1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
Lina Naktinskaitė
DERMATOFITO Microsporum canis JAUTRUMAS DEZINFEKCINĖMS
MEDŽIAGOMS
SUSCESTIBILITY OF Microsporum canis DERMATOPHYTE TO
DESINFECTANTS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: dr. M. Ivaškienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Dermatofito Microsporum canis jautrumas dezinfekcinėms medžiagoms“:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
PATVIRTINIMAS
APIE
ATSAKOMYBĘ
UŽ
LIETUVIŲ
KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.(data) (vardas pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (parašas)
(vardas pavardė)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (parašas) (vardas pavardė)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS (gynimo komisijos sekretorės(-iaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės(-iaus)vardas, pavardė) (parašas)
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRAUKA ... 7 ĮVADAS... 9 Darbo tikslas ... 10 Darbo uždaviniai ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Mikroskopiniai grybai ... 11 1.2. Dezinfekcija... 14 1.2.1. Ecocid S ... 15 1.2.2. Formalinas ... 16 1.2.3. Safe 4... 17 1.2.4. TH4+ ... 18 1.2.5. Baliklis ... 18
1.3. Mikroorganizmų atsparumo antibiotikams ir kitoms antimikrobinėms medžiagoms nustatymo metodai. Antibiograma... 19 2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 21 3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31 5. IŠVADOS ... 33 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
4 SANTRUMPOS
PDA - bulvių dekstrozės agaras
MIK - minimalios inhibitorių koncentracijos (MIK μg/ml). SD - standartinis nuokrypis.
X - aritmetinis vidurkis.
p – skirtumų patikimumas tarp grupių. NaCl - valgomoji druska.
Proc – procentai. Konc - koncentracija
5 SUMMARY
Thesis: Suscestibility of Microsporum canis dermatophyte to desinfectants
Keywords: disinfectants , dermatophytes M. canis , M. canis sensitivity setting disinfectants
Performance: The Master work carried out in 2012-2014, the Department of non-communicable diseases , experimental and clinical laboratories of pharmacology.
The object: Experiment was done to determine Microsporum canis sensitivity for disinfectant, using detergents which are registered in Lithuania: bleach , TH4 + , Safe 4 , S ecocide , formalin.
Micromycetes pathogenic M. canis colonies isolated from cats which infected by dermatophytosis. 10 samples with cats were used. Samples were taken with sterile tweezers to take out damaged skin hair , dandruff, which were carried on a rigid agar . Antifungal activity solutions was assessed by the agar diffusion method. This method is easy to perform , inexpensive and does not require special equipment to do it.
It was prepared optimum formalin concentration which are placed in a leaflet for following measures: TH4 + , Safe 4 , S ecocide. Also research purpose is to examine lower and higher concentrations of disinfectants.
For disinfectant solutions antifungal internals determinations were used filter paper discs (6 mm). Sterile filter paper discs moistened with 0.02 ml of each test solution , air-dried and placed on agar . Petri dish with the inoculum and the filter paper disc were cultured for 7-10 days in a thermostat at 25 ° C temperature. At cultivating end all areas ( mm radius ) were measured with ruler. If the radius of the disk was soaked in 10 mm or more it was considered that the operation of the test solution is
antifungal. If depressions around the transparent area is not present , that mean that the investigated concentration does not make fungistatic culture impact. All tests were repeated three times.
.
Work size: 38 pages .In the work is 10 pictures, 1 table.
6 Results and discussion:Experiment was done to determine Microsporum canis sensitivity for
disinfectant, using detergents which are registered in Lithuania: bleach , TH4 + , Safe 4 , S ecocide , formalin. Instructions of these disinfectants were given such information: purpose , composition, concentrations of preparation. Each disinfectant efficiency was determined by starting with
recommended concentration then dose escalation until growth inhibition is noticeable. During each test, the diameter was measured . The research showed that different materials and different
concentrations have different impact for Microsporum canis culture. Least sensitive M. canis culture was for TH 4 disinfectant . The biggest growth in the radius and the most sensitive M. canis culture was for disinfectant Safe 4. Safe 4 best characterized by the operation against the strain of M. canis in a ratio of 1:100 ( 1% )
The overall conclusion: The results showed that not all disinfectants has the same effectiveness against M. canis culture. Best dermatophytes M. canis growth stopped Safe 4 and the worst TH 4+.
7 SANTRAUKA
Darbo tema: Dermatofito Microsporum canis jautrumas dezinfekcinėms medžiagoms
Raktiniai žodžiai: dezinfekcinės medžiagos, dermatofitas M. canis, M. canis jautrumo nustatymas dezinfekcinėms medžiagoms
Atlikimo vieta:Magistrinis darbas atliktas 2012-2014 metais, Neužkrečiamųjų ligų katedroje, eksperimentinės ir klinikinės farmokologijos laboratorije.
Darbo objektas: Lietuvoje registruotų dezinfekcinių priemonių: baliklio, TH4+, Safe 4, Ecocid S, formalino, buvo atliktas tyrimas, nustatyti Microsporum canis jautrumą, dezinfektantui. Patogeninio mikromiceto M. canis kolonijos išskirtos iš dermatofitija sergančių kačių. Viso naudota 10 sergančių kačių mėginiai. Mėginiui steriliu pincetu imti pažeistos odos plaukai, pleiskanos, kurie pernešti ant standaus agaro. Tirpalų antigrybinis aktyvumas vertintas difuzijos į agarą metodu. Šis metodas yra lengvai atliekamas, pigus ir nereikalauja specialios įrangos atlikti.
Buvo paruoštos optimalios šių priemonių: TH4+, Safe 4, Ecocid S, formalino koncentracijos nurodytos gamintojo informacinime lapelyje. Taip pat tyrimo tikslais pagamintos mažesnės bei didesnės dezinfektantų koncentracijos.
Dezinfekcinių tirpalų antigrybinėms savybėms nustatyti naudoti filtrinio popieriaus diskai (6 mm). Sterilūs filtrinio popieriaus diskai sudrėkinti 0,02 ml kiekvienu tiriamuoju tirpalu, išdžiovinti ore ir sudėti ant sustingusio agaro su pasėtais mikromicetais pagal laikrodžio rodyklę. Petri lėkštelės su pasėtomis kultūromis ir filtrinio popieriaus diskais 7–10 parų kultivuotos termostate 25 ºC temperatūroje. Kultivavimo pabaigoje liniuote išmatuotos visų zonų sritys (spindulys mm), kuriose slopintas mikromicetų augimas. Jei susidaręs spindulys apie suvilgytą diską siekė 10 mm ar daugiau, laikyta, kad tiriamojo tirpalo veikimas yra antigrybinis. Jei aplink įdubas skaidriosios zonos nesusidarė, daryta išvada, kad tirto tirpalo koncentracija tiriamai kultūrai fungistatinio poveikio nedaro. Visi bandymai kartoti tris kartus.
Darbo apimtis: 38 puslapiai.. Darbe pateikta 10 paveiklų, 1 lentelė.
Darbo uždaviniai: nustatyti patogeninio mikroskopinio grybo Microsporum canis jautrumą dezinfekcinėms medžiagoms.
8 Rezultatai ir aptarimas:Lietuvoje registruotų dezinfekcinių priemonių: baliklio, TH4+, Safe 4, Ecocid S, formalino, buvo atliktas tyrimas, nustatyti Microsporum canis jautrumą, dezinfektantui. Šių
dezinfektantų instrukcijose buvo pateikiama informacija: paskirtis, sudėtis, koncentracijų paruošimas, atsargumo priemonių laikymasis. Kiekvieno dezinfektanto efektyvumas buvo nustatomas pradedant rekuomenduojama koncentracija ir ją didinant, kol bus pastebimas augimo slopinimas. Kiekvieno bandymo metu buvo išmatuojamas diametro spindulys. Kiekvieno bandymo metu buvo išmatuojamas diametro spindulys. Tyrimo duomenys parodė, kad skirtingos medžiagos bei skirtingos jų
koncentracijos skirtingai veikia Microsporum canis kultūrą. Mažiausiai jautri M. canis kultūra buvo TH 4+ dezinfekcinei priemonei. Didžiausias augimo spindulys ir labiausiai jautri M. canis kultūra buvo dezinfektantui Safe 4. Safe 4 geriausiai pasižymi veikimu prieš padermę M. canis tokiu santykiu 1:100 (1proc)
Bendra išvada:Tyrimo rezultatai parodė, kad ne visos dezinfekcinės priemonės pasižymi vienodu veiksmingumu prieš M. canis kultūrą. Geriausiai dermatofito M. canis augimą slopino Safe 4, blogiausiai TH 4+.
