LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Agnė Kolkaitė
MEDŽIAGŲ IR GAMINIŲ, SKIRTŲ SĄLYČIUI SU MAISTO PRODUKTAIS, CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ MIGRACIJOS ANALIZĖ
CHEMICAL ANALYSIS OF MATERIALS AND ARTICLES INTENDED TO COME INTO CONTACT WITH FOOD
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas Anatomijos ir fiziologijos katedra
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto
produktais, cheminių medžiagų migracijos analizė“. 1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2017 m. gegužės 5 d. Agnė Kolkaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2017 m. gegužės 5 d. Agnė Kolkaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2017 m. gegužės 5 d. Prof. Dr. Vaidas Oberauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)_________________________________________________________________________________ 2)_________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
TURINYS ... 3 SĄVOKOS IR SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai ... 10
1.2. Cheminių medžiagų migracija ... 11
1.3. Plastikiniai gaminiai ir jų reglamentavimas ... 13
1.4. Modeliniai tirpalai ir juslinis vertinimas ... 17
1.5. Modelinių tirpalų reglamentavimas ... 18
1.6. Toksikologinis fenolio vertinimas ... 19
1.7. Dervų naudojimas ... 20
2. TYRIMŲ METODIKA ... 21
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 22
3.1. Bendra ir specifinė cheminių medžiagų migracija bei ją skatinantys veiksniai ... 22
3.2. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal pranešančiąją šalį ... 24
3.3. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal kilmės šalį ... 26
3.4. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal cheminių medžiagų migraciją ... 27
3.5. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal gaminių pobūdį ... 28
3.6. Maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos ir joms keliami reikalavimai ... 29
3.7. Įvežamų į Lietuvos Respublikos rinką plastikinių stalo ir virtuvės reikmenų analizė pagal valstybes ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
5. IŠVADOS ... 38
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40 PRIEDAI ... 45
SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
1. VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2. RASFF – Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema 3. ES – Europos sąjunga
4. PET – polietileno teraftalatas 5. ITX – izopropiltioksantonas
6. EuPIA - Europos spaustuvinių dažų asociacija 7. 4MBP - 4-metilbenzofenonas
8. EFTA – Laisvos prekybos asociacija 9. NIAS – Netyčia patekusios medžiagos 10. SML – konkreti išskyrimo ribinė vertė 11. OML – suminė išskyrimo ribinė vertė
12. BfR – Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas 13. BPA – Bisfenolis A
SANTRAUKA
Autorius: Agnė Kolkaitė
Darbo vadovas: Prof. Dr. Vaidas Oberauskas
Magistro baigiamasis darbas “Medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto produktais, cheminių medžiagų migracijos analizė” atliktas 2014 – 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje (Tilžės g. 18, Kaunas) ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (Siesikų g. 19, Vilnius).
Medžiagos ir gaminiai, skirti sąlyčiui su maisto produktais, ne visada yra pakankamai inertiški, todėl yra itin svarbu identifikuoti cheminę medžiagą ir jos kiekį, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir įvertinti ar laikomasi nustatytų teisės aktų reikalavimų. Siekta įvertinti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, cheminių medžiagų migraciją, ją skatinančius veiksnius ir kt. Magistro baigiamąjame darbe analizuoti moksliniai straipsniai dėl su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, teorinė medžiaga dėl cheminių komponentų migracijos iš pakuotės į maistą. Praktinė tyrimo dalis yra paruošta naudojant informacijos sisteminimo, duomenų apibendrinimo metodus. Apskaičiuotas pasikliautinis intervalas pagal Wilson‘ą bei chi-kvadrato kriterijus. 2012-2016 m. daugiausia RASFF pranešimų paskelbė Italija. Didžioji dalis pranešimų 2012 – 2016 m. buvo gauti dėl gaminių, kurių kilmės šalis – Kinija. Didžioji dalis RASFF pranešimų 2012 m. buvo gauti dėl formaldehido ir pirminių aromatinių aminų migracijos. Per 2012-2016 m. laikotarpį daugiausia pranešimų gauta dėl melamininių virtuvės reikmenų, valgomųjų įrankių. Per 2012-2016 metus iš viso atrinkta ir Lietuvoje ištirta 100 su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių, iš kurių neatitikimai nustatyti - trimis atvejais. 2014 m. didžioji dalis plastikinių stalo ir virtuvės reikmenų buvo įvežta iš Jungtinės Karalystės, 2015 m. į Lietuvos Respublikos rinką didžioji dalis plastikinių stalo ir virtuvės reikmenų buvo įvežta iš Lenkijos.
Rekomenduojama stiprinti su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių valstybinę kontrolę iš trečiųjų šalių, ypatingai, dėl plastikinių gaminių ir gaminių iš melamino ir poliamido;
SUMMARY
Author: Agnė Kolkaitė
Work manager: Prof. Dr. Vaidas Oberauskas
The final work of master degree “Chemical analysis of materials and articles intended to come into contact with food” is accomplished at the Department of Anatomy and physiology in the Veterinary medicine Academy of Lithuanian university of Health sciences (Tilžės str. 18, Kaunas) and State Food and Veterinary Service (Siesikų str. 19, Vilnius) during the period of 2014 – 2017.
Materials and products that interfere with food products not always are inactive, therefore, it is very important to identify the chemical substance and its amount to prevent health of customers and to evaluate the legislation that may be interrupted. This work has estimated materials, migration of chemical substances and factors of their stimulation etc. that contribute with food products. Many scientific publications about products and materials that interfere with food products and theory about chemical components that migrate from package to food have been analyzed in this final work of master degree. The practical part of this research was performed by using the data collection and analysis packages’ methods. The confidence interval was verified using Wilson‘s and chi-square criteria. The majority of the RASFF (Rapid Alert System for Food and Feed) reports was published by Italy during the period of 2012-2016. Reports from this period were mostly identifying the products from China. The majority of RASFF reports in 2012 revealed formaldehyde and primary aromatic amines migration. During the period of 2012-2016 melamine kitchen utensils and cutlery were mentioned in most of the obtained reports. 100 materials and products altogether that interfere with food were selected and analyzed in Lithuania during the period of 2012-2016 and three discrepancies were found. The majority of plastic kitchen utensils and cutlery was imported from the United Kingdom in 2014, from Poland in 2015.
It is recommended to strengthen the state control of materials and products that interfere with food from the third countries, especially due to plastic products and products with melamine and polyamide.
ĮVADAS
Su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai, yra daugybės skirtingų formų ir gali turėti skirtingas funkcijas, kaip pavyzdžiui, vyniojimo ir pakavimo medžiagos, valgomieji stalo įrankiai, talpyklos, maisto gaminimo mašinos ir įrenginiai, saugyklos maisto produktų transportavimui, maitinimo buteliukai, taros, rezervuarai ir kt. Ir visai nesvarbu, kaip konkrečiai vienas ar kitas minėtas gaminys yra panaudojamas, visi jie, kaip nurodyta 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai, keisti maisto produkto sudėties, bloginti jo juslines (skonį, kvapą) savybes. Maisto produktuose neturi būti jokių pašalinių medžiagų, kurios potencialiai galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai (3).
Deja, su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai, ne visada yra pakankamai inertiški, todėl yra itin svarbu identifikuoti cheminę medžiagą ir jos kiekį, siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir įvertinti ar laikomasi nustatytų teisės aktų reikalavimų. Be to, siekiant apsaugoti vartotojus, paprastai cheminėms medžiagoms yra atliekamas rizikos vertinimas (tiek įdėtomis sąmoningai tiek ir netyčia patekusiomis gamybos proceso metu). Remiantis tokio rizikos vertinimo rezultatais, Europos Komisija, jei reikia, gali imtis teisinių veiksmų dėl vienos ar kitos cheminės medžiagos naudojimo apribojimų ar netgi jos uždraudimo.
Darbo tikslas: įvertinti su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, cheminių medžiagų migraciją.
Darbo tikslui įgyvendinti, iškelti šie uždaviniai:
1. Apibūdinti medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto produktais, bendrą ir specifinę cheminių medžiagų migraciją ir ją skatinančius veiksnius;
2. Išanalizuoti Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema gautus pranešimus dėl nesaugių medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto produktais, pagal minėtų gaminių pobūdį, kilmės šalį (gamintoją), cheminių medžiagų migraciją;
3. Įvertinti, ar maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos atitinka joms keliamus reikalavimus, ar į maisto produktus iš pakuotės nemigruoja neleistini sudedamųjų medžiagų kiekiai, ar pakavimo medžiagos nekeičia maisto produkto juslinių savybių (kvapo, skonio); 4. Išanalizuoti, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įvežamus į Lietuvos
Tyrimo metodai. Magistro baigiamąjame darbe analizuojami moksliniai straipsniai dėl su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, teorinė medžiaga dėl cheminių komponentų migracijos iš pakuotės į maistą. Baigiamajame darbe analizuota, apibendrinta, susisteminta ir lyginta mokslinė literatūra, informacija, kuri pateikta recenzuojamuose žurnaluose. Studijuojant mokslinę literatūrą bei straipsnius iškeliamos esminės problemos ir klausimai, pateikiami paaiškinimai.
