LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Viktorija Ambrutytė
KLINOPTILOLITO PANAUDOJIMAS NUJUNKYTŲ ŠUNIUKŲ
RACIONE
USING OF CLINOPTILOLITE IN RATION OF WEANED PUPPIES
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programa
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Algirdas Januškevičius
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: Klinoptilolito panaudojimas nujunkytų šuniukų racionuose
Yra atliktas mano pačios:
Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje:
Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Viktorija Ambrutytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Viktorija Ambrutytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Darbas susijęs su atjunkytų šuniukų šėrimu panaudojant vieną iš plačiausiai šiuo metu vartojamų ceolitų klinoptilolitą. Atliktas savarankiškai: surinkta su tema susijusi literatūra, atlikti virškinamumo bandymai, įvertintas šuniukų sveikatingumas, duomenys pateikti lentelių bei paveikslų forma. Darbą siūlau viešam gynimui.
Algirdas Januškevičius
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Paulius Matusevičius
(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 6
1. ĮVADAS ... 8
2. LITERATŪROS APŢVALGA... 11
2.1. Klinoptilolito susidarymas, sudėtis, savybės ... 11
2.2. Klinoptilolito panaudojimo spektras ... 13
2.3. Mikronizuotas klinoptilolitas (MZG) ... 19
2.4. Klinoptilolitas kačių ir šunų racionuose ... 19
2.5. Kitų ceolitų panaudojimas gyvūnų mityboje ... 20
3. METODAI IR MEDŢIAGOS ... 23
3.1. Tyrimų laikas ir vieta ... 23
3.2. Tyrimų metodai ... 23
4. REZULTATAI ... 28
4.1. Maisto medţiagų pasisavinamumas skirtingo amţiaus šuniukų organizme ... 28
4.1.1. Ėdalo sušeriami ir išmatų išskiriami kiekiai atskirais auginimo periodais ... 28
4.1.2. Šuniukų ir šunų išmatų cheminė sudėtis ... 30
4.1.3. Maisto medţiagų pasisavinamumas šuniukų ir šunų virškinamajame trakte ... 32
4.2. Šuniukų ir šunų kraujo biocheminiai rodikliai ... 34
4.3. Šuniukų ir suaugusių jaunų šunų kraujo spaudimo rodikliai ... 36
4.4. Šuniukų svorio kitimas atskirais auginimo periodais ... 37
4.4.1. Šuniukų svorio kitimas ... 37
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
6. IŠVADOS ... 44
SANTRAUKA
KLINOPTILOLITO PANAUDOJIMAS NUJUNKYTŲ ŠUNIUKŲ RACIONE Baigiamojo darbo apimtis ir struktūra
Baigiamasis darbas parašytas lietuvių kalba. Darbo apimtis 50 psl. Struktūra: įvadas, literatūros apţvalga, medţiagos ir metodai, rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados; literatūros apţvalgoje panaudoti 59 šaltiniai, 14 lentelių ir 4 paveikslai.
Šuns brendimas prasideda 2 mėn. amţiaus nuo atjunkymo iki lytinės brandos, kuomet jis būna 12 mėn. amţiaus. Šiame periode yra labai svarbu kaip ir kuo mes šersime gyvūną. Vienas iš aspektų - visavertis ėdalas, kurio gamybai vis plačiau naudojami ceolitai. Vienas iš plačiausiai naudojamų ceolitų – klinoptilolitas mūsų šalyje yra naujas ir maţai naudojamas papildas. Klinoptilolitas sumaţina viduriavimo atvejus, suriša toksinus, maţina mirtingumo atvejus, sumaţina sąnaudas produkcijos vienetui gauti, padidina pašarų birumą, neleidţia pašarams sulipti ir prailgina jų ilgaamţiškumą, sugeria nemalonius kvapus, maţina vabzdţių dauginimąsi pašaruose.
Darbo tikslas. Nustatyti maisto medţiagų kiekius išmatose, nustatyti pasisavinimo lygį vokiečių aviganių veislės šuniukų organizme; įvertinti įtaką kraujo biocheminių rodiklių kaitai; įvertinti poveikį augimo spartai.
Darbo uţdaviniai:
atlikti virškinamumo bandymus su šuniukais ir jaunais šunimis; ištirti išmatas, nustatant maisto medţiagų kiekius;
paskaičiuoti virškinamumo koeficientus įrodant maisto medţiagų pasisavinamumo lygį priklausomai nuo panaudoto klinoptilolito priedo; įvertinti sveikatos būklę atskirais auginimo laikotarpiais;
įvertinti augimo spartą.
Vokiečių aviganių veislės šuniukams šerti buvo vartojami sausi ėdalai, kurių sudėtyje buvo skirtingi klinoptilolito kiekiai: 1,0; 1,5; 2,0 proc. Vandeningiausios išmatos buvo 3 mėn. amţiaus šuniukų, kurių racione buvo 1,0 proc. dinamiškai mikronizuoto klinoptilolito priedas - išmatose nustatytas 26,5 proc. sausosios medţiagos kiekis, arba 3,1 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su šuniukų gavusių didesnį klinoptilolito kiekį.
Geriausiai ţalius baltymus pasisavino jaunų šunų organizmas, kurie gavo 2,0 proc. klinoptilolito priedą - 54,8, arba 6,8 proc. geriau (p<0,001) palyginti su tais, kurie klinoptilolito priedą gavo per pus maţesnį.
Maţiausią klinoptilolito priedą gavusių šuniukų kraujyje buvo nustatyta 6,72 mmol L-1 gliukozės, 1,5 proc. klinoptololito įtakoje gliukozės kiekis kraujyje sumaţėjo 2,1 proc., 2,0 proc. įtakoje - 4,3 proc. (p<0,01).
Didţiausias cholesterolio kiekis šuniukų kraujo sudėtyje nustatytas, kurie su ėdalu gavo 1,0 proc. dinamiškai mikronizioto klinoptilolito priedą - 2,74 mmol L-1, 1,5-2,0 proc. klinoptololito priedą gavusių šuniukų kraujo sudėtyje cholesterolio kiekiai buvo 2,72 ir 2,67 mmol L-1.
Bendrųjų baltymų šunų kraujo sudėtyje, kurių racionas buvo papildomas didţiausiu klinoptilolito kiekiu, nustatyta 63,86 g L-1, arba 1,6 daugiau (p<0,001) palyginti su per pus maţesnį gavusių klinoptilolito priedą.
Didţiausias jaunų šunų svoris buvo veislyne, kuriame šunų ėdalo sudėtyje buvo 2,0 proc. klinoptilolito. Šio veislyno vidutinė šuns kūno masė buvo 35,75 kg, arba 4,9 proc. didesnė (p<0,001) palyginti su veislyno šunų kūno mase, kurių sausame ėdale buvo 1,0 proc. klinoptilolito priedas.
SUMMARY
USING OF CLINOPTILOLITE IN RATION OF WEANED PUPPIES
Volume and structure of the final study This final study is written in Lithuanian language, containing pages 50 and includes: an introduction, literature review, materials and methods, results, conclusions, a list of used literature including 59 references, 14 tables, 4 pictures. Dog ripening starts at 2 month age after weaned until sexual maturity, then they being 12 months old. In this period are very important how we are going to feed our animal. One of aspects is wholesome food, which is more and more often with zeolites. One of most using zeolites is clinoptilolites which is new in our country and using not often. Clinoptilolite reduces diarrhea, connects toxins, reduces mortality, increase feed freableing keeps food unclamping, hold bad smell, stopping insects population in feed.
Work destination: Find out food materials in faeces, to get misappropriation level in German shepherd puppies and young dog organism; assess influence to biochemical indicators change; assess influence to growing speed.
Work tasks:
make digestibility experiments with dogs and young puppies; treatment of faecal, determining the amount of nutrients;
calculate digestibility factors demonstrating nutrients adoption level depending on the clinoptilolite used in the add of feed;
find out health position in different growing stages; assess growint speed.
For German shepherd puppies where using dry mash in which composition were different clinoptilolite quantity: 1.0; 1.5; 2.0 percent. The most wet faecal was 3 month years old puppies in which food was 1.0 percent clinoptilolite – in faecal was 26.5 percent dry materials or 3.1 (p<0,001) percent less then dogs with bigger clinoptilolite quantity.
The best raw protein adoped young puppies body which where got 2.0 percent clinoptilolite. Dogs which were getting smallest clinoptilolite concentration, in they blood were founded 6,72 mmol L-1 glucose, 1,5 percent clinoptilolite influence glucose concentration in their blood was 2,1 percent smaller, 2,0 percent – influence - 4,3 percent. (p<0,01).
The biggest cholesterol quantity in puppies blood was founded, which with feed where got 10
percent dynamic micronized clinoptilolite annex – 2,74 mmol L-1. Puppies which were getting
1,5 - 2,0 percent clinoptilolite annex, in blood was founded cholesterol quantity 2,72 and 2,67 mmol L-1.
Protein in puppies blood founded 63,86 g L-1, or 1,6 more (p<0,001), because they were getting the biggest clinoptilolite quantity.
In nursery where were the biggest clinoptilolite quantity in dogs food, their weight was the biggest. Usually dog weight was about 35,75 kg, or 4,9 percent biggest (p<0,001) than another nursery, where clinoptilolite quantity in dogs food was 1,0 percent.
1. ĮVADAS
Gaminamų šunų ėdalų asortimentas pastaraisiais metais yra labai platus, todėl iš didelės gausos, galima rinktis patį tinkamiausią pagal maistinę bei energinę vertę, taip pat pagal kvapą, spalvą, formą. Šuo vien kaulais nėra šeriamas, kaip tai buvo teigiama anksčiau, jam reikia maisto medţiagų, kurios pateikiamas su sausu ėdalu arba ėdalu paruoštu kitokiu būdu. Šunų ėdalų pramonė yra labai konkurencinga. Patekimas į rinką ir išsilaikymas joje yra labai sudėtingas procesas, nes labai sparčiai keičiasi atitinkami reikalavimai ne tik pačiam galutiniam produktui, bet ir jį sudarantiems komponentams. Gaminami sausi bei konservuoti ėdalai šunims pagal atskirus auginimo periodus (ramybės, kergimo, šuningumo, laktacijos), veisles, auginimo tikslus. Šunų ėdalų kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams keliami vis aukštesni reikalavimai. Komponentus, kuriuos anksčiau buvo galima vartoti dideliais kiekiais, dabar iš vis raciono sudėtyje tapo nepageidaujami, nes jie sukelia alergines organizmo reakcijas. Keliami daug grieţtesni reikalavimai ir auginamų šunų gerovei, veislinėms savybėms, o ypač poveikiui gamtai.