9 ĮVADAS
Tinkamas dezinfekcijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių norint išvengti ir sustabdyti pagrindinio dermatofitijos sukelėjo Microsporum canis plitimą tarp žmonių ir gyvūnų. Užteršti paviršiai, įrankiai, drabužiai, apyvokos daiktai ir visa kita, ko negalime patalpinti autoklave, ar nėra galimybės paveikti fizikiniais dezinfekcijos būdais, galime pasitelkti į pagalbą dezinfektantus, kurie yra paruošti naudojant chemines medžiagas, ne tik valyti, bet ir naikinti mikromicetus ir kitus patogeninius mikroorganizmus.
Daugelis dezinfektantų yra sudaryti iš vieno cheminio junginio arba kelių cheminių junginių derinių, sustiprinančių vienas kito veikimą (pvz., vandenilio peroksido ir peracto rūgšties derinys). Pasižiūrėjus kiekvieno dezinfektanto naudojimo ir sudeties instrukciją galima pastebėti dažniausiai į jo sudėtį įeinančias medžiagas: alkoholius, chloro junginius, formaldehidą, glutaraldehidą, oksidatorius, jodą ir jodoformą, fenolių junginius, ketvirtinius amonio junginius, šarminius junginius ir kt. Daugeliu atvejų, tam tikras dezinfektantas yra skirtas konkrečiam tikslui ir turi būti naudojamas tam tikru būdu. Todėl naudotojai turėtų atidžiai skaityti informacinius lapelius, kad būtų užtikrintas teisingas produkto pasirinkimas, taip pat naudojimas pagal paskirtį, efektyvumui sustiprinti.
Dezinfekcijos metu dažnai naudojamos 3 ir daugiau cheminės medžiagos, taip pat dezinfekuojama keliais metodais: rūkų ir aerozolių purškimo būdu, šiluminiu būdu – šildant iki 80 °C. Klinikose dažniausiai atliekama dezinfekcija su chloro turinčiomis medžiagomis, paliekant keletą minučių dezinfektanto ant norimos dezinfekuoti vietos, ir vėliau nuplaunama.
Mikroskopiniai grybai yra jautrūs fenolio junginiams, formaldehidui, gliutaraldehidui, jodoformui ir natrio hipochlorito 1 proc. tirpalui (Collins, Kennedy, 1999). Todėl dermatofitijos plitimui užkirsti kelią, būtina pasirinkti patikimas dezinfekcines priemones, taikyti jas gyvūnų prieglaudose, gyvūnų veislynuose, gyvūnų viešbučiuose, veterinarijos klinikose, namuose kur laikomi augintiniai, vietose kur didelės gyvūnų spūstys, baseinuose, dažnai lankomose vietose, kur didelė tikimybė užsikrėsti Microsporum canis sukeliama dermofitija.
10 Darbo tikslas: nustatyti patogeninio mikroskopinio grybo Microsporum canis jautrumą dezinfekcinėms medžiagoms.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti informaciją apie Lietuvos rinkoje esančias dezinfekcines medžiagas naudojamas veterinarijos klinikų, zooprekių parduotuvių, baseinų ir dėvėtų drabužių dezinfekcijai. 2. Nustatyti dezinfekcinę priemonę efektyviausiai slopinusią dermatofito Microsporum canis
augimą ir jos minimalią slopinamąją koncentraciją.
3. Nustatyti dezinfekcinę priemonę silpniausiai slopinusią dermatofito Microsporum canis augimą ir jos minimalią slopinamąją koncentraciją.
11 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Mikroskopiniai grybai
Mikroskopinių grybų sukeltos infekcijos (mikozės) skirstomos į paviršines, poodines ir sistemines.Paviršines odos infekcijas, apimančias odos raginį sluoksnį, plaukus, nagus, dažniausiai sukelia dermatofitai. Dermatofitiją sukelia Microsporum, Trichophyton ir Epidermophyton genčių patogeniniai mikroskopiniai grybai (Moriello, DeBoer, 1991a, b; Scott et al., 2001; Patel et al., 2005). Dermatofitai jau seniai yra žinomi kaip gyvūnų grybinių ligų sukėlėjai. Dermatofitų sukelta infekcija gali būti perduodama nuo gyvūno – gyvūnui, nuo gyvūno – žmogui bei nuo žmogaus – žmogui. Dermatofitai – yra unikalūs grybai, sugebantys panaudoti bei perdirbti organizmo išskiriamą keratiną, sukeliant daugybinius odos pažeidimus tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Žmonės ir gyvūnai užsikrečia tiesioginio sąlyčio būdu arba per daiktus, užkrėstus mikroskopinių grybų sporomis, taip pat nuo sergančiųjų ar kliniškai sveikų gyvūnų, kurie sporas perneša plaukuose.
Ligos paplitimą skatina: nusilpęs imunitetas, šiltas klimatas, higienos nesilaikymas, didelė gyvūnų koncentracija.Sirgti dermatofitija gali bet kokio amžiaus, lyties ar veislės gyvūnai. Dažniausiai serga jauni, iki vienų metų amžiaus ir seni, silpnos imuninės sistemos, sergantys kitomis ligomis, benamiai gyvūnai (Sparkes et al., 1994; Cabanes et al., 1997; Pier, Moriello, 1998; Olivares, 2003). Microsporum canis sukelia 90 proc. visų kačių dermatofitijos atvejų ir 70 proc. visų šunų dermatofitijos atvejų (Moriello, 2004). Kadangi infekcijos klinikiniai požymiai yra labai įvairūs, tai diagnozė gali būti patvirtinta tik kruopščiai atlikus laboratorinius tyrimus. Natūralus Microsporum canis rezervuaras gamtoje yra katės, todėl beveik 90 proc. infekuotų kačių gali atrodyti sveikos arba joms pastebima tik keletas nulūžusių plaukų ant snukio ar ant ausų arba miniatiūrinių pleiskanojančių židinėlių bet kurioje kūno vietoje (Sparkes et al. 1993a, DeBoer and Moriello, 2006).
M. canis dažnai išskiriamas iš sergančių dermatofitija žmonių mėginių. Infekcijos šaltinis dažniausiai būna sergantys ir kliniškai sveiki gyvūnai-nešiotojai, ektoparazitai, įvairūs apyvokos daiktai, užteršti dermatofitų sporomis. Labai didelį pavojų kelia kliniškai sveiki gyvūnai – nešiotojai (Marchisio et al., 1995; Romano et al., 1997; Cafarchia et al., 2006).
Dermatofitai klasifikuojami į zoofilinius, kurie daugiausiai randami gyvūnų tarpe, tačiau gali būti perduodami žmonėms, antropofilinius, kurie daugiausiai randami žmonių tarpe ir labai retai perduodami gyvūnams, geofilinius, kurie daugiausiai randami dirvožemyje esančiuose plaukų,
12 plunksnų, kanopų ir kitokių keratino turinčių darinių liekanuose. Geofiliniai dermatofitai gali užkrėsti ir žmones ir gyvūnus. Šiuo metu yra žinoma, kad praktiškai visų dermatofitų rezervuarai yra dirvoje, tačiau ši klasifikavimo sistema yra vis dar naudojama nurodant dažniausius šaltinius, epidemiologijoje, dermatofitų rūšių.
Antropofiliniai: Epidermophyton floccosum, M. audouinii, M. ferrugineum, Trichophyton concentricum, T.kanei, T. megninii, T. mentagrophytes, T. raubitschekii, T. rubrum, T. schoenleinii, T. soudanense, T. tonsurans, T. Violaceum, T. yaoundei.
Zoofiliniai: Microsporum canis (katės, šunys ir kt.), M. equinum (arklių), M. nanum (kiaulių), M. persicolor (graužikai), Trichophyton equinum (žirgai), T. mentagrophytes (graužikų, triušių, ežiukai ir kt.), T. simii (beždžionėms), T. verrucosum (galvijai).
Geofiliniai: Microsporum gypseum, Trichophyton ajelloi, T. terrestre. Zoonozes sukeliančios rūšys:
Microsporum canis, M. gallinae, M. gypseum, M. equinum, M. nanum, M. persicolor, Trichophyton equinum, T. mentagrophytes. Yra keletas rūšių T. mentagrophytes. Kurios yra svarbios ligų sukėlėjos tiek gyvūnams, tiek žmonėms, kiti yra daugiau žmonių patogeniniai sukelėjai: T. simii, T. verrucosum.
Geografinis pasiskirstymas. Dermatofitai geriausiai auga šiltoje ir drėgnoje aplinkoje ir todėl daugiau paplitę atogrąžose ir subtropiniuose regionuose. Geografinis pasiskirstymas kinta ir priklausomai nuo organizmo, tokie patogenai kaip M. canis, M. nanum T. mentagrophytes T. verrucosum ir T. equinum paplitę visame pasaulyje.