Praktinė tyrimo dalis yra paruošta naudojant informacijos sisteminimo, duomenų apibendrinimo metodus. Tyrimo duomenims apdoroti (lentelių sudarymui, grafinei duomenų analizei) naudojama Microsoft Excel programa. Duomenų grupavimui bei dažnumo apskaičiavimui buvo panaudota SPSS programa (demonstracinė versija). Gauti rezultatai buvo apibendrinti bei suformuluotos išvados bei pasiūlymai.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika, tyrimo rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados, pasiūlymai, naudotas literatūros sąrašas (42 moksliniai literatūros šaltiniai). Darbe pateikti 4 paveikslai, 16 lentelių, 4 schemos. Darbo apimtis 39 puslapiai. Magistro baigiamasis darbas parašytas lietuvių, santrauka – anglų kalba.
Dėl augančio įvairių verslo sričių susidėmėjimo pakuočių sauga 2015 m. rugsėjo 22 d. organizuota “Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų rizikos vertinimas ir valdymas gamybos ir prekybos įmonėse“ tarptautinė konferencija, kuri vyko Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius). 2015 m. rugsėjo 30 d. dalyvauta tarptautinėje konferencijoje „Su maistu besiliečiančios medžiagos: dirbti kartu saugos labui ir skatinti inovacijas” Liuksemburge. 2016 m. rugsėjo 6-9 d. dalyvauta mokymuose „Auditing plastic recycling process“ (2 priedas).
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai
Su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai (angl. food contact materials) Europos maisto saugos tarnybos (angl. European Food Safety Authority) yra apibrėžiamos kaip ”visos medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu” (1). Kaip teigiame EFSA pranešime, su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai yra labai įvairūs, tai ir pakuotės, konteineriai (saugojimo talpyklos), virtuvės įranga, stalo įrankiai ir indai. Jie taip pat yra ir pagaminti iš įvairių medžiagų, įskaitant plastiką, gumą, stiklą, popierių, metalą ir kt. (2). Pagal 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai, tai ne tik plastikas, popierius, kartonas ar stiklas, bet ir rašalas spausdinimui, dervos, klijai, lakai ir dangos, silikonai, kurie yra paprastai naudojami galutiniame produkte (3). Visos šios minėtos žaliavų ir gaminių grupės turi būti pakankamai inertiškos, kad jų sudedamosios dalys negalėtų daryti jokio neigiamo poveikio nei vartotojų sveikatai nei pačiai maisto produktų kokybei (1, 3).
Maisto pakuočių tikslas apsaugoti maistą ne tik nuo biologinės, cheminės ar fizinės taršos, bet taip pat ir nuo maisto klastojimo atvejų (4). Cheminiai veiksniai tokie kaip dujos, drėgmė, šviesa gali turėti neigiamą poveikį maisto produktams, todėl pakuotė maisto produktą apsaugą. Ji taip pat suteikia apsaugą ir nuo įvairių mikrooganizmų, vabzdžių, graužikų ir kitų kenkėjų (5). Stiklas, metalas, popierius, kartonas ir plastikas yra tradicinės, puikiai žinomos ir pramonėje plačiai naudojamos medžiagos. Dėl puikių funkcinių savybių, tokių kaip patogumas, atsparumas, mažas svoris ir žema kaina, plastikas yra kaip pagrindinė medžiaga per pastaruosius paskutinius dešimtmečius naudojama maisto produktų pakuočių gamyboje (6). Polietileno teraftalatas (PET) labiausiai paplitęs polimeras, naudojamas pakuočių ir plėvelių gamyboje, kurios turi sąlyti su maisto produktais. Ypatingai dažnai naudojamas gaiviųjų gėrimų ir vandens butelių gamyboje (7).
Viena iš naujovių maisto produktų pakavimo pramonėje – biologiškai skaidūs polimerai (8). Biologiškai skaidūs polimerai, pagaminti iš atsinaujinančių išteklių, yra naujos kartos pakavimo medžiagos (9).
Pastaraisiais metais mokslininkai daug dėmesio skyrė veikliosios ir protingosioms pakuotėms. Veikliosios žaliavos ir gaminiai – tai žaliavos ir gaminiai, skirti pratęsti supakuoto maisto produkto tinkamumo naudoti laiką ar išlaikyti (pagerinti) jo būklę; jie yra sąmoningai sukurti taip, kad juose būtų sudedamųjų medžiagų, kurios išskirtų medžiagas į supakuotą maisto produktą ar į maisto produktą
supančią aplinką arba jas sugertų. Protingosios žaliavos ir gaminiai – žaliavos ir gaminiai, stebintys supakuoto maisto produkto būklę arba produktą supančią aplinką (10).
Maisto pakavimo medžiagos turi itin didelę reikšmę visoje maisto gamybos technologijoje, kadangi supakuoti maisto produktai gali keliauti dideliais atstumais, išlikdami švieži, sveiki ir neprarasdami savo maistinių savybių. Šiuolaikinėje visuomenėje pakuotės tikslas yra ne tik apsaugoti maisto produktą nuo įvairių išorinių veiksnių, bet taip pat ir suteikti visą reikalingą ženklinimo informaciją vartotojams (5).
1.2. Cheminių medžiagų migracija
Cheminių medžiagų migracija iš pakavimo medžiagų į maisto produktus, ir po to jų poveikis vartotojų sveikatai pastebėti tik prieš keletą dešimtmečių. Mokslininkų buvo daroma prielaida, kad pakuotė yra pagrindinis maisto produktų taršos šaltinis, 100 ar net 1000 kartų pavojingiau negu pesticidai ar kiti aplinkos teršalai (4). Anksčiau didžioji dalis problemų dėl cheminių medžiagų migracijos į maisto produktus buvo susijusi su plastikiniais gaminiais, pavyzdžiui, bisfenoliu A, tačiau šiomis dienomis cheminių medžiagų migracija stebima jau ne tik iš plastikinių gaminių, bet ir iš kitų ne plastikinių medžiagų (5). 2005 metais, Italijos kompetentinga valdžios institucija, Skubus pranešimo apie maisto ir pašarus sistema (angl. Rapid Alert System for Food and Feed) pranešė dėl izopropiltioksantono (angl. isopropylthioxanthone) rasto kūdikių piene. Kūdikių pienas buvo išpilstytas į spausdinto kartono pakuotes. Nustatyta koncentracija - 250 µg/L. Iš rinkos buvo atšaukta daugiau nei 30 milijonų litrų kūdinių pieno (11). Izopropiltioksantonas (ITX) yra foto iniciatorius, dažniausiai naudojamas kaip katalizatorius dažų gamyboje. Europos spaustuvinių dažų asociacija (EuPIA) 2013 metais pateikė sąrašą spaustuvinių dažų, kuriame nurodė, jog ITX migracija į maisto produktą turi būti ne didesnė kaip 0,05 mg/kg (12).
Antrasis pavyzdys yra net keleto valstybių narių RASFF pranešimai 2009 metais dėl 4-metilbenzofenono (4-MBP) (angl. 4-methylbenzophenone), tai dar vienas foto iniciatorius, kuris buvo rastas pusryčių dribsniuose, nustatyta koncentracija – 3728 µg/kg (11). EFSA pateikė išvadą, kad minėtų medžiagų trumpalaikis poveikis nekelia pavojaus vartotojų sveikatai, tačiau, jeigu šių medžiagų naudojimas ir toliau bus tęsiamas, reikia daugiau duomenų dėl išsamaus rizikos įvertinimo. Šie valstybių narių pavyzdžiai parodė, kad reikia surinkti dar daug informacijos ne tik apie plastikinius gaminius ir medžiagas, bet ir apie kitas medžiagų ir gaminių grupes, siekiant užtikrinti maisto produktų saugumą (1). Nesukuriant efektyvaus barjero foto iniciatoriai iš pakuotės paviršiaus patenka į pačią pakuotę, ir tuomet gali lengvai migruoti į maisto produktą ir taip jį užteršti (11). Spaustuvinių dažų
naudojimas ant išorinio pakuotės paviršiaus neužtikrina, kad maisto produktai nebus užteršti, nors vidinis pakuotės paviršius yra dar papildomai padengtas plastiko sluoksniais tokiais kaip polietilenas ar polipropilenas. Spausdintas popierius ir kartonas sudaro didelę dalį ne plastikinių medžiagų ir gaminių, kurios naudojamos sąlyčiui su maisto produktais. Iš tiesų, net 90 % visų maisto produktų yra parduodama spausdintoje pakuotėje, o popierius ir kartonas yra svarbiausia maisto produktų pakavimo medžiaga ištisus šimtmečius. Tiek spausdinamui naudojami dažai tiek ir pats popierius (kartonas) yra vertinami kaip potencialūs maisto produktų taršos šaltiniai (13).
