pastangų keliant visuomenės susidomėjimą ir aiškinant sistemos svarbumą. Visuomenės aktyvinimo sistema tęsiama ir toliau, iškelta pirmo
svarbumo tema ir aktyviai nagrinėjama pasitelkiant visuomenės švietimo sklaidą ir komunikaciją, per viešuosius tinklus, tęsiamas veterinarų mokymas (Orand et al., 2013).
Jungtinė Karalystė – tai valstybė, gaunanti daugiausia pranešimų, apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į veterinarinius vaistus, visoje ES, nuo pat veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos įdiegimo pradžios. Jungtinėje Karalystėje kasmet vis labiau tobulinama veterinarijos farmakologinio budrumo efektyvumo sistema, ir kasmet gaunama vis daugiau pranešimų apie pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus. Jungtinėje Karalystėje veterinarijos farmakologinį budrumą vykdo Veterinarinių vaistų direktorato (angl. Veterinary Medicines Directorate
– VMD) sudaryta veterinarijos farmakologinio budrumo darbo grupė. Kasmetinės veterinarijos
farmakologinio budrumo ataskaitos yra skelbiamos viešai „Veterinary Record“ žurnale. Kadangi, dar nėra publikuota 2013 m. ataskaita, trumpai apžvelgsime 2012 metais viešai skelbtą ataskaitą už 2011 metų veterinarijos farmakologinį budrumą. Kaip didžiausi pokyčiai, įvykę, veterinarijos farmakologinio budrumo pranešimuose, palyginti su ankstesniais metais buvo padaugėjusios reakcijos injekcijos vietoje, po arklių vakcinacijos; sumažėjęs katėms sarkomų injekcijos vietoje skaičius ir padaugėję pranešimų, apie nepalankias reakcijas žmonėms.
Iš viso per 2011 m. Jungtinėje Karalystėje buvo gauta 3 755 pranešimai apie gyvūnams pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus. Tai 161 pranešimu daugiau, negu iš viso gauta 2010 metais. Daugiausia pranešimų gauta apie šunims (1615) ir katėms (962) pasireiškusias reakcijas. Iš maistinių gyvulių, daugiausia buvo gauta pranešimų apie galvijams pasireiškusias reakcijas (495) ir avims (251). Paanalizavus rezultatus apie pranešėjų procentą, pranešusį apie pasireiškusias reakcijas, nustatyta, kad 52 % pranešimų gauta iš TRTT, 44 % pranešimų gauta iš veterinarų, 2,8 % iš piliečių. Pastebėtas, beveik du kartus padidėjęs visuomenės piliečių aktyvumas pranešant apie pasireiškusias nepalankias veterinarių vaistų reakcijas (Dyer et al., 2012).
Taip pat nagrinėta, kaip atliekamas veterinarijos farmakologinis budrumas mažesnėje ES valstybėje. Pasirinkta panašios ekenominės padėties, kaip ir mūsų valstybė, kaimyninė valstybė Latvija. Šios valstybės nacionaliniame veterinarijos tarnybos tinklalapyje informacijos veterinarijos farmakologinio budrumo tema skelbiama nedaug. Rasta informacijos, kad pranešimų apie pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus sulaukiama nedaug. Kasmetinės ataskaitos nėra skelbiamos. Galima daryti prielaidą, kad tikriausia todėl, kad rezultatai yra per maži, kad būtų galima rengti ataskaitas ir vesti tikėtino statistinio nepalankaus poveikio pasireiškimo (Partikas un veterinarais dienests http://www.pvd.gov.lv/eng.)
Norint ištirti bendrą visoje ES veterinarijos famakologinio budrumo veiklą, buvo išnagrinėti EVA tinklalapyje viešai skelbiami kasmetiniai ataskaitų biuleteniai. Ištirti dešimties metų kasmetiniai biuleteniai, gauti rezultatai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Europos vaistų agentūroje užregistruotų pranešimų, iš ES šalių narių, apie
pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus duomenys (EMEA Public bulletin).