T. mentagrophytes, kaip manoma, yra perduodamas pagrinde kontakto su graužikų lizdais metu, o M. gypseum – per užterštą žemę, nors užkrėstoje aplinkoje yra tikimybė plisti nuo gyvūno prie gyvūno. M. canis dažniausiai plinta kontakto su užsikrėtusiu gyvūnu arba užkrėsta aplinka metu. Dermatofitai yra labai atsparūs aplinkos poveikiui. Aplinkoje dermatofitų sporos išgyvena iki 18 mėnesių, jos yra atsparios šalčiui, UV spinduliams, daugeliui dezinfekcinių medžiagų. dermatofitų sporos gali ilgai išlikti kelioniniuose boksuose, balduose, kilimuose, dulkėse, šildymo sistemoje ir pan., ir gali susargdinti užkrėstoje aplinkoje atsidūrusį gyvūną praėjus mėnesiams ar net metams (Sparkes et al., 1994 b). Mikroskopiniai grybai gali lengvai plisti per gyvūnų priežiūros reikmenis, nagų draskykles, užkrėstus žaislus, gultus arba per žmones (personalą), sporoms prikibus prie rūbų ar rankų. Sporos gali būti ore, ypač prikibusios prie dulkių, tačiau esant reguliariam patalpų ir daiktų plovimui, tai nėra pati didžiausia problema (Brumm, 1985). Inkubacinis dermatofitijos periodas (nuo užsikrėtimo iki
13 klinikinių požymių pasireiškimo) yra nuo 4 dienų iki 4 savaičių (kartais net 6), tačiau dažniausiai užtrunka maždaug 2-4 savaites.
Sporos savaime nesukelia infekcijos. Ligai atsirąsti, grybelių sporos turi pasiekti odos paviršių ir įveikti apsauginius gyvūnų nespecifinio imuniteto barjerus. Natūrali odos mikroflora, riebalų liaukų sekretas bei odos imuninė sistema yra pirmieji apsauginiai faktoriai. Kad dermatofitų sporos paveiktų odą ir sukeltų infekciją, reikia, kad odoje būtų mikrotraumų arba traumų. Dažnai neatkreipiamas dėmesys į tai, kad „mikrotrauma“ gali būti ir odos maceracija dėl didelės drėgmės. Išoriniai parazitai gali būti kita dažna mikrotraumų priežastis, galinti įtakoti infekcijos atsiradimą. Infekcija dažniausiai pasireiškia kaip užsikrėtimo sporomis ir vieno ar kelių įtakojančių faktorių (amžius, liga, nusilpęs imunitetas, susivėlęs kailis, prastos apgyvendinimo sąlygos ar kt.) veikimo pasekmė. Jei gyvūnas gyvena tokiomis sąlygomis, kur nepatiria streso, neserga ir nėra išsekęs, tuomet pavojingos grybelių sporos, pasiekusios jo kailį, gali paprasčiausiai nukristi nuo jo, būti iššukuotos, nulaižytos arba netgi paprasčiausiai mechaniškai likti prikibusios prie gyvūno, tačiau niekada nesukelti susirgimo (Seebacher et al., 2008).
Be dermatofitų, šunų ir kačių kailis gali būti užterštas įvairiais saprofitiniais mikroskopiniais grybais, galinčiais sukelti vadinamąsias oportunistines infekcijas (Foil, 1998; Scott et al., 2001). Šunų ir kačių plaukuose randami Aspergillus spp., Cladosporium spp., Penicillium spp., Alternaria spp., Acremonium spp., Scopularopsis spp., Rhizopus spp., Trichoderma spp., Candida spp., Fusarium spp., Curvularia spp., Mucor spp., Malassezia spp. saprofitiniai grybai. Jie plačiai paplitę žemėje, ore, jų randama ant įvairių paviršių ir augalų (Mancianti, Papini, 1996; Boyanowski et al., 2000). Susidarius tam tikroms sąlygoms (lėtiniams susirgimams, bakterinėms odos ligoms, steroidinės ar ilgalaikės antimikrobinės terapijos metu, gleivinių barjero pažeidimams), saprofitiniai mikroskopiniai grybai gali sukelti dermatomikozes, alergiją (Roosjeet al., 1993; Simon-Nobbe et al., 2008).
Dermatofitijos klinikiniai požymiai išreikšti nevienoda arba fragmentiška alopecija, folikulų papulėmis ar pustulėmis, eritema, hiperpigmentacija ir niežuliu. Odos pažeidimai dažniausiai maži, tačiau kartais būna apie 4-6 cm skersmens. Dažniausiai lokalizuojasi uodegos, kojų, snukio srityse. Plaukų slinkimas, paraudusi oda, spuogai, gumbai ar patamsėjusi oda, snukio, ausų, kojų, ir uodegos zonos yra labiausiai pažeidžiamos (DeBoer and Moriello 2006; Chermette et al., 2008).
14 1.2.Dezinfekcija
Dezinfekcija (lot. dis - neigimo priešdėlis + infectio – užkrėtimas) – tai fizinių, cheminių, biologinių, mechaninių priemonių taikymas mikrobams naikinti negyvūninės kilmės paviršiuose (įrankiai, baldai, paviršiai) (Quinn, 2000). Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai, drabužiai, namų apyvokos daiktai, vanduo, maisto produktai, pašarai ir kt.
Skiriama profilaktinė ir židininė dezinfekcija. Profilaktinė dezinfekcija atliekama iki infekcinių ligų išaiškinimo. Profilaktinė dezinfekcija daroma nuolat (net ir nesant susirgimų infekcinėmis ligomis) žmonių (prekybos, visuomeninio maitinimo, mokymo, gydymo įstaigose, pirtyse, stotyse ir pan.) ir gyvūnų susitelkimo vietose (gyvulininkystės fermose, gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimo įmonėse, gyvūnų zooprekių parduotuvėse, gyvūnų klinikose).
Židininė dezinfekcija daroma infekcinės ligos židinyje. Ji susideda iš einamosios ir baigiamosios. Einamoji dezinfekcija daroma ligos nešiotojo aplinkoje (ligoninėje, namuose) per visą jo buvimo laiką. Ją atlieka specialiai apmokyti gydymo įstaigos darbuotojai arba ligos nešiotoją slaugantys ar prižiūrintys asmenys. Baigiamąją dezinfekciją atlieka Visuomenės sveikatos centrai.
Dezinfekcijos tikslas – infekcines ligas sukeliančių, patogeninių mikroorganizmų (virusų, bakterijų ir kt.), esančių aplinkoje, naikinimas.
Sterilizacijos atveju sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos. Paprastai dezinfekuojamos atliekų duobės, išvietės, sandėliai, medicininės paskirties ir kt. patalpos, medicininiai instrumentai (Quinn, 2000).
Dezinfekcinės kontrolės priemonės:
fizikinės – plovimas, virinimas, kaitinimas didesnio slėgio vandens garų arba sauso karšto oro kamerose, pasterizavimas, sterilizavimas, švitinimas ultravioletiniais, jonizuojančiais spinduliais, veikimas aukšto dažnio elektros srove, ultragarsu;
cheminės – tam tikrų cheminių medžiagų naudojimas. Dažniausiai naudojami chloraminas, chlorkalkės, kalcio hipochloritas. Šios medžiagos laikomos sandarioje taroje, sausoje, tamsioje patalpoje, kurioje nėra maisto produktų. Tirpalai gaminami gryname ore arba gerai vėdinamoje patalpoje, naudojantis individualiomis apsaugos priemonėmis (guminėmis pirštinėmis, respiratoriumi, skarele). Tirpalais dažniausiai dezinfekuojama purškimu.
15 Valymas ir dezinfekavimas yra du skirtingi dalykai. Norint atsikratyti purvo ir mikrobų, dažniausiai pakanka paprasčiausio muilo ir vandens, kartais geras valymas gali pašalinti 90% visų patogenų. Tačiau kaikuriais atvejais dezinfekcija yra tiesiog būtina, siekiant aukštesnio švaros lygio (Fotheringham, 1995).
Vietas, kuriose galima didelė mikrobų ir bakterijų koncentracija, tiesiog būtina dezinfekuoti, nes kitaip mikrobai gali išplisti. Dezinfektantai, įskaitant net ir namuose naudojamas balinimo priemones, turi reikalingų medžiagų bakterijoms ir mikrobams naikinti. Mikrobai gali slypėti net ir ant švariai atrodančių paviršių. Jiems tinkamose sąlygose, mikrobai gali išgyventi kelias valandas ar net dienas (Rycroft and McLay, 1991; DeBoer and Moriello, 2006) .
1.2.1. Ecocid S
Tai saugus ir plataus veikimo spektrobiocidas, todėl jį galima naudoti įvairioms veterinarijos įstaigoms (veterinarijos punktams, klinikoms ir laboratorijoms) dezinfekuoti. Ecocid S galima naudoti visiems paviršiams dezinfekuoti, kai reikia patikimai ir efektyviai sunaikinti visus virusus, gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas bei mikroskopinius grybus. Jį taip pat galima naudoti įrangai, talpykloms, stikliniams gaminiams, gyvūnų laikymo patalpoms, instrumentams dezinfekuoti.
