LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Evaldas Paliokas

Produktyvių karvių sinchronizacijos efektyvumas priklausomai nuo

rujos pasireiškimo

Influence of heat expression on fertilisation of high yielding cows

after synchronisation

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Produktyvių karvių sinchronizacijos

efektyvumas priklausomai nuo rujos pasireiškimo“: 1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2. Karvių ovuliacijos fiziologija ... 11

1.2.1. Ovuliacija ir geltonkūnis ... 11

1.2.2. Pieninių karvių folikulų vystymasis... 11

1.3. Amžius ir reprodukcija ... 12

1.4. Produktyvumas ir reprodukcija ... 13

1.5. Rujos cikliškumo atsistatymas ... 14

1.6. Apsivaisinimo rodiklis ... 15

1.7. Reprodukcinio ciklo manipuliacijos principai ... 15

1.8. Gonadotropinis liberinas ir prostaglandinas F2 alfa ... 16

1.9. Karvės elgesys rujos metu ... 17

1.10. Karvių reprodukcinio ciklo stimuliacija pagal Ovsynch protokolą ... 18

2. TYRIMO METODAI ... 20

2.2. Bandymo schema ... 20

2.2. Trumpa ūkio charakteristika ... 21

2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai ... 22

2.4. Tyrimų objektas ... 22

2.5. Darbo eiga ... 23

2.6. Hormoniniai preparatai ... 23

2.7. Sėklinimas ... 24

2.8. Veršingumo tikrinimas ... 24

2.9. Statistinių duomenų analizavimas ... 24

3. TYRIMO REZULTATAI... 25

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29

5. IŠVADOS ... 32

REKOMENDACIJOS ... 33

4

5

SANTRAUKA

Produktyvių karvių sinchronizacijos efektyvumas priklausomai nuo rujos

pasireiškimo

Evaldas Paliokas Magistro baigiamasis darbas

Reprodukcinis efektyvumas yra vienas pagrindinių komponentų pelningame pieno ūkyje. Šio darbo tikslas - ištirti sinchronizacijos efektyvumą priklausomai nuo rujos pasireiškimo pagal apvaisinimą. Tyrimas atliktas „X“ ūkyje, 2018 metų birželio – spalio mėnesiais. Tyrimui buvo atrinktos karvės, kurios nebuvo sėklintos iki 90±10 parų po apsiveršiavimo. Atrinktoms karvėms taikytas Ovsynch protokolas. Karvės buvo grupuojamos pagal laktacijų skaičių, produktyvumą, rujos pasireiškimą iki 35 paros po apsiveršiavimo bei rujos pasireiškimą sinchronizuojant. Karvės, kurioms pasireiškė rujos požymiai buvo sėklinamos. Veršingumas rektiškai tikrinamas 60 parų po sėklinimo.

Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad pirmaveršės karvės rujojo 12 proc. daugiau negu 4 laktacijos ir vyresnės karvės. Didėjant laktacijų skaičiui, mažėja rujojančių karvių skaičius (p<0,05). Daugiausia rujos atvejų nustatyta karvėms, kurių produktyvumas 8000-10000 kg per laktaciją (40 proc.)(p<0,05). Mažiausiai rujojo karvės, kurių produktyvumas buvo daugiau negu 12000 kg per laktaciją (13 proc.). Daugiausia rujos atvejų pasireiškė karvėms, kurios buvo 4 ir didesnės laktacijos (70 proc)(p<0,05). Sinchronizuotų pirmaveršių karvių rujojo 11 proc. mažiau negu antros laktacijos karvių (p>0,05). Sinchronizuojant mažiausiai surujojo žemo produktyvumo karvės, kurių produktyvumas per laktaciją buvo iki 8000 kg (p<0,05). Didžiausias veršingumas buvo antros laktacijos karvių – 91 proc. Didėjant laktacijų skaičiui nuo antros laktacijos, apsivaisinimo dažnis mažėja. Geriausiai apsivaisina karvės, kurių produktyvumas per laktaciją 10000 -12000 kg pieno per metus (87 proc.) (p<0,05).

6

SUMMARY

Influence of heat expression on fertilisation of high yielding cows after

synchronization

Evaldas Paliokas Master‘s Thesis

Reproductive efficiency is one of the main components of a profitable dairy farm. The purpose of this reserach is to investigate the influence of synchronization efficiency by fertilization on the appearance of oestrus. The research was carried out on the X farm in June - October 2018. The cows that did not express heat up to 90 ± 10 days after calving were selected for the research. The selected cows were subject to the Ovsynch protocol. The cows were grouped by number of lactations, productivity, heat expression up to 35 days after calving. Cows with signs of oestrus were inseminated. Cows were examinated 60 days after insemination.

In our research, it was found that the primiparous cows were 12 percent less ruminant. over 4 lactation and older cows. As the number of lactations increased, the number of ruminating cows decreased (p <0.05). Most cases of oestrus were found in cows, with a productivity of 8000-10000 kg per lactation (40%)(p<0,05). Least cows, with more than 12000 kg of lactation (13%)(p<0,05). Most cases of oestrus occurred in cows with 4 and higher lactation (70%)(p<0,05). The number of synchronized cows was 11% more than the second lactation cows (p> 0.05). The highest calving was in the second lactation cows - 91%. As the number of lactations increases from second lactation, the incidence of fertilization decreases. Cows with the highest yield per lactation of 10,000 to 12,000 kg of milk per year had highest pregnancy rate (87%)(p <0.05).

7

SANTRUMPOS

AI – (angl. artificial insemination) dirbtinis sėklinimas

TAI - (angl. timed artificial insemination) nustatyto laiko dirbtinis sėklinimas DIM – (angl. days in milk) laktacijos paros

LH - liuteinizuojantis hormonas

GnRH - (angl. gonadotropin - releasing hormon) gonadotropino liberinas DF – dominuojantis dolikulas

FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas CL – (lot. corpus luteum) geltonkūnis

PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α NEB – neigiamas energijos balansas

8

ĮVADAS

Reprodukcinis efektyvumas yra vienas pagrindinių komponentų pelningame pieno ūkyje. Dėl fiziologinio ir aplinkos streso esant didelei pieno gamybai, nepakankamo maisto medžiagų pasisavinimo, prastos kūno kondicijos prastėja pieninių karvių reprodukcinės savybės. Pastebima tendencija, kad didėjant karvių pieno primilžiui, jų reprodukcinės funkcijos mažėja (1). Uždelstas kiaušidžių funkcijos atsigavimas, ilgesnis servis periodas, yra susiję su šiuolaikinių karvių veislių reprodukciniais sutrikimais (2). Aukšto produktyvumo karvės turi didžiausią tikimybę nevaisingumui. Reprodukcinę funkciją veikia daug veiksnių: laikymo būdas, gyvūno amžius, veislė ir produktyvumo lygis. Vienas iš faktorių mažinantis reprodukcinį efektyvumą aukšto produktyvumo bandose – prasta rujos išraiška ir aptikimas. Nustatyto laiko dirbtinio apsėklinimo protokolai (TAI), kaip Ovsynch, buvo išrasti tam, kad sumažintų priklausomybę nuo rujos aptikimo naudojant bandos valdymo programas (3). Sisteminių veisimo programų tikslas yra optimizuoti reprodukcijos valdymą pieno ūkyje, pašalinant poreikį aptikti rują prieš sėklinant. Įdiegus ovuliacijos sinchronizavimą pieninių bandų reprodukcijos programose, pieno gamintojai gali pagerinti bendrą reprodukcinį veiksmingumą (4).

Rujos sinchronizacija apima rujos ciklo manipuliavimą arba rujos indukciją tam, kad priverstų didelę grupę karvių surujoti numatytu laiku. Rujos sinchronizavimas gali būti labai naudingas pieno gamintojų įrankis. Pirmiausia, sinchronizacija palengvina dirbtinį apvaisinimą (AI). Dirbtinis apvaisinimas yra puikus būdas pagerinti bet kurios bandos genetiką. Naudojant AI gali sumažėti distokija, pasirenkant reproduktorius lengvesniam veršiavimuisi, leidžiančią suplanuoti apvaisinimo datą ir tikslų laiką. Sinchronizavimo programos naudojimas taip pat gali pagerinti bandos reprodukcinį efektyvumą. Tinkama sinchronizavimo programa užtikrina, kad karvės būtų apvaisinamos tol, kol tampa veršingos arba išbrokuojamos. Sinchronizavimo programa padeda sumažinti bandos laktacijos parų (DIM) skaičių, mažinti DIM per pirmąjį servis periodą ir sumažinti veršiavimosi intervalą. Tai yra visi veiksniai, kurie didina pelningumą. Vertė padidėja, kai apvaisinimas vyksta ankstyvuoju laktacijos laikotarpiu, taip pat tiek pirmos laktacijos karvėms, tiek karvėms, kurios gamina daugiau pieno . Kasdien po 150 DIM, gamyba mažina vidutiniškai 0,2 (~0,09 kg) svarus per dieną. Bandos, kurių vidutinis DIM yra 200 dienų, praranda apie 2-5 kg pieno vienai karvei per dieną. Optimalus veršiavimosi intervalas (laikas tarp veršiavimųsi) yra 13 mėnesių. Veršiavimosi intervalas ir vidutinis DIM koreliuoja; tai yra, vienas mažėja, kai kitas sumažėja. Akivaizdu, kad gerėjantis vaisingumas ir reprodukcijos valdymas padidins pieno gamybą ir bendrą ūkių pelningumą (5).

9

Darbo tikslas: ištirti sinchronizacijos efektyvumą pagal Ovsynch protokolą priklausomai nuo rujos

pasireiškimo pagal apvaisinimą.