Šunų šėrimui šiuo metu yra gaminama daugybė skirtingų ėdalų, panaudojant įvairius papildus bei priedus. Sudaromi pilnai subalansuoti ėdalų receptai, kurių sudėtyje pateikiami įvairiausi augaliniai ir gyvūniniai komponentai. Ėdalams gaminti panaudojami tik kokybinius reikalavimus atitinkantys produktai, kurių sudėtyje esančios maisto medţiagos lengvai gyvūno organizme suskaidomos, nekenkia šuns sveikatingumui.
Taigi, yra svarbu ieškoti perspektyvių alternatyvų, kurios galėtų sustiprinti gyvūnų natūralius apsaugojimo mechanizmus. Vienas iš būdų – naudoti specialius ėdalų priedus, kurie palankiai veikia gyvūnų gerovę, ypač ţarnyno mikrofloros moduliavimą, ir palaiko sveikatos būklę. Subalansuota ţarnyno mikroflora yra veiksmingas barjeras prieš patogeninių bakterijų kolonijų maţinimą, mikroflora gamina ir išskiria medţiagų apykaitos produktus ir neuţdegiminiu būdu stimuliuoja imuninę sistemą. Šiame kontekste, kaip paţymi mokslininkai, probiotikai, prebiotikai ir simbiotikai didina atsparumą prieš patogeninių bakterijų kolonizaciją ţarnyne, stiprina gyvūno organizmo gleivinės imunitetą, dėl to sumaţėja patogenų aktyvumas, pagerėja sveikatos būklė (Choct, 2009; Williams et al., 2001).
Pastaraisiais metais susirūpinimas ėdalų sauga vis didėja, kokybė ir sauga tampa vis
aktualesne mokslo ir visuomenės problema. Tai siejasi su tuo, kad naujų metodų bei
instrumentinės aparatūros sukūrimas įgalina nustatyti naujus toksiškus cheminius junginius (biogeniniai aminai) bei aptikti vis maţesnes jų koncentracijas.
Kita vertus, įvairių pramonės šakų bei technologijų plėtra pastoviai didina aplinkos – oro, vandens, dirvos taršą. Neišvengiamai tai siejasi su augalinės ir gyvūninės kilmės produktų uţterštumu - teršalai patenka į organizmą, o tai sudaro pavojų sveikatai ir amţiaus trukmei.
Pramoninių sausų ėdalų gamybai, ateityje bus pradėta naudoti taip pat, gaminant konservuotus ėdalus bus naudojami ceolitai: klinoptilolitas, vermikulitas, flagovitas, bentonitas, kaolinas. Ceolitai susidarė per ilgą cheminių ir fizinių procesų laikotarpį. Tai yra gamtiniai aliumosilikatai, pasiţymintys geromis kaloido-cheminėmis, surišančiomis-adsorbcinėmis savybėmis (Бриндли, 1955).
Vienas iš plačiausiai naudojamų ceolitų – klinoptilolitas mūsų šalyje yra naujas ir maţai naudojamas papildas. Klinoptilolitas sumaţina viduriavimo atvejus, suriša toksinus, maţina kritimus, sumaţina sąnaudas produkcijos vienetui gauti, padidina pašarų birumą, neleidţia pašarams sulipti ir prailgina jų ilgaamţiškumą, sugeria nemalonius kvapus, maţina vabzdţių dauginimąsi. Vištoms padidina lesalų panaudojimo efektyvumą, bei padidina standartinių kiaušių išeigą, taip pat vištoms klinoptilolitas pasitarnauja kaip skausmo ir nudegimo, nuo fosforo, maţinimo vaistas ir gerina fosfatų pasisavinamumą organizme, didina kiaušinio lukšto storį, neleidţia lesalams susigulėti, didina produkcijos išeigą. Galbūt todėl, klinoptilolitas yra plačiausiai naudojamas kaip natūralus ceolitas. 1997 m. jo buvo sunaudota apie 3,6 mln. tonų. Tuomet, daugiausia jo išteklių buvo nukreipta į šunų ir kačių ėdalų gamybą, trąšų sudėties komponentas, kaip ekologinis sorbentas. Pašaruose jis maţina aflotoksinų kaupimąsi grūduose, kiaulių, karvių, paukščių diarėjos, viduriavimo procesus (Oguze, Kurtoglu, 2000).
Klinoptilotas turi teigiamos įtakos ţmogaus bei gyvūnų organizmui, nes jis gerai absorbuoja mikotoksinus, pašarai, lesalai kuriuose yra šio ceolito pagerina gyvūnų sveikatos būklę, stiprina imuninės sistemos veiklą. Jo priedas gyvūnų racionuose padeda sumaţinti šlapalo koncentraciją kraujo sudėtyje. Veikia kaip imunostimuliatorius ir antioksidatorius (Hugwig, 2001).
Darbo tikslas – nustatyti maisto medţiagų kiekius išmatose, nustatyti pasisavinimo lygį vokiečių aviganių veislės šuniukų ir jaunų šunų organizme; įvertinti įtaką kraujo biocheminių rodiklių kaitai; įvertinti poveikį augimo spartai.
Darbo uţdaviniai:
atlikti virškinamumo bandymus su šuniukais ir jaunais šunimis; ištirti išmatas, nustatant maisto medţiagų kiekius;
paskaičiuoti virškinamumo koeficientus įrodant maisto medţiagų pasisavinamumo lygį priklausomai nuo panaudoto klinoptilolito priedo; įvertinti sveikatos būklę atskirais auginimo laikotarpiais;
įvertinti augimo spartą.
Mokslinio darbo naujumas – atliktas mokslinis ūkinis bandymas su vokiečių aviganių veislės šunimis, jo metu buvo atlikti balansiniai bandymai, kurių metu buvo nustatytas maisto medţiagų pasisavinamumo lygis šuniukų ir jaunų šunų organizme panaudojant skirtingus klinoptilolito priedus; įvertinta augimo sparta.
Praktinė darbo reikšmė – panaudojant skirtingus klinoptilolito priedus gaminant ėdalus šunims, galima optimizuoti virškinimo ir rezorbcijos procesus šių gyvūnų organizme. Remiantis atliktų bandymų duomenimis nustatytas klinoptilolito teigiamas poveikis kai kurių maisto medţiagų pasisavinamumui organizme, sveikatingumui, maţesnis taršos laipsnis aplinkai.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Klinoptilolito susidarymas, sudėtis, savybės
Vykstant Ţemės formavimuisi, gamta paliko mums vertingą dovaną - klinoptilolitą. Tai natūralus mineralas su išskirtinėmis fizinėmis savybėmis, kurios atsiranda dėl šio mineralo ypatingos kristalinės struktūros. Ceolitas yra mineralas, susidarantis, kai lava reaguoja su vandeniu, išsiverţiant ugnikalniui. Tai lemia nepaprastą šio mineralo struktūrą. Ceolitų sudėtis gali būti labai įvairi, o jų teigiamas poveikis ţmonėms bei gyvūnams ţinomas jau seniai. Nepaprasta ceolitų sudėtis bei ypatinga erdvinė struktūra yra šio teigiamo poveikio pagrindas. Ceolito gardelė yra atvirais kanalais sujungtų ertmių. Jų skersmuo svyruoja nuo 2,8 iki 8,0 angsremų.
Pirmą kartą ceolitai buvo panaudoti praėjusio amţiaus 60-aisiais metais, kuomet buvo ištirtos šio natūralaus mineralo savybės.
Klinoptilolito struktūra susideda iš trimatės gardelės (1pav.), kuri yra sudaryta iš silikato tetrahedrito (SiO4)4 – kiekvienas sujungtas tarpusavyje deguonies atomais; silicio atomai yra pakeičiami aliuminiu (AlO4)5, sukuriant charakteringą erdvinę struktūrą su ryškiu ertmių paplitimu, kurios yra sujungtos kanalais, kuriuose yra sukaupiami metalų katijonai arba vandens molekulės. Bendras ertmių tūris yra nuo 24 iki 32 proc. Cheminė ceolito formulė yra Al2SiO4. Ši mikroporinė medţiaga su narvelius primenančia molekuline struktūra, padeda saugiai pašalinti sunkiuosius metalus ir kitus toksinus (per jonų mainų procesą) iš organizmo (Bartko, 1981).
1 pav. Klinoptilolito gardelė (Bartko, 1981)
Ceolitai susidaro kalnuose iš nuosėdinės kilmės uolienos. Per milijonus metų vulkaninių pelenų sluoksniai buvo veikiami aukštos temperatūros ir slėgio ir tai sudarė sąlygas fiziniams
ir cheminiams pokyčiams, kurie sukūrė įvairias ceolito grupes, taip pat ir klinoptilolitą. Gamtoje ceolitai aptinkami klinoptilolito, vermikulito, šabazito, mordenito, filipsito, pavidale. Kartais ceolitai yra vadinami „verdančiu akmeniu“, tai aiškinama tuo, kad gamybos metu, jie yra lydomi maţdaug 200 0C temperatūroje ir susidaro putojantis baltas stiklas (Polat et al., 2004).
Visame pasaulyje, yra randama daugiau kaip 100 skirtingų ceolitų formų ir rūšių. Grynas klinoptilolitas sudaro apie 84 proc. ceolito sudėties. 1m3
sveria apie 2200 – 2440 kg, vandens
absorbcijos geba yra apie 39 proc., cheminė sudėtis SiO2 – 64,18 – 75,5 proc.; MgO – 0,29 –
1,43 proc.; Fe2O3 – 0,12 – 2,45 proc.; Na2O – 0,1 – 2,97 proc.; Al2O3 – 10,93 – 14,8 proc.; K2O – 1,24 – 4,24 proc.; CaO – 1,43 – 11,68 proc. (Milic et al., 2005).