Ecocid S galima naudoti visiems maisto ruošimo paviršiams ir įrangai, tvartams, šunynams, triušių dėžėms, narvams, aviliams ir kitoms gyvūnų laikymo vietoms, transporto priemonėms, skerdykloms, gyvūnų turgų paviršiams ir įrangai, maisto ruošimo ir laikymo įrangai, namų ūkio įrangai bei paviršiams dezinfekuoti.
Pagal gamintojo informaciniame lapelyje pateiktus nurodymus Ecocid S darbinį tirpalą galima purkšti, paskleisti rūko pavidalu, naudoti kanopų ar nagų vonelėms, dezinfekciniams kilimėliams įrengti. Iš anksto nuvalytų paviršių ir įrangos bendrai dezinfekcijai reikia ruošti Ecocid S 1 proc. tirpalą. 50 g maišelio turinį reikia ištirpinti 5 l vandens. Rekomenduotina naudoti drungną vandenį, kad milteliai greičiau ištirptų. Ecocid S pagrindinė sudedamoji medžiaga yra pentakalio bis (peroksimono-sulfato) bissulfatas (50 proc).
Baigiamoji dezinfekcija, koncentracija 1:100 (1 proc.), naudojimas: mažo slėgio purškikliu ar kitokiu mechaniniu purškikliu darbinį tirpalą reikia purkšti ant iš anksto nuvalytu paviršiu, sunaudojant
16 300 ml/m2. Po 30–60 min. arba kai paviršiai nudžiūna, galima gyvūnus gražinti į patalpas. Irangos valymas ir dezinfekcija ūkiuose, peryklose, pašaru ruošimo patalpose, koncentracija: 1:200 – 1:33 (0,5–3 %) priklausomai nuo užteršimo. Nuvalyti ir dezinfekuoti įranga darbiniu tirpalu reikia mažo slėgio purškikliu ar kitokiu mechaniniu purškikliu, sunaudojant 300 ml/m2. Po 15–60 min., priklausomai nuo užteršimo, įranga reikia nuplauti švariu vandeniu. Labai užterštų paviršių bei įrangos valymas ir dezinfekcija ūkiuose, koncentracija 1:50 – 1:33 (2–3 proc.). Nuvalyti ir dezinfekuoti įranga darbiniu tirpalu reikia mažo slėgio purškikliu ar kitokiu mechaniniu purškikliu, sunaudojant 300 ml/m2 po 30 min. paviršius ir įranga reikia nuplauti švariu vandeniu.
Geriamojo vandens sistemų sanacija. Baigiamasis valymas ir sanacija, koncentracija: 1:200 (0,5 proc.); Vandens rezervuarą ir tiekimo sistemą reikia užpildyti darbiniu tirpalu. Po 60 min. sistemą reikia kruopščiai praskalauti švariu vandeniu. Nuolatinė geriamojo vandens sterilizacija, koncentracija: 1:1000; (0,1 proc.). Atitinkamą Ecocid S kiekį reikia įmaišyti į vandens rezervuarą arba atitinkamu darbinio tirpalo kiekiu reikia užpildyti automatinį dozatorių.
Dezinfekcinis kilimėlis transporto priemonėms ir avalynei, vonią nagoms ar kanopoms dezinfekuoti, koncentracija 1:100 (1 proc.). Dezinfekcinį kilimėlį ir vonia nagoms ar kanopoms galima naudoti 4 dienas arba kol jie smarkiai užsiterš.
Aerodezinfekcija. Dezinfekcija aerozoliu, norint sumažinti užsikrėtimą ligų protrukių metu (ypač kvėpavimo ligų), koncentracija: 1:200 (0,5 proc.) Dezinfekuojama slėgine priemone, kuria galima išpurkšti labai smulkius lašelius arba smulkinamuoju purškikliu, sunaudojant 1 l/10 m² grindų.
1.2.2. Formalinas
Formalinas (CH2O vandens tirpalas) naudojamas kaip organinių junginių žaliava, formaldehido dervų ir plastmasių gamyboje, organinių medžiagų sintezėje, patalpų, drabužių, įrankių dezinfekavimui, anatominių pavyzdžių konservavimui, apdorojant odą, kaip fungicidas.
Formalinas – toksiškas, degus, sprogus skystis. Jo garai su oru ar deguonimi sudaro sprogius mišinius. Dirbant su formalinu reikia laikytis atsargumo taisyklių ir turėti individualios apsaugos priemones. Formalino 1 proc. garais dezinfekuojami drabužiai dėvėtų drabužių parduotuvėse (1 pav.)
17 1 pav. Dėvėtų drabužių etiketė
1.2.3. Safe 4
Dezinfekcija gali būti atliekama: ligoninėse, globos namuose, gyvūnų kirpyklose bei prieglaudose, veterinarijos gydyklose, veislynuose, paukštynuose, vietose, kuriose didelės gyvūnų spūstys. Naudojama: skiedžiant vandeniu, kietiems paviršiams, skiedžiant 1:100. Lovos, spintos, kėdės ir kriauklės, skiedžiant 1:50. Izoliuotos vietos arba karantinuotos: grindims, sienoms, palikti išdžiūti, nenuplovus, skiedžiant 1:10. Palikti iki skalbimo 20 minučių, skiedžiant 1:50. Įrankiams: mirkinti 20/30 minučių skiedžiant 1:20. Plauti dubenius, konteinerius, šalinant kietąsias daleles, mirkinant su karštu vandeniu, skiedžiant 1:50. Nuplauti ir palikti išdžiūti. Kabinos, grindys – vidiniai ir išoriniai paviršiniai, skiedžiant 1:10. Grindys (nešvarios) – šalinti kietąsias daleles, skiedžiant 1:50. Grindys (Sunkiau nuvalomos kietosios dalelės) – pašalinti kietąsias daleles, skiedžiant 1:20. Ilgiau užsilikę nešvarumai, po savaitės ar ilgiau, pridžiūvę paviršiai – grindys ir sienos, skiedžiant 1:50. Išorėje,
kietosiomis dalelėmis užterštiems groveliams ar sunkiai pasiekiamiems gilesniems paviršiams šalinti, skiedžiant 1:50, vėliau nenuplauti. Reguliariai, ypač drėgnomis sąlygomis, skiedžiant 1:10, vėliau nenuplauti. Sudėtis: anijoninės/amfoterinės aktyviosios paviršiaus medžiagos, kurių 1 proc. sudaro triklozanas.
18 1.2.4. TH4+
Baktericidinis, antivirusinis ir fungicidinis dezinfektantas. Šis dezinfektantas užtikrina stiprų baktericidinį, antivirusinį, fungicidinį ir dezodoruojantį veikimą. Greitas veikimas, šis sinergetinis derinys užkerta kelią atsparių atmainų vystymuisi. Be to, TH4+ net ir kietame vandenyje išlaiko savo veiksmingumą, organinių medžiagų pagalba. TH4+ naudojamas purškiant arba panardinant atskiestame vandeniu, esant gyvūnams venkite tiesioginio purškimo kontakto. Purškimas: leisti 0,3 praskiesto tirpalo litrų vienam kvadratiniam metrui. TH4 + dozė yra 5 ml vienam kubiniam metrui. Šiluminiam garinimui: TH4 + dozė yra: > 2,5 ml vienam kubiniam metrui; 4 valandų sąlyčio trukmė (atitinka apytiksl. 7,5 litrų per 3000 kubinių metrų arba 1000 kvadratinių metrų) arba >1,5 ml vienam kubiniam metrui; 6 valandų sąlyčio trukmė (atitinka apytiksl. 4,5 litro 3000 kubinių metrų arba 1000 kvadratinių metrų) TH4 + garinimo taikymas turėtų vykti Hermetiškoje patalpoje su aklinai sandariai nepatektų oro, be vėdinimo, gyvūnams būti dezinfekcijos metu draudžiama. TH4+ taip pat gali būti taikomos naudojant putų generatorius (patrankos, ir t.t.). Žemės ūkio pašarų pramonėje, skalauti vandeniu būtina. TH4+ gali būti reguliariai taikomos dezinfekcijos dozė. Nuo 0,5% iki 2%. Tokia dozė yra rekomenduojama naudojimui. Tai gali būti didinama esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, epidemijoms, patologijoms, mikrobų plitimui stabdyti. Rekomenduojamas dozavimas: > Virusų: 0,5% - 2% (1:200; 1:50) > Bakterijos ir grybeliai: 0,5% (1:200) > Dumbliai: 0,5% (1:200). Sudėtis: didecildimetilamonio chloridas 18,75 g/l, dioktildimetilamonio chloridas 18,75 g/l, oktildecildimetilamonio chloridas 37,5 g/l, alkildimetilbenzilamonio chloridas 50 g/l, glutaraldehidas 62,5 g/l.
1.2.5. Baliklis
Tai toks buitinis dezinfektantas, kurio sudėtyje yra 5,25 proc. natrio hipochlorito. Dermatofitijos profilaktikai visus paviršius rekomenduojama plauti 1:10 vandeniniu baliklio tirpalu. Toks tirpalas nužudo 80 proc. dermatofitų sporų (Hnilica et al., 2006; Moriello, Newbury, 2006).