Atlikus bendrą popieriaus bei kartono spausdinimui naudojamų ir jau žinomų cheminių medžiagų rizikos vertinimą buvo parengtas Šveicarijos potvarkis dėl medžiagų ir gaminių besiliečiančių su maistu (6 priedas) (angl. Swiss Ordinance on Materials and Articles in Contact with
Food: Annex 6). Šveicarija, kuri priklauso Laisvos prekybos asociacijai (angl. EFTA), priėmė
specialius teisės aktus dėl spaustuvinių dažų, naudojamų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamyboje (14).
Metalų komponentai gali migruoti iš spausdinto paviršiaus į maisto produktus, jeigu pakuotė yra suprojektuota prastai. Ypatingai, sunkieji metalai iš spaustuvinių dažų gali migruoti į saldainius, jeigu kenksmingas švinas, arba šešiavalentis chromas – dažų pagrindas, sąmoningai naudojamas maisto produktų pakuotėms. Migracija gali būti itin intensyvi, jeigu saldainio paviršius yra lipnus. Daugiau nei prieš šimtmetį, šešiavalenčio chromo poveikis buvo žinomas kaip sukeliantis vėžį žmonėms, ypatingai bronchų karcinomą ir plaučių vėžį (32).
Skirtingi plastikų tipai (polikarbonatas, aukšto ir žemo tankio polietilenas, stirenas, polipropilenas ir kt.) turi unikalių ir tik jiems būdingų savybių, kurios yra pritaikomos maisto sektoriuje. Šie plastikai yra pagaminti iš įvairių polimerų ir priedų, kurie yra naudojami siekiant pagerinti elastingumą, lankstumą, spalvą, atsparumą, ilgaamžiškumą ir kt. Per ilgą laiką įvairūs priedai, panaudoti plastikų gamyboje, gali migruoti iš pakuotės į maisto produktą dėl padidejusios temperatūros ar mechaninio streso. Tam tikrų plastiko komponentų ar priedų buvimas maisto produkte, jeigu tai nėra tinkamai kontroliuojama, gali pakeisti maisto produkto juslines (organoleptines) savybes ir gali sukelti endokrininės sistemos pažeidimus, jeigu koncentracija yra didesnė negu kad nustatyta teisės aktuose (15).
Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą yra nustatyti didžiausi leistini ribiniai dydžiai daugeliui įvairių cheminių medžiagų ir junginių naudojamų pakuočių gamyboje. Teisės aktuose yra nustatytas didžiausias leidžiamas cheminės medžiagos kiekis, kuris gali migruoti iš pakuotės į maisto produką. Cheminėms medžiagoms, kurios neturi nustatytos konkrečios išskyrimo ribinės vertės, taikoma bendra 60 mg/kg konkreti išskyrimo ribinė vertė (1, 18).
Europos Sąjungoje, pagrindiniai reikalavimai su maistu besiliečiančioms medžiagos ir gaminiams yra nurodyti 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (3). Be bendro teisinio reguliavimo, kai kurios su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai (keramika, regeneruota celiuliozė, plastikas (įskaitant perdirbtą plastiką), taip pat veikliosios ir protingosios medžiagos) turi specialųjį reglamentavimą. Specialusis reglamentavimas yra nustatytas ir kai kurioms pradinėms medžiagoms (vinilo chlorido monomerui, bisfenoliui A ir kt.), kurios yra naudojamas su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamyboje. Europos Sąjungos teisinė bazė gali būti papildyta šalių nacionalinėmis nuostatomis, jeigu Bendrijos lygiu specialūs reglamentai neegzistuoja (13).
Klijai yra plačiai naudojami pakavimo medžiagų pramonėje, dažniausiai – gaminant daugiasluoksnes medžiagas. Taip pat jie yra naudojami sutvirtinti dėžėms arba maišeliams. Pats pakuotės pagrindas taip pat gali būti iš skirtingo tipo medžiagų tokių kaip polipropilenas, polietilenas, kartonas, priklausomai nuo to, kokiu tikslu bus naudojama pakuotė. Patys klijai yra sudėtingos kompleksinės formulės, kuriuos sudaro polimerai, antioksidantai, plastifikatoriai, užpildai, promotoriai ir kt., atliekantys tam tikras specialias funkcijas (16). Be to jie taip pat gali turėti ir žaliavų priemaišų arba kitų šalutinių produktų, dėl kurių įvyksta pašalinės reakcijos tarp skirtingų ingridientų. Šios medžiagos vadinamos nesąmoningai patekusiomis medžiagomis (angl. NIAS), kurios nėra žinomos ir patiems klijų gamintojams (18). Vienas iš pagrindinių parametrų yra atsižvelgti į tų cheminių junginių migraciją, kur daugiasluoknėse medžiagose yra tiesiogis sąlytis tarp maisto produkto ir klijų. Nors dažniausiai klijai tiesioginio sąlyčio su supakuotu maisto produktu neturi. Įdomu tai, kad lakūs ir ne lakūs junginiai gali migruoti iš klijų per skirtingus medžiagų sluoksnius į maistą, išskyrus, kad nemigruoja per aliuminio sluoksnį (17).
Visos su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai turi atitikti pagrindinį Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004, kuriame teigiama, kad medžiagos ir gaminiai turi būti pakankamai inertiški, kad savo sudedamųjų dalių negalėtų perduoti į maistą didesniais kiekiais negu yra nustatyta, ir kurie galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai. Šiuo metu nėra jokių specialiųjų teisės aktų dėl klijų. Atliekant migracijos tyrimus yra labai svarbu įvykdyti atranką, kad nustatyti dažniausius junginius, kurie yra naudojami klijuose, ir atitinkamai, jų galimą riziką, kai jie pereina į maisto produktą (3).
Maisto produktų pakuotė apsaugo maistą visoje jo tiekimo grandinėje, iki kol maistas pasiekia vartotojų stalą (11). Dažniausiai pakuočių gamybai yra naudojami šie plastikų polimerai: polietilenas, polipropilenas, polietilenteraftalatas, polisterolis ir polivinilchloridas. Per pastaruosius penkis dešimtmečius maisto ir gėrimų plastikinių pakuočių įvairovė didėja priklausomai nuo naujai išrandamų plastikinių medžiagų ir (ko) polimerų modifikacijų (33, 32).
Didėja reikalavimai ir pačiai plastikinei pakuotei, kaip pavyzdžiui, geras fizinis barjeras nuo kitų maisto produktų, apsauga nuo temperatūrinių svyravimų, suspaudimo ir mechaninių smūgių, taip pat turi būti kaip puiki apsauga nuo deguonies, vandens, garų ir dulkių. Pakuotės, pagamintos iš plastiko, turi patikimai apsaugoti maisto produktą nuo įvairių bakterijų, virusų, pelėsio, grubelių, prailginti maisto produkto tinkamumo vartoti terminą, išlaikyti maisto produktą saugų ir kokybišką. Tačiau pati plastikinė pakuotė irgi gali sąveikauti su maisto produktu. Vienas iš tokių procesų – migracija, kuomet cheminės medžiagos, esančios plastikinėje pakuotėje, perduodamos į maisto produktus. Cheminių medžiagų migracija neturėtų viršyti didžiausių nustatytų leidžiamų dydžių, kadangi kitu atveju, tai galėtų kelti pavojų vartotojų sveikatai (4, 7, 11, 15, 20, 33).
Plastikinių medžiagų ir gaminių sudedamosios dalys neturi išsiskirti į maisto produktus didesniais kiekiais nei I priede nustatytos konkrečios išsiskyrimo ribinės vertės (SML). Šios konkretaus išsiskyrimo ribinės vertės (SML) išreiškiamos cheminės medžiagos miligramais kilogramui maisto (mg/kg). Suminė konkretaus išsiskyrimo ribinė vertė (SML(T)) – didžiausias leidžiamas suminis konkrečių cheminių medžiagų, išskirtų į maistą ar maistinius modelinius tirpalus, kiekis, iš reikštas kaip nurodytų cheminių medžiagų kiekių suma (18).
2011 m. sausio 14 d. Komisijos Reglamente (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių skirtų liestis su maisto produktais yra nustatytos specialios taisyklės plastikinėms medžiagoms ir gaminiams, siekiant jų saugaus ir tinkamo naudojimo. Reglamente (ES) Nr. 10/2011 yra pateikiamas leidžiamų monomerų, pradinių medžiagų ir kitų priedų, kurie gali būti naudojami plastikinių medžiagų ir gaminių gamybos procese, sąrašas. Šios medžiagos dar kitaip yra vadinamos sąmoningai įdėtomis medžiagomis. Sąmoningai įdėtų medžiagų speciali ir bendra migracija yra nurodyta Reglamento (ES) Nr. 10/2011 1 priede. Gamybos proceso metu netyčia patekusios ar susidariusios medžiagos nėra įtrauktos į leidžiamų medžiagų sąrašus, nes neįmanoma identifikuoti visų susidariusių priemaišų. Šios medžiagos paprastai vadinamos netyčia patekusios medžiagos (angl. non-intentionally added
substances, NIAS) (13, 15, 18). Cheminės medžiagos, kurios nėra įtrauktos į leidžiamų medžiagų
sąrašus, jų migracija neturi būti didesnė negu 0,01 mg/kg maisto produkto, tačiau ši nustatyta migracijos riba neapima tų medžiagų, kurios yra kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai (1, 18).