2 pav. Klinoptilolitas (Milic, 2005)
Klinoptilolitas gali sulaikyti kietas, skystas ir dujų pavidalo medţiagas savo dideliame vidiniame absorbuojančiame paviršiuje. Kanalų matmenys yra pakankamai dideli, kad leistų molekulei, kuri yra keleto dešimtųjų dalių dydţio pagal nanometrinę skalę, prasiskverbti, tuo tarpu šie kanalai yra per maţi, kad sulaikytų dideles sudėtines molekules, tokias kaip aminorūgštys, vitaminai ir kitos biologinės makromolekulės. Klinoptilolito gardelė veikia kaip atrankinis absorbuojantis rėtis, per kurį kai kurios molekulės praeina, o kitos ne.
Didţiulės ceolitų galimybės atsiranda dėl specifinių fizikinių-cheminių savybių:
aukštas jonų mainų atrankamas;
reversinė hidratacija ir dehidratacija;
aukšta dujų sorbcijos geba;
aukštas termostabilumas;
atsparumas agresyviai aplinkai;
absorbuoja toksines medţiagas, tokias kaip sunkieji metalai ir amoniakas;
filtruoja iki 4 mikronų dydţio daleles;
suteikia plačią veikimo erdvę nitrifikatoriams;
pagerina bendrą ekosistemų kokybę ir sanitariją;
pašalina dujas ir blogus kvapus (Bartko, 1981). Nauda:
1. Patogeninių bakterijų ir bakterinių toksinų absorbcija ţarnyne; 2. Skatinamas toksinų šalinimas iš organizmo;
3. Bendras poveikis, apsaugantis nuo mikrobų; 4. Imuninės sistemos stiprinimas;
5. Skatinamas antioksidacinių fermentų susidarymas organizme; 6. Pagerėjęs kaulinio audinio gijimas po traumų;
7. Skatinamas kaulų formavimosi procesas;
8. Teigiamas poveikis plaukų struktūrai, kailiui suteikiama ţvilgesio; 9. Teigiamas poveikis sąnariams;
10. Apsauga nuo radiacijos (cezio-137 maţinimas bei šalinimas iš kai kurių organų ir audinių);
11. Sunkiųjų metalų ir organinio fosforo šalinimas; 12. Naujas adjuvantas, naudojamas vėţiui gydyti.
2.2. Klinoptilolito panaudojimo spektras
Vienas plačiausiai naudojamų gamtinių ceolitų yra klinoptilolitas, atrastas 1890 m. Tai ceolitų grupės, heulandito šeimos aliumosilikatas, pasiţymintis lakštiniu tetraedų karkasu su ertmėmis, kurios uţimtos vandens molekulėmis ir pakaitintais K, Na, Ca katijonais. Iš skirtingų telkinių iškasto klinoptilolito savybės skirsis, pagrinde dėl įvairių priemaišų. Klinoptilolitas yra inertiškas, ekologiškai švarus, neradioktyvus, atsparus rūgštims, jonizuojančiai spinduliuotei, kaitinamas gali išlaikyti stabilumą (iki 400 0
C), nors ir netenka vandens (Subačius, Šlinkšnienė, 2010).
Ceolitas gerai sugeria drėgmę ir kvapus, nes sumaţina amoniako, sieros, sieros – vandenilio koncentraciją, pagerina mikroklimatą.
Ceolitai sausina mėšlą, todėl ceolito ir mėšlo mišinys naudojamas dirvoţemio pagerinimui, kaip natūrali, ekologiška ir švari trąša su ilgo laiko veikimu.
Sumaišius ceolitus su augalų trąšomis, jie sujungia svarbiausias augaluose esančias medţiagas, tokias kaip azotas, kalis, kalcis, magnis ir tai padeda ilgiau išlaikyti maistingas medţiagas šaknų zonoje (augalai jas gali pasisavinti kada reikia), ilgiau išlaiko derlingą dirvoţemį, didina absorbcijos galimybes. Taip mes galime sumaţinti trąšų kiekį, reikalingą tam pačiam derliui gauti. Tai ypač efektyvu taikant nederlingose ţemėse, tokiose kaip smėlis,
priemolis. Naudojant ceolitą sumaţinamas maistingųjų medţiagų praradimas (išplovimas) (Polat et al., 2004).
Vienas gramas klinoptilolito gali sorbuoti apie 2,2 mg amonio formos azoto. Negana to, jis yra dar ir desorbuojamas, kas skatina mikroorganizmų veiklą, bei gerina augalų mitybos sąlygas. Kuomet yra gaminamos mineralinės trąšos su ceolitais gaunama maţesnė amoniako emisija į aplinką, nei mineralines azoto trąšas gaminant be ceolitų (Mašauskas ir kt., 2009).
Natūralus klinoptilolitas gali absorbuoti daugybę dujų, dėl ko gali būti naudojamas intensyvios gyvulinkystės ūkiuose, ţuvų ūkiuose. Ceolitai ţenkliai maţina ir absorbuoja amoniako kiekį, todėl naudojami vandens filtravimo sistemose, paskleidţiami vandens paviršiuje ir yra visiškai nekenksmingi, nes ceolitai inertinė ir netoksiška medţiaga. Nuotekų dumblui yrant susiduriama su šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų skleidţiamu nemaloniu kvapu (Polat et al., 2004).
Ceolitai kaip priedas į ėdalus, pašarus, lesalus sumaţina bakterinį uţterštumą, teigiamai veikia paukščių, gyvulių fiziologinę būseną, pagerina maisto medţiagų pasisavinamumą, apsaugo nuo kai kurių virškinamojo trakto ir vėţinių susirgimų, veikia kaip antioksidantas, šalina toksinus, sunkiuosius metalus ir virusus iš organizmo. Maţina patogeninių bakterijų kolonijų skaičių ir paplitimą. Suteikia gyvūnui energijos, drėkina sąnarius, gerina jų paslankumą, stimuliuoja kaulų vystymąsi. Sukuria natūralią organizmo apsaugą ir tuo pačiu saugo pašarus nuo pelėsio (Varel et al., 1987).
Produktai ar papildai savo sudėtyje turintys ceolito virškinamajame trakte sorbuoja dalį amoniako, taip padidindami pašarų panaudojimo efektyvumą. Vienas iš plačiai vartojamų produktų - ZeoVit. Po kurio laiko, kai skrandyje prisigamina nemaţai energijos, amoniakas grąţinamas atgal į jį, kur panaudojamas biosintezės ir baltymų apykaitos procesams. Taip sudaromos geriausios sąlygos fermentacijai ir biosintezei skrandyje, kas ypač svarbu galvijams ir kitiems atrajotojams, jų procesams vykstantiems didţiajame prieskrandyje. Taip pagerinama medţiagų apykaita, padidinamas celiuliozės aktyvumas, sumaţinama amoniako koncentracija (Ciambelli et al., 1985; Bedric, 2005).
1986 metais Ukrainos atominėje elektrinėje įvyko sprogimas, sprogimas buvo 30-40 kartų stipresnis nei atominė bomba, kuri buvo numesta Hirošimoje/Nagasakyje. Izotopai, kurie pasklido, įvykus nelaimei: 137
Cs , 134 Cs , 90 Sr , 89 Sr. Tam, kad būtų pašalintas uţterštumas, buvo panaudota maţdaug 500 000 tonų ceolito/klinoptilolito iš įvairių telkinių.
Klinoptilolitas buvo panaudotas: nukenksminant radioaktyvias atliekas vandenyje (Cs ir Sr radioizotopus), apsauginių barjerų statybai apsaugant dirvoţemį, nukenksminant geriamąjį vandenį (Dniepro upė), pridedant į melţiamų karvių pašarus (10 proc. klinoptilolito – Cs
sumaţinimas piene), piliulėse, skirtoms ţmonėms, pridedant į šokoladą ir sausainius (Oguze et al., 2000).
Aktyvuotas klinoptilolitas veikia kaip priešvėţinis preparatas ir buvo naudotas gyvūnams kartu su ėdalais. Šeriant ir stebint gyvūnus buvo nustatytas bendras sveikatos būklės pagerėjimas, vėţinių susirgimų sumaţėjimas (Garce, 1999).
Klinoptilolitas dėl savo biologinio poveikio gali būt sėkmingai naudojamas vakcinų gamyboje ir diarėjos gydyme, o taip pat priešvėţinėje terapijoje. Jis padeda apsisaugoti nuo įvairių auglių pasireiškimo, prailgina gyvenimo trukmę, maţina odos vėţinius susirgimus, sustabdydamas auglių formavimosi ir augimo spartumą, blokuodamas vėţinių ląstelių plitimą (Garce, Pavelic, 2005).
Blogi kvapai, odos sudirginimai, akių uţdegimai ir paraudusios akys yra daţnai sutinkamos situacijos, su kuriomis susiduriama baseinuose ir kurios nėra sprendţiamos taip gerai, kaip turėtų būti sprendţiamos. Šių problemų prieţastis yra chloraminas, kuris susiformuoja tuomet, kai susijungia laisvasis chloras su amoniaku, kurio šaltinis baseinuose yra prakaitas, kūno išskiriami riebalai ir šlapimas. Norint atkreipti dėmesį į šią problemą ir ją išspręsti, būtina padidinti vandenyje esančio laisvojo chloro kiekį ir sumaţinti vandenyje esančio laisvojo amoniako kiekį.
Ypač porėta ceolito struktūra suteikia didelį paviršių ant kurio gali vykti cheminės reakcijos ir katijonų sąveikos mainai. Tuštumos ir kanalai, esantys ceolite, sudaro iki 50 proc. jo tūrio, o tai leidţia ceolitui surinkti iki 4 mikronų dydţio sveikatai ţalingas daleles.
Pagrindinis ceolito (klinoptilolito) principas yra jonų mainai. Ceolitas turi natūralų neigiamą krūvį, kuris jam suteikia aukštą katijonų mainų gebą (CEC). Jis absorbuoja amoniako jonus (NH4+) ir kitus katijonus ištirpusius vandenyse. Jis pašalina sunkius metalų katijonus (Pb, Cu, Cd, Zn, Co, Cr, Mn ir Fe; Pb, Cu beveik 97 proc.), organinius teršalus ir nepageidautinus vandens kvapus.