19 1.3.Mikroorganizmų atsparumo antibiotikams ir kitoms antimikrobinėms medžiagoms
nustatymo metodai. Antibiograma
Antimikrobiniam jautrumui nustatyti taikomi įvairūs metodai:
1. Difuzijos į agarą metodas. Naudojami popieriniai diskai, įmirkyti tiriama medžiaga, kurie uždedami ant agaro, kuriame paskleista tiriamoji mikroorganizmų kultūra (1 pav.).
2. Agarizuotos terpės įdubų metodas. Agare daromos įdubos, į kurias lašinama tiriamoji medžiaga. Cheminės tiriamosios medžiagos difunduoja į agarą, slopina mikroorganizmų augimą aplink įdubą ir susiformuoja skaidrios zonos (1 pav.).
3. Mikroskiedimo metodas. Poliesterio plokštelė, kuri visa užpildyta 80 mažų gręžinėlių, poliesterio plokštelėje yra atliekamas du kartus nuoseklus skiedimas skirtingais antibiotikais. Pasėlio sėjimas ir standartizavimas yra atliekamas pagal McFarland standartą. Bakterijų kultūros yra sėjamos i gręžinėlius ir inkubuojama 37 ˚C per naktį. MSK yra nustatomas kaip makroskiedimo metodu.
4. Difuzijos skiedimo metodas (E-testas). E-testas gali būti naudojamas mielių, tokių kaip Candida albicans ir kitų Candida spp. ir Cryptococcus neoformans, jautrumo priešgrybiniams vaistams tyrimams atlikti. E-testui atlikti pakanka skirtingų priešgrybelinių vaistų minimalios inhibitorių koncentracijos (MIK μg/ml). Eksperimentinėmis sąlygomis yra naudojama MIC vertė
skirtingam vaisto veiksmingumui nustatyti. E-testas susideda iš plonos, inertiškos ir neakytojo plastiko juostelės (5 x 60 mm). Viena pusė juostelės kalibruojama su MIC reikšmės vienetais (μg/ml) ir dviejų raidžių kodu, kuris nusako vaisto pavadinimą. Po inkubacijos, kai augimas tampa matomas, t.y. simetriškas, elipsės formos – juostelės centre. Kai skiriasi augimo-slopinimo modeliai tada yra vertinama, MIC galutinis taškas turėtų būti parenkamas pagal aprašytus kriterijus. Sėjimo kultūros paruošimas: sumaišykite kultūros kolonijas užaugintas ant sabūro dekstrozės, ir įpilkite į agaro lėkštelę 0,85% NaCl maišykite kol pasieksite 0,5
McFarland drumstumą. C. neoformans, naudokite 48-72 valandas kolonijoms užauginti, kad pasiekti 1 Mcfarland drumstumą. Sėjimas: Dip sterilų tamponą į sėjimo kultūros suspensiją paspausti, kad pasiekti mėgintuvėlio vidų. Kultūrą su tamponu sėti taip, kad per visą agaro paviršių tolygiai sudarytų 90 ° kampą trimis kryptimis. Leisti drėgmės pertekliui įsigerti apie 10-15 minučių, kad agaro paviršius visiškai išdžiūtų prieš taikant E-test juostelėmis. Inkubacija:
20 Inkubuojamos agaro plokštelės 35 °C temperatūroje nuo 24 iki 48 valandų įvairių Candida spp. ir nuo 48 iki 72 valandos Cryptococcus neoformans.
Nustatant antimikrobinį jautrumą įtakos tyrimo rezultatams turi agaro pH, drėgmė, kultūros kiekis ir augimo fazės, agaro sudėtis, kultivavimo trukmė ir temperatūra.
2 pav. Tiriamųjų cheminių medžiagų molekulių difuzija į agarą taikant agarizuotos terpės įdubų metodą (kairėje) ir taikant diskų difuzijos metodą (dešinėje).
21 2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Mikromicetų jautrumas dezinfekcinėms medžiagoms tirtas Kirby-Bauer metodu pagal CLSI (Clinical Laboratory Standards Institute, JAV) rekomendacijas (NCCLS, 2002). Tyrimui naudoti vienos serijos kieti Sabūro dekstrozės agaras (Liofilchem, Italia) ir Bulvių dekstrozės agaras (Difco Laboratories, Detroit, MI, JAV).
Patogeninio mikromiceto M. canis kolonijos išskirtos iš dermatofitija sergančių kačių. Viso naudota 10 sergančių kačių mėginiai. Mėginiui steriliu pincetu imti pažeistos odos plaukai, pleiskanos, kurie pernešti ant standaus agaro.
Terpės mikroskopinių grybų išskyrimui ruoštos pagal gamintojo reikalavimus. Sabūro dekstrozės agaro 65,5 g ištirpinta 1 litre išgryninto vandens. Paruoštas tirpalas kaitintas maišant, kol visai ištirps, vėliau autoklavuotas 118 °C temperatūroje 15 min. Atvėsintas agaras išpilstytas į stiklines Petri lėkšteles po 20 ml. bulvių dekstrozės agaro (PDA) 42 g ištirpinta 1 litre išgryninto vandens. Kaitinta maišant, kol visiškai ištirps. Sterilizuota autoklavuojant 118 °C temperatūroje 15 min. Ataušinta iki 45-50 °C. Išpilstyta į Petri lėkšteles.
Sabūro agare užaugusi mikroskopinio grybo kolonija persėta į PDA terpę ir kultivuota 28 °C termostate aerobinėmis sąlygomis. Septynių dienų kolonija padengta 5 ml sterilaus fiziologinio tirpalo ir švelniai perbraukta kelis kartus Pastero pipetės smailiu galu tam, kad suardyti kolonijos vientisumą ir atskirti hifus bei konidijas nuo kolonijos agaro paviršiuje. Tokia suspensija perpilta į sterilų mėgintuvėlį, palikta 15-20 min nusėsti stambioms dalelėms, viršutinis skystis pipete nutrauktas į kitą mėgintuvėlį ir maišytas vortex maišykle 15 s. Tokia suspensija pritaikyta 0,5 MacFarland standartui kas atitinka 1-5x106 kolonijas formuojančius vienetus/ml. Mikroskopinių grybų kiekio nustatymas MacFarland vienetais įvertintas „Mini Shaker MS 1“(„Crystal Spec“, JAV) aparatu.
Tiriamosios mikromicetų kultūros 1 ml suspensijos pasėtos į atskiras Petri lėkšteles su išpilstytu ir atvėsintu bulvių dekstrozės agaru (2 pav.).
22 3 pav. Kultūros paskirstymas agare
Tirpalų antigrybinis aktyvumas vertintas difuzijos į agarą metodu (Nweze et al., 2010). Šis metodas yra lengvai atliekamas, pigus ir nereikalauja specialios įrangos atlikti (Singh et al., 2007).
Tyrimui naudoti 5 dezinfekcinės priemonės: Ecocid S, TH4, Safe 4, buitinis baliklis, formalinas. Buvo paruoštos optimalios šių priemonių koncentracijos nurodytos gamintojo informacinime lapelyje. Taip pat tyrimo tikslais pagamintos mažesnės bei didesnės dezinfektantų koncentracijos.
Dezinfekcinių tirpalų antigrybinėms savybėms nustatyti naudoti filtrinio popieriaus diskai (6 mm) (Odds, 1989; Hadaceck and Greger, 2000). Sterilūs filtrinio popieriaus diskai sudrėkinti 0,02 ml kiekvienu tiriamuoju tirpalu, išdžiovinti ore ir sudėti ant sustingusio agaro su pasėtais mikromicetais pagal laikrodžio rodyklę. Petri lėkštelės su pasėtomis kultūromis ir filtrinio popieriaus diskais 7–10 parų kultivuotos termostate 25 ºC temperatūroje. Kultivavimo pabaigoje liniuote išmatuotos visų zonų sritys (spindulys mm), kuriose slopintas mikromicetų augimas. Jei susidaręs spindulys apie suvilgytą diską siekė 10 mm ar daugiau, laikyta, kad tiriamojo tirpalo veikimas yra antigrybinis (Lima et al., 1993; Hadaceck and Greger, 2000). Jei aplink įdubas skaidriosios zonos nesusidarė, daryta išvada, kad tirto tirpalo koncentracija tiriamai kultūrai fungistatinio poveikio nedaro. Visi bandymai kartoti tris kartus.
Statistinė analizė atlikta “IBM SPSS Statistics Version 22“ statistiniu paketu ir „Microsoft Office Excel 2007“ kompiuterinė programa. Nustatyta aritmetinė reikšmė (X), standartiniai nuokrypiai (SD), skirtumų patikimumas tarp grupių (p) vertintas pagal Stjudento (t) kriterijų, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Rezultatas laikytas patikimu, jei reikšmė p buvo mažesnė nei 0,05. Duomenims grafiškai pateikti buvo panaudota „Microsoft Office Excel 2007“ kompiuterinė programa.