Pagal 1978 m. sausio 30 d. Tarybos direktyvą 78/142/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su medžiagomis ir gaminiais, kurių sudėtyje yra vinilo chlorido monomero ir kurie gali liestis su maisto produktais, suderinimo, didelių vinilo chlorido monomero dozių skyrimas bandomiesiems gyvūnams parodė, kad jo poveikis kenksmingas. Maisto produktų mokslinis komitetas rekomendavo, kad jokių vinilo chlorido likučių neturėtų būti aptinkama maiste ar geriamajame vandenyje. Didžiausias vinilo chlorido monomero kiekis medžiagose ir gaminiuose – 1 mg/kg gatavo produkto (19).
Bisfenolis A (BPA) yra cheminė medžiaga, naudojama metalinių skardinių ir polikarbonatinio plastiko, ypač vaikų maitinimo buteliukų, gamyboje. Graužikams, bisfenolis A yra siejamas su ankstyvu lytiniu brandimu, pakitusiu elgesiu ir poveikiu prostatai ir pieno liaukoms. Žmogui bisfenolis A yra siejamas su kardiovaskulinėmis ligomis, diabetu. Darbuotojai, kurie patiria bisfenolio A poveikį, turi ir vyrišką seksualinę disfunkciją. Maisto produktai yra pagrindinis bisfenolio A šaltinis. Mišiniai kūdikiams ar motinos pienas yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių amžiaus mitybos šaltinis ir lieka labai svarbus maisto medžiagų šaltinis vėlesniais mėnesiais. EFSA 2006 m. padarė išvadą, kad 3 – 6 mėnesių amžiaus kūdikiai, maitinti naudojant polikarbonatinius kūdikiams maitinti skirtus buteliukus, turėjo didžiausią sąlytį su BPA. Šios kūdikių grupės sąlytis su BPA sumažėjo, kai buvo nustota juos maitinti iš polikarbonatinių buteliukų ir jie pradėti maitinti kitaip (31).
1990 metais Europos Komisija nustatė bisfenoliui A SML 3 mg/kg maisto produkto ar maisto modelinio tirpalo pagal Direktyvą 90/128/EEC (30). SML yra maksimali leidžiama konsentracija, kuri gali migruoti į maisto produktus. 2002 metais BPA buvo dar kartą įvertintas Maisto moksliniame komitete ir nustatė toleruojamą dienos normą 0.01 mg/kg kūno svorio per dieną, taigi buvo sumažinta ir SML vertė – 0.6 mg/kg (30). BPA buvo nustatytas vandens mėginiuose (upės vandenyje, mineraliniame vandenyje, vandenyje „iš čiaupo“) ppt lygiais (nanogramais/litrą). BPA pėdsakai taip pat aptinkami ir žmogaus šlapime bei kraujyje (15).
Stirenas buvo atrastas 1831 metais. Vis dėlto, tai netapo komerciškai svarbu iki 1942 metų, kol tai nebuvo panaudota nesočiųjų poliesterių sintezėje. Polistirenas yra naudojamas supakuoti tokius kasdien vartojamus produktus kaip jogurtas, kremas, kaimiškas sūris, ledai, vaisių sultys (mėsos, sausainių padėklai, kiaušinių dėžutės ir puodeliai). Tačiau itin didelis migracijos lygis, stireno liekanų iš polistireno puodelių, skirtingomis vartojimo sąlygomis sudomino mokslininkus dėl stireno poveikio vartotojų sveikatai (20). Stireno garų poveikis žmogui sukelia akių, nosies, gerklės ir odos sudirgimą. Taip pat stirenas sukelia toksinį poveikį kepenims slopina centrinę nervų sistemą (20, 28).
Stireno migracijos lygis iš polistireno puodelių buvo stebimas su skirtingomis maisto produktų rūšimis: vanduo, pienas (0.5, 1.55 ir 3.6 % riebumo), šalti gėrimai (obuolių sultys, apelsinų sultys, mineralinis vanduo, coca-cola, alus ir šokoladinis gėrimas), karšti gėrimai (arbata, kava, šokoladas ir
sriuba (0.0, 0.5, 1, 2 ir 3.6 % riebumo) ir maistas skirtas išsinešimui (jogurtas, želė, pudingas ir ledai) taip pat modeliniai tirpalai (3 % acto rūgštis, 15, 50, ir 100 % etanolis) ir alyvų aliejus. Stireno migracija labiausiai priklausė nuo maisto produktų riebumo ir laikymo temperatūros. Geriamojo vandens migracijos reikšmės buvo žymiai mažesnės negu kad visų kitų riebių maisto produktų (28).
Melamino dervos yra polimerai, kurie sudaryti iš pradinių medžiagų – melamino ir formaldehido. Medžiagos yra kietos ir nedūžtančios, ir todėl šios medžiagos, dėl savo ypatybių, yra naudojamos virtuvės indų ir įrankių gamyboje.
Jeigu virtuvės įrankiai ar indai, pagaminti iš melamino dervų, yra paliekami verdančiame maiste ilgesnį laiko periodą, melamino ir formaldehido monomerų koncentracija, pereinanti į maisto produktus, gali būti pavojinga žmonių sveikatai. Taip pat, galimas formaldehido įkvėpimo poveikis gali pasireikšti sveikatos rizika.
Remiantis BfR atliktu vertinimu, plataus vartojimo prekės (lėkštės, dubenys, šaukštai, peiliai ir kt.), kurios yra pagamintos iš melamino dervų, nėra tinkamos naudoti kepimui, virimui ar maistui šildyti mikrobangų krosnelėse. Vis dėlto, naudojant melamino dervas kambario temperatūroje arba temperatūroje ne aukštesnėje kaip 70 ºC – tokios sąlygos yra tada, kai puodeliai, dubenys ar lėkštės yra pripildomi karšto gėrimo ar maisto – gali būti laikoma, kad tai yra saugu žmonių sveikatai.
Pagal Europos Sąjungos reglamentavimą, melaminas ir formaldehidas, yra leidžiamos medžiagos, kaip monomerai ar priedai, plastikinių gaminių gamyboje, kurie gali turėti sąlytį su maisto produktais (29). Melamino naudojimui šiuo metu yra taikomas specifinės migracijos dydis (konkretini išsiskyrimo ribinė vertė) SML – 30 mg/kg maisto produkto. Šis SML buvo nustatytas remiantis leistina paros norma (tolerable daily intake) TDI – 0,5 mg/kg kūno svorio, kurį apibrėžė Maisto produktų mokslinis komitetas (angl. EU Scientific Committee on Food) SCF 1986 metais. SML buvo gautas pagal prielaidą, kad žmogaus kūno svoris yra 60 kg ir jis suvalgo (suvartoja) 1 kg atitinkamai užteršto maisto per dieną (correspondingly contaminated food per day). Papildoma prielaida, kad 1 kg maisto susiliečia su 6 dm2 plastiko paviršiaus ploto, atsižvelgiant į paviršiaus plotą – 5 mg/dm2 . Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) buvo atliktas pakartotinis vertinimas 2010 metais. EFSA sumažino TDI iki 0,2 mg/kg kūno svorio ir rekomendavo peržiūrėti SML, atsižvelgiant į visus melamino poveikio šaltinius. Formaldehido SML – 15 mg/kg maisto, atitinkamai – 2,5 mg/dm2 (27).
Ftalatai yra sintetiniai organiniai junginiai tokie kaip pavyzdžiui di (2-etilheksil) ftalatas (DEHP), dietilftalato (DP), di-n-butilftalatas (DBP), butilbenzilftalatas (BBzP), diiso-nonilftalatas (DINP), di-n-octilftalatas (DNOP) ir diisododecilftalatas (DIDP). Maisto produktai yra pagrindinis šaltinis kai kurių ftalatų, kurie turi poveikio žmogaus sveikatai. Fasuoti maisto produktai, ypatingai riebūs, kuriuose dažniausiai aptinkamas ftalatas DEHP. Nors žmogaus organizme ftalatai yra greitai
hidrolizuojami į monoesterius ir toliau metabolizuojami ir išsiskiria su šlapimu ir išmatomis, tačiau jie taip pat buvo aptikti kraujo serume, amniono skysčiuose ir motinos piene (15, 26).
Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą Europos maisto saugos tarnyba nustatė toleruojamą dienos norma (TDI) kai kuriems iš šių nepageidaujamų teršalų: 0,01 mg/kg -1 kūno svorio DBP, 0,05 mg/kg -1 kūno svorio BBP, 0,15 mg/kg -1 DiNP ir DiDP, 0,05 mg/kg -1 DEHP (15).
1.4. Modeliniai tirpalai ir juslinis vertinimas
1985 m. gruodžio 19 d. Komisijos direktyvos 85/572/EEB Priede yra nurodomos lentelės, kuriose pateikiamas orientacinis maisto produktų sąrašas, modeliniai tirpalai, naudojami išsiskyrimo į maisto produktą arba maisto produktų grupę tyrimams. Modeliniai tirpalai yra žymimi tokiomis raidėmis: A (distiliuotas arba tokios pat kokybės vanduo), B (3 % (m/v) acto rūgšties vandeninis tirpalas, C (15 % (v/v) etanolio vandeninis tirpalas, D (išvalytas alyvų aliejus) (21).