1 lentelė. Esminės problemos, kurias galima išspręsti naudojant ceolitą
Vandens kokybė Problemos
Aptinkama dumblių ir samanų Drumstas vanduo
Aptinkama Fe arba Co jonų Skaidrus vanduo (rudas/ţalias)
Aptinkama Co jonų Gali nudaţyti plaukus ar nagus ţalia spalva
Aptinkama Mg jonų Vanduo tamsaus atspalvio
Aptinkama Fe arba Co jonų Dėmės ant baseino dugno ir sienelių
Nustatomas didelis vandens kietumas Drumstas vanduo
Aukšta ištirpusių kietųjų dalelių norma Pilkas vanduo
Randami dideli chloramino kiekiai Jaučiamas chloro kvapas
Ceolitai yra tokie pat efektyvūs kaip ir kitos jonų mainų dervos, tačiau kur kas pigesni nei kitos priemonės. Savo aukštos katijonų mainų gebos, ekologiškos struktūros ir ţemos kainos dėka, ceolitai (klinoptilolitas) yra plačiai naudojami baseinuose, tvenkiniuose, akvariumuose ir ţuvininkystės ūkiuose. Ceolitas (klinoptilolitas) pakeitė įprastinį smėlį kaip baseinų filtravimo sudedamąją medţiagą Europoje, Amerikoje ir Australijoje. Jis kiekvieną dieną yra naudojamas vis daţniau ir plačiau visame pasaulyje.
Ceolitas absorbuoja beveik 95 proc. amoniakо, kuris patenka į vandenį per prakaitą, kūno riebalus ir šlapimą. Ceolitas neleidţia vandenyje esančiam laisvajam chlorui susijungti su amoniaku ir neleidţia chlorui tapti nefektyviam kovoje prieš mikrobus. Ceolitas, padidindamas chloro naudojimo efektyvumą, sumaţina naudojamo chloro kiekį. Tai savo ruoţtu sumaţina išlaidas chlorui.
Ceolitai savo veikimu panašūs į kempinę – sugeria į save nuodingas mdţiagas, turi savybę surišti toksinus (ūmios diarėjos atvėju), ar susirišti patys su laisvaisiais radikalais, padidina antioksidantų kiekius organizme, maţina raumenų skausmus, palaiko tinkamą pH terpę organizme, stabdo vėţinius susirgimus, auglių vystymąsi, maţina hepatito viruso aktyvumą ir padeda atstatyti normalią organizmo būklę (White, 2005).
Labai gerai ţinoma šio aliumosilikato biologinė savybė – apsaugoti nuo viduriavimo procesų pasireiškimo, todėl naudojamas kaip antidiarėjinis gydomasis papildas, sumaţina virškinamojo trakto susirgimų pasireiškimą bei mirtingumą (Fuentes et al., 1997).
Tyrimais įrodyta apie teigiamą poveikį šunų organizmui gydant nuo įvairių vėţinių susirgimų naudojant klinoptilolitą kartu su ėdalu. Per vieną savaitę buvo išgydyti: aštuoni
šunys nuo limfomos, šeši šunys nuo prostatos vėţio, nemaţai kalių nuo pieno liaukos auglio, beveik išgydyta dešimt šunų, kuriems pasireiškė odos navikiniai susirgimai. Tačiau, tik nustojus naudoti klinoptilolitą, susirgimai vėl atsinaujino (Bedric, 2005).
Klinoptilolitas galvijams, kiaulėms, paukščiams naudojamas kaip papildas pašaruose, lesaluose. Nustatyta, kad šis papildas gerina apetitą, padidina paros priesvorius, gerina maisto medţiagų pasisavinamumą, sumaţina pašarų ar lesalų sąnaudas produkcijos vienetui gauti (Cooney et al., 1999).
Klinoptilolito priedas buvo naudojamas paršelių racionuose, lesalų gamybai. Tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, kad suintensyvėja kūno masės augimas, sumaţėja viduriavimo, diarėjos pasireiškimas, pakito eritrocitų ir leukocitų kiekiai tirtų paukščių kraujyje (Vrzgula et al., 1982).
Naudojant natūralų klinoptilolitą viščiukų broilerių lesinimui, galima sumaţinti blogosios mikrofloros kiekį jų ţarnyne. Tyrimais nustatyta, kad įdėjus į lesalus 1 proc. kliniptilolito, ţenkliai sumaţėjo ţarnyno blogosios mikrofloros kolonijų skaičius, ištyrus viščiukų ţarnyno turinį, kuomet jie buvo 45 dienų amţiaus. Taip pat paukščiams bei gyvūnams susidaro tolerancija stresui esant ţemai temperatūrai arba perkaitimui (Mallek et al., 2012).
Nustatytas teigiamas klinoptilolito poveikis vištoms dedeklėms - jų dėslumo intensyvumui. Padidėjo kiaušinio lukšto storis sumaţėjo kiaušinio baltymo kiekis, bei paintensyvėjo trynio spalva (Vogt, 1991).
Pastebėta, kad ceolitai pagerina augimo spartą, įtakoja gyvybingumą ir skatina pašaro pasisavinimą, bei didina apetitą. Tai aiškinama tuo, kad iš virškinamojo trakto pašalinamas vandens perteklius, iš ţarnyno išvaromos kenksmingos dujos, toksinai. Tai skatina medţiagų pasisavinamumą. Be to, stabdomas viduriavimas, arba jei jo nėra, neleidţia susidaryti šiam procesui. Kai kurie mokslininkai nustatė, kad ceolitai turi savybę, suaktyvinti mikrogaurelių funkcijas virškinamajame trakte. Jiems suaktyvėjus, padidėja pasisavinamumas maisto medţiagų iš virškinamojo trakto į kraują, pagerėja pačių maisto medţiagų virškinamumas (Kondou, Wagai, 1968).
Klinoptilolito panaudojimas davė teigiamą efektą gydant cukrinį diabetą. Jis visiškai ar labai akivaizdţiai nesumaţina gliukozės kiekio kraujyje, bet ją šiek tiek adsorbuoja. Labaratorinėms pelėms buvo sukeltas cukrinis diabetas naudojant aloksaną. Tada, šešias dienas buvo duotas klinoptilolitas. Ryškiausias skirtumas tarp ceolitu gydytų ir negydytų pelių buvo kalcio kiekis kraujo serume (gydytų pelių kalcio koncentracija kraujo serume buvo didesnė) (Pavelic et al., 2003).
Pagaminta daugybė maisto papildų, kurių sudedamoji dalis – klinoptilolitas bei augalinių komponentų dalis (aviţos, ryţiai ir kt.). Šie papildai palengvino daugybei ţmonių gyvenimus nuo kamavusių širdies, kraujagyslių, nervinių, endokrinologinių sistemų ligų. Daugybė pacientų dţiaugėsi geresne nuotaika, bendru savijautos pagerėjimu, susinormalizavusiu tuštinimusi, miegu bei svoriu. Dėl to, buvo padaryta išvada, kad preparatas „Litovit“, turintis savo sudėtyje klinoptilolito, pasiţymi detoksikaciniu poveikiu, turi imuninę sistemą aktyvinančių savybių, bei apsaugo kepenis.
Rekomenduojama dėti ceolitą į duonos gaminius, kaip profilaktinę priemonę nuo ţarnyno infekcijų, kur numatomas ţarnyno infekcijų protrūkis. Kuboje ceolitai tirti kaip buferis, kuris padeda sumaţinti skrandţio sulčių rūgštingumą. (Andronikashvili et al., 2009).
NASA Kosmoso centras JAV pristatė ceoponinių augalų auginimo koncepciją – tai yra hidroponinis augalų auginimas, naudojant ceolitą (augalų auginimas dirvos pakaitale). NASA sukūrė substratą, kurio pagrindas buvo klinoptilolitas – apatitas – dolomitas ir pirmą kartą substratas buvo panaudotas kosminėje stotyje MIR (1990). Ceoponiniam auginimui yra naudojamas tik substratas ir vanduo, tuo tarpu klinoptilolitas – pagrindinis ingredientas, veikia kaip jonų įkroviklis ir lėtai paskleidţia maistingąsias medţiagas į substratą. Pirmosios ceoponinės darţovės, išaugintos kosmose, buvo ridikėliai, taip pat buvo išauginti kviečiai (http://www.ceolitas.lt/faktai-apie-ceolita.html prieiga per internetą 2013 09 05).
Mūsų šalyje ceolitų nėra, jie įveţami ir perdirbami. Lietuvoje leidţiama naudoti ceolitus, kaip priedus pagal “Europos sąjungoje registruotų ir galiojančių pašarų priedų sąrašą”, patvirtintą Lietuvos Respublikos Ţemės Ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002m. lapkričio 22d. įsakymu Nr. 457/544:
vermikulitas, be asbesto, didţiausias fluoro kiekis 0,3 proc. visoms gyvūnų rūšims, visuose pašaruose;
vulkaninės kilmės klinoptilolitas, kurio sudėtyje yra ne maţiau kaip 85 proc. klinoptilolito ir ne daugiau kaip 15 proc. ţėručio ir molio, kiaulėms, triušiams,
paukščiams, šunims, katėms, visuose pašaruose, 20000 mg kg-1
; kaolininiai moliai, be asbesto, visoms gyvulių rūšims;
sepiolitas, turintis 60 proc. sepiolito ir ne daugiau kaip 30 proc. montmotilonito, be
asbesto, visoms gyvulių rūšims, visuose pašaruose; 20000 mg kg-1
2.3. Mikronizuotas klinoptilolitas (MZG)
Pagrindinė ţaliava, naudojama MZG gaminti, yra klinoptilolitas – ceolitų grupės mineralas, pasiţymintis labai našiais jonų mainais. Mikronizuojant pagrindinę ţaliavą, taikant dinaminio aktyvinimo procedūrą, leidţiama padidinti specifinius paviršius, skysčių absorbciją, elektrostatinį paţeistų vietų krūvį miltelių paviršiuje, pašalinti prisijungusius vandens kristalus iš mineralo struktūros bei skatinti jonų mainus. MZG gaminti naudojamos ţaliavos savybės aprašytos patento ataskaitoje, pateiktoje Europos patentų biurui (Miunchenas, 1997 m. spalis). Iki šiol šis technologinis procesas nebuvo naudojamas gyvūnų ėdalui gaminti. Specialiame įrenginyje dalelės daugybę kartų trenkiasi viena į kitą. Per susidūrimą jos išsiskaido, todėl smarkiai padidėja jų paviršiaus plotas. Toks medţiagos aktyvinimas vadinamas dinaminiu aktyvinimu (MZG) ir yra patentuotas. Šis procesas padidina klinoptilolito ir kitų medţiagų veiksmingumą šimtus kartų (Zarkovic et al., 2003). Dėl dinaminio aktyvinimo (MZG) ţaliava klinoptilolitas virsta MZG. Svarbios savybės, pavyzdţiui, absorbcijos našumas, padidėjęs katijonų selektyvumas bei didesnės elektrostatinės korekcijos apkrovos padidėja šimtus kartų. Dalelės tampa maţesnės uţ 1 mikroną. Paviršiaus plotas padidėja daugiau nei 300 proc.