23 3. TYRIMŲ REZULTATAI
Vertinant dezinfekcinių medžiagų poveikį M. canis mikromicetui buvo parinktos Lietuvoje registruotos dezinfekcinės priemonės paviršiams valyti. Paruošti šių medžiagų tiriamieji skiedimai: Ecocid S: 0,5 proc; 1 proc; 2 proc; 3 proc; 4 proc; 5 proc. TH4+: 0,5 proc; 1 proc; 2 proc; 5 proc; 50 proc; 100 proc. Baliklis: 10 proc; 20 proc; 50 proc; 100 proc. Safe 4: 1 proc; 2 proc; 3proc; 4 proc; 5 proc; 25 proc; 100 proc. Formalinas: 1 proc; 2proc; 3 proc; 4 proc; 5 proc; 10 proc. M. canis kultūra buvo skirtingai jautri dezinfekcinėms medžiagoms ir jų koncentracijoms. M. canis mikromiceto augimo slopinimo spindulio diametras kito priklausomai nuo definfektanto veikliųjų medžiagų ir didėjančios dezinfektanto koncentracijos. Buvo lyginamas augimo slopinimo diametras tarp tos pačios grupės dezinfektantų, didėjančios koncentracijos, taip pat palyginimas tarp atskirų dezinfektantų grupių, didėjančios koncentracijos. Lyginant to paties dezinfektanto skirtingų koncentracijų tirpalus gauti sekantys statiškai reikšmingi parodymai: Ecocid S 5 proc. koncentracijos augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Ecocid S 4 proc. koncentracijos augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,89 cm ir 1,57 cm (p<0,05); Safe 4 2 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Safe 4 1 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,4cm ir 0,55cm (p<0,05); Safe 4 4 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Safe 4 3 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,4 cm ir 1,02 cm (p<0,05); Safe 4 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Safe 4 25 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 2,17 cm ir 1,55 cm (p<0,05); Formalino 2 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su formalino 1 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,4cm ir 0,16cm (p<0,05); Formalino 10 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis, lyginant su formalino 5 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,92 cm ir 1,4 cm (p<0,05); Baliklio 20 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su baliklio 10 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,74 cm ir 0,28 cm (p<0,05); TH4+ 1 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su TH4+ 0,5 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,446cm ir 0,15cm (p<0,05); TH4+ 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis, lyginant su TH4+ 2 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,28cm ir 0,53cm (p<0,05).
Lyginant atskirus dezinfektantus tarpusavyje gauti sekantys statiškai reikšmingi parodymai: Ecocid S 5 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su TH4+ 100 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,89 cm ir 1,378 cm (p<0,05); Formalino 10 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su TH4+ 50 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,92 cm ir
24 1,28cm (p<0,05); Baliklio 100 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su TH4+ 100 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 2,14 cm ir 1,373 cm (p<0,05); Safe 4 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su TH4+ 100 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 2,17 cm ir 1,378 cm (p<0,05); Formalino 10 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginat su TH4+ 100 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,92 cm ir 1,378 cm (p<0,05); Safe 4 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Ecocid S 5 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 2,17 cm ir 1,89 cm (p<0,05); TH 4+ 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su formalino 1 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,28 cm ir 0,16 cm (p<0,05); Safe 4 25 proc. augimo slopinimo zonos vidurkis buvo didesnis lyginant su baliklio 20 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,55 cm ir 0,74 cm (p<0,05); TH 4+ 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Ecocid S 0,5 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,28 cm ir 0,29 cm (p<0,05); Safe 4 1 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su formalino 1 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,3 cm ir 0,16 cm (p<0,05); Baliklio 20 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su formalinu 2 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,74 cm ir 0,4 cm (p<0,05); Ecocid S 5 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su formalinu 5 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,89 cm ir 1,4 cm (p<0,05); Safe 4 50 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su TH4+ 50 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 2,17 cm ir 1,28 cm (p<0,05); Baliklio 100 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Ecocid S 1 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 2,14 cm ir 0,3 cm (p<0,05); Formalino 3 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Ecocid S 5 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,7 cm ir 0,29 cm (p<0,05); Ecocid S 1 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo vienodas lyginant su Safe 4 1 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,3 cm ir 0,3 cm (p<0,05); Ecocid S 2 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo vienodas lyginant su Safe 4 2 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 1,4 cm ir 1,4 cm (p<0,05); Baliklio 20 proc. augimo slopinimo zonų vidurkis buvo didesnis lyginant su Formalino 2 proc. augimo zonų vidurkiu, atitinkamai 0,74 cm ir 0,4 cm (p<0,05).
Priklausomybė aritmetinio vidurkio nuo dezinfektanto koncentracijos pavaizduota 4 pav. Ecocid S dezinfektanto minimali slopinamoji koncentracija. Pateikti duomenys parodo kaip kito M. canis jautrumas dezinfekcijos priemonei, nuo 0,5 proc. iki 1 proc. beveik nepakito, ženkliai kito dermatofito augimas nuo 2 proc. iki 3 proc. dezinfektanto koncentracijos. Padidinus dar koncentracijos stiprumą, augimo slopinimas taip pat didejo nuo 4 proc. iki 5 proc. 5 pav. Safe 4 dezinfektanto minimali
25 cm
slopinamoji koncentracija. Pateikti duomenys parodo, M. canis dezinfektanto koncentracijos didinimo, galima pastebėti, kad dermatofito augimo slopinimo zonos tai didėjo tai mažėjo, nebuvo priklausomybės M. canis augimo slopinimo nuo vis didinančios dezinfektanto koncentracijos. 6 pav. Formalino minimali slopinamoji koncentracija. Pateikti duomenys parodo priklausomybę aritmetinio vidurkio nuo dezinfectanto koncentracijos. Formalino augimo slopinimo zonos po truputį didėjo, didinant formalino koncentracija, labiausiai dermatofito augimą slopino 10 proc formalino koncentracija. 7 pav. Baliklio minimali slopinamoji koncentracija. Baliklio koncentracija buvo didina 10; 20 ir 50kartų daugiau, nuo minimalios 10 proc. koncentracijos. Galima pastebėti augimo slopinimo pasikeitimą stulpelinėje diagramoje, kad staiga padidinus 20 kartų koncentraciją, jautrumas dezinfektantui ženkliai sustiprėja. Tai įrodo, aritmetinio vidurkio priklausomybę nuo dezinfektanto koncentracijos didinimo. 8 pav. TH 4+ dezinfektanto minimali slopinamoji koncentracija. Dezinfektanto veiksmingumas prieš M. canis kultūrą, augimo slopinimo atžvilgiu pastebimas tik nuo 50 proc. ir 100 proc. koncentracijų.