Darbo uždaviniai:

1. Produktyvumo ir amžiaus įtaka pirmos rujos pasireiškimui iki 35 paros 2. Ištirti sinchronizuotų karvių amžiaus įtaka rujos pasireiškimui

3. Ištirti sinchronizuotų karvių produktyvumo įtaką rujos pasireiškimui 4. Sinchronizacijos efektyvumas nuo amžiaus ir produktyvumo

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pirmoji ovuliacija

Ultragarsiniai tyrimai kartu su hormoniniais tyrimais leido geriau suprasti kiaušidžių funkcijas, laikotarpiu nuo gimdymo iki pirmosios ovuliacijos. Po gimdymo per pirmą savaitę FSH cirkuliuoja greičiausiai dėl cirkuliuojančio estradiolio sumažėjimo po apsiveršiavimo. Vėliau pirmosios folikulinės bangos atsirado vidutiniškai nuo 4 iki 12 dienos po gimdymo. Kai kurios holšteinų veislės karvės ovuliavo dominuojantį pirmosios folikulinės bangos folikulą, tačiau pirmoji ovuliacija daugumoje laktuojančių pieninių karvių buvo uždelsta, o laikas iki pirmosios ovuliacijos buvo vidutiniškai 33,3±2,1 paros. Ganyklose ganomoms karvėms vidutiniškai buvo 4,2 folikulų augimo bangos prieš pirmąją ovuliaciją, greičiausiai didžiausių folikulų dydis didėja, kai artėja pirmoji ovuliacija. Šis pirmosios ovuliacijos uždelsimas dažniausiai yra susijęs su neigiamo energijos balanso laikotarpiu ankstyvame laktacijos laikotarpyje po atsivedimo ir sumažėjusios pulsuojančios LH sekrecijos, reikalingos norint paskatinti paskutinius folikulų augimo ir estradiolio gamybos etapus (6). Priklausomai nuo ūkio, laikymo sąlygų, gali būti apie 12-29 proc. karvių su žema progesterono koncentracija kraujyje ankstyvuoju laikotarpiu po atsivedimo. Progesterono koncentracija kraujyje naudojama nustatyti lytinio ciklo sutrikimams nustatyti. Vienas iš lytinio ciklo sutrikimų yra apibūdinamas kaip „uždelsta ovuliacija po atsivedimo“ (7).

Nors uždelsta pirmoji ovuliacija yra susijusi su neigiamu energijos balansu, ji nėra tokia aiškiai susijusi su pieno gamybos lygiu. Pastebėta, kad karvės, kurios buvo atrinktos didelei pieno produkcijai palyginti su kontrolinėmis linijomis (mažesni genetiniai privalumai primilžiui), turėjo ilgesnį intervalą iki pirmosios ovuliacijos po atvedimo (+14 dienų) ir pirmos rujos po atsivedimo (+4,5 dienos). Tačiau nustatyta, kad nebuvo ryšio tarp pieno gamybos lygio ir karvių, pas kurias nevyko ovuliacija iki 71 melžimo dienos - apie 25 proc. karvių buvo anovuliacinės neatsižvelgiant į pieno gamybą (25-60 kg per dieną vidutinė produkcija iš 50-71 dienos po atvedimo). HN Erb (1984) peržiūrėjo keturis Šiaurės Amerikos tyrimus, kuriuose buvo sugretintas pieno gamybos lygis arba genetinis pieno gamybos potencialas su karvėmis, kurioms įvyko ovuliacija ir karvėmis, kurioms ovuliacija buvo uždelsta arba neįvyko. Jis padarė išvadą, kad didelė pieno gamyba nesukėlė anovuliacijos Holšteinų veislės melžiamoms karvėms, tačiau anovuliacinės karvės pagamino daugiau pieno nei jų palikuonys (6).

11

1.2. Karvių ovuliacijos fiziologija

1.2.1. Ovuliacija ir geltonkūnis

Per įprastą karvių lytinį ciklą būdingi kiaušidžių morfologiniai pokyčiai. Prieš rują, preovuliacinis folikulas didėja ir gamina daug estradiolio. Tam tikru momentu, cirkuliuojantis estradiolis pasiekia pakankamą koncentraciją ir ji palaikoma, kad sukeltų elgesio pokyčius ir LH bangą. Ovuliacinių folikulų dydis labai skiriasi tarp karvių. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Holšteinų veislės telyčios yra 14,8±0,2 mm dydžio ovuliacijos folikulai, bet laktuojančių pieninių karvių ovuliacijos folikulai yra 17,4 +- 0,5 mm. OJ Ginther ir kt. pranešė, kad telyčių su dviem folikulinėmis bangomis, turėjo mažesnio dydžio ovuliacinį folikulą (13,9±0,4 mm) negu telyčios su trimis folikulinėmis bangomis, kurioms buvo nustatytas folikulo dydis 16,5±0,4 mm. Nepaisant to, kai preovuliacinis folikulas padidina cirkuliuojančią estradiolio koncentraciją iki pakankamo lygio, kad sukeltų LH bangą, po to ovuliacija įvyksta maždaug po 24-32 valandų vėliau (8).

Po ovuliacijos geltonkūnis susidaro iš likusių folikulinių ląstelių, o progesterono koncentracija cirkuliuoja, kol auga geltonkūnis. Progesterono koncentracija išlieka padidėjusi per visą geltonkūnio gyvavimo trukmę, kuri yra svarbi embrionų vystymuisi ir nėštumo palaikymui. Apytakinis progesteronas taip pat blokuoja tolesnes LH bangas ir ovuliacijas (8).

1.2.2. Pieninių karvių folikulų vystymasis

Pieninių karvių lytinio ciklo „kaltininkas“ yra dominuojančio folikulo (DF) ovuliacija su gerai išreišktais rujos požymiais, kurie padeda sėkmingai apsėklinti ir karvei tapti vaisinga. Norint geriau suprasti hormoninius rujos manipuliavimo būdus, pirmiausia reikia suprasti pieninių karvių folikulų vystymąsi. Prieš folikulams pradedant vystytis lytinio ciklo metu, vyksta lėta augimo fazė, trunkanti apie 30 parų. Ji pasižymi folikulų skersmens padidėjimu nuo 300 μm iki 3-5 mm. Šis folikulų augimo laikotarpis nepriklauso nuo gonadotropino hormonų. Tolesnis folikulų augimas yra daug greitesnis (iki 1-2 mm per parą) ir priklauso nuo folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liutenizuojančio hormono (LH) galutinėse vystymosi stadijose. Šie pokyčiai gali būti nustatomi naudojant ultragarsą.

Įprastai pieninėms karvėms pasireiškia nuo dviejų iki trijų vadinamųjų „folikulinių bangų“ per lytinį ciklą. Viena folikulinė banga susideda iš trijų fazių: 1) „įdarbinimo“ (angl.recruitment) , t.y. 4-8 folikulų atsiradimas, kurių skersmuo mažesnis negu 5 mm; 2) atranka, kai vienas iš „įdarbintų“ folikulų augs toliau, kuomet kiti patirs atreziją ir žus; 3) dominavimas, slopinant kitų folikulų įdarbinimą ir vystymąsi, kartu su vieno dominuojančio folikulo vystymusi. Vienas DF iš

12 paskutinės folikulinės bangos per rujos ciklą pasieks galutinę vystymosi stadiją, turės galimybę ovuliuoti oocitą. Dominuojančiam folikului iš pirmosios (ir antrosios, jeigu buvo trys folikulinės bangos) folikulinės bangos įvyks atrezija prieš jam pasiekiant galutinį vystymosi etapą. Dominuojančio folikulo atrezija inicijuos padidėjusią FSH sekreciją, nes augantis folikulas išskiria baltymą hormoną inhibiną, kuris slopina FSH sekreciją. Baigiantis dominuojančio folikulo vystymuisi ir brendimui, sukeliama liutenininė regresija ir staigus progesterono koncentracijos kraujyje mažėjimas. DF padidėjimas ir padidėjusi estradiolio gamyba yra signalas priešovuliaciniai LH bangai, sukeliančiai rują ir ovuliaciją (6).

1.2.3. Geltonkūnis ir jo funkcija

Geltonkūnis (lot. corpus luteum) (CL) susidormuoja po ovuliacijos vietoje dominuojančio folikulo. Geltonkūnis gali atsiskirti nuo kiaušidžių audinio per dvi dienas po ovuliacijos, kaip echogeniškas sferinis ar elipsinis darinys. Šioje vystymosi fazėje geltonkūnis yra prisipildęs kraujo (lot. corpus hemorrhagicum). Geltonkūnio funckija pasireiškia padidėjusia progsterono koncentracija virš 1 ng/mL ir tai prasideda apie 5 paros po ovuliacijos. Geltonkūnis didėja, ryškėja jo atliekama funckija iki 25 mm skersmens ir pasiekia didžiausią progesterono išskyrimo lygį 12 parą po ovuliacijos (6). Progesterono produkcija liuteininės fazės metu taip pat priklauso nuo gonadotropino išskyrimo (9). Liuteolizė – tai funkcionuojančio geltonkūnio (lot. corpus luteum periodicum) nykimas tarp 17-19 pieninių karvių rujos ciklo dienų, jeigu neįvyko sėkmingas apsėklinimas. Prostaglandinas F (PGF2α), kurį gamina endometriumas yra vietinė liutoelizės priežastis. Jis taip pat yra labiausiai naudojamas hormonas skirtinguose rujos manipuliacijos protokoluose (6).