MZG poveikis buvo visapusiškai tiriamas pastaruosius 14 metų. Gauti rezultatai pagrįsti konkrečių atvejų tyrimais, empiriniais stebėjimais ir eksperimentiniais tyrimais. Laisvųjų radikalų, sunkiųjų metalų, pesticidų ir toksinų perteklius sukelia įvairius ţmonių bei gyvūnų negalavimus. Nesubalansuota pH vertė taip pat gali būti įvairių nusiskundimų prieţastimi. Veiksmingas reguliuojamasis MZG poveikis didina organizmo savaiminio gijimo pajėgumą (Yoshida, Kang, 1998).
2.4. Klinoptilolitas kačių ir šunų racionuose
Mokslinikai pastebėjo, kad sausas kačių ėdalas su klinoptilolito priedu sumaţina drėgnio kiekį išmatose. Katės, kurios šio priedo su ėdalu negavo, tuštindavosi labiau specifinį kvapą turinčiomis išmatomis, be to jos buvo vandeningesnės. O katės, kurios ėdė ėdalą su klinoptilolito priedu, išmatos turėjo daugiau sausosios medţiagos (apie 21, 50 – 22, 67 proc.). Ceolitai leidţia sumaţinti bakterinį uţterštumą, neutralizuoti toksines medţiagas ėdaluose (Ward et al., 1993).
Kačių gavusių klinoptilolitą kraujo serume kalcio, fosforo buvo normos ribose, bet didesni palyginti su kontrole (atitinkamai 11,5 - 12,2 proc. ir 11,4 – 13,3 proc.). Taigi,
klinoptilolitas teigiamai įtakoja makroelementų kalcio ir fosforo kiekį kraujyje. Palankiai įtakojo kačių maisto medţiagų pasisavinamumą, išmatų cheminę sudėtį, kraujo biocheminius ir morfologinius rodiklius. Klinoptilolito poveikyje sumaţėjo bendro cholesterolio ir gliukozės kiekiai (Melenova et al., 2003).
Klinoptilolito poveikis įrodytas, naudojant jį skirtingų veislių (maţų, didelių, vidutinių ir labai didelių) šunims. Naudojant maţų veislių šunims, organinė medţiaga buvo pasisavinama 85,5 proc., arba 5,3 proc. geriau palyginti su klinoptilolito priedo negavusiais, labai didelių – 88,4 proc. (2,7 proc.), vidutinio dydţio veislės šunų – 86,3 proc., didelių veislių šunų – 88, 9 proc. Geriausias maisto medţiagų pasisavinamumas buvo didelių veislių šunų, visuose augimo perioduose. Maţiausias drėgnio kiekis buvo taip pat didelių veislių šunų išmatose. Nustatytas didelių veislių šunų lėtesnis ėdalo masių praėjimo greitis per virškinamąjį traktą (Malo, Buddington, 2000).
Klinoptilolitas ir kiti ceolitai labai aktyviai dalyvauja riebaluose tirpių vitaminų A ir E apykaitoje. Vertinant gyvūnų kraujo serumus, ištyrus jų cheminę sudėtį, nustatyta didesnė šių vitaminų koncentracija (Katsoulos et al., 2005).
Pastaraisiais metais labai svarbią vietą šunų ir kačių ėdaluose uţima probiotika, prebiotikai, simbiotikai ir ceolitai. Vienas iš labai svarbių faktorių, kur dalyvauja minėti priedai, sudarymas Subalansuotos ţarnyno mikrofloros, nes dėka to gaunamas veiksmingas barjeras prieš patologinių bakterijų maţinimą kampanijos gyvūnų virškinamajame trakte. Ţarnyno mikroflora išskiria medţiagų, kurias pati pagamina, ir šios savo ruoţtu, nesukeldamos uţdegimo stimuliuoja imuninę sistemą. Probiotikai, simbiotikai, prebiotikai stiprina organizmo imunitetą, didina atsparumą prieš patogenines bakterijas, kas gerina bendrą gyvūno sveikatos būklę (Choct, 2009).
2.5. Kitų ceolitų panaudojimas gyvūnų mityboje
Maţai ištirtas, bet įgaunantis vis platesnį panaudojimo spektrą yra aliuminio silikatas – kaolinas. Jis baltos spalvos, susidaręs eroduojant aliuminio mineralams. Naudojamas kaip lipnumą reguliuojanti medţiaga ir aromato pernešėjas (Keler, 1979). Šis aliumosilikatas savo veikimu panašūs į kempinę – sugeria į save nuodingas medţiagas, turi savybę surišti toksinus (ūmios diarėjos atveju), ar susirišti patys su laisvaisiais radikalais, padidina antioksidantų kiekius organizme, maţina raumenų skausmus, palaiko tinkamą pH terpę organizme, stabdo vėţinius susirgimus, auglių vystimąsi, maţina hepatito viruso aktyvumą ir padeda atstatyti normalią organizmo būklę (White, 2005). Labai gerai ţinoma šio aliumosilikato biologinė savybė – apsaugoti nuo viduriavimo procesų pasireiškimo, todėl naudojamas kaip
antidiarėjinis gydomasis papildas, sumaţina virškinamojo trakto susirgimų pasireiškimą bei mirtingumą (Fuentes et al., 1997).
Visiems gyviems organizmams labai svarbūs riebaluose tirpūs vitaminai A ir E. Tai būtina organinė maisto medţiaga, randama labai maţais kiekiais, būtina normaliai medţiagų apykaitai, o esant jos stokai išsivysto specifiniai susirgimai. Šių vitaminų yra įvairiuose maisto produktuose. Riebaluose tirpstantys vitaminai reguliuoja baltymų sintezę. Vitaminas E yra stipriausias antioksidantas. Vienas iš aliumosilikatų - flagovitas aktyviai dalyvauja šių biologiškai aktyvių medţiagų apykaitoje. Buvo vertinama gyvūnų kraujo serumo cheminė sudėtis ir nustatyta didesnė vitamino A ir E koncentracija tų gyvūnų kraujyje, kuriems buvo naudojamas flagovito priedas (Katsoulos et al., 2005; Prvulovic et al., 2007).
Bentonitas – gamtinis molingas mineralas, kurio sudėtyje daugiausia yra montmorilonito grupės mineralų (min. 60-70 proc.). Bentonitas pasiţymi geromis rišamosiomis ir absorbcinėmis savybėmis, yra netoksiškas ir chemiškai atsparus. Dėl savo savybių bentonitas naudojamas įvairiose srityse:
kraikui; metalurgijoje;
naftos ir chemijos pramonėje; ţemės ūkyje;
tekstilės pramonėje; kosmetikos pramonėje;
muilui ir valymo/dezinfekavimo priemonėms gaminti; popieriui gaminti;
keramikoje;
bitumo ir asfalto gamybai; pramoninių nuotekų valymui; pramoninių filtrų uţpildams;
aliejaus, vyno, alaus, sulčių ir kitų produktų skaidrinimui; kaip mineralinis priedas pašarų gyvuliams gamyboje; rūgštiems dirvoţemiams kalkinti.
Vermikulitas - mineralas, hidratuotas magnio aliumosilikatas, pasiţymintis labai kintama ir sudėtinga chemine sudėtimi. Kristalizuojasi monoklininėje (kristalografinėje) sistemoje, daţniausiai įgauna ţvyninės koncentracijos pavidalą. Spalva – geltonai auksinė, ruda, alyvinė. Yra dūlėjimo produktas ţėrutis (flogopitas arba biotitas). Daugiausiai yra išgaunamas JAV,
Afrikoje (Pietų Afrikoje ir Madagaskare), Australijoje, Azijoje (Kinija). Lenkijoje jį galima rasti Ţemutinės Silezijos rajonuose, tačiau labai maţais, eksploatavimui netinkamais, kiekiais. Vermikulitui yra būdingas apimties padidėjimas (net 30 kartų), kai jis yra apdorojamas aukšta temperatūra. Tokio proceso metu yra gaunamas pūstasis vermikulitas. Vermikulitas, būdamas eksfoliacinės (išplėstos/išpūstos) formos, yra lengvas, nedegus, spūdus, labai absorbuojantis, nereaguojantis ir gali turėti didelį gebėjimą mainyti katijonus. Yra naudojamas daugelyje sričių, tarp jų ir:
statybose - kaip medţiaga izoliacinių medţiagų gamybai (priešgaisrinės saugos ir
garso), uţpildas ir lengvųjų betonų gamybos izoliatorius,
pramonėje – visur, kur yra reikalinga aukštos arba ţemos temperatūros gamybos
procesų izoliacija,
sodininkystėje (kaip daugialypės terpės papildas, pagerinantis vandens ir oro santykius
ir katijonų laikiklis),
3. METODAI IR MEDŢIAGOS
3.1. Tyrimų laikas ir vieta
Mokslinis tiriamasis darbas atliktas 2012-2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, Aleksandro Stulginskio universitete Maisto ţaliavų, agronomijos ir zootechninių tyrimų laboratorijoje, šunų veislynuose, sausų ėdalų šunims ir katėms gamykloje „Akvatera“, smulkių gyvūnų veterinarinėse gydyklose.