4 pav. Ecocid S dezinfektanto minimali slopinamoji koncentracija
0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2 0,5% 1% 2% 3% 4% 5% Koncentracija
26 cm
cm
5 pav. Safe 4 dezinfektanto minimali slopinamoji koncentracija
6 pav. Formalino minimali slopinamoji koncentracija
0 0.5 1 1.5 2 2.5 1% 2% 3% 4% 5% 25% 50% 0 0.5 1 1.5 2 2.5 1% 2% 3% 4% 5% 10% Koncentracija Koncentracija
27 cm
cm
7 pav. Baliklio minimali slopinamoji koncentracija
8 pav. TH 4+ dezinfektanto minimali slopinamoji koncentracija
0 0.5 1 1.5 2 2.5 10% 20% 50% 100% 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 0,5% 1% 2% 50% 100% Koncentracija Koncentracija
28 1 Lentelė. Dezinfekcinių medžiagų poveikis M. canis mikromicetui (augimo spindulys matuotas cm) Dezinfektantas Koncentracija (proc.) X±SD Ecocid S 0,5 proc. 0,29 ± 0,257 1 proc. 0,3 ± 0,285 2 proc. 0,90 ± 0,486 3 proc. 0,98 ± 0,59 4 proc. 1,57 ± 0,49 5 proc. 1,886 ± 0,233 TH 4+ 0,5 proc. 0,15 ± 0,175 1 proc. 0,446 ± 0,36 2 proc. 0,53 ± 0,489 50 proc. 1,28 ± 0,29 100 proc. 1,373 ± 0,437 Dezinfektantas Koncentracija (proc.) X±SD Formalinas 1 proc. 0,16 ± 0,199 2 proc. 0,4 ± 0,29 3 proc. 0,7 ± 0,5 4 proc. 0,9 ± 0,5 5 proc. 1,4 ± 0,2 10 proc. 1,92 ± 0,379 Baliklis 10 proc. 0,28 ± 0,31 20 proc. 0,74 ± 0,415 50 proc. 1.627 ± 2,087 100 proc. 2,14 ± 0,2487 Safe 4 1 proc. 0,546 ± 0,385 2 proc. 1,356 ± 0,696 3 proc. 1,023 ± 0,666 4 proc. 1,403 ± 0,548 5 proc. 1,596 ± 0,406 25 proc. 1,553 ± 0,461 50 proc. 2,173 ± 0,224
29 9 Pav. M. canis jautrumas Safe 4 dezinfektantui (50 proc. koncentracijos Safe 4 augimo slopinimo spindulys siekė 2,17 cm)
30 10 Pav. M. canis jautrumas TH 4 dezinfektantui (100 proc. koncentracijos TH 4 augimo slopinimo spindulys siekė 1,37 cm)
31 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje registruotų dezinfekcinių priemonių: baliklio, TH4+, Safe 4, Ecocid S, formalino, buvo atliktas tyrimas, nustatyti Microsporum canis jautrumą, dezinfektantui. Šių dezinfektantų instrukcijose buvo pateikiama informacija: paskirtis, sudėtis, koncentracijų paruošimas, atsargumo priemonių laikymasis. Kiekvieno dezinfektanto efektyvumas buvo nustatomas pradedant rekuomenduojama koncentracija ir ją didinant, kol bus pastebimas augimo slopinimas. Kiekvieno bandymo metu buvo išmatuojamas diametro spindulys. Tyrimo duomenys parodė, kad skirtingos medžiagos bei skirtingos jų koncentracijos skirtingai veikia Microsporum canis kultūrą. Mažiausiai jautri M. canis kultūra buvo TH4+ dezinfekcinei priemonei. Didžiausias augimo spindulys ir labiausiai jautri M. canis kultūra buvo dezinfektantui Safe 4. Safe 4 geriausiai pasižymi veikimu prieš padermę M. canis tokiu santykiu 1:100 (1proc) taip pat šis dezinfektantas savo sudėtyje turi anijonines/amfoterines aktyviasias paviršiaus medžiagas, kuriose yra 1 proc. triklozano. Buvo įrodyta, kad slopinamasis poveikis mikroorganizmams prasideda nuo 25 iki 80.000 mikrogramų/ l triklozano koncentracijos (Federle et al., 2002; Samose-Petersen et al., 2003; Sivaraman et al., 2004; Neumegen et al., 2005; Stasinakis et al., 2007; Farre et al., 2008; Skrupulat and Jones, 2008). Triklozanas ir triklokarbanas yra antimikrobinės medžiagos, kurios buvo naudojamos kaip plataus spektro priežiūros priemonės pritaikytos: asmens higienai, namų ūkio reikmėms ir pramonėje, per pastaruosius 40 metų (Dann, 2011). Ecocid S dezinfektantas taip pat pasižymejo stipriu antigrybiniu poveikiu M. canis kultūrai. Dėl savo sudėtyje esančio pentakalio bis (peroksimono-sulfato) bissulfato, kuris sudaro 50 proc. visų sudedamųjų dalių. Ecocid S pasižymi stipriomis oksidacinėmis savybėmis. Dėl šių savybių, junginiui skylant, yra stabdomas M. canis kultūros augimas. Silpnesnėmis antigrybinėmis savybėmis pasižymėjo: baliklis, formalinas ir TH 4+, nors šių dezinfektantų maksimalios koncentracijos slopino mikromiceto M. canis augimą, tačiau maksimalias koncentracijas naudoti dezinfekavimui nepatartina dėl ėsdinančių ir dirginančių odą ir gleivines savybių, taip pat nėra ekonomiškai naudinga.
Dezinfektantai Ecocid S 4–5 proc., Safe 4 5–50 proc., formalinas 10 proc., baliklis 50–100 proc. maksimalias 1,55–2,17 cm skaidrias zonas sudarė tiriant patogeno Microsporum canis jautrumą.
Mažiausią slopinamąją koncentraciją turėjo Ecocid S 0,5–3 proc., Safe 4 1–4 proc., formalinas 1–5 proc., baliklis 10–20 proc., minimalias 0,28–1,4 cm skaidrias zonas turėjo prieš M. canis patogeną.
32 Visiškai neatsparus dezinfektantas M. canis patogenui buvo TH 4+ 0,5-2proc., skaidrios zonos sunkiai pastebimos (0,15-0,53 mm), didžiausias skaidrios zonos spindulį sudarė TH 4+ 100 proc., atitinkamai 1,37cm.
33 5. IŠVADOS
1. Pagrindinės Lietuvoje registruotos dezinfekcinės priemonės pasižyminčios fungicidinėmis sąvybėmis yra šios: TH 4+, Safe 4, formalinas, Ecocid S, baliklis su chloru.
2. Efektyviausiai patogeninį mikromicetą M. canis naikino Safe 4 dezinfekcinės priemonės tirpalas nuo 2 procentų iki 50 procentų koncentracijos.
3. M. canis labiausiai atsparus buvo TH 4+ dezinfekcinės priemonės tirpalui nuo 0,5 procentų iki 100 procentų koncentracijos.
34 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ben-Ziony Y., Arzi B. Use of lufenuron for treating fungal infections of dogs and cats: 297 cases. J Am Vet Med Assoc. 2000. 217. P. 1510–1513.
2. Black S. S., Abernethy T. E., Tyler J. W., Thomas M. W., Garma-Aviňa Jensen H. E. Intra-Abdominal Dermatophytic Pseudomycetoma in a Persian Cat. J Vet Intern Med. 2001. 15. P. 245–248.
3. Brumm F. Untersuchungen zur Mikrosporie der Katze. PhD thesis, Tierärztliche Hochschule Hannover. 1985.
4. Boyanowski K. J. Ihrke P. J. Moriello K. A. Kass P. H. Isolation of fungal flora from the hair coats of shelter cats in the Pacific coastal USA. Vet. Dermatol. 2000. 11 (2). P. 143–150.
5. Collins, C. H., & Kennedy, D. A. Laboratory acquired infections. Laboratory acquired infections: History, incidence, causes and prevention. 1999. 4. P.1-37.
6. Chermette R, Ferreiro L, Guillot J Dermatophytoses in animals. Mycopathologia. 2008.166 (5-6). P. 385-405.
7. Colombo S, Cornegliani L, Vercelli A Efficacy of itraconazole as combined continuous/pulse therapy in feline dermatophytosis: preliminary results in nine cases. Vet Dermatol. 2001. 12. P. 347–50.
8. Dann, A. B., & Hontela, A. Triclosan: Environmental exposure, toxicity and mechanisms of action. J Appl Toxicol. 2011. 31(4). P. 285–311.
9. DeBoer DJ, Moriello KA Cutaneous fungal infections. In Greene CE (ed): Infectious diseases of the dog and cat. Elsevier Saunders, St Louis, Missouri. 2006. P. 555-569.
10. DeBoer DJ, Moriello KA The immune response to Microsporum canis induced by fungal cell wall vaccine. Vet Dermatol. 1994. 5. P. 47-55; 1994.
11. DeBoer DJ, Moriello KA, Blum JL, Volk LM, Bredahl LK Safety and immunologic effects after inoculation of inactivated and combined live-inactivated dermatophytosis vaccines in cats. Am J Vet Res. 2002. 63. P. 1532–7.
12. DeBoer DJ, Moriello KA, Blum JL, Volk LM. Effects of lufenuron treatment in cats on the establishment and course of Microsporum canis infection following exposure to infected cats. J Am Vet Med Assoc. 2003. 222. P. 1216-1220.
35 13. Descamps FF, Brouta F, Vermout SM, et al. A recombinant 31. 5 kDa keratinase and a crude exo-antigen from Microsporum canis fail to protect against a homologous experimental infection in guinea pigs. Vet Dermatol. 2003. 14. P. 305-312.
14. Farre M, Asperger D, Kantiani L, Gonzalez S, Petrovic M, Barcelo D. Assessment of the acute toxicity of triclosan and methyl triclosan in wastewater based on the bioluminescence inhibition of Vibrio fischeri. Anal Bioanal Chem. 2008. 390. P. 1999-2007.
15. Foil C. Ringworm update. In: Plumb D, ed. Plumb’s Veterinary Drug Handbook. Proceedings: Western Veterinary Conference. 5th edn. Iowa: Blackwell Publishing: 2005. P.544.
16. Fotheringham, V. J. C. Disinfection of livestock production premises. 1995.14. P.191-205. 17. Federle TW, Kaiser SK, Nuck. BA Fate and effects of triclosan in the activated sludge. Environ
Toxicol Chem. 2002. 2. P. 1330-1337.
18. Guillot J, Latié L, Deville M, Halos L, Chermette R. Evaluation of the dermatophyte test medium RapidVet-D. Vet Dermatol.2001. 2005.12. P. 123–7.
19. Guillot J, Malandain E, Jankowski F, Rojzner K, Fournier C, Touati F, Chermette R, Seewald W, Schenker R Evaluation of the efficacy of oral lufenuron combined with topical enilconazole for the management of dermatophytosis in catteries. Vet Rec. 2002. 150. P. 714–8.