1.3. Amžius ir reprodukcija

Paprastai telyčių vaisingumas yra geresnis nei laktuojančių karvių. Pavyzdžiui, JE Pryce ir kt. (2002 m.) Pastebėjo, kad mažos genetinės vertės telyčių apsivaisinimo dažnis pirmą kartą buvo 64 proc. ir 71 proc. didesnis nei vidutinės genetinės vertės telyčių, tuo tarpu apsivaisinimo dažnis buvo 39 proc. ir 45 proc. karvių, turinčių didelę ir vidutinę genetinę vertę. Tiek laktuojančių karvių, tiek telyčių skirtumai tarp genetinių linijų buvo reikšmingi (p <0,05). Negalima atmesti spermos kokybės skirtumų tarp aukšto ir vidutino genetinio vertingumo reproduktorių, atrodo, kad didelės ir vidutinės genetinės vertės telyčios gali būti labai skirtingos, palyginti su aukštos ir vidutinės genetinės vertės karvėmis. Nepaisant to, telyčių genetinė kontrolė ir primilžis gali būti skirtingi;

13 genetinės koreliacijos tarp pirmaveršių telyčių ir laktuojančių karvių primilžio svyruoja nuo 0,3 iki 0,8. Viena iš priežasčių, kodėl bendri vaisingumo rodikliai yra geresni telyčiose ir genetinės koreliacijos tarp telyčių ir laktuojančių telyčių primilžio yra mažesnės nei vienas, gali būti, kad pirmaveršių telyčių metabolitinė apkrova yra ne tokia didelė kaip karvių laktacijos laikotarpiu. Be to, kaip aptarė MD Royal ir kiti (2000), karvių ir telyčių fiziologinė būklė labai skiriasi, nes telyčios iki brendimo paprastai būna 9-12 mėnesių amžiaus, tačiau paprastai nėra sėklinamos iki 15 mėnesių amžiaus. Kita vertus, po apsiveršiavimo karvė turi trumpesnį laikotarpį, per kurį prieš sėklinimą atsistato kiaušidžių veikla (10).

1.4. Produktyvumas ir reprodukcija

Pieninių karvių vaisingumas yra apibūdinamas kaip: "karvės sugebėjimas tapti veršinga ir palaikyti veršingumą tinkamu laiku, apvaisinama atsižvelgiant į ovuliaciją". Nesugebėjimas sėkmingai nustatyti veršingumo gali atsirasti dėl nesugebėjimo išreikšti ar aptikti rujos, ovuliacijos nebuvimo, netinkamo kiaušidžių cikliškumo modelio, embriono ar vaisiaus praradimo. Vis labiau akivaizdu, kad vaisingumas mažėja didėjant primilžiui. Tačiau nėra aiškios nuomonės dėl primilžio poveikio vaisingumui mechanizmo (10).

Primilžio ir vaisingumo genetinė koreliacija yra nepalanki pieno pramonei, todėl vidutinis vaisingumas mažėja, nes didėja genetinė įtaka primilžiui. Pvz., yra daugybė skaičiavimų, leidžiančių nustatyti genetinę koreliaciją tarp primilžio ir veršiavimosi intervalo, melžiamų dienų skaičiaus, servis periodo. Be to, ankstyvieji genetinių santykių vertinimai tarp primilžio, riebalų, baltymų ir luteimimio aktyvumo pradžios genetiniai santykiai yra nepalankūs ir apskaičiuota genetinė koreliacija tarp didžiausio pieno kiekio ir liuteolitinio aktyvumo pradžios buvo 0,36.

Reprodukcinis efektyvumas daro didelį poveikį gyvulininkystės pelningumui, įskaitant komercines pieno bandas. Jau keletą dešimtmečių mokslininkai aprašo reprodukcinį pieninių karvių neefektyvumą, tačiau pastaraisiais metais reprodukcinio veiksmingumo mažėjimas tapo ypač nerimą keliančiu. Kai kurios reprodukcinio veiksmingumo problemos gali būti susijusios su pieno operacijų skaičiaus didėjimu ir individualių melžiamų karvių valdymo sumažėjimu. Tačiau įrodymai parodo didelės pieno gamybos reikšmę, keliančią ar bent jau susijusią su reprodukcinės fiziologijos pokyčiais, kuri gali lemti reprodukcinio veiksmingumo mažėjimą. Pavyzdžiui, laktuojančioms karvėms ruja vidutiniškai trunka mažiau nei 8 val. Laktuojančių karvių apsivaisinimo dažnis (paprastai 25-40 proc.) yra mažesnis nei telyčių (60-75 proc.). Dvynių atsivedimo dažnis tarp karvių yra didesnis nei telyčių ir kai kuriose bandose jis gali siekti 20 proc.

14 Abortų dažnumas yra daug didesnis karvėms negu telyčiomis laktacijos metu. Taip pat laktuojančioms karvėms nustatyti ir kiti reprodukciniai sutrikimai, kaip pirmosios ovuliacijos intervalo pokyčiai, priešlaikinė liuteolizė ir trumpi rujos ciklai, latentinė liuteolizė arba persistuojantis CL, ilgalaikiai liuteolitiniai intervalai, folikulų cistų ir anovuliacijos pokyčiai, taip pat pakitę folikulinių bangų modeliai, kiaušidžių morfologija, rujos ciklų ilgis ir cirkuliuojančių hormonų koncentracijos. Kai kurių iš šių reprodukcinių parametrų pokyčiai buvo aiškiai susiję su pieningumu, o kiti dar nebuvo tinkamai įvertinti arba jų santykis su pieningumu buvo mažai arba visiškai nesusijęs (6).

1.5. Rujos cikliškumo atsistatymas

Normalus periodas po apsiveršiavimo apibūdinamas kaip, greita gimdos involiucija, atsinaujinęs kiaušidžių folikulų vystymąsis, sveiko dominuojančio folikulo ovuliacija ankstyvoje stadijoje po atsivedimo ir besitęsiantis reguliarus rujos ciklas su maždaug 21 paros intervalais, o kartu su homeostazine insulino, IGF-I ir gliukozės koncetracija kraujyje (11). Tačiau, ištisus metus tvartuose laikomų karvių anestrus dažnis gali svyruoti nuo 11 iki 38 proc. per 60 dienų ar daugiau po apsiveršiavimo. Tai gali būti susiję su pašarų kokybe, sudėtimi, prieinamumu ir pačių karvių skirtumu(12). Maždaug 50 proc. šiuolaikinių melžiamų karvių pasireiškė nenormalūs rujos ciklai po apsiveršiavimo, dėl kurių padidėjo intervalas tarp apsiveršiavimo iki sėkmingo apsėklinimo ir sumažėjęs veršingumo dažnis (13).

Nustatyti keli pirmosios ovuliacijos užsidelsimo rizikos veiksniai. Pirmaveršėms karvėms buvo daugiau dienų iki pirmosios ovuliacijos (31,8 ± 8,3 paros) nei karvėms vedusioms du kartus ir daugiau (17,3 ± 6,3 paros) (14). Be to, pirmaveršės karvės turi energijos poreikius augimui, taip pat ir laktacijai, todėl jų neigiamas energijos balansas gali būti didesnis negu vyresnių karvių (Lucy, 2001). Kiti rizikos veiksniai, kurie veikia cikliškumo atsinaujinimą, yra veršiavimosi sutrikimai, veršingumo periodas, mastitas, didelis kūno kondicijos suprastėjimas (Crowe, 2008, Garnsworthy ir kt., 2008). Mastitas vėluojančiam cikliškumo atnaujinimui gali papildomai pridėti 7 ir 17 dienų, priklausomai nuo apsiveršiavimo ir apsivaisinimo intervalo (15). Palyginti su sveikomis karvėmis bandoje, karvės sergančios klinikiniu endometritu turėjo 4,5 karto didesnę tikimybę vėluojančiam rujos ciklo atsitatymui ir 4,4 karto dažniau pasireiškė ilgesnės liuteininės fazės laikotarpyje po atsivedimo (Opsomer et al., 2000). Endometriumo epitelio ląstelės reaguoja į gimdos infekcijas, pakeisdamos luteolizės (prostaglandino F2α) ir luteotropinio (prostaglandino E2) veikiančių

15 prostaglandinų sekreciją ir funkciją. Šis mechanizmas buvo pateiktas siekiant paaiškinti, ar užsikrėtusios karvės vėluoja atnaujinti ciklą (16).

Pulsuojanti liutenizuojančio hormono (LH) sekrecija ankstyvuoju periodu po atsivedimo yra būtina folikulų augimui, estradiolio sekrecijai ir dominantinio folikulo ovuliacijai. Tačiau žemas kūno masės indeksas kartu su dideliu NEB per šį laikotarpį slopina pulsuojančią LH sekreciją, mažina kiaušidžių reakciją į LH stimuliaciją ir taip pat sumažina folikulų funkcinę funkcijas, kurios pasireiškia sumažėjusia estradiolio gamyba, ir galiausiai sukelia vėlyvą ovuliaciją. Mažiau karščiui jautrios karvės taip pat gali turėti mažą LH impulsų amplitudę ir dažnumą, mažas estradiolio koncentracijas ir mažesnius dominuojančius folikulus, kurie gali prailginti intervalą nuo veršiavimos iki pirmosios ovuliacijos (7).

1.6. Apsivaisinimo rodiklis

Daugelis pieninių karvių reprodukcijos tyrėjų kreipia dėmesį į karvės gebėjimą apsivaisinti ir palaikyti veršingumą. Tai yra esminis pieno ūkio uždavinys. Nepaisant to, santykis tarp įvairių vaisingumo rodiklių (pvz. apsivaisinimo lygis) ir pieno gamybos lygis išlieka prieštaringas. SP Washburn ir kt. (2002) analizavo santykį tarp apsivaisinimo indekso ir pieno gamybos per daugiau nei 20 metų laikotarpį (1976-1999 m.) pieno bandose pietryčių JAV. Apsivaisinimo dažnis sumažėjo nuo ~55 proc. iki ~35 proc. per šį laikotarpį, nes pieno gamyba smarkiai išaugo. Tačiau šie pakeitimai gali būti bent iš dalies atsakingi ir dėl duomenų registravimo skirtumų. MA Faust ir kt. (1988) parodė aiškų ryšį tarp pirmaveršių Holšteinių veislės karvių pieningumo ir vaisiaus užuomazgų skaičiaus. Priešingai, Peters Pursley (2002) pranešė, kad aukšto primilžio karvės turėjo didesnį apvaisinimo dažnį, nei žemo primilžio karvės po Ovsynch protokolo naudojimo. Dauguma didelių duomenų rinkinių parodė antagonistinį santykį tarp pieno gamybos ir vaisingumo, tačiau poveikio dydis buvo abejotinas. Nepaisant to, akivaizdu, kad aukšto produktyvumo karvių apsivaisinimo laipsnis yra daug mažesnės nei telyčių. Pavyzdžiui, Pursley ir kt. pranešė, kad telyčių apsivaisinimo laipsnis didesnis (74,4 proc.) nei laktuojančioms karvėms (38,9 proc.) (6).