3.2. Tyrimų metodai
Tyrimai atlikti laikantis 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės ţinios“, 1997 11 28, Nr. 108) ir Lietuvos Respublikos Maisto ir Veterinarijos Tarnybos 2008 m. gruodţio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 („Valstybės ţinios“, 2009 01 22, Nr. 8-287) (Europos parlamento ir tarybos 2010 m. rugsėjo 22 d. direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, 2010).
Magistro baigiamasis darbas buvo ruošiamas vadovaujantis magistrų baigiamųjų darbų rašymo nurodymais (Januškevičienė, Januškevičius, 2013).
Mokslinis ūkinis bandymas atliktas porų analogų metodu. Bandymui šunys parinkti trijuose vokiečių aviganių veislės šunis veisiančiuose veislynuose. Šunys parinkti analogų principu, atsiţvelgėme į gyvūnų amţių, lytį, svorį, sveikatos būklę. Kiekviename veislyne atrinkta po 7 gyvūnus: 5 kalytės, 2 patinėliai.
A veislyno šuniukai buvo šeriami ėdalu, kurio sudėtyje buvo 1,0 proc. klinoptilolito priedas, B veislyne - ėdalo sudėtyje buvo 1,5 proc. klinoptilolito priedas, C veislyne - ėdalo sudėtyje buvo 2,0 proc. klinoptilolito priedas. Bandomuoju laikotarpiu šėrimas vykdytas tris kartus per dieną: 8 - 9 val. (iš ryto), ėdalo ėdimo trukmė 15 min., 12 - 13 val. (pietų šėrimas), ėdalo ėdimo trukmė 15 min., 18 - 19 val. (vakarinis šėrimas), ėdalo ėdimo trukmė 20 min. Iki pusės metų amţiaus šuniukai buvo laikomi voljeruose grupėse, nuo 6 mėn. amţiaus laikymas buvo individualus. Bandomojo laikotarpio eigoje šuniukai, o vėliau jauni šunys buvo šeriami individualiai. Kiekvieną dieną buvo vedama suvartoto ėdalo apskaita kiekvienam gyvūnui atskirai. Ėdalo suvartojimo kiekius nustatėme vykdydami svėrimą su techninėmis svarstyklėmis Kern PES 6200-2M/0,01g. Šuniukų ir jaunų šunų šėrimui vartojome sausą visavertį ėdalą „Nature’s Protection“. Ėdalo gamybai panaudoti augalinės ir gyvūninės kilmės komponentai: vištienos miltai, ryţiai, kukurūzai, paukštienos taukai, kukurūzų glitimas, ţuvų
miltai, cukrinių runkelių grieţiniai, sėmenys, kiaušinių milteliai, dinamiškai mikronizuotas klinoptilolitas (1 proc.), jukos ekstraktas, rozmarino ekstraktas, monokalcio fosfatas, cikorijų ekstraktas, gliukozaminas, chondroitino sulfatas.
Buvo panaudotas vitamininis mineralinis priedas, kurio sudėtį pateikiame 2 lentelėje.
2 lentelė. Šuniukams ir jauniems šunims ėdalo „Nature’s Protection“ gamybai panaudoto priedo sudėtis (kg-1
)
Komponentas Mato vnt. Kiekis
Vitaminas A (retinolis E672) TV 18000
Vitaminas D (kalciferolis E671) TV 1500 Vitaminas E (α-tokoferolis E 307) mg 530 Cinkas (E 6) mg 115 Selenas (E 8) mg 0,1 Taurinas mg 125
Šuniukams ir jauniems šunims šerti bandomuoju laikotarpiu naudotas sausas visavertis ėdalas „Nature’s Protection“, kurio maistinę ir energinę vertę pateikiame 3 lentelėje.
3 lentelė. Ėdalo šuniukams ir jauniems šunims maistinė ir energinė vertė
Maisto medţiaga, proc. Kiekis
Sausoji medţiaga 92,0 Organinė medţiaga 86,8 Ţali baltymai 26,0 Ţali riebalai 15,0 Ţalia ląsteliena 2,0 Ţali pelenai 5,2
Neazotinės ekstraktinės medţiagos 43,8
Apykaitos energija, MJ 20,25
Sauso visaverčio ėdalo sudėtyje yra 920,0 g kg-1 sausosios medţiagos, kuri turtinga ţaliais baltymais - 260,0 g kg-1, ţaliais riebalais, su kuriais organizmas gauna 29,6 proc. apykaitos energijos. Ėdalo sudėtyje yra 2,0 proc. ţalios ląstelienos, kuri šuns organizme atlieka svarbų
vaidmenį - skatina virškinamojo trakto peristaltiką, pagerina rezorbsijos procesus iš virškinamojo trakto.
Balansinio bandymo metu šėrimo sąlygos nebuvo keičiamos. Balansinio bandymo (3 mėn. amţiuje) metu gyvūnai buvo laikomi individualiai, kad būtų galima lengviau surinkti išmatas, nes išmatos buvo renkamos, sveriamos kiekvieno šuniuko individualiai, talpinamos į atskirus indus. Išmatos buvo renkamos dienos bėgyje - pradedant 8 val. ryte, baigiant 20 val. vakare. Išskirtos išmatos buvo sveriamos techninėmis svarstyklėmis Kern PES 6200-2M/0,01g.
Vykdant balansinį bandymą su šuniukais surinktos išmatos buvo talpinamos į individualius indus, kuriuose buvo saugomos. Indai su išmatomis buvo laikomi šaldytuve. Antrojo bandymo metu paros išskirtos išmatos buvo sumaišomos ir iš gauto jungtinio mėginio buvo padaromas sumaţintas mėginys, kuris buvo patalpinamas į indą, skirtą išmatų galutiniam mėginiui surinkti.
Ėdalo ir išmatų mėginiai laboratorijoje buvo ruošiami pagal priimtus reikalavimus (Januškevičius ir kt., 2011).
Mėginiuose nustatytos maisto medţiagos pagal priimtinas metodikas (Januškevičius ir kt., 2011):
pirmiausia buvo nustatoma bendroji drėgmė, tai yra išgarinus pirminę, o po to
higroskopinę drėgmę; dţiovinimas buvo vykdomas dţiovinimo krosnyje Binder FD 115.
Pirminė drėgmė tai vandens kiekis, kuris išgarinamas per keletą valandų termostate 60–65 0
C temperatūroje. Pirminei drėgmei buvo paimtas laboratorinis mėginys, jis buvo susmulkinamas ir techninėmis svarstyklėmis pasveriama paruošta ir sunumeruota porcelianinė lėkštelė. Uţrašomas jos svoris. Į lėkštelę pridedama tyrimui paruošto mėginio, pasveriama ir
dţiovinama termostate iki pastovaus svorio 60–65 0C temperatūroje. Po dţiovinimo lėkštelė
su mėginiu paliekama laboratorijoje 24 valandoms;
atlikus pirminės drėgmės nustatymą toliau yra atliekamas higroskopinės
drėgmės nustatymas. Pirmiausiai yra sunumeruojami biuksai, dedami į termostatą 1 val. ir dţiovinami 100–105 0C temperatūroje. Po dţiovinimo biuksai yra išimami iš termostato ţnyplėmis ir 30–40 min. aušinami eksikatoriuje, po to susveriami analitinėmis svarstyklėmis (Kern ABJ 220-4M, 220g/0,1 mg) 0,0001 g tikslumu. Į biuksus pripilama po 2–3 g orasausio tiriamojo mėginio ir sveriami analitinėmis svarstyklėmis 0,0001 g tikslumu. Biuksai su mėginiu yra dedami į termostatą ir laikomi 100–105 0C temperatūroje. Po dţiovinimo iki pastovaus svorio biuksai yra išimami iš termostato ir aušinami eksikatoriuje, kai biuksai atvėsta yra vėl sveriami analitinėmis svarstyklėmis 0,0001 g tikslumu;
bendroji drėgmė yra paskaičiuojama: pirminė drėgmė sudedama su higroskopine drėgme natūralaus drėgnumo mėginyje;
ţalių pelenų kiekio nustatymas buvo atliktas mėginius deginant sausu būdu mufelinėje krosnyje su termoreguliatoriumi Snol 6,7/1300L. Sunumeruoti tigliai sudedami į mufelinę krosnį ir deginami 500–600 0C temperatūroje 0,5–1,0 val. Išdeginti tigliai yra aušinami eksikatoriuje. Po aušinimo tigliai yra pasveriami analitinėmis svarstyklėmis 0,0001 g tikslumu. Uţrašomas tiglio numeris ir svoris. Į paruoštą tiglį pridedama 2–5 g tiriamojo mėginio ir tiglis su mėginiu vėl pasveriamas ir uţrašomas svoris. Tiglis yra statomas į mufelinę krosnį 550 0C temperatūroje kaitinama, kol spalva tampa nuo baltos iki šviesiai pilkos ar rausvos. Baigus deginti tigliai yra aušinami eksikatoriuje, o ataušus yra pasveriami ir uţrašomas svoris;
ţali baltymai buvo nustatyti Kjeldalio metodu. Pirmiausiai buvo atlikta
mineralizacija (deginimo blokas Foss Digestor 8Basic): į porcelianinę lėkštelę įpilama 0,5–1,0 g tiriamojo mėginio, pasveriama analitinėmis svarstyklėmis ir supilama į Kjeldalio deginimo kolbą (Digestion Tubes Straight 250 ml 8/pkg). Į Kjeldalio kolbą įpilama 20–25 ml koncentruotos sieros rūgšties, atsargiai sumaišoma, pridedama 0,5–1,0 g vario sulfato, 3–5 g natrio sulfato ir statoma pusiau pasvirusioje padėtyje ant deginimo bloko traukos spintoje deginti. Deginama, kol jis virs bespalviu skaidriu amonio sulfato tirpalu. Bespalvis kolbos turinys praskiedţiamas distiliuotu vandeniu iki 100 ml;
atlikus mineralizavimą yra atliekas amoniako distiliavimas. Į Erlenmejerio kolbutę atmatuojama 25 ml 0,1 n sieros rūgšties ir įlašinami 2–3 lašai indikatoriaus metiloraudonojo. Erlenmejerio kolbutė sujungiama su distiliavimo aparato šaldytuvu, į distiliacinę kolbą įdedama pemzos gabalėlių, supilamas praskiestas amonio sulfato tirpalas, įpilama 3 kartus daugiau, negu buvo paimta konc. sieros rūgšties, 33 proc. kalio šarmo. Kolba yra sujungiama su distiliacine aparatūra, ir yra įjungiamas kaitinimo elementas. Distiliacijos pabaiga nustatoma stebint roţinio lakmuso popierėlio pasikeitimą. Jei yra amoniako, lakmuso popierėlis pamėlynuoja, jei jo nėra spalva nepakinta;
po distiliavimo atliekamas titravimas, tirpalas titruojamas 0,1 n NaOH iki spalvos pasikeitimo: Erlenmejerio kolbutės turinys iš roţinės spalvos keičiasi į oranţinę, gelsvai rausvą, o vėliau – į geltoną;
ţali riebalų nustatymas buvo atliktas Soksleto aparato pagalba. Pirmiausiai sulankstomas paketėlis iš filtrinio popieriaus, kuris yra dedamas į biuksą ir dţiovinamas 2 val.