Metai Gautų pranešimų skaičius
2004 187 2005 354 2006 738 2007 1517 2008 2251 2009 3129 2010 4474 2011 4888 2012 7783
Turint bendrus EVA ir Lietuvos NMVRVI veterinarinių vaistų ir biocidų vertinimo skyriaus veterinarijos farmakologinio budrumo metinius ataskaitų duomenis sudayta diagrama rodanti, kaip per dešimties metų laikotarpį vyko veterinarijos farmakologinis budrumas (2 pav.).
2 pav. Lietuvoje ir ES gautų pranešimų skaičius per metus.
Iš diagramos yra matyti, kad Lietuvoje veterinarijos farmakologinio budrumo sistema yra visiškai neaktyvi ir per dešimt metų nė trupučio nedaugėjo gaunamų pranešimų skaičius, visais metais matomas nulinis rezultatų buvimas. Europos sąjungoje matome visiškai kitokius rezultatus, pranešimų kasmet sulaukiama vis daugiau. Nors veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos pradžioje taip pat buvo mažesnis gaunamų pranešimų skaičius, tačiau kasmet matomas vis aktyvesnis pranešimų gavimas. Ypač didelis pranešimų skaičius ES matomas paskutiniaisiais metais. Už 2013 metus ataskaita dar nebuvo paskelbta viešai, bet galima spėti, kad pranešimų skaičius augs.
Visos pasireiškusios nepalankios gyvūnų ar žmonių reakcijos į veterinarinius vaistus yra registruojamos EudraVigilance Veterinary (EVVet) duomenų bazėje siunčiant elektroninį pranešimą į pranešimų duomenų bazę.
Kadangi Lietuvoje veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos veikla, pagal gautus rezultatus, yra labai menka ir negalima išvesti jokių statistinių duomenų, panagrinėsime paskutinįjį 2013 m. paskelbtą EVA biuletenį apie 2012 metų veterinarijos farmakologinį budrumą (žr. 3 lent.).
Europos vaistų agentūra 2012 m. gavo 7 783 pranešimus apie centralizuotai registruotų vaistų nepalankias reakcijas gyvūnams (7 361) ir žmonėms (422). Gauti pranešimai susiję su 100 vaistų, kurie
sudaro apie 75 proc. nuo 132 galiojančią registraciją turinčių veterinarinių medikamentų. Reikia atminti, kad negalima daryti išvadų apie nepalankių atvejų apimtį, nežinant atitinkamų vaistų pardavimo skaičiaus, be to, vienas pranešimas gali būti susijęs su vienu ar keliais gyvūnais.
3 lentelė. Apibendrinti 2012 m. statistiniai farmakologinio budrumo pranešimų, susijusių su CRVV,
duomenys pagal gyvūnų rūšis ir poveikį žmonėmis
Bendras gautų pranešimų
skaičius Su reakcijomis susijusių gyvūnų skaičius
Maistiniai gyvūnai Avys 1 297 35 661 Kiaulės 419 69 311 Galvijai 328 8 989 Triušiai 177 300 Arkliniai 123 234 Ožkos 39 17 545 Vištos 11 64 247 Kiti (alpakos) 3 4 Gyvūnai augintiniai Šunys 3 442 3 795 Katės 1 480 1 614 Graužikai 18 21 Audinės 11 15
Kiti (reptilijos, kanarėlės, beždžionės) 422 411
Žmonės
Žmonės 422 411
Palyginti su 2011 m., 2012-aisiais pranešimų skaičius padidėjo. Iš 7 361 atvejo 4 964 nepalankios reakcijos pasireiškė gyvūnams augintiniams, dažniausiai šunimis (3 442) ir katėmis (1 480), o 2 397 – maistiniams gyvūnams.
Iš visų 2012 m. gautų pranešimų 3 944 įvykiai registruoti ES/EEE šalyse, iš kurių 3 861 atvejis buvo gyvūnų, 83 – žmonių. Dauguma iš 3 839 pranešimų, kurie gauti ne iš ES šalių (3 500 dėl gyvūnų ir 339 dėl žmonių), buvo iš JAV (79 proc.) ir Kanados (9 proc.), o likusieji – iš Brazilijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Šveicarijos, Pietų Afrikos Respublikos, Meksikos, Kolumbijos, Gvatemalos, Taivano, Ukrainos, Tailando, Ekvadoro, Pietų Korėjos, Malaizijos, Rusijos, Turkijos, Filipinų, Puertoriko ir Venesuelos.