1.7. Reprodukcinio ciklo manipuliacijos principai

Reprodukcijos valdymo planai, įtraukiant lytinio ciklo sinchronizaciją, labai plačiai taikomi pienininkystėje (17). Mažas rujos aptikimo efektyvumas skatina bandos kontroliuojamo veisimo programų naudojimą. Šios programos naudojamos norint apvaisinti ne pavienes karves, o jų grupes,

16 siekiant supaprastinti rujos aptikimą arba sėklinti nepriklausomai nuo rujos pasireiškimo. Nors yra daug kontroliuojamo veisimo protokolų, būtinas nuodugnus lytinio ciklo fiziologijos ir folikulinių bangų dinamikos supratimas, prieš bandant manipuliuoti lytiniu ciklu (18). Melžiamų karvių rujos ciklas turi dvi išskirtines fazes: liuteininę ir folikulinę, su skirtingomis laikinomis endokrininėmis struktūromis dominuojančiomis kiaušidėse. Taigi, yra du pagrindiniai principai, kurie taikomi manipuliuojant pieninių karvių rujos ciklu: 1) geltonkūnio buvimo ir funkcijos manipuliavimas/imitavimas; 2) folikulų vystymosi ir ovuliacijos manipuliacija (6). Protokolai, kurie naudojami sinchronizuoti folikulų augimą į estradiolio ir gonadotropinio liberino (GnRH) protokolus (18).

1.8. Gonadotropinis liberinas ir prostaglandinas F2 alfa

Hormoninė rujos ciklo manipuliacija naudojant GnRH ir PGF2α paveikia pieninių karvių laikinas endokrinines kiaušidžių struktūras – tiek folikulus, tiek geltonkūnį. Normalaus lytinio ciklo metu, ovuliacijos folikulinė fazė yra sukelta didelios GnRH sekrecijos iš hipotalamuso. Šis GnRH sekrecijos režimas nutraukia esamą folikulų vystymąsi ir leidžia kilti naujai folikulinei bangai. Tokia pati situacija sukuriama suleidus GnRH analogą, kai po 2 -3 prasideda nauja folikulinė banga. Kai po 7 dienų nuo GnRH injekcijos, suleidžiamas PGF2α visos gydomos karvės turėtų būti toje pačioje folikulų vystymosi fazėje. Paskutinė gydymo stadija yra geltonkūnio regresija, kurią sukelia PGF2α ir DF būvimas, kuris baigia vystytis ir ovuliuoja per ateinančias 48-72 valandas. Be to, GnRH sukelia dominuojančio folikulo liutenizaciją, kuri stimuliuoja cikliškumą daugumai nerujojančių karvių. Yra keletas sinchronizacijos schemų variantų GnRH-PGF2α, paprastai naudojamų pieninių karvių bandose. Kiekvienas protokolas veikia tuo pačiu principu - GnRH ir PGF2α suleidžiami 7 dienų intervalu, bet varijuoja priklausomai nuo rujos aptikimo ir dirbtinio apsėklinimo. Viena iš labiausiai taikomų hormonų kombinacijų žinoma kaip Ovsynch, kurią sukūrė Pursley et al. (1995) ir išbandyta įvairiomis eksperimentinėmis sąlygomis. Šis metodas dar žinomas kaip GPG protokolas (Gonadotropinas – Prostaglandinas – Gonadotropinas). Jis pagrįstas GnRH ir PGF2α rėžimu su pakartotine GnRH injekcija po 48 valandų po prostaglandino injekcijos. Antroji GnRH injekcija sukelia dominuojančio folikulo ovuliaciją po pirmosios prostaglandino injekcijos. Rujos aptikimas nebūtinas ir karvė sėklinama 8-18 valandų po antrosios GnRH injekcijos. Karvės, kurioms pasireišė rujos požymiai prieš TAI, turėtų būti sėklinamos, kaip ir bet kuri kita rujojanti karvė (antra GnRH dozė nereikalinga). Nepaisant palyginus nedidelio veršingumo (30-40 proc.), Ovsynch protokolas plačiai taikomas, nes nereikalauja aptikti rujos. Be to, JAV duomenys rodo, kad vidutiniškai pieno

17 gamintojai aptinka tik 40 proc. reikalavimus atitinkančių rujojančių karvių, kurių vaisingumas tik apie 40 proc. Remiantis šiais duomenimis galima apskaičiuoti, kad per 21 dienos laikotarpį veiksmingas vaisingumo lygis yra apie 16 proc., lyginant šiuos rezultatus su 30-40 proc. vaisingumo lygiu pagal GPG protokolą ir tai, kad nebūtinas rujos aptikimas bei sėklininama vieną kartą fiksuotu laiku, tai yra labai geras rezultatas (19).

1.9. Karvės elgesys rujos metu

Normalus karvės rujos ciklas kartu su akivaizdžiais rujos požymiais yra būtini, kad būtų galima laiku apsėklinti karvę. Tačiau pastarųjų 50 metų laikotarpiu rujojančių karvių aptikimo trukmė sumažėjo nuo 15 iki 5 valandų (15). Bloga išraiška, nesugebėjimas lengvai nustatyti rujos dar labiau apsunkina apvaisinimą tinkamu laiku. Skirtingi rujos nustatymo metodai pasižymi skirtingu aptikimo efektyvumu. Remiantis vizualiais stebėjimais dėl rujojančių karvių stovėjimo ir uodegos dažų naudojimo kaip pagalbos aptikti, buvo nustatyta, kad vidutinis rujos aptikimas yra 70 proc., o atskirose ūkiuose svyravo nuo 25 iki 96 proc. Tyrimai, kuriuose buvo tiriamas rujos nustatymo dažnumas naudojant žingsniamačius, parodė, kad efektyvumas buvo nuo 80 iki 100 proc. Rizikos veiksniai, dėl kurių prastai pasireiškia ruja, yra klasifikuojami kaip endogeniniai karvių arba aplinkos veiksniai. Endogeniniai veiksniai: slaptos rujos arba neįvykusi ovuliacija, pieno gamyba ir sveikatingumas, o aplinkos veiksniai apima mitybą, laikymo sąlygas, sezoną ir kartu rujojančių karvių skaičių bandoje (13).

Šiuolaikinėje pieno gamybos pramonėje šlubavimo paplitimas gali svyruoti nuo 2 iki 20 proc. ir dažniausiai pasitaiko per pirmąsias 60-90 dienų laktacijos dienas. Po normalaus ciklo atsinaujinimo po apvaisinimo, šlubumas neturi įtakos rujos stebėjimui, bet mažina išraiškos intensyvumą, mažina judėjimą ir didina atsiskyrimą nuo seksualiai aktyvios grupės (20).

Rujojant, ryškiai padidėja karvių aktyvumas: nueitų žingsnių per valandą skaičius rujos metu yra 2-4 kartus didesnis negu prieš ar po rujos. Karvės aktyvumą galima išmatuoti naudojant žingsniamatį - elektroninį prietaisą, pritvirtintą prie gyvūno kojos. Naudojant šią sistemą karvės yra nuolat stebimos, o rujos aptikimo efektyvumas ir tikslumas gali būti iki 100 proc., jei jis naudojamas kartu su kitais būdais. Ši informacija padeda nustatyti optimalų dirbtinio apsėklinimo laiką ir ryšį tarp vaisingumo ir karvių aktyvumo padidėjimu rujos metu. Tačiau veiksniai, kurie daro įtaką šiam aktyvumo padidėjimui yra mažai ištirti. Arney ir kt. ištyrė karvių amžiaus, duodamo pieno kiekio bei laktacijos periodo ryšį su padidėjusio aktyvumu. Vaikščiojimo aktyvumas sumažėjo, ilgėjant melžiamų dienų skaičiui ir didėjo kartu su veršiavimųsi skaičiumi, tačiau nekoreliavo su karvės

18 amžiumi ir primilžiu. Šis tyrimas buvo skirtas įvertinti įvairių valdymo veiksnių įtaką aktyvumo padidėjimui pastebėjus rują ir nustatyti šio bruožo bei vaisingumo santykį (21).

1.10. Karvių reprodukcinio ciklo stimuliacija pagal Ovsynch protokolą

Folikulai augdami iki maždaug 9 mm dydžio, tampa jautrūs liuteinizuojančiam hormonui (LH), todėl švirkščiant egzogeninius hormonus gali paspartėti jų brendimas. Jie gali būti naudojami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginekologinės apžiūros rezultatus, arba darant prielaidą, kad visose karvėse yra panašus folikulų vystymosi etapas. Ovsynch yra tokio sinchronizacijos protokolo pavyzdys, o tai lemia folikulų vystymosi susivienodinimą kiaušidėse, sukelia ovuliaciją ir leidžia AI (22). Šio protokolo pirmoji gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) injekcija paskatina kiaušidžių folikulą ovuliuoti, o tai lemia geltonkūnio (CL) atsiradimą. Ovuliacijos indukcijos veiksmingumas po pirmosios GnRH injekcijos skiriasi nuo 66 proc. iki 85 proc. ir priklauso nuo folikulų (8) subrendimo stadijos gydymo metu (23). Pirmosios folikulinės bangos aptikimas ultragarsu yra įmanomas praėjus dviem dienoms po GnRH injekcijos (56), o vienas iš šių folikulų naudojamas TAI Ovsynch protokolo pabaigoje. Septintąją Ovsynch diena sušvirkščiama prostaglandino F2α (PGF2α), kuris sukelia liuteolizę bei leidžia vystytis sekančios bangos dominuojančiam folikului. Šis folikulas bus stimuliuojamas ovuliuoti po antrosios GnRH injekcijos protokolo 9 dieną. Apvaisinimas turėtų būti atliekamas aklai po 16-24 valandų (24).