termostate 100–105 0C temperatūroje, po dţiovinimo atvėsinamas eksikatoriuje ir
paketėlis dedamas į biuksą ir pasveriamas. Biuksas su paketėliu, pradengus dangtelį, dedamas
dţiovinti į termostatą 100–105 0C temperatūroje. Dţiovinama iki pastovaus svorio. Sudedama
į eksikatorių ataušinti ir po to pasveriama. Paketėlis yra išimamas iš biukso ir dedamas į Soksleto aparatą. Sudėti paketėliai uţpildomi organiniu tirpikliu – etilo eteriu. Eksrahavimas trunka 24 val. Ekstarhavimas yra baigtas, kai ant paketėlių susirenka bespalvis organinis tirpiklis. Po ekstahavimo paketėlis su pašaru dedamas į tą patį biuksą, šis paliekamas traukos spintoje, kad išgaruotų organinis tirpiklis, o po to statomas į termostatą ir dţiovinamas iki
pastovaus svorio 100–105 0C temperatūroje. Po dţiovinimo paketėliai su biuksu pasveriami;
ţalios ląstelienos kiekio nustatymas buvo atliktas pagal Kiuršnerį. Į konusinę kolbutę buvo įdėta 1 g susmulkinto tiriamojo mėginio. Į kolbutę įpilama 25 ml azoto ir acto rūgščių mišinio. Kolbutės traukos spintoje yra statomos ant elektrinės viryklės šildomos iki uţvirimo. Po to virinamos 25–30 min. Karštas konusinės kolbutės turinys filtruojamas pro filtrą, praplaunant jį karštu distiliuotu vandeniu, kol išnyksta acto rūgšties kvapas. Iš konusinės kolbutės pernešamos visos mėginio dalelės ant filtro. Filtras ir ant jo likusios liekanos suvilgomos 2 ml spirito, o pastarajam nutekėjus iki filtro kraštų pripilama etilo eterio. Pasibaigus filtravimui, filtras su likusia mėginio dalimi pernešamos į biuksą ir yra
dţiovinamas termostate iki pastovaus svorio 100–105 0C temperatūroje. Išdţiovintas biuksas
su ląsteliena išimamas iš termostato, ataušinamas eksikatoriuje ir pasveriamas;
neazotinės ekstraktinės medţiagos (NEM) paskaičiuojamos iš 100 atimant
drėgnio, pelenų, baltymų, ląstelienos ir riebalų kiekius;
energinė vertė buvo paskaičiuota pagal maisto medţiagų kaloringumą: 1 g ţalių riebalų - 39,8 kJ, 1 g ţalių baltymų - 23,9 kJ, 1 g ţalios ląstelienos - 20,1 kJ, 1 g neazotinių ekstraktinių medţiagų (krakmolo ir cukraus) - 17,5 kJ.
Šuniukų ir jaunų šunų svėrimas atliktas buitinėmis svarstyklėmis.
Virškinamumo bandymai atlikti klasikiniu metodu (Januškevičius, 1992).
Šuniukams kraujas imtas iš safena venus, o jauniems šunims iš priekinės galūnės poodinės venos (venus cephalica) į mėgintuvėlus be konservantų . Kraujo mėginiai į laboratoriją tyrimams buvo pristatomi valandos bėgyje.
Kraujo biocheminiai rodikliai nustatyti automatiniu biocheminiu analizatoriumi „DIALAB Autolyzer 20010D–2009“ (JAV).
Kraujospūdis buvo matuojamas matuokliu MPT AUTOMATIC 90.
Gauti rezultatai statistikai apdorojami pagal Stjudentą: paskaičiuotas aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, nustatomas patikimumo kriterijus ir patikimumo laipsnis (Juozaitienė, Kerzienė, 2001; Sakalauskas, 1998).
4. REZULTATAI
4.1. Maisto medţiagų pasisavinamumas skirtingo amţiaus šuniukų organizme Maisto medţiagų pasisavinamumas buvo atliekamas trijuose veislynuose, nes šuniukų racionuose buvo panaudotas skirtingas klinoptilolito priedo kiekis. Mūsų darbo tiksluose buvo numatyta įvertinti 1,0 proc., 1,5 proc. ir 2,0 proc. klinoptilolito poveikį maisto medţiagų pasisavinamumo lygiui šuniukų organizme, bandymą atliekant porų analogų metodu.
4.1.1. Ėdalo sušeriami ir išmatų išskiriami kiekiai atskirais auginimo periodais
Po atjunkymo dviejų mėnesių amţiuje šuniukai buvo šeriami sausais ėdalais, kurių sudėtyje gamybos proceso metu buvo pridedama 1 proc. dinamiškai mikrinizuoto klinoptilolito. Toks ėdalas buvo vartojamas A veislyno šuniukų šėrimui. B veislyno šuniukams papildomai prieš sušeriant buvo pridedamas 0,5 proc. klinoptilolito priedas, o C grupės veislyno šuniukams - 1,0 proc.
Suvartojamo ėdalo kiekius pateikiame 4 lentelėje.
4 lentelė. Ėdalo sušėrimo kiekiai atskirais auginimo laikotarpiais, g
Amţius, mėn. Veislynas A (1 proc. klinoptilolito) n=7 B (1,5 proc.klinoptilolito) n=7 C (2,0 proc. klinoptilolito) n=7 2 180,0±2,36 180,0±3,01 180,0±2,12 3 212,0±3,46 210,5±4,20 210,6±2,46 4 330,4±1,25 320,5±0,98 315,8±1,22*** 5 358,2±1,46 346,6±1,20*** 340,2±2,02*** 6 380,4±4,12 370,5±3,42 360,3±2,16*** 7 460,8±1,53 460,4±1,47 446,0±1,20*** 8 505,6±2,20 480,4±0,84*** 472,1±1,20*** 9 564,4±0,98 540,6±0,66*** 520,8±0,72*** 10 570,8±4,21 554,2±3,06*** 536,6±2,84*** 11 562,4±0,56 530,1±0,88*** 510,5±1,11*** 12 580,6±2,04 540,8±1,62*** 520,6±1,27*** ***p<0,001
Veislynuose šuniukai, būdami prie motinos, buvo pratinami prie jiems skirto sauso ėdalo palaipsniui, nes kada jie buvo prie kalės, palaipsniui pradėjo ėsti kalei skirtą ėdalą. Aktualu vykdyti perėjimą palaipsniui prie naujo ėdalo, kad šuniukams nebūtų streso ir kad nesutriktų virškinamojo trakto peristaltika.
Po atjunkymo visuose veislynuose šuniukai pirmo mėnesio bėgyje suėdė vienodus kiekius sauso ėdalo - 180,0 g per parą. Su amţiumi ėdalo suvartojimo kiekiai buvo didesni (4 lentelė).
Visais atvejais, esant didesniam klinoptilolito priedui racione, šuniukai suvartojo maţesnius kiekius ėdalų. Keturių mėnesių amţiaus šuniukai, kurių racione buvo 1 proc. klinoptilolito, suvartojo 330,4 g ėdalo, arba 3,1 proc. daugiau palyginti su ėdalo suvartojimu šuniukų grupėje, kurių racione buvo 1,5 proc. klinoptilolito ir 4,6 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su suvartojamu pašaro kiekiu šuniukų grupėje, kurių racione buvo 2,0 proc. klinoptilolito.
Maţiausiai ėdalo suvartojo pusės metų amţiaus šuniukai, kuriems sauso ėdalo sudėtyje buvo 2,0 proc. klinoptilolito - 360,3 g per parą, arba 20,1 g maţiau (p<0,001) palyginti su ėdalo suvartojamu kiekiu šuniukų grupėje, kurių ėdalo sudėtyje buvo maţiausias klinoptilolito kiekis.
Metų amţiaus šunys, kurių racione buvo 2,0 proc. klinoptilolito priedas vidutiniškai per parą suvartojo po 520,6 g sauso ėdalo, arba 11,5 proc. maţiau (p<0,001), kurių racione buvo 1,5 proc. klinoptilolito 7,4 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su A veislyne auginamų šunų ėdalo suvartojimo kiekiu.
Buvo atlikti du balansiniai bandymai, kurių metu individualiai buvo renkamos šuniukų išmatos: trijų mėnesių amţiuje ir metų amţiaus šunų. Šuniukų ir šunų išskiriamų išmatų kiekiai veislynuose pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Išmatų išskiriami kiekiai, g
Amţius, mėn. Veislynas
A n=7 B n=7 C n=7
3 163,4±1,64 158,6±2,02 148,2±1,23***
12 464,6±2,16 442,2±1,82*** 400,1±1,01***
***p<0,001
3 mėn. amţiuje A veislyne šuniukai per parą suvartojo 212,0 g sauso ėdalo, B veislyne 210,5 g, C veislyne 210,6 g. Pastebėta, kad ėdalo suvartojimo kiekiai skyrėsi labai neţenkliai.
Didesni skirtumai pastebėti išskiriamų išmatų kiekiuose. Esant sausame ėdale 1 proc. klinoptilolito šuniuko išskiriamų išmatų kiekis sudarė 163,4 g per parą, B veislyne šuniukai per parą išmatų išskyrė 4,8 g maţiau, C veislyne - 15,2 g maţiau (p<0,001) palyginti su išskiriamų išmatų kiekiu A veislyne.