Keletas veiksnių, kurie turi įtakos cheminių medžiagų migracijai iš pakuotės į maisto produktus: kontakto tipas (tiesioginis ar netiesioginis), naudojamas maisto produktas ar modelinis tirpalas, gaminio tipas (pavyzdžiui popierius, ir jo tam tikros savybės kaip poringumas, storis, celiuliozės kiekis ir kt.), cheminė struktūra (poliškumas, molekulių dydžiai ir kt.), sąlyčio laikas ir temperatūra (22). Įrodyta, kad cheminių medžiagų migracija yra intensyvesnė, kai yra tiesioginis salytis su maisto produktu (23).
Specifinės ir bendrosios migracijos nustatymo tyrimus būtina atlikti naudojant modelinius tirpalus (24) (1 lentelė).
1 lentelė. Maisto produktų ir modeliniai tirpalai
Maisto produkto rūšis Modelinis tirpalas Sutrumpinimas
1 2 3
Vandeningi maisto produktai (t. y. kurių pH > 4,5)
Analizės vanduo (distiliuotas vanduo
ar atitinkamos kokybės vanduo) Modelinis tirpalas A Rūgštiniai maisto produktai
(t. y. vandeningi maisto produktai, kurių
pH < 4,5)
Acto rūgštis, 3 proc. (v/v) Modelinis tirpalas B
Alkoholio turintys maisto produktai Etanolis, 10 proc. (v/v). Etanolio koncentracija turi būti naudojama tokia, kokia yra maisto produkte, jei ne didesnė kaip 10 proc. (v/v)
Modelinis tirpalas C
Riebaliniai maisto produktai Rektifikuotas alyvų aliejus ar kiti riebaliniai modeliniai tirpalai
Modelinis tirpalas D
Pagal Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, negali išskirti savo sudedamųjų dalių, tokiais kiekiais, kurie keltų pavojų žmonių sveikatai arba pakeistų maisto juslines savybes. Suderinimas medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, su teisiniu bendros ir specifinės migracijos lygiais ir juslinėmis savybėmis turėtų būti parodomas per tinkamus testus. Standartizuoti metodai juslinėms savybėms nėra nustatyti bendrai ES. Šalys narės naudoja savo metodus, kurie yra paskelbti kaip nacionaliniai standartai. Juslinė analizė nebūdingo skonio ar kvapo Lenkijoje nustatoma naudojant trikampio metodą (standartas PN-87/O-79114). Kai kurios šalys naudoja Robinsono testą pagal Vokietijos standartą DIN 10955. Šių dviejų testų pagrindiniai principai yra tokie patys. Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, kurių juslinio tyrimo rezultatai yra neigiami, negali būti naudojami tiesioginiam sąlyčiui su maisto produktais, net jeigu visi kiti tyrimų parametrai (OML, SML) įvykdyti pagal visus reikalavimus, neviršyja leidžiamų lygių (25).
1.5. Modelinių tirpalų reglamentavimas
1 priede nurodytose lentelėse, kuriose pateikiamas orientacinis maisto produktų sąrašas, modeliniai tirpalai, naudojami išsiskyrimo į maisto produktą arba maisto produktų grupę tyrimams, žymimi tokiomis raidėmis: A modelinis tirpalas - distiliuotas arba tokios pat kokybės vanduo, B modelinis tirpalas - 3 % (m/v) acto rūgšties vandeninis tirpalas, C modelinis tirpalas - 15 % (v/v) etanolio vandeninis tirpalas, D modelinis tirpalas - išvalytas alyvų aliejus.
Kiekvienam maisto produktui ar maisto produktų grupei gali būti naudojamas (-i) tik "X" pažymėtas (-i) modelinis (-ai) tirpalas (-ai), kiekvienam tirpalui imant naują tiriamosios medžiagos arba objekto bandinį. Jei "X" nenurodytas, atitinkamos pozicijos ar subpozicijos išsiskyrimo tyrimas nebūtinas.
Kai po "X" yra rašomas kartu su pasviru brūkšniu ir skaičiumi, išsiskyrimo tyrimų rezultatas turėtų būti dalijamas iš nurodyto skaičiaus. Tam tikrų riebalų turinčių maisto produktų atveju paprastai naudojamas šis skaičius, vadinamas "mažinimo koeficientu", atsižvelgiant į didesnę modelinių tirpalų, lyginant su maisto produktais, gebą ekstrahuoti.
Jei po "X" skliausteliuose nurodoma raidė "a", naudojamas tik vienas iš dviejų nurodytų modelinių tirpalų:
- jeigu maisto produkto pH didesnis nei 4,5, reikėtų naudoti A modelinis tirpalas, - jeigu maisto produkto pH yra 4,5 arba mažesnis, reikėtų naudoti B modelinis tirpalas.
Kai maisto produktas yra nurodytas tiek konkrečioje, tiek bendroje pozicijoje, turi būti naudojamas (-i) tik konkrečioje pozicijoje nurodytas (-i) modelinis (-iai) tirpalas (-ai) (37).
1.6. Toksikologinis fenolio vertinimas
EFSA buvo paprašyta BfR iš naujo įvertinti fenolio TDI (1,5 mg/kg kūno svorio/per dieną), nes nurodyta vertė, kaip skelbiama pranešime, galimai turi hepatotoksinį ir imunotoksinį poveikį, kai fenolis yra vartojamas per burną. EFSA grupė nuodugniai išnagrinėjo toksikologinius tyrimus, daugiausia tuos, kurie aprašo fenolio poveikį vartojant per burną (38).
Fenolio TDI (1,5 mg/kg kūno svorio/per dieną) 1984 metais nustatė Mokslinis maisto komitetas. Fenolis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 10/2011 yra leidžiamas naudoti plastikų gamyboje. Fenoliai ir jo esteriai taip pat naudojami kaip priedai, t.y. maisto kvapiosios medžiagos, nes jie turi itin stiprų kvapą bei skonį (40).
Per pastaruosius keletą metų fenolio toksikokinetika buvo plačiai aptarinėjama įvairių tarptautinių organizacijų. Apibendrinant pagrindinę mokslinę informaciją, buvo pasakyta, kad ūmus fenolio poveikis gali pasireikšti įkvėpus, nurijus arba per kontaktą su oda. Nepriklausomai nuo to, kaip fenolis į organizmą pateko, jis yra gerai absorbuojamas ir greitai pasiskirsto po visa kūną. Atlikti įvairūs moksliniai tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, patvirtina, kad fenolis iš organizmo yra greitai pašalinamas su šlapimu (daugiausia kaip fenilosulfatas ir fenilogliukuronidas). Fenolis organizme nesikaupia. Lėtinis fenolio poveikis gali atsirasti, kai yra naudojami fenolio turintys produktai, tokie kaip, grindų vaškas, dezinfekavimo priemonės ar kosmetika, jo įkvėpus arba per kontaktą su oda.Atliktuose tyrimuose in vitro su mielių ir žinduolių ląstelėmis, nustatyta, kad fenolis yra genotoksiškas, nes tyrimų metu pastebėtos DNR pažaidos (39).
Vienas iš fenolio patekimo į organizmą šaltinių yra medžiagos ir gaminiais, skirti sąlyčiui su maisto produktais. Taip pat fenoliai yra naudojami kaip atlernatyva tradiciniam maisto produktų rūkymui, todėl jie į žmogaus organizmą gali patekti ir su vartojamu maistu (38).
Atsižvelgiant į visus galimus šaltinius bei naudojamus būdus, buvo apskaičiuotas (lėtinis) poveikis vartotojams per ilgą laiką kvėpuojant, ir nustatyta, kad suaugusioms moterims doze negali būti didesnė negu 0,48 mg/kg kūno svorio, dešimties metų vaikams – 0,7 mg/kg. Toje pačioje ataskaitoje pateiktas ir skaičiavimas, kai fenolis į žmogaus organizmą patenka per kontaktą su oda (kosmetika ir plataus vartojimo prekės – dezinfekavimo priemonės), nustatyta, kad paros dozė turi būti ne didesnė negu 0,72 mg/kg. Tiriant netiesioginį fenolio poveikį žmonių sveikatai, atsirandantį iš kitų įvairių aplinkos šaltinių (oro, maisto, geriamojo vandens), apskaičiuota didžiausia koncentracija, kuri turi būti ne didesnė negu 0,046 mg/kg kūno svorio, ir tai yra mažiausia vertė, lyginant su poveikiu iš kitų šaltinių (40).
1.7. Dervų naudojimas
2006 metais Prancūzijos maisto saugos agentūra pareiškė savo nuomonę dėl saugos užtikrinimo neįvertintiems reakcijų produktams, kurie gali migruoti iš pakuotės į maistą. Gamybos proceso metu susidarantys reakcijos produktai nepatenka į kontrolę, kadangi vertinimas yra atliekamas tik medžiagoms, kurios yra įtrauktos į gamybos procesą (41).