Naudojant Ovsynch gaunami geriausi rezultatai, kai jis naudojamas visai bandai. Ši strategija leidžia visoms AI paskirtos karvėms apsivaisinti panašiu laiku po apsiveršiavimo ir pagerinti vaisingumo rodiklį bandoje. Tačiau Ovsynch nepagerina bandos reprodukcinių savybių, kai jis naudojamas tik pasirinktoms problemiškoms karvėms. Pagrindinė hormoninių programų, tokių kaip Ovsynch, teikiama nauda yra nepastebėtų rujojančių karvių, galimų apsėklinti ir galinčių tapti veršingomis, skaičiaus sumažėjimas (24). Pirmo apsėklinimo lygis (FIR) naudojant Ovsynch protokolą siekia apie 35 proc., patvirtindamas, kad tai yra gera alternatyva rujos aptikimui. Vasconcelos ir kt. (2000) pranešė, kad didesnis veršingumo procentas (47,7 proc.), gautas naudojant Ovsynch protokolą (25). Veršingumo rodiklis po Ovsynch buvo geresnis, kai TAI buvo atliktas praėjus 16 valandų po antrosios GnRH injekcijos (45 proc.), o 41 proc. - grįžus 8 ar 24 val. po GnRH (24).

Rujos ciklo etapas, kurio metu buvo pradėtas Ovsynch protokolas, turi įtakos jo veiksmingumui. Pradėjus vykdyti protokolą ankstyvuoju rujos laikotarpiu arba rujos ciklo viduryje

19 (5 ir 12 d.), padidėja veršingumo dažnis, negu pradėjus Ovsynch protokolą kitomis rujos ciklo paromis (26).

Tarp pirmaveršių ir vyresnių karvių reprodukcinių savybių yra nustatytas skirtumas. Nors kai kurie tyrimai rodo geresnę reprodukcinę veiklą vyresnio amžiaus karvėms. Galimos geresnio vaisingumo priežastys pirmaveršėms karvėms yra mažesnė medžiagų apykaitos sutrikimo rizika ankstyvoje laktacijos metu (27). Be to, buvo pranešta, kad be ankstyvo cikliškumo atsiradimo pirmaveršės karvės turi mažiau reprodukcinių problemų. Tačiau, kaip ir dauguma duomenų apie šią temą, ši išvada yra ne visada teisinga.

Esminiai skirtumai tarp amžiaus grupių gali pateisinti selektyvų sinchronizavimo protokolų taikymą pirmaveršėms arba arba vyresnėms karvėms. Keletas autorių pranešė, kad po Ovsynch ir dirbtinio apsėklinimo veršingumo dažnis buvo didesnis negu vyresnių karvių. Kiti tyrimai neparodė šio poveikio (28).

20 Taikomas Ovsynch protokolas

Veršingumo tikrinimas 60 parų po sėklinimo

Surujojusios

karvės, n=8

Nesurujojusios

karvės, n=7

Amžius, n=8

Produktyvumas,

n=7

Surujojusios

karvės, n=25

Nesurujojusios

karvės, n=11

Amžius, n=16

Produktyvumas,

n=17

Sėklinimas surujojusios karvės

2. TYRIMO METODAI

2.2. Bandymo schema

ALPRO® Windows bandos valdymo programoje fiksuojami bandos duomeys (produkcija, aktyvumas, reprodukcija), n=449

Atrinktos kliniškai sveikos karvės, kurios nesėklintos iki 90 paros po apsiveršiavimo, n=51

Karvės, kurioms buvo nepastebėta ruja iki 35 paros po

veršiavimos, n=15

Karvės, kurioms buvo pastebėta ruja

iki 35 paros po veršiavimos, n=36

21

2.2. Trumpa ūkio charakteristika

Tyrimas atlikas Pagėgių savivaldybėje esančiame X ūkyje, 2018 metų birželio – spalio mėnesiais. Ūkyje laikoma apie 450 holšteinų ir Lietuvos juodmargių veislių karvių. Bandos produktyvumas 10547 kg. Dienų skaičius tarp dviejų paskutinių apsiveršiavimų yra 418 dienų. Sėklinimo indeksas 1.90 Šeriama skirtingais racionais kiekviena grupė. Gyvūnų laikymo tipas – besaitis, visus metus karvės laikomos tvartuose. Guoliavietėse sudėti guminiai kilimėliai. Gyvuliai suskirstyti į grupes:

1. Šviežiapienės – melžiamos karvės iki 60 paros 2. 1 grupė – melžiamos karvės nuo 60 iki 180 paros

3. 2 grupė – melžiamos karvės nuo 180 paros iki užtraukinimo 4. 3 grupė - užtrūkusios karvės

5. Tranzitinės – užtrūkusios karvės, likus 21 parai iki veršiavimosi 6. Telyčios

Karvės šeriamos skirtingais racionais, pritaikytais kiekvienai technologinei grupei atskirai. Čia pavaizduoti šviežiapienių karvių (1 lentelė ir priedas Nr. 1) ir 1 grupės karvių (2 lentelė ir priedas Nr. 2) šėrimo racionai. Į juos taip pat įeina pašarinės mielės, toksinų surišėjas bei soda.

2 lentelė. Šviežiapienių grupės racionas

Pašaras Masė, kg

Kukurūzų silosas 21,00

Šienainis 5,50

Šiaudai, kviečių 1,50

Vanduo 10,00

Kviečių (žieminių), grūdai 3,20

Pupos 0,50

Cukrinių runkelių griežiniai 1,50 Sojų pupelių rupiniai 2,20 Rapsų išspaudos 2,10 Cukrinių runkelių melasa 1,50

22

3 lentelė. 1 grupės racionas

Kukurūzų silosas 20,00

Šienainis 8,00

Šiaudai, kviečių 1,10

Vanduo 10,00

Kviečių (žieminių), grūdai 3,00

Pupos 1,00

Žirniai 0,50

Cukrinių runkelių griežiniai 1,70 Sojų pupelių rupiniai 1,20

Rapsų išspaudos 2,00

Cukrinių runkelių melasa 1,60

2.3. Tyrimus reglamentuojantys įstatymai

Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

2.4. Tyrimų objektas

Moksliniam tyrimui buvo atrinkta 51 kliniškai sveika karvė. Visos karvės buvo 1 grupės, šeriamos tuo pačiu racionu bei buvo melžiamos 90 ±10 parų, skirtingo produktyvumo bei laktacijų skaičiumi. Suskirstytos į grupes pagal rujos pasireiškimą, laktacijų skaičių bei produktyvumą.

23

2.5. Darbo eiga

DeLaval kompiuterinėje bandos valdymo programoje ALPRO® Windows, stebint karvių aktyvumą, sveikatingumą bei produktyvumą, buvo atrinkta 51 karvė, kurios 90 parų po apsiveršiavimo nėra veršingos arba nepasireiškė rujos požymiai. Karvėms atlikta klinikinė apžiūra – karvės kliniškai sveikos. Karvėms taikytas sinchronizacijos protokolas Ovsynch.

Tiriamoms karvėms 0 parą į raumenį (m. biceps femoris) suleidžiama 2 ml „Ovarelin“ (Prancūzija), 50 μg/ml injekcinis tirpalo, veiklioji medžiaga - gonadorelinas (diacetato tetrahidratas). 7 parą į raumenį leidžiama 5 ml „Enzaprost“ (Prancūzija) 5 mg/ml injekcinis tirpalo, veiklioji medžiaga - dinoprostas (trometamolis). 9 parą į raumenį (m. biceps femoris) leidžiama antroji „Ovarelin“ 50 μg/ml 2 ml injekcija. Naudojami vienkartiniai švirkštai ir adatos. Surujojusios karvės buvo sėklinamos. Sėklinimui buvo naudojama vieno buliaus sperma.

Ruja buvo nustatoma pagal sumažėjusią pieno produkciją, kuri fiksuojama ALPRO® Windows bandos valdymo programoje – primilžis vidutiniškai sumažėdavo 50 proc., tačiau pasitaikydavo karvių, kurių produkcija sumažėdavo 90 proc. Kartu stebėti išoriniai lytinių organų pokyčiai: makšties paraudimą, gleivių kiekį ir konsistenciją bei iš rujai būdingos elgsenos: padidėjęs aktyvumas (nustatoma pagal bandos valdymo programos duomenis) bei karvė ramiai stovi, kai ant jos lipa kitos karvės.

2.6. Hormoniniai preparatai

Ovarelin (Ceva Santé Animale, Prancūzija) – injekcinis tirpalas, kurio 1 ml yra: 50 μg gonadorelino (diacetato tetrahidrato) bei pagalbinės medžiagos (Benzilo alkoholis (E1519), kalio-divandenilio fosfatas, dikalio fosfatas, natrio chloridas, injekcinis vanduo). Gonadorelinas (diacetato formos) yra sintetinis hormonas, fiziologiškai ir chemiškai tapatus natūraliam žinduolių organizme gaminamam gonadotropiną atpalaiduojančiam hormonui (GnRH). Gonadorelinas skatina hipofizės gonadotropinų, liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sintezę ir išsiskyrimą. Jų poveikį kontroliuoja specifiniai plazmos membranų receptoriai. Užtenka užimti tik 20 proc. GnRH receptorių, kad susidarytų 80 proc. didžiausio biologinio atsako. Pakartotinai nesėkmingai sėklintoms patelėms vienas iš geriausiai pastebimų rodmenų yra pavėluotas ir mažesnis prieš ovuliaciją išsiskiriančio LH kiekis, sukeliantis uždelstą

24 ovuliaciją. GnRH injekcija rujos metu sukelia spontanišką LH kiekio padidėjimą ir saugo pakartotinai neapsisėklinančius gyvulius nuo uždelstos ovuliacijos (29).

Enzaprost (Ceva Sante Animale, Prancūzija) – injekcinis tirpalas, kurio 1 ml yra: 5 mg dinoprosto (trometamolio) bei pagalbinių medžiagų (Benzilo alkoholis (E1519),natrio hidroksidas (E524), injekcinis vanduo). Dinoprostas (trometamolis) daugelio žinduolių organizme veikia liuteolitiškai ir sukelia geltonkūnio involiuciją, dėl to lytiškai aktyvių ir cikliškai rujojančių patelių organizme sukelia rują bei ovuliaciją. Sušvirkštas dinoprostas galvijams ir kiaulėms sukelia abortas arba vaikavimąsi. Be to, priklausomai nuo gyvūno rūšies, dinoprostas gali veikti ir kitaip, pvz., didinti kraujospūdį ar sukelti bronchų spazmus. Dinoprostas taip pat stimuliuoja lygiųjų raumenų skaidulas (30).