Metų amţiaus šunų išskiriamų išmatų kiekiai didţiausi buvo A veislyne - 464,6 g per parą, sekančiuose veislynuose išskiriamų išmatų kiekis 5,0-16,1 proc. buvo maţesnis (p<0,001) palyginti su minėtu išskiriamų išmatų kiekiu.
4.1.2. Šuniukų ir šunų išmatų cheminė sudėtis
Cheminės analizės metu iš surinktų šuniukų išmatų kiekio buvo paimti išmatų mėginiai cheminei analizei. Atitinkamai paruoštuose išmatų mėginiuose buvo nustatytas drėgnio kiekis, sausoje medţiagoje nustatytos pagrindinės maisto medţiagos: ţali baltymai, ţali riebalai, ţalia ląsteliena, išskaičiuotos neazotinės ekstraktinės medţiagos; sudeginus išmatų mėginius nustatyta ţalių pelenų kiekis. Cheminės analizės rezultatai pateikti ir 6 ir 7 lentelėse.
6 lentelė. Išmatų cheminė sudėtis 3 mėn. amţiuje Maisto medţiagos, proc. Veislynai A n=7 B n=7 C n=7 Sausoji medţiaga 26,5±0,24 29,6±0,20*** 32,2±0,16*** Organinė medţiaga 23,5±0,18 25,0±0,20*** 27,4±0,16*** Ţali baltymai 17,3±0,21 16,8±0,18 16,1±0,2 Ţali riebalai 1,5±0,06 1,3±0,06* 1,3±0,08 Ţalia ląsteliena 2,1±0,12 2,3±0,09 2,3±0,11 Ţali pelenai 3,0±0,04 4,6±0,02*** 4,8±0,06*** Neazotinės ekstraktinės medţiagos 2,6±0,17 4,6±0,20*** 7,7±0,14*** ***p<0,001
3 mėn. amţiaus vandeningiausios išmatos buvo šuniukų, kurių racione buvo 1,0 proc. dinamiškai mikronizuoto klinoptilolito priedas. Šių šuniukų išmatose nustatytas 26,5 proc. sausosios medţiagos kiekis, arba 3,1 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su šuniukų išmatomis
B veislyne ir 5,7 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su išmatų konsistencija C veislyne auginamų šuniukų.
Kadangi B ir C veislynuose buvo nustatyti didesni kiekiai sausosios medţiagos, buvo nustatyta ir didesni kiekiai organinės medţiagos. Šuniukų išmatose, kurių racione buvo 1,0 proc. klinoptilolito, nustatyta 25,7 proc. organinės medţiagos, o sekančiuose veislynuose 15,0 g kg-1 ir 39,0 g kg-1 daugiau (p<0,001).
Ţalių pelenų kiekiai, esant racione didesniam kiekiui klinoptilolito, buvo didesni. A
veislyno šuniukų išmatų sudėtyje nustatyta 30,0 g kg-1
ţalių pelenų, arba 34,8 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su ţalių pelenų kiekiu B veislyno šuniukų išmatomis, 37,5 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su C veislyno šuniukų išmatomis.
Ţaliais baltymais turtingiausios išmatos buvo šuniukų, kurie su racionu gavo maţiausią klinoptilolito priedą - 17,3 proc., kitų veislynų šuniukų išmatose nustatyta - 16,1-16,8 proc. Ţalių riebalų šuniukų išmatose, kurių racione buvo 1,0 proc. klinoptololito, nustatyta 15,0 g kg-1, kituose veislynuose bendraamţių išmatose nustatyta 13,0 g kg-1. Ţalios ląstelienos didesni kiekiai buvo nustatyti B ir C veislynuose auginamų šuniukų išmatose. Didţiausias kiekis neazotinių ekstraktinių medţiagų nustatytas C veislyno šuniukų išmatų sudėtyje - 7,7 proc., arba 5,1 proc. daugiau (p<0,001) palyginti su A veislyne gautu rezultatu.
7 lentelė. Išmatų cheminė sudėtis 12 mėn. amţiuje Maisto medţiagos, proc. Veislynai A n=7 B n=7 C n=7 Sausoji medţiaga 28,6±0,33 29,8±0,24** 31,7±0,27*** Organinė medţiaga 25,7±0,16 26,1±0,17 26,9±0,12*** Ţali baltymai 16,9±0,10 16,2±0,11*** 15,3±0,09*** Ţali riebalai 1,4±0,04 1,2±0,06* 1,2±0,04** Ţalia ląsteliena 1,8±0,20 2,1±0,16 2,2±0,13* Ţali pelenai 2,9±0,12 3,7±0,11*** 4,8±0,10*** Neazotinės ekstraktinės medţiagos 5,6±0,12 6,6±0,10*** 8,2±0,08*** *p<0,05; **p<0,01; ***p<0,001
Iš lentelėje pateiktų cheminės analizės metu gautų rezultatų, pastebėta, kad išmatų konsistencija, t. y. jose esančio drėgnio kiekis buvo proporcingas suvartojamo klinoptilolito
kiekiui. Turtingiausios sausąja medţiaga buvo šunų išmatos, kurių ėdalo sudėtyje klinoptilolito priedas sudarė 2,0 proc. - 31,7 proc., arba 3,1 proc. daugiau (p<0,001) palyginti su šunų išmatų sudėtimi, kurie gavo maţiausią klinoptilolito priedo kiekį.
A veislyne auginamų šunų išmatų sudėtyje nustatyta 16,9 proc. ţalių baltymų, arba 7,0 g kg-1 daugiau (p<0,001) palyginti su B veislyno ir 16,0 g kg-1 daugiau (p<0,001) palyginti su C veislyno šunų išmatų chemine sudėtimi. Didinant klinoptilolito kiekį racione, nustatyti didesni ţalių pelenų kiekiai šunų išmatose. 4,8 proc. ţalių pelenų buvo nustatyta 2,0 proc. gavusių šunų išmatų sudėtyje, arba 1,9 proc. daugiau (p<0,001) palyginti su šunų išmatų sudėtimi, kurie buvo šeriami racionu su 1,0 proc. klinoptilolito.
Neazotinių ekstraktinių medţiagų A veislyno šunų išmatose buvo nustatyta 56,0 g kg-1
, arba 15,2 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su B veislynu, 31,7 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su C veislynu.
4.1.3. Maisto medţiagų pasisavinamumas šuniukų ir šunų virškinamajame trakte
Maisto medţiagų pasisavinamumas šuniukų organizme buvo nustatytas 3 mėn. anyţiuje ir šunų, kurių amţius buvo vieneri metai. Virškinamumo bandymų pateikiami 8 ir 9 lentelėse.
8 lentelė. Virškinamumo koeficientai 3 mėn. amţiuje, proc.
Maisto medţiagos Veislynas A n=7 B n=7 C n=7 Sausoji medţiaga 77,8±0,12 75,8±0,09*** 75,4±0,12*** Organinė medţiaga 79,1±0,13 78,3±0,12*** 77,8±0,08*** Ţali baltymai 48,6±0,04 51,3±0,06*** 56,4±0,08*** Ţali riebalai 92,1±0,02 93,4±0,01*** 94,0±0,02*** Ţalia ląsteliena 19,0±0,10 14,3±0,11*** 19,0±0,15 Ţali pelenai 55,5±0,14 33,0±0,10*** 34,9±0,08*** Neazotinės ekstraktinės medţiagos 95,5±0,21 92,1±0,16*** 87,6±0,18*** ***p<0,001
A veislyne šuniukų organizme sausoji medţiaga buvo pasisavinama didţiausiu lygiu - 77,8 proc., arba 2,0 proc. geriau (p<0,001) palyginti su B veislyno rezultatu ir 2,4 proc. geriau (p<0,001) su rezultatu, gautu C veislyne. Ţalių baltymų pasisavinamumas A veislyne auginamų šuniukų organizme buvo 48,6 proc., arba 2,7 proc. blogiau (p<0,001) palyginti su B veislyne auginamų šuniukų ir 7,8 proc. blogiau (p<0,001) palyginti su C veislyne šios maisto medţiagos pasisavinamumo lygiu šuniukų organizme.
Ţali riebalai pirmame veislyne šuniukų organizme buvo pasisavinami 92,1 proc. lygyje, arba 1,3 proc. blogiau (p<0,001) palyginti su pasisavinamumu B veislyno šuniukų organizme, 1,9 proc. blogiau (p<0,001) palyginti su pasisavinamumo lygiu C veislyne.
Ţalios ląstelienos pasisavinamumas buvo vienodas A ir C veislynuose - 19,0 proc., B veislyne šuniukai ţalią ląstelieną pasisavino 4,7 proc. blogiau (p<0,001) palyginti su maistinių skaidulų pasisavinamumu veislynuose, kuriuose šuniukams buvo duodamas 1,0 ir 2,0 proc. klinoptilolito priedas. Ţalius pelenus aukščiausiame lygyje pasisavino šuniukai, kurių racionas buvo papildytas 1,0 proc. klinoptilolito - 55,5 proc., kai tuo tarpu, esant didesniam klinoptilolito kiekiui racione 33,0-34,9 proc. lygyje (p<0,001).
Neazotinės ekstraktinės medţiagos A veislyno šuniukų buvo pasisavinamos 95,5 proc., arba 3,4 proc. geriau (p<0,001) palyginti su B veislyno rezultatu ir 7,9 proc. geriau (p<0,001) palyginti su C veislyne gautu pasisavinamumo rezultatu.
9 lentelė. Virškinamumo koeficientai 12 mėn. amţiuje, proc.
Maisto medţiagos Veislynas A n=7 B n=7 C n=7 Sausoji medţiaga 75,1±0,14 73,5±0,10*** 73,5±0,12*** Organinė medţiaga 76,3±0,12 75,4±0,10*** 76,2±0,08 Ţali baltymai 48,0±0,04 49,1±0,06*** 54,8±0,04*** Ţali riebalai 92,5±0,01 93,5±0,02*** 93,9±0,01*** Ţalia ląsteliena 28,4±0,11 14,8±0,16*** 15,4±0,12*** Ţali pelenai 55,3±0,21 42,0±0,20*** 29,1±0,14*** Neazotinės ekstraktinės medţiagos 89,8±0,14 87,7±0,08*** 85,6±0,08*** ***p<0,001