4 lentelė. Pranešimų dėl CRVV nepalankių atvejų, sugrupuotų pagal ATCvet, skaičius
AT Cv et koda s A vys K iau lės G alv ija i T ri u ši ai A rk lia i O žkos V iš to s K iti Š unys Katės G ra už ika i A udi nė s K it i augi nt ini ai Žm onė s Iš v iso QA 195 55 19 269 QB 5 5 QC 9 1 10 QD 2 1 3 QG 21 2 23 QH 41 5 4 1 51 QI 1282 355 66 152 59 37 7 160 270 31 2 419 QJ 3 59 210 5 52 1 1 1 94 306 2 61 795 QL 42 6 6 54 QM 1 5 28 9 12 2 975 316 4 1 6 14 1 373 QN 2 175 114 1 3 9 304 QP 11 24 9 1 1 2 1638 407 11 6 4 277 2 391 QS 85 1 86 Iš viso 1297 419 328 177 123 39 11 3 3 442 1480 18 11 13 422 7 783
Paaiškinimas: QA – virškinamojo trakto ir medžiagų apykaitą veikiantys vaistai (angl. Alimentary tract and metabolism), QB –
kraują ir kraujodaros organus veikiantys vaistai (angl. Blood and blood-forming organs), QC – širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai (angl. Cardiovascular system), QD – odos vaistai (angl. Dermatologicals), QG – šlapimo ir lyties sistemas veikiantys vaistai bei lytiniai hormonai (angl. Genito-urinary system and sex hormones), QH – sisteminiai hormoniniai vaistai (angl. Systemic hormonal
preparation, excl. sex hormones and insulin), QI – imuninę sistemą veikiantys vaistai (angl. Immunologicals), QJ – antiinfekciniai
– nervų sistemą veikiantys vaistai (angl. Nervous system), QP – antiparazitiniai preparatai (angl. Antiparasitic products, insecticides and
repellents), QS – jutimo organus veikiantys vaistai (angl. Sensory organs).
Dauguma pranešimų buvo apie nepalankias šunų reakcijas į vaistus, o maistinių gyvūnų nepalankių reakcijų skaičius nėra didelis. Avių atvejai susiję su gyvulių vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos. Reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį žmonių nepalankių reakcijų po atsitiktinio sąlyčio su CRVV skaičių.
Dažniausi CRVV nepalankių atvejų pranešimai. Antiparazitiniai vaistai (ATCvet QP
grupė) – tai heterogeniškos, įvairių cheminių grupių medžiagos, aktyviai veikiančios ektoparazitus, endoparazitus ar abiejų grupių kenkėjus (endektocidai). Vaistai, kaip užlašinamieji tirpalai, aplikuojami ant odos arba sušeriami tabletėmis, o nepalankaus jų poveikio simptomai yra viduriavimas, mieguistumas, neurologiniai sutrikimai ir odos reakcijos (po užlašinamųjų vaistų naudojimo).
Nepalankių reakcijų užregistruota dėl šių vaistų: „Comfortis“ (veiklioji medžiaga – spinozadas; daugiausia pranešimų dėl šunų bei kačių reakcijų), „Certifect“ (fipronilis/amitrazas/S-metoprenas; nepalankus poveikis šunims), „Stronghold“ (selamektinas; pranešimai dėl šunų ir kačių reakcijų), „Advocate“ (imidaklopridas/moksidektinas; dėl šunų ir kačių reakcijų), „Profender“ (emodepsidas/prazikvantelis; dėl šunų ir kačių nepalankių atvejų), „Prac–Tic“ (piriprolis; dauguma pranešimų dėl šunų reakcijų), „Promeris Duo“ (metaflumizonas/amitrazas; dėl šunų atvejų), „Halocur“ (halofuginonas; nepageidaujamas poveikis galvijams), „Zolvix“ (monepantelis; dėl avių reakcijų).