20. Hill PB, Moriello KA, Shaw SE A review of systemic antifungal agents. Vet Dermatol. 1995. 6. P. 59–66.
21. Hnilica K. A., May E. R., Sargent S., Frank L. A. Dermatophytosis: Decontaminating multianimal facilities. Compendium Continuing Education for the Veterinarian. 2006. P. 564-579.
22. Hnilica KA, Medleau L Evaluation of topically applied enilconazole for the treatment of dermatophytosis in a Persian cattery. Vet Dermatol. 2002. 13. P. 23 – 28.
23. Kotnik T. Drug efficacy of terbinafine hydrochloride (Lamisil). during oral treatment of cats experimentally infected with Microsporum canis. J Vet Med B Infect Dis Vet Public Health. 2002. 49. P. 120-122.
24. Kotnik, T.: Drug efficacy of terbinafine hydrochloride (Lamisil) during oral treatment of cats, experimentally infected with Microsporum canis. J. Vet. Med. B. Infect. Dis. Vet. Public Health. 2002. 49(3). P. 120.122.
25. Lund A, DeBoer DJ Immunoprophylaxis of Dermatophytosis in Animals. Mycopathologia. 2008. 166 (5/6). P. 407-424.
36 26. Mancianti F, Dabizzi S, Nardoni S A lufenuron pre-treatment may enhance the effects of enilconazole or griseofulvin in feline dermatophytosis? Journal of Feline Medicine and Surgery. 2009. 11. P. 91-95.
27. Mancianti F, Giannelli C, Bendinelli M, Poli A Mycological findings in feline immunodeficiency virus-infected cats. J Med Vet Mycol. 1992. 30. P.
28. Mancianti F, Pedonese F, Millanta F, Guarnieri L Efficacy of oral terbinafine in feline dermatophytosis due to Microsporum canis. J Feline Med Surg. 1999. 1. P. 37–41.
29. Mancianti, F. et al.: Environmental detection of Microsporum canis arthrospores in the households of infected cats and dogs. J. Feline Med. Surg. 2003. 5(6). P. 323-328.
30. Marchisio V. F., Gallo M. G., Tullio V. Dermatophytes from cases of skin disease in cats and dogs in Turim Italy. Mycoses 1995. 38. P. 239-244.
31. Medleau L, Chalmers SA Ketoconazole for the treatment of dermatophytosis in cats. J Am Vet Med Assoc. 1993. 200. P. 77-78.
32. Mignon BR, Losson B Prevalence and characterization of Microsporum canis carriage in cats. J Med Vet Mycol. 1997. 35. P. 249-256.
33. Moriello K. A., Newbury S. Recommendations for the management and treatment of dermatophytosis in animal shelters. Campbell, KL (ed) Veterinary Clinics of North America Small Animal Practice: Updates in Dermatology. 2006. P. 89-114.
34. Moriello KA. Treatment of dermatophytosis in dogs and cats: review of published studies. Vet Dermatol. 2004. 15. P. 99–107.
35. Moriello KA, DeBoer DJ, Greek J, Kuhl K, Fintelman M. The prevalence of immediate and delayed-type hypersensitivity reactions to Microsporum canis antigens in cats. J Feline Med Surg. 2003. 5. P. 161-166.
36. Moriello KA, DeBoer DJ. Environmental decontamination of Microsporum canis: in vitro studies using isolated infected cat hair. In: Kwochka KW, Willemse T, Von Tscharner C, eds. Advances in Veterinary Dermatology Vol 3. ButterWorth Heinemann, Oxford. 1998. P. 309-318.
37. Moriello, K.A. et al.: Determination of strain variability of Microsporum canis to disinfectants (abst.). Vet Dermatol. 2002. 13. P. 225.
37 38. Nardoni S, Franceschi A, Mancianti F Identification of Microsporum canis from dermatophytic pseudomycetoma in paraffin-embedded veterinary specimens using a common PCR protocol. Mycoses. 2007. 50(3). P. 215-7.
39. Neumegen RA, Ferna´ndez-Alba AR, Chisti Y. Toxicities of triclosan, phenol, and copper sulfate in activated sludge. Environ Toxicol. 2005. 20. P. 160-164.
40. Nuttall TJ, German AJ, Holden SL, Hopkinson C, McEwan NA Successful resolution of dermatophyte mycetoma following terbinafine treatment in two cats. Vet Dermatol. 2008. 19. P. 405-410.
41. Petrins, N.; Bond, R.: Synergistic inhibition of the growth in vitro of Microsporum canis by miconazole and chlorhexidine. Vet. Dermatol. 2003. 14(2). 99-102.
42. Quinn, P., and B. Markey. Disinfection and disease prevention in veterinary medicine. In: Block, S. (ed). Disinfection, sterilization and preservation. 5th ed. Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia. 2000. P. 1069 – 1103.
43. Rybnikář A, Vrzal V, Chumela J, Petras J Immunization of cats against Microsporum canis. Acta Vet Brno. 1997. 66. P. 177–81.
44. Rycroft AX, McLay C Disinfectants in the control of small animal ringworm due to Microsporum canis. Vet Rec. 1991. 129. P. 239–41.
45. Samosė-Petersen L, Winther-Nielsen M, Madsen T. (2003) Fate and effects of triclosan. Danish Environmental Protection Agency, Project Number 861, Copenhagen, Denmark,2002. P. 47. 46. Shelton GH, Grant CK, Linenberger ML, Albokovitz JL Severe neutropenia associated with
griseofulvin in cats. J Vet Intern Med. 1990. 4. P. 317–9.
47. Sierra P, Guillot J, Jacob H, Bussiéras S, Chermette R Fungal flora on cutaneous and mucosal surfaces of cats infected with feline immunodeficiency virus or feline leukemia virus. Am J Vet Res. 2000. 61. P. 158–61.
48. Sivaraman S, Sullivan TJ, Johnson F, Novichenok P, Cui G, Simmerling C, Tonge PJ. Inhibition of the Bacterial Enoyl Reductase Fabi by Triclosan: A Structure-Reactivity Analysis of FabI inhibition by triclosan analogues. J Med Chem. 2004. 47. P. 509-518.
49. Seebacher C., Bouchara J. P., Mignon B. Updates on the epidemiology of dermatophyte infections. Mycopathologia. 2008. 166 (5-6). P. 335-352.
50. Simon-Nobbe B., Denk U., Pöll V., Rid R., Breitenbach M. The Spectrum of Fungal Allergy. Int. Arch. Allergy Immunol. 2008. 145. P. 58–86.
38 51. Singh J., Zaman M., Gupta A. K. Evaluation of microdilution and disk diffusion methods for
antifungal susceptibility testing of dermatophytes. Medical mycology. 2007. 45. P. 595-602. 52. Smith JMB, Griffin JFT Strategies for the development of a vaccine against ringworm. J Med
Vet Mycol. 1995. 33. P. 87–91.
53. Stasinakis AS, Petalas AV, Mamais D, Thomaidis NS, Gatidou G, Lekkas TD. Investigation of triclosan fate and toxicity in continuous-flow activated sludge systems.Chemosphere. 2007. 68. P. 375-381.
54. Sparkes AH, Gruffydd-Jones TJ, Shaw SE, Wright AI, Stokes CR Epidemiological and diagnostic features of canine and feline dermatophytosis in the United Kingdom from 1956 to 1991, Vet Rec. 1993a. 133. P. 57-61.
55. Sparkes AH, Stokes R, Gruffydd-Jones TJ Experimental Microsporum canis infection in cats: correlation between immunological and clinical observations. J Med Vet Mycol. 1995. 33. P. 177–184.
56. Sparkes AH, Stokes R, Gruffydd-Jones TJ Humoral immune response in cats with dermatophytosis. Am J Vet Res. 1993. 54. P. 1869–1873.
57. Sparkes AH, Stokes R, Gruffydd-Jones TJ SDS-PAGE separation of dermatophyte antigens, and western immunoblotting in feline dermatophytosis. Mycopathologia.1994a. 128. P. 91–98. 58. Sparkes AH, Werrett G, Stokes CR, Gruffydd-Jones TJ Improved sensitivity in the diagnosis of
dermatophytosis by fluorescence microscopy with calcafluor white. Vet Rec. 1994c. 134. P. 307-308.
59. Sparkes AH, Werrett G, Stokes CR, Gruffyd-Jones TJ Microsporum canis: inapparent carriage by cats and the viability of arthrospores. J Small Anim Pract.1994b. 35. P. 397-401.
60. Vlaminck KMJA, Engelen MACM Itraconazole: a treatment with pharmacokinetic foundations. Vet. Dermatol. 2004. 15. P. 8.
61. Westhoff D.K., Kloes M.-C., Orveillon F.X., Farnow D., Elbers K. Mueller R.S. Treatment of Feline Dermatophytosis with an Inactivated Fungal Vaccine. The Open Mycology Journal. 2010. 4. P. 10.