Cheminių medžiagų migracijos procesas dažnai yra aiškinamas kaip padarinys. Įvairūs reakcijos produktai ir priemaišos, taip vadinamos netyčia patekusios medžiagos gali būti identifikuotos, tačiau jos nėra įvertintos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pagrindų reglamentas nurodo, jog visos medžiagos kurios migruoja iš pakuotės į maistą, turi būti saugios. Reglamente dėl geros gamybos praktikos (GGP, 2023/2006), nurodoma, kad gera gamybos praktika apima visas su maistu besilienčiančias medžiagas ir gaminius, taip pat ir visas migruojančias medžiagas, taip pat apima visus gamybos etapus ir prašo atitikties dokumentų. Visa su gamybos procesu susijusi informacija (įrašai, dokumentai) turi būti prieinama kompetentingai institucijai pareikalavus (41, 42).
Dervos yra sudėtingi mišiniai, dažnai klampūs sintetiniai skysčiai. Sintetinės dervos gamyboje yra paprastai naudojamos kaip pagrindinės pradinės medžiagos ir apibūdinamos tokiomis bendromis savybėmis kaip molekulinė masė, pasiskirstymas, klampumas, tirpumas. Nors terminas “derva” yra plačiai naudojamas pramonėje, jis neturi teisinio apibrėžimo (41).
1 schemoje yra pavaizduota su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, kurie yra pagaminti iš dervų (pavyzdžiui skardinės dangos), gamybos grandinė. Gerai žinomos (identifikuotos) cheminės medžiagos 1 ir 2 sąveikauja, kad susidarytų derva 1. Derva 2a gali būti suformuota iš kitų dviejų pradinių medžiagų tada reaguoti su chemine medžiaga 5, ir taip gaunasi derva 2b. Iš dervos 1 ir dervos 2a, kartu panaudojant ir tirpiklį bei kai kuriuos kitus komponentus, pagaminama kieta medžiaga.
2. TYRIMŲ METODIKA
Magistro baigiamasis darbas atliktas 2014 – 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.
Remiantis moksline literatūra ir joje pateikta informacija išanalizuoti esminiai medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu aspektai, tyrimų metodai, pagrindiniai rizikos veiksniai galintys turėti įtakos vartotojų sveikatai, įvairių cheminių junginių atsiradimo maiste prielaidos, pagrindinės maisto produktų pakavimo medžiagos bei jų reglamentavimas. Mokslinė literatūra lyginta, susisteminta ir apibendrinta.
Praktinė tyrimo dalis yra paruošta naudojant informacijos sisteminimo, apibendrinimo, duomenų apdorojimo metodus. Statistinė duomenų analizė atlikta pagal oficialius Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus duomenis (prieiga pateikiama: https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal/?event=SearchForm&cleanSearch=1) bei pagal pateiktus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų protokolus, kurie renkami, kaupiami ir sisteminami Valstybinėje maiso ir veterinarijos tarnyboje.
Statistinė analizė. Apskaičiuotas pasikliautinis intervalas pagal Wilson‘ą, chi-kvadrato kriterijus. Pasikliautinio intervalo pagal Wilson‘ą rezultatai skaičiuoti naudojantis internetine skaičiuokle EpiTools (http://epitools.ausvet.com.au). Pearsono suderinamumo χ2 kriterijaus („chi-kvadrato“) analizė atlikta SPSS statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingu laikomas tas rezultatas, kurio patikimumas yra didesnis nei 95 proc., t. y. kai statistinis reikšmingumas „p“ bus mažesnis nei 0,05 (p<0,05).
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Bendra ir specifinė cheminių medžiagų migracija bei ją skatinantys
veiksniai
Pagal Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB 3 straipsnio nuostatas, žaliavos ir gaminiai, įskaitant veikliąsias ir protingąsias žaliavas bei gaminius, gaminami laikantis geros gamybos praktikos, kad juos naudojant įprastomis ar numanomomis sąlygomis, į maisto produktus neišsiskirtų tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie galėtų: kelti pavojų žmonių sveikatai, nepriimtinai pakeisti maisto sudėtį arba pabloginti jo organoleptines savybe (4).
2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais apibrėžtyse, nurodyta, kad suminė išsiskyrimo ribinė vertė (bendroji migracija) yra didžiausias leidžiamas nelakių medžiagų, išskirtų iš medžiagos ar gaminio į maistinius modelinius tirpalus, kiekis, o konkreti išsiskyrimo ribinė vertė (specifinė migracija) – didžiausias leidžiamas konkrečios cheminės medžiagos, išskirtos iš medžiagos ar gaminio į maistą ar maisto modelinius tirpalus, kiekis (18).
Migracija iš pakavimo medžiagų yra difuzinis procesas, kuris priklauso nuo įprastų cheminių ir fizikinių dėsnių. Cheminių medžiagų migracija didėja:
Esant ilgesnei sąlyčio trukmei; Esant aukštesnei temperatūrai;
Esant dideliam kiekiui cheminių medžiagų pačioje maisto produkto pakuotėje; Esant didesniam sąlyčio plotui;
Pakuojant „agresyvius“ maisto produktus.
Cheminių medžiagų migracija, iš maisto produkto pakuotės į maistą, mažėja, kontroliuojant šiuos veiksnius:
Pakuotėse esančios didelės molekulinės masės cheminės medžiagos;
Esant sausam ir netiesioginiam sąlyčiui tarp maisto produkto pakuotės ir maisto; Maisto produktų pakuočių gamyboje naudojant tik inertiškas medžiagas;
Barjerinio sluoksnio naudojimas.
Nepralaidžios medžiagos, kurios dar kitaip visuomenėje geriau yra žinomos kaip „kietos“ medžiagos, tokios kaip metalas, stiklas, keramika ir pan., yra absoliučiai barjerinės, todėl nėra jokios cheminių medžiagų migracijos iš pakuotės vidaus. Moksliniuose šaltiniuose aprašoma, kad minėtų
medžiagų (metalo, stiklo, keramikos) migracijos procesas yra grynai tik paviršiaus reiškinys (36). (2 schema).
2 schema. Cheminių medžiagų migracija iš nepralaidžių medžiagų
Pralaidžios medžiagos, tokios kaip plastikai, gumos, elastomerai, nėra itin atsparios cheminių medžiagų migracijai. Pažymėtina, kad šių medžiagų gamyboje panaudotos cheminės medžiagos gali migruoti ne tik iš maisto produkto pakuotės išorinio paviršiaus, bet taip pat ir iš maisto produkto pakuotės vidaus (3 schema).
3 schema. Cheminių medžiagų migracija iš pralaidžių medžiagų
Akytos (porėtos) medžiagos, tokios kaip popierius ir kartonas, yra nevienalytės medžiagos sudarytos iš atskirų pluoštų ir skaidulų, su dideliais oro tarpais ir kanalais. Mažos molekulinės masės medžiagos, esančios popieriuje ir kartone, nesant jokių papildomų barjerų, gana greitai migruoja iš pakuotės į maistą (4 schema).
Pakuotė
Nepralaidžios medžiagos (angl. impermeable materials)
- stiklas ir keramika - metalai ir jų lydiniai x y z Maistas Pakuotė Pralaidžios medžiagos (angl. permeable materials)
- plastikas - guma x y z Maistas
4 schema. Cheminių medžiagų migracija iš akytų medžiagų.
3.2. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal pranešančiąją šalį
Remiantis oficialiais Skubiųjų pranešimų apie maistą ir pašarus sistemos (toliau - RASFF) duomenimis (nuoroda pridedama: https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal/) (34) - 2012 m. buvo gauti 3421 skubūs pranešimai, iš jų – 254 (7,1 proc.) (95 % CI 6,6-8,4) pranešimai dėl nesaugių su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių. 2016 m. gauti 2992 skubūs pranešimai, iš jų – 133 (4,5 proc.) (95 % CI 3,7-5,2) dėl nesaugių su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių (2 lentelė).
2 lentelė. 2012-2016 m. gauti RASFF pranešimai.
Gauti pranešimai Metai
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Gauta RASFF pranešimų (viso)* 3421 3130 3089 2967 2922
Iš jų, dėl medžiagų ir gaminių, skirtų
liestis su maistu** 245 229 245 150 133
Procentais 7,1 7,3 7,9 5,1 4,5
*χ2=49.3486, df=4, p=0,001 **χ2=59.2774, df=4, p=0,001
Nuo 2012 m. gaunamų skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sumažėjo 4 proc. Taip pat sumažėjo ir pranešimų gaunamų dėl medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto produktais. 2016 m., lyginant su 2012 m., pranešimų dėl nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sumažėjo gana ženkliai – 11 proc. (1 paveikslas).