Žinoma, kad gydymas NVNU (ATCvet QM grupė) vaistais gali kelti šalutinių poveikių. Terapinis (analgetinis, antipiretinis, uždegimus, ir trombocitų agregaciją slopinantis) ir nepalankus NVNU poveikis išsivysto dėl ciklooksigenazių slopinimo. Dėl to gali pasireikšti virškinamojo trakto gleivinės, inkstų ir kepenų pažaida, kraujavimas. Nepalankios reakcijos išsivystė šiems vaistams: „Metacam“ ir jo generiniams analogams (veiklioji medžiaga – meloksikamas; dauguma pranešimų dėl šunų ir kačių reakcijų, bet buvo atvejų arkliams ir galvijams), „Onsior“ (robenakoksibas; dėl šunų ir kačių reakcijų), „Previcox“ (firokoksibas; nepageidaujamas poveikis šunims), „Trocoxil“ (mavakoksibas; dėl šunų reakcijos).
Vakcinų (ATCvet QI grupė) šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia anafilaksine reakcija. Klinikiniai požymiai gali būti įvairūs: nuo vidutinio dydžio edemos iki anafilaksinio šoko, labai dažnas šalutinis poveikis – vietinės reakcijos injekcijos vietoje. Nepalankios reakcijos pasireiškė po šių vakcinų naudojimo: „Canileish“ (nuo šunų ligų sukėlėjo Leishmania); „Purevax“ vakcinų grupė katėms, „ProteqFlu“, „ProteqFlu–Te“ ir „Equilis Prequenza“ arkliams, „Bluevac BTV 8“, „Bovilis
Alsap 1–8“, „Zulvac 8 Ovis“ vakcinos nuo galvijų ir avių mėlynojo liežuvio ligos, „Ingelvac Circoflex“, „Porcilis PCV“ ir „Porcilis AR–T DF“ kiaulėms; „Vaxxitek HVT+IBD“ vištoms; „Nobivac Myxo–RHD“ vakcina nuo triušių miksomatozės ir hemoraginės ligos.
Dėl antiinfekcinių vaistų (ATCvet QJ grupė) naudojimo gyvūnams dažniausiai pasireiškė alergijos, viduriavimas, sutriko virškinamojo trakto mikrofloros veikla, dažnos vietinės reakcijos po sušvirkštimo į raumenis ar po oda. Vaistai, kurie sukėlė nepalankias reakcijas: „Convenia“ (cefovecinas; pranešimai dėl šunų ir kačių reakcijų), „Naxcel“ (ceftiofuras; dauguma pranešimų dėl arklių ir galvijų reakcijų), „Draxxin“ (tulatromicinas; dauguma dėl galvijų atvejų), „Zactran“ (gamitromicinas; nepalankus poveikis galvijams), „Zuprevo“ (tildipirozinas; dėl galvijų ir kiaulių reakcijų).
Kitų grupių vaistams nepalankių atvejų pasitaikė mažiau. QA grupės medikamentai: „Cerenia“ (maropitantas, pranešimai dėl šunų ir kačių reakcijų) ir„Slentrol“ (dirlotapidas; dėl šunų reakcijų); QH grupės vaistas „Suprelorin“ (deslorelinas; dėl šunų atvejų). QN grupės vaistai: „Dexdomitor“ (deksmedetomidinas; pranešimai dėl šunų ir kačių reakcijų), „Clomicalm“ (klomipraminas; pranešimai dėl šunų ir kačių reakcijų) bei „Reconcile“ (fluoksetinas; dauguma pranešimų dėl šunų); QS grupė – „Posatex“ (orbifloksacinas/mometazonas/pozakonazolis; dėl šunų reakcijų).
Žmonių reakcijos į CRVV, susijusios su alergijomis, kurios kilo po sąlyčio su gyvūnais, gydytais antiparazitiniais užlašinamaisiais vaistais „Advocate“, „Certifect“, „Promeris Duo“ ir „Stronghold“. Registruota nepalankių atvejų, kurie išsivystė po atsitiktinio sąlyčio su vaistais „Naxcel“ ir „Metacam“.
2011 m. rugpjūtį EVVet duomenų bazėje pradėta taikyti nerimą keliančių signalų aptikimo priemonė. Naudojantis šia priemone nerimą keliantys signalai nustatyti „Stronghold“, „Suvaxyn PCV“ ir „Zuprevo“ preparatams. Rekomenduota pakeisti šių vaistų informaciją (PI), kitiems dviem produktams galutinis sprendimas bus priimtas 2013 m.