2.7. Sėklinimas

Sėklinimui skirta sperma laikoma azoto konteineryje. Šiaudelis su sperma atšildomas 10 sekundžių 37 °C temperatūroje. Šiaudelis užtaisomas į universalų sėklinimo švirkštą. Karvė fiksuojama guoliavietėje arba gaudyklėje. Pirmiausia ranka iš tiesiosios žarnos pašalinamos išmatos. Palpuojant per tiesiąją žarną, švirkštas įvedamas į gimdos kaklelį. Atsargiai įvedus švirkštą iki gimdos kaklelio priekinės dalies, suleidžiama sperma ir švirkštas ištraukiamas

2.8. Veršingumo tikrinimas

Praėjus 60 parų po sėklinimo karvėms buvo atliktas rektinis veršingumo tyrimas. Prieš tiriant karvės buvo fiksuojamos staklėse bei iš tiesiosio žarnos ranka pašalintos išmatos. Veršingumas nustatytas rektiškai palpuojant gimdą, gimdos ragus ir nustatant vaisiau būvimą. Kilus abejonėms, po savaitės tyrimas kartojamas.

2.9. Statistinių duomenų analizavimas

Gauti statistiniai duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterines programas SPSS statistics v21 bei Microsoft Excel 2016. Statistiniai duomenys laikomi statistiškai patikimais kai p<0,05.

25

3. TYRIMO REZULTATAI

Kaip matome diagramoje, tirtų karvių, kurios buvo pirmos laktacijos, davė mažiausią produkcijos kiekį – vidutiniškai 8600 kg per laktaciją. Antros laktacijos karvių vidutinis produktyvumas buvo 18 procentų didesnis negu pirmos laktacijos karvių. Trečios laktacijos karvių produktyvumas buvo aukščiausias – 30 procentų didesnis negu pirmaveršių, 10 procentų didesnis negu antros laktacijos karvių ir 12 procentų didesnis negu vidutinis visų ketvirtos ir aukštesnės laktacijos karvių produktyvumas (p<0,05)(1 pav.).

1 pav. Karvių produktyvumas pagal laktacijų skaičių

Iš visų tirtų karvių iki 35 paros po apsiveršiavimo surujojo 30 proc. Daugiausia karvių surujojusių iki 35 paros po apsiveršiavimo buvo pirmos laktacijos 32 proc., o tai sudaro 40 procentų visų karvių surujojusių iki 35 paros po apsiveršiavimo. Mažiausiai iki 35 paros po veršiavimosi surujojo ketvirtos ir didesnės laktacijos karvės, jų buvo 1,6 karto mažiau lyginant su pirmos (p<0,05). (2 pav.)

2 pav. Amžiaus įtaka rujos pasireiškimui iki 35 paros po apsiveršiavimo. 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000

1 lak 2 lak 3 lak 4 ir daugiau

P ro d u k ty v u m as , k g Laktacijų skaičius 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 1 2 3 4 ir daugiau P ro ce n tai Laktacijų skaičius Surujojo Nesurujojo

26 Daugiausia karvių, surujojusių iki 35 paros po apsiveršiavimo, vidutinis laktacijos produktyvumas buvo nuo 8000 kg iki 10000 kg. Tai du kartus daugiau negu karvės, kurių vidutinis produktyvumas buvo mažesnis negu 8000 kg per laktaciją. Mažiausiai surujojo karvės kurių produktyvumas didesnis negu 12000 kg pieno per laktaciją - 13 procentų visų surujojusių karvių. Tai 3 kartus mažiau negu surujojusių karvių, kurių produktyvumas 8000-10000 kg per laktaciją (p<0,05). (3 pav.)

3 pav. Produktyvumo įtaka rujos pasireiškimui iki 35 paros po apsiveršiavimo

Kaip pavaizduota diagramoje, didžiausias rujos procentas po sinchronizacijos buvo karvių, kurios buvo 4 ir didesnės laktacijos (70 proc.) bei 2 laktacijos karvių (69 proc.). Mažiau surujojo 2 laktacijos (69 proc.) bei 3 laktacijos (67 proc.) karvių. Didžiausias skirtumas buvo 1 laktacijos karvių - surujojo 58 proc. sinchronizuotų karvių. Pirmos laktacijos karvių po sinchronizacijos surujojo 11 proc. mažiau negu antros . Trečios laktacijos karvių surujojo panašiai kiek ir antros – 67 procentai (p>0,05).(4 pav.)

4 pav. Amžiaus įtaka įtaka sinchronizuotų karvių rujos pasireiškimui. 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 6000-8000 8000-10000 10000-12000 >12000 P ro cen tai Produktyvumas, kg 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 1 2 3 4 ir daugiau P ro ce n tai Laktacijų skaičius

27 Daugiausia rujos pasireiškimų buvo karvėms, kurių vidutinis produktyvumas buvo daugiau negu 12000 kg per laktaciją. Tai 3,2 karto daugiau negu karvių, kurių produktyvumas buvo mažesnis negu 8000 kg per metus (p<0,05). (5 pav.)

5. pav. Sinchronizuotų karvių rujos pasireiškimas pagal produktyvumą.

Karvės, kurioms pasireiškė ruja iki 35 paros po apsiveršiavimo, apsisėklino 1,2 karto geriau negu karvės, kurioms ruja nepasireiškė iki 35 paros po apsiveršiavimo (p<0,05). (6 pav.)

6 pav. Karvių veršingumas priklausomai nuo rujos pasireiškimo iki 35 paros po apsiveršaivimo. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 6000-8000 8000-10000 10000-12000 >12000 Kar viių s kaičiu s Produktyvumas, kg Surujojo Nesurujojo 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Rujojo iki 35 paros Nesurujojo iki 35 paros

P

ro

cen

tai

28 Kaip pavaizduota diagramoje, prasčiausiai apsivaisino 4 ir didesnės laktacijos karvės – tai 1,6 karto mažiau negu antros laktacijos karvės, kurių apsivaisinimo procentas buvo aukščiausias. Pirmos laktacijos karvių veršingumas buvo 1,4 mažesnis negu antros laktacijos. Trečios laktacijos karvės apsivaisino 1,2 prasčiau negu antros laktacijos karvės (p<0,05). (7 pav.)

7 pav. Sinchronizacijos efektyvumas pagal veršingumą priklausomai nuo amžiaus.

Kaip parodyta grafike, daugiausia veršingų karvių buvo, kurių vidutinis laktacijos produktyvumas yra 10000-12000 kg. Tai 47 procentais daugiau negu karvės, kurių vidutinis produktyvumas mažiau negu 8000 kg per laktaciją ir 30 proc. daugiau negu karvės, kurių produktyvumas 8000-10000 kg per laktaciją (p<0,05). (8 pav.)

8 pav. Sinchronizacijos efektyvumas pagal veršingumą priklausomai nuo produktyvumo 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 2 3 4 ir daugiau Kar vių s kaičiu s Laktacijų skaičius Veršinga Neveršinga 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 6000-8000 8000-10000 10000-12000 >12000 Kar vių s kaičiu s Produktyvumas, kg Veršinga Neveršinga

29

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pirmaveršių karvių produktyvumo pikas (apie 100 melžimo parų) sieka nuo 75 proc. iki 80 proc. suaugusios karvės produktyvumo piko (31). M. Mellad ir kitų (2011) tyrimų duomenis, gydant rekombinantiniu galvijų somatotropinu didžiausias produktyvumas pasiektas penktos laktacijos metu (32). M. Vijayakumar ir kiti (2017) nustatė, kad karvės produktyvumas didėja iki 3 laktacijos. Trečios laktacijos metu produktyvumas didžiausias. Ketvirtos ir tolimesnių laktacijų produktyvumas mažėja. Mūsų tyrimo duomenimis, taip pat nustatyta, jog didžiausias karvių produktyvumas buvo trečios laktacijos metu – vidutiniškai 11260 kg per laktaciją (p<0,05).

Rujos aptikimo efektyvumas yra ≤ 50 proc. pieninių karvių bandose, daugiausia dėl pačių karvių, žmonių ir aplinkos priežasčių (31). Naudojant aktyvumo stebėjimo sistemą pastebimos rujos iki 70 proc. holšteinų veislės karvių, 20 proc. laikoma nerujojančiomis ir 10 proc. rujoja be požymių (33). Blogas ar nepakankamas rujos aptikimas yra pagrindinė prasto sėklinimo rizikos ir reprodukcinio neefektyvumo pieno bandose priežastis. Tikslaus laiko dibrbtinio apėklinimo (TAI) protokolai, kurie sinchronizuoja folikulų augimą, geltonkūnio (CL) regresiją ir ovuliaciją, pagerina reprodukcinę savybę, nes visi gyvūnai yra sėklinami nepriklausomai nuo rujos požymių pasireiškimo (31). Apie 10 proc. karvių po Ovsynch sinchronizacijos neįvyksta ovuliacija bei nepasireiškia ruja (34). Lėtas kiaušidžių veiklos atsistatymas po apsiveršiavimo yra pagrindinė kliūtis sėklinimui. 75,9 proc. visų karvių praėjus 65 paroms po veršiavimosi atsistatė rujos ciklas. Karvės, kurios buvo po antra dar daugiau veršiavimosi, rujos ciklas atsistatė geriau negu pirmaveršėms karvėms (35). M. L. Adrien ir kitų tyrimais, pirmaveršėms karvėms lytinis ciklas atsistato vėliau negu karvėms, kurios veršiavosi du kartus ar daugiau (36). Chiho Kawashima ir kiti nustatė, kad pirmaveršėms karvėms lytinis ciklas atsistatė greičiau (33.0 ± 2.6 paros) negu karvėms, kurios veršiavosi antrą kartą ar daugiau (42.6 ± 2.9 paros) (37). J. Roelofs ir F. López-Gatius nustatė, kad su kiekviena laktacija 21,4 proc. mažėja karvių judėjimas rujos metu (38). Mūsų tyrimo metu daugiausia iki 35 paros pastebėta pirmos laktacijos rujojančių karvių. Didėjant laktacijų skaičiui užfiksuota vis mažiau rujojančių karvių (p<0,05).