Pakuotė Akytos medžiagos (angl. porous materials) - Popierius ir kartonas x z Maistas y
0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. RA S F F p ra ne šim ų sk aičiu s Metai
1 pav. 2012-2016 m. gauti RASFF pranešimai dėl nesaugaus maisto, su maistu besiliečiančių gaminių
ir medžiagų, pašarų, atvejų skaičius
2012-2016 m. daugiausia RASFF pranešimų paskelbė Italija. 2012 m. – 74, 2013 m. – 131, 2014 m. – 38, 2015 m. – 75, 2016 m. – 40. 2012 m. Lietuva nepaskelbė nei vieno RASFF pranešimo dėl su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių. 2013 m. Lietuva paskelbė net 4 RASFF pranešimus: dėl bulvių trintuvės iš Lenkijos (nustatyta nikelio migracija, 1,95 mg/l), dėl porcelianinių lėkšių iš Kinijos (nustatyta per didelė švino ir kadmio migracija), dėl kepimo grotelių iš Kinijos (nustatyta per didelė chromo migracija, 20,6 mg/l), dėl taurių iš Turkijos (nustatyta per didelė kadmio migracija). 2015 m. Lietuva paskelbė 2 RASFF pranešimus: dėl elektrinio virdulio iš Kinijos (nustatytos pakitusios juslinės savybės, vanduo nebūdingo skonio), dėl keksiukių formelių iš Kinijos (pakitusios organoleptinės savybės, nebūdingas skonis ir kvapas). 2016 metais Lietuva nepaskelbė nei vieno RASFF pranešimo (3 lentelė).
3 lentelė. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai dėl nesaugių medžiagų ir gaminių,
skirtų sąlyčiui su maisto produktais, pagal pranešančiąją šalį
Metai
2012 m 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Dažniausiai pranešančios šalys
1. Italija (74) 1. Italija (131) 1. Italija (38) 1. Italija (75) 1. Italija (40) 2. Lenkija (25) 2. Lenkija (13) 2. Kipras (3) 2. Lenkija (14) 2. Čekija (23) 3. Vokietija (21) 3. Suomija (12) 3. Junginė
Karalystė (3) 3. Čekija (12)
3. Vokietija (13)
4. Jungtinė
Karalystė (21) 4. Vokietija (11) 4. Vokietija (3)
4. Nyderlandai (6)
4. Prancūzija (6)
Lietuva (0) Lietuva (4) 5. Lietuva (0) 5. Lietuva (2) 5. Lietuva (0) * Kitos šalys (104) Kitos šalys (58) Kitos šalys (198) Kitos šalys (41) Kitos šalys (51) * Kitos Europos Sąjungos šalys narės (pavieniai paskelbtų RASFF pranešimų atvejai).
3.3. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal kilmės šalį
Didžioji dalis pranešimų 2012 – 2016 m. buvo gauti dėl gaminių, kurių kilmės šalis – Kinija. 2012 m. – 166 pranešimai, 2013 m. – 158 pranešimai, 2014 m. – 51 pranešimai. Kiek mažiau RASFF pranešimų gauta dėl gaminių, kurių kilmės šalis – Honkongas. 2012 m. – 12 pranešimų, 2013 m. – 10 pranešimų, 2014 m. – 5 pranešimai. (4 lentelė).
4 lentelė. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai dėl nesaugių medžiagų ir gaminių,
skirtų sąlyčiui su maisto produktais, pagal kilmės šalį
Metai
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Kilmės šalis
Kinija (166) Kinija (158) Kinija (152) Kinija (112) Kinija (98) Honkongas (12) Honkongas (10) Honkongas (10) Honkongas (10) Honkongas (5)
Vokietija (5) Turkija (10) Italija (2) Italija (5) Italija (5) *Kitos šalys (62) * Kitos šalys (51) * Kitos šalys (81) * Kitos šalys
(23)
* Kitos šalys (25) RASFF pranešimai (gauta iš viso, per metus)
245 229 245 150 133
* Kitos Europos Sąjungos šalys narės (pavieniai RASFF pranešimų atvejai).
Daugiau nei pusė (procentais) RASFF pranešimų, per 2012-2016 m. laikotarpį, gauti dėl su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių, įvežamų iš Kinijos. 2012 m. – 68 proc., 2013 m. – 69 proc., 2014 m. – 62 proc., 2015 m. – 75 proc., 2016 m. – 74 proc. Kaip pateikta 5 lentelėje, matyti, kad įvežamų nesaugių gaminių iš Kinijos, lyginant su 2012 m., daugėja.
5 lentelė. 2012 – 2016 m. gauti RASFF pranešimai pagal kilmės šalį (procentais). Metai
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Kilmės šalis (išreiškiama procentais nuo bendrai visų gautų RASFF pranešimų) Kinija (68 proc.) Kinija (69 proc.) Kinija (62 proc.) Kinija (75 proc.) Kinija (74 proc.) Honkongas (5 proc.) Honkongas (4 proc.) Honkongas (4 proc.) Honkongas (7 proc.) Honkongas (4 proc.) Vokietija (2 proc.) Turkija (4 proc.) Italija (1 proc.) Italija (3 proc.) Italija (4 proc.) * Kitos šalys (25 proc.) * Kitos šalys (23 proc.) * Kitos šalys (33 proc.) * Kitos šalys (15 proc.) * Kitos šalys (18 proc.) * Kitos Europos Sąjungos šalys narės ir trečiosios šalys
Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiami virtuvės reikmenys į maistą išskiria didesnius nei leidžiama formaldehido bei pirminių aromatinių aminų kiekius, 2011 m. kovo 22 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 284/2011 kuriuo nustatomos Kinijos Liaudies Respublikos ir Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino importo specialios sąlygos ir išsami tvarka (29). Dėl gaminių, kurie yra siunčiami iš Kinijos bei Honkongo, problema vis dar išlieka (5 lentelė).
3.4. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal cheminių medžiagų
migraciją
Didžioji dalis RASFF pranešimų 2012 m. buvo gauti dėl formaldehido migracijos (40 atvejų) bei pirminių aromatinių aminų migracijos (36 atv.) 2013 m. didžioji dalis pranešimų gauti dėl chromo migracijos (29 atv.) ir pirminių aromatinių aminų migracijos (28 atv.). 2014 m. didžioji dalis pranešimų buvo gauti dėl chromo migracijos (14 atv.) ir dėl formaldehido migracijos (8 atv.). 2015 m. didžioji dalis pranešimų buvo gauti dėl formaldehido migracijos (23 atv.) ir dėl chromo migracijos (34 atv.). 2016 m. didžioji dalis pranešimų buvo gauti dėl formaldehido migracija (27 atv.) ir aromatinių aminų migracijos (17 atv.) (6 lentelė).
6 lentelė. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai dėl nesaugių medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto produktais, pagal cheminių medžiagų migraciją.
Metai
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Nustatyti teisės aktų neatitikimai Formaldehido migracija (40 atv.) Chromo migracija (29 atv.) Chromo migracija (14 atv.) Chromo migracija (33 atv.) Formaldehido migracija (27 atv.) Aromatinių aminų migracija (36 atv.) Aromatinių aminų migracija (28 atv.) Formaldehido migracija (8 atv.) Formaldehido migracija (23 atv.) Aromatinių aminų migracija (17 atv.) Kadmio ir švino migracija (20 atv.) Bendra migracija (20 atv.) Aromatinių aminų migracija (6 atv.) Aromatinių aminų migracija (18 atv.) Chromo migracija (15 atv.) Chromo, mangano ir bendra migracija (14 atv.) Formaldehido migracija (17 atv.) Nikelio migracija (6 atv.) Nikelio migracija (11 atv.) Bendra migracija (11 atv.) Švino migracija (8 atv.) Mangano migracija (18 atv.) Bendra migracija (5 atv.) Bendra migracija (10 atv) Nikelio migracija (10 atv.) * Kiti pavieniai atvejai (127) * Kiti pavieniai atvejai (107) * Kiti pavieniai atvejai (206) * Kiti pavieniai atvejai (54) * Kiti pavieniai atvejai (53)
* Kiti atvejai įeina: aliuminio, ftalatų, benzofenono migracija, didelis lakiųjų sudedamųjų dalių kiekis,
epoksidinė sojų aliejaus migracija, metalo atraižos, korozija, spalvų migracija, didelio sudužimo rizika ir kt.
Didžioji dalis pranešimų, per 2012-2016 m. laikotarpį, gauti dėl formaldehido (115 atv.), pirminių aromatinių aminų (113 atv.) ir chromo migracijos (106 atv.) (2 paveikslas).
0 20 40 60 80 100 120 140
Formaldehido migracija Pirminių aromatinių aminų migracija Chromo migracija A tv ejų sk . Cheminės medžiagos
2 pav. Dažniausiai pasitaikanti cheminių medžiagų migracija, per 2012-2016 m. laikotarpį. (χ2=0.4012, df=2, p=0,8182)
Pagal 2011 m. sausio 14 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais, nuostatas, formaldehido migracija, iš su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, turi būti ne didesnė negu 15 mg/kg, pirminių aromatinių aminų – neturi būti aptinkama (18). Pagal 2011 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-417 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo” nuostatas, chromo migracija neturi būti didesnė negu 0,1 mg/kg (24)
3.5. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai pagal gaminių pobūdį
2012-2015 m. RASFF sistema dažniausiai gauti skubūs pranešimai dėl melamininių virtuvės reikmenų, valgomųjų įrankių (91 atv.), 2016 m. – dėl dekoratyvinių stiklinių (15 atv.).