Neskubios informacijos atvejai. EVA 2012 m. gavo 139 periodiškai atnaujinamas saugumo
ataskaitas (PVVSA). Įvertintos 134 PVVSA, o veterinarinių vaistų komitetas pateikė išvadą, kad nagrinėtų produktų naudos ir rizikos santykis išliko teigiamas. Nuspręsta iš dalies pakeisti 12 veterinarinių vaistų informaciją (PI). 2012 m. NMVRVI gavo, moksliškai įvertino bei aprobavo 111 PVVSA. Jokių pakeitimų PI tekste siūlyta nebuvo.
Vokietijoje ištirti kiaulėms skirtų geriamųjų miltelių „Nuflor“ (florfenikolio) naudojimo atvejai. Jie parduodami daugelyje ES šalių, įmaišyti į pašarus naudojami kiaulių kvėpavimo organų infekcijoms gydyti. Pastebėta, kad gydytoms kiaulėms pasireiškė viduriavimas, paraanalinė infekcija ir gilusis nekrolizinis dermatitas. Florfenikolis parduodamas ir kaip vaistinis premiksas, tačiau jam jokių nepalankių reakcijų užregistruota nebuvo. Florfenikolio geriamieji milteliai buvo įmaišomi į pašarus ūkiuose, todėl dėl netolygaus paskirstymo kai kurios kiaulės vaistų galėjo perdozuoti. 2012 m. RTT atšaukė preparatą iš Vokietijos rinkos.
Išnagrinėta atnaujinta informacija dėl „Pregsure BVD“ ir naujagimių veršelių pancitopenijos (NVP, angl. bovine neonatal pancytopenia (BNP)). Nustatyta, kad NVP kyla dėl veršelių kaulų čiulpų aplazijos/hipoplazijos, o gaištamumas siekia apie 80 proc. „Pregsure BVD“ yra inaktyvuota vakcina nuo galvijų virusinės diarėjos (GVD). Pranešimai iš Vokietijos ir daugelio kitų šalių rodo, kad NVP daugiausia išsivysto „Pregsure BVD“ vakcinuotų karvių veršeliams. Sušvirkštus karvėms „Pregsure BVD“ vakcinos, susiformuoja alogeniniai antikūnai, kurie su priešpieniu perduodami naujagimiams veršeliams. Paskui antikūnai reaguoja su trombocitų antigenais ir kraujo kamieninėmis ląstelėmis, todėl kaulų čiulpuose išsivysto aplazija ar hipoplazija. Nustačius priežastį, „Pregsure BVD“ rinkodaros teisė sustabdyta visose ES/EEE šalyse ir NVP atvejų labai sumažėjo. Minėtoji vakcina buvo gaminama in
vitro, naudojant Madin-Darby linijos galvijų inkstų ląsteles (angl. MDBK). Manoma, kad šių ląstelių
fragmentai bei veiksmingas adjuvantas po vakcinos sušvirkštimo skatina karvių alogeninių antikūnų formavimąsi. Kol kas nepakanka mokslinių duomenų, kad būtų galima pateikti galutinius apibendrinimus dėl kitose vakcinose naudojamų homologinių ląstelių linijų, todėl jokių priemonių imtasi nebus.
Kaip neskubiosios informacijos atvejis iš Vokietijos nagrinėtos „Footvax“ vakcinos nuo avių nagų puvinio PI nuostatos. Neseniai šia vakcina imunizuotoms avims negalima naudoti „Cydectin“ 1 proc. tirpalo, nes gali kilti anafilaksinė reakcija. Specialistai teigia, kad „Cydectin“ vaisto sudėtyje gali būti pagalbinių medžiagų, kurios skatina anafilaksiją. Nutarta rekomenduoti RTT, kad PI būtų aiškiai pateikta nesuderinamumo priežastis.
Rugsėjo mėn. PhVWP–V nagrinėjo pranešimą iš Suomijos apie labai didelį abscesų skaičių audinėms. Vietinė infekcija kilo po audinių imunizacijos „Febrivac 3–Plus“ vakcina nuo virusinio enterito, haemoraginės pneumonijos ir Clostridum botulinum intoksikacijos. Nuspręsta, kad nepalankios reakcijos kilo dėl netinkamos medikamentų švirkštimo technikos ir audinių fiksavimo.