Rhodes ir kt. (2003 m.) nustatė, kad nuo 11 iki 38 proc. karvių ovuliacija nevyksta 50-60 dienų po veršiavimosi. (39) G. Opsomer tyrimo duomenimis beveik puse (49 proc.) aukšto produktyvumo pieninių karvių pasireiškė kiaušidžių disfunckija po atsivedimo. Dažniausiai nustatyas vėluojantis lytinis ciklas (40). J. Dubuc ir kiti (2012) savo tyrimų duomenimis nustatė, kad iki 35 paros 44 proc. karvių pasireiškė anovuliacija (41). Mūsų atlikto tyrimo duomenimis nesurujojo 30 proc. tirtų karvių. 40 proc. karvių, surujojusių iki 35 paros, produktyvumas buvo 8000

30 - 10000 kg per laktaciją, 27 proc. – nuo 10000 iki 12000 kg pieno per metus (p<0,05). Anovuliacija neigiamai veikia karvės veršingumui bei jo palaikymui. Pagrindiniai anovuliaciją lemiantys veiksniai yra mažesnis energijos gavimas, mažesni kūno rezervai, padidėjęs energijos paskirstymas tarp pieno gamybos, melžimo ir ligų po atsivedimo (39). Pagal H. Dobson ir kitus (2007), holšteinų veislės karvėms su aukštu produktyvumu lytinis ciklas atsistato vėliau ir būna trumpesnis nei įprasta. Taip pat didėjant produktyvumui atsiranda 1,6 karto didesnė tikimybė, kad ruja bus „slapta“ (angl. silent) (42) ir tik vienos folikulinės bangos. Antroji ruja dažniausiai būna su atitinkamais rujos požymiais ir normalia liuteinine faze (43). Karvių, kurioms nepasireiškia ruja po apisveršiavimo, gydymas yra naudojant hormonus (39).

Giordano ir kiti (2012) atlikę tyrimus nustatė, kad sinchronizacijos metu pasireiškus rujai, apsivaisinimo tikimybė padidėja iki 25 proc. (44). R. Kasimanickam (2009) atliko tyrimą ir nustatė, kad amžius neturėjo įtakos rujos pasireiškimui po sinchronizacijos (45). Mūsų tyrimo duomenis daugiausia surujojo karvių, kurios buvo 4 ir didesnės laktacijos (70 proc.), panašiai surujojo antros laktacijos (69 proc.) ir 3 laktacijos karvės (67 proc.), piramevešių surojojo tik 58 proc. Tačiau duomenys nebuvo statistiškai patikimi (p>0,05).

H. M. Higgins ir kiti (2013) apklausė veterinarijos gydytojų ir tyrė ūkius, dėl prastos pieninių karvių rujos išraiškos. Virš 20 proc. kaip priežastį laikė neigiamą energijos balansą, prastą šėrimą, kiti 20 proc. – blogas laikymo sąlygas, kaip pagrindinę blogo rujos pasireiškimo priežastį. Tik apie 4 proc. įvertino aukštą produktyvumą kaip priežastį prastai rujos išraiškai (46). Aukšto produktyvumo karvės dažnai kenčia nuo neigiamo energijos balanso ir dėl energijos trūkumo ir organizmo susitelkimo į pieno gamybą, yra „išjungiama“ lytinė sistema. Pritaikius tinkamą šėrimą ir patenkinant karvės poreikius, galima pašalinti arba bent sumažinti neigiamą aukšto produktyvumo poveikį rujos pasireiškimui (47). Mūsų tyrimo duomenimis, naudojant Ovsynch protokolą blogiausiai surujojo karvės kurių produktyvumas mažesnis negu 8000 kg per laktaciją (25 proc.), o geriausiai karvės kurių produktyvumas apie 12000 kg per laktaciją (p<0,05).

K. Yamada (2005) nustatė, kad karvių gebėjimas apsivaisinti yra blogesnis, jeigu nepasireiškia pirmoji ruja. Pasireiškus rujai iki 35 paros po apsiveršiavimo apsivaisino 72,7 proc. karvių sinchronizuotų pagal Ovsynch protokolą, o karvės, kurioms primoji ruja pasireiškdavo vėliau negu po 56 DIM arba nepasireikšdavo iš vis – 27,3 proc (48). Šis teiginys atsispindi ir mūsų tyrimo rezultatuose. 76 proc. karvių surujojusių iki 35 paros po apsiveršiavimo, po sėklinimo tapo veršingos, kuomet karvės nesurujojusios iki 35 paros po apsiveršiavimo apsivaisino 63 proc (p<0,05).

Kito K. Yamada (2005) atlikto tyrimo metu nustatė, kad 5 – 6 laktacijų karvės apsivaisino praščiau negu antros laktacijos karvės, naudojant Ovsynch protokolą 16 proc. mažiau negu antros

31 laktacijos karvės (48). Pagal gautus mūsų tyrimo duomenis, geriausiai apsivaisino antros laktacijos karvės – 91 proc. Tai 27 proc. daugiau negu pirmos laktacijos karvės ir 34 proc. daugiau karvės, kurios buvo daugiau negu trečios laktacijos (p<0,05).

Smarkiai didėjant produktyvumui drastiškai mažėja karvės vaisingumas (49). Yra atlikta daug tyrimų apie ryšį tarp didėjančios pieninių karvių pieno produkcijos ir mažėjančio vaisingumo. Rezultatai sutapdavo ne visada. Didesnis pieno primilžis ne visada turi įtakos pieninių karvių vaisingumui (50). Didesnis primilžis taip pat gali padidinti vaisingumo mažėjimo riziką, atsiradusią dėl medžiagų apykaitos ir susijusių ligų atsiradimo prastai kontroliuojamoje bandoje. Taigi, geresnis produktyvumas gali būti pagrindinis veiksnys mažinantis bandos vaisingumą (51). Tinkamas bandos valdymas gali pašalinti neigiamą didesnės produkcijos poveikį vaisingumui (50). A. M. L. Madureira ir kitų (2015) tyrimų duomenimis, produktyvumas neturėjo įtakos apsivaisinant, tačiau neigiamai koreliavo su stovėjimo refleksu rujos metu (52). Dėl padidėjusio produktyvumo, didėja karvės poreikia, kurios yra sunku patenkinti (53). Pagal Larson et al., (2006) aukšto produktyvumo sveikos karvių, šeriamos subalansuotu pašaru turi mažiau repordukcinių funkcijų sutrikimų lyginant su žemos produkcijos karvėmis (54). Mūsų tyrimo duomenimis, daugiausia veršingų karvių, kurių produktyvumas 10000-12000, 37 proc. daugiau lyginant su karvėmis, kurių produktyvumas <8000 kg ir 12 proc daugiau negu karvės, kurių produktyvumas didesnis negu 12000 kg per laktaciją (p<0,05).

32

5. IŠVADOS

1. Vidutinio produktyvumo karvės (8000-10000 kg) rujojo 27 proc. daugiau negu didelio produktyvumo karvės (>12000 kg).Pirmaveršės karvės rujojo 12 proc. daugiau negu 4 laktacijos ir vyresnės karvės. Didėjant laktacijų skaičiui, mažėja rujojančių karvių skaičius (p<0,05).

2. Sinchronizuotų pirmaveršių karvių rujojo 11 proc. mažiau negu antros laktacijos karvių (p>0,05). 3. Mažo produktyvumo karvės (>8000 kg) rujojo 3,2 karto (45 proc.) mažiau negu karvės, kurių produktyvumas daugiau negu12000 kg (p<0,05).

4. Daugiausia veršingų karvių – 2 laktacijos (91 proc.), tai 27 proc. daugiau negu pirmaveršių karvių ir 37 proc. daugiau negu vyresnių nei 3 laktacijo karvių. Daugiausia veršingų karvių, kurių produktyvumas 10000-12000, 37 proc. daugiau negu su karvėmis, kurių produktyvumas <8000 kg (p<0,05).

33

REKOMENDACIJOS

Pagal tyrimo duomenis, karvės, kurioms pasireiškė ruja iki 35 paros po apsiveršiavimo, pritaikius Ovsynch protokolą apsivaisina geriau.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Wiltbank MC, Baez GM, Cochrane F, Barletta R V., Trayford CR, Joseph RT. Effect of a second treatment with prostaglandin F2α during the Ovsynch protocol on luteolysis and pregnancy in dairy cows. J Dairy Sci. 2015;98(12):8644–54.

2. Juodžentytė R, Žilaitis V. Efficiency of dairy cows estrous cycle recovery after treatment of reproductive disorders. 2018;76(98).

3. Souza AH, Gümen A, Silva EPB, Cunha AP, Guenther JN, Peto CM, et al.

Supplementation with Estradiol-17β Before the Last Gonadotropin-Releasing Hormone Injection of the Ovsynch Protocol in Lactating Dairy Cows. J Dairy Sci. 2007;90(10):4623– 34.

4. Nebel RL, Jobst SM. Evaluation of Systematic Breeding Programs for Lactating Dairy Cows: A Review. J Dairy Sci [Internet]. 1998;81(4):1169–74.

5. https://extension.msstate.edu/sites/default/files/publications/publications/p2807.pdf. (žiūrėta 2018-08-20)

6. Wiltbank M, Lopez H, Sartori R, Sangsritavong S, Gümen A. Changes in reproductive physiology of lactating dairy cows due to elevated steroid metabolism. Theriogenology. 2006;65(1):17–29.

7. De Rensis F, López-Gatius F, Capelli T, Molina E, Techakumphu M, Scaramuzzi RJ. Effect of season on luteal activity during the post partum period of dairy cows in temperate areas. Animal. 2008;2(4):554–9.