Per 2012-2016 m. laikotarpį daugiausia pranešimų gauta dėl melamininių virtuvės reikmenų, valgomųjų įrankių (104 atv.), dekoruotų stiklinių (62 atv), plastikinių indų ir įrankių (55 atv.), nailoninių indų ir įrankių (40 atv.), elektrinės orkaičių, viryklių, virdulių (28 atv.), keptuvių (12 atv.) (7 lentelė).
7 lentelė. 2012-2016 m. RASFF sistema gauti pranešimai dėl nesaugių medžiagų ir gaminių, skirtų sąlyčiui su maisto produktais, pagal gaminių pobūdį
Metai
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Pagal gaminių pobūdį 1. Melamininiai virtuvės reikmenys, valgomieji įrankiai (31 atv.) 1. Melamininiai virtuvės reikmenys, valgomieji įrankiai (16 atv.) 1. Melamininiai virtuvės reikmenys, valgomieji įrankiai (18 atv.) 1. Melamininiai virtuvės reikmenys, valgomieji įrankiai (26 atv.) 1. Dekoratyvinės stiklinės (15 atv.) 2. Elektrinės orkaitės, viryklės, virduliai (16 atv.) 2. Dekoratyvinės
stiklinės (14 atv.) 2. Dekoratyvinės stiklinės (14 atv.) 2. Plastikiniai indai ir įrankiai (12 atv.)
2. Melamininiai virtuvės reikmenys, valgomieji įrankiai (13 atv.) 3. Dekoratyvinės stiklinės (14 atv.) 3. Plastikiniai indai ir įrankiai (12 atv.) 3. Plastikiniai indai ir įrankiai (10 atv.) 3. Dekoratyvinės stiklinės (5 atv.) 3. Plastikiniai indai ir įrankiai (9 atv.) 4. Plastikiniai indai ir įrankiai (12 atv.) 4. Nailoniniai indai ir įrankiai (11 atv.) 4. Elektrinės orkaitės, viryklės, virduliai (4 atv.) 4. Nailoniniai indai ir įrankiai (4 atv.) 4. Nailoniniai indai ir įrankiai (4 atv.) 5. Nailoniniai indai
ir įrankiai (11 atv.) 5. Keptuvės (5 atv.)
5. Nailoniniai indai ir įrankiai (10 atv.) 5. Elektrinės orkaitės, viryklės, virduliai (3 atv.) 5. Keptuvės (1 atv.) 6. Keptuvės (4 atv.) 6. Elektrinės orkaitės, viryklės, virduliai (5 atv.)
6. Keptuvės (1 atv.) 6. Keptuvės (1 atv.)
6. Elektrinės orkaitės, viryklės, virduliai (0 atv.). 7. *Kiti pavieniai atvejai (157) 7. *Kiti pavieniai atvejai (166) 7. *Kiti pavieniai atvejai (188) 7. *Kiti pavieniai atvejai (99) 7. *Kiti pavieniai atvejai (91)
* Kiti pavieniai atvejai įeina: daržovių pjaustymo įrankiai, duonos dežės su bambukine pjaustymo lentele,
elektrinis spragilas, griebtukas, vyno kamštis ir kt.
3.6. Maisto produktams naudojamos pakavimo medžiagos ir joms keliami
reikalavimai
RASFF sistema gaunami pranešimai yra kelių rūšių (tipų): pavojaus, pasienio kontrolės, informaciniai pranešimai, pranešimai kaip papildoma informacija. Pagal 2015 m. duomenis, 83 RASFF pranešimai buvo paskelbti, kai produktams buvo atliekama pasienio kontrolė, t.y. jie dar nebuvo pateikti į rinką, 24 pranešimai skelbiami kaip pavojus vartotojų sveikatai (produktai greičiausiai jau yra pateikti į rinką), 23 – informaciniai pranešimai ir 22 pranešimai kaip papildoma informacija (8 lentelė).
8 lentelė. 2015 m. gautų RASFF pranešimų kategorijos. Pavojus (angl. Alert) Pasienio kontrolė (angl. Border rejection) Informaciniai pranešimai (angl. Information for attention) Tolimesnei informacijai (angl. Information for follow-up) Iš viso Su maistu besiliečiančios medžiagos ir gaminiai (pranešimų skaičius)*
24 83 23 22 150
*χ2=71.1053, df=3, p<0,001
Su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių pagrindinės pavojingumo kategorijos yra šios: priemaišos/sukčiavimas, sudėtis, svetimkūniai, sunkieji metalai, pramoniniai teršalai, neteisingai paženklinti, migracija, nenustatyta/kita, jusliniai pakitimai.
2015 m. didžioji dalis gautų pranešimų (30) buvo dėl įvairių sunkiųjų metalų, kurie galimai kelia pavojų vartotojų sveikatai. Dėl cheminių medžiagų migracijos – 27 RASFF pranešimai, nustatytas rimtas pavojus vartotojų sveikatai (9 lentelė).
9 lentelė. 2015 m. gautų RASFF pranešimų pavojingumo kategorijos ir nustatyta rizika vartotojų sveikatai
Pavojingumo kategorija Galimai kelia pavojų
vartotojų sveikatai Rimta rizika Nėra rizikos
1. Priemaišos/sukčiavimas 1 3 2. Sudėtis 3 1 3.Svetimkūniai 1 4. Sunkieji metalai 30 13 26 5. Pramoniniai teršalai 4 5 1 6. Neteisingai paženklinti 1 7. Migracija 27 27 23 8. Nenustatyta/kita 1 1 9. Jusliniai pakitimai 3 10. Pakuotė su defektais 1
Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų laboratoriniai tyrimai Lietuvoje yra atliekami Nacionalinėje visuomenės priežiūros laboratorijoje (toliau – NVSPL) (Žolyno g. 36 LT-10210 Vilnius,
Lietuva). NVSPL internetinio tinklalapio adresas: http://www.nvspl.lt/. Procentai (95 proc. pasikliautinis intervalas) 16 proc. (95 % CI 10,5-22,9) 55,3 proc. (95 % CI 47-63,4) 15,3 proc. (95 % CI 10-22,1) 14,7 proc. (95 % CI 9,5-21,4) 100
Pagal NVSPL laboratorinius tyrimų protokolus nuo 2012 m. vykdant oficialią valstybinę kontrolę Lietuvoje buvo tirti šie gaminiai: plastiko indeliai silkėms, kibirėliai majonezui, daugiasluoksniai buteliai kečupams, buteliai nealkoholiniams energiniams gėrimams, stiklainiai vaisių, uogų ir daržovių konservavimui, popieriaus ir kartono gaminiai konditerijos gaminiams pakuoti, daugiasluoksniai dešrų apvalkalai.
Tiriamosiomis analitėmis pasirinkta: bendra cheminių medžiagų migracija, formaldehidas, pirminiai aromatiniai aminai, švinas, kadmis, chromas, gyvsidabris Iš viso atrinkti 23 mėginiai. (10 lentelė).
10 lentelė. 2012 m. tirti su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių mėginiai bei pasirinktos analitės
2012 m.
Atrinkti mėginiai Tiriamos analitės Nustatyti teisės aktų neatitikimai 1. Plastiko indeliai silkėms
1. Bendra cheminių medžiagų migracija; 2. Formaldehidai; 3. Pirminiai aromatiniai aminai; 4. Švinas 5. Kadmis 6. Chromas 7. Gyvsidabris Nenustatyta
2. Kibirėliai majonezui Nenustatyta
3. Daugiasluoksniai buteliai kečupams Nenustatyta
4. Buteliai nealkoholiniams energiniams gėrimams
Nenustatyta 5. Stiklainiai vaisių, uogų, daržovių
konservavimu
Nenustatyta 6. Popieriaus ir kartono gaminiai
konditerijos gaminiams pakuoti
Nenustatyta
7. Daugiasluoksniai dešrų apvalkalai Nenustatyta
2013 m. laboratoriniai tyrimai atlikti pieno produktų pakavimui skirtiems plastikiniams gaminiams iš aliuminio folijos. Tiriamosios analitės – ftalatai (plastifikatoriai). Ftalatai laikomi toksiškomis medžiagomis reprodukcijai, gali sukelti ilgalaikius pakitimus. Ftalatai pradėti tyrinėti įtarus, kad jie pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis (35). Teisės aktų neatitikimų nustatyta nebuvo. 2014 m. laboratorinių tyrimų numatyta nebuvo.
2015 m. dėl su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų nustatyti 2 teisės aktų neatitikimai: raudonas plastikinis indelis, skirtas sąlyčiui su maisto produktais, nepriimtinai keičia maisto juslines savybes, konkrečiai – skonį, formelės keksiukams – taip pat keičia maisto juslines savybes (yra kvapas). Lietuva paskelbė RASFF pranešimą ir informavo kitas šalis narias apie galimą pavojų vartotojų sveikatai.
2015 m. ištirta 18 plastikinių gaminių, 7 popieriaus ir kartono gaminiai, 2 keptuvės pagal vartotojų skundus (11 lentelė).