Švedijos kolegos vėl iškėlė klausimą (nagrinėtą 2006 m.) dėl vokiečių ir miniatiūrinių pinčerių veislės šunų jautrumo vakcinoms. Pradžioje nepalankūs atvejai buvo registruojami Suomijoje ir Švedijoje, tačiau vėliau vis daugiau tokių pranešimų sulaukta iš Norvegijos, JAV ir Australijos. Nepageidaujama reakcija dažniausiai pasireiškia šunims, kurie 12-os savaičių amžiaus pirmą kartą vakcinuojami vakcina su maro komponentais. Reakcijos išsivystė praėjus 9–12 parų po vakcinavimo, būdingi nerviniai požymiai – ataksija ir traukuliai. Daugeliui šunų nepalankūs reiškiniai praėjo savaime, tačiau kai kuriems gyvūnams simptomai buvo labai sunkūs. Manoma, kad po vakcinacijos išsivysto encefalitas, kurį sukelia imuniniai mechanizmai santykinai mažoje pinčerių populiacijoje. Laikas nuo vakcinavimo iki nepalankių reakcijų pasireiškimo neleidžia daryti galutinių išvadų dėl tikslios negalavimo priežasties. Pasireiškiančios reakcijos gali būti nesusijusios su vakcinavimu, todėl diskusija tęsiama ir 2013 metais.
IŠVADOS
1. Pagal prieinamus literatūros šaltinius medžiagos apie veterinarijos farmakologinį budrumą yra pakankamai anglų kalba, o lietuvių kalba trūksta;
2. Teisinis veterinarijos farmakologinio budrumo reglamentavimas yra geras, atitinkantis tokius pačius reikalavimus kaip ir kitose ES šalyse ir jį vykdant užtikrina efektyvią veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos veiklą;
3. Atlikus dešimties metų veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos Lietuvoje analizę gauti rezultatai parodė, kad veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos efektyvumas Lietuvoje yra menkas. Gaunama per mažai pranešimų apie pasireiškusias nepalankias reakcijas į veterinarinius vaistus, tai neatitinka veterinarinių vaistų naudojimo apimčių ir tikėtino statistinio nepalankaus poveikio pasireiškimo;
4. Nėra skatinami visuomenės nariai aktyviai įsitraukti į veterinarijos farmakologinio budrumo veiklą. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių prastus rezultatus.
5. Visuomenė nėra šviečiama apie veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos svarbą, nėra keliama šios sistemos neveiksnumo problema.
PASIŪLYMAI
1. Perimti patirtį iš kitų ES šalių, kur veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos veikia aktyviai ir tą patirtį pritaikyti Lietuvoje.
2. Didinti visuomenės švietimą veterinarijos farmakologinio budrumo klausimais. Rengti seminarus veterinarijos privatiems gydytojams, farmacininkams, gyvūnų laikytojams, privačiose asociacijose, veterinarijos farmakologinio budrumo tema, didinti sąmoningumą, pilietiškumą ir pareigingumą pranešti apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas. Leisti reklaminius lankstinukus, primenant visuomenei, apie farmakologinio budrumo svarbą. Skelbti reklamas interneto tinklalapiuose.
3. Sukurti veterinarijos farmakologinio budrumo svetainę arba visavertį puslapį VMVT svetainėje, kur visuomenė galėtų domėtis farmakologiniu budrumu, susipažinti su budrumo sistemos veikimu, išsiaiškinti veikimo svarbą, užduoti specialistams klausimų, rastų informaciją, reikiamą norint užpildyti pranešimą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Antanavičienė K., Daunoras G., Kaučikas A. Veterinarijos farmakologinis budrumas Lietuvoje ir ES 2006 metais. VetInfo, 2007, Nr. 3 (53), P. 14–21.
2. Atkinson J., Ibrahim C., Orand J.P. Best Practise Session. Promotion of veterinary pharmacovigilance examples from Member States. 73rd HMA meeting. Vilnius. 2013.
3. Batho H., Bendixen H., Meyer-Gerbaulet H., Westergaard J.,Bendixen Henrik, Marchant B., Porter A., Williams J., Brown M. The EU Veterinarian. Animal health, welfare and veterinary public health developments in Europe since 1957. Europeans Communities, Luxembourg. 2008. 4. Committee for medicinal products for veterinary use EMEA public bulletin 2004 on veterinary
pharmacovigilance. EMEA/CVMP/066/05-FINAL, 12 January 2005.
http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2009/10/WC500004965.pdf . prieiga per internetą 2013-11-12.