8. M.C. Wiltbank”, A. Gtimen and RS. Physiological classification of anovulatory conditions in cattle. 2002;(01):21–52.

9. Wathes, D. C.; Taylor, V. J.; Cheng, Z. and Mann, G. E. (2003). Follicle growth, corpus luteum function and their effects on embryo development in postpartum dairy cows. Reproduction Supplement, 61 pp. 219–237.

10. Pryce JE, Royal MD, Garnsworthy PC, Mao IL. Fertility in the high-producing dairy cow. Livest Prod Sci. 2004;86(1–3):125–35.

11. Roche JF. The effect of nutritional management of the dairy cow on reproductive efficiency. Anim Reprod Sci. 2006;96(3–4):282–96.

35 12. Garnsworthy PC, Fouladi-Nashta AA, Mann GE, Sinclair KD, Webb R. Effect of

dietary-induced changes in plasma insulin concentrations during the early post partum period on pregnancy rate in dairy cows. Reproduction. 2009;137(4):759–68.

13. Walsh SW, Williams EJ, Evans ACO. A review of the causes of poor fertility in high milk producing dairy cows. Anim Reprod Sci. 2011;123(3–4):127–38.

14. Tanaka T, Arai M, Ohtani S, Uemura S, Kuroiwa T, Kim S, et al. Influence of parity on follicular dynamics and resumption of ovarian cycle in postpartum dairy cows. Anim Reprod Sci. 2008;108(1–2):134–43.

15. Dobson H, Walker SL, Morris MJ, Routly JE, Smith RF. Why is it getting more difficult to successfully artificially inseminate dairy cows? Animal. 2008;2(8):1104–11.

16. Sheldon IM, Cronin J, Goetze L, Donofrio G, Schuberth H-J. Defining Postpartum Uterine Disease and the Mechanisms of Infection and Immunity in the Female Reproductive Tract in Cattle1. Biol Reprod. 2009;81(6):1025–32.

17. Stangaferro ML, Wijma R, Masello M, Giordano JO. Reproductive performance and herd exit dynamics of lactating dairy cows managed for first service with the Presynch-Ovsynch or Double-Ovsynch protocol and different duration of the voluntary waiting period. J Dairy Sci. 2018;101(2):1673–86.

18. Colazo MG, Mapletoft RJ. A review of current timed-AI (TAI) programs for beef and dairy cattle. Can Vet J. 2014;55(8):772–80.

19. Gvozdić, Dragan, Dovenski, Toni, Atanasov, Branko, Ivan, Stančić, Blagoje, Božić, Aleksandar, et al. Hormonal methods for estrous cycle manipulation in dairy cows. Savrem Poljopr / Contemp Agric. 2013;62(3–4):319–32.

20. Walker SL, Smith RF, Jones DN, Routly JE, Dobson H. Chronic stress, hormone profiles and estrus intensity in dairy cattle. Horm Behav. 2008;53(3):493–501.

21. López-Gatius F, Santolaria P, Mundet I, Yániz JL. Walking activity at estrus and subsequent fertility in dairy cows. Theriogenology. 2005;63(5):1419–29.

22. J. R. Pursley, M. 0. Mee MCW. SYNCHRONIZATION OF OVULATION IN DAIRY COWS USING PGF2, AND GnRH. 1995;(95):4–7.

36 Outcomes to Each Hormonal Injection of Ovsynch in Lactating Dairy Cows. J Dairy Sci [Internet]. 2006;89(9):3413–24.

24. Nowicki A, Barański W, Baryczka A, Janowski T. OvSynch protocol and its modifications in the reproduction management of dairy cattle herds -an update. J Vet Res.

2017;61(3):329–36.

25. Vasconcelos JLM, Sartori R, Oliveira HN, Guenther JG, Wiltbank MC. Reduction in size of the ovulatory follicle reduces subsequent luteal size and pregnancy rate. Theriogenology. 2001;56(2):307–14.

26. Portaluppi MA, Stevenson JS. Pregnancy Rates in Lactating Dairy Cows After

Presynchronization of Estrous Cycles and Variations of the Ovsynch Protocol. J Dairy Sci [Internet]. 2005;88(3):914–21.

27. Gröhn YT, Rajala-Schultz PJ. Epidemiology of reproductive performance in dairy cows. Anim Reprod Sci. 2000;60–61:605–14.

28. Tenhagen BA, Surholt R, Wittke M, Vogel C, Drillich M, Heuwieser W. Use of Ovsynch in dairy herds - Differences between primiparous and multiparous cows. Anim Reprod Sci. 2004;80(1–2):1–11.

29. http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV2142.pdf. (žiūrėta 2018-09-10) 30. http://vetlt1.vet.lt/vr/pdf/RV2144.pdf. (žiūrėta 2018-09-10)

31. Amaral-phillips BD, Ph D. Using Peak and Summit Milk to Evaluate Your Dairy ’ s Management Programs. 2012;4–5.

32. Mellado M, Antonio-Chirino E, Meza-Herrera C, Veliz FG, Arevalo JR, Mellado J, et al. Effect of lactation number, year, and season of initiation of lactation on milk yield of cows hormonally induced into lactation and treated with recombinant bovine somatotropin. J Dairy Sci [Internet]. 2011;94(9):4524–30.

33. Fricke PM, Carvalho PD, Giordano JO, Valenza A, Lopes G, Amundson MC. Expression and detection of estrus in dairy cows: The role of new technologies. Animal.

2014;8(SUPPL. 1):134–43.

34. Wiltbank MC, Sartori R, Herlihy MM, Vasconcelos JLM, Nascimento AB, Souza AH, et al. Managing the dominant follicle in lactating dairy cows. Theriogenology.

37 2011;76(9):1568–82.

35. Santos JEP, Rutigliano HM, Filho MFS. Risk factors for resumption of postpartum estrous cycles and embryonic survival in lactating dairy cows. Anim Reprod Sci. 2009;110(3– 4):207–21.

36. Adrien ML, Mattiauda DA, Artegoitia V, Carriquiry M, Motta G, Bentancur O, et al. Nutritional regulation of body condition score at the initiation of the transition period in primiparous and multiparous dairy cows under grazing conditions: Milk production, resumption of post-partum ovarian cyclicity and metabolic parameters. Animal. 2012;6(2):292–9.

37. Kawashima C, Kaneko E, Montoya CA, Matsui M, Yamagishi N, Matsunaga N, et al. Relationship between the first ovulation within three weeks postpartum and subsequent ovarian cycles and fertility in high producing dairy cows. J Reprod Dev. 2006;52(4):479– 86.

38. Roelofs J, López-Gatius F, Hunter RHF, van Eerdenburg FJCM, Hanzen C. When is a cow in estrus? Clinical and practical aspects. Theriogenology. 2010;74(3):327–44.

39. Rhodes FM, McDougall S, Burke CR, Verkerk GA, Macmillan KL. Invited Review: Treatment of Cows with an Extended Postpartum Anestrous Interval. J Dairy Sci. 2003;86(6):1876–94.

40. G. Opsomer, Y.T. Gröhn J. Hertl, M. Coryn HD and A de K. Risk factors for post partum ovarian dysfunction in high producing dairy cows in belgium: a field study.

2000;1(20):220.

41. Dubuc J, Duffield TF, Leslie KE, Walton JS, LeBlanc SJ. Risk factors and effects of postpartum anovulation in dairy cows. J Dairy Sci. 2012;95(4):1845–54.

42. Dobson H, Smith RF, Knight CH, Sheldon IM. The High-producing Dairy Cow and its Reproductive Performance. 2007;42:17–23.

43. Crowe MA. Resumption of ovarian cyclicity in post-partum beef and dairy cows. Reprod Domest Anim. 2008;43(SUPPL. 5):20–8.

44. Giordano JO, Wiltbank MC, Guenther JN, Pawlisch R, Bas S, Cunha AP, et al. Increased fertility in lactating dairy cows resynchronized with Double-Ovsynch compared with Ovsynch initiated 32 d after timed artificial insemination. J Dairy Sci [Internet].

38 2012;95(2):639–53.

45. Kasimanickam R, Day ML, Rudolph JS, Hall JB, Whittier WD. Two doses of prostaglandin improve pregnancy rates to timed-AI in a 5-day progesterone-based synchronization

protocol in beef cows. Theriogenology. 2009;71(5):762–7.

46. Higgins HM, Ferguson E, Smith RF, Green MJ. Using Hormones to Manage Dairy Cow Fertility: The Clinical and Ethical Beliefs of Veterinary Practitioners. PLoS One.

2013;8(4):1–9.

47. Buitrago JAG. Use of hormone drugs in dairy cattle. 2017;(March):1–10. 48. Yamada K. JSAR Innovative Technology Award. Development of ovulation

synchronization and fixed time artificial insemination in dairy cows. J Reprod Dev. 2005;51(2):177–86.

49. Knaus W. Dairy cows trapped between performance demands and adaptability. J Sci Food Agric. 2009;89(7):1107–14.

50. LEBLANC S. Assessing the Association of the Level of Milk Production with Reproductive Performance in Dairy Cattle. J Reprod Dev. 2010;56(S):S1–7.

51. Sakaguchi M. SRD Innovative Technology Award 2010, Practical aspects of the fertility of Dairy Cattle. J Reprod Dev. 2011;57(1):17–33.

52. Madureira AML, Silper BF, Burnett TA, Polsky L, Cruppe LH, Veira DM, et al. Factors affecting expression of estrus measured by activity monitors and conception risk of lactating dairy cows. J Dairy Sci. 2015;98(10):7003–14.

53. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika. 2007. P. 127- 137. 54. Lamb GC, Larson JE, Geary TW, Stevenson JS, Johnson SK, Day ML, et al.

Synchronization of estrus and artificial insemination in replacement beef heifers using gonadotropin-releasing hormone, prostaglandin F 2α, and progesterone. J Anim Sci. 2006;84(11):3000–9.

Priedai

Priedas Nr. 1 šviežiapienių karvių racionas

41