5. Dyer F., Diesel G., Cooles S., Tait A. Suspected adverse events, 2011. Veterinary Record (2012) 170. New Haw. P. 640-643.
6. Dyer F., Diesel G., Cooles S., Tait A. Suspected Adverse Reaction Surveillance. Veterinary Record (2010) 167. New Haw. P. 118-121.
7. EMEA public bulletin 2005 on veterinary pharmacovigilance. EMEA/CVMP/226674/2005. http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2009/10/WC500004964.pdf. prieiga per internetą 2013-11-20.
8. EMEA public bulletin 2006 on veterinary pharmacovigilance.
EMEA/CVMP/PhVWP/73213/2006. http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/
document_library/Other/2009/10/WC500004963.pdf. prieiga per internetą 2013-11-20.
9. EMEA public bulletin 2007 on veterinary pharmacovigilance.
EMEA/CVMP/PhVWP/72829/2007.http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Ot
her/2009/10/WC500004962.pdf. prieiga per internetą 2013-11-20.
10. EMEA public bulletin 2008 on veterinary pharmacovigilance.
EMEA/CVMP/PhVWP/253196/2008. http://www.ema.europa.eu/docs/en
11. Essential Medicines and Health Products Information Portal. A World Health Organization resource. http://www.ich.org/about/history.html. prieiga per internetą 2013-10-25.
12. European medicines agency. The European Medicines Agency's main responsibility is the protection and promotion of public and animal health, through the evaluation and supervision of
medicines for human and veterinary use.
http://www.ema.europa.eu/ema/index.jsp?curl=pages/about_us/general/general_content_000091.js p&mid=WC0b01ac0580028a42 . prieiga per internetą 2013-12-19.
13. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiuros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą. 70 p.
14. Harmonisation for better health. http://www.ich.org/about/history.html. prieiga per internetą 2013-10-25.
15. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 29 d. Įsakymas Nr. B1-594 “Dėl Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų patvirtinimo”. Valstybės žinios. 2005, Nr. 131-4754.
16. Orand J.P., Laurentie S., Begon E., Charles L., Colmar C., Fresnay E., Sallard C., Verdier G. and Voisin G. The French pharmacovigilance system and the main events of 2012 in terms of adverse reactions. Veterinary pharmacovigilance. Annual report. Scientific Edition. Lyon. 2013. 17. Partikas un veterinarais dienests http://www.pvd.gov.lv/eng. prieiga per internetą 2013-12-12. 18. Public bulletin - veterinary pharmacovigilance 2010. EMA/CVMP/PhVWP/44873/2011.
http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2011/03/WC500102583.pdf . prieiga per internetą 2013-11-20.
19. Stakišaitis, D.; Danila, E. Farmakologinio budrumo pagrindai. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2006.
20. Stenver, D. I. Pharmacovigilance: What To Do If You see An Adverse Reaction And The Consequences. European Journal of Radiology. 2008, 66. P. 184–186.
21. Veterinary pharmacovigilance 2009. Public bulletin. EMA/CVMP/PhVWP/729768/2009.
http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2010/02/WC500074042.pdf . prieiga per internetą 2013-11-20.
22. Veterinary pharmacovigilance 2011. Public bulletin. EMA/CVMP/PhVWP/987984/2011.
http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2012/03/WC500123684.pdf . prieiga per internetą 2013-11-20.
23. Veterinary pharmacovigilance 2012. Public bulletin. EMA/CVMP/PhVWP/717241/2012.
http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2013/02/WC500139403.pdf . prieiga per internetą 2013-11-20.
24. Whittem T., Clark T., Claxton R., Lynn R., Michels G. The cutting edge. The American Academy of Veterinary Pharmacology and Therapeutics. Thirteenth Biennial Symposium. North Carolina. 2003. P 24-30.
25. Woodward, K.N. Veterinary Pharmacovigilance. Adverse Reactions to Veterinary Medicinal Products. A John Wiley & Sons, Ltd., Publication, United Kingdom. 2009. 779 p.